„Lietuvos energijos“ grupės KORPORATYVINĖS …

„Lietuvos energijos“ grupės KORPORATYVINĖS

ATSAKOMYBĖS ATASKAITA

2015 m.

2

3

Turinys

3

POŽIŪRIS IR VEIKLOS APŽVALGA

SVARBIAUSIOS SRITYS

Vadovo žodis / 4 psl.

Grupės korporatyvinės socialinės atsakomybės principai / 6 psl.Mūsų atsakingos veiklos politika, jos supratimas ir vertinimas bei svarbiausi iššūkiai ir sritys, kuriose veikiame siekdami užtikrinti ilgalaikę verslo ir visuomenės pažangą.

Apie organizaciją / 10 psl.Kas esame: grupės įmonės, pagrindinė veikla, grupės korporatyvinio valdymo struktūra, rizikų valdymas ir pagrindiniai veiklos rodikliai.

Darbuotojai ir žmogaus teisų apsauga / 15 psl.Mūsų požiūris į žmogiškųjų išteklių valdymą, įskaitant darbo ir žmogaus teisių užtikrinimą, darbų sau-gos ir sveikatos politiką ir naują organizacinę kultūrą, grįstą asmeninės atsakomybės principu.

Aplinkosauga / 21 psl.Mūsų veikla, siekianti tausoti išteklius ir skatinanti atsinaujinančius šaltinius, energijos ino-vacijas ir tausojančius sprendimus, mažinanti poveikį aplinkai bei atsakinga plėtra.

Antikorupcinė veikla / 29 psl.Požiūris į skaidrumą ir antikorupcijos politiką, jos diegimą grupės įmonėse bei žingsniai, siekiant užtikrinti skaidrumą pirkimuose ir verslo aplinkoje.

Atsakomybė rinkoje / 33 psl.Mūsų veikla, siekiant didinti vertę klientams, šalies patrauklumą investicijoms, gerinti sąlygas ir verslo aplinką, didinti šalies energetinę nepriklausomybę.

Ryšiai su bendruomenėmis / 37 psl.Mūsų ryšiai su vietos bendruomenėmis, parama, tyrimai ir bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis ener-getikos iššūkiams spręsti, paramos fondo veikla, ilgalaikės iniciatyvos visuomenės edukacijai ir saugumui.

4

„Lietuvos energijos“ grupės atsakingos veiklos ataskaita – natūrali mūsų įmonių vystymosi dalis, parodanti pasirinktą tvaraus augimo kryptį.

Suprasdami vykdomų veiklų reikšmę visuomenei, rinkai ir aplinkai, savo žingsnius planuojame itin atidžiai ir atsakingai. Mūsų valdoma energija kuria didžiulę vertę: gerina gyvenimo sąlygas, didina pajėgumus ir našumą, saugo gyvybes – siekiame, kad ji būtų saugi, tvari, atsakingai gaminama ir tiekiama, o jos vartotojai, svarbiausia mūsų suinteresuotųjų grupė, pasikeitimus jaustų tik gerėjančia kokybe. Tikime, kad pastaraisiais metais vykdomi pokyčiai atvers naują puslapį šalies energetikoje.

Pirmiausia, griaudami mitą, kad valstybės valdomos įmonės (VVĮ) veikia neefektyviai, pasiekėme istorinių rezultatų ir uždirbome rekordinę grąžą savo akcininkui – valstybei. Tai ne trumpalaikis efektas, o nuosekliai, finansiškai tvariai suplanuotų žingsnių rezultatas, kurio siekėme koncentruodami teikiamas paslaugas, atsakingai ir šeimininkiškai tvarkydami savo ūkį.

Išgryninta vertės grandinė ir efektyvumas veikloje – mūsų pagrindinė ekonominė atsakomybė, kurios rezultatai teigiamai veikia mūsų vartotojus ir kuria patrauklią investicinę aplinką šalyje. Sėkminga finansinė veikla skatina mus dalintis: grupės paramos fondas 2015 metais skyrė per 0,585 mln. Eur paramos bendruomenių projektams ir veikloms nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu socialinėse, švietimo, meno, sporto, kultūros ir mokslo srityse.

Aplinkos apsauga – vienas svarbiausių aspektų energetikos sektoriuje visame pasaulyje. Gaminant, skirstant ar parduodant energiją, mums svarbu rūpintis ir tuo, kad ji būtų naudojama efektyviai. Tai itin svarbi mūsų aplinkosauginės atsakomybės dalis. Globalūs klimato kaitos iššūkiai planuojant plėtrą skatina atsižvelgti ir į aktualias socialines-aplinkosaugines problemas ir ieškoti naujų sprendimų.

Gaminame sertifikuotą atsinaujinančių šaltinių energiją – hidroenergiją, o vėjo energetiką 2015 m.

Vadovo žodis

5

pasirinkome kaip savo ateities plėtros kryptį ir šiuo metu jau esame 42 MW galios pajėgumų vėjų parkų šeimininkai. Tai ir atsinaujinantys ištekliai, ir energijos šaltinių diversifikavimas – vienas mūsų strateginių tikslų.

2015 metais startavome su dviem šaliai svarbiais ekonominiais projektais – statysime dvi modernias, atliekas ir biokurą naudojančias, didelio efektyvumo kogeneracines jėgaines didžiausiuose Lietuvos miestuose. Tai bus papildomi vietiniai elektros energijos ir šilumos gamybos šaltiniai, drauge sprendžiantys ir miestų atliekų tvarkymo bei taršos mažinimo problemas.

Jausdami augantį poreikį, 2015 metais pasirengėme ir jau turime ESCO modelio principu veikiančią energetinio efektyvumo ir energijos taupymo sprendimų įmonę „Energijos sprendimų centras“, kurios veikla leidžia pasiekti didžiausio energijos sutaupymų efekto be didelių pradinių investicijų.

Pokyčius vykdome nuolatos siekdami kurti vertę. 2015 metais centralizavome klientų aptarnavimą ir sujungėme giminingas veiklas: paskaičiavome, kad jie leis mūsų klientams ir akcininkams (valstybei) iki 2020 metų sutaupyti iki 64 mln. eurų. Žvelgėme toliau, į priekį: išgryninta vertės grandinė ir efektyvesnė, dinamiškesnė struktūra bei sutelktos kompetencijos leis mums kokybiškiau aptarnauti klientus ir ateityje kurti naujas paslaugas, lanksčiau prisitaikyti prie rinkos poreikių.

Kaip stambi, o ypač, kaip VVĮ grupė, daug dėmesio skiriame savo veiklos skaidrumui. Vienas esminių kokybinių šuolių mūsų veikloje buvo Korporatyvinio valdymo gairių įdiegimas, tapęs mūsų veiklos pagrindu. Šioje veikloje vadovavomės pažangiausia tarptautine ir nacionaline praktika, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis,

NASDAQ valdymo kodeksu, „Baltic Institute of Corporate Governance“ (BICG) gairėmis VVĮ.

Skaidrumas yra vienas didžiausių mūsų veiklos valdymo prioritetų. EBPO, įvertinusi Lietuvos VVĮ sektorių, „Lietuvos energijos“ grupę išskyrė – paminėjo kaip valdomą skaidriai: su smulkiaisiais akcininkais ir investuotojais besidalinančią informacija apie planuojamus pokyčius valdyme bei turinčia Skyrimo ir atlygio, Audito bei Rizikų valdymo priežiūros komitetus.

Mūsų grupės veiklą stebinčio ir prižiūrinčio Valdymo koordinavimo centro (VKC) ataskaitose jau dvejus metus iš eilės buvome pripažinti geriausiai valdoma VVĮ. 10 balų – taip VKC yra įvertinusi mūsų grupės veiklos strategiją.

2015 metais „Transparency International“ paskelbė „Lietuvos energiją“ kaip vieną iš dviejų geriausiai viešai atsiskaitančių didžiųjų įmonių Lietuvoje: buvome įvertinti už sumokamų mokesčių ir investicijų atskleidimus, įgyvendinamas antikorupcines priemones bei įmonės organizacinį skaidrumą.

Tokie vietinių ir tarptautinių institucijų įvertinimai skatina mus ir toliau tobulinti valdymo standartus, stiprinti skaidrumo diegimą rinkoje bei didinti savo atskaitingumą visuomenei.

Visų šių nuoseklių veiksmų dalis yra ir atsakingos veiklos ataskaita. Susipažinkite, kokios pažangos mums pavyko pasiekti 2015 metais.

Pagarbiai Dr. Dalius MISIŪNAS,

Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius

6

Apie ataskaitą

Būdami viena didžiausių energetikos grupių Baltijos šalyse, šią ataskaitą parengėme siekdami parodyti, kaip atsakingo verslo požiūris bei korporatyvinio valdymo principai atsispindi mūsų kasdienėse veiklose, ateities planuose ir besikeičiančioje aplinkoje, nuolat augant energetikos sektoriaus iššūkiams.

Ši ataskaita parengta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio susitarimo“ (angl. Global Compact) principus bei vertinant savo veiklą „Pasaulinių darnaus vystymosi tikslų“ (angl. Sustainable Development Goals, SDG) kontekste.

Vertybinių popierių biržoje „Nasdaq“ listinguojamos grupės įmonės (LESTO, dabartinis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) teikia ir atskiras Socialinės atsakomybės ataskaitas, kurias, pagal narystės įsipareigojimus JT „Pasauliniame susitarime“, skelbia ir www.globalcompact.lt. ESO ataskaita rengiama vadovaujantis „Global Reporting Initiative“ (GRI) gairėmis, LEG – JT „Pasaulinio susitarimo“ principais).

„Pasaulinio susitarimo“ principai lydi „Lietuvos energiją“ jau beveik 10 metų – nuo tada, kai už 2006 m. buvo parengta pirmoji tuometinės akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ Socialinės atsakomybės ataskaita. Nuo to laiko energetikos sektorius pasikeitė neatpažįstamai

– struktūros, kokybės, valdymo, skaidrumo reikalavimų prasme, be to, buvo pradėta vykdyti dujų skirstymo funkcija. Trečiasis Europos Sąjungos energetikos paketas išskaidė energijos išteklių grandinę (teikimą, perdavimą ir skirstymą), dėl to „Lietuvos energijos“ grupės įmonės valdo ir prižiūri elektros gamybos įmones ir visą šalį apimančius elektros ir dujų skirstomuosius tinklus, aptarnaudamos per 1,6 mln. elektros vartotojų ir per 570 tūkst. dujų vartotojų, o elektros ir dujų perdavimo tinklu Lietuvoje rūpinasi įmonių grupė „Epso-G“.

Šioje ataskaitoje pristatome 2015 metų „Lietuvos energijos“ grupės įmonių veiklas (gamybos, prekybos ir tiekimo, skirstymo bei klientų aptarnavimo). Ankstesnės mūsų ataskaitos skelbtos kaip „Metinių ataskaitų“ dalis. Ataskaita pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis ir skelbiama tinklalapyje www.le.lt bei grupės įmonių interneto svetainėse, kad būtų lengvai pasiekiama mūsų suinteresuotiesiems. Ataskaita nėra audituota ar peržiūrėta trečiųjų šalių.

Grupės įmonės ESO (buv. LESTO) ir „Lietuvos energijos gamyba“ yra JT „Pasaulinio susitarimo“ nariai. ESO yra Lietuvos atsakingo verslo asociacijos LAVA narė, dalyvauja Valdybos veikloje. LAVA Lietuvoje atstovauja JT „Pasaulinį susitarimą“.

Pristatome Jums „Lietuvos energijos“ įmonių grupės korporatyvinės socialinės atsakomybės ataskaitą, apžvelgdami svarbiausias veiklas 2015 metais.

Kasmet siekiame, kad mūsų atskaitomybė tobulėtų, todėl būsime labai dėkingi už Jūsų pastabas ir pasiūlymus. Juos prašytume pateikti adresu [email protected]. Dėkojame!

Grupės korporatyvinės socialinės atsakomybės principai„Lietuvos energijos“ grupė savo veikloje vadovaujasi JT „Pasaulinio susitarimo“ principais, apibrėžiančiais verslo atsakomybę žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir kovos su korupcija srityse bei siekia mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, bendruomenei, kitiems verslams ir bendromis pastangomis dalyvauti ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos problemų sprendime, prisidėti prie visuomenės raidos ir ekonomikos augimo.

JT inicijuotas „Pasaulinis susitarimas“ yra didžiausia savanoriška verslo atsakomybės iniciatyva, kurioje dalyvauja ne tik verslo įmonės, bet ir kitos organizacijos, profsąjungos, viešojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės organizacijos 145 pasaulio šalyse.

Šio tarptautinio susitarimo siekis – padėti organizacijoms taikyti susitarimo principus organizacijų veiklos strategijose, skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp įvairių sektorių, valstybėje ir už jos ribų, siekiant universalių pasaulio plėtros tikslų.

