PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-329 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1-51 redakcija) LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO VALDYMO SRIČIŲ 2018–2020 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 31.900.2763 2018 Vilnius
58
Embed
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO 2018 2020 … 03 01 EM VS... · Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas* 8 prioritetinė kryptis. ... Klaipėdos SGD infrastruktūros išlaikymo
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-329
(Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2018 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1-51
redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO
VALDYMO SRIČIŲ
2018–2020 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 31.900.2763
2018
Vilnius
2
I. MISIJA IR STRATEGINIAI POKYČIAI
1. MISIJA
Plėtoti valstybei ir vartotojui vertę kuriančią energetiką.
2. VEIKLOS PRIORITETAI
1 prioritetinė kryptis. Energetinio saugumo stiprinimas*
2 prioritetinė kryptis. Inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtra*
3 prioritetinė kryptis. Verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimas, vartotojų teisių
apsaugos stiprinimas*
4 prioritetinė kryptis. Infrastruktūros jungčių su Europos Sąjunga (toliau - ES) plėtra*
5 prioritetinė kryptis. Valstybės interesų įgyvendinimo tarptautinėje bendruomenėje
užtikrinimas*
6 prioritetinė kryptis. Aplinkos, tinkamos darniai gyventi visoms gyvybės formoms,
kokybės užtikrinimas*
7 prioritetinė kryptis. Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas*
8 prioritetinė kryptis. Energetikos įmonių ir energetikos objektų bei įrenginių valstybinė
kontrolė, ginant teisėtus energijos ir energijos išteklių vartotojų interesus
* Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo
plano patvirtinimo“
1 prioritetinė kryptis. Energetinio saugumo stiprinimas
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina reikšmė
2018 m. 2020 m.
Energetinio saugumo koeficientas 64 66
1 darbas. Sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais (KET)
• Politinio sprendimo dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją
įgyvendinimo patvirtinimas tarpvalstybiniu formatu (2018 m. III ketv.).
• Izoliuoto darbo bandymo atlikimas (2019 m. II ketv.).
• ENTSO-E sinchronizacijos sąlygų katalogo išdavimas (2019 m. IV ketv.).
• Sutarimas dėl Lietuvai palankios desinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos (2019 m. IV
ketv.).
• Techninių ir kitų susijusių sinchronizacijos reikalavimų įgyvendinimas (2020 m. III ketv.).
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina reikšmė
2018 m. 2020 m.
Įgyvendinta sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais
(KET) projekto dalis, proc. 35 45
2 darbas. Klaipėdos SGD infrastruktūros išlaikymo sąnaudų optimizavimas ir terminalo
veiklos po 2024 m. užtikrinimas
• Priemonių, leidžiančių sumažinti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir pastoviąsias
eksploatavimo sąnaudas, įgyvendinimas (2019 m. IV ketv.).
3
• ES bendro intereso projekto statuso laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimo projektui
užsitikrinimas (2018 m. II ketv.).
• Sprendimo dėl laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimo 2024 m. priėmimas (2018 m. IV
ketv.).
• Susitarimas su Estija ir Latvija dėl Klaipėdos SGD terminalo pastoviųjų eksploatavimo
sąnaudų socializavimo regioniniu lygiu mechanizmo, užsitikrinant dalinį ES finansavimą
laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimo projektui (2019 m. IV ketv.).
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina reikšmė
2018 m. 2020 m.
Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų
perdavimo kainos sumažinimas, proc. 0 40
2 prioritetinė kryptis. Inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtra
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina reikšmė
2018 m. 2020 m.
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutinės energijos balanse, proc. 27 30
1 darbas. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas
• Miestų gatvių apšvietimo modernizavimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą (2020
IV ketv.).
• Neefektyvių namų ūkių katilų pakeitimas į efektyvesnes technologijas, naudojančias
atsinaujinančius išteklius šilumos gamybai (2020 m. IV ketv.).
• Energijos suvartojimo reguliavimo prietaisų šilumos vartotojams ir išmanios apskaitos
prietaisų dujų, elektros, šilumos, karšto ir geriamojo vandens vartotojams diegimas (2020 m.
III ketv.).
• Vartotojų skatinimo efektyviau vartoti energiją informacinės kampanijos įgyvendinimas
(2018 m. I ketv.).
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina reikšmė
2018 m. 2020 m.
Galutinės energijos suvartojimas šalyje, tūkst. Tne 4920 5030
Sutaupytas suminis galutinės energijos kiekis nuo 2013 m., GWh 500 850
2 darbas. Vidaus energijos gamybos didinimas, panaudojant vietinius ir atsinaujinančius
energijos išteklius
• Išsamių vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje galimybių tyrimų atlikimas ir projektų
įgyvendinimo sąlygų parengimas (2020 m. III ketv.).
• Vėjo elektrinių sausumoje papildomos galios galimybių, poreikių ir sąnaudų įvertinimas ir
šios srities plėtra (2020 m. III ketv.).
• Sprendimas dėl Kruonio HAE 5 bloko projekto įgyvendinimo (2018 m. IV ketv.).
• Alternatyvių degalų transporto sektoriuje naudojimas (2020 m. III ketv.).
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina reikšmė
2018 m. 2020 m.
Gaminančių vartotojų dalis, palyginti su visų vartotojų skaičiumi, proc. 0,5 2
Energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių ir vietinės energijos gamybos
pajėgumų padidėjimas, MW 20 360
4
3 darbas. Saugus ir efektyvus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas
ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas
• Priemonių, mažinančių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso
išlaidas, įgyvendinimas siekiant efektyviau panaudoti 2014–2020 m. ES numatytą paramą
(2020 m. III ketv.).
• Derybos dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimo ES lėšomis
po 2020 m., užtikrinant adekvatų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo
finansavimą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą (2019 m. III ketv.).
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina reikšmė
2018 m. 2020 m.
Ignalinos programos lėšomis finansuojamo VĮ Ignalinos atominės elektrinės
(toliau – VĮ Ignalinos AE) darbo užmokesčio fondo sumažinimas, palyginti
su Galutinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo plano
darbo užmokesčio fondu, proc.
