Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija · Ši sverties funkcija panaudojama matavimo prietaisuose, atitinkančiuose standartų IEC 60651 (ankstesnis IEC 651)

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Parengė: Lietuvos žemės ūkio universiteto Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedros bei

Darbo sąlygų tyrimo ir mašinų saugos bandymo laboratorijos darbuotojai

doc. dr. Ričardas Butkus (sudarytojas), e. prof. p. dr. Juvencijus Deikus,

doc. dr. Stanislovas Merkevičius, dr. Alvidas Šarlauskas.

Užsakovas: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija∗

Vilnius, 2005

∗ © Autoriaus teisės priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.

Praktinės rekomendacijos darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatams taikyti ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

TURINYS

Skyrių ir poskyrių pavadinimai Įvadas

1 Sąvokos ir jų esmė 1.1 Bendroji dalis

1.2 Kasdienis veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) lygis (LEX, 8h)

1.3 Didžiausiasis akimirkinis garso slėgis (ppeak)

1.4 Kasdienio veikiančio triukšmo lygio ir didžiausiojo akimirkinio garso

slėgio normuojamosios vertės (ribinė, viršutinė, žemutinė) ir jų nustatymo pavyzdžiai

1.5 Senųjų ir naujųjų nuostatų sąsajos bei galimybės panaudoti rezultatus

2. Praktiniai Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos

nuostatų taikymo aspektai 2.1

Garso slėgio lygio matavimai pagal LST ISO 1999 ir LST ISO 9612 standartų metodus

2.2

Darbo priemonių gamintojų teikiamos informacijos panaudojimas kasdienio veikiančio triukšmo lygiui apytiksliai nustatyti

2.3

Faktinio ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio nustatymas kai naudojamos asmeninės klausos apsaugos priemonės

3. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų

taikymas 3.1 Praktinis nuostatų taikymo pavyzdys

3.2 Darbuotojų klausos pakenkimų rizikos prevencijos

principai

3.3 Inžineriniai-akustiniai apsaugos nuo triukšmo būdai 1 priedas. Triukšmo bandymų protokolas

2 priedas. Profesinės rizikos nustatymo kortelės pildymo pavyzdys 3 priedas. Nuostatų taikymo pavyzdys dirbant su traktoriais 4 priedas. Nuostatų taikymo pavyzdys dirbant su metalo pjovimo staklėmis

Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai


ĮVADAS Akustinis triukšmas yra įvairaus stiprio ir dažnio girdimųjų bangų (garsų) visuma, kuri gali: • negrįžtamai paveikti žmogaus klausą (paprastai pradžioje padidėja klausos ribinis

slenkstis, dažniausiai aukštų dažnių srityse, o vėliau atsiranda ir įvairūs kurtumo lygiai); • trukdo išgirsti ir suvokti girdimuosius informacinius signalus, tarp jų ir kito žmogaus

balsą; • veikti dirginančiai, nemaloniai, erzinančiai ir t.t.; • mažinti darbo našumą ir didinti nuovargį; • pakenkti žmogaus psichinei ar somatinei sveikatai.

Kiekvieno žmogaus reakcija į akustinį triukšmą yra skirtinga ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Vieni triukšmą pakenčia, kitiems tai sukelia nepasitenkinimą, tretiems pablogėja savijauta, sumažėja darbingumas, sutrinka miegas. Skirtingos reakcijos priežastis gali būti amžius, sveikatos būklė, veiklos pobūdis bei nuotaika. Triukšmas gali būti kenksmingas net ir tada, kai jo lygis yra per mažas, kad pakenktų žmogaus klausą.

Atsižvelgiant į bendrą sudėtingą situaciją dėl triukšmo darbe, Europos parlamentas ir Taryba 2003 m. vasario 6 d. priėmė direktyvą 2003/10/EC dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams [1] (septynioliktoji atskiroji direktyva kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEC 16 straipsnio 1 dalyje), taikoma veiklai, kurią atliekant darbuotojai patiria arba gali patirti triukšmo keliamą riziką. Ši direktyva pakeičia 1986 m. gegužės 12 d. Tarybos direktyvą 86/188/EEC dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo darbe rizikos.

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galioja Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai [5], parengti pagal direktyvą 86/188/EEC. Nuo 2006 m. vasario 15 d. Lietuvoje įsigalioja nauji Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai [2], kurie parengti pagal direktyvą 2003/10/EC. Nuostatų reikalavimai taikomi bet kuriai darbuotojų veiklai, bet kurios ekonominės veiklos rūšies įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose ir jų darbo vietose, kur darbuotojams kyla ar gali kilti triukšmo sukeliama sveikatos pakenkimo rizika. Kaip išimtis nuostatų taikymas muzikos ir pramogų sektoriuje prasidės nuo 2008 m. vasario 15 d. bei jūrų laivų personalo atžvilgiu nuo 2011 m. vasario 15 d.

Įsigaliojus naujiesiems nuostatams, darbdaviams aktualu peržiūrėti triukšmo tyrimų darbo vietose rezultatus ir naujai įvertinti triukšmo keliamą riziką bei numatyti reikalingas technines ir organizacines priemones rizikai sumažinti. Todėl LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama 14 programą „Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas“, kuriai valstybės biudžeto asignavimai skirti LR Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 64 „Dėl 2005 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“, užsakė Lietuvos žemės ūkio universitetui paruošti Praktines rekomendacijas Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatams taikyti.

Praktinių rekomendacijų tikslas – pateikti paaiškinimus apie naujųjų nuostatų reikalavimus bei sąvokų esmę, pateikiant pavyzdžius kaip apsaugoti darbuotojus nuo triukšmo keliamos rizikos ar kiek įmanoma ją sumažinti, o darbuotojams kaip išvengti veikiančio triukšmo žalos ar pažinti galimo poveikio sveikatai simptomus. Rekomendacijos bus naudingos akredituotųjų ir atestuotųjų laboratorijų ar įstaigų, teikiančių triukšmo keliamos rizikos tyrimo paslaugas, taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistams bei komitetų nariams ar darbuotojų atstovams, mokymo įstaigoms.

Čia pateikiama Praktinių rekomendacijų darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatams taikyti išplėstoji elektroninė versija.


1. SĄVOKOS IR JŲ ESMĖ

1.1. Bendroji dalis Triukšmas (akustinis triukšmas) yra labiau socialinė-fiziologinė negu fizikinė sąvoka.

Fizikiniam triukšmo apibūdinimui vartojama sąvoka garsas. Ja apibūdinama bet kokie garso bangų sukelti aplinkos slėgio pokyčiai, kuriuos gali suvokti (išgirsti) žmogaus klausa. Pirminiai į aplinką sklindančio garso šaltiniai yra du: girdimuoju dažniu virpantys kieti arba santykinai kieti paviršiai (dažniausia priežastis) ir aplinkos dalelių (dažniausiai oro) virpesiai dėl dideliu greičiu judančio srauto ir kliūties bei pačių dalelių tarpusavio sąveikos (turbulencijos). Paskutinysis atvejis įvardijamas aerodinaminiu garsu ir darbo aplinkoje sutinkamas rečiau.

Garso spinduliuotės nuo kietojo paviršiaus paprasčiausias pavyzdys pateiktas 1.1 pav. Šiame pavyzdyje pavaizduota plokščio paviršiaus, virpančio 125 Hz dažniu, cilindre sukeliama garso banga. Dėl oro terpės tampriųjų savybių apribotoje cilindro erdvėje atsiranda periodiniai pasikartojantys aplinkos oro dalelių sutankėjimai ir išretėjimai (1.1 pav. a), o tuo pačiu ir slėgio padidėjimai bei sumažėjimai atmosferinio oro slėgio atžvilgiu (1.1 b).

a)

b)

Normalusis oro slėgis

1.1 pav. Garso bangos slėgio ir laiko funkcijų pavyzdys

Garso bangos sklidimo greitis priklauso nuo terpės, kuria ji sklinda, savybių. Jis tuo didesnis, kuo didesnis terpės tankis. Pavyzdžiui, girdimųjų dažnių (16 Hz – 25 kHz) garso bangos greitis ore apytikriai yra lygus 340 m/s; vandenyje - 1500 m/s, pliene - 5000 m/s.


Vidutinė žmogaus klausos apatinė garso slėgio jautrumo riba (slenkstis) yra 20 µPa (2⋅10-

5 Pa), o apytikriai 100 Pa slėgio garsas sukelia skausmą ausyse (1.1 b pav.). Tačiau svarbu žinoti, kad žmogaus klausa skirtingai reaguoja į garsų dažnį. Virpesių dažnis sąlygoja girdimų garsų aukštį (toną). Vidutiniškai žmogus girdi garsus, kurių dažnis apytikriai yra tarp 20 Hz ir 20 kHz. Žemesnio už 20 Hz dažnio garsai vadinami infragarsu, o aukštesnio kaip 16 kHz – ultragarsu. Jų žmogaus klausa nesuvokia, tačiau didesni infragarso ar ultragarso lygiai sukelia diskomforto jausmą bei žaloja sveikatą. Vertinant akustinį triukšmą, girdimųjų garsų dažnių diapazonas dažniausiai skirstomas į vienos oktavos (1/1) arba vieno trečdalio oktavos (1/3) pločio juostas. Juostos pažymimos vidutiniais geometriniais (centriniais) dažniais. Dažniausiai naudojamas 1/1 oktavos triukšmo spektras. Jo juostų centriniai dažniai yra: 31,5; 63; 125; 250; 500; 1000; 2000; 4000; 8000 ir 16000 Hz.

Žmogaus klausa labiau reaguoja į santykinį garso slėgio pasikeitimą negu į absoliutinį, todėl garso slėgis išreiškiamas logaritminėje skalėje garso slėgio lygiu Lp decibelais (dB). Ryšys tarp garso slėgio ir lygio aprašomas taip:

,dB , lg10 20

2

pp

Lp = (1.1)

čia p – faktinis garso slėgis Pa. Dėl slėgio absoliutinių dydžių kitimo apie vidutinę vertę, vartojamas vidutinis kvadratinis (efektinis) jo dydis;

p0 – standartizuota garso slėgio atskaitos vertė arba sąlyginis girdos slenkstis (2⋅10-5 Pa).

Aplinkos triukšmą išreiškiant santykiniais garso slėgio vienetais - decibelais, žmogaus klausos ribos apytikriai yra nuo 0 iki 140 dB. Triukšmas, kurio garso slėgio lygiai yra didesni nei 130 dB (priklauso ir nuo dažnio), sukelia skausmą ir gali negrįžtamai sužaloti klausą.

Kadangi žmogaus klausa yra nevienodai jautri įvairių dažnių garsams, todėl vertinant bendrąjį (apimantį visą girdimųjų dažnių sritį) garso lygį naudojamas parametras A svertinis garso slėgio lygis Lp,A (kartais sakoma …triukšmo lygis). Matavimo vienetai žymimi dBA. Šis garso slėgio lygis skaičiuojamas taip:

[ ] dBA, , )(1,0)(1,0)(1,0,

8863635,315,31 101010lg10 kk LLLLLLApL ∆−⋅∆−⋅∆−⋅ +++⋅= K

(1.2) čia L31,5…L 8 k – garso slėgio lygiai 1/1 oktavos juostose dB,

∆L31,5…∆L 8 k – garso slėgio lygių A dažninės sverties vertės 1/1 oktavos dažnių juostose dB (žr. 1.2 pav. A kreivę).

Ši sverties funkcija panaudojama matavimo prietaisuose, atitinkančiuose standartų

IEC 60651 (ankstesnis IEC 651) ar IEC 60804 (ankstesnis IEC 804) reikalavimus, todėl kartais tiesiog sakoma „išmatuotas prietaiso A skalėje“.

Garso slėgiai vidurkinami tam tikrame laiko intervale (laikinė svertis S – 1 s, F – 0,125 s) ir išreiškiami vidutine kvadratine (rms) slėgio verte tame intervale.

Įvairių šaltinių spinduliuojamo triukšmo apytikslūs lygiai (garso slėgiu bei garso slėgio lygiu) pateikti 1.3 pav.


1.2 pav. Garso slėgio lygio A ir C dažninės sverties funkcijos

Garso slėgis,µPa

Garso slėgio lygis, dBA

1.3 pav. Apytikslis garso slėgis ir lygis įvairių triukšmo šaltinių aplinkoje [4]

Aplinkoje sutinkami garsai retai būna pastovūs (neišsami triukšmo rūšių schema pateikta 1.4 pav.). Dažniausiai triukšmas kinta didesnėse kaip 5 dBA ribose, todėl vartojamas


ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio1 parametras LA,eq (arba lygiavertis nuolatinis2 ... lygis. Kartais sakoma ekvivalentinis triukšmo lygis, kartais praleidžiamas žodis nuolatinis). Ekvivalentinis garso slėgio lygis LA,eq atitinka tokį nuostovųjį triukšmą, kurio vidutinis slėgis per įvertinimo laiką yra toks pat, kaip ir realaus nepastoviojo triukšmo.

1.4 pav. Pagrindinės triukšmo rūšys pagal garso signalo pobūdį (savybes).

Teorinė ekvivalentinio A svertinio garso lygio nustatymo išraiška yra tokia:

( )⎥⎥⎦

⎤

⎢⎢⎣

⎡⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛−

⋅= ∫2

1

2

012,,

1lg10t

tTeqA dt

ptp

ttL , dBA , (1.3)

čia t2 - t1 – vertinimo periodo trukmė (vidurkio nustatymo intervalas tam tikru žingsniu), s;

p(t) – funkcija, aprašanti garso slėgio kitimą laike. Funkcija p(t) visada būna atsitiktinio pobūdžio ir ją suintegruoti sudėtinga.

Įvairių nenuostoviojo (nepastoviojo) triukšmo tarpsnių ekvivalentinį garso slėgio lygį galima apskaičiuoti ir pagal žinomą statistinį garso slėgio lygių pasiskirstymą. panaudojant supaprastintą ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio apskaičiavimo formulę:

( ) ,dBA, 101 lg10 ][1

1,0,

,∑=

⋅⋅⋅=n

i

LieqA

iAtT

L (1.4)

čia LA,i – tiesiogiai išmatuotas ekvivalentinis nuolatinis A svertinis garso slėgio lygis i-ame laiko tarpsnyje ti arba vidutinis A svertinis garso lygis i-ame laiko tarpsnyje kai triukšmą galima priskirti nuostoviajam (pastoviajam) ir tokio tarpsnio trukmė ti;

n – tokių laiko tarpsnių ti skaičius per visą matavimo laiką T.

Šiuolaikiniai matavimo prietaisai (atitinkantys IEC 60804 reikalavimus) turi integravimo funkcijas ir leidžia tiesiogiai nustatyti ekvivalentinį svertinį garso slėgio lygį.

1 Pagal LST ISO 9612:2005 [8]; 2 Pagal LST ISO 1999:2004 [7].

Nuostovusis (pastovusis) triukšmas Nenuostovusis (nepastovusis) triukšmas (kai A svertiniai garso slėgio lygio pokyčiai per matavimo, naudojant S (slow) laikinę svertinę charakteristiką, trukmę neviršija 5dBA)

(kai A svertiniai garso slėgio lygio pokyčiai per matavimo, naudojant S (slow) laikinę svertinę charakteristiką, trukmę lygūs ar viršija 5dBA)

Nuolat kintantis triukšmas (garso slėgio lygis nuolat kinta)

Plačiajuostis triukšmas (tolydaus spektro, viršijančio oktavos pločio dažnių juostą, triukšmas)

Impulsinis triukšmas (nepastovus triukšmas, susidedantis iš

vieno arba kelių garsinių signalų, kurių trukmė mažesnė kaip 1 sekundė)

Toninis triukšmas Pertrūkstantis triukšmas(spektre yra atskirų ryškių tonų) (lygis staigiai kinta, o intervalų trukmė, kai triukšmo

lygis pastovus, yra viena sekundė ir daugiau)


Apibūdinant mašinos ar įrenginio akustines savybes dažnai vartojama garso galios sąvoka, o A svertinis garso galios lygis LWA, kuris apibūdina mašinos ar įrenginio akustinį intensyvumą, yra A svertinė garso galia dB (W) kai atskaitos garso galia (W0) lygi 1 pW (10-12

W). Garantuotas garso galios lygis – garso galios lygio vertė, nustatyta tiksliai laikantis bandymų reikalavimų ir įvertinant neapibrėžtis, atsirandančias dėl gamybos proceso ir matavimo metodų nuokrypių [16].

Garso galios lygis (matavimo schema pateikta 1.5 pav.) aprašomas taip:

, dB ,2lg102lg10lg20lg0

2

,0

2

0

,

0⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛+=⎟⎟

⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛+⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛=⎟⎟

⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛=

SRL

SR

pp

WWL vidA

vidAWA

ππ (1.5)

čia LA, vid – vidutinis skaičiuotasis A svertinis garso slėgio lygis pagal nustatytus reikalavimus išmatuotas mašinos gaubiamojo pusrutulio paviršiaus taškuose, dBA;

R – gaubiamojo paviršiaus pusrutulio spindulys, m; S0 – atskaitos gaubiamojo paviršiaus plotas, lygus 1 m2.

1.5 pav. Mašinos (įrenginio) garso galios nustatymo pagal vidutinį garso slėgio lygį

principinė matavimų schema (pagal [16])

Pusrutulio spindulys R turi būti lygus dvigubam gretasienio formos pamatinės dėžės didžiausiam matmeniui arba didesnis. Gretasienio formos pamatinė dėžė yra apibrėžiama, kaip mažiausias įmanomas stačiakampis gretasienis, kuris apgaubia įrangą (be priedų) ir


baigiasi atspindinčiąja plokštuma. Pusrutulio spindulys turi būti suapvalintas iki didesnės vertės, pasirinktos iš šių verčių: 4, 10, 16 m [16].

Skaičiuojant vidutinį garso slėgio lygį kai kurioms mašinoms taikomi ir įvairūs būdingi darbo tarpsniai (pvz., 1 ir 2), o garso lygis išreiškiamas tam tikra laiko (pvz., 30 % ir 70 %) priklausomybe, taip:

( ) dBA. , 107,0103,0lg10 2,1, 1,01,0,

vidAvidA LLvidAL ⋅⋅ ⋅+⋅=

Pagal gamintojo pateiktąją garso galios lygio vertę apytiksliai nustatant garso slėgio lygį (1.5) formulė panaudotina (tinka tik atviroje erdvėje) taip:

.dBA ,2lg100

2

, ⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛−≈≈

SRLLL WAAeqvidAπ

Aišku, kad visais atvejais būtina atsižvelgti į mašinos bandymų ypatumus, galimą triukšmo sklidimo kryptingumą, darbo tarpsnius, aplinkos sąlygas ir pan. Toks garso slėgio lygio nustatymo pavyzdys plačiau aprašytas rekomendacijų 2.2 sk.

1.2. Kasdienis veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) lygis (LEX, 8h) Kadangi triukšmo veikimas į žmogaus organizmą visumoje yra energinis procesas, todėl

jo ribojimas turi ir garso slėgio (lygio), ir veikimo trukmės dedamąsias, t.y. ekspoziciją.

Bendruoju atveju kasdienio veikiančio triukšmo lygio (normuotosios ekspozicijos lygio3) vertės nustatymą 8 valandų darbo pamainai aprašo tokia formulė4:

,dBA , lg100

,8, ⎟⎠⎞⎜

⎝⎛+= TTLL e

TeAeqhEX (1.6)

čia LAeq,Te – bendroji ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio vertė per laikotarpį Te, kurio metu vertintas (matuotas) veikiantis žmogų triukšmas;

T0 – standartizuota darbo dienos trukmė, lygi 8 valandoms. T0 ir Te išreiškiami tais pačiais vienetais (valandomis, minutėmis ar sekundėmis).

Bendrajai ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio vertei nustatyti galima panaudoti įvairius būdus (plačiau aprašyti rekomendacijų 2.1 sk.).

Kai darbas veikiant triukšmui trunka trumpiau negu 8 valandas, o darbo procesuose ar operacijoje triukšmas turi aiškius laikotarpius ir žinomas (nustatytas) ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio vertes, galima kasdienio veikiančio triukšmo lygio vertę4 skaičiuoti taip:

,dBA , 101lg101

1,08,

,⎥⎦

⎤⎢⎣

⎡⋅= ∑

=

n

i

Li

nhEX

iAeqtT

L (1.7)

čia LAeq,ti – ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio vertė per laikotarpį ti, kurio metu matuotas (nustatytas) veikiantis žmogų triukšmas;

i – laikotarpių kiekis. Laikotarpių ti bendroji trukmė lygi Te, tačiau neviršija T0.

