Lietuvos verslumo stebėjimo tyrimas 2011 - gileexperts.com · konkurencingumas ir augimo potencialas. Verslumas nagrinėjamas kaip procesas, apimantis visus verslo ciklo etapus:

1

Lietuvos verslumo stebėjimo tyrimas 2011

Tyrimą atliko ir ataskaitą parengė VšĮ Vilniaus Universiteto Tarptautinio verslo mokyklos tyrėjų

grupė:

Dr. Mindaugas Laužikas,

Dr. Erika Vaiginienė,

Aistė Miliūtė,

Dr. Skaistė Batulevičiūtė,

Simona Dailydaitė

Recenzavo:

Prof.dr. Antanas Buračas

Doc.dr. Rolandas Strazdas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)

ISSN 2335-2051

ISSN 2335-2043

2

TURINYS

TURINYS .................................................................................................................................................. 2 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS .......................................................................................................................... 3 LENTELIŲ SĄRAŠAS ............................................................................................................................. 4 1. ĮVADAS ............................................................................................................................................. 5

2. TYRIMO METODOLOGIJA ............................................................................................................ 5 3. VERSLUMO IR INTRAVERSLUMO SAMPRATA ....................................................................... 8 4. LIETUVOS VERSLININKO ĮVAIZDIS ......................................................................................... 13 5. RESPONDENTŲ NUOMONIŲ APIE VERSLININKO ĮVAIZDĮ PASISKIRSTYMAS PAGAL

REGIONUS ............................................................................................................................................. 17

6. LIETUVOS GYVENTOJŲ VERSLUMAS ..................................................................................... 25 a. Pradedančių ar padėjusių pradėti verslą respondentų nuomonės ..................................................... 25 b. Respondentų, kurie yra verslo savininkai, atsakymai ....................................................................... 31

c. Verslo inicijavimas, plėtra ir išėjimas iš verslo ................................................................................ 39 7. RESPONDENTŲ DEMOGRAFINIAI DUOMENYS..................................................................... 45 8. EKSPERTŲ NUOMONĖ ................................................................................................................. 49 IŠVADOS ................................................................................................................................................ 59

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................ 64

3

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS Paveikslas 2-1. Šalių suskirstymas verslumo tyrime. ................................................................................................................. 6 Paveikslas 2-2. Ankstyvosios stadijos verslumo veiklos. ........................................................................................................... 6 Paveikslas 3-1. Ryšys tarp sąlygų intraverslumui ir sukurtų rezultatų. .................................................................................... 10 Paveikslas 3-2. Konceptualus tyrimo modelis, apjungiantis verslumo ir intraverslumo tyrimus skirtingose šalyse. ............... 11 Paveikslas 3-3. Kultūrinių ir socialinių normų poveikis intraverslumui. .................................................................................. 12 Paveikslas 4-1. Verslininko charakteristikų vertinimas, procentinis nuomonių pasiskirstymas. .............................................. 13 Paveikslas 4-2. Motyvai skatinantys pradėti nuosavą verslą, procentinis nuomonių pasiskirstymas. ...................................... 13 Paveikslas 4-3. Asmeniniai respondentų lūkesčiai profesinėje srityje, procentinis nuomonių pasiskirstymas. ........................ 14 Paveikslas 4-4. Polinkis verslioms veikloms, procentinis nuomonių pasiskirstymas. .............................................................. 14 Paveikslas 4-5. Lietuvos verslininkų vertinimas, procentinis nuomonių pasiskirstymas.......................................................... 15 Paveikslas 4-6. Verslininkų charakteristikos, procentinis nuomonių pasiskirstymas. .............................................................. 15 Paveikslas 4-7. Nuomonės apie verslininkus formuotojai, procentinis nuomonių pasiskirstymas. .......................................... 16 Paveikslas 5-1. Verslininko karjera turi daugiau privalumų nei trūkumų (vertinimo pasiskirstymas tarp Lietuvos regionų). . 17 Paveikslas 5-2. Verslininkai yra darbo vietų kūrėjai (vertinimo pasiskirstymas tarp Lietuvos regionų). ................................. 17 Paveikslas 5-3. Verslininkai galvoja tik apie savo piniginę (vertinimo pasiskirstymas tarp Lietuvos regionų). ...................... 18 Paveikslas 5-4. Verslininkai yra išsilavinę žmonės (vertinimo pasiskirstymas tarp Lietuvos regionų). ................................... 18 Paveikslas 5-5. Verslininkai turi dirbti sunkiau nei kitų profesijų atstovai (vertinimo pasiskirstymas tarp Lietuvos regionų).19 Paveikslas 5-6. Teiginio „Jei aš pradėčiau savo nuosavą verslą, būčiau labiau gerbiamas“ (vertinimo pasiskirstymas tarp

Lietuvos regionų). ..................................................................................................................................................................... 20 Paveikslas 5-7. Teiginio „Man svarbiau darbo saugumas nei laisvė įgyvendinti savo idėjas“ (vertinimo pasiskirstymas tarp

Lietuvos regionų). ..................................................................................................................................................................... 20 Paveikslas 5-8. Teiginio „Jei turėčiau resursų ir galimybių, aš norėčiau pradėti savo nuosavą verslą“ (vertinimo

pasiskirstymas tarp Lietuvos regionų). ..................................................................................................................................... 21 Paveikslas 5-9. Teiginio „Nuosavo verslo įkūrimas būtų geriausias būdas panaudoti savo įgytą išsilavinimą (vertinimo

pasiskirstymas tarp Lietuvos regionų). ..................................................................................................................................... 21 Paveikslas 5-10. Nuolatinių pokyčių, net jeigu tai sukurtų didesnį neapibrėžtumą/ nepastovumą, reikalingumo vertinimas,

procentinis pasiskirstymas pagal regionus. ............................................................................................................................... 22 Paveikslas 5-11. Pomėgio inicijuoti pokyčius verslo reikaluose vertinimas; procentinis pasiskirtymas tarp regionų. ............. 22 Paveikslas 5-12. Teiginio, jog galima geriau viską suprasti, jeigu kiti vadovauja arba pataria, vertinimas; procentinis

pasiskirstymas pagal regionus. ................................................................................................................................................. 23 Paveikslas 5-13. Bendravimo su žmonėmis, įgyjant daug verslo galimybių, vertinimas; procentinis pasiskirstymas pagal

regionus. ................................................................................................................................................................................... 24 Paveikslas 5-14. Lietuvos verslininkų vertinimas, procentinis nuomonių pasiskirstymas pagal regionus. .............................. 24

Paveikslas 6–a1. Verslumas: požiūris ir suvokimas visuomenėje, 18-64 metų visuomenės dalis, % ....................................... 25

Paveikslas 6 a2. Naujo verslo savininkų, įskaitant respondentą, skaičiaus procentinis pasiskirstymas (pradedantys ar

padedantys pradėti verslą).........................................................................................................................................................26

Paveikslas 6-a3. Procentinis versle dalyvaujančių respondentų pasiskirstymas pagal nuosavybės dalį (pradedantys ar

padedantys pradėti verslą). ....................................................................................................................................................... 26

Paveikslas 6-a4. Procentinis respondentų nuomonių, kiek vartotojų/klientų įvertins prekes ir paslaugas kaip novatoriškas,

pasiskirstymas (pradedantys ar padedantys pradėti verslą). ..................................................................................................... 27

Paveikslas 6-a5. Respondentų nuomonių apie konkurentų kiekį procentinis pasiskirstymas (pradedantys ar padedantys

pradėti verslą). .......................................................................................................................................................................... 27

Paveikslas 6–a6. Naudojamų technologijų ir procedūrų gyvavimo trukmė, procentais (pradedantys ar padedantys pradėti

verslą). ...................................................................................................................................................................................... 28

Paveikslas 6–a7. Vartotojų/klientų, kurie gyvens už šalies ribų, procentinė dalis (pradedantys ar padedantys pradėti verslą).

.................................................................................................................................................................................................. 28

Paveikslas 6-a8. Žmonių dirbančių šiame versle, neskaitant savininkų, kiekis procentais(pradedantys ar padedantys pradėti

verslą). ...................................................................................................................................................................................... 29

Paveikslas 6-a9. Priežastys, paskatinusios įsitraukti į verslą (Būtinybė), procentinis pasiskirstymas (pradedantys ar


Paveikslas 6-a10. Įsitraukimo į ankstyvosios stadijos verslias veiklas priežastys; gyventojų, įsitraukusių į ankstyvosios

stadijos verslias veiklas, dalis, % .............................................................................................................................................. 30

Paveikslas 6-a11. Svarbiausi motyvai užsiimti verslia veikla (pasinaudojimas galimybėmis), procentinis pasiskirstymas

(pradedantys ar padedantys pradėti verslą). .............................................................................................................................. 30

Paveikslas 6-a12. Versle naudojamų technologijų ryšys su paskutinio darbdavio technologijomis, procentais (pradedantys ar


Paveikslas 6-b1. Vadovaujamo verslo nuosavybės dalis, procentais (verslo savininkai). ........................................................ 32

Paveikslas 6-b2. Vadovaujančių ir valdančių žmonių (įskaitant respondentą) skaičius versle, procentinis pasiskirstymas

(verslo savininkai). ................................................................................................................................................................... 32

4

Paveikslas 6-b3. Potencialių vartotojų/ klientų nuomonių apie produkto ir paslaugos naujumą procentinis pasiskirstymas

(verslo savininkai). ................................................................................................................................................................... 33

Paveikslas 6-b4. Konkurentų kiekis rinkoje, procentais (verslo savininkai). ........................................................................... 33

Paveikslas 6-b5. Klientų/ vartotojų nuomonių apie produktų novatoriškumą ir naujumą vertinimas, procentais. ................... 34

Paveikslas 6-b6. Verslo konkurentų skaičiaus vertinimas, procentais. ..................................................................................... 35

Paveikslas 6-b7. Technologijų ar procedūrų gyvavimo trukmė vadovaujamame versle, procentais (verslo savininkai). ........ 36

Paveikslas 6-b8. Žmonių, dirbsiančių versle skaičius (neskaitant savininkų) po 5 metų, procentais (verslo savininkai). ........ 36

Paveikslas 6-b9. Priežastys, paskatinusios pradėti verslą (Būtinybė) (verslo savininkų atsakymų procentinis pasiskirstymas).

.................................................................................................................................................................................................. 37

Paveikslas 6-b10. Svarbiausi motyvai pradėti verslą, procentais (pasinaudojimas galimybėmis) (verslo savininkų atsakymų

procentinis pasiskirstymas). ...................................................................................................................................................... 37

Paveikslas 6-b11. Buvusių kolegų įdarbinimas ar ketinimas įdarbinti savo versle, procentais (verslo savininkų atsakymų

procentinis pasiskirstymas). ...................................................................................................................................................... 38

Paveikslas 6-b12. Įsitraukusieji į verslias veiklas organizacijų viduje, 18-64 metų visuomenės dalis, % ................................ 38

Paveikslas 6-b13. Versle naudojamų technologijų ryšys su paskutinio darbdavio technologijomis, procentais (verslo

savininkų atsakymų procentinis pasiskirstymas). ..................................................................................................................... 39

Paveikslas 6-c1. Ketinimai individualiai ar komandoje pradėti naują verslą per ateinančius trejus metus, (įskaitant laisvai

samdomą darbą), procentais ..................................................................................................................................................... 39

Paveikslas 6-c2. Verslo veiklos tęstinumas, palikus respondentui organizaciją, procentais .................................................... 40

Paveikslas 6-c3. Verslio veiklos visuomenėje, 18-64 metų visuomenės dalis, % .................................................................... 40

Paveikslas 6–c4. Verslo palikimo priežastys, procentais .......................................................................................................... 41

Paveikslas 6-c5. Asmeninės investicijos į kitų verslus per pastaruosius tris metus (išskyrus akcijų arba investicinių fondų

pirkimą), procentais .................................................................................................................................................................. 41

Paveikslas 6-c6. Santykiai su asmeniu, kurį pasiekė asmeninės respondentų investicijos, procentais ..................................... 42

Paveikslas 6–c7. Organizacijų, kuriose dirba apklaustieji, tipas; procentais ............................................................................ 42

Paveikslas 6-c8. Respondentų vaidmuo idėjų generavimo etape per paskutinius tris metus, procentais .................................. 43

Paveikslas 6-c9. Respondentų vaidmuo veiklų parengimo ir vykdymo etape per paskutinius tris metus, procentais .............. 43

Paveikslas 6-c10. Darbuotojų skaičius organizacijoje, kuriose dirba respondentai procentais ................................................. 44

Paveikslas 6-c11. Procentinis nuomonių, kiek žmonių dirbs prie naujos veiklos po penkerių metų, pasiskirstymas ............... 44

Paveikslas 7-1. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, procentais. .................................................................................... 45

Paveikslas 7-2. Nuolatinio namų ūkio narių skaičius, įskaitant apklaustuosius, pasiskirstymas procentais. ............................ 45

Paveikslas 7-3. Namų ūkio pajamos, pasiskirstymas procentais. ............................................................................................. 46

Paveikslas 7-4. Respondentų išsilavinimas, pasiskirstymas procentais. ................................................................................... 46

Paveikslas 7-5. Respondentų pasiskirstymas pagal Lietuvos regionus ir apskritis, procentais. ................................................ 47

Paveikslas 7-6. Procentinis respondentų pasiskirstymas pagal miestus, procentais. ................................................................ 48

Paveikslas 7-7. Procentinis respondentų pasiskirstymas pagal gyvenvietės dydį, procentais. .................................................. 48

Paveikslas 8-1. Finansai Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. ....................................................................................... 49

Paveikslas 8-2. Vyriausybės politika Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. ................................................................... 50

Paveikslas 8-3. Vyriausybės programos Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. .............................................................. 50

Paveikslas 8-4. Švietimas ir makymas Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. ................................................................. 51

Paveikslas 8-5. Prekybos ir paslaugų infrastruktūra Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. ............................................ 52

Paveikslas 8-6. Rinkos atvirumas Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. ........................................................................ 52

Paveikslas 8-7. Fizinė infrastruktūra Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. .................................................................... 53

Paveikslas 8-8. Kultūrinės ir socialinės normos Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. ................................................... 53

Paveikslas 8-9. Galimybės pradėti verslą Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. ............................................................. 54

Paveikslas 8-10. Gebėjimai ir žinios pradėti verslą Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. ............................................. 54

Paveikslas 8-11. Verslininko socialinis įvaizdis Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. .................................................. 55

Paveikslas 8-12. Intelektinės nuosavybės teisės Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. .................................................. 55

Paveikslas 8-13. Parama moterims pradėti verslą Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. ................................................ 56

Paveikslas 8-14. Dėmesys įmonių stipriam augimui Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. ........................................... 57

Paveikslas 8-15. Tyrimų ir plėtros sklaida Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. ........................................................... 57

Paveikslas 8-16. Darbuotojų verslumas Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais. ............................................................... 58

LENTELIŲ SĄRAŠAS Lentelė 7-1. Respondentų pasiskirstymas pagal regionus......................................................................................................... 47

5

1. ĮVADAS

Lietuvos visuomenės verslumo skatinimas ir plėtra yra vieni iš svarbiausių valstybės strateginių

prioritetų. Tačiau, tiek Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 metų strategijoje, tiek Lietuvos inovacijų 2010 –

2020 metų strategijoje yra pažymima, jog Lietuvoje yra stokojama verslumo privačiame ir viešajame

sektoriuose bei nėra susiformavusi verslo kultūra. Palyginti didelė visuomenės dalis nėra iniciatyvi,

laukia valstybės paramos įvairiais verslo organizavimo ir vykdymo klausimais.

Nors verslumo koncepcija yra daugiau orientuota į laisvu noru inicijuojamą ir savarankiškai

vykdomą novatorišką veiklą, vadovai privalo užtikrinti inovacinius procesus palaikančią aplinką,

organizacinę struktūrą bei formalizuoti inovacinius procesus organizacijose. Naujos technologijos ir

inovacijos reikalauja naujų vadybos priemonių ir novatoriškų inovacijų valdymo būdų.

Pirmiausia turėtų būti identifikuotos Lietuvos gyventojų asmeninės ir profesinės

charakteristikos, jų lūkesčiai, esminiai verslumo ir intraverslumo individų lygiu barjerai, o tik paskui

orientuojamasi į tinkamų sąlygų užtikrinimą. Šioje studijoje pagrindinis dėmesys fokusuojamas į

verslumą ir intraverslumą individų lygiu bei makro veiksnių įtaką verslumo ir intraverslumo procesams.

Integruojant Globaliame verslumo tyrime dalyvaujančių šalių patirtį, atsiranda galimybė

palyginti Lietuvos gyventojų verslumo ir intraverslumo lygį globaliame kontekste.

Pastaruoju metu tiek LR Ūkio ministerija, tiek LR Švietimo ir mokslo ministerija vykdo daug

įvarių verslumą ugdančių ir skatinančių programų, tačiau kol kas nėra atliekami šių programų poveikio

tyrimai. Globalios verslumo stebėsenos rėmuose vykdomi tyrimai leidžia stebėti Lietuvos gyventojų

tarpe vykstančius pokyčius verslumo srityje ir nustatyti pokyčių sąsajas su Lietuvoje vykdoma verslumą

skatinančia politika.