„Pasaulinis susitarimas“ remiasi žmogaus teisių, darbo jėgos ir aplinkosaugos principais, įtvirtintais šiuose tarptautiniuose dokumentuose:

• Visuotinė žmogaus teisių deklaracija;• Tarptautinės darbo organizacijos deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe;• Rio de Žaneiro deklaracija dėl aplinkosaugos ir plėtros;• Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją.

Apie „Pasaulinį susitarimą“

Žmogaus teisės1 principas. Siekti, kad verslo organizacijos remtų ir gerbtų tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos sferoje.

2 principas. Užtikrinti, kad jos pačios neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų.

Darbuotojų teisės3 principas. Siekti, kad verslo organizacijos remtų asociacijų laisvę ir pripažintų teisę į veiksmingas bendras derybas.

4 principas. Siekti panaikinti bet kokį privalomąjį ar priverstinį darbą.

5 principas. Siekti panaikinti vaikų darbą.

6 principas. Siekti panaikinti diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu ir profesija.

Aplinkos apsauga7 principas. Siekti, kad verslo organizacijos remtų prevencines programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą.

8 principas. Imtųsi iniciatyvų aplinkosauginei atsakomybei didinti.

9 principas. Skatintų aplinkai palankių technologijų vystymąsi ir paplitimą.

Kova su korupcija10 principas. Verslo organizacijos turi kovoti prieš visas korupcijos formas (tarp jų – papirkinėjimą ir kyšininkavimą).

principų:

10

7

8

Ši vertė suprantama kaip tvarus balansas tarp trijų elementų: turto grąžos, konkurencingumo didinimo ir atsakomybės darbuotojų, visuomenės ir aplinkos atžvilgiu.

Grupės turto grąža auginama vykdant plėtrą: diversifikuojant veiklą, plėtojant nau-jus ekonomiškai pagrįstus projektus ir veiklas, kasdien veikiant efektyviai.

Prie ūkio konkurencingumo didinimo grupė prisideda užtikrindama stabi-lų elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimą, kurdama naujus produktus, ska-tindama racionalų elektros energijos ir gamtinių dujų vartojimą.

Grupė prisiima atsakomybę prieš visuomenę ir darbuotojus, proaktyviai įgyvendi-na aplinkosaugos reikalavimus, užtikrina kompetencijų tęstinumą ir augimą.

„Lietuvos energijos“ grupės atsakingos veiklos politika

„Lietuvos energija“ savanoriškai siekia užtikrinti ilgalaikę verslo ir visuomenės pažangą, prisidėti prie visuomenės socialinės raidos ir gerovės kūrimo. Pagrindinis „Lietuvos energijos“ grupės strategijos tikslas – iki 2020 metų grupės vertę padidinti du kartus ir tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse.

Atsakingoje veikloje „Lietuvos energijos“ grupė vadovaujasi Valdybos patvirtinta įmonių grupės Socialinės atsakomybės politika.

Šiame dokumente apibrėžiamos bendros atsakingos veiklos kryptys ir nuostatos, kuriomis vadovaujantis kuriama socialiai atsakingo ir darniai vystomo įmonių grupės verslo kultūra bei praktika. Politika galioja visoms grupės įmonėms.

9

Aplinkos apsauga Savo veikloje grupė siekia naudoti pažangias priemones, geriausias prieinamas technologijas bei procesus, padedančius mažinti poveikį aplinkai, skatinti racionalų išteklių valdymą ir naudojimą, mažinti sąnaudas ir atliekas, o plėtrą planuoti atsižvelgiant į galimo poveikio aplinkai aspektus. Grupės įmonės taip pat vykdo visuomenės švietimo iniciatyvas, skatinančias atsakingą, racionalų ir tausojantį energijos vartojimą, didinančias energetinį efektyvumą.

SaugumasSaugumo užtikinimas veikloje – vienas svarbiausių „Lietuvos energijos“ grupės prioritetų. Energetikos sektoriaus darbų saugai užtikrinti grupėje galioja „Darbuotojų saugos ir sveikatos politika“. Aukščiausio lygmens vadovai yra atsakingi už saugią ir sveiką darbo aplinką, daug dėmesio skiriama rangovų darbo standartams. Rūpinamasi vartotojų švietimu apie saugų ir atsakingą elgesį su elektra ir dujomis.

Pilietiškumas ir atsakomybė rinkojeSvarbiu atsakingos veiklos prioritetu „Lietuvos energija“ laiko ir savo įmonių grupės socialinį-ekonominį poveikį, atsakingą veiklą rinkoje, skaidrumą bei ryšius su bendruomenėmis, kuriose veikia.

Svarbiausi iššūkiai

„Lietuvos energijos“ grupės atsakingos veiklos modelis įgyvendinamas per nuoseklią veiklą šiose srityse:

Santykiai su darbuotojais Žmogaus teisių apsauga, darbo vietos kokybė, lygios galimybės

Skaidri veikla rinkoje Antikorupcija, produkto atsakomybė, vertė klientams, ryšiai su investuotojais

Aplinkosauga Atsargumo priemonės, atsakinga veikla, technologijos

Ryšiai su bendruomenėmis Partnerystė, bendradarbiavimas, parama

10

Korporatyvinio valdymo tikslas – pasiekti sinergijos efektą suderinant skirtingas grupės įmonių veiklas.

Apie organizaciją

Trumpai – kas esame

„Lietuvos energijos“ grupė yra viena didžiausių valstybės valdomų (VVĮ) energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse. 100 proc. grupės akcijų priklauso Lietuvos valstybei. Akcininko teises ir pareigas įgyvendina LR finansų ministerija, kuri 2013 metais patvirtino energetikos įmonių grupės valdymo modelį – korporatyvinio valdymo gaires, tapusias „Lietuvos energijos“ grupės veiklos pagrindu.

Korporatyvinio valdymo tikslas – pasiekti sinergijos efektą suderinant skirtingas grupės įmonių veiklas ir nukreipiant jas į grupės bendrų tikslų siekimą. Lietuvoje VVĮ veiklą prižiūrintis Valdymo koordinavimo centras 2015 m. spalio 19 d. „Lietuvos energijos“ grupę pripažino geriausiai 2014 m. valdoma valstybės kapitalo įmone, itin palankiai įvertinęs skaidrumą ir valdymą.

Pagrindinė veikla Pagrindinė grupės veikla apima elektros ir šilumos energijos gamybą, tiekimą, elektros energijos prekybą ir skirstymą, prekybą gamtinėmis dujomis ir jų skirstymą bei tiekimą, taip pat elektros energetikos ūkio aptarnavimą ir vystymą.

Patronuojanti grupės įmonė – „Lietuvos energija“, UAB – yra atsakinga už grupės veiklos valdymą ir koordinavimą, efektyvumo didinimą, nustato veiklos gaires bei taisykles ir koordinuoja veiklą gamybos, komercijos, finansų, teisės, strategijos ir plėtros, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, audito, technologijų, komunikacijos ir kitose srityse.

„Lietuvos energijos“ grupė įgyvendina strateginę reikšmę turinčius plėtros projektus ir Nacionalinės

energetikos strategijos tikslus. Per 5 300 darbuotojų turinti grupė valdo svarbiausius Lietuvos elektros energijos gamybos pajėgumus: visą šalies teritoriją apimantį elektros skirstomąjį tinklą bei eksploatuoja 8,5 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių, aptarnaudama daugiau kaip 1,6 mln. elektros vartotojų ir beveik 570 tūkst. dujų vartotojų visoje Lietuvoje.

Per 2015 m. buvo pagaminta 2,01 TWh ir klientams persiųsta 8,53 TWh elektros energijos, o skirstomaisiais dujotiekiais transportuota 657 mln. m3 gamtinių dujų.

2015 m. konsoliduotos grupės pajamos sudarė 1 095,8 mln. Eur, grupės EBITDA siekė 221,1 mln. Eur. Grynasis 2015 m. dvylikos mėnesių palyginamasis pelnas sudarė 127,9 mln. Eur.

MISIJA Tvarus vertės didinimas energetikoje, skatinant šalies ūkio ir visuomenės vystymąsi.

VIZIJA Tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse.

VERTYBĖS: Atsakomybė, Bendradarbiavimas, Rezultatas.

11

Grupės įmonės: struktūra ir valdymas 2015.12.31 2015 m. grupę sudarė „Lietuvos energija“, UAB bei 20 dukterinių įmonių (įskaitant grupės Paramos fondą), kurias Bendrovė tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja.

Valdymo struktūra:

„Lietuvos Energija“, UAB

AB LESTO

Geton Energy SIA

Geton Energy OU

NT Valdos UAB

UAB „Elektros tinklos

paslaugos“

UAB Verslo aptarnavimo

centras

UAB Technologijų ir inovacijų

centras

UAB „VAE SPB“

UAB Duomenų logistikos centras

UAB Vilniaus kogeneracinė

jėgainė

UAB LITGAS

UAB „Lietuvos dujų

tiekimas“

VšĮ Energetikų

mokymo centras

Energijostiekimas

UAB

UAB Kauno kogeneracinė

jėgainė

UAB „KaunoEnergetikosremontas“

UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“

AB „Lietuvos dujos“„Lietuvos energijos

gamyba“ AB

100% 100% 51% 50% 80% 100% 100%

100%100%100%100%100%100%67%

100% 100%

Stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai (iš jų 3 nepriklausomi). Valdybą sudaro 5 nariai (dirbantys įmonėje).

Įmonės vadovas yra valdybos pirmininkas.

Stebėtojų tarybą sudaro 3 nariai (iš jų 1 nepriklausomas). Valdybą sudaro 5 nariai (dirbantys įmonėje).

Įmonės vadovas yra valdybos pirmininkas.

Valdybą sudaro 3 nariai (2 akcininko ir 1 nepriklausomas).*Įmonės vadovas nėra valdybos pirmininkas.

Yra tik įmonės vadovas. Valdybos nesudaromos.

94,39% 96,64% 96,13%

* Valdybų struktūra kai kuriose įmonėse skiriasi: specialios paskirties bendrovėse iki aktyvios veiklos valdyba nėra sudaroma; aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių valdyba sudaroma užtikrinant visų akcininkų atstovavimą.

12

Pagrindiniai „Lietuvos energijos“ grupės veiklos rodikliai

2015 m. 2014 m.Pokytis (+/-)

mln. Eur %

Pajamos mln. EUR 1 095,8 972,7 123,1 12,7%

Elektros, dujų, kuro, ir susijusių

paslaugų pirkimų sąnaudosmln. EUR -774,0 -612,4 -161,6 26,4%

Veiklos sąnaudos (palyginamosios) mln. EUR -110,1 -119,2 9,2 -7,7%

EBITDA (2) mln. EUR 221,1 216,9 4,2 1,9%

Grynasis pelnas mln. EUR 55,3 -280,0 335,3

Grynasis pelnas (palyginamasis) mln. EUR 127,9 118,2 9,7 8,2%

Elektros energija

Pagaminta elektros energijos TWh 2,01 1,84 0,17 9,3%

Paskirstyta el. energijos vartotojams

vidutinės ir žemos įtampos tinklaisTWh 8,53 8,39 0,14 1,6%

Paskirstyta nepriklausomų tiekėjų vartotojams TWh 5,41 5,17 0,23 4,5%

Energijos tiekimo kokybės rodikliai

SAIDI, min. (be „force majeure“) min. 66,0 71,6 -5,53 -7,7%

SAIFI, vnt. (be „force majeure“) vnt. 0,84 0,90 -0,06 -7,0%

Technologinės sąnaudos skirstomajame tinkle % 6,76% 7,31% -0,01 -7,6%

Dujos

Paskirstytas dujų kiekis TWh 6,83 7,78 -0,95 -12,2%

Parduotas dujų kiekis TWh 14,76 8,31 6,45 77,6%

Dujų tiekimo kokybės rodikliai

SAIDI, min. (be „force majeure“) min. 0,25 1,67 -1,43

SAIFI, vnt. (be „force majeure“) vnt. 0,0033 0,0060 -0,027

SAIDI, SAIFI – esminiai energijos tiekimo kokybės rodikliai. Nevertinant stichinių reiškinių („force majeure“) poveikio, vidutinė neplanuotų energijos siuntimo nutraukimų trukmė 2015 m. vienam elektros vartotojui siekė 66 minutes (2014 m. – 71,6 min.), dujų siuntimo nutraukimų trukmė – 0,25 min. (2014 m. – 1,67 min.).

Mokesčiai 2015 metais „Lietuvos energijos“ grupė į valstybės biudžetą sumokėjo 167,9 mln. Eur mokesčių.

