Viešojo aminisravimo akaeminis cenras sveikina asovenus, bagss dar vną, vsą gvnmą trnkančo mokmos tapą. Lnk m sėkmnga įslt į darbo rnką ar tęst akadmnę vklą. Vsada sat kvčam prsjngt pr Všojo admnstravmo aka dmno cntro vklos, kr ms, paddam Unvrstto, stngamės stkt vsas galmbs Jsų savraška, skant asmnnų r akad mno cntro tkslų. Norėča palnkėt nsstot dabar r tola toblėt. Anglų rašto jas Samls Jonsonas sakė: „Žmogs toblėdamas gvnm įgja ta, kas gra ž žavėjmąs – gbėjmą vrtnt dalks pagal jų tk rąją vrtę.“ Gierius Vleik, Viešojo aminisravimo akadmno cntro przdntas Brangs Šalų nvrstto Socalnų mokslų fakltto absol venai, Bržlo mėno Jms – vnas svarbsnų tapų gvnm. Js palkat Unvrsttą, nsknę mokslo vasų – dplomą. Šalų nvrstto Socalnų mokslų faklttas – ta dals Jsų gvn mo, tad Js vsada bst jam rkalng. Tam r įkrtas ŠU SMF Almnų klbas. Šalų nvrstto Stdntų atstovbės vard svkn bags stdjas r atvrčant nają pslapį Jsų gvnm. Lnk nnsto t, skt žsbrėžtų tkslų, nolat toblėt r nabjot savo galm bėms. Vss Jsų stdjų mts Stdntų atstovbė bvo šala r stngės dėl Jsų, stdntų, grovės. Vn nvkt darba bvo matom laba, kt – maža. Tk, jog npamršt savo Unvrs tto, stdntško gvnmo r stdntško jdėjmo! Nlkt noša lj sprndžant stdntų klasmas, prsmnkt, jog Js tap pat bvot stdntas! VIVAT ALUMNI! Kladas Palkvčus, Šalų nvrstto Stdntų atstovbės przdntas Nukelta į 4 psl. Nr. 33 birželio 17 d. Ml absolvnta, Šandna Js palkat Ama Mater, kuri keeriems meams bvo taps Jsų antrasas namas, kroj patrėt r džags mą, r paklėjmą, r ašaras – kartas mlas, kartas ldso. G ra žnom posakį: „Mokslo šakns – karčos, o vasa – salds“. Lnkm, kad po stdntško trso mtų įgtas nvrsttns akštojo mokslo dplomas padėtų Jms rast vtą darbo rnkoj ar tolsnėj mokslnėj karjroj. Jsų atkalmas r ržtngmas, skaptos žnos r gbėjma, nabjoj, padės drąsa r ržtnga žngt prmn. Nolat prsmnkt, kad Js bvot, sat r bst Socalnų mokslų fakltto bndromnės nara, kr vsomt ča ra la kam, krų mnts, dėjos, granorškmas ra vna ddžasų fakltto vrtbų. Lnk, kad r tola šlktmėt šos bndro mnės naras, kad faklttas n tk trėtų grą vardą, bt r btų patrakls, mlas kkvnam msų. Bkm r tola vnng. Sėkmngos tolsnės karjros! Pagariai oc. r. Gitrs Špris, Socalnų mokslų fakltto dkanas LiNkėjimai SociaLiNių mokSLų fakuLteto abSoLveNtamS Ml absolvnta, Socalnų mokslų faklttas šį pavasarį įtka dploms b vk 1 000 absolvntų. Išldžam šmts šanų, gra parng tų konomkos, vadbos r všojo admnstravmo spcalstų, krų laka pk profsnė karjra r, tkmės, įdoms darbas. Džagėmės, kad msų bndrą darbą vankoja sėkmė, ddžo jamės Jms, kad npabgot snkmų, įvkėt vsas klts, gbėjot įgt najų žnų r patrts, o ta padės attj įgvn dnt dar ambcngsns asmnns plans. Laba norėtųs, kad šandn sa štartmėt: „Ča įgja spar ns r pastkėjmą savm, ča šaga r sbrnda, ča srada dragų“. Lnk, kad Js ldėtų gvnmo sėkmė, gr darba, kad džagtmėtės gvnm r nors rtskas sgrįžtmėt į savo Alma Matr. Loga Juozatė, Socalnų mokslų fakltto Stdjų prodkanė Ml absolvnta, Šandna Js bagėt Unvrsttą – mokslo r stdjų tvrtovę. Džagamės kart s Jms, ddžojamės Jsų atkaklm, gbėj m drąsa r ržtnga žngt prmn. Lnkm, kad r attj Js nolat ldėtų pkos dėjos, nrgja r grovė, kad džgntų kk vnas darbas r nkada nstgtų įdombų r paradoksų... Stdjodam praldot dagbę valandų, analzodam soca lns, konomns, tns, tsns r poltns problmas, rngėt projkts, stratgška planavot, prmnėjot sprndms, atlkot mokslns trms r pan. Ta darėt n tk nvrstt, bt r ž jo rbų, stdjodam kooprotų stdjų bd, atlkdam praktką všojo sktoras nsttcjos, vkdam stdjot pagal Eramu manų programą, aktva įstrakdam į tradcją tapsą Savvado diną r tądn drąsa atlkdam mro ar skras vadovo pargas. Nabjojam, jog stdjos nvrstt stkė Jms dar daga at kaklmo, krs gal bt tars klrods į laba įdomą attį. Bkt atvr najovėms, bkt pasrošę šnadot vsas asmnns r