1 KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS 2014-2020 M. GALIMYBIŲ STUDIJA 2013, Vilnius Užsakovas: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Vykdytojas: Ūkio subjektų grupė Socialinė įmonė UAB „Eurointegracijos projektai“ Socialinė įmonė UAB „Lyderio grupė“
120
Embed
KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS195.182.85.232/failai/Kursenu miesto kompleksines pletros... · 2014. 2. 17. · spalio 11 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 1S-485.
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
1
KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS
2014-2020 M. GALIMYBIŲ STUDIJA
2013, Vilnius
Užsakovas: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Vykdytojas: Ūkio subjektų grupė Socialinė įmonė UAB „Eurointegracijos projektai“ Socialinė įmonė UAB „Lyderio grupė“
2
TURINYS
KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS 2014-2020 M. GALIMYBIŲ STUDIJA ............................. 1
14 lentelė. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektų finansavimo struktūra ......................... 67
15 lentelė. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektų finansavimo planas.............................. 69
16 lentelė. Reprezentacinių aikščių ir rekreacinės zonos remonto, rekonstrukcijos ir eksploatacijos
išlaidos, tūkst. Lt ................................................................................................................................ 71
17 lentelė. Susisiekimo infrastruktūros remonto, rekonstrukcijos išlaidos, tūkst. Lt ....................... 71
18 lentelė. Apšvietimo išlaidos, tūkst. Lt ........................................................................................... 72
19 lentelė. Pajamos iš sukurtos viešosios infrastruktūros, tūkst. Lt ................................................. 73
20 lentelė. Sąlygos finansiniam vertinimui ........................................................................................ 73
21 lentelė. Projekto biudžetas, Lt ...................................................................................................... 74
22 lentelė. Projektavimo ir inžinerinių paslaugų detalizavimas, Lt ................................................... 75
23 lentelė. Pagrindinių projekto veiklų išsidėstymas per investicijų metus, tūkst. Lt ...................... 75
24 lentelė. Nusidėvėjimo ir likutinės vertės apskaičiavimas ............................................................. 77
25 lentelė. Projekto įgyvendinimo finansinis vertinimas .................................................................. 77
26 lentelė. Projekto įgyvendinimo viešųjų lėšų suvestinė ................................................................ 80
27 lentelė. Projekto įgyvendinimo finansinės analizės rodikliai ....................................................... 80
28 lentelė. Kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas ..................................................... 86
29 lentelė. Projekto valdymo komandos narių funkcijos ir atsakomybės ........................................ 93
6
30 lentelė. Statybos rizikų grupė ir jos valdymo priemonės ............................................................. 95
31 lentelė. Tinkamumo rizikų grupė ir jos valdymo priemonės ........................................................ 97
32 lentelė. Paklausos rizikų grupė ir jos valdymo priemonės ........................................................... 98
33 lentelė. Makroekonominių rizikų grupė ir jos valdymo priemonės ........................................... 100
34 lentelė. Projekto tęstinumo rizikų grupė ir jos valdymo priemonės .......................................... 101
35 lentelė. Kitos rizikos ir jų valdymo priemonės ............................................................................ 101
36 lentelė. Projekto jautrumo analizės rezultatai FGDV (I) pokyčiui .............................................. 103
37 lentelė. Projekto jautrumo analizės rezultatai ........................................................................... 103
7
ĮVADAS
Ši galimybių studija parengta vykdant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir
įmonių grupės, sudarytos iš UAB „Lyderio grupė“ ir UAB „Eurointegracijos projektai“, 2013 m.
spalio 11 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 1S-485. Šia sutartimi įmonių grupė įsipareigoja
parengti dešimties savivaldybių centrų ar kitų miestų, tame tarpe ir Kuršėnų miesto, kompleksinės
plėtros galimybių studiją.
Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros 2014-2020 metams galimybių studija yra viena iš
dešimties bandomųjų (pavyzdinių) studijų, kurios pagrindu ateityje būtų galima rengti savivaldybių
centrų ir kitų miestų (kuriuose gyvena nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų) viešosios infrastruktūros
atnaujinimo projektus, siekiant gauti 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinę paramą.
Pagrindinis galimybių studijos tikslas – parengti racionalią, socialiai ir ekonomiškai pagrįstą
Kuršėnų miesto kompleksinio vystymo koncepciją 2014-2020 metams.
Pagrindiniai uždaviniai:
atlikti Kuršėnų miesto esamos situacijos analizę;
identifikuoti miesto kompleksinio vystymo tikslinę teritoriją ir plėtotinus objektus 2014-
2020 metams;
parinkti optimaliausią kompleksinės plėtros sprendimą ir jį detalizuoti laiko, finansiniu ir
kitokiais aspektais.
Vadovaudamasi šia galimybių studija, Šiaulių rajono savivaldybės administracija galėtų
siekti 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos Kuršėnų miesto viešosioms
erdvėms planuoti, apleistoms teritorijoms tvarkyti ir nuosekliai vystyti miesto urbanistinę
infrastruktūrą.
8
SANTRAUKA
Šioje studijoje išsikelto tikslo siekiama atliekant aktualių strateginių dokumentų analizę,
bendrą Kuršėnų miesto apžvalgą, apimančią demografinių, verslo, viešojo saugumo, kelių
infrastruktūros esamos situacijos analizę, apžvelgiant visą Kuršėnų miesto viešąją infrastruktūrą.
Taip pat atliekama miesto kompleksinės plėtros poreikių analizė, identifikuojama miesto
kompleksinės plėtros vizija 2014-2020 metams. Siekiant tikslo buvo atliekama alternatyvų analizė
ir parenkamas optimaliausias sprendimas, kurio įgyvendinimas detaliai išanalizuojamas.
Galimybių studijos struktūra. Galimybių studiją sudaro santrauka, penkios pagrindinės
dalys, išvados ir priedai.
Pirmoje studijos dalyje pateikiama esama Kuršėnų miesto situacijos analizė, apimanti šiuos
keturis poskyrius:
Aktualių strateginių dokumentų apžvalga. Šiame poskyryje pateikiama glausta šių parengtų
ir galiojančių nacionalinių strateginių dokumentų apžvalga: 2014–2020 metų Nacionalinė
pažangos programa, Strategija „Europa 2020“, Lietuvos Pažangos Strategija „Lietuva 2030“,
2011–2020 metų valstybinė sporto plėtros strategija, Lietuvos Respublikos teritorijos
bendrasis planas. Taip pat pateikiama Šiaulių rajono savivaldybės ir Kuršėnų miesto
strateginio planavimo dokumentų apžvalga, kurioje nagrinėjamas Šiaulių apskrities
teritorijos bendrasis (generalinis) planas, Šiaulių rajono savivaldybės bendrasis planas,
Kuršėnų miesto bendrasis planas, Šiaulių regiono 2007–2013 metų plėtros planas, Šiaulių
regiono 2014-2020 m. plėtros planas, Šiaulių rajono savivaldybės strateginis plėtros planas
2011–2017 metams, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros plėtros programa 2013-2015
metams. Apžvalgoje didžiausias dėmesys skiriamas minėtų dokumentų pažangos sričių,
prioritetų, tikslų bei uždavinių, susijusių su Kuršėnų miesto vystymu, nagrinėjimui.
SANTRAUKA
I dalis. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ
II dalis. KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS VIZIJA
III dalis. OPTIMALIAUSIO SPRENDIMO PARINKIMAS
IV dalis. PASIRINKTO SPRENDIMO ĮGYVENDINIMAS
V dalis. RIZIKOS ĮVERTINIMAS
PAGRINDINĖS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
PRIEDAI
9
Bendra Kuršėnų miesto apžvalga. Šiame poskyryje, remiantis Lietuvos statistikos
departamento, Lietuvos darbo biržos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos bei
Kuršėnų miesto seniūnijos pateiktais duomenimis, trumpai pristatoma miesto
geografinė padėtis, pateikiami analitiniai duomenys apie Kuršėnų miestą, vadovaujantis
Palyginus analizuojamas alternatyvas, išaiškėjo, kad optimaliausia ir priimtiniausia yra III
alternatyva, kuri daugiakriterinio vertinimo metu įvertinta aukščiausiu balu. Kitos alternatyvos,
surinkusios mažesnį balų skaičių, buvo atmestos.
Pasirinktos alternatyvos atveju numatoma įgyvendinti šiuos projektus:
Lauryno Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas.
Ventos upės viešosios erdvės įrengimas.
Daugėlių sporto komplekso sukūrimas, rekonstruojant buvusius kultūros namus ir
Daugėlių stadioną su prieigomis.
Vyčio paminklo zonos sutvarkymas.
Pėsčiųjų-dviračių tako įrengimas.
Pastato, esančio Vilniaus g. 3, konversija, įrengiant Šiaulių rajono viešąją biblioteką, ir jo
prieigų sutvarkymas.
Ketvirtame studijos skyriuje pristatomas pasirinkto sprendimo įgyvendinimas:
Finansavimo planas. Aprašytas planuojamų kompleksinės plėtros projektų investavimo
poreikis pagal veiklas, nustatytas bendras investicijų poreikis 2014-2020 m. laikotarpiui.
Identifikuoti kompleksinės plėtros projektų finansavimo šaltiniai, finansavimo struktūra.
Sudarytas finansavimo planas, paskirstant išlaidų poreikį pagal numatytų įgyvendinti
kompleksinės plėtros projektų veiklas laike.
Finansinis vertinimas. Atlikus siūlomų sprendinių alternatyvų analizę ir nustačius
optimaliausią alternatyvą, atlikta jos finansinė analizė.
Finansinės analizės tikslas – atsižvelgus į projekto grynuosius pinigų srautus, įvertinti
projekto finansinį stabilumą, apskaičiuoti projekto finansinę vidinės grąžos normą
(FVGN), projekto finansinę grynąją dabartinę vertę (FGDV), kapitalo grynąją dabartinę
vertę (FGDV (K)) bei kapitalo vidinės grąžos normą (FVGN(K)).
Kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas. Pristatytos visų kompleksinės
plėtros projektų veiklos. Sudarytas ir grafiniu būdu pateiktas identifikuotų veiklų
įgyvendinimo planas.
11
Pagrindiniai reikalavimai darbams ir paslaugoms. Pateikti nustatyti reikalavimai prekių,
paslaugų ar darbų techninėms, kokybės, teikimo ar atlikimo ir kt. savybėms. Pristatyti
reikalavimų darbams ir paslaugoms užtikrinimo valdymas, atsakomybės.
Projektų įgyvendinimo procesų valdymas. Pateikta projektų valdymo schema, projektų
valdymo komanda, apibrėžtos komandos narių funkcijos ir atsakomybės projekte.
Įgyvendinus pasirinktą alternatyvą, bus sukurta patraukli viešoji infrastruktūra, pagerinta
Kuršėnų miesto gyvenamoji ir investicinė aplinka, suformuotas savitas miesto veidas. Miesto
gyventojai ir svečiai turės galimybę turiningai leisti laisvalaikį patraukliose erdvėse,
reprezentatyviose, sutvarkytose centrinėse miesto aikštėse išvystyta infrastruktūra leis tenkinti
sportavimo poreikius. Taip pat pagerės Kuršėnų miesto įvaizdis. Patraukli, išvystyta viešoji
infrastruktūra pritrauks daugiau investuotojų, skatins verslo vystymą ir kūrimą mieste.
12
I. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ
1.1. Aktualių strateginių dokumentų apžvalga
Šiame poskyryje pateikiama aktuali strateginių dokumentų, susijusių su Kuršėnų miesto
kompleksine plėtra, apžvalga (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Aktualių strateginių dokumentų apžvalga
Dokumento pavadinimas Dokumento atitiktis projekto uždavinių įgyvendinimui
2014–2020 metų Nacionalinė pažangos programa
Programoje išskiriami 3 horizontalieji prioritetai: „Kultūra“, „Regioninė plėtra“ ir „Sveikata visiems“. Šiam projektui aktualaus prioriteto „Regioninė plėtra“ bendrasis tikslas - užtikrinti tolygią, tvarią ir į skirtumų mažinimą orientuotą regionų plėtrą, o vienas iš bendrajam tikslui pasiekti numatytų tikslų yra didinti teritorinę sanglaudą regionuose. Šio tikslo pasiekimui suformuluotas uždavinys: • spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas – didinti jų konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinti jų ekonomikos augimą. Siekiant didinti didžiųjų miestų investicinį patrauklumą ir taip prisidėti prie jų tarptautinio konkurencingumo bei ekonominio augimo, numatomos investicijos į šių miestų viešąją infrastruktūrą jų viešosioms erdvėms plėtoti, apleistoms teritorijoms sutvarkyti, jų urbanistinę infrastruktūrą nuosekliai vystyti. Didėjanti teritorinė sanglauda ir subalansuotas ekonomikos augimas bus įmanomi tik didinant ir mažesnių šalies miestų patrauklumą. Įgyvendinant šį uždavinį, siekiama kartu investuoti tiek į didžiųjų miestų, tiek ir į savivaldybių centrų ir kitų miestų viešąją infrastruktūrą, kad sprendžiant vienų vietovių problemas nebūtų didinamos problemos kitose.
Strategija „Europa 2020“ „Europa 2020“ – tai Europos Sąjungos dešimties metų ekonomikos augimo strategija. Ja siekiama ne tik įveikti daugelyje valstybių narių tebesitęsiančią ekonomikos krizę, bet ir šalinti ES augimo modelio trūkumus bei sudaryti sąlygas kitokiam – pažangesniam, tvaresniam ir labiau integraciniam – augimui. Šioje strategijoje iškelti trys, vienas kitą papildantys, prioritetai:
pažangus augimas - žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymas;
tvarus augimas - taupiau išteklius naudojančio, ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimas;
integracinis augimas - didelio užimtumo ūkio, kuriame užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas.
Siekiant įvardintų prioritetų įgyvendinimo, būtini įvairūs
13
Dokumento pavadinimas Dokumento atitiktis projekto uždavinių įgyvendinimui
veiksmai nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmeniu, todėl strategijoje pristatytos septynios pavyzdinės iniciatyvos skirtos pažangai, atsižvelgus į kiekvieną prioritetinę temą, skatinti. Šio projekto ribose aktualios iniciatyvos yra šios:
„Tausiai išteklius naudojanti Europa“. Siekiama padėti atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo, remti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ūkio, didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, modernizuoti mūsų transporto sektorių ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą.
„Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“. Ja siekiama kurti geresnę verslo aplinką, visų pirma MVĮ, remti tvirtos ir tvarios pramonės bazės kūrimą, kad Lietuva galėtų konkuruoti pasauliniu mastu.
„Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“. Jos tikslas - modernizuoti darbo rinkas ir žmonėms suteikti daugiau galių, sudarant galimybes tobulinti įgūdžius bet kuriuo gyvenimo etapu, kad būtų didinamas darbo jėgos aktyvumas, darbo pasiūla labiau atitiktų paklausą, pasitelkiant darbo jėgos judumą.
„Europos kovos su skurdu planas“. Iniciatyvos tikslas – užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, kad visi galėtų pasinaudoti augimo ir naujų darbo vietų teikiamais privalumais, o skurstantys ir socialiai atskirti asmenys gyventų oriai ir aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime.
Neatsižvelgiant į išsivystymo ir gyvenimo lygį, siūlomos priemonės yra aktualios kiekvienai vietovei. Įgyvendintos minėtos veiklos sustiprins ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.
Lietuvos Pažangos Strategija „Lietuva 2030“
Strategija yra pagrindinis ir svarbiausias ilgalaikis strateginis dokumentas. Ji remiasi Nacionalinio saugumo Strategijos nuostatomis. Visos valstybės valdymo institucijos, nepaisant jų valdymo lygmens, turi prisidėti prie šios strategijos įgyvendinimo – dinamiško ir visuotinio proceso, skatinančio nuolat generuoti idėjas ir atlikti konkrečius darbus. Įgyvendinant strategijos nuostatas, ypatingai svarbus vaidmuo tenka savivaldybių institucijoms. Studijos rengimas susijęs su veiklios, solidarios ir besimokančios visuomenės, verslo aplinkos, socialinės verslo atsakomybės, darnaus išteklių panaudojimo, ekonomikos integralumo, atviro ir įgaliojimų suteikiančio, visuomenės poreikius atitinkančio, valdymo pokyčių iniciatyvomis ir jų pasiekimui numatytomis priemonėmis atitinkamoje srityje. Iniciatyvomis siekiama:
užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę ir įsidarbinimo
14
Dokumento pavadinimas Dokumento atitiktis projekto uždavinių įgyvendinimui
galimybes visos šalies gyventojams (nesvarbu, kurioje vietovėje jie gyventų), modernizuojant ir kuriant infrastruktūrą bei skatinant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą skirtinguose šalies regionuose. Visoje šalies teritorijoje siekti vienodų socialinės ir ekonominės aplinkos standartų;
veiksmingam paslaugų teikimui užtikrinti naujausių technologijų panaudojimą. Viešąsias paslaugas teikti ir elektroninėje erdvėje;
skatinti susitarimus su vietos bendruomene dėl paslaugų teikimo masto ir kokybės standartų;
plačiai įtraukti piliečius nustatant paslaugų teikimo būdus ir tobulinimo procesus, nuolat atlikti piliečių pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis vertinimus, pasiekti abipusį susitarimą dėl paslaugų teikimo standartų ir masto;
sudaryti realias galimybes viešąsias paslaugas teikti ne tik valdžios institucijoms, bet ir bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir privačiam sektoriui;
sukurti mechanizmus, padėsiančius įtraukti piliečius ir kitas suinteresuotas grupes nustatant visuomenės poreikius ir užtikrinant jų dalyvavimą dialoguose;
kurti sąlygas verslo, švietimo, mokslo ir kultūros integracijai, sudaryti palankias sąlygas kūrybos ir kultūros pramonės plėtrai šalyje bei konkurencingumui tarptautinėse rinkose;
diegti pažangias, išteklius tausojančias ir aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančias technologijas ir gaminius pramonės, energetikos ir transporto sektoriuose;
visoje šalyje plėtoti aukštos kokybės kultūros paslaugas, siekiant užtikrinti kultūros įvairovę ir jos prieinamumą. Skatinti kultūros ir įvairių gyvenimo sričių partnerystę, panaudojant kūrybos produktus ir kultūros paslaugas;
stiprinti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas, ugdyti bendruomenių lyderius ir remti pilietines iniciatyvas.
Mažinti socialinę atskirtį, kuriant ir įgyvendinant nacionalines skurdo mažinimo programas.
2011–2020 metų valstybinė sporto plėtros strategija
Strategijos tikslas – sukurti ir (arba) atnaujinti sporto infrastruktūrą, kad ji būtų tolygiai išplėtota visuose Lietuvos regionuose, prieinama kiekvienam gyventojui jo aplinkoje ir sudarytų tinkamas sportavimo sąlygas įvairaus amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, mėgėjams ir profesionaliems sportininkams. Šiam tikslui pasiekti numatyti uždaviniai:
Lietuvos gamtines ir rekreacines sąlygas plačiau pritaikyti mėgėjų ir profesionaliajam sportui, nustatant prioritetus
15
Dokumento pavadinimas Dokumento atitiktis projekto uždavinių įgyvendinimui
investicijų projektams, kuriems įgyvendinti nereikia didelių lėšų kuriant sporto infrastruktūrą ir panaudojant Lietuvos gamtinės aplinkos pranašumus;
nustatyti ir įgyvendinti minimalius reikalavimus, taikomus vietos sporto ir sveikatinimo infrastruktūrai, planuojant ir atliekant artimiausios gyvenamosios aplinkos pertvarkymus, ypač daug dėmesio skiriant vaikų, paauglių ir pagyvenusių žmonių sveikos gyvensenos ugdymui ir sportavimui.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas
Svarbiausias bendrojo plano principas yra užtikrinti tvarią šalies teritorijos raidą, vadovaujantis šiomis strateginėmis visuomenės ir ūkio plėtotės prielaidomis:
kuo geriau panaudoti turimą šalies teritorijos potencialą;
nedaryti žalos šalies teritorijos gamtinei bei kultūrinei aplinkai;
nepažeisti dabartinės ir būsimų kartų teritorinių interesų;
koordinuoti teritorijos naudojimą ir apsaugą šalies lygiu (kartu atsižvelgiant į visos Europos pastangas);
išsaugoti bei stiprinti šalies teritorijos savitumą. Svarbiausiam strateginiam principui įgyvendinti būtinos šios strateginės šalies raidos kryptys:
1) gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas plėtojant socialinę ir kultūrinę bei techninę infrastruktūrą;
2) šalies ekonomikos augimo skatinimas ūkinę veiklą diferencijuojant pagal teritorinio potencialo ypatumus, taikant funkcinę konversiją bei ekologiškas technologijas;
3) aplinkos kokybės užtikrinimas optimizuojant gamtonaudą, plėtojant aplinkosaugą bei išsaugant ir didinant kraštovaizdžio savitumą. Kuršėnų teritorija (Kuršėnų – Mažeikių rekreacinis arealas) priskiriama gana mažo ir mažo potencialo rekreaciniam arealui, priklausančiam lokalinės svarbos rekreacinei sistemai. Plane pažymima, kad Kuršėnų teritorijoje prioritetas turi būti skiriamas verslo rekreacijos plėtrai.
Šiaulių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas
Bendrajame plane Kuršėnų miesto plėtra numatyta įgyvendinant šiuos tikslus:
formuoti ir įtvirtinti apskrityje hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, užtikrinantį palankiausias socialinio, ekonominio ir ekologinio apskrities vystymo ir aukštos žmonių gyvenimo kokybės sąlygas;
atkurti miestų ir miestelių gamtinio kraštovaizdžio degradavusias zonas, siekiant gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir estetinį vaizdą;
plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijai pritaikytų teritorijų tinklą ir plėtoti jų infrastruktūrą;
16
Dokumento pavadinimas Dokumento atitiktis projekto uždavinių įgyvendinimui
plėtoti darnią transporto sistemą, tam kuo tinkamiau naudoti turimą įvairių rūšių transporto infrastruktūrą, mažinti neigiamą jo poveikį aplinkai ir didinti vežimo greitį, operatyvumą, gerinti kitus vežimo kokybės rodiklius;
tobulinti miestų susisiekimo infrastruktūrą – eliminuoti tranzitinį sunkųjį transportą iš miestų, miestelių ir kaimų teritorijų, plėtoti traukos objektus atitinkančią susisiekimo sistemą, tiesti aplinkkelius, plėtoti biotransporto infrastruktūrą.
Šiaulių rajono savivaldybės bendrasis planas
Nustatant teritorijos erdvinio vystymo politikos, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetus bei svarbiausias tvarkymo priemones, vadovaujamasi Šiaulių rajono savivaldybės bendruoju planu. Bendrojo plano sprendinių konkretizavimas apima Šiaulių rajono savivaldybės teritoriją administracinėse ribose. Šiaulių rajono savivaldybės bendrajame plane numatyti šie specialieji reglamentai, kurie gali turėti įtakos galimybių studijos sprendiniams:
esamo kraštovaizdžio natūralumo palaikymas ir didinimas migraciniuose koridoriuose;
esamo kraštovaizdžio natūralumo gražinimas ir gausinimas migraciniuose koridoriuose;
miestų teritorijų urbanizacijos reglamentas (įgyvendinant gyvenamųjų vietovių tinklo plėtrą Šiaulių teritorijoje, numatomas vienas lokalinis (b) kategorijos centras – Kuršėnai, kuriam suteikiama Šiaulių savivaldybės administracinė funkcija, kuri siejama su naujų administracinių valdymo ir organizacinių funkcijų steigimu, tyrimo – plėtojimo potencialo ugdymu, naujų darbo vietų kūrimu, gyventojų skaičiaus augimu ir miesto teritorine plėtra);
rekreacijos ir kaimo turizmo plėtojimo kryptis;
objektų sankaupų miestuose ir miesteliuose tvarkymas;
gėlo vandens išteklių teritorijos tvarkymas. Kuršėnai patenka į 1A kategorijos metropolinės integracijos ašies aktyvios veiklos arealą ir Šiaulių – Kuršėnų aglomeruotos urbanizacijos zoną, todėl prognozuojamas ir reikalingas esamo socialinio – ekonominio potencialo stiprinimas.
Kuršėnų miesto bendrasis planas Miesto bendrajame plane numatytos prioritetinės sritys ir elementai, kurių savitumas yra reikšmingas miesto socialinei, ekonominei plėtrai bei vizualiniam įvaizdžiui:
Ventos upės pakrantės vystymas, tausojant jos rekreacinius išteklius;
miesto viešųjų erdvių, senamiesčio išsaugojimas ir plėtra;
17
Dokumento pavadinimas Dokumento atitiktis projekto uždavinių įgyvendinimui
pramoninių rajonų vystymas, pramonės zonos kūrimas;
susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. Remiantis šiais sprendiniais bus siekiama sudaryti sąlygas gyvenimo kokybei gerėti, išlaikant darniosios plėtros esminius principus. Galimybių studija rengiama atsižvelgiant į miesto bendrajame plane įvardintus sprendinius bei neprieštaraujant, o vystant ir papildant numatytas plėtros kryptis.
Šiaulių regiono 2007–2013 metų plėtros planas
Galimybių studijos rengimas tiesiogiai siejasi su Šiaulių regiono 2007–2013 metų plėtros plano III prioriteto „Šiaulių regiono sanglaudos skatinimas“ 3.1 tikslu „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas visuomenės reikmėms“. Šiaulių apskrities vystymosi kryptis yra darni teritorijos plėtra, kurios siekiant reikėtų:
harmonizuoti socialinę-ekonominę ir ekologinę plėtrą, kad būtų išsaugota gamtinė aplinka ir jos įvairovė, mažėtų neigiami ūkinės veiklos padariniai, būtų užtikrintas kultūrinis identitetas;
gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir gyvenamąją aplinką, įgyvendinant gyvenamųjų namų ir socialinių būstų plėtros projektus;
vykdyti Šiaulių apskrities bendrajame plane numatytą teritorinę plėtrą, įvertinus demografinius, socialinius ir ekonominius veiksnius bei prognozuojant perspektyvas.
Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros galimybių studijoje numatyti sprendiniai šias nuostatas atspindi ir įgyvendina.