83 80
Ignalinos atominės elektrinės energijos išteklių (elektros ir šilumos) kiekio
sunaudojimas, palyginti su 2016 m., proc. 92,4 85
3 prioritetinė kryptis. Verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimas, vartotojų teisių
apsaugos stiprinimas
1 darbas. Su energetikos sistema susijusių ekonominių veiklų plėtra ir verslo sąlygų
gerinimas
• Su Klaipėdos SGD terminalo veikla susijusių veiklų ir kompetencijų eksportas (2020 m. III
ketv.).
• Regioninės dujų rinkos sukūrimas (2019 m. IV ketv.).
• Vartotojo prijungimo prie elektros ir dujų tinklų pagreitinimas ir proceso administracinės
naštos mažinimas (2020 m. III ketv.).
• Skatinamojo reguliavimo principų įdiegimas energetikos sektoriuje (2020 m. III ketv.).
• Energetikos kompetencijų centro ir duomenų bazės sukūrimas (2018 m. IV ketv.).
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina reikšmė
2018 m. 2020 m.
Prijungimo prie skirstomųjų dujų tinklų trukmė (k. d.) 100 50
2 darbas. Tarptautiniu lygiu vertinamų verslo ciklą (nuo įsteigimo iki pasibaigimo)
reglamentuojančių teisės aktų ir procedūrų (pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“
sritis) bei įrankių patobulinimas
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina reikšmė
2018 m. 2020 m.
Pozicija pagal „Doing Business“ prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį 35 20
4 prioritetinė kryptis. Infrastruktūros jungčių su ES plėtra
1 darbas. Strateginės ekonominės infrastruktūros plėtojimas
• Papildomos elektros jungties su Švedija tikslingumo vertinimo atlikimas ir, atsižvelgiant į
vertinimo rezultatus, sprendimas dėl statybų projekto įgyvendinimo (2018 m. IV ketv.).
• Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties statybų projekto įgyvendinimas (2020 m. III ketv.).
5
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina reikšmė
2018 m. 2020 m.
Elektros jungties su Švedija projekto įgyvendinimas, proc. 9 27
Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties projekto įgyvendinimas, proc. 37 86
5 prioritetinė kryptis. Valstybės interesų įgyvendinimo tarptautinėje bendruomenėje
užtikrinimas
1 darbas. Lietuvos strateginių interesų užtikrinimas priimant ES sprendimus Lietuvai
prioritetinėse srityse
• Lietuvos interesus atitinkančių nuostatų įtvirtinimas ES sprendimuose dėl švarios energetikos
ir kovos su klimato kaita instrumentų (plečiant vidaus energetikos rinką, didinant energetinį
saugumą, efektyvinant kovą su klimato kaita) (2020 m. III ketv.).
2 darbas. Lietuvos interesus atitinkančių ES ir tarptautinių organizacijų sprendimų ir
rekomendacijų dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės branduolinės saugos ir
aplinkosaugos priėmimas
• Bendros Baltijos šalių pozicijos dėl Astravo atominės elektrinės projekto siekimas, sutarimas
dėl elektros, pagamintos trečiųjų šalių atominėse elektrinėse, keliančiose grėsmę
nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, patekimo į rinką ribojimo ir
Baltijos šalių paramos siekimas, kad ši elektra nepatektų į Europos elektros rinką (2019 m. I
ketv.).
• Siekimas, kad branduolinės saugos ES kaimynystėje klausimas būtų ES energetikos ir
užsienio politikos, ES santykių su Baltarusija darbotvarkės prioritetinis klausimas (2020 m.
III ketv.).
6 prioritetinė kryptis. Aplinkos, tinkamos darniai gyventi visoms gyvybės formoms,
kokybės užtikrinimas
1 darbas. Teisinių ir ekonominių priemonių sukūrimas, siekiant sumažinti oro taršą ir
klimato kaitą
• Lietuvos nacionalinio integruoto energetikos ir klimato kaitos plano parengimas ir Lietuvos
įsipareigojimų įgyvendinimo užtikrinimas, vykdant ES Energetinės sąjungos ir ES klimato
kaitos ir energetikos tikslus iki 2030 metų (2019 m. IV ketv.).
7 prioritetinė kryptis. Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas
1 darbas. Optimizuoti veiklą ir mažinti išlaidas
• Pertvarkyti energetikos srityje veikiančias valstybės įmones (2019 m. IV ketv.).
8 prioritetinė kryptis. Energetikos įmonių ir energetikos objektų bei įrenginių valstybinė
kontrolė, ginant teisėtus energijos ir energijos išteklių vartotojų interesus
1 darbas. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau –
Inspekcija arba VEI) vykdomos kontrolės ir priežiūros funkcijų optimizavimas
• Siekiant tinkamai įgyvendinti 2016 m. kovo 25 dienos Lietuvos Respublikos energetikos
ministro įsakymo Nr. 1-98, kuriuo pakeistas Energetikos objektus, įrenginius statančių ir
eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašas, reikalavimus, iki 2018 metų gegužės
1 d. parengti nacionalinę energetikos darbuotojų sertifikavimo schemos projektą (2018 m. II
ketv.).
• Organizuojant ir kontroliuojant pastato šildymo ir oro kondicionavimo sistemų energinio
efektyvumo atitikties tikrinimo veiklą, atlikti nepriklausomą teikiamų atitikties tikrinimo
paslaugų bei atitikties tikrinimo ataskaitų statistiškai reikšmingos dalies kontrolę (2018-01-
01 – 2018-12-31).
6
• Vykdyti veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimą bei paskirtų įrengtų suminių
galių ir esamų laisvų skatinimo kvotų viešą skelbimą VEI interneto svetainėje (2018-01-01 –
2018-12-31).
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina reikšmė
2018 m. 2020 m.
Laiku pašalintų energetikos objektų ir įrenginių techninės būklės,
efektyvumo, energijos išteklių valstybės ir rezervinių atsargų sudarymo,
tvarkymo, kaupimo ir naudojimo pažeidimų, nustatytų patikrinimų metu,
proc.
95 95
Nepriklausomų teikiamų atitikties tikrinimo paslaugų kokybės
patikrinimų dalis, palyginti su visais patikrinimais, proc.
