LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA TEISĖS … · panaikinus reikalavimą, kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindus, kasacija prarastų kaip išimtinės teismų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

TEISĖS GRUPĖ

PAŽYMA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 306, 3201, 347 IR 350 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-709(2)“

(TOLIAU – NUTARIMO PROJEKTAS)

(TAP-17-1647; TAIS Nr. 17-12425(2))

2017-11-20Nr.NV-2937

Vilnius

Projekto rengėjas: Teisingumo ministerija.

Projekto tikslas: teikiama Seimui Vyriausybės išvada dėl Seimo nario Naglio Puteikio

pateikto ir Seime svarstomo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)

306, 3201, 347, ir 350 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-709(2) (toliau – įstatymo

projektas), kuriuo siūloma nustatyti, kad:

apeliacinius ir kasacinius skundus galėtų surašyti proceso dalyviai (bylos

baigtimi suinteresuoti asmenys) arba jų atstovai;

juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat galėtų surašyti juridinio asmens

darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą;

apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims galėtų

atstovauti ne tik atstovai pagal įstatymą, advokatai, bet ir juridinio asmens darbuotojai ar

valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą;

panaikinti reikalavimą, kad kasaciniame skunde būtų nurodyti kasacijos pagrindai.

Dabartinė situacija:

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nuostata, kad apeliacinį skundą gali surašyti

advokatas, juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar

valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu apeliantas yra

fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi

teisę jis pats.

Iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusi CPK redakcija numatė, kad apeliacinį skundą surašyti ir

teisę jį paduoti turi byloje dalyvaujantys asmenys (nepaisant jų turimo išsilavinimo).

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nuostata, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio

metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio

asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusi CPK redakcija numatė, kad atstovais apeliacinės

instancijos teisme gali būti: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio

advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų

pavedimu; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo

artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

Kasacinį skundą turi teisę surašyti advokatas, juridinio asmens kasacinį skundą taip

pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;

2

jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti

kasacinį skundą turi teisę jis pats.

Kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu kasaciniame skunde nenurodyti kasacijos

pagrindai, t. y. pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka: 1) materialinės ar procesinės teisės normų

pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas

galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame

sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir

aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu

yra nevienoda.

Projekto esmė: siūloma Vyriausybei nepritarti įstatymo projektui dėl šių priežasčių:

tik profesionaliai parengti apeliaciniai ir kasaciniai skundai užtikrina tinkamą asmens

teisių gynybą, efektyvų ir greitą bylos nagrinėjimo teisme procesą;

tik turintys aukščiausią kvalifikaciją, t. y. tik atitinkamus reikalavimus atitinkantys ir

kvalifikacinį egzaminą išlaikę egzaminą asmenys, gali užtikrinti kvalifikuotą fizinio asmens teisių ir

teisėtų interesų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme; tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą

turintys juridinio asmens darbuotojai ir valstybės tarnautojai gali profesionaliai atstovauti juridinio

asmens teises ir teisėtus interesus apeliacinės instancijos teisme;

galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis (nemokamai ar iš dalies mokamai,

atsižvelgiant į asmenų pajamas) garantuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos įstatymas;

panaikinus reikalavimą, kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindus, kasacija

prarastų kaip išimtinės teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės formą, o tai apsunkintų galimybę

kasacinės instancijos teismui formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant

ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

Derinimas:

Projektui pritaria Teisėjų taryba.

Projektas išvadoms gauti taip pat buvo pateiktas Lietuvos advokatūrai, Lietuvos

žmogaus teisių centrui, Žmogaus teisių stebėjimo institutui, tačiau atsakymai negauti. Pagal

Vyriausybės darbo reglamento 30 punktą, jeigu išvadas teikiantis subjektas nustatytu laiku išvadų

nepateikia, laikoma, kad jis teisės akto projektui pritaria.

Atitiktis Vyriausybės programai: Nutarimo projektas tiesiogiai neįgyvendina

septynioliktosios Vyriausybės programos.

Vyriausybės išvadą vėluojama pateikti Seimui, išvada Seimui turėjo būti pateikta iki

2017 m. lapkričio 6 d.

Dalykinio ir teisinio vertinimo išvada:

Įvertinę Projekto atitiktį įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir teisės technikos

reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Formuluojant Vyriausybės poziciją – nepritarti įstatymo projektui (teisinio

reguliavimo priemonėms),Vyriausybės nutarimų projektuose turėtų būti dėstomi aiškūs ir konkretūs

nepritarimo Seime svarstomam teisės akto projektui argumentai. Šiame kontekste vertinant

Nutarimo projekto 1 punktą, mūsų nuomone, savo turiniu jis nelaikytinas konkrečiu nepritarimo

3

argumentu, tai labiau galėtų būti traktuojama kaip galiojančio reguliavimo aptarimas. Atsižvelgiant

į tai, siūlome šios nuostatos turinį inkorporuoti į kitus Nutarimo projekto punktus, pasisakant, kodėl

minimų standartų nepavyktų užtikrinti įstatymo projektu siūlomomis teisinio reguliavimo

priemonėmis, t. y. atsisakant išimtinio advokatų ar darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį

išsilavinimą, dalyvavimo apeliaciniame ir kasaciniame procesuose.

2. Atsižvelgiant į tai, kad nepritarimo atvejais Vyriausybės nuomonė dėl įstatymo

projekto nuostatų neturėtų būti grindžiama abejonėmis ar pasvarstymais, Nutarimo projekte siūlome

atsisakyti Vyriausybės pozicijos neaiškumą suponuojančių nuorodų (pvz., „galimai“, „galėtų būti“),

jas keičiant koncentruotais argumentais, kodėl siūlomu reguliavimu nepavyks pasiekti

deklaruojamų tikslų, be kita ko, įvertinant siūlomą reguliavimą teisinio tikrumo ir stabilumo

kontekste, esant galimybei argumentus grindžiant kiekybiniais ar kokybiniais rodikliais, pvz., dėl

proceso ekonomiškumo, trukmės ir pan. Siūlome sistemiškai peržiūrėti Nutarimo projektą, siekiant

išgryninti Vyriausybės nuomonę pagrindžiančius argumentus.

Siūlome Projektą svarstyti Vyriausybės posėdžio B dalyje.

Kartu siūlome Projekto rengėjams iki Vyriausybės posėdžio patikslinti Nutarimo

projektą pagal aukščiau išdėstytus siūlymus.

Teisės grupės patarėjas Žygimantas Daukša

Teisės grupės vyresnioji patarėja Eglė Gasiūnaitė

Žygimantas Daukša, tel. +370 706 63731, el. p. [email protected]

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA Teisės akto projekto lydraštis 2017-11-13 Nr. G-12507

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA Teisės akto projektas

2017-11-13 Nr. TAP-17-1647 TAIS Nr. 17-12425(2)