2. TYRIMO METODOLOGIJA

Pasaulyje kasmet atliekami šalių verslumo stebėjimo tyrimai. Didžiausia pasaulyje vykdoma

verslumo studija, gerai žinoma anglišku pavadinimu Global Entrepreneurship Monitor (GEM), padeda

atskleisti svarbiausius šalių verslumo rodiklius bei leidžia pateikti rekomendacijas tolimesniam šalies

ekonomikos vystymuisi. 2011 m. Globali verslumo stebėsena (GEM) vykdoma nuo 1999 m. ir šiuo

metu įtraukia daugiau nei 90 komandų iš skirtingų valstybių. Pagrindinė stebėsenos užduotis – įvertinti

verslumo įtaką valstybės ekonominiam augimui, atskleisti konkrečius nacionalinius verslininkų bruožus

bei charakteristikas bei verslumo skatinimo specifiką. Pagrindinis GEM tyrimų išskirtinumas – individų

elgesio įvertinimas, jiems pradedant bei plėtojant savo verslą. Skirtingai nei pavienių įmonių vertinimas,

verslumo stebėjimo tyrimai suteikia platesnį suvokimą, kaip verslumas yra vertinamas konkrečios

valstybės mastu bei leidžia palyginti gautus rezultatus su analogiška kitų valstybių situacija.

6

Nacionaliniu lygiu tokio pobūdžio tyrimai leidžia stebėti požiūrio į verslininkus bei verslumą dinamiką,

teikti reikiamą pagalbą skirtingų ekonomikos šakų įmonėms, taip siekiant socialinės bei ekonominės

gerovės augimo rezultatų.

Tiriamos šalys pagal pasaulio verslumo stebėsenos metodologiją suskirstytos į tris gupes: į

veiksnius orientuotas šalis, į efektyvumą orientuotos šalis ir į inovacijas orientuotas šalis. Tiriant

verslumo ir intraverslumo dinamiką, didelis dėmesys skiriamas transformacijai iš vienos kategorijos į

kitą.

Paveikslas 2-1. Šalių suskirstymas verslumo tyrime.

Į veiklos efektyvumą orientuotos

šalys

Naudojami efektyvūs gamybos būdai,

didinant produktyvumą ir mažinant kaštus. Siekiama masto ekonomijjos. Dominuoja

didelės įmonės. Rinkos nišas užima smulkios ir vidutinės įmonės.

Į inovacijas orientuotos šalys

Ekonomikos yra orientuotos į

inovacijų ir aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą. Plečiasi paslaugų

sektorius. Konkurencija pagrįsta inovacijomis.

Į veiksnius orientuotos šalys (nuo

žaliavų priklausomos šalys)

Įmonės konkuruoja kaina ir jų veikla yra

paremta gamybos veiksniais, ypač nekvalifikuota darbo jėga ir gamtiniais

ištekliais.

Šaltinis: GEM, 2011

GEM sistemiškai nagrinėja tokias verslumo charakteristikas kaip motyvacija, novatoriškumas

konkurencingumas ir augimo potencialas. Verslumas nagrinėjamas kaip procesas, apimantis visus

verslo ciklo etapus: nuo idėjos koncepcijos (potencialios verslios veiklos) iki ankstyvosios stadijos

(anglų k., ‘nascent entrepreneurs’) ar brandumo; taip pat nagrinėjamas naujų verslų ir jau gyvuojančių

verslų nyuosavybės klausimas ar verslų nutraukimo motyvai.

Ankstyvosios stadijos verslininkai apima verslą pradedančius ar padėjusius pradėti verslą bei

verslo savininkus iki 3,5 metų, kurie valdo visas ar dalį akcijų, nors negauna atlyginimų ar kitokio tipo

kompensacijų daugiau nei tris mėsnesius; savininkais laikomi verslią veiklą valdantys ir pajamas

gaunantys iš veiklos daugiau nei 3 ir mažiau nei 42 mėnesius. Daugiau nei 42 mėnesius verslus

valdantys ir gaunantys pajamas verslininkai vadinami stabiliai veikiančiais verslininkais. Tiek stabiliai

veikiantys ir ankstyvosios stadijos verslininkai, tiek potencialūs verslininkai ar padedantys verslą plėtoti

yra svarbūs šalies verslumo ir intraverslumo dinamikai.

Paveikslas 2-2. Ankstyvosios stadijos verslumo veiklos.

A: Ankstyvosios stadijos verslumo veiklos

Potencialūs

verslininkai:

požiūriai ir

sugebėjimai

Ketinimai

B: Verslą

pradedantys ar

padėję pradėti

verslą

C: Verslo

savininkai (įmonių

iki 3.5 metų) E: Verslo

savininkai

(įmonių virš 3.5

metų)

D: Verslo

nutraukimas


7

Lietuvos verslumo stebėjimo studijoje yra aptariami duomenys gauti dviejų tyrimų metu, kurie

buvo vykdomi, naudojant Global Entrepreneurship Monitor (GEM) konsorciumo metodiką. Lietuvos

suaugusiųjų gyventojų apklausa ir ekspertų apklausa buvo vykdoma 2011 metų rugsėjo mėnesį.

Papildomai tyrimo metu buvo vertinamas Lietuvos verslininko įvaizdis. Verslininko įvaizdžio

matavimui buvo pasirinkta metodika, pagrįsta anksčiau atliktais tyrimais šioje srityje (Kolvereid, 1996;

Autio, et.al., 1997; Tkachev & Kolvereid, 1999; Liñán, et. al., 2005; Katono, et.al., 2009).

Apibendrinant atliktus tyrimus, buvo išskirtos trys pagrindinės veiksnių grupės, kuriomis buvo

remiamasi, aiškinant visuomenės požiūrį į verslumą:

- žmogaus požiūris (teigiamas/ neigiamas) į verslininko veiklą;

- visuomenės normos ir palaikymas;

- suvokiamos žmogaus galimybės ir turimi įgūdžiai užsiimti verslia veikla.

Taip pat žmogaus požiūris į verslumą stipriai priklauso nuo jo asmeninių savybių ir išsilavinimo

(Borgia & Schoenfeld, 2005; Liñán et. al., 2005; Souitaris, Zerbinati & Al-Laham, 2007). Kolvereid and

Isaken (2006) išskiria, jog žmonės renkasi tarp dviejų karjeros alternatyvų – savęs įdarbinimas ir

įsidarbinimas organizacijoje. Jų pasirinkimas priklauso ne tik nuo susiformavusio verslininko įvaizdžio

visuomenėje, bet ir nuo jų asmeninių charakteristikų.

Siekiant įvertinti Lietuvos verslininko įvaizdį buvo remiamasi prieš tai išskirtomis veiksnių

grupėmis. Visų pirma, buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į verslininko darbo pobūdį,

išsilavinimą, karjeros patrauklumą, charakteristikas ir kitus elementus. Tuomet buvo tiriamas

suvokiamas visuomenės palaikymas verslininko karjeros pasirinkimui. Vėliau Lietuvos gyventojai buvo

prašomi įvertinti galimybes ir savo kompetenciją pradėti verslą.

Viso buvo apklausta 2003 Lietuvos gyventojai (toliau vadinami respondentais) nuo 18 iki 64

metų amžiaus. Tyrime dalyvavo 43 procentai respondentų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Respondentų

regioninis pasiskirstymas atitinka Lietuvos gyventojų regioninio pasiskirstymo proporcijas, tai užtikrina

tyrimo duomenų patitikimumą.

Šioje studijoje yra analizuojami dviejų respondentų grupių atsakymai, t.y. pradedančių ar

padėjusių padėti verslą, tačiau dar negavusių pajamų respondentų (N=255), antra respondentų grupė

apima asmenis, kurie jau yra verslo savininkai (N=307).

Ekspertinės apklausos metu buvo apklausti 36 ekspertai, atstovaujantys finansų, vyriausybės

politikos ir programų, švietimo ir mokymų, tyrimų ir plėtros, verslo ir fizinės infrastruktūros, rinkos

atvirumo, kultūrinių bei socialinių normų sektorius Lietuvoje.

8

3. VERSLUMO IR INTRAVERSLUMO SAMPRATA

Verslumas yra plačiai analizuojamas aspektas modernios ekonomikos teorijose. Daugelis

neoklasikinės teorijos atstovų analizuoja problemtiką, susijusią su ryšiu tarp racionalaus sprendimų

priėmimo proceso valdymo ir verslumo veiklų koordinavimo, novatoriškų idėjų, rizikos ir

neapibrėžtumo valdymo (Barreto, 1989). Verslūs individai yra aprašomi kaip toleruojantys riziką

(Cantillon, 1755; Knight, 1921), sujungiantys produktyvumo veiksnius (Say, 1803) ar koordinuojantys

inovacinius procesus (Schumpeter, 1942).

Pasauliniuose (Gartner, 1990; Stevenson & Jarillo, 1990; Pavia, 1991; Minniti & Bygrave, 1999;

Shane & Venkataraman, 2000; Busenitz et al., 2003; Acs & Varga, 2005; Veciana, 2007 ir kiti) bei

Lietuvos tyrimuose (Stačiokas, 1995; Lydeka, 1996; Melnikas, 2001; Baršauskas, 2002; Strazdienė &

Garalis, 2006; Kriščiūnas & Greblikaite, 2007; Duobienė & Pundzienė, 2007 ir kiti) verslumas

nagrinėjamas trimis lygmenimis: individų, organizacijų ir makro. Apžvelgus mokslinę literatūrą, galima

pabrėžti, jog verslumas daugiausiai tiriamas organizaciniu lygmeniu.

Pastaraisiais dešimtmečiais padaugėjo tyrimų, kurie analizuoja verslumą organizacijų viduje

(Pinchot, 1985; Kanter, 1988; Kao, 1991; Lumpkin and Dess, 1996; Crant, 2000; Shane, 2003;

Lumpkin, 2007; Parker & Collins, 2010). Šis fenomenas yra vadinamas “organizaciniu verslumu”,

“naujų verslų kūrimu organizacijų viduje”, “intraverslumu”. Intraverslumas yra specifinė verslumo

rūšis, kuri siejasi su darbuotojų iniciatyva imtis naujų verslo veiklų organizacijų viduje.

Sharma & Chrisman (1999) bei Antoncic & Hisrich (2003) identifikuoja skirtumą tarp

intraverslumo ir organizacinio verslumo. Organizacinis verslumas yra tiriamas organizaciniu lygmeniu,

tuo tarpu intraverslumas – indvidualiu lygmeniu. Organizacinis verslumas yra siejamas su “iš viršaus į

apačią” sprendimų priėmimo procesu, t.y. verslo strategijomis, orientuotomis į darbuotojų iniciatyvų ir

pastangų diegti naujoves bei vystyti naujas verslo idėjas skatinimą. Tuo tarpu, intraverslumas yra

siejamas su “iš apačios į viršų” sprendimų priėmimo procesu, t.y. proaktyvia darbuotojų iniciatyva

diegti naujoves bei vystyti naujas verslo idėjas.

Iki šiol mokslinėje literatūroje verslumą skirtingose šalyse analizuojančios studijos (Arenius &

Minniti, 2005; Bowen & De Clercq, 2008; Koellinger, 2008; Stephan & Uhlaner, 2010; Wennekers,

Van Stel, Thurik & Reynolds 2005) ir intraverslumą skirtingose šalyse nagrinėjančios studijos (Pinchot,

1985; Kanter, 1988; Lumpkin & Dess, 1996; Kuratko, 2007) buvo atliekamos atskirai.

Verslumas plėtojamas ne uždaroje erdvėje ir dažniau apibrėžiamas kaip veikla, organizauojama

visuomenėje ir priklausoma nuo toje visuomenėje susiformavusių sąlygų. Vienos sąlygos verslumą

skatina, kitos – žlugdo (Morrison 2000; Shane 1992, 1993). Visuomenje susiklosčiusios sąlygos

verslumui yra pamatinės sąlygos pradėti ar nepradėti verslą. Šios pamatinės salygos gali būti paveiktos

9

valdžios institucijų įsikišimo per įvairias politikas ir programas (Schøtt and Jensen 2008). Kai kurios

pamatinės sąlygos sutinkamos pačioje kultūroje, vertybėse ir intelektiniame kapitale. Socialinės

institucijos atsakingos už dar vienos grupės sąlygų formavimą per įvairius susitarimus, taisykles,

resursų paskirstymą ar rinkų reguliavimą.

Šiandien intraverslumas užima vis svarbesnę poziciją kaip gyvybiškai svarbus išlikimo ir plėtros

elementas organizacijose. Minėtas terminas mokslinėje literatūroje traktuotinas kaip verslių sumanymų

plėtojimas kompanijos viduje (Sathe, 2003; Thornberry, 2002; Ferreira, 2002; Scheepers, 2009;

Gautam, 1997; Ulijn et. al., 2004; Maier et.al., 2011; Antoncic, 2007; Ahmad et. al. 2011, 2012;

Nicolaidis et. al. 2011; Bosma et. al. 2010; Cohen et. al., 2002; Möllers, 2008). Vertinant intraverslumą

kaip konkurencingumo įrankį, pabrėžtinas inovacijų reikšmingumas, o intraverslininkų ir/ ar verslininkų

sukuriamios „naujos kombinacijos“ sukuria pridėtinę vertę ne tik organizacijoms, bet ir nacionalinei

ekonomikai.

Intraveslumo nauda gali būti apibrėžiama kaip organizacijos plėtra ar makroekonominė

evoliucija (Merrill et al. 2008). Organizacijų lymeniu galima išskirti tris dimensijas, kurios apima

organizacinius, elgsenos bei aplinkos intraverslumo veiksnius, kurių mastą ir lygį apsprendžia būtent

kultūrinės ir socialinės normos. Būtent todėl tokios intraverslumo naudos kaip nauja verslo strategija,

pasitenkinimas veikla, naujos rinkos, pelnas, konkurencingumas, naujos prekės, paslaugos ir procesai,

sukurti ar patobulinti (Pav. 3-1).

10

Paveikslas 3-1. Ryšys tarp sąlygų intraverslumui ir sukurtų rezultatų.

Intrave

rslumas

Organizaciniai

veiksniai

Organizacinėstruktūra

Vadyboskomandosparama

Atlygisirpaskatos

KontrolėssistemaTyrimųintensyvumas

Komunikacijosatvirumas

Laikovadyba

DarbodiskrecijaMokymai

Prieinamiiš tekliaiElgsenos

veiksniai Organizacinėkultūra

(Hofstededimens ijos)Lyderiavimas

Darbuotojųautonomijair

atskaitomybė

Aplinkos

veiksniai Pramonėsšakosaugimas

Poreikisnaujiemsproduktams

KonkurencinėaplinkaGalimybėstechnlogijųplėtrai

Vyriausybėsparama

Pasitenkinimas

Naujividiniaiprocesai

Naujaorganizacijosstrategija

Satisfaction

Naujiproduktai/paslaugos

Naujosrinkos

Pelningumas

Padidėjęskonkurencingumas

Šaltinis: parengta autorių, remiantis: Karimi, A. et al. (2011); Ahmad, N. H. et al. (2012); Van der

Meer, Arthur R. F. (2011); Alipour et al. (2011).

Detaliau nagrinėjant socialinių ir kultūrinių normų poveikio intraverslumui dimensijas, VU

TVM tyrėjų komanda, remdamasi tyrimo rezultatais identifikuoja tokias nacionalinio lygio socialinių ir

kultūrinių normų įtakos intraverslumui sferas kaip verslininkų socialinis įvaizdis, socialiniai santykiai

visuomenėje ar neapibrėžtumo vengimas. Tarp mikro lygio efektų identifikuoti rizikos valdymas, esamų

ir buvusių kolegų įdarbinimas verslioe veiklose, darbdavio informacinių technologijų naudojimas ar

novatoriškų idėjų kūrimo ir komercializavimo procesai. Taip pat pabrėžiama požiūrio į individualią ir

organizacinę karjerą (verslių darbuotojų ir verslininko karjerų) svarba. Ateities tyrimuose verta

panagrinėti lietuvių gyventojų ir tyrime dalyvavusių ekspertų nuostatas apie individualią ir organizacinę

karjerą. Verslių darbuotojų (angl. intrapreneur) ir verslininkų (angl. entrepreneur) karjeros analizė

galėtų būti naudojama kaip profesinės karjeros pavyzdys, iliustracija, o vertinamos nuostatos dėl naujos

ir biurokratinės karjeros vystymo ir analizuojamas verslininkų ir verslių darbuotojų įvaizdis Lietuvoje

padėtų geriau suvokti verslumo ir intraverslumo proceus Lietuvoje.

Verslumas gali būti apibrėžiamas kaip bet koks individo, grupės asmenų ar jau egzistuojančios

kompanijos mėginimas kurti ir plėtoti verslą ar įmonę (Reynolds, 2005). GEM tyrimai daugiausia

orientuoti į individų veiklą ir elgseną. Tiriamas ne tik požiūris, bet ir veiklos bei motyvai pradėti verslą.

11

Socialinis verslininkų įvaizdis skatina į verslumą orientuotos finansinės ir komercinės infrastruktūros

kūrimą. Įvaizdį formuoja daugybė suinteresuotų pusių: nuo pažįstamų verslininkų iki švietimo

organizacijų ar žiniaslaidos. Galiausiai, visa visuomenė dalyvauja verslumo procesuose. Siekiant

tikslesnio verslumo ir intraverslumo dinamikos stebėjimo, reikia įvertinti tiek šalies politinį ir

ekonominį, tiek socio-kultūrinį kontekstą, kuris per požiūrį, verslias veiklas, siekius, organizacinę

kultūrą, vadybos tradicijas, darbuotojų verslias iniciatyvas kuria socialinę ir ekonominę vertę bei

inovacijas šaliai ir organizacijai.

