kalvotoji ÞEMAITIJA 1 psl. CM YK NR. 5 (8984) 2010 METØ SAUSIO 14 DIENA, KETVIRTADIENIS KAINA 1 LITAS Naujiena! Kaimo bendruomeniø laukia milijonai litø Telðiø rajono kaimo bendruomenës per penkerius metus turi galimybæ gauti beveik devynis milijonus litø savo projektams ágyvendinti. Prieð penkerius metus susikûrusi Telðiø rajono vietos veiklos grupë koordinuos ðios Europos Sàjungos skirtos paramos panaudojimà. „Kai kûrësi Vietos veiklos grupë, bûta ávairiø nuomoniø, taip pat ir skeptiðkø, taèiau pagaliau turime savo struktûrà, parengëme svarbius dokumentus, ir ðtai rezultatas — beveik devyni milijonai litø Europos Sàjungos paramos rajono bendruo- meniø projektams ágyvendinti“, — dþiaugësi Vytautas Barsteiga. Apie minëtà paramà ir jos panaudojimà kalbëjomës su V.Barsteiga, Vietos veiklos grupës administratore Sandra Valentinavièiene, buhaltere Birute Baltuoniene. S.Valentinavièienë, V.Barsteiga ir B.Baltuonienë. Pinigai skirti penkeriems metams Pasak V.Barsteigos, jau dabar kaimo bendruomenës bûtø galë- jusios teikti paraiðkas Europos Sàjungos paramai gauti. Taèiau Varniø bendruomenë priklausë Pajûrio vietos veiklos grupei. O rajone buvo siekiama sutelkti visas bendruomenes. Kol var- niðkiai atsijungë nuo Pajûrio vie- tos veiklos grupës ir prisijungë prie Telðiø rajono vietos veiklos grupës, praëjo laiko. Paðnekovø teigimu, anksèiau manyta steigti didesnius bend- ruomeniø junginius Europos Sà- jungos paramai gauti. Puoselë- tos mintys sujungti keliø rajonø vietos veiklos grupes. Gan greit paaiðkëjo, jog tokiuose dariniuo- se bûtø sunkiau rasti bendrus sutarimus. Vis dëlto rajonas, kaip administracinis vienetas, la- biau suburia þmones ir bendruo- menes. Taip pat paprasèiau ti- këtis ir rajonø savivaldybiø ad- ministracijø specialistø pagal- bos. (Nukelta á 2 psl.) Ko laukia ið mûsø Tëvynë? Praëjusiø metø pabaigoje á Maþeikiø rajono Þidikø Marijos Peèkauskaitës vidurinës mokyklos salæ gau- siai rinkosi sveèiai. Nuoðalëje nelikome ir mes — ðau- liai. Atvyko Maþeikiø kuopos vadas Pranas Trakinis, jaunieji ðauliai. (Nukelta á 3 psl.) Vienintelá Telðiuose tris kartus per savaitæ leidþia- mà laikraðtá 2010-iesiems metams galima uþsisakyti nuo bet kurios dienos: *Redakcijos (Þemaitës g. 18 a) Skelbimø skyriuje; *Prekybos kioske (Lygumø g.); *Prekybos kioske (Vilniaus g.); *AB „Þemaitijos pienas“ prekybos tinklo „Èia“ parduotuvëse (Dariaus ir Girëno g. 11, Þemaitës g. 26, S.Daukanto g. 9, Vilniaus g.30), „Ramunë“ (Pas- vaigës g. 26 a); *Degalinëje „Prie Luksto“ (Masèio g. 21). Norint uþsisakyti „Kalvotàjà Þemaitijà“, reikëtø darbo dienomis pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 valandos, o penktadieniais — nuo 8 iki 15.45 valandos uþeiti á Redakcijos (Þemaitës g. 18 a) Skel- bimø skyriø, tel. 60696. Bièiuliaukime! Jûsø Redakcija „Kalvotoji Þemaitija“ be pristatymo –– pigiausia! SAVIVALDYBËS TARYBOS NARIØ IR GYVENTOJØ DËMESIUI! 2010 metø sausio 21 dienà 13 valandà ðaukiamas Savivaldy- bës tarybos posëdis. Posëdis vyks Telðiø rajono savivaldybës administracijos salëje. Su posëdþio darbotvarke susipaþinti gali- ma Savivaldybës administracijos skelbimø lentoje ir internetinia- me puslapyje www.telsiai.lt. Valdemaras Ramðas Savivaldybës meras „Apgavikø pinklëse –– dar viena auka“ 6 6 psl. 2010 metams galima uþsisakyti ir „Kalvotosios Þemaitijos“ elektroninæ versijà. Tai — pigiau ir patogiau. Uþsukite á www.kalvotoji.lt
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
kalvotoji ÞEMAITIJA 1 psl. 2010 m. sausio 14 d. Nr. 5 (8984)
CMYK
NR. 5 (8984) 2010 METØ SAUSIO 14 DIENA, KETVIRTADIENIS KAINA 1 LITAS
Naujiena!
Kaimobendruomeniølaukia milijonai litøTelðiø rajono kaimo bendruomenës per penkerius metus turi galimybæ gauti beveik
devynis milijonus litø savo projektams ágyvendinti. Prieð penkerius metus susikûrusiTelðiø rajono vietos veiklos grupë koordinuos ðios Europos Sàjungos skirtos paramospanaudojimà. „Kai kûrësi Vietos veiklos grupë, bûta ávairiø nuomoniø, taip pat irskeptiðkø, taèiau pagaliau turime savo struktûrà, parengëme svarbius dokumentus, irðtai rezultatas — beveik devyni milijonai litø Europos Sàjungos paramos rajono bendruo-meniø projektams ágyvendinti“, — dþiaugësi Vytautas Barsteiga. Apie minëtà paramà irjos panaudojimà kalbëjomës su V.Barsteiga, Vietos veiklos grupës administratoreSandra Valentinavièiene, buhaltere Birute Baltuoniene.
S.Valentinavièienë, V.Barsteiga ir B.Baltuonienë.
Pinigai skirtipenkeriems
metamsPasak V.Barsteigos, jau dabar
kaimo bendruomenës bûtø galë-jusios teikti paraiðkas EuroposSàjungos paramai gauti. TaèiauVarniø bendruomenë priklausëPajûrio vietos veiklos grupei. Orajone buvo siekiama sutelkti
visas bendruomenes. Kol var-niðkiai atsijungë nuo Pajûrio vie-tos veiklos grupës ir prisijungëprie Telðiø rajono vietos veiklosgrupës, praëjo laiko.
Paðnekovø teigimu, anksèiaumanyta steigti didesnius bend-ruomeniø junginius Europos Sà-jungos paramai gauti. Puoselë-tos mintys sujungti keliø rajonøvietos veiklos grupes. Gan greit
paaiðkëjo, jog tokiuose dariniuo-se bûtø sunkiau rasti bendrussutarimus. Vis dëlto rajonas,kaip administracinis vienetas, la-biau suburia þmones ir bendruo-menes. Taip pat paprasèiau ti-këtis ir rajonø savivaldybiø ad-ministracijø specialistø pagal-bos.
(Nukelta á 2 psl.)
Ko laukia ið mûsøTëvynë?
Praëjusiø metø pabaigoje á Maþeikiø rajono ÞidikøMarijos Peèkauskaitës vidurinës mokyklos salæ gau-siai rinkosi sveèiai. Nuoðalëje nelikome ir mes — ðau-liai. Atvyko Maþeikiø kuopos vadas Pranas Trakinis,jaunieji ðauliai.
(Nukelta á 3 psl.)
Vienintelá Telðiuose tris kartus per savaitæ leidþia-mà laikraðtá 2010-iesiems metams galima uþsisakytinuo bet kurios dienos:
*Redakcijos (Þemaitës g. 18 a) Skelbimø skyriuje;*Prekybos kioske (Lygumø g.);*Prekybos kioske (Vilniaus g.);*AB „Þemaitijos pienas“ prekybos tinklo „Èia“
parduotuvëse (Dariaus ir Girëno g. 11, Þemaitës g.26, S.Daukanto g. 9, Vilniaus g.30), „Ramunë“ (Pas-vaigës g. 26 a);
*Degalinëje „Prie Luksto“ (Masèio g. 21).Norint uþsisakyti „Kalvotàjà Þemaitijà“, reikëtø
darbo dienomis pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo8 iki 17 valandos, o penktadieniais — nuo 8 iki 15.45valandos uþeiti á Redakcijos (Þemaitës g. 18 a) Skel-bimø skyriø, tel. 60696.
Bièiuliaukime!Jûsø Redakcija
„Kalvotoji Þemaitija“be pristatymo ––
pigiausia!
SAVIVALDYBËS TARYBOS NARIØ IRGYVENTOJØ DËMESIUI!
2010 metø sausio 21 dienà 13 valandà ðaukiamas Savivaldy-bës tarybos posëdis. Posëdis vyks Telðiø rajono savivaldybësadministracijos salëje. Su posëdþio darbotvarke susipaþinti gali-ma Savivaldybës administracijos skelbimø lentoje ir internetinia-me puslapyje www.telsiai.lt.
