LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES Lietuvių kalbos mokymas: motyvacija, mąstymas, mokymo kryptys VILMA LEONAVIČIENĖ 2015-03
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES Lietuvių kalbos mokymas: motyvacija,
mąstymas, mokymo kryptys
VILMA LEONAVIČIENĖ
2015-03
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
2
Valstybinė kalba• kaip viena svarbiausių Lietuvos Respublikos
piliečio tapsmo prielaidų;
• Valstybinės kalbos mokymosi turinį sudaro trys kompetencijos sritys – komunikacinė, lingvistinė ir sociokultūrinė.
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
3
Kalbos mokymo(si)sociokultūrinis kontekstas
• ,,Komunikacija – visuomenės ir istoriškai determinuotas socialinis elgesys, realizuojamas kalbiniais veiksmais, kurių tikslas – tarpusavio supratimas ir poveikis” (Devidson).
• ,,Žmogus kalba ne tam, kad kalbėtų - kalba dažniausiai yra priemonė, kad būtų pasiektas nekalbinis rezultatas”.
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
4
Sociokultūrinė kompetencija
Tai komunikacinių gebėjimų aspektas, apimantis pažinimą tipiškų visuomenės bei kultūros ypatybių, kurios yra akivaizdžios, savaime suprantamos daugeliui visuomenės narių ir daro įtaką jų komunikaciniam elgesiui.
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
5
Sociokultūriniai ir psichologiniai aspektai:
• Motyvacinis komunikacinės intencijos lygmuo,
• Dalykinis – denotacinis lygmuo,
• Prasminio turinio lygmuo,
• Kalbinio plano lygmuo,
• Tarties ir intonacijos lygmuo .
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
6
Leksinės gramatinės kompetencijos įgijimas
• Eksperimentavimas su kalba auga, nes auga vaiko sugebėjimas apibendrinti.
• Per gimtąją kalbą žmogus pažįsta pasaulį ( Humboltas).
• Kalbos išmokimas yra kūrybinis individualus aktas.
• Svarbu parinkti tinkamus kalbos mokymo metodus, kad komunikacijos ir lingvistikos mokymas būtų glaudžiai susijęs su sociokultūrine kompetencija.
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
7
Kalba ir kultūra – neatsiejami dalykai
• Turėtų susiformuoti sociokultūrinė kompetencija, leidžianti patogiai jaustis svetimoje visuomenėje, padedanti suprasti tos visuomenės veiksmus bei elgesį.
• Vaikai kalbos mokosi intensyviausiai pirmaisiais gyvenimo metais, kai intelektas nesusiformavęs.
• Žmogus turi gebėjimą išmokti kalbą apskritai, o ne tam tikrą ar konkrečią. Svarbiausia aplinkybė – t. y. kalbinė aplinka, kurioje vaikas gimė.
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
8
LKD metodologiniai pagrindai
• Lingvistika
• Pedagogika ir psichologija
• Sociokultūrinis kontekstas
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
9
Ko siekiama?
Suprasti
• kalbos mokymo principus;
• pažintinių ir socialinių interesų svarbą kalbos mokymui(si);
• vaiko protinio bei emocinio lavėjimo ir kalbos mokymo(si) sąveiką.
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
10
Ko siekiama?
Išmanyti
• kokios yra mokinių sakytinės ir rašytinės kalbos ypatybės;
• kokia yra kalbos mokymo(si) logika;
• ką mokiniai sunkiausiai supranta ir kodėl;
• kaip formuojami atitinkami įgūdžiai, ugdomos kompetencijos.
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
11
Ko siekiama?
Mokėti praktiškai
• organizuoti kalbos ugdymo darbus;
• formuoti svarbiausias sąvokas ir įgūdžius;
• taikyti atitinkamų dalykų (fonetikos ar kt.) mokymo sistemą;
• naudotis įvairiais metodais;
• struktūrinti pamoką;
• vertinti mokinių žinias ir gebėjimus.