12 14
Įvertintų pastatų šildymo ir oro kondicionavimo sistemų naudotojų anketų
dalis palyginti su visomis pateiktomis naudotojų anketomis, proc.
100 100
Laiku išnagrinėtų fizinių ir juridinių asmenų prašymų išduoti leidimą
veiklai elektros energetikos sektoriuje dalis nuo visų VEI pateiktų
• Plėsti viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą elektroninėje erdvėje, esant
galimybei, supaprastinti jų teikimo procesus ir užtikrinti jų kokybę (2018-01-01 – 2018-12-
31).
• Teikti viešąsias konsultacijas regionuose energijos ir energijos išteklių vartotojams,
energetikos įmonėms (energijos ir energijos išteklių tiekėjams, šildymo ir karšto vandens
sistemų prižiūrėtojams), verslo asociacijoms, savivaldybėms, gerinant verslo aplinką ir
tobulinant energetikos srities kompetenciją (2018-01-01 – 2018-12-31).
• Taikyti alternatyvią kontrolės formą, užtikrinant galimybę ūkio subjektams deklaruoti
energetikos srityje vykdomos veiklos atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams (2018-
01-01 – 2018-12-31).
Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina reikšmė
2018 m. 2020 m.
Viešųjų ir administracinių paslaugų, teikiamų aukščiausiu perkėlimo į
elektroninę erdvę brandos lygiu, dalis nuo visų VEI teikiamų paslaugų,
proc.
37 40
Regionuose suteiktų viešųjų konsultacijų, tobulinant energetikos srities
kompetenciją, energijos vartotojams, energetikos įmonėms, verslo
asociacijoms ar savivaldybėms, skaičius, vnt.
12 12
Ūkio subjektų pateiktų ir VEI specialistų išanalizuotų deklaracijų dalis,
palyginti su visomis VEI pateiktomis deklaracijomis, proc.
100 100
7
3. PAGRINDINĖS TEISĖKŪROS INICIATYVOS
2018 m. planuojamos pagrindinės teisėkūros iniciatyvos:
1) Atsižvelgiant į 2017 metais pasiektus regioninius politinius susitarimus dėl
sinchronizacijos su Europos elektros energetikos tinklais projekto įgyvendinimo ir jo progresą,
peržiūrėti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros
energetikos sistemas įstatymą (2012 m. birželio 12 d. Nr. XI-2052);
2) Atnaujinti ir patobulinti paramos schemą atsinaujinančių išteklių energiją naudojančioms
elektrinėms. 2018 metais numatoma atlikti reikalingų teisės aktų pakeitimus, susijusius su paramos
schema. Paramos schema turi atitikti Europos Komisijos 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos
apsaugai ir energetikai gairių (2014/C 200/01) nuostatas;
3) Parengti teisinį pagrindą regioninės gamtinių dujų rinkos sukūrimui. Šiam tikslui
numatomi Gamtinių dujų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai. 2016 m. gruodžio 9 d. Baltijos šalių
premjerai patvirtino regioninės dujų rinkos sukūrimo veiksmų planą, kuriame numatyti darbai iki
2020 m. Tarp svarbiausių darbų numatyta bendros įleidimo-išleidimo taškų zonos taip pat bendro
virtualaus prekybos taško sukūrimas, balansavimo ir atsiskaitymo už disbalansą režimo
suvienodinimas, gamtinių dujų tiekimui ir prekybai taikomų reikalavimų supaprastinimas ir
suvienodinimas, balansavimo zonos operatoriaus įsteigimas, solidaraus regioninės svarbos dujų
infrastruktūros (SGD terminalo ir požeminės dujų saugyklos) išlaikymo kaštų tarpvalstybinio
pasidalinimo mechanizmai;
4) Patvirtinus Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, gali būti poreikis keisti
susijusias plėtros programas, tarpinstitucinius veiklos planus ir (ar) įstatymus;
5) Vėjo elektrinių sausumoje papildomos galios galimybių, poreikių ir sąnaudų įvertinimas
ir šios srities plėtra;
6) VEI pagal kompetenciją rengs naujus teisės aktus dėl energetikos objektų ir įrenginių
priežiūros, pasikeitus teisiniam reguliavimui ar nustačius poreikį bei teiks pasiūlymus (išvadas)
kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms dėl teisinės aplinkos tobulinimo, keičiant
esamus ir kuriant naujus teisės aktus, susijusius su energetikos įrenginių projektavimu, gamyba,
įrengimu, eksploatavimu bei technine sauga.
4. VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija), siekdama
didinti veiklos efektyvumą, vadovausis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo
plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatytomis
modernaus ir efektyvaus viešojo sektoriaus sukūrimo nuostatomis ir Viešojo valdymo tobulinimo
2012–2020 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d.
nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“,
nuostatomis ir įsipareigojimais.
Atsižvelgiant į Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų 2016 metų
efektyvumo vertinimo ataskaitoje ir 2016 metų viešojo sektoriaus ataskaitoje pateiktas išvadas, taip
pat į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, ypatingas dėmesys bus
skiriamas energetikos srityje veikiančių valstybės įmonių valdymo pertvarkai ir viešojo sektoriaus
teikiamų paslaugų efektyvumo didinimui, jas optimizuojant.
Bus siekiama:
1) išplėsti Energetikos ministerijos dokumentų valdymo sistemos funkcionalumą, užtikrinant
elektroninių dokumentų tvarkymą. Pagal galimybes bus siekiama apsirūpinti informacinių
technologijų priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti, patvirtinti ar gauti dokumentus, pasirašytus
teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu;
2) per Elektroninio archyvo informacinę sistemą didinti elektroninių dokumentų bylų skaičių;
3) sumažinti išlaidas, tenkančias techninei vienos kompiuterinės darbo vietos priežiūrai;
8
4) sumažinti vienam oficialiam veiklos dokumentui, nepaisant jo formos, laikmenos ir
pateikimo būdo, tenkančių dokumentų valdymo funkcijos vykdymo išlaidų dalį;
5) įgyvendinant Viešųjų pirkimų įstatymą ir siekiant kiek įmanoma ekonomiškiau panaudoti
Energetikos ministerijai skiriamus asignavimus vykdant viešuosius pirkimus, taikyti ekonomiškai
naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, leidžiantį pasirinkti inovatyvesnius pasiūlymus. Taip
pat bus siekiama, kad kuo daugiau viešųjų pirkimų būtų vykdoma centralizuotu ir elektroniniu būdu;
6) pertvarkyti energetikos srities valstybės įmones, optimizuojant jų veiklą:
a) vietoje valstybės įmonės Energetikos agentūros ir valstybės įmonės Lietuvos naftos
produktų agentūros įsteigti energetikos sektoriaus kompetencijų ir duomenų centrą. Tikimasi sukurti
lanksčią, efektyvią ir greitai prie besikeičiančios aplinkos prisitaikančią įstaigą, kuri atliks
energetikos politikos įgyvendinimo stebėseną, užtikrins, kad valstybė tinkamai pasiruoštų
energetikos skaitmenizavimo erai ir taps duomenų ir kompetencijų energetikos sektoriuje centru.
