Top Banner
Tbilisi, 2008 ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxemwifo unviersitetis socialur da politikur mecnierebaTa fakulteti lili xeCuaSvili krizisuli situaciebis daZlevis strategiebi da pirovnuli profili qarTvel samxedroebSi fsiqologiaSi filosofiis mecnierebaTa doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad warsadgeni disertacia naSromi Sesrulebulia Tbilisis saxelmwifo universitetSi samecniero xelmZRvaneli: marine CitaSvili, Tsu sruli profesori, fsiqologiis mecnierebaTa doqtori
167

krizisuli situaciebis daZlevis strategiebi da pirovnuli ... xechuashvili.pdf(emociebis gamoxatva, qceviTi CaurTveloba da alkoholisa da narkotikebis miReba) prediqtors; (d) formaluri

Sep 24, 2020

Download

Documents

dariahiddleston
Welcome message from author
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
  • Tbilisi, 2008

    ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxemwifo unviersitetis

    socialur da politikur mecnierebaTa fakulteti

    lili xeCuaSvili

    krizisuli situaciebis daZlevis strategiebi

    da pirovnuli profili qarTvel

    samxedroebSi

    fsiqologiaSi filosofiis mecnierebaTa doqtoris akademiuri

    xarisxis mosapoveblad warsadgeni

    disertacia

    naSromi Sesrulebulia Tbilisis saxelmwifo universitetSi

    samecniero xelmZRvaneli: marine CitaSvili, Tsu sruli

    profesori, fsiqologiis mecnierebaTa doqtori

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 2

    sarCevi

    cxrilebisa da suraTebis CamonaTvali __________________ 3

    abstraqti ____________________________________________ 7

    Sesavali _____________________________________________ 9

    Tavi 1. daZleva _______________________________________ 21

    Tavi 2. pirovnuli profili ____________________________ 36

    Tavi 3. warmatebuli profesiuli kariera: samxedroebi ____ 64

    Tavi 4. kvlevis sakiTxis gansazRvra ____________________ 67

    Tavi 5. meTodi_________________________________________ 69

    Tavi 6. Sedegebis aRwera _______________________________ 79

    Tavi 7. Sedegebis ganxilva _____________________________ 107

    Tavi 8. daskvnebi_______________________________________ 119

    gamoyenebuli literatura _____________________________ 123

    danarTi _____________________________________________ 129

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 3

    cxrilebisa da suraTebis CamonaTvali

    cxrilebi

    cxrili 1. amirxanis, lazarusi-folkmanisa da qarveri-Seieris mier

    SemoTavazebuli daZlevis strategiebis mimarTeba

    lazarusi-folkmanis mier SemoTavazebul or modusTan ______33

    cxrili 2. xuTfaqtoriani modeli ___________________________________56

    cxrili 3. warmatebuli samxedro mosamsaxuris maxasiaTeblebi__________ 65

    cxrili 4. daZlevis skalis 15 skala _________________________________70

    cxrili 5. MMPI-is ZiriTadi skalebi _________________________________73

    cxrili 6. PDQ-4-is klinikuri skalebi________________________________75

    cxrili 7. agresiulobis sakvlevi kiTxvaris skalebi __________________ 76

    cxrili 8. wodebebi da Tanamdebobebi ________________________________78

    cxrili 9. wodebis matebis sixSiris ganawileba Tanamdebobis

    matebasTan mimarTebaSi ___________________________________98

    cxrili 10. daZlevis zogierTi strategiis prediqtori_________________106

    suraTebi

    suraTi 1. banduras TviTefeqturobis modeli ________________________52

    suraTi 2. pirovnebis aRweris wris oTxi kvadrati aizenkis mixedviT ____55

    suraTi 3. samxedroebisa da samoqalaqoebis daZlevis strategiebi _______79

    suraTi 4. samxedroebisa da samoqalaqoebis mier dasaxelebuli

    daZlevis pirveli Svidi strategia ________________________80

    suraTi 5. fsiqikuri CaurTvelobis skalis mniSvneloba

    samxedroebisa da samoqalaqoebis jgufebi __________________81

    suraTi 6. emociebis gamoxatvis skalis mniSvneloba samxedroebisa

    da samoqalaqoebis jgufebi _______________________________82

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 4

    suraTi 7. iumoris skalis mniSvneloba samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebi __________________________________82

    suraTi 8. qceviTi CaurTvelobis skalis mniSvneloba samxedroebisa

    da samoqalaqoebis jgufebi _______________________________83

    suraTi 9. alkoholisa da narkotikebis gamoyenebis skalis

    mniSvneloba samxedroebisa da samoqalaqoebis jgufebi _______83

    suraTi 10. samxedroebisa da samoqalaqo pirebis MMPI-is

    gasaSualoebuli profilebi_______________________________84

    suraTi 11. sicruis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis _____________________________84

    suraTi 12. sandoobis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis _____________________________85

    suraTi 13. ipoqondriis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis _____________________________85

    suraTi 14. depresiulobis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis ____________________________86

    suraTi 15. isteriis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis _____________________________86

    suraTi 16. feminuroba-maskulinobis skalis maCvenebeli

    samxedroebisa da samoqalaqoebis jgufebisTvis _____________87

    suraTi 17. paranoiis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis _____________________________87

    suraTi 18. fsiqasTeniis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis ____________________________88

    suraTi 19. Sizofreniis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis _____________________________88

    suraTi 20. socialuri introversiis skalis maCvenebeli

    samxedroebisa da samoqalaqoebis jgufebisTvis ____________89

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 5

    suraTi 21. koreqciis, fsiqopaTiisa da hipomaniis skalebis

    maCveneblebi samxedroebisa da samoqalaqoebis

    jgufebisTvis ___________________________________________89

    suraTi 22. pirovnebis sadiagnostiko kiTxvaris jamuri maCvenebeli

    samxedroebisa da samoqalaqoebis jgufebisTvis ____________90

    suraTi 23. antisocialurobis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis ____________________________90

    suraTi 24. obsesiuroba-kompulsurobis skalis maCvenebeli

    samxedroebisa da samoqalaqoebis jgufebisTvis ____________91

    suraTi 25. damokidebulebis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis ____________________________91

    suraTi 26. pirovnebis sadiagnostiko kiTxvaris danarCeni skalebis

    maCveneblebi samxedroebisa da samoqalaqoebis

    jgufebisTvis ___________________________________________92

    suraTi 27. iribi agresiis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis _____________________________92

    suraTi 28. gaRizianebadobis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis _____________________________93

    suraTi 29. negativizmis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis ____________________________93

    suraTi 30. wyenis skalis maCvenebeli samxedroebisa da

    samoqalaqoebis jgufebisTvis _____________________________94

    suraTi 31. agresiulobis indeqsi samxedroebisa da samoqalaqoebis

    jgufebisTvis ___________________________________________94

    suraTi 32. danarCeni skalebisa da mtruli damokidebulebis indeqsis

    maCvenebelebi samxedroebisa da samoqalaqoebis

    jgufebisTvis ____________________________________________95

    suraTi 33. 2002 wels kvlevaSi monawileb 110 samxedro mosamsaxuris

    samsaxureobrivi mdgomareoba 2006 wlis ianvrisTvis _________95

    suraTi 34. 2006 wlis ianvrisTvis cdis pirTa mdgomareoba wodebis

    mixedviT (2002 welTan SedarebiT) _________________________96

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 6

    suraTi 35. 2006 wlis ianvrisTvis cdis pirTa mdgomareoba

    Tanamebobis mixedviT (2002 welTan SedarebiT) ______________97

    suraTi 36. jarSi darCenili da jaridan wasuli cdis pirebis MMPI-

    is gasaSualoebuli profilebi ___________________________98

    suraTi 37. dawinaurebuli da igive Tanamdebobaze darCenili cdis

    pirebis MMPI-is gasaSualoebuli profilebi _______________99

    suraTi 38. 2006 wlis ianvrisTvis erTi da ori widebiT meti Cinis

    mqone cdis pirebis MMPI-is gasaSualoebuli profilebi __99

    suraTi 39. dawinaurebuli da igive Tanamdebobaze darCenili

    samxedro mosamsaxureebis prioritetuli daZlevis

    strategiebi __________________________________________100

    suraTi 40. dawinaurebuli da igive Tanamdebobaze darCenili

    samxedro mosamsaxureebis uaryofis skalis maCveneblebi ___100

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 7

    abstraqti

    samxedro mosamsaxureTa daniSnuleba erovnuli usafrTxoebis,

    teritoriuli mTlianobis, saxelmwifos infrastruqturebisa da

    instituciebis usafrTxoebis uzrunvelyofaa. samxedro profesia

    gansakuTrebiT didi risk-faqtorebis Semcvel saqmianobaTa ricxvs

    miekuTvneba, sadac gansakuTrebuli roli rTuli amocanebis

    Semsrulebel konkretul samxedro mosamsaxureTa pirovnebebs unda

    eniWebodes. amocanebis SesrulebasTan dakavSirebuli safrTxiT

    ganpirobebuli riskis minimumamde dasayvanad gansakuTrebiT

    aqtualuria am adamianebis fsiqologiuri profilis dadgena.

    kvlevis mizania, erTi mxriv, pirovnuli maxasiaTeblebisa da

    krizisuli situaciebis daZlevis pirovnebis mier arCeuli

    strategiebisa da, meore mxriv, samxedro mosamsaxureTa profesiul

    saqmianobaSi miRweul warmatebas Soris kavSiris gamovlena.

    naSromSi ganxilulia samxedro mosamsaxureebis pirovnuli

    profilis, krizisuli situaciebis daZlevis prioritetuli

    strategiebis, maTi urTierTmimarTebisa da warmatebul profesiul

    saqmianobaze gavlenis sakiTxebi. samxedroTa saqmianobaSi

    gardauvali samuSaosTan dakavSirebuli stresi gavlenas axdens maT

    pirovnebaze da maTTvis tipuri pirovnuli maxasiaTeblebis

    arsebobas ganapirobebs; amasTan, Tu daZlevis strategia ganixileba,

    rogorc ufro pirovnuli faqtori, vidre _ garemos cvladi, maSin

    SeiZleba imis daSveba, rom samxedro samsaxurTan asocirebul

    pirovnul Taviseburebebs garkveuli tipis daZlevis strategiebi

    unda ukavSirdebodes. daZlevis prioritetuli strategiis arCevaze

    SeiZleba gavlenas axdendes arsebuli samuSaos pirobebic. am

    SemTxvevaSic, SeiZleba imis daSveba, rom samxedroTa profesiuli

    saqmianobis Taviseburebebi gavlenas axdens stresul situaciebTan

    gamklavebis strategiebis arCevaze. samuSao hipoTeza iyo: Tu

    pirovnuli profili (an misi calkeuli mdgenelebi) da stresis

    daZlevis prioritetuli strategiebi, romlebic erTmaneTTan

    kavSirSi imyofebian, gansxvavebulia samxedroebTan da samoqalaqo

    pirebTan, maSin isini gavlenas unda axdendnen samxedroTa

    profesiul saqmianobaSi warmatebaze, kerZod, problemis gadaWraze

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 8

    mimarTuli daZlevis strategiebi xels unda uwyobdes samxedroTa

    ufro warmatebul profesiul saqmianobas. kvlevis amocana iyo

    samxedroebis warmatebulobis formaluri indikatorebis

    identificireba da samxedroebisa da samoqalaqo pirebis pirovnuli

    maxasiaTeblebisa da prioritetuli daZlevis strategiebis dadgena.

    gamokvleul iqna 25-35 wlis 260 mamakaci (200 profesionali samxedro

    da 60 samoqalaqo piri, romelTa profesiuli saqmianoba ar

    ukavSirdeboda jars an romelime sxva samxedro struqturas).