Investicijos Grupės investicijos 2015 m. sudarė 156,7 mln. Eur, t. y. +15,4 proc., arba +21 mln. Eur daugiau negu 2014 m. (135,8 mln. Eur). Daugiausia investicijų (66 proc.) buvo skirta elektros skirstomojo tinklo plėtrai ir palaikymui, ypač augo investicijos į elektros skirstomojo tinklo palaikymą (+21,1 mln. Eur), į dujų sistemų statybą (+7,3 mln. Eur) bei dujų sistemų rekonstrukciją (+6 mln. Eur).

Dividendai 2015 m. balandį už 2014 metus „Lietuvos energija“ valstybei skyrė 52,6 mln. Eur dividendų – daugiausiai iš visų VVĮ. 2015 m. buvo gautos rekordinės pajamos ir uždirbtas didžiausias grynasis pelnas iki šiol: tai galimybė į valstybės biudžetą išmokėti ir didžiausius dividendus – beveik 86 mln. Eur už visus 2015 metus.

13

Grupės valdymo struktūra „Lietuvos energijos“ valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir Valdyba, priežiūros organas – Stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba yra kolegialus grupės mastu veikiantis priežiūros organas, kurį 4 metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

Stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai: 4 fiziniai asmenys, atstovaujantys Finansų ministerijai, Energetikos ministerijai, Ūkio ministerijai, LR Vyriausybės kanceliarijai ir 3 nepriklausomi nariai. Stebėtojų taryba iš savo narių išrenka pirmininką.

Toks stebėtojų tarybos formavimo modelis atitinka korporatyvinio valdymo principus. 2015 metais nei vienas stebėtojų tarybos narys (taip pat ir Valdybos) nedalyvavo bendrovės ar grupės įmonių kapitale, o Stebėtojų tarybos pirmininku buvo išrinktas nepriklausomas narys.

Efektyviam funkcijų ir pareigų vykdymui Stebėtojų taryba sudaro komitetus, kurie jai teikia savo išvadas, nuomones, siūlymus.

Komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai, iš

kurių ne mažiau kaip vienas yra Stebėtojų tarybos narys ir ne mažiau kaip vienas – nepriklausomas narys.

„Lietuvos energijoje“ veikia šie Stebėtojų tarybos komitetai:

• Rizikų valdymo priežiūros komitetas – teikia išvadas ir siūlymus dėl valdymo ir kontrolės sistemos veikimo ir (ar) svarbiausių rizikos faktorių bei rizikos valdymo ar prevencinių priemonių įgyvendinimo;

• Audito komitetas – teikia išvadas ir siūlymus dėl audito ir kontrolės sistemos Grupėje veikimo;

• Skyrimo ir atlygio komitetas – teikia išvadas ir siūlymus dėl valdybos narių skyrimo, atšaukimo, skatinimo, veiklos vertinimo, taip pat bendros atlygio politikos formavimą įmonių Grupėje, atlygio dydžio ir sudėties nustatymą, skatinimo principus ir kt.

(Detali grupės valdymo ir priežiūros organų sudėtis, įskaitant išsilavinimą, amžių ir pan. – „Metinėje ataskaitoje 2015“, psl. 51-54).

„Lietuvos energijos“ valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir Valdyba, priežiūros organas – Stebėtojų taryba.

Rizikų valdymas Rizikų valdymui grupėje numatomi ir įgyvendinami priemonių planai, o galimų rizikų sąrašai peržiūrimi ir atnaujinami kartą per metus.

Grupėje apibrėžiamos 5 pagrindinės rizikos, aktualios kasdienėje kiekvieno darbuotojo veikloje: 1. Darbų saugos ir sveikatos2. Išorinio reguliavimo rizika 3. Rinkos pokyčių ir konkurencingumo

neužtikrinimo rizika4. Informacijos saugos 5. Projektų valdymo rizika

Rizikos vertinamos pagal pasireiškimo tikimybę ir tikėtiną rizikos poveikį (finansinę, poveikį žmonėms, reputacijai ir kt.).

Rizikų valdymui apibrėžtos trys vadinamosios gynybos linijos: 1) darbuotojai, kurių atsakomybė – nustatyti ir valdyti rizikas, 2) darbuotojai – atitikties, rizikos valdymo saugos ir prevencijos specialistai, kurių rolė – koordinuoti ir stebėti, padėti darbuotojams valdyti rizikas; 3) vidaus audito specialistai, kurie užtikrina ir vertina I ir II gynybos linijos efektyvumą.

14

Per 2015 metus įmonių grupėje nenustatyta jokių diskriminacijos ar kitų incidentų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais.

15

DA

RB

UO

TOJA

I

Darbuotojai Žmogaus ir darbo teisės

„Lietuvos energijos“ grupė remia ir gerbia tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos sferoje ir užtikrina, jog neprisideda prie žmogaus teisių pažeidimų bei griežtai pasisako prieš bet kokius jų pažeidimus.

Žmogiškųjų išteklių politika Grupė siekia palaikyti vertybėmis grįstą organizacinę kultūrą, skatinančią darbuotojų motyvaciją ir atsakomybę, bendradarbiauti ir vieningai siekti geriausio rezultato. Siekiama pritraukti ir išlai-kyti kvalifikuotus darbuotojus, užtikrinti abipusę naudą ir kurti ilgalaikės partnerystės santykius.

Bendra „Lietuvos energijos“ įmonių grupės žmogiškųjų išteklių valdymo politika yra orien-tuota į darbuotojų profesinių gebėjimų ugdymą ir atsakingos organizacinės kultūros for-mavimą, užtikrinantį didesnės vertės klientams, partneriams ir visuomenei kūrimą.

Įmonė Darbuotojai

„Lietuvos energija“, UAB 78

AB LESTO 2178

„Lietuvos energijos gamyba“, AB (LEG) 429

AB „Lietuvos dujos“ 971

UAB Technologijų ir inovacijų centras 187

UAB Duomenų logistikos centras 16

Energijos tiekimas, UAB 15

UAB „Kauno energetikos remontas“ (KER) 245

UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra” 1

UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ 568

NT Valdos, UAB 240

VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras 145

UAB LITGAS 14

UAB VAE SPB 11

UAB Verslo aptarnavimo centras 171

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 97

UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ 13

Iš viso 5 379

5379* darbuotojai

Grupė įgyvendina sąžiningą bei skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, pasisako prieš bet kokią diskriminaciją (darbuotojų atžvilgiu ar įdarbinimo metu) bei priverstinį ar vaikų darbą, gerbia darbuotojų teisę į poilsį, skatina darbo-šeimos balansą.

* Galiojančių darbo sutarčių skaičius.

16

Profesinės sąjungos ir kolektyvinės sutartys Keturiose didžiosiose grupės įmonėse (LESTO, „Lietuvos dujos“, LEG, KER; apima 3823 darbuotojus, t. y. 71 proc. visų darbuotojų) veikia profesinės sąjungos ir galioja kolektyvinės sutartys. Bendrovės rūpinasi darbuotojų sveikata bei darbuotojams palankios organizacinės kultūros įtvirtinimu.

Darbuotojų pokyčiai „Lietuvos energijos“ grupės darbuotojų skaičius dėl 2015 m. vykusių organizacijų sujungimų per metus sumažėjo 4 proc. arba 223 darbuotojais.

Mažinant etatų skaičių, su atleidžiamais darbuotojais buvo sąžiningai atsiskaityta bei sudarytos sąlygos papildomiems jų mokymams – pasirengti darbo pokalbiams, adaptuotis darbo rinkoje, taip pat sudarytos sutartys su įdarbinimo agentūromis, siekiant palengvinti darbo paieškas.

Išsilavinimas 56,1 proc. grupėje dirbančių darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą (iš jų – 19 mokslo daktarai), 28 proc. turi aukštesnįjį išsilavinimą, 13 proc. turi vidurinį išsilavinimą.

Išsilavinimo struktūra:

Lyčių pasiskirstymas Dėl veiklos specifikos – technologinio darbų pobūdžio – energetikos sektoriuje dominuoja vyrai, moterys sektoriuje renkasi darbą administravimo, klientų aptarnavimo padaliniuose. Galimybės pasirinkti darbo pobūdį yra vienodos abiems lytims, tai akcentuojama darbuotojų atrankos proceso metu.

Tarp vadovaujančias pozicijas užimančių darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį taip pat panašus: 77,8 proc. vadovų sudarė vyrai, o moterys – 28,2 proc.

Atlygio sistema Grupės atlygio politika užtikrina objektyvų pareigybių vertinimą pagal reikalingą išsilavinimą, problemų sudėtingumą ir atsakomybės lygį, leidžia efektyviai valdyti išlaidas ir užtikrina, kad verslo valdymo logika, rezultatai ir kuriama vertė atsispindėtų darbo užmokesčio sistemoje.

Darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2015 m., prieš mokesčius

Darbuotojų kategorija, „Lietuvos energija“, grupė

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, eurais

Įmonės vadovas 4 734

Aukščiausio lygmens vadovai

4 004

Vidurinio lygmens vadovai 2 079

Ekspertai, specialistai, darbininkai

984

Darbuotojų kategorija „Lietuvos energija“, UAB

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, eurais

Įmonės vadovas 6 788

Aukščiausio lygmens vadovai

4 878

Vidurinio lygmens vadovai 3 273

Ekspertai, specialistai 1 801

2015 m. bendras grupės darbo užmokesčio fondas už sausio–gruodžio mėn. buvo 72 757 tūkst. EUR.

Didžiąją dalį grupės darbuotojų sudarė

vyrai – 75,8 proc., moterys sudarė

24,2 proc.

56,1%

28%

2,9%

13%

Aukštasis

Aukštesnysis

Vidurinis

Kita

17

DA

RB

UO

TOJA

I

Naujų darbuotojų integravimasSiekiant užtikrinti tinkamą naujų darbuotojų adaptacijos procesą, naujiems darbuotojams organizuojamos „Naujokų dienos“ ir mokymai. Jų metu darbuotojai susipažįsta su bendrovės strategija, vadovais, padalinių veiklomis.

Naujokams pristatomos energetikos sektoriaus sandara, bendrovės strateginės kryptys, misija, vizija, vertybės, antikorupcijos politika, svarbiausi energetikos sektoriaus veikimo principai, elektrotechnikos pagrindai. Naujiems darbuotojams yra priskiriami kuratoriai – to paties padalinio darbuotojai, kurie yra atsakingi už įvairiapusę pagalbą naujiesiems darbuotojams bandomojo laikotarpio metu.

Praktikos galimybėsGrupės įmonės sudaro sąlygas aukštųjų ir profesinių mokyklų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių.

Per 2015 m. praktiką grupėje atliko

243 praktikantai,

vėliau 15 iš jų įsidarbino bendrovėje.

Organizacinės kultūros vystymas 2015 m. daug dėmesio skirta koordinuotam organizacijos vystymui, naujos organizacinės kultūros formavimui, kompetencijų stiprinimui ir išlaikymui.

Pradėtas įgyvendinti Žmogiškųjų išteklių (ŽI) valdymo išgryninimo projektas. Formuojama ŽI valdymo konsultavimo funkcija: įmonių vadovai turi vidinius partnerius, kurie daugiau laiko skiria savo įmonių vadovų kasdieniam ugdymui, lyderystės vystymui organizacijoje.

Trečią kartą įmonių grupėje inicijuotas darbuotojų kompetencijų 360 vertinimas, kurio metu darbuotojai gavo grįžtamąjį ryšį iš tiesioginių vadovų, pavaldinių bei kolegų.

2015 m. visiems „Lietuvos energijos“ grupės darbuotojams pristatytas jiems skirtas leidinys – „LE knyga“. Tai grupės darbuotojo gidas, stalo knyga, skirta ir naujokui, ir senbuviui. Knygoje apibendrinami svarbiausi „Lietuvos energijos“ korporatyvinio valdymo principai, organizacinė kultūra, tikslai ir vertybės. Knyga leidžia greitai gauti svarbiausią informaciją, reikalingą kasdieniame darbe, ir supratimą apie energetikos sektoriaus veiklą.

Kompetencijų ugdymas ir karjera „Lietuvos energijos“ grupėje nuosekliai rūpinamasi darbuotojų kvalifikacijos kėlimu bei užtikrinama, kad darbuotojai turėtų visus įstatymų numatytus darbui privalomus atestatus, tobulintų darbui reikalingas kompetencijas.

2015 m. „Lietuvos energijos” grupėje darbuotojams vidiniai ir išoriniai mokymai buvo surengti 10 917 kartų – vidutiniškai po du kartus vienam darbuotojui.

Atskirose įmonėse grupės lygmeniu organizuoti įvairūs bendrųjų, profesinių ir vadovavimo kompetencijų mokymai, pvz., lyderystės, komandos formavimo, pokyčių valdymo, komunikavimo, projektų valdymo, verslo procesų valdymo ir kt.

