Praktinis rengimas švietimo sistemoje: kur esame ir kur einame? Prof. Dainius Pavalkis Švietimo ir mokslo ministras
Praktinis rengimas švietimo sistemoje:
kur esame ir kur einame?
Prof. Dainius Pavalkis
Švietimo ir mokslo ministras
3
Darbdaviai labiausiai
pasigenda absolventų
gebėjimų:
- priimti sprendimus (84 %)
- mąstyti analitiškai (77 %)
Ar aukštoji mokykla
tinkamai paruošia darbo rinkai?
9
turimas žinių ir įgūdžių lygis,
požiūris į darbą ir turimos vertybės,
patirtis.
Kokie svarbiausi veiksniai,
pagal kuriuos
darbdaviai pasirenka kandidatus?
Kokia aukštųjų mokyklų
studentų praktikos apimtis?
Praktikos pobūdis:
- mokomoji,
- pažintinė,
- profesinės veiklos,
- kt.
Bendra praktikų apimtis:
Universitetai −15 kreditų.
Kolegijos − 30 kreditų.
Meno studijos –18 kreditų.
Kitos studijos – 24 kreditai.
Kokie studentų praktikos
reglamentavimo iššūkiai?
• Studentai negali atlikti savanoriškos praktikos, nes to nereglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas.
• Lietuvos piliečiai, studijuojantys užsienyje, negali atlikti praktikos Lietuvoje (negali sudaryti trišalių sutarčių).
• Praktikų (stažuočių) negali atlikti studijas baigusieji asmenys (sprendimą turi inicijuoti SADM).
Užimtumo Lietuvoje perspektyvos
2020 m., tūkst. Pokytis (%)
Kvalifikacijos
lygis
2000 m. 2010 m. 2020 m. 2000-2010 2010-2020
Aukštas 562 497 453 -11.6 % -8.9 %
Vidutinis 640 739 871 15.5 % 17.9 %
Žemas 192 103 109 -46.4 % 5.8 %
Iš viso 1 394 1 339 1 432 -3.9 % 6.9 %
Šaltinis: Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) prognozė
Kokios užimtumo perspektyvos Lietuvoje?
Lietuvos kvalifikacijų sandara
Lietuvos kvalifikacijų sistema
- Nuo 2012 m. išduotuose
diplomuose ar pažymėjimuose ir
Europaso dokumentuose,
pateikiama nuoroda į atitinkamą
EKS lygmenį.
- Visuose lygiuose kvalifikacija
įgyjama mokantis formaliai,
neformaliai, savarankiškai, iš
profesinės veiklos patirties.
siejama su Europos
kvalifikacijų sandara:
- gerinant perimamumą tarp
švietimo grandžių, tenkinant
ūkio reikmes, susieti Lietuvos
kvalifikacijų sandarą su
Europos kvalifikacijų sąranga;
- įgyvendinant ET rekomendaciją
laiduoti asmenų judumą.
- veiklos sudėtingumas
- naudojamos veiklos pobūdis, užduočių įvairovė,
atsakomybės laipsnis;
- veiklos savarankiškumas
- veiklos organizavimas, pavaldumo pobūdžio kitimas;
- veiklos kintamumas
- veiklos technologinės ir organizacinės aplinkos kitimas.
Kokie kriterijai apibūdina kvalifikacijų lygius?
Kaip kinta
abiturientų pasiskirstymas?
13513
8509
3584
12311
7270
3648
12302
7023
2993
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
Universitetai Kolegijos Profesinės
mokyklos
2012 m.
2013 m.
2014 m.
Kokie profesinio mokymo
įstaigų rodikliai?
Pirminio profesinio
mokymo kvalifikaciją įgijo:
2014 m. 15 290 asmenys
2013 m. 14 754 asmenys
2013 m. absolventų įsidarbinimas:
60% įsidarbino ar sukūrė savo verslą.
14% mokosi toliau kolegijose ar
universitetuose.
13% išvyko į užsienį.
4% motinystės atostogose.
9% nedirba dėl sveikatos, tarnauja
kariuomenėje, nesimoko ir
nedirba arba nėra informacijos.
2013 m. tęstinį mokymą baigė:
- Darbo rinkos mokymo centruose apie 14,5 tūkst. asmenų.
- Profesinėse mokyklose apie 11,5 tūkst. asmenų.
Kokie profesinio mokymo
įstaigų rodikliai?
Kaip organizuojamas
praktinis profesinis mokymas?
Praktiniam mokymui iš viso skiriama 60–70 proc. mokymo
programai skirtų valandų,
iš kurių 30 proc. praktinis mokymas privalo būti vykdomas
realioje darbo vietoje.
Kaip planuojamas
pameistrystės profesinis mokymas?Organizavimas:
Su mokiniu sudaromos darbo
ir profesinio mokymo
sutartys.
Nauda:
- mokiniui, nes paruošia jį
darbo rinkai;
- darbdaviams, nes jie turi
galimybę atsirinkti pačius
geriausius darbuotojus.