b) valstybės įmonę Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrą prijungti prie valstybės įmonės
Ignalinos atominės elektrinės;
7) įvertinti pažangių valdymo sistemų ( LEAN, kt.) diegimo galimybes;
8) dalyvauti konsoliduojant valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą ir modernizuojant
valstybės informacines sistemas;
9) nuo 2019 m. liepos 1 dienos sertifikavimo įstaigose energetikos darbuotojus atestuoti pagal
vieningos (nacionalinės) energetikos darbuotojų sertifikavimo schemos reikalavimus;
10) VEI išduos leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje ir analizuos bei nuolat
viešins informaciją apie priskirtas įrengtąsias sumines galias, esamas laisvas skatinimo kvotas ir apie
elektros energiją gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią;
11) valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos priemonėmis teikdama viešąsias
ir administracines paslaugas VEI sieks gerinti savo teikiamų administracinių paslaugų kokybę;
12) VEI organizuos viešąsias konsultacijas įvairiomis energetikos temomis.
9
5. STRATEGINIAI TIKSLAI IR PROGRAMOS
Energetikos ministro valdymo srityje siekiama dviejų strateginių tikslų (strateginių tikslų ir juos
įgyvendinančių programų ryšiai pavaizduoti žemiau esančiose schemose).
1 strateginis tikslas
Integruotis į Europos Sąjungos energetines
sistemas bei skatinti darnią, konkurencingą
ir efektyvią energetikos sektoriaus plėtrą
2 strateginis tikslas
Užtikrinti saugų ir efektyvų Ignalinos
atominės elektrinės eksploatavimo
nutraukimo procesą ir radioaktyviųjų
atliekų tvarkymą
Nacionalinės energetikos nepriklausomybės
strategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos
ministerijos programa
Iš viso asignavimų: 92 455,95 tūkst. eurų (iš jų
darbo užmokestis: 3 070,25 tūkst. eurų)
Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas
ir tvarkymas
Iš viso asignavimų: 1 170 tūkst. eurų
Ignalinos programos administravimas
Lietuvoje
Iš viso asignavimų: 68 622 tūkst. eurų
10
2018 metais šių trijų Energetikos ministro valdymo srities programų finansavimui planuojama
skirti 162 247,95 tūkst. eurų, iš jų:
• 92 455,95 tūkst. eurų – Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos tikslus
įgyvendinančiai Energetikos ministerijos programai (iš jų 85 967 tūkst. eurų – ES lėšos, 35 tūkst.
eurų – bendrojo finansavimo lėšos, 398,95 tūkst. eurų – biudžetinių įstaigų pajamų įmokos, 231 tūkst.
eurų – valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų
netinkamam PVM kompensuoti, 5 824 tūkst. eurų – valstybės biudžeto lėšos);
• 1 170 tūkst. eurų – Valstybės naftos produktų atsargų kaupimui ir tvarkymui;
• 68 622 tūkst. eurų – Ignalinos programos administravimui Lietuvoje (iš jų 60 803 tūkst.
eurų – ES lėšos, 6 760 tūkst. eurų – bendrojo finansavimo lėšos, 1 059 tūkst. eurų – valstybės biudžeto
lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų netinkamam PVM
kompensuoti).
92 455; 57%
1 170; 1%
68 622; 42%
2018 m. asignavimų pasiskirstymas pagal programas
(tūkst. Eur)
Nacionalinės energetikos
strategijos tikslus įgyvendinanti
Energetikos ministerijos
programa
Valstybės naftos produktų
atsargų kaupimas ir tvarkymas
Ignalinos programos
administravimas Lietuvoje
Iš viso 2018 m.: 162 247,95 tūkst. Eur, iš jų:
ES paramos lėšos: 146 770 tūkst. Eur
Valstybės biudžeto lėšos: 8 284 tūkst. Eur
Bendrojo finansavimo lėšos: 6 795 tūkst. Eur
Biudžetinių įstaigų pajamų įmokos: 398,95 tūkst. Eur
52%
11
6. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI
Bendras pareigybių skaičius ir išlaidos darbo užmokesčiui
2017 2018 2019 2020
Pareigybių skaičius, vienetais: 203 203 203 203
1. Energetikos ministerija 99* 99* 99* 99*
2. Valstybinė energetikos
inspekcija prie Energetikos
ministerijos 104 104 104 104
Išlaidos darbo užmokesčiui,
tūkst. eurų 2 8901 2 9612 2 916 2 942
* Patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius 98 ir ministras
Energetikos ministerijos administracijos struktūros pagrindą sudaro energetikos ministro,
viceministrų, Energetikos ministerijos kanclerio pareigybės ir jiems pavaldūs bendrųjų ir specialiųjų
veiklos sričių skyriai, taip pat ministro patarėjų ir padėjėjo pareigybės bei Energetikos ministerijos
tarnautojai (įskaitant specialiuosius atašė).