Valdemaras RamðasSavivaldybës meras
„Apgavikøpinklëse –– dar
viena auka“66 psl.
2010 metams galima uþsisakyti ir„Kalvotosios Þemaitijos“elektroninæ versijà.Tai — pigiau ir patogiau.
Uþsukite áwww.kalvotoji.lt
kalvotoji ÞEMAITIJA 2 psl. 2010 m. sausio 14 d. Nr. 5 (8984)
CMYK
Nelengva suderinti visø interesus
Kaimo bendruomeniølaukia milijonai litø
Savivaldybës salëje ávykobûsimos elektros linijos Tel-ðiai-Klaipëda specialiojo pla-no pristatymas. AB „Lietu-vos energija“ atstovai ir ðioplano rengëjai taip pat atsa-kë á gyventojø, kuriø þemeskirs naujoji linija, klausimus.
330 kV galingumo elektros li-nijà nuo Telðiø iki Klaipëdos ke-tinama pastatyti per trejus metus.Energetikø teigimu, ðis projek-tas strategiðkai svarbus Lietuvai.90 kilometrø ilgio linija suteiksdidesná energetiná saugumà va-
karø Lietuvai. Mat dabar ði mûsøðalies dalis dalá elektros energi-jos gauna per Latvijà, dalá — perKaliningrado sritá. Pastaèius li-nijà, bus sukurtas nuo kaimynøproblemø nepriklausantis ener-getinis þiedas. Tuo paèiu ði linijabûtina elektros jungèiai su Ðve-dija.
Telðiø rajone linijos ilgis bus15 kilometrø ir kirs 97 asmenimspriklausanèias þemes. Rajone jaupasiraðyta 57,7 procento servitu-to sutarèiø. Pagal jas gyventojaigaus kompensacijas nuo 500 iki
25000 litø.Kompensacijos bus mokamos
pagal Vyriausybës nustatytusákainius ir tvarkà. AB „Lietuvosenergija“ tiems, kurie savo valiasutinka pasiraðyti servituto su-tartis, skirs 30 procentø priedus.
Vis dëlto ne visiems gyvento-jams priimtina naujoji linija. Spe-cialiojo plano pristatyme daly-vavo bûrelis þmoniø ið Paragiøkaimo. Èia linija bus tiesiamapalyginti netoli sodybø, nors irbus iðlaikomi bûtini reikalavi-mai. Apibendrinant kai kuriø
þmoniø priekaiðtus ir pastabas,galima pasakyti, kad tiesiog ne-norima matyti ðalia savo sodybøir savo þemëse ðios linijos arbagalbût netenkina kompensacijødydþiai. Specialiojo plano ren-gëjai tikino, kad ne jie kompen-sacijø dydþius nustato, o Vyriau-sybë. Paragiø kaimo gyventojaisiûlë nukelti linija labiau á pietus,uþ geleþinkelio, bet èia driekiasiGermanto kraðtovaizdþio draus-tinis. Specialiojo plano rengëjøteigimu, tiesti linijà ðiame draus-tinyje neleidþia jo statusas ir tei-
sës aktai. Tai piktino þmones —esà draustinis svarbesnis nei jøasmeniniai reikalai ir saugumas.Vis dëlto teisës aktai priimamiSeime, o ne akcinëje bendrovëje„Lietuvos energija“.
Ûkininkus domino, ar kaipkompensacijos gautos pajamosbus áskaitytos á pelnà, nes taijiems nebûtø naudinga. Á tokiusir kitus klausimus specialiojo pla-no rengëjai paþadëjo atsakyti. Poplano pristatymo per tris dienaspaskelbiams susirinkimo proto-kolas ir dar tris dienas galimateikti savo pasiûlymus. Planopristatymo dalyviams buvo iðda-lintos anketos, á kurias jie galëjoáraðyti savo pasiûlymus ir pasta-bas.
Pristatyme dalyvavusiems gy-ventojams buvo praneðta, ir jaune pirmà kartà, kad jø þemëse,nesutikus pasiraðyti servitutiniøsutarèiø, linija vis viena bus tie-siama, apskrièiø administraci-joms priëmus administraciniussprendimus. Tokiu atveju gyven-tojai netektø AB „Lietuvos ener-gija“ skiriamo 30 procentø prie-do.
Alvydas IvonciusSpecialiojo plano rengëjams tenka atsakyti ir á keblius klausimus.
lapkrièio 13 dienà buvo pasiraðyta sutartisdël 8 mln. 910 tûkst. litø skyrimo Telðiørajono kaimo bendruomenëms. Ið ðios su-mos 14 procentø galima skirti teikiamiemsprojektams ir pinigø panaudojimui admi-nistruoti. Kadangi laukia nemaþi darbai,sukurta Vietos veiklos grupës administra-cija, kurioje administratorëmis dirba Sand-ra Valentinavièienë, Virginija Jasevièie-në, projektø vadovu — Vytautas Barstei-ga, buhaltere — Birutë Baltuonienë. Tie-sa, ne visi jie dirba pilnu etatu.
Skirta Europos Sàjungos parama turibûti baigta naudoti 2015 metais. PagalTelðiø rajono vietos veiklos grupës pa-rengtà Vietos plëtros strategijà, pinigøpanaudojimas iðdëstytas pameèiui.
Pagerins aplinkàmiesteliuose
Minëtoje strategijoje numatyti priorite-tai. Vietos veiklos grupë nutarë visø pir-miausia pradëti ágyvendinti du priorite-tus: visuomeninës paskirties pastatø at-naujinimas, pritaikant juos bendruome-nës projektams; vieðosios infrastruktûrossutvarkymas, atnaujinant ir iðsaugant kai-mo kraðtovaizdþio ir kultûros paveldokomponentus.
Pasak V.Barsteigos, bendruomenës galiteikti pasiûlymus remontuoti joms reika-lingus pastatus, tvarkyti aplinkà, árengtisporto ar poilsio aikðteles ir panaðiai. Rei-kës parengti projektus. V.Barsteiga siûlobendruomenëms á tai atkreipti dëmesá irpasiûlymuose numatyti projektavimui bû-tinas iðlaidas.
Vietos veiklos grupë ávertins, ar pateiktiprojektai atitinka reikalavimus, yra iðtiessvarbûs bendruomenei ir juos teiks Na-cionalinei mokëjimø agentûrai. Èia vëlprojektai bus dar kartà vertinami.
V.Barsteigos teigimu, bendruomeniøatstovams bus rengiami kursai, kaip reng-ti projektus, organizuoti vieðøjø pirkimøkonkursus. Pagal kità projektà Telðiø ra-jono bendruomeniø mokymams skirta 310tûkst. litø. „Nereikëtø manyti, kad ðios
paramos panaudojimas yra vien bendruo-meniø rûpestis. Joms turëtø padëti seniû-nai ir kiti Telðiø rajono savivaldybës ad-ministracijos darbuotojai“, — manoV.Barsteiga.
Laimës aktyviausiosbendruomenës
Vienam projektui bus skiriama nuo 25iki 150 tûkst. litø. S.Valentinavièienë irV.Barsteiga pasakojo, kad kai kuriuoserajonuose numatyti tik keli stambûs pro-jektai. Taip juos lengviau parengti ir ágy-vendinti. „Taèiau mes norime, kad poky-èiai vyktø visose bendruomenëse. Ði Eu-ropos Sàjungos parama skatins bendruo-menes bûti aktyvesnëmis, vienyti gyven-tojus ir siekti bendrø tikslø. Jei bendruo-menës bus aktyvios, tai turës galimybæ kànors graþaus nuveikti savo miesteliuose irgyvenvietëse“, — pasakojo V.Barsteiga.
Nereikëtø manyti, kad bendruomenëmsuþteks panorëti ir viskas klostysis kaipsviestu patepa. Ne kas kitas, o paèiosbendruomenës, nors ir padedant Vietosveiklos grupei ar Savivaldybës administ-racijai, turës viskuo rûpintis, parengti ar-gumentuotas paraiðkas ir tvarkingus pro-jektus. Jie turës derëti prie Telðiø rajonostrateginës plëtros plano. Tiesa, jis daþnaikeièiamas ir gali bûti pakeistas pagal bend-ruomeniø interesus. V.Barsteiga raginabendruomenes parengti daugiau paraið-kø, nes gali atsitikti taip, kad kitos rajonøbendruomenës neástengs panaudoti skirtøpinigø ir bus galima pretenduoti á papildo-mas sumas.
Problema dar ir ta, kad nemaþos daliesrajono bendruomeniø, kuriø áregistruota25, veikla prigesusi. Neaiðku, ar po pen-keriø metø vël bus skiriama Europos Sà-jungos parama kaimo bendruomeniø pro-jektams finansuoti. Kaip ágyvendinamiprojektai ir naudojamas naujai sukurtasturtas, kontroliuos Vietos veiklos grupë.Paèioms bendruomenëms savo pinigaisprisidëti nereikës. Numatyta, kad deðim-èia procentø lëðø prisidës Savivaldybë.