2015 m. suformuota vidinių lektorių komanda, kuri dalyvauja vadovų, grupės naujų darbuotojų mokymų programose ir ugdo esamų darbuotojų kompetencijas.

Toliau sėkmingai tęsiami karjeros valdymo, rotacijų sistemų struktūrizavimo procesai. 2015 m. tarp grupės įmonių rotavo 171 darbuotojas, o karjerą įmonės viduje padarė 236 darbuotojai.

2015 m. tarp grupės įmonių rotavo 171 darbuotojas, o karjerą įmonės viduje padarė 236 darbuotojai.

18

Saugumas Darbų saugos ir sveikatos politika

„Lietuvos energijos“ grupėje ypač daug dėmesio skiriama darbo saugos ir sveikatos kultūros darbo vietose kėlimui, pačių darbuotojų atsakomybės didinimui.

Aukščiausio lygmens vadovai yra atsakingi už saugią ir sveiką darbo aplinką, o saugos kultūra suprantama kaip sudėtinė organizacijos kultūros dalis. DSS specialistai įmonėse rūpinasi darbo priemonėmis, vertina darbo vietų rizikas, organizuoja sveikatos patikras, skiepijimus (lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams).

Energetikos sektoriaus darbai susiję su daug įvairių rizikų: darbai veikiančiuose elektros įrenginiuose, hidrotechniniuose įrenginiuose, šilumos gamybos įrenginiuose, darbai aukštyje, ugnies darbai, darbai su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, karštais paviršiais ir pan. Dažnai privalo būti naudojamos įvairios apsaugos priemonės – šalmai, akiniai, saugos diržai, respiratoriai, apsauga nuo triukšmo ir t.t.

Grupės įmonėse vykdomas aktyvus dialogas įgyvendinant darbuotojų sveikatos priežiūros, stebėsenos, saugios ir švarios darbo aplinkos bei darbuotojų saugos ir kultūros gerinimo priemones. Diegiant privalomas ir papildomas priemones sveikatos priežiūros ir darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis srityse, mažėja incidentų.

Siekiant gerinti grupės objektuose dirbančių darbuotojų profesinį pasirengimą, keliama darbuotojų kvalifikacija kartu su Lietuvos elektros energetikos asociacija ir Energetikų mokymo centru, nuolat organizuojamos Energetikų meistriškumo varžybos. Grupės įmonėse vykdomos „Saugos dienos“, kurių metu tikrinama, kaip darbuotojai laikosi darbo saugos taisyklių.

Grupėje patvirtinta „Darbų saugos ir sveikatos politika“ (DSS), skirta formuoti asmenine atsakomybe ir bendradarbiavimu grįstą saugos kultūrą įmonėse.

Darbuotojų saugos pažeidimams grupėje taikoma nulinės tolerancijos politika.

19

DA

RB

UO

TOJA

I

Energijos gamybos ir tinklų priežiūros įmonėse įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema OHSAS 18001:2007. 2014 metų sistemos audito išvadoje auditoriai pabrėžė, kad bendrovės tinkamai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos OHSAS 18001:2007 reikalavimų ir vykstantys darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo aplinkos kultūros kėlimo procesai yra efektyvūs.

Energetikos darbuotojų sertifikavimas

Grupei priklausantis VšĮ „Energetikų mokymų centras“ 2015 metais tapo pirmąja akredituota energetikos darbuotojų sertifikavimo įstaiga: centro Sertifikavimo skyrius atitinka Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17024:2012 reikalavimus ir akredituotas atlikti elektros, šilumos, gamtinių dujų ir suskystintų naftos dujų, naftos sektorių darbuotojų, suvirintojų bei suvirinimo operatorių sertifikavimą.

Rangovų darbo organizavimas

Darbų vadovai ir darbų vykdytojai yra nuolat instruktuojami ir supažindinami su esamais ir galimais rizikos veiksniais bei darbų organizavimo ir atlikimo tvarkomis prieš jų pradžią. Kartu su Valstybine darbo inspekcija rangovų darbuotojams rengiami seminarai apie darbų saugą.

Rangovų darbo vietose nuolat vykdomi patikrinimai, fiksuojami pažeidimai, kartais – net stabdomi darbai.

2015 metais darbo vietose fiksuoti 4 nelaimingi atsitikimai, iš jų viena – mirtina rangovo darbuotojo trauma (2014 m. – 4 nelaimingi atsitikimai, visi mirtini: 1 – grupės darbuotojas, 3 – rangovai). Visi nelaimingi atsitikimai nuodugniai ištirti, jų priežastis – nesilaikyta saugos ir sveikatos darbe instrukcijų.

Rangovų darbo vietų patikrinimus, mokymus, saugos dienų organizavimą ir kitas priemones grupės įmonės įgyvendina savo iniciatyva – tokių reikalavimų nėra numatyta teisės aktuose.

Imdamasi visų privalomų ir papildomų priemonių saugai darbe užtikrinti, grupė planuoja su Valstybine darbo inspekcija ir Valstybine energetikos inspekcija sutarti, kad,

suteikiant teises įmonėms atlikti darbus, būtų griežčiau vertinamas sugebėjimas atlikti darbus saugiai.

Atsižvelgiant į ypač aukštą rizikos lygį, 2015 metais grupės Stebėtojų tarybos Rizikos valdymo priežiūros komiteto rekomendacija buvo parengtas bendras įmonių grupės DSS srities rizikos mažinimo planas. Tęsiant šią veiklą

2016 metais, buvo įkurtas Darbų saugos ir sveikatos komitetas, kuris visos grupės mastu koordinuoja DSS klausimus ir iniciatyvas kryptingai siekiant

įgyvendinti 0 nelaimingų atsitikimų rodiklį.

20

„Lietuvos energija“ propaguoja elektromobilius kaip perspektyvią transporto priemonę ir skatina jų infrastruktūros plėtrą.

AP

LIN

KOSA

UG

A

21

Aplinkosauga „Lietuvos energijos“ įmonių grupė savo kasdienėje veikloje siekia efektyviai naudoti gamtos išteklius, mažinti energetikos objektų poveikį žmonėms ir aplinkai – gamyboje diegti modernias, efektyvias ir saugias technologijas, mažinti taršą, diegti aplinkai draugiškas inovacijas bei sprendimus.

Energijos gamybos įmonės nuosekliai vykdo visus esamus aplinkos apsaugos reikalavimus ir savo iniciatyva, proaktyviai rūpinasi naujų įrenginių statyba bei senų įrenginių atnaujinimu, siekdami kad jų veikla darytų kuo mažesnę įtaką aplinkai.

Iššūkiai aplinkosaugoje Aktualūs aplinkos apsaugos klausimai: energetinis efektyvumas, iškastinio kuro naudojimo mažinimas, saugus ekologiniu požiūriu pavojingų medžiagų naudojimas, saugi įrenginių eksploatacija, atsakingas susidariusių atliekų tvarkymas, atmosferos taršos mažinimas ir pan.

Energijos gamybos įmonėms taip pat rūpi ir kiti iššūkiai, pavyzdžiui, hidroelektrinėse – ir Kauno marių bei Nemuno (žemiau Kauno HE) vandens lygių leistinų svyravimų užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir pan., tuo tarpu skirstomųjų (tiek dujų, tiek elektros) tinklų daliai aktualu kraštovaizdžio klausimai – apsauga nuo vizualinės taršos, žemės kasimo darbai, želdinių priežiūra, paukščių (ypač gandrų) populiacijos apsauga.

Vienas svarbiausių „Lietuvos dujų“ tikslų kontroliuojant ir techninių priemonių pagalba mažinant atmosferos taršą – suvaldyti galimus dujų nuotėkius paskirstant gamtines dujas.

Siekiant užtikrinti dujų sistemų patikimumą, vykdoma dujotiekių ir jų įrenginių techninė priežiūra, remontas, rekonstrukcija ir modernizavimas.

Dujų patekimas į atmosferą dėl trečiųjų asmenų kaltės per 2015 m. sudarė 179 MWh (prieš metus 671 MWh). Dujų suvartojimas technologinėms reikmėms, susijusioms su dujų išleidimu į atmosferą, sudarė 126 790 MWh (2014 m. – 125 044 MWh).

2015 m. grupė sumokėjo 78 tūkst. eurų aplinkos taršos mokesčių ir 155 tūkst. eurų mokesčių už gamtos išteklius.

Grupė nuosekliai vadovaujasi tarptautiniais, ES ir nacionaliniais aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų ir normų reikalavimais, profesionaliai taiko prevencines priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.

22

Aplinkos vadybos sistemos standartai „Lietuvos energijos gamyba“ ir „Lietuvos dujos“ palaiko aplinkosaugos vadybos standartą ISO 14001. Tarptautinis sertifikatas nurodo, kad veikloje vadovaujamasi svarbiausiais aplinkos apsaugos aspektų identifikavimo, stebėjimo, valdymo ir gerinimo reikalavimais.

LEG sertifikatas galioja visai elektrinėse atliekamai veiklai: Elektrėnų komplekse vykdomai elektros ir šilumos energijos gamybai, elektros, šilumos, turbinų, gamtinių dujų, naftos ir naftos produktų įrenginių eksploatacijai, Kruonio HAE vykdomai elektros energijos gamybai, tiekimui, įrenginių eksploatavimui ir galios rezervavimui, taip pat

elektros energijos gamybai, tiekimui ir įrenginių eksploatavimui Kauno HE – atitinka griežtus tarptautinius aplinkosaugos reikalavimus.

„Lietuvos dujose“ po paskutinio resertifikavimo, sertifikatas galioja iki 2018 m. balandžio 7 d.

Bendrovės siekis savo veikla daryti kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai įtvirtintas kasmet sudaromuose aplinkos apsaugos tiksluose. Taip pat įgyvendinami Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nurodyti reikalavimai oro, paviršinio vandens, požeminio vandens, dirvožemio taršos monitoringui ir apsaugos priemonėms.

Energijos šaltinių diversifikavimas – viena iš „Lietuvos energijos“ grupės veiklos strateginių krypčių didinant energetinę nepriklausomybę, skatinant atsinaujinančius išteklius ir klimato kaitos problemų sprendimą bei prisidedant prie pasaulinių darnaus vystymosi tikslų (angl. SDG) įgyvendinimo.

Hidroenergija. „Lietuvos energijos“ grupė vienintelė rinkoje siūlo „Žalią lietuvišką energiją“ – sertifikuotą elektros energiją, pagamintą Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių (AEI) Kauno hidroelektrinėje. Šios rūšies energija rinkai pristatyta 2012 metų kovo 22-ą dieną, minint Pasaulinę vandens dieną. Perkantiems žalią energiją (pirkti gali tiek įmonės, tiek buitiniai vartotojai), grupės įmonė „Energijos tiekimas“ (ET) išduoda energijos kilmės garantijos sertifikatus. 2015 metais 15,6 proc. ET patiektos elektros energijos sudarė atsinaujinančių šaltinių energija (215 GWh).

Vėjo energija – viena iš „Lietuvos energijos“ tvaraus vystymosi krypčių. Per 2015 metus buvo pasirengta ir 2016 metų pradžioje įsigyti du vėjų parkai: vienas – Lietuvoje, antras – Estijoje (pirmoji istorijoje VVĮ užsienio investicija). Tai pirmieji „Lietuvos energijos“ grupės 42 MW galios vėjo pajėgumai, sudarantys apie 5 proc. bendros Baltijos šalių vėjų energetikos rinkos. Iš viso Baltijos šalyse yra 860 MW galios vėjo elektrinių, iš jų Lietuvoje – 500 MW. Grupė planuoja pirmajame investicijų etape įsigyti bent 50 MW galios vėjo jėgainių ir jų parkų ir taip diversifikuoti savo elektros energijos gamybos portfelį.

Energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių

„Lietuvos energija“ savo grupės duomenų centrų veiklai užtikrinti („DATA INN“ ir J13) naudoja tik atsinaujinančių šaltinių elektros energiją (žalią lietuvišką energiją).

AP

LIN

KOSA

UG

A

23

Gamyboje atsisakyta neefektyvių įrenginių Elektros energijos gamintojos „Lietuvos energijos gamyba“ 2015 metais priėmė sprendimą nutraukti dviejų – 5 ir 6 – Elektrėnuose veikiančios rezervinės elektrinės blokų eksploataciją. Šie 1967-1968 m. elektros energiją pradėję gaminti blokai neveikė jau kelerius metus, pastaruoju metu buvo konservuojami. Jų atsisakyta ir įvertinus situaciją rinkoje, gamtinių dujų kainą, didelius palaikymo kaštus ir daromą neigiamą poveikį aplinkai.