Šiaulių regiono 2014-2020 metų plėtros planas
Šios galimybių studijos rengimas taip pat tiesiogiai siejasi su Šiaulių regiono 2014-2020 metų plėtros plano I prioritetu „Stiprėjanti ir konkurencinga ekonomika“ 1.01 tikslu „Sukurti efektyvią ekonominę infrastruktūrą“ 1.01.01 uždaviniu „Modernizuoti transporto infrastruktūrą, skatinti darnų judumą“, 1.01.02 uždaviniu „Plėtoti turizmo infrastruktūrą“, 1.01.05 uždaviniu „Gerinti aplinkos kokybę: mažinti aplinkos taršą, tvarkyti užterštas teritorijas ir vykdyti taršos prevenciją“, 1.02 tikslo „Didinti teritorinę sanglaudą regione“ 1.02.01 uždavinio „Kompleksiškai spręsti mieto gyvenamųjų vietovių problemas“, 2.03 tikslo „Užtikrinti gyventojų gerovę“, 2.03.01 uždavinio „Didinti viešjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, mažinti socialinę, kultūrinę ir skait,meninę atskirtį“, 2.03.03 uždavinio „Skatinti sveiką gyvenseną ir stiprinti sveikatą“. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros galimybių studijoje numatyti sprendiniai šiuos uždavinius atspindi ir įgyvendina.
Šiaulių rajono savivaldybės Strateginiame plane įvardinta Šiaulių rajono vizija – Šiaulių
18
Dokumento pavadinimas Dokumento atitiktis projekto uždavinių įgyvendinimui
strateginis plėtros planas 2011–2017 metams
rajonas – bendruomeniškas, konkurencingas, atviras investicijoms, pritraukiantis naujų verslo galimybių, pažangaus žemės ūkio kraštas, pasižymintis palankia gyvenimui ir poilsiui aplinka. Vizijos įgyvendinimui suformuluoti 3 prioritetai:
pilietiškos, apsišvietusios, kūrybiškos, sveikai ir saugiai gyvenančios bendruomenės kūrimas;
verslo aplinkos ir verslumo plėtra;
subalansuotas rajono infrastruktūros vystymas. Numatant Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros principus ir programas, svarbu laikytis šių Šiaulių regiono plėtros plano projekte apibrėžtų tikslų ir uždavinių:
didinti Šiaulių rajono gyventojų visuomeninį ir kultūrinį potencialą;
užtikrinti socialinę integraciją ir saugumą rajone;
gerinti rajono bendruomenės sveikatą ir skatinti kūno kultūros ir sporto vystymąsi;
gerinti ekonominės veiklos sąlygas rajone;
didinti rajono turizmo potencialą;
gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos gerinimas;
viešosios infrastruktūros gerinimas ir plėtra. Rengiamoje Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros galimybių studijoje numatyti sprendiniai papildys strateginį plėtros planą ir koreliuos su strateginiame plėtros plane nurodytomis priemonėmis. 1 priede pateikiamas priemonių, numatomų įgyvendinti Kuršėnų mieste, sąrašas.
Sektorinė studija „Šiaulių rajono keleivių susisiekimo strategijos parengimas“
Rengiamos Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros galimybių studijos sprendiniai prisidės prie studijoje pateiktų šių rekomendacijų įgyvendinimo: „Siekiant geriau tenkinti vietos gyventojų susisiekimo, aktyvaus laisvalaikio, sportavimo poreikius, rekomenduotina tęsti dviračių transporto priemonių infrastruktūros vystymą“ bei 13 priemonės „Dviračių eismo Šiaulių rajone vystymas“.
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
1.2. Bendra Kuršėnų miesto apžvalga
Geografinė apžvalga. Kuršėnų miestas yra įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje (žr. 1 paveikslą).
Kuršėnai – didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Miestas užima beveik 12 km²
plotą.
19
1 pav. Kuršėnų m. geografinė padėtis
Šaltinis: lt.wikipedia.org
2 pav. Šiaulių r. savivaldybės seniūnijos Šaltinis: commons.wikimedia.org
Kuršėnų miesto seniūnija, kartu su dar kitomis 10 seniūnijų, sudaro Šiaulių rajono
savivaldybę, kurios administracinis centras yra įsikūręs Šiauliuose (žr. 2 paveikslą).
Kuršėnų miestas yra strategiškai patogioje geografinėje vietoje – 25 km atstumu nutolęs
nuo rajono centro Šiaulių, iki 140 km atstumu – nuo neužšąlančio Klaipėdos jūrų uosto bei Latvijos
sostinės Rygos. Miestą kerta svarbus magistralinis kelias A11, jungiantis ketvirtą pagal dydį šalies
miestą – Šiaulius ir pagrindinį Lietuvos kurortą – Palangą. Per Kuršėnų miestą driekiasi dvi
geležinkelio linijos, kuriomis kursuoja keleivinis geležinkelių transportas, važiuojantis Vilniaus-
Klaipėdos ir Vilniaus-Mažeikių maršrutais.
Demografinė apžvalga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kuršėnų mieste
2013 m. pradžioje gyveno 11 534 gyventojai (gyventojų skaičius perskaičiuotas remiantis Lietuvos
Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais). 2007-2013 m. laikotarpiu
gyventojų skaičius Kuršėnuose sumažėjo daugiau nei septintadaliu (13,3 proc.) (žr. 3 paveikslą).
Pastebėta, kad spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas analizuojamu laikotarpiu buvo užfiksuotas ir
Šiaulių rajono bei regiono mastu, atitinkamai 12,1 proc. ir 13,4 proc. Šalyje tuo pačiu laikotarpiu
gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo ne toks ženklus ir siekė 8,6 proc. Gauti duomenys leidžia
daryti prielaidą, jog Lietuvoje yra patrauklesnių vietovių gyventi ir dirbti nei Kuršėnų miestas.
20
3 pav. Gyventojų skaičius Kuršėnų m., 2007-2013 m. pr.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, www.stat.gov.lt, 2013
2007-2013 m. laikotarpiu Kuršėnų mieste buvo užfiksuotas visų amžiaus grupių gyventojų
skaičiaus mažėjimas. Pastebėta, kad Kuršėnuose analizuojamu laikotarpiu daugiau nei ketvirtadaliu
(26,0 proc.) sumažėjo vaikų (0-14 m.) skaičius, daugiau nei septintadaliu (13,4 proc.) – darbingo
amžiaus. Pensinio amžiaus gyventojų (65 m. ir vyresni) skaičiaus mažėjimas nebuvo toks spartus ir
siekė 1,9 proc. Panašios tendencijos pastebimos ir Šiaulių regione (vaikų sumažėjo 25,0 proc.,
darbingo amžiaus gyventojų – 13,6 proc., pensinio amžiaus gyventojų – 0,6 proc.).
Kuršėnų miestas – savivaldybės, regiono ir visos šalies kontekste išsiskiria mažiausiu vaikų ir
darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi bei didžiausiu 65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų skaičiumi
(žr. 4 paveikslą). Tokia situacija leidžia daryti prielaidą, kad Kuršėnų mieste vyrauja gyventojų
senėjimo procesas. Pažymėtina, kad tai aktuali visos šalies problema, tačiau Kuršėnuose ji išsiskiria
didesniu mastu.
13 296 13 160
13 075
12 749
12 049
11 691 11 534
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
21
4 pav. Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes, 2013 m. pr.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, www.stat.gov.lt, 2013
Nepaisant spartaus gyventojų senėjimo proceso, 2008-2012 m. laikotarpiu Kuršėnų mieste
užfiksuotas gimstamumo didėjimas. Minėtu laikotarpiu gimė 5,5 proc. daugiau vaikų nei
ankstesniais metais (žr. 5 paveikslą). Atlikta analizė parodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu mažiausiai
gimusiųjų užfiksuota 2010 m., daugiausiai – 2012 m., atitinkamai 81 ir 116 gimusių kūdikių.
2008-2012 m. mirusiųjų skaičius mažėjo visose analizuojamose teritorijose. Atitinkamai
mieste – 8,6 proc., savivaldybėje – 9,9 proc., regione – 5,2 proc., šalyje – 6,6 proc. Tačiau pagal
mirusiųjų skaičių, tenkantį 1 000-iui gyventojų, 2012 m. šis rodiklis buvo didžiausias Kuršėnų
mieste (15,4 asm./1 000-iui gyv.).
2008-2012 m. vyravo neigiama natūrali gyventojų kaita. Kuršėnuose natūrali gyventojų
kaita mažėjo nuo -87 iki -64. Tai lėmė išaugęs gimusiųjų ir sumažėjęs mirusiųjų skaičius.
Lyginamose teritorijose neigiamas gyventojų prieaugis didėjo (savivaldybėje – 22,0 proc., regione –
34,2 proc., šalyje – 19,5 proc.).
14,2 14,5 14,4 14,7
64,0 66,8 66,3 67,1
21,8 18,7 19,3 18,2
Kuršėnų m. Šiaulių r. sav. Šiaulių apskr. Lietuvos Respublika
65 m. ir vyresni
Darbingo amžiaus gyventojai (15-64 m.)
0-14 m. gyventojai
22
5 pav. Gimusių ir mirusių žmonių skaičius Kuršėnų m., 2008-2012 m.
Šaltinis: Kuršėnų miesto seniūnija
Viena pagrindinių vietos gyventojų mažėjimo priežasčių, kaip ir visoje Lietuvoje, yra
emigracija. 2008-2012 m. savo išvykimą iš Kuršėnų miesto deklaravo 1 435 asmenys (žr. 6
paveikslą). Daugiausiai išvykusių žmonių buvo 2010 m. 2012 m., lyginant su 2008 m., išvykusių
gyventojų skaičius išaugo beveik pustrečio karto. Lyginamose teritorijose emigracija taip pat augo,
tačiau mažesniu mastu: savivaldybėje – 70,1 proc., regione – 27,3 proc., šalyje – 28,3 proc.
6 pav. Išvykusių žmonių skaičius Kuršėnų m., 2008-2012 m.
Šaltinis: Kuršėnų miesto seniūnija
Socialinė apžvalga. Kuršėnų mieste, kur 2010-2011 m. laikotarpiu registruotų bedarbių
skaičius palaipsniui mažėjo, 2012 m. vėl fiksuotas bedarbių skaičiaus augimas (žr. 2 lentelę).
Priešinga situacija pastebima Šiaulių rajono savivaldybėje, kur 2010-2012 m. laikotarpiu buvo
užfiksuotas kasmetinis registruotų bedarbių skaičiaus mažėjimas.
110 99
81 92
116
197
165 176 183 180
2008 2009 2010 2011 2012
Gimusiųjų skaičius Mirusiųjų skaičius
107
200
499
369
260
2008 2009 2010 2011 2012
23
Analogiška tendencija pastebima analizuojant registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus
gyventojų santykį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, registruotų bedarbių skaičius
2010-2012 m. laikotarpiu mažėjo regione ir visoje šalyje.
2 lentelė. Nedarbo rodikliai Šiaulių rajono savivaldybėje ir Kuršėnų mieste, 2007-2013 m.
2007 2008 2009 2010 2011 2012
2013 01-2013 09
Registruoti bedarbiai Šiaulių r. savivaldybėje
2 082 2 322 - 4 300 3 400 3 000 -
Registruoti bedarbiai Kuršėnų mieste
635 683 - 1 000 676 757 673
Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Šiaulių r. sav., proc.
4,4 4,9 - 13,9 12,5 11,2 -
Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Kuršėnų m., proc.
5,0 5,6 - 14,8 9,9 11,9 9,9
*tuščiuose lentelės langeliuose informacija nepateikta, nes trūksta duomenų
Šaltinis: Šiaulių teritorinė darbo birža
2012 m. Kuršėnų mieste socialinę pašalpą gavo 763 asmenys (žr. 3 lentelę). Pastebima
kasmetinė socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus augimo tendencija. 2007-2012 m. laikotarpiu
socialinės paramos gavėjų skaičius išaugo 4,5 karto. Pažymėtina, kad šis rodiklis mažiausias
lyginamų teritorijų tarpe: savivaldybėje paramos gavėjų skaičius išaugo 5,7 karto, regione – 4,6
karto, šalyje – 6,1 karto.
3 lentelė. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius, 2007-2012 m.
2007 2008 2009 2010 2011 2012
Lietuvos Respublika 36 621 37 292 73 512 181 285 221 062 221 922
Šiaulių apskritis 5 921 6 050 11 371 24 136 27 739 27 357
Šiaulių r. savivaldybė
710 659 1 243 2 992 3 808 4 011
Kuršėnų miestas 171 144 272 672 746 763
Šaltiniai: Šiaulių rajono savivaldybės administracija; Lietuvos statistikos departamentas, www.stat.gov.lt, 2013
2007-2012 m. laikotarpiu socialinės rizikos šeimų skaičius Kuršėnuose išaugo beveik
trečdaliu (30,4 proc.) (žr. 7 paveikslą). Regione socialinės rizikos šeimų padaugėjo 12,5 proc. Tuo
tarpu savivaldybėje ir šalyje analizuojamų šeimų skaičius sumažėjo (atitinkamai 10,0 proc. ir 13,1
proc.). Vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, skaičius 2007-2012 m. laikotarpiu augo tik
Kuršėnų mieste (24,4 proc.), kai tuo tarpu savivaldybėje, regione ir šalyje sumažėjo (atitinkamai:
32,2 proc., regione – 8,1 proc., šalyje – 23,6 proc.).
24
7 pav. Socialinės rizikos šeimų ir vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose metų pabaigoje Kuršėnų m., 2007-
2012 m.
Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracija
Verslo apžvalga. Registruotų ūkio subjektų skaičius Kuršėnų mieste ir lyginamose
teritorijose nuolat auga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009-2012 m. laikotarpiu
savivaldybėje registruotų subjektų skaičius išaugo 6,6 proc., regione – 1,1 proc., šalyje – 6,7 proc.
Verslumo lygio augimui Kuršėnų mieste įtakos turi gerėjanti visos šalies ekonominė padėtis,
patrauklių verslo aplinkos sąlygų kūrimas.
2007-2012 m. laikotarpiu Kuršėnų mieste veikė 6 maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos,
tačiau 2013 m. jų skaičius sumažėjo ir siekė 5 (žr. 8 paveikslą). Analogiška situacija pastebima
Šiaulių regione, kur nagrinėjamu laikotarpiu maitinimo įstaigų skaičius sumažėjo 3,9 proc. Kitaip
nei Kuršėnuose ir regione, 2007-2012 m. laikotarpiu maitinimo įstaigų skaičius savivaldybėje ir
šalyje išaugo, atitinkamai 11,1 proc. ir 4,5 proc.
Kuršėnų mieste veikia viena apgyvendinimo įstaiga – motelis „Romuva“. Šiame motelyje
2012 m. buvo apgyvendinta 415 turistų (žr. 9 paveikslą). Lyginant 2012 m. su 2007 m.,
apgyvendintų turistų skaičius Kuršėnuose išaugo 7,5 proc., savivaldybėje – 103,7 proc., šalyje –
11,1 proc., o regione sumažėjo 18,9 proc. Minėti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad Kuršėnų
miestas yra patrauklus, turintis turizmo plėtros potencialą.
23 20 20 20
24
30
41
46 46 44
53 51
2007 2008 2009 2010 2011 2012
Socialinės rizikos šeimos Vaikai socialinės rizikos šeimose
25
8 pav. Apgyvendinimo įstaigų ir maitinimo vienetų skaičius Kuršėnų m., 2007-2013 m. Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracija
9 pav. Apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose Kuršėnų m., 2007-
2012 m. Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracija
Viešasis saugumas. 2010-2012 m. laikotarpiu nusikalstamumas Kuršėnų mieste augo. 2012
m. lyginant su 2010 m., užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius išaugo 60,9 proc. (žr. 10
paveikslą). Tuo pačiu laikotarpiu nusikalstamumas savivaldybėje išaugo 42,5 proc., regione – 28,5
proc., šalyje – 6,21 proc.
Didžiausią užregistruotų nusikalstamų veikų dalį Kuršėnuose sudarė vagystės, nesunkūs
sveikatos sutrikdymai, viešosios tvarkos pažeidimai ir kitos nusikalstamos veikos. Atkreiptinas
dėmesys, kad fiksuojamas kasmetinis augančių nesunkių sveikatos sutrikdymų skaičius. Nuo 2010
m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. jų skaičius išaugo beveik 7 kartus. Tuo pačiu laikotarpiu
viešosios tvarkos pažeidimų skaičius Kuršėnų mieste išaugo 113,3 proc. Šis rodiklis panašus į
savivaldybės (savivaldybėje viešosios tvarkos pažeidimų užregistruota 112,5 proc.), bet ženkliai
lenkia regiono (regione – 44,0 proc.) ir šalies rodiklius (šalyje – 30,0 proc.).
1 1 1 1 1 1 1
6 6 6 6 6 6
5
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Apgyvendinimo įstaigos Maitinimo vienetai
386
783
465
758
322
415
2007 2008 2009 2010 2011 2012
207
290
333
15 25 32
2010 2011 2012
Nusikalstamos veikos Viešosios tvarkos pažeidimai
26
10 pav. Užregistruotų nusikalstamų veikų ir viešosios tvarkos pažeidimų skaičius Kuršėnų mieste, 2010-2012
m.
Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamentas
Nepakankamai efektyviai prižiūrimos, neapšviestos miesto erdvės gali būti viena iš
augančio nusikalstamumo priežasčių. Siekiant sumažinti nusikalstamumą viešose erdvėse, tikslinga
investuoti į apleistos, neprižiūrėtos viešosios infrastruktūros sutvarkymą.
Aplinkosauga. Kuršėnų miesto aplinkos oro kokybė pasižymi gana dideliu užterštumu.
2007-2011 m. laikotarpiu savivaldybėje išmestų teršalų kiekis išaugo 17,8 proc. (žr. 11 paveikslą).
Išmestų teršalų kiekis buvo sumažėjęs tik 2009 m.
11 pav. Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis Šiaulių rajono savivaldybėje, t, 2007-
2011 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, www.stat.gov.lt, 2013
Pagrindiniai stacionarūs oro teršėjai Kuršėnų mieste – katilinės (Kuršėnų Tilvyčio g. katilinė
2010 m. išmetė 21 262 t teršalų, o Kuršėnų Ventos g. katilinė – 1 689 t.) bei UAB „Granulta“,
užsiimanti medžio kuro granulių ir briketų gamyba. Per 2010 m. įmonė į aplinkos orą išmetė 31 356
t teršalų, kas sudarė 17,2 proc. visų savivaldybėje į atmosferą išmestų teršalų iš stacionarių taršos
šaltinių.
Aplinkos orą ypač teršia transporto išmetami teršalai. Transporto išmetamais teršalais
labiausiai užteršta intensyviausia miesto dalis – centras, šioje miesto dalyje esančių Vilniaus ir
Ventos gatvių aplinka, Vytauto bei V. Kudirkos gatvių aplinka.
Kelių infrastruktūra. Kuršėnų miestas turi gerai išplėtotą, tankų susisiekimo infrastruktūros
tinklą. Kuršėnų miesto seniūnijos duomenimis, 2012 m. Kuršėnų mieste 95,6 proc. visų kelių buvo
su įrengta danga ir pagal šį rodiklį lenkė savivaldybės (85,9 proc.), regiono (87,2 proc.) ir šalies
(81,1 proc.) rodiklius. Analizuojant miesto gatvių pasiskirstymą pagal dangą, matyti, kad keliai su
patobulinta danga Kuršėnų mieste sudarė beveik pusę (46,2 proc.) visų miesto kelių. Pagal šį
rodiklį miestas taip pat ženkliai lenkė savivaldybės (12,5 proc.), regiono (19,0 proc.) ir šalies (21,9
proc.) rodiklį.
157,5 170,6
144,8
182,2 185,5
2007 2008 2009 2010 2011
27
12 pav. Kelių sudėtis Kuršėnų m., 2012 m.
Šaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės administracija
Analizuojamose teritorijose 2008-2012 m. laikotarpiu pastebimas išaugęs kelių su
šalyje – 11,7 proc. Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad savivaldybė yra suinteresuota
susisiekimo infrastruktūros gerinimu, kurios sutvarkymas prisidėtų prie patrauklios gyvenamosios
ir verslo aplinkos kūrimo.
Išvados
Kuršėnų miestas yra patogioje geografinėje padėtyje, įsikūręs greta ketvirto pagal dydį šalies miesto, rajono centro – Šiaulių;
Kuršėnų mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, pastebimas gyventojų senėjimo procesas, tačiau Kuršėnų mieste jis vyksta spartesniu tempu;
viena pagrindinių gyventojų mažėjimo priežasčių Kuršėnų mieste – auganti emigracija;
Kuršėnų mieste, kaip ir visoje šalyje, fiksuojami neigiami socialinės aplinkos pokyčiai – augantis socialinės pašalpos ir socialinės rizikos šeimų skaičius;
Kuršėnų mieste pastebimas verslumo lygio padidėjimas;
Kuršėnų mieste fiksuojamas sparčiai augantis nusikalstamumas, lyginant su Lietuvos rodikliu;
aplinkos oro kokybė Kuršėnų mieste yra viena prasčiausių visoje savivaldybėje;
Kuršėnų miestas pasižymi išvystytu susisiekimo infrastruktūros tinklu.
1.3. Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros apžvalga
Šioje galimybių studijos dalyje pristatoma Kuršėnų miesto viešoji infrastruktūra, parodoma
šios infrastruktūros esama būklė, problematika.
Keliai su patobulinta
danga 44,3 proc.
Grunto keliai 4,2 proc.
Žvyro keliai 51,5 proc.
28
Visos viešosios infrastruktūros objektų grupės ir į jas patenkantys objektai, pagal kuriuos
buvo analizuota miesto viešoji infrastruktūra, pateikiami – priede Nr. 2.
13 pav. Kuršėnų miesto objektai
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“, remiantis maps.google.com
Kuršėnų miesto kultūros įstaigos įsikūrusios centrinėje miesto dalyje, nedideliu atstumu
viena nuo kitos, todėl vietos gyventojams ir lankytojams jas nesudėtinga pasiekti. Kultūros įstaigų
teikiamų paslaugų įvairovė tenkina visapusiškus vietos gyventojų kultūros poreikius: mieste veikia
kultūros namai, muziejus, viešoji biblioteka. Remiantis sektorine studija „Šiaulių rajono kultūros
sistemos modernizavimo ir tinklo optimizavimo strategijos plano parengimas“, kultūros namai yra
įsikūrę tvarkingame, renovuotame pastate. Sektorinėje studijoje pateikta analizė atskleidė, kad
šiame pastate be Kultūros namų yra įsikūrusi Kuršėnų miesto viešoji biblioteka bei miestą visoje
šalyje garsinantis Kalendorių muziejus. Studijoje esama bibliotekos infrastruktūra įvardinta kaip
29
sutvarkyta, nereikalaujanti papildomų investicijų. Nepaisant to, studijos rengėjai, darbo grupės
nariai akcentavo egzistuojančią viešosios bibliotekos prieinamumo problemą. Viešosios bibliotekos
literatūros vaikų literatūros skyrius dėl patalpų trūkumo yra įkurtas atskirai – strategiškai patogioje
vietoje miesto centre, Vilniaus g. esančiame daugiabutyje. Dėl šios priežasties viešosios bibliotekos
lankytojai susiduria su įstaigos teikiamų paslaugų prieinamumo problema, kuomet suaugusieji
bibliotekoje negali lankytis kartu su vaiku toje pačioje vietoje. Be to, esamas bibliotekos bendras
plotas (viešosios bibliotekos ir vaikų literatūros skyrius) yra nebepakankamas – trūksta erdvių
bibliotekos renginiams organizuoti, kitoms papildomoms veikloms vykdyti.
Maldos namai. Kuršėnų mieste veikia vieni maldos namai – Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia,
esanti miesto centre. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra unikali savo istorine praeitimi, siekiančia
beveik 500 metų.
Švietimo įstaigos. Kuršėnų mieste veikia 13 švietimo įstaigų. Didžioji jų dalis koncentruojasi
centrinėje miesto dalyje, beveik trečdalis – Daugėlių mikrorajone. Remiantis sektorine studija
„Šiaulių rajono švietimo ir sporto sistemos plėtros strategijos parengimas“, dalies švietimo įstaigų
infrastruktūros būklė yra patraukli, sutvarkyta. Sektorinėje studijoje „Šiaulių rajono švietimo ir
sporto sistemos plėtros strategijos parengimas“ nurodoma, kad daugelyje mokyklų yra įvykdytos
rekonstrukcijos, tačiau jų metu dažniausiai sutvarkytas tik įstaigų fasadas. Ugdymo įstaigoms
būtina suremontuoti grindis, kabinetus, stogus, aptverti teritorijas, sutvarkyti takus ir aikšteles
prie ugdymo įstaigų.
Kuršėnų mieste gana plačiai išvystyta vaikų neformalaus švietimo sistema. Susitikimų su
darbo grupe ir pokalbių su Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus Sporto poskyrio
vedėju metu išaiškėjo opi Kuršėnų miesto sporto mokyklos infrastruktūros problema. Siekiant
užtikrinti gerą įstaigos veiklos kokybę, prieinamumą ir norint suteikti sportinės veiklos pasirinkimo
laisvę, susiduriama su sporto mokyklos infrastruktūros būklės ir patalpų trūkumo problema. Sporto
komplekso su stadionu įrengimo problema aktyviai sprendžiama rajono mastu. 2007 m. lapkričio 7
d. buvo priimtas sprendimas Nr. 273 „Dėl sporto komplekso statybos Kuršėnų mieste detaliojo
plano rengimo“. Šiuo metu sporto komplekso klausimai aktyviai nagrinėjami Šiaulių rajono
savivaldybėje ir laikomi vieni prioritetinių. Tą patvirtina ir Šiaulių rajono savivaldybės 2011-2017 m.
strateginio plėtros plano, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 10 d.
sprendimu Nr.T-11 (1.1.), priemonė Nr. 1.4.1.2. „Sporto salių ir aikštynų infrastruktūros
atnaujinimas ir plėtra“.