Numatoma naudoti ESF
lėšas.
Įgyvendinamas ESF
projektas pameistrystės
mokymo formai išbandyti:
„Profesinis mokymas
pameistrystės forma darbo
rinkos mokymo centruose“.
Kuriami sektorinio praktinio mokymo centrai (SPMC):
Tikslas: užtikrinti, kad mokiniai, naudodamiesi naujausiomis
technologijomis ir įranga, įgytų darbo rinkos poreikius
atitinkančių praktinių gebėjimų.
Planai: 24 profesinio mokymo įstaigose 42 centrai,
apimantys 17 ūkio sektorių.
Rezultatai: 20 centrų + 4 iki metų pabaigos.
Kaip investuojama
į naujas technologijas ir įrangą?
PRAKTINIO MOKYMO CENTRŲ GEOGRAFINIS IŠSIDĖSTYMAS
- Elektros, dujų ir vandens tiekimo
- Maisto produktų ir gėrimų pramonės
- Medienos pramonės
- Inžinerinės pramonės
- Kitos komun., soc. ir asm. aptarnavimo veiklos
- Didmeninės ir mažmeninės prekybos
- Statybos
- Aprangos ir tekstilės pramonės
- Transporto ir sandėliavimo
- Variklinių transp. priemonių ir motociklų remonto
- Viešbučių ir restoranų
- Žemės ūkio miškininkystės ir žuvininkystės
BPD
BPDBPD
BPD
BPD
B
BPD
B
Kaip finansuojamas profesinis mokymas?
Metai 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.
Valstybės biudžetas 276 mln. Lt 272 mln. Lt 278 min. Lt 282 mln. Lt
Biudžetinių įstaigų
pajamų įmokos20, 2 mln. Lt 15, 8 mln. Lt 15, 7 mln. Lt 16,8 mln. Lt
Numatytos ESF investicijos 2014-2020
m. finansavimo periode:
sektorinių praktinio mokymo centrų
plėtra – 170 mln. Lt
profesinio mokymo infrastruktūros
plėtra – 70 mln. Lt
Koks profesinio mokymo įstaigų tinklas?
Profesinio mokymo įstaigos:
74 viso:
- 69 pirminio profesinio mokymo
- 48 biudžetinės
- 21 VšĮ
- 5 VšĮ darbo rinkos mokymo centrai
Bendradarbiavimo sutartys
Pasirašytos:
- Lietuvos aviacijos įmonių asociacija „Lietuvos aviacija“
- Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija
- Lietuvos elektros energetikos asociacija
- Infobalt (Informacinių technologijų)
- UAB „GetJar Baltic“ / UAB „Nextury Ventures“
- Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacija (LATIA)
Planuojama pasirašyti:
- Lietuvos inžinerinės mechanikos pramonės asociacija (LIMPRA)
- Lietuvos statybininkų asociacija
Kaip atsižvelgiame į darbdavių
pageidavimus?
Sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė
Rengiami teisės aktai:
• Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos
aprašas
• Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas
• Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas
• Mokymosi pasiekimų įteisinimo dokumentai
• Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklės
Kur einame? 2014 – 2020 m. programavimo laikotarpis
• Skatinsime darbdavius diegti pameistrystę, finansuosime mokinio praktinio mokymo modulio darbo vietoje kaštus.
• Planuojame įmonių darbuotojų, kurie vykdys mokinių praktinį mokymą arba mokys pameistrystės mokymo forma, mokymus.
• Vykdome Lietuvos kvalifikacijų sandaros, kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemos plėtrą.
• Remsime praktinių įgūdžių įgijimą, naudojant sektorinių praktinio mokymo centrų galimybes.
• Teiksime formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugas įvairioms besimokančiųjų grupėms.
• Stiprinsime švietimo valdymo, kokybės ir patrauklumo užtikrinimosistemą ir procesus.
Kokios studentų praktikų
kokybės tobulinimo iniciatyvos?
Sukurta:
- Studentų praktikų organizavimo
sistemos.
- Lietuvos aukštųjų mokyklų
studentų ir dėstytojų tarptautinių
praktikų / stažuočių modelis.
Įgyvendinta:
-15 projektų, bendradarbiaujant
darbdavių asociacijoms ir
aukštosioms mokykloms.
Planuojama:
- Studentų praktikų tobulinimo
iniciatyvos.
- Įmonių ir aukštųjų mokyklų
sąveika.
- Praktikų vadovų mokymai.
Sieksime
• Pakeisti santykį tarp studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose ir
profesinėse mokyklose, t.y. apversti „piramidę“.
• Sudaryti sąlygas bendrojo ugdymo išsilavinimą įsigyti kartu su
profesiniu mokymu (50, 60, 80 proc.);
• Ilginti praktinio mokymo ir praktikos trukmę aukštojo mokslo
institucijose nuo 15 iki 30 proc.