Nustatant šį parametrą, paprastai, išmatuojama ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio vertė tam tikrame tarpsnyje ir nustatomas triukšmo veikimo laikas tuo pačiu periodu.

Kartais vartojamas ir normuotasis 8 h darbo dienos garso ekspozicijos vertės parametras, išreikštas paskalių kvadrato ir sekundės sandauga (Pa2·s), kuris atitinka normuotosios ekspozicijos lygio vertę taip:

3 Pagal LST ISO 1999:2004 [7]; 4 yra skaičiuoklė.


, sPa , 1015,1

lg10 25

,8, ⋅

⋅= −

eTAhEX

EL (1.8)

čia EA,Te – garso ekspozicijos A svertinė vertė (Pa2·s) per Te trukmės laikotarpį.

Garso ekspozicijos A svertinė vertė (Pa2·s) per Te trukmės laikotarpį išmatuojama specialiais matuokliais (dozimetrais, atitinkančiais IEC 61252 reikalavimus) arba nustatoma skaičiuojant pagal (1.6 ir 1.7 ) formules, kai žinomas ekvivalentinis nuolatinis A svertinio garso slėgio lygis.

Kai triukšmas darbo vietoje savaitės dienomis labai skiriasi ir galima atitinkamais tyrimais įrodyti kad neviršijama ribinė vertė (87 dBA), gali būti taikoma darbuotoją veikiančio vidutinio savaitinio veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) lygio vertė4, kuri apskaičiuojamas taip:

,dBA , 1,0

101 lg 101

,8,8,

⎥⎥⎦

⎤

⎢⎢⎣

⎡ ⋅= ∑

=

⎟⎠⎞

⎜⎝⎛n

i

ihEXhEX

Lk

L (1.9)

čia h,EXL 8 ar LEX,W - vidutinis savaitinis veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) lygis,

k – darbo dienų skaičius per savaitę (daugumoje atvejų 5 dienos), n – dienų skaičius, kuriomis nustatytas atitinkamas kasdienio veikiančio triukšmo

(ekspozicijos) lygis, LEX,8h, i – kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygis atitinkamomis dienomis.

1.3. Didžiausiasis akimirkinis garso slėgis (ppeak) Ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygis neparodo didžiausiųjų garso

slėgio verčių (keliančių pavojų žmogaus klausai pažeisti), todėl nenuostoviojo triukšmo galimiems garso slėgio verčių darbo aplinkoje padidėjimams apriboti naudojamas didžiausiojo akimirkinio (pikinio) C svertinio garso slėgio p peak arba lygio LC peak parametras. C dažninės sverties kreivė, parodyta 1.2 pav., akivaizdžiai rodo skirtumą su A svertimi. Negalima didžiausiojo akimirkinio C svertinio garso slėgio ppeak (ar lygio LCpeak) sutapatinti su didžiausiuoju (maksimaliu) garso slėgiu ar lygiu, kurie rodo tam tikrame laiko intervale integruotos (laikinė svertis S – 1 s, F – 0,125 s) vidutinio kvadratinio (rms) slėgio vertės maksimumą. Pagal IEC 60651 ar IEC 61672 reikalavimus prietaisai didžiausiajai akimirkinei (peak) garso slėgio (lygio) vertei nustatyti turi trumpesnę negu 100 µs atliepio trukmę.

Dažniausiai LC peak parametras naudojamas impulsiniam triukšmui (garsinio signalo ar signalų serijos trukmė trumpesnė kaip 1 sekundė) apibūdinti. Daugeliu atvejų triukšmo impulsiškumas gali būti nustatomas palyginus ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio, išmatuoto naudojant I laikinę svertį, lygį LA I eq su atitinkama, tam pačiam darbo ciklui nustatyta, LA eq verte. Skirtumas (LA I eq – L A eq) yra impulsiškumo matas ir kai vertė ne mažesnė kaip 3 dB, triukšmas laikomas impulsiniu [20].

Plačiau apie triukšmo matavimus aprašyta rekomendacijų 2.1 sk.


1.4. Kasdienio veikiančio triukšmo lygio ir didžiausiojo akimirkinio garso slėgio normuojamosios vertės (ribinė, viršutinė, žemutinė) ir jų nustatymo pavyzdžiai

Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai [2], nustato ribinę triukšmo ekspozicijos vertę ir ekspozicijos vertes (viršutinę ir žemutinę) veiksmams pradėti (darbuotojų apsaugai nuo veikiančio triukšmo užtikrinti) pagal kasdienius veikiančio triukšmo lygius ir didžiausius akimirkinius garso slėgius ar lygius.

1.4.1. Ribinė vertė Ribinė kasdienio veikiančio triukšmo lygio (ekspozicijos lygio) vertė LEX, 8h neturi

viršyti 87 dBA ir didžiausiasis akimirkinis C svertinis garso slėgis ppeak neturi būti didesnis kaip 200 Pa arba 140 dBC (kai pamatinis slėgis 20µPa). Nustatant, ar darbuotojo neveikia triukšmas, viršijantis ribines vertes, tikrasis (faktinis) triukšmo veikimas darbuotojui yra vertinamas atsižvelgiant į triukšmo veikimo sumažinimą, kai naudojamasi asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis (klausos AAP).

Paėmus pavyzdžiu 1.1 lentelėje aprašytą darbo vietą, kai darbuotojas atlieka operacijas, kuriose įvairus jį veikiantis triukšmas ir operacijos trunka nevienodą laiką, galima pagal (1.7) formulę apskaičiuoti kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygį taip:

( ) dBA. 87,3 10840010360010960010480028800

1lg10 88 1,080 1,090 1,078 1,08, =⎥⎦

⎤⎢⎣⎡ ⋅+⋅+⋅+⋅= ⋅⋅⋅⋅

hEXL

1.1 lentelė. Darbo vietos triukšmo lygių ir operacijų trukmės tyrimo duomenys

Operacijos i

Nr.

Ekvivalentinis nuolatinis A svertinis garso slėgio lygis operacijos metu LĄ eq, i, dBA

Bendroji operacijos trukmė per pamainą ti, val.:min.

Didžiausiasis akimirkinis garso slėgio lygis operacijoje LCpeak , dBC

Kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygio vertė operacijoje, LEX, 8h, i , dBA

1 78 1:20 85 70,2 2 90 2:40 104 85,2 3 80 1:00 88 71,0 4 88 2:20 95 82,6

Bendroji kasdienio veikiančio triukšmo lygio (ekspozicijos) vertė LEX, 8h 87,3

Šiuo atveju gaunama, kad ribinė kasdienio veikimo lygio (ekspozicijos lygio) vertė 87 dBA viršijama (nepriimtina rizika), o didžiausiasis akimirkinis garso slėgio lygis LCpeak neviršija ribinės vertės (140 dBC) nė vienosoperacijos metu. Atsižvelgus, kad 2-oje ir 4-oje operacijose darbuotojas naudoja klausos AAP, kurios triukšmo slopinimo lygis (SNR) yra 25, faktinis ekvivalentinis nuolatinis A svertinis garso slėgio lygis su klausos apsaugos priemone (L‘

Aeq) operacijos metu pagal [7] apskaičiuojamas taip (plačiau apie klausos AAP parinkimą žr. rekomendacijų 2.3 sk.):

L‘Aeq, 2 = LAeq, 2 + (LC,2 - LA,2) - SNR = 90 + (104-90) - 25 = 79 dBA;

L‘Aeq, 4 = LAeq, 4 + (LC,4 - LA,4) - SNR = 88 + (95-88) - 25 = 70 dBA.

Įvertinus klausos AAP teikiamą apsaugos efektą ir pagal (1.6) formulę perskaičiavus faktinę kasdienio veikimo lygio (ekspozicijos lygio) vertę (L‘

EX, 8h = 77,2 dBA) gauname, kad ribinė vertė neviršijama ir riziką galima vertinti kaip sąlyginai priimtiną (būtinos Nuostatuose nurodytos prevencijos priemonės).

Kai triukšmas darbo vietoje savaitės bėgyje labai skiriasi ir galima atitinkamais tyrimais įrodyti kad neviršijama ribinė 87 dBA ekspozicijos vertė, galima taikyti vidutinę savaitinio


veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) lygio vertę. Priėmus pavyzdį, kad darbuotojo triukšmo ekspozicijų lygiai savaitės dienomis yra atitinkamai 80, 91, 75, 90, 75 dBA, pagal (1.9) formulę galima apskaičiuoti darbuotoją veikiančio triukšmo vidutinį savaitinį lygį taip:

( ) .dBA 86,9 10101010105110lg 75 1,090 1,075 1,091 1,080 1,0

8, =⎥⎦⎤

⎢⎣⎡ ++++= ⋅⋅⋅⋅⋅

hEXL

Šiuo atveju gauname, kad pritaikius darbuotoją veikiančio triukšmo vidutinį savaitinį lygį, naujuose nuostatuose nustatyta ribinė vertė 87 dBA neviršijama. Akivaizdu, kad esant mažesniems lygių skirtumams atskiromis dienomis, vidutinio savaitinio veikiančio triukšmo lygio taikymas netenka prasmės, nes bet kokiu atveju jau gaunamas ribinės vertės viršijimas.

1.4.2. Viršutinė ir žemutinė vertės Triukšmo ekspozicijos vertės veiksmams pradėti (darbuotojų apsaugai nuo veikiančio

triukšmo užtikrinti) nustatomos pagal kasdienius veikiančio triukšmo lygius bei didžiausiuosius akimirkinius C svertinius garso slėgius ar lygius ir yra tokios. - viršutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti LEX,, 8h = 85 dBA ir didžiausiasis akimirkinis

C svertinis garso slėgis 140 Pa (arba lygis LCpeak = 137 dBC, kai pamatinis slėgis 20 µPa); - žemutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti LEX, 8h = 80 dBA ir didžiausiasis akimirkinis

C svertinis garso slėgis 112 Pa (arba lygis LCpeak = 135 dBC). Kai kalbama apie šias vertes, neatsižvelgiama į triukšmo veikimo galimą sumažėjimą

dėl klausos AAP panaudojimo, nors jas naudoti kai šios vertės viršijamos ir būtina.

Pavyzdžiu paėmus 1.1 lentelėje ir 1.4.1 sk. aprašytą situaciją, matosi, kad viršijama viršutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti (85 dBA. Nustačius tokias vertes, pagal naujųjų Nuostatų [2] reikalavimus, darbdavio įgaliotieji asmenys privalo nedelsiant organizuoti tokioje aplinkoje dirbančių darbuotojų sveikatos patikrinimą ir techninių, organizacinių ar kitų priemonių, skirtų triukšmo keliamai rizikai kuo labiau sumažinti, parengimą ir įgyvendinimą. Viena iš pirmųjų priemonių - trumpinti darbo laiką ir pažymėti darbo vietas įspėjamuoju ženklu apie bendrojo pobūdžio pavojų bei įpareigojamuoju ženklu (pagal [11] reikalavimus), kad būtina naudoti klausos apsaugos priemones (1.5 pav.), ir turi būti apribotas įėjimas į tokias vietas. Analizuojamame pavyzdyje didžiausią riziką kelia 2-oji operacija, kurios metu viršijama viršutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti (85,2 dBA). Ekspozicijos lygį galima sumažinti trumpinant darbo laiką: pvz., jei darbuotojas šioje operacijoje dirbtų tik 50 minučių, bendroji jį veikiančio triukšmo ekspozicijos vertė sudarytų tik 84,9 dBA.

a)

b)

1.5 pav. Įspėjamasis (a) ir įpareigojamasis (b) ženklai [11] apie triukšmo pavojaus zoną ir apsaugos priemonių naudojimo būtinumą

Žemutinė vertė veiksmams pradėti nustato dar griežtesnes ribas, todėl minėtame pavyzdyje problemine yra ne tik 2-oji, bet ir 4-oji operacija. Analizuojamu atveju ekspozicijos lygį galima sumažinti taikant kitą darbo organizavimo formą, t. y.

a) 2-ąją operaciją atlikti keturiems asmenims, neviršijant 45 minučių darbo trukmės kiekvienam ir likusį pamainos laiką nedirbant didesnio kaip 68 dBA triukšmo aplinkoje;

b) 4-ąją operaciją atlikti kitiems dviem asmenims, neviršijant 1 val. 15 min. darbo trukmės. Likusį pamainos laiką jie negali dirbti didesnio kaip 64 dBA triukšmo aplinkoje;

c) 1-ąją ir 3-ąją operacijas gali atlikti vienas asmuo.


Detaliau apie rizikos vertinimą ir prevencijos priemonių parinkimą aprašoma toliau rekomendacijose.

1.5. Senųjų ir naujųjų nuostatų sąsajos bei galimybės panaudoti rezultatus 1999 m. LR Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai [5] taikomi

visoms Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, ūkinėms bendrijoms, žemės ūkio bendrovėms, ūkininkams, kooperatinėms organizacijoms ir kitiems subjektams (toliau - įmonėms), kuriose darbo santykiai turi būti grindžiami darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, ir jų darbuotojams, kurių darbo vietose triukšmo poveikio dydis viršija arba gali viršyti 85 dBA.

Skirtumai tarp senųjų [5] ir naujųjų nuostatų [2] reikalavimų pastebimi: • norminiuose parametruose ir lygiuose; • integracijoje į bendrąjį rizikos vertinimo procesą; • nustatant triukšmo mažinimo priemonių taikymo prioritetus; • griežtinant darbuotojų sveikatos priežiūrą, išplečiant darbuotojų mokymą ir

informavimą bei dalyvavimą vertinimo ir apsaugos priemonių parinkimo procese.

Šių dokumentų norminių parametrų ir verčių analizė aprašyta 1.2 lentelėje5.

1.2 lentelė. 2005 m. LR Nuostatų [2] ir 1999 m. LR nuostatų [5] reikalavimai ir ypatumai

Rodiklis LR 2005 m. Nuostatų [2] ir Direktyvos 2003/10/EC [1] reikalavimai

1999 m. LR Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų [10] reikalavimai

1 2 3 Darbuotoją veikiančiam triukšmui apibrėžti naudojami parametrai

a) Didžiausiasis akimirkinis garso slėgis (ppeak);

b) Kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygis LEX,8h;

c) Savaitinis veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygis (L¯EX,8h ar LEX, W)

a) Momentinis garso slėgis (ppeak); b) Triukšmo poveikio dydis

darbuotojui per dieną (LEX,8h); c) Vidutinis dienos triukšmo poveikio

dydis per savaitę (LEX,8h).

a) Ribinė ekspozicijos vertė LEX,8h=87 dBA ir didžiausiasis akimirkinis garso slėgis ppeak=200 Pa (arba LCpeak=140 dBC), atsižvelgus į klausos AAP panaudojimo efektą

a) Ribinė poveikio vertė LEX,8h=90 dBA ir ppeak=200 Pa (arba LCpeak=140 dBC)

b) Viršutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti LEX,8h,v=85 dBA ir ppeak=140 Pa (arba LCpeak=137 dBC)

b) Poveikio vertė Nuostatams taikyti LEX,8h=85 dBA ir ppeak=200 Pa (arba LCpeak =140 dBC)

c) žemutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti LEX,8h,z=80 dBA ir ppeak=112 Pa (arba LCpeak =135 dBC)

-

Norminės vertės

d) vidutinis savaitinis ekspozicijos lygis (L¯EX,8h ar LEX, w) LEX, W ≤87 dBA

c) vidutinis dienos triukšmo poveikio dydis per savaitę LEX,8h≤85 dBA

Apibendrinant galima teigti, kad triukšmo keliamai rizikai vertinti 2005 m. Nuostatuose [2] norminiai parametrai yra iš esmės tapatūs (neskaitant terminijos skirtumų) su 1999 metų LR Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatuose [5] pateikiamais, tačiau skiriasi norminės vertės. Ribinis lygis sumažintas (nuo 90 dBA iki 87 dBA, tačiau atsižvelgiant į klausos AAP panaudojimo efektą), pritaikytos viršutinė (85 dBA) ir žemutinė (80 dBA, jos anksčiau nebuvo) vertės bei didžiausiojo akimirkinio garso slėgio vertės veiksmams pradėti (atitinkamai, 140 Pa ir 112 Pa, buvo tik 200 Pa).

5 - taip pažymėtos esminės neatitiktys.


Triukšmo keliamos rizikos vertinimo, atlikto pagal senuosius nuostatus [5], rezultatus galima (jei neįvyko esminių pokyčių darbo vietoje) tiesiogiai panaudoti pakartotinam rizikos vertinimui atlikti pagal naujųjų nuostatų [2] reikalavimus (žr. 1.4 sk.).

Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normoje HN 33-1:2003 [6] ar ankstesnėje jos versijoje naudojamos kai kurios sąvokos, dydžiai, nuostatos, matavimo reikalavimai bei norminės vertės neatitinka Direktyvos 2003/10/EC [1] ir naujųjų Nuostatų [2] reikalavimų, todėl rizikos vertinimas ekspozicijos lygių atžvilgiu sudėtingesnis, o didžiausiųjų akimirkinių garso slėgio verčių požiūriu – praktiškai negalimas.

Pavyzdys

Pavyzdžiu paėmus 1.3 lentelėje pateiktą triukšmo bandymų protokolą, galima pabandyti nustatyti kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygį.

1.3 lentelė. Triukšmo bandymų, atliktų pagal HN 33:2001 reikalavimus, protokolo pavyzdys

Triukšmo pobūdis

Ekvivalentinis garso lygis, dBA

Maksimalus garso lygis, dBA

Eil.

Nr.

Matavimo vieta arba zona, trukmė,

kartotinumas, darbo laikas

pagal spektrą

pagal kitimą laike

išmatuotas HN-33:2001

išmatuotas HN-33:2001

Presuotojo, dirbančio metalo preso valdymo kabinoje vieta, matavimo trukmė - 1 technologinio proceso ciklas – 10 min., kartotinumas – 5 kartai; Darbo trukmė – 360 minučių per pamainą

plačiajuostisnepastovus,

nuolat kintantis

86 ±1,4 85 106 ±1,8 110

Pagal šio protokolo rezultatus darbuotoją veikiančio triukšmo ekspozicijos lygį galima

nustatyti taip:

. 8,84480360lg1086lg10

0,,8, dBA

TTLL TeqAhEX ≈+=+=

Gautas rezultatas rodo, kad neviršijama viršutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti (85 dBA).

Įvertinus (nors higienos norma to ir nereikalauja) matavimų neapibrėžtį (šiuo atveju +1,4 dBA) – ekspozicijos lygis būtų 86,2 dBA, o tai jau viršijama viršutinė vertė veiksmams pradėti. Deja, nustatyti didžiausiąjį akimirkinį garso slėgį ppeak (Pa) ar lygį LC peak (dBC) iš šių duomenų negalima.


2. PRAKTINIAI DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO TRIUKŠMO KELIAMOS RIZIKOS NUOSTATŲ TAIKYMO ASPEKTAI

2.1 Garso slėgio lygio matavimai pagal LST ISO 1999 ir LST ISO 9612 standartų

metodus

Atliekant triukšmo matavimus reikia gero bendradarbiavimo tarp atsakingo už rizikos vertinimą įmonėje asmens ar rizikos vertinimą atliekančios organizacijos ir matavimus vykdančios laboratorijos. Gera praktika - matavimus atliekančiai laboratorijai pateikiamas darbo vietų, kuriose reikia atlikti matavimus, sąrašas, įrenginių veikimo trukmės (nustatytos iš darbo vietos stebėjimo chronometrinių duomenų) bei darbo režimai.

Triukšmo matavimas ir įvertinimas darbo aplinkoje apima tokius pagrindinius etapus: - matavimo metodo ir vertinamų parametrų pasirinkimas; - tinkamų matavimo priemonių parinkimas; - matavimo laikotarpių parinkimas; - triukšmo matavimo neapibrėžties šaltinių numatymas; - matavimą, įskaitant ir matavimo priemonių darbinį kalibravimą; - matavimo duomenų registravimą ir jų apdorojimas iki pateikimo protokole.