prof sns galmbs. Gros Jms tolsnės klonės r npamrškt, kad Js bst ča lakam. prof. dr. Daa Šaparė, Všojo admnstravmo katdros vdėja Brangs absolvnta, Vlos, kad stdjų mtas patrėt dag įspdngų r npa mrštamų akmrkų. Jsų stdjoms rpnos gass Vadbos katdros dėsttojų kolktvas: 5 profsora, 15 docntų, 24 lk tora, 10 asstntų. Vadbos katdra 2010 m. atšvntė 15 mtų skaktį. Šų m tų Vrslo admnstravmo stdjų programos absolvnta ra ja 16oj, Vadbos magstrantros stdjų programos absolvnta – 13oj absolvntų lada. Unvrsttnų stdjų akštojo dplo ms įtksm 259 Vrslo admnstravmo stdjų r 90 Vadbos magstrantros stdjų programos absolvntams. Socalnų mokslų faklttas į gvnmo klą ja šldėjo 2 243 vrslo bakalaro lapsnį r 801 vadbos magstro lapsnį įgjsų absolvntų. Tk, kad stdjų mtas sėkmnga nvstavot į savo attį, todėl įgtos žnos r šsgdt gbėjma bs tvrtas pamatas pra smngms darbams. Lnk tola toblėt, ksprmntot, atrast r šrast, protnga rzkot, svka konkrot, atsaknga nvstot r rast lako sa, vakams, tėvams, gamta r Socalnų mokslų fakltt. doc. dr. Skadrė Žčkė, Vadbos katdros vdėja Ml absolvnta, Š dna – tk akmrka Unvrstto r fakltto storjoj. Prš klrs mts Js tapot vsatsas msų Unvrstto r faklt to naras. Mana, kad pr stdjų mts Js tapot stprsn savo vdm, tvrtsn dėl įgtų žnų, brandsn dėjoms, įgjot pakan kama komptncjų, rkalngų nornt sėkmnga drbt šolak nės rnkos sąlgoms. Agot r stprėjot n tk Js, bt r faklttas, Ekonomkos katdra, kr kasmt atnajna, toblna stdjų programas, dės ttoja nolat papldo dėstoms dalks najasoms mokslo r praktkos žnoms, stdjų procs tako najasas nformacns tcnologjas, kra r stdjų procs nadoja notolno mokmo s modls, dalvaja įvaros projktos, programos. Dža gamės, kad šas mtas Ekonomkos bakalaro stdjų programa tarptatnų ksprtų bvo įvrtnta akščas bal, akrdtota 6 mtams. Šmt Ekonomkos katdra džagas r parngta b Stdjų kokbės vrtnmo cntro akrdtota naja Vrslo konomkos stdjų programa. Unvrsttno prmosos pakopos Vrslo konomkos bakalaro šslavnmo k šol Ltvoj nstka nė vna akštoj mokkla, vadna s, tkama stdjų programa trėtų bt paklas n tk Šalų r aplnknos rgonos, bt r vsoj šalj. Ta prmoj stdjų programa Unvrstt, kros trkmė – 3,5 mtų, pasrnks nola tnę stdjų formą, r 5 m., pasrnks štęstns stdjas. Š švntė – tk stabtlėjmas gvnmo klj. Nošrdža lnk paskt akštmų profsnėj karjroj, sskrt grovę n tk sa, bt r prsdėt pr vsomnės grovės krmo, paskt tą lgį, kad pasaktmėt, jog radot savo vtą r sat lamng. Lnk npamršt, jog šėję š Unvr stto lkat msų Alma Matr vakas. prof. dr. Zta Tamašauskė, Ekonomkos katdros vdėja SMF dkns doc. dr. G. Šprnis SMF prdknė L. Juztnė Vdbs ktdrs vdėj dc. dr. S. Žknė Všj dmnstrvm ktdrs vdėj prf. dr. D. Šprnnė Eknmks ktdrs vdėj prf. dr. Z. Tmšusknė Absolvntams norėča paslt žasmngo trmo dėją. Atos togadam vasarą r žarstdam papldmo smėlį, raskt kltą mnčų prsmnt, ko bvot, ką gbėjot dart, kap mąstė t, kalbėjot, atdam stdjot į Socalnų mokslų faklttą, r apžvlkt, ko sat dabar. Lnkėča žčopt atsakmų į klasmą, kap pr stdjų mts msų fakltt Js pasktėt r kap asmnbės, r kap vadbos, konomkos, všojo admnst ravmo spcalsta? doc. dr. Artras Blstrubas, Socalnų trmų mokslno cntro drktors STMC drktrus dc. dr. A. Blnstrubs ŠU SA przdnts K. Plkvus VAAC przdnts G. Vlk
4
Embed
LiNkėjimai SociaLiNių mokSLų fakuLteto abSoLveNtamS · tų ekonomikos, vadybos ir viešojo administravimo specialistų, kurių laukia puiki profesinė kair, tikimės, įdrjera
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
Viešojo administravimo akademinis centras sveikina absolventus, baigusius dar vieną, visą gyvenimą trunkančio mokymosi etapą. Linkime sėkmingai įsilieti į darbo rinką ar tęsti akademinę veiklą.
Socialinių mokslų fakultetas į gyvenimo kelią jau išlydėjo 2 243 verslo bakalauro laipsnį ir 801 vadybos magistro laipsnį įgijusių absolventų.