Sporto centrai, įstaigos ir sporto infrastruktūra. Be jau minėtos sporto mokyklos Kuršėnų
mieste veikia 14 sporto centrų, klubų. Didžioji miesto sporto įstaigų ar sporto infrastruktūros dalis
koncentruojasi centrinėje Kuršėnų dalyje, likusi – tolygiai pasiskirsčiusi po visą miestą. Tai rodo,
kad sporto įstaigų ar infrastruktūros prieinamumas mieste yra gerai išvystytas. Nepaisant to,
esama įstaigų ar infrastruktūros įvairovė neužtikrina visapusiškų Kuršėnų miesto gyventojų
poreikių. Sektorinėje studijoje „Šiaulių rajono švietimo ir sporto sistemos plėtros strategijos
parengimas“ nurodoma, kad „naudojama infrastruktūra yra morališkai ir fiziškai pasenusi, trūksta
modernaus inventoriaus“. Dėl šios priežasties rajone trūksta įvairių aukšto rango sportinių
renginių, nepatenkinami vietos gyventojų pasyvaus sporto propagavimo poreikiai.
30
Sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigos. Kuršėnų mieste šiuo metu veikia 9 sveikatos ir
socialinių paslaugų įstaigos. Kuršėnų miestas turi plačiai išvystytą sveikatos ir socialinių paslaugų
tinklą. Įvertinus esamą gyventojų skaičių, gyventojų skaičiaus pasiskirstymą pagal amžiaus grupes,
daroma prielaida, kad mieste esamas sveikatos ir socialinių įstaigų tinklas yra pakankamas vietos
gyventojų esamiems poreikiams tenkinti. Taip pat užtikrintas šių paslaugų prieinamumas.
Gamtos, kraštovaizdžio ir rekreaciniai objektai. Kuršėnų mieste gamtinių, kraštovaizdžio ir
rekreacinių objektų nėra daug. Miestą į dvi dalis padalina trečia pagal bendrą ilgį šalies upė Venta
(pagal ilgį Lietuvoje – aštunta). Ventos upė yra pagrindinis Kuršėnų miesto gamtos objektas, kuris
formuoja miesto teritorinį išsidėstymą bei įvaizdį. 2012 m. Šiaulių rajono savivaldybė baigė
įgyvendinti projekto „Ventos upės pakrančių Kuršėnų mieste sutvarkymas“ I etapą, kurio metu
buvo išvalyta 8,55 ha Ventos upės ir senvagių ploto, iškasta 43 228 m³ dumblo, sutvarkyta 4,05 ha
pakrančių. Taip pat parengta techninė dokumentacija II projekto etapui. Projekto įgyvendinimas
ženkliai padidino Ventos upės ir jos priekrančių plėtros potencialą rekreaciniais, poilsiniais,
laisvalaikio zonų formavimo tikslais.
Vienu svarbiausių Kuršėnų miesto rekreaciniu objektu laikytinas vienintelis miesto parkas –
Kuršėnų dvaro sodybos parkas, užimantis 2 ha teritorijos plotą. Parkas išsidėstęs pietvakarinėje
Kuršėnų miesto dalyje netoli miesto centro, Ventos kairiajame krante. 1986 m. jis paskelbtas
vietinės reikšmės gamtos paminklu. Šis parkas – mėgstama ir gausiai lankoma kuršėniškių poilsio,
švenčių, įvairių renginių ir susibūrimo vieta.
Pietinėje miesto pusėje, Ventos dešiniajame krante išsidėstęs 40 ha plotą užimantis
Daugėlių miško parkas, vietinių vadinamas Daugėlių pušynu. Vykdant projektą "Rekreacinės
infrastruktūros plėtra Kuršėnų miškų urėdijoje 2011 metais", miško parke įrengti originalūs
suoliukai, sūpynės vaikams, dvi pavėsinės, atnaujinta estrada. Sutvarkyta parko aplinka dabar yra
mėgstama ir gausiai lankoma vietos gyventojų, kur jie ilsisi, praleidžia laisvalaikį.
Ventos pakrantės sutvarkymas bei kitų įvardintų resursų apjungimas sudarytų palankias
sąlygas rekreacinių teritorijų sukūrimui, aktyvaus poilsio plėtrai, gyvenamosios aplinkos gerinimui
mieste.
Reprezentacinės miestų erdvės. Būdami nedideliu miestu, Kuršėnai turi daug
reprezentacinių erdvių, istoriškai reikšmingų mažosios architektūros objektų. Svarbiausi
reprezentaciniai miesto objektai koncentruojasi Kuršėnų miesto centrinėje dalyje. Daugelis jų yra
reikšmingi istorine prasme, pristato miesto vystymosi eigą.
Kuršėnų dvaro sodyba – pagrindinis Kuršėnų miesto kultūros paveldo objektas. Dvaras
įsikūręs miesto teritorijoje, patrauklioje vietoje Ventos kairiajame krante. Remiantis Nekilnojamojo
kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų sprendinių aiškinamuoju raštu, Kuršėnų dvaro
sodybos teritorija, patenkanti į miesto centrinę zoną, laikoma miesto viešųjų erdvių branduoliu. Į
rytus nuo dvaro sodybos teritorijos numatyta rekreacinė zona.
L. Ivinskio aikštė – pagrindinė reprezentacinė miesto teritorija, kurioje vyksta masinės
šventės, miesto renginiai. Aikštė yra vienas didžiausių vietos gyventojų ir turizmo traukos objektų.
Galima daryti prielaidą, kad investicijos į objekto atnaujinimą, aikštės prieigų sutvarkymą,
padidintų jo patrauklumą, prisidėtų prie darnaus visos centrinės miesto dalies vystymosi. Aikštės
31
esamos būklės pagerinimas taip pat užtikrintų didesnį miesto gyvenamosios ir verslo aplinkos
patrauklumą.
Vyčio paminklas nežinomo autoriaus buvo pastatytas 1928 m. vasario 16 d., švenčiant
Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. Nuo to laiko paminklo teritorija yra miestiečių valstybinių
ir tautinių švenčių minėjimo vieta, kurioje pakeliama valstybinė vėliava. Todėl aikštė yra gausiai
lankoma, pritraukia turistus. 2011 m. paminklas buvo atnaujintas, tačiau savivaldybės atstovų
nuomone, paminklo patrauklumo ir pasiekiamumo didinimui šioje vietoje tikslinga sutvarkyti
aplinkinę teritoriją.
Svarbiausių reprezentacinių teritorijų vystymas, patrauklios aplinkos jose kūrimas padidintų
vietos gyventojų pasitenkinimą. Vieta, kurioje jie gyvena ir leidžia laiką, prisidėtų prie verslumo
skatinimo.
Kelių infrastruktūra. Kuršėnų miestas išsiskiria plačiai išdėstytu gatvių tinklu. Iš Šiaulių,
Palangos ir Mažeikių besidriekiantys keliai susikerta miesto centre esančioje žiedinėje sankryžoje,
todėl miesto centrinė dalis yra lengvai pasiekiama.
Savivaldybės darbo grupės atstovai susitikimo metu iškėlė parkavimosi problemos
aktualumą, kuri aiškiausiai pastebima miesto centrinėje teritorijoje, kur susiduriama su
intensyvesniais transporto srautais – prie paslaugų ir prekybos įmonių, gyventojų ir verslo
aptarnavimo įstaigų, daugiabučių namų kiemuose. Siekiant minimizuoti augančios problemos
mastą, reikėtų įrengti automobilių stovėjimo aikšteles prie pagrindinių aptarnavimo, paslaugų bei
prekybos įstaigų. Tokiu būdu būtų prisidedama kuriant patrauklesnę aplinką gyvenimui ir verslui
Kuršėnų mieste.
Pastaruoju metu visoje šalyje, tame tarpe ir Kuršėnų mieste, gyventojai vis daugiau važinėja
dviračiais. Atliktos susijusių strateginių dokumentų, sektorinės studijos „Šiaulių rajono keleivių
susisiekimo strategijos parengimas“ analizės parodė, kad Kuršėnų mieste nepakankamai išvystyta
dviračių transporto infrastruktūra – trūksta dviračių takų, dalis gatvių neapšviestos. Pastaraisiais
metais Šiaulių rajono savivaldybė nemažai nuosavų lėšų investavo į kelių infrastruktūros, tame
tarpe ir pėsčiųjų bei dviračių takų, plėtrą Kuršėnų mieste. Siekiant geriau tenkinti vietos gyventojų
susisiekimo, aktyvaus laisvalaikio, sportavimo poreikius, rekomenduotina tęsti dviračių transporto
priemonių infrastruktūros vystymą. Šį poreikį pagrindžia sektorinės studijos „Šiaulių rajono keleivių
susisiekimo strategijos parengimas“ priemonė 13. „Dviračių eismo Šiaulių rajone vystymas“.
Svarbiausi verslo objektai. Atlikta įmonių apžvalga parodė, kad Kuršėnų mieste vyrauja
smulkus ir vidutinis verslas. Labiausiai išvystyti apdirbamosios gamybos, mažmeninės prekybos
sektoriai. Kuršėnų mieste pastebimas stiprus konditerinių gaminių gamybos potencialas. Didžioji
dalis Kuršėnų miesto verslo objektų yra susitelkę centrinėje miesto dalyje, kur pritraukiama daug
lankytojų. Patogi įstaigų geografinė padėtis, gerai išvystytas susisiekimo infrastruktūros tinklas
sudaro palankias sąlygas tolimesnei verslo plėtrai ir naujo verslo kūrimui. Siekiant išlaikyti verslo
pozicijas bei jas sustiprinti, tikslinga kompleksiškai investuoti į patrauklios aplinkos verslui kūrimą.
Paslaugų ir prekybos įstaigos. Daugelis Kuršėnų mieste veikiančių paslaugų ir prekybos
įstaigų yra susitelkusios centrinėje miesto dalyje, pritraukiančioje didžiausius lankytojų srautus.
Gera jų geografinė padėtis, išsidėstymas greta reikšmingų rekreacinių, reprezentacinių erdvių
stiprina vystymosi ir pozicionavimo galimybes. Galima daryti prielaidą, kad sutvarkius miesto
32
viešąsias erdves jose padidėtų vietos gyventojų bei svečių srautas, todėl suaktyvėtų teikiamų
paslaugų apimtis, miestas pajustų realią ekonominę naudą.
Gyventojų ir verslo aptarnavimo įstaigos. Svarbiausios gyventojų ir verslo aptarnavimo
įstaigos yra išsidėsčiusios Kuršėnų miesto centre. Šios įstaigos yra gausiai lankomos gyventojų ir
verslo atstovų, todėl svarbu užtikrinti, kad jos teiktų ne tik aukštos kokybės paslaugas, bet ir būtų
teikiamos patrauklioje, sutvarkytoje aplinkoje, kurias būtų paprasta pasiekti transportu, įstaigos
turėtų pakankamai automobilių parkavimo vietų. Taip pat tikslinga investuoti į įstaigų, kuriose
teikiamos viešosios paslaugos infrastruktūros būklės gerinimą.
Išvados
Dauguma Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros objektų, verslo, prekybos ir paslaugų įstaigų
koncentruojasi centrinėje miesto dalyje, kas leidžia daryti prielaidą, kad centras pritraukia daug
lankytojų, jį lengva pasiekti, teritorijoje išvystytas susisiekimo tinklas. Dalies objektų koncentracija
pastebima Daugėlių ir Pavenčių mikrorajonuose. Atlikta apžvalga parodė rekreacinių,
reprezentacinių erdvių plėtros, sporto infrastruktūros vystymo poreikius. Taip pat pastebėta, kad
yra gerinama gyvenamoji ir verslo aplinka - vykdoma tęstinė susisiekimo infrastruktūros plėtra,
atnaujinama ir modernizuojama viešoji infrastruktūra.
1.4. Poreikių analizė
1.4.1. Miesto kompleksinės plėtros problemos
Atlikus strateginių dokumentų, bendrą Kuršėnų miesto bei miesto viešosios infrastruktūros
apžvalgas, susitikimų su Šiaulių rajono savivaldybės darbo grupe metu buvo nustatytos Kuršėnų
miesto kompleksinės plėtros problemos, kurios pateiktos 14 paveiksle.
Rekreacinių, poilsio, laisvalaikio, sveikatinimo
erdvių plėtra
Sporto infrastruktūros vystymas
VIešųjų paslaugų prieinamumo didinimas
Patrauklios aplinkos verslui kūrimas
Reprezentacinių, pažintinių erdvių
vystymas
33
14 pav. Identifikuotos Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros problemos
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
Rekreacinių, poilsio, laisvalaikio, sveikatinimo erdvių plėtra. Kuršėnų miestas turi didelį
rekreacinių erdvių potencialą – vaizdingą teritoriją Ventos upės pakrantėje pačiame miesto centre,
kuri dar nėra pritaikyta vietos gyventojų visaverčiam poilsiui. Kuršėnų mieste nepakankamai
sudaromos sąlygos visapusiškam vietos gyventojų ir svečių poilsiui. Vystant rekreacines erdves
Kuršėnų mieste būtų skatinamas kultūrinis ir sportinis vietos gyventojų aktyvumas, sudaromos
sąlygos pailsėti, praleisti laisvalaikį.
Sporto infrastruktūros vystymas. Kuršėnų mieste, kaip ir daugelyje kitų šalies vietovių,
jaučiamas miesto bendruomenės suaktyvėjimas, išaugęs poreikis užsiimti fizine veikla, norint išlikti
sveikiems, užsiimti naudinga veikla, patenkinti socializacijos poreikius. Atlikta aplinkos analizė bei
susitikimai su Šiaulių rajono savivaldybėje suformuota darbo grupe atskleidė sporto infrastruktūros
stokos problemą – Kuršėnų mieste trūksta viešosios sporto infrastruktūros: talpios sporto salės,
kokybiško, reikalavimus atitinkančio stadiono, patalpų, kuriose būtų galima užsiimti įvairiomis
sporto šakomis.
Viešųjų paslaugų prieinamumo didinimas. Rengiant studiją nustatyta, kad Kuršėnuose
nepakankamai išvystytos viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų prieigos – ne visur įrengtas
apšvietimas, augant transporto priemonių skaičiui, vis labiau jaučiamas parkavimosi vietų
trūkumas. Šios problemos mažina miesto gyvenamosios ir investicinės aplinkos patrauklumą,
neigiamai veikia viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų veiklos kokybę. Dėl šių priežasčių tikslinga ir
ateityje vystyti susisiekimo infrastruktūrą, didelį dėmesį skiriant prieigų sutvarkymui.
Patrauklios aplinkos verslui kūrimas. Investicinės aplinkos gerinimas ir efektyvus
tiesioginių vidaus bei užsienio investicijų skatinimas yra viena prioritetinių Šiaulių rajono 2011-
2017 m. strateginio plėtros plano veiklų. Kuriant naujas, rekonstruojant esamas miesto
reprezentacines erdves, vystant miesto susisiekimo infrastruktūrą ir plėtojant viešųjų įstaigų
prieigas gerinama miesto investicinė aplinka, kuri ateityje neabejotinai turės teigiamos įtakos
verslo plėtrai.
Reprezentacinių, pažintinių erdvių vystymas. Kuršėnų mieste yra dvi erdvės – centrinė L.
Ivinskio aikštė ir Vyčio zona, kuriose rengiami reikšmingiausių valstybinių švenčių minėjimai,
miesto gimtadieniai, svarbiausios kasmetinės ir tradicinės šventės. Minėtos reprezentacinės erdvės
formuoja miesto veidą ir demonstruoja jo išskirtinumą, todėl tikslinga investuoti į jų patrauklumo
didinimą, funkcionalumo plėtojimą. Įgyvendinus minėtas veiklas gerėtų miesto investicinė aplinka,
būtų prisidedama kuriant patrauklaus miesto įvaizdį.
1.4.2. Projekto tikslinės grupės
Rengiant Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros 2014-2020 metams galimybių studiją,
siekiama identifikuoti tikslinę kompleksinės plėtros teritoriją Kuršėnų mieste ir joje numatomus
įgyvendinti kompleksinės plėtros projektus. Kadangi atsižvelgus į studijos išvadas bus
įgyvendinama Kuršėnų miesto kompleksinė plėtra, šios studijos rezultatai ir pasiūlymai turi ne tik
leisti formuoti teigiamą miesto įvaizdį, didinti gyvenamosios vietovės patrauklumą, bet ir tenkinti
34
su šiomis sritimis susijusių tikslinių grupių poreikius. Siekiant išsiaiškinti tikslinės grupės poreikius,
visų pirma būtina identifikuoti tikslines grupes.
Identifikuojant tikslines grupes, buvo atsižvelgta į studijoje nagrinėjamų sričių specifiką ir
atliktas strateginių dokumentų, bendros Kuršėnų miesto bei miesto viešosios infrastruktūros
apžvalgas, taip pat į susitikimų su darbo grupe metu išskirtas problemas. Šioje galimybių studijoje
yra išskirtos šios projekto tikslinės grupės:
Kuršėnų miesto gyventojai;
Kuršėnų miesto verslininkai;
Kuršėnų miesto svečiai, turistai.
Tikslinės grupės ir jų poreikiai detaliai pateikiami 4 lentelėje.
4 lentelė. Tikslinės grupės ir identifikuoti jų poreikiai
Tikslinė grupė Identifikuoti poreikiai Poreikių detalizavimas
Kuršėnų miesto gyventojai
Rekreaciniai, poilsio, sveikatinimo ir laisvalaikio poreikiai
Kuršėnų mieste trūksta viešųjų erdvių, pritaikytų aktyviam poilsiui bei laisvalaikio praleidimui. Miestas neturi zonos su įrengtais pėsčiųjų ir dviračių takais, tinkamais pasivaikščioti bei eiti su šiaurietiškomis lazdomis, važinėti dviračiu, riedučiais. Taip pat trūksta patrauklių sutvarkytų erdvių, pritaikytų pasyviam poilsiui – piknikams, pasisėdėjimui ramioje vietoje. Neužtenka suoliukų, šiukšliadėžių ir pan. Nesutvarkytos miesto reprezentacinės erdvės, todėl miesto šventės, renginiai organizuojami nepatrauklioje aplinkoje, ir dėl to renginiai nesulaukia didelio vietos gyventojų susidomėjimo.
Sportavimo poreikiai Kuršėnų miesto gyventojų sportavimo poreikiai gali būti išskiriami į tris grupes: - sportinė neformalaus švietimo veikla; - mėgėjų sportinė veikla; - profesionali sportinė veikla. Esama Kuršėnų miesto sporto mokyklos bazė yra nusidėvėjusi, neatitinka šių dienų standartų, nepritaikyta kokybiškam, visapusiškam vaikų fiziniam ugdymui. Turima bazė neužtikrina dalies populiarių sporto šakų kultivavimo galimybių, todėl mažėja vaikų noras rinktis neformalią sportinę veiklą. Kuršėnų mieste trūksta erdvių ir patalpų, kuriose sporto mėgėjai galėtų užsiiminėti mėgstama fizine veikla. Nesudaromos galimybės sportuoti atvirose viešose erdvėse, pvz. parkuose, skveruose. Sporto infrastruktūros trūkumas taip pat sąlygoja mažą sporto renginių skaičių, taigi netenkinami sporto mėgėjų dalyvavimo varžybose (tiek dalyvio, tiek lankytojo) poreikiai. Kuršėnų mieste nėra sporto infrastruktūros,
35
Tikslinė grupė Identifikuoti poreikiai Poreikių detalizavimas
pritaikytos visapusiškai profesionaliai veiklai: trūksta patalpų su specialia sportine įranga, nėra sanitarinių mazgų, nesudaromos galimybės organizuoti ir rengti aukšto rango sporto varžybas (dėl reikalavimų neatitinkančio stadiono, sporto salės trūkumo, vietų lankytojams stokos ir pan.).
Viešųjų paslaugų prieinamumo poreikiai
Daugelis viešųjų paslaugų Kuršėnų mieste teikiamos prastos būklės pastatuose bei patalpose, neužtikrinančiose komfortiško paslaugų teikimo. Taip pat susiduriama su įstaigų pasiekiamumo problema – neįrengtos ar susidėvėjusios prieigos prie sveikatos, socialines ir kitas viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų, trūksta vietų automobilių parkavimui, teritorijos neapšviestos, todėl neužtikrinamas saugumas.
Patogaus susisiekimo poreikiai
Kuršėnų mieste gana gerai išvystytas susisiekimo tinklas. Šiaulių rajono savivaldybė 2007-2013 m. laikotarpiu daug investavo į šio tinklo plėtrą ir vystymą. Nepaisant to, jaučiamas investicijų į ekologiško, bemotorio transporto tinklo plėtrą mieste. Tą pagrindžia ir sektorinė studija „Šiaulių rajono keleivių susisiekimo strategijos parengimas“.
Gyvenamosios aplinkos gerinimo poreikiai
Kuršėnų miestas turi didelį reprezentacinių erdvių plėtros potencialą. Palyginti nedidelį plotą užimančiame mieste yra dvi aikštės. Investicijos į aikščių sutvarkymą, rekonstrukciją prisidėtų prie patrauklaus miesto veido formavimo, miesto įvaizdžio gerinimo, patrauklesnės aplinkos gyventi sukūrimo. Miesto šventės, renginiai, paminėjimai būtų organizuojami ir rengiami patraukliose erdvėse. Aikščių apšvietimas prisidėtų prie saugesnės aplinkos sukūrimo.
Kuršėnų miesto verslo sektoriaus atstovai
Patrauklios verslui aplinkos poreikiai
Viena svarbiausių darnaus verslo vystymo sąlygų – patraukli aplinka. Anksčiau minėta analizė parodė, kad daugiausia verslo įstaigų sutelkta miesto centre, tačiau susiduriama su aplinkos patrauklumo problema. Kuršėnų mieste nesutvarkytos rekreacinės, reprezentacinės erdvės, todėl mažėja jų lankytojų skaičius ir trumpinamas lankytojų lankymosi centrinėje miesto dalyje laikas. Be to, mieste nesutvarkytos prieigos prie svarbių verslui objektų, trūksta parkavimo vietų.
Viešųjų paslaugų prieinamumo poreikiai
Kuršėnų mieste nesutvarkytos prieigos prie svarbių verslui viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų. Nuolat susiduriama su transporto priemonių parkavimo problema, sudėtingas ir pats privažiavimas prie
36
Tikslinė grupė Identifikuoti poreikiai Poreikių detalizavimas
minėtų įstaigų – prasta kelių būklė, neįrengtas apšvietimas.
Kuršėnų miesto svečiai, turistai
Pažintiniai ir rekreaciniai poreikiai
Kuršėnų mieste gausu įdomių ir reikšmingų lankytinų objektų, tačiau daugelio jų esama būklė nepakankamai tenkina miesto svečių ir turistų poreikius. Objektai yra nepatrauklūs, nesutvarkyti, juos sunku pasiekti, neužtenka parkavimosi aikštelių greta objektų. Mieste trūksta rekreacinių erdvių, kuriose turistai bei miesto svečiai galėtų pailsėti, surengti pikniką, pasivaikščioti.
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
1.4.3. Tikslinė teritorija Kuršėnų miesto kompleksinei plėtrai 2014-2020 m. laikotarpiui
Bendruomenės poreikių tenkinimui Kuršėnų miesto kompleksinė plėtra turėtų būti
orientuota į šiuos aspektus:
Verslas. Šis vizijos aspektas susijęs su palankiomis sąlygomis plėtoti verslą Kuršėnų mieste
bei gauti kokybiškas verslo vystymo konsultacines paslaugas. Vizijos elementai gali apimti viešųjų
paslaugų, skirtų verslo konsultavimui, prieinamumo gerinimą, šių įstaigų infrastruktūros
atnaujinimą, modernizavimą, jų prieigų sutvarkymą, patrauklios aplinkos verslui kūrimą ir pan.
Palankių sąlygų verslo plėtrai sudarymas užtikrina darnią bei tolygią viso miesto plėtrą.
Gyvenamoji aplinka. Šis vizijos aspektas susijęs su miesto gyvenamosios aplinkos kokybės
gerinimu vietos gyventojams, demografinės situacijos gerinimu, emigracijos ir socialinių problemų
sprendimu. Akcentuojamas rekreacijos, poilsio, sveikatinimo, sporto (įskaitant mokinių, mėgėjų ir
profesionalųjį) infrastruktūros įrengimas ir priežiūra, susisiekimo infrastruktūros gerinimas, viešųjų
paslaugų ir objektų prieinamumo didinimas, priėjimo prie turimų vandens išteklių gerinimas, ir
pan.
37
Patraukli, bendruomeniška aplinka. Šis elementas susijęs su miesto įvaizdžio kūrimu.
Kuršėnų miestas turi didelį patrauklios aplinkos formavimo potencialą. Siekiant sukurti patrauklią
aplinką būtina įkurti, atnaujinti ir prižiūrėti reprezentacines erdves, objektus, zonas.
Identifikavus pagrindines strateginės plėtros problemas Kuršėnų mieste ir išsiaiškinus
tikslinių grupių poreikius, tikslinga nustatyti teritorijas, kuriose išsidėsčiusiai viešajai infrastruktūrai
labiausiai reikalingos kompleksinės atnaujinimo ir plėtros investicijos, siekiant visapusiškai
patenkinti vietos gyventojų, verslininkų ir svečių poreikius. Pažymėtina, kad kompleksinis vystymas
tikslinėse teritorijose tiesiogiai formuoja miesto patrauklumą bei užtikrina dinamišką vystymąsi.
Tikslinės Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros teritorijos identifikavimas atliekamas
įvertinant šiuos veiksnius:
reprezentacinių ir viešųjų erdvių koncentracija;
sporto infrastruktūros išsivystymas ir koncentracija;
viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų būklė ir koncentracija.
1.3. skyriuje „Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros apžvalga“ išanalizuotas viešųjų
miesto erdvių, turimų gamtos ir rekreacinių objektų bei reprezentacinių miesto objektų
išsidėstymas Kuršėnų miesto teritorijoje. Atlikta analizė parodė, kad didžioji dalis minėtų erdvių bei
objektų koncentruojasi centrinėje miesto dalyje.
Tame pačiame skyriuje atlikta sporto įstaigų ir infrastruktūros apžvalga atskleidė sporto
infrastruktūros būklės problemas bei plėtros poreikį. Taip pat paaiškėjo, kad pagrindinė miesto
sporto infrastruktūra yra Kuršėnų miesto Daugėlių mikrorajone.
1.3. skyriuje išanalizavus viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų būklę paaiškėjo, kad daugelio
jų infrastruktūrą būtina plėtoti. Atlikta analizė parodė, kad pagrindinės viešąsias paslaugas
teikiančios įstaigos yra įsikūrusios miesto centrinėje dalyje.