Alvydas Ivoncius
Pritarë rinkliavosnuostatoms
Prasidëjo Telðiø rajono savival-dybës tarybos komitetø posëdþiai.Pirmieji á posëdá susirinko Kaimoreikalø komiteto nariai.
Ginèuose gimë tiesaAktualiausias jau treèià mënesá svars-
tomas klausimas „Dël Telðiø rajono sa-vivaldybës vietinës rinkliavos uþ komu-naliniø atliekø surinkimo ið atliekø turë-tojø ir atliekø tvarkymo nuostatø patvir-tinimo“. Gruodþio mënesá Tarybos na-riai buvo ðá klausimà atidëjæ dël Tryðkiøseniûnijos Leilënø seniûnaièio AlvydoJokðo pareikðtø pastabø. Tuomet buvosudaryta komisija, kuri privalëjo iðnag-rinëti pateiktas pastabas ir galutinai pat-virtinti nuostatas, kurias turëtø patvir-tinti Tarybos nariai.
A.Balsys sakë, kad komisija posëdþia-vo porà kartø. „Ginèijomës, bet radomesprendimà. Priartëjome prie tiesos. NorsTelðiø RATC-ui reiktø pagerinti veiklà,daugiau þmonëms suteikti informaci-jos“, — kalbëjo A.Balsys.
Kità savaitæ keletas Tarybos nariø ke-tina vykti á Telðiø RATC Jërubaièiøsàvartynà, domësis atliekø tvarkymoklausimais. Komiteto nariai pritarë nuos-tatoms. Jie ásitikinæ, kad ðá kartà Tary-bos posëdyje priimant ðá klausimà nebe-kils diskusijos.
Etikos komisijoje —seniûnaièiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikosvietos savivaldos ástatymo 15 straipsnio1 dalimi, bûtina á Etikos komisijà átrauk-ti, kad atstovautø visuomenei seniûnai-èiai. Kadangi Etikos komisijoje turëtøbûti 9 nariai, tad Taryba nusprendë áTelðiø rajono savivaldybës tarybos Eti-kos komisijà pasiûlyti visuomenës ats-tovus — tris seniûnaièius. Jø kandidatû-ras pasiûlë visuomenë balsuodama Sa-vivaldybës internetinëje svetainëje. Dau-giausiai balsø surinkæ Albinas Juðkevi-èius (Ryðkënø seniûnijos Ryðkënø se-niûnaitis), Lina Raèkauskienë (Nevarë-nø seniûnijos Nerimdaièiø seniûnaitë) ir
Kristina Vaitiekaitienë (Þarënø seniûni-jos Kegø seniûnaitë) turëtø tapti Etikoskomisijos nariais.
Ar liks Etikos komisijoje anksèiau bu-vusieji, nuspræs Tarybos nariai, balsuo-dami uþ jø kandidatûras. Be abejo, busbalsuojama ir uþ naujai pasiûlytuosiusseniûnaièius. Tad galutinë Etikos komi-sijos sudëtis bei jos veiklos nuostatøpapildymai bus priimti ðio mënesio Ta-rybos posëdyje.Teks patvirtinti biudþetàKomiteto posëdyje dalyvavusi Telðiø
rajono savivaldybës Finansø skyriausvedëja Regina Radimonienë informavo,kad beveik nesikeitë rajono biudþetoprojektas, kuris buvo Tarybos nariamspateiktas lapkrièio mënesá, iðskyrus ke-letà neesminiø pakeitimø. „Biudþetas— skurdus. Teks màstyti, kaip iðgyventituos metus“, — kalbëjo finansininkë. Jiteigë, jog Taryba gali jo netvirtinti, ta-èiau nuo to niekas nesikeis ir lëðø nepa-daugës. Jei biudþeto nepatvirtins, o lauksvasario, dël tokio delsimo sustos darbai.Jei ðá mënesá Tarybos nariai patvirtintøbiudþetà, tuomet vasario mënesá galëtøsvarstyti vykdomas programas ir imtipaskolas joms ágyvendinti.
A.Balsys finansininkës praðë rasti 50tûkst. litø, seniûnijø keliams tvarkyti.R.Radimonienë, nors nepaþadëjo pini-gø, taèiau nuramino, jog gerëjant eko-nominei situacijai visada galës rasti ðiektiek lëðø keliø prieþiûrai. O kol kas jipasiûlë tvirtinant statybø sàmatà praðytiið tø lëðø keliams 50 tûkstanèiø litø.
Kaimo komiteto nariai, kad nevilkintøveiklos, sutiko su mero, finansininkës irSavivaldybës administracijos direkto-riaus Kæstuèio Treèioko nuomone pa-tvirtinti rajono biudþetà.
Danutë Jackutë
kalvotoji ÞEMAITIJA 3 psl. 2010 m. sausio 14 d. Nr. 5 (8984)
CMYK
Atgarsiai Ko laukia ið mûsø Tëvynë?Nomenklatûrinëje
pelkëjeMûsø politikai niekaip nenori suvokti, kad savo
paèiø bei valstybës institucijø autoritetà sumenkinane kas kitas, o jie patys. Ðtai kai kuriø seimûnøgobðumas — akivaizdþiai krentantis á akis. Tikriau-siai ne viena tûla Baukutë sudaro dël automobilionuomos, o tiksliau — ásigijimo uþ valstybës pinigusdvi sutartis. Ne vien toks tûlas J.Jagminas noriprakiðti kiauliø augintojams naudingas teisës aktøpataisas, nors jos þalingos gyventojams. Kaþkokiamnukvakëliui ið vyriausybinës struktûros ðovë galvonnustatyti esà politikai ... nëra vieði asmenys. Kitaskvailiavo aiðkindamasis, ar padorûs yra þodþiai sei-mûnas ir valdininkas.
Nusiðnekanèiø seimûnø rasime kiekvienoje frakci-joje. Atstovaujanèiø verslo grupëms — taip pat.Gobðuoliø irgi netrûksta. Apie praëjusios kadenci-jos Seimà buvo kalbama, kad blogesnio Seimo Lietu-voje nebuvo ir bûti negali. Blogiau bûti gali visada.Dabartinis Seimas kur kas prastesnis nei ankstesnis.
Kai kuriuos politikus gundo vieðumas, jei, þinoma,jie pateikiami pozityviai. Bet kai atskleidþiamos dë-mës jø ðvarkuose ir suknelëse, tai kyla noras paþabo-ti þiniasklaidà. Jei Lietuvoje paskelbtø politikus ne-sant vieðais asmenimis, tai dràsiai galëtume konsta-tuoti — mûsø ðalis grimzta á partokratiná autoritariz-mà. Mûsø ðalyje baigia susiformuoti nelieèiamøjøkastos.
Kitas to árodymas — atkaklus seimûnø nenorastinkamai atsiskaityti, kaip ir kur iðleidþia parlamen-tinei veiklai skirtus pinigus. Vël pasiremsime social-demokratu J.Jagminu, buvusiu sovietiniu nomekla-tûrininku. Esà juos, seimûnus, þmonës iðrinko, pasi-tikëjo, tai negi dabar turi lakstyti á Seimo kancelia-rijà su kvitukais, kad árodytø, kà pirko. Tipiðkanomenklatûrininko „logika“. Kodël bet kurios kitosvaldiðkos ástaigos privalo turëti visus kvitukus irvisas sàskaitas iðlaidoms pagrásti?
Socialdemokratai, konservatoriai, socialliberalai,darbieèiai, tvarkieèiai ir kiti partiniai veikëjai iðtiesø niekada rimtai nenorëjo kovoti su korupcija.Kai netvarka klesti paèiame Seime, kai ásiðaknijænomenkaltûriniai áproèiai ir màstymas, tokiems vei-këjams korupcija atrodo normalus, bièiuliðkas rei-kalø tvarkymasis. Tiesa, nomenklatûrininkø klanaikartais susipeða. Kad ir koks bûtø þiaurus karas, visviena lovys iðsaugomas, tik kiaulës prie jo susirenkakitos.
Senajame Testamente raðoma, kad iðvedæs ið Egip-to nelaisvës izraelitus Mozë juos tampë po dykumàketuriasdeðimt metø. Vergavæ egiptieèiams izraeli-tai nuolat murmëjo, gráþdavo garbinti ne vieninteláDievà, o aukso verðá. Mozë kantriai klajojo po dyku-mà su saviðkiais, kad ... iðmirtø senieji nuo vergiðkosdvasios palûþæ tautieèiai. Kiek mums dar reikësmetø, kad atsikratytume nomenklatûriðkumo? Nau-joji karta vëlgi auga persismelkdama senosios ápro-èiais, nors, tiesa, po truputá ir keièiasi. Deja, valdþiagreitai þmones pagadina. Ir Seimo jaunuomenë jautampa tokia pat nomenklatûrinë, kaip jos diedai beitetos. Jei ið pareigø ir politikos gali pasidaryti biz-niukà, tai kodël gi ne?