Tikiu, kad studijų metais sėkmingai investavote į savo ateitį, todėl įgytos žinios ir išsiugdyti gebėjimai bus tvirtas pamatas pra
doc. dr. Artūras Blinstrubas, Socialinių tyrimų mokslinio centro direktorius
STMC direktorius doc. dr. A. Blinstrubas
ŠU SA prezidentas K. Palikevičius
VAAC prezidentas G. Valeika
2 p.
Prieš užveriant Socialinių mokslų fakulteto durisMoksle nėra plataus vieškelio, ir tik tas gali pasiekti jo viršūnę, kuris, nebijodamas nuo
vargio, kopia akmeniniais šlaitais. (K. Marksas)Socialinių mokslų fakultetas dar jaunas, įsteigtas tik 1998 metais, bet šį birželį išleidžia
– Kas paskatino pasirinkti tokią diplominio darbo temą? Gal reali gyvenimo situacija pastūmėjo gilintis į klientų dalyvavimo valdymą baldų projektavimo paslaugose?
– Šią tematiką analizavau bakalauro darbe, ji mane labai sudomino ir pasirodė itin reikšminga. Dirbdama įmonėje, teikiančioje baldų projektavimo paslaugas, realiai mačiau, kaip svarbu valdyti klientų dalyvavimą ir skatinti jų aktyvumą kuriant produktą. Tačiau dėl supratimo ir / ar žinių stokos kliento dalyvavimas nėra valdomas, darbas su pasyvais klientai yra varginantis tiek projektuotojui, tiek pačiam klientui. Be to, ir pats rezultatas dažnai neatitikdavo kliento lūkesčių. Pastebėjau, kad iki šiol buvo manoma, jog valdyti bei motyvuoti reikia darbuotojus, o į klientų valdymą bei motyvavimą niekas nesigilino.
– Kaip suderinate savo dienotvarkę ir sudėtingo diplominio darbo rengimą? Kiek pastangų ir laiko sąnaudų tai iš Jūsų atėmė?
– Norint bet kokį darbą gerai atlikti, visada tam reikia skirti laiko ir pastangų, nes niekas savaime nepasidaro. Kadangi dirbu ir turiu šeimą, darbo rašymui skirdavau kiekvieną rytą nuo 5 val. iki darbo pradžios ir beveik visus savaitgalius. Ar tai daug ar mažai, norėčiau palikti spręsti kiekvienam asmeniškai. Pati gyvenime vadovaujuosi tokiu pasakymu: „Kai yra noras – atsiranda galimybių, kai noro nėra – atsiranda priežasčių.“
– Ką palinkėtumėte būsimiems studentams, kad būtų įsimintini studijų metai?
– Žiūrėkite į viską paprasčiau ir nieko nesusireikšminkite. Diplominį darbą rinkitės sau pačiam įdomia tema, tada ir darbą bus lengva rašyti.
Jelena Šidlauskienė. J. Šidlauskienės asmeninio archyvo nuotr.
baigia daugybė žmonių, kurie turi tą patį išsilavinimą, tą patį teorinių žinių bagažą, o darbo rinkoje reikia daugiau, tad nusprendžiau praktinių žinių įgyti per savanorišką veiklą.
– Ar sunku suderinti studijas su visuomenine veikla, naryste AIESEC?
– Nesunku, nes kuo mažiau turi laiko, tuo produktyviau dirbi. Būdama organizacijos narė pamiršau teiginį: „Neturiu laiko“. Laiko turime visi vienodai, tik ar mokame jį tinkamai planuoti.
– Įsimintini inovatyviai ir originaliai paskaitas vedantys dėstytojai (dr. R. Tijūnaitienė, doc. Dagytė, doc. H. Karpavičius ir kt.), išvykos su dėstytojais į Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę, fakulteto renginiai. Tačiau geriausi prisiminimai, žinoma, grupės draugai, su kuriais kartu studijavome septynerius metus (nuo bakalauro studijų). Palaikėme, rūpinomės ir skatinome vieni kitus studijuoti. Tikiuosi, kad palaikysime ryšius ir baigę studijas.
– Kas paskatino dalyvauti studentų mokslinėje konferencijoje, kur Viešojo administravimo strateginio valdymo sekcijoje užėmėte pirmąją vietą?
– Konferencijoje paskatino dalyvauti magistro darbo vadovas prof. dr. T. Tamošiūnas, kuris pasiūlė parengti pranešimą magistro darbo tema. Tačiau ir pačiai buvo įdomu susipažinti su kolegų atliekamais tyrimais bei jų rezultatais. Dalyvavimas konferencijoje – pranešimo pristatymas viešai, konferencijos dalyvių klausimai, komentarai – padėjo tinkamai pasiruošti baigiamojo darbo gynimui.
– Ką palinkėtumėte studentams, kad baigiamojo darbo rašymas vyktų sklandžiai ir nesukeltų streso?
– Svarbiausia – mąstyti pozityviai ir baigiamąjį darbą pradėti rengti kuo anksčiau. Nors sunku prisiversti rašyti baigiamąjį darbą, kai iki jo pateikimo datos likę daugiau nei pusantrų metų, tačiau pamažu kaupiant informaciją, rengiant baigiamąjį darbą ir laikantis visų nurodytų baigiamųjų darbų rengimo etapų ir terminų, tai paprasčiausias būdas sklandžiai ir be streso jį parengti.