Paveikslas 3-2. Konceptualus tyrimo modelis, apjungiantis verslumo ir intraverslumo tyrimus skirtingose šalyse.

Polinisirinstucinis

kontekstas

Finansavimo

galim

ybės

Vyriausybės

polika

Vyriausybės

programos

Tyrimaiir

technologijųplėtra

Komercinėir

teisinė

infrastruktūra

Vidausrinkos

atvirumas

Fizinė

infrastruktūra

Inteleknės

nuosavybėsteisės

Paramaverslui

Verslogalimybės

Socio-kultūrinis

kontekstas

Švie

mas

Socialinėapsauga

Kultūrinėsir

socialinėsnormos

Geb

ėjimaiiržinios

pradėverslą

Verslininko

socialinisįvaizdis

INTRAVERSLUMASVERSLUMAS

Požiūris

• Suvokiamosgalimybės

• Suvokiamisugebėjimai

• Baimė

• Ke nimai

Versliosveiklos

• Bū nybė/galimybė

• Ankstyvojiverslostadija

• Verslovystymas

• Verslonutraukimas

Siekiai

• Augimas

• Inovacijos

• Tarptau škumas

• Socialinėvertė

Įkurtaįmonė

Darbuotojai,įsitraukęįversliasveiklasįmonėsviduje

Organizacinėkultūra

Vadybostradicijos

Socio-ekonominisšaliesvystymasis

• Užimtumas

• Inovacijos

• Socialinėvertė

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis: GEM, 2011, Karimi, A. et al. (2011); Ahmad, N. H. et al. (2012);

Van der Meer, Arthur R. F. (2011); Alipour et al. (2011).

Baumol (1990) identifikuoja gan ilgą intraverslumo procesą veikiančių institucinių veiksnių

sąrašą: dalis jų susijusių su kultūra ir vertybėmis, darbo kultūra, valdymo tradicijomis, kitos – su

socialinėmis ir sveikatos garantijomis ar bedarbystės išmokomis. Rezultatai pasiskirsto netolygiai tarp

skirtingų šalių. Šiaurės valstybėse institucinis kontekstas pasižymi dažnesnėmis darbuotojų versliomis

veiklomis nei savarankiško verslo kūrimo iniciatyvomis. Maža procentinė dalis plėtojančių verslą dėl

būtinybės Šiaurės šalyse yra susijusi su demokratinio socialinės gerovės modelio dominavimu.

Kultūrinės Hofstede dimensijos (vyriškumas/ moteriškumas, individualizmas/ kolektyvizmas, galių

skirtumų toleravimas, neapibėžtumo vengimas ir orientacija į trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus)

12

neginčytinai veikia šalies verslumo ir intraverslumo sistemą, bet daug aspektų nepatenka į šių kultūrinių

dimensijų poveikio sritis ir reikalauja detalesnės analizės Lietuvos lygiu, gautus rezultatus lyginant su

kitų šalių rezultatais.

Paveikslas 3-3. Kultūrinių ir socialinių normų poveikis intraverslumui.

Švietimasirmokymai

Inovatyviųidėjų

generavimasirkomercializavimas

Noraspanaudotisavo

asmeninęirkolegųpatirtį

Kolegųfinansinėparamairasmeninėsinvesticijos

Visuomenėspolinkisnaudotimodernias

technologijas

Socialiniairyšiaiir

bendradarbiavimasVerslininkosocialinisįvaizdis,aplinka,žiniosir

įgūdžiai

Darbosaugumo

suvokimasirlaisvėįgyvendintiidėjas

Neapibrėžtumųvengimas

Verslopradėjimasnepriklausomaiar‘po

darbdaviostogu’

Esamoarbuvusiodarbdaviotechnologijųpanaudojimas

Esamųarbuvusiųkolegųįdarbinimas

Rizikosvaldymas

Žiniasklaida

Vyriausybės politika ir

programosFinansinėparama

Šaltinis: parengta autorių, remiantis GEM, Lietuva (2011)

13

4. LIETUVOS VERSLININKO ĮVAIZDIS

Duomenų analizė rodo, kad didesnė Lietuvos gyventojų dalis (t.y. virš 50 %) yra linkę manyti,

kad verslininkai dirba sunkiau nei kitų profesijų atstovai, 47,7 % procentai respondentų yra įsitikinę,

kad verslininkai yra išsilavinę žmonės ir tik 13,1 % mano priešingai. Tačiau, beveik pusė respondentų

(47,5%) vis dar yra įsitikinę, kad Lietuvos verslininkai galvoja tik apie savo materialią padėtį nors

21,4% jau taip nebemano.

Paveikslas 4-1. Verslininko charakteristikų vertinimas, procentinis nuomonių pasiskirstymas.

7.3

3.4

10.2

4.2

9.4

7.9

2.9

11.2

8.9

9.3

39.8

10

31.1

39.2

30.1

24.3

17.5

19.1

24.9

23.7

20.7

66.2

28.4

22.8

27.5

0 10 20 30 40 50 60 70

Verslininko karjera turi daugiau

privalumų negu trūkumų

V erslininkai yra darbo vietų

kūrėjai

V erslininkai galvoja tik apie savo

piniginę

V erslininkai yra išsilavinę žmonės

V erslininkai turi dirbti sunkiau nei

kitų profesijų atstovai

Visiškai sutinkate

Sutinkate

Nei sutinkate, nei

nesutinkate

Nesutinkate

Visiškai nesutinkate

Teigiama tendencija yra ta, kad net 83,7% Lietuvos gyventojų į verslininką žiūri, kaip į darbo

vietų kūrėją. 45% Lietuvos gyventojų verslininko karjeroje mato daugiau privalumų nei trūkumų ir tik

15,2% mano priešingai.

Paveikslas 4-2. Motyvai skatinantys pradėti nuosavą verslą, procentinis nuomonių pasiskirstymas.

19.4

13.9

15.7

12.3

5.8

10.3

30.8

12.6

21.1

17.6

17

19.7

19.9

50.7

33.2

0 10 20 30 40 50 60

Jeigu aš pradėčiau savo

nuosavą verslą, aš būčiau/

pradėjęs nuosavą verslą esu

labiau gerbiamas savo draugų,

pažįstamų ir artimųjų rate

Jeigu turėčiau resursų ir

galimybių, aš norėčiau pradėti

savo nuosavą/naują verslą

N uosavo verslo įkūrimas man

būtų geriausias būdas

panaudoti savo įgytą

išsilavinimą

Visiškai sutinku

Sutinku

Nei sutinku, nei nesutinku

Nesutinku

Visiškai nesutinku

14

Daugiausiai apklaustųjų (50,7%) visiškai sutinka, kad jei turėtų resursų ir galimybių, norėtų

pradėti savo nuosavą verslą, o ir net daugiau nei pusė respondentų (52,9%) mano, jog nuosavo verslo

įkūrimas būtų geriausias būdas panaudoti savo įsigytą išsilavinimą (33,2% – visiškai sutiko, 19,7% –

sutiko su teiginiu). Beveik keturiasdešimt procentų (37,5%) respondentų įsitikinę, jog, jei turėtų savo

nuosavą verslą, būtų labiau gerbiami savo pažįstamų ir artimųjų rate (19,9% - visiškai sutinka, 17,6% -

sutinka).

Paveikslas 4-3. Asmeniniai respondentų lūkesčiai profesinėje srityje, procentinis nuomonių pasiskirstymas.

7.5

16.6

9.2

13.2

26.1

33.2

24.6

19.7

32.6

17.3

0 5 10 15 20 25 30 35

Man svarbiau darbo saugumas

nei laisvė įgyvendinti savo idėjas

M an reikia nuolatinių pokyčių

net jeigu tai sukurtų didesnį

neapibrėžtumą/ nepastovumą

Visiškai sutinku

Sutinku


Nesutinku

Visiškai nesutinku

Apie šešiasdešimt procentų respondentų įsitikinę, kad svarbiau darbo saugumas nei laisvė

įgyvendinti savo idėjas (32,6% - visiškai sutinka, 24,6% - sutinka). Mažiausia dalis apklaustųjų visiškai

nesutinka su šiuo teiginiu (7,5%). 37,4 % respondentų sutinka, kad reikia nuolatinių pokyčių, net jeigu

tai sukurtų didesnį neapibrėžtumą ar nepastovumą.

Paveikslas 4-4. Polinkis verslioms veikloms, procentinis nuomonių pasiskirstymas.

19.9

15

4.2

12.9

15.8

4.8

26.9

33.1

16

22.4

21.3

26.1

17.9

14.9

48.8

0 10 20 30 40 50 60

Aš mėgstu inicijuoti pokyčius

verslo reikaluose

Aš manau, jog galiu viską

geriau suprasti, jeigu kiti man

vadovauja arba pataria

Bendravimas su žmonėmis

suteikia man daug verslo

galimybių

Visiškai sutinku

Sutinku


Nesutinku

Visiškai nesutinku

Penki iš dešimties respondentų visiškai sutinka (48,8%) ir net 26,1% respondentų sutinka, kad

bendravimas su žmonėmis suteikia daug verslo galimybių . Daliai respondentų (33%) buvo sunku

apsispręsti, ar jie viską geriau suprastų, jei jiems kiti asmenys vadovautų ar patarinėtų, o į teiginį ar

15

mėgsta inicijuoti pokyčius verslo reikaluose teigiamą atsakymą pateikė daugiau nei keturiasdešimt

respondentų (17,9% – visiškai sutinka, 22,4% - sutinka su teiginiu).

Paveikslas 4-5. Lietuvos verslininkų vertinimas, procentinis nuomonių pasiskirstymas.

3.1

10.1

56.7

22.9

7.1

0

10

20

30

40

50

60

Labai

blogai

Blogai Nei

blogai,

nei gerai

Gerai Puikiai

Labai blogai

Blogai

Nei blogai, nei

geraiGerai

Puikiai

Paveikslas 4-6. Verslininkų charakteristikos, procentinis nuomonių pasiskirstymas.

3.1

8.3

14.7

3.4

4.6

4.1

8.1

8.1

22.0

29.1

10.6

13.7

12.8

22.1

3.3

36.8

47.2

42.5

41.6

42.5

43

43.7

23.7

31.1

14.6

8.1

32.3

26.1

24.8

15.7

41.3

20.9

7.9

5.5

12.2

13.1

15.4

10.4

30.80.9

0 20 40 60 80 100 120

Nevengiantys rizikos

Etiški

Sąžiningi

N ovatoriški

Diplomatiški

Inteligentiški

Rūpestingi

Energingi

Visiškai nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku, nei

nesutinku

Sutinku

Visiškai sutinku

Nors 43,8% apklaustųjų nesutiko su teiginiu, jog Lietuvos verslininkai yra sąžiningi, o vertinti

Lietuvos verslininkų etiškumą bei rūpestingumą daugumai buvo sudėtinga, net trečdalis apklaustųjų

Lietuvos verslininkus vertina teigiamai (30%). Energingumas iškyla kaip viena svarbiausių Lietuvos

verslininkų charakteristikų: daugiau nei septyniasdešimt procentų apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad

Lietuvos verslininkai yra energingi žmonės (41,3% - sutiko su teiginiu, o 30,8% - visiškai sutiko su

teiginiu). Stiprinant Lietuvos inovacijų sistemą ne mažiau svarbu tai, kad 40% tyrime dalyvavusių

respondentų Lietuvos verslininkus įvertino kaip novatoriškumo pavyzdžius (sutiko su teiginiu, jog

verslininkai yra novatoriški, - 32,3%; visiškai sutiko - 12,2%).

16

Paveikslas 4-7. Nuomonės apie verslininkus formuotojai, procentinis nuomonių pasiskirstymas.

Tyrimo rezultatai padėjo išsiaiškinti teigiamo verslininkų įvaizdžio formavimo ir verslumo

skatinimo Lietuvos švietimo sistemoje potencialą, nes mažiausiai susidaryti įvaizdį apie Lietuvos

verslininkus respondentams padėjo būtent mokymosi įstaigos (8,6% apklaustųjų teigia, kad jiems

verslininko įvaizdį Lietuvoje padėjo susiformuoti universitetai ir dėstytojai; grupės ir kurso studentai

prisidėjo 6,2 procentais. Taip pat nemažai galimybių stiprinti verslininkų įvaizdį mokykloje: beveik

devyniasdešimt penki procentai apklaustųjų negavo reikiamų žinių apie verslininkus iš mokytojų.

Įdomu tai, kad šeimos nariai mažai turėjo įtakos (7%), formuojant verslininkų įvaizdį, o daugiau nei

pusė respondentų teigė, kad nuomonę apie Lietuvos verslininkus formuoja žiniasklaida (50,4%).

Vidutiniškai keturi iš dešimties respondentų nurodo, kad jiems nuomonę suformuoti taip pat padėjo

draugai ir pažįstami (38,6%) bei pažįstami verslininkai (39,8%).

Verslininkų socialis įvaizdis teigiamai buvo įvertintas ir ekspertinės apklausos metu.

17

5. RESPONDENTŲ NUOMONIŲ APIE VERSLININKO ĮVAIZDĮ

PASISKIRSTYMAS PAGAL REGIONUS

Kaip matyti žemiau pateiktame paveiksle, Lietuvos gyventojų nuomonė apie tai, kad verslininko

karjera turi daugiau privalumų nei trūkumų, skirtinguose regionuose pasiskirsčiusi labai panašiai.

Tauragės regione gyvena daugiausiai gyventojų (55 proc.) verslininko karjerą vertinančių kaip

privalumą. Teigiamai verslininko karjerą vertina 47 proc.

Paveikslas 5-1. Verslininko karjera turi daugiau privalumų nei trūkumų (vertinimo pasiskirstymas tarp Lietuvos

regionų).

Vilniaus, Kauno ir Telšių regionų gyventojų, o Utenos regionas išsiskiria mažiausiu gyventojų

kiekiu (t.y. 38 proc.) teigiamai vertinančių verslininko karjerą. Nepaisant to, net 81 proc. Utenos

regiono gyventojų sutinka, kad verslininkas yra darbo vietų kūrėjas. Analizuojant atsakymus į teiginį,

kad verslininkas yra darbo vietų kūrėjas, išsiskiria Tauragės ir Alytaus regionai, t.y. 89 proc. Tauragės

regiono gyventojų sutinka su šiuo teiginiu. Alytus išryškėja, kaip regionas, kuriame 77 proc. gyventojų

sutinka su šiuo teiginiu, tai yra žemiausias įvertinimas, lyginant su kitais Lietuvos regionais.

Paveikslas 5-2. Verslininkai yra darbo vietų kūrėjai (vertinimo pasiskirstymas tarp Lietuvos regionų).

18

Paveikslas 5-3. Verslininkai galvoja tik apie savo piniginę (vertinimo pasiskirstymas tarp Lietuvos regionų).

Nors vertinant verslininkų vaidmenį, kuriant darbo vietas, paliečiamas šiandien dažnai

akcentuojamas ir daugelio kompanijų veiklose taikomas socialinės atsakomybės principas ir svarbūs

socialinio poveikio visuomenei aspektai, visuose Lietuvos regionuose sutinkama su teiginiu, jog

verslininkai “galvoja vien apie savo piniginę“. Tokią konfrontaciją galima logiškai paaiškinti Lietuvos

verslininkų socialinės atsakomybės principo taikymo, teigiamo socialinio poveikio visuomenei

didinimo ir pelno maksimizavimo sąveika. Šie tikslai šiandien nebeprieštarauja vienas kitam: į

finansinius rezultatus orientuotos įmonės suvokia verslo socialinės atsakomybės deklaravimo svarbą,

stiprinant organizacijų konkurencinius pranašumus, plečiant tikslinę rinką ir didinant klientų/ vartotojų

lojalumą. “Mąstymas apie savo piniginę“ yra iš dalies pagirtinas, nes tai pagrindžia Lietuvos verslininkų

pastangas stiptinti savo pozicijas rinkoje. Vis dėlto, nereikėtų užmiršti žmogiškųjų išteklių potencialo ir

plėtros: kiekviena sėkminga organizacija, nepriklausomai nuo to kokiame vystymosi cikle yra, privalo

strategiškai planuoti žmogiškųjų išteklių poreikį ir našumą, inovacijų sukuriamą pridėtinę vertę ir realų

deklaruojamų vertybių ugdymą.

Paveikslas 5-4. Verslininkai yra išsilavinę žmonės (vertinimo pasiskirstymas tarp Lietuvos regionų).