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
12
Dalyko paskirtis ir didaktinės nuostatos
• Dalyko paskirtis – išugdyti asmens gebėjimą suvokti, interpretuoti ir kurti įvairių stilių įvairių lygmenų kalbos tekstus.
• Didaktinės nuostatos: interpretacijos, komunikavimo, sistemiškumo, integracijos, individualizavimo, intuicijos ir sąmoningumo, mokymosi mokytis, bendradarbiavimo.
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
13
Kalbos ugdymo kryptys
• Sisteminis kalbos mokymas.
• Komunikacinis – integracinis kalbos mokymas.
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Kalbinis ugdymas
• kalbos vartojimas: kalbėjimas, klausymas, skaitymas, rašymas;
• kalbos pažinimas: fonetika, morfologija, sintaksė ir t.t.
• Literatūrinis ugdymas.
14
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Sisteminis kalbos ugdymas• Mokomoji medžiaga atspindi kalbos struktūrą ir
vidinę kalbos logiką.
• Dėmesys sutelkiamas į žinias apie lingvistinę sistemą ir gebėjimą ja remtis.
• Labiausiai ugdo reprodukavimo gebėjimus.
• Mokoma nuo formos prie reikšmės, sureikšminami atskiri kalbos lygmenys.
15
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Komunikacinis – integracinis kalbos ugdymas• Komunikacinė kompetencija – tai gebėjimas bendrauti
žodžiu ir raštu, tinkamai pasirenkant verbalines ir neverbalines išraiškos priemones, atsižvelgiant į komunikacinę situaciją.
• Komunikacinę kompetenciją sudaro lingvistinė, diskurso, sociolingvistinė, sociokultūrinė ir referatyvinėkompetencijos.
• Ugdomi produkavimo gebėjimai.
• Kalbos mokoma derinant keturias kalbinės veiklos rūšis.
16
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Motyvacija, mąstymas ir metodai• Mąstymą sudaro operavimas jau turimomis
sąvokomis ar vaizdiniais ir naujų kūrimas. Visą mąstymo medžiagą galima suskirstyti į šias kategorijas: vizualinė, garsai, emocijos
ir kita (pagal Eric Jensen).
17
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
• Kalbėjimasis mokiniams yra vienas iš būdų išbandyti ir pritaikyti savo mąstymo procesus bei lavinti savo mąstymo įgūdžius. „Norint „subrandinti” sudėtingą mąstymo sistemą, reikia dalytis patirtimi ir kalbėtis” (M.B. Rowe).
• Kalbėjimąsi galima laikyti mąstymo išorine raiška, t.y. savo minčių rodymu.
18
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
• Mąstymas balsu taip pat leidžia mokiniams išgirsti savo pačių ir kitų mąstymą ir mokytis bei kontroliuoti savo mąstymo procesus.
• Kadangi mūsų mąstymui labai didelę įtaką turi struktūrų, o ne atskirų faktų suvokimas, tai informacija geriausiai įsimenama, jei pateikiama kontekstinėse situacijose.
19
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
• Procesas dažnai yra efektyvesnis nei rezultatas. Iš esmės mokymosi būdas yra toks pat svarbus,
kaip ir tai, ko mokomasi (Eric Jensen).
• Iš tikro žmonės nieko nesupranta ir neišmoksta (išskyrus kūdikių motorinį mokymąsi) tol, kol patys nesusikuria asmeninės, mokymuisi reikalingos metaforos ar modelio.
• Kai kurie tyrėjai teigia, kad mokomasi tiktai atsidūrus „aklavietėje”, t.y. kai pradedama mąstyti.
20
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Kada lengviau mokytis?• Mes mokomės geriau, kai mokymosi temos platesnės,
struktūros vientisesnės, ryšys tarp dalykų aiškesnis (lengviau mąstyti).
• Mums sekasi prasčiau, kai medžiaga suskaidyta atskirais vienas po kito pateikiamais faktais ir nekontekstiniais informacijos vienetais (Eric Jensen).
21
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
• Tyrimais nustatyta, kad ką nors įsiminti lengviau, jei tai nauja ar skiriasi nuo kitų dalykų. Štai kodėlmokymosi pradžia ir pabaiga įsimenama geriau už vidurį.