Bet ðtai teisësaugininkai uoliai gaudo visokiuspaþeidëjus. Karosus, karosiukus, raudes, vienà kitàlydekaitæ, bet ne lydekas, o kà jau kalbëti apie mûsøpolitikos nusipenëjusius ðamus. Na, iðgaudys ir pa-tupdys gudravusias ar sàþiningai dideles motinystëspaðalpas gavusias mamytes, bet paties generalinioprokuroro A.Valantino sesuo, ásipainiojusi á „voke-liø“ skandaliukà, vargu ar sësis uþ grotø. Nomenkla-tûrinëje sistemoje savi nebaudþiami ir nepersekioja-mi. Pasirodo, nomenklatûrinë sistema atspari. Poli-tikø valia jai nors kojas supanèioti pernelyg silpna.Pasimetusi tauta nuolat puola balsuoti uþ kokiusnors naujus gelbëtojus. Tiesà sakant, o kas belieka?Taip nors nervai politikams nomenklatûrinës stovyk-los kairëje, deðinëje ir centre patampomi.
Tik kad naudos ið to nedaug. Nomenklatûrininkaitvirtai laikosi partijø virðûnëlëse ir pagal sàraðus vëlpateks á Seimà. O ið ministerijø, kitø valstybës arbasavivaldybiø institucijø juos dar sudëtingiau iðk-rapðtyti. Jie ilgai sëdës ir skleis savo nomenklatûrináuþkratà. Ir neásileis á savo tarpà dorai besielgianèiøir màstanèiø, nes tokie tiesiog turëtø arba prisitaiky-ti, pavirsti tipiðkais nomenklatûrininkais, arba busiðvyti lauk.
Kiekviename lange —po þvakelæ
Sausio 13-àjà „Germanto“ vidurinëje mokykloje pamokos prasidëjo uþdegant simbolines þvakeles.
Vakar, Laisvës gynëjø dienà,Telðiø miesto ir rajono mokyk-lose bei valstybinëse ástaigosenuo 8 valandos ryto ant palan-giø deðimèiai minuèiø ásiþiebëþvakës, kurios simbolizavo pa-garbà þuvusiesiems, apgintos
laisvës ðviesà, laisvës idëjøpergalæ prieð brutalià jëgà, at-mintá ir susikaupimà.
Ðia akcija buvo siekiama, kad norsmaþà dalelytæ to vienybës jausmopajustø gyventojai, prisimintø ir pa-gerbtø þuvusiuosius bei nukentëju-
siuosius per kruvinuosius sausio ávy-kius 1991 metais.
Taip pat ja buvo siekiama paska-tinti jaunàjà kartà domëtis laisvæ irnepriklausomybæ mylinèiø pilieèiø,patyrusiø sovietinio reþimo represi-jas, atsiminimais, puoselëti jaunimoistorinæ atmintá bei patriotiðkumà.
„Kalvotosios Þemaitijos“informacija
(Atkelta ið 1 psl.)Mokyklos, kurioje veikia aktyvus
jaunøjø ðauliø bûrys, direktorë RimaÐirvinskienë suorganizavo istorijospamokëlæ „Tëvynë“. Á jà atvyko Eu-ropos Parlamento narys profesoriusVytautas Landsbergis. Parlamenta-ras, cituodamas susirinkusiems Mai-ronio, Vinco Kudirkos eiles, graþiaiapibûdino Tëvynës sampratà. Tødidþiø vyrø eilës atitinka ðiø die-nø Lietuvos ávykius, taip pat kiek-vieno ið mûsø vaidmená ðiandie-niniame gyvenime.
Ðiandien mes turime ið ko mo-kytis. Yra tikrai garbinga, nors irlabai sudëtinga ir skaudi praeitis— ávairiausios okupacijos, kal-bos draudimai. Lietuviø tauta ne-palûþo. Pasak V.Landsbergio, ca-rinës Rusijos okupuotos Lietu-vos teritorijoje vokieèiø istorikaibuvo patikëjæ, kad mûsø tautapasmerkta iðnykti, todël ëmë rink-ti liaudies dainas, paproèius, kadiðsaugotø dvasinius lobius moks-liniams tyrinëjimams.
Taèiau lietuviø liaudis sugebë-jo paneigti tø dienø mokslininkøspëliones dël iðnykimo ir 1918metais atkûrë savo valstybæ, kuritapo tuometës Europos visaverte na-re. Lietuviø tauta, iðgyvenusi sovieti-næ ir faðistinës Vokietijos okupacijas,po antros sovietø okupacijos paliktaviso pasaulio likimo valiai su galin-giausia to meto pasaulio valstybe,kovojo beveik visà deðimtmetá nely-gioje ir pralaimëjimui pasmerktojekovoje. Ðiandien ði kova tapo istorið-kai prasminga ir tos aukos buvo neveltui. Jos atgarsiai pasigirdo 1989-1990 metø Lietuvos iðsilaisvinimoávykiuose.
O kà mes paliksime po savæs, kàpasakys istorikai po ðimto metø, arbus ateinanèioms kartoms, ko ið mû-
Kà mes galime ir privalome dary-ti, kad Tëvynë turëtø kà nors gra-þaus prisiminti — kaip visi vienin-
gai ëjom ginti Aukðèiausiosios Ta-rybos, kaip stovëjom Baltijos kely-je, beginkliai saugojom savo valsty-bës sienà. Dabar visa tai atrodo gra-þu, o kartu ir tolima. Lemtingø 1990-1991-øjø ávykiø metu Vilniuje ga-lëjai uþeiti beveik pas bet kurá vil-nietá ir gauti prieglobstá, nakvynæ— niekas nebijojo jokiø plëðikø,ásibrovëliø — ásileisdavo nepaþás-tamà þmogø, net neklausdami jopavardës, nepraðydami dokumentø.
Tai kur visa tai dingo ðiandien,kas atëmë tà mûsø vienybæ, pasiti-këjimà vieni kitais, svajones apieNepriklausomybæ, graþø gyvenimà?
Tai ar ne mes patys kaþkiek esamekalti — einame á rinkimus, balsuoja-me, kad tik bûtø juokingiau. Tikriau-siai norime pabûti „mandri“, gar-dþiai pasijuokiam ið iðrinktøjø, o poto verkiam, kad nëra tvarkos ir t.t.Viskas atsigræþia prieð mus paèius irtada jau juokiasi tie, kuriuos mespatys iðrinkome.
Taip kada nors istorikai ávertins irgalbût taip pat smagiai pasijuoks iðmûsø ðiandieninio naivumo. Tai arne laikas bûtø susimàstyti, kur prasi-deda Lietuva Tëvynë? O ji prasidedanuo kiekvieno ið mûsø, nuo mûsødarbø, mûsø namo, kaimo, miestelioir t.t. Kaip mes ðiandien elgsimës,koká pëdsakà paliksime ðiandieni-niame gyvenime, tokia ir bus mûsøTëvynë Lietuva.
Vaclovas RingysTelðiø apskrities Þemaitijos
ðauliø rinktinës vadas
Redakcijos fotoarchyvo nuotr.
kalvotoji ÞEMAITIJA 4 psl. 2010 m. sausio 14 d. Nr. 5 (8984)
Nuo ðiol kiekviena nëðèioji moteris, apsilan-kiusi pas gydytojà ar akuðeræ savo pirminëssveikatos prieþiûros ástaigoje, gaus dovanà —knygà, paraðytà vaikø ligø gydytojo K.Vitkaus-ko, graþiu pavadinimu „Nepakeièiamas kaipmotinos meilë“. Telðiø rajono pirminës sveika-tos prieþiûros centras ávykdë 2009 metø pro-jektà „Kûdikiø þindymo skatinimas Telðiø rajo-ne“, laimëjæs finansavimà Telðiø rajono savi-valdybëje vykusiame Visuomenës sveikatosrëmimo programø konkurse.
Projekto uþduotis — suteikti reikalingø þiniø apiekûdikiø maitinimà motinoms ir medikams tø specialy-biø, kurios susijusios su motinos ir vaiko sveikatosprieþiûra. Þindomas kûdikis gauna geriausià, paèiosgamtos sukurtà ir per tûkstantmeèius tobulintà maistà— motinos pienà. Dar sakoma, jog motinos pienas yrane tik maistas, bet ir vaistas, saugantis kûdikio sveika-tà. Neveltui jis senovëje vadintas „baltuoju krauju“ ir„gyvybës syvais“.
Þemëje gyvena keli tûkstanèiai þinduoliø rûðiø irdaugelio jø pienas irgi yra baltas. Taèiau þmogausnaujagimiui tin-ka tik moterspienas ir geriau-siai — jo moti-nos. Taip, kaipoþiukui — oþ-kos, verðiukui— karvës... Iðgyvuliø pieno, jáperdirbant ir pa-verèiant miltais,pagaminti miði-niai, kuriø ganë-tinai dideles kai-nas matomevaistiniø ir par-duotuviø lenty-nose, në ið toloneprilygsta mo-tinos pienui.Þindymas yra irgeriausias pravirkusio kûdikio nuraminimo bûdas, omotinos artumas labai svarbus vaiko saugumo jaus-mui ir asmenybës harmoningam vystymuisi. Þindy-mas naudingas ir paèios mamos sveikatai. Mokslinin-kai tvirtina, kad ilgiau krûtimi maitinusios daug reèiaususerga gimdos, kiauðidþiø, krûties vëþiu ir osteopo-roze — kaulø iðretëjimu.