19

Paprastai žmogiškųjų išteklių strategijos, socialinės atsakomybės ir inovacijų valdymo

aspektams didesnis dėmesys skiriamas labiau išsilavinusių žmonių tarpe. Įvertinę tai, kad tik apie pusę

respondentų Alytuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Telšiuose, Vilniuje nesutinka arba nei sutinka, nei

nesutinka su teiginiu, jog Lietuvos verslininkai yra išsilavinę žmonės, tokie tyrimo rezultatai gan

džiugina. Žinoma, kai kurių neigiamų verslo plėtros barjerų eliminavimas turėtų būti susijęs būtent su

didėjančiu į rinką ateinančių kvalifikuotų ir išsilavinusių verslininkų skaičiumi. Verslininkų išsilavinimą

palankiau vertino Marijampolės, Tauragės regionų respondentai (net 55% respondentų sutiko su teiginiu

jog verslininkai yra išsilavinę žmonės), o itin neigiamu vertinimu pasižymėjo Utenos ir Klaipėdos

regionai. Verslininkų išsilavinimas tarp svarbiausių tikslų turėtų iškelti ne tik pelno maržas ir organinį

pajamų augimą, bet ir ilgesnio laikotarpio bei netiesioginės naudos tikslus, tokius kaip

bendradarbiavimo su kitomis įmonėmis svarba, inovacinės darbo aplinkos kūrimas, tvarios plėtros ir

socialinės atsakomybės aspektai.

Paveikslas 5-5. Verslininkai turi dirbti sunkiau nei kitų profesijų atstovai (vertinimo pasiskirstymas tarp Lietuvos

regionų).

Panašus procentinis pasiskirstymas pagal regionus, vertinant Lietuvos verslininkų darbo

sunkumą: daugelyje regionų apie 50 procentų respondentų sutinka su teiginiu, jog verslininkai turi dirbti

sunkiau nei kitų profesijų atstovai. Vertinant verslininkų darbo sudėtingumą labiausiai išsikyrė

Tauragės (65% respondentų) ir Šiaulių (atitinkamai 60%) regionai, šiuose regionuose gyvena didžiausia

gyventojų dalis mananti, kad verslininko darbas yra sudėtingesnis, nei kitų profesijų atstovų. Tokį

verslininkų darbo sunkumo vertinimą galima paaiškinti ir nuomonių apie verslininkų išsilavinimą

pasiskirstymu.

20

Paveikslas 5-6. Teiginio „Jei aš pradėčiau savo nuosavą verslą, būčiau labiau gerbiamas“ (vertinimo pasiskirstymas

tarp Lietuvos regionų).

Vertindami teiginį, jog, pradėję nuosavą verslą, būtų labiau gerbiami, respondentų nuomonės

pagal regionus pasiskirstė nevienodai: verslininkams reiškiamą pagarbą daugiausiai paminėjo Telšių ir

Šiaulių regionų respondentai (46% ir 45% atitinkamai); mažai neigiamai pasisakiusių respondentų

užfiksuota Marijampolėje (27% respondentų). Kituose regionuose pagarbą verslininkui išreiškusių

respondentų skaičius svyravo 30%-40% atsakiusiųjų intervale. Įvertinus tai, kad apie trečdalį tyrime

dalyvavusių respondentų neturėjo aiškios nuomonės, toks pagarbos verslininkui vertinimas yra itin

teigimas.

Paveikslas 5-7. Teiginio „Man svarbiau darbo saugumas nei laisvė įgyvendinti savo idėjas“ (vertinimo pasiskirstymas

tarp Lietuvos regionų).

Nors daugumai respondetų (ypatingai Tauragėje – 66%, Marijampolėje – 66% ir Alytuje – 64%)

darbo saugumas yra svarbesnis nei laisvė įgyvendinti savo idėjas, apie ketvirtadalį respondetų visuose

21

regionuose suabejojo teiginio teisingumu, o likę 10%-21% repondentų paneigė teiginį. Kita vertus,

geriau išmanant smulkių ir vidutinių įmonių plėtros galimybes, darbo saugumą galima susikurti ir

nuosavame versle. Tokį nuomonių pasiskirstymą galima paaiškinti nepakankamu švietimu apie nuosavo

verslo teikiamus privalumus bei darbo saugumo ir rizikos valdymo principus darbe ir nuosavame versle.

Identifikuojama sritis, kurioje mokymo įstaigos turėtų stiprinti savo pozicijas bei vykdyti efektyvų tokių

mokymo priemonių įgyvendinimo monitoringą.

Paveikslas 5-8. Teiginio „Jei turėčiau resursų ir galimybių, aš norėčiau pradėti savo nuosavą verslą“ (vertinimo

pasiskirstymas tarp Lietuvos regionų).

Nors daugumai repondentų yra itin svarbus darbo saugumas, apie 50 procentų pradėtų savo

nuosavą verslą, jei būtų pakankamai galimybių ir resursų. Tik Šiaulių ir Utenos regionuose visiškai su

tokiu teiginiu sutiko mažiau nei 50% repondentų (43% ir 45% atitinkamai). Toks nuomonių

pasiskirstymas yra itin svarbus, siekiant sumažinti gan didelę lietuvių neapibrėžtumo ir rizikos baimę:

ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas švietimui apie būtinus verslui resursus ir galimybes rinkoje.

Paveikslas 5-9. Teiginio „Nuosavo verslo įkūrimas būtų geriausias būdas panaudoti savo įgytą išsilavinimą (vertinimo

pasiskirstymas tarp Lietuvos regionų).

22

Respondentų nuomonių apie verslininkų išsilavinimą pasiskirtymą pagrindžia ir teiginio, jog

nuosavo verslo kūrimas būtų geriausias būdas panaudoti savo įgytą išsilavinimą, vertinimas. Visuose

regionuose, išskyrus Šiaulius ir Tauragę, su teiginiu sutinka ne mažiau 50% respondentų. Tai byloja

apie kitą svarbų aspektą: respondentai mano, kad formalus verslininkų išsilavinimas yra būtina

sėkmingo verslo sąlyga; asmeninės savybės, patirtis ir praktiniai gebėjimai gali kompensuoti formalaus

išsilavinimo ir teorinių žinių stoką, tačiau atitinkamo išsilavinimo neįgijusio verslininko darbas būtų

sunkesnis. Tai patvirtina ir ankstesni tyrimo rezultatai, kai daugiausia respondentų pagrindė verslininkų

darbo sudėtingumą Tauragės regione (65% respondentų) ir Šiaulių regione (atitinkamai 60%).

Paveikslas 5-10. Nuolatinių pokyčių, net jeigu tai sukurtų didesnį neapibrėžtumą/ nepastovumą, reikalingumo

vertinimas, procentinis pasiskirstymas pagal regionus.

Paveikslas 5-11. Pomėgio inicijuoti pokyčius verslo reikaluose vertinimas; procentinis pasiskirtymas tarp regionų.

23

Viena neapibrėžtumą formuojančių priežasčių – nepakankami resursai ir galimybės rinkoje,

informacijos stoka apie juos arba nesugebėjimas jais pasinaudoti. Šias kliūtis eliminavus, respondetai

labiau toleruotų riziką ir neapibrėžtumą. Naujų neišbandytų veiklų patrauklumą iliustruoja ir pokyčių

respondetų tarpe reikalingumo vertinimas. Nors repondentai linkę netoleruoti neapibrėžtumo, apie

trečdalį respondentų skirtinguose regionuose išreiškė naujų veiklų būtinumą, o Vilniuje, Tauragėje ir

Marijampolėje į naujų veiklų pradžią buvo orientuota net apie 40% respondentų (39%, 39%, 41%

atitinkamai). Kiek labiau išsiskyrės nuomonės pokyčių jau vykdomame versle atžvilgiu (apie tokius

rezultatus byloja ir sekančiame skyriuje pristatoma vangoka darbuotojų skaičiaus dinamika). Nors

Panevėžyje ir Tauragėje pokyčiai vykdomame versle buvo vertinami itin konservatyviai (32% ir 33%

atitinkamai), džiugu, jog net 45% vilniečių teigiamai vertino pokyčius plėtojamame versle, nuo sostinės

nežymiai atsiliko Kaunas (42%) Telšiai (42%), Klaipėda (42%).

Paveikslas 5-12. Teiginio, jog galima geriau viską suprasti, jeigu kiti vadovauja arba pataria, vertinimas; procentinis

pasiskirstymas pagal regionus.

Neapibrėžtumo vengimą paliečia ir polinkis būti vadovaujamam ar gauti patarimą. Teiginio, jog

galiu viską geriau suprasti, jeigu kiti man vadovauja arba pataria, vertinimas, procentinis pasiskirstymas

pagal regionus. Labiausiai dėl šio teiginio buvo neapsisprendę Tauragės ir Vilniaus gyventojai, tuo

tarpu daugiausiai pritarimo šiam teiginiui išreiškė Utenos, Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių gyventojai.

24

Paveikslas 5-13. Bendravimo su žmonėmis, įgyjant daug verslo galimybių, vertinimas; procentinis pasiskirstymas

pagal regionus.

Neturėdami aiškios nuomonės apie privalumus būti vadovaujamiems ar sulaukti patarimo,

respondentai itin aiškiai pabrėžia bendravimo su žmonėmis vaidmenį, įgyjant daugiau verslo galimybių.

Tai paaiškina tiek įsišaknijusio nepotizmo, tiek polinkio į kolektyvizmą veiksniai. Kita vertus,

bendradarbiavimas tarp Lietuvos verslininkų skatina atskirų ūkio šakų klasterizacijos procesus ir didina

galimų bendradarbiavimo sinergijų galimybes.

Paveikslas 5-14. Lietuvos verslininkų vertinimas, procentinis nuomonių pasiskirstymas pagal regionus.

Skirtingus Lietuvos verslininkų įvaizdžio aspektus galima apibendrinti, pateikiant Lietuvos

verslininkų vertinimo rezultatus pagal regionus. Visuose regionuose gerai ar labai gerai vertinančių

respondentų yra daugiau nei blogai ar labai blogai vertinančių. Daugiau nei pusė respondentų yra

neapsisprendę, o tai iliustruoja egzistuojantį nemažą verslininkų įvaizdžio gerinimo potencialą švietimo

ir gerosios patirties sklaidos pagalba.

25

6. LIETUVOS GYVENTOJŲ VERSLUMAS

6.1. Pradedančių ar padėjusių pradėti verslą respondentų

nuomonės

Daugiau nei du trečdaliai (70,5%) apklaustųjų nurodė, jog per pastaruosius dvejus metus savo

aplinkoje nepažino verslą pradėjusių žmonių, tuo tarpu 28 procentai respondentų teigė, jog verslą

pradėjusių per pastaruosius dvejus metus pažįstamų esama. Tokį pastarųjų atsakymą iš dalies pagrindžia

ir potencialių verslo galimybių respondentų gyvenamoje aplinkoje ateinančių 6 mėnesių laikotarpyje

vertinimas.

Paveikslas 6-a1. Verslumas: požiūris ir suvokimas visuomenėje, 18-64 metų visuomenės dalis, %

0

10

20

30

40

50

60 A: Galimybės

B: Sugebėjimai

C: Baimė

D: Ketinimai

Lietuva

Į veiklos efektyvumą orientuotų šalių vidurkis

Į inovacijas orientuotų šalių vidurkis

A B C D

Lietuva 23 35 40 17

Latvija 24 47 41 25

Lenkija

33 52 43 23

Rusija 27 33 43 4

Vokietija 35 37 42 5

Danija 47 35 41 7

Suomija 61 37 32 7

Švedija 71 40 35 10

Norvegija 67 33 41 9

A: Suvokiamos galimybės pradėti verslą.

B: Suvokiami sugebėjimai pradėti verslą.

C: Baimė, susijusi su verslo pradžia.

D: Ketinimai pradėti verslą per 3 metus (tie, kurie šiuo metu neįsitraukę į verslias veiklas).


23% respondentų įvardino savo gyvenamą vietą kaip aplinką, kurioje yra gerų galimybių verslą

pradėti. Trečdalio respondentų neigiamas pasisakymas apie geras verslo galimybes verslą pradėti

gyvenamoje aplinkoje artimiausių šešių mėnesių laikotarpiu papildė neigiamas asmeninių žinių,

patirties ir gebėjimų, reikalingų verslui pradėti, vertinimas: tik trečdalis apklaustųjų savo gebėjimus,

žinias ir patirtį įvertino tinkamais. Panaši situacija kaimyninėje Latvijoje, o jau Lenkijos verslininkai

palankiau vertina tiek galimybes, tiek savo kompetencijas.

26

Nesėkmės baimė neigiamai veikia jų apsisprendimą pradėti nuosavą verslą. Neapibrėžtumo

vengimas ir nesėkmės baimė užkerta kelią net ir daliai tų, kurie mano turintys pakankamai žinių,

patirties ir gebėjimų verslui pradėti.

Nepakanka generuoti novatoriškas idėjas ir vertinti verslo galimybes, dažnai nesiimama

reikiamų iniciatyvų šias idėjas įgyvendinti arba verslo idėjos taip ir lieka nepaliestos. Šį faktą patvirtino

ir mūsų respondentai: tik 10 procentų nurodė, jog per pastaruosius 12 mėnesių padėjo imtis priemonių

verslo idėjoms įgyvendinti. Dauguma verslių respondentų Lietuvoje (49,9%), padėdami plėtoti verslą,

užtruko vienerius metus ar ilgiau, tuo tarpu kitai pusei užteko iki vienerių metų laikotarpio verslui

pradėti.

Net 80,2 % respondentų buvo dalies arba viso verslo savininkai; 61,3% respondentų verslą įkūrė

ir plėtojo dviese, o 26,3% apklaustųjų verslias veiklas plėtojo trise.

Paveikslas 6-a2. Naujo verslo savininkų, įskaitant respondentą, skaičiaus procentinis pasiskirstymas (pradedantys ar

padedantys pradėti verslą).

61.3

26.3

7.5

3.8

1.3

0 10 20 30 40 50 60 70

2

3

4

5

10

Sa

vin

ink

ų s

ka

ičiu

s

Vis dėlto net 64,6% apklaustųjų versluose atlyginimai ar kitokios formos atlygiai ilgiau nei tris

mėnesius nebuvo mokami, o tai iš dalies rodo sudėtingą naujos veiklos ar verslo įsitvirtinimo rinkoje

pradžią ir ribotus išteklius.

Paveikslas 6-a3. Procentinis versle dalyvaujančių respondentų pasiskirstymas pagal nuosavybės dalį (pradedantys ar


40.1 40.1

19.8

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Viso verslo Dalies verslo Nėra verslo savininkai

Procentai

27

Paveikslas 6.1-a4. Procentinis respondentų nuomonių, kiek vartotojų/klientų įvertins prekes ir paslaugas kaip

novatoriškas, pasiskirstymas (pradedantys ar padedantys pradėti verslą).

17.8

27.4

54.8

0

10

20

30

40

50

60

Visi Dalis Nei vienas

Procentai

Atsakydami į klausimą, kuri dalis (visi, dalis ar nei vienas) potencialių vartotojų įvertins

parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas kaip novatoriškas, daugiau nei 54,8% tyrimo respondentų

nesitiki, jog potencialūs vartotojai jų teikiamas paslaugas ar parduodamas prekes įvertins kaip naujieną.

Džiugu, kad net 45,2% respondentų tikisi, kad jų parduodamos prekės ar teikiamos paslaugos bus

naujos ir nepažįstamos visiems arba daliai potencialių vartotojų. Tokie rezultatai yra itin svarbūs,

vertinant tai, kad net 52,8% verslą vystančių respondentų jaučia konkurencinę grėsmę rinkoje.

Paveikslas 6.1-a5. Respondentų nuomonių apie konkurentų kiekį procentinis pasiskirstymas (pradedantys ar


0

10

20

30

40

50

60

Daug verslo konkurentų Mažai verslo konkutentų Nėra verslo konkurentų

28

Paveikslas 6.1–a6. Naudojamų technologijų ir procedūrų gyvavimo trukmė, procentais (pradedantys ar padedantys

pradėti verslą).

10.1

25.9

63.9

0

10

20

30

40

50

60

70

Mažiau nei metai Nuo vienų iki penkių

metų

I lgiau nei penki metai

Nors daugiau nei 63,9% savo verslą plėtojančių respondentų naudoja reikiamas technologijas ir

taiko procedūras reikalingas produktų kūrimui ir paslaugų teikimui ilgiau nei penkis metus, sparčiai

kintanti verslo aplinka, informacinių technologijų proveržis ir griežtėjanti konkurencija globaliose

rinkose reikalauja 25,9% verslių respondentų atnaujinti technologijas ir procedūras dažniau, nes

technologijos ir procedūros gyvuoja nuo vienerių iki penkerių metų, o 10,1% respondentų tai priversti

daryti kiekvienais metais.

Paveikslas 6.1–a7. Vartotojų/klientų, kurie gyvens už šalies ribų, procentinė dalis (pradedantys ar padedantys pradėti

verslą).

6.3

3.2

5.7

8.9

7

34.8

34.2

0 10 20 30 40

Daugiau nei 90%

Nuo 75 iki 90%

Nuo 50 iki 75%

Nuo 25 iki 50%

Nuo 10 iki 25%

Iki 10

Nėra

Var

toto

jų/

klie

ntų

kie

kis

Reikėtų pabrėžti kad net 69% apklaustųjų verslių respondentų tiksliniai vartotojai/ klientai

gyvens vietinėje rinkoje (daugiau nei 90% vartotojų gyvens vietinėje rinkoje). Tai yra logiškas ir

lengvai paaiškinamas rezultatas – tiriamųjų respondentų verslai yra užuomazgos ar ankstyvos plėtros

stadijoje, kai svarbiausias tikslas įsitvirtinti nacionalinėje rinkoje. Gyvavimo ciklas dažnai sutampa su

kompanijos dydžiu.