2.1.1. Matavimų metodikos ir vertinamų parametrų parinkimas Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai nurodo, kad reikia įvertinti

kasdienį veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) lygį (LEX, 8h) ir didžiausiąjį akimirkinį garso slėgį (garso slėgio piką) (ppeak). Darbo aplinkos triukšmo matavimas atliekamas pagal Lietuvos standartų LST ISO 1999:2004 ir LST ISO 9612:20056 reikalavimus. Standartas LST ISO 1999 yra B grupės standartas. Pirmojoje jo dalyje pateikti bendrieji triukšmo ekspozicijos parametrai bei jų nustatymo reikalavimai, o antrojoje dalyje aprašyta metodika kaip dėl ilgalaikio triukšmo veikimo (skaičiuojant metais) prognozuoti klausos pakenkimo riziką. Standartas LST ISO 9612 yra C grupės standartas ir pateikia išsamius triukšmo matavimo ir rizikos vertinimo darbo vietose dienos ar savaitės trukmei nurodymus. Atliekant matavimus ir vertinimą geriau naudoti C grupės standartą (t.y. LST ISO 9612) dėl išsamiau aprašytų matavimo procedūrų, toninio ir impulsinio triukšmo įvertinimo aprašų.

2.1.2 Matavimo priemonių parinkimas Triukšmas darbo aplinkoje matuojamas garso slėgio lygio matuokliais, kurie turi atitikti

ne mažesnio kaip 2 tipo prietaisų pagal IEC 60651 reikalavimus. Integruojantieji vidutinio garso lygio matuokliai turi atitikti ne mažesnio kaip 2 tipo prietaisų pagal IEC 60804 reikalavimus. Rekomenduojama taikyti 1 tipo matuoklius, kurie yra tikslesni, tačiau žymiai brangesni. Jei naudojami asmeniniai garso ekspozicijos matuokliai (dozimetrai), jie turi atitikti IEC 61252 reikalavimus. Reikia naudoti prietaisus, rodančius didžiausiąjį akimirkinį garso slėgio lygį (ypatingai kai gali būti stipraus impulsinio triukšmo šaltinių). Didžiausiojo akimirkinio garso slėgio viršijimo indikacija, esanti kai kuriuose prietaisuose, nebus pakankama atskaita vertinimui atlikti, nes naujieji nuostatai nurodo tris skirtingas normines vertes (prietaisai dažnai parodo tik 140 dBC vertės viršijimą).

Kartu su garso slėgio lygio matavimų rezultatais visada verta turėti ir triukšmo spektro duomenis. Taikant triukšmo rizikos mažinimo priemones (tiek technines, tiek asmenines klausos apsaugos) reikia žinoti aplinkoje veikiančio triukšmo spektrą bent 1/1 oktavos pločio juostose. Matuoklio oktavos ir trečdalio oktavos juostų filtrai turi atitikti standarto IEC 61260 reikalavimus, o dažnių juostų vardiniai vidutiniai dažniai turi atitikti ISO 266 nurodytas dažnių ribas.

Matavimo procese gali būti naudojami ir kiti pagalbiniai įrenginiai. Jeigu garso lygiams registruoti taikomas savirašis, jis turi atitikti IEC 60651 reikalavimus. Statistinių duomenų 6 Standartus galima įsigyti Lietuvos standartizacijos departamente (http://www.lsd.lt)


analizatorius, registruojantis procentilio (N procentų viršijant tam tikrą lygį) vertę, turi atitikti IEC 60651 nurodytus F laikinės sverties reikalavimus. Matavimo sistemoms kalibruoti naudojami etaloniniai garso šaltiniai (kalibratoriai) turi atitikti standarto IEC 60942 reikalavimus ne mažiau kaip pagal 2 tipo prietaisą.

Matavimo priemonių atitiktį nurodytiems standartams deklaruoja matavimo priemonės gamintojas ir tai nurodoma prietaiso apraše. Į šią informaciją būtina atkreipti dėmesį įsigyjant matavimo priemones arba pirmą kartą jas pradedant naudoti matavimams. Daugiau apie triukšmo matavimo priemones galima sužinoti interneto svetainėje http://www.noisemeters.com.

Matavimo priemones būtina nuolat tikrinti ir kalibruoti. Išskiriami darbinis matuoklio kalibravimas (atliekamas prieš kiekvieną matavimą bei po jo) ir periodinis kalibravimas bei patikra specialiose kalibravimo laboratorijose. Patikra, įrodanti matavimo prietaisų atitiktį IEC 60651, IEC 60804 arba IEC 61252 reikalavimams, specialiose laboratorijose turi būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai. Lietuvos kalibravimo laboratorijų sąrašą (nuolat atnaujinamą) galima sužinoti Nacionaliniame akreditacijos biure (http://www.nab.lt).

2.1.3 Triukšmo matavimui reikalingi darbo režimai ir tarpsniai Bendroji triukšmo ekspozicija darbo vietoje susideda iš triukšmo, skleidžiamo darbo

vietoje esančių šaltinių ir iš gretimų darbo vietų sklindančio triukšmo. Matavimai gali būti atliekami nustatytoje vietoje ar vietose arba darbuotojo(-ų) darbo vietoje jo(jų) darbo metu. Realesniems rezultatams gauti pageidaujama taikyti matavimų šalia darbuotojo metodą, kai mikrofonas tvirtinamas prie darbuotojo ar seka triukšmo veikiamą asmenį visą matavimo laiką.

Triukšmo matavimo tikslas - gauti duomenis kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygiui (LEX, 8h) apskaičiuoti per vienos darbo pamainos trukmę (8 h). Matavimų laiko intervalai turi būti parinkti taip, kad matavimai apimtų visus reikšmingus garso slėgio lygių darbo vietoje pokyčius. Parinkti matavimo intervalai turi būti tokie, kad pakartotinai matuojant matavimo rezultatai praktiškai nesiskirtų.

Matuojamų parametrų parinkimas

Kasdienio veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) lygiui (LEX, 8h) apskaičiuoti galima naudoti tokių parametrų matavimo duomenis: - ekspozicijos vertes EA,Te, Pa2·s; - ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygius LA,eq,Te, dBA.

Kurį parametrą pasirinkti, priklauso nuo turimų matavimo priemonių ir nuo matavimo būdo (žr. 2.1 pav.). Paprastai ekspozicijos vertės matuojamos pasirinkus ištisinio (nepertraukiamo) matavimo būdą, o ekvivalentiniai nuolatinio A svertinio garso slėgio lygiai - matuojant atskirose operacijose ar jų tarpsniuose.

Mikrofono vietos matuojant

Triukšmo matavimų metodus aprašančiuose standartuose rekomenduojama matavimus atlikti darbuotojui nebūnant toje darbo vietoje, tačiau įrenginiams veikiant kaip įprasta. Tokiu atveju matuoklio mikrofonas turi būti darbuotojo galvos vietoje, nukreipiant į triukšmo šaltinio pusę. Jei darbuotojo buvimas būtinas, tai mikrofoną geriausia tvirtinti ant darbuotojo šalmo, kaklo ar pan. išlaikant 0,1÷0,3 m atstumą iki ausies išorinio kanalo (žr. 2.1 pav.).

http://www.noisemeters.com/

http://www.nab.lt/


2.1 pav. Cirrus Research plc. gaminamo dozimetro CR:110A doseBadge tvirtinimo prie šalmo arba ant peties pavyzdžiai

Tais atvejais, kai galvos padėtis nėra tiksliai apibrėžta formaliais reikalavimais (gamintojo

nurodymai, valdžios institucijų reikalavimai ir pan.), mikrofonas turi būti statomas tokiame aukštyje:

žmogui stovint: 1,55 m ± 0,075 m (atskaitant nuo paviršiaus ant kurio stovima); žmogui sėdint: 0,91 m ± 0,075 m (atskaitant nuo sėdynės plokštumos).

Matavimo laikotarpių parinkimas

Nustatant triukšmo ekspozicijos lygį (tiek matuojant garso lygius, tiek ekspozicijos vertes) iš esmės taikomi du metodai (žr. 2.2 pav.):

- ištisinis matavimas per visą darbo dieną, įskaitant ir tarpsnius kai triukšmo nėra; - matavimas pasirinktais darbo tarpsniais, nustatant triukšmą kiekvienos operacijos (ar

jos dalies) metu ir fiksuojant tų operacijų (jų dalių) trukmes.

Ištisinį matavimą reikėtų pradėti tada, kai darbuotoją pirmą kartą pradeda veikti žymesnio lygio triukšmas. Visą tolimesnį laiką matavimo priemonė neturi būti išjungiama iki paskutinės operacijos, kurioje darbuotoją veikia triukšmas, pabaigos. Tokiu būdu gaunama Te laiką atitinkanti ekspozicijos vertė EA,Te arba ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygis LA,eq,Te . Panaudojant šias vertes skaičiuojama ekspozicijos vertė, atitinkanti 8 h darbo pamainą LEX,8h . Ištisinio matavimo metu geriau naudoti dozimetrus, matuojančius triukšmo ekspozicijos vertę (Pa2s), po to skaičiuojant LEX,8h (žr. 1 sk.). Ištisinį matavimą galima atlikti ir matuokliais, tiesiogiai rodančiais triukšmo ekspozicijos lygį LEX, 8h (dBA). Šiuo atveju ypatingai svarbu teisingai nustatyti garso lygio matuoklio keitimo santykį (angl. - exchange rate). Keitimo santykis nurodo, kiek decibelų gali pasikeisti triukšmo lygis jo veikimo trukmę sutrumpinus per pusę, kad gauti tą pačią ekspozicijos lygio 8 val. trukmei vertę. Pavyzdžiui 87 dBA triukšmo ekspozicijos lygis bus pasiektas 90 dBA triukšmui veikiant 4 val., 93 dBA – 2 val. ir t.t. Standartiniuose garso lygio matuokliuose keitimo santykis gali būti nustatomas pasirenkant 3 dBA arba 5 dBA vertes. Lietuvoje taikoma 3 dBA vertė. Prieš matavimus būtina patikrinti kokia vertė yra nustatyta.


Kasdienio veikiančio triukšmo lygio nustatymas

Matavimo laiko intervalas artimas pamainos trukmei

T = Te 8 h

LA,eq,T1T1

Lyginimas su nuormuojamomis vertėmis

Matuojamų parametrų parinkimas

Ekspozicijos matavimasPa2·s

Garso lygių matavimasdBA

5,

8, 1015,1lg10 −×

= TeAhEX

EL

EA,Te

Ištisinis matavimas -pradedamas kai

darbuotojas pamainoje pradeda

darbą su (prie) pirmuoju triukšmingu įrenginiu ir baigiamas,

kai baigia dirbti su paskutiniuoju

Nepertraukiamas matavimasLA,eq,Te, Te

Matavimas atskirose operacijose

LA,eq,Ti

Matavimo būdo parinkimas

LA,eq,T2T2

... LA,eq,TnTn

( )

∑

∑

=

=

⋅

=

⎥⎦

⎤⎢⎣

⎡⋅=

m

iie

m

i

Li

eTeAeq

TT

TT

L TiAeq

1

1

1,0,

,101lg10

LA,eq,Te, Te

hTTT

LL eTeAeqhEX 8lg10 0

0,8, =+=

Jei tinkma, įvertinama toninė ir

impulsinė pataisos

2.2 pav. Bendroji kasdienio veikiančio triukšmo lygio matavimų ir nustatymo schema

Ištisinio matavimo privalumai (lyginant su matavimu pasirinktais laiko tarpsniais) yra:

- matavimo rezultatas gaunamas tikslesnis (tai dienai ar pamainai); - nereikia atlikti darbuotojo atliekamų operacijų ir jų tarpsnių chronometravimo; - nereikia daug skaičiuoti.


Metodo trūkumai:

- iš matavimo rezultatų nematyti, kurioje operacijoje triukšmas didžiausias (tai labai svarbu triukšmo mažinimo programai sudaryti);

- matavimo rezultatuose neįvertintas darbuotoją veikiančio triukšmo spektras (reikalingas įrenginio triukšmo mažinimo prielaidoms nustatyti ar efektyvioms klausos AAP parinkti);

- matavimas imlus laiko požiūriu, nes per vieną darbo dieną triukšmą išmatuojama tik vienoje darbo vietoje vieną kartą (rezultato patikimumui reikia atlikti bet keletą tokių matavimų).

Atliekant matavimus pasirinktais laiko tarpsniais, būtina labai gerai išanalizuoti darbuotojo atliekamas operacijas, jų būdingus režimus ir trukmes. Bet kokiu atveju, matavimo laiko intervalas arba atranka turi būti parinkti taip, kad būtų nustatoma darbo vietos būdingoji triukšmo ekspozicija. Atliekant apklausą arba surenkant duomenis apie tipinius triukšmo šaltinius (pvz., darbo procesai, mašinos, veiksmai darbo vietoje ir jos aplinkoje) įmanoma sudaryti pamainos ar darbo operacijų laiko intervalus ir vėliau nustatyti kiekvieno tokio laiko intervalo įtaką į bendrą vidutinį garso slėgio lygį. Šiam darbui atlikti panaudotina 2.1 lentelės formoje daromi įrašai.

2.1 lentelė. Forma triukšmo ekspozicijos vertei nustatyti pagal pasirinktas operacijas Darbo vieta: xxxxx xxxxx xxxxx

Darbo operacija, veiksmai

Suminė trukmė per pamainą Ti,

min

Ekvivalentinio nuolatinio A

svertinio garso slėgio lygis LA,eq,Ti, dBA

Kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygis šioje operacijoje,

LEX,8h, i , dBA Operacija 1 Operacija 2 ...

Bendroji kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygio vertė LEX,8h , dBA

Kiekvienai operacijai nustatomas matavimo intervalas (-ai). Jis nebūtinai turi būti lygus

visos operacijos trukmei ir priklauso nuo triukšmo pobūdžio bei lygių. Intervalą galima dalinti į laiko tarpsnius, kuriuose triukšmas yra toks pat (pvz., atitinkami veiksmai darbo vietoje arba jos aplinkoje). Atrinktoji matavimo trukmė priklauso nuo triukšmo lygių svyravimų. Ji turi būti pakankamai ilga, kad galutinės triukšmo vertės charakterizuotų tipinę darbuotojo triukšmo ekspoziciją. Matavimo trukmė turi apimti arba visą aktyvios veiklos laiką, arba jo dalį, arba kelis aktyvios veiklos pasikartojimus (ciklus). Bet kokiu atveju, matavimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 s, o jeigu triukšmas yra aiškiai cikliškai pasikartojantis – apimti bent vieną visą ciklą ar keletą ciklų. Matavimų kartotinumas priklauso nuo rezultatų sklaidos ir užsiduotojo patikimumo (žr. LST ISO 9612 D priedą).

2.1.4 Toninės ir impulsinės triukšmo pataisų įvertinimas

Įvairių šaltinių skleidžiamo triukšmo pobūdis gali labai skirtis, priklausomai nuo jo spektrinės sudėties ir garso signalo pobūdžio laike. Pagal spektrinę garso signalo sudėtį jis gali būti plačiajuostis arba toninis, o pagal signalo kitimą laike – pastovus, nuolat kintantis, pertrūkstantis arba impulsinis (žr. 1.4 pav.).Vertinti triukšmo pobūdį reikia todėl, kad toninio ir impulsinio pobūdžio triukšmo žala žmogaus sveikatai yra didesnė negu to paties lygio plačiajuosčio, nuolat kintančio ar pertrūkstančio.

Vieningo sutarimo kaip įvertinti ar garsas priskirtinas toniniam kol kas nėra. Higienos normoje HN 33-1:2003 buvo priimta, kad šaltinio skleidžiamą triukšmą vadiname toniniu tada, kai jo lygis bent vienoje iš 1/1 pločio oktavinių juostų 7 dBA ar daugiau viršija lygius


abiejose gretimose juostose. Standarte LST ISO 9612 toninio triukšmo atpažinimą rekomenduojama atlikti pagal 1/3 oktavinių juostų pločio spektrą ir toniniam priskirti tada, kai lygis vienoje iš juostų lygius gretimose juostose viršija bent 5 dB. Jei tokio išsiskiriančio tono nėra, tai triukšmas priskiriamas plačiajuosčiam. Tipiniai toninio triukšmo šaltiniai yra mechaninių perdavų reduktoriai, kai kurios didelio slėgio orapūtės ir kt.

Impulsinio triukšmo garso signalas sudarytas iš dažnai pasikartojančių impulsų. Jei pasikliaujant klausa įtariama, kad triukšmas gali būti impulsinio pobūdžio, tai lengviausia jį nustatyti lygiagrečiai matuojant ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygį LA,eq,Te ir ekvivalentinio nuolatinio AI svertinio garso slėgio lygį LAI,eq,T. Skirtumas tarp šių verčių parodys impulsinio triukšmo pataisos KI skaitinę vertę:

TeqATeqAII LLK ,,,, −= (2.1)

Tipiniai impulsinio triukšmo šaltiniai yra perforatoriai, kniedžių kalimo ir pan. įrankiai.

Kaip įvertinti toninio ar impulsinio triukšmo įtaką darbuotojo triukšmo ekspozicijos vertei?

Standarto LST ISO 9612 informaciniame C priede nurodoma, kad toninis bei impulsinis triukšmas įvertinamas pataisomis prie išmatuotosios arba apskaičiuotosios ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio vertės (KT – toninio triukšmo pataisa, KI – impulsinio triukšmo pataisa). Kiekviename matavimų intervale (operacijoje ar jos tarpsnyje, kuriai nustatomas LA,eq,T, i) šių pataisų vertės pridedamos prie LA,eq,T, i :

ITTieqAkTieqA KKLL ++= ,,,,, , dBA (2.2) čia LA,eq,T,i ,k – ekvivalentinis nuolatinis A svertinis garso slėgio lygis, įvertinus toninę

ir/arba impulsinę pataisas. Šią vertę ir reikėtų taikyti tolimesniame triukšmo ekspozicijos vertės skaičiavime.

Kaip toninio ar impulsinio triukšmo pataisas išreikšti skaitinėmis vertėmis?

Toninio triukšmo pataisa iki dabar (pagal HN 33-1) buvo 5 dBA (toninis triukšmas nustatytas pagal 1/1 oktavos spektrą). Standartas LST ISO 9612 rekomenduoja lankstesnį modelį. Jame sakoma, kad KT = (5...6) dBA toninį triukšmą nustačius pagal 1/3 oktavos spektrą ir KT = (2...3) dBA, kai stebėtojas (pasikliaudamas klausa) dar gali atskirti tonines dedamąsias.

Impulsinio triukšmo atveju (intervalas tarp pasikartojančių impulsų 1 s ir mažiau) higienos normoje HN 33-1 nurodoma taikyti 5 dBA. Standarte LST ISO 9612 nurodoma, kad impulsinio triukšmo galima nepaisyti, kai KI ≤ 2 dBA (žr. 2.1 formulę), o kai KI > 2 dBA reikia taikyti apskaičiuotąją KI vertę. Jei impulsinio triukšmo pobūdis nustatomas kitaip, negu matuojant (pvz., kaip aprašyta HN 33-1 - subjektyviai, pasikliaujant klausa) – rekomenduojama taikyti KI vertę nuo 3 iki 6 dBA.

Visais atvejais tonines ir/arba impulsines KT ir KI pataisas, kai jos nustatytos ir įvertintos

skaičiuojant ekspozicijos LEX,8h vertę, reikia nurodyti bandymų protokole ar ataskaitoje. 2.1.5. Triukšmo matavimo neapibrėžties šaltiniai ir jų įvertinimas

Matavimo neapibrėžtis – su matavimo rezultatu susijęs parametras, apibūdinantis

sklaidą verčių, kurias pagrįstai galima būtų priskirti matuojamajam dydžiui. Matavimo rezultatų neapibrėžties šaltinių numatymas ir įvardinimas dar prieš matavimo pradžią, leidžia žymiai sumažinti matavimo paklaidas ir išvengti klaidų matavimo procese. Už šio klausimo tinkamą sprendimą visais atvejais yra atsakinga matavimus atliekanti įstaiga ar asmenys. Analizuojant apibendrintai, visus triukšmo matavimų neapibrėžties šaltinius galime skirstyti į


tuos, kuriuos galime vienaip ar kitaip įvardinti skaitinėmis vertėmis, ir tuos, kurių skaičiais įvertinti neįmanoma dėl duomenų trūkumo.

Prie skaičiais įvertinamų matavimų rezultato neapibrėžties sandų priskiriami: - kartotinių matavimų rezultatų išsibarstymo paklaida; - garso lygio matuoklio kalibravimo liudijime nurodyta išplėstinė neapibrėžtis, arba jo

atitikties vienam iš tikslumo tipų įvertinimas; - darbinio kalibratoriaus kalibravimo liudijime nurodyta išplėstinė neapibrėžtis, arba jo

atitikties vienam iš tikslumo tipų įvertinimas; - atskaitymo paklaida dėl prietaiso skalės sudalinimo; - pagalbinių įtaisų, naudojamų su matavimo sistema, paklaidos.