Elektros energijos mainai

Nuo 2015 metų spalio 1 dienos prasidėjo elektros energijos mainai su klientais, kurie įsirengė nedideles saulės elektrines ir plėtos gamybą, pasinaudodami esama elektros skirstymo tinklo infrastruktūra.

Tai lūžis elektros energetikoje: nuo šiol bet kuris privatus klientas gali tapti ir energijos gamintoju. Tokiu būdu klientai turės galimybę apsirūpinti alternatyviais energijos šaltiniais, stiprės šalies energetinis saugumas ir tinklo lankstumas.

Elektromobilių skatinimasPropaguojant elektromobilius kaip perspektyvią, ekologišką, neteršiančią aplinkos transporto priemonę ir skatinant jų infrastruktūros plėtrą, „Lietuvos energija“ užtikrina galimybę nemokamai įsikrauti elektromobilį greitojo įkrovimo stotelėje.

Dar 2014 m. atidarytoje pirmojoje šalyje viešoje elektromobilių greitojo įkrovimo stotelėje kas mėnesį įkraunama apie 1000 kWh elektros energijos. Nemokamą elektros tiekimą stotelei užtikrina grupės įmonė „Energijos tiekimas“.

Pirmosios elektromobilių lenktynės 2015 metais buvo inicijuotos elektromobilių lenktynės – pirmosios ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Lenktynių trasa – 300 km. „Lietuvos energijos“ grupės įmonė „energijos tiekimas“ buvo pagrindinė šio įvykio partnerė. Lenktynių metu buvo išbandyti skirtingų rūšių elektromobiliai, 2016 metais, tradiciją tęsiant, lenktynės vyko su vienos rūšies elektromobiliais.

Dar 2014 m. atidarytoje pirmojoje šalyje viešoje elektromobilių greitojo įkrovimo stotelėje kas mėnesį įkraunama apie 1000 kWh elektros energijos.

Racionalaus energijos vartojimo skatinimasVerslui – „Žaliasis protokolas“.„Žaliasis protokolas“ yra jau penktus metus grupėje veikianti iniciatyva – vienintelis šalyje susitarimas, skatinantis racionalų ir tausojantį elektros energijos vartojimą. Įmonės ir organizacijos yra kviečiamos jungtis prie „Žaliojo protokolo“, patvirtindamos, kad pritaria idėjoms, skatinančioms racionalų elektros energijos vartojimą ir pasižada jas taikyti praktikoje.

Prie „Žaliojo protokolo“ šiuo metu yra prisijungę per 200 įmonių. Kasmet organizuojami racionaliausiai elektros energiją vartojančios įmonės rinkimai ir apdovanojimai bei praktinė

konferencija verslui, kurios metu įmonės ir organizacijos dalijasi pavyzdžiais, patarimais ir sprendimais, vyksta tausojančių produktų ir sprendimų mugė.

Gyventojams – racionalaus ir saugaus elektros vartojimo dienos Siekiant paskatinti gyventojus prisidėti prie aplinkos ir energetinių išteklių tausojimo, nuo 2015 m. rugsėjo jau antrus metus iš eilės organizuotas racionalaus ir saugaus elektros vartojimo renginių ciklas 15 šalies bibliotekų. Jų metu susirinkusiems gyventojams patarta, kaip patogiai analizuoti ir įvertinti namų ūkio elektros sąnaudas, kokie įpročiai daro didžiausią įtaką sąskaitoms. Racionalaus energijos vartojimo skatinimui įkurta svetainė www.tiekkiekreikia.lt

24

Mokykloms – išteklių tausojimo projektas LESTO inicijuoto edukacinio projekto „Darni mokykla“ tikslas – skatinti ugdymo įstaigų bendruomenes taupiai naudoti energijos išteklius ir tausoti aplinką.

Projekte dalyvavusios mokyklos įvertino, kokį poveikį jos daro supančiai aplinkai (kokį ekologinį pėdsaką palieka), ir stengėsi per metus šiuos rodiklius kaip įmanoma pagerinti. Ekologinį pėdsaką mokyklos matavo pagal 7 kriterijus: elektros energijos, šiluminės energijos, vandens ir maisto suvartojimą, išmetamų atliekų kiekį, transporto ir mobilumo

poreikius bei aprūpinimą darbo priemonėmis.Projektas 2015 m. buvo apdovanotas, žr. p. 41.

Kraštovaizdžio apsauga Elektros skirstomuosius tinklus eksploatuojanti LESTO kloja kabelius vietovėse, kur buvusių oro linijų laidai pavojingai priartėję prie želdinių ar kur pasenusi infrastruktūra lemia daug gedimų. Kabelinės linijos užtikrina patikimesnį elektros tiekimą gyventojams ir yra saugesnės, be to, leidžia džiaugtis gražesniu kraštovaizdžiu.

Per 2015 metus buvo sukabeliuota 1673 km linijų (iš viso 2014–2025 metais planuojama nutiesti 18 tūkst. km požeminių ir izoliuotų linijų).

Atsakinga plėtra Vykdydama plėtros projektus, „Lietuvos energija“ prioritetą teikia aplinkosaugai ir visuomenės sveikatai bei siekia didinti ekonominę ir socialinę gerovę.

Nauja biokuro katilinė 2015 metų pavasarį Elektrėnuose atidaryta biokuro katilinė, kurioje įrengti pažangūs aplinkos taršą mažinantys ir itin efektyvūs įrenginiai. Biokuro deginimui pasirinkta verdančio sluoksnio pakuros technologija, iki minimumo sumažinanti teršalų išmetimą į atmosferą.

Ši technologija geriausiai iš visų tinka biomasės deginimui. Kurui naudojamos Lietuvoje susidarančios miško kirtimo atliekos ar kitoms šalies ūkio šakoms nenaudinga mediena. 40 MW galios biokuro katilinė užtikrina apie 90 proc. Elektrėnų miesto, UAB „Kietaviškių gausa“ šiltnamių ir Elektrėnų komplekso šilumos poreikio. Šiluma joje gaminama ištisus metus.

Energijos taupymo sprendimai Vertindama aplinkosaugos iššūkius ir matydama augantį potencialą „Lietuvos energijos“ grupė ėmėsi dar vienos – energijos taupymo sprendimų (angl. ESCO modelio) – veiklos. 2015 metais buvo pasirengta ir šiemet jau įsteigta nauja įmonė UAB „Energijos sprendimų centras“, kurios pagrindinė veikla – energijos vartojimo efektyvumo didinimas bei atsinaujinančių energijos išteklių projektų vystymas Lietuvoje ir užsienyje.

Ši įmonė investuoja į energetinio efektyvumo priemones ir per sutarties galiojimo laikotarpį iš būsimų sutaupymų kompensuoja patirtas investicijas. Ši veikla leidžia pasiekti didžiausią energijos sutaupymų efektą be didelių pradinių investicijų.

Kogeneracinių jėgainių vystymas „Lietuvos energijos“ grupė Vilniuje ir Kaune įgyvendina modernių atliekas ir biokurą naudojančių didelio efektyvumo kogeneracinių jėgainių projektus.

Gamindamos šilumą ir elektrą, jėgainės užtikrins mažesnes šilumos gamybos kainas miestų vartotojams, taip pat papildomą vietinės elektros energijos gamybą konkurencinga kaina, spręs atliekų tvarkymo problemas. Pagal 2014 m. gegužės 28 d. LR Vyriausybės nutarimą projektai pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais.

Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje yra numatyta, kad Vilniuje jėgainių įrengta elektrinė galia gali siekti iki 145 MW, o investicijos – iki 328,4 mln. Eurų. Atitinkamai, Kaune jėgainių galia galėtų siekti iki 53 MW, o investicijos – iki 138,4 mln. eurų.

Vilniuje projektą „Lietuvos energija“ įgyvendina savarankiškai, yra numatyta galimybė partnerius pritraukti kituose projekto įgyvendinimo etapuose. Kaune kogeneracinės jėgainės projektą Lietuvos energija plėtoja su partneriu – UAB „Fortum Heat Lietuva“.

25

AP

LIN

KOSA

UG

A

Išteklių tausojimasKasdienėje veikloje grupės bendrovės naudoja mažiau popieriaus – vis daugiau dokumentų sutvarkoma elektroniniu būdu, per specialias dokumentų valdymo sistemas. Visas biure naudojamas popierius rūšiuojamas ir atiduodamas perdirbti, spausdinama ant abiejų pusių, įprastai – nespalvotai. Leidiniai, skirti pristatyti svarbius projektus, veiklas, būtiną dalijimui informaciją, skatinami spausdinti ant atsakingo popieriaus rūšių, o periodinės ar kitos ataskaitos (kaip ir ši) – nespausdinamos.

Grupės įmonės ne tik siekia sumažinti naudojamo popieriaus kiekius organizacijų viduje, bet ir skatina savo klientus atsisakyti popierinių

sąskaitų bei atsiskaitymo knygelių, pereinant prie nuotolinių aptarnavimo kanalų. Tokiu būdu, pvz., per 90 proc. LESTO verslo klientų pakeitė popierines sąskaitas elektroninėmis.

Visų darbuotojų elektroniniuose laiškuose primenama spausdinti tik esant būtinybei. Grupės bendrovės, kurios turi darbuotojams skirtus naujienlaiškius, juos rengia tik elektroniniu formatu, tokiu būdu organizacijos tradicinių švenčių proga sveikina ir savo klientus.

Susitikimai tarp skirtingų grupės įmonių ir padalinių darbuotojų skatinami organizuoti panaudojant vaizdo konferencijas, tokiu būdu mažinant kelionių skaičių. Bendrovė skatina veikloje naudojamų elektroninių įrenginių,

PAV ataskaita skelbiama viešai kogeneracinių jėgainių projektų svetainėje: http://www.kogen.lt/PAV-ataskaita

2015 m. buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) naujos kogeneracinės jėgainės Vilniuje statybai. Poveikio aplinkai vertinime nepriklausomi ekspertai įvertino numatomos ūkinės veiklos poveikį žmonių sveikatai, dirvožemiui, aplinkos orui, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, socialinei – ekonominei aplinkai, kultūros vertybėms, taip pat galimą triukšmą, kvapus ir kitus aspektus.

PAV įvertinimu, ši kogeneracinė jėgainė atitiks griežčiausius Lietuvos ir ES teisės aktų reikalavimus, bus moderni, saugi ir draugiška aplinkai. Jėgainė spręs ir atliekų tvarkymo problemą – vietoje kaupimo sąvartynuose, kaip kurą naudos biokurą ir rūšiuotas, tolesniam perdirbimui netinkamas, nepavojingas, bet energetinę vertę turinčias komunalines atliekas. Papildomai bus vykdomas nepertraukiamas išmetimų monitoringas, jo duomenys bus teikiami viešai.

Siekiant išgirsti bendruomenių klausimus, „Lietuvos energija“ kartu su PAV rengėjais surengė susitikimus su bendruomenėmis Panerių, Žvėryno, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės ir Šeškinės seniūnijose bei kitur dar iki PAV formalių procedūrų pradžios, į PAV įtraukti ir bendruomenių atstovų klausimai bei siūlymai.

Didžiausia projekto ekonominė nauda – galimybė sumažinti šilumos gamybos kainą vilniečiams ir pagaminti iki 5 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos konkurencinga kaina. Projektas prisidės prie darbo vietų kūrimo atsinaujinančių energijos išteklių gamyboje: planuojama įdarbinti iki 50 naujų darbuotojų.

Poveikio aplinkai vertinimas

26

popieriaus tausojimą ir rūšiavimą.

Siekdamos atkreipti dėmesį į aplinkos priežiūros ir puoselėjimo kultūrą, grupės įmonės visuose šalies regionuose, kur veikia jų padaliniai, kasmet aktyviai jungiasi prie visuotinės aplinkos tvarkymo iniciatyvos „DAROM“, dalyvauja visuomeninėje akcijoje „Diena be automobilio“.

Atliekų tvarkymas Grupės įmonių padaliniuose pastatytos specialios šiukšliadėžės buitinių atliekų rūšiavimui, taip pat specialūs konteineriai, skirti nebenaudojamos

smulkios elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų išmetimui.

Gamybinės nuotekos valomos savo valymo įrenginiuose, įrengti naftos produktų pėdsakų signalizatoriai. Pagal įmonės patvirtintą resursų taupymo planą įgyvendinamos priemonės, kad mažėtų savoms reikmėms naudojamų resursų poreikis.

Gamybinėje veikloje susidarančių atliekų saugiam sutvarkymui ir utilizavimui sudaromos sutartys su specializuotomis įmonėmis.