29

Paveikslas 6.1 -a8. Žmonių dirbančių šiame versle, neskaitant savininkų, kiekis procentais(pradedantys ar


6.8

16.9

13.6

8.5

20.3

11.9 11.9

3.4

6.8

0

5

10

15

20

25

0 1 2 3 4-5 6-10 11-30 31 ir

daugiau

N/A

Žmonių skaičius

Kalbant apie verslumą didesnėse organizacijose, paprastai didesnis dėmesys teikiamas intra-

verslumui (verslumui organizacijos viduje). Net 77,9% respondentų vystomose kompanijose be

savininkų dirba vos iki dešimties darbuotojų. Panašus darbuotojų skaičius planuojamas po penkerių

metų.

Paveikslas 6.1-a9. Priežastys, paskatinusios įsitraukti į verslą (Būtinybė), procentinis pasiskirstymas (pradedantys ar


42.7

30.5

11

7.3

8.5

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Pasinaudojimas verslo galimybėmis

N eturėjimas geresnio darbo pasiūlymo

Tiek verslo galimybės, tiek kito darbo neturėjimas

Ieškojimas geresnių galimybių, turint darbą

K ita

Kita svarbi tyrimo klausimų grupė orientuota į esmines priežastis pradėti vystyti verslą. Net

42,7% procentai į verslą įsitraukusių respondentų siekė pasinaudoti puikia verslo galimybe; beveik

trečdalis apklaustų verslininkų kaip esminę priežastį verslą vystyti nurodė geresnių darbo pasirinkimų

nebuvimą. Tuo tarpu 11% nurodė puikių verslo galimybių ir geresnių darbo pasirinkimų nebuvimo

kombinaciją. Net 7,3% respondentų pradeda ieškoti naujų galimybių, dar dirbdami kitose įmonėse. Tarp

kitų priežasčių respondentai paminėjo papildomas pajamas, norą padėti kompanijoms, paslaugų

paklausą, jaunystės svajonės įgyvendinimą, sveikatą, hobi, padidėjusias pajamas, nepakankamą uždarbį

ankstesniame darbe, gerosios patirties pritaikymą Lietuvoje, gyvenimo stilių, meilę darbui, norą įkurti

verslą ir pelną. Lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis valstybėmis, Lietuva nepasižymėjo

ženklesniais skirtumais tarp vyrų ir moterų, nors vyrai dažniau priversti pradėti verslą (skatinami

būtinybės) bei geriau pasinaudoja esamomis galimybėmis.

30

Paveikslas 6-a10. Įsitraukimo į ankstyvosios stadijos verslias veiklas priežastys; gyventojų, įsitraukusių į ankstyvosios

stadijos verslias veiklas, dalis, %

0

10

20

30

40

50

60 Būtinybė (vyrai)

Būtinybė

(moterys)

Galimybė (vyrai)

Galimybė

(moterys)

Lietuva



Būtinybė Pasinaidojimas

galimybe

Vyrai Moterys Vyrai Moterys

Lietuva 29 27 49 44

Latvija 24 30 49 42

Lenkija

46 52 32 30

Rusija 28 26 42 42

Vokietija 17 21 55 55

Danija 7 8 66 60

Suomija 17 20 59 61

Švedija 6 6 69 65

Norvegija 5 2 70 71


Paveikslas 6.1-a11. Svarbiausi motyvai užsiimti verslia veikla (pasinaudojimas galimybėmis), procentinis

pasiskirstymas (pradedantys ar padedantys pradėti verslą).

48.3

37.9

10.3

3.4

0 10 20 30 40 50 60

Didesnė nepriklausomybė

Padidinti asmenines pajamas

Išlaikyti esamas pajamas

N ė vienas iš išvardintų

Net 48,3% respondentų paminėjo didesnę laisvę kaip svarbiausią motyvą, pasinaudoti verslo

galimybe, o likę apklaustieji siekė išlaikyti ar padidinti asmenines pajamas. Pusė (51,5%) respondentų

greta plėtojamo verslo nedirba, kita pusė yra įsidarbinę ir net 84,2% apklaustųjų prieš pradėdami plėtoti

verslą buvo įsidarbinę.

31

Paveikslas 6.1 -a121. Versle naudojamų technologijų ryšys su paskutinio darbdavio technologijomis, procentais

(pradedantys ar padedantys pradėti verslą).

20.124.3

55.6

0

10

20

30

40

50

60

Glaudžiai susiję Iš dalies susiję N esusiję

Ankstesnė patirtis įmonėje net 46,5% respondentų padėjo suformuoti verslo idėją, ir net 13,4%

darbdavių teikia ar ketina teikti plėtojamam verslui finansinę paramą ar aprūpina fizine infrastruktūra

(86,6% darbdavių tokios paramos neteikia).

Ankstesnė darbo patirtis naudinga ir tuo, kad net 46,7% verslą įkūrę respondentai ketina įtraukti

į savo verslą savo esamus ar buvusius darbo kolegas. Kiekvienam verslui be finansinių ar žmogiškųjų

išteklių ne mažiau svarbūs technologiniai. Tai patvirtina ir 44,4% verslus įkūrusių respondentų

atsakymai, kur naujame versle naudojamos technologijos tiesiogiai ar dalinai susijusios su buvusio

darbdavio naudojamomis technologijomis.

6.2. Respondentų, kurie yra verslo savininkai, atsakymai Toliau šioje studijoje analizuojami atsakymai respondentų, kurie teigia, kad jie jau yra verslo

savininkai. Duomenų analizės metu paaiškėjo, kad abiejų grupių respondentų nuomonės yra labai

panašios.

Tyrimo metu tik 15,4% respondentų plėtoja verslą, kurio savininkais ar bendrasavininkiais,

laisvai samdomais darbuotojais ar parduodančiais prekes ir siūlančiais paslaugas yra patys. Net 87,4%

respondentų padeda plėtoti ankstesniuose atsakymuose paminėtą verslą. 84,4% respondentų įsitraukia į

verslo plėtotę, kur yra vieninteliai ar daliniai savininkai.

32

Paveikslas 6.2-b1. Vadovaujamo verslo nuosavybės dalis, procentais (verslo savininkai).

47.1

37.3

15.6

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Viso verslo Dalies verslo Nėra savininkas

Paveikslas 6.2-b2. Vadovaujančių ir valdančių žmonių (įskaitant respondentą) skaičius versle, procentinis

pasiskirstymas (verslo savininkai).

59.3

21

6.2 6.22.5 1.2 1.2 1.2

0

10

20

30

40

50

60

70

2 3 4 5 6 10 12 15

Skaičius

Procentai

Net 80,3% respondentų įkurtų verslų yra valdomi dviejų ar trijų savininkų.

33

Paveikslas 6.2-b3. Potencialių vartotojų/ klientų nuomonių apie produkto ir paslaugos naujumą procentinis

pasiskirstymas (verslo savininkai).

13.115.9

71

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Visi mano, kad

produktas/ paslauga

yra novatoriški

Dalis mano Nei vienas

Paveikslas 6.2-b4. Konkurentų kiekis rinkoje, procentais (verslo savininkai).

66.7

24.7

8.6

0 20 40 60 80

Daug verslo

konkutentų

M ažai verslo

konkurentų

N ėra verslo

konkurentų

Net 71% verslą įkūrusių respondentų mano, kad potencialiems vartotojams jų siūlomos prekės ar

paslaugos nėra naujos. Tai apibūdina Lietuvoje vyraujančią nuosaikesnių verslo idėjų tendenciją.

Rezultatai yra dar pesimistiškesni įvertinus tai, jog net 66,7% respondentų mano, kad šiuo metu yra

begalė tiesioginių konkurentų rinkoje.

34

Paveikslas 6.2-b5. Klientų/ vartotojų nuomonių apie produktų novatoriškumą ir naujumą vertinimas, procentais.

Klientų/ vartotojų nuomonių apie produktų ir paslaugų novatoriškumą ir naujumą

vertinimas

18

13

20

6

5

0

19

14

23

11

20

27

37

23

25

13

21

17

80

55

53

58

77

72

56

73

27

16

22

56

72

71

Visi respondentai (N=157). Ateities vertinimas

Visi respondentai (N=176). Dabartinis vertinimas

Gavybos ir žemės ūkio (N=15). Ateities vertinimas

Gavybos ir žemės ūkio (N=18). Dabartinis vertinimas

Technologijoms imlus sektorius (N=19). Ateities vertinimas

Technologijoms imlus sektorius (N=13). Dabartinis vertinimas

Prekės ir paslaugos vartotojams (N=123). Ateities vertinimas

Prekės ir paslaugos vartotojams (N=127). Dabartinis vertinimas

Verslo prekės ir paslaugos (N=61). Ateities vertinimas

Verslo prekės ir paslaugoss (N=84). Dabartinis vertinimas

Atsisakė (N=5). Ateities vertinimas

Atsisakė (N=0). Dabartinis vertinimas

Visi Kai kurie Nei vienas Nežinau Atsisakė

Lietuvos inovacijų radikalumo laipsnį, savęs pozicionavimo rinkoje ir konkurencinių pranašumų

stiprinimo parametrus dabartyje ir ateityje, padeda pagrįsti respondentų, plėtojančių verslą, įžvalgos,

kaip įmonių veiklą vertina dabartyje ir vertins ateityje esami ir būsimi klientai/ vartotojai. Visų sektorių

verslo plėtotojų tarpe (gavybos ir žemės ūkio, technologijoms imlaus sektoriaus, prekių ir paslaugų

vartotojams bei verslo prekių ir paslaugų) net 42-47% respondentų mano, kad jų verslas bus

novatoriškas ir nežinomas būsimiems klientams/ vartotojams. Stebina tai, kad technologiškai

intensyvesnių sektorių plėtotojai pesimistiškiau vertina savo prekių ir paslaugų ateities novatoriškumą ir

naujumą (42% respondentų tikisi, kad klientai/ vartotojai įvertins jų prekes ar paslaugas kaip

novatoriškas ir nežinomas) nei technologiškai mažiau imlių sektorių, tokių kaip gavyba ir žemės ūkis,

plėtotojai (47% atitinkamai).

35

Paveikslas 6.2-b6. Verslo konkurentų skaičiaus vertinimas, procentais. Verslo konkurentų skaičiaus vertinimas

�

53

67

43

44

63

64

50

67

57

64

50

0

34

26

29

35

23

28

33

33

0

13

21

11

7

10

15

3

17

0

36

25

44

14

11

9

Visi respondentai (N=163). Ateities situacija

Visi respondentai (N=186). Dabartinė situacija

Gavybos ir žemės ūkio (N=15). Ateities situacija

Gavybos ir žemės ūkio (N=18). Dabartinė situacija

Technologijoms imlus sektorius (N=19). Ateities situacija

Technologijoms imlus sektorius (N=14). Dabartinė situacija

Prekės ir paslaugos vartotojams (N=123). Ateities situacija

Prekės ir paslaugos vartotojams (N=134). Dabartinė situacija

Verslo prekės ir paslaugos (N=61). Ateities situacija

Verslo prekės ir paslaugos (N=89). Dabartinė situacija

Atsisakė (N=5). Ateities situacija

Atsisakė (N=0). Dabartinė situacija

Daug verslo konkurentų Keletas verslo konkurentų Nėra verslo konkurentų Nežinau Atsisakė

Gavybos ir žemės ūkio plėtotojai įžvelgia daugiau galimybių klientams/ vartotojams pristatyti

novatorišką ir nežinomą prekę ar paslaugą. Tai galima paaiškinti neišnaudotomis plėtros ir inovacijų

galimybėmis žemesnio technologinio intensyvumo sektoriuose, naudojant technologiškai intensyvesnių

sektorių procesus, produktus ir paslaugas, bei itin dideliu konkurentų skaičiumi Lietuvos

technologijoms imliuose sektoriuose: net 63 procentai technologijoms imlių įmonių atstovų nurodo, kad

konkurentų rinkoje yra daug. Gavybos ir žemės ūkio sektorių plėtotojai nurodo mažiausią konkurentų

skaičių (tik 43% respondentų mano, kad konkurentų yra daug). Džiugina tai, kad tiek prekių ir paslaugų

novatoriškumo ir naujumo, tiek konkurentų skaičiaus atžvilgiu, visi respondentai prognozuoja šviesesnę

ateitį. Optimistiškiausiai konkurencinę padėtį rinkoje vertina prekių ir paslaugų vartotojams bei verslo

prekių ir paslaugų įmonių plėtotojai. Nuo 64 procentų verslo prekių ir paslaugų įmonių plėtotojų,

atsakiusių, jog rinkoje konkurentų yra daug, ateities vertinimo atžvilgiu šis skaičius krinta iki 57

procentų respondentų, manančių, kad rinkoje konkurentų bus daug. Prekių ir paslaugų vartotojams

sektoriuje šis skaičius analogiškai nuo 67% sumažėja iki 50%.

36

Paveikslas 6.2-b7. Technologijų ar procedūrų gyvavimo trukmė vadovaujamame versle, procentais (verslo

savininkai).

8.6

19.4

72

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Mažiau nei metai Nuo vienų iki penkių

metų

I lgiau nei penki metai

Nors 72,4% respondentų nurodė, jog technologijos ir procedūros reikalingos verslui plėtoti

gyvuoja ilgiau nei penkis metus, 19,4% respondentų privalo jas atnaujinti laikotarpiu nuo vienerių iki

penkerių metų, o 8,6% respondentų privalo jas keisti kasmet.

Paveikslas 6.2-b8. Žmonių, dirbsiančių versle skaičius (neskaitant savininkų) po 5 metų, procentais (verslo

savininkai).

17.1

11.4

18.7

14.6

12.2

16.3

9.8

0

5

10

15

20

0 1 2-3 4-6 7-10 11-30 >30

Žmonių skaičius

Abiejų grupių (žr. Įvadą) respondentai teigia, kad didžioji dalis jų klientų gyvena Lietuvoje, t.y.

37,5% respondentų teigia, kad dauguma klientų gyvena Lietuvoje, o 38,6% respondentų teigia, kad

daugiau nei 90 procentų klientų gyvena Lietuvoje.

Taigi, Net 57,9% verslo savininkų įmonėse dirba iki 3 darbuotojų (neįskaitant savininkų).

Panašias proporcijas respondentai ketina išlaikyti po 5 metų. 52,9% respondentų versle ketina dirbti

daugiau nei 4 darbuotojai, o 47,2% respondentų įdarbins vos iki 3 darbuotojų.

37

Paveikslas 6.2-b9. Priežastys, paskatinusios pradėti verslą (Būtinybė) (verslo savininkų atsakymų procentinis

pasiskirstymas).

45.2

33.5

12.2

3.25.9

05

101520253035404550

Pasinaudojimas

verslo

galimybėmis

N eturėjimas

geresnio darbo

pasiūlymo

Tiek verslo

galimybės, tiek

darbo

neturėjimas

Geresnių

galimybių

paieška, turint

darbą

K ita

Net 45,2% procentai verslą įkūrusių respondentų siekė pasinaudoti puikia verslo galimybe,

trečdalis (33,5%) apklaustų verslininkų kaip esminę priežastį verslą pradėti nurodė geresnių darbo

pasirinkimų nebuvimą. Tuo tarpu 12,2% nurodė puikių verslo galimybių ir geresnių darbo pasirinkimų

nebuvimo kombinaciją. Net 3,2% respondentų pradeda ieškoti naujų galimybių dar dirbdami įmonėse.

Tarp kitų priežasčių respondentai paminėjo teisinį išsilavinimą, smalsumą, malonumą, gautą

patrauklų pasiūlymą, hobi virstantį darbu, nepriklausomybę, veiklos patrauklumą, natūralų procesą, sau

atskaitingą darbą, įdomumą. Net pusė respondentų norėjo pasinaudoti patrauklia verslo galimybe

(49,5%), o 43,9% siekė išlaikyti ar padidinti asmenines pajamas.

Paveikslas 6.2-b10. Svarbiausi motyvai pradėti verslą, procentais (pasinaudojimas galimybėmis) (verslo savininkų

atsakymų procentinis pasiskirstymas).

49.5

29.9

14

6.5

0 10 20 30 40 50 60

Didesnė nepriklausomybė

Padidinti asmenines pajamas

Išlaikyti pajamas

N ei vienas iš išvardintų

38

Paveikslas 6.2-b11. Buvusių kolegų įdarbinimas ar ketinimas įdarbinti savo versle, procentais (verslo savininkų

atsakymų procentinis pasiskirstymas).

21.3

9.8

68.9

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Įdarbina Planuoja įdarbinti N eįdarbina

Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis, pastebima gan teigiama įsitraukusiųjų į verslias veiklas

organizacijų viduje skaičiaus dinamika. Pagal šį rodiklį Lietuva ženkliai lenkia Latviją, Lenkiją ir

Rusiją ir atsistoja į gretas tokių šalių kaip Voekietija. Skandinaviškos šalys Lietuvai yra vis dar

siekiamybė ir pavyzdys.