VEI struktūra susideda iš VEI viršininko, Teisės ir personalo, Finansų ir apskaitos, Planavimo
ir kontrolės, Bendrųjų reikalų skyrių bei 7 teritorinių skyrių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,
Panevėžio, Alytaus ir Utenos. Šeši teritorinių skyrių inžinieriai-inspektoriai savo funkcijas vykdo
kituose miestuose: Marijampolėje, Telšiuose, Tauragėje. VEI teritorinių skyrių inspektoriai VEI
funkcijas įgyvendina pagal šiems teritoriniams skyriams priskirtą teritoriją. Tokia VEI struktūra
leidžia operatyviai bei efektyviai, užtikrinant racionalų lėšų panaudojimą, teikti paslaugas ar
metodinę pagalbą ir užtikrinti patikimą energetikos objektų ir įrenginių priežiūrą, ūkio subjektų
veiklos kontrolę visoje Lietuvos Respublikoje.
1 Įskaičiuota pagal Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų, dėl ekonomikos
krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo nuostatas apskaičiuota
Energetikos ministerijos ir VEI valstybės tarnautojams dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo
užmokesčio dalies grąžinimo kompensacijos dalis, t. y. 84,8 tūkst. eurų. 2 Įskaičiuota Energetikos ministerijos ir VEI valstybės tarnautojams dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto
darbo užmokesčio dalies grąžinimo kompensacijos dalis, t. y. 78,7 tūkst. eurų.
8; 4%
(DU 257,2) 30; 15%
(DU 592,5)
165; 81%
(DU 2 111,3)
2018 metų pareigybių skaičiaus ir išlaidų darbo užmokesčiui
pasiskirstymas pagal pareigybių grupes (tūkst. Eur)
Vadovai ir pavaduotojai
Kiti padalinių vadovai ir jų
pavaduotojai
Specialistai ir kiti
12
1 lentelė. 2018–2020 metų programų asignavimai ir valdymo išlaidos
(tūkst. Eur)
Eil.
Nr. Programos pavadinimas
2018-ųjų metų asignavimai Numatomi 2019-ųjų metų
asignavimai
Numatomi 2020-ųjų metų
asignavimai
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
iš viso
iš jų
išlaidoms
turtui
įsigyti
išlaidoms
turtui
įsigyti
išlaidoms
turtui
įsigyti iš viso
iš jų
DU iš viso
iš jų
DU iš viso
iš jų
DU
1. Nacionalinės energetikos nepriklausomybės
strategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos ministerijos programa
Toliau vykdomi Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai, kurių
spartinimui, siekiant užtikrinti sklandų bei efektyvų lėšų panaudojimą, numatoma tęsti veiklos
procesų optimizavimą, prisitaikant prie besikeičiančių sąlygų, tęsti įmonės organizacinės struktūros
pertvarkymą, atnaujinti galutinį Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo planą.
2018 metai turėtų tapti reikšmingais žvelgiant į naujas strategines energetikos sektoriaus plėtros
kryptis, kurios paaiškės patvirtinus Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS). O
esami pasiekimai energetikoje tik dar kartą patvirtina Lietuvą esant drąsia, iššūkių nebijančia ir
gebančia juos spręsti šalimi, kuri savo darbais siekia veiksmingų ateities permainų.
1.1. Energetinio saugumo stiprinimas
Prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo svariai prisidėjo ES, skyrusi tiek politinę, tiek
finansinę paramą strateginiams Lietuvos energetikos projektams (SGD terminalas, elektros jungtys
„LitPol Link“ ir „NordBalt“).
Aktyvus ES bendro intereso projektų įgyvendinimas, integruojantis į ES energetikos rinką ir
kontinentinės Europos elektros energetikos tinklų sinchroninę zoną.
Siekiant paspartinti ES vidaus rinkai sukurti būtinos energetikos infrastruktūros įgyvendinimą,
2013 metais sukurtas pirmasis ES bendro intereso projektų sąrašas, į kurį įtraukti ir svarbiausi
Lietuvos projektai – „LitPol Link“, Baltijos valstybių elektros sistemos ir rinkos integracija
(sinchronizacijos projektas), Kruonio HAE 5-ojo bloko plėtros projektas, Lietuvos-Lenkijos dujų
jungtis, Latvijos–Lietuvos dujų jungties pralaidumo padidinimas, Klaipėda-Kiemėnai magistralinio
dujotiekio pralaidumo padidinimas.
2015 metais Europos Komisija bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis, parengė ir
lapkričio mėn. patvirtino antrąjį ES bendro intereso projektų sąrašą, į kurį buvo įtraukti 7 svarbiausi
Lietuvos energetikos projektai (5 elektros ir 2 dujų)7, tai – Kruonio HAE pajėgumų didinimas, vidinių
elektros jungčių, reikalingų integracijos su Europos tinklais teikiamoms galimybėms išnaudoti ir
sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje statybų projektai: Kruonis-Alytus
elektros jungties projektas, Kruonis-Visaginas elektros jungties projektas8, 2-osios LitPol Link
jungties Lietuvos dalis; vidinių elektros jungčių Lietuvoje stiprinimas, bendras projektas dėl Baltijos
šalių elektros tinklų integracijos į kontinentinės Europos tinklus aspektų nustatymo, įskaitant tuos,
kurie reikalingi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros
perdavimo tinklais, Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas,
Latvijos-Lietuvos dujų jungties pajėgumų didinimo projektas bei Lenkijos-Lietuvos dujų jungties
(GIPL) projektas (detalesnius projektų aprašymus žr. žemėlapyje).
2017 m. lapkričio 23 d. Europos Komisija patvirtino trečiąjį ES bendro intereso projektų sąrašą,
į kurį įtraukti ir 6 svarbūs Lietuvos energetikos projektai (4 elektros ir 2 dujų) – elektros energijos
akumuliavimo pajėgų didinimas Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje; vidinių elektros linijų,
reikalingų integracijos su Europos tinklais teikiamoms galimybėms išnaudoti ir sinchronizacijai su
kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje statybų projektai: nauja vidaus elektros perdavimo linija
tarp pastočių Lietuvoje ir valstybės sienos su PL (LitPol Link 2 LT dalis) ir nauja vidaus elektros
perdavimo linija Vilnius-Neris; bendras projektas dėl Baltijos šalių energetikos sistemos integravimo
ir sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais; Latvijos-Lietuvos dujų jungties pajėgumų
didinimo projektas bei vienas svarbiausių šiuo metu – Lenkijos-Lietuvos dujų jungties (GIPL)
projektas, kuris leis integruoti izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką bei
diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir maršrutus.
