Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje

Lietuva Rusijos Lietuva Rusijos imperijos sudimperijos sudėtyjeėtyje

17941794m. sukilimasm. sukilimas

TikslaTikslas:s:► išsaugoti Abiejų Tautų Respublikąišsaugoti Abiejų Tautų Respubliką

Pasekmės:Pasekmės:► Rusija ir Prūsija pilnai išsidalino LDK teritoriją Rusija ir Prūsija pilnai išsidalino LDK teritoriją

► Jokūbas JasinskisJokūbas Jasinskis (1761– (1761–1794). 1794 m. 1794). 1794 m. sukilimo sukilimo Lietuvoje vadasLietuvoje vadas. Nuo 1790 . Nuo 1790 m. Vilniaus karo inžinerijos m. Vilniaus karo inžinerijos mokyklos viršininkas. mokyklos viršininkas. 1794m. vadovavo Vilniaus 1794m. vadovavo Vilniaus išvadavimui. Sukilimo išvadavimui. Sukilimo vyriausybės – Lietuvos vyriausybės – Lietuvos tautinės aukščiausiosios tautinės aukščiausiosios tarybos – paskirtas Lietuvos tarybos – paskirtas Lietuvos sukilėlių ginkluotųjų pajėgų sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vadu. Mūšyje ties Polianais vadu. Mūšyje ties Polianais privertė pasitraukti iš privertė pasitraukti iš Vilniaus prieigų caro Vilniaus prieigų caro kariuomenę. Nepatenkintas kariuomenę. Nepatenkintas J. Jasinskio radikalumu J. Jasinskio radikalumu vyriausiasis sukilimo vadas vyriausiasis sukilimo vadas T. Kocsciuška pašalino J. T. Kocsciuška pašalino J. Jasinskį iš Lietuvos sukilėlių Jasinskį iš Lietuvos sukilėlių vado pareigų. Žuvo vado pareigų. Žuvo vadovaudamas Varšuvos vadovaudamas Varšuvos priemiesčio Prahos gynybai. priemiesčio Prahos gynybai.

► Tadas KosciuškaTadas Kosciuška (1746– (1746–1817). 1817). Lenkijos politinis ir Lenkijos politinis ir karo veikėjas, generolaskaro veikėjas, generolas. . Vienas iš 1794 m. sukilimo Vienas iš 1794 m. sukilimo organizatorių. 1794 m. kovo organizatorių. 1794 m. kovo mėnesį Krokuvoje paskelbtas mėnesį Krokuvoje paskelbtas vyriausiuoju sukilimo vadu – vyriausiuoju sukilimo vadu – diktatoriumidiktatoriumi. Poloneco . Poloneco universalu suteikė asmens universalu suteikė asmens laisvę baudžiauninkams. laisvę baudžiauninkams. 1794m. mūšyje ties 1794m. mūšyje ties Macejovicais buvo sužeistas Macejovicais buvo sužeistas ir pateko į caro kariuomenės ir pateko į caro kariuomenės nelaisvę, kalintas nelaisvę, kalintas Petropavlovsko tvirtovėje. Petropavlovsko tvirtovėje. 1796 m. paleistas. Gyveno 1796 m. paleistas. Gyveno JAV, Prancūzijoje, JAV, Prancūzijoje, Šveicarijoje. Laiškuose Šveicarijoje. Laiškuose pabrėždavo esąs LDK pilietis, pabrėždavo esąs LDK pilietis, nors, vadovaudamas nors, vadovaudamas sukilimui, prisidėjo prie sukilimui, prisidėjo prie nepripažinusių LDK nepripažinusių LDK savarankiškumo.savarankiškumo.

Po Po trečiosiostrečiosiosLietuvos ir Lietuvos ir LenkijosLenkijosužgrobties užgrobties (1795m.) (1795m.) Lietuvos Lietuvos žemės žemės atsidūrė atsidūrė Rusijos Rusijos imperijoje ir imperijoje ir Prūsijos Prūsijos Karalystėje.Karalystėje.

Lietuvos Lietuvos įjungimas į Rusijos imperijos sudėtįįjungimas į Rusijos imperijos sudėtį

► 1795m1795m. nurodyta vadovautis Rusijoje įvesta tvarka. LDK . nurodyta vadovautis Rusijoje įvesta tvarka. LDK teritorija padalyta į dvi gubernijas - Vilniaus ir Slanino.teritorija padalyta į dvi gubernijas - Vilniaus ir Slanino.

► 1796m.1796m. Lietuvos įstaigoms grąžintos anksčiau turėtos Lietuvos įstaigoms grąžintos anksčiau turėtos teisės, atkurti miestų magistratai. teisės, atkurti miestų magistratai.

► 17971797m. Vilniaus ir Slanino gubernijos sujungtos į m. Vilniaus ir Slanino gubernijos sujungtos į Lietuvos guberniją su centru Vilniuje. LDK gyventojams Lietuvos guberniją su centru Vilniuje. LDK gyventojams leista vadovautis Lietuvos Statutu. leista vadovautis Lietuvos Statutu.

► 18011801m. Lietuvos gubernija padalyta į Lietuvos Vilniaus ir m. Lietuvos gubernija padalyta į Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas. Lietuvos Gardino gubernijas.

► 18431843m. Im. Iš vakarinės Vilniaus gubernijos dalies sudaryta š vakarinės Vilniaus gubernijos dalies sudaryta Kauno gubernija. Lietuvą pradėta vadinti Kauno gubernija. Lietuvą pradėta vadinti Rusijos šiaurės Rusijos šiaurės vakarų kraštuvakarų kraštu. .

Užnemunės likimasUžnemunės likimas

► 1795–1807 m. buvo Prūsijos karalystės provincija. 1795–1807 m. buvo Prūsijos karalystės provincija. ► 1807–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei.1807–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei.► 1815–1915 m. – Lenkijos karalystei Rusijos imperijoje.1815–1915 m. – Lenkijos karalystei Rusijos imperijoje.► 1867–1915 m. buvo Suvalkų gubernijos dalis.1867–1915 m. buvo Suvalkų gubernijos dalis.► 1808–1940 m. Užnemunėje galiojo Napoleono kodeksas.1808–1940 m. Užnemunėje galiojo Napoleono kodeksas.► 18018077 m., anksčiau nei likusioje Lietuvoje, m., anksčiau nei likusioje Lietuvoje, panaikinta panaikinta

baudžiavabaudžiava, čia anksčiau ėmė klostytis kapitalistiniai , čia anksčiau ėmė klostytis kapitalistiniai santykiai, plėtotis žemės ūkis, formuotis lietuvių santykiai, plėtotis žemės ūkis, formuotis lietuvių inteligentija. XIX a. II pusėje Užnemunė buvo lietuvių inteligentija. XIX a. II pusėje Užnemunė buvo lietuvių tautinio judėjimo centras. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo tautinio judėjimo centras. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Lietuvos Respublikos dalimi. Lietuvos Respublikos dalimi.