    Seswavlil iqna iseTi parametrebi (sul 51), rogoricaa daZlevis

    strategiebi (qarverisa da Seieris daZlevis skala), pirovnuli

    maxasiaTeblebi (MMPI, PDQ-4, basisa da darkis agresiulobis

    sakvlevi kiTxvari) da warmatebuli samxedro karieris formaluri

    indikatorebi (Cini da Tanamdeboba). miRebuli Sedegebis mixedviT,

    hipoTeza nawilobriv dadasturda: (a) samxedroebi da samoqalaqoebi

    ar gansxvavdebian erTmaneTisgan krizisuli situaciis daZlevis

    prioritetuli strategiebiT; orive jgufi, upiratesad, problemaze

    orientirebul daZlevas irCevs (dagegmva, aqtiuri gamklaveba,) da

    misdami emociuri damokidebulebis Secvlasac cdilobs (miReba da

    pozitiuri reinterpretacia); (b) gansxvavebulia samxedroebisa da

    samoqalaqoebis pirovnuli profili: _ 49 Seswavlili parametridan

    23 statistikurad sandod gansxvavdeba; (g) samxedroebisa (daZlevis 8

    strategia da 26 pirovnuli maxasiaTebeli) da samoqalaqoebis

    (daZlevis 8 strategia da 18 pirovnuli maxasiaTebeli) daZlevis

    strategiebi da pirovnuli profilis calkeuli mdgenelebi

    erTmaneTTan aris kavSirSi, Tumca mxolod 4 pirovnuli

    maxasiaTebeli (ganridebadoba, iribi agresia, fsiqasTenia da

    koreqciis skala) warmoadgens daZlevis 3 sxvadasxva strategiis

    (emociebis gamoxatva, qceviTi CaurTveloba da alkoholisa da

    narkotikebis miReba) prediqtors; (d) formaluri maxasiaTeblebiT _

    wodebisa da Tanamdebobis matebiT _ gazomili profesiuli

    warmatebuloba Tanamedrove qarTul jarSi ar aris kavSirSi

    oficerTa pirovnul profilTan da stresis daZlevis strategiebTan.

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 9

    krizisuli situaciebis daZlevis strategiebisa da

    pirovnuli profilis urTierTmimarTeba samxedroebTan

    samxedro mosamsaxureTa daniSnulebaa erovnuli usafrTxoebis,

    teritoriuli mTlianobis, saxelmwifos infrastruqturebisa da

    instituciebis usafrTxoebis uzrunvelyofa. es, TavisTavad,

    gulisxmobs samxedro profesiis mqone adamianTa mudmiv fizikur

    wvrTnasa da fsiqologiur momzadebas1 sxvadasxva saxis operaciebSi

    monawileobisaTvis, iqneba es calkeuli sabrZolo davaleba,

    samSvidobo misia, sabrZolo Tu saomari moqmedebebi. amas yovelTvis

    axlavs Tan dainvalidebis, dasaxiCrebisa Tu daRupvis riski da

    aramarto omSi, sabrZolo moqmedebebisas, aramed varjiSisa da

    wvrTnis drosac ki (Driskell, J. E. and Salas, E., 1991). riski izrdeba

    specifikur SemTxvevebSi, rodesac rogorc qveynis SigniT (samxreT

    oseTi, afxazeTi), ise _ mis gareT (erayi da kosovo) aris e.w. cxeli

    wertilebi, sadac qarTvel samxedroebs TavianTi profesiuli valis

    moxda uwevT da sadac ar arsebobs uvneblad gadarCenis 100%-iani

    garantia. aRsaniSnavia, rom am konkretuli kvlevis ramdenime

    monawile dRes ukve invalidia.2

    1 samxedroebi kargi fizikuri momzadebis garda, Zlieri motivaciiTa da

    qvedanayofebSi SeWidulobiT (сплаченность) unda xasiaTdebodnen. maTi

    fsiqologiuri momzadeba strestgamZleobis, gambedaobis,

    samarTlianobis, mizanswrafulobis, simtkicis, sakuTari Rirsebis,

    Zalebisa da iaraRis rwmenis ganmtkicebas gulisxmobs (Driskell, J. E. and

    Salas, E. (1991).

    2 ase magaliTad, kojris specialuri daniSnulebis brigadaSi Cvens mier

    moZiebuli informaciiT, winamdebare kvlevaSi monawile ori oficeri

    afxazeTSi dazvervis operaciis dros naRmze afeTqda (da dainvalidda;

    orivem dakarga cali fexi) 2002 wlis agvistoSi, xolo erTi oficeri

    samxreT oseTSi samSvidobo misiis Sesrulebis dros daiRupa 2004 wlis

    zafxulSi. aseve, cnobilia qarTvel samxedroTa afeTqebis gaxmaurebuli

    faqti eraySi 2005 wels. es, TavisTavad, konkretuli magaliTebia da ar

    arsebobs garantia, rom analogiur situaciaSi sxvebsac igive ar

    daemarTebaT.

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 10

    amrigad, samxedro profesia gansakuTrebiT didi risk-

    faqtorebis Semcvel saqmianobaTa ricxvs miekuTvneba, sadac

    gansakuTrebuli roli adamianur faqtors, im konkretul samxedro

    mosamsaxureTa pirovnebebs unda eniWebodes, romelTac rTuli

    (rogorc fizikuri, ise _ fsiqologiuri TvalsazrisiT) amocanebis

    Sesruleba uwevT. swored imisaTvis, rom amocanebis Sesrulebisas

    minimumamde iqnas dayvanili dasaxuli amocanis SesrulebasTan

    dakavSirebuli safrTxiT ganpirobebuli riski, gansakuTrebiT

    aqtualuri da saWiro xdeba am adamianebis fsiqologiuri profilis

    dadgena.

    cnobilia, rom fsiqologiuri profili farTo cnebaa da mraval

    komponents gulisxmobs. masSi SeiZleba individis Tandayolili Tu

    SeZenili kognituri, emociuri da pirovnuli Taviseburebebi

    moiazrebodes, romlebic, Tavis mxriv, mravali maxasiaTeblis

    erTobliobas an/da rTul kombinacias warmoadgens. amitom nebismieri

    konkretuli individisa Tu individTa nebismieri tipis SerCevis

    fsiqologiuri profilis kvleva, cxadia, am komponentTa

    Tanmimdevrul da SeZlebisdagvarad srul Seswavlas gulisxmobs,

    rac xangrZliv da skuprulozur muSaobas saWiroebs.

    analogiur viTarebasTan gvaqvs saqme samxedro mosamsaxureebis

    SemTxvevaSi. maTi fsiqologiuri profilis kvleva ramdenime ZiriTad

    komponents moiazrebs. es komponentebia:

    (a) pirovnuli profili anu SedarebiT mdgradi pirovnuli

    maxasiaTeblebis kombinacia (rogoricaa, magaliTad, agresiuloba,

    komunikabeluroba, mowesrigebuloba da a.S.). aq igulisxmeba

    samxedro samsaxurSi myof individTa pirovnuli maxasiaTeblebi,

    romelTa kombinaciac gansakuTrebiT axasiaTebs da, amasTan,

    savaraudod, ganasxvavebs maT samoqalaqo pirebisgan;

    (b) daZlevis strategiebi, romlebsac samxedro mosamsaxure

    iseTi krizisuli, stresuli situaciebis dasaZlevad irCevs,

    rogoricaa drois deficitis pirobebSi swrafi da adekvaturi

    gadawyvetilebis miReba, Zlieri fizikuri Tu fsiqologiuri

    datvirTvisas masze dakisrebuli movaleobebis Sesruleba da

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 11

    pasuxismgeblobis sakuTar Tavze aReba, samxedro danayofSi Seqmnili

    nebismieri konfliqturi situaciis mogvareba Tu ganusazRvrelobis

    pirobebSi maqsimalurad adekvaturad da efeqturad moqmedebis

    saWiroeba.

    (g) motivaciuri komponenti. ra motivaciuri faqtorebi

    zemoqmedeben an/da gansazRvraven profesiuli samxedro ganaTlebis

    miRebisa da samxedro samsaxurSi wasvlis survils, warmatebuli

    profesiuli samxedro karieris gakeTebisa da maRali profesiuli

    statusis (Cini, Tanamdeboba) miRwevis moTxovnilebas3.