Praktiniai matavimai rodo, kad atskirais atvejais suminė išplėstinė neapibrėžtis (esant 95% rezultato patikimumui) dėl aukščiau išvardintų sandų gali siekti ±(1,5...3,0) dBA. Matavimų neapibrėžtims skaičiuoti bandymų laboratorija gali taikyti savitąją metodiką, kuri atspindi pagrindinius neapibrėžties sandus.

Standarto LST ISO 9612 D priede pateiktas matavimo neapibrėžties skaičiavimo modelis. Jo metodika nurodo, kaip pagal kartotinių LA,eq,Ti matavimo rezultatus ir apskaičiuotas pasikliovimo ribas, nustatyti bendrąjį LA,eq,Te ir apskaičiuoti visuminę matavimo neapibrėžtį. Kaip neapibrėžties sandai čia įvertinama matavimo prietaisai (jų neapibrėžtis nustatoma pagal naudojamo prietaiso tipą), kartotinių matavimų rezultatų sklaida (neapibrėžties vertė pagal 90% pasikliovimo ribą). Visuminė neapibrėžties vertė skaičiuojama kaip abiejų minėtų neapibrėžties sandų verčių kvadratų sumos kvadratinė šaknis. Pagal apskaičiuotąją visuminę rezultatų neapibrėžtį (ε), matavimas priskiriamas tam tikrai matavimų tikslumo klasei: 1 – tikslusis, 2 – ekspertinis, arba 3 – apžvalginis matavimas.

+ ε

Ar gautas matavimo tikslumas pakankamas priklauso nuo matavimų rezultato palyginimo su ribinėmis vertėmis. Jei (LA,eq,T – ε) ≤ Lrib ≤ (LA,eq,T + ε), tai matavimą reikia pakartoti arba riziką vertinti kaip nepriimtiną.

Vertinant riziką, ekspozicijos LEX,8h vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į neapibrėžties didesniąją vertę, t.y. (LA,eq,T, i + ε). Jei gautoji vertė mažesnė už ribinę ekspozicijos lygio Lrib vertę ar lygi jai, rizika priimtina. 2.3 pav. pateiktame pavyzdyje (tuo atveju kai darbas vyksta 8 valandas ir LA,eq,T = LEX,8h) kairėje pusėje pažymėtas LA,eq,T lygis ir matavimo rezultato neapibrėžtis + ε ribinio ekspozicijos lygio (87 dBA) neviršys ir rizika bus priimtina. Dešinėje 2.3 pav. pusėje pavaizduotas atvejis rodo, kad bet kokiu atveju ribinė triukšmo ekspozicijos lygio vertė yra viršijama ir rizika nepriimtina.

2.1.6 Darbinis garso lygio matuoklių kalibravimas

Triukšmo matuokliai yra jautrūs aplinkos ir kitiems pokyčiams, todėl būtina atlikti jų darbinį kalibravimą prieš matavimų seriją ir iš karto po jos. Kalibravimui naudojamas kalibratorius – žinomų savybių akustinį signalą duodantis šaltinis (žr. 2.4 pav.). Kalibratorius taip pat privaloma periodiškai kalibruoti išorinėse kalibravimo laboratorijose (paprastai kasmet). Kalibravimo rezultatams prieš ir po matavimų žymiai skiriantis (pagal HN 33-1 nurodymus 2 dB), matavimų rezultatus reikia anuliuoti ir matavimus kartoti.

Lrib=87

LA,eq,T

+ ε

LA,eq,T

- ε

- ε

2.3 pav. Matavimo neapibrėžties įtaka vertinant rezultatus


a) b)

2.4 pav. Akustinių kalibratorių (a - Lutron, b - Delta) pavyzdžiai

2.1.6 Matavimo duomenų registravimas ir jų apdorojimas iki pateikimo protokole

Standartai LST ISO 9612 ir LST ISO 1999 nenurodo konkrečių formų triukšmo matavimo rezultatams registruoti bei galutiniams įvertinimo duomenims pateikti. Laboratorijos ir matavimus atliekantys asmenys patys apsisprendžia kokią formą naudos, tačiau bet kokiu atveju matavimo ataskaitose (įrašuose) ir bandymų protokoluose vienokiu ar kitokiu būdu privalu pateikti informaciją, kurią nurodo bandymų metodus aprašantys standartai. Darbo aplinkos tyrimų praktikoje yra nusistovėję duomenys, kuriuos privalu pateikti bandymų ar matavimų protokole. Papildant minėtų standartų reikalavimus LST ISO 1996-1:2004 8 skyriaus, profesinės rizikos vertinimo nuostatų reikalavimais pastebima, kad bendrojoje matavimų ataskaitos (ir įrašų), protokolo ir rizikos nustatymo kortelės sistemoje, būtų tokia informacija:

• bendroji informacija (užsakovas, vykdytojas, vieta, darbo priemonių identifikavimas,

jų darbo režimai, datos, veikiami asmenys); • aplinkos sąlygos matavimo vietoje (oro temperatūra, drėgnis, oro judėjimo greitis

(ypač matuojant atvirame ore), pagrindo vibracija (kai naudojamas stovas matuokliui tvirtinti);

• matuotų ir vertintų operacijų ar jų tarpsnių aprašymai, suminė trukmė, matavimo trukmė;

• matavimo taškų ir mikrofono vietos identifikavimas (pvz., gali būti schema); • informacija apie matavimo priemones (įskaitant ir jų išorinio kalibravimo duomenis); • matavimo rezultatai įskaitant ir neapibrėžtis; • rekomenduojama pateikti ir kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygio vertę,

kai viename matavimų protokole pateikiami visų toje darbo vietoje matuotųjų verčių rezultatai.

2.2. Darbo priemonių gamintojų teikiamos informacijos panaudojimas kasdienio

veikiančio triukšmo lygiui apytiksliai nustatyti

2.2.1. Gamintojo informacija apie darbo priemonių triukšmo emisijos vertes Pagal techninio reglamento Mašinų sauga [13] reikalavimus mašinos turi būti

suprojektuotos ir pagamintos taip, kad iki žemiausio lygio būtų sumažinta rizika, kylanti dėl ore skleidžiamo triukšmo, atsižvelgiant į technikos pažangą ir galimybę naudoti triukšmą mažinančias priemones, ypač prie triukšmo šaltinio. Instrukcijose turi būti pateikta informacija apie mašinų skleidžiamą triukšmą, nurodant faktinius dydžius arba dydžius, nustatytus pagal identiškų mašinų matavimus, būtent:


- ekvivalentinis nuolatinis A-svertinis garso slėgio lygis darbo vietose, kuriose jis viršija 70 dBA, jeigu šis lygis neviršija 70 dBA, tai turi būti nurodyta,

- didžiausias akimirkinis (momentinis) C svertinis garso slėgio lygis darbo vietose, kuriose jis viršija 63 Pa (130 dB, kai sąlyginis garso slėgio slenkstis 20 µPa),

- mašinų skleidžiamo garso galios lygis, kai ekvivalentinis nuolatinis A-svertinis garso slėgio lygis darbo vietoje viršija 85 dBA. Jeigu mašinos labai didelės, tai vietoj garso galios lygio galima nurodyti ekvivalentinį nuolatinį garso slėgio lygį, esantį konkrečiose vietose aplink mašinas.

Gamintojai turi nurodyti matavimo būdus ir tai, kokiomis sąlygomis mašinos dirbo matuojant. Kai darbo vieta (-os) yra nenustatyta (-os) arba negali būti nustatyta (-os), garso slėgio lygiai turi būti matuojami 1 metro atstumu nuo mašinų paviršiaus ir 1,6 metro aukštyje nuo grindų arba vaikščiojimo platformos.

Kai kurie reikalavimai aprašomi kitose direktyvose. Pvz., direktyva dėl triukšmo žemės ūkio ir miškų traktorių kabinose 77/311/EEC [14] bei jų atitikties įvertinimo reikalavimai [15] nustato, kad gamintojas privalo traktoriui išduoti atitikties sertifikatą, kuriame būtina nurodyti ir vairuotoją veikiantį garso lygį bei nustatymo metodą.

Statybos techninis reglamentas STR 2.01.08:2003 [16], parengtas pagal ES direktyvą 2000/14/EC [17], nustato į Lietuvos rinką ir į bet kurios Europos Sąjungos šalies rinką teikiamos lauko sąlygomis naudojamos įrangos skleidžiamo triukšmo ribojimo bei ženklinimo reikalavimus ir atitikties šiems reikalavimams įvertinimo tvarką, siekiant informuoti apie kenksmingą triukšmo poveikį aplinkai ir toje aplinkoje esančių žmonių sveikatai.

Gamintojų ar tyrimo įstaigų nurodomų tokių duomenų pavyzdžiai pateikti 2.2 lentelėje.

2.2 lentelė. Informacijos apie gaminių skleidžiamo triukšmo vertes (pagal gamintojų Husqvarna [18] ir NEWHOLLAND [19] ir kt. šaltinių duomenis) pavyzdžiai

Įrenginys, mašina (triukšmo nustatymo vieta)

Garso slėgio lygis

LA, dBA

Garso galios lygis LWA, dBA

Motorinis grandininis pjūklas, Husqvarna 3120XP (aplinkoje) 101 116 Motorinė krūmapjovė, Husqvarna 335Rx (aplinkoje) 95 113 Traktorius NEWHOLLAND TG230 (operatoriaus kabinoje) 74 - Javų kombainas NEWHOLLAND CS520 (operatoriaus kabinoje) 76 - Ekskavatorius AIRMAN AX29UE (aplinkoje) - 94,5∗

Kompresorius COMPARE ZITAIR85 (aplinkoje) - 94,3*

Autokranas COMPACT-TRUCK CT2 (aplinkoje) 75,6* 105* Autokrautuvas CATERPILLAR GP25K-INDAPP (aplinkoje) 80,1* 98,9*

Kaip panaudoti šiuos duomenis kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygio vertei nustatyti aprašoma toliau.

2.2.2. Kasdienio veikiančio triukšmo vertės apytikslis nustatymas analitiniu būdu pagal gamintojo informaciją apie garso slėgio lygius darbo vietoje

Tais atvejais, kai darbo priemonės gamintojo informacijoje nurodomas garso slėgio lygis (LA), turima pakankami duomenys apie priemonės operatorių darbo vietoje veikiančio triukšmo lygį. Šiuo atveju reikia atlikti chronometrinius stebėjimus apie darbo priemonės naudojimo laiką ir atlikti kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygio skaičiavimus.

1 pavyzdys Miško darbininkas naudoja tris triukšmą skleidžiančias darbo priemones, kurių

naudojimo laikas ir skleidžiamo triukšmo lygiai aprašyti 2.3 lentelėje.

∗ pagal duomenis, pateikiamus http://www.xs4all.nl/~rigolett/ENGELS/equipment/


2.3 lentelė. Duomenys apie miško darbininko naudojamas triukšmą skleidžiančias darbo priemones ir jų naudojimo trukmę per pamainą

Darbo operacija Naudojama darbo priemonė Garso slėgio lygis, dBA

Darbo trukmė, val.:min.

1. Krūmų pjovimas Motorinė krūmapjovė, Husqvarna 335Rx

95 1:00

2. Medžių pjovimas ir skersavimas

Motorinis grandininis pjūklas, Husqvarna 3120XP

101 1:30

3. Šakų genėjimas Motorinis grandininis pjūklas, Husqvarna 385XP

102 1:30

4. Medienos tvarkymas, kirtavietės valymas

-

-

4:00

Šiuo atveju pagal (1.7) formulę apskaičiuojama kasdienio veikiančio triukšmo

(ekspozicijos) lygio vertė taip:

( ) dBA. 97,6 10480010480010360028800

110 102 10101 1095 108 =⎥⎦

⎤⎢⎣⎡ ⋅+⋅+⋅= ⋅⋅⋅ ,,,

h,EX lgL

Akivaizdu, kad viršijama ribinė ekspozicijos vertė 87 dBA. Tačiau įvertinus, kad darbuotojas visų triukšmingų operacijų metu naudoja klausos AAP, kurios triukšmo slopinimo lygis (SNR) yra 25, faktinė kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygio vertė nustatoma taip:

a) faktiniai (dėl duomenų trūkumo labai apytiksliai įvertinus AAP efektą pagal [21] metodą) darbuotoją veikiančio garso slėgio lygiai L‘

Aeq i:

L‘Aeq, 1 = LAeq, 1 - (SNR-7) = 95 - (25-7) = 77 dBA;

L‘Aeq, 2 = LAeq, 2 - (SNR-7) = 101 - (25-7) = 83 dBA;

L‘Aeq, 3 = LAeq, 3 - (SNR-7) = 102 - (25-7) = 84 dBA.

b) faktinė kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygio vertė L‘EX, 8h:

( ) dBA. 79,6 10480010480010360028800

110 84 1083 1077 108 =⎥⎦

⎤⎢⎣⎡ ⋅+⋅+⋅= ⋅⋅⋅ ,,,

h,EX' lgL

Išvada: faktinė ekspozicijos lygio vertė (79,6 dBA) neviršija ribinės vertės (87 dBA), tačiau ekspozicijos lygio vertė be klausos AAP efekto (97,6 dBA) yra didesnė už viršutinę vertę veiksmams pradėti (85 dBA) ir riziką galima vertinti kaip sąlyginai priimtiną, taikant Nuostatuose nurodytas prevencijos priemones.

2 pavyzdys

Sudėtingesnė kasdienio veikiančio triukšmo lygio nustatymo situacija kai darbuotoją tuo pačiu metu veikia nuo kelių šaltinių sklindantis triukšmas.

Tuo atveju garso slėgio lygis pasirinktoje aplinkos vietoje (taške) priklauso nuo: • triukšmo šaltinių savybių (svarbiausios iš jų yra akustinė galia, spinduliuotės kryptingumas

ir aktyvios būsenos trukmė); • nuotolio nuo triukšmo šaltinio iki poveikio taško; • aplinkos tarp šaltinio ir poveikio taško įtakos (svarbiausi veiksniai čia yra garso energijos

slopimas ore, žemės paviršius, dirbtiniai atitvarai (ekranai) ir dirbtinės želdinių juostos); • poveikio taško artimosios aplinkos savybių (garso energiją atspindintys paviršiai už

poveikio taško, pastatų ir patalpų akustinės savybės ir kiti veiksniai, galintys turėti įtakos triukšmo lygio pasikeitimams poveikio taške).

Jei apytikriam garso slėgio lygiui nuo kelių šaltinių nustatyti atmetamos įvairios aplinkos sąlygos (atstumai, paviršiai), triukšmo sklidimo aplinkybės (atspindžiai, sugertis) ir


priėmus kad visi šaltiniai veikia kartu, bendroji lygio vertė∗ apytiksliai skaičiuojama7 panaudojant grafinę priklausomybę (2.5 pav.) ir nuosekliai pridedant lygio padidėjimus ∆L taip:

ir t.t.

; dB ,

; dB ,

3 ),21()21()321(

2 ,11)21(

++++

+

∆+=

∆+=

LLL

LLL

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

2.5 pav. Grafinė priklausomybė garso slėgio lygio padidėjimui nuo dviejų triukšmo šaltinių nustatyti

Pavyzdžiui, trijų šaltinių, kurių garso slėgio lygiai 85 dBA, 85 dBA ir 80 dBA, bendrasis lygis būtų nustatomas taip (šio pavyzdžio ∆L nustatymo žingsniai 2. pav. pavaizduoti punktyrinėmis linijomis):

dBA. 6,886,088;dBA 0,880,385

3),21()21(321

2,1121

=+=∆+=

=+=∆+=

++++

+

LLLLLL

Įvertinus galimus grafinio skaičiavimo netikslumus, galutinį rezultatą reikėtų apvalinti iki sveikojo didesnio skaičiaus, t. y. šiuo atveju iki 89 dBA. Kasdienio veikiančio triukšmo lygio vertės apytikslis nustatymas šiuo atveju analogiškas šio skyrelio 1 pavyzdyje aprašytam atvejui, tik LA, bendr turi būti prilygintas LA eq.

3 pavyzdys

Nemažai gamintojų pateikia informaciją apie darbo priemonių skleidžiamą triukšmą nurodydami jų garso galios lygį. Šiuo atveju rizikos vertinimo procesas gana sudėtingas, tačiau apytikslis vertinimas gali būti atliekamas tokiais etapais:

0 etapas. Rizikos veiksnio identifikavimas.

Statybos darbininkų darbo vietoje 6 val. per pamainą dirba ekskavatorius, kurio garso galios lygis 94,5 dBA, ir 4 valandas autokranas (garso galios lygis 105 dBA). Reikia apytiksliai nustatyti koks bus kasdienio veikiančio triukšmo lygis darbininkų darbo aplinkoje, jei jie dirba 8 valandų darbo pamainą.

∆L, dBA

kai (L1-L2) = 0

kai (L1+2 – L3) = 8 dBA

Šaltinių lygių skirtumas (L1 - L2) , dBA

∗ - kadangi garso slėgio lygiai išreikšti logaritminėje skalėje, tiesioginiai decibelų

sumavimo, atimties ar vidurkinimo rezultatai bus klaidingi. 7 - yra skaičiuoklė.


1 etapas. Rizikos tyrimas.

1.1. Triukšmo šaltinių garso slėgio lygių skaičiavimas (toks skaičiavimas netaikytinas patalpose, nes neįvertina patalpų garso atspindžių ir sugerties savybių).

Pertvarkius (1.5) formulę ir priėmus, kad ekskavatoriaus (1) gaubiamojo paviršiaus spindulys yra 4 m, o krano (2) – 10 m, apskaičiuojama garso slėgio lygiai taip:

( ) ,dBA 75161432105942100

21

11 ≈⋅⋅−≈⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛−≈ ,lg,

SRlgLL ,WA,Aeqπ

( ) .dBA 771001432101052100

22

22 ≈⋅⋅−≈⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛−≈ ,lg

SRlgLL ,WA,Aeqπ

1. 2.Duomenų apie darbo vietoje veikiantį triukšmą ir jo trukmę sisteminimas.

Pamainos valandaTriukšmo šaltiniai ir lygiai:

1 2 3 4 5 6 7 8

1 šaltinis 75 75 75 - 75 75 75 2 šaltinis - - 77 77 - - 77 77 Garso slėgio lygis darbo vietoje, dBA

75

75

79*

77

75

75

79*

77

Pastaba: * suskaičiuotasis bendrasis garso slėgio lygis nuo abiejų šaltinių.

Išskirtini trys laikotarpiai – vienas 4 valandų trukmės kai veikia 75 dBA lygis ir du po dvi valandas kai veikia, atitinkamai, 77 dBA ir 79 dBA lygiai.

1.3. Kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygio nustatymas.

Ekspozicijos lygis pagal (1.7) formulę apskaičiuojamas taip:

( ) dBA. 76,8 107200107200101440028800

1lg10 79 1,077 1,075 1,08, =⎥⎦

⎤⎢⎣⎡ ⋅+⋅+⋅= ⋅⋅⋅

hEXL

Įvertinus galimus apytikslio skaičiavimo netikslumus, rezultatą reikėtų apvalinti iki artimiausiojo sveikojo skaičiaus, t.y. 77 dBA. Būtina atsižvelgti ir į tai, ar darbuotojas nebus arčiau prie triukšmo šaltinių negu buvo nurodyti atstumai skaičiavimų eigoje ar nėra garso atspindžių nuo sienų ir panašių objektų (tokiais atvejais galimas žymus garso slėgio lygio padidėjimas).

4 etapas. Rizikos nustatymas.

Išvada: triukšmo ekspozicijos lygio vertė (77 dBA) statybos darbininkų darbo vietoje neviršija žemutinę vertę veiksmams pradėti (80 dBA) ir riziką galima vertinti kaip priimtiną, tačiau reikėtų ieškoti galimybių atlikti patikrinamuosius triukšmo matavimus.


2.3 Faktinio ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio nustatymas kai naudojamos asmeninės klausos apsaugos priemonės

Ypač triukšmingiems įrenginiams gamintojas nurodo arba įmonė kaip paskutinę apsaugos priemonę taiko asmenines klausos apsaugos priemones (klausos AAP) – dažniausiai ausų kamštukus arba ausines. Tada rizikos vertinimui pagal ribinę ekspozicijos (87 dBA) vertę atlikti, skaičiuojama faktinė triukšmo ekspozicijos LEX,8h vertė, įvertinat ir naudojamų klausos AAP teikiamą apsaugos efektą. Šiuo atveju nustatomas (skaičiuojamas) faktinis į darbuotojo ausis veikiančio triukšmo ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygis L‘A,eq,Ti kiekvienai operacijai atskirai, o rezultatai panaudojami faktiniam ekspozicijos lygiui LEX,8h apskaičiuoti.