Paveikslas 6-b12. Įsitraukusieji į verslias veiklas organizacijų viduje, 18-64 metų visuomenės dalis, %

0

1

2

3

4

5

6

A: Šiuo metu į

verslias veiklas

įsitraukę darbuotojai

B: Per 3 metus į

verslias veiklas

įsitraukę darbuotojai

C: Privataus

sektoriaus

darbuotojai, įsitraukę

į verslias veiklas

Lietuva



A B C

Lietuva 3.4 4.9 2.6

Latvija 2.2 3 1.9

Lenkija

2.3 2.8 1.8

Rusija 0.4 0.6 0.4

Vokietija 3.5 4.8 2.5

Danija 9.2 15.1 4.8

Suomija 8 9.4 4.9

Švedija 13.5 16.2 6.3


Tarp kitų motyvų įsteigti savo verslą respondentai paminėjo norą daryti tai, ką kiekvienas

sugeba, susidomėjimą nauju verslu, laisvę, teisininko paslaugų verslo poreikį, neturėjimą baimės

rizikuoti, vyraujantį optimizmą mikroekonominiame ir makroekonominiame lygiuose, asmenines

charakteristikas. Būtent dėl šių priežasčių dauguma respondentų (78,2%) patys buvo verslo savininkais

39

ar vadovais. Įdomu tai, kad net 37,4% verslą pradėjusių respondentų greta savo verslo yra įdarbinti

kitoje organizacijoje, ir net 82,6% buvo įdarbinti prieš pradedant verslą.

Paveikslas 6.2-b13. Versle naudojamų technologijų ryšys su paskutinio darbdavio technologijomis, procentais (verslo

savininkų atsakymų procentinis pasiskirstymas).

20.524.1

55.4

0

10

20

30

40

50

60

Glaudžiai susiję Iš dalies susiję N esusiję

Net 51,5% verslą pradėjusių respondentų būtent darbo patirtis padėjo suformuoti verslo idėją.

Vis dėlto, net 90,4% respondentų paminėjo, kad jų esami ar ankstesni darbdaviai vengia aprūpinti jų

verslą fizine infrastruktūra ar finansine pagalba. Net 31,1% respondentų akcentavo darbo kitoje

organizacijoje privalumą – savo ankstesnių kolegų įdarbinimą ar ketinimą įdarbinti versle. Net 44,6%

verslą pradėjusių respondentų versle technologijos yra visiškai ar dalinai susijusios su esamo ar

ankstesnio darbdavio technologijomis.

6.3. Verslo inicijavimas, plėtra ir išėjimas iš verslo

Įvertinus tai, kad net 19,6% respondentų per artimiausius trejus metus ketina pradėti verslą,

galime prognozuoti gan optimistišką smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus dinamiką.

Paveikslas 6.3-c1. Ketinimai individualiai ar komandoje pradėti naują verslą per ateinančius trejus metus, (įskaitant

laisvai samdomą darbą), procentais

19.6

80.4

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Taip Ne

40

Paveikslas 6.3-c2. Verslo veiklos tęstinumas, palikus respondentui organizaciją, procentais

50.9

43.9

5.3

0

10

20

30

40

50

60

Taip Ne Verslas tęsėsi, bet

veikla pasikeitė

Tai pagrindžia ir nedidelis išėjimo iš verslo per paskutinius 12 mėnesių lygis (2,9%). Lyginant

su kitomis šalimis, šis rodiklis yra panašus į Latvijos, Švedijos, Norvegijos ir kiek didesnis nei Danijos,

Vokietijos ar Suomijos. Palikus verslą, net 50,9% toliau sėkmingai gyvuodavo. Tarp svarbiausių

priežasčių palikti verslą daugiausia respondentų paminėjo tai, kad verslas nebuvo pelningas (37,5%),

kiti susidūrė su problemomis gauti finansus (12,5%), treti paminėjo kitas darbo ir verslo galimybes

(7,1%) ir iš anksto suplanuotą išėjimą iš verslo (7,1%), asmenines priežastis, atsitiktinumą ar kitas

priežastis.

Paveikslas 6-c3. Verslio veiklos visuomenėje, 18-64 metų visuomenės dalis, %

0

2

4

6

8

10

12

14

16

A: Ankstyvoji

verslumo stadija (B

+C)

B: Pradedantieji

C: Jaunas verslas

(<3,5 m.)

D: Verslo

nutraukimas

E: Subrendęs verslas

(>3,5m.)

Lietuva



A B C D E

Lietuva 11.3 6.4 5 2.9 6.3

Latvija 11.9 6.8 5.3 3 5.7

Lenkija

9 6 3.1 4.2 5

Rusija 4.6 2.4 2.3 1.5 2.8

Vokietija 5.6 3.4 2.4 1.8 5.6

Danija 4.6 3.1 1.6 2.3 4.9

Suomija 6.3 3 3.3 2 8.8

Švedija 5.8 3.5 2.3 3.2 7

Norvegija 6.9 3.7 3.3 2.5 6.6

A: Ankstyvosios stadijos verslumo veiklos.

B: Verslą pradedantys ar padėję pradėti verslą.

C: Jaunas verslas: įmonių iki 3,5 metų verslo savininkai.

D: Verslo nutraukimas.

E: Subrendęs verslas: įmonių virš 3,5 metų verslo savininkai.


41

Paveikslas 6 –c4. Verslo palikimo priežastys, procentais

1.8

37.5

12.5

7.1

7.1

3.6

1.8

28.6

0 10 20 30 40

Galimybė parduoti verslą

V eikla buvo nepelninga

Problemos gauti finansavimą

K itos darbo ar verslo galimybės

Išėjimas buvo suplanuotas iš anksto

Asmeninės priežastys

Įvykus incidentui

K ita

Tarp kitų priežasčių svarbu paminėti tokias priežastis kaip nepalanki teisinė aplinka, bankrotas,

mokesčiai, pigesnes paslaugas teikiantys konkurentai, krizė ir ekonominė situacija Lietuvoje,

ekonominė stagnacija ir netobuli įstatymai, griežta konkurencija, šeima, kolegų ketinimai palikti verslą,

mažiau galimybių, sveikatos problemos ar emigracija.

Paveikslas 6.3-c5. Asmeninės investicijos į kitų verslus per pastaruosius tris metus (išskyrus akcijų arba investicinių

fondų pirkimą), procentais

19.1

28.1

37.1

15.7

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Mažiau nei

2000

2001-5000 5001-25000 25001 ir

daugiau

Paklausti ar per paskutiniuosius trejus metus patys investavo – finansavo kitų sukurtą verslą,

išskyrus akcijų ar fondų pirkimą, net 94,1% atsakė „Ne“. Net 84,3% kitus verslus finansavusių šiam

tikslui skyrė iki 25 tūkstančių litų.

42

Paveikslas 6.3-c6. Santykiai su asmeniu, kurį pasiekė asmeninės respondentų investicijos, procentais

38.6

20.2

2.6

31.6

6.1

0.9

0 10 20 30 40 50

Artimas šeimos narys

Kai kurie kiti giminaičiai

Darbo kolega

Draugas ar kaimynas

Nepažįstamasis su gera verslo idėja

K ita

58,8 procentai tokių investicijų skirta šeimos nariams ar kitiems giminaičiams, o 31,6% -

draugams ar kaimynams. Likę 2,6% savo investicijas skyrė kolegai ir 6,1% - nepažįstamiems su gera

verslo idėja.

54,9% apklaustų respondentų buvo įdarbinti pilną darbo laiką, 7,3% nepilną darbo laiką, 17,4%

dirbo laisvai samdomais darbuotojais, 10,6% ieškojo darbo, 9,4% respondentų buvo išėję į pensiją ar

žmonės su negalia, o 7,6% - studentai. Dauguma apklaustųjų dirba privačiose pelno siekiančiose

organizacijose (61%), 26,2% apklaustųjų dirba vyriausybinėse organizacijose, 10,1% - nepelno

siekiančiose organizacijose.

Paveikslas 6.3–c7. Organizacijų, kuriose dirba apklaustieji, tipas; procentais

61

26.2

10.1

2.7

0

10

20

30

40

50

60

70

Privačiose pelno

siekiančiose

organizacijose

Vyriausybinėse

organizacijose

N epelno

siekiančiose

organizacijose

K ita

Dauguma apklaustųjų (63,1%) dirbo organizacijose, kuriose darbuotojų skaičius yra didesnis nei

21 darbuotojas. Džiugu tai, kad net 19,1% apklaustųjų buvo įtraukti į naujų veiklų kūrimą ar jų

43

vykdymą savo darbdaviui. Dar daugiau (net 57,6%) buvo įtraukti į tokių veiklų kūrimą ir vykdymą

nepriklausomai nuo to ar tai vykdoma jų darbo vietoje ar už organizacijos, kurioje jie dirba, ribų. Dar

daugiau (71,9%) respondentų buvo įtraukti į naujų idėjų, orientuotų į naujų veiklų vystymą, generavimą

per paskutinius trejus metus.

Paveikslas 6.3-c8. Respondentų vaidmuo idėjų generavimo etape per paskutinius tris metus, procentais

33.9

53.6

12.5

0

10

20

30

40

50

60

Vadovavimas Pagalba, palaikymas Abu

33,9% respondentų vadovavo idėjų generavimo procesui, 53,6% padėjo šias idėjas generuoti, ir

net 12,5% atliko ir vadovavimo ir palaikymo funkcijas. Net 57,4% respondentų nesustojo ties idėjų

generavimo stadija ir įsitraukė į veiklų parengimo ir vykdymo stadiją: 37,8% vadovavo veiklų

parengimo ir vykdymo procesui, 48,9% padėjo parengti ir vykdyti veiklas, o 13,3% buvo atsakingi už

abi funkcijas.

Paveikslas 6.3-c9. Respondentų vaidmuo veiklų parengimo ir vykdymo etape per paskutinius tris metus, procentais

37.8

48.9

13.3

0

10

20

30

40

50

60

Lyderiavimo Pagalba, palaikymas Abu

44

Paveikslas 6.3-c10. Darbuotojų skaičius organizacijoje, kuriose dirba respondentai procentais

28.5

8.4

20.1

25.4

17.6

0

5

10

15

20

25

30

mažiau nei

10

11-20 21-50 51-200 201 ir

daugiau

Apie veiklų mastą ir respondentų konservatyvumą byloja tai, jog 71,3% respondentų nuomone,

vykdomos veiklos per penkis metus turėtų įtraukti vos iki 20 darbuotojų.

Paveikslas 6.3-c11. Procentinis nuomonių, kiek žmonių dirbs prie naujos veiklos po penkerių metų, pasiskirstymas

5.4

24.3

21.620

11.4

17.3

0

5

10

15

20

25

30

0 1-5 6-10 11-20 21-50 51 ir

daugiau

45

7. RESPONDENTŲ DEMOGRAFINIAI DUOMENYS

Tyrime dalyvavusius respondentus galima suskirstyti į amžiaus intervalus nuo 18 iki 64 metų.

Tyrime mažiausiai dalyvavo jauniausio amžiaus (18-24 metų) respondentų (12%); daugiau nei

penktadalio apklaustųjų (22% ) amžius svyravo nuo 25 iki 34 metų. Daugiausiai dalyvavusių

respondentų (25,9%) tyrimo metu buvo nuo 35 iki 44 metų. Daugiau nei dvidešimties procentų

apklaustųjų (23,4%) amžius svyravo nuo 45 iki 54 metų, o 55-64 metų amžiaus respondentai sudarė

mažiau nei penktadalį tyrime dalyvavusių respondentų (16,3)%.

Tyrime dalyvavo 56,5% moterų ir 43,5% vyrų.

Paveikslas 7-1. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, procentais.

12.1

22.4

25.9

23.4

16.3

0

5

10

15

20

25

30

18-24 25-34 35-44 45-54 55-64

18-24

25-34

35-44

45-54

55-64

Paveikslas 7-2. Nuolatinio namų ūkio narių skaičius, įskaitant apklaustuosius, pasiskirstymas procentais.

9.6

26.0

27.0

25.2

8.4

2.5

0.9

0.3

0.1

0.1

0 5 10 15 20 25 30

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Nam

ų ū

kio

nar

ių s

kaič

ius

Procentai

Vidutiniškai trys iš vienuolikos respondentų (27%) nurodo, kad jų namų ūkį, įskaitant juos

pačius, sudaro trys asmenys, o du namų ūkio narius, įskaitant respondentą, nurodo 26% apklaustųjų.

46

Mažiausia dalis respondentų (0,1%) nurodo, kad su jais gyvena bei bendrą ūkį veda devyni bei dešimt

asmenų.

Paveikslas 7-3. Namų ūkio pajamos, pasiskirstymas procentais.

7.7

4.8

2.7

8.7

6.9

7.1

9.5

9.6

13.9

21

7.9

0 5 10 15 20 25

< 8 400 Lt

8 400-9 600 Lt

9 600-10 800 Lt

10 800-13 200 Lt

13 200-16 800 Lt

16 800-20 400 Lt

20 400-24 000 Lt

24 000-30 000 Lt

30 000-42 000 Lt

> 42 000 Lt

N/A

Nam

ų ū

kio

paj

amo

s

Procentai

Daugiausiai respondentų (21%) savo pajamas per metus, įskaitant namų ūkio pajamas, nurodo

daugiau nei 42 000 Lt., 14% apklaustųjų metinės pajamos su jų namų ūkio pajamomis sudaro 30 000

Lt. - 42 000 Lt., o mažiausia dalis respondentų savo metines pajamas, įskaitant savo namų ūkio narių,

nurodė nuo 9 600 Lt. iki 10 800 Lt.

Paveikslas 7-4. Respondentų išsilavinimas, pasiskirstymas procentais.

0.1

2.6

22

19.3

12.2

42.9

0.7

0 10 20 30 40 50

Pradinis (1-4 klasė)

Pagrindinis (9-10 klasė arba pagrindinis

su profesiniu išsilavinimu)

Vidurinis (9-10 klasė su profesiniu

išsilavinimu arba 11-12 klasė)

Specialusis vidurinis, technikumas

(baigtas iki 1991 m.)

Aukštesnysis išsilavinimas

Aukštasis universitetinis/ koleginis

N/A

Res

po

nd

entų

išsi

lavi

nim

as

Procentai

Daugiausiai tyrime dalyvavusių respondentų turi įgytą aukštąjį išsilavinimą - 43%, o beveik

dvigubai mažiau respondentų (22%) turi vidurinį išsilavinimą. Mažiausia dalis apklaustųjų (0,1%)

nurodė, kad turi įgytą pradinį išsilavinimą, o 2,6% respondentų dalyvavo tyrime turėdami pagrindinį

išsilavinimą.

47

Žemiau esančioje lentelėje matyti kaip respondentai pasiskirstė tarp Lietuvos regionų.

Lentelė 7-1. Respondentų pasiskirstymas pagal regionus.

Regionas Procentas

Vakarų Lietuva ( Klaipėda, Telšiai, Tauragė) 20.2

Šiaurės Lietuva (Panevežys, Šiauliai) 18.1

Rytų Lietuva (Utena, Vilnius) 31.7

Centrinė, Pietų Lietuva (Alytus, Kaunas,

Marijampolė)

30

Viso: 100

Daugiausiai respondentų (31,7%) apklausta iš Rytų Lietuvos regiono, o daugiau nei trečdalis

(30%) - iš Vidurio Lietuvos. Mažiausiai respondentų apklausta iš Šiaurės Lietuvos regiono - 18%, o

penktadalis (20%) respondentų apklausta iš Vakarų Lietuvos.

Daugiausiai respondentų (31,7%) apklausta iš Rytų Lietuvos regionų: 26,8% respondentų

sudarė apklaustieji iš Vilniaus apskrities. Trys iš dešimties respondentų (30%) nurodo Vidurio, Pietų

Lietuvos regioną, iš kurio beveik penktadalis respondentų Kauną nurodo kaip savo gyvenamą regioną.

Iš Šiaurės Lietuvos regiono vienas iš dešimties (10%) respondentų Šiaulius nurodo kaip savo

gyvenamąjį regioną. Penktadalį respondnetų sudarė apklaustieji iš Vakarų Lietuvos (20%), iš kurio

daugiausiai apklaustųjų (12%) yra iš Klaipėdos.

Paveikslas 7-5. Respondentų pasiskirstymas pagal Lietuvos regionus ir apskritis, procentais.

20.2

11.55

3.6

18.18.1

10

31.74.9

26.8

305

19.95.1

0 5 10 15 20 25 30 35

Vakarų Lietuva

K laipėda

Telšiai

Tauragė

Šiaurės Lietuva

Panevėžys

Šiauliai

Rytų Lietuva

Utena

V ilnius

Centrinė, Pietų

Alytus

K aunas

M arijampolė

48

Paveikslas 7-6. Procentinis respondentų pasiskirstymas pagal miestus, procentais.

Didžiausią dalį tyrime dalyvavusių respondentų sudaro Vilniaus miesto gyventojai (19%); 6

procentais mažiau respondentų nurodė Kauną kaip savo gyvenamąjį miestą (13%). 6% apklaustųjų

gyvena Klaipėdoje, o 4% respondentų tyrimu metu gyveno Šiaulių mieste. Taigi, matyti, kad

respondentų pasiskirstymas atitinka Lietuvos gyventojų regioninio pasiskirstymo proporcijas.

Paveikslas 7-7. Procentinis respondentų pasiskirstymas pagal gyvenvietės dydį, procentais.

31

18

28.7

20.1

2.1

0 5 10 15 20 25 30 35

>200 000

30 000 - 200 000

2 000 -30 000

<2 000

Neatsakė

Gyv

ento

jų s

kaič

ius

Procentai

Didžioji dalis respondentų (31%) buvo apklausta iš didžiųjų Lietuvos miestų, kuriuose

gyventojų skaičius sudaro daugiau nei 200 000, o apie trisdešimt procentų respondentų (28,7%) savo

gyvenamojoje vietovėje nurodė nuo 2 000 - 30 000 gyventojų. Mažiau nei penki trečdaliai respondentų

(18%) dalyvavusių tyrime buvo iš nedidelių gyvenviečių (mažiau nei 2 000 gyventojų).