Dovilė Mikaitė. D. Mikaitės asmeninio archyvo nuotr.
– Kodėl magistro studijas toliau pasirinkote tęsti Šiauliuose?
– Jau bakalauro studijų metais supratau, kad Šiaulių universitetas tapo tikroji mano Alma mater, kur sutikau daug įdomių, kūrybingų ir tikslo siekiančių žmonių, todėl baigus viešojo administravimo bakalauro studijas. nusprendžiau toliau savo ateitį sieti su Šiaulių universitetu ir gilinti savo žinias magistrantūros studijose. Mano pasirinkimą lėmė keletas priežasčių. Visų pirma, studijuodama Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete, jau nuo pirmųjų dienų buvau kviečiama aktyviai dalyvauti įvairiuose projektuose ir renginiuose. Antra, studijų atmosfera čia maloni, mokslas modernus ir pritaikytas dirbantiems asmenims, dėstytojai šiuolaikiški, savo srities profesionalai. Be to, suteikia daug galimybių norintiems stažuotis užsienyje.
– Kokia savijauta būti dėstytoja, bet kartu ir studente?
– Aš tik pradedanti, tad dar negaliu vadinti savęs tikra dėstytoja. Drąsiai galiu sakyti, kad studento kailyje būti geriau, nes tave vertina tik vienas dėstytojas, o kai stovi prieš studentus, sulauki trisdešimties ar daugiau vertintojų žvilgsnių. Žinoma, pirmaisiais dėstymo metais – tai didžiulis iššūkis jaunam dėstytojui: dar nėra pasitikėjimo savimi, nesi gerai įvaldęs dėstymo metodų, kartais atsiduri tokiose situacijose, kai nežinai, kaip išsisukti iš padėties. Būdama studente jaučiuosi visai kitaip – esu užtikrinta, žinanti ir mokanti.
– Ar sunku suderinti dėstytojo darbą ir studijas?
Dirbdama dėstytojos darbą tu nuolat tobulėji, kasdien išmoksti ko nors naujo, todėl kyla reikalavimai savo kaip studentės atliekamiems darbams. Būna, kad kartais nespėji, pavargsti, tačiau visada save motyvuoji, kad eini dirbti mėgstamą darbą.
– Kas sunkiau: ar pačiai vertinti kitų mokymąsi ir įgūdžius, ar geriau mokytis pačiai ir būti vertinamai?
– Žinoma, lengviau mokytis pačiai ir būti vertinamai. Juk vertinime dažniai gali pasireikšti žmogiškieji faktoriai, kai matai dideles studento pastangas, tačiau jo darbo kokybė nėra aukšta.
– Ar pasikeitė Jūsų kaip studentės požiūris į dėstytojus, kai pati tapote dėstytoja?
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Alfredas Jonuška: „Absolventams daugiausia sėkmės prireikia apsisprendžiant dėl darbo vietos ir renkantis pareigas“.
Alfredas Jonuška, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas, keletą metų vadovauja ekonomikos specialybės studentų praktikoms, taip pat dalyvauja kaip verslo įmonių atstovas vertinant bakalauro baigiamuosius darbus, tad gerai žino apie absolventų praktinį pasirengimą.
Pašnekovas teigė, jog į darbą Socialinių mokslų fakulteto absolventų priimti dar neteko, tačiau stažuotojus ir praktikantus Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmuose priima nuolat. „Savaime suprantama, kad jaunas specialistas dar nebus visiškai pasiruošęs darbo rinkai, tačiau pažinti, kaip veikia organizacijos, „prisimatuoti“ skirtingas darbo vietas, būtina jau studijų metais“, – teigė A. Januška. „Juk diplomas savaime neduoda neabejotinos kokybės patekus į darbo rinką, tai tik slenkstis, kurį įveikus laukia nuolatinis tobulinimasis.“
Socialinių mokslų fakulteto absolventams A. Jonuška linki suprasti, ką reiškia diplomo gavimas ir kokia svarbi yra ši šventė. Jis dar kartą akcentavo, kad diplomo gavimas – tai tik tarpinė stotelė.
Ieškoti darbo turite keliais būdais. Nė vienas jų nėra geriausias visoms darbo rūšims. Svarbu, kad Jūs nepamirštumėte nei vieno naudingo ir tinkamo Jums būdo.
Nuorodos, kur galima rasti patarimų, kaip ieškoti darbo, kaip pasiruošti pokalbiui dėl darbo, kaip parengti dokumentus, reikalingus siekiant įsidarbinti:http://www.cv.lt/employee/videoCourse.do http://www.profesijupasaulis.lthttp://www.cvmarket.lthttp://www.personaloprojektai.lthttp://www.topcv.lthttp://www.cvonline.lthttp://manokarjera.cv.lthttp://www.quintcareers.com/jobseeker.htmlhttp://karjera.su.lt
Taikykitės prie darbdavio
Daugelis žmonių daro klaidą, susikurdami tik vieną CV ir siuntinėdami jį visiems darbdaviams. Tačiau visi darbdaviai yra skirtingi, todėl derėtų nepagailėti laiko pretenduojant į naują poziciją ir savo gyvenimo aprašymą šiek tiek pakoreguoti. Kiekviena kompanija propaguoja savas vertybes, todėl darbuotojams kelia tam tikrus reikalavimus. Taigi kiekvieną kartą vertėtų pabrėžti būtent tas savybes, kurios konkrečiam darbdaviui gali būti aktualiausios pvz., įsivaizduokime, kad Jūs kaip vieną stipriausių savo asmeninių savybių nurodote savarankiškumą. Tačiau tai, kas vienoje kompanijoje yra vertybė, kitoje gali virsti trūkumu. Galbūt toje kompanijoje, į kurią pretenduojate, labiausiai vertinamas komandinis darbas, todėl per didelis savarankiškumas čia gali tik trukdyti. Taikykitės prie darbdavio – stenkitės sukurti įvaizdį būtent tokio darbuotojo, kokio jis ir tikisi. Išsiaiškinti darbdavio lūkesčius nėra labai sunku – dažniausia reikalavimai būsimam darbuotojui pateikiami skelbime dėl laisvos darbo vietos. Jei įvardytų reikalavimų nėra, tiesiog pasidomėkite, kokie žmonės dirba kompanijoje – žinosite, į ką lygiuotis.