Visus pirmuosius metus motinos pienas turëtø bûtipagrindinis kûdikio maistas, o pirmàjá pusmetá —vienintelis. Pasaulinë Sveikatos Organizacija reko-menduoja tæsti þindymà antraisiais metais ir ilgiau,jeigu vaikui reikia. Deja, neretai ir tos moterys, kuriossavo naujagimius maitina krûtimi, anksti pradeda jiemsduoti ir kitokio maisto arba visai nustoja þindyti praë-jus vos kelioms savaitëms ar net dienoms po gimdy-mo. Lietuvoje þindomi tik 23 procentai ðeðiø mënesiøkûdikiø, o Þemaitijoje — vos 17 procentø. O, pavyz-dþiui, Estijoje þindomi 40, Ðvedijoje — 72, Norvegi-joje — 82 procentai tokio amþiaus kûdikiø.
Daþniausiai ankstyvo nujunkymo prieþastimi moti-nos nurodo pieno trûkumà, þindymo metu kylanèiøproblemø baimæ arba paèios pasirenka kûdikio maiti-nimà miðiniais tarsi lygiavertá þindymui. Daugeliuinepasiseka todël, kad ne tik paèioms trûksta þiniø, betneretai jø stokoja ir motinas konsultuojantys sveika-tos prieþiûros profesionalai.
Kad kas nors pavyktø, reikia norëti ir mokëti. Idëjosuþkrësti visas motinas noru savo kûdikius þindytiiniciatorius ir knygos, kupinos þiniø apie þindymoteorijà ir praktikà, autorius yra jau dvideðimt septyne-rius metus Plungëje dirbantis vaikø gydytojas Kazi-mieras Vitkauskas. Jis sako, kad þindymas kiekvie-nam kûdikiui yra nepakeièiamas — kaip motinosmeilë. Ar kiekviena motina tuo patikës, pamatysimetada, kai po metø suskaièiuosime rezultatus.
Antanas GudauskasTelðiø pirminës sveikatos prieþiûros centro
vyr. gydytojas, projekto vadovas
Malonios staigmenosÞemaitës dramos teatre
Lietuvos piligrimø bendrija Vil-niuje Jeruzalës galerijoje su-rengë Lietuvos medþio droþëjøparodà-konkursà „Ðventieji ir pi-ligrimai“. Parodoje-konkurse,vykusiame 2009-2010 metø san-dûroje, dalyvavo 22 Lietuvosmedþio droþëjai ið ávairiø ðaliesregionø (Þemaitijos, Aukðtaiti-jos, Dzûkijos, Suvalkijos), buvoeksponuojama per 40 ðventøjøir piligrimø skulptûrëliø.
Kaip teigë Lietuvos piligrimø bend-rijos pirmininkas dr.Darius Liutikas,Vilniuje surengta paroda „Ðventiejiir piligrimai“ turëtø tapti tradicija,nes jauèiamas tokiø parodø trûku-mas ðalies sostinëje. Tradicinës me-dþio droþëjø kûriniø parodos-kon-kursai, medþio droþëjø plenerai Lie-tuvoje daþniausiai vyksta maþesniuo-se miestuose ir miesteliuose. Kon-kursinës parodos siekiant áamþintigarsiausio XX a. dievdirbio L.Ðep-kos atminimà organizuojamos Ro-kiðkyje. Èia taip pat tradicija tapoorganizuoti prakartëliø parodas.Ðv.Jurgio skulptûrø konkursas vyks-ta Veisiejuose.
Ðventøjø ir piligrimø skulptûrëliødroþyba tebëra gyva ir þodþiu per-duodama liaudies meno tradicija. Me-diniø skulptûrø siuþetuose ðventøjøvaizdavimas turi gilias tradicijas.Liaudies meistrai pasirinkdavo droþ-ti lietuviø liaudies labiausiai garbi-namus ðventuosius, kurie savo sim-boline prasme atitiko liaudies psi-chologijà, o kartais, kaip paþymi,P.Galaunë (Kaunas 1930 m.), „ir pro-senovës religijos likusià dvasià, kaip,pavyzdþiui, ðv.Agota, primenanti mi-tologinæ Gabijà“. Grupinëse skulp-tûrëlëse vyravo Trijø Karaliø auka,ðventoji Ðeima, ðv.Juozapas, ðv.Jo-nas Krikðtytojas, ðv.Pranciðkaus Stig-matizacija, ðv.Ona, ðv.Jurgis, ðv.An-tanas, ðv. Rokas, ðv.Florijonas, ðv.Izi-dorius, ðv.Martynas. Populiariausiospavieniø ðventøjø skulptûrëlës buvoðv.Kazimiero, Ðv.Jono Nepamuko,ðv.Kristoforo, ðv.Rapolo Arkangelo,ðv.Petro, ðv.Barboros ir kt.
menëje kiekvienam þmogui svarbusyra gyvenimo tikslo suradimas ir josiekis. Vis daþniau liaudies meistrøkûryboje ásivyrauja piligrimo sim-bolis. Piligrimas –- tai asmuo, ke-liaujantis á ðventà vietà, asmuo, tu-rintis aiðkø kelionës ir gyvenimo tiks-là. Piligrimas — tai ne klajûnas, pa-simetæs ieðkojimuose ir nerandantisgyvenimo prasmës. Piligrimas turiaiðkø dvasiná ir iðoriná kelià, kurástengiasi áveikti. Ne visuomet tas ke-lias yra lengvas, taèiau vidinë moty-vacija visuomet leidþia já áveikti.
Piligrimo vaizdavimas liaudies me-ne nuo viduramþiø pasiþymi aiðkiaissimboliais ir detalëmis. Tipiðko vi-duramþiø piligrimo apdarà sudarëabitas su gobtuvu, plaèiabrylë skry-bëlë, kelionmaiðis, kuriame buvo lai-komos relikvijos, maistas, pinigai.Rankoje piligrimai turëdavo ilgà laz-dà, vëliau prie dirþo dar ir didelároþanèiø. Kai kurie piligrimai neðda-vosi ir tuomeèius muzikos instru-mentus: dûdeles, þvanguèius. Taippat piligrimai turëdavo specialiusþenklus, rodanèius kelionës tikslà bei
apsauganèius nuo pavojø. Vëliau pi-ligrimai ásigydavo medalá, sagæ arkità atributà su atvaizdu to ðventojo,kurio kapo vykdavo lankyti. Piligri-mø ir keliautojø globëjais buvo lai-komi Trys Iðminèiai, ðv.Rapolas ar-kangelas, ðv. Kristoforas. Nemaþaiðventøjø vaizduojami kaip piligri-mai: Ðv.Jokûbas, ðv.Rapolas arkan-gelas, ðv.Rokas.
Parodos-konkurso „Ðventieji ir pi-ligrimai“ uþdarymo metu buvo áteik-ti apdovanojimai meniðkiausiø, ðven-tøjø ir piligrimø droþybos tradicijas,ar originalias idëjas perteikianèiø dar-bø autoriams. I vietà uþëmë medþiodroþëjas ið Telðiø r. Pranas Duþins-kas (kûrinys „Piligrimas“), II vietàpelnë medþio droþëjas ið Kauno Al-girdas Jasilionis, III — Tomas Stamb-rauskas ið Prienø r. Antràjà respubli-kinæ parodà-konkursà „Ðventieji irpiligrimai“ Lietuvos piligrimø bend-rija numato surengti Vilniuje 2011m. pabaigoje.
Lietuvos piligrimø bendrijosinformacija
Þemaitës dramos teatras tel-ðiðkiams pateikia maloniø staig-menø. Kas mënesá jie kvieèia-mi pasiþiûrëti naujausiø spek-takliø, pasiklausyti profesiona-liø muzikantø ir dainininkø.
Dar neiðblëso áspûdþiai ið paskuti-nio praëjusiø metø vakaro, kai kon-certavo Klaipëdos muzikinio teatroartistai. O pirmàjá ðiø metø mënesáþiûrovø vël laukia keletas ádomiørenginiø.
Net du vakarai bus skirti Þemaitësdramos teatrui. Þiûrovai iðvys prieðdeðimtmetá teatre debiutavusio jau-no reþisieriaus Ramûno Kulikauskodviejø daliø komedijà „Keturiese vi-durnakty“. Telðiðkio diplominis dar-bas buvo mëgstamas tiek þiûrovø,tiek paèiø aktoriø, kurie turëjo pui-
kià galimybæ scenoje improvizuoti.Kaip sakë ðiame spektaklyje vaidi-nusi teatro administratorë Alma Pa-þemeckienë, aktoriams ne tik sekda-vosi þiûrovus linksminti, bet ir pa-tiems smagu vaidinti. Komedija „Ke-turiese vidurnakty“ daþnai buvo ro-doma iðvykose, tad dauguma telðið-kiø tikriausiai jos ir nëra matæ. Ðiojekomedijoje dvi poros narplioja ðei-mynines problemas, kurios nepasi-keitë per deðimtmetá. Ðá spektakláÞemaitës dramos teatro scenoje þiû-rovai iðvys sausio 20 dienà 18 valan-dà.