Lietuva Prancūzijos ir Rusijos karoLietuva Prancūzijos ir Rusijos karo (1812 (1812m.m.)) metu metu

► 1812m. 1812m. Napoleonas pasiekė Lietuvą. Caras, jo Napoleonas pasiekė Lietuvą. Caras, jo kariuomenė bei Rusijos šalininkai pasitraukė iš Lietuvos.kariuomenė bei Rusijos šalininkai pasitraukė iš Lietuvos.

► Lietuvos visuomenė Napoleoną sutiko palankiai. Dalis Lietuvos visuomenė Napoleoną sutiko palankiai. Dalis bajorų siekė atkurti Napoleono globojamą LDK.bajorų siekė atkurti Napoleono globojamą LDK.

► Lietuvoje Napoleonas įkūrė laikinąją Lietuvos Didžiosios Lietuvoje Napoleonas įkūrė laikinąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausybę. Kunigaikštystės vyriausybę.

► Tačiau Napoleonas abejingai žiūrėjo į Lietuvos ateitį ir Tačiau Napoleonas abejingai žiūrėjo į Lietuvos ateitį ir viltys atgaivinti LDK greitai ėmė gestiviltys atgaivinti LDK greitai ėmė gesti. Imperatoriui buvo . Imperatoriui buvo svarbiausia papildyti armiją naujais kareiviais bei svarbiausia papildyti armiją naujais kareiviais bei aprūpinti ją maistu. aprūpinti ją maistu.

► Pasitraukus Napoleono armijai, Lietuvoje buvo Pasitraukus Napoleono armijai, Lietuvoje buvo grąžintagrąžinta caro valdžiacaro valdžia..

Pasekmės:Pasekmės:

Per karą ir vadinamą prancūzmetį kraštas neteko Per karą ir vadinamą prancūzmetį kraštas neteko daug žmonių, teliko trečdalis gyvulių, sunaikinta daug žmonių, teliko trečdalis gyvulių, sunaikinta pusė pasėlių plotų, sudegė daug pastatų. Atkurti ūkį pusė pasėlių plotų, sudegė daug pastatų. Atkurti ūkį prireikė daug lėšų ir laiko. prireikė daug lėšų ir laiko.

Rusijos carų politika ir priešinimasis jaiRusijos carų politika ir priešinimasis jai

► Jau XIX a. pradžioje buvo apribotos baudžiauninkų, Jau XIX a. pradžioje buvo apribotos baudžiauninkų, miestiečių, smulkiosios bajorijos teisės.miestiečių, smulkiosios bajorijos teisės.

► Lietuvos visuomenės demokratėjimą Rusijos valdžia Lietuvos visuomenės demokratėjimą Rusijos valdžia slopino, draudė Lietuvos dvarininkams išlaisvinti slopino, draudė Lietuvos dvarininkams išlaisvinti valstiečius.valstiečius.

► Baudžiauninkus ir laisvuosius žmones prislėgė nauja, Baudžiauninkus ir laisvuosius žmones prislėgė nauja, didesnė negu seniau, mokesčių ir prievolių našta.didesnė negu seniau, mokesčių ir prievolių našta.

► Uždrausta nelaisviems valstiečiams siekti vidurinio ir Uždrausta nelaisviems valstiečiams siekti vidurinio ir aukštojo išsilavinimo.aukštojo išsilavinimo.

► Apribotos katalikų bažnyčios teisės.Apribotos katalikų bažnyčios teisės.► 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas. . ► 1840 m. caro įsakymu neteko galios Lietuvos statutas, 1840 m. caro įsakymu neteko galios Lietuvos statutas,

veikęs Lietuvoje nuo 1529 m., ir galutinai įsigaliojo veikęs Lietuvoje nuo 1529 m., ir galutinai įsigaliojo Rusijos teisė.Rusijos teisė.

Carinė Rusija, prisijungusi Lietuvą, pirmiausia ją surusino Carinė Rusija, prisijungusi Lietuvą, pirmiausia ją surusino politiškai, teisiškai ir administraciškaipolitiškai, teisiškai ir administraciškai. Nors į valstybines . Nors į valstybines įstaigas skverbėsi rusų kalba, didesnio kalbinio kultūrinio įstaigas skverbėsi rusų kalba, didesnio kalbinio kultūrinio rusinimo kurį laiką nebuvo. Padėtis pradėjo staigiai rusinimo kurį laiką nebuvo. Padėtis pradėjo staigiai keistis po 1831 – 1832 m. ir po 1863 m. sukilimų. Šalia keistis po 1831 – 1832 m. ir po 1863 m. sukilimų. Šalia politinio ir ideologinio, tada pradėtas plačiai vykdyti politinio ir ideologinio, tada pradėtas plačiai vykdyti kalbinis kultūrinis rusinimas ir stačiatikinimaskalbinis kultūrinis rusinimas ir stačiatikinimas. .

Tačiau Lietuvoje augo nepasitenkinimas caro valdžia, Tačiau Lietuvoje augo nepasitenkinimas caro valdžia, aktyvėjo visuomeninis politinis gyvenimas.aktyvėjo visuomeninis politinis gyvenimas.