Elektrėnų komplekse per 2015 m. atliekų tvarkytojams perduota utilizuoti 39 t biokuro pelenų, 132 t smėlio atliekų, 440 t skysto kuro pelenų, 7 t absorbentų atliekų, 1,5 t etilenglikolio atliekų, 22 t netinkamų naudoti chemikalų atliekų, 16,35 t aktyvintų anglių atliekų, 10,57 t jonitinių dervų atliekų, 1168 t statybinių ir izoliacinių medžiagų, kuriose yra asbesto, 5 t plastiko ir gumos atliekų, 5 t popieriaus ir kartono atliekų, 2,5 t medienos atliekų, metalų supirkėjams parduota 763 t elektrotechnikos laužo, 3300 t juodojo metalo laužo, 134 t vario laužo, 38 t aliuminio laužo atliekų. Objekto teritorijoje surinktas buitines atliekas pagal sutartį išveža specializuota įmonė. Į Obenių sklypą išvežta 150 t sulfito atliekų.

Kruonio HAE teritorijoje surinktas buitines atliekas pagal sutartį išveža specializuota įmonė. Per 2015 m. buvo išvežta 33,28 t buitinių atliekų. Kruonio HAE per 2015 m. perdavė utilizuoti 21,27 t pavojingų atliekų (iš jų 9,5 t tepaluoto vandens, 0,04 t dienos šviesos lempų, 0,035 t panaudotų baterijų, 0,4 t tepaluotų pašluosčių, 0,28 t elektros ir elektroninės įrangos laužo, 11 t naftos produktų dumblo, 0,01 t tepalo filtrų), 0,46 t nepavojingų atliekų, pardavė 12,66 t juodojo metalo laužo.

Kauno HE per 2015 m. perdavė utilizuoti 0,158 t pavojingų atliekų, 0,88 t nepavojingų atliekų, perdavė 2,12 t juodojo metalo laužo. Objekto teritorijoje surinktas buitines atliekas pagal sutartį išveža specializuota įmonė, per 2015 m. susidarė apie 6,48 t buitinių atliekų. „Lietuvos dujų“ bendrovėje pagal ISO 14001 standarto reikalavimus yra įdiegta ir sertifikuota aplinkos vadybos sistema, kuri yra nuolat valdoma ir tobulinama.

TIC 2015 metais atliekų surinkėjams pateikė 9386 kg kompiuterinės technikos atliekų.

„NT Valdose“ – 1547 tonų atliekų, (iš jų 88 t pavojingos, 247 t nepavojingų, 1212 t buitinių atliekų).

„Kauno energetikos remonto“ bendrovės saugiam utilizavimui 2015 metais perduota daugiau nei 18 rūšių atliekų: izoliacinės medžiagos, nenurodytos 17 06 01 ir 17 06 03 – 2140 kg; absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis – 4306 kg; juodieji metalai – 20 kg; kitaip neapibrėžtos sudedamosios dalys; transporto priemonių sudedamosios dalys – 184 kg; naudotos padangos – 576 kg; plastikai – 202 kg; pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos – 140 kg; dažų ar lako šalinimo atliekos, kuriose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų – 168 kg; naftos produktų/vandens separatorių tepaluotas vanduo – 914 kg; mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03 – 279 644 kg; mišrios komunalinės atliekos – 30 002 kg; izoliacinės medžiagos, kuriose yra asbesto – 4200 kg; ėsdinimo rūgštys – 40 kg; mineralinė nechlorintoji izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva – 5000 kg; kita izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva - 7284 kg; kitos emulsijos – 980 kg; čerpės ir keramika – 9700 kg; betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai, nenurodyti 17 01 06 – 4536 kg; popieriaus ir kartono pakuotės – 440 kg; plastikinės (kartu su PET (polietilentereftalatas)) pakuotės – 15 kg.

2015 m. sutvarkyta atliekų:

Per 2013-2014 metus optimizavus transporto parką ir atsisakius beveik 12 proc. automobilių, buvo sutaupyta 0,7 mln. eurų.

AP

LIN

KOSA

UG

A

27

Transporto ūkis

„Lietuvos energijos“ grupė 2015 metais pradėjo centralizuoti transporto ūkio valdymą. Tikslas – sutaupyti grupės transporto ūkio administravimo paslaugas. Grupė siekia pirkti vieningas automobilių nuomos paslaugas, įskaitant automobilių priežiūrą, draudimą, remontą, kt. Pasiūlymai vertinami remiantis ekonominio naudingumo kriterijais – be paslaugų kainos, vertinamas ir siūlomų automobilių kuro suvartojimas.

Iš viso grupė centralizuotai naudoja 1234 lengvuosius ir 292 specialiojo transporto

automobilius: tai įvairios paskirties vienatūriai, maži visureigiai, furgonai, mikroautobusai, daugiausia naudojami skirstomųjų tinklų infrastruktūrai prižiūrėti.

Vilniaus mieste grupė skatina naudotis viešąja dviračių sistema – keisti automobilio stovėjimo vietą į oranžinio dviračio abonementą.

Per 2013-2014 metus optimizavus transporto parką ir atsisakius beveik 12 proc. automobilių, buvo sutaupyta 0,7 mln. eurų.

Darbo reikalais grupės darbuotojai taip pat naudojasi elektromobiliais ir bendrais (taip pat ir elektriniais) dviračiais.

28

Grupės įmonės siekia, kad rinkoje, kurioje veikia, būtų laikomasi etikos ir skaidrumo principų, pirmiausia – netoleruojama korupcija.

AN

TIKO

RU

PC

INĖ

VEI

KLA

29

Antikorupcinė veiklaGrupė pabrėžia netoleruojanti jokių korupcijos apraiškų bei pasisako už aukštus etikos, sąžiningumo ir skaidrumo veikloje standartus: dirbti sąžiningai, skaidriai ir kurti patikimus ryšius – su savo klientais, partneriais, tiekėjais, institucijomis.

„Lietuvos energijos“ valdyba yra patvirtinusi grupės Nulinės tolerancijos korupcijai politiką (2014 m.) ir viešai įsipareigojusi sąžiningai laikytis su veikla susijusių teisės normų, įskaitant antikorupcines, kovoti su korupcija ir įgyvendinti antikorupcines priemones. Politika taikoma visiems darbuotojams, rangovams, tiekėjams, konsultantams, kitiems tarpininkams.

Įmonių grupė neremia ir susilaiko nuo bet kokių įtakos formų – tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių – politikams ar politinėms partijoms.

Grupėje aiškiai reglamentuota tvarka dėl galimų / negalimų dovanų bei kitų naudų, darbuotojai šviečiami apie kovos su korupcija naudą ir reikšmę. Visi grupės naujokai privalo susipažinti su Nulinės tolerancijos korupcijai politika bei dalyvauti privalomuose antikorupcijos ir verslo etikos mokymuose. Nulinės tolerancijos korupcijai politika yra tobulinama, atnaujinama, pildoma, yra paskirti asmenys, atsakingi už šios politikos įgyvendinimą.

Grupėje veikia specializuotas vidaus padalinys, kurio viena iš pagrindinių užduočių yra antikorupcinė veikla (švietimas, pažeidimų tyrimas, bendradarbiavimas su

teisėsaugos institucijomis ir pan.).

Yra įdiegti kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, skirti stebėti ir nustatyti galimus korupcijos rizikos veiksnius, nuolat vykdoma veiklos kontrolė, tobulinami veiklos procesai.

„Lietuvos energijos“ grupės įmonės dalijasi antikorupcijos diegimo ir iššūkių valdymo patirtimi tarpusavyje bei su kitomis šalies įmonėmis – dalyvaudamos Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) veikloje.

2016 metais grupė planuoja dialogo su suinteresuotaisiais susitikimus, kuriuose bus aptariami ir antikorupcijos iššūkiai.

Informavimas apie galimus antikorupcijos pažeidimus Apie galimus korupcijos atvejus grupė skatina pranešti elektroniniu paštu [email protected] arba telefonu +370 640 88889. Šiais kontaktais gali naudotis tiek darbuotojai, tiek visos suinteresuotosios šalys – telefono numeris ir el. pašto adresas skelbiami viešai interneto svetainėje. Grupė įsipareigoja saugoti pranešimų teikėjų konfidencialumą.

Apie galimus korupcijos atvejus grupė skatina pranešti elektroniniu paštu [email protected] arba telefonu +370 640 88889.

30

Grupėje veikia specializuotas vidaus padalinys, kurio viena iš pagrindinių užduočių yra antikorupcinė veikla

Antikorupcinis švietimas 2015 metais „Lietuvos energija“ pirmą kartą prisijungė prie Tarptautinės korupcijos suvokimo savaitės (angl. International Fraud Awareness Week). Šia akcija grupė tęsė darbuotojų švietimą korupcijos suvokimo srityje: skatino darbuotojus domėtis korupcijos daroma žala, atpažinti jos apraiškas, nelikti abejingais.

Tarptautinę korupcijos suvokimo savaitę kasmet organizuoja Sertifikuotų sukčiavimo vertintojų asociacija (angl. Association of Certified Fraud Examiners, ACFE). Jos duomenimis, „tipinė organizacija dėl sukčiavimo kasmet praranda 5 proc. pajamų“. ACFE pasitikėjimo linijas įvardija kaip vieną efektyviausių sukčiavimo nustatymo būdų. Asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, paprastai 40 proc. visų sukčiavimo atvejų nustatoma gavus pranešimą „Pasitikėjimo linija“.

Daugiausia, 49 proc. pranešėjų, būna įmonės darbuotojai. Grupės įmonėse, pasikvietus pranešėjų iš „Specialiųjų tyrimų tarnybos“, vyko antikorupcijos paskaitos vadovams ir su klientais dirbantiems darbuotojams. Prevencijos tarnybos darbuotojai

grupėje vedė Privačių interesų derinimo, Asmens duomenų apsaugos, fizinės ir informacinės saugos mokymus.

2015 metais buvo gauti su korupcijos rizika susiję du pranešimai el. paštu ir du skambučiai. Jų pagrindu imtasi veiksmų siekiant užtikrinti, kad išsakyti įtarimai dėl antikorupcijos nuostatų pažeidimų būtų ištirti ir eliminuotos galimybės tam pasikartoti ateityje. Nei vienai grupės įmonei ar grupės įmonių darbuotojui 2015 metais nebuvo pareikšti įtarimai dėl antikorupcijos pažeidimų ar tekę mokėti baudą.

Antikorupcinė veikla – įvertinta 2015 m. „Lietuvos energija“ buvo pripažinta viena iš geriausių viešai atsiskaitančių didžiųjų įmonių Lietuvoje – „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktame įmonių atskaitingumo tyrime grupė užėmė antrą vietą.

31

Skaidrumo didinimas pirkimuoseCentralizuotą grupės pirkimų funkciją vykdo viena iš įmonių – UAB „Verslo aptarnavimo centras“. VAC vykdo pirkimus ir teikia prekių, paslaugų arba darbų viešųjų pirkimų planavimo ir vykdymo paslaugas. Visi grupėje atliekami viešieji pirkimai yra centralizuoti, pirkimų procesai – standartizuoti ir sukoncentruoti vienoje internetinėje platformoje.

Siekiant užtikrinti skaidrų ir atvirą viešųjų pirkimų procesą bei atvirą dialogą, VAC kasmet kviečia tiekėjus į informacinius susirinkimus, kurių metu pristatomi planai, naujienos ar pokyčiai, detaliai pristatomi grupės perkančiųjų organizacijų planuojami didelės vertės pirkimai.

Grupės perkančiosios organizacijos Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVPIS) priemonėmis skelbia visų pirkimų, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninių specifikacijų projektus, o apie jų paskelbimą papildomai informuoja savo tinklapiuose, teikia pirkimų procedūrų ataskaitas ir informaciją apie vykdomus pirkimus.

Pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai turi patvirtinti, kad tiekėjas bent 5 metus nedalyvavo jokioje veikloje, susijusioje su korupcija, kyšininkavimu, sukčiavimu, mokesčių nemokėjimu ar pinigų plovimu (kaip nurodyta Europos tarybos direktyvos 2004/18/EB 45 str. 1 dalyje).

Stambių rangos darbų paslaugų tiekėjai taip pat turi pateikti standarto LST EN ISO 9001:2001 (ISO 9001:2001) ar lygiaverčio standarto sertifikatus arba lygiaverčius dokumentus, išduotus Europos Bendrijos valstybėse narėse, patvirtinančius, jog tiekėjo kokybės vadybos sistema atitinka atitinkamo standarto reikalavimus (pateikti sertifikatų kopijas).

Rangos darbus perkančios grupės įmonės reguliariai atlieka rangovų, su kuriais bendradarbiaujama, vertinimą, taip pat nuolat vykdo tiekėjų kvalifikacijos vertinimą. Teisės aktų reikalavimų laikymasis ir aplinkosauginis sąžiningumas yra vienas svarbiausių verslo partnerių privalumų ir sutartyse keliamų reikalavimų.