Pagal LST EN 458:1998 standartą galima išskirti keletą metodų faktiniam ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygiui (tuo pačiu ir faktiniam triukšmo ekspozicijos lygiui) nustatyti. Būdo pasirinkimas priklauso nuo informacijos apie turimą klausos AAP ir turimus triukšmo parametrus darbo vietoje. Faktinei vertei nustatyti galima rinktis iš trijų pagrindinių metodų - oktavinių juostų, HML (arba HML supaprastintojo) ar SNR metodo.

Oktavinių juostų metodas

Oktavinių juostų metodas yra paprasčiausias ir tiksliausias, nes skaičiuojant faktinę ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio vertę pakanka žinoti darbo vietos triukšmo lygius 1/1 oktavos dažnių juostose ir naudojamų klausos AAP triukšmo slopinimo vertes oktavinėse juostose (žr. 2.6 pav.). Siekiant efektyviausiai įvertinti riziką, skaičiavimams reikia naudoti efektyviąsias slopinimo vertes – iš vidutinės atimti standartinį nuokrypį.

2.6 pav. Moldex kompanijos gaminami ausų kamštukai su lankeliu Pura Band ir jų

techninės charakteristikos (Mf – vidutinė slopinimo vertė; sf – standartinis nuokrypis; A.P.V – efektyvioji slopinimo vertė; slopinimo lygiai: H – aukštas, M – vidutinis, L – žemiausias; SNR – bendroji efektyvioji slopinimo vertė)

Darbuotoją veikiantis faktinis triukšmo lygis naudojant klausos AAP skaičiuojamas taip:

.dBA ,10log108000

125

)(1,0'

,, ∑=

−+=

f

fAPVfAfiL

TieqAL (2.1)

čia L‘A,eq,Ti – prognozuojamas darbuotojo ausį veikiančio triukšmo ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygis, kai naudojamos klausos AAP, dBA

f - oktavinės juostos dažnis, Hz; Lf - garso slėgio lygis oktavinėje juostoje, dB;

Af – A dažninės sverties vertė toje dažnių juostoje, dB; APVf - klausos apsaugos priemonės efektyvusis slopinimas toje dažnių juostoje, dB.


Skaičiavimo pavyzdys Darbuotoją veikia 104 dBA lygio triukšmas, kurio lygiai aprašytas 2.4 lentelėje.

Darbuotojas dėvi Moldex „Pura Band“ kamštukus (žr. 2.4 pav.). Kaip nustatyti faktinį garso slėgio lygį?

2.4 lentelė. Faktinio garso slėgio lygio skaičiavimo eiga, naudojant oktavinių juostų metodą. Dažnių juostos, Hz Eiga

(surašoma, sumuojama, atimama) 125 250 500 1000 2000 4000 8000 LA, dBA 1. Garso lygiai 1/1 oktavos juostose, dB 84 86 88 97 99 97 96 2. “A” sverties vertės, dB -16,1 -8,6 -3,2 0 1,2 1 -1,1 3. Svertiniai A lygiai (prie 1 pridėta 2

eilutės vertės), dB 67,9 77,4 84,8 97 100,2 98 94,9 104,0

4. AAP efektyviojo slopinimo vertė, dB 18,6 17,9 13,6 17,8 25,1 32,4 22,5 5. Faktinis žmogaus klausą veikiantis garso

lygis (iš 3 atimta 4 eilutės vertės), dB 49,3 59,5 71,2 79,2 75,1 65,6 72,4 81,8

Pagal (2.1) formulę atlikus skaičiavimus nustatyta, kad faktinis darbuotoją veikiančio triukšmo lygis naudojant Moldex „Pura Band“ kamštukus sumažės apytikriai iki 82 dBA.

HML metodas

Šiame metode panaudojama klausos AAP gamintojo deklaruotos H, M ir L vertės. Skaičiuojant šiuo metodu reikia turėti darbo vietoje išmatuotų A ir C svertinių garso slėgio lygių vertes, kurios dažniausiai pateikiamos kaip ekvivalentiniai nuolatinio garso slėgio tam tikru laikotarpiu lygiai – LA,eq,T ir LC,eq,T..

Pagal faktinį aritmetinį skirtumą tarp LC,eq,T ir LA,eq,T lygių apskaičiuojamas prognozuojamas triukšmo slopinimas (PNR) taip:

PNR M H M L L dC A= − B−− −

42( ) , kai ( )L L dBC A− ≤ 2 (2.2) arba

PNR M H L L L dC A= −−

− −8

2( ) B , kai ( )L L dBC A .− > 2 (2.3)

Apskaičiuotoji PNR vertė panaudojama faktiniam darbuotoją veikiančio triukšmo lygiui naudojant klausos AAP apskaičiuoti taip:

PNRLL TieqATieqA −= ,,'

,, , dBA. (2.4)

Taikant HML metodą anksčiau aprašyto pavyzdžio sąlygomis, gaunama:

H M L LA LC PNR L'A,eq,Ti

24 18 17 104 103 23,3 80,8 Šiuo metodu nustatyta L‘A,eq,Ti vertė yra artima nustatytajai 1/1 oktavos dažnių juostų metodu.

Galima naudoti ir supaprastiną HML metodą, kai nematuojama C svertinių lygių. Pagal šį

metodą subjektyviai nusprendžiant apie triukšmo verčių LC ir LA skirtumą. Šį metodą sėkmingai pritaikyti gali tik įgudę specialistai.


SNR metodas

Tai paprasčiausias faktinio darbuotoją veikiančio triukšmo lygio naudojant klausos AAP skaičiavimo metodas, panaudojant gamintojo deklaruojamą jos SNR vertę. Skaičiuojama panaudojant darbo vietoje išmatuotas LA,eq,T ir LC,eq,T vertes:

SNRLLLL TieqATieqCTieqATieqA −−+= )( ,,,,,,

',, . (2.5)

Taikant SNR metodą anksčiau aprašyto pavyzdžio sąlygomis, gaunama:

LA LC SNR L'A,eq,Ti104 103 22,0 81,0

Taip nustatyta L‘A,eq,Ti vertė artima nustatytajai 1/1 oktavos juostų metodu bei HML metodu.


3. DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO TRIUKŠMO KELIAMOS RIZIKOS NUOSTATŲ TAIKYMAS

3.1. Praktinis nuostatų taikymo pavyzdys

Darbdaviui atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai, vadovaudamasis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, organizuoja profesinės rizikos vertinimą.

Čia pateikiamas pavyzdys, kaip galima atlikti darbuotojus veikiančios trikšmo (vieno iš fizikinių veiksnių) rizikos vertinimą ir prevencijos priemonių parinkimą pagal Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatus [2]. Elektroninėje rekomendacijų versijoje pateikiama daugiau pavyzdžių. Rekomendacijų 1 priede pateikta bandymų protokolo, o 2 priede Profesinės rizikos nustatymo kortelės įforminti pavyzdžiai. Pažymėtina, kad tai nevienintelis galimas rizikos vertinimo proceso būdas ir įforminimas, o tik vienas iš sprendimo kelių.

Situacijos aprašas: Statybos - remonto brigados darbininkas dirba su įvairiais varikliniais įrankiais, kurie

skleidžia triukšmą. Kaip rodo patirtis ir darbo priemonių gamintojų informacija, triukšmas darbo aplinkoje gali viršyti ekspozicijos vertes veiksmams pradėti, todėl reikia atlikti rizikos vertinimą.

0 etapas. Rizikos apibūdinimas.

Triukšmą keliančios darbo priemonės bei gamintojų pateikiama informacija apie jų garso slėgio lygius ir galimai iš aplinkos sklindantis triukšmas statybos - remonto darbininko darbo vietoje aprašyti 3.1 lentelėje.

3.1 lentelė. Statybos - remonto darbininko darbo vietoje naudojamos darbo priemonės ir garso slėgio lygiai

Darbo operacijos

Ruošinių pjaustymas

Skylių gręžimas

Paviršių šlifavimas

Tvirtinimo varžtų sukimas

Kiti darbai

Darbo priemonės

rankinis diskinis pjūklas Porter Cable 314

elektrinis grąžtas Milwaukee 0299-20

rankinė šlifavimo mašina Bosch 1295DVS

smūginis varžtų suklys DeWalt DW290

Darbo vietoje priemonės nesukelia triukšmo, tačiau gali veikti triukšmas išaplinkos

Garso slėgio lygiai, dBA

89 (104 dBC)

84 (105 dBC)

78

102 (127 dBC)

Nežinomi lygiai

Statybos - remonto darbininko darbo aplinkoje veikia penki triukšmo šaltiniai ir jų garso slėgio lygiai gali sudaryti sąlygas viešyti kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygio normines vertes, todėl būtinas detalus rizikos vertinimas.

RIZIKOS VERTINIMO EIGA

(Greta eigos Nr. skaičiaus esantis žymuo I atitinka rizikos vertinimo proceso identifikavimo etapą, T - tyrimo, N – nustatymo ar įvertinimo, P - prevencijos priemonių parinkimo ir patikrinimo)

0I. Rizikos vertinimo darbų planas pagal Profesinės rizikos vertinimo nuostatų reikalavimus

(patvirtintas darbdavį atstovaujančio asmens).


1I. Tiriamosios darbo vietos darbo proceso stebėjimo chronometriniai duomenys, surinkti parengiamojo rizikos tyrimo etapo metu, aprašyti 3.2 lentelėje.

3.2 lentelė. Chronometriniai duomenys apie darbuotojo, dirbančio su triukšmą keliančiais skirtingais varikliniais įrankiais, darbo su šiomis priemonėmis procesus

Diskinis pjūklas Elektrinis grąžtas

Smūginis varžtų suklys

Šlifavimo mašina

Triukšmingi įrankiai nenaudojami

Medžio tašams ir plokštėms supjaustyti į reikiamų matmenų ruošinius. Per pamainą supjaustoma 100 tašų ir 25 plokčių ruošiniai. Vieno tašo atpjovimas trunka apie 6 s, t.y. pjūklas naudojimas apie 10 min. Vieno plokštės ruošinio pjovimas trunka apie 10 min., t.y. apie 250 min. per pamainą

Išgręžiama po 300 kiaurymių medžio tašuose ir plokštėse. Kiaurymei išgręžti sugaištama iki 5 s, t.y. apie 25 min. per pamainą

Prisukami 100 varžtų ruošiniams sutvirtinti. Vieno varžto prisukimas sukliu trunka apie 5 s, t.y. apie 10 min. per pamainą

Galutinis konstrukcijų paviršių apdirbimas. Viena operacija trunka apie 5 min., o viso 25 operacijos, t.y. 125 min. per pamainą

Triukšmas sklinda iš gretimų darbo zonų

2 I. Darbuotoją veikiančio triukšmo ekspozicijos vertėms skaičiuoti reikalingų garso slėgio lygio verčių gavimo šaltinių numatymas:

• gamintojo pateikiama informacija apie šlifavimo mašinos garso slėgio lygio vertes (kadangi tai mažiausias triukšmo rizikos šaltinis), tačiau reikia išmatuoti didžiausiąją akimirkinę vertę;

• kitų darbo operacijų garso slėgio lygio verčių matavimų darbo vietoje rezultatai.

3 I. Garso slėgio lygio verčių nustatymo, matavimo trukmių ir laiko momentų parinkimas (plačiau žr. 2.1 sk.)

Atlikus darbo proceso operacijų ir jų ciklų analizę, nustatyti triukšmingų įrankių naudojimo laikotarpiai ir reikalingi matavimo (skaičiavimo) periodai aprašyti 3.3 lentelėje.

3.3 lentelė. Triukšmo kitimo ciklai ir reikalingi garso slėgio lygio vertėms nustatyti matavimo (skaičiavimo) periodai naudojamų darbo priemonių atžvilgiu

Diskinis pjūklas Elektrinis grąžtas Smūginis varžtų suklys

Šlifavimo mašina

Triukšmingi įrankiai nenaudojami

Vieno tašo atpjovimas trunka apie 6 s, todėl matavimo trukmė dirbtinai prailginama, o vertinimui perskaičiuojama pagal faktinę trukmę. Vieno plokštės ruošinio pjovimas trunka apie 10 min., todėl matavimo trukmė - vieno ruošinio apdirbimas.

Vienos kiaurymės išgręžimas trunka tik 5 sekundes, todėl matavimo laikas dirbtinai prailginamas, gręžiant keletą kiaurymių, matavimo rezultatui gauti. Skaičiavimui naudojamas faktinis vienos kiaurymės išgręžimo laikas

Varžto sukimas trunka apie 5 s, todėl matavimo laikas dirbtinai prailginamas, o skaičiavimui naudojamas faktinis vieno varžto sukimo laikas. Būtina atsižvelgti į triukšmo impulsiškumą.

Operacija trunka apie 5 min., todėl matuojant reikia apimti visą operaciją, o skaičiuojant vertinama visa jų trukmė per pamainą

Triukšmas matuojamas visą pamainą tais periodais kai neveikia darbo vietos šaltiniai. Vertinant jis sumuojamas prie tų šaltinių lygio, kurių vertė skiriasi iki 10 dBA.


4 I. Bandymų laboratorijos paieška triukšmo ekspozicijos ar garso slėgių lygių vertėms išmatuoti ir sutarčių sudarymas

Akredituotųjų laboratorijų sąrašai skelbiami Nacionalinio akreditacijos biuro svetainėje (http://www.nab.lt), o atestuotųjų – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos svetainėje (http://www.vvspt.lt/rizika.php).

Labai svarbu – laboratorijos teisė atlikti bandymus pagal standartų LST ISO 9612 ar LST ISO 1999 metodus !

1 T. Tyrimai

Triukšmo tyrimus atlieka sutartį pasiraiusi įgaliotoji bandymų laboratorija, o įmonės atsakingas asmuo užtikrina tyrimo sąlygas kaip ir įprasto technologinio proceso metu. Galutinis bendravimo su matavimų laboratorija rezultatas – bandymų protokolas (-ai).

Protokolo pavyzdys pateikiamas rekomendacijų 1 priede.

2 T . Duomenų sisteminimas rizikai vertinti

Susisteminti duomenys apie darbuotoją veikiančio triukšmo ekspozicijos vertes (matavimų metu gauti ir gamintojo pateikti ekvivalentinio ir didžiausiojo akimirkinio garso slėgio lygio), matavimo vietas ir darbo operacijų trukmes aprašyti 3.4 lentelėje.

Ekspozicijos vertės aštuonių valandų darbo laiko trukmei atskirose operacijose apskaičiuojamos pagal (1.6) formulę, o bendroji ekspozicijos vertė – (1.7) formulę. Skaičiavimų apibendrinti duomenys pateikti 3.4 lentelėje.

3.4 lentelė. Darbuotoją veikiančio triukšmo ekspozicijos vertės atskirose operacijose ir bendroji ekspozicijos vertė

Garso slėgio lygis Naudojama darbo priemonė ar kitos triukšmo matavimo sąlygos

Ekvivalentinis nuolatinis L Aeq, i, dBA

Didžiausias akimirkinis L Cpeak, i, dBC

Triukšmo veikimo laikas per pamainą Ti , min.

Triukšmo ekspozicijos vertė operacijoje LEX, 8h, i , dBA

1. Diskinis pjūklas: - medžio tašų

pjovimas - plokščių pjovimas

86

88

104

105

10

250

69,2

85,2

Bendra 85,3 2. Elektrinis grąžtas 85 97 25 72,2 3. Smūginis varžtų

suklys 101+51*= 106 126 10 89,2

4. Šlifavimo mašina 78 (78,6)* 83 125 72,8* 5. Iš gretimų zonų

sklindantis triukšmas

70 74 30** 58,0**

Bendroji triukšmo ekspozicijos vertė, dBA 90,8 1* - pridedama 5 dBA vertė dėl triukšmo impulsiškumo (detaliau aprašyta rekomendacijų 2.1.4 p.); * - vertė, atsižvelgus į galimą gretimų darbo zonų triukšmą; ** - dar 40 min. trukmė įvertinta sumuojant su 4-uoju šaltiniu.

1 V. Darbuotoją veikiančio triukšmo rizikos nustatymas

Apskaičiuotoji bendroji ekspozicijos vertė lyginama su Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatuose nurodytomis norminėmis vertėmis (ribinė LEX, 8h neturi viršyti 87 dBA, o veiksmams pradėti: viršutinė – 85 dBA, žemutinė – 80 dBA). Darbuotoją veikiančio triukšmo rizika nepriimtina, nes nustatytoji ekspozicijos vertė yra 90,8 dBA, o turi būti ne didesnė kaip 87 dBA. Didžiausiosios akimirkinės vertės neviršija norminių.

http://www.nab.lt/

http://www.vvspt.lt/rizika.php


2 V. Vertinimo išvada grindžiami veiksmai: 1. Sumažinti darbuotoją veikiančio trukšmo ekspozicijos vertę nors žemiau ribinės 87 dBA. 2. Nedelsiant organizuoti darbuotojų sveikatos patikrinimą. 3. Paskirti atsakingą asmenį už priemonių ruošimą ir diegimą. 4. Taikant kitus darbo metodus(tarp jų ir trumpinant laiką), sumažinti triukšmo veikimą. 5. Ieškoti galimybės naudoti kitas darbo priemones, kurių triukšmo emisija yra mažesnė. 6. Pakeisti darbo vietų įrengimą ir darbo priemonių išdėstymą. 7. Informuoti darbuotojus apie darbo vietas ir darbo priemones, keliančias triukšmo riziką, bei

apmokant saugiai naudoti darbo ir asmenines apsaugos priemones. 8. Panaudoti pagalbinę įrangą, sumažinančią triukšmo veikimą, pavyzdžiui, akustinio triukšmo

sumažinimui naudojant skydus, aptvarus, garsą sugeriančias dangas; triukšmas statiniuose sumažinamas garsą slopinant arba izoliuojant;

9. Parengti ir įgyvendinti darbo priemonių ir darbo vietų priežiūros programas ir/ar priemones.

3 V. Rizikos vertinimo kortelės pildymo pradėjimas (baigiama numačius prevencijos priemones).

1 P. Neatidėliotinų prevencijos priemonių paieška Kadangi triukšmo ekspozicijos ribinės vertės taikyme numatyta vertinti klausos AAP

teikiamą apsaugos efektą (nuostatų 8 p.), darbuotojai aprūpinami klausos AAP, pvz., ausinėmis 5101 3015 SHOT, kurių SNR 22. 2 P. Neatidėliotinos priemonės efektyvumo vertinimas (pakartotinas rizikos vertinimas)

Atliekamas analogiškas 2T punkte nurodytas skaičiavimas, įvertinant faktines garso slėgio lygio vertes su klausos AAP efektu 1...3 operacijose. Faktinės vertės apytiksliai yra tokios:



L‘Aeq, 3 = LAeq, 3 + (LC,3 - LA,3) - SNR = 106 + (126-106) - 22 = 104 dBA.

Pakartotino rizikos vertinimo duomenys aprašyti 3.5 lentelėje. 3.5 lentelė. Pakartotino rizikos vertinimo duomenys (su AAP panaudojimu)

Naudojama darbo priemonė ar kitos triukšmo matavimo sąlygos

Faktinis ekvivalentinis A svertinis garso slėgio lygis L‘ Aeq, i, dBA

Triukšmo veikimo laikas per pamainą Ti, min.

Triukšmo ekspozicijos vertė operacijoje L‘EX,8h, i, dBA

1. Diskinis pjūklas 83 260 80,3 2. Elektrinis grąžtas 75 25 62,2 3. Smūginis varžtų suklys 104 10 87,2 4. Šlifavimo mašina 78,6 125 72,8 5. Iš gretimų zonų

sklindantis triukšmas 70 30 58,0

Bendroji triukšmo ekspozicijos vertė, dBA 88,1 Išvada: Rizika nepriimtina.

3 P. Kitos priemonės parinkimas ir efektyvumo vertinimas (pakartotinas rizikos vertinimas)

Tikėtina, kad parinkta klausos apsaugos priemonė neefektyvi 3-oje operacijoje, todėl parenkama kita (tačiau tik šiai operacijai, kadangi kitose slopinimas gali būti per didelis) – 5110 3004 JET , kurios SNR yra 28. Tada

L‘Aeq, 3 = LAeq, 3 + (LC,3 - LA,3) - SNR = 106 + (126-106) - 28 = 98 dBA ,

o faktinė triukšmo ekspozicijos vertė L‘EX,8h bus 84,2 dBA. Po tokių priemonių panaudojimo riziką pagal faktinį ekspozicijos lygį galima vertinti kaip

sąlyginai priimtiną, taikant nuostatuose numatytas prevencijos priemones.