    (d) komponenti, romelsac SeiZleba samxedro mosamsaxuris me-

    koncefcia ewodos. aq igulisxmeba samxedro mosamsaxuris mier

    sakuTari realuri da idealuri me-s aRqma, sakuTari Tavisadmi

    damokidebuleba da TviTSefaseba.

    sakuTari realuri me-s aRqmaSi gansakuTrebiT aRsaniSnavia iseTi

    mdgeneli, rogoricaa sxeulis xati, vinaidan samxedroebis profesiis

    specifikasTan SeWiduli da misi Tanmdevi iseTi elementi, rogoricaa

    samxedro forma, gansakuTrebiT mniSvnelovani xdeba individis mier

    sakuTari identobis aRqmisas. forma is TvalsaCino atributia4,

    3 faqtia, rom yvela adamiani ar midis samxedro samxaxurSi; metic, xSiria

    yvelasTvis kargad cnobili SemTxvevebi, rodesac axalgazrdebi araTu

    profesiuli samxedro ganaTlebisken iltvian, aramed nebismieri gziT

    cdiloben savaldebulo samxedro samsaxurisTvis Tavis aridebas; Tumca,

    iseTi axalgazrdebic arseboben, romlebic sakuTar momavals mxolod

    samxedro samsaxurs ukavSireben da arian iseTebic, romlebic

    savaldebulo samsaxuris gavlis periodSi cvlis gadawyvetilebas da

    jarSi darCenasa da profesiuli samxedro ganaTlebis miRebis

    gadawyvetilebas iRebs. amitom saintereso da sakadro politikis

    dagegmvisTvis gamosadegi iqneboda am mimarTulebiT kvlevis warmoeba.

    4 oficris forma (rogorc saaRlumo, ise _ yoveldRiuri da savele)

    yovelTvis miuTiTebs misi mflobelis vinaobaze, samxedro Cinze, jarebis

    saxeobaze, romelSic oficeri msaxurobs, mis kvalifikaciaze, profesiul

    miRwevebsa da miRebul jildoebze. amitom forma oficris profesiuli

    warmatebulobis indikatorsac SeiZleba warmoadgendes. samxedro

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 12

    romelic samxedro mosamsaxuris statussa da profesiul

    warmatebulobaze miuTiTebs da romelic samxedroTa cxovrebisa da

    moRvaweobis erT-erT arsebiT da ganuyofel nawils warmoadgens5.

    aseve, migvaCnia, rom samxedroebSi sakuTari identobis

    formirebisas aranakleb mniSvnelovani roli eniWeba iaraRs6 da

    misdami damokidebulebas, rac, aseve, damoukidebeli kvlevis sagani

    SeiZleba iyos. aq, mxolod imas aRvniSnavT, rom iaraRi, romelic,

    TavisTavad, ZalasTan, daculobasTan, usafrTxoebasTan asocirdeba

    da romlis tarebac oficrebs (Tumca, ara yvelas) sakuTar sxeulze

    uwevT, garkveulwilad, unda moqmedebdes da koreqtivebi Seqondes

    samxedro mosamsaxuris mier sakuTari sxeulis xatis da, Sesabamisad,

    me-s xatis aRqmaze.

    zemoT dasaxelebuli mdgenelebi, romlebic sxva komponentebTan

    erTad samxedro mosamsaxuris me-s xats qmnian, cxadia, gavlenas unda

    unda axdendnen mis TviTSefasebaze. SeiZleba vivaraudoT, rom

    TvalsaCinod mocemuli socialuri da profesiuli statusi, iaraRis

    flobasTan asocirebuli usafrTxoebisa da siZlieris gancda,

    SesaZloa, samxedro mosamsaxureTa Tvisobrivad gansxvavebul

    formisadmi damokidebuleba da misi mniSvnelovneba samxedro

    mosamsaxuris fsiqologiuri profilis formirebisas calke kvlevis

    sagania.

    5 gansakuTrebiT sainteresod gvesaxeba samxedro mosamsaxureebis sxeulis

    xatis (da, Sesabamisad, misi realuri me-s xatis) mdgradobis sakiTxis

    kvleva im SemTxvevebSi, rodesac samxedro mosamsaxureebs droebiT,

    garkveuli periodis ganmavlobaSi an (jaridan wasvlis SemTxvevaSi)

    samudamod uwevT formis gareSe cxovreba.

    6 ganurCevlad imisa, es iaraRi tabeluria (anu samsaxureobrivi

    mdgomareobidan gamomdinare ekuTvnis oficers misi tareba) Tu

    saxelobiTi (anu iaraRi misi piradi sakuTrebaa _ saxelmwifo jildos an

    saCuqris saxiT miRebuli).

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 13

    (samoqalaqo pirebisgan) TviTSefasebasa7 da met TviTdajerebulobas

    ganapirobebdes.

    (e) emociuri mdgomareobebi da emociuri reaqciebis

    Taviseburebebi, rogoricaa SfoTva, depresiuloba, emociuri

    stabiloba, emociebis gamoxatvis intensioba, sixSire da

    kontrolis/marTvis unari, emociebze fokusirebis pirovnuli

    mniSvnelovneba. samxedro mosamsaxureTa emociuri Taviseburebebis

    Seswavla (pirovnuli profilis sxva mdgenelebTan erTad)

    aqtualuri xdeba profesiuli gadarCevisa da dasaxuli amocanebis

    SesrulebisTvis konkretuli samxedro mosamsaxuris vargisianobis

    gansazRvrisas.

    (v) kognituri unarebi. aq moiazreba umaRlesi fsiqikuri

    procesebis mimdinareobis Taviseburebebi, inteleqtualuri

    ganviTarebis done da problemebis sworad/adekvaturad danaxvisa da

    gadawyvetis unarebi. samxedro mosamsaxuris kognituri unarebis

    kvleva da Sefaseba gansakuTrebul mniSvnelobas iZens profesiuli

    SerCevis zogierT specifikur SemTxvevaSi; ase, magaliTad,

    profesionali snaiperebisTvis (an snaiperis kursantobis

    kandidatebisTvis), sxva maxasiaTeblebTan erTad, aucilebelia

    kargad ganviTarebuli cnobis mexsiereba, monotonuri samuSaos

    pirobebSi kargad koncentrirebadi yuradReba da praqtikuli

    azrovnebis Cvevebi8.

    7 saTanado kvlevis gareSe, ver vamtkicebT, rom CamoTvlili faqtorebi

    aucileblobiT maRali TviTSefasebis winapiroba SeiZleba gaxdes. aq

    mxolod varaudis gamoTqma SeiZleba, rom samxedroTa TviTSefaseba

    samxedro samsaxurSi yofnis periodSi, SesaZloa, ufro mdgradi iyos da

    naklebad eqvemdebarebodes cvlilebas, Tumca, es sakiTxic sxva,

    damoukidebeli kvlevis sagania.

    8 amis Tqmis uflebas Cvens mier Catarebuli kvlevisa da oTxi wlis

    manZilze samxedro nawilSi diagnostikasa da profSerCevaSi muSaobisas

    warmoebuli dakvirvebis Sedegebi iZleva, romlebic ar Sevida winamdebare

    naSromSi.

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 14

    amrigad, met-naklebad srulad mimovixileT samxedro

    mosamsaxureebis fsiqologiuri profilis mdgenelebi da vaCveneT am

    mimarTulebiT kvlevis warmoebis sirTule, rac Sesaswavl

    parametrTa mravalferovnebasa da kvlevis procesis xangrZliobas

    ukavSirdeba.

    yovelive zemoT Tqmulidan gamomdinare, samxedro mosamsaxureTa

    fsiqologiuri profilis dadgenis procesi ramdenime etapad daiyo:

    _ (1) samxedro mosamsaxureTa pirovnuli profilisa da daZlevis

    strategiebis Taviseburebebis dadgena, (2) samxedroTa warmatebuli

    profesiuli saqmianobisa da am Taviseburebebis urTierTmimarTebis

    garkveva, (3) samxedro profesiis arCevisa da warmatebuli

    profesiuli karieris Seqmnisken swrafvis mamotivirebeli

    faqtorebis, (4) samxedro mosamsaxureTa me-koncefciis (realuri me-s

    xatis, sxeulis xatis) da (5) samxedro mosamsaxureTa emociuri

    sferosa da kognituri unarebis kvleva, (6) samxedro mosamsaxureTa

    sruli fsiqologiuri profilis, fsiqogramis dadgena da qarTul

    Tanamedrove jarSi maqsimalurad efeqturi sakadro politikis

    warmoebisTvis rekomendaciebis SemuSaveba.

    kvlevis masStaburobidan gamomdinare, winamdebare naSromSi

    samxedro mosamsaxureTa fsiqologiuri profilis kvlevis pirveli

    ori etapia warmodgenili; Sesabamisad, mocemuli kvlevis mizania,

    dadgindes, Tu ra gavlenas axdens pirovnuli maxasiaTeblebi da

    krizisuli situaciebis daZlevis pirovnebis mier arCeuli

    strategiebi samxedro mosamsaxureTa profesiul saqmianobaSi

    warmatebaze. naSromSi ganxilulia samxedro mosamsaxureebis

    pirovnuli profilis, krizisuli situaciebis daZlevis

    prioritetuli strategiebis, maTi urTierTmimarTebisa da

    warmatebul profesiul saqmianobaze gavlenis sakiTxebi.

    samxedro saqmis specifikidan da miznebidan gamomdinare, mkacri

    da ukiduresad mowesrigebulia samxedro nawilebis struqturuli

    organizacia, sadac samxedroebi msaxuroben. faqtobrivad, yvela

    formaluri urTierToba samxedro struqturis sxvadasxva instancias

    Soris wesdebiT regulirdeba da praqtikulad ar rCeba sfero

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 15

    (profesiis farglebSi), sadac minimumamde araa dayvanili

    samxedroTa qcevis Tavisuflebis xarisxi.

    samxedroTa saqmianobaSi gardauvalia samuSaosTan

    dakavSirebuli stresi (Levi L., 1990), romlis gamomwvevi SeiZleba iyos

    muSaobis aradamakmayofilebeli pirobebi, konkurencia, Sidajgufuri

    Ria Tu faruli konfliqtebi, formaluri lideris mier koleqtivis

    marTvis arcodna da samsaxuris dakargvis SiSi. profesiul

    saqmianobas ukavSirdeba samuSaoTi gadatvirTviT gamowveuli

    stresic. aq igulisxmeba samsaxursa da ojaxs Soris

    daubalansirebeli Tanafardoba9 da araformaluri urTierTobebis

    deficiti10.

    yovelive zemoT Tqmuli gavlenas axdens samxedroTa pirovnebaze

    da maTTvis tipuri pirovnuli maxasiaTeblebis arsebobas

    ganapirobebs (Dillinger, T. G., Weigemann D. A. and Taneja N, 2003). magaliTad,

    rigi kvlevebisa aCvenebs, rom samxedro pilotebi ufro miRwevaze

    orientirebulebi, komunikabelurebi, konkurentunariani,

    dominanturebi, naklebad introspeqciulebi, emociurebi da

    senzitiurebi arian, vidre arasamxedroebi (Ashman A. and Telfer R., 1983;

    Fine P. M. and Hartman B. O., 1968). amasTan, gansakuTrebiT warmatebulad

    iTvlebian is samxedro pilotebi, romlebic dasaxelebul pirovnuli

    maxasiaTeblebTan erTad ufro meti agresiulobiT, dominanturobiTa

    9 es aris saxlSi ar yofna, gvian misvla da adre wamosvla, mudmivi

    morigeobebi samsaxurSi da ojaxis monatreba, ojaxTan yofnisTvis

    moucleloba; es aris mudmivi arCevani _ ojaxi Tu samsaxuri da

    samsaxuris sasargeblod gakeTebuli arCevani TiToeul konkretul

    situaciaSi.