7 Europos Komisijos ES bendro intereso projektų sąrašas (šalt.
https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/5_2%20PCI%20annex.pdf). 8 Šios jungties poreikis priklauso nuo naujos branduolinės elektrinės projekto Lietuvoje perspektyvų.
Tikslas: užtikrinti, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka būtų vykdoma energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė
Uždavinys: Vykdyti nuolatinę ir teisėtą valstybinę energetikos objektų ir energetikos įrenginių kontrolę ir užtikrinti vartotojų teisėtų interesų tenkinimą
Priemonė: Teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu vykdyti energetikos objektų ir energetikos įrenginių patikrinimus, tirti jų darbo sutrikimus, vykdyti prevencinį darbą
3 lentelė. Programų tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės
Vertinimo
kriterijaus kodas Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai
Vertinimo kriterijų reikšmės
Faktinės 2018 metų 2019 metų 2020 metų
Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos ministerijos programa
1-ajam programos tikslui: Formuoti Lietuvos energetikos politiką ir užtikrinti veiksmingą jos
įgyvendinimą
R-01.01-01-01 Patvirtinta Nacionalinė energetikos nepriklausomybės strategija, vienetais - 1 - -
R-01.01-01-02 Patvirtintas Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos priemonių įgyvendinimo planas,
vienetais - 1 - -
1-ajam tikslo uždaviniui: Užtikrinti teisės aktais Energetikos ministerijai pavestų energetikos
srities valstybės valdymo funkcijų vykdymą
P-01.01-01-01-01 Laiku įgyvendintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmų dalis,
procentais
81,8
(2017 m.) 100 100 100
2-ajam tikslo uždaviniui: Atstovauti Lietuvos energetikos politikos interesams ES institucijose ir
tarptautinėse organizacijose formuojant ir įgyvendinant Lietuvos ir ES energetikos politiką
P-01.01-01-02-01
Specialiųjų atašė pareigybių skaičius, vienetais
5
(2017 m.) 5 5 5
3-iajam tikslo uždaviniui: Įgyvendinti Lietuvos branduolinės energetikos politiką ir atstovauti jai
tarptautinėse organizacijose
P-01.01-01-03-01 Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos priemonių įgyvendinimas, procentais 96
(2017 m.) 100 100 100
2-ajam programos tikslui: Sujungti Lietuvos energetines sistemas su Europos Sąjungos
sistemomis
R-01.01-02-01 Įgyvendinta sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais (KET) projekto dalis, proc. 30
(2017 m.) 35 40 45
R-01.01-02-02 Naudodamiesi suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra Lietuvoje, gamtinių dujų tiekimą
vykdo tarpusavyje nesusiję šaltiniai, vienetais
4
(2017 m.) ≥1 ≥1 ≥1
R-01.01-02-03 Herfindahl-Hirschman energijos indeksas14 Lietuvos didmeninėje elektros energijos rinkoje 202215
(2017 m.) 2800 2800 2800
R-01.01-02-04 Herfindahl-Hirschman* energijos indeksas Lietuvos gamtinių dujų rinkoje 5050
(2016 m.) 5000 5000 5000
14 Herfindahl-Hirschman (HHI) indeksas parodo energijos importo šaltinių koncentracijos laipsnį, lyginant su visu energijos importu. Šis indeksas gali būti apskaičiuojamas skirtingoms
energijos rūšims (elektrai, dujoms ir pan.). 15 Preliminarūs VKEKK duomenys.
46
Vertinimo
kriterijaus kodas Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai
Vertinimo kriterijų reikšmės
Faktinės 2018 metų 2019 metų 2020 metų
R-01.01-02-05
Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos
sumažinimas, proc.
- - - 40
1-ajam tikslo uždaviniui: Užtikrinti strateginių energetikos projektų įgyvendinimą
P-01.01-02-01-01 Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties projekto įgyvendinimas, proc. 15
(2017 m.) 37 65 86
P-01.01-02-01-02 Elektros jungties su Švedija projekto įgyvendinimas, proc. 1
(2017 m.) 9 18 27
3-iajam programos tikslui: Siekti darnios energetikos sektoriaus plėtros
R-01.01-03-01 Prijungimo prie skirstomųjų dujų tinklų trukmė (k. d.) 146
(2017 m.) 100 70 50
R-01.01-03-02 Pozicija pagal „Doing Business“ prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį
33
(2017 m.