Išvados
Didžioji dalis visų nagrinėtų viešosios infrastruktūros objektų (viešųjų erdvių, sporto
infrastruktūros ir viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų) koncentruojasi Kuršėnų miesto centrinėje
dalyje. Reikšmingiausia sporto infrastruktūra įsikūrusi Daugėlių mikrorajone. Ši, atokiau nuo miesto
centro išsidėsčiusi sporto bazė, pasiekiama plačiai išvystytu miesto gatvių tinklu. Atlikta esamos
situacijos analizė atskleidė viešosios infrastruktūros plėtros, vystymo ir tobulinimo poreikį, siekiant
maksimaliai patenkinti visuomenės, verslo ir svečių poreikius. Viešoji infrastruktūra taip pat labai
svarbi formuojant miesto konkurencingumą, teigiamą poveikį miesto ekonominiam ir socialiniam
vystymuisi. Įvertinus viešosios infrastruktūros ir viešųjų erdvių plėtros potencialą, galima teigti, kad
tikslingiausia viešąsias erdves plėtoti ir vystyti, atnaujinti infrastruktūrą yra Kuršėnų miesto
centrinėje dalyje bei Daugėlių mikrorajone.
II. KURŠĖNŲ MIESTO KOMPLEKSINĖS PLĖTROS VIZIJA
Šiaulių rajono savivaldybės vizija – bendruomeniškas, konkurencingas, atviras investicijoms,
pritraukiantis naujų verslo galimybių, pažangaus žemės ūkio kraštas, pasižymintis palankia
gyvenimui ir poilsiui aplinka (Šiaulių rajono savivaldybės strateginis plėtros planas 2011-2017
38
metams, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 10 d. sprendimu T-11
(1.1)).
Apžvelgus pagrindinius rajono vizijos elementus, formuojama Kuršėnų miesto kompleksinės
plėtros vizija: Kuršėnai – patrauklus ir gyvybingas miestas, kuriame gyvena aktyvūs, sveiki ir
laimingi žmonės.
Apibrėžta Kuršėnų miesto vizija turėtų būti įgyvendinama:
Nuosekliai. Vizijos siekiama tinkamai ir savalaikiai planuojant veiksmus, juos
įgyvendinant ir užtikrinant veiksmų kontrolę. Apibrėžiant tolimesnius veiksmus, šių priemonių
įgyvendinimo finansiniai šaltiniai nėra lemiamas veiksnys (ieškomi ir alternatyvūs finansiniai
šaltiniai, jei veiksmai svarbūs miesto vizijai, bet nefinansuotini, pvz., ES struktūrinės paramos
lėšomis).
Tvariai. Vizijos siekiama pagal visus 3 apibrėžtus aspektus, t. y. kiekvienas elementas
laikomas prioritetiniu. Vizijos įgyvendinimui panaudojamos sumanios pažangios, tvarios
technologijos ir medžiagos, sprendimai.
Racionaliai. Miesto vizijos įgyvendinimui tikslinga atlikti alternatyvių sprendinių analizę,
kadangi vizijos siekimas pagal visus 3 aspektus suteikia platų galimybių spektrą. Miesto plėtrai turi
būti pasirinktas optimalus ir kompleksinis variantas.
Kompleksiškai. Miesto kompleksinės plėtros viziją turi sudaryti skirtingų rūšių ir
sudėtingumo projektai, apimantys kelius vystytinus objektus. Toks skaidymas išlaiko plėtros
kompleksiškumą (tvarumą) ne tik pagal vizijos aspektus, bet ir pagal intervencijos kryptis (pvz., gali
būti numatomi ne vien infrastruktūriniai projektai, skirtingų rūšių – kultūros, socialinės ir kitokios
paskirties – objektai ir pan.).
Konsultuojantis su vietos bendruomene. Gerieji pavyzdžiai: projektinių pasiūlymų,
vizualizacijų parengimas ir pristatymas visuomenei, architektūrinių sprendinių ir konversijų idėjų
konkursai.
Identifikavus Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros viziją 2014-2020 metams, nustatyti
miesto kompleksinės plėtros tikslai ir jų įgyvendinimo uždaviniai (žr. 5 lentelę).
5 lentelė. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros tikslai ir uždaviniai
Tikslai Uždaviniai
Pagerinti miesto
gyvenamąją aplinką
Sukurti ir išlaikyti sportui, sveikatai, poilsiui ir rekreacijai tinkančių
objektų tinklą
Pagerinti susisiekimo sąlygas
Užtikrinti viešųjų paslaugų prieinamumą
Sukurti palankią aplinką
verslui
Užtikrinti vietų, strategiškai patrauklių verslui, aplinkos gerinimą
Pagerinti viešųjų konsultavimo paslaugų prieinamumą
Padidinti vizualinį
miesto patrauklumą
Pagerinti lankytinų objektų kokybę ir prieinamumą
Užtikrinti reprezentacinių erdvių patrauklumą
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
39
III. OPTIMALIAUSIO SPRENDIMO PARINKIMAS
3.1. Alternatyvų aprašymas
Šiame skyriuje atliekama Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros alternatyvų analizė. Šioje
galimybių studijoje analizuojamos trys Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros alternatyvos.
Alternatyvos formuojamos atsižvelgus į anksčiau atliktų miesto viešosios infrastruktūros ir poreikių
analizių bei darbo grupių susitikimų metu prieitas išvadas.
Siekiant suformuoti alternatyvas, visų pirma Šiaulių rajono savivaldybės administracijos
darbo grupėje buvo identifikuoti visi galimi Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektai.
Projektai identifikuoti vadovaujantis šiais principais: sprendžia miesto kompleksinės plėtros
problemas, tenkina visų tikslinių grupių poreikius, prisideda prie miesto darnios plėtros, projektų
lokalinė vieta yra tikslinėje teritorijoje. Vėliau, projektai laikantis tikslinės teritorijos apibrėžtumo,
finansavimo sąlygų, veiklų tinkamumo finansuoti, jų kompleksiškumo, buvo išskirti į tris
alternatyvas. Dalis itin reikšmingų projektų buvo priskirti visoms alternatyvoms. Likusieji sudėlioti,
remiantis aukščiau minėtais principais.
I alternatyva – Teritorija A. Šios alternatyvos atveju numatomi įgyvendinti projektai yra
išsidėstę Kuršėnų miesto centrinėje dalyje (žr. 15 paveikslą). Tikslinė teritorija apsiriboja Ventos g.,
Vytauto g., Vydūno g., Kapų g., L. Ivinskio g., Vilniaus g., Daugėlių g., Aušros g. ir Ventos upės
pakrantės pietine zona.
15 pav. I alternatyvos žemėlapis
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
40
Kuršėnų mieste būtų įgyvendinami trys šios alternatyvos projektai, apimantys centrinėje
miesto dalyje esančių objektų įrengimą, atnaujinimą:
Lauryno Ivinskio aikštė – planuojamas aikštės su prieigomis sutvarkymas.
Ventos upės pakrantė – planuojamas upės viešosios erdvės įrengimas su pėsčiųjų-
dviračių taku, žaidimo aikštelėmis ir pan.
Naujas sporto kompleksas – planuojama naujo sporto komplekso su stadionu, baseinu,
didele sporto sale ir kita infrastruktūra įrengimas Ventos upės viešojoje erdvėje.
6 lentelėje pateikiamos kiekvieno projekto veiklos, rezultatas, poveikis bei investicijų
poreikis.
41
6 lentelė. I alternatyvos projektai, jų veiklos, rezultatai, poveikiai ir investicijų poreikis
Priemonė Veiklos Rezultatas Poveikis Investicijų
poreikis rangos darbams, Lt
Lauryno Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas
- Aikštės dangos įrengimas - Šaligatvių įrengimas - Apšvietimo
rekonstrukcija - Želdinių sutvarkymas - Vaikų žaidimų aikštelės
įrengimas - Automobilių stovėjimo
aikštelės sutvarkymas
- Įrengta nauja aikštės danga - Įrengti šaligatviai - Sutvarkyti želdiniai - Įrengta vaikų žaidimo
aikštelė - Įrengta automobilių
stovėjimo aikštelė - Įrengti suoliukai,
šiukšliadėžės
- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Išaugęs vietos gyventojų ir
miesto svečių srautas centrinėje miesto dalyje
- Išaugęs vaikų užimtumas - Pagerinta kelių infrastruktūra
3 086 208
Ventos upės viešosios erdvės įrengimas
- Pėsčiųjų, dviračių takų įrengimas
- Vaikų žaidimų aikštelių įrengimas
- Aktyvaus poilsio aikštelių su treniruokliais įrengimas
- Pėsčiųjų tilto nuo L. Ivinskio aikštės per Ventos upę į parko teritoriją įrengimas
- Pėsčiųjų tilto per Ventos upę prie Ventos gatvės rekonstrukcija
- Gatvių apšvietimo įrengimas
- Įrengtas pėsčiųjų,dviračių takas
- Įrengta vaikų žaidimo aikštelė
- Įrengti suoliukai, šiukšliadėžės
- Naujai pastatytas pėsčiųjų tiltas per Ventos upę
- Rekonstruotas esamas pėsčiųjų tiltas per Ventos upę
- Įrengtas gatvių apšvietimas
- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Pagerinta vietos gyventojų
gyvenamoji aplinka - Išaugęs vietos gyventojų ir
miesto svečių srautas centrinėje miesto dalyje
- Išaugęs vaikų užimtumas - Pagerintos sąlygos visuomenės
narių aktyviam ir pasyviam laisvalaikiui
- Pagerinta susisiekimo infrastruktūra mieste
- Sumažėjusi tarša mieste
5 653 847
42
Priemonė Veiklos Rezultatas Poveikis Investicijų
poreikis rangos darbams, Lt
Sporto komplekso Ventos upės viešojoje erdvėje įrengimas
- Naujo sporto paskirties pastato su prieigomis statyba
- Naujo stadiono įrengimas
- Sporto komplekso prieigų įrengimas
- Pastatytas naujas sporto kompleksas (pastate įrengta salė, baseinas, sanitarinės patalpos, treniruočių salės ir pan.)
- Įrengtas stadionas su tribūnomis, atitinkantis aukšto rango varžyboms keliamus reikalavimus
- Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas
- Privažiavimo prie sporto komplekso įrengimas
- Želdynų įrengimas
- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Pagerinta vietos gyventojų
gyvenamoji aplinka - Pagerinta vietos gyventojų
sportinė ir kultūrinė aplinka - Išaugęs vietos gyventojų fizinis
aktyvumas - Išaugęs vietos gyventojų
užimtumas - Pagerinta susisiekimo
infrastruktūra mieste
30 000 000
Investicijos rangos darbams*, Lt 38 740 056
Išlaidos inžinerinėms paslaugoms, Lt 1 975 134
Išlaidos viešinimui, Lt 7 500
Išlaidos administravimo paslaugoms, Lt 120 000
Alternatyvos investicijų poreikis, Lt 40 842 690
*žr. Priedas Nr.3
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
43
II alternatyva – Teritorija B. Šios alternatyvos atveju numatomi įgyvendinti projektai yra
išsidėstę Kuršėnų miesto centrinėje dalyje (žr. 16 paveikslą). Tikslinė teritorija apsiriboja Ventos g.,
Vytauto g., Vydūno g., Kapų g., L. Ivinskio g., Vilniaus g., Daugėlių g., Aušros g., Ventos upės
pakrantės pietine zona ir Daugėlių sporto kompleksas, esantis Liepų al., Daugėlių miško apsuptyje.
16 pav. II alternatyvos žemėlapis
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
Kuršėnų mieste būtų įgyvendinami keturi šios alternatyvos projektai, apimantys centrinėje
miesto dalyje esančių objektų įrengimą, atnaujinimą:
Lauryno Ivinskio aikštė – planuojamas aikštės su prieigomis sutvarkymas.
Ventos upės pakrantė – planuojamas upės viešosios erdvės įrengimas su pėsčiųjų-
dviračių taku, žaidimo aikštelėmis ir pan.
Administracinis pastatas (Vilniaus g. 3) – pastato konversija, įrengiant jame Šiaulių
rajono viešąją biblioteką su vaikų literatūros skyriumi, ir jo prieigų sutvarkymas.
Centrinės Kuršėnų miesto dalies administraciniai pastatai (J. Basanavičiaus g. 5 ir J.
Basanavičiaus g. 7) – pastatų ir jų prieigų bei automobilių stovėjimo aikštelių
rekonstravimas.
7 lentelėje pateikiamos kiekvieno projekto veiklos, rezultatas, poveikis bei investicijų
poreikis.
44
7 lentelė. II alternatyvos projektai, jų veiklos, rezultatai, poveikiai ir investicijų poreikis
Priemonė Veiklos Rezultatas Poveikis Investicijų
poreikis rangos darbams, Lt
Lauryno Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas
- Aikštės dangos įrengimas
- Šaligatvių įrengimas - Apšvietimo
rekonstrukcija - Želdinių sutvarkymas - Vaikų žaidimų aikštelės
įrengimas - Automobilių stovėjimo
aikštelės sutvarkymas
- Įrengta nauja aikštės danga
- Įrengti šaligatviai - Sutvarkyti želdiniai - Įrengta vaikų žaidimo
aikštelė - Įrengta automobilių
stovėjimo aikštelė - Įrengti suoliukai,
šiukšliadėžės
- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Išaugęs vietos gyventojų ir miesto
svečių srautas centrinėje miesto dalyje
- Išaugęs vaikų užimtumas - Pagerinta kelių infrastruktūra
3 086 208
Ventos upės viešosios erdvės įrengimas
- Pėsčiųjų, dviračių takų įrengimas
- Vaikų žaidimų aikštelių įrengimas
- Aktyvaus poilsio aikštelių su treniruokliais įrengimas
- Pėsčiųjų tilto nuo L. Ivinskio aikštės per Ventos upę į parko teritoriją įrengimas
- Pėsčiųjų tilto per Ventos upę prie Ventos gatvės rekonstrukcija
- Gatvių apšvietimo įrengimas
- Įrengtas pėsčiųjų, dviračių takas
- Įrengta vaikų žaidimo aikštelė
- Įrengti suoliukai, šiukšliadėžės
- Naujai pastatytas pėsčiųjų tiltas per Ventos upę
- Rekonstruotas esamas pėsčiųjų tiltas per Ventos upę
- Įrengtas gatvių apšvietimas
- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Pagerinta vietos gyventojų
gyvenamoji aplinka - Išaugęs vietos gyventojų ir miesto
svečių srautas centrinėje miesto dalyje
- Išaugęs vaikų užimtumas - Pagerintos sąlygos visuomenės
narių aktyviam ir pasyviam laisvalaikiui
- Pagerinta susisiekimo infrastruktūra mieste
- Sumažėjusi tarša mieste
5 653 847
45
Priemonė Veiklos Rezultatas Poveikis Investicijų
poreikis rangos darbams, Lt
Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. Nr. 3, konversija ir prieigų sutvarkymas
- Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, sutvarkymas
- Pastato – pašto, esančio Vilniaus g. 3, sutvarkymas
- Telefono stoties patalpos Nr. 1, esančios Vilniaus g. 3, sutvarkymas
- Gyvenamosios paskirties pastato, esančio L. Ivinskio g. 1, griovimas
- Negyvenamosios paskirties pastato, esančio L. Ivinskio g. 1, griovimas
- Automobilių stovėjimo aikštelės sutvarkymas
- Apšvietimo rekonstrukcija
- Rekonstruotas pastatas, esantis miesto centrinėje dalyje
- Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė
- Rekonstruotas apšvietimas pastato teritorijoje
- Įkurdintas archyvas - Įkelta Kuršėnų miesto
viešoji biblioteka su vaikų literatūros skyriumi
- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Pagerinta vietos gyventojų
gyvenamoji aplinka - Pagerinta teikiamų viešųjų
paslaugų kokybė - Išaugęs vietos gyventojų srautas
centrinėje miesto dalyje - Išaugęs visuomenės narių
užimtumas - Pagerinta susisiekimo
infrastruktūra mieste
5 286 143
Centrinės Kuršėnų miesto dalies administracinių pastatų su prieigomis, esančių J. Basanavičiaus g. Nr. 5 ir J. Basanavičiaus g. Nr. 7, bei automobilių
- Administracinio pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 5, rekonstrukcija
- Administracinio pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 7, rekonstrukcija
- Rekonstruoti pastatai, esantys miesto centre ir teikiantys viešąsias paslaugas
- Pastatai sujungti tuneliu ar koridoriumi
- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Pagerinta vietos gyventojų
gyvenamoji aplinka - Pagerinta teikiamų viešųjų
paslaugų kokybė
3 705 353
46
Priemonė Veiklos Rezultatas Poveikis Investicijų
poreikis rangos darbams, Lt
stovėjimo aikštelėmis rekonstravimas
- Želdinių sutvarkymas - Grindinio pakeitimas - Automobilių stovėjimo
aikštelės sutvarkymas - Apšvietimo
rekonstrukcija
- Sutvarkyta pastatų teritorija: įrengti želdynai, pakeista šaligatvių danga, rekonstruotas teritorijos apšvietimas
- Sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė ir privažiavimas prie pastatų
- Išaugęs gyventojų srautas centrinėje miesto dalyje
- Pagerinta susisiekimo infrastruktūra mieste
Investicijos rangos darbams, Lt 17 731 553
Išlaidos inžinerinėms paslaugoms, Lt 1 088 731
Išlaidos viešinimui, Lt 10 000
Išlaidos administravimo paslaugoms, Lt 144 000
Alternatyvos investicijų poreikis, Lt 18 974 283
*žr. Priedas Nr.3
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
47
III alternatyva – Teritorija C. Šios alternatyvos atveju numatomi įgyvendinti projektai yra
išsidėstę Kuršėnų miesto centrinėje dalyje (žr. 17 paveikslą). Tikslinė teritorija apsiriboja Ventos g.,
Gedimino g., Kęstučio g., Žalgirio g., Vytauto g., Vilniaus g., Daugėlių g., Liepų al. bei Ventos upės
kairine pakrante.
17 pav. III alternatyvos žemėlapis
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
48
Kuršėnų mieste būtų įgyvendinami šeši šios alternatyvos projektai, apimantys centrinėje
miesto dalyje esančių objektų įrengimą, atnaujinimą:
Lauryno Ivinskio aikštė – planuojamas aikštės su prieigomis sutvarkymas.
Ventos upės pakrantė – planuojamas upės viešosios erdvės įrengimas su pėsčiųjų-
dviračių taku, žaidimo aikštelėmis ir pan.
Daugėlių sporto kompleksas – planuojama buvusių kultūros namų rekonstrukcija,
įrengiant sporto kompleksą bei numatoma priestato, kuriame bus įrengiama erdvi
sporto salė su 500 sėdimų vietų žiūrovams, statyba. Taip pat planuojama Daugėlių
stadiono rekonstrukcija ir prieigų įrengimas.
Vyčio paminklo zona – planuojama teritorijos rekonstrukcija, pakeičiant grindinį,
įkomponuojant želdinius, įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę.
Pėsčiųjų-dviračių takas – numatomas apšviesto dviračių tako įrengimas nuo Ventos upės
pakrantės zonoje esančio dviračių tako Aušros g. iki Daugėlių g., nuo Vilniaus g. per
Daugėlių g. iki Liepų al., Liepų al. iki Daugėlių sporto komplekso.
Administracinis pastatas (Vilniaus g. 3) – pastato konversija, įrengiant jame Šiaulių
rajono viešąją biblioteką su vaikų literatūros skyriumi, ir jo prieigų sutvarkymas.
Esama objektų būklė ir fotofiksacijos pateikiami priede Nr. 4.
8 lentelėje pateikiamos kiekvieno projekto veiklos, rezultatas, poveikis bei investicijų
poreikis.
49
8 lentelė. III alternatyvos projektai, jų veiklos, rezultatai, poveikiai ir investicijų poreikis
Priemonė Veiklos Rezultatas Poveikis
Investicijų poreikis rangos
darbams, tūkst. Lt
Lauryno Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas
- Aikštės dangos įrengimas - Šaligatvių įrengimas - Apšvietimo
rekonstrukcija - Želdinių sutvarkymas - Vaikų žaidimų aikštelės
įrengimas - Automobilių stovėjimo
aikštelės sutvarkymas
- Įrengta nauja aikštės danga - Įrengti šaligatviai - Sutvarkyti želdiniai - Įrengta vaikų žaidimo
aikštelė - Įrengta automobilių
stovėjimo aikštelė - Įrengti suoliukai,
šiukšliadėžės
- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Išaugęs vietos gyventojų ir miesto
svečių srautas centrinėje miesto dalyje
- Išaugęs vaikų užimtumas; - Pagerinta kelių infrastruktūra
3 086 208
Ventos upės viešosios erdvės įrengimas
- Pėsčiųjų, dviračių takų įrengimas
- Vaikų žaidimų aikštelių įrengimas
- Aktyvaus poilsio aikštelių su treniruokliais įrengimas
- Pėsčiųjų tilto nuo L. Ivinskio aikštės per Ventos upę į parko teritoriją įrengimas
- Pėsčiųjų tilto per Ventos upę prie Aušros gatvės rekonstrukcija
- Gatvių apšvietimo įrengimas
- Įrengtas pėsčiųjų, dviračių takas
- Įrengta vaikų žaidimo aikštelė
- Įrengti suoliukai, šiukšliadėžės
- Naujai pastatytas pėsčiųjų tiltas per Ventos upę
- Rekonstruotas esamas pėsčiųjų tiltas per Ventos upę
- Įrengtas gatvių apšvietimas
- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Pagerinta vietos gyventojų
gyvenamoji aplinka - Išaugęs vietos gyventojų ir miesto
svečių srautas centrinėje miesto dalyje
- Išaugęs vaikų užimtumas - Pagerintos sąlygos visuomenės narių
aktyviam ir pasyviam laisvalaikiui - Pagerinta susisiekimo infrastruktūra
mieste - Sumažėjusi tarša mieste
5 653 847
Daugėlių sporto - Buvusių kultūros namų, - Rekonstruotas buvusių - Pagerintas miesto įvaizdis 13 115 686
50
komplekso sukūrimas
esančių Liepų al. 11, rekonstravimas
- Naujos ~2500 m² salės įrengimas
- Stadiono sutvarkymas - Želdinių sutvarkymas - Automobilių stovėjimo
aikštelės sutvarkymas - Apšvietimo
rekonstrukcija
kultūros namų pastatas, kuriame įrengta uždara sporto bazė
- Įrengta nauja salė su tribūnomis (200 stacionarių ir 800 mobilių sėdėjimo vietų)
- Rekonstruotas stadionas, atitinkantis aukšto rango varžyboms keliamus reikalavimus
- Įrengti želdynai - Sutvarkyta automobilių
stovėjimo aikštelė - Atlikta apšvietimo
rekonstrukcija
- Pagerinta verslo aplinka - Pagerinta vietos gyventojų
gyvenamoji aplinka - Pagerinta vietos gyventojų sportinė ir
kultūrinė aplinka - Išaugęs vietos gyventojų fizinis
aktyvumas - Išaugęs vietos gyventojų užimtumas; - Pagerinta susisiekimo infrastruktūra
mieste
Vyčio paminklo zonos su visomis prieigomis rekonstravimas
- Grindinio pakeitimas - Želdinių įrengimas; - Automobilių stovėjimo
aikštelės įrengimas
- Pakeista paminklo zonos grindinio danga
- Įrengti želdynai - Įrengta automobilių
stovėjimo aikštelė
- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Išaugęs vietos gyventojų ir miesto
svečių srautas centrinėje miesto dalyje
- Išaugęs vietos gyventojų užimtumas - Pagerinta gyvenamoji aplinka - Pagerinta kelių infrastruktūra
579 040
Dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas nuo Ventos viešosios erdvės zonos, Aušros g. iki Daugėlių g., nuo Vilniaus g. per
- Pėsčiųjų, dviračių tako įrengimas
- Apšvietimo įrengimas
- Įrengtas pėsčiųjų, dviračių takas
- Įrengtas pėsčiųjų, dviračių tako apšvietimas
- Pagerintas miesto įvaizdis - Pagerinta verslo aplinka - Pagerinta vietos gyventojų
gyvenamoji aplinka - Išaugęs gyventojų fizinis aktyvumas - Pagerinta susisiekimo infrastruktūra
mieste - Sumažėjusi tarša mieste
2 000 000
51
Daugėlių g. iki Liepų al. ir Liepų al. iki Daugėlių sporto komplekso
Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. Nr. 3, konversija ir prieigų sutvarkymas
- Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, sutvarkymas
- Pastato – pašto, esančio Vilniaus g. 3, sutvarkymas
- Telefono stoties patalpos Nr. 1, esančios Vilniaus g. 3, sutvarkymas
- Automobilių stovėjimo aikštelės sutvarkymas
- Apšvietimo rekonstrukcija
- Rekonstruotas pastatas, esantis miesto centrinėje dalyje
- Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė
- Rekonstruotas apšvietimas pastato teritorijoje
- Įkelta Kuršėnų miesto viešoji biblioteka su vaikų literatūros skyriumi
- Pagerintas miesto įvaizdis; - Pagerinta verslo aplinka - Pagerinta vietos gyventojų
gyvenamoji aplinka - Pagerinta teikiamų viešųjų paslaugų
kokybė - Išaugęs vietos gyventojų srautas
centrinėje miesto dalyje - Išaugęs visuomenės narių užimtumas - Pagerinta susisiekimo infrastruktūra
mieste
5 286 143
Investicijos rangos darbams, Lt 29 672 075
Išlaidos inžinerinėms paslaugoms, Lt 1 762 636
Išlaidos viešinimui, Lt 15 000
Išlaidos administravimo paslaugoms, Lt 216 000
Alternatyvos investicijų poreikis, Lt 31 665 711
*žr. Priedas Nr.3
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
52
3.2. Alternatyvų analizė
Alternatyvų vertinimui naudojamas daugiakriterinės analizės metodas.
Alternatyvoms įvertinti buvo parinkti aplinkos, teisiniai, technologiniai, finansiniai ir
socialiniai ekonominiai alternatyvų vertinimo kriterijai. Šie kriterijai parinkti, atsižvelgiant į
projekto pobūdį bei veiksnius, galinčius daryti didžiausią įtaką projekto įgyvendinimui. Pasikeitus
alternatyvų projektams, atitinkamai gali keistis ir kriterijų grupės bei patys kriterijai.