• Todėl turėtų būti daugiau pradžių ir pabaigų, o mažiau (pastovaus, vienodo, nuobodaus) vidurio.
22
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Galima remtis
• regėjimo, klausos, kinesteziniais pojūčiais;
• abstrakčia, konkrečia informacija;
• indukcijos, dedukcijos sugebėjimais;
• intuicija,
• gebėjimu rasti panašumus ir skirtumus;
• informacija, susijusia ir nesusijusia su mokomuoju dalyku.
23
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Taip pat remkitės įvairiomis atminties rūšimis:
• muzikine,
• kalbine,
• motorine,
• kontekstine/erdvine,
• sensorine
24
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Kaip ir kur pateikti norimą medžiagą?
• Šalutiniai dalykai prisimenami vis geriau!
• Periferinė mokomoji medžiaga turi veikti mokinį nesąmoningu būdu.
• Rengiant medžiagą skirtingos spalvos pagerina matomumą.
25
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES• Raudona – skubėjimas, orientacija į dabartį, jausmai,
drąsa, svarba (saikingai naudojama daro didelį poveikį).• Mėlyna – tvirtumas, orientacija į praeitį, tradiciškumas,
tikrumas.• Žalia – ramumas, orientacija į ateitį, atsipalaidavimas,
augimas, teigiamumas (gali būti labai plačiai pritaikoma).• Oranžinė – aktyvumas, žaismingumas, šiltumas,
kategoriškumas (galėtų būti naudojama daug dažniau).• Juoda – dominavimas, mirtis, sunkumas, atgrasumas,
šaltumas (jos naudotina kuo mažiau).
26
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Kasdien laikykitės tos pačios tvarkos
•Pabrėžkite svarbiausias mintis!
•Mokydami išskirkite dvi ar tris svarbiausias pamokos ar skyriaus mintis.
•Nuolat jomis remkitės.
•Užrašykite tiktai svarbiausią informaciją.
•Pirma mokiniams pasakykite, ką ketinate užrašyti.
27
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
• Pagaliau būtinai nurodykite (rodyklėmis ar apskritimais) atskirų dalykų ryšį.
• Lenta naudokitės tiktai norėdami paaiškinti ar įtvirtinti medžiagą.
• Flomasteriais užrašytą informaciją lengviau atsiminti nei tą, kuri užrašoma paprastu tušinuku ar parkeriu.
• Kaskart išsakę svarbią mintį, paprašykite mokinių greitai nupiešti paprastą simbolį.
28
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES• Leiskite mokiniams mokyti savo bendraklasius ir kartą
per savaitę apžvelgti medžiagą vienam su kitu.• Leiskite mokiniams mąstant reikšti savo mintis balsu.• Iškabinkite matomoje vietoje grupės darbo rezultatų
lenteles.• Leiskite mokiniams sukurti tariamuosius testus.• Pasiūlykite testams ruoštis poromis.• Leiskite mokiniams patiems ištaisyti savo namų ar
kontrolinius darbus ir testus.• Leiskite mokiniams išaiškinti medžiagą klasei ir sulaukti
grįžtamojo ryšio.
29
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Kalbų mokymo(si) istorija. Gramatinio vertimo metodas
• Pagrindinės gramatikos-vertimo metodo charakteristikos:
• Kalbos mokymosi tikslas yra išmokti kalbą, skaitant tos
kalbos literatūrą arba studijuojant tam tikrą discipliną
(naudojant tam tikrą mokymosi būdą).
• Kalbos mokymas pradedamas nuo gramatikos taisyklių
analizavimo, taisyklių taikymo, vertimo.
• Mokoma naudojant dvikalbių žodžių sąrašus, žodynų
studijavimą ir mokymąsi atmintinai.
30
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Kalbų mokymo(si) istorija. XIX amžiaus mokymo naujovės
• Nuo XIX amžiaus europiečių augančios bendravimo
galimybės lėmė profesionalaus kalbų mokėjimo poreikį.