4 P. Rizikos nustatymo kortelės galutinis užpildymas (žr. rekomendacijų 2 priedą) ir darbuotojų informavimas bei mokymas.


5 P. Pirmasis prevencijos priemonių diegimo etapas:

1. Nedelsiant organizuoti darbuotojų sveikatos patikrinimą. 2. Paskirti atsakingą asmenį už kitų priemonių ruošimą ir diegimą, sumažinant triukšmo

ekspoziciją iki 85 dBA. 3. Informuoti darbuotojus apie darbo vietas ir darbo priemones, keliančias triukšmo riziką,

bei apmokant saugiai naudoti darbo ir asmenines apsaugos priemones. 4. Apriboti kitų asmenų patekimą į šią darbo zoną, panaudoti atitinkamus saugos ženklus.

5. Prevencijos priemonių paieška lygiui sumažinti žemiau 80 dBA.

6 P. Prevencijos priemonių projektas

Kadangi viršijama viršutinė vertė veiksmams pradėti (šiuo atveju netaikoma klausos AAP efekto įvertinimas), turi būti ruošiamos bei taikomos efektyvesnės priemonės rizikai mažinti (žr. 2 V etapo 4...9 p.).

Pagal 3.4 lentelės duomenis matosi, kad riziką daugiausia didina 1-oji ir 3-oji operacijos, tačiau tokio pobūdžio darbams kitų techninių priemonių ar pagalbinės įrangos darbo vietai panaudojimas sunkiai įgyvendinamas. Realesnės yra darbo organizavimo ir darbo vietų išdėstymo pakeitimo priemonės, t.y.:

a) atsisakyti smūginio varžtų suklio naudojimo, šį darbą atliekant rankiniu būdu. Operacijos trukmė pailgėja 5 kartus, t.y. beveik iki 1 valandos per pamainą.

b) Pjovimo diskiniu pjūklu operacijas atlikti patalpos viduryje. Pagal garso sklidimo dėsningumus, šaltinio atitolinimas nuo sienų turėtų triukšmą sumažinti iki 3 dBA.

c) Pakartotinas rizikos vertinimas dviem etapais: skaičiavimais ir matavimu.

7 P. Prevencijos priemonių projekto efektyvumo skaičiuojamasis vertinimas

Priemonių diegimo efektyvumo skaičiuojamasis vertinimas aprašytas 3.6 lentelėje. 3.6 lentelė. Prevencijos priemonių projekto efektyvumo skaičiuojamasis vertinimas Naudojama darbo priemonė ar kitos triukšmo matavimo sąlygos

Ekvivalentinis nuolatinis A svertinis garso slėgio lygis L Aeq, i, dBA


Triukšmo ekspozicijos vertė operacijoje L‘EX,8h, i, dBA

1. Diskinis pjūklas 85 260 82,3 2. Elektrinis grąžtas 75 25 62,2 4. Šlifavimo mašina 78,6 125 72,8 5. Iš gretimų zonų

sklindantis triukšmas 70 40 59,2

Bendroji triukšmo ekspozicijos vertė, dBA 82,8

8 P. Triukšmo matavimai po prevencijos priemonių įdiegimo Iš esmės kartojimas šiame skyriuje aprašytų darbų ir procedūrų, tačiau reikia papildomai nustatyti triukšmų spektrus. Tai išryškintų galimybes panaudoti kitas prevencijos priemones, o taip pat leistų geriau parinkti klausos AAP.

9 P. Pakartotino rizikos vertinimo kortelės užpildymas ir darbuotojų informavimas

a) Užpildoma nauja rizikos nustatymo kortelė. b) Darbuotojai informuojami apie rizikos vertinimo rezultatus ir prevencijos priemonių

efektyvumą bei papildomai instruktuojami dėl pasikeitusio darbų organizavimo ir atliekamų operacijų. Atkreiptinas didesnis dėmesys į klausos AAP teisingą naudojimą, sveikatos tikrinimus bei klausos pakenkimo dėl veikiančio triukšmo požymius.

10 P. Prevencijos priemonių paieška lygiui sumažinti žemiau 80 dBA.


3.2. Klausos pakenkimų rizikos prevencijos principai 3.2.1 Bendrieji principai. Triukšmo valdymas bendrame rizikos vertinimo ir valdymo procese.

Klausos pakenkimų darbe rizikos prevencijos tikslas - ilgalaikėje perspektyvoje klausos pakenkimų sumažinimas. Šiuo metu klausos pakenkimai sudaro didžiausią profesinių susirgimų dalį tiek Europoje, tiek ir pasaulyje. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra 2005 m. nurodo, kad „beveik ketvirtadalis ES darbuotojų (60 milijonų žmonių) darbe patiria tokio aukšto lygio nuolatinį triukšmą“, kad „ mažiausiai pusę savo darbo laiko yra priversti kalbėti garsiau, norėdami būti išgirsti“.

Triukšmas darbe sukelia problemų ir Lietuvoje. Pagal LR Valstybinės darbo inspekcijos ataskaitos duomenis, 2004 metais užregistruoti 939 profesinių ligų atvejai 556 asmenims, tai 131 profesinių ligų atvejų ir 73 sergančiaisiais asmenimis daugiau negu 2003 metais. Bendroje profesinių ligų struktūroje vyrauja ausų ligos – 37 % visų profesinių ligų atvejų. Lyginant su 2003 m. ausų ligų skaičius padidėjo nuo334 iki 348 atvejų, t.y. 4 %. Pagrindinė priežastis – dideli triukšmo lygiai darbo aplinkoje. Štai VDI duomenimis 2003 m. iš 916 tikrintų šiuo atžvilgiu įmonių 139 nustatyti ribines vertes viršijantys triukšmo lygiai, o 2004 m. iš 1238 įmonių tokie lygiai nustatyti 143 įmonėse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkų 2004 m. atlikto tyrimo [13] metu nustatyta, kad darbo įrenginių skleidžiamo triukšmo darbo vietose ribinė lygio vertė (pagal [1, 2] reikalavimus 87 dBA) dažniausiai gali būti viršijama dirbant su medžio apdirbimo staklėmis (apie 90 % darbo vietų), metalo apdorojimo įmonėse (darbo vietos kalvėse, metalo presavimas, štampavimas, profiliavimas ir pan. - apie 80 %), betono konstrukcijų gamyboje ar dirbant su jų apdorojimo ar kita kalimo-pjovimo įranga statyboje (apie 70 %), tekstilės gamybos įrenginių (audimo, verpimo) vietose (apie 80 %), traktorių bei ekskavatorių operatorių (apie 60 %) bei vandens, dujų, elektros, šilumos tiekimo įmonių įrenginių (siurblinėse, kompresorinėse ir naudojant pjovimo įrankius) darbo vietose (apie 60 %).

Norint padėtį gerinti, reikia diegti visuotinai priimtinus klausos pakenkimų rizikos

prevencijos principus: - netriukšmingų naujų darbo priemonių ar naujų darbo vietų įrengimas; - darbuotoją veikiančių triukšmo lygių darbo vietoje nustatymas ir mažinimas; - neformalūs darbuotojų sveikatos tikrinimai; - inžinerinių, akustinių, organizacinių ir kitų triukšmo mažinimo priemonių ir metodų

taikymas; - darbuotojų informavimas, mokymas ir kontrolė; - periodinis taikomų triukšmo mažinimo programų efektyvumo tikrinimas.

Nuostatuose aprašomas triukšmo rizikos valdymo procesas iš esmės atitinka bendruosius profesinės rizikos valdymo principus (žr. 3.1 pav.).

Taikant bendruosius profesinės rizikos valdymo principus įmonė turėtų atsižvelgti ir į technikos progresą, pirmiausiai turėtų siekti pašalinti ar sumažinti triukšmo riziką, darant keitimus pačiame triukšmo šaltinyje.

Praktiškai tai ne visada yra įmanoma, todėl prioriteto tvarka taikomi tokie rizikos

mažinimo principai: - taikyti kitus darbo metodus, sąlygojančius mažesnę triukšmo ekspoziciją; - įsigyjant naują įrangą rinktis tą, kurios mažesni skleidžiamo triukšmo lygiai; - projektuojant darbo vietas atsižvelgti į galimus triukšmo pokyčius juose; - suteikti darbuotojams informaciją ir mokyti klausos apsaugojimo klausimais; - naudoti inžinerines-akustines triukšmo mažinimo priemones; - palaikyti tinkamą naudojamų darbo priemonių techninę būklę;


- taikyti organizacines triukšmo ekspozicijos mažinimo priemones, t.y. ribojant veikimo trukmę.

Jei šių priemonių nepavyksta panaudoti ar jos nepakankamai efektyvios – reikia tinkamai parinkti bei naudoti asmenines klausos apsaugos priemones.

3.1 pav. Triukšmo rizikos valdymo proceso schema

(Pasvirusiu šriftu pažymėti darbuotojui taikomi reikalavimai)


3.2.2 AAP naudojimo ypatumai

Būtina atsižvelgti, kad parinkta klausos apsaugos priemonė neslopintų triukšmo daugiau negu reikia. Darbo aplinkoje darbuotojui reikia bendrauti, išgirsti informacinius signalus bei, svarbiausia, pavojaus signalus (jei tokie numatyti). Pagrindinis girdimųjų signalų reikalavimas - bet kuris asmuo, esantis signalo priėmimo erdvėje, turi atpažinti informacinį ar pavojaus signalą ir į jį reaguoti. Girdimojo pavojaus signalo atpažinimo būtinos savybės yra jo aiškus girdimumas, pakankamas skyrimasis nuo kitų aplinkinių garsų ir jo reikšmės nedviprasmiškumas. Pavojaus ir informaciniai signalai gali būti suprojektuoti įrangoje, o gali būti atsitiktiniai iš judančių mašinų, (pvz., autokrautuvo ceche). Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į kai kurių gamintojų nurodymą naudoti klausos apsaugos priemones traktoriuose (Baltarusijoje ir NVS pagaminti nauji traktoriai). Jų kabinoje triukšmo lygis leistiną viršija nedaug ir apie 20 dBA slopinimo efektą turinčių klausos AAP panaudojimas jame gali trukdyti išgirsti kitų eisme dalyvaujančių transporto priemonių duodamus signalus. Panašių situacijų galima rasti ir daugiau.

Informacinių ir pavojaus ar kitų signalų išgirdimas ir teisingas supratimas laiduojamas tik tinkamai parinkus klausos apsaugines priemones. Reikia išlaikyti principą, kad per didelis saugos lygis nėra gerai (3.2 pav.). Net ir nebūnant darbo aplinkoje informacinių ar pavojaus signalų, per didelis saugos lygis gali sukelti darbuotojui izoliacijos nuo aplinkos efektą bei trukdyti tinkamai girdėti naudojamos darbo priemonės garsus, kurie dažnai leidžia įvertinti ar procesas vyksta leistinose ribose. Kai kurių įrenginių gamintojai gali net drausti naudoti klausos AAP dirbant su tais įrenginiais.

Prieš išduodant asmenims kokio nors tipo klausos apsaugines priemones, jų naudotoją reikia paklausti, ar turi kokių nors nusiskundimų dėl klausos, tokių kaip: ausies kanalo priverstinis dirginimas klausai sužadinti, ausų skausmas, ištekėjimai ar klausos sutrikimai, ar yra gydomas nuo kurios nors ausų ligos ir odos susirgimų. Nusiskundimų turintiems asmenis reikia kreiptis į medicinos specialistus, kad jie parinktų naudotojui klausos apsauginės priemonės reikiamą tipą.

3.2 pav. Asmeninės klausos apsaugos priemonės parinkimo pagal slopinimą principinė skalė

(„MAŽIAU - negerai, DAUGIAU – taip pat negerai !“)

Papildomai reikia atsižvelgti ir į parenkamų klausos apsauginių priemonių dažnines

savybes. Ten, kur turi būti išgirstami aukšto dažnio informaciniai darbo garsai, pirmenybę reikia teikti toms klausos apsauginėms priemonėms, kurios vienodai slopina triukšmą visuose jo dažnių diapazonuose.

Visais atvejais darbuotojas turi vertinti ir informuoti darbdavį apie naudojamos klausos AAP priimtinumą, netinkamas savybes ir pan.

Parenkant klausos AAP būtina atsižvelgti ir į eilę kitų darbo aplinkos veiksnių (aplinkos užterštumas dulkėmis, darbuotojų fiziniai skirtumai, derinimas su kitomis AAP ir t.t.). Išsamią informaciją apie šiuos veiksnius galima rasti standarte LST EN 458.

Lnorm – 5 dBA

Lnorm – 10 dBA

Lnorm – 15 dBA

Daugiau Lnorm

L‘A

,eq,

Ti -

fakt

inis

gar

sol y

gis d

ėvin

t kla

usos

AA

P

Nepakankamas

Priimtinas

Geras

Priimtinas

Per didelis

Apsaugos lygis


3.2.3 Darbuotojo sveikatos sutrikimų požymiai ir rekomendacijos poveikiui išvengti

Dažniausia klaidinga darbuotojų reakcija į veikiantį triukšmą yra jo ignoravimas, apimantis ir triukšmą mažinančių priemonių (ekranų, gaubtų ir t.t.) neefektyvų naudojimą, rekomendacijų (pvz., užsidaryti traktoriaus kabinos langus), įspėjamųjų ar įpareigojančiųjų ženklų reikalavimų nepaisymą bei būtinu atveju išduotų klausos AAP nenaudojimą ar netinkamą naudojimą. Kraštutiniais atvejais būna net įsitikinimas, kad triukšmas nieko bloga nedaro, argumentuojamas pavyzdžiu - „N“ metų išdirbau prie medžio staklių ir vis dar puikiai girdžiu ir viską suprantu !..

Tai klaidingas požiūris į triukšmą. Pradžioje darbuotojas net nepastebi, kad jo klausa jau paveikta. Klausos slenkstis pirmiausiai sumažėja aukštų dažnių srityje (2000 Hz ir daugiau) ir tai natūraliai netrukdo bendravimui, nes pagrindinio kalbinio bendravimo dažnių sritis yra iki šių dažnių. Tai nulemia klaidingą saugos jausmą. Gali praeiti keli ar daugiau metų, kol atsiranda pastebimas triukšmo poveikis klausai. Tačiau būtina žinoti, kad pavėluotai pastebėjus klausos pakenkimą jau nieko nebeįmanoma padaryti, kad atstatyti normalią klausą.

Ankstyvuosius klausos pakenkimo požymius darbuotojas gali pastebėti iš tokių požymių:

- sunkiau atskiriami išgirstami panašiai skambantys žodžiai, jie maišosi; - televizoriaus ar radijo imtuvo didesnio garso nustatymas, lyginant su šeimos

nariais (paprastai išgirstama iš jų pastaba, kad įjungta per garsiai); - pastebimi sunkumai iš klausos suvokti kryptį link vietos iš kurios atsklido

garsas; - spengimas, cypimas ausyse.

Bet kokiu atveju, negalima pasikliauti vien savo pastebėjimais. Kiekvieno darbuotojo pareiga noriai dalyvauti darbdavio organizuojamose triukšmo

mažinimo ir klausos išsaugojimo programose, naudoti visas paskirtas triukšmo valdymo priemones (technines, organizacines, asmenines) ir tikrintis sveikatą, jei tai nurodyta ar rekomenduojama.

Kad klausos apsaugos priemonės būtų pakankamai efektyvios, jomis reikia naudotis visą buvimo kenksmingoje triukšmo aplinkoje laiką. Jei jomis nesinaudojama nors ir trumpą laiką, tai labai sumažina apsaugos efektą. Triukšmingoje aplinkoje, kai ne visą darbo laiką naudojamasi klausos apsaugine priemone, nenaudojimo kenksmingumas yra daug didesnis nei naudojimosi nepatogumas.

Dalyvaujant sveikatos tikrinimuose, iš medicinos personalo reikalauti objektyvių klausos įvertinimo rezultatų.

ATMINKITE! Klausa priklauso jums – išsaugokite ją arba praraskite!

Daugiau informacijos apie triukšmo prevenciją galima rasti šiose interneto svetainėse:

- Noise - Sound Solutions Case Studies. Health & Safety Executive. Great Britain. http://www.hse.gov.uk/noise/soundsolutions/index.htm

- Noise control. National Occupational Health and Safety Commission. WorkSafe Australia. 1996. http://www.nohsc.gov.au/OHSInformation/OHSSolutions/noise/contents.htm

- Noise Advisory Standard 2004. Code of Practice. Australia. http://www.dir.qld.gov.au/workplace/law/codes/noise/index.htm

- Hearing Loss Prevention. WorkSafeBC (the Workers' Compensation Board). Canada. http://hearingconservation.healthandsafetycentre.org/s/Home.asp

- Hearing Protector Device Compendium. NIOSH. National Institute for Occupational Safety and Health (USA). http://www2a.cdc.gov/hp-devices/hp_srchpg01.asp

http://www.hse.gov.uk/noise/soundsolutions/index.htm

http://www.nohsc.gov.au/OHSInformation/OHSSolutions/noise/contents.htm

http://www.dir.qld.gov.au/workplace/law/codes/noise/index.htm

http://hearingconservation.healthandsafetycentre.org/s/Home.asp

http://www2a.cdc.gov/hp-devices/hp_srchpg01.asp


3.3. Inžineriniai-akustiniai apsaugos nuo triukšmo būdai Inžineriniai - akustiniai triukšmo mažinimo būdai yra vieni iš efektyviausių, sprendžiant

darbuotojų klausos išsaugojimo problemas, nes sėkmingo pritaikymo atveju nebereikia taikyti kitų, mažiau priimtinų saugos priemonių – veikimo trukmės trumpinimo, asmeninių klausos apsaugos priemonių naudojimo ir t.t. Jei inžinerinėmis-akustinėmis priemonėmis visų triukšmo problemų išspręsti ir nepavyksta, tai jų panaudojimas leidžia, pavyzdžiui, parinkti mažesnio slopinimo klausos AAP ir taip pagerinti kalbinio bendravimo tarp darbuotojų, informacinių girdimųjų signalų suvokimo sąlygas. Silpnoji inžinerinių-akustinių apsaugos priemonių parinkimo ir įgyvendinimo pusė yra ta, kad šiam darbui reikia kvalifikuoto personalo, išmanančio akustikos dėsnius ir priemonių parinkimo principus. Triukšmo mažinimas inžinerinėmis-akustinėmis priemonėmis labai patrauklus, tačiau jo ekonominis efektyvumas ir prieinamumas priklauso nuo kiekvieno atvejo atskirai. Kai kada sprendimai yra labai paprasti ir pigūs (pavyzdžiui, atsipalaidavusių apsaugų skardų pritvirtinimas), o duoda didelį efektą. Kitais atvejais (pavyzdžiui, medžio ar metalo mechaninio apdirbimo staklės) gali prireikti didelių investicijų, o gaunamas efektas siekti vos keletą decibelų. Šiame skyriuje pateikiama tik metodų ir priemonių apžvalga, paaiškinant esminius jų taikymo klausimus ir praktines galimybes. Projektuojant inžinerines-akustines triukšmo mažinimo priemones, būtinos specialistų konsultacijos bei specializuota literatūra, nes kiekvienas atvejis reikalauja atskiros analizės.

Bendrai inžinerines-akustines triukšmo mažinimo priemones galima skirstyti tokias grupes:

- šaltinio skleidžiamo triukšmo garso galiai sumažinti, sureguliuojant, pakeičiant arba modifikuojant patį įrenginį (ar jo pagrindinį triukšmo šaltinį);

- priemones garso energijos sklidimo kelyje tarp triukšmo šaltinio ir paveikiamo asmens (išskyrus klausos AAP);

- keičiant aplinkos (dažniausiai patalpos) atspindinčių paviršių garso atspindžio savybes (reverberacijos principas);

- keičiant įrenginio išdėstymo ar darbuotojo vietą ir pan.

Konkrečių triukšmo mažinimo priemonių parinkimas kiekvienu atskiru atveju yra sudėtingas procesas. Pirmiausiai rekomenduojama išsamiai atlikti triukšmo rizikos vertinimą konkrečioje darbo vietoje ir įvardinti triukšmo mažinimo mastą. Toliau reikia išanalizuoti kiekvieną šaltinį, įvertinant jo dalį bendrame triukšmo lygyje bei savybes (ne tik apie bendrus garso lygius, bet ir išsamesnę atskirų šaltinių skleidžiamo garso spektrinę sudėtį). Nuo analizės rezultatų priklausys ir kokias iš aukščiau nurodytų priemonių taikyti triukšmui sumažinti.