Simonas DaukantasSimonas Daukantas - lietuvių - lietuvių istorikas, istorikas, švietėjasšvietėjas (1793 – 1864). Nuo 1826 m. (1793 – 1864). Nuo 1826 m. dirbo Rygos generalgubernatoriaus dirbo Rygos generalgubernatoriaus raštinėje, 1835–1850 m. Rusijos senate raštinėje, 1835–1850 m. Rusijos senate (Sankt Peterburge) studijavo Lietuvos (Sankt Peterburge) studijavo Lietuvos metriką ir kitus archyvų dokumentus. metriką ir kitus archyvų dokumentus. 1850 m. grįžo į Lietuvą. Simonas 1850 m. grįžo į Lietuvą. Simonas Daukantas – pirmasis istorikas, parašęs Daukantas – pirmasis istorikas, parašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalbaLietuvos istoriją lietuvių kalba, dar , dar vadinamas Lietuvos istorijos tėvu. vadinamas Lietuvos istorijos tėvu. Svarbiausi veikalai: „Darbai senųjų Svarbiausi veikalai: „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“, „Istorija lietuvių ir žemaičių“, „Istorija žemaitiška“, „Būdas senovės lietuvių, žemaitiška“, „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, „Pasakojimas kalnėnų ir žemaičių“, „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“. apie veikalus lietuvių tautos senovėje“. Juose rašo apie Lietuvos praeitį iki Juose rašo apie Lietuvos praeitį iki Liublino unijos. Jis pabrėždavo lietuvių Liublino unijos. Jis pabrėždavo lietuvių tautos politinio savarankiškumo – tautos politinio savarankiškumo – svarbiausios tautos gyvavimo ir svarbiausios tautos gyvavimo ir pažangos sąlygos – reikšmę.pažangos sąlygos – reikšmę.

1830 – 18311830 – 1831m.m. ir 1863 -1864m. ir 1863 -1864m. Sukilimai Lenkijoje ir Sukilimai Lenkijoje ir LietuvojeLietuvoje

1830 – 18311830 – 1831m.m. sukilimo sukilimo tikslaitikslai::

► išsivaduoti iš Rusijos išsivaduoti iš Rusijos imperijosimperijos

► atkurti Abiejų Tautų atkurti Abiejų Tautų RespublikąRespubliką

► panaikinti baudžiavą panaikinti baudžiavą (gauti nuosavos žemės ir (gauti nuosavos žemės ir asmeninę laisvę)asmeninę laisvę)

► bajorai siekė susigrąžinti bajorai siekė susigrąžinti žemes ir politines teisesžemes ir politines teises

1863 -1864m.1863 -1864m. sukilimo sukilimo tikslaitikslai::

► išsivaduoti iš priespaudosišsivaduoti iš priespaudos► atkurti Abiejų Tautų atkurti Abiejų Tautų

RespublikąRespubliką► pagerinti baudžiavos pagerinti baudžiavos

panaikinimo sąlygaspanaikinimo sąlygas

1830 – 18311830 – 1831m.m. sukilimo sukilimo pasekmėspasekmės::

► panaikinta autonomija panaikinta autonomija LenkijaiLenkijai

► uždarytas Varšuvos uždarytas Varšuvos UniversitetasUniversitetas

► uždarytas Vilniaus uždarytas Vilniaus Universitetas (1832 m.)Universitetas (1832 m.)

► 1840 m. sustabdytas 1840 m. sustabdytas Lietuvos trečiasis Lietuvos trečiasis statutas, įvesti rusiški statutas, įvesti rusiški įstatymai, buvusioje LDK įstatymai, buvusioje LDK pradėta taikyti lenkų pradėta taikyti lenkų pradų naikinimo pradų naikinimo programa, kurios tikslas - programa, kurios tikslas - atskirti lietuvius nuo atskirti lietuvius nuo lenkų įtakoslenkų įtakos

► gyventojams uždėta gyventojams uždėta kontribucijakontribucija

1863 -1864m.1863 -1864m. sukilimo sukilimo pasekmėspasekmės::

► įvestas spaudos draudimas įvestas spaudos draudimas (1864 - 1904 m.)(1864 - 1904 m.)

► uždarytos lietuviškos uždarytos lietuviškos mokyklosmokyklos

► dar labiau suvaržyta dar labiau suvaržyta katalikų bažnyčios veiklakatalikų bažnyčios veikla

► inteligentijai buvo inteligentijai buvo uždrausta dirbti Lietuvoje uždrausta dirbti Lietuvoje (išskyrus dvasininkus ir (išskyrus dvasininkus ir gydytojus)gydytojus)

► buvo uždėtos kontribucijos buvo uždėtos kontribucijos dvarininkamsdvarininkams

► prasideda rusifikacija, prasideda rusifikacija, oficialiai pavadinta oficialiai pavadinta “Rusiškų pradų atkūrimo “Rusiškų pradų atkūrimo programa”programa”

► konfiskuoti sukilėlių konfiskuoti sukilėlių dvarai, dalis ištremti į dvarai, dalis ištremti į Sibirą arba atiduoti į Sibirą arba atiduoti į rekrūtusrekrūtus

► uždaryta daug bažnyčių uždaryta daug bažnyčių bei vienuolynųbei vienuolynų

1830 – 18311830 – 1831m.m. ir 1863 -1864m. ir 1863 -1864m. sukilimų vadaisukilimų vadai

1830 – 18311830 – 1831m.m. sukilimas: sukilimas:

► Antanas GelgaudasAntanas Gelgaudas (1792- (1792-1831 m.) – sukilimo 1831 m.) – sukilimo vadas vadas LietuvojeLietuvoje. 1830 m. vadovavo . 1830 m. vadovavo lenkų sukilėlių daliniams, lenkų sukilėlių daliniams, buvo paskirtas vyriausiuoju buvo paskirtas vyriausiuoju sukilėlių vadu. 1831 m. sukilėlių vadu. 1831 m. sudarė sudarė Laikinąją lenkų Laikinąją lenkų centrinę vyriausybę centrinę vyriausybę LietuvojeLietuvoje. Jo vadovaujama . Jo vadovaujama kariuomenė puolė Rusijos kariuomenė puolė Rusijos armiją ir paėmė Kauną, armiją ir paėmė Kauną, tačiau pralaimėjo kautynes tačiau pralaimėjo kautynes ties Paneriais, Šiauliais ir ties Paneriais, Šiauliais ir buvo priversta trauktis. buvo priversta trauktis. Prūsijos pasienyje Prūsijos pasienyje A.Gelgaudą nukovė juo A.Gelgaudą nukovė juo nusivylęs sukilėlių nusivylęs sukilėlių karininkas.karininkas.