Sausio 28 dienà 18 valanda busrodomas naujausias Þemaitës dra-mos teatro pastatymas Agnës Bany-tës diplominis spektaklis P.Sveto„Interviu“. Ðioje psichologinëje dra-
moje irgi keliamos aktualios proble-mos, pasakojama apie emigracijosbei holokausto sugniuþdytø þmoniølikimus.
Be abejo, þiûrovus turëtø sudomin-ti ir atvykstanèiø kolektyvø bei artis-tø pasirodymai. Klasikinës muzikosmëgëjai kvieèiami á susitikimà su Liu-du Mikalausku ir Egidijumi Baviki-nu, kurie kartu su ðokëjais Gintare irTomu Slausgalviais bei aktore Virgi-nija Kochanskyte dalyvaus progra-moje „Ten, kur svajonës lekia“. Jàtelðiðkiai iðvys sausio 21 dienà 18valandà. Skeptikams, kad Telðiuosenëra kà pamatyti ir kur nueiti, galiupasakyti, jog jie klysta. Þemaitës dra-mos teatras kas mënesá pateikia ádo-miø renginiø. Tad sekite reklamà.
Praëjusá antradiená Vilniausdailës akademijos (VDA) Tel-ðiø dailës fakulteto Parodøsalëje pristatytas projektas-paroda „Laiko ákaitai“. Jojeeksponuojami VDA Telðiødailës fakulteto taikomosiosskulptûros specializacijosstudentø rudens semestrokûrybiniai darbai bei buvu-siø absolventø Pauliaus Dau-joto ir Vilmos Platakytës kû-ryba.
Projekto autorë VDA Telðiø dai-lës fakulteto ketvirtakursë Nerin-ga Bastytë prisipaþino, kad idëjà„Laiko ákaitams“ jai pasufleravodokumentinis filmas apie soviet-metá. Á projektà ásijungti ji pak-vietë devynis bendrakursius, kadjie, panaudodami praëjusio ðimt-meèio akcentus, galëtø parodytisavo kûrybinius sumanymus vi-suomenei. Projekto autorë sakë,jog á parodà átraukdama maþei-kiðká P.Daujotà ir Alsëdþiuose gy-venanèià V.Platakytæ norëjusi
apie juos priminti dëstytojams,o studentams suteikti galimybæiðvysti jø kûrybà. N.Bastytë sa-kë, kad parodoje eksponuojamitik labiausiai atitinkantys to pro-jekto esmæ darbai.
Parodø salës dailininkas Pet-ras Ðaulys pasidþiaugë jaunos
menininkës sumanymu, jos ini-ciatyvumu ir domëjimusi paro-domis. Jis sakë, kad Parodø salë-je daþniausiai eksponuojamos ta-pybos, grafikos, o skulptûros pa-rodos rengiamos retokai. P.Ðau-lys pastebëjo, kad taikomojiskulptûra áneðë á Telðiø miestà
savitø akcentø. Tai miesto þenklai,reljefai, kuriuos pastebi á Þemaiti-jos sostinæ atvykstantys sveèiai.
Parodø salës vedëja GenovaitëLukauskytë siûlë ðià parodà eks-ponuoti Plungëje, Maþeikiuoseir kituose miestuose, kad jauni-mas galëtø susipaþinti su jaunøjømenininkø kûrybiniais sumany-mais.
VDA Telðiø dailës fakulteto
Taikomosios skulptûros specia-lizacijos dëstytojas Osvaldas Ne-niðkis akcentavo, kad pasikeitëskulptûros samprata. Ðiuolaiki-nës skulptûros neturi iðliekamo-sios vertës, jos yra kûriniai supotekste, tampa ðou elementu,kai gyvuoja tik akimirkà arbasavo buvimu ðokiruoja þiûrovà.Ðioje salëje ir parodyta ávairovë:skulptûrose gatavi gaminiai jun-giami, kad iðreikðtø idëjà, sujun-giamos medþiagos — akmuo sumedþiu, akmenimis ant ratukøgalima þaisti skambant roko gru-pës „The Rolling Stones“ muzi-kai. O.Neniðkis apgailestavo, kadskulptûros menas praranda pozi-cijas, tad ðios parodos tikslas —
populiarinti specialybæ, kurià ga-lima ágyti Telðiø dailës fakultete.Jis teigë, kad dabar, kai skulptû-ras pakeitë masiðkai ið Kinijosveþami ir sakralinëse vietose sta-tomi paminklai, Lietuvai skulp-toriø reikia. Nes tik profesiona-liems menininkams galima pati-këti restauruoti kultûros paveldoobjektus.
Parodos kuratorës iniciatyvàpagyrë VDA Telðiø dailës fakul-teto dekanas Petras Gintalas.
„Tai buvo iððûkis mums. Dë-kojame kad galëjome kurti ir pa-rodyti, kà sugebame“, — áteik-dama puokðtæ gëliø sakë studen-të Rasa Grigaliûnaitë.
Danutë Jackutë
Sportas
Savaitgalá Estijoje, Polva apylinkëse, vyko Polva þiemos èempio-natas. Pirmàjà dienà dalyviai varþësi sprinto distancijoje, antràjà— sutrumpintoje ilgoje. Varþybose dalyvavo gausus bûrys sporti-ninkø ið Estijos, Latvijos bei Lietuvos.
Pirmàjà varþybø dienà vyrø elito gru-pëje geriausiai ið lietuviø pasirodë tel-ðiðkis Vitalijus Petrulis, 4,6 km su 14kontroliniø punktø trasoje sugaiðæs 25:40ir uþëmæs antrà vietà. Pasaulio viceèem-pionas Nerijus Ðulèys trasà áveikë per26:22 ir buvo ketvirtas. Telðiðkis Regi-mantas Kavaliauskas trasà áveikë per26:35, jis uþëmë septintà vietà.
Antràjà varþybø dienà dalyviai varþë-si sutrumpintoje ilgoje distancijoje —9,7 km su 18 kontroliniais punktais. Èianepralenkiamas buvo N.Ðulèys. Jis tra-soje sugaiðo 46:04 ir uþëmë pirmà vietà.R.Kavaliauskas tenkinosi septintàja, tra-soje sugaiðæs 48:07, o V.Petrulis likodevintas, tik 49 sekundëmis pralaimëjæskomandos draugui Regimantui.
Irmantas DaugintisOrientavimosi sporto klubo
TELÐIAI pirmininkas
Ávairybës
Ypatingas „Bugatti“ parduodamasaukcioneDaugiau nei 70 metø eþero dugne
Ðveicarijoje iðgulëjæs reto modelio irádomios istorijos 1925 metø gamy-bos automobilis „Bugatti“ pristaty-tas tarptautiniame aukcione. Pradi-në kaina siekia 130 tûkst. doleriø.Retas 22-asis modelis buvo paga-mintas Italijos Breðijos mieste ir par-duotas Prancûzijoje. Ir vis dëlto 1936m. jo savininkas panoro parduoti au-tomobilá Ðveicarijoje. Taèiau kertantÐveicarijos ir Italijos sienà muitinësdarbuotojai pareikalavo sumokëti uþautomobilá didþiulá muità.
Savininkas atsisakë ir paliko „Bugatti“
prie muitinës posto, ásikûrusio prie garsausMadþorës eþero. Tarnautojai nieko gud-resnio nesugalvojo ir ámetë automobilá ávandená. Ten jis 5 m gylyje iðgulëjo netseptynis deðimtmeèius. Neseniai „Bugat-ti“ automobilá aptiko vienas nardytojas irgrupë entuziastø nusprendë iðtraukti auto-mobilá.
Tai jiems pavyko padaryti, ir dabar auto-mobilis bus parduodamas tarptautiniameaukcione. Kaip praneðama, automobilio,laikyto tokiomis egzotiðkomis sàlygomis,bûklë labai gera. Padangose net iðliko oro,o kitados mëlynai nudaþytas këbulas poðitiek metø iðlaikë pirminæ spalvà.
Ðiuo metu automobiliu susidomëjo nevienas kolekcininkas.
ITAR-TASS-ELTA
Viena ið Nesterovo miesto, esanèioKaliningrado srities ir Lietuvos pa-sienyje, gatviø bus pavadinta lietuviøliteratûros klasiko Kristijono Done-laièio vardu.
Taip nusprendë Kaliningrado srities Neste-rovo rajono deputatø taryba. Baigæs Karaliau-èiaus universitetà K.Donelaitis 1740 metaisbuvo paskirtas mokytoju ir choro vedëju (kan-toriumi) á tuometinius Stalupënus, dabartiná
Nesterovà, kuriuose dirbo trejus metus.1743 metais K.Donelaitis tapo Tolmin-
kiemio, dabar Èistyje Prudy, kunigu, kur irparaðë savo garsiàjà poemà „Metai“.
K.Donelaitis mirë 1780 m. ir buvo palai-dotas Tolminkiemyje. Nesterovas — nedi-delis Rusijos Federacijos Kaliningrado sri-ties miestelis, kuriame gyvena gausi lietu-viø bendruomenë.