Visi kriterijai priskiriami vienam iš dviejų galimų kriterijų tipų: kiekybiniams arba
kokybiniams. Jie taip pat turi skirtingas siekiamo rezultato kryptis, t.y. vieni jų yra minimizuojami,
kiti – maksimizuojami. Be to, vertinant alternatyvas, vienos kriterijų grupės kriterijai turi didesnę
įtaką galutiniam alternatyvos vertinimui, kitos grupės kriterijai – mažesnę. Dėl šios priežasties
kriterijų grupėms suteikiami svoriai (žr. 10 lentelė). Šių kriterijų grupių svorių bendra suma yra lygi
1 (arba 100 proc.). Kriterijų grupei priskiriami svoriai savo nuožiūra, priklausomai nuo kriterijų
grupės svarbos, taip pat įvertinus kriterijų, sudarančių atitinkamą kriterijų grupę, skaičių. Svarbu,
kad bendra kriterijų grupių svorių suma nebūtų mažesnė ar didesnė už 1 (ji turi būti lygi 1).
12 lentelė. Alternatyvų įvertinimas pagal daugiakriterinės analizės kriterijus
Eil.
Nr.
Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva Paaiškinimai
1. Alternatyvos atitikimas
Šiaulių rajono strateginiams dokumentam
s
Vidutinis Geras Labai geras I alternatyva. Įvertinimas – vidutinis. Alternatyvos įgyvendinimo atveju pasirinkti projektai prisideda prie šių Šiaulių rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių:
rekreacijos ir kaimo turizmo plėtojimo kryptis;
gėlo vandens išteklių teritorijos tvarkymas. Taip pat paliečia Kuršėnų miesto bendrojo plano prioritetines sritis:
Ventos upės pakrantės vystymas, tausojant jos rekreacinius išteklius;
susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. Alternatyvos įgyvendinimas prisideda prie šių Šiaulių rajono savivaldybės strateginio plėtros plano 2011–2017 metams tikslų: užtikrinti socialinę integraciją ir saugumą rajone;
gerinti rajono bendruomenės sveikatą ir skatinti kūno kultūros ir sporto vystymąsi;
gerinti ekonominės veiklos sąlygas rajone;
didinti rajono turizmo potencialą.
II alternatyva. Įvertinimas – geras. Alternatyvos įgyvendinimo atveju pasirinktų projektų įgyvendinimas be I alternatyvoje įvardintų Šiaulių rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių taip pat prisidės prie šių Kuršėnų miesto bendrojo plano prioritetinių sričių:
Ventos upės pakrantės vystymas, tausojant jos rekreacinius išteklius;
miesto viešųjų erdvių, senamiesčio išsaugojimas ir plėtra;
susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. Alternatyvos įgyvendinimas prisideda prie penkių Šiaulių rajono
55
Eil.
Nr.
Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva Paaiškinimai
savivaldybės strateginio plėtros plano 2011–2017 metams tikslų: didinti Šiaulių rajono gyventojų visuomeninį ir kultūrinį potencialą;
užtikrinti socialinę integraciją ir saugumą rajone;
gerinti rajono bendruomenės sveikatą ir skatinti kūno kultūros ir sporto vystymąsi;
gerinti ekonominės veiklos sąlygas rajone;
didinti rajono turizmo potencialą. Įgyvendinus administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, konversiją bus prisidedama prie sektorinės studijos I prioriteto „Patraukli ir išvystyta Šiaulių rajono kultūros infrastruktūra“ 1.1. tikslo „Optimizuotas Šiaulių rajono kultūros įstaigų tinklas ir modernizuota kultūros infrastruktūra“ ir II prioriteto „Prieinamos ir konkurencingos kultūros paslaugos“ 2.1. tikslo „Kultūros paslaugų patrauklumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas“ įgyvendinimo.
III alternatyva. Įvertinimas – labai geras. Alternatyvos įgyvendinimo atveju pasirinkti projektai atitinka tuos pačius strateginius dokumentus ir juose numatytus tikslus, kaip ir I bei II alternatyvos. Taip pat, šiuo atveju dėl daugiau nei dvigubai didesnio planuojamo ploto dviračių takams bus ženkliau prisidedama prie sektorinės studijos „Šiaulių rajono keleivių susisiekimo strategijos parengimas“ 13 priemonės „Dviračių eismo Šiaulių rajone vystymas“ įgyvendinimo.
2. Kompleksiškai įgyvendintų
projektų skaičius
3 4 6 I alternatyva. Šios alternatyvos atveju Kuršėnų mieste tvarkomi (rekonstruojami) 3 objektai: L. Ivinskio aikštė su prieigomis sutvarkymas, Ventos upės viešosios erdvės įrengimas. Taip pat pastatomas vienas naujas objektas – sporto kompleksas. Taigi, investuojama į 3 kompleksinių projektų įgyvendinimą. II alternatyva. Šios alternatyvos atveju tvarkomi (rekonstruojami) 4 objektai: L. Ivinskio aikštė su prieigomis sutvarkymas, Ventos upės
56
Eil.
Nr.
Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva Paaiškinimai
viešosios erdvės įrengimas, administracinio pastato su prieigomis, esančio Vilniaus g. 3, rekonstravimas, administracinių pastatų su prieigomis, esančių J.Basanavičiaus g. 5 ir J. Basanavičiaus g. 7, bei automobilių stovėjimo aikštelėmis rekonstravimas. III alternatyva. Alternatyvos atveju tvarkomi (rekonstruojami) 6 objektai: L. Ivinskio aikštė su prieigomis, Ventos upės viešosios erdvės įrengimas, buvusio Daugėlių kultūros namų pastato rekonstravimas pristatant sporto salę bei prijungiant Daugėlių sporto stadioną ir sutvarkant jo prieigas, Vyčio paminklo zonos su visomis prieigomis rekonstravimas, dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas nuo Aušros g. iki Daugėlių g., nuo Vilniaus g. per Daugėlių g. iki Liepų al. ir nuo Liepų al. iki Daugėlių sporto komplekso, administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, konversija ir prieigų sutvarkymas. Šiuo atveju investuojama į reprezentacinę, rekreacinę, sporto, viešąją ir susisiekimo infrastruktūrą. Didžioji dalis objektų išsidėstę centrinėje miesto dalyje, Daugėlių sporto kompleksas – Daugėlių mikrorajone. Šia alternatyva, kitaip nei ankstesniais atvejais, daugiau investuojama į susisiekimo (atskiro dviračių tako įrengimas nuo Ventos upės rekreacinėje zonoje įrengto dviračių tako iki Daugėlių sporto centro) infrastruktūros plėtrą, kas užtikrina tikslinės teritorijos vientisumą. Visapusiškam objektų pasiekimui užtikrinti ateityje nereikėtų papildomų investicijų.
3. Laikotarpis reikalingas
alternatyvos įgyvendinimui
5 m. 4 m. 5 m. I alternatyva. 5 m. laikotarpis. Šios alternatyvos įgyvendinimui reikalingas ilgiausias laikotarpis. Pagrindinė priežastis yra naujo objekto – Kuršėnų miesto sporto komplekso su stadionu – statyba. Daroma prielaida, kad naujo objekto statyba užtruks ilgiau, nei esamo pastato rekonstrukcija. Šiuo atveju taip pat numatyta trijų pastatų
57
Eil.
Nr.
Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva Paaiškinimai
rekonstrukcija ir jų prieigų įrengimas, kuriam reikalingos didesnės laiko sąnaudos. II alternatyva. 4 m. laikotarpis. Šios alternatyvos atveju nėra numatyta nauja statyba, tačiau investuojama į dviejų pastatų rekonstrukciją ir jų prieigų įkūrimą. Daroma prielaida, kad esamo pastato rekonstrukcija reikalauja mažesnių laiko kaštų. Todėl šios alternatyvos laikotarpis, lyginant su I alternatyva, yra trumpesnis. III alternatyva. 5 m. laikotarpis. Alternatyvos įgyvendinimo atveju bus investuojama į 6 objektų tvarkymą. Daugiausiai investicijų numatyta viešųjų erdvių, reprezentacinių zonų, dviračių tako įkūrimui. Taip pat planuojama vieno pastato rekonstrukcija bei vieno – konversija. Naujų pastatų statyba nenumatoma. Remiantis prielaida, kad naujų statinių statyba ar pastatų rekonstrukcija reikalauja didesnių laiko kaštų nei viešųjų erdvių tvarkymas ir įrengimas, alternatyvai įgyvendinti numatytas – 5 metų laikotarpis.
4. Alternatyvos investicijų
dydis vienam naudos gavėjui
3 538 Lt 1 644 Lt 2 743 Lt I alternatyva. Bendra reikalinga investicijų suma – 40 842 690,00 Lt. Vienam Kuršėnų miesto gyventojui tenkantis investicijų dydis – 40 842 690,00 /11 534=3 538 Lt. II alternatyva. Bendra reikalinga investicijų suma – 18 974 283,00 Lt. Vienam Kuršėnų miesto gyventojui tenkantis investicijų dydis – 18 974 283,00/11 534=1 644 Lt. III alternatyva. Bendra reikalinga investicijų suma – 31 665 711,00 Lt. Vienam Kuršėnų miesto gyventojui tenkantis investicijų dydis – 31 665 711,00/11 534=2 743 Lt.
5. Atitikties tikslinių
Vidutinis Geras Labai geras I alternatyva:
L. Ivinskio aikštės sutvarkymas prisideda prie vietos gyventojų
58
Eil.
Nr.
Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva Paaiškinimai
grupių poreikiams vertinimas
patrauklios gyvenamosios aplinkos ir susisiekimo poreikių tenkinimo, vietos verslininkų patrauklios aplinkos verslui sukūrimo poreikių tenkinimo bei miesto svečių ir turistų pažintinių poreikių tenkinimo.
Ventos upės viešosios erdvės sukūrimas prisideda prie vietos gyventojų patrauklios gyvenamosios aplinkos, rekreacinių, poilsio, sveikatinimo ir laisvalaikio, sportavimo bei susisiekimo poreikių tenkinimo, verslininkų patrauklios aplinkos verslui poreikių tenkinimo ir miesto svečių bei turistų pažintinių rekreacinių poreikių tenkinimo.
Naujo sporto komplekso sukūrimas tenkina vietos gyventojų patrauklios gyvenamosios aplinkos sukūrimo, rekreacinius, poilsio, sveikatinimo ir laisvalaikio bei sportavimo poreikius ir vietos verslininkų patrauklios verslui aplinkos sukūrimo poreikius.
Įgyvendinus šią alternatyvą, du projektai tenkintų visų trijų tikslinių grupių poreikius, vienas - vietos gyventojų ir verslininkų poreikius. II alternatyva. Šios alternatyvos įgyvendinimo atveju tenkinami tie patys poreikiai, kaip ir I alternatyvoje, išskyrus vietos gyventojų sportinius poreikius, kadangi nenumatoma sporto komplekso statyba. Taip pat atsižvelgiama į šiuos vietos gyventojų, verslininkų ir miesto svečių poreikius:
Administracinio pastato (Vilniaus g. 3) konversija ir prieigų sutvarkymas tenkina vietos gyventojų patrauklios gyvenamosios aplinkos, viešųjų paslaugų prieinamumo bei susisiekimo poreikius bei verslininkų patrauklios aplinkos verslui ir viešųjų paslaugų prieinamumo poreikius.
59
Eil.
Nr.
Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva Paaiškinimai
Administracinių pastatų (J. Basanavičiaus g. 5 ir J. Basanavičiaus g. 7) rekonstrukcija sutvarkant prieigas tenkina vietos gyventojų patrauklios gyvenamosios aplinkos, viešųjų paslaugų prieinamumo bei susisiekimo poreikius bei verslininkų patrauklios aplinkos verslui ir viešųjų paslaugų prieinamumo poreikius.
Taigi, šios alternatyvos įgyvendinimo atveju dviejų projektų įgyvendinimas prisideda prie visų trijų tikslinių grupių poreikių tenkinimo, tačiau šiuo atveju įgyvendinama daugiau projektų, todėl ir poreikių patenkinama daugiau. III alternatyva. Šios alternatyvos įgyvendinimo atveju bus tvarkoma l. Ivinskio aikštė, įrengiama Ventos upės pakrantės zona, Daugėlių sporto kompleksas, administracinio pastato (Vilniaus g. 3) konversija ir sutvarkomos jo prieigos. Šie sutvarkyti objektai tenkintų tokius pačius poreikius, kaip ir I ir II alternatyvų. Likusieji projektai atsižvelgtų į šių tikslinių grupių poreikius:
Vyčio paminklo zonos su prieigomis rekonstravimas prisideda prie vietos gyventojų patrauklios gyvenamosios aplinkos sukūrimo ir susisiekimo poreikių tenkinimo, vietos verslininkų patrauklios aplinkos verslui sukūrimo poreikių tenkinimo bei miesto svečių ir turistų pažintinių poreikių tenkinimo.
Dviračių,pėsčiųjų tako įrengimas nuo Ventos viešosios erdvės zonos, Aušros g. iki Daugėlių g., nuo Vilniaus g. per Daugėlių g. iki Liepų al. ir nuo Liepų al. iki Daugėlių sporto komplekso prisideda prie vietos gyventojų patrauklios gyvenamosios aplinkos sukūrimo ir susisiekimo poreikių tenkinimo, vietos verslininkų patrauklios aplinkos verslui sukūrimo poreikių tenkinimo.
60
Eil.
Nr.
Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva Paaiškinimai
Šios alternatyvos atveju trijų projektų įgyvendinimas tenkina visų tikslinių grupių poreikius. Šiuo atveju įgyvendinami šeši projektai, todėl patenkinama daugiau poreikių nei I ar II alternatyvose. Dėl šių priežasčių kriterijus vertinamas labai gerai.
6. Alternatyvos kompleksišku
mas
Vidutinis Vidutinis Labai geras I alternatyva. Alternatyvos įgyvendinimo atveju sprendžiamos rekreacinės, laisvalaikio, poilsio, sporto infrastruktūros problemos, prisidedama prie miesto viešųjų erdvių sutvarkymo. Įgyvendinus šią alternatyvą centrinėje miesto dalyje pagerės gyvenamoji ir investicinė aplinkos. Dėl šios priežasties alternatyvos kriterijus vertinamas vidutiniškai. II alternatyva. Šiuo atveju sprendžiamos rekreacinės, poilsio infrastruktūros problemos, prisidedama prie miesto viešųjų erdvių sutvarkymo. Taip pat atsižvelgiama į viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūros problemas, siekiama gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Įgyvendinus šią alternatyvą pagerės gyvenamoji ir investicinė aplinkos, miesto centrinė dalis taps prieinamesne, tvarkingesne, bus suformuotas patrauklus miesto veidas. Tai nulėmė vidutinį alternatyvos vertinimą. III alternatyva. Alternatyvos įgyvendinimo atveju sprendžiamos rekreacinės, laisvalaikio, poilsio, sveikatinimo, sporto infrastruktūros, taip pat viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūros problemos. Daug efektyviau nei ankstesnių alternatyvų atveju prisidedama prie patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo. Tvarkant pagrindines miesto reprezentacines erdves, ženkliai daugiau investuojama į tolimesnę miesto susisiekimo tinklo plėtrą. Alternatyvos įgyvendinimas prisidės prie gyvenamosios ir verslo aplinkos mieste
61
Eil.
Nr.
Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva Paaiškinimai
sukūrimo, tolygios Kuršėnų susisiekimo infrastruktūros plėtros. Įgyvendinus alternatyvą pagerės ne tik miesto centrinės dalies, bet ir Daugėlių mikrorajono gyvenamoji aplinka. Įvardintos priežastys lemia labai gerą alternatyvos kompleksiškumo vertinimą.
7. Alternatyvos sprendinių
poveikis teritorijos
ekonominiam vystymuisi
Vidutinis Vidutinis Labai geras I alternatyva. Šios alternatyvos atveju numatoma sutvarkyti viešąsias erdves, įrengti rekreacines zonas, pastatyti sporto kompleksą. Sukurta viešoji infrastruktūra skatins visuomenės narių suaktyvėjimą, dažnesnį jų lankymąsi miesto viešose erdvėse, norint praleisti laisvalaikį. Sutvarkyta miesto aplinka leis pritraukti didesnius turistų srautus. Dėl šių priežasčių miesto verslininkai, ypač smulkieji prekybininkai, teikiantys maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, gaus daugiau pajamų, todėl plėsis verslo apimtys. Sutvarkyta miesto centrinė dalis prisidės prie patrauklesnės investicinės aplinkos sukūrimo ir tai bus pagrindas naujiems verslams steigti. Daroma prielaida, kad šių projektų įgyvendinimas turės nedidelę įtaką miesto ekonominei plėtrai, todėl alternatyva vertinama gerai. II alternatyva. Šios alternatyvos atveju planuojamas miesto centrinės aikštės sutvarkymas ir rekreacinės zonos įrengimas. Tai sudarys sąlygas aktyvesniam visuomenės narių gyvenimo būdui, leisdami laisvalaikį vietos gyventojai dažniau lankysis miesto centrinėje dalyje. Įgyvendinant šią alternatyvą taip pat bus investuojama į trijų administracinių pastatų rekonstrukcijas, kurių viename bus įkurta biblioteka, kituose dvejuose – įstaigos teikiančios viešąsias paslaugas. Rekonstruotose pastatuose bus teikiamos viešosios paslaugos daugiausiai susijusios su gyventojų aptarnavimu. Verslo plėtrai šios rekonstrukcijos įtakos neturės. Šiuo atveju didžiausią pagyvėjimą turėtų
62
Eil.
Nr.
Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva Paaiškinimai
pajusti smulkieji verslininkai, kurių veikla susijusi prekyba įvairių renginių, švenčių metu. Dėl šios priežasties kriterijui suteikiamas vidutinis vertinimas. III alternatyva. Šios alternatyvos atveju įgyvendinami šeši viešosios infrastruktūros projektai, apimantys dviejų reprezentacinių erdvių sutvarkymą, rekreacinės zonos įrengimą, sporto infrastruktūros plėtrą, viešųjų paslaugų kokybės gerinimą, susisiekimo infrastruktūros vystymą. Šiuo atveju bus sutvarkyta daugiausia erdvių laisvalaikio praleidimui, miesto švenčių, renginių organizavimui, o tuo pačiu bus sukuriamos palankesnės sąlygos smulkiajai prekybai, vietos gyventojai ir miesto svečiai dažniau nei pirmų dviejų alternatyvų atvejų naudosis maitinimo ir apgyvendinimo paslaugomis. Labiau išplėtotas susisiekimo infrastruktūros tinklas efektyviau prisidės prie miesto patrauklios investicinės aplinkos kūrimo. Šios alternatyvos atveju nebus investuojama į pastatų rekonstrukcijas, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, o sukurtu rezultatu daugiausiai būtų naudojamasi tik darbo valandomis. Dėl šios priežasties alternatyvos kriterijui suteikiamas labai geras įvertinimas.
8. Alternatyvos sprendinių
poveikis teritorijos
socialiniam vystymuisi
Vidutinis Vidutinis Labai geras I alternatyva. Alternatyvos atveju būtų įgyvendinami projektai, kuriais prisidedama prie visuomenės narių poreikių tenkinimo, jų užimtumo didinimo, saugesnės aplinkos sukūrimo, sąlygų turiningam vaikų laisvalaikiui vystymo. Įgyvendinti projektai sąlygotų didesnį mieste organizuojamų renginių skaičių, todėl būtų skatinama visuomenės narių socializacija, atskiroms visuomenės grupėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos integracijai. Sukurta sporto infrastruktūra prisidėtų prie vietos gyventojų sveikatos gerėjimo. Tolygi verslo plėtra užtikrintų
63
Eil.
Nr.
Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva Paaiškinimai
naujų darbo vietų sukūrimą, prisidėtų prie nedarbo mažinimo ir su tuo susijusių socialinių problemų minimizavimo. Dėl šių priežasčių alternatyvai suteikiamas vidutinis vertinimas. II alternatyva. Alternatyvos atveju būtų atnaujinamos ir sukuriamos dvi viešosios erdvės, tokiu būdu prisidedant prie vietos gyventojų socialinių, integracijos poreikių tenkinimo. Rekonstruoti administraciniai pastatai prisidėtų prie geresnės kokybės viešųjų paslaugų teikimo, būtų išspręstos jų pasiekimo problemos, todėl vietos gyventojai jaus didesnį pasitenkinimą savo gyvenamąja vietą. Viename rekonstruotų administracinių pastatų įkurta biblioteka pagerintų miesto kultūros paslaugų kokybę ir padidintų jų apimtis. Tokiu būdu būtų tenkinami vietos gyventojų kultūriniai, meniniai poreikiai, sudaromos patrauklesnės sąlygos socializacijai. Dėl šių priežasčių alternatyvai suteikiamas vidutinis vertinimas. III alternatyva. Šią alternatyva būtų pasiekiamas panašus poveikis kaip ir pirmųjų alternatyvų atvejų, tačiau dėl platesnės tikslinės teritorijos, šis poveikis būtų efektyvesnis. Šiuo atveju būtų atnaujinama daugiau reprezentacinių erdvių, sukuriama viešoji erdvė. Taip pat būtų investuojama į Daugėlių sporto komplekso sukūrimą, ir tokiu būdu būtų didinamas vietos gyventojų užimtumas, mažėtų sergamumas, propaguojamas aktyvaus laisvalaikio skatinimas. Vietos gyventojų pasitenkinimas gyvenamąja aplinka išaugs dėl atsiradusių aktyvaus laisvalaikio galimybių, įkurtų dviračių takų. Atnaujintos reprezentacinės erdvės, erdvios ir naujos bibliotekos patalpos, sukurta sporto infrastruktūra sąlygos kultūros, sporto ir kitų renginių skaičiaus padidėjimą. Dėl to vietos gyventojams jų gyvenamoji aplinka atrodys
64
Eil.
Nr.
Kriterijus I alternatyva II alternatyva III alternatyva Paaiškinimai
patrauklesnė, o tuo pačiu ir sumažės emigracija. Taigi, įgyvendintų projektų nauda pasireikš tenkinant vietos gyventojų poreikius, didinant užimtumą, sudarant jiems tinkamas sąlygas, organizuojant daugiau renginių, vietos gyventojams ir miesto svečiams teikiant papildomas paslaugas, gerinant miesto įvaizdį, sutvarkant aplinką, rekonstruojant ir prižiūrint nekilnojamąjį turtą.
9. Alternatyvos poveikis aplinkai
Vidutinis Vidutinis Labai geras I alternatyva. Šios alternatyvos sprendinių poveikis aplinkai yra formuojamas nutiesiant 1300 m² ploto pėsčiųjų-dviračių taką L. Ivinskio aikštės prieigose ir 4300 m² ploto pėsčiųjų-dviračių taką Ventos upės viešoje erdvėje. Ekologiško dviračių transporto plėtra prisideda prie aplinkos užterštumo mažinimo. II alternatyva. Šios alternatyvos sprendinių poveikis aplinkai yra analogiškas I alternatyvai. III alternatyva. Šios alternatyvos įgyvendinimo atveju planuojama nutiesti 5600 m² bendro ploto pėsčiųjų-dviračių takus L. Ivinskio aikštės prieigose ir Ventos upės viešoje erdvėje bei atskirą 7 634 m² ploto pėsčiųjų-dviračių tako tęsinį nuo Ventos upės viešoje erdvėje įrengto dviračių tako iki Daugėlių sporto komplekso. Kadangi šios alternatyvos atveju numatomas nutiesi pėsčiųjų-dviračių takų plotas yra daugiau nei 2 kartus didesnis nei I ir II alternatyvose, šis alternatyvos kriterijus yra vertinamas labai gerai.
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
Siekiant įvertinti tokius skirtingų aspektų ir tipų kriterijus su skirtingomis siekiamo rezultato kryptimis bei svoriais, visi kriterijai
išreiškiami kriterijų santykinėmis reikšmėmis (žr. 13 lentelės 3 paskutines eilutes). Nustatant kokybinių kriterijų santykines reikšmes, jų
įvertinimams priskiriami balai (žr. 9 lentelė), kurie pagal atitinkamas formules paverčiami į santykines reikšmes. Kiekvienos alternatyvos
65
santykinės reikšmės sudedamos ir gaunamas suminis balas. Kuo didesnis alternatyvos įvertinimo suminis balas, tuo priimtinesnė yra projekto
įgyvendinimo alternatyva.
Daugiakriterinės analizės išeities duomenys pateikiami 13 lentelėje.
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
70
Įgyvendinus Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektus bus patiriamos rekonstruotos,
sukurtos viešosios infrastruktūros priežiūros ir eksploatacinės išlaidos. Šios išlaidos bus dengiamos
Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.
4.2. Finansinis vertinimas
Atlikus siūlomų sprendinių alternatyvų analizę ir nustačius optimaliausią alternatyvą,
atliekama jos finansinė analizė.
Finansinės analizės tikslas – atsižvelgus į projektui skiriamų grynųjų pinigų srautus, įvertinti
projekto finansinį stabilumą, apskaičiuoti projekto finansinę vidinės grąžos normą (FVGN), projekto
finansinę grynąją dabartinę vertę (FGDV), kapitalo grynąją dabartinę vertę (FGDV (K)) bei kapitalo
vidinės grąžos normą (FVGN(K)).
Finansinis projekto vertinimas atliekamas remiantis investicijų projektų, kuriems siekiama
gauti finansavimą iš ES struktūrinės paramos bei valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika ir
skaičiuokle.
Vertinant projekto grynuosius pinigų srautus, įvertinami projekto investicijų kaštai bei
projekto sąlygotos veiklos finansiniai rezultatai. Finansinių rezultatų įvertinimui skaičiuojamos iš
viešosios infrastruktūros sukūrimo arba pagerinimo gaunamos tiesioginės pajamos ir su šia
infrastruktūra susijusios tiesioginės išlaidos. Jų nustatymui naudojamos einamosios, t. Y. šiuo metu
rinkoje esančios kainos bei galiojantys ekonominiai normatyvai. Projekto pajamų ir išlaidų
skaičiavimo prielaidos pateiktos 4.2.1. skyriuje.
4.2.1. Projekto finansinio įvertinimo prielaidos
Projekto metu bus įgyvendinamos 6 veiklos (žr. projekto biudžetą). Iš jų 4 – reprezentacinių
aikščių ir rekreacinės zonos rekonstravimo, įkūrimo veiklos, 2 – viešosios paskirties pastatų
konversijos, rekonstravimo veiklos (1 persidengia su reprezentacinių aikščių ir rekreacinės zonos
rekonstravimo, įkūrimo veikla), 6 – susisiekimo infrastruktūros rekonstravimo, įrengimo veiklos, iš
kurių 3 persidengia su reprezentacinių aikščių ir rekreacinių zonų rekonstravimo, įkūrimo
veiklomis, 2 – su viešosios paskirties pastatų konversijos, rekonstravimo veiklomis.