Visi grupėje atliekami viešieji pirkimai yra centralizuoti, pirkimų procesai – standartizuoti ir sukoncentruoti vienoje internetinėje platformoje.

AN

TIKO

RU

PC

INĖ

VEI

KLA

2015 m. pabaigoje VAC atliko grupės perkančiųjų organizacijų per metus vykdytų sutarčių patikrinimus ir nustatė, jog kai kurių sudarytų sutarčių vertės buvo viršytos (sutartys nebuvo nutrauktos, pasibaigus numatytai jų apimčiai).

Siekdama kuo skaidresnio Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų įgyvendinimo, „Lietuvos energija“ savo iniciatyva kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą informuodama apie galimus pažeidimus ir pristatė jau įgyvendinamus pakeitimus, siekiant ateityje išvengti pažeidimų: papildomas sutarčių kontrolės priemones, leisiančias kokybiškiau sekti sutarčių vykdymą ir laiku užkirsti kelią panašiems pažeidimams. Dalis medžiagos perduota ir teisėtvarkos institucijoms, atsakingiems darbuotojams pritaikyta teisės aktuose numatyta atsakomybė (drausminės nuobaudos).

Iniciatyva – koreguoti problemines sritis

32

Klientų aptarnavimo platforma „Gilė“ – viena savitarnos svetainė, dvi programėlės išmaniesiems ir vienas telefono numeris visiems atsakymams dėl dujų ir elektros.

ATS

AKO

MY

BĖ

RIN

KOJE

33

Efektyvesnė valstybės valdomos grupės veikla visuomenei teikia tiesioginę naudą – palankesni tarifai, greitesnės ir sklandesnės procedūros, kokybiškesnis aptarnavimas, geresnės paslaugos.

2015 metais grupė įgyvendino itin reikšmingą projektą – vertės grandinės išgryninimo programą, siekiant dirbti efektyviau, kad valstybei būtų sukurta didžiausia vertė, o klientai gautų papildomų naudų ir palankiausias kainas.

Sinergija: LESTO ir „Lietuvos dujų“ pagrindu įkurta bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ESO sutelkė geriausias dviejų bendrovių kompetencijas – didesnis efektyvumas, mažesnės veiklos sąnaudos ir papildomos naudos elektros ir gamtinių dujų vartotojams. Verslui pirmiausia tai užtikrina dar palankesnes energijos išteklių kainas. Kitos sinergijos naudos:

Paprastesnė ir greitesnė elektros ir dujų įvedimo paslauga naujiems klientams pakėlė Lietuvos „Doing Business 2016“ indeksą (plačiau – „Verslo aplinkos gerinimas“, p. 34).

Didesnis lankstumas leidžia taikyti naujus produktus pagal klientų poreikius (pvz., „Žalia Lietuviška energija“).

Efektyvumas: visi elektros ir dujų klientai nuo 2016 m. pradžios aptarnaujami bendrame paslaugų centre „Gilė“, kurį valdo viena grupės įmonė. Paslaugoms internetu teikti įkurta savitarnos svetainė www.manogile.lt, taip pat pristatyta išmanioji programėlė. Bendras klientų aptarnavimas, sutelkęs geriausią praktiką „vieno langelio“ principu, leidžia operatyviau pasiūlyti klientams aktualiausias paslaugas jiems patogiausiu būdu – internetu, telefonu ar

klientų aptarnavimo centre bei taupyti laiką ir kaštus.

Išgryninimas: energijos gamybos veikla sutelkta „Lietuvos energijos gamybos“ įmonėje, o didmeninės prekybos elektra veikla nuo jos atskirta ir perkelta į „Energijos tiekimą“. Taip pat sujungimo būdu reorganizavus dvi grupės valdomas įmones – „Elektros tinklo paslaugos“ ir „Kauno energetikos remontas“, įkurta „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ (EnePRO).

Bendras klientų aptarnavimas. Klientų aptarnavimą užtikrinantys specialistai sutelkti vienoje grupės įmonėje – „Verslo aptarnavimo centre“. Tai leido sumažinti veiklos išlaidas, padidinti lankstumą, sukurti papildomas naudas vartotojui.

„Verslo aptarnavimo centras“ taip pat administruoja įmokas, vykdo sąskaitybą, valdo įsiskolinimus.

Geresnės sąlygos Grupė 2015 m. atnaujino suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartis su „Statoil“ ir papildomai pasirašė naują sutartį su „Statoil“, pagal kurią patenkins daugiau nei pusę

Atsakomybė rinkoje Klientams kuriama vertė

15 proc. – tiek sumažėjo grupės įmonių sąnaudos

centralizavus procesus VAC.

Grupė aptarnauja apie 1,6 ml. elektros ir per 570 tūkst. dujų vartotojų.

34

(apie 300 mln. m3) klientų dujų kiekio poreikio.

Susitarimai su „Statoil“ leido daugiau nei trečdaliu (apie 34 mln. Eur) sumažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo sąnaudas, taip pat – energijos kainas galutiniams vartotojams: šilumos vartotojai kasmet mokės 11,3 mln. eurų mažiau, elektros – 9,8 mln. eurų, pramonės vartotojai – apie 7 mln. eurų ir dujas vartojantys gyventojai bei įmonės – atitinkamai 2 mln. eurų ir 3,6 mln. eurų mažiau. 2015 m. „Lietuvos dujų tiekimo“ pasirašyta nauja komercinė sutartis su „Statoil“ leido sumažinti gamtinių dujų tiekimo kainas klientams, nepaisant nepalankiai pasikeitusios „Gazprom“ kainodaros.

Verslo aplinkos gerinimas „Lietuvos energija“ grupė ženkliai supaprastino ir pagreitino elektros įvedimą naujiems klientams – pažangą patvirtino Pasaulio bankas, paskelbęs šalių verslo sąlygų reitingą „Doing Business 2016“ *, kuriame Lietuva pagal elektros įvedimo rodiklį iš 66 vietos pakilo į 54 vietą.

Pasaulio banko vertinimas – tai „Lietuvos energijos“ grupės indėlis gerinant sąlygas verslui ir taip didinant šalies patrauklumą investuotojams.

Pagal Pasaulio banko metodiką, elektros energijos įvedimo trukmė Lietuvoje verslui šiemet, palyginti

su pernai, sutrumpėjo 42 kalendorinėmis dienomis (iki 95 dienų). Elektros įvedimo reitingas matuojamas pagal 4 parametrus – procedūrų skaičių, prijungimo laiką, darbų kainą ir šiemet pirmą kartą kartu vertinto tinklo patikimumą ir elektros energijos kainą.

Ryšiai su investuotojais „Lietuvos energijos“ grupės įmonių LESTO, „Lietuvos energijos gamybos“ ir „Lietuvos dujų“ akcijos įtrauktos į „Nasdaq Vilnius“ biržos Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovių akcijos pradėtos listinguoti atitinkamai nuo 2011 m. sausio 17 d., 2011 m. rugsėjo 1 d. ir balandžio 23 d. Įmonių akcijomis prekiaujama tik „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje. LESTO, „Lietuvos energijos gamyba“, „Lietuvos dujos“ yra išleidusios paprastąsias vardines 0,29 Eur nominaliosios vertės akcijas.

Biržos renginyje „Nasdaq Baltic Market Awards 2015“ grupės įmonės pelnė net tris apdovanojimus – už „Lietuvos dujų“ ir LESTO pasiektą pažangą gerinant ryšius su investuotojais 2015 metais.

2016 m. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), įkurta sujungus LESTO ir „Lietuvos dujas“, tapo pačia didžiausia pagal rinkos kapitalizaciją įmone Baltijos šalių vertybinių popierių biržose.

Pokyčių nauda rinkai 2015 m. „Lietuvos energijos“ grupėje įgyvendinti pokyčiai iš esmės mažina energetikos infrastruktūros sąnaudas ir kainą vartotojams, centralizuoti ir efektyvesni procesai sumažina procedūrų naštą verslui, leidžia užtikrinti dar palankesnes paslaugų kainas ir mažinti verslo išlaidas energetikai, dažniau rinktis atsinaujinančių šaltinių energiją – visa tai veda į didesnį šalies verslo konkurencingumą ir sudaro didesnes galimybes auginti tvarią šalies ekonomiką.

Diversifikuoti energijos tiekimo šaltiniai (sutartys su daugiau tiekėjų) leidžia užtikrinti konkurencingą gamtinių dujų rinką, tai teigiamai paveiks šalies einamosios sąskaitos balansą. Be pokyčių vartotojams, teigiamą naudą šie projektai užtikrina valstybės biudžetui.

* „Doing Business“ – tai Pasaulio banko atliekamas verslo aplinkos vertinimas. Atlikdamas šį tyrimą Pasaulio bankas nagrinėja verslo plėtrą skatinančius ir stabdančius reikalavimus skirtingose valstybėse ir regionuose ir šiuos reitinguoja. „Doing Business“ ataskaitoje verslo aplinka vertinama pagal 10 rodiklių, įskaitant elektros įvedimo procesą (angl. „Getting Electricity“).

Rezultatas: nuo 2016 m. kovo 1 dienos gamtinių dujų kainos verslo

klientams vidutiniškai mažėjo 16 procentų. Nuo 2016 m. vidurio apie

10 proc. gali mažėti ir galutinės kainos gyventojams.

Per 2015 metus 13,5 proc. daugiau klientų buvo prijungta prie dujų tinklo (4000 naujų vartotojų).

35

Susitarimai su „Statoil“ leido daugiau nei trečdaliu (apie 34 mln. Eur) sumažinti Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo sąnaudas, taip pat – energijos kainas galutiniams vartotojams

ATS

AKO

MY

BĖ

RIN

KOJE

Šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimas „Lietuvos energijos“ grupės indėlis į Lietuvos energetinį saugumą ir teigiamus pokyčius rinkoje buvo įvertintas Rytų ir Centrinės Europos energetikos apdovanojimu.

Grupės įmonės LITGAS sudaryta penkerių metų sutartis su „Statoil“ užtikrino suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikimui būtiną dujų srautą. Šis srautas leidžia palaikyti alternatyvaus importo šaltinio gyvybingumą, sudarydamas sąlygas bet kuriuo metu įsigyti SGD pasaulinėje rinkoje ir skatina konkurenciją rinkoje.

Po sutarties sudarymo, Lietuvos ir Baltijos šalių gamtinių dujų rinkose įvyko esminiai lūžiai: atsiradus alternatyviam tiekėjui, smarkiai sumažėjo gamtinių dujų kaina, kuri priartėjo prie konkurencingų Europos rinkų kainų lygio, pirmą kartą gamtinės dujos buvo pradėtos pardavinėti iš Lietuvos į Estiją. Apdovanojimus surengė BiznesPolska.pl portalas ir „BizPoland“ žurnalas.

Klientai įvertina kokybęPaslaugų kokybei tobulinti, grupės įmonėse kasmet atliekami klientų nuomonės tyrimai. Remiantis šių tyrimų rezultatais ir gerosios tarptautinės praktikos tendencijomis, „Lietuvos energija“ įgyvendina sistemines grupės klientų aptarnavimo gerinimo priemones.

2015 m. rudenį grupės elektros ir dujų tiekimo įmonių atlikti klientų pasitenkinimo tyrimai atskleidė geresnius nei Europos bei pasaulio komunalinių paslaugų įmonių vidutinius rodiklius.

Elektros energijos privačių klientų pasitenkinimo indeksas 2015 m., palyginti su 2014 m., išaugo 4 punktais iki 80, verslo klientų – 2 punktais iki 76. Gamtinių dujų privačių klientų indeksas yra analogiškas (80 punktų), o verslo – 77 punktai. Europos vidutinis indeksas yra 70, o pasaulio vidurkis – 73.

36

RY

ŠIA

I SU

BEN

DR

UO

MEN

ĖMIS

37

„Lietuvos energijos“ paramos fondo veikla„Lietuvos energija“, remdamasi LR Finansų ministro įsakymu, yra įsteigusi paramos fondą, kuris grupės vardu remia reikšmingas, valstybei ir visuomenei vertingas iniciatyvas bei projektus.

„Lietuvos energijos“ grupės paramos fondas 2015 metais paramą skyrė 19 projektų ir veiklų, kuriems išdalinta beveik 600 tūkst. eurų. 2015 metais prioritetinėmis sritimis nacionaliniu lygiu fondo valdyba nustatė onkologinėmis ligomis sergančių vaikų, sporto ir kultūros rėmimą.

Parama buvo skirta tokiems projektams kaip paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ projektui „Šeimos namučiai“ – statyti kompleksą onkologinėmis ligomis sergančių veikų šeimoms apsistoti, Lietuvos neįgaliųjų dalyvavimui parolimpinėse žaidynėse ar šv. Kristoforo kamerinio orkestro plėtrai, siekiant didinti kultūros prieinamumą Lietuvos gyventojams (nemokamiems koncertams regionuose organizuoti).