Triukšmo mažinimo priemonių pasirinkimą apsprendžia ne tik jų įsigijimo ir priežiūros kaštai, efektyvumas, bet ir įtaka vietos ergonomikai (darbuotojo pozos, prieigos, pasiekimo, matymmo ribojimai), darbo aplinkai (gali keistis apšvieta, šiluminės aplinkos parametrai) ir t.t.

Triukšmo mažinimas šaltinyje

Daug triukšmo problemų darbo aplinkoje galima išspręsti jau įsigyjant įrenginius. Visais atvejais rekomenduojama atlikti ne tik atskirų įrenginių funkcinių parametrų palyginimą, bet atsižvelgti ir į jų skleidžiamo triukšmo charakteristikas. Aišku, kai kurių technologinių procesų vyksmas sukelia didelius triukšmo lygius net ir naudojant naujausius įrenginius. Tačiau kai kuriais atvejais ir čia galimi tam tikri sprendimai.

Didelį triukšmą kelia iškraunami (pakraunami) ar nuo konvejerių krintantys gaminiai ar medžiagos. Tačiau, pavyzdžiui keisti konvejerio greitį vien dėl triukšmo sumažinimo neefektyvu dėl gamybos našumo. Triukšmas gali būti žymiai sumažintas išvengiant arba sumažinant gaminio kritimo nuo konvejerio aukštį (galima įrengti nuožulnią plokštumą jam nuslysti į reikiamą vietą, ir (arba) keičiant pagrindo medžiagos tamprumą, o biriems


kroviniams - sustandinant taros sieneles ir jas padengiant virpesius sugeriančiomis medžiagomis). Tokių sprendimų pavyzdžiai pateikiami žemiau.

Kitas dažnai pasitaikantis triukšmo šaltinis darbo vietoje yra suspausto oru varomi

įrenginiai ir rankiniai įrankiai dėl dideliu greičiu išmetamo oro srauto (žr. žemiau pavyzdyje a). Vienas iš šios problemos sprendimo būdų yra nuvesti išmetamą oro srovę tolyn nuo darbuotojo ir išleisti per slopintuvą. Tačiau šis būdas neefektyvus rankiniams įrankiams, nes papildoma žarna oro srauto nuvedimui neabejotinai trukdys darbuotojui kokybiškai atlikti paskirtą užduotį.

Galimas problemos sprendimo būdas yra pakeisti tradicinę rankeną nauja, slopinančia triukšmą. Patobulinta rankena (žr. pavyzdyje b) užpildyta porėta garsą sugeriančia medžiaga, kuri iš abiejų pusių apribota tankiu metaliniu tinkleliu.

Pavyzdys

b)

a)

Tokiu būdu garso dedamąją dėl oro srauto turbulencijos galima sumažinti beveik 20 dBA.


Darbuotojo atitolinimas nuo triukšmo šaltinio

Tolstant nuo bet kokio triukšmo šaltinio jo spinduliuojamo triukšmo lygiai mažėja dėl garso energijos sklaidos. Jei triukšmą skleidžiantį įrenginį riboja tik viena atspindinčioji plokštuma (paviršius ant kurio jis pastatytas), nuotoliui nuo šaltinio padvigubėjus, triukšmo lygis sumažėja 6 dB. Tačiau jei šaltinį pastatysime prie garsą atspindinčios sienos, tai lygio sumažėjimas bus tik 3 dB. Dirbant lauke (atviroje vietoje, labai didelėje ar specialiai akustiškai įrengtoje patalpoje) toks slopimas yra realus, tačiau paprastose patalpose situacija keičiasi dėl daugkartinių garso bangų atspindžių nuo sienų ir paviršių. Slopimo efektas tolstant nuo šaltinio patalpose pasidaro nežymus, o norint jį padidinti, reikia keisti atspindinčių paviršių akustines savybes (žr. patalpų akustinių savybių keitimas).

Triukšmo gaubtai ir atitvarai

Triukšmą slopinantys gaubtai izoliuoja triukšmo šaltinį ir jo skleidžiamą triukšmą nuo aplinkos. Įrenginio skleidžiamą triukšmą slopinantys gaubtai mažina garso energiją izoliacijos ir sugerties principais. Gaubtai gali dengti visą įrenginį arba jo triukšmingiausią dalį. Didesnis efektas pasiekiamas izoliuojant visą įrenginį, tačiau tai ne visada praktiškai įmanoma padaryti. Siekiant efektyvumo, gaubtų sienelės visada daromos iš kelių sluoksnių (standaus ir minkšto) skydų, montuojamų ant gaubto rėmo. Vidinės sienelės turi būti minkštos ir nelygios, kad išvengti atspindžių, didinančių garso energiją (dalis jos galiausiai išspinduliuojama per nesandarumus, ventiliacijos, medžiagų padavimo ir dirbinio išleidimo angas). Tokios dangos pavyzdys pateikiamas žemiau. Garso bangų energija sugeriančios dangos pavyzdys.

Reikia atsižvelgti ir į tinkamą sumontuoto gaubto izoliavimą nuo įrenginio (dėl virpesių,

kurie perduoti į gaubtą būtų išspinduliuoti kaip garso energija). Taip pat reikia nepažeisti izoliuojamo įrenginio šiluminio balanso, o šilumos nuvedimo angos įrengiamos taip, kad pro jas nebūtų išspinduliuojama garso energija (pvz., kiek įmanoma mažesnio ploto kiaurymės ir ant jų įrengti triukšmo slopintuvai). Toliau pateikiamas elektros generatoriaus, varomo vidaus degimo varikliu, gaubto (nuimtoje padėtyje) pavyzdys.

Dažniausiai tokiais gaubtais įrenginio į aplinką skleidžiamą triukšmą galima sumažinti beveik 20 dB.


Atskirais atvejais galima naudoti garso atitvarus, kurie statomi tarp triukšmingo įrenginio ir veikiamo darbuotojo ar saugomos zonos. Tokių atitvarų efektyvumas labai priklauso ir nuo patalpos sienų bei kitų garsą atspindinčių paviršių akustinių savybių. Kuo daugiau energijos šie paviršiai sugeba sugerti, tuo mažiau atsispindėjusios nuo lubų ir sienų „apeina“ atitvarą.

Atitvaro ir jo naudojimo pavyzdys

Triukšmą slopinančių gaubtų ir atitvarų panaudojimas yra ypač efektyvus juos derinant su

prieigą prie pavojaus zonų (pvz., jundančių įrenginio dalių) ribojančiais apsaugais ar atititvarais.

Triukšmą izoliuojančios kabinos

Tai praktiška priemonė tais atvejais, kai triukšmas darbo patalpoje yra didelis, o darbuotojui tik trumpam reikia palikti kabiną vykstančiam procesui patikrinti ar atlikti reikalingus reguliavimus (dažnai kai triukšmo šaltinis išjungiamas). Tokios kabinos gali būti naudojamos ir specialioms poilsio pertraukoms. Garsą izoliuojančios kabinos įrengiamos kaip ir garsą izoliuojantieji gaubtai (išskyrus vidinį paviršių). Teisingai įrengta garsą slopinanti kabina triukšmą sumažina mažiausiai 20 dBA. Tačiau net ir nedideli palikti atviri kabinos plotai (pvz., nepilnai uždarytos durys ar langas) gali žymiai sumažinti apsaugos efektą.

Patalpų akustinių savybių keitimas

Pagrindinis tikslas - kiek įmanoma sumažinti garso bangų atspindžius nuo patalpos sienų, lubų ir kitų paviršių. Tam atspindintys paviršiai padengiami garso energiją sugeriančiomis medžiagomis arba kabinami vienetiniai triukšmo slopintuvai.

Garsą sugeriančių ir slopinančių medžiagų pavyzdžiai.

Šio metodo privalumas - visiškai netrukdoma darbuotojams, bus efektyvu visiems toje

patalpoje dirbantiems žmonėms. Nors toks metodas ir sumažina triukšmo foną patalpoje, tačiau neišsprendžia tiesiogiai nuo įrenginio sklindančio triukšmo problemos (ypač esant arti jo). Paprastai pritaikius sugeriančias medžiagas, garso lygis patalpoje sumažėja tik nuo 2 iki 5 dBA.


Sisteminis požiūris į triukšmo darbo vietoje mažinimą inžineriniais-akustiniais metodais

Taikant įvairių triukšmo slopinimo metodų derinį, galima pasiekti didžiausią efektą. Dažnai būna, kad įrenginys į aplinką ne tik skleidžia triukšmą, bet ir tuo pačiu jo vibracija perduodama į pagrindą. Šiuo pagrindu virpesiai patenką į gretimą patalpą ir nuo jo išspinduliuojami kaip garso energija (pavyzdys pateiktas 3.2 pav. a). Panaudotas garso atitvaras nebus efektyvus garso izoliacijos prasme, be to ir patį atitvarą virpina pagrindas ir jis greta praleidžiamos dar ir pats skleidžia garso energiją. Šiuo atveju problema gali būti sprendžiama keliais būdais – izoliuojant mašiną nuo darbuotojo arba izoliuojant darbuotoją nuo mašinos. Taikant sisteminį požiūrį į triukšmo mažinimą, galima padaryti tokius sprendimus:

1. mašiną izoliavus nuo pagrindo sumažinamas vibracijos perdavimas į pagrindą dėl ko jo išspinduliuojama garso energija tampa minimali (3.2 pav. b, 1);

2. triukšmo atitvaras papildomai izoliuojamas nuo pagrindo ir jo išspinduliuojama garso energija tampa minimali (3.2 pav. b, 2);

3.2 pav. Sisteminio inžinerinio-akustinio metodo triukšmui darbo vietoje mažinti pavyzdys

3. pagrindo virpesių perduodama garso energija izoliuojama, įrengus vbroizoliaciją darbo vietoje (3.2 pav. c, 3);

4. jei triukšmo lygį reikia dar labiau mažinti, atitvaras pakeičiamas garsą izoliuojančia kabina (3.2 pav. c, 4);

5. efektyvumas padidinamas kabinos sienoje, į kurią spinduliuojamas triukšmas nuo šaltinio, panaudojant papildomą garsą izoliuojančios medžiagos sluoksnį (3.2 pav. c, 5).

Aišku, šiame skyrelyje pateiktas inžinerinių – akustinių triukšmo mažinimo priemonių aprašas nėra išsamus.

Detalesnės informacijos reikia ieškoti specialiojoje literatūroje, galima rasti ir internete, pvz.: - Eckel Noise Control Technologies. http://www.noisecontrol.org- Noise Curtains by dB Engineering. http://www.noisecurtains.com/- Industrial Noise Control. Inc. http://www.industrialnoisecontrol.com/- Acoustical Surfaces, Inc. http://www.acousticalsurfaces.com- Noise and Vibration. …. Western Australia. http://www.safetyline.wa.gov.au/sub30.htm- Qwyatt.com. Noise Control by Mason Wyatt. http://www.qwyatt.com

http://www.noisecontrol.org/

http://www.noisecurtains.com/

http://www.industrialnoisecontrol.com/

http://www.acousticalsurfaces.com/

http://www.safetyline.wa.gov.au/sub30.htm

http://www.qwyatt.com/

bagdonas

Typewritten Text

bagdonas

Typewritten Text

Kasdienio veikiančio triukšmo lygio Lex, 8h skaičiuoklė Vidutinio savaitinio veikiančio triukšmo lygio Lex, w skaičiuoklė Bendrojo kelių šaltinių garso slėgio lygio La apytikslė skaičiuoklė

http://www.vdi.lt/PdfUploads/TR1.xls




Praktinės rekomendacijos darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatams taikyti ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

1 priedas. Triukšmo bandymų protokolas ________________________________________________________________________________________________________________________

37

Lietuvos žemės ūkio universitetas Darbo sąlygų tyrimo ir mašinų saugos bandymo laboratorija

23-F5 leidimo Nr. 2 , 2002-09-10 Patvirtinimo data 2004-11-04

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

DARBO SĄLYGŲ TYRIMO IR MAŠINŲ SAUGOS BANDYMO LABORATORIJA Studen tų 15 b , LT 53361 Akademi j a , Kauno ra j .

Tel. (37) 75 22 44 Faks. (37) 75 23 76; El. paštas: [email protected]

BANDYMAI

ISO/IEC 17025 Nr. LA. 01.050

APLINKOS TRIUKŠMO PARAMETRŲ BANDYMŲ PROTOKOLAS Nr. ..........

Bandymų užsakovas (pavadinimas iradresas):

UAB ..............................

Bandymų vieta ir objektai: ............................................................................................., Objektai, jų vietos ir darbo su jais bei matavimo trukmės aprašyti toliau protokole

Matavimų atlikimo data: 2005 m. .......................................... Matavimų metodas: LST ISO 9612. Darbo aplinkos triukšmo ekspozicijos matavimo ir

įvertinimo vadovas Matavimų sąlygos: Matavimai atliekami darbininkų (dirba 2 žmonės kartu) darbo vietose su

įrenginiu dirbančio operatoriaus ausies lygyje apie 10 cm į šoną nuo jos,įrenginiai veikia įprastu režimu. Detalesnė informacija yra pirminiuoseįrašuose.

Matavimo prietaisai, žinios apie jųkalibravimą (patikrą):

Triukšmo matuoklis DELTA OHM HD2010. Kalibravimo liudijimas Nr.04000404R-ISO, 2004 11 04

Bandymų rezultatai:

Išmatuotieji lygiai ir išplėstoji neapibrėžtis

Išmatuoto garso slėgio lygiai 1/1 oktavos dažnių juostose, dB Nuomonė apie norminius triukšmo lygius

Triukšmo pobūdis Eil. Nr. Matavimo vietos identifikavimas

Ekviv

alenti

nis

garso

slėg

io lyg

is, dB

A

Didž

iausia

sis

akim

irkini

s, dB

C

63 125 250 500 1k 2k 4k 8k pagal kitimą laike

pagal spektrą

Ribin

is ek

spoz

icijos

lyg

is, dB

A

Didž

iausia

sis

akim

irkini

s, dB

C 1 Medienos tašų pjovimas

rankiniu diskiniu pjūklu Porter Cable 314. Operacija - medžio tašo skersinis pjaustymas. Matavimo trukmė dirbtinai prailginta iki 1 min., kartojimas – 5 kartai. Bendra darbo operacijos trukmė per pamainą – 10 min.

85,0 ± 1,0 102,8 ±1,2 Nepasto-vus plačiaj. 87 140

2 Medžio drožlių plokštės pjovimas rankiniu diskiniu pjūklu Porter Cable 314. Matavimo trukmė – visa vieno ruošinio apdirbimo operacija (10 min.), kartojimas – 5 kartai. Bendra darbo operacijos trukmė per pamainą – 250 min.

86,7 ± 1,3 103,4 ± 1,6 Nepasto-vus plačiaj. 87 140

Norint šį protokolą dauginti dalimis, būtina gauti Darbo sąlygų tyrimo ir mašinų saugos bandymo laboratorijos raštišką sutikimą.

Puslapis 1 iš 3

Lietuvos žemės ūkio universitetas Darbo sąlygų tyrimo ir mašinų saugos bandymo laboratorija

23-F5 leidimo Nr. 2 , 2002-09-10 Patvirtinimo data 2004-11-04

Norint šį protokolą dauginti dalimis

(lentelė tęsiama)

3 Skylių gręžimas medienos tašuose ir medžio drožlių plokštėje rankiniu elektriniu grąžtu Milwaukee 0299-20. Matavimo trukmė dirbtinai prailginta iki 1 min., pakaitomis grežiant 2 skyles plokštėje ir 1 skylę taše. Matavimų kartojimas – 5 kartai. Bendra darbo operacijos trukmė per pamainą – 25 min.

84,0 ± 1,0 95,7 ± 1,3 Nepasto-vus plačiaj. 87 140

4 Varžtų ruošiniams tvirtinti sukimas smūginiu varžtų sukliu DeWalt DW290. Matavimo trukmė dirbtinai prailginta iki 1 min., kartojimas – 5 kartai. Bendra darbo operacijos trukmė per pamainą 10 min.

99,2* ± 1,8 124,2 ±1,8

Nepastovus impulsinis

* bendrame LEX, 8h

vertinime prie šio išmatuotojo lygio pridedami 5 dBA,

t.y. lygis bus 104,2 dBA

87 140

5 Konstrukcijų paviršių apdirbimas šlifavimo mašina Bosch 1295DVS. Matavimų trukmė - viena operacija (5 min.), kartojimas – 5 kartai.. Bendra darbo trukmė per pamainą 125 min.

76,7 ±1,3 82,3 ± 0,7 Nepasto-vus plačiaj. 87 140

6 Triukšmas iš gretimų darbo zonų kai darbuotojo vietoje neveikia triukšmo šaltiniai. Matavimo trukmė – 10 min., kartojimas – 5 kartai. Bendra tokio darbo režimo trukmė - 30 min. per pamainą

68,5 ±1,5 72,5 ± 1,5 Nepasto-vus plačiaj. 87 140

Bandymų rezultatai susiję tik su bandomaisiais objektais. Bendroji triukšmo ekspozicijos vertė LEX, 8h įvertinus galimą didžiausių matavimo neapibrėžčių įtaką:

dBA. 90,8 101800107500

1060010150010150001060028800

11070 10678 10

106 1085 1088 1086 10

8 =⎥⎥⎦

⎤

⎢⎢⎣

⎡⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛

⋅+⋅+

+⋅+⋅+⋅+⋅=

⋅⋅

⋅⋅⋅⋅

,,,

,,,,

h,EX lgL

Matavimų schemos:

Pateikiamos šio protokolo priedu

Matuotojai: (parašas) (v.,pavardė) (parašas) (v.,pavardė)

Nuomonę pareiškė: Laboratorijos vedėjas: (parašas) (v.,pavardė) (parašas) (v.,pavardė)

sutikimą.

, būtina gauti Darbo sąlygų tyrimo ir mašinų saugos bandymo laboratorijos raštišką Puslapis 2 iš 3

Aplinkos triukšmo parametrų bandymų protokolo Nr. .......... priedas.

BANDYMO TAŠKŲ IŠDĖSTYMO SCHEMA

Praktinės rekomendacijos darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatams taikyti _______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

2 priedas. Profesinės rizikos nustatymo kortelės pildymo pavyzdys

__________________________________________________________(įmonės pavadinimas, kodas, adresas, pašto indeksas, telefono, fakso numeriai, ekonominės veiklos rūšis)

PROFESINĖS RIZIKOS NUSTATYMO KORTELĖ Nr. ____* * priedas – triukšmo bandymų protokolas Nr. .........., 200....-......-..... išduotas ...................laboratorijos 200_-__-__

(data)

Profesinės rizikos vertinimo objektas: UAB .............................................................. _statybos-remonto brigados darbininkų darbo vietos ........ objekte atliekant 1, 2, 3, 4 ir 5 darbo operacijas (įmonės padalinys, darbo patalpa, darbo vieta, kita vieta įmonės teritorijoje)

Darbuotojų skaičius ____2___ , iš jų: riboto darbingumo asmenys __-__, jauni asmenys __-____, nėščios ar krūtimi maitinančios moterys ___-______, sergantys profesinėmis ligomis ___-______, naujai priimti į darbą darbuotojai, kuriems nustatytas išbandymo laikotarpis ____-____.

Profesinės rizikos veiksnys Nustatyta rizika (nepriimtina ar

priimtina )

Numatytos rizikos šalinimo ir/armažinimo priemonės (priemonių)pavadinimas. Atsakingas už vykdymą

Priemonės įgyvendi-nimo data

Teisės aktais nustatytaveiksnys (nurodomarizikos veiksnys, joleistinas dydis (jei yra) iteisės akto, nustatančioveiksnio dydį, straipsnisdalis punktas)

Rizikos tyrimo metu nustatytas veiksnys, jodydis (jeiišmatuotas)

1 2 3 4 5 Fizikinis veiksnys - triukšmas darbo aplinkoje Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų 7 p. 1. ribinė ekspozicijos vertė: L

EX, 8h = 87 dBA ir L

peak = 140 dBC;

2. viršutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti: LEX, 8h

= 85 dBA ir Lpeak

= 137 dBC; 3. žemutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti: L

EX, 8h = 80 dBA ir L

peak =135 dBC.