Projekto Išlaidos. Išlaidas, susijusias su projekto metu sukurta Kuršėnų miesto gyventojų,
verslininkų ir svečių, turistų poreikiams reikalinga viešąja infrastruktūra, sudaro atnaujintų miesto
reprezentacinių erdvių, įrengtų rekreacinių, laisvalaikio, poilsio zonų, rekonstruotų viešosios
paskirties pastatų, rekonstruotos sporto infrastruktūros, įrengtos susisiekimo infrastruktūros
einamojo remonto ir eksploatacinės, išlaikymo išlaidos.
1. Reprezentacinių aikščių ir rekreacinės zonos einamojo remonto ir eksploatacijos,
išlaikymo išlaidos. Siekiant palaikyti įrengtos infrastruktūros tinkamą eksploatacinę būklę,
einamajam remontui bei reprezentacinių aikščių ir rekreacinės zonos eksploatacijai, išlaikymui
skiriama lėšų suma kasmet turi sudaryti apie 1,0 proc. įrengtos infrastruktūros vertės. Išlaidų
paskaičiavimas pagal kiekvieną atskirą projektą nurodytas 16 lentelėje. Bendra reprezentacinių
aikščių ir rekreacinės zonos įrengimo vertė – 4 430 tūkst. Lt. Vadinasi, kasmetinė einamojo
remonto ir eksploatacijos, išlaikymo išlaidų suma sudarytų 44 tūkst. Lt. Šias reprezentacinių aikščių
71
ir rekreacinės zonos einamojo remonto ir eksploatacijos, išlaikymo išlaidas dengs Šiaulių rajono
savivaldybės administracija. Reprezentacinių aikščių ir rekreacinės zonos einamojo remonto ir
eksploatacijos, išlaikymo išlaidos planuojamos kiekvienam projektui atskirai ir bus pradėtos
skaičiuoti kitais metais, kai atskiras projektas pasibaigs.
16 lentelė. Reprezentacinių aikščių ir rekreacinės zonos einamojo remonto išlaidos, tūkst. Lt
Projektai Investicijos,
tūkst. Lt Procentas
Išlaidos per metus, tūkst. Lt
L. Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas
977 1,00 9,8
Ventos upės viešosios erdvės įrengimas
3 141 1,00 31,4
Vyčio paminklo zonos su visomis prieigomis rekonstravimas
259 1,00 2,6
Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, prieigų sutvarkymas
53 1,00 0,5
VISO 4 430 - 44,3
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
2. Susisiekimo infrastruktūros einamojo remonto išlaidos. Įrengus automobilių stovėjimo
aikšteles, suremontavus šaligatvius, įrengus ir suremontavus pėsčiųjų, dviračių takus, patiriamos
susisiekimo infrastruktūros einamojo remonto išlaidos. Šias išlaidas sudaro kasmetinių dangos
defektų taisymas. Remiantis vietinių kelių priežiūros praktika, kasmetiniai dangos defektai
keliuose, gatvėse, šaligatviuose sudaro apie 1,0 proc. jų ploto.
17 lentelė. Susisiekimo infrastruktūros einamojo remonto išlaidos, tūkst. Lt
Projektai Dangos
plotas, m² Procentas Kaina, Lt
Remontuojamas dangos plotas
per metus, m²
Išlaidos per metus, tūkst. Lt
L. Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas
7 076 1,00 8,58 70,76 0,61
Ventos upės viešosios erdvės įrengimas
4 570 1,00 8,58 45,70 0,39
Vyčio paminklo zonos su visomis prieigomis rekonstravimas
2 052 1,00 8,58 20,52 0,18
Daugėlių sporto komplekso sukūrimas (tik prieigos)
1 240 1,00 8,58 12,40 0,11
Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, prieigų sutvarkymas
708 1,00 8,58 7,08 0,06
Dviračių-pėsčiųjų takų įrengimas
7 634 1,00 8,58 76,34 0,65
72
VISO 23 280 - - 2,0
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
Preliminarus projekto aikštelių, gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų, dviračių takų dangos plotas –
apie 23 300 m², vadinasi kasmet remontuojamas dangos plotas sudarys 233 m². Pagal 2013 m.
kainas, išasfaltuotų gatvių remonto darbų kaina siekia 8,58 Lt/ m². Išlaidų paskaičiavimas pagal
kiekvieną atskirą projektą nurodytas 17 lentelėje. Atsižvelgiant į tai, einamojo remonto išlaidos
kasmet sudarys apie 2 tūkst. Lt. Šias išlaidas dengs Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Susisiekimo infrastruktūros einamojo remonto išlaidos numatomos nuo 6-ųjų projekto
įgyvendinimo metų.
3. Apšvietimo išlaidos. Įgyvendinant projektus numatoma įrengti ar rekonstruoti
apšvietimą bendroje 3 896 m ilgio atkarpoje. Remiantis praktika, 1 km bus įrengiami 35 LED
šviestuvai, kurių galia – 70 W. Numatytai atkarpai reikės 136 šviestuvų. Daroma prielaida, kad
šviestuvai veiks vidutiniškai 8 val. per parą. Kuršėnų miesto seniūnijos duomenimis, esant 0,39900
ct/kW įkainiui, bus patiriamos 11 tūkst. Lt išlaidos per metus (136 šviestuvų*70W/1000*0,399
Lt*8 val.*365d.=11 091,56 Lt). Išlaidų paskaičiavimas pagal kiekvieną atskirą projektą nurodytas 18
lentelėje. Šias apšvietimo išlaidas dengs Šiaulių rajono savivaldybės administracija. Apšvietimo
išlaidos planuojamos kiekvienam projektui atskirai ir bus pradėtos skaičiuoti kitais metais, kai
atskiras projektas pasibaigs.
18 lentelė. Apšvietimo išlaidos, tūkst. Lt
Projektai Atkarpa, kurioje įrengiamas
apšvietimas, m Šviestuvų skaičius
Kaina, ct/kW
Išlaidos per metus, tūkst. Lt
L. Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas
1 244 44 0,399 4
Ventos upės viešosios erdvės įrengimas
2 300 80 0,399 6
Daugėlių sporto komplekso sukūrimas (tik prieigos)
352 12 0,399 1
VISO 3 896 136 - 11
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
4. Viešosios paskirties pastato kapitalinio remonto išlaidos. Kadangi Daugėlių sporto salė
yra Šiaulių raj. savivaldybės perduota Šiaulių raj. sporto mokyklai, stadionas – Daugėlių vidurinei
mokyklai, tai jų einamojo remonto, eksploatacijos, išlaikymo ir komunalinės išlaidos nebus
vertinamos, kadangi jos traktuojamos kaip projekto įplaukos ir išlaidos (vienoda suma). Po
projekto įgyvendinimo planuojama į Vilniaus g. 3 rekonstruotą pastatą perkleti Šiaulių raj. viešąją
biblioteką, kuri šiuo metu yra Šiaulių mieste. Įgyvendinus projektą viešosios bibliotekos pastatas
Kuršėnų mieste bus perduotas patikėjimo teise Šiaulių raj. viešajai bibliotekai.
Siekiant palaikyti rekonstruotų, modernizuotų pastatų infrastruktūros būklę, po 10-ies
metų po projekto įgyvendinimo numatoma vykdyti pastato kapitalinį remontą, kurio išlaidos bus
73
180 tūkst. Lt (apie 1,0 proc. įrengtos infrastruktūros vertės). Šias kapitalinio remonto išlaidas
dengs Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Pajamos iš sukurtos viešosios infrastruktūros. Projektų įgyvendinimo metu bus
investuojama į viešosios infrastruktūros sutvarkymą, kuria ir vietos gyventojai, ir verslininkai bei
turistai galės naudotis neatlygintinai.
Pajamas planuojama gauti tik už apmokestinamų renginių, vyksiančių Daugėlių sporto
komplekse, bilietus. Kadangi Daugėlių sporto salė yra Šiaulių raj. savivaldybės perduota Šiaulių raj.
sporto mokyklai, stadionas – Daugėlių vidurinei mokyklai, tai pajamos nebus vertinamos. Jei
pajamos, gaunamos iš projekto veiklos, nepadengs išlaidų, susidarančių dėl projekto veiklos, tai
susidaręs skirtumas bus dengiamas iš kitų šaltinių: valstybės biudžeto asignavimai, specialių
švietimo programų lėšos, paramos/projektų lėšos. Todėl Daugėlių sporto komplekso projektui
reikėtų rengti atskirą investicinį projektą, kuriame šios išlaidos ir pajamos būtų padetalizuotos.
Grynųjų pinigų srautų įvertinimas. Atsižvelgiant į numatytas gauti pajamas ir numatomas
projekto išlaidas matyti, kad projektų išlaidoms padengti reikalingas finansavimas, nes įgyvendinti
projektai iš sukurtos infrastruktūros negeneruos arba generuos labai nedaug tiesioginių pajamų.
Šiuo atveju tai yra priimtina, nes rengiami projektai nėra pelno siekiantys. Ne pelno siekiančių
projektų atveju numatyta vykdyti veikla po projektų įgyvendinimo gali būti finansiškai
neatsiperkanti, tačiau projektų finansinis stabilumas turi būti užtikrintas.
4.2.2. Finansinis projekto įvertinimas
Sąlygos finansiniam vertinimui pateikiamos 19 lentelėje.
19 lentelė. Sąlygos finansiniam vertinimui
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
Bendras projekto biudžetas siekia 31 666 tūkst. Lt (ši ir kitos šio skyrelio kainos pateiktos su
PVM). Kartu su reinvesticijomis (Daugėlių sporto komplekso kapitalinis remontas ir administracinio
pastato, esančio Vilniaus g. 3, kapitalinis remontas 14-ais projekto įgyvendinimo metais) projekto
biudžetas sudaro 31 846 tūkst. Lt.
SĄLYGOS FINANSINIAM VERTINIMUI
Siūlomas projekto ataskaitinis laikotarpis – 15 metų Projektui numatoma naudoti ES struktūrinės paramos lėšas Projekto PVM išlaidos yra tinkamos finansuoti ES SP lėšomis, nes projekte numatyti darbai ir paslaugos skirtos viešiesiems poreikiams tenkinti
Prašomas finansavimas sudarys 85 proc., valstybės biudžeto lėšos – 7,5 proc., o savivaldybių biudžetų lėšos – 7,5 proc.
Nustatant investicijų likutinę vertę bus atsižvelgiama į projekto investicijų sumą ir ekonomiškai pagrįstą ilgalaikio turto naudojimo trukmę
Taikoma finansinė diskonto norma – 5,0 proc. Taikoma socialinė diskonto norma – 6,15 proc. Tokios skaičiavimų prielaidos daromos, atsižvelgiant į 2007-2013 m. ES finansavimo periodą
74
Projektavimo ir inžinerinių paslaugų išlaidos paskaičiuotos pagal UAB „Sistela“ pateikiamus
bendruosius ekonominius normatyvus kiekvienam projektui atskirai. L. Ivinskio gatvės su
prieigomis sutvarkymo, Vyčio paminklo zonos su prieigomis rekonstravimo, Daugėlių sporto
komplekso sukūrimo projektai bei dalis Ventos upės viešosios erdvės įrengimo projekto (pėsčiųjų
tilto rekonstravimas) priskiriami statinių rekonstravimo darbams. Ventos upės viešosios erdvės
įrengimas (be pėsčiųjų tilto rekonstravimo) ir dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas laikomi kaip nauja
statyba. Projektavimo ir inžinerinėms paslaugoms iš viso bus skirta 1 763 tūkst. Lt.
Projektams administruoti siūlomi trys administravimo modeliai:
Darbus gali vykdyti keli rangovai, tačiau visi darbai gali būti atliekami lygiagrečiai.
Planuojama, kad rangos darbai gali būti įgyvendinti per 1 metus.
84
Ventos upės viešosios erdvės įrengimas. Šio projekto įgyvendinimo metu planuojama įrengti
rekreacinę zoną išvalytos Ventos upės viešojoje erdvėje. Siekiant išnaudoti visus vietovės
privalumus, sukurti patrauklią poilsio ir laisvalaikio erdvę vietos gyventojams bei svečiams,
numatoma sutvarkyti esamus bei įkomponuoti naujus želdinius, įrengti pasivaikščiojimo ir
pėsčiųjų-dviračių takus, rekonstruoti vieną esamą ir įrengti naują pėsčiųjų tiltą per Ventos upę prie
Lauryno Ivinskio aikštės. Teritorijoje planuojama įrengti vaikų žaidimo aikštelę bei lauko
treniruoklių zoną. Taip pat numatoma visą teritoriją ir jos prieigas apšviesti, rekonstruoti kelią su
pėsčiųjų-dviračių taku, einantį nuo Aušros g. link Ventos g.
Darbus gali vykdyti keli rangovai, tačiau visi darbai gali būti atliekami lygiagrečiai.
Planuojama, kad rangos darbai gali būti įgyvendinti per 2 metus.
Vyčio paminklo zonos su visomis prieigomis rekonstravimas. Siekiant sukurti patrauklią
reprezentacinę erdvę, įgyvendinant projektą bus atnaujinama nagrinėjamos teritorijos danga,
įrengiami želdiniai. Greta paminklo zonos bus įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė.
Darbus gali vykdyti keli rangovai, tačiau visi darbai gali būti atliekami lygiagrečiai.
Planuojama, kad rangos darbai gali būti įgyvendinti per 1 metus.
Daugėlių sporto komplekso sukūrimas. Projekto įgyvendinimo metu planuojama
rekonstruoti buvusius kultūros namus, esančius Liepų al. 11, pritaikant juos sportinei veiklai.
Siekiant sukurti modernų, visapusiškai sporto bendruomenės poreikius tenkinantį sporto
kompleksą, numatoma išplėsti buvusių kultūros namų plotą, pastatant priestatą ir jame įkuriant 2
500 m² ploto sporto salę su stacionariomis ir mobiliomis vietomis žiūrovams.
Taip pat planuojama esamo Daugėlių stadiono rekonstrukcija, atnaujinant drenažo sistemą,
įrengiant stadionams būdingą infrastruktūrą – futbolo aikštelę, bėgimo takus ir kt. Rekonstravus
buvusius kultūros namus, pastačius ir įrengus priestatą, rekonstravus stadioną, taip pat atliekami
prieigų įrengimo ir sutvarkymo darbai: įrengiami želdynai, apšvietimas, automobilių stovėjimo
aikštelė.
Darbus gali vykdyti keli rangovai, tačiau visi darbai gali būti atliekami lygiagrečiai.
Planuojama, kad rangos darbai gali būti įgyvendinti per 2,5 metus.
Dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas nuo Ventos viešosios erdvės zonos, Aušros g. iki Daugėlių
g., nuo Vilniau g. per Daugėlių g. iki Liepų al. ir nuo Liepų al. iki Daugėlių sporto komplekso.
Įgyvendinant projektą, numatoma įrengti dviračių-pėsčiųjų takus su apšvietimu.
Darbus gali vykdyti keli rangovai, tačiau visi darbai gali būti atliekami lygiagrečiai.
Planuojama, kad rangos darbai gali būti įgyvendinti per 1 metus.
Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, konversija, įrengiant viešąją biblioteką, ir jo
prieigų rekonstrukcija. Projekto įgyvendinimo metu planuojama rekonstruoti apleistą pastatą bei
įrengti jame Šiaulių rajono viešąją biblioteką. Kadangi pastatas šiuo metu yra nenaudojamas,
būtina atlikti pilną jo rekonstrukciją, įrengiant langus, sutvarkant stogą, rekonstruojant vidaus
inžinerinius tinklus, atliekant kapitalinį vidaus patalpų remontą.
Darbus gali vykdyti keli rangovai, tačiau visi darbai gali būti atliekami lygiagrečiai.
Planuojama, kad rangos darbai gali būti įgyvendinti per 1,5 metų.
Statinio projekto vykdymo priežiūra yra statytojo (užsakovo) organizuota projektuotojo
atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio
85
projektą ir kad būtų įgyvendinti projekte sukurti statinio architektūriniai sprendimai. Statinio
projekto vykdymo priežiūra yra privaloma statant, rekonstruojant, kapitališkai remontuojant
ypatingą statinį ar statinį saugomoje teritorijoje. Ši veikla truks tiek pat laiko, kiek bus atliekami
rangos darbai.
Statinio statybos techninė priežiūra yra statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos
priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą ir atitinka
statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat
normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų
reikalavimus. Statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma. Veiklos trukmė sutampa su
rangos darbų trukme.
Projekto viešinimo ir/ar administravimo paslaugos. Projekto įgyvendinimo metu
atliekamos viešinimo veiklos, informuojant visuomenę apie projektą bei jo finansavimo šaltinius.
Viešinimo paslaugų trukmė priklauso nuo pasirinktų viešinimo priemonių. Projekto administravimo
veikla trunka visą projekto įgyvendinimo laikotarpį nuo finansavimo sutarties pasirašymo datos iki
projekto įgyvendinimo pabaigos. Pagrindinis šios veiklos tikslas – užtikrinti sėkmingą, kokybišką ir
efektyvų projekto įgyvendinimą, pasiekiant projekte apibrėžtus rezultatus numatytu laiku bei
suplanuoto biudžeto ribose.
Atsižvelgiant į pagrindines kiekvieno kompleksinio projekto veiklas, 27 lentelėje
pateikiamas preliminarus kiekvieno projekto įgyvendinimo planas, įvertinus parengiamąsias ir
pagrindines projekto įgyvendinimo veiklas.
86
27 lentelė. Kompleksinės plėtros projektų įgyvendinimo planas
Veiklos pavadinimas 0 metai I metai II metai III metai IV metai V metai
I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV
L. Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas
Parengiamosios projekto veiklos
Architektūrinės-urbanistinės idėjos konkursas
Pagrindinės projekto įgyvendinimo veiklos
Projektavimo darbai ir projekto ekspertizė
Rangos darbai
Statinio projekto vykdymo priežiūra
Statinio statybos techninė priežiūra
Viešinimo ir/ar administravimo paslaugos
Ventos upės viešosios erdvės įrengimas
Parengiamosios projekto veiklos
Architektūrinės-urbanistinės idėjos konkursas
Pagrindinės projekto įgyvendinimo veiklos
Projektavimo darbai ir projekto ekspertizė
Rangos darbai
87
Veiklos pavadinimas 0 metai I metai II metai III metai IV metai V metai
I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV
Statinio projekto vykdymo priežiūra
Statinio statybos techninė priežiūra
Viešinimo ir/ar administravimo paslaugos
Vyčio paminklo zonos su visomis prieigomis rekonstravimas
Parengiamosios projekto veiklos
Architektūrinės-urbanistinės idėjos konkursas
Pagrindinės projekto įgyvendinimo veiklos
Projektavimo darbai ir projekto ekspertizė
Rangos darbai
Statinio projekto vykdymo priežiūra
Statinio statybos techninė priežiūra
Viešinimo ir/ar administravimo paslaugos
Daugėlių sporto komplekso sukūrimas
Parengiamosios projekto veiklos
Architektūrinės-urbanistinės idėjos konkursas
88
Veiklos pavadinimas 0 metai I metai II metai III metai IV metai V metai
I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV
Pagrindinės projekto įgyvendinimo veiklos
Projektavimo darbai ir projekto ekspertizė
Rangos darbai
Statinio projekto vykdymo priežiūra
Statinio statybos techninė priežiūra
Viešinimo ir/ar administravimo paslaugos
Dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas Ventos viešosios erdvės zonos, Aušros g. iki Daugėlių g., nuo Daugėlių g. iki Liepų al. ir nuo Liepų al. iki Daugėlių sporto komplekso
Pagrindinės projekto įgyvendinimo veiklos
Projektavimo darbai ir projekto ekspertizė
Rangos darbai
Statinio projekto vykdymo priežiūra
Statinio statybos techninė priežiūra
Viešinimo ir/ar administravimo paslaugos
Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, konversija ir prieigų sutvarkymas
Parengiamosios projekto veiklos
89
Veiklos pavadinimas 0 metai I metai II metai III metai IV metai V metai
I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV
Architektūrinės-urbanistinės idėjos konkursas
Pagrindinės projekto įgyvendinimo veiklos
Projektavimo darbai ir projekto ekspertizė
Rangos darbai
Statinio projekto vykdymo priežiūra
Statinio statybos techninė priežiūra
Viešinimo ir/ar administravimo paslaugos
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
90
4.4. Pagrindiniai reikalavimai darbams ir paslaugoms
Pagrindiniai reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, darbams ir paslaugoms bus nustatomi viešųjų
pirkimo konkursų dokumentuose. Projektavimo, projektų vykdymo priežiūros, techninės
priežiūros, statybos darbų vykdytojai privalės pateikti kvalifikacijos atestatus. Rangovams bus
nustatomi reikiamos patirties reikalavimai atliekant panašaus pobūdžio darbus bei jų metinei
apyvartai.
Pagrindiniai reikalavimai:
1. Techninių projektų rengimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra. Tiekėjams bus
keliami reikalavimai ankstesnių metų apyvartai; parengtų projektų skaičiui; jie privalės turėti LR
aplinkos ministerijos išduotą atestatą, leidžiantį vykdyti projektavimo, statinio projekto vykdymo
priežiūros darbus.
Įgyvendinant projektus, jų vykdymo priežiūra bus atliekama vadovaujantis STR
1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“. Vadovaujantis šiuo dokumentu, statybos
metu statinio projekto vykdymo priežiūrą statinio projektuotojo pavedimu atliks statinio projekto
rengėjas pagal statytojo ir statinio projektuotojo statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį.
Statytojas turės teisę sudaryti statinio projekto vykdymo priežiūros darbo sutartį su projektavimo
įmone (turinčia atestuotą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą) ar fiziniu asmeniu (turinčiu
statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo atestatą), kurie nėra šio statinio projektuotojai tik STR
1.09.04:2002 numatytais atvejais.
Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdys statytojas arba projektuotojas, t. y.
tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto vadovą.
Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo veikla ir atsakomybė prasidės nuo jo
paskyrimo į šias pareigas dienos ir truks iki to laiko, kada statinys bus pripažintas tinkamu naudoti.
Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo nurodymai yra privalomi statinio statybos vadovui.
Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas privalės:
• parengti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį;
• vadovauti patvirtintai statinio projekto vykdymo priežiūros grupei ir jai atstovauti;
• sutartyje numatytu laiku ir tvarka lankytis statybvietėje, stebėti statybos eigą ir spręsti
su statinio projekto įgyvendinimu susijusius klausimus;
• tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių ir techninių
specifikacijų reikalavimų;
• organizuoti pastebėtų statinio projekto klaidų taisymą;
• į statybos darbų žurnalą surašyti atliktų statybos darbų neatitikimus statinio projektui,
taip pat nurodymus bei reikalavimus, reikalingus tiems neatitikimas ištaisyti;
• raštu kreiptis į rajono savivaldybės administraciją, reikalaujant sustabdyti statybos
darbus, ir apie tai įrašyti statybos darbų žurnale, jei:
statomas statinys neatitinka statybos leidime nurodytų statinio ploto ir tūrio matmenų
bei statinio paskirties reikalavimų;
91
nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto
sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir
paskirties dokumentų reikalavimus;
paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių iškilo statinio avarijos grėsmė;
• tikrinti, ar surašyti paslėptų statybos konstrukcijų ir paslėptų statybos darbų priėmimo,
statinio inžinerinių sistemų, technologinių inžinerinių sistemų išbandymo aktai;
• dalyvauti komisijoje pripažįstant statinį tinkamu naudoti ir kartu su kitais komisijos
nariais pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, jei pastatytas statinys atitinka statinio
projektą.
2. Projektų ekspertizė. Iš tiekėjų bus reikalaujama pateikti galiojantį atestatą, suteikiantį
teisę atlikti statinio projekto ekspertizę. Techninių projektų ekspertizė turės būti atlikta
vadovaujantis statybos techniniame reglamente STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir
statinio ekspertizė“ nurodytais reikalavimais, LR Statybos įstatymu, teritorijų planavimo įstatymu,
STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“, kitų statybos teisės aktų, standartų, statybos ir
specialiųjų privalomųjų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais.
3. Statybos, remonto darbai. Projektų statybos ir rekonstrukcijos darbai bus pradedami tik
po to, kai statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka gaus ir, tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi
rangos būdu, perduos rangovui šiuos dokumentus:
• statybos leidimą;
• nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą (jei pagal rangos sutartį jį rengia
statytojas (užsakovas)) ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų
projektą. Darbo projektas gali būti pateiktas kaip vientisas dokumentas arba atskirais sprendiniais
skirtingu laiku pagal statytojo (užsakovo), projektuotojo ir rangovo suderintą kalendorinį grafiką;
• statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą (kai rangovas ją priėmė) su nustatytais priedais
(tarp jų turi būti iki akto pasirašymo dienos statytojo (užsakovo) atliktų paruošiamųjų darbų
įvykdymo dokumentai, kuriuose būtina nurodyti atliktų darbų trūkumus, jei jų yra);
• statinių architektūrinius reikalavimus;
• statybos darbų žurnalą.
Statybos, rekonstrukcijos darbų pradžia bus laikoma į statybos darbų žurnalą įrašyta diena,
kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos
darbus. Statinio ar jo dalies statybos darbų pabaiga bus laikoma diena, kai bus užbaigti visi statinio
projekte numatyti statybos darbai, o statinio ar jo dalies statybos pabaiga – diena, kai statinys ar jo
dalis nustatyta tvarka pripažįstamas tinkamu naudoti.
4. Techninė priežiūra. Projektų rekonstrukcijos, įrengimo darbų įgyvendinimo techninė
priežiūra bus atliekama vadovaujantis STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“.
Statinio statybos techninė priežiūra yra nuo statinio statybos pradžios iki statinio pripažinimo
tinkamu naudoti statytojo organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – prižiūrėti, ar
statinys statomas pagal statinio projektą, taip pat statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma
rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų,
normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Statinio statybos techninė
92
priežiūra yra privaloma nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių bei statinio nuosavybės formų,
išskyrus I grupės nesudėtingus statinius.