    10 profesiis Taviseburebidan da am profesiiT ganpirobebuli cxovrebis

    wesidan gamomdinare, es adamianebi praqtikulad ar/ver (an iSviaTad)

    ekontaqtebian im adamianebs, romelTac araferi aqvT saerTo samxedro

    saqmesTan da struqturebTan; maTi megobrebis wre, ZiriTadad, isev maTive

    TanamSromlebiT _ samxedroebiTve Semoifargleba. isini, faqtobrivad,

    mTlianad „komuflirebul“ garemoSi cxovroben.

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 16

    da sakuTari TaviT siamayisken midrekilebiT gamoirCevian (Retzlaff R.

    D., and Gibertini M., 1987).

    Tu daZlevis strategias ganvixilavT, rogorc ufro pirovnul

    faqtors, vidre _ garemos cvlads (Нартова-Бочавер С.К., 1997), maSin

    SegviZlia vivaraudoT, rom samxedro samsaxurTan asocirebul

    pirovnul Taviseburebebs garkveuli tipis daZlevis strategiebi

    unda ukavSirdebodes. msgavsi mosazreba gamoTqmulia Cvens mier

    moZiebul literaturaSic; kerZod, arsebobs mosazreba, rom

    garkveuli mimarTebaa samxedroTa pirovnul maxasiaTeblebsa da maT

    mier arCeul prioritetul daZlevis strategiebis Soris. magaliTad,

    dilingeris, uaiegmanisa da taneias kvleva aCvenebs, rom samxedro

    pilotTa stresis daZlevis strategiebi sxvadasxva pirovnul

    aspeqtebs ukavSirdeba; ase magaliTad, eqstraversia dadebiTad

    korelirebs „socialuri instrumentuli mxardaWeris ZiebasTan“

    (r=0.305, p

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 17

    strategiebis gamoyenebisken ufro arian midrekilni, stresul

    situaciebSi informaciis moZiebis Zlieri tendenciiT xasiaTdebian,

    naklebad elian emociur mxardaWeras da naklebad iyeneben daZlevis

    iseT strategiebs, rogoricaa uaryofa, arideba da qceviTi Tu

    fsiqikuri CaurTveloba (Picano J. J., 1990).

    literaturaSi vxvdebiT miniSnebas imis Taobazec, rom daZlevis

    prioritetuli strategiis arCevaze SeiZleba gavlenas axdendes

    rogorc pirovnuli faqtorebi, ise _ arsebuli samuSaos

    konteqsti/garemo pirobebi (Moos, R. H. and Swindle, R. W. Jr., 2002). am

    SemTxvevaSic, literaturaze dayrdnobiT SegviZlia davuSvaT, rom

    samxedroTa profesiuli saqmianobis Taviseburebebi (magaliTad,

    specifikuri profesiuli miznebi, samuSao garemo, samxedro

    struqturisTvis tipuri mkacri subordinacia da formaluri Tu

    araformaluri urTierTobebi) gavlenas axdens stresul

    situaciebTan gamklavebis strategiebis arCevaze.

    Tu daZlevis lazarusisa da folkmanis SedarebiT axal da

    gavrcelebul kognitur Teorias daveyrdnobiT (Lazarus R., S., Folkman S,

    1984), sadac aRqmul stresorze individis mier ganxorcielebuli

    daZlevis reaqcia ganixileba, rogorc pirovnebisa da garemos

    urTierTqmedebis dinamikuri procesi da sadac individi daZlevisken

    bunebrivi midrekilebiT xasiaTdeba, misi reaqcia ki nebismier

    konkretul stresul situaciaze am midrekilebisa da situaciuri

    faqtorebis interaqciul funqcias warmoadgens (Duhachek A., Iacobucci

    D., 2004), SegviZlia davuSvaT, rom samxedroebisa da maTi samuSaos

    specifikuri garemos urTierTqmedeba SeiZleba moiazrebdes daZlevis

    maTTvis damaxasiaTebel, maTi pirovnuli TaviseburebebiTa da

    samuSao garemos specifikiT ganpirobebul strategiebs.

    nebismier SemTxvevaSi, profesiuli karieris Seqmnis,

    SenarCunebisa Tu winsvlisTvis samxedroebs maqsimalurad

    adekvaturi pirovnuli Tvisebebisa da stresis daZlevisÓefeqturi

    strategiebis SemuSaveba uwevT. aqedan gamomdinare, ismis kiTxva:

    ramdenad ganapirobebs samxedro mosamsaxureTa pirovnuli

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 18

    maxasiTeblebi da stresuli situaciebis daZlevis prioritetuli

    strategiebi maT profesiul winsvlas da warmatebul karieras.11

    am sakiTxis kvleva sainteresod da aqtualurad gvesaxeba

    mosalodneli Sedegebis Teoriuli da praqtikuli Rirebulebis gamo.

    kvlevis Teoriuli Rirebuleba Seexeba daZlevis, rogorc ufro

    pirovnuli faqtoris Tu situaciuri cvladis, sakiTxis kvlevas.

    kerZod, miRebuli Sedegebi saSualebas mogvcems, ufro

    dasabuTebulad vimsjeloT individis daZlevis strategiebisa da

    pirovnuli maxasiaTeblebis urTierTmimarTebis Sesaxeb.

    kvlevis praqtikul RirebulebaSi moiazreba miRebuli Sedegebis

    praqtikuli miznebisTvis gamoyeneba; kerZod:

    (1) daZlevis strategiebisa da pirovnuli maxasiaTeblebis

    urTierTmimarTebis Taviseburebebis dadgenis SemTxvevaSi

    SesaZlebeli gaxdeba:

    am informaciis gamoyeneba samxedro struqturebSi kadrebis

    adekvaturi SerCevisaTvis. magaliTad, konkretuli mocemuli

    kadris pirovnuli profilis codnis SemTxvevaSi darwmunebiT

    SegviZlia prognostuli mniSvnelobis miniWeba misi

    prioritetuli daZlevis strategiebisTvis, rac am kadris

    maqsimalurad adekvaturad dasaqmebis saSualebas mogvcems. ase

    magaliTad, konkretuli pirovnuli maxasiaTeblebisa (vTqvaT,

    gamokveTili gaRizianebadobis, garSemomyofebisadmi mtruli

    damokidebulebis, feTqebadobis an momatebuli depresiuli

    fonis) da maTTan dakavSirebul emociebze fokusirebuli

    strategiis mqone piri ver SeZlebs kosovoSi an eraySi

    wargzavnil samSvidobo batalionSi samsaxurs, vinaidan aseTi

    samSvidobo misia saqarTvelosgan Sors, sruliad gansxvavebul

    kulturul garemoSi monotonuri (yazarmuli reJimi,

    11 unda aRiniSnos, rom samxedroTa profesiul warmatebaSi pirovnuli

    maxasiaTeblebisa da daZlevis strategiebis rolis kvleva jer kidev XX

    saukunis 80-ian wlebSi daiwyo aSS-Si (Ramachandran, N., Wadhawan, J., M., Kumar,

    V., Chandramohan, V, & Rao, P.L.N., 1983), Tumca, Cvens qveyanaSi ganxorcielebuli

    verc erTi kvleva ver vnaxeT.

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 19

    teritoriis dacva da perimetris patrulireba, mgzavrebis

    Semowmeba da a.S.) samuSaos Sesrulebas gulisxmobs, rac

    aucileblobiT saWiroebs gawonasworebulobas, garSemomyofTa

    mimarT momTmenobasa da karg TviTkontrols.

    stresul, krizisul situaciebSi samxedro mosamsaxureTa

    qcevis prognozireba;

    konsultirebisa da reabilitaciis ufro adekvaturi programis

    dagegmva da ganxorcieleba;

    (2) erTi mxriv, pirovnul maxasiaTeblebsa da stresis daZlevis

    strategiebs da, meore mxriv, profesiul warmatebas Soris

    urTierTmimarTebis dadgena samxedro mosamsaxureTaTvis yvelaze

    adapturi daZlevis strategiebisa da warmatebuli karierisTvis

    gamosadegi pirovnuli maxasiaTeblebis gamovlenis saSualebas

    mogvcems. vinaidan samxedro mosamsaxureTa araadapturi daZlevis

    strategiebi SeiZleba maT profesiul saqmianobaSi Secdomebisa da

    ubeduri SemTxvevebis mizezi gaxdes (Нартова-Бочавер С.К., 1997),

    mizanSewonili iqneba daZlevis optimaluri strategiebis

    gamomuSavebaze mimarTuli trening-programebis dagegmva-

    ganxorcieleba12, ris safuZvelic SeiZleba Cveni kvlevis Sedegad

    miRebuli monacemebi gaxdes.

    amrigad, Cveni samuSao hipoTeza ase SeiZleba Camoyalibdes: Tu

    pirovnuli profili (an misi calkeuli mdgenelebi) da stresis

    daZlevis prioritetuli strategiebi, romlebic erTmaneTTan

    kavSirSi imyofebian, gansxvavebulia samxedroebTan da samoqalaqo

    pirebTan, maSin isini gavlenas unda axdendnen samxedroTa

    profesiul saqmianobaSi warmatebaze, kerZod, problemis gadaWraze

    mimarTuli daZlevis strategiebi xels unda uwyobdes samxedroTa

    ufro warmatebul profesiul saqmianobas.

    12 aqve unda aRiniSnos, rom aseTi trening-programebi aSS-Si warmatebiT

    xorcieldeba, romlebic msgavsi tipis kvlevebiT mopovebuli

    informaciis safuZvelze igegmeba (Dillinger, T. G., Weigemann D. A. and Taneja N.,

    2003).