Regioniniu lygiu prioritetas – bendruomenių, kurių artimoje aplinkoje veikia grupės įmonės, socialiniams, švietimo, meno, kultūros, mokslo ir sporto (išskyrus ekstremalų ir padidintos rizikos sportą) projektams, veikloms. Parama skirta, pvz., Elektrėnų ledo ritulio klubui „Energija“, Rietavo kraštiečių klubo inicijuotą paminklo M. K. Oginskiui ir jo palikuonims sukūrimo projektą, XX Pažaislio muzikos festivaliui,

asociacijos „TEDx Vilnius“ renginiams, UNICEF vaikų bėgimui Vilniaus maratone „Už kiekvieną vaiką“.

Visi paramos gavėjai ir fondo veiklos sąlygos plačiau – viešai prieinami svetainėje www.le.lt.

Mokslas ir tyrimai Tyrimų centras – energetikos problemoms spręsti Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje verslas nuolat susiduria su iššūkiais, kurių sprendimui būtina pasitelkti mokslo pažangą. 2015 metais „Lietuvos energija“ kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) atidarė bendrą Lietuvos energijos taikomųjų tyrimų centrą, kuriame spręs energetikos sektoriuje kylančius technologinius iššūkius ir plėtos naujos veiklos idėjas.

Centro tikslas – akademinei bendruomenei ir verslui drauge kurti inovatyvius sprendimus, reikalingus gerinti technologinę energetikos organizacijų veiklą ir įgyvendinti projektus, kurie spręstų visuotines energetikos problemas. Jų įgyvendinimo imtųsi kvalifikuoti „Lietuvos energijos“ specialistai kartu su KTU mokslininkais bei perspektyviausiais studentais. Tikimasi, kad idėjas centrui aktyviai siūlys ne tik studentai ir mokslininkai, bet ir verslo atstovai, o rezultatai prisidės prie darnios plėtros vystymo.

Ryšiai su bendruomenėmis

„Lietuvos energijos“ grupė 2015 metais paramą skyrė 19 projektų ir veiklų, kuriems išdalinta beveik 600 tūkst. eurų

38

KTU mokslininkai aktyviai dalyvavo susitikimuose su „Lietuvos energijos“ grupės įmonėmis ir pateikė daugiau nei 10 pasiūlymų naujų išradimų ir technologinių sprendimų plėtojimui.

Centre taip pat veikia atviras „Idėjų bankas“, kuriam studentai, mokslininkai ar kiti besidomintieji energetika gali teikti pasiūlymus elektroniniu paštu [email protected]. Idėjos įgyvendinimo imtis ketinama tuo atveju, jei sukuriama vertė bus didesnė, nei idėjos įgyvendinimui reikalingi ištekliai, taip pat, jei idėja leis prisidėti prie „Lietuvos energijos“ grupės strateginio tikslo – grupės vertę iki 2020 m. padidinti du kartus. Vertinama, kad kai kurios idėjos ateityje gali virsti ilgalaikiais ar netgi tarptautiniais projektais.

Tyrimas aplinkosaugos institute „Lietuvos dujos“ kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto mokslininkais inicijavo ir 2015 metais atliko studiją, kuria siekta išsiaiškinti, kokią įtaką oro taršai turi skirtingos kuro rūšys. Buvo lyginti populiariausi šildymosi būdai – akmens anglimi, durpių briketais, gamtinėmis dujomis, malkomis ir medienos pjuvenų briketais. Tyrimas buvo atliktas modeliavimo būdu – esant vienodoms meteorologinėms sąlygoms, palyginta, kaip kinta į aplinkos orą išmetamų teršalų sklaida ir koncentracija.

Tyrimu nustatyta, kad gamtinės dujos – unikali kuro rūšis, nes kietųjų dalelių apskritai neišskiria. Šio tyrimo rezultatai viešinti visuomenei per populiariausias žiniasklaidos priemones, rengiant straipsnius bei vaizdo reportažus, viešinant mokslininkų komentarus ir rekomendacijas.

„Idėjų bankui“ studentai, mokslininkai ar kiti besidomintieji energetikos ateitimi gali teikti pasiūlymus elektroniniu paštu [email protected].

Ryšiai su vietos bendruomene Elektrėnų regiono bendruomenei, kur koncentruota pagrindinė grupės gamybos veikla, organizuojami tradiciniai vieši renginiai „Lietuvos energijos gamyba“ pristato“ – susitikimai su žymiais žmonėmis, visuomenės veikėjais. Iš viso surengta jau trylika šio ciklo susitikimų, kuriuose apsilankė per 1000 dalyvių.

2015 metais „Lietuvos energijos gamyba“ Elektrėnų ugniagesiams padėjo įsigyti modernų sunkiasvorį automobilį „Volvo“ su 42 m aukštį pasiekiančiu keltuvu, siekdami užtikrinti efektyvią priešgaisrinę saugą valdomų objektų teritorijoje. Iškilus ekstremaliai situacijai, šis automobilis bus naudojamas ne tik „Lietuvos energijos gamybai“ priklausančioje Elektrėnų komplekso teritorijoje (kur veikia svarbūs šalies elektros energijos gamybos pajėgumai – kombinuoto ciklo blokas ir rezervinė elektrinė, taip pat kuro ūkis, biokuro katilinė), bet ir viso Elektrėnų miesto ribose.

Energetikų objektai – atviri visuomenei „Lietuvos energijos“ grupės įmonės – visuomenei įdomūs objektai. Siekdamos prisidėti prie visuomenės ir ypač jaunosios kartos švietimo apie energetiką, įmonės juose nemokamai priima ekskursijas. Pvz., „Lietuvos energijos gamybos“ elektrinėse – kombinuoto ciklo bloke Elektrėnuose, Kruonio HAE, Kauno HE – per 2015 m. apsilankė apie pustrečio tūkstančio dalyvių.

Per 200 susidomėjusių taip pat apsilankė viename moderniausių regiono duomenų centrų „Data Inn“, Technologijų ir inovacijų centre, LESTO objektų ekskursijose bei „Lietuvos dujų“ praktinio mokymo aikštelėje Panevėžyje.

Grupės įmonės aktyviai dalyvauja tradiciniuose kasmet balandžio 17 d. minimuose „Energetikų dienos“ renginiuose. 2015 metais Energetikos ir technikos muziejuje lankytojų laukė nemokami edukaciniai renginiai: gidų vedamos ekskursijos, nuotaikingi žaidimai ir siautulingas violončelininkų

iš Latvijos koncertas, šeimų dieną vyko populiarūs spektakliai mažiesiems.

Renginių tikslas – supažindinti visuomenę su sektoriaus įmonių veikla, galimybės gyvai pabendrauti su Lietuvos energetikos sektoriuje dirbančiais žmonėmis, jų profesijomis.

Vyko paskaitos nuo pasakojimo apie pirmąją Vilniaus elektrinę iki tradicinės ir alternatyvios energetikos apžvalgos, orientaciniai žaidimai, energetikų paroda tema „Kasdienybė ir nuotykiai darbe“, atskleidžianti, ką iš tiesų veikia energetikai.

„Tiek, kiek reikia“. Projektas yra skirtas skatinti racionalų energijos vartojimą. 2015 metų spalio-lapkričio mėnesiais įvyko LESTO kartu su partneriais organizuotų konferencijų ciklas „Tiek, kiek reikia PRAMONEI“. Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose organizuotų renginių tikslas – skatinti šalies verslą, ypač pramonės įmones, racionaliai vartoti energijos išteklius. Juose patirtimi dalinosi ekspertai ir bendrovių atstovai, kurie skaitė pranešimus apie LED apšvietimo naudą, reaktyvinės elektros energijos kompensavimą, energetinį auditą. 2015 m. renginiuose buvo kalbama ne tik apie elektros energijos, bet ir apie gamtinių dujų vartojimą: renginys pirmą kartą organizuotas kartu su gamtinių dujų skirstymo bendrove „Lietuvos dujos“. Iš viso 5 konferencijose dalyvavo beveik 400 šalies pramonės įmonių atstovų – daugiausia energetikai ir vadovai.

„Operacija 2020“. Šiuo projektu siekiama skatinti atsakingą elgesį su elektros tinklo įrenginiais, didinti gyventojų supratimą apie saugų elgesį su elektros įrenginiais ir mažinti neigiamas pasekmes, kylančias dėl gyventojų neatsakingo ar piktavališko elgesio. Kadangi didžiausias ramstis kovoje su vagystėmis yra gyventojų pilietiškumas, LESTO tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija – 2015 metų rugsėjo mėnesį įmonės atstovai susitiko su 38-iais Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės rajonų seniūnais, diskutavo vagysčių iš transformatorinių, nelaimingų atsitikimų prevencijos regione temomis.

„ElektroMagija“ – edukacinė iniciatyva, skirta šviesti vaikus ir jaunimą apie elektros energiją, jos naudas, grėsmes, racionalų vartojimą, taupymą, saugumą, siekiant žaidimais, bandymais ir kitomis patraukliomis priemonėmis paskatinti saugiai elgtis su elektra ir jos įrenginiais. Projekto svetainėje apie elektrą, jos naudą ir pavojus pasakoja žaismingi virtualūs herojai, o žaidžiant elektroninius žaidimus galima sužinoti ne tik apie elektros keliamus pavojus, bet ir išmokti elgtis saugiai ir taupiai naudoti.

„Lietuvos dujų“ darbuotojai aktyviai prisideda prie pagalbos ir paramos socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Bendrovė nuolat organizuoja ir dalyvauja socialinėse veiklose. 2015 metais, tęsiant ilgametę tradiciją, buvo surengta VšĮ „Mažoji Guboja“ (neįgaliųjų meninio užimtumo dienos paslaugų centro) labdaros mugė.

2015 metais buvo tęsiami plataus masto ilgalaikiai socialinės atsakomybės projektai vaikams, jaunimui ir plačiajai visuomenei, kuriuos vienija aktyvus bendruomenių, įvairių visuomenės grupių įsitraukimas, saugumo ir efektyvaus energijos naudojimo ir aplinkos tausojimo idėjos.

Ilgalaikės iniciatyvos

RY

ŠIA

I SU

BEN

DR

UO

MEN

ĖMIS

39

40

41

Atsakingos veiklos įvertinimai

Įvertintas valdymas „Metų vadovu 2015“ savaitraštis „Veidas“ įvertino „Lietuvos energijos“ generalinį direktorių dr. Dalių Misiūną. Šešioliktus metus vykstančiuose prestižiniuose rinkimuose nugalėtoju pirmą kartą išrinktas VVĮ vadovas. Komisija vertino įmonių finansinę veiklą, inovatyvumą, konkurencingumą, gaminamų produktų ir paslaugų unikalumą, visuomeninę veiklą ir socialinę atsakomybę.

Geriausia VVĮ 2015 m. spalį Valdymo koordinavimo centras pripažino Lietuvos energijos“ grupę geriausiai 2014 m. valdyta valstybės kapitalo įmone. Itin palankai įvertinti skaidrumas ir valdymas.

Skaidrumas„Lietuvos energija“ pripažinta viena geriausiai viešai atsiskaitančių didžiųjų įmonių Lietuvoje – užimta antra vieta „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktame įmonių atskaitingumo tyrime.

Metų socialinės atsakomybės iniciatyva LESTO inicijuotas projektas „Darni mokykla“ 2015 m. Švedijos verslo apdovanojimų ceremonijoje paskelbtas metų socialinės atsakomybės iniciatyva. Projekto tikslas – skatinti ugdymo įstaigų bendruomenes taupiai naudoti energijos išteklius ir tausoti aplinką.

Ryšiai su investuotojaisVertybinių popierių biržos renginyje „Nasdaq Baltic Market Awards 2015“ pelnė tris apdovanojimus – už „Lietuvos dujų“ ir LESTO pasiektą pažangą gerinant ryšius su investuotojais 2015 metais. „Lietuvos dujos“ pateko tarp didžiausią pažangą pasiekusių bendrovių, šioje kategorijoje užimdama 3 vietą. LESTO laimėjo apdovanojimus Geriausios metinės ir bendrovės valdymo ataskaitos bei Geriausios interaktyvių ryšių su investuotojais kategorijose, abiejose užimdama 3 vietą.

Džiaugiamės, kai mūsų atsakingai vystoma veikla yra pastebima ir įvertinama – tai skatina mus tobulėti tvaraus verslo kelyje kuriant atsakingą ateities energetiką ir savo pavyzdžiu skatinti kitus rinkos dalyvius.

„Lietuvos energija“, UAB Žvejų g. 14, 09310 Vilnius

2016 m. gegužės 31 d.