Nepamirškite, kad Jūsų CV skirtas tam, kad būtumėt pakviesti į interviu. Jis turi suteikti pakankamai informacijos, kad sudo
mintų potencialų darbdavį.
Natūralu, kad gavę keletą CV, darbdaviai eina lengviausiu keliu – atmeta CV, jei tik randa priežasčių jį atmesti, pvz., daug rašybos klaidų, chaotiškas ir netvarkingas maketavimas, prasti anglų kalbos įgūdžiai (jei darbui reikia anglų
kalbos), ne ta išsilavinimo kryptis (atsiliepė istorikas, o reikia mechanikos inžinieriaus) ir t. t.
Tavo užduotis – siekti, kad tavo CV nepaskęstų tarp kitų.
Linkėjimai Socialinių mokslų fakulteto absolventamsatkelta iš 1 psl.
Mie li ab sol ven tai,Nors Jūs jau bai gė te stu di jas, esa te dir ban tys, ku ria te ar jau esa te su kū rę šei mas,
ta čiau Jū sų bu vi mas stu den tais yra įstri gęs fa kul te to bei uni ver si te to gy ve ni me.Jū sų dar bai, pa si ro dy mai, fa kul te to ir Uni ver si te to gar si ni mas, įvai rūs pa sie
ki mai spor to bei me no sri ty se iki šiol yra ver ti na mi ir ne už mirš ta mi. Nuo šir džiai džiau gia mės į pa sau lį iš lei dę gar sių spor ti nin kų, di džiuo ja mės, jog mū sų fa kul te tą bai gę stu den tai yra įvai rių įmo nių di rek to riai, sa vi nin kai, Lie tu vo je ge rai žino mi as me nys. Su šyp se na vei de pri si me na me, kaip ak ty viai reiš kė tės fa kul te te bei Univer si te te.
Su mei le ir pa gar ba lin ki me, kad ne pa mirš tu mė te sa vo Uni ver si te to, sa vo fa kulte to, gru pio kų, kur sio kų, dės ty to jų bei kaip vė jas grei tai pra bė gu sių me tų!!!
SĖKMĖS IR LAIMĖS GYVE NI ME!!!
Šiau lių uni ver si te to So cia li nių moks lų fa kul te to Stu den tų at sto vy bė
SMF SA
Mie li ab sol ven tai,
Ti kiu, kad dau ge lis Jū sų ras sri tį, ku rio je jau sis it žu vis van de ny je ir į dar bą eis kaip į šven tę. AIESEC or ga ni za ci jai šie me tai bu vo tar si šven tė, ku ri pa dė jo mums pa ti kė ti sa vo jėgo mis, iš mo kė mo ky tis ir ne sto vė ti vie to je. Šie me tai or ga ni za ci jai bu vo iš tie sų sėk min gi. Jau ket vir tus me tus iš ei lės or ga ni za vo me „Pa traukliau sio Šiau lių mies to darb da vio rin ki mus“, tre čius me tus – pro jek tą su Šiau lių mies to ir rajo no mo kyk lo mis „Aš esu ly de ris“, dir bo me ir su ver slo sek to riu mi, ir su ne vy riau sy bi nė mis or ga ni za ci jo mis. Pa dė jo me jau niems žmo nėms ras ti ga li my bę mo ky tis ki taip, pra plės ti aki ra tį. Su tei kė me šan są iš vyk ti į tarp tau ti nę sta žuo tę,
ku rio je stu den tai ir ne se nai bai gę stu di jas žmo nės ga li įgy ti dar bo pa tir ties, pa žin ti ki tas kul tū ras. Tad lin kiu, kad ir Jums, mie li ab sol ven tai, bai gus stu di jas, tai bū tų nau jas gy ve ni mo eta pas, ku ria me at ra si te dau gy bę įvai rių ga li my bių!
Vik to ri ja Ba ra naus kai tė, AIESEC Lie tu va Šiau lių fi lia lo pre zi den tė
AIESEC Lie tu va Šiau lių fi lia lo pre zi den tė V. Ba ranaus kai tė
tai įdo mu...Mie las ab sol ven te, tu gau ni di plo
mą to kią die ną, ku ri pa sau ly je ži noma kaip:
1885 m. Lais vės sta tu la at pluk dy ta į Niu jor ko uos tą.
1939 m. gi mė An ta nas Bu ra čas, po lite ko no mi jos, tarp tau ti nių fi nan sų ir in ves ti ci jų spe cia lis tas, ha bi li tuo tas dak ta ras (eko no mi kos moks lų dakta ras 1971 m.), LMA aka de mi kas (1976 m.), Pa sau lio ino va ci jų cen tro na rys (iš rink tas 2001 m.)