Statytojas (užsakovas) techninei priežiūrai atlikti, LR Viešųjų pirkimų įstatymo numatytu
būdu, samdys statinio statybos techninį prižiūrėtoją – juridinį asmenį, sudarant su juo techninės
priežiūros sutartį. Bendrosios statinio statybos techninės priežiūros rangovas, su kuriuo statytojas
sudarys techninės priežiūros sutartį, privalės sudaryti darbo sutartį su jo parinktu atestuotu
statinio statybos techniniu prižiūrėtoju, t. y. bendrosios statinio statybos techninės priežiūros
vadovu.
Atstovaudamas statytojui statinio statybos techninis prižiūrėtojas vadovaus konkretaus
statinio statybos techninei priežiūrai, atliks statinio statybos bendrųjų statybos darbų bendrosios
techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuos specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą,
jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsakys už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Statinio
statybos techninis prižiūrėtojas privalės:
• prižiūrėti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą;
• tikrinti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų
naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių
dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat
jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai;
• tikrinti atliktų statybos darbų kokybę bei mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie
atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;
• tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti
išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas,
įrenginius, konstrukcijas;
• kartu su rangovu rengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus ir dalyvauti
procese statinį pripažįstant tinkamu naudoti.
5. Pagalbinės ir privalomos projekto veiklos. Nustatant tiekėjų atrankos kriterijus
pagalbinėms ir privalomoms projekto veikloms, bus reikalaujama turėti patirties, dalyvaujant ES
struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose, jų administravime, viešinime, ir turėti
auditoriaus sertifikatus, leidžiančius atlikti tam tikras paslaugas.
Projektų viešinimo veikla bus skirta pristatyti vykdomą projektą, jo veiklas, projekto
teikiamą naudą, gerąją patirtį ir rezultatus tikslinėms grupėms ir visuomenei, pabrėžiant, kad
projektas yra finansuojamas iš ES fondų.
Viešinant projektą galima visuomenės informavimo priemonėse išplatinti informacinius
pranešimus, o rangos darbų vietose pastatyti informacinius stendus, kurie atlikus rekonstrukcijos
darbus, būtų pakeisti į nuolatinius aiškinamuosius stendus.
Informaciniuose stenduose nurodomas projekto pavadinimas ir pateikiamas ES struktūrinės
paramos ženklas su fondo, iš kurio yra skiriamos lėšos projektui įgyvendinti, ženklu. ES
struktūrinės paramos ženklas turi užimti ne mažiau nei 25,0 proc. informacinio stendo ploto.
Stende nurodomas darbų rangovas ir darbus prižiūrinti įstaiga, projekto darbų pradžios ir
planuojamos pabaigos datos.
93
Aiškinamuosiuose stenduose nurodomas projekto pavadinimas, pateikiamas ES
struktūrinės paramos ženklas su fondo, iš kurio yra skiriamos lėšos projektui įgyvendinti, ženklu.
ES struktūrinės paramos ženklas turi užimti ne mažiau nei 25,0 proc. informacinio stendo ploto.
Aiškinamasis stendas turi būti pastatytas projektui baigiantis ir privalo stovėti ne mažiau nei 5
metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos.
Už prekių, paslaugų ir darbų kokybę bus atsakingas kiekvienas tiekėjas. Visi tiekėjų
veiksmai, galintys įtakoti projekto eigą ar rezultatus, bus suderinami su perkančiąja organizacija.
Paslaugų tiekėjai, bendraudami su perkančiąja organizacija, paskirs atsakingus asmenis, kurie bus
atsakingi už darbų organizavimą.
Projekto koordinavimui Šiaulių rajono savivaldybė skirs savo specialistus, kurie bus
atsakingi už projekto administracinio personalo, partnerių, tiekėjų, įgyvendinančios institucijos ir
suinteresuotų grupių komunikacijos proceso valdymą.
Paslaugų kokybę padės užtikrinti prekių, paslaugų, darbų atlikimo sutartys, kuriose bus
numatytos visų šalių teisės, pareigos, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą arba
netinkamą jų vykdymą.
4.5. Projektų įgyvendinimo procesų valdymas
Valdant projektą būtina nustatyti laiko ir išteklių ribas, skrupulingai planuoti ir griežtai
laikytis išteklių naudojimo ir projekto įgyvendinimo grafiko. Taigi, projekto valdymas – atsakingas,
laikui imlus ir kruopštumo reikalaujantis darbas. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros projektams
įgyvendinti bus formuojamos projektų valdymo komandos, kurių funkcijos bus:
užtikrinti sėkmingą ir tinkamą projekto vykdymą;
vertinti projekto rezultatus ir skatinti jų sklaidą;
vertinti lėšų panaudojimo tikslingumą;
vertinti projekto ataskaitas;
kontroliuoti projektą administruojantį ir vykdantį personalą.
Projekto valdymo komanda susidės iš projekto vadovo ir projekto finansininko bei, esant
poreikiui, projekto koordinatoriaus. Projektus valdys kompetentingi projektų pareiškėjo – Šiaulių
rajono savivaldybės administracijos – darbuotojai. Kiekvieno kompleksinės plėtros projekto
įgyvendinimo valdymui bus formuojamos atskiros valdymo komandos, sudarytos iš atitinkamų
skyrių darbuotojų.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos kiekvieno projekto valdymo komandos nario
funkcijos ir atsakomybės.
28 lentelė. Projekto valdymo komandos narių funkcijos ir atsakomybės
Pareigos Funkcijos ir atsakomybės
Projekto vadovas
Projekto vykdymo stebėjimas, bendravimas su atitinkamomis institucijomis, reikiamos informacijos teikimas, projekto vykdytojų darbo kontrolė, ataskaitų rengimas. Taip pat atstovavimas projekto vykdytojo organizacijai ir pačiam projektui, laiko ir išteklių naudojimo planavimas, projekto komandos ir
94
Pareigos Funkcijos ir atsakomybės
rangovų darbų organizavimas ir koordinavimas, projekto komandos, pasiektų rezultatų vertinimas, atsiskaitymas už projekto įgyvendinimo eigą, pasiektus rezultatus. Atsakomybė – projekto eiga ir kokybė.
Projekto finansininkas
Projekto finansinės apskaitos tvarkymas, apskaitos duomenų ir dokumentų atitikimas buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitų teisės aktų reikalavimams, projekto išlaidų deklaracijų ir kitų su projekto įgyvendinimu susijusių finansinių dokumentų rengimas, informacijos ir pasiūlymų dėl projekto įgyvendinimo teikimas projekto vadovui, atsiskaitymų, apskaitos ir pan., su projekto įgyvendinimu susijusių ataskaitų ir kitų reikalingų dokumentų rengimas ir pasirašymas bei kitos funkcijos. Atsakomybė – tinkamas projekto finansų panaudojimas ir atskaitomybė.
Projekto koordinatorius
Projekto vadovo pavedimų, susijusių su projekto įgyvendinimu, vykdymas, informacijos ir dokumentų rinkimas, rengimas ir teikimas turinčioms teisę gauti tokią informaciją institucijoms ir asmenims, projekto įgyvendinimo ataskaitų ir kitų su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų parengimas, projekto įgyvendinimo tarpinių ir galutinių ataskaitų teikimas vidaus auditą atliekančioms institucijoms, kitų projekto vadovo pavestų, su projekto įgyvendinimu susijusių, užduočių vykdymas. Projekto koordinatorius atsako už tinkamą projekto veiklų koordinavimą ir laiku bei kokybiškai įvykdytas projekto vadovo pavestas užduotis.
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
Sudėtingų projektų valdymo metu į projektų procesų valdymą galima įtraukti šiuos
specialistus:
rangos darbų priežiūros specialistas, kuris būtų atsakingas už rangos darbų vykdymo
organizavimą, priežiūrą, kontrolę, darbų atlikimo laiko planavimą, kokybės užtikrinimą ir
pan.;
tvarkaraščio ir planų stebėtojas, kuris būtų atsakingas už planų įvykdymo stebėjimą,
priežasčių, dėl kurių neįvykdomi užsibrėžti dienos planai, fiksavimą, kitos panašios
informacijos rinkimą ir perdavimą vadovui;
trukmės ir biudžeto priežiūros specialistas. Šis specialistas atsakingas už projektų lėšų
panaudojimą, vadovo informavimą apie per dideles išlaidas ir pasiūlymų teikimą, kad
ateityje nebūtų tokių nenumatytų viršijimų. Tačiau, jei biudžetas neišvengiamai
viršijamas, specialistas turi pateikti informaciją, kodėl išnaudota daugiau lėšų, negu buvo
planuota;
kiti specialistai.
95
V. RIZIKOS ĮVERTINIMAS
5.1. Rizikos analizė
Kiekvienas ateityje realizuojamas projektas susiduria su išorinės aplinkos neapibrėžtumo
sąlygojama rizika. Taigi, šiame skyriuje rizikoms įtaką darantys veiksniai sugrupuojami į
homogenines grupes. Projekto rizikos išskirtos įvertinus projekto veiklų ir jų įgyvendinimo
specifiškumą. Galimos šios projekto rizikų grupės:
statybos rizikų grupė;
tinkamumo rizikų grupė;
paklausos rizikų grupė;
makroekonominių rizikų grupė;
projekto tęstinumo rizikų grupė.
Statybos rizikų grupė. Šios grupės rizikos būdingos projektams, kurių įgyvendinimo metu
bus vykdomi rekonstrukcijos, remonto, rekreacinių zonų, pėsčiųjų ir dviračių takų, apšvietimo ir kiti
įrengimo darbai. Statybos rizikomis vadintini veiksniai, darantys neigiamą poveikį statybos trukmei,
sąnaudoms bei kokybei. Vertinant pinigų srautais, šios grupės rizikos turi tiesioginę įtaką
įgyvendinamo projekto investicijų į statybos ir rekonstrukcijos darbus išlaidoms. Šią rizikų grupę ir
jų galimą poveikį reikia detaliai išnagrinėti, kadangi, esant žymiems investicijų išlaidų nuokrypiams,
projekto finansiniam gyvybingumui gali iškilti grėsmė. Šioje rizikų grupėje vertinamos projektavimo
klaidos, galimi vėlavimai atlikti numatytus darbus, atliktų darbų neatitikimai normatyviniams
reikalavimams ir standartams, techninės specifikacijos netikslumai ir projektinės dokumentacijos
neatitikimas projekto tikslams, naujų technologijų atsiradimas, vėlavimai išduoti statybos leidimus
ir pan.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos šios rizikų grupės rizikos ir jų valdymo priemonės.
29 lentelė. Statybos rizikų grupė ir jos valdymo priemonės
Rizika Rizikos aprašymas Rizikos valdymo priemonės Rizikos
įvertinimas
Projektavimo klaidos
Techniniuose projektuose pasitaiko klaidų, kurios gali būti pastebėtos tik projekto įgyvendinimo metu. Klaidų įtaka projekto įgyvendinimui skiriasi priklausomai nuo projekto įgyvendinimo etapo, kuriame jos pastebėtos. Įsibėgėjus rekonstrukcijai, remontui, statybai pastebėtos klaidos gali sutrukdyti vykdyti tolimesnius darbus. Tuo tarpu, jei projekto klaidos
Kokybiškai parengtos projektavimo užduotys ir statinių projektai. Aukšta projektuotojų kvalifikacija. Profesionali statinių projektų ekspertizė reikiamu laiku. Statinių projektai pataisyti pagal statytojo (užsakovo) pastabas, projektų ekspertizės aktų privalomas pastabas, tai pat projektus tikrinusių institucijų,
TIKIMYBĖ: maža POVEIKIS: didelis
96
Rizika Rizikos aprašymas Rizikos valdymo priemonės Rizikos
įvertinimas
pastebimos tik projekto įgyvendinimo pabaigoje, sukurtos infrastruktūros projektas gali būti netinkamumas naudojimui.
subjektų (jų padalinių) pastabas.
Vėlavimas atlikti statybos
darbus
Pagrindinės vėlavimo atlikti statybos darbus laiku priežastys skirstomos į išorines ir vidines. Išorinėms priežastims priskiriama neigiama sezoniškumo įtaka, neatlikti ar neatsakingai, nekokybiškai atlikti parengiamieji darbai ir pan. Vidinėmis vėlavimo priežastimis laikoma nepakankama rangovo kompetencija, rangovo turimos patirties įgyvendinant tokio pobūdžio projektus trūkumas, priimtų techninių sprendimų sudėtingumas ir pan.
Viešųjų pirkimų konkursų metu atrenkami pirkimų dokumentacijoje pateiktus reikalavimus atitinkantys rangovai. Rangos sutartyse su viešųjų pirkimų laimėtojais numatytos sankcijos už vėlavimą. Iki darbų pradžios gauti visi reikalingi leidimai ir sutvarkyti visi aktualūs dokumentai. Paskirtas kompetentingas projekto valdymo komandos personalas.
TIKIMYBĖ: didelė POVEIKIS: didelis
Statybos darbų sąnaudų
padidėjimas
Viešųjų rangos darbų pirkimo vykdymo metu gali būti pasiūlyta didesnė rangos darbų kaina, nei nustatyta sudarant investicijų projekto biudžetą. Tai gali nutikti nepakankamai įvertinus konkurencingumą, pernelyg optimistiškai įvertinus projekto įgyvendinamumą, nepakankamai įvertinus esamą rinką. Statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų sąnaudos taip pat gali padidėti ir darbų eigoje, nusprendus keisti esamus projektinius sprendinius ar taikomas technologijas.
Išsamus rinkos pasiūlos ir paklausos įvertinimas. Racionaliausių techninių sprendimų numatymas rengiant techninį projektą. Bendros rangos darbų sutarties kainos sudarymas. Tinkama rangos darbų sutarties vykdymo kontrolė. Rangos sutartyje aiškiai apibrėžtos užsakovo rezervo panaudojimo galimybės.
TIKIMYBĖ: vidutinė
POVEIKIS: didelis
Techninės specifikacijos netikslumai ar
Ši rizika atsiranda, kai vykdoma veikla neatitinka numatytų projekto
Rizika Rizikos aprašymas Rizikos valdymo priemonės Rizikos
įvertinimas
projektinės dokumentacijos
neatitikimas projekto tikslams
prioritetų, tikslų ir uždavinių. Šiuo atveju, rengiant techninį projektą, nepakankamai atsižvelgiama į teisinius, teritorijų planavimo ir kitus apribojimus.
Projekto administravimo komandoje numatytas inžinieriųs kompetencijas turintis personalas.
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
Tinkamumo rizikų grupė. Šios grupės rizikos tiesiogiai susijusios su projekte numatytų
viešųjų paslaugų apimtimi, kokybe ar kitais privalomais reikalavimais, taip pat su viešųjų paslaugų
teikimo sąnaudomis. Tinkamumo rizikų grupei priskiriamos rizikos gali būti susijusios su
nepakankamai projektą atitinkančia sukurta viešąja infrastruktūra.
30 lentelėje pateikiamos šios rizikų grupės rizikos ir jų valdymo priemonės.
30 lentelė. Tinkamumo rizikų grupė ir jos valdymo priemonės
Rizika Rizikos aprašymas Rizikos valdymo priemonės Rizikos
įvertinimas
Negebėjimas teikti projekte
numatytos apimties
paslaugas
Projekto įgyvendinimo metu gali būti sukurta poreikių neatitinkanti ar nepakankamai atitinkanti viešoji infrastruktūra, kurią numatoma sukurti, rekonstruoti, modernizuoti ir pan. Pavyzdžiui suplanuota, kad vienu metu bibliotekos skaitykloje galės lankytis 40 skaitytojų, tačiau patalpa suprojektuota taip, kad joje vienu metu galima įrengti ne daugiau kaip 30 vietų skaitytojams.
Išsamus planuojamų teikti viešųjų paslaugų ir viešosios infrastruktūros tinkamumo paslaugoms teikti ar tikslinių grupių poreikiams įgyvendinti įvertinimas.
TIKIMYBĖ: maža POVEIKIS: vidutinis
Negebėjimas teikti projekte
numatytas paslaugas ar
sukurti numatytą
viešąją infrastruktūrą
Teikiamų viešųjų paslaugų kokybei įtakos turi infrastruktūros tinkamumas paslaugoms teikti. Todėl, planuojant viešųjų paslaugų teikimo bei viešosios infrastruktūros įrengimo procesus, turi būti konsultuojamasi su atitinkamą veiklą organizuojančiais ir
Iš anksto apibrėžiami teikiamų paslaugų kokybės reikalavimai ir infrastruktūra formuojama atsižvelgiant į šiuos nustatytus reikalavimus. Konsultavimasis su specialistais, profesionalais planuojamos infrastruktūros įrengimo ir teikiamų paslaugų teikimo klausimais.
TIKIMYBĖ: maža POVEIKIS: didelis
98
Rizika Rizikos aprašymas Rizikos valdymo priemonės Rizikos
įvertinimas
vykdančiais asmenims. Tokie veiksmai užtikrintų reikalingą viešųjų paslaugų ir viešosios infrastruktūros kokybę.
Teikiamų paslaugų ir
sukurtos viešosios
infrastruktūros neatitikimas saugumo ar
kitiems privalomiems reikalavimams
Rizika dažnai pasireiškia ne iš karto pradėjus eksploatuoti sukurtą viešąją infrastruktūrą, bet per projekto ataskaitinį laikotarpį.
Sukurtos viešosios infrastruktūros naudotojams taikomi griežti reikalavimai laikytis sukurtam turtui keliamų priežiūros, higienos, priešgaisrinės saugos, sanitarinių reikalavimų ir kitų su turto eksploatavimu susijusių taisyklių. Sukurtos viešosios infrastruktūros valdytojų įsipareigojimas vykdyti nuolatinę sukurtos infrastruktūros priežiūrą. Atsiradus trūkumams, gedimams nedelsiant užtikrinti jų šalinimą.
TIKIMYBĖ: vidutinė
POVEIKIS: didelis
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
Paklausos rizikų grupė. Šios grupės rizikoms įtaką darantys veiksniai dažniausiai iškyla
pasikeitus projekte numatytam sukurtos viešosios infrastruktūros naudotojų skaičiui,
konkurencijai, senstant technologijoms.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos šios rizikų grupės rizikos ir jų valdymo priemonės.
31 lentelė. Paklausos rizikų grupė ir jos valdymo priemonės
Rizika Rizikos aprašymas Rizikos valdymo priemonės Rizikos
įvertinimas
Sukurtos viešosios
infrastruktūros paslaugų vartotojų skaičiaus kitimas
Ši rizika reiškia, kad realus sukurtos viešosios infrastruktūros vartotojų skaičius gali skirtis nuo anksčiau planuoto skaičiaus. Vadinasi, projektu sukuriama socialinė ekonominė nauda būtų mažesnė, nei planuota prieš projekto įgyvendinimą.
Rengiant galimybių studiją, identifikuojant tikslines teritorijas bei konkrečius objektus, būtina išanalizuoti ir įvertinti vietos gyventojų poreikius, galimą jų naudojimosi sukurta infrastruktūra ir paslaugomis aktyvumą.
TIKIMYBĖ: vidutinė
POVEIKIS: didelis
Konkurencija Nagrinėjama rizika reiškia, kad įgyvendinus projektą gali
Visa numatoma sukurti infrastruktūra ar
TIKIMYBĖ: maža POVEIKIS: vidutinis
99
Rizika Rizikos aprašymas Rizikos valdymo priemonės Rizikos
įvertinimas
išaugti analogiškų paslaugų teikėjų, analogiškos infrastruktūros skaičius, todėl, nors ir mažai, bet tikėtina, kad paslaugų teikėjai ir viešosios infrastruktūros valdytojai susidurs su konkurencija.
planuojamos teikti paslaugos bus viešos, t. y. neatlygintinai prieinamos visiems norintiems. Todėl didėtų pranašumas prieš naujus analogiškos komercinės veiklos vykdytojus.
Technologijų senėjimas
Technologijų senėjimo rizika pasireiškia tuomet, kai investuojama į technologiškai pasenusią, nebeaktualią įrangą ar infrastruktūrą. Šios pasenusios technologijos neužtikrins pageidaujamų pasiekti rezultatų įgyvendinus projektą.
Kritiškai įvertinamas technologijų naujumas ir jų įtaka numatomoms teikti viešosioms paslaugoms ar planuojamai sukurti viešajai infrastruktūrai.
TIKIMYBĖ: maža POVEIKIS: didelis
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
Makroekonominių rizikų grupė. Šios grupės rizikos daro tiesioginę įtaką veiklos išlaidoms,
darbo užmokesčio išlaidoms, elektros ir šildymo išlaidų pokyčiams. Šios grupės rizikoms darantys
įtaką veiksniai dažniausiai yra susiję su infliacijos augimu, vidutinio atlyginimo dydžio augimu,
energijos kainos kitimu ir kainų reguliavimu.
Makroekonominių rizikų grupės rizikos ir jų valdymo priemonės pateikiamos 32 lentelėje.
100
32 lentelė. Makroekonominių rizikų grupė ir jos valdymo priemonės
Rizika Rizikos aprašymas Rizikos valdymo priemonės Rizikos
įvertinimas
Infliacijos augimas
Infliacija – makroekonominis reiškinys, todėl šios rizikos pasireiškimas dažniausiai visiškai nesusijęs su įgyvendinamo projekto veiklomis. Infliacijos pasireiškimas per projekto ataskaitinį laikotarpį didžiausią reikšmę gali turėti projekto veiklų sąnaudoms. Neigiamą poveikį projekto finansavimui gali turėti infliacijos nulemta žala valstybės ar savivaldybės biudžetui, kurių pusiausvyrai sutrikus planuotas finansavimo lygis gali būti neužtikrintas.
Projekto įgyvendinimui investicijos planuojamos įvertinant ne tik esamą, bet ir prognozuojamą infliacijos lygį. Rengiant projekto veiklų išlaidų bei finansavimo prognozes, remiamasi Lietuvos banko prognozėmis, nustatančiomis infliacijos lygį.
TIKIMYBĖ: maža POVEIKIS: didelis
Energijos kainos kitimas
Nagrinėjama rizika gali pasireikšti tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesioginė rizika dažniausiai matyti projektuose, kurių įgyvendinimui reikalingos didelės lėšos energijos išlaidoms. Tikėtina, kad tiesioginė rizika gali daryti minimalią neigiamą įtaką šio projekto įgyvenimui. Netiesiogiai energijos kainų kitimas gali sukelti projekto metu sukurtos infrastruktūros eksploatacijos pokyčius.
Projekto įgyvendinimo metu įvertinamas energijos išteklių poreikis.
TIKIMYBĖ: didelė POVEIKIS: vidutinis
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
Projekto tęstinumo rizikų grupė. Šioje rizikų grupėje vertinama, ar projekto rezultatus bus
galima naudoti
Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos projekto tęstinumo rizikų grupės rizikos ir jų
valdymo priemonės.
101
33 lentelė. Projekto tęstinumo rizikų grupė ir jos valdymo priemonės
Rizika Rizikos aprašymas Rizikos valdymo priemonės Rizikos
įvertinimas
Sukurtų projekto rezultatų tinkamas
naudojimas
Projekto rezultatai privalo būti naudojami pagal paskirtį visą projekto ataskaitinį laikotarpį. Minimalus projekto rezultatų tinkamo naudojimo laikotarpis – metų skaičius, per kurį projekto sukuriama socialinė ekonominė nauda padengia projekto investicijas ir veiklos išlaidas.
Projekto metu sukurtos viešosios infrastruktūros valdytojo kompetentingi asmenys vykdys nuolatinę sukurtos infrastruktūros priežiūrą, užtikrins jos naudojimą pagal paskirtį.
TIKIMYBĖ: maža POVEIKIS: vidutinis
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
Kitos rizikos. Šioms rizikoms priskiriamos nenugalimos jėgos (force majeure) rizika ir ginčų
sprendimo rizika.
34 lentelėje pateikiamos kitos rizikos ir jų valdymo priemonės.
34 lentelė. Kitos rizikos ir jų valdymo priemonės
Rizika Rizikos aprašymas Rizikos valdymo priemonės Rizikos
įvertinimas
Nenugalimos jėgos (force
majeure) rizika
Ši rizika gali kilti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (pvz., gaisro, potvynio, streiko, stichinės nelaimės ir pan.). Ši rizika yra visiškai neapibrėžta ir gali kilti bet kada.
Sutartyse apibrėžtos rangos darbų vykdytojų, paslaugų ir įrangos tiekėjų atsakomybės, susijusios su šios rizikos pasireiškimu, įvardinant atvejus ir aplinkybes, kai šalys gali būti atleidžiamos nuo atsakomybės, pasireiškus šiai rizikai. Tokiu būdu bus išvengiama situacijų, kai tiekėjai ir rangovai gali manipuliuoti nenugalimos jėgos aplinkybėmis, siekdami išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
TIKIMYBĖ: maža POVEIKIS: didelis
Ginčų sprendimo
rizika
Projekto įgyvendinimo metu gali kilti ginčai su darbų vykdytojais ir paslaugų teikėjais.
Visi ginčais tarp šalių sprendžiami tarpusavio konsultacijų ir derybų būdu, vadovaujantis gera valia ir remiantis sutarčių nuostatomis, kuriose
TIKIMYBĖ: vidutinė
POVEIKIS: didelis
102
Rizika Rizikos aprašymas Rizikos valdymo priemonės Rizikos
įvertinimas
numatyta šalių atsakomybė. Nepavykus pasiekti susitarimo, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
5.2. Jautrumo įvertinimas
Projekto jautrumo analizės rezultatai pateikiami 35-36 lentelėse. Raudona spalva lentelėse
pažymėti neigiami kintamųjų pokyčiai.