• Išpopuliarėjo naujas požiūris į kalbų mokymąsi –
teigiama, kad reikia mokyti kalbų remiantis vaikų kalbos
stebėjimu.
• Svarbus reikšmės atskleidimas gestų ir veiksmų raiška.
31
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Reformų atsiradimo periodas
• XIX a. pabaigoje mokslininkai išsakė naują požiūrį į
kalbų mokymosi principus:
• Šnekamoji kalba yra svarbiausia ir pirminė – kalbų
mokymasis turi remtis šnekamosios kalbos studijomis.
• Kalbos žodžių turi būti mokomasi naudojant sudarytus
sakinius, o ne atskirus pavienius elementus.
• Gramatikos taisyklių turi būti mokoma remiantis
komunikacine intencija.
• Vertimas turi būti atliktas gimtąja kalba, nes tik tokiu
būdu nauji žodžiai bus teisingai suprasti.32
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Kalbų mokymo(si) istorija. Natūralusis metodas.
• Šie natūralūs kalbos mokymo principai davė pradžią
vadinamajam tiesioginiam metodui.
• Mokymas klasėje vykdavo ta kalba, kurios norima
išmokti.
• Konkrečių žodžių mokoma naudojant parodomuosius
veiksmus, paveikslėlius; sunkiau suvokiamų žodžių
reikšmė perteikiama išsakant idėjas.
• Mokymo procese akcentuojamas dėmesys taisyklingam
tarimui ir gramatikai.
33
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Kombinuotieji mokymo metodai
• Kalbinis mokymo kryptingumas.
• Sistemingumas.
• Imanentiškumas.
• Paralelinis visų kalbinių veiksmų mokymas.
• Šnekamosios kalbos svarba.
• Autentiškas tekstas.
34
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Intensyvieji kalbos mokymosi metodai
• Sugestopedinis,
• Ritmopedinis,
• Relaksopedinis
35
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Kalbų mokymo(si) istorija. Kalbų išmokimo teorijos.
• Susikūrė trys skirtingi požiūriai į kalbą ir kalbos pobūdį.
• Pirmosios teorijos šalininkai teigia, kad kalba yra
struktūriškai pagal reikšmę susijusių elementų sistema.
• Funkcinio požiūrio, šalininkai teigia, kad kalba – tai
posakių / pasakymų ir praktinių reikšmių visuma.
• Kalba – bendravimo bei socialinių sandorių tarp individų
priemonė.
36
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Kaip pasiekti, kad mokymas(is) būtų šiuolaikiškas?
• Integracija
• Bendrosios ir dalykinės kompetencijos
• Vertybinės nuostatos
• Reikalavimai mokomajai medžiagai
37
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITHUANIAN UNIVERSITY OF EDUCATIONAL SCIENCES
Kalbų mokymosi svetainės, metodika, prieinama šiuolaikinėmis technologijomis:
• ,,eTandem Europa“. Galimybės – telefono linija, internetinė telefonija, skype,
facebook, gmail, vaizdo konferencijos ir kt.
• http://www.slf.ruhr-uni-bochum.de/index.html
• ,,Hocus @ Lotus“. Mokymo(si) medžiaga, pagrįsta naujaisiais
psicholingvistikos atradimais.
• www.hocus-lotus.edu
• ,,Lingu@netEuropa“ tinklapis. Galimybė susirašinėti su kolegomis, dalintis
patirtimi. Susirašinėjimo galimybės – el paštu, internetinių pokalbių kambariai,
diskusijos ir kt.
• www.linguanet-europa.org
• ,,Vienybė“ (Oneness) siūlo internetinius kursus besidomintiems estų, suomių
portugalų, lenkų ir lietuvių kalbomis.
• www.oneness.vu.lt
• • ,,Ragaukite kalbą“ (Tastethelanguage) tinklapis parodo, kad mokytis kalbų,
bendrauti galima per maisto ir kalbų nemokamus ragavimo užsiėmimus.
• www.tastethelanguage.net38