1940 m. gi mė Ge or ge Art hur Akerlof, 2001 m. No be lio eko no mi kos pre mi jos lau re a tas.
1957 m. gi mė Li nas Če ka vi čius, Lie tuvos eko no mis tas, ma te ma ti kas, socia li nių moks lų dak ta ras.
1864 m. Vil niaus ge ne ral gu ber na to rius Mi chai las Mu rav jo vas už drau dė spaus din ti lie tu viš kus ele men to rius lo ty niš ko mis rai dė mis.
1967 m. Ki ni ja su sprog di no sa vo pir mąją van de ni li nę bom bą.
1985 m. pra dė jo veik ti gar su sis ka be linės te le vi zi jos tin klas „Dis co ve ry“.
2001 m. už nuo pel nus JAV Ili no jaus vals ti jai Pre zi den tui Val dui Adamkui su teik tas Či ka gos De Pau lo univer si te to gar bės dak ta ro var das.
Birželio 20 d. (di plo mai įtei kia mi: AD7/1, AD7/2, VA7, NVA6/1, NVA6/2, NVA6/3) – pa sau li nė
pa bė gė lių die na. 1566 m. gi mė Zig man tas Va za, Len
ki jos ka ra lius (1587–1632 m.) ir Lie tu vos Di dy sis ku ni gaikštis (1588–1632 m.), ku rį lai ką (1592–1599 m.) bu vęs Šve di jos ka ra lius.
1837 m. ka rū nuo ta Jung ti nės Ka ra lystės ka ra lie nė Vik to ri ja.
1840 m. Sa mu le lis Mor zė už pa ten ta vo te leg ra fą.
1944 m. JAV įkur ta Cen tri nės žval gybos valdyba (CŽV).
1950 m. LTSR at lik ta ad mi nist ra ci nė refor ma, įsteig tos 4 sri tys – Vil niaus, Kau no, Klaipėdos ir Šiau lių.
1963 m. JAV ir SSRS va do vai tarp Va šing to no ir Mask vos nu spren dė įreng ti tie sio gi nę te le fo no li ni ją, kad su ma žė tų ga li my bė kil ti bran duo liniam ka rui.
1967 m. gi mė Ni ko lė Kid man, vie na gar siau sių ame ri kie čių ir aust ra lų kino ak to rių, fi l mų pro diu se rė.
VVA6, EK7/1, EK7/2, EK7/3) – va sa ros sau lėg rį ža.
1914 m. gi mė Wil liam Spen cer Vickrey, 1996 m. No be lio eko no mi kos pre mi jos lau re a tas (1996 m.).
1940 m. Pran cū zi ja ka pi tu lia vo prieš fa šis ti nę Vo kie ti ją, pa si rašyda ma Komp je no su tar tį.
1941 m. pra si dė jo su ki li mas, sie kiant at kur ti Lie tu vos ne pri klau so my bę.
1948 m. „Co lum bia Re cords“ pa de mons t ra vo il gai gro jan čią plast ma si nę plokš te lę, at ne šu sią fi r mai di de lę sėk mę.
1982 m. gi mė pir ma sis prin ce sės Dia
nos (Dia na) ir prin co Čarl zo (Charles) kū di kis prin cas Vil ja mas (William).
2004 m. kos mi nis lėk tu vas „SpaceShip One“ sėk min gai pa ki lo už Že mės atmos fe ros ri bų ir su grį žo. Taip bai gėsi pir ma sis pa sau ly je pi lo tuo ja mas ko mer ci nis skry dis į kos mo są.
1551 m. gi mė Bar bo ra Rad vi lai tė, Lenki jos ka ra liaus ir Lie tu vos Didžio jo ku ni gaikš čio Žy gi man to Au gus to žmo na, pa lai do ta Vil niaus ka ted roje.
1757 m. gi mė bri tų ke liau to jas ir ty rinė to jas Džor džas Van ku ve ris (Ge orge Van cou ver). Ke liau da mas kar tu su ka pi to nu Ku ku (Co ok) jis iš ty rė Aust ra li ją, vė liau jo var du pa va dintos sa los.
1893 m. Vi dur že mio jū ro je su si dū rus ir pa sken dus Di džio sios Bri ta ni jos ka ro lai vams „Vic to ria“ ir „Cam perdown“, žu vo 359 žmo nės.
1941 m. Vo kie ti jos ka riuo me nė įsi veržė į TSRS (Bar ba ro sos ope ra ci ja).
1995 m. įsteig ta Lie tu vos sa vi val dy bių aso cia ci ja.
1999 m. Pre zi den tui Val dui Adamkui įteik ta JAV ne vy riau sy bi nės lai mė ji mų aka de mi jos pre mi ja už in dė lį stip ri nant de mok ra ti ją, tai ką ir su pra ti mą tarp tau tų.
2004 m., siek da mas iš veng ti ga li mo suėmi mo, Vil niaus me ras Ar tū ras Zuokas pa bė go į Len ki ją.
2005 m. Pre zi den tui Val dui Adam kui už nuo pel nus lais vei ir de mok ra ti
jos plėt rai skir tas Po lac ko fon do ap do va no ji mas, ku ris įteik tas Karo lio uni ver si te te Pra ho je. 1994 m. įsteig tas ap do va no ji mas yra tei kiamas Ry tų ir Vi du rio Eu ro pos ša lių ly de riams.