49

8. EKSPERTŲ NUOMONĖ Paveikslas 8-1. Finansai Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

Ekspertų nuomone finansų prieinamumas naujoms ir augančioms įmonėms Lietuvoje nėra

pakankamas. Geriausiai ekspertų buvo įvertinta finansavimo iš privačių investuotojų galimybė (39%

ekspertų su teiginiu sutiko), tuo tarpu kreditų, vyriausybės subsidijų gavimo galimybės bei rizikos

kapitalo ir akcijų siūlymo rinkai panaudojimo galimybės ekspertų nuomone yra panašios. Asmeninis

kapitalas ekspertų buvo įvertintas kaip nepakankamas finansavimo šaltinis naujoms ir augančioms

įmonėms (14% ekspertų su teiginiu sutiko). Apibendrinant, galima teigti, kad dėl kapitalo trūkumo

Lietuvoje naujų ir augančių įmonių plėtra yra abribota. Kadangi įmonių savininkams asmeninio kapitalo

nepakanka finansuoti naujų ir augančių įmonių veiklas, todėl labai svarbu rasti išorinius finansavimo

šaltinius.

50

Paveikslas 8-2. Vyriausybės politika Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

Vyriausybės politika, ekpertų nuomone, nėra pakankamai palanki naujų ir augančių įmonių

atžvilgiu. Licenzijų ir reikiamų leidimų gavimo trukmę bei keliamus valdžios biurokratinius

reikalavimus 63% ekspertų vertino neigiamai. Tuo tarpu vyriausybės politikos nuoseklumas, skatinant

naujas ir augančias įmones bei mokesčiai naujoms ir augančioms įmonėms ekspertų yra vertinami

palankiau. Palankiausiai ekspertų yra įvertinti nacionalinės ir vietinės valdžios orientacija į naujų ir

augančių įmonių rėmimą bei nuoseklus vyriausybės nuostatų taikymas. Apibendrinant, galima teigti,

kad ekspertai mažiau palankiai vertino veiksnius, kontroliuojančius naujų ir augančių įmonių veiklą.

Paveikslas 8-3. Vyriausybės programos Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

51

Vyriausybės programos ekspertų buvo vertinamos nepakankamai palankiai naujų ir augančių

įmonių atžvilgiu. 70% ekspertų neigiamai įvertino galimybę beveik kiekvienam naujam ir augančiam

verslui gauti reikiamą pagalbą iš vyriausybės programų. Geriau ekspertai įvertino vyriausybės programų

efektyvumą (neigiamai vertino 58% ekspertų), jų pakankamą kiekį (neigiamai vertino 64% ekspertų),

galimybę naujoms ir augančioms įmonėms gauti pagalbą iš vienos atsakingos agentūros (neigiamai

vertino 61% ekspertų) bei žmonių, dirbančių vyriausybės agentūrose, kompetenciją (neigiamai vertino

58% ekspertų). Daugiausiai ekspertų (25%) teigiamai vertino mokslo parkų ir verslo inkubatorių

paramą naujoms ir augančioms įmonėms.

Paveikslas 8-4. Švietimas ir makymas Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

Švietimo ir mokymo vaidmuo, ekspertų nuomone, yra nepakankamas, skatinant naujų verslų

kūrimą ir vystymą. Ekspertų nuomone, orientacijos į verslumą trūksta pradinėse ir vidurinėse

mokyklose (69% ekspertų vertino neigiamai), kuriose nėra pakankamai skatinamas kūrybiškumas,

savarankiškumas ir iniciatyvumas bei nesuteikiamos reikiamos žinios apie rinkos ekonomikos

principus. Geriau yra vertinamas kolegijų, universitetų, verslo vadybos mokymų vaidmuo, rengiant

absolventus, gebančius steigti ir vystyti įmones (50% ekspertų vertino neigiamai). Tuo tarpu, profesinis,

specialybinis ir tęstinis mokymas yra įvertintas kaip geriausiai galintis parengti specialistus, gebančius

steigti ir vystyti įmones (tik 36 % ekspertų vertino neigiamai).

52

Paveikslas 8-5. Prekybos ir paslaugų infrastruktūra Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

Prekybos ir paslaugų infrastruktūra Lietuvoje, ekspertų nuomone, yra pakankama naujų ir

augančių įmonių poreikiams. Geriausiai yra įvertintos lūkesčius atitinkančios bankininkystės (teigiamai

vetino 61% ekspertų), teisinės bei apskaitos paslaugos (teigiamai vetino 42% ekspertų). Mažiau

palankiai yra įvertintas naujų ir augančių įmonių gebėjimas įpirkti subrangovų, tiekėjų ir konsultantų

paslaugas (teigiamai vetino 22% ekspertų).

Paveikslas 8-6. Rinkos atvirumas Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

Ekspertų nuomonė dėl rinkos atvirumo Lietuvoje išsiskyrė. Iš vienos pusės daugiau ekspertų

sutiko, jog vartojimo (63% ekspertų) ir verslas-verslui prekių bei paslaugų (56% ekspertų) rinka kasmet

sparčiai kinta. Iš kitos pusės, 61% ekspertų neigiamai vertina naujų ir augančių įmonių galimybes bei

53

finansinius pajėgumus įeiti į naujas rinkas, nepatiriant neteisėto stabdymo. Taigi, ekspertų nuomone

konkurencijos/antimonopolinė politika Lietuvoje nėra pakankmai efektyviai ir veiksmingai

įgyvendinama.

Paveikslas 8-7. Fizinė infrastruktūra Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

Ekspertų nuomone, fizinė infrastruktūra Lietuvoje yra pakankma naujų ir augančių įmonių

veiklai užtikrinti. Tiek prieigos prie komunikacijų bei pagrindinių komunalinių paslaugų trukmė, tiek jų

kaina yra vertinama palankiai naujų ir augančių įmonių veiklos atžvilgiu.

Paveikslas 8-8. Kultūrinės ir socialinės normos Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

Kultūrinės ir socialinės normos Lietuvoje, ekspertų nuomone, yra nepakankamai palankios

verslios veiklos vystymui. 72% ekspertų nesutinka su tuo, jog nacionalinė kultūra skatina imtis

rizikingos verslios veiklos, taip pat 56% ekspertų mano, jog nacionalinė kultūra nepakankamai skatina

54

kūrybiškumą ir novatoriškumą. Tuo tarpu, individualumas ir individo atsakomybė bei jo pasiekta

sėkmė, ekspertų nuomone, yra akcentuojami nacionalinėje kultūroje.

Paveikslas 8-9. Galimybės pradėti verslą Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

Galimybės pradėti verslą Lietuvoje yra vertinamos vidutiniškai. 31% ekspertų vertina, kad

galimybių pradėti verslą Lietuvoje padaugėjo per paskutinius penkis metus. Taip pat ekspertų teigiama

ir neigiama nuomonė dėl galimybių įkurti naujas, stipriai augančias įmones bei individų gebėjimų

šiomis galimybėmis pasinaudoti pasiskirsto panašiomis proporcijomis.

Paveikslas 8-10. Gebėjimai ir žinios pradėti verslą Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

86% ekspertų mano, jog žmonės neturi pakankamai patirties pradėti naują verslą, nepakankamai

žino, kaip pradėti ir valdyti stipriai augantį verslą. Virš 70% ekspertų mano, jog žmonės nėra pajėgūs

55

greitai reaguoti ir organizuoti reikalingus išteklius verslui. Tuo tarpu, 19% eskpertų teigiamai vertino

žmonių žinias, kaip pradėti ir valdyti smulkų verslą.

Paveikslas 8-11. Verslininko socialinis įvaizdis Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

Ekspertų nuomone, verslininko socialinis įvaizdis Lietuvoje yra teigiamas. Ekspertai mano, jog

sėkmingi verslininkai yra siejami su aukštu statusu visuomenėje, taip pat verslininko karjera yra

vertinama, kaip patrauklus pasirinkimas. Kiek mažiau ekspertai sutinka su tuo, jog visuomenėje

verslininkai yra laikomi kompetentingi, valdantys daug išteklių ir žiniasklaida dažnai pateikia istorijas

apie sėkmingus verslininkus. Mažiausiai ekspertų sutinka su tuo, kad visuomenėje naujo verslo

sukūrimas vertinamas, kaip tinkamas būdas praturtėti.

Paveikslas 8-12. Intelektinės nuosavybės teisės Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

Ekspertų nuomone, intelektinės nuosavybės teisės (INT) Lietuvoje yra ginamos vidutiniškai.

Beveik trečdalis ekspertų negalėjo vertinti INT įstatyminės bazės dėl žinių trūkumo, likę ekspertai

56

sutiko su tuo, jog INT įstatyminė bazė yra išsami, bet nepakankamai veiksminga. Taip pat ekspertai

sutiko su tuo, jos nelegalūs „piratiniai“ produktų pardavimai yra paplitę Lietuvoje (72%) ir, kad naujos

ir augančios įmonės negali būti užtikrintos, jog jų INT bus gerbiamos (59%).

Paveikslas 8-13. Parama moterims pradėti verslą Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

Ekspertų nuomonės dėl paramos moterims pradėti verslą išsiskyrė. Iš vienos pusės, 55%

ekspertų nesutinka su tuo, jog moterys yra skatinamos pradėti individualią veiklą ar naują verslą. Taip

pat daugiau ekspertų nesutinka, nei sutinka su tuo, jog yra pakankamai socialinių paslaugų, kurios

leidžia tęsti darbą, sukūrus šeimą, bei su tuo, kad visuomenėje naujo verslo įkūrimas yra tinkamas

karjeros pasirinkimas moterims. Iš kitos pusės, daugiau ekspertų sutinka, nei nesutinka su tuo, kad

vyrams ir moterims yra vienodos galimybės pradėti verslą, bei vyrai ir moterys yra vienodai gebantys

pradėti naują verslą.

57

Paveikslas 8-14. Dėmesys įmonių stipriam augimui Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

35 % ekspertų sutinka su tuo, kad stiprus įmonių augimo potencialas yra verslumo politikos

prioritetas ir tai yra dažnai naudojamas kriterijus, atrenkant paramos gavėjus. Tačiau, mažesnė dalis

(17%) ekspertų sutinka su tuo, kad politikai, valstybės tarnautojai yra kompetentingi suprasti ir įvertinti

įmonių augimo potencialą. Taip pat daugiau ekspertų nesutinka, nei sutinka su tuo, jog yra daug

paramos iniciatyvų, specialiai pritaikytų stiprų augimo potencialą turinčioms verslo veikloms.

Paveikslas 8-15. Tyrimų ir plėtros sklaida Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

Ekspertų nuomone, tyrimų ir plėtros sklaida Lietuvoje yra vertinama teigiamai. Daugiausiai

ekspertų (64%) sutiko su tuo, kad vartotojai išbando naujus produktus ir paslaugas, bet ne taip stipriai

vertina inovacijas (22%). Ekspertų nuomone, įmonės daugiau nei vartotojai vertina inovacijas, bet

58

mažiau nei vartotojai išbando jas. Tuo tarpu daugiau ekspertų sutiko, nei nesutiko su tuo, jog tiek

įmonės, tiek vartotojai yra linkę naudotis naujai įkurtų, verslių įmonių paslaugomis.

Paveikslas 8-16. Darbuotojų verslumas Lietuvoje; ekspertų vertinimas, procentais.

Darbuotojų verslumas Lietuvoje, ekspertų nuomone, yra pakankamai skatinamas ir palaikoma.

Ekspertų nuomone, Lietuvos įmonėse daugiau yra paplitęs „iš viršaus į apačią“ sprendimų priėmimo

būdas. Tuo tarpu, darbdaviai, ir kiek mažiau kolegos, palaiko darbuotojus, kurie siūlo naujas idėjas.

Daugiau ekspertų nesutinka, nei sutinka su tuo, kad nėra jokių formalių apribojimų darbuotojams,

norintiems pradėti verslą, pasinaudojant ištekliais, žiniomis ir kontaktais, gautais dabartinėje

darbovietėje.

59

IŠVADOS VU TVM specialistų atlikto GEM tyrimo duomenimis, Lietuva šiuo metu patenka į efektyvumo

siekiančių šalių grupę, kuriai priklauso tokios valstybės kaip Latvija, Lenkija, Rusija, Turkija ar

Brazilija. Pagrindinis šios grupės bruožas – dėmesys produktyvumo didinimui siekiant masto

ekonomijos, be to, čia dominuoja didelės įmonės. Norint pereiti į pažangesniųjų šalių grupę (kuriai

priklauso Skandinavijos šalys, Vokietija, Japonija, JAV ir pan.), Lietuvai reikalinga diegti inovacijas.

Būtent konkurencija pažangiausiomis technologijomis yra dominuojantis išsivysčiusių ekonomikų

rodiklis. Informacinės technologijos, mekatronika, lazeriai, biotechnologijos bei nanotechnologijos yra

penkios sritys, kurios yra pripažįstamos kaip prioritetinės Lietuvos inovacijų sistemoje, išsikovojusios

savo vardą tarptautinėse rinkose.

Pastebima, kad Lietuvoje dominuoja intraverslios karjeros pasirinkimas. Viena vertus, tai byloja

apie mėginimus išvengti atsakomybės savarankiškai valdyti riziką, kita vertus tai demosntruoja santykių

tarp darbdavio ir darbuotojo bei novatorškos aplinkos tinkamumą plėtoti verslias veiklas organizacijos

viduje. Priešingai nei Šiaurės valstybės, Lietuvos verslininkai priversti plėtoti verslą dėl būtinybės ir

geresnio darbo pasirinkimo nebuvimo. Lietuvos verslininkų įvaizdis yra teigiamas, ir identifikuojamas

verslumo skatinimo potencialas švietimo sistemoje. Lietuvos lyderiavimas pasaulyje pagal jaunų

verslininkų amžiaus grupėje 18-25 dalį visų Lietuvos verslininkų tarpe rodo puikias Lietuvos

ekonomikos transformacijos galimybes iš efektyvumo grupės šalių į inovacijas orientuotų šalių grupę.

Lietuvos verslininkai yra išsilavinę darbo vietų kūrėjai beisrūpinantys savo materialia padėtimi.

Respondentai įsitraukia į itin platų spektrą veiklų, o tai parodo respondentų orientaciją į nišinių veiklų

vystymą. Net 19,6% respondentų per artimiausius trejus metus ketina pradėti verslą.

Dauguma apklaustųjų (63,1%) dirbo organizacijose, kuriose darbuotojų skaičius yra didesnis nei

21 darbuotojas. Net 57,6% buvo įtraukti į naujų veiklų kūrimą ir vykdymą nepriklausomai nuo to ar tai

vykdoma jų darbo vietoje ar už organizacijos, kurioje jie dirba, ribų. Dar daugiau (71,9%) respondentų

buvo įtraukti į naujų idėjų, orientuotų į naujų veiklų vystymą, generavimą per paskutinius trejus metus.

Net 42,7% procentai į verslą įsitraukusių respondentų siekė pasinaudoti puikia verslo galimybe;

beveik trečdalis apklaustų verslininkų kaip esminę priežastį verslą vystyti nurodė geresnių darbo

pasirinkimų nebuvimą.

Verslininko karjera turi daugiau privalumų nei trūkumų. Tauragės regione gyvena daugiausiai

gyventojų (55 proc.), verslininko karjerą vertinančių kaip privalumą. Teigiamai verslininko karjerą

vertina 47 proc. Vilniaus, Kauno ir Telšių regionų gyventojų.

Net trečdalis apklaustųjų Lietuvos verslininkus vertina teigiamai (30%). Visuose regionuose

gerai ar labai gerai vertinančių respondentų yra daugiau nei blogai ar labai blogai vertinančių.

Verslininkai yra energingi, nevengiantys rizikos ir novatoriški.

60

Verslininkų išsilavinimą palankiau vertino Marijampolės, Tauragės regionų respondentai (net

55% respondentų sutiko su teiginiu jog verslininkai yra išsilavinę žmonės), o itin neigiamu vertinimu

pasižymėjo Utenos ir Klaipėdos regionai. 52,9 proc. Lietuvos gyventojų savo išsilavinimą geriausiai

panaudotų įkūrę savo verslą. Visuose regionuose, išskyrus Šiaulius ir Tauragę, su teiginiu sutinka ne

mažiau 50% respondentų.

Daugelyje regionų apie 50 procentų respondentų sutinka su teiginiu, jog verslininkai turi dirbti

sunkiau nei kitų profesijų atstovai. Kiek daugiau respondentų akcentavo verslininkų darbo sudėtingumą

Tauragės regione (65% respondentų) ir Šiaulių regione (atitinkamai 60%).

37,5 proc. respondentų įsitikinę, jog, jei turėtų savo nuosavą verslą, būtų labiau gerbiami savo

pažįstamų ir artimųjų rate. Verslininkams reiškiamą pagarbą daugiausiai paminėjo Telšių ir Šiaulių

regionų respondentai (46% ir 45% atitinkamai). Kituose regionuose teigiamai pagarbą verslininkui

vertinančių respondentų skaičius svyravo 30%-40% atsakiusiųjų intervale.