1. Ribinė vertė: L

EX, 8h 87 dBA

Lpeak

140 dBC

90,8 dBA 126 dBC

Nepriimtina

1 ir 2 operacijose naudoti ausines 5101 3015 SHOT

3 operacijoje naudoti ausines 5110 3004 JET

Atsakingas – darbų vykdytojas

Per 1 dieną

Pakartotinas vertinimas po priemonių įdiegimo Ribinė vertė:

LEX, 8h

87 dBA

Faktinė L‘EX, 8h

vertė 84,2 dBA Sąlyginai priimtina (būtina paruošti ir diegti prevencijos priemones, nes viršijama ekspozicijos viršutinė vertė veiksmams pradėti)

1. Nedelsiant organizuoti darbuotojų sveikatos patikrinimą.

2. Paskirti atsakingą asmenį už kitų priemonių ruošimą ir diegimą, lygiui sumažinti žemiau 85 dBA.

3. Informuoti darbuotojus apie darbo vietas ir darbo priemones, keliančias triukšmo riziką, bei apmokant saugiai naudoti darbo ir asmenines apsaugos priemones.

4. Apriboti kitų asmenų patekimą į šią darbo zoną, panaudoti atitinkamus saugos ženklus.

5. Prevencijos priemonių paieška lygiui sumažinti žemiau 80 dBA.

Atsakingi: 1, 2 ir 5 priemonės – DSS tarnybos

vadovas; 3 ir 4 – darbų vykdytojas.

200 - - 200 - - 200 - - 200 - - 200 - -

Kortelę užpildė:_ Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas ______ ___________ (pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)

Darbdaviui atstovaujantis asmuo: Generalinis direktorius ________ ________________ (pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)


3 priedas. Nuostatų taikymo pavyzdys dirbant su traktoriais

Situacijos aprašas: Traktorininkas 2 dienas per savaitę dirba traktoriumi T-150 K, o kitomis dienomis –

traktoriumi New Holland TG 230. Kaip rodo patirtis, triukšmas traktorių kabinoje gali viršyti ekspozicijos vertes veiksmams pradėti, todėl reikia atlikti rizikos vertinimą.

RIZIKOS VERTINIMO EIGA (Greta eigos Nr. skaičiaus esantis žymuo I atitinka rizikos vertinimo proceso identifikavimo etapą, T - tyrimo, N – nustatymo ar įvertinimo, P - prevencijos priemonių parinkimo ir patikrinimo)

0I. Rizikos vertinimo darbų planas pagal Profesinės rizikos vertinimo nuostatų reikalavimus (patvirtintas darbdavį atstovaujančio asmens).

1I. Tiriamosios darbo vietos darbo proceso stebėjimo chronometriniai duomenys, surinkti parengiamojo rizikos tyrimo etapo metu. Darbo traktoriais trukmė yra apie 7 valandos per pamainą. Su traktoriumi T-150 K

atliekami transporto darbai su priekaba. Triukšmo vertės nežinomos, todėl reikia atlikti matavimus. Su nauju traktoriumi New Holland TG 230 kitomis dienomis dirbami įvairūs darbai. Šio traktoriaus garso slėgio lygis kabinoje yra 74 dBA (pagal gamintojo deklaraciją).

2 I. Garso slėgio lygio verčių nustatymo, matavimo trukmių ir laiko momentų parinkimas

Pagrindinis tiukšmo matavimų objektas – darbas su traktoriumi T-150 K. Per pamainą traktoriumi atliekami 6 analogiški važiavimai tuo pačiu maršrutu ir pakrovimo-iškrovimo darbai (tai būtų viena bendra darbo operacija, trunkanti apie 1 val. 10 min.). Pakrovimo metu (šio tarpsnio trukmė apie 20 min.) traktoriaus variklis neišjungiamas, tačiau dirba minimaliu režimu. Iškraunant (apie 3 min.) naudojamas traktoriaus ir priekabos hidraulinės sitemos mechanizmai, todėl traktoriaus variklis dirba artimais nominaliesiems sūkiais. Matavimai turėtų apimti 4 būdingus operacijos tarpsnius: važiavimą su kroviniu, važiavimą be krovinio, priekabos pakrovimą ir iškrovimą. Reikia nustatyti ekvivalentinius nuolatinius A svertinius ir didžiausius akimirkinius C svertinius garso slėgio lygius, o važiavimo su kroviniu metu reikia nustatyti ir triukšmo spektrą.

Darbo su nauju traktoriumi New Holland TG 230 metu triukšmo keliamą riziką galima vertinti pagal gamintojo pateikiamą informaciją.

3 I. Bandymų laboratorijos paieška garso slėgių lygių vertėms išmatuoti ir sutarčių sudarymas



Jei laboratorija taiko HN 33-1 metodą, reikia išsiaiškinti ar nustato ekvivalentinius nuolatinius A svertinius ir didžiausius akimirkinius C svertinius garso slėgio lygius, ar pateikia matavimų neapibrėtis, ar nustato 1/1 oktavos pločio triukšmo spektrą.

1 T. Tyrimai

Triukšmo tyrimus atlieka sutartį pasiraiusi įgaliotoji bandymų laboratorija, o įmonės atsakingas asmuo užtikrina tyrimo sąlygas kaip ir įprasto technologinio proceso metu. Galutinis bendravimo su matavimų laboratorija rezultatas – bandymų protokolas (-ai).

Ištrauka iš protokolo pateikiama 1’ lentelėje.

http://www.nab.lt/



1’ lentelė. Ištrauka iš triukšmo bandymų traktorininko darbo vietoje protokolo

Išmatuotieji lygiai ir išplėstoji neapibrėžtis

Išmatuoto garso slėgio lygiai 1/1 oktavos dažnių juostose, dB

Eil. Nr. Matavimo vietos identifikavimas

Ekviv

alenti

nis

L Aeq

, dBA

Didž

iausia

sis

akim

irkini

s, dB

C

63 125 250 500 1k 2k 4k 8k

........................................................................................................................................... 1 Ratinis traktorius T-150K (1987 m., Valst. Nr.

.......... LZ ) su pakrauta priekaba PTS -9.Transporto darbai važiuojant žvyruotu keliu nuo 0iki 20 km/h greičiu. Bendras vidutinis laikas apie27 min., matavimai kartoti 5 kartus

89,6 1,2 107,6 1,5 105,9 98,2 94,0 91,2 84,1 84,4 80,2 74,7

2 Ratinis traktorius T-150K (1987 m., Valst. Nr........... LZ) su tuščia priekaba PTS -9. Transportodarbai važiuojant žvyruotu keliu nuo 0 iki 25 km/hgreičiu. Bendras vidutinis laikas apie 23 min.,matavimai kartoti 5 kartus

88,2 1,0 104,0 1,6

3 Ratinis traktorius T-150K (1987 m., Valst. Nr........... LZ) su priekaba PTS -9. Pakrovimo darbai,variklis dirba minimaliais sūkiais, vidutinė trukmėapie 17 min., matavimo trukmė 3 min. kartota 5kartus

79,0 1,0 85,3 1,5 - - - - - - - -

4 Ratinis traktorius T-150K (1987 m., Valst. Nr........... LZ ) su pakrauta priekaba PTS -9.Iškrovimo darbai, traktoriaus variklio sūkiai artiminominaliesiems, matavimo trukmė 3 min. kartota 5kartus

88,0 1,0 103,4 1,7

2 T . Duomenų sisteminimas rizikai vertinti dirbant su traktoriumi T150K

Susisteminti duomenys apie traktorininką veikiančio triukšmo ekspozicijos vertes (matavimų metu gauti ir gamintojo pateikti ekvivalentinio ir didžiausiojo akimirkinio garso slėgio lygio), matavimo vietas ir darbo operacijų trukmes aprašyti 2‘ lentelėje.

2‘ lentelė. Duomenys apie traktorininką veikiančio triukšmo ekspozicijos vertes dirbant su traktoriumi T150K

Garso slėgio lygis* Darbo tarpsnio Nr. (pagal triukšmo bandymų protokolo eiliškumą)

Ekvivalentinis nuolatinis L Aeq, i, dBA

Didžiausias akimirkinis L Cpeak, i, dBC


Triukšmo ekspozicijos vertė tame tarpsnyje LEX, 8h, i , dBA

1 90,8 109,4 162 86,1 2 89,2 105,6 138 83,8 3 80,0 86,8 102 73,3 4 89,0 105,1 18 74,7

Bendroji triukšmo ekspozicijos vertė, dBA 88,4 *- įvertinus didžiausiąją matavimo neapibrėžties vertę.

3 T . Duomenys triukšmo keliamai rizikai vertinti dirbant su traktoriumi New Holland TG 230

Ekvivalentinis nuolatinis A svertinis garso slėgio lygis L Aeq,= 74 dBA, darbo trukmė - 7 val. Bendroji triukšmo ekspozicijos vertė – 73,4 dBA.



Kadangi triukšmo ekspozicijos vertės labai skiriasi skirtingomis savaitės dienomis, skaičiuojama (pagal 1.9 formulę) vidutinė

savaitinio veikiančio triukšmo (triukšmo ekspozicijos) lygio vertė:

( ) .dBA 84,6 101010101051 10 4731047310488104731048810

8 =⎥⎦⎤

⎢⎣⎡ ++++= ⋅⋅⋅⋅⋅ ,,,,,,,,,,

h,EX lgL

Apskaičiuotoji ekspozicijos vertė lyginama su Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatuose nurodytomis norminėmis vertėmis (ribinė LEX, 8h neturi viršyti 87 dBA, o veiksmams pradėti: viršutinė – 85 dBA, žemutinė – 80 dBA).

Darbuotoją veikiančio triukšmo rizika sąlyginai priimtina, nes nustatytoji ekspozicijos vertė yra 84,6 dBA, o turi būti ne didesnė kaip 87 dBA. Didžiausiosios akimirkinės vertės neviršija norminių.

2 V. Vertinimo išvada grindžiami veiksmai:

1. Nedelsiant organizuoti darbuotojo sveikatos patikrinimą. 2. Paskirti atsakingą asmenį už priemonių ruošimą ir diegimą. 3. Informuoti darbuotoją apie triukšmo riziką, aprūpinti klausos AAP bei apmokyti naudoti

ją. 4. Ieškoti galimybės naudoti kitas darbo priemones, kurių triukšmo emisija yra mažesnė.

1 P. Prevencijos priemonių taikymas

Dirbant traktoriumi T150K traktorininkas aprūpinamas ir privalo dėvėti klausos AAP (traktoriuje yra ausinės 5110 3004 JET, kurių SNR 28). Šiuo atveju faktinė veikiančio triukšmo ekvivalentinė nuolatinė A svertinė garso slėgio lygio vertė yra:

L‘Aeq = LAeq + (LC, - LA) - SNR = 90,8 + (109,4-90,8) – 28 = 81,4 dBA.

2 P. Rizikos nustatymo kortelės galutinis užpildymas ir darbuotojo informavimas bei mokymas.

3 P. Prevencijos priemonių planavimas

Kadangi dirbant su traktoriumi viršijama ribinė vertė (šiuo atveju taikoma klausos AAP sumažina ekspoziciją žemiau ribinės), turi būti ruošiamos bei taikomos efektyvesnės priemonės rizikai mažinti. Galima vienintelė prevencijos priemonė šio traktoriaus atžvilgiu – atsisakyti jį naudoti !


4 priedas. Nuostatų taikymo pavyzdys dirbant su metalo pjovimo staklėmis

Situacijos aprašas: Darbininkas dirba su metalo šaltojo atpjovimo staklėmis. Kaip rodo patirtis, triukšmas

gali viršyti ekspozicijos vertes veiksmams pradėti, todėl reikia atlikti rizikos vertinimą.

RIZIKOS VERTINIMO EIGA (Greta eigos Nr. skaičiaus esantis žymuo I atitinka rizikos vertinimo proceso identifikavimo etapą, T - tyrimo, N – nustatymo ar įvertinimo, P - prevencijos priemonių parinkimo ir patikrinimo)

0I. Rizikos vertinimo darbų planas pagal Profesinės rizikos vertinimo nuostatų reikalavimus (patvirtintas darbdavį atstovaujančio asmens).

1I. Tiriamosios darbo vietos darbo proceso stebėjimo chronometriniai duomenys, surinkti parengiamojo rizikos tyrimo etapo metu. Metalo pjovimo darbo vietoje naudojamos staklės su abrazyvinio disko pjūklu. Įtvirtinus

ruošinius reikiamu ilgiu (trukmė apie 3 min.), atpjovimas trunka apie 15 min.

2 I. Garso slėgio lygio verčių nustatymo, matavimo trukmių ir laiko momentų parinkimas

Triukšmas nematuotas, todėl būtina atlikti bandymus. Matavimai turėtų apimti visą operaciją. Reikia nustatyti ekvivalentinius nuolatinius A svertinius ir didžiausius akimirkinius C svertinius garso slėgio lygius bei triukšmo spektrą.

3 I. Bandymų laboratorijos paieška garso slėgių lygių vertėms išmatuoti ir sutarčių sudarymas



Jei laboratorija taiko HN 33-1 metodą, reikia išsiaiškinti ar nustato ekvivalentinius nuolatinius A svertinius ir didžiausius akimirkinius C svertinius garso slėgio lygius, ar pateikia matavimų neapibrėtis, ar nustato 1/1 oktavos pločio triukšmo spektrą.

1 T. Tyrimai

Triukšmo tyrimus atlieka sutartį pasiraiusi įgaliotoji bandymų laboratorija, o įmonės atsakingas asmuo užtikrina tyrimo sąlygas kaip ir įprasto technologinio proceso metu. Galutinis bendravimo su matavimų laboratorija rezultatas – bandymų protokolas (-ai). Šio pavyzdžio rezultatai pateikiami 1’ pav. Ekvivalentinis nuolatinis A svertinis garso slėgio lygis yra 92 dBA, o didžiausias akimirkinis C svertinis lygis – 102 dBC.

1‘ pav. Garso slėgio lygiai darbo vietoje kai ji atvira

http://www.nab.lt/



2 T . Duomenų sisteminimas rizikai vertinti

Susisteminti duomenys rodo, kad faktiškai darbuotojui atliekant šią operaciją 5 val. per pamainą triukšmo ekspozicijos vertė yra 90 dBA. Kadangi darbuotojas naudoja klausos AAP, kurių SNR yra 25, reikia nustatyti faktinę ekspozicijos vertę.

L‘Aeq = LAeq + (LC, - LA) - SNR = 92+ (102-92) – 25 = 77 dBA.

Faktinė ekspozicijos vertė su klausos AAP efekto įvertinimu yra 75 dBA.


Nustatytoji faktinė ekspozicijos vertė (75 dBA) neviršija ribinės LEX, 8h vertės (87 dBA), tačiau be AAP efekto viršijama viršutinėvertė veiksmams pradėti, todėl darbuotoją veikiančio triukšmo rizika yra tik sąlyginai priimtina (būtinos prevencijos priemonės).

2 V. Vertinimo išvada grindžiami veiksmai:

1. Nedelsiant organizuoti darbuotojo sveikatos patikrinimą. 2. Paskirti atsakingą asmenį už priemonių ruošimą ir diegimą. 3. Informuoti darbuotoją apie triukšmo riziką. 4. Ieškoti projektuotojų ir pabandyti suprojektuoti pagalbinę įrangą, sumažinančią triukšmo

veikimą, pavyzdžiui, naudojant gaubtus, skydus, aptvarus ar pan.

3 V . Rizikos nustatymo kortelės užpildymas

1 P. Prevencijos priemonių paruošimas ir diegimas

Su matavimus atlikusia laboratorija pratęsta sutartis dėl papildomos pagalbinės įrangos suprojektavimo. Pjovimo zona apgaubta suprojektuotu triukšmą sugeriančių medžiagų gaubtu, o operatoriui įrengta vieta uždaroje kabinoje, neapsunkinant procesų stebėjimo ir valdymo.

1‘ T. Pakartotini matavimai priemonių efektyvumui patikrinti (rezultatai pateikti 2‘ pav.)

2‘ pav. Triukšmo spektras kai pjovimo zona apgaubta suprojektuotu triukšmą sugeriančių medžiagų gaubtu, o operatoriui įrengta vieta uždaroje kabinoje

1‘ V . Pakartotinas rizikos nustatymas

Nustatytoji ekspozicijos vertė L EX,8h = 73 dBA ir neviršija žemutinės vertės veiksmams pradėti (80 dBA), todėl darbuotoją veikiančio triukšmo rizika yra priimtina.

2‘ P. Pakartotino rizikos nustatymo kortelės užpildymas ir darbuotojų informavimas bei instruktavimas apie pasikeitusius darbo procesus.


LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI 1. Directive 2003/10/EC of the European Parliament and of the Council of 6 February 2003 on the

minimum health and safety requirements regarding the exposure of workers to the risks arising from physical agents (noise) (Seventeenth individual Directive within the meaning of Article 16(1) of Directive 89/391/EEC) - Official Journal of the European Union, 15.2.2003, L 42/38.

2. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai. – V. Ž., 2005, Nr. 53-1804. 3. Profesinės rizikos vertinimo nuostatai. – V.Ž., 2003, Nr. 100-4504. 4. Environmental Noise, Bruel&Kjaer Sound & Vibration Measurement A/S, 2000.- 67 p. 5. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai. – V.Ž., 1999, Nr.82-2438. 6. HN 33-1: 2003. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo

metodikos bendrieji reikalavimai. – V.Ž., 2003, Nr.87-3957. 7. LST ISO 1999:2004. Akustika. Darbo vietų triukšmo ekspozicijos nustatymas ir klausos

pablogėjimo dėl triukšmo poveikio įvertinimas (tapatus ISO 1999:1990). 8. LST ISO 9612:2005. Akustika. Darbo aplinkos triukšmo ekspozicijos matavimo ir įvertinimo

vadovas (tapatus ISO 9612:1997). 9. LST EN 458:1998. Klausos apsaugos priemonės. Parinkimo, naudojimo ir priežiūros

rekomendacijos. Vadovas. 10. Council Directive 86/188/EEC of 12 May 1986 on the protection of workers from the risks related

to exposure to noise at work.- Official Journal of the European Union, L 137, 24/05/1986, p. 0028 – 0034.

11. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai. - V.Ž., 1999, Nr. 104-3014.

12. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams, įgyvendinimo galimybių ir pasekmių tyrimas//Mokslinio darbo ataskaita, 2004. - http://osha.vdi.lt/PDF/triuksmas/Triuksmo_rizika_santr2004.htm

13. Techninis reglamentas Mašinų sauga. – V.Ž.., 2000, Nr. 23-601. 14. COUNCIL DIRECTIVE of 29March 1977 on the approximation of the laws of the Member States

relating to the driver-perceived noise level of wheeled agricultural or forestry tractors (77/311/EEC) .- Official Journal of the European Union, L 105, 28.4.1977, p. 1; L 378 , 31.12.1982, p. 45; L 277 , 10.10.1997, p. 24.

15. Žemės ir miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų atitikties įvertinimo taisyklės. – Žin., 2005, Nr. 4-84.

16. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.08:2003. Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas.-V.Ž., 2003, Nr. 90-4086.

17. DIRECTIVE 2000/14/EC OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL of 8 May 2000 on the approximation of the laws of the Member States relating to the noise emission in the environment by equipment for use outdoors.- Official Journal of the European Communities, L 162, 3.7.2000, p.1.

18. Husqvarna gaminiai.- http://www.husqvarna.lt/19. NEWHOLLAND gaminiai. - http://www.newholland.com20. LST EN ISO 11201+AC:2000. Akustika. Mašinų ir įrenginių skleidžiamas triukšmas.

Spinduliuotės garso slėgio lygių matavimas darbo ir kitose nurodytosiose vietose. 2-osios tikslumo klasės matavimų laisvajame garso lauke virš atspindinčiosios plokštumos metodas (ISO 11201:1995).

21. The NRR (Noise Reduction Rating) Formula. - http://www.elvex.com/NRR.htm22. Preventing Occupational Hearing Loss - A Practical Guide. NIOSH Publication.- No. 96-110

(1996). 23. Sound Advice. A guide to hearing conservation programs published by: Workers’ Compensation. -

Board (WCB) of British Columbia, Canada - www.WorkSafebc.com

http://www.husqvarna.lt/

http://www.newholland.com/h4/products/

http://www.elvex.com/NRR.htm

http://www.worksafebc.com/

bagdonas

Typewritten Text

bagdonas

Typewritten Text

Kasdienio veikiančio triukšmo lygio Lex, 8h skaičiuoklė Vidutinio savaitinio veikiančio triukšmo lygio Lex, w skaičiuoklė Bendrojo kelių šaltinių garso slėgio lygio La apytikslė skaičiuoklė




Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija · Ši sverties funkcija panaudojama matavimo prietaisuose, atitinkančiuose standartų IEC 60651 (ankstesnis IEC 651)

Documents