1863 -1864m.1863 -1864m. sukilimas: sukilimas:

► Antanas MackevičiusAntanas Mackevičius (1828- (1828-1863 m.) – vienas sukilimo 1863 m.) – vienas sukilimo vadų. vadų. KunigasKunigas, labai , labai apsišvietęs žmogus, Lietuvos apsišvietęs žmogus, Lietuvos patriotas, rūpinosi patriotas, rūpinosi baudžiauninkų mokymu, baudžiauninkų mokymu, agitavo valstiečius prieš caro agitavo valstiečius prieš caro valdžiąvaldžią. Kaip gerai . Kaip gerai išmanantis partizaninės išmanantis partizaninės kovos taktiką, 1863 m. buvo kovos taktiką, 1863 m. buvo paskirtas paskirtas Kauno gubernijos Kauno gubernijos (vaivadijos)(vaivadijos) vaivada vaivada ir su ir su kariuomene peržygiavo visą kariuomene peržygiavo visą šią guberniją. Vykstantis į šią guberniją. Vykstantis į Varšuvą buvo suimtas. Net į Varšuvą buvo suimtas. Net į kartuves ėjo iškelta galva, kartuves ėjo iškelta galva, įsitikinęs savo teisumu.įsitikinęs savo teisumu.

► Emilija PliaterytėEmilija Pliaterytė (1806- (1806-1831 m.) – g1831 m.) – graraffaitėaitė, s, su u pusbroliu Cezariu Pliateriu pusbroliu Cezariu Pliateriu (1810-1869) Dusetose (1810-1869) Dusetose suorganizavosuorganizavo sukilėlių sukilėlių būrįbūrį ir dalyvavo ir dalyvavo sukilime. sukilime. Dalyvavo eilėje mūšių:Dalyvavo eilėje mūšių: Prastavonių (Radviliškio Prastavonių (Radviliškio rajone),rajone), ties Maišiogala,ties Maišiogala, Kauno gynime,Kauno gynime, ties ties Šaukėnais ( Radviliškio Šaukėnais ( Radviliškio rajone).rajone). Sukilėlių Sukilėlių kariuomenei traukiantis į kariuomenei traukiantis į Prūsiją, mėgino Prūsiją, mėgino prasiveržti į Lenkiją, prasiveržti į Lenkiją, persišaldė ir persišaldė ir 1831 m. 1831 m. mirė prie Kapčiamiesčio.mirė prie Kapčiamiesčio.E.Pliaterytė buvo 25 E.Pliaterytė buvo 25 pėstininkų pulko 1 kuopos pėstininkų pulko 1 kuopos garbės vadėgarbės vadė.    .   

► Konstantinas KalinauskasKonstantinas Kalinauskas (1838-1864 m.) – (1838-1864 m.) – teisininkasteisininkas, vienas , vienas sukilimo sukilimo Lietuvoje vadųLietuvoje vadų. Atsisakė . Atsisakė karjeros ir asmeninio karjeros ir asmeninio gyvenimo, pirmasis prabilo gyvenimo, pirmasis prabilo apie Lietuvos ir Baltarusijos apie Lietuvos ir Baltarusijos tautų apsisprendimo teisętautų apsisprendimo teisę. . Priklausė ,,raudonųjų Priklausė ,,raudonųjų srovei”. Žuvus srovei”. Žuvus Z.Sierakauskui, buvo Z.Sierakauskui, buvo pakviestas pakviestas vadovauti ,,raudonųjų” vadovauti ,,raudonųjų” vyriausybei. Stengėsi vyriausybei. Stengėsi išlaikyti sukilėlių jėgas išlaikyti sukilėlių jėgas tikėdamas, kad sukilimas tikėdamas, kad sukilimas atgis. 1864 m. pavasarį atgis. 1864 m. pavasarį buvo išduotas ir suimtas. buvo išduotas ir suimtas. Visą kaltę prisiėmė sau. Visą kaltę prisiėmė sau. Karo teismo nuteistas Karo teismo nuteistas mirties bausme ir pakartas mirties bausme ir pakartas Lukiškių aikštėje.Lukiškių aikštėje.

► Zigmantas SierakauskasZigmantas Sierakauskas (1826-1863 m.) – (1826-1863 m.) – vyriausias sukilimo vyriausias sukilimo Lietuvoje vadasLietuvoje vadas, , pasiripasirinnkęs Dolengos kęs Dolengos slapyvardį. 1863 m. slapyvardį. 1863 m. pavasarį jo vadovaujam pavasarį jo vadovaujam sukilėlių armija sumušė sukilėlių armija sumušė rusų kariuomenę prie rusų kariuomenę prie Raguvos, Medeikių, tačiau Raguvos, Medeikių, tačiau pralaimėjo mūšį prie Biržų pralaimėjo mūšį prie Biržų , kuriame mirtinai , kuriame mirtinai sužeistas pateko į sužeistas pateko į nelaisvę. Karo lauko nelaisvę. Karo lauko teismas nuteisė jį teismas nuteisė jį sušaudyti, tačiau sušaudyti, tačiau M.Muravjovas įsakė M.Muravjovas įsakė pakarti. Nuosprendis pakarti. Nuosprendis įvykdytas Lukiškių įvykdytas Lukiškių aikštėje. aikštėje.

► Michailas MuravjovasMichailas Muravjovas (1796-1866 m.) – (1796-1866 m.) – Rusijos valstybės veikėjas, 1830-31 m. Rusijos valstybės veikėjas, 1830-31 m. malšino sukilimąmalšino sukilimą Lietuvos ir Baltarusijos Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje. teritorijoje. Priešinosi baudžiavos Priešinosi baudžiavos panaikinimuipanaikinimui, buvo užkietėjęs slavofilas. , buvo užkietėjęs slavofilas. 1863 m. paskirtas Vilniaus 1863 m. paskirtas Vilniaus generalgubernatoriumi. Sukilimą slopino generalgubernatoriumi. Sukilimą slopino žiauriomis akcijomis. Už skyrimą mirties žiauriomis akcijomis. Už skyrimą mirties bausmes pakariant buvo pramintas bausmes pakariant buvo pramintas Muravjovu KorikuMuravjovu Koriku..

BaudBaudžiavos panaikinimasžiavos panaikinimas

► panaikinta paskelbus Aleksandro II-ojo manifestą apie panaikinta paskelbus Aleksandro II-ojo manifestą apie baudžiavos panaikinimą, kuris susidėjo iš:baudžiavos panaikinimą, kuris susidėjo iš: bendrųjų nuostatųbendrųjų nuostatų, taikomų Rusijos gyventojams, taikomų Rusijos gyventojams vietinių nuostatųvietinių nuostatų, taikomų užimtoms žemėms, pvz. , taikomų užimtoms žemėms, pvz.