ELTA
kalvotoji ÞEMAITIJA 6 psl. 2010 m. sausio 14 d. Nr. 5 (8984)
CMYK
Teisëtvarkos temaKirðiø kaime
rastas nelegalusginklas ir ðoviniai
Pasiskolinæs statybiniusárankius, nërë á krûmus
Apgavikø pinklëse — darviena auka
Sodietis gërë, koliðsekopaskutinës jëgos
Vël telefoniniai sukèiai iðdþiaugsmo trina rankas, ogarbaus amþiaus moteris lie-ja graudþias aðaras. Pirma-diená ið 73 metø telðiðkësA.G. nepaþástami asmenysapgaulës bûdu iðviliojo 6000litø. Pasirodo, átaigos paveik-ta moteris pinigus atidavësukèiams átikinta, kad gel-bëja á bëdà pakliuvusià myli-mà marèià.
Moterá sujaudinoaðaros
Sausio 11 d. apie 12 val. sus-kambo telðiðkës telefonas. Á lai-diná telefonà paskambinusi mo-teris raudojo ir per aðaras malda-vo gelbëti. A.G. sutriko, klausë,kas atsitiko. „Nieko neklausinëk,uþsiraðyk telefono numerá ir pas-kambink“, — paliepë raudotoja.
Iðsigandusi A.G. puolë uoliaivykdyti nurodymà. Paskambinuspadiktuotu telefono numeriu, at-siliepë vyriðkis. „Kas tu tokia?“,— paklausë jis. A.G. pasisakësavo vardà ir pavardæ.
Sukèius prisistatëprokuroru
Aferistas prisistatë esantis pro-kuroras ir papasakojo sukreèian-èià istorijà. Esà moteriðkës martinustûmë nuo laiptø kaþkokià mo-terá, kuri sunkiai susiþalojo. Varg-ðelë paguldyta á Reanimacijosskyriø.
Prokurorà vaidinantis sukèiusdavë suprasti, kad yra galimybëpagelbëti prisidirbusiai marèiai,tai yra, atlyginus padarytà þalà, jiiðvengs atsakomybës. Vienu þo-dþiu, reikia 6 tûkst. litø. Aukasukèiui prasitarë, kad tiek ji tu-rinti namuose.
Telefonu diktavopareiðkimà
Kad bûtø átikinamiau, nusikal-tëlis liepë aukai raðyti pareiðki-mà ir svarbiausia, kaip jis prisa-kë, bûtinai duoti ant jo pasiraðytiá namus atvykusiam asmeniui.
Vienu metu telðiðkei ëmë ðvie-sëti protas. Moteris pradëjo klau-sinëti nepaþástamojo, kodël jisneskambina jos sûnui? Tas piktai
Sausio 8 d. Telðiø rajono Tryðkiø seniûnijos Kirðiø kaimepagal gautà informacijà apsilankë policijos pareigûnai. 33metø sodieèio A.S. ûkiniame-pagalbiniame pastate rastidu ðoviniai, o uþ ûkinio pastato esanèiame miðkelyjerastas, kaip átariama, lygiavamzdis medþioklinis ðautuvas.
Radiniams paskirta ekspertizë.Kirðiø kaimo gyventojas A.S.apklaustas ir paleistas. Átariama-sis pripaþino, kad ðoviniai ir gink-las priklauso jam.
Sodietis neturi nei medþiotojobilieto, nei leidimo laikyti gink-là. Taèiau jo sodybos paðonëjepastatytas bokðtelis, ið kurio pap-rastai ðaudoma á þvëris, ir ðëryk-
la, viliojanti miðko gyventojus.Tai leidþia manyti, kad jau teis-tas Kirðiø gyventojas ne tik nele-galiai laikë ginklà, bet ir galëjobrakonieriauti.
Baudþiamasis kodeksas numa-to, kad tas, kas neturëdamas lei-dimo gamino, ágijo, laikë, neðio-jo, gabeno ar realizavo ðaunamà-já ginklà, ðaudmenis, sprogmenisar sprogstamàsias medþiagas,baudþiamas areðtu arba laisvësatëmimu iki penkeriø metø.
Beje, anonimo informacija pa-sitvirtino tik ið dalies. Kaip pra-neðëjas tvirtino, naminës degti-nës sodyboje nerasta.
„Kalvotosios Þemaitijos“informacija
pareiðkë, kad sûnus neatsiliepia,tai beliko skambinti tik jai.
Dël marèiospaaukojo 6000 litøKol vyko pokalbis telefonu, á
moters namus prisistatë nepaþás-tamasis, kuris mielu noru pasië-më ðlamanèiuosius ir kaþkà pa-keverzojo ant moters suraðyto pa-reiðkimo. Vietoj 6 tûkst. litø nu-kentëjusiajai liko jos paèios pri-raðytas popieriaus lapas su afe-risto keverzone.
Ádavusi pinigus ir uþdariusi bu-to duris, moteris tarsi nubudo iðsapno. Puolë skambinti artimie-siems. Pirmas atsiliepë anûkas.Vaikas sakë neþinantis, kur ma-ma. Tada nukentëjusioji prisis-kambino sûnui, ið kurio iðgirdo,kad marti yra ... darbe.
Supratusi, kad uþkibo ant tele-foniniø sukèiø meðkerës, nuken-tëjusioji kreipësi pagalbos á poli-cijà. Pradëtas ikiteisminis tyri-mas dël sukèiavimo.
Aistis Bitinas
Per krizæ negalima skolintinei pinigø, nei daiktø. Tuoskaudþiai savo kailiu ásitiki-no 54 metø telðiðkis P.V.,niekaip neatgaunantis bran-giø statybiniø árankiø.
Sausio 11 d. á Telðiø policijàkreipësi telðiðkis P.V. Pasak nu-kentëjusiojo, dar 2009 metø spa-lio pabaigoje (tikslios datos nep-
Vyrai draugiðkai sutarë, kadA.E. esà pasinaudos elektriniais
árankiais iki lapkrièio vidurio irgràþins juos savininkui P.V. De-ja, skolininkas iki ðiol nesiteikëgràþinti árankiø ir pats nuo pa-reiðkëjo slapstosi.
Ið viso padaryta 1036 litø turti-në þala. Pradëtas ikiteisminis ty-rimas dël sukèiavimo.
„Kalvotosios Þemaitijos“informacija
Sausio 11 d. á Telðiø apsk-rities ligoninës Reanimaci-jos skyriø paguldytas 50-me-tis vyriðkis ið Vembûtø kai-mo. Medikai diagnozavobendrà kûno iðsekimà.
Greitàjà medicinos pagalbà ánamus iðkvietë vyriðkio sugyven-tinë. Moteris paaiðkino, kad gy-
Policijos pasitikëjimo telefonasTelðiø apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigûnai
primena, kad gyventojai, norëdami praneðti jiems þinomà informa-cijà apie rengiamà, daromà ar padarytà nusikaltimà ar kitus teisëspaþeidimus, visà parà gali skambinti policijos pasitikëjimo telefo-nu (8~444) 60345.
Paskambinus nurodytu telefonu ir policijos pareigûnui neatsilie-pus, á pasitikëjimo telefono skambuèius atsiliepia autoatsakiklistekstu: „Sveiki, Jûs paskambinote á Telðiø apskrities vyriausiojopolicijos komisariato pasitikëjimo telefonà. Praðome po signalopalikti norimà þinutæ. Aèiû“.
Artimiausiu laiku informacija yra iðklausoma bei neatidëliotinaitikrinama. Informacijai pateikti nemokamu pasitikëjimo telefonulaikas neribojamas.
Brolis peiliu ákrûtinæ perdûrësavo broláSausio 12 d. 19 val. Tel-
ðiuose bute asmeninio konf-likto metu 45 metø V.S. lenk-tiniu peiliu á krûtinæ perdûrësavo metais vyresná brolá S.S.Konfliktas ávyko iðgertuviømetu.
Reklamos skyrius I.Navickienë (60696, 8~605 19266).Redaktoriaus pavaduotojas A.Ivoncius (60691).Leidybos sk. vedëja Z.Pociuvienë.Laiðkø sk. vedëja D.Jackutë (60692).Buhalterë I.Pocienë (60696).Dizainerë J.Lukðtienë.Laikraðèio registracijos Nr. 078.Leidþiamas nuo 1941 m. balandþio 19 d.Iðeina tris kartus per savaitæ.
Ofsetinë spauda. Tiraþas 4055. Laikraðtá remia:Indeksas 701; 720. Uþsak. Nr.010.Þemaitës 18a, Telðiai LT-87133.El. paðtas [email protected]; faksas 60695.http://www.kalvotoji.lt/Spausdino Ðiauliø „Titnago“ spaustuvë:Vasario 16-osios 52, Ðiauliai LT-76291.Pasisakymai, laiðkai ir komentarai nebûtinai sutampa su Redakcijos nuomone.Redakcija uþ skelbimø turiná neatsako ir rankraðèiø negràþina.