2006 m. Lie tu vos Res pub li kos Sei mas pri pa ži no Juod kal ni jos Res pub likos vals ty bi nę ne pri klau so my bę.
dė jo ne sėk min gai pa si bai gu sią kam pa ni ją prieš Ru si ją.
1894 m. įkur tas Tarp tau ti nis olim pi nis ko mi te tas ir pa skelb ta tarp tau ti nė olim pi nė die na.
1907 m. gi mė Ja mes Ed ward Me a de, 1977 m. No be lio eko no mi kos premi jos lau re a tas (1995 m.).
1924 m. įsteig tas pir ma sis Lie tu vo je na cio na li nis ban kas – Že mės bankas.
1937 m. gi mė Mar tis Ah ti sa ris, di ploma tas, Suo mi jos ir tarp tau ti nis po liti kas, Suo mi jos pre zi den tas, No belio tai kos pre mi jos lau re a tas.
1989 m. išleis tas pir ma sis laik raš čio „Lie tu vos so cial de mok ra tas“ nume ris.
2000 m. pir mą kar tą Lie tu vos him nas iš leis tas gar sa juos tė je ir kom pak tinė je plokšte lė je.
2009 m. su vi zi tu Gru zi jo je vie šė jęs Pre zi den tas V. Adam kus ir Tbi li sio me ras Ge or gi jus Ugu la va Gru zi jos sos ti nė je ati da rė lie tu vių kal bos kla sę. Tą pa čią die ną V. Adam kus su Gru zi jos pre zi den tu Mi chai lu Sa a kaš vi liu Tbi li sy je ati da rė Vilniaus var du pa va din tą aikš tę.
apie stu di jas – links mai!
Dė ko ja me lekt. Da nu tei Bendi kie nei, dr. Ja ni nai Še pu tie nei ir lekt. Vi dai Skač kaus kai tei, ku rios pa si da li jo „auk si nė mis“ stu den tų min ti mis.
Ap skai tos pa grin dų eg za mi nas.Stu den tas ra šo: „Kaž kur 10000 Lt pa bė go“.Dės ty to ja ra šo: „Su ma ne ma ža –
rei kė jo pa gau ti“.
PVM de kla ra ci jo je stu den tas nuro do 2999 me tus.
Už duo tis: įkai no ti in ven to ri za cinį li ku tį (t. y. pa čiam stu den tui).
Stu den tas klau sia: „Dės ty to ja, iš kur man ži no ti, kaip rei kia įkai noti?“.
Stu den tas skai čiuo da mas ne ga vo ba lan so (33300/25530), todėl rašo: „AMEN“.
Dės ty to ja ra šo: „Iš tik rų jų šiai die nai AMEN! Ti kiuo si, kad mal da pa dės at ei ty je“.
Stu den tas rašo: „Ba lan sas va sario 31 d.“.
Dės ty to ja ra šo: „Už pa ten tuo ki te šį iš ra di mą“.
Ap skai tos pa grin dai.Stu den tas ra šo: „Ne iš ei na ba lan
Ap skai tos pa grin dų kon tro li nis.Stu den tas rašo: „Su si ma liau“.
Ap skai tos pa grin dų kon tro li nis. Už duo tis: 3 ak ci nin kai įne šė pi ni
gus į įmo nės są skai tą.Stu den tas rašo: „D – Pi ni gai 90000LtK – Ak ci nin kai 90000Lt“.Dės ty to ja ra šo: „O kur dė jo te ak
ci nin kus, nes bu hal te riš kai tai reiškia, kad ak ci nin kai nu ra šy ti“.
Ap skai tos pa grin dų kon tro li nis.Užduo tis: už at lik tą au to bu so re
mon tą su mo kė ta 650 Lt. Stu den tas rašo: „D – Au to bu so sąnau dos – 650 LtK – Au to bu sas – 650Lt“.Dės ty to ja ra šo: „At si skai tė ne pi
ni gais, o ati da vė au to bu są“.
Ap skai tos kon tro li nis.Užduo tis: ap skai čiuo ki te trūks ta
mą su mą.Stu den tai ra šo: „Pra šo te ne įma
no mo da ly ko“, „Trūks ta duo me nų“, „Pa gal pa teik tus duo me nis ne įma noma ap skai čiuo ti“.
Stu den tas ra šo: „Vėl ne ga liu apskai čiuo ti“.
Dės ty to ja ra šo: „Tai ne kas!“
Rasta stu den to „špe ra“ pa va dini mu „Ap skai tai rei ka lin gi da ly kiukai“.
Iš 2009 m. dar bo:„Pas ta ruo ju me tu spar čiai au gant
šalies eko no mi kai ir ge rė jant ver slo bei gy ven to jų lū kes čiams dėl at eities...“
Dės ty to jos klau si mas: kaip už rašy ti skai čių du su pu se mi li jo no?