Mažiausiai susidaryti įvaizdį apie Lietuvos verslininkus respondentams padėjo mokymosi

įstaigos. Daugiau nei pusė respondentų teigė, kad nuomonę apie Lietuvos verslininkus formuoja

žiniasklaida (50,4%). 38,6% respondentų nuomonę suformuoti padėjo draugai ir pažįstami, o 39,8% -

pažįstami verslininkai. 48,8% respondentų visiškai sutinka, kad bendravimas su žmonėmis suteikia

daug verslo galimybių.

Turint resursų ir galimybių, 50,7% Lietuvos gyventojų norėtų pradėti savo verslą. Tik Šiaulių ir

Utenos regionuose visiškai su tokiu teiginiu sutiko mažiau nei 50% repondentų (43% ir 45%

atitinkamai).

Apie trečdalį respondetų skirtinguose regionuose išreiškė naujų veiklų būtinumą, o Vilniuje,

Tauragėje ir Marijampolėje į naujų veiklų pradžią buvo orientuota net apie 40% respondentų (39%,

39%, 41% atitinkamai). Net pusė respondentų norėjo pasinaudoti patrauklia verslo galimybe (49,5%), o

43,9% siekė išlaikyti ar padidinti asmenines pajamas.

Panevėžyje ir Tauragėje pokyčiai plėtojamame versle buvo vertinami itin konservatyviai (32%

ir 33% atitinkamai), tačiau 45% vilniečių teigiamai vertino pokyčius plėtojamame versle, nuo sostinės

nežymiai atsiliko Kaunas (42%), Telšiai (42%), Klaipėda (42%).

Net 48,3% respondentų paminėjo didesnę laisvę kaip svarbiausią motyvą, pasinaudoti verslo

galimybe, o likę apklaustieji siekė išlaikyti ar padidinti asmenines pajamas.

37,4% verslą pradėjusių respondentų greta savo verslo yra įdarbinti kitoje organizacijoje, ir net

82,6% buvo įdarbinti prieš pradedant verslą.

Dirbdami 33,9% respondentų vadovavo idėjų generavimo procesui, 53,6% padėjo šias idėjas

generuoti, ir net 12,5% atliko ir vadovavimo ir palaikymo funkcijas. Net 57,4% respondentų nesustojo

ties idėjų generavimo stadija ir įsitraukė į veiklų parengimo ir vykdymo stadiją.

61

Ankstesnė patirtis įmonėje net 46,5% respondentų padėjo suformuoti verslo idėją.

Verslą įkūrę respondentai ketina įtraukti į savo verslą savo esamus ar buvusius darbo kolegas;

naujame versle naudoja technologijas tiesiogiai ar dalinai susijusias su buvusio darbdavio

naudojamomis technologijomis.

Tačiau:

Tik 12,7 procentai respondentų, nepriklausomai nuo to ar tai daro vieni ar komandoje, šiuo metu

įsitraukia į verslo kūrimo procesą, yra laisvai samdomi darbuotojai arba parduoda prekes bei teikia

paslaugas kitiems.

Tik 10 procentų respondentų nurodė, jog per pastaruosius 12 mėnesių padėjo imtis priemonių

verslo idėjoms įgyvendinti. Dauguma verslių respondentų Lietuvoje (49,9%), padėdami plėtoti verslą,

užtruko vienerius metus ar ilgiau, tuo tarpu kitai pusei užteko iki vienerių metų laikotarpio verslui

pradėti.

Paklausti ar per paskutiniuosius trejus metus patys investavo – finansavo kitų sukurtą verslą,

išskyrus akcijų ar fondų pirkimą, net 94,1% atsakė „Ne“.

Net 90,4% respondentų paminėjo, kad jų esami ar ankstesni darbdaviai vengia aprūpinti jų

verslą fizine infrastruktūra ar finansine pagalba.

Tik 19% respondentų įvardino savo gyvenamą vietą kaip aplinką, kurioje yra gerų galimybių

verslą pradėti. Analogiškai 2 trečdaliai gyvenamos vietos tinkamumą verslo pradžiai vertino neigiamai,

o likusiai 16 procentų buvo sudėtinga pateikti atsakymą (nurodė nežinantys atsakymo).

Tik trečdalis apklaustųjų savo gebėjimus, žinias ir patirtį įvertino teigiamai.

Apie šešiasdešimt procentų respondentų įsitikinę, kad svarbiau darbo saugumas nei laisvė

įgyvendinti savo idėjas (57,2%). Daugumai respondetų (ypatingai Tauragėje – 66%, Marijampolėje –

66% ir Alytuje – 64%) darbo saugumas yra sverbesnis nei laisvė įgyvendinti savo idėjas.

Visuose Lietuvos regionuose sutinkama su teiginiu, jog verslininkai “galvoja vien apie savo

piniginę“.

Lietuvos verslininkams labiausiai trūksta sąžiningumo ir etikos.

Net pusė (49,8%) apklaustų respondentų patvirtino, jog nesėkmės baimė neigiamai veikia jų

apsisprendimą pradėti nuosavą verslą.

Tyrimo respondentai nesitiki, jog potencialūs vartotojai jų teikiamas paslaugas ar parduodamas

prekes įvertins kaip naujieną ir jaučia konkurencinę grėsmę rinkoje. Tai apibūdina Lietuvoje

vyraujančią nuosaikesnių verslo idėjų tendenciją.

71,3% respondentų nuomone, vykdomos veiklos per penkis metus turėtų įtraukti vos iki 20

darbuotojų.

62

Ekspertinė apklausa:

Ekspertai išskiria, kad dėl kapitalo trūkumo Lietuvoje naujų ir augančių įmonių plėtra yra

apribota. Jų nuomone asmeninio kapitalo nepakanka, todėl labai svarbu užtikrinti išorinius finansavimo

šaltinius.

Ekspertų nuomone tiek vyriausybės politika, tiek vyriausybės programos bei švietimas ir

mokymas nepakankamai skatina naujų verslų kūrimą bei vystymą. Ekspertai mažiau palankiai vertino

veiksnius (licenzijų, leidimų gavimo trukmę, biurikratinius reikalavimus, mokesčius ir kt.),

kontroliuojančius naujų ir augančių įmonių veiklą. 70% ekspertų neigiamai įvertino galimybę gauti

reikiamą pagalbą iš vyriausybės programų, tačiau mokslo parkų ir verslo inkubatorių parama buvo

įvertinta teigiamai. Ekspertų nuomone, tyrimų ir plėtros sklaida Lietuvoje yra vertinama teigiamai.

Švietimo sistemoje, ekspertų nuomone, orientacijos į verslumą labiausiai trūksta pradinėse ir vidurinėse

mokyklose, toliau kolegijose, universitetuose ir verslo vadybos mokymuose Tuo tarpu, profesinis,

specialybinis ir tęstinis mokymas yra įvertintas kaip geriausiai galintis parengti specialistus, gebančius

steigti ir vystyti įmones.

35 % ekspertų sutinka su tuo, kad stiprus įmonių augimo potencialas yra verslumo politikos

prioritetas ir tai yra dažnai naudojamas kriterijus, atrenkant paramos gavėjus. Tačiau, mažesnė dalis

(17%) ekspertų sutinka su tuo, kad politikai, valstybės tarnautojai yra kompetentingi suprasti ir įvertinti

įmonių augimo potencialą.

Prekybos ir paslaugų bei fizinė infrastruktūra Lietuvoje, ekspertų nuomone, yra pakankma naujų

ir augančių įmonių veiklai užtikrinti. Geriausiai yra įvertintos lūkesčius atitinkančios bankininkystės,

teisinės bei apskaitos paslaugos, kiek mažiau palankiai yra įvertintas naujų ir augančių įmonių

gebėjimas įpirkti šias paslaugas. Tuo tarpu, tiek prieigos prie komunikacijų bei pagrindinių komunalinių

paslaugų trukmė, tiek jų kaina yra vertinama palankiai naujų ir augančių įmonių veiklos atžvilgiu.

Ekspertų nuomonė dėl rinkos atvirumo Lietuvoje išsiskyrė. Iš vienos pusės daugiau ekspertų

sutiko, jog prekių ir paslaugų rinka Lietuvoje kasmet sparčiai kinta, iš kitos pusės 61% ekspertų

neigiamai vertina naujų ir augančių įmonių galimybes bei finansinius pajėgumus įeiti į naujas rinkas.

Taigi, ekspertų nuomone konkurencijos/antimonopolinė politika Lietuvoje nėra pakankmai efektyviai ir

veiksmingai įgyvendinama.

Galimybės pradėti verslą Lietuvoje yra vertinamos vidutiniškai. 31% ekspertų vertina, kad

galimybių pradėti verslą Lietuvoje padaugėjo per paskutinius penkis metus. Tačiau, 86% ekspertų

mano, jog žmonės neturi pakankamai patirties pradėti naują verslą, nepakankamai žino, kaip pradėti ir

valdyti stipriai augantį verslą. Virš 70% ekspertų mano, jog žmonės nėra pajėgūs greitai reaguoti ir

organizuoti reikalingus išteklius verslui.

63

Nors ekspertai mano, kad verslininko socialinis įvaizdis Lietuvoje yra teigiamas. Ekspertai

mano, jog sėkmingi verslininkai yra siejami su aukštu statusu visuomenėje, taip pat verslininko karjera

yra vertinama, kaip patrauklus pasirinkimas. Tačiau kultūrinės ir socialinės normos Lietuvoje yra

nepakankamai palankios verslios veiklos vystymui. 72% ekspertų nesutinka su tuo, jog nacionalinė

kultūra skatina imtis rizikingos verslios veiklos, taip pat 56% ekspertų mano, jog nacionalinė kultūra

nepakankamai skatina kūrybiškumą ir novatoriškumą.

Ekspertai mano, kad moterys Lietuvoje nėra skatinamos pradėti individualią veiklą ar naują

verslą, nors, jų nuomone, tiek vyrų ir moterų galimybės pradėti verslą yra vienodos. Tuo tarpu,

darbuotojų verslumas Lietuvoje, ekspertų nuomone, yra pakankamai skatinamas ir palaikomas. Jų

nuomone, darbdaviai, ir kiek mažiau kolegos, palaiko darbuotojus, kurie siūlo naujas idėjas.

64

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ahmad, N. H., Nasurdin, A. M., Zainal, S. R. M. (2011). The Role of Organisational Internal

Ecosystem in Fostering Intrapreneurship Spirit. World Review of Business Research, Vol. 1 (5),

39–51.

2. Ahmad, N. H., Nasurdin, A. M., Zainal, S. R. M. (2012). Nurturing Intrapreneurship to Enhance

Job Performance: The Role of Pro-Intrapreneurship Organizational Architecture. Journal of

Innovation Management in Small & Medium Enterprises, 1–9.

3. Alipour, F., Idris, K., Karimi, R. (2011). Intrapreneurship in Learning Organizations:

Moderating Role of Organizational Factors. Journal of American Science, 7(11), 141–150.

4. Antoncic, B. (2007). Intrapreneurship: a comparative structural equation modeling study.

Industrial Management & Data Systems, Vol. 107 (3), 309–325.

5. Arthur M. B., Claman P. H., DeFillippi R. J. (1995). Intelligent enterprise, intelligent careers.

Academy of Management Executive, 9 (4), 7-22.

6. Arthur M. B., Rousseau D. M. (1996). The Boundaryless Career: A New Employment Principle

for a New Organizational Era. New York: Oxford University Press.

7. Baruch Y. (2006). Career development in organizations and beyond: Balancing traditional and

contemporary viewpoints. Human resource Management Review, 16, 125–138.

8. Baumol, W.J. Entrepreneurship, Management, and the Structure of Payoffs. Cambridge, MA:

MIT Press., 1993.

9. Bosma N., Coduras A., Litovsky Y., Seaman J. (2012). GEM Manual 2012: A report on the

design, data and quality control of the Global Entrepreneurship Monitor.

http://www.gemconsortium.org/docs/download/2310.

10. Bosma, N., Stam, E., Wennekers, S. (2010). Intrapreneurship - An international study.

SCientific AnaLysis of Entrepreneurship and SMEs (SCALES), 1 – 29.

11. Bygrave W., Zacharakis A. (2007). Entrepreneurship. John Wiley & Sons.

12. Cohen L., Duberley J., Mallon M. (2004). Social constructionism in the study of career:

Accessing the parts that other approaches cannot reach, Journal of Vocational Behavior, 64,

407-422.

13. Cohen, A. R. (2002). Mainstreaming Corporate Enterpreneurship: Leadership at every level of

Organizations. Babson Enterpreneurial Review, 1 – 15.

14. Collin A., Young R. A. (2000). The future of career. Cambridge: Cambridge University Press.

15. Dejardin, M. (2000). Entrepreneurship and economic growth: An Obious conjunction?

Introductory Discussion Paper Ref. IDS DP 2000-08, Indiana University, Bloomington, 1–17.

16. Ferreira, J. (2002). Corporate Entrepreneurship: a Strategic and Structural Perspective.

International Council for Small Business. 47th World Conference, San Juan, Puerto Rico, June

16-19, 2002, 1 – 20.

17. Gautam, V., Verma, V. (1997). Corporate Enterpreneurship: Changing perspectives. The

Journal of Enterpreneurship, Vol. 6, (2), 233-244.

18. Global Entrepreneurship Monitor Report, Lithuania (2011) online, Availabe from:

<http://www.tvm.vu.lt/lt> [15 February 2012]

19. Hall D. T. (1976). Careers in Organizations. Glenview: Scott, Foresman.

20. Hill, M. E. (2003). The development of an instrument to measure intrapreneurship:

entrepreneurship within the corporate setting. Master paper. Grahamstown: Rhodes University,

1 – 209.

21. Hisrich R.D., Peters M.P., Shepherd D.A. (2008). Entrepreneurship. 7th edition. Mc Graw Hill.

22. Jarna, H., Kaisu, K. (2005). How about measuring intrapreneurship?, 1–18.

http://www.gemconsortium.org/docs/download/2310

65

23. Karimi, A., Malekmohamadi, I., Daryni, M. A., Rezvanfar, A. (2011). A conceptual model of

intrapreneurship in the Iranian agricultural extension organization: Implications for HRD,

Journal of European Industrial Training, Vol. 35 (7), 632 – 657.

24. Lips-Wiersma M., Hall D. T. (2007). Organizational career development is not dead: a case

study on managing the new career during organizational change. Journal of Organizational

Behavior, 28, 771–792.

25. Maier, V., Zenovia, P. (2011). Entrepreneurship versus Intrapreneurship. Review of

International Comparative Management, Volume 12, (5), 971 - 976.

26. Menzel, H. C. (2008). Intrapreneurship-conductive culture in industrial R&D : the design of a

simulation game to create awareness and provide insight. Eindhoven University Press, ISBN

978-90-386-1235-5, 1 – 206.

27. Merrill, J. S., Chambers, T. M., Roberts, W. A. (2008). Professional Associations and Barriers

to Intrapreneurship and Entrepreneurship. Management Review: An International Journal, Vol.

3, (1), 1–19.

28. Mitchell, A. (2007). Intrapreneurship; enabling postgraduate researchers to drive

organisational innovation, 1–7.

29. Möllers,M. (2008). Strategic Use of Corporate Venturing. A Case Study Analysis. Diploma

Thesis at the Lehrstuhl Wirtschaftswissenschaften für Ingenieure und Naturwissenschaftler, 1 –

91.

30. Nicolaidis, C. S., Kosta, G. C. (2011). Intrapreneurship as a Unique Competitive Advantage.

World Academy of Science, Engineering and Technology, 1121–1125.

31. Preez, C. A. (2005). The Identification of a Model to Promote Intrapreneurship in an

Automotive Component Company. Nelson Mandela Metropolitan University, 1 – 228.

32. Sathe, V. (2003). Corporate Enterpreneurship. Top Managers and New Business Creation.

Cambridge University Press, ISBN 0521 82499 0, 1 – 20.

33. Scheepers, R. (2009). Shaping corporate entrepreneurship capability: The impact of rewards.

6th AGSE International Entrepreneurship Research Exchange, 3-6 February 2009, University of

Adelaide, South Australia, 107 – 119.

34. Stull, M. G. (2005). Intrapreneurship in nonprofit organizations examining the factors that

facilitate entrepreneurial behaviour among employees. Paper of the Executive Doctor of

Management Program, 1 – 89.

35. Thornberry, N. E. (2002). Corporate entrepreneurship: teaching managers to be entrepreneurs.

Journal of Management Development, Vol. 22 (4), 329-344.

36. Ulijn, J., Menzel, H. (2004). Conceptualizing and measuring intrapreneurship: A French vs. an

Anglo-Germanic way of paradigming? Proceedings of the second summer university of

european entrepreneurship research / Ed. A. Groen, P. van de Sijde, J. Ulijn. - Enschede :

Twente University, 1 – 19.

37. Van der Meer, Arthur, R. F. (2011). Impact of Corporate Entrepreneurship on Perceived

Customer Orientation in the Financial Sector in Suriname, Master paper. Maastricht: Maastricht

School of Management, 1 – 67.

38. Young, H. P. (2007). Social norms. Department of Economics, University of Oxford. Discussion

paper series, 1 – 16.

Lietuvos verslumo stebėjimo tyrimas 2011 - gileexperts.com · konkurencingumas ir augimo potencialas. Verslumas nagrinėjamas kaip procesas, apimantis visus verslo ciklo etapus:

Documents