Lietuviška kosmetika ir parfumerija

Lietuviška kosmetika ir parfumerija

ParengėVilniaus Gabijos gimnazijos

IIc klasės mokinėAistė Pranskutė

Turinys Tikslai Kosmetika Lietuviška kosmetika Parfumerija Lietuviška parfumerija Ačiū, už dėmesį!

Tikslai

Trumpai pristatyti kosmetikos ir parfumerijos kilmę Supažindinti su lietuviškos kosmetikos ir parfumerijospramonės pokyčiais Glaustai pristatyti lietuviškos kosmetikos ir parfumerijos eksporto rinkas

KosmetikaKosmetika – bendras pavadinimas

substancijoms, naudojamoms pakeisti (pagražinti) žmogaus kūno išvaizdą ar kvapą.

Pirmasis archeologinis kosmetikos naudojimo įrodymas yra iš senovės Egipto ir datuojamas

maždaug 4000 m. pr. m. e.

Lietuviška kosmetika

Statistikos departamento duomenimis, pernai per 11 mėnesių į Lietuvą įvežamų kvepalų,

kremų, šampūnų ir kitų higienos prekių sumažėjo beveik penktadaliu iki 276 mln. Litų.

Tačiau šių gaminių eksportas iš mūsų šalies per tą patį laikotarpį ūgtelėjo kone 40 procentų ir

sudarė beveik 133 mln. litų.

„Praėjusiais metais iš tiesų pasiekėme daugiau negu

13 mln. Lt apyvartą, tai yra daugiau negu 13 proc. augimas.

Augimui daugiausiai įtakos turbūt turėjo tai, kad mes, kaip

kurianti laboratorija, nestabdėme investicijų į naujų produktų kūrimą. Vien pernai

baigėme kurti ir rinkai pristatėme beveik 30 naujų

produktų“ – sako Linas Čereška,

„BIOK laboratorijos“ direktorius.

Statistikai skelbia, kad pernai, palyginti su užpernai, kai kurių lietuviškų kosmetikos ir higienos produktų gamyba Lietuvoje augo stulbinamai. Pavydžiui, tualetinio vandens gamyba pašoko 10 kartų, lietuviško skysto

šampūno mūsų šalyje pagaminta ir parduota kone dvigubai daugiau.

„Kai visur gamyba krenta 2530 proc., mes išsilaikėme tame pačiame lygyje.

Lyginant užsienio prekę ir mūsų, jų kainos yra 22,5 karto didesnės“,

teigia Juozas Beliauskas, „Koslitos“ generalinis direktorius.

Lietuvos gamintojai teigia, kad sunkmečiu vis dažniau pagrindiniu pirkėjų argumentu

tampa kaina, o tai mūsų šalies gamintojams į naudą konkuruojant su užsienio gigantais.

ParfumerijaŽodis parfumerija kilęs iš lot. per fumum „prieš rūkymą“. Kvepalų gamybos menas

prasidėjo senovės Mesopotamijoje ir Egipte.

Pirmus šiuolaikinius kvepalus sukūrė vengrai. Šie kvepalai buvo pagaminti 1370 metais Vengrijos karalienės Elžbietos

įsakymu iš kvapnaus aliejaus, sumaišyto su alkoholio tirpalu, ir buvo žinomi visoje Europoje kaip Vengrijos

vanduo.

Parfumerijos menas klestėjo renesanso Italijoje ir XVI a.,

Prancūzijoje italų patobulinimai

buvo įdiegti parfumerio Rene le Florentin.

Prancūzija greitai tapo Europos kvepalų ir kosmetinės

gamybos centru.

Gėlių auginimas kvepalams tapo pagrindine pramonės šaka Prancūzijos pietuose.

Iki XVIII a. aromatiniai augalai buvo auginami Prancūzijos Graso srityje, kad suteiktų augančiai

kvepalų pramonei žaliavos.

Lietuviška parfumerijaAmerikiečių kilmės lietuvė Danutė Pajaujis,

turinti profesionalios „nosies“ diplomą, per savo gyvenimą dirbusi garsiose pasaulinėse

parfumerijos kompanijose, sužinojusi, jog Lietuvoje yra kvapų gamintojų, buvo nustebusi, nes mažos šalys paprastai kvepalų negamina. Ši garsi ekspertė, pagal savo susidarytą schemą, vertino lietuviškus kvapus. Kai eksperimentas baigėsi, pagal penkiabalę vertinimo sistemą

ketverius lietuviškus kvapus įvertino penkiais balais, o trejus - ketvertu.

Esencijas lietuviai perka iš bene brangiausių žaliavų tiekėjos Prancūzijoje „Jean Niel“ kompanijos. „Kadangi Lietuvos rinka nedidelė ir kvepalų gaminame labai nedaug, galime mokėti ir

brangiau“, - sako dr. Julius Budilovskis, kvepalus gaminančios bendrovės „Ineco“ vadovas. - „Kai gamyba masinė, serijinė, deriesi dėl kiekvieno

cento, o mes Lietuvoje parduodame labai nedaug, todėl galime gaminti kokybišką produktą“. Tačiau, pasak „Ineco“ vadovo, vienas parfumerijos verslas

mažoje šalyje nėra pelningas: „Mūsų veikla nenuostolinga vien todėl, kad turime dar 30

gaminių.“

Alvyda Gudelevičiūtė, kvepalus gaminančios UAB „Ineco“ ekspertė, sako, kad visoje Europoje

didėja gaminių iš natūralių produktų poreikis, todėl lietuviška parfumerija populiarėja svetur.

„Vakariečiai mano, kad Rytai dar nėra apsikrėtę chemija. Atrodo, kad apie mus sklando laukinių natūralumo legenda“, - juokiasi ji iš mūsų šalies

gamintojams palankių rinkodaros mitų.„Ineco“ savo natūralia produkcija prekiauja Danijoje,

neseniai ją pradėjo tiekti į Didžiąją Britaniją, derasi su baltarusiais. Įmonės apyvarta nuolat didėja,

per metus - beveik 20%.

Ačiū, už dėmesį!