LietuvaiLietuvai

Panaikinimo priePanaikinimo priežastys:žastys:► didelis Rusijos ekonominis nuosmukis (kol Rusijoje buvo didelis Rusijos ekonominis nuosmukis (kol Rusijoje buvo

baudžiava, likusioje Europoje jau vyko pramonės baudžiava, likusioje Europoje jau vyko pramonės perversmas)perversmas)

► nesėkmė Krymo karenesėkmė Krymo kare► valstiečių bruzdėjimaivalstiečių bruzdėjimai

Sąlygos:Sąlygos:► suteikta asmens laisvė - ex-baudžiauninkas galėjo rinktis suteikta asmens laisvė - ex-baudžiauninkas galėjo rinktis

veiklą, disponuoti turtu, turėjo kilnojimosi teisęveiklą, disponuoti turtu, turėjo kilnojimosi teisę► dviems metams išliko lažasdviems metams išliko lažas► žemė liko dvarininko nuosavybežemė liko dvarininko nuosavybe► bežemiai valstiečiai gavo žemėsbežemiai valstiečiai gavo žemės► Užnemunės valstiečiai gavo žemės be išpirkos, bet Užnemunės valstiečiai gavo žemės be išpirkos, bet

turėjo mokėti didelius žemės mokesčius turėjo mokėti didelius žemės mokesčius ► valstiečiai galėdavo išsipirkti žemės tik dvarininkui valstiečiai galėdavo išsipirkti žemės tik dvarininkui

sutikussutikus

Reikšmė:Reikšmė:► pagyvina kapitalistinių santykių raidąpagyvina kapitalistinių santykių raidą► reforma palanki dvarininkams, kurie iš valstiečių už reforma palanki dvarininkams, kurie iš valstiečių už

atleidimą iš baudžiavos išsireikalavo daug naudosatleidimą iš baudžiavos išsireikalavo daug naudos

► BBaudžiavaaudžiava - visuomeniniai santykiai, kai valstiečiai yra - visuomeniniai santykiai, kai valstiečiai yra priklausomi nuo žemės savininko ir už naudojimąsi žeme priklausomi nuo žemės savininko ir už naudojimąsi žeme turi atlikti įvairias prievoles:turi atlikti įvairias prievoles:

atlikti atlikti lažąlažą - darbą dvarininko ūkyje, - darbą dvarininko ūkyje,

mokėti mokėti činšąčinšą - mokestį pinigais. - mokestį pinigais.

Caro valdžios politika po Caro valdžios politika po 18631863m. sukilimom. sukilimo

Apsispręsta dėl rusinimo politikos. Ją vykdyti pavesta Apsispręsta dėl rusinimo politikos. Ją vykdyti pavesta Vilniaus generalgubernatoriui Vilniaus generalgubernatoriui Michailui MuravjovuiMichailui Muravjovui. . Parengtas radikalių pertvarkymų Šiaurės vakarų krašte Parengtas radikalių pertvarkymų Šiaurės vakarų krašte planasplanas -- „rusiškų pradų„rusiškų pradų atkūrimo programa“atkūrimo programa“::

► pašalinti lenkų kalbą iš viešojo gyvenimo pašalinti lenkų kalbą iš viešojo gyvenimo

► neleisti katalikams užimti valstybinės tarnybos postų neleisti katalikams užimti valstybinės tarnybos postų ► kontroliuoti ir varžyti Katalikų bažnyčią kontroliuoti ir varžyti Katalikų bažnyčią ► sudaryti sąlygas plisti stačiatikybei sudaryti sąlygas plisti stačiatikybei ► sparčiai steigti rusiškas pradines mokyklas sparčiai steigti rusiškas pradines mokyklas ► skatinti rusus keltis į lietuviškas gubernijas skatinti rusus keltis į lietuviškas gubernijas ► lotyniškąją abėcėlę pakeisti rusiška ir uždrausti lotyniškąją abėcėlę pakeisti rusiška ir uždrausti

imperijoje lietuvišką spaudą lotynišku raidynu. imperijoje lietuvišką spaudą lotynišku raidynu.

► Spaudos draudimasSpaudos draudimas - draudimas spausdinti, įvežti ir - draudimas spausdinti, įvežti ir platinti platinti lietuviškus spaudinius lotyniškomis raidėmislietuviškus spaudinius lotyniškomis raidėmis (1864–1904 m.). Be to, buvo (1864–1904 m.). Be to, buvo uždarytosuždarytos visos visos nevalstybinės nevalstybinės mokyklosmokyklos. Leista naudoti tik lietuviškas . Leista naudoti tik lietuviškas maldaknyges ir elementorius rusiškomis raidėmis. 1873 maldaknyges ir elementorius rusiškomis raidėmis. 1873 m. uždrausta įvežti ir spaudinius gotiškomis raidėmis. m. uždrausta įvežti ir spaudinius gotiškomis raidėmis. Draudžiamos knygos buvo spausdinamos ir platinamos Draudžiamos knygos buvo spausdinamos ir platinamos slapta, daugiausia Mažojoje Lietuvoje, Prūsijoje, veikė slapta, daugiausia Mažojoje Lietuvoje, Prūsijoje, veikė nelegalios knygnešių organziacijosnelegalios knygnešių organziacijos. Carinei valdžiai buvo . Carinei valdžiai buvo siunčiami prašymai grąžinti lietuvišką spaudą.siunčiami prašymai grąžinti lietuvišką spaudą.

Lietuvos visuomenės priešinimasisLietuvos visuomenės priešinimasis

► Gyventojai Gyventojai priešinosipriešinosi draudimui, spauda leista draudimui, spauda leista užsienyjeužsienyje, , ją platino knygnešiai, steigtos slaptos spaudos platinimo ją platino knygnešiai, steigtos slaptos spaudos platinimo draugijos. Nuo 1865 m. lietuviškos knygos leistos draugijos. Nuo 1865 m. lietuviškos knygos leistos MaMažojoje Lietuvoježojoje Lietuvoje, 1867m. , 1867m. Motiejus ValančiusMotiejus Valančius sukūrė sukūrė pirmąją nelegalią pirmąją nelegalią knygnešių organizacijąknygnešių organizaciją (veikė iki 1870 (veikė iki 1870 m.).m.).