paskelbimas)
35 25 20
R-01.01-03-03 Pirminės energijos vartojimo intensyvumas, tonų naftos ekvivalento vienam realiam BVP vienetui 190
(2017 m.) 82,5 82 81,5
R-01.01-03-04 Galutinės energijos vartojimo intensyvumas, tonų naftos ekvivalento vienam realiam BVP vienetui 132
(2017 m.) 66,5 66 65,5
R-01.01-03-05 Sunaudotos galutinės energijos kiekio sumažėjimas kultūros viešųjų paslaugų pastatuose, kuriuose
R-01.01-03-06 Sutaupytas galutinės energijos kiekis centrinės valdžios viešuosiuose pastatuose, GWh 0
(2017 m.) 20 25 30
R-01.01-03-07 Galutinės energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas, palyginti su 2010 metais, procentais 32,5
(2017 m.) 11 11,5 12
1-ajam tikslo uždaviniui: Didinti energijos gamybos, energijos išteklių ir energijos vartojimo
efektyvumą bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą
P-01.01-03-01-01 Energetikos agentūros veiklos plano priemonių įgyvendinimas, procentais 100
(2017 m.) 100 100 100
P-01.01-03-01-02 Sutaupytas suminis galutinės energijos kiekis nuo 2013 m., GWh 1052
(2017 m.) 500 520 850
P-01.01-03-01-03 Gaminančių vartotojų dalis, palyginti su visų vartotojų skaičiumi, proc. 0,03
(2017 m.) 0,5 1 2
P-01.01-03-01-04 Energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių ir vietinės energijos gamybos pajėgumų padidėjimas,
MW
24,03
(2017 m.) 20 50 360
P-01.01-03-01-05
Centralizuoto aprūpinimo šiluma, įmonėse, dalyvaujančiose Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais
taršos leidimais sistemoje, centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos
išteklių, dalis, procentais per metus
68,6
(2017 m.) 65 65 65
47
Vertinimo
kriterijaus kodas Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai
Vertinimo kriterijų reikšmės
Faktinės 2018 metų 2019 metų 2020 metų
P-01.01-03-01-06 Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis, palyginti su bendru šalies
elektros energijos suvartojimu, procentais per metus
16,82
(2016 m.) 16 19 21
P-01.01-03-01-07 Įrengtų naujų ir (arba) atnaujintų transformatorių pastočių ir (arba) skirstyklų, skaičius, vienetais per
metus
0
(2017 m.) 6 9 9
P-01.01-03-01-08 Bendro transporto kuro balanso dalis, kurią sudaro biodegalai, ne mažiau kaip, procentais 3,63
(2016 m.) 5,3 7,0 8,0
P-01.01-03-01-09 Įgyvendintų priemonių, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo didinimu namų ūkio ir paslaugų
sektoriuose, skaičius, vienetais
7
(2016 m.) 7 8 9
P-01.01-03-01-10 Energijos taupymo požiūriu atnaujintų viešosios paskirties pastatų skaičius nuo 2008 metų,
kaupiamaisiais vienetais
4
(2015 m.) 5 30 30
P-01.01-03-01-11 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas per metus, keičiant iškastinį kurą naudojančius katilus
į AEI naudojančius katilus (tonų CO2)
0
(2017 m.) 0 0 78,000
P-01.01-03-01-12 Sunaudotos galutinės energijos kiekio sumažėjimas viešųjų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų
pastatuose, kuriuose įgyvendintos energinio efektyvumo priemonės, kaupiamaisiais procentais
0
(2017 m.) 20 30 30
4-iajam programos tikslui: Užtikrinti, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje teisės aktų
nustatyta tvarka būtų vykdoma energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė
R-01.01-04-01
Rizikingiausių energetikos objektų ir įrenginių patikrinimų dalies, palyginti su visais patikrinimais,
procentais
39,78 (padidinto
ir vidutinio
rizikingumo)
(2017 m.)
19 25 27
R-01.01-04-02 Patikrinimų, atliktų naudojant kontrolinius atskirų energetikos sektorių patikrinimų klausimynus,
dalies, palyginti su visais patikrinimais, procentais
86,86
(2017 m.) 80 82 84
R-01.01-04-03 Viešųjų ir administracinių paslaugų, teikiamų 3-u ar aukščiausiu 4-u perkėlimo į elektroninę erdvę
brandos lygiu, dalis nuo visų VEI teikiamų paslaugų, procentais
60
(2017 m.) 3716 39 40
1-ajam tikslo uždaviniui: Vykdyti nuolatinę ir teisėtą valstybinę energetikos objektų ir
energetikos įrenginių kontrolę ir užtikrinti vartotojų teisėtų interesų tenkinimą
P-01.01-04-01-01 Regionuose suteiktų viešųjų konsultacijų, tobulinant energetikos srities kompetenciją, energijos
vartotojams, energetikos įmonėms, verslo asociacijoms ar savivaldybėms, skaičius, skaičius, vnt.
24
(2017 m.) 12 12 12
P-01.01-04-01-02 Patikrintų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų dėl jų atitikties nustatytiems
reikalavimams skaičius, vnt.
4031
(2017 m.) 5000 5000 5000
P-01.01-04-01-03 Energetikos įrenginiuose įvykusių avarijų ir jų darbo sutrikimų, nelaimingų atsitikimų buityje
ištyrimų dalis, procentais
100
(2017 m.) 100 100 100
16 toks rezultatas pasiektas kartu su išduotų pažymų, atlikus naujai sumontuotų ar rekonstruotų energetikos objektų ir įrenginių techninės būklės patikrinimą, skaičiumi. Kadangi naujai sumontuotų įrenginių techninės
būklės patikrinimų planuojama atsisakyti nuo 2018-11-01, todėl ir siekiamo rezultato 2018 m. vertinimo kriterijaus reikšmė planuojama mažesnė.
48
Vertinimo
kriterijaus kodas Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai
Vertinimo kriterijų reikšmės
Faktinės 2018 metų 2019 metų 2020 metų
P-01.01-04-01-04 Energijos išteklių valstybės ir rezervinių atsargų tikrinimų skaičius, vnt. 88
(2017 m.) 80 80 80
P-01.01-04-01-05
Pagal VEI kompetenciją laiku išnagrinėtų asmenų skundų, prašymų ir ginčų skaičius, vnt. 217 (iš jų:
skundų – 175;
ginčų - 42)
(2017 m.)
630 620 610
P-01.01-04-01-06 Išduotų pažymų, atlikus naujai sumontuotų ar rekonstruotų energetikos objektų ir įrenginių techninės
būklės patikrinimą, skaičius vnt.
41 058
(2017 m.) 20 000 140017 140018
P-01.01-04-01-07 Nepriklausomų teikiamų atitikties tikrinimo paslaugų kokybės patikrinimų dalis, palyginti su visais
patikrinimais, procentais
10
(2017 m.) 12 13 14
P-01.01-04-01-08 Įvertintų pastatų šildymo ir oro kondicionavimo sistemų naudotojų anketų dalis, palyginti su visomis
pateiktomis naudotojų anketomis, procentais
100
(2017 m.) 100 100 100
P-01.01-04-01-09 Laiku išnagrinėtų fizinių ir juridinių asmenų prašymų išduoti leidimą veiklai elektros energetikos
sektoriuje dalis nuo visų VEI pateiktų prašymų išduoti leidimus, procentais
96
(2017 m.) 100 100 100
P-01.01-04-01-10
Laiku Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai pateiktų siūlymų dėl atsinaujinančiųjų išteklių
energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestacijai dalis nuo visų VEI
siūlymų, procentais
0
(2017 m.) 100 100 100
P-01.01-04-01-11 Sukurtas vieningos (nacionalinės) energetikos darbuotojų sertifikavimo schemos projektas ir
P-01.01-04-01-12 Ūkio subjektų pateiktų ir VEI specialistų išanalizuotų deklaracijų dalis, palyginti su visomis VEI
pateiktomis deklaracijomis, procentais
99,89
(2017 m.) 100 100 100
Valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programa
1-ajam programos tikslui: Kaupti naftos produktų valstybės atsargas, įgyvendinant ES ir
nacionalinės teisės reikalavimus
R-01.87-01-01 Įpareigojimo valstybės lėšomis sukaupti ir išlaikyti naftos produktų valstybės atsargas ne mažiau kaip
30 dienų vykdymas, procentais
100
(2017 m.) 100 100 100
1-ajam tikslo uždaviniui: Tvarkyti sukauptas naftos produktų valstybės atsargas
P-01.87-01-01-01
Įpareigojimo valstybės lėšomis sukaupti ir išlaikyti ne mažiau kaip 30-ties dienų poreikį atitinkančių
naftos produktų valstybės atsargas vykdymas, procentais
100
(2017 m.) 100 100 100
17 Jeigu siekiant pagerinti Pasaulinio banko tyrimo „Doing Business“ prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį, nuo 2019 m. bus atsisakyta naujai sumontuotų įrenginių techninės būklės patikrinimų dalies ir VEI
pažymų išdavimo elektros sektoriuje. 18 Taip pat.