Projekto jautrumo analizės lentelėje pateikiami skaičiavimai parodo, kaip keičiantis vienam
kintamajam keičiasi pagrindiniai projekto finansinės analizės rodikliai. Jautrumo analizė bus
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
36 lentelė. Projekto jautrumo analizės rezultatai
Kintamųjų priskyrimas kritiniams
Rodiklis kritinio kintamojo įvertinimui
FGDV(I) Kritinis kintamasis
Projekto ataskaitinis laikotarpis + Taip Finansinė diskonto norma Socialinė diskonto norma A.1. (Žemė) A.2. (Nekilnojamasis turtas) A.3. (Statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai) + Taip A.4. (Įranga, įrenginiai ir kitas turtas) A.5. (Paslaugos) A.6. (Projekto administravimas ir vykdymas) A.7. (Reinvesticijos) B. (Išlaidos pasirengimo veikloms) C. (Apyvartinio kapitalo pokytis) E. (Investicijų likutinė vertė) F.1. (Prekių pardavimo pajamos) F.2. (Paslaugų suteikimo pajamos)
104
Kintamųjų priskyrimas kritiniams
Rodiklis kritinio kintamojo įvertinimui
F.3. (Finansinės ir investicinės veiklos pajamos) F.4. (Kitos pajamos) G.1. (Veiklos išlaidos) G.3. (Kitos išlaidos)
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
Kritiniais kintamaisiais vadinami tie kintamieji, kurių reikšmėms padidėjus ar sumažėjus 1,0 proc., finansinių rodiklių reikšmės pakinta daugiau kaip 1,0 proc. Kritiniams kintamiesiems didėjant ar mažėjant, gerokai kinta ir finansinių rodiklių reikšmės. Įgyvendinant šį projektą, identifikuoti 2 kritiniai kintamieji: rangos darbai ir projekto ataskaitinis laikotarpis. Rangos darbų išlaidų arba projekto ataskaitinio laikotarpio pokyčiai turės didžiausią įtaką visų nagrinėjamų rodiklių reikšmėms ir daugiausiai veiks projekto rezultatyvumą.
105
PAGRINDINĖS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros 2014-2020 metams galimybių studija yra viena iš
dešimties bandomųjų (pavyzdinių) studijų, kurios pagrindu ateityje būtų galima rengti
savivaldybių centrų ir kitų miestų, kuriuose gyvena nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų,
viešosios infrastruktūros atnaujinimo projektus, siekiant gauti 2014-2020 metų Europos
Sąjungos struktūrinę paramą.
2. Atlikta Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros analizė parodė, kad dauguma Kuršėnų
miesto viešosios infrastruktūros objektų, verslo, prekybos ir paslaugų įstaigų
koncentruojasi centrinėje miesto dalyje, todėl daroma prielaida, jog miesto centras
pritraukia daug lankytojų, jį lengva pasiekti, šioje teritorijoje išvystytas susisiekimo
tinklas. Nemaža dalis objektų sutelkta Daugėlių ir Pavenčių mikrorajonuose. Apžvalga
taip pat atskleidė rekreacinių, reprezentacinių erdvių plėtros, sporto infrastruktūros
vystymo potencialą. Pastebimas gyvenamosios ir verslo aplinkos gerėjimas, sietinas su
tęstine susisiekimo infrastruktūros plėtra, esamos viešosios infrastruktūros atnaujinimu,
modernizavimu.
3. Poreikių analizės metu identifikuotos šios Kuršėnų miesto kompleksinės plėtros
- nauda miestui, regionui pritraukus verslo investicijas ir lėšas.
Įgyvendinus projektą pagerės Kuršėnų miesto gyvenamoji ir investicinė aplinka, bus
suformuotas patrauklus miesto veidas, sukurtos rekreacinės ir laisvalaikio
praleidimo zonos vietos gyventojams ir miesto svečiams.
9. Projekto metu numatomos vykdyti investicijos gerins gyvenimo kokybės rodiklį Kuršėnų
mieste, kuris priskiriamas mažesnių miestų teritorijai Lietuvoje. Siekiant įvertinti
gyvenimo kokybės pasikeitimą Kuršėnų mieste, rekomenduojama prieš pradedant
vykdyti projektą ir jį pabaigus (pokyčių įvertinimas po investicijų) atlikti vietos gyventojų
apklausas.
10. Siekiant įgyvendinti projektą „Pastato, esančio Vilniaus g. 3, konversija, įrengiant Šiaulių
rajono viešąją biblioteką, ir jo prieigų sutvarkymas“ būtina sutvarkyti visus dokumentus
reikalingus rekonstrukcijai atlikti.
108
PRIEDAI
1 priedas. Kuršėnų mieste numatytos įgyvendinti strateginio plėtros plano priemonės
Eil.
Nr. Priemonės/ veiksmo pavadinimas
Numatytas įgyvendinimo laikotarpis (jei
taikoma)
1 Viso miesto plėtrai svarbūs projektai
1.1
Šiaulių rajono švietimo centro pastato
Kuršėnuose, esančio Dambrausko g. 15,
modernizavimas
2011-2013
1.2 Kultūros centro ir jo filialų infrastruktūros
atnaujinimas ir plėtra 2011-2017
1.3 Viešosios bibliotekos ir jos filialų
infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra 2011-2017
1.4 Rajono muziejų infrastruktūros atnaujinimas ir
plėtra 2011-2017
1.5
Seniūnijų pastatų, įrengiant įvažas
neįgaliesiems, pritaikymas neįgaliųjų
poreikiams
2011-2017
1.6 VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto
asmenims“ įkūrimas 2011
1.7 Sporto salių ir aikštynų infrastruktūros
atnaujinimas ir plėtra 2011-2017
1.8
VšĮ Kuršėnų ligoninės pastatų renovacija,
vidaus patalpų remontas, medicininės įrangos
ir automobilių parko atnaujinimas
2011-2013
1.9
Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros
centro pastatų renovacija, vidaus patalpų
remontas
2011-2013
1.10 Rajono sveikatos priežiūros įstaigų
modernizavimas
2011-2017
1.11 Pramoninių zonų plėtra 2015-2017
1.12 Kuršėnų dvaro, oficinos, parko sutvarkymas ir
pritaikymas viešojo turizmo poreikiams 2011-2017
1.13 Šiaulių rajono Kuršėnų miesto, miestelių ir
kaimų gatvių infrastruktūros gerinimas 2011-2017
1.14
Gyvenamosios ir bendruomeninės
infrastruktūros gerinimas (kaimų ir miestelių
bei Kuršėnų miesto viešųjų erdvių
infrastruktūra)
2011-2017
109
Eil.
Nr. Priemonės/ veiksmo pavadinimas
Numatytas įgyvendinimo laikotarpis (jei
taikoma)
1.15
Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų
(gyvenamoji aplinka) aplinkos gerinimas,
sutvarkant apšvietimą, šaligatvius, aikšteles,
pėsčiųjų ir dviračių takus, privažiuojamuosius
kelius
2011-2017
1.16
Esamų viešųjų pastatų modernizavimas ir pritaikymas kuriamam smulkiajam verslui (amatams), bendruomenės poreikiams ir (ar) socialinėms paslaugoms
2011-2017
1.17 Viešosios, bendruomeninės, poilsio, laisvalaikio, kultūros infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra
2011-2017
1.18 Viešosios, bendruomeninės sporto infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra
2011-2017
1.19 Savivaldybei priklausančių pastatų modernizavimas ir plėtra
2011-2017
2 Smulkesni (vietiniai) miesto plėtros projektai
2.1 Rajono katilinių, panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius bei mažinant aplinkos taršą ir šiluminės energijos kainą, rekonstrukcija
2011-2017
2.2 Šiaulių rajono Kuršėnų miesto ir miestelių lietaus kanalizacijos tinklų įrengimas
2011-2017
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
110
2 priedas. Kuršėnų miesto viešosios infrastruktūros objektai
Objektas Adresas
Kultūros įstaigos
Šiaulių rajono kultūros centras Ventos g. 11a, Kuršėnai
Kuršėnų miesto viešoji biblioteka Ventos g. 11a, Kuršėnai
Kuršėnų bibliotekos vaikų literatūros skyrius Vilniaus g. 15-1, Kuršėnai
Kuršėnų kalendorių muziejus Ventos g. 11a, Kuršėnai
Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinės mokyklos muziejus Kapų g. 9, Kuršėnai Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras Ventos g. 7, Kuršėnai
Maldos namai
Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Vydūno g. 2, Kuršėnai
Švietimo įstaigos
Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija V. Kudirkos g. 33, Kuršėnai
Kuršėnų Daugėlių pagrindinė mokykla Daugėlių g. 86, Kuršėnai
Kuršėnų Stasio Anglickio mokykla Kapų g. 9, Kuršėnai
Kuršėnų Pavenčių mokykla Ventos g. 17, Kuršėnai
Daugėlių lopšelis-darželis Liepų al. 3, Kuršėnai
Kuršėnų lopšelis-darželis „Eglutė“ V. Kudirkos g. 28, Kuršėnai
Kuršėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“ Vydūno g. 9, Kuršėnai
Kuršėnų lopšelis-darželis „Buratinas“ Daugėlių g. 74, Kuršėnai
Kuršėnų meno mokykla Stadiono g. 16, Kuršėnai
Kuršėnų sporto mokykla Liepų a. 11, Kuršėnai
Kuršėnų kūrybos namai Ventos g. 114, Kuršėnai
Šiaulių rajono savivaldybės švietimo centras J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai
Šiaulių rajono pedagoginė psichologinė tarnyba Dambrausko g. 17, Kuršėnai
Sporto centrai, įstaigos ir sporto infrastruktūra
Kuršėnų Kyokuyshin karatė klubas „DAO“ Liepų a. 11, Kuršėnai
Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos sporto klubas „Savi“ V. Kudirkos g. 33, Kuršėnai
Kuršėnų miesto jėgos sporto šakų klubas „Žėrutis“ J. Janonio g. 3-10, Kuršėnai
Kuršėnų miesto sveikuolių bendruomenė „Aušra“ Vydūno g. 16b, Kuršėnai
Kuršėnų mokinių sporto klubas „Flamingas“ Daugėlių g. 86, Kuršėnai
Kuršėnų mokinių sporto klubas „Mustangas“ Kapų g. 9, Kuršėnai Kuršėnų politechnikos mokyklos krepšinio klubas „Politechnika“ Daugėlių g. 17, Kuršėnai
Sporto klubas „CERERA LT“ Vilniaus g. 58, Kuršėnai
Sporto klubas „Dvikova“ V. Kudirkos g. 30-21, Kuršėnai
Sporto klubas „Kristalas“ Luokės g. 1, Kuršėnai
Sporto klubas „Kuršėnai“ Ąžuolų g. 5, Kuršėnai
Sporto klubas „Kuršėnų senukai“ Donelaičio g. 35, Kuršėnai
Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos sporto klubas „Atgaiva“ Užmiesčio g. 1-212, Kuršėnai
Daugėlių pagrindinės mokyklos stadionas Daugėlių g. 86, Kuršėnai
Sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigos
111
Objektas Adresas
VšĮ „Kuršėnų ligoninė“ J. Basanavičiaus g. 6 ,Kuršėnai Kuršėnų poliklinika VšĮ „Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ J. Basanavičiaus g. 18, Kuršėnai
VšĮ „Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ J. Basanavičiaus g. 6, Kuršėnai
Kuršėnų poliklinikos Daugėlių filialas VšĮ „Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ Daugėlių g. 88, Kuršėnai
Kuršėnų greitosios medicinos pagalbos skyrius J. Basanavičiaus g. 6, Kuršėnai
VšĮ „Pavenčių medicinos punktas“ Ventos g. 7, Kuršėnai
Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovas Kuršėnuose J. Basanavičiaus g. 10, Kuršėnai
VšĮ „Kuršėnų vaikų globos namai“ Pramonės g. 2, Kuršėnai
VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims“ Durpynų g. 10, Kuršėnai
Gamtos, kraštovaizdžio ir rekreaciniai objektai
Kuršėnų dvaro sodybos parkas Ventos g., Kuršėnai
Ventos upė Kuršėnų miesto tvenkinys Kuršėnų karjerai Energetikų g., Kuršėnai
Ventos upės maudykla Vilniaus g., Kuršėnai
Daugėlių IV ąžuolas Gulbinų girininkija, Kuršėnai
Daugėlių V ąžuolas Gulbinų girininkija, Kuršėnai
Reprezentacinės miestų erdvės
Lauryno Ivinskio aikštė Vilniaus g., Kuršėnai
Kuršėnų dvaro sodyba Ventos g. 7, Kuršėnai
Lauryno Ivinskio paminklas L. Ivinskio a., Kuršėnai
Unikalus pastatas Nr. 11191 J. Basanavičiaus g. 5, Kuršėnai
Vyties paminklas Gedimino g., Kuršėnai
Paminklas rezistentams Pavenčio g. , Kuršėnai
Tremtinių kryžius Vydūno g. 2, Kuršėnai
Kelių infrastruktūra
Dviračių-pėsčiųjų takas Ventos g. - Donelaičio g., Kuršėnai
Kuršėnų autobusų stotis Vilniaus g. 45, Kuršėnai
Generolo S. Raštikio tiltas Ventos g., Kuršėnai
Svarbiausi verslo objektai
VŠĮ „Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras“ J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai
Buvusi Šiaulių valstybinio pieno kombinato Kuršėnų pieninė Sodo g. 4, Kuršėnai
UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ Sodo g. 18, Kuršėnai
UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ Ventos g. 85, Kuršėnai
UAB „Kuršėnų vandenys“ Gergždelių g. 44, Kuršėnai
UAB „Labnora“ Pavenčio g. 4, Kuršėnai
UAB „Medingė“ Sodo g. 8, Kuršėnai
UAB „Saldinta“ Ryto g. 16, Kuršėnai
UAB „Granulta“ Plytinės skg. 72, Kuršėnai
UAB „AMT Baltija“ Daugėlių g. 81, Kuršėnai
112
Objektas Adresas
Maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų įstaigos
Viešbutis Romuva Gedimino g. 3, Kuršėnai
„Taco pica“ (UAB „Senasis paventys“) Vilniaus g. 49, Kuršėnai
„Kryžkelė smuklė“ (Z. Kalnienės IĮ) P. Višinskio g. 18, Kuršėnai
„Užeiga kavinė-baras“ (A. Liulio IĮ) J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai
„Paventys“ užeiga (J. Spulgino IĮ) Vilniaus g. 2, Kuršėnai
UAB „Admada kavinė“ Vilniaus g. 2, Kuršėnai
Prekybos įstaigos
„Senukai“ (UAB „Labnora“) L. Ivinskio g. 1, Kuršėnai
„Jupojos statybinės medžiagos“ (UAB „Kuršėnų filialas“) Ventos g. 154, Kuršėnai
„IKI CENTO“ (UAB „Palink“) V. Kudirkos 14a, Kuršėnai
„Maxima X“ (UAB „Maxima LT“) Pavenčio g. 4, Kuršėnai
„Norfa L“ (UAB „Norfos mažmena“) Vilniaus g. 2, Kuršėnai
„Jovaras“ (D. Mačiulienės prekybos namai) J. Basanavičiaus g. 2, Kuršėnai
Gyventojų ir verslo aptarnavimo įstaigos
Kuršėnų miesto seniūnija J. Basanavičiaus g. 5, Kuršėnai Kuršėnų policijos nuovada ( Šiaulių rajono policijos komisariatas) J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai Kuršėnų komanda (Šiaulių rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) Gaisrininkų g. 2, Kuršėnai Kuršėnų paštas (Šiaulių centrinis paštas, AB „Lietuvos paštas“) Vilniaus g. 3, Kuršėnai
Kuršėnų filialas (AB „Šiaulių bankas“) J. Basanavičiaus g. 9, Kuršėnai
Kuršėnų klientų aptarnavimo poskyris (AB „DNB bankas“) J. Basanavičiaus g. 3, Kuršėnai
Kuršėnų poskyris (Šiaulių teritorinė darbo birža) Vydūno g. 7a, Kuršėnai
Šiaulių skyriaus Kuršėnų padalinys (SODRA) Vydūno g. 7a, Kuršėnai
Šaltinis: sudaryta UAB „Eurointegracijos projektai“
113
3 priedas. Preliminarus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas
PRELIMINARUS STATYBOS SKAIČIUOJAMOSIOS KAINOS NUSTATYMAS
Objekto pavadinimas: Kuršėnų miesto kompleksinė plėtra
Statybos vieta: Kuršėnų miestas, Kuršėnų miesto seniūnija, Šiaulių r. sav.
Preliminarus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas parengtas vadovaujantis statinio
statybos skaičiuojamosios kainos palyginamaisiais ekonominiais rodikliais XIX, apskaičiuotais
remiantis statinių analogų pagrindu pagal statybos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo
rekomendacijas, skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus bei 2013 metų kovo mėn. statybos
resursų (darbo, medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos) skaičiuojamąsias kainas.
Šie sustambinti statinių statybos skaičiuojamųjų kainų rodikliai skirti naudotis planuojant
investicijų poreikį statinių statybos darbams, kai nėra parengti detalizuoti projektiniai sprendiniai,
prieš projektavimo darbų pradžią, taip pat rengiant statinių statybos pagrindimus ir kitais atvejais.
Statybos kainos apskaičiavimuose yra numatyti ir įskaičiuoti visi kaštai, kurie bus patiriami statinio
statybos procese: tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, taip pat pridėtinės vertės mokestis.
Nr. L. Ivinskio aikštės su prieigomis sutvarkymas:
pėsčiųjų-dviračių takų su apšvietimu įrengimas (apimant Kapų gatvės dalį nuo aikštės iki Vydūno gatvės bei Pavenčio gatvės dalį nuo aikštės iki žiedo)
1
Paskirtis Bendras plotas,
m²
1 000 m² statybos
kaina, tūkst. LT
Koeficientas
Preliminari statybos
darbų kaina LT
Želdiniai 10 160 20,6 209 296,00
Automobilių stovėjimo aikštelės sutvarkymas
2 756 156 429 936,00
Grindiniai* 2 311 164 1,65 625 356,60
Pėsčiųjų, dviračių takai 1 300 164 213 200,00
Vaikų žaidimo aikštelės 757 188 142 316,00
Ilgis, m
1 km statybos
kaina, tūks. LT
Apšvietimas 1 244 341 424 204,00
Miesto keliai (gatvės) 604 1 725 1 041 900,00
Suma: 3 086 208,60
114
Nr.
Ventos upės viešosios erdvės įrengimas: pėsčiųjų-dviračių takų su apšvietimu įrengimas, pagal Ventos upės pakrantę ir nuo
Aušros gatvės iki Ventos gatvės bei tilto rekonstravimas; pėsčiųjų tilto įrengimas nuo L. Ivinskio aikštės per Ventos upę į parko teritoriją; laisvalaikio ir rekreacinės zonos su
lauko treniruokliais, vaikų žaidimo aikštelėmis įrengimas
2
Paskirtis Bendras plotas,
m²
1 000 m² statybos
kaina, tūkst. LT
Koeficientas
Preliminari statybos
darbų kaina LT
Želdiniai 119 515 20,6 2 462 009,00
Grindiniai* 1 090 164 1,65 294 954,00
Pėsčiųjų, dviračių takai 4 300 164 705 200,00
Vaikų žaidimo aikštelės, lauko treniruokliai
2 043 188 384 084,00
Pėsčiųjų tiltas 270 3 790 1 023 300,00
Ilgis, m
1 km statybos
kaina, tūks. LT
Apšvietimas 2 300 341 784 300,00
Suma: 5 653 847,00
Nr. Vyčio paminklo zonos su visomis prieigomis rekonstravimas bei Vytauto g. esančio
pastato konversija (buvusi Kuršėnų miesto universalinė parduotuvė) - su ateities vizija, įrengiant moksleivių ir miesto gyventojų laisvalaikio ir sveikatinimo kompleksą
3
Paskirtis Bendras plotas,
m²
1 000 m² statybos
kaina, tūkst. LT
Koeficientas
Preliminari statybos
darbų kaina LT
Želdiniai 2 389 20,6 49 213,40
Automobilių stovėjimo aikštelės 2 052 156 320 112,00
Grindiniai* 775 164 1,65 209 715,00
Statinio tūris, m³
1 m³ statinio kaina LT
Prekybos paskirties pastato, esančio Vytauto g. 1, sutvarkymas**
4 955 424 2 100 920,00
Suma: 2 679 960,40
** I ir II alternatyvos
Nr. Daugėlių sporto komplekso sukūrimas:
buvusio Daugėlių kultūros namų pastato rekonstravimas pristatant priestatą - sporto salę talpinančią iki 500 žiūrovų bei prijungiant Daugėlių sporto stadioną ir jo prieigų
115
sutvarkymas
1-1
Paskirtis Statinio
tūris, m³ 1 m³ statinio
kaina LT Koeficienta
s
Preliminari statybos
darbų kaina LT
Buvusių kultūros namų, esančių Liepų al. 11, rekonstravimas
8 494 444 3 771 336,00
Naujos salės ~2500 m² įrengimas**
2 500 581 4 5 810 000,00
Bendras plotas, m m²
1 000 m² statybos
kaina, tūkst. LT
Stadiono sutvarkymas 16 439 188 3 090 532,00
Želdiniai 6 328 20,6 130 346,00
Automobilių stovėjimo aikštelės sutvarkymas
1 240 156 193 440,00
Ilgis, m
1 km statybos
kaina, tūks. LT
Apšvietimas 352 341 120 032,00
Suma: 13 115 686,00
Nr. Administracinio pastato su prieigomis, esančio Vilniaus g. 3, rekonstravimas:
su ateities vizija įrengiant Šiaulių rajono savivaldybės archyvą, perkeliant Šiaulių rajono viešąją biblioteką iš Šiaulių miesto**
2-2
Paskirtis Statinio
tūris, m³
1 m³ statinio kaina LT
Koeficientas
Preliminari statybos
darbų kaina LT
Administracinio pastato, esančio Vilniaus g. 3, sutvarkymas
7 188 417 2 997 396,00
Pastato – pašto, esančio Vilniaus g. 3, sutvarkymas
3 585 478 1 713 630,00
Telefono stoties patalpos Nr. 1, esančios Vilniaus g. 3, sutvarkymas**
235,34 385 4 362 423,60
Gyvenamosios paskirties pastato , esančio L Ivinskio g. 1, griovimas
680 66,7 45 356,00
Negyvenamosios paskirties pastato, esančio L. Ivinskio g. 1,
84 41,6 3 494,40
116
griovimas
Bendras plotas,
m²
1 000 m² statybos
kaina, tūkst. LT
Želdiniai 2 592 20,6 53 395,20
Automobilių stovėjimo aikštelės sutvarkymas
708 156 110 448,00
Suma: 5 286 143,20
** I ir II alternatyvos
Nr. Centrinės Kuršėnų miesto dalies administracinių pastatų, esančių J. Basanavičiaus g. 5 ir
J. Basanavičiaus g. 7, su prieigomis bei automobilių stovėjimo aikštelėmis rekonstravimas**
3-3
Paskirtis Statinio
tūris, m³
1 m³ statinio kaina LT
Koeficientas
Preliminari statybos
darbų kaina LT
Administracinio pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 5, sutvarkymas
2 113 545 1 151 585,00
Administracinio pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 7, sutvarkymas
4 662 478 2 228 436,00
Bendras plotas,
m²
1 000 m² statybos
kaina, tūkst. LT
Želdiniai 1 468 20,6 30 240,80
Grindiniai 285 164 46 740,00
Automobilių stovėjimo aikštelės sutvarkymas
1 592 156 248 352,00
Suma: 3 705 353,80
** I ir II alternatyvos
Nr. Naujo sporto komplekso su stadionu, baseinu, sale statyba***
Paskirtis Statinio
tūris, m³
1 m³ statinio kaina LT
Koeficientas
Preliminari statybos
darbų kaina LT
Naujo sporto paskirties pastato statyba
73 977 342 25 300 000,00
Bendras plotas,
m²
1 000 m² statybos
kaina, tūkst.
117
LT
Stadiono įrengimas 25 000 188 4 700 000,00
Suma: 30 000 000,00
*** I alternatyva
Nr. Dviračių-pėsčiųjų tako su apšvietimu įrengimas nuo Ventos upės Aušros gatve iki Daugėlių gatvės, Vilniaus gatvės per Daugėlių gatvę iki Liepų alėjos, Liepų alėja iki
*Pagal statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamuosius ekonominius rodiklius XIX,
sudarytus pagal 2013 m. kovo mėn. statybos skaičiuojamąsias kainas, 16 psl. 2 pastabą – kai
grindiniai iš akmens, 1000 m² kaina didinama koeficientu 1,65.
**Pagal statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamuosius ekonominius rodiklius XIX,
sudarytus pagal 2013 m. kovo mėn. statybos skaičiuojamąsias kainas, 4 psl. 1.5 pastraipą – kai
gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų sustambintos statybos kainos perskaičiuojamos pastatų
patalpų ploto vienetui, sustambintų kainų pastato tūrio vieneto rodikliams taikomas koeficientas
k=4.0.
118
4 priedas. Kuršėnų miesto pasirinktos alternatyvos objektų esamos būklės aprašymas ir
fotofiksacijos
Lauryno Ivinskio aikštė Esamos aikštės grindinio danga nelygi, vietomis plytelės sutrupėjusios. Aikštėje neįrengtas vietos gyventojų poreikius tenkinantis apšvietimas. Nesutvarkytos aikštės prieigos. Trūksta želdinių, esamų želdinių būklė ir reprezentacinė išvaizda nėra patrauklūs. Esami suoliukai susidėvėję, trūksta šiukšliadėžių.
Ventos upės viešoji erdvė Išvalyta Ventos upės pakrantė šiuo metu neišnaudojama, joje nesuformuotos poilsio, rekreacinės zonos, turinčios didelį potencialą. Šiuo metu šioje zonoje nevykdoma jokia veikla.
Daugėlių sporto kompleksas ir stadionas Pastatas labai prastos būklės, nepritaikytas sportinei veiklai, neįrengtas. Taip pat miestui trūksta erdvios, daug žmonių talpinančios sporto salės. Stadiono būklė prasta - susidėvėję, reikalavimų neatitinkantys bėgimo takai ir rutulio stūmimo sektorius, nesaugi šuolių duobė. Trūksta vietų tribūnose. Nesutvarkytos, nepatrauklios stadiono ir buvusio kultūros namų pastato prieigos.
119
Vyčio paminklo zona Teritorija nėra patraukli – nesuformuoti želdiniai, nelygus grindinys. Greta esanti automobilių stovėjimo aikštelė neturi kietos dangos, yra duobėta. Aikštės zonoje neįrengtas apšvietimas.
Dviračių takas Esamose gatvėse dviračių takas nėra įrengtas. Esami šaligatviai yra be kietos dangos, nelygūs, neįrengtas apšvietimas.
120
Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“
Pastatas, esantis Vilniaus g. 3.
Pastatas yra apleistas. Šiuo metu jame nevykdoma jokia veikla. Pastato prieigos nesutvarkytos.