ParduodaNekilnojamàjá turtàNebaigtà statyti gyvenamàjá
Ið natûralios aviø vilnos pagaminta patalynë yra labai higieniðka,hidroskopiðka (sugeria ir iðgarina drëgmæ), nesielektrina, lengva, ðilta,gerai praleidþia orà ir ultravioletinius spindulius, sunkiai dega, pasiþy-mi bakteristatinëmis savybëmis.
Informacija tel.: 8~698 71270; 8~694 80642.
Telðiø apskrities virðininko 2010-01-06 ásakymu Nr. P1.Þ-25 patvir-tintas S.Ðilingo ámonës (licencijos Nr. ÞF-15) parengtas KazimierosMicevièienës ir Elenos Kukanauzienës þemës sklypo (kadastro Nr. 7885/0005:218), esanèios Telðiø rajono savivaldybës Vieðvënø seniûnijoje,Sakalø I kaime, formavimo ir pertvarkymo projektas ir jame suprojektuo-tø þemës sklypø ribos, plotai ir ðiø sklypø kadastro duomenys. Iðsamesnëinformacija internetiniame puslapyje: http://www.telsiai.aps.lt
Telðiø apskrities virðininko 2010-01-05 ásakymu Nr. P1.Þ-21 patvir-tintas S.Ðilingo ámonës (licencijos Nr. ÞF-15) parengtas KazimierosMicevièienës ir Vladislovo Rekaðiaus þemës sklypo (kadastro Nr. 7885/0005:219), esanèios Telðiø rajono savivaldybës Vieðvënø seniûnijoje,Sakalø I kaime, formavimo ir pertvarkymo projektas ir jame suprojektuo-tø þemës sklypø ribos, plotai ir ðiø sklypø kadastro duomenys. Iðsamesnëinformacija internetiniame puslapyje: http://www.telsiai.aps.lt
Þodþiai nepaguos, gal tiktyliai primins,
kad netekties valandàesame kartu.
Mirus Seseriai ir DukraiJOLANTAI, nuoðirdþiai uþ-jauèiame velionës brolá VY-GANTÀ MACEVIÈIØ, jo ðei-mà ir mamà STANISLAVÀMACEVIÈIENÆ.
kalvotoji ÞEMAITIJA 8 psl. 2010 m. sausio 14 d. Nr. 5 (8984)
CMYK
Orai Telðiuoseðiandien
-6°CVëjas: 2-4 m/s
Debesuota, be krituliø
rytoj-10°CVëjas: 1-3 m/s
Debesuota, be krituliø
Dienos receptas
Maloniainustebink
bièiulá!Gimtadiená ðvenèia Jûsø draugas ar
draugë? Praneðk apie tai, atsiøsdamasarba atneðdamas nuotraukà su gimimodata, pilnu vardu ir pavarde á laikraðèio„Kalvotoji Þemaitija“ redakcijà (Þemai-tës g. 18A, Telðiuose, el.paðtas — [email protected]).
Jums tai nieko nekainuos!
Pomidorø pyragasTeðlai: 150 ml pieno, 500 g
miltø, 40 g mieliø, 2 valgomiðaukðtai sviesto, þiupsnelis drus-kos.
Ádarui: 700 g pomidorø (ge-riau kietesni), 150 g kumpio, 1svogûnas, alyvuogiø aliejaus,250 g grietinës, 3 kiauðiniai, 150-200 g Mozzarella sûrio, druskosir ðvieþiai maltø pipirø, 1 arbati-nis ðaukðtelis èiobreliø arba Pro-vanso þoleliø; pagal skoná ðiektiek tarkuoto èesnako.
Pienà paðildyti, kad bûtødrungnas, miltus persijoti á du-benëlá ir kauburëlio viduryje pa-daryti ádubimà. Á já sutrupinti mie-les ir su nedideliu kiekiu drung-no pieno paruoðti „ámaiðalà“. Jáuþdengti ir apie 15 min. laikytiðiltoje vietoje, kad pakiltø. Liku-siame piene iðtirpinti sviestà irkartu su druska pilti á dubenëlá sumiltais ir „ámaiðalu“. Suminkytivientisà teðlà. Jà uþdengti ir lai-kyti apie 30 min., kad pakiltø.
Nulupti svogûnà ir supjaustytigrieþinëliais. Pomidorus nupli-kyti karðtu vandeniu, iðpjauti ko-telio augimo vietà, nulupti ir sup-jaustyti storais grieþinëliais.Kumpá supjaustyti maþyèiais ku-beliais. Orkaitæ ákaitinti iki200°C temperatûros. Svogûnoþiedus apkepinti keptuvëje ákai-tintame alyvuogiø aliejuje, kolparusvës. Grietinæ gerai iðmai-ðyti su èiobreliais ar Provansoþolelëmis, kiauðiniais, sutrupin-tu Mozzarella sûriu, druska beipipirais (galima ðiek tiek ádëtitarkuoto èesnako).
Mielinæ teðlà iðkoèioti ir klotiant riebalais iðteptos skardos. Antteðlos paskirstyti svogûnus, pa-barstyti kumpiu ir apdëlioti po-midorais (sluoksnius galima irpamaiðyti). Ant virðaus pilti grie-tinës ir sûrio miðiná. Pyragà dëtiá ákaitintà orkaitæ ir kepti 30-40min. Patiekti karðtà.
Ðiandien 54-àjágimtadiená ðvenèia
Sveikiname!
ALGIRDASLUKAUSKAS
Sausio keturioliktoji, ket-virtadienis — 14-oji metø die-na (ketvirtoji 3-iosios metø sa-vaitës diena), iki Naujøjø me-tø lieka 351 diena.
Saulë ðiandien teka 8.34val., leidþiasi 16.22 val. Die-nos ilgumas — 7.48 val.
Rytoj tekës 8.33 val., leisis16.24 val. Dienos ilgumas ––7.51 val.
Delèia.Saulë Oþiaragio þenkle.
„Laisvës neiðmaldausi,jà reikia savyje iðauginti“(A.Rancanë).
Telðiø kriziøcentras
Kvieèia áVILTIES LINIJOS
konsultantø parengiamøjøkursø atrankà.
Reikalavimai:asmenys vyresni nei 21 m.;sklandi kalba;gebëjimas aiðkiai reikðtimintis;stabili emocinë bûsena;màstymo ir kalbos darnusryðys;motyvacija savanoriðkaiveiklai;gebëjimas iðklausyti;aukðtasis iðsilavinimas —privalumas.Maloniai laukiame Jûsø Tel-ðiø kriziø centre (Respubli-kos g. 1) sausio 18-22 dieno-mis nuo 10 iki 20 valandos.
Iðsamesnë informacijatelefonais: (8~444) 74282;
8~671 16590.Organizatoriai
APSAUGOSSISTEMOS IRPASLAUGOSJORINGË — apsaugos ir
silpnø sroviø sistemø diegimobei saugos paslaugø teikimokompanija, ágyvendinantikompleksinius apsaugos,kontrolës bei komunikacijossprendimus visoje Lietuvoje.
Daukanto g. 38, Telðiai.Tel.: (8~444) 51302;
8~652 52009
Daugiausiai cezariopjûviø pasaulyje —
Kinijoje
Ávairybës
Kinijoje beveik pusë gim-dyviø kûdikiø susilaukia pocezario pjûvio operacijos.Tai yra didþiausias procen-tas pasaulyje, antradienápaskelbë Pasaulio sveikatosorganizacija (PSO).
PSO teigimu, cezario pjûviooperacijos daugelyje pasaulio ða-liø pasiekë „epidemijos mastà“.Medikai áspëja, kad tokios ope-racijos, jei jos nëra bûtinos, kelia
pavojø motinø sveikatai.Tyrimas parodë, kad ið beveik
110 tûkst. kûdikiø devyniose Azi-jos ðalyse 27 proc. gimë po ceza-rio pjûvio. Tokias operacijas iðdalies skatina ligoninës, norëda-mos uþsidirbti daugiau pinigø.
Kinijoje ketvirtadalis tokiøoperacijø medicininiu poþiûriunëra bûtinos.
APF-ELTA
Gràþino piniginæ su 21tûkst. doleriø
Vienas Niujorko taksistasitalø turistei gràþino jos pi-niginæ su 21 tûkst. doleriø.72 metø ponia pinigus, skir-tus jos ir dar ðeðiø ðeimosnariø kelionei, Kûèiø vakaràpaliko taksi automobilyje.Policija moteriai patarë ne-puoselëti dideliø vilèiø vëliðvysti pinigus.
Taèiau ið Bangladeðo kilæs 28metø taksistas nuvaþiavo net 80km iki namo, kurio adresà radopiniginëje. Kadangi nieko na-muose nebuvo, paliko savo tele-fono numerá.
Radybø vyras atsisakë, nes taiesà prieðtarautø jo islamo tikëji-mui.
AP-ELTA
Þemaitijos radijas FM95,4 MHz
Visada su Jumis!
Jeigu norite pasveikinti mylimà, arti-mà þmogø, siøskite þinutæ trumpuoju nu-meriu 1654. Þinutës laukelyje áraðykiteþodá ZRSVEIKINU, palikte tarpà ir ára-ðykite savo norimo sveikinimo tekstà.Kaina 2 Lt.