49
Vertinimo
kriterijaus kodas Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai
Vertinimo kriterijų reikšmės
Faktinės 2018 metų 2019 metų 2020 metų
Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa
1-ajam programos tikslui: Užtikrinti saugų Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo ir
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo procesą bei didinti energijos efektyvumą Ignalinos AE regione
R-72.10-01-01
Ignalinos programos lėšomis finansuojamo VĮ Ignalinos AE darbo užmokesčio fondo sumažinimas,
palyginti su Galutinio Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo plano darbo užmokesčio fondu,
procentais
90
(2017 m.) 83 81 80
R-72.10-01-02 Ignalinos atominės elektrinės energijos išteklių (elektros ir šilumos) kiekio sunaudojimas, palyginti su
2016 m., procentais
97,7
(2017 m.) 92,4 89 85
R-72.10-01-03
Panaudota Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo lėšų dalis skaičiuojant nuo bendros planuojamos
Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo vertės (neatsižvelgiant į infliaciją ir nenumatytas
aplinkybes), procentais
42,5
(2017 m.) 46,6 49,9 53,5
R-72.10-01-04 Pasiekti Ignalinos AE vykdomų projektų įgyvendinimo rodikliai, procentais 71
(2017 m.) 100 100 100
1-ajam tikslo uždaviniui: Įgyvendinti Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų
atliekų tvarkymo projektus pagal patvirtintą planą bei įgyvendinti energijos efektyvumo
didinimo priemones Ignalinos AE regione
P-72.10-01-01-01 Gautos Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų licencijos ir (arba) leidimai, vienetais 4
(2017 m.) 3 4 1
P-72.10-01-01-02 Išmontuotos Ignalinos AE pirmojo ir antrojo reaktorių blokų įrangos kiekis, (pirmojo bloko A1, G1 ir
D1 pastatuose, antrojo bloko G2 ir saugomos zonos pastatuose), tonomis
6 762
(2017 m.) 4 339 5 016 6 218
Atkreiptinas dėmesys, kad tarpinstitucinių veiklos planų rodikliai, kuriuos įgyvendina ir kitos ministerijos, nėra įtraukti. Duomenys apie rodiklius yra teikiami
tarpinstitucinių veiklos planų koordinatoriams.
50
4. SUVESTINĖ INFORMACIJA
4 lentelė. 2018 metų pareigybių skaičius pagal institucijas ir pareigybių grupes (tūkst. Eur)
Eil. Nr. Institucijos pavadinimas
Pareigybių skaičius (vienetais)
Pareigybių
skaičius iš
viso
Išlaidos darbo
užmokesčiui
Institucijos/įstaigos vadovai
ir pavaduotojai (ministras,
viceministrai, kancleris,
ministro patarėjas)
Kitų padalinių vadovai ir
pavaduotojai
(skyrių vedėjai, vedėjų
pavaduotojai)
Specialistai/
neturintys pavaldžių asmenų
ir kiti
(įskaitant spec. atašė, jų
pavaduotojus ir padėjėjus)
iš viso iš jų valstybės
tarnautojai iš viso
iš jų
valstybės
tarnautojai
iš viso
iš jų
valstybės
tarnautojai
1. Energetikos ministerija
Išlaidos darbo užmokesčiui
7 6 17 17 75 61 99
2 961
228 178 334 334 1065 874 1 637
2.
Valstybinė energetikos inspekcija prie
Energetikos ministerijos
Išlaidos darbo užmokesčiui
1 1 13 13 90 76 104
29,2 29,2 248,5 248,5 1 046,3 906,4 1 324
51
5 lentelė. 2018-2020 metų valstybės investicijų projektai ir asignavimai
19 Įgyvendinimo termino pabaiga nurodyta 2026 m., atitinka 2014–2020 m. finansinės perspektyvos Europos Sąjungos paramos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui
laikotarpį. 20 Europos Sąjungos lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos, turėjusios investicinę klasifikaciją, yra išmokėtos iš Ūkio ministerijos (iki 2009 m.) ir Energetikos ministerijos (nuo 2009 m.)
asignavimų.
52
6 lentelė. Valstybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai
Eil.
Nr.
Valstybės valdomos
įmonės pavadinimas Rodiklio pavadinimas
Planuojamos rodiklių reikšmės
2018 metais 2019 metais 2020 metais
1. AB Klaipėdos nafta Vidutinė siektina metinė nuosavo kapitalo kaina, proc. > 5 > 5 > 5
2. UAB „EPSO-G“ Bendrovės nuosavo kapitalo grąža, proc. > 7 > 9 >10
Grupės nuosavo kapitalo grąža, proc. > 9 > 9 > 7
3. VĮ Energetikos agentūra Energetikos agentūros veiklos plano priemonių įgyvendinimas, proc. 100 100 100
4. VĮ Radioaktyviųjų atliekų
tvarkymo agentūra
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros metinės veiklos programos priemonių,
susijusių su smulkiaisiais radioaktyviųjų atliekų darytojais, įgyvendinimas proc. 100 100 100