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 20

    winamdebare kvlevis miznidan da Sesamowmebeli hipoTezidan

    gamomdinare, Cvens amocanas warmoadgenda samxedroebisa da

    samoqalaqo pirebis pirovnuli maxasiaTeblebisa da prioritetuli

    daZlevis strategiebis dadgena.

    wamodgenili naSromi Sedgeba abstraqtisgan, Sesavlisagan, rva

    Tavisgan, literaturis CamonaTvalisa da danarTisagan.

    pirvel TavSi ganxilulia daZlevis cnebisadmi sami ZiriTadi

    midgoma, daZlevis funqciebi, daZlevis strategiebis klasificirebis

    principebi da daZlevis strategiebis zogierTi arsebuli (sul

    cxra) klasifikacia.

    meore Tavi pirovnul profils eZRvneba; kerZod, masSi

    mocemulia pirovnebis cnebis etimologia da zogierTi arsebuli

    gansazRvreba (sul rva), aRwerilia pirovnebis ZiriTadi Teoriebi

    (sul eqvsi Teoria da aTi avtori) da warmodgenilia Cvens mier

    nakvlevi pirovnuli maxasiaTeblebis (sul ocdaTeqvsmeti

    maxasiaTeblis) mimoxilva.

    mesame TavSi ganxilulia warmatebuli samxedro karieris

    formaluri da pirovnuli maxasiaTeblebi.

    meoTxe TavSi kvlevis sakiTxia gansazRvruli da

    Camoyalibebulia kvlevis miznebi, hipoTezebi da amocanebi.

    mexuTe Tavi kvlevis meTodis aRweras eTmoba. masSi mocemulia

    kvlevis meTodika, cdis pirebi da procesi.

    meeqvse, meSvide da merve Tavebi kvlevis Sedegebis aRweras (sul

    38 suraTi da 2 cxrili), maT ganxilvasa da daskvnebs eTmoba.

    naSromis bolos mocemulia gamoyenebuli literatura (sul 75

    wyaro) da danarTi.

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 21

    Tavi 1. daZleva

    1.1. daZlevis cneba da ZiriTadi midgomebi

    stresis gancda da misi daZleva mravali adamianis ZiriTad

    problemaTa ricxvs miekuTvneba. fsiqikuri stresi aris datvirTvisa

    da xelT arsebuli resursebis urTierTSeusabamoba, rasac Tan

    axlavs iseTi emociebi, rogoricaa SiSi, risxva, daTrgunuloba da

    a.S. im garemo pirobebs, romelic individis mier fasdeba, rogorc

    momTxovni da mis kargad yofnaze gavlenis mqone, stresors, xolo am

    pirobebze individis reaqcias, an maT gancdas, distress uwodeben.

    stresis13 gavleniT inicirebuli an daTrgunuli reaqciebi SeiZleba

    met-naklebad adapturi/Sesabamisi iyos wonasworobis aRdgenisaTvis

    anu stresis daZlevisaTvis (Moos, R. H. and Swindle, R. W. Jr., 2002).

    cneba „daZleva“ (coping) sxvadasxva situaciebSi adamianis mier

    ganxorcielebuli qcevis tipuri paternebis aRsawerad gamoiyeneba.

    Tavdapirvelad is lazarusisa da folkmanis (Lazarus R., S., Folkman S.,

    1984) stresis fsiqologiaSi gamoiyeneboda da ganisazRvreboda,

    rogorc im kognituri da qceviTi Zalisxmevis erToblioba, romelic

    ixarjeba individis mier stresis zegavlenis Sesasusteblad.

    daZleva adamianis aqtivobis farTo speqtrs moicavs _

    aracnobieri fsiqologiuri dacvebidan stresuli situaciebis

    mizanmimarTul daZlevamde (Byrne-Lynch A., 1991).

    daZleva aris situaciasTan14 urTierTqmedebis individualuri

    saSualeba, meTodi am situaciis sakuTari logikis, adamianis

    13 arsebobs stresis tipebis sxvadasxva klasifikacia, misi xangrZliobisa

    (mwvave, qronikuli) da stresorebis (danakargi, miwisZvra, omi) mixedviT.

    calke kategoriad gamoyofen stresis e.w. „Tanamedrove“ tipebs, sadac

    Sedis samuSaosTan dakavSirebuli stresi (job stress, stress in the work place)

    (Levi L., 1990).14 fsiqologiuri situacia warmoadgens garegani pirobebisa da maTi

    subieqturi interpretaciebis erTobliobas, romelic SemosaZRvrulia

    droSi da adamians SerCeviTi aqtivobisken ubiZgebs. situacia Sinagani

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 22

    cxovrebaSi misi mniSvnelobisa da fsiqologiuri SesaZleblobebis

    Sesabamisad. daZlevis fsiqologiuri daniSnulebaa: _ rac SeiZleba

    ukeTesad adaptirdes adamiani situaciis moTxovnebisadmi. amitom

    daZlevis ZiriTadi amocanaa adamianis keTildReobis, fizikuri da

    fsiqologiuri janmrTelobisa da urTierTobebiT

    dakmayofilebulobis uzrunvelyofa da SenarCuneba (Нартова-Бочавер

    С.К., 1997).

    farTo mniSvnelobiT, cneba „daZleva“ Sinagani da garegani

    zomebis, RonisZiebebis kompleqss gulisxmobs, romelic tkivilisa

    da fsiqikaze Tu sxeulze moqmed stresul movlenaTa mtkivneuli,

    saziano gavlenis minimizaciazea mimarTuli (Шавердян Г. М., 1998). is

    moicavs Sinagani Tu garegani xasiaTis amocanebTan subieqtis

    urTierTqmedebis yvela saxeobas: _ problemuri situaciis flobis

    an Serbilebis, miCvevis/Seguebis, an misi moTxovnebisTvis Tavis

    aridebis mcdelobebs. damatebiTi pirobebi, rogorc garegani, Tavad

    dasmuli amocanisTvis damaxasiaTebeli, ise Sinagani, romelic

    subieqtis fsiqologiur maxasiaTeblebs warmoadgenen,

    amZafreben/amkveTreben daZlevis Sinaarss (Byrne-Lynch A., 1991).

    Tavdapirvelad iTvleboda, rom daZleva maSin iwyebs

    amoqmedebas, rodesac amocanis sirTule aRemateba Cveuli reaqciebis

    simZlavres, arasakmarisia rutinuli Segueba da saWiro xdeba axali

    Zalisxmeva da resursebi. am mosazrebas dResac iziareben

    cxovrebiseuli stresis paradigmis (Life Stress Paradigm) momxreebi (Ensel

    W. M., Lin N., 1991). magaliTad, enseli da lini (1991) amtkiceben, rom

    daZlevaSi usiamovnebebisTvis Tavis arideba, stresul situaciebSi

    moxvedrisgan gaqcevac moiazreba.

    samyaros movlenis „midamoa“, romelsac SeiZleba sxvadasxva mniSvneloba

    hqondes subieqtis cxovrebis gzis masStabiT (mniSvnelobani

    cxovrebiseuli movlenidan yoveldRiuri cxovrebis Cvevebis CaTvliT).

    situacia moicavs subieqtis ganzraxvebisa da moTxovnilebebis rTul

    narevs; is determinirebulia misi wina qceviT da mimarTulia momavalze

    subieqtisadmi da situaciisadmi axali moTxovnebis wayenebis

    saSualebiT (Byrne-Lynch A., 1991).

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 23

    droTa ganmavlobaSi daZlevis cneba CamoSorda eqstremaluri

    pirobebis problematikas da warmatebiT gamoiyeneboda mniSvnelovan

    cxovrebiseul momentebSi (Life Events), Semdeg ki _ qronikuli

    stresorebisa da yoveldRiuri realobis pirobebSi adamianebis

    qcevis aRsawerad (Рейноутер дж., 1993). magaliTad, reinouteri miiCnevs

    (1993), rom adamianebisTvis bednieri, didi xnis molodinis Semdeg

    ganxorcielebuli movlenebic SeiZleba stresuli iyos.

    dResdReobiT daZlevis cnebis gagebisadmi sami ZiriTadi

    Teoriuli midgoma arsebobs (Byrne-Lynch A., 1991): fsiqoanalituri,

    pirovnuli da daZlevisadmi, rogorc procesisadmi midgoma.

    TiToeuli maTgani gansxvavebulad xsnis daZlevis cnebas.

    fsiqoanalituri midgoma haanis SromebSi iRebs saTaves (Haan N.,

    1997), sadac daZleva egos terminebiTaa aRwerili, rogorc

    daZabulobis SemcirebisTvis mowodebuli fsiqologiuri dacvis

    erT-erTi meTodi/saSualeba.

    adreuli fsiqoanalitikuri Sromebidan dacvis meqanizmebis

    Sesaxeb saTaves iRebs kvlevebi, Tu rogor axdens individi

    garemosTan adaptacias. am SromebSi dacvis meqanizmebi ganixileba,

    rogorc SfoTvis Tavidan acilebis aracnobieri gza (Martskvishvili Kh.,

    2006). klasikuri ganmartebis Tanaxmad, dacvis meqanizmebi iTvleba

    SfoTvis daZlevis imTaviTve araadaptur gzad da isini ar aris

    cnobierad arCeuli; Tumca, DSM-IV15-is (DSM-IV™, 1994) mixedviT,

    ganasxvaveben dacvis meqanizmebis Svid saxes, romelTa ierarqiuli

    ganlageba naklebad adaptaciuridan metad adaptaciuris

    mimarTulebiT xdeba. yvelaze ,,mwvavea“ dacviTi disregulacia an

    aSkara fsiqoturi procesebi, romlebic iseT procesebs gulisxmobs,

    rogoricaa proeqcia, uaryofa da halucinacia. amis sapirispirod,

    arsebobs iseTi adaptaciuri da ,,momwifebuli“ dacvis meqanizmebi,

    rogoricaa altruizmi, iumori da sublimacia.

    krameri (Crammer, P., 2000) dacvis meqanizmebsa da daZlevis

    process Soris arsebul msgavsebasa da gansxvavebaze saubrobs.

    15 Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders.