Stu den tės eko no mis tės at sa kymas: du kab le lis pen ki ir šeši nu liai
Stu den tas ruo šė si eg za mi nui. Pra dė jęs at sa ki nė ti po ke lių sa ki nių už si kir to, pra dė jo blaš ky tis. Stai ga nu ri mo ir tiek te pa sa kė: „Ką aš čia Jums, dės ty to ja, ne są mo nes pa sa koju, juk Jūs ge riau ži no te...“
Mie li ab sol ven tai,
At ro do, ką tik bu vo te pir ma kur siai, o štai jau bai giate uni ver si te tą. Čia pra leis ta tiek sun kių die nų, ku rios vel tui ne pra ėjo. Jūs esa te mums pa vyz dys, to dėl drąsiai ei ki te į prie kį ir sie ki te už si brėž tų tiks lų, nes tai ne pa bai ga. Lin ki me, kad vi sa da pri si min tu mėte tas akimir kas, ku rios bu vo pa čios įdo miau sios ir gra žiau sios ne tik mo kyk lo je, bet ir stu di jų me tais!
Sėk mės!
Ra min ta Miškū nai tė,Stu den tų moks li nės drau gi jos pir mi nin kėSMD pir mi nin kė R. Miš kū nai tė
Įsimintiniausi 2010–2011 m. SMF įvykiai:• 2011 m. ba lan džio 14 d. Šiau lių uni ver si te to So cia li nių moks lų fa kul te te įvy
ko jau 11oji tarp tau ti nė stu den tų moks lo dar bų kon fe ren ci ja „Eko no mi kos ir va dy bos ak tu a li jos“, ku rio je pir mą kar tą da ly va vo stu den tai iš Tur ki jos (Mus ta fa Ke mal Uni ver si ty), Če ki jos (Men del Uni ver si ty in Brno) ir Lat vijos (Lat via Uni ver si ty of Ag ri cul tu re).
• 2011 m. ge gu žės 12–15 d. Kau ne vy ko tra di ci nės XXVII SELL stu den tų (Suo mi ja, Es ti ja, Lat vi ja, Lie tu va) žai dy nės, ku rio se fa kul te to stu den tai pelnė daug ap do va no ji mų: bė gi kė E. Bal čiū nai tė (ver slo ad mi nist ra vi mo ba kalau ro spec.) iško vo jo auk so ir si dab ro me da lius (800 m ir 400 m dis tan ci jose), žai dy nių si dab ro me da lį 3000 m dis tan ci jo je pel nė bė gi kė R. Ker gy tė (ver slo ad mi nist ra vi mo ba ka lau ro spec.), es ta fe tė je 4 x 50 m lais vuo ju stiliu mi ap len kė pa jė gius var žo vus ir iš ko vo jo auk so me da lius SMF stu den tai T. Grus lys (eko no mi kos ba ka lau ro spec.), A. Jar ko vas (ver slo ad mi nist ra vimo ba ka lau ro spec.); mo te rų plau ki mo rung ty je 100 m nu ga ra tre či ą ją vietą už ėmė A. Ši lei ky tė (va dy bos ma gist ran tū ros); čem pio ne ta po Uni ver si teto mer gi nų mi ni fut bo lo rink ti nė, ku rios ko man do je rung ty niau ja SMF studen tės: D. Dil dai tė (ver slo ad mi nist ra vi mo ba ka lau ro spec.), O. Ima na li je va (eko no mi kos ba ka lau ro spec. stu den tė), R. Ima na li je va (eko no mi kos ba kalau ro spec.), R. Pau liu ke vi čiū tė (eko no mi kos ba ka lau ro spec.). Vy rų mi ni futbo lo rung ty je auk so me da lius iško vo jo D. Kvei nys (eko no mi kos ba ka lau ro spec.), M. Lu ko še vi čius (ver slo ad mi nist ra vi mo ba ka lau ro spec.), E. Pi ly pas (eko no mi kos ba ka lau ro spec.), R. Ur be lis (eko no mi kos ba ka lau ro spec.).
• Šiau lių uni ver si te to Me tų no mi na ci jų rin ki muo se SMF dės ty to jai ir stu dentai bu vo no mi nuo ti: me tų dės ty to ja ta po pro de ka nė L. Juo zai tie nė (2010 m.), Vie šo jo ad mi nist ra vi mo ka ted ros ve dė ja do cen tė D. Ša par nie nė (2011 m.), me tų stu den tu – ver slo ad mi nist ra vi mo stu di jų pro gra mos stu den tas K. Pa like vi čius (2011 m.), Me tų spor ti nin ke – ver slo ad mi nist ra vi mo stu di jų pro gramos stu den tė E. Bal čiū nai tė (2011 m.).
• 2011 m. 13oje pa sau lio stu den tų tarp tau ti nė je ver slo kon fe ren ci jo je „World Bu si ness Dia lo gue“ Kiol no mies te Vo kie ti jo je Šiau lių uni ver si te to So cia linių moks lų fa kul te tą at sto va vo ma gist ran tas K. Bar daus kas.
• Ke le tą me tų iš ei lės ša lies stu den tų rin ko da ros dar bų pa ro do se „IDĖJA“ Vil niu je „Li tex po“ pa ro dų rū muo se Va dy bos ka ted ros dės ty to jos Evan dželi nos Pe tu kie nės va do vau ja mos stu den tų gru pės nuo lat yra tarp pri zi nin kų, o 2010 m. ko man da „Cu tis“ ta po no mi na ci jos „Ge riau sia me tų re kla ma“ IIIio sios vie tos nu ga lė to ja. „Cu tis“ ko man dos na rės K. Zo ry tė, A. Gend vi laitė, A. Val ke ry tė, D. Dzi mi da vi čiū tė ir A. Pet ru le vi čiū tė kon kur se pri sta tė vaikams skir tą pi ni gus skai čiuo jan čią ir bal su ben drau jan čią tau pyk lę.