► KnygnešiaiKnygnešiai -- llietuviškų spaudinių gabentojai per ietuviškų spaudinių gabentojai per Vokietijos–Rusijos sieną į Lietuvą arba platintojai Vokietijos–Rusijos sieną į Lietuvą arba platintojai Lietuvoje spaudos draudimo (1864–1904) metu. Lietuvoje spaudos draudimo (1864–1904) metu. Įveždavo Įveždavo Mažojoje LietuvojeMažojoje Lietuvoje išleistas knygas, laikraščius. išleistas knygas, laikraščius. Kūrėsi Kūrėsi knygnešiųknygnešių ir ir spaudos platinimo draugijosspaudos platinimo draugijos – – „Atgaja“, „Sietynas“, Garšvių draugija. Knygnešių veikla „Atgaja“, „Sietynas“, Garšvių draugija. Knygnešių veikla buvo buvo baudžiamabaudžiama. Žymiausi knygnešiai – . Žymiausi knygnešiai – Jurgis BielinisJurgis Bielinis, , Motiejus Baltūsis, Matas Slančiauskas ir kiti.Motiejus Baltūsis, Matas Slančiauskas ir kiti.

Motiejus ValančiusMotiejus Valančius - lietuvių - lietuvių rašytojas, rašytojas, švietėjas, katalikų bažnyčios veikėjas, švietėjas, katalikų bažnyčios veikėjas, Žemaitijos vyskupasŽemaitijos vyskupas (1801 – 1875). (1801 – 1875). 1840–42 m. Vilniaus, 1842–45 m. 1840–42 m. Vilniaus, 1842–45 m. Peterburgo dvasinės akademijos Peterburgo dvasinės akademijos profesorius. 1845–50 m. buvo profesorius. 1845–50 m. buvo VarniųVarnių kunigų seminarijos rektorius. Nuo kunigų seminarijos rektorius. Nuo 1850 m. Žemaitijos vyskupas. 1850 m. Žemaitijos vyskupas. Steigė Steigė parapijų mokyklas, skatino mokymą parapijų mokyklas, skatino mokymą lietuvių kalba, organizavo blaivybės lietuvių kalba, organizavo blaivybės draugijas, rėmė knygnešių veiklądraugijas, rėmė knygnešių veiklą. . Parašė didaktinio pobūdžio apsakymų, Parašė didaktinio pobūdžio apsakymų, pasakojimų, religinių knygų, išleido pasakojimų, religinių knygų, išleido tautosakos rinkinį „Patarlės žemaičių“. tautosakos rinkinį „Patarlės žemaičių“. Žymiausi veikalai – apysaka „Palangos Žymiausi veikalai – apysaka „Palangos Juzė“, istorinis darbas „Žemaičių Juzė“, istorinis darbas „Žemaičių vyskupystė“.vyskupystė“.

Slaptosios mokyklosSlaptosios mokyklos Spaudos draudimo laikotarpiu kurtos Spaudos draudimo laikotarpiu kurtos nelegalios kaimo nelegalios kaimo

mokyklosmokyklos, kuriose mokyta lietuvių kalba. Mokyklos , kuriose mokyta lietuvių kalba. Mokyklos veikdavo 3–8 metų mėnesius, mokydavosi 5–15 (kartais veikdavo 3–8 metų mėnesius, mokydavosi 5–15 (kartais iki 50) mokinių. Buvo iki 50) mokinių. Buvo mokoma iš įvairios religinės ir mokoma iš įvairios religinės ir pasaulietinės literatūros, pirmiausiai mokyta skaityti ir pasaulietinės literatūros, pirmiausiai mokyta skaityti ir rašyti lietuvių kalba, skaičiuoti, bažnytinių giesmių ir rašyti lietuvių kalba, skaičiuoti, bažnytinių giesmių ir maldųmaldų. Didžioji dalis mokyklų buvo . Didžioji dalis mokyklų buvo kilnojamoskilnojamos. Dauguma . Dauguma daraktorių buvo mažamoksliai (XIX a. pabaigoje gausėjo daraktorių buvo mažamoksliai (XIX a. pabaigoje gausėjo išprususių), jie palaikė ryšius su knygnešiais ar patys jais išprususių), jie palaikė ryšius su knygnešiais ar patys jais buvo. buvo. DaraktoriaiDaraktoriai caro valdžios caro valdžios persekiotipersekioti, bausti iki 300 , bausti iki 300 rublių bauda arba areštu iki 3 mėnesiųrublių bauda arba areštu iki 3 mėnesių

„„Aušra”Aušra” – – pirmasispirmasis Didžiajai Lietuvai Didžiajai Lietuvai skirtas spausdintas mėnesinis skirtas spausdintas mėnesinis visuomeninis visuomeninis politinis ir literatūrinis politinis ir literatūrinis laikraštis lietuvių kalbalaikraštis lietuvių kalba 1883 – 1886 m. 1883 – 1886 m. leistasleistas Ragainėje Ragainėje ir ir TilžėjeTilžėje. Pirmasis . Pirmasis numeris pasirodė 1883 m. Raigainėje, iš numeris pasirodė 1883 m. Raigainėje, iš viso išleista 40 laikraščio numerių.viso išleista 40 laikraščio numerių.

► Laikraštis skirtas caro valdomos Lietuvos Laikraštis skirtas caro valdomos Lietuvos dalies skaitytojams ir tiems Rusijos dalies skaitytojams ir tiems Rusijos miestams, kur gyveno lietuviai miestams, kur gyveno lietuviai inteligentai. inteligentai.

RReikšmė:eikšmė:► sužadino sužadino tautinį lietuvių sąmoningumątautinį lietuvių sąmoningumą, ,

subūrė lietuvius inteligentus ir padėjo subūrė lietuvius inteligentus ir padėjo formuoti jų tolesnės veiklos pagrindus.formuoti jų tolesnės veiklos pagrindus.

► aiškino lietuviams, kad mūsų praeitis aiškino lietuviams, kad mūsų praeitis šlovinga, kad lietuviai turėję kilnius ir šlovinga, kad lietuviai turėję kilnius ir didžius valdovus. Kėlė viešumon didžius valdovus. Kėlė viešumon skriaudas, skriaudas, ragino tikėti šviesia ateitimiragino tikėti šviesia ateitimi, , kada lietuviai vėl bus savo krašto kada lietuviai vėl bus savo krašto šeimininkai.šeimininkai.