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 24

    dacvis meqanizmebi aracnobieri, araintenciuri, dispoziciuri da

    ierarqiulia da mxolod maSin ukavSirdeba paTologias, roca

    daZlevis procesi cnobieria, mizanmimarTulad gamoiyeneba,

    situaciuradaa determinirebuli, araierarqiulia da normalur

    mdgomareobas ukavSirdeba. dacvis meqanizmebSi, gansakuTrebiT

    klasikuri gagebiT, imTaviTve araadaptaciuri da aracnobierad

    arCeuli strategia moiazreba. individi SeiZleba davaxasiaToT

    dacvis prioritetuli stilis mixedviT, romelsac is sxvadasxva

    garemo pirobebSi gamoavlens. daZlevis procesi ki, piriqiT,

    ganixileba, rogorc cnobierad arCeuli gza da garemos moTxovnebze

    reaqcia.

    fsiqoanalituri midgoma ar iTvleba daZlevis strategiebisadmi

    gavrcelebul midgomad, vinaidan misi momxreebi daZlevis qcevas

    daZlevis SedegebTan aigiveben (Нартова-Бочавер С.К.1997).

    pirovnuli (niSnebis) midgoma asaxulia musis naSromebSi

    (Billings A. G., Moos R. H., 1984), sadac daZleva pirovnuli niSnebis

    terminebiT ganisazRvreba, rogorc SedarebiT mdgradi midrekileba,

    predispozicia stresul movlenebze garkveuli saxiT reagirebisken.

    daZlevis stilis cneba, termonologiuri TvalsazrisiT,

    garkveulwilad, fsiqoanalizidan momdinareobs, magram es midgoma

    aqcents akeTebs imaze, Tu rogor gadaamuSavebs individi

    informacias. yvelaze adreul tipologias warmodgens damTrgunvel-

    mgrZnobiare (repression-sensitization) tipi (Burne, D., 1964). damTrgunveli

    Tavs aridebs an gandevnis informacias, mgrZnobiare tipi ki, piriqiT,

    eZebs, moipovebs mas. es diqotomia kvlav iCens Tavs am ukanasneli 30

    wlis manZilze: _ makontrolebeli-pirdapiri (monitoring-blunting) (Miller,

    S. M., 1987) da miaxloeba-ganridebis (26:813-819) tipi swored am

    diqotomiis manifestacias warmoadgens.

    vinaidan strategiaTa stabiloba iSviaTad dasturdeba

    empiriuli monacemebiT (Lazarus, R., 2000), am midgomamac ver moipova

    mkvlevarTa Soris popularoba.

    daZlevisadmi, rogorc procesisadmi midgomis warmomadgenlebi

    (Lazarus R., S., Folkman S., 1984) miiCneven, rom daZleva aris dinamikuri

    procesi, romlis specifikas ganapirobebs ara marto situacia,

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 25

    aramed subieqtis garesamyarosTan Sejaxebis Sedegad warmoqmnili

    konfliqtis ganviTarebis stadiac.

    Teoria, romelSic daZleva ganixileba, rogorc procesi,

    kognituri Teoriis saxeliTaa cnobili da lazarusisa16 da misi

    kolegebis saxels ukavSirdeba. SeiZleba iTqvas, rom is SedarebiT

    axali Teoriaa stresisa da daZlevis Sesaxeb arsebul

    literaturaSi. am Teoriis Tanaxmad, stresi ganisazRvreba, rogorc

    adamianisa da garemos urTierTqmedeba, sadac garemo adamianis mier

    aRiqmeba, rogorc safrTxis momtani misi (adamianis) kargad

    yofnisaTvis (well-being). am urTierTqmedebis CamoyalibebaSi

    centraluri adgili daZlevas ukavia. kognitur TeoriaSi saubaria

    or procesze, esenia: kognituri Sefaseba da daZleva, rogorc

    pirovneba-garemos stresuli urTierTqmedebisa da maTi uSualo,

    xangrZlivi Sedegis kritikuli mediatori.

    kognituri Sefaseba aris procesi, romliTac individi garemos

    stresul movlenas afasebs: ras matebs an aklebs es

    movlena/vaTareba mas (Swanson K. M..2000), mis kargad yofnas da rogor.

    ganasxvaveben pirvelad da meorad kognitur Sefasebas.

    pirveladi Sefasebis etapze individi afasebs, movlena,

    problemuri situacia dadebiTia (kargia), neitraluri

    (irelevanturi) Tu uaryofiTi (stresuli); aris Tu ara potenciuri

    safrTxe. Tu uaryofiTia, ramdenad cudia is: _ emuqreba Tu ara

    raimes (vTqvaT, mis janmrTelobasa da kargad yofnas) safrTxe am

    konkretuli problemuri situaciis gamo; magaliTad, garemosTan es

    Sejaxeba gulisxmobs Tu ara potenciur zians an sargebels

    pasuxismgeblobebis, Rirebulebis, TviTSefasebisa Tu miznebisTvis?

    meoradi Sefasebis etapze individi afasebs, aqvs Tu ara

    sakmarisi resursi am movlenasTan gasamklaveblad an gamklavebaze

    uaris saTqmelad; SeuZlia Tu ara stresisgan miyenebuli zianis

    Tavidan asacileblad da dasaZlevad, stresis Sedegebis

    gasaumjobeseblad raimes gakeTeba.

    16 fsiqologiaSi daZlevis terminis Semotana lazarusisa da folkmanis

    saxels ukavSirdeba (Нартова-Бочавер С.К., 1997).

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 26

    SeiZleba iTqvas, rom pirveladi SefasebiT individi svams

    SekiTxvas: _ ,,ra aris es? aris es problema?“ meoradi SefasebiT ki

    igi kiTxulobs: _ ,,Tu aris problema, me ra SemiZlia gavakeTo

    amisaTvis? rogor movuaro situacias?“ swored am momentSi iCens

    Tavs daZleva.

    kognituri Teoriis Tanaxmad, daZleva aris individis mier

    gaweuli ,,kognituri da bihevioraluri Zalisxmeva, romelic

    mimarTulia im specifikuri Sinagani Tu garegani moTxovnebis (da,

    maT Soris, konfliqtis) marTvaze/maTTan gamklavebaze, romelic,

    pirovnebis TvalsazrisiT, aRemateba mis resursebs“ (Lazarus R., S.,

    Folkman S., 1984; Lazarus, R.S., 1991).

    am gansazRvrebaSi gamoiyofa sami mniSvnelovani momenti.

    pirveli: procesze orientacia, rac gulisxmobs, rom ganmarteba

    fokusirebulia imaze, Tu ras fiqrobs da rogor iqceva individi

    specifikur krizisul situaciaSi da rogor icvleba misi kognicia

    da qceva situciis Secvlisas. daZlevis procesisadmi aseTi midgoma

    niSnebis midgomas upirispirdeba, romelic iTvaliswinebs, Tu rogor

    iqceva individi Cveulebrivad da aqcents stabilobaze (da ara _

    cvlilebebze) akeTebs.

    meore: daZleva konteqstualuria, masze gavlenas axdens

    stresul situaciaSi pirovnebis aqtualuri moTxovnebis da maTi

    marTvis resursebis Sefaseba. xazgasma konteqstze niSnavs imas, rom

    pirovnebisa da garemos garkveuli cvladebi erTad ayalibebs

    daZlevis mcdelobas.

    mesame: ganmartebaSi imTaviTve ar aris gansazRvruli, Tu ra

    aris ,,kargi“ an ,,cudi“ daZleva; daZleva ganmartebulia, rogorc

    mcdeloba, Zalisxmeva, romelsac individi mimarTavs moTxovnebis

    marTvisaTvis, ganurCevlad imisa, aris Tu ara es mcdeloba

    warmatebuli. am TvalsazrisiT, daZlevis es modeli upirispirdeba

    im Sexedulebas, romlis Tanaxmadac daZleva ganimarteba, rogorc

    instrumentuli qmedeba, romelic akontrolebs aversiur garemos da

    amiT amcirebs agznebas (arousal) (Ursin, H., 1980). es Tvalsazrisi

    egofsiqologiur konceptualizaciasac upirispirdeba, romlis

    Tanaxmadac, garkveuli strategiebi Tandayolili da naklebad

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 27

    sasurvelia (Menninger, K., 1963) da romelic strategias daZlevas (da

    ara dacvis meqanizms) uwodebs, Tu is erTaderT kriteriums

    akmayofilebs: _ ar amaxinjebs realobas (Haan N., 1977).

    amrigad, fsiqoanalituri midgoma aqcents dacvis meqanizmebze

    akeTebs, pirovnuli midgoma ki – daZlevis stabilur stilze. orive

    midgomis Tanaxmad, daZleva umTavresad pirovnuli maxasiaTeblebis

    funqciaa. amis sapirispirod, daZlevis, rogorc procesisadmi

    midgoma kognitur-bihevioralur models eyrdnoba da pirovnebas da

    garemos ganixilavs, rogorc dinamikur, uwyvetad reciprokul,

    ormimarTulebian kavSirSi myof cvladebs. am midgomis mixedviT,

    daZleva transaqciuli cvladia, rac gulisxmobs, rom masSi

    moiazreba ara mxolod pirovneba, an ara mxolod garemo, aramed

    maTi integracia mocemul transaqciaSi.

    1.2. daZlevis strategiebis klasifikaciis principebi

    daZlevis TiToeuli forma specifikuria, gancdili situaciis

    subieqturi mniSvnelovnebiT ganisazRvreba da, ZiriTadad, emsaxureba

    erT-erT amocanas: _ problemis realurad gadawyvetas an mis

    emociur gancdas, TviTSefasebis koregirebas an adamianebTan

    urTierTobebis regulirebas. gansxvavebuli Teoriuli da

    meTodologiuri midgomebis arsebobis gamo ar arsebobs daZlevis

    strategiebis erTi, sayovelTaod aRiarebuli klasifikacia (Нартова-

    Бочавер С.К, 1997).

    daZlevis strategiebis klasifikacia or ZiriTad princips

    eyrdnoba: _ (1) aqcentirebulia problemis daZlevis meTodi; ras

    aniWebs individi upiratesobas _ qceviT Tu kognitur daZlevas. (2)

    aqcenti keTdeba daZlevis fokusze; ra orientacia aqvs da ra

    aqtiobebs axorcielebs pirovneba stresoris sapasuxod.

    mkvlevarTa nawili (Martskvishvili Kh., 2006; Holanan, C.J., Moos, R.H., and

    Schaefer, J.A., 1996) am ori midgomis kombinirebiT daZlevis ufro metad

    integrirebuli klasifikaciis Seqmnas Seecada. maT stresoris

    mimarT individis orientacia gaiTvaliswines da daZlevis ori

    mimarTuleba gamoyves: miaxloeba da Tavis arideba. garda amisa,

    TiToeuli maTgani dayves kategoriebad, romlebic kognitur da

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 28

    bihevioralur daZlevas Seesabameba. Sedegad, gamoiyo oTxi ZiriTadi

    kategoria: (1) kognituri miaxloeba; (2) kognituri Tavis arideba; (3)

    bihevioraluri miaxloeba; (4) bihevioraluri Tavis arideba.