Jonas BasanavičiusJonas Basanavičius - - lietuvių lietuvių tautinio atgimimo patriarchas, tautinio atgimimo patriarchas, tautosakininkas, istorikas ir tautosakininkas, istorikas ir archeologasarcheologas (1851–1927). 1879 m. (1851–1927). 1879 m. baigė Maskvos universitetą. 1879–baigė Maskvos universitetą. 1879–1905 m. dirbo gydytoju Bulgarijoje. 1905 m. dirbo gydytoju Bulgarijoje. 1883 m. 1883 m. parengė ir išleido pirmąjį parengė ir išleido pirmąjį „Aušros“ numerį„Aušros“ numerį. Nuo 1905 m. . Nuo 1905 m. gyveno Vilniuje. 1907 m. J. gyveno Vilniuje. 1907 m. J. Basanavičiaus iniciatyva buvo įkurta Basanavičiaus iniciatyva buvo įkurta Lietuvių mokslo draugijaLietuvių mokslo draugija. Pats . Pats įkūrėjas iki mirties buvo šios įkūrėjas iki mirties buvo šios draugijos prezidentu. J. Basanavičių draugijos prezidentu. J. Basanavičių labiausiai domino lietuvių tautos labiausiai domino lietuvių tautos etnogenezės ir kultūros istorijos etnogenezės ir kultūros istorijos klausimai; jis parašė daugiau nei 40 klausimai; jis parašė daugiau nei 40 studijų iš istorijos, archeologijos, studijų iš istorijos, archeologijos, etnografijos, folkloristikos, etnografijos, folkloristikos, kalbotyros ir kitų sričių. Paskelbė kalbotyros ir kitų sričių. Paskelbė hipotezę apie lietuvių kilmę iš trakų-hipotezę apie lietuvių kilmę iš trakų-frygų.frygų.

„„Varpas“Varpas“ – – literatūros, politikos ir literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis laikraštismokslo mėnesinis laikraštis, ėjęs , ėjęs 1889 - 1906 m. 1889 - 1906 m. Tilžėje ir Tilžėje ir RagainėjeRagainėje. .

Reikšmė:Reikšmė:► stengėsi sutelkti visas lietuvių stengėsi sutelkti visas lietuvių

inteligentų jėgas. Žurnale buvo inteligentų jėgas. Žurnale buvo rašoma apie visas rašoma apie visas lietuvių lietuvių gyvenimo problemas ir visus gyvenimo problemas ir visus visuomenės sluoksniusvisuomenės sluoksnius. .

► tikino lietuvius pasitikėti savo tikino lietuvius pasitikėti savo jėgomis, darbu, nelaukiant jėgomis, darbu, nelaukiant staigių pokyčių. staigių pokyčių. Pabrėžtinai Pabrėžtinai skatino priešintis rusinimuiskatino priešintis rusinimui. .

► Kudirka VincasKudirka Vincas (1858–1899 (1858–1899mm.) - .) - visuomenės veikėjas, rašytojas, visuomenės veikėjas, rašytojas, varpininkų judėjimo dalyvis ir varpininkų judėjimo dalyvis ir organizatoriusorganizatorius. 1889 m. baigė . 1889 m. baigė Varšuvos universiteto medicinos Varšuvos universiteto medicinos fakultetą. 1888 m. prisidėjo fakultetą. 1888 m. prisidėjo kuriant kuriant nelegalią Lietuvos nelegalią Lietuvos studentų draugijąstudentų draugiją „Lietuva“. „Lietuva“. Žurnalo Žurnalo „Varpas“ redaktorius„Varpas“ redaktorius, , žurnalo „Ūkininkas“ (1890) žurnalo „Ūkininkas“ (1890) leidimo iniciatorius. Parašė leidimo iniciatorius. Parašė prozos, poezijos, kūrinių, prozos, poezijos, kūrinių, publicistikos, rinko ir vertė publicistikos, rinko ir vertė tautosaką, kūrė muziką. V. tautosaką, kūrė muziką. V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ – Kudirkos „Tautiška giesmė“ – Lietuvos Respublikos himnasLietuvos Respublikos himnas. . Žymiausi kūriniai – poezijos Žymiausi kūriniai – poezijos rinkinys „Laisvos valandos“, rinkinys „Laisvos valandos“, satyriniai apsakymai „Viršininkai“, satyriniai apsakymai „Viršininkai“, „Vilkai“, „Lietuvos tilto „Vilkai“, „Lietuvos tilto atsiminimai“, „Cenzūros atsiminimai“, „Cenzūros klausimas“. klausimas“.

Politinių partijų kūrimasisPolitinių partijų kūrimasis

► Partija – tai politikų ir juos remiančių piliečių organizacija, Partija – tai politikų ir juos remiančių piliečių organizacija, kurios pagrindinis tikslas laimėti rinkimus, valdyti valstybę ir kurios pagrindinis tikslas laimėti rinkimus, valdyti valstybę ir įgyvendinti savo įdėją.įgyvendinti savo įdėją.

18961896m.m. – pirmoji partija – pirmoji partija Lietuvoje – Lietuvoje – Lietuvos Lietuvos socialdemokrataisocialdemokratai

Nepriklausomybės idėja:Nepriklausomybės idėja:

„ „Savystovi demokratiška Savystovi demokratiška respublika, susidedanti iš respublika, susidedanti iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių, paremta ant liuosos šalių, paremta ant liuosos

federacijos.federacijos.““

19021902m.m. – – Lietuvos Lietuvos demokratų partijademokratų partija

Nepriklausomybės idėja:Nepriklausomybės idėja:

„„ Lietuvių demokratų Lietuvių demokratų idealas yra liuosa ir savo idealas yra liuosa ir savo etnografinėse ribose etnografinėse ribose neprigulinti nuo kitu neprigulinti nuo kitu viešpatysčių ir tautų viešpatysčių ir tautų

Lietuva.Lietuva.““

XXXXa. pradžios pasikeitimai Lietuvos politiniame ir a. pradžios pasikeitimai Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime kultūriniame gyvenime

Spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.)Spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.) ► XX a. pradžioje XX a. pradžioje pakito carizmo tautinė politikapakito carizmo tautinė politika. Oficialioje . Oficialioje

spaudoje pasirodė straipsnių, smerkiančių represijų politiką. spaudoje pasirodė straipsnių, smerkiančių represijų politiką. Kova dėl spaudos smarkiai išjudino įvairius Lietuvos Kova dėl spaudos smarkiai išjudino įvairius Lietuvos gyventojų sluoksnius. Praėjo 40 metų, kol Rusijos valdantieji gyventojų sluoksnius. Praėjo 40 metų, kol Rusijos valdantieji sluoksniai pagaliau suprato,sluoksniai pagaliau suprato, spaudos draudimas buvo klaida spaudos draudimas buvo klaida, , kurią reikia kuo greičiau ištaisyti. 1904 m. gegužės 7 d. caro kurią reikia kuo greičiau ištaisyti. 1904 m. gegužės 7 d. caro vyriausybė panaikino lietuvių spaudos draudimą.vyriausybė panaikino lietuvių spaudos draudimą.

► Aktas Aktas reiškė lietuvių tautos egzistavimo pripažinimąreiškė lietuvių tautos egzistavimo pripažinimą. Šis . Šis rusų valdžios žingsnis buvo svarbus lietuvių tautos rusų valdžios žingsnis buvo svarbus lietuvių tautos laimėjimas: laimėjimas: buvo sukurtos palankesnės sąlygos tautinės buvo sukurtos palankesnės sąlygos tautinės kultūros raidaikultūros raidai. .

► Viena Viena svarbiausių priežasčiųsvarbiausių priežasčių, sužlugdžiusių spaudos , sužlugdžiusių spaudos draudimo politiką, buvodraudimo politiką, buvo lietuvių inteligentijos veikla lietuvių inteligentijos veikla užsienyje ir aktyvi knygnešių kova pačioje Lietuvojeužsienyje ir aktyvi knygnešių kova pačioje Lietuvoje. Be . Be didesnių rezultatų liko ir Stačiatikių bažnyčios pastangos didesnių rezultatų liko ir Stačiatikių bažnyčios pastangos įsitvirtinti Lietuvoje.įsitvirtinti Lietuvoje.

Didysis Vilniaus seimas (1905 m.)Didysis Vilniaus seimas (1905 m.)

► Suvažiavimą organizavo komitetas, vadovaujamas Suvažiavimą organizavo komitetas, vadovaujamas J.BasanavičiausJ.Basanavičiaus. Susirinko apie 2000 atstovų iš įvairių . Susirinko apie 2000 atstovų iš įvairių gyventojų sluoksnių: valstiečiai, inteligentai, dvarininkai, gyventojų sluoksnių: valstiečiai, inteligentai, dvarininkai, dvasininkai.dvasininkai.

► Pagrindinis nutarimas:Pagrindinis nutarimas: reikalauti Lietuvai autonomijos su reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu balsavimu.seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu balsavimu.

AutonomijaAutonomija – savivalda, savarankiškumas, teisė pačiam – savivalda, savarankiškumas, teisė pačiam tvarkyti savo reikalus. Tai tvarkyti savo reikalus. Tai etnografinė Lietuva ir etnografinė Lietuva ir ekonomiškai, tautiškai, kultūriškai jai artimi kaimyniniai ekonomiškai, tautiškai, kultūriškai jai artimi kaimyniniai kraštai.kraštai.

► Suvalkų lietuviai siekė prijungti Užnemunę prie Lietuvos.Suvalkų lietuviai siekė prijungti Užnemunę prie Lietuvos.

► Senoji Rusijos santvarka turi būti panaikinta, Senoji Rusijos santvarka turi būti panaikinta, caro caro vyriausybė nuversta.vyriausybė nuversta.

Priemonės:Priemonės:

► vienyti lietuvių politines jėgas ir jungtis su kitomis vienyti lietuvių politines jėgas ir jungtis su kitomis Rusijos tautomisRusijos tautomis

boikotuoti rusų valdžią:boikotuoti rusų valdžią:► nemokėti mokesčių nemokėti mokesčių ► uždarinėti monopolius uždarinėti monopolius ► neleisti vaikų į rusiškas mokyklasneleisti vaikų į rusiškas mokyklas► neiti į kariuomenę, teismus ir kitas valdžios įstaigasneiti į kariuomenę, teismus ir kitas valdžios įstaigas► rengti streikus.rengti streikus.

Tautinis ir kultūrinis Mažosios Lietuvos judėjimasTautinis ir kultūrinis Mažosios Lietuvos judėjimas

► InteligentijaInteligentija savo idėjas skleidė leidžiamuose savo idėjas skleidė leidžiamuose laikraščiuose, aktyviai veikė lietuvininkų draugijoslaikraščiuose, aktyviai veikė lietuvininkų draugijos. . Reikšmingiausia iš jų „Birutės“ draugija (1855-1914). Reikšmingiausia iš jų „Birutės“ draugija (1855-1914).

► Nuo 1911m. kaimo kultūrinę saviveiklą organizavo Nuo 1911m. kaimo kultūrinę saviveiklą organizavo jaunimo kultūros ir švietimo draugijos.jaunimo kultūros ir švietimo draugijos. Jų veikla Jų veikla koordinavo draugijų atstovybė „Santara“, vadovaujama koordinavo draugijų atstovybė „Santara“, vadovaujama rašytojo, filosofo rašytojo, filosofo VydūnoVydūno. .

► LietuvLietuviininkai aktyviai palaikė Didžiosios Lietuvos kovą ninkai aktyviai palaikė Didžiosios Lietuvos kovą prieš caro valdžią. 1863m. sukilimo metu, o vėliau prieš caro valdžią. 1863m. sukilimo metu, o vėliau prasidėjus spaudos draudimui, jie prasidėjus spaudos draudimui, jie padėjo „didlietuviams“.padėjo „didlietuviams“. Spaudos leidyba buvo organizuojama Prūsijos miestuose – Spaudos leidyba buvo organizuojama Prūsijos miestuose – Tilžėje ir RagainėjeTilžėje ir Ragainėje. Prie knygų ir beveik visos periodinės . Prie knygų ir beveik visos periodinės spaudos leidimo prisidėjo Mažosios Lietuvos inteligentai.spaudos leidimo prisidėjo Mažosios Lietuvos inteligentai.