    Tumca, daZlevis strategiebis klasificirebisas mkvlevarTa

    umravlesoba lazarusisa da folkmanis SemoTavazebul or moduss _

    problemebis gadaWrasa da situaciisadmi sakuTari

    damokidebulebebis Secvlas _ eyrdnoba (Lazarus R., S., Folkman S., 1984).

    r. lazarusisa da s. folkmanis mixedviT (1984; Lazarus, R.S., 1991),

    daZlevas ori mTavari funqcia aqvs; Sesabamisad, daZlevis

    strategiebi or kategoriaSi SeiZleba dajgufdes:

    (1) problemaze fokusirebuli daZleva, romlis funqciaa

    stresis wyarod aRqmuli pirobebis, problemuri pirovneba-garemo

    urTierTobis pirdapiri, uSualo Secvla.

    (2) emociebze fokusirebuli daZleva, romelic emociebis

    regulaciisTvisaa mowodebuli da romelSic garegani stresoris

    mniSvnelovnebis rekonstruqcia anu stresis wyaros gansxvavebulad,

    naklebi fsiqologiuri distresis gamomwvev movlenad aRqma da

    Sefaseba moiazreba. am dros stresis gamomwvevi pirobebis Secvlis

    mimarTulebiT ganxorcielebuli pirdapiri, uSualo mcdelobis

    nacvlad aqcenti subieqturi mniSvnelobisa da stresuli garemos

    pirobebis gancdis cvlilebaze keTdeba.

    kvlevebma daadastura (Folkman, S., & Lazarus, R. S., 1980; Folkman, S., &

    Lazarus, R. S., 1985), rom daZleva moicavs orive funqcias. adamianebi

    daZlevis orive tipis strategias TiTqmis yvela saxis stresul

    situaciaSi iyeneben. problemaze fokusirebuli daZlevis funqciaa

    raimes gakeTeba distresis gamomwvevi problemis Sesacvlelad da

    xSirad gamoiyeneba im siZneleTa dasaZlevad, romelic pirovnebis

    mier fasdeba, rogorc cvalebadi. emociaze fokusirebuli daZlevis

    funqcia ki arasasiamovno emociebis regulirebaa da xSirad im

    situaciebis dasaZlevad gamoiyeneba, romlebic pirovnebis mier

    fasdeba, rogorc ucvleli.

    1.3. daZlevis strategiebis klasifikaciebi

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 29

    qvemoT ganxilulia krizisuli situaciebis daZlevis

    strategiebis sxvadasxva klasifikaciebi. daZlevis strategiaTa

    mravalferovnebis miuxedavad, TiToeuli klasifikacia lazarusisa

    da folkmanis mier gamoyofili ori modusis (problemaze

    orientacia da misdami emociuri damokidebulebis cvlileba)

    Sesabamisad lagdeba.

    lazarusi da folkmani (1984) daZlevis Semdeg strategiebs

    gamoyofen:

    konfrontaciuli daZleva: situaciis Secvlis agresiuli

    mcdeloba, romelSic, garkveulwilad, riskianoba da mtruli

    damokidebulebac moiazreba;

    distancireba: meore adamianisgan gamocalkevebis, gamoyofis

    mcdeloba da situaciis mniSvnelovnebis minimizacia;

    TviTkontroli: grZnobebisa da moqmedebebis regulirebis

    mcdeloba;

    socialuri mxardaWeris Zieba: informaciuli, emociuri da

    qmediTi mxardaWeris moZiebis mcdeloba;

    gaqceva-acileba: natvra, ocneba, gaazrebis gareSe situaciis

    interpretacia da qcevis doneze problemisgan gaqcevis,

    misTvis Tavis aridebis mcdeloba;

    problemis gadaWris dagegmva: situaciis Secvlis winaswar

    ganzraxuli, problemaze orientirebuli mcdeloba,

    Sewyvilebuli problemis gadaWris analizur midgomasTan;

    dadebiTi gadafaseba: situaciisTvis dadebiTi mniSvnelobis

    miniWebis mcdeloba, koncentracia pirovnul zrdaze.

    j. amirxani (Amirkhan, J. H., 1990; , K, K., Bormann, C, A., Cropanzani R, S

    and James K., 1995) sami saxis daZlevas ganixilavs:

    problemis pirdapiri gadaWra;

    arideba;

    socialuri mxardaWeris Zieba.

    e. kopliki (Koplik et al., 1992) wmindad kognituri daZlevis

    strategiebze saubrobs da daZlevis stilis mixedviT gamoyofs:

    informaciis maZieblebs _ monitoros;

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 30

    informaciis mimarT „daxurulebs“ _ blunters.

    k. parkesi (1984, 1986) daZlevas kognituri da bihevioraluri

    strategiebis mravalferovanebaze daubrobs da yuradRebas

    amaxvilebs daZlevis or konkretul strategiaze:

    pirdapiri daZleva (direct coping);

    mafrustrirebeli faqtorebis fsiqologiuri daTrgunva,

    gandevna (suppression).

    a. bilingsi da r. musi (1984) gansaxilvelad fsiqologiuri

    daZlevis sam meTods gvTavazoben:

    situaciis Sefaseba _ aqtiuri kognituri daZleva;

    situaciaSi Careva _ aqtiuri bihevioraluri daZleva;

    gaqceva _ situaciisTvis Tavis arideba (magaliTad,

    TviTmotyueba).

    f. vitaliano (Vitaliano P. P et al., 1990; Conway V. J., Terry D. J., 1992)

    msgavs klasifikacias iZleva, romelic problemaze orientirebul

    daZlevasTan erTad gamoyofs emociaze orientirebuli daZlevis sam

    xerxs:

    TviTdadanaSauleba (Blamed self), rac sakuTari Tavisadmi

    kritikiT, sinanuliTa da damrigebluri toniT gamoixateba;

    Tavis arideba, rodesac adamiani agrZelebs ise moqcevas,

    TiTqos araferi momxdara;

    sasurveli interpretacia (wishful thinking) _ moCvenebiTi

    imedebi, rodesac adamians saswaulis imedi aqvs.

    h. veberi (1992) Tvlis, rom daZlevis ZiriTad repertuarSi

    Semdegi formebi Sedis:

    problemis realuri (qceviTi an kognituri) gadaWra;

    socialuri mxardaWeris Zieba;

    situaciis reinterpretacia sakuTari Tavis sasargeblod;

    dacva da problemebis uaryofa;

    Tavis arideba da gaqceva;

    sakuTari Tavis Secodeba;

    TviTSefasebis daweva;

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 31

    emociebis gamoxatva.

    a. sTouni da j. nili (1984) gamoyofen daZlevis Semdeg

    kategoriebs:

    yuradRebis gadatana _ fiqrisa da sxva aqtivobebis

    saSualebiT problemidan sxva sakiTxebze yuradRebis

    gadatana;

    situaciis reinterpretacia _ problemis sxva kuTxiT danaxva,

    raTa is ufro atanadi gaxdes;

    pirdapiri moqmedeba _ fiqri problemis gadaWraze,

    informaciis mogroveba masze da realuri qmedebebis

    ganxorcieleba mis gadasaWrelad;

    kaTarzisi _ daZabulobis, SfoTvisa da frustraciis

    Semcirebis mizniT problemis sapasuxod emociebis gamoxatva;

    miReba _ miReba im faqtisa, rom problema ukve arsebobs da

    amis Secvla SeuZlebelia;

    socialuri mxardaWeris Zieba _ partnioris, megobris an

    kolegisagan emociuri mxardaWeris miReba;

    relaqsacia _ raimes gakeTeba relaqsaciis mizniT;

    religia _ sulieri mxardaWerisa da Svebis povna sakuTar

    aRmsareblobaSi.

    C. qarveri da m. Seieri (Carver, C. S., Sheier, M. F., & Weintraub, J. K., 1989;

    Sharon Gil, 2005) Tvlian, rom daZlevis strategiebis martivad dayofa

    problemaze da emociebze orientirebulad arasakmarisia. amitom

    isini TiToeul maTgans qvekategoriebad yofen da kidev amateben

    ramdenime kategorias. sabolood, isini aRweren daZlevis 15

    strategias:

    aqtiuri daZleva;

    dagegmva;

    problemasTan kavSiris ar mqone sxva saqmianobebis

    gamoricxva;

    Sekaveba;

    instrumentuli socialuri mxardaWeris Zieba;

    emociuri socialuri mxardaWeris Zieba;

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 32

    dadebiTi reinterpretacia da pirovnuli zrda;

    miReba;

    uaryofa;

    religiasTan mibruneba;

    yuradRebis gamaxvileba emociebze, emociebis gamoxatva;

    iumori;

    qceviTi CaurTveloba;

    fsiqikuri CaurTveloba;

    narkotikebisa da alkoholis gamoyeneba.

    daZlevis zemoT ganxilul klasifikaciebSi aRewerili

    strategiebidan winamdebare kvlevaSi sayrdenad aRebulia qarverisa

    da Seieris klasifikacia (da nakvlevia masSi warmodgenili

    strategiebi), romelic, Tavis mxriv, lazarusisa da folkmanis

    klasifikacias exmaureba da, amasTan, TanxmobaSi modis amirxanis

    mier SemoTavazebul klasifikaciasTan. 1 cxrilSi mocemulia (a)

    amirxanis, (b) lazarusisa da folkmanis da (g) qarverisa da Seieris

    mier SemoTavazebuli daZlevis strategiebis klasifikacia daZlevis

    strategiebis lazarusisa da folkmanis mier SemoTavazebul or

    modusTan _ problemebis gadaWrasa da situaciisadmi sakuTari

    damokidebulebebis SecvlasTan _ mimarTebaSi. cxrilSi

    warmodgenilia mesame _ aridebis _ mimarTulebac.

    cxrili 1. amirxanis, lazarusi-folkmanisa da qarveri-Seieris mier

    SemoTavazebuli daZlevis strategiebis mimarTeba

    lazarusi-folkmanis daZlevis modusebTan

    modusi amirxani lazarusi, folkmani qarveri, Seieri

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 33

    problemis

    gad

    aWraz

    e orient

    acia

    pirdapiri

    gadaWra

    socialuri

    mxardaWeri

    s Zieba

    konfrontaciuli

    daZleva: situaciis

    Secvlis agresiuli

    mcdeloba, romelSic,

    garkveulwilad,

    riskianoba da mtruli

    damokidebulebac

    moiazreba;

    problemis gadaWris

    dagegmva: situaciis

    Secvlis winaswar

    ganzraxuli,

    problemaze

    orientirebuli

    mcdeloba,

    Sewyvilebuli

    problemis gadaWris

    analizur midgomasTan;

    socialuri

    mxardaWeris Zieba:

    informaciuli,

    emociuri da qmediTi

    mxardaWeris moZiebis

    mcdeloba.

    aqtiuri daZleva;

    dagegmva;

    problemasTan

    kavSiris ar mqone

    sxva saqmianobebis

    gamoricxva;

    Sekaveba;

    instrumentuli

    socialuri

    mxardaWeris Zieba;

    emociuri

    socialuri

    mxardaWeris Zieba;

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 34

    sit

    uac

    iisad

    mi emo

    ciu

    ri

    damokideb

    uleb

    ebis

    Sec

    vlaz

    e orient

    acia

    TviTkontroli:

    grZnobebisa da

    moqmedebebis

    regulirebis

    mcdeloba.

    dadebiTi gadafaseba:

    situaciisTvis

    dadebiTi

    mniSvnelobis

    miniWebis mcdeloba,

    koncentracia

    pirovnul zrdaze.

    dadebiTi

    reinterpretacia

    da pirovnuli

    zrda;

    miReba;

    uaryofa;

    yuradRebis

    gamaxvileba

    emociebze,

    emociebis

    gamoxatva;

    arideba distancireba: meore

    adamianisgan

    gamocalkevebis,

    gamoyofis mcdeloba

    da situaciis

    mniSvnelovnebis

    minimizacia.

    gaqceva-acileba:

    natvra, ocneba,

    gaazrebis gareSe

    situaciis

    interpretacia da

    qcevis doneze

    problemisgan

    gaqcevis, misTvis

    Tavis aridebis

    mcdeloba.

    qceviTi

    CaurTveloba;

    fsiqikuri

    CaurTveloba;

    narkotikebisa da

    alkoholis

    gamoyeneba.

    rac Seexeba qarverisa da Seieris klasifikaciaSi warmodgenil

    or strategias _ religiasTan mibrunebasa da iumors maT ver

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 35

    mivakuTvnebT romelime erT-erT kategorias. orive strategia

    SeiZleba samive kategoriaSi moxvdes, rac konkretuli SemTxvevis

    maxasiaTeblebiT iqneba ganpirobebuli. ase magaliTad, religiasTan

    mibruneba problemisadmi emociuri damokidebulebis Secvlis da ara

    _ aridebis kateoriaSi moxvdeba iseT SemTxvevebSi, rodesac saqme

    mniSvnelovani adamianis gardacvalebas exeba. xSirad adamianebi aseT

    viTarebaSi ufro religiurebi xdebian, rac maT problemisadmi

    damokidebulebis SecvlaSi, misi kuTxiT danaxvasa da danakargTan

    erTad cxovrebis swavlaSi exmareba, Tumca, zogierT SemTxvevaSi

    religiaSi wasvla, SesaZloa, problemisTvis Tavis arideba anda,

    piriqiT, qmediTi saSualeba iyos da realurad wyvetdes arsebul

    problemas.

    amrigad, dResdReobiT daZlevis strategiebis mravali

    klasifikacia arsebobs, magram daZlevis strategiebis klasifikacia

    or ZiriTad princips _ daZlevis meTodsa da daZlevis fokuss _

    eyrdnoba; Tumca, daZlevis strategiebis klasificirebisas

    mkvlevarTa umravlesoba lazarusisa da folkmanis mier

    SemoTavazebul or moduss _ problemebis gadaWrasa (problemaze

    orientirebuli daZleva) da situaciisadmi sakuTari

    damokidebulebebis Secvlas (emociebis marTva, emociebze

    orientirebuli daZleva) _ mimarTavs.

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 36

    Tavi 2. pirovnuli profili

    2.1. pirovnebis cneba

    Tanamedrove fsiqologiaSi pirovnebis mravali gansazRvreba

    arsebobs da TiToeuli maTganis ukan Sesabamisi Teoria dgas (Первин

    Л., Джон О., 2002).

    ukanaskneli ori aTaswleulis manZilze termins mravali

    deskriptuli gamoyeneba hqonda, Tumca, etimologiuri TvalsazrisiT,

    sityva „pirovneba“ yvelaze adreuli mniSvnelobiT niRabs niSnavs,

    romelsac ZvelberZnul dramaSi msaxiobebi Teatraluri

    warmodgenisas iyenebdnen17 (Allport Gordon W., 1937).

    jer kidev ciceroni (106-43 Cv. w. aR-mde) (Хьелл Л., Зиглер Д., 1997)

    gamoyofda personis oTx mniSvnelobas: _ (a) rogor Cans adamiani

    sxvebis TvalSi (Tumca, sinamdvileSi aseTi araa), (b) roli,

    romelsac adamiani TamaSobs (magaliTad, filosofosi), (g) pirovnul

    niSanTa erToblioba, romelic adamianis saqmianobas gansazRvravs,

    (d) individualuroba, pirovnuli Tavisebureba, unikaloba, sxvebisgan

    gamorCeuli Rirseba.

    pirovnebis cnebis SinaarsSi (Хьелл Л., Зиглер Д., 1997)

    Tavdapirvelad moiazreboda pirovnebis garegani, zedapiruli

    socialuri xati, romelsac individi iRebs garkveuli

    cxovrebiseuli rolis TamaSis dros. esaa garSemo myofebisken

    mimarTuli erTgvari sazogadoebrivi saxe. es mosazreba emTxveva

    Tanamedrove araprofesionalis mosazrebas, romelic, Cveulebriv,

    pirovnebas afasebs momxibvlelobis, sazogadoebaSi qcevis unaris

    17 “persu” _ modis Zveli etruskulidan da niSnavs SeniRbul figuras,

    niRabs. legendis Tanaxmad, es niRabi anu persu pirvelad Zvel romSi

    gamoiyena msaxiobma Tavisi elami Tvalebis dasafarad. “persu”

    laTinurSi transformirda “personad”, rac, aseve, niRabs niSnavs,

    ZvelberZnul dramaSi. Tavisi arsiT, es termini Tavdapirvelad

    miuTiTebda komikur an tragikul figuraze Teatralur moqmedebaSi

    (Хьелл Л., Зиглер Д., 1997).

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 37

    qonis, popularobis, fizikuri mimzidvelobisa da sxva socialurad

    sasurveli maxasiaTeblebis mixedviT. aseTi midgoma badebs iseT

    komentarebs, rogoricaa “X sasurveli pirovnebaa”, “Y arasasiamovno

    pirovnebaa”. es koncefcia mTlianad mecnieruli fsiqologiis

    farglebs gareT mdebareobs, radganac yuradRebis miRma tovebs

    qcevis mraval Taviseburebas, romelic aucileblad pirovnebis

    konteqstSi unda iqnas Seswavlili.

    pirovneba, aseve, ganixileboda, rogorc individis yvelaze

    mkafio da SesamCnevi maxasiaTeblebis kombinacia. amgvarad, adamianze

    SeiZleba iTqvas, rom „is morcxvi pirovnebaa“ an „is megobruli

    pirovnebaa“ da igulisxmeba, rom morcxvoba an megobruloba misi

    yvelaze damaxasiaTebeli Strixia. msgavs magaliTebSi saqme gvaqvs

    pirovnebis gaigivebasTan im garegan socialur STabeWdilebasTan,

    romelsac mocemuli individi garSemomyofebze axdens maTTan

    urTierTobis procesSi; anu SeiZleba iTqvas, rom Cven vxedavT, Tu

    ramdenad axdens zegavlenas urTierTobis situaciebSi pirovnebis

    qcevaTa umravlesobaze misi yvelaze gamorCeuli, aSkara Tvisebebi.

    terminis aseTi, faqtiurad, popularuli gamoyenebisas xelidan

    sxlteba imis SesaZlebloba, rom adamiani SeiZleba konkretuli

    situaciisda mixedviT iyos megobruli an morcxvi. amasTan, termini

    „pirovneba“ personologTa umravlesobisTvis ar gulisxmobs

    adamianis xasiaTis an misi socialuri unarebis Sefasebas.

    magaliTad, roca vambobT, rom „X araCveulebrivi pirovnebaa“, albaT,

    vgulisxmobT mis keTilganwyobas, uSualobas an sxvebisaTvis

    daxmarebisadmi mzaobas. Tumca, pirovnebis sakiTxebze momuSave

    fsiqologebi ar iyeneben maxasiaTeblebs erTeuli mniSvnelobiT anu

    ar yofen pirovnebebs kargebad da cudebad.

    kaprara da servoni (Капрара Дж., Сервон Д., 2003) pirovnebis cnebaSi

    fsiqikuri sistemebis mTel simravles gulisxmoben, romlebic

    adamianis qcevisa da gancdebis uwyvetobas ganapirobeben im saxiT, ra

    saxiTac es mravalricxovani sistemebi vlindeba da, rogoradac is

    aRiqmeba Tavad adamianisa da sxva adamianebis mier.

    am ganmartebidan Cans, rom pirovnebis cneba ramdenime rakursiT

    unda ganvixiloT. adamianis TvalsazrisiT, misi sakuTari pirovneba

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 38

    aris TvisebaTa da midrekilebaTa erToblioba. es mdgradi

    pirovnuli Tvisebebi identobis („Cemi“), erTianobis („azrebi,

    grZnobebi da moqmedebebi _ es yvelaferi Cemi nawilebia“) da

    unikalurobis („me“) grZnobas qmnian. damkvirveblis TvalsazrisiT,

    pirovneba fsiqikuri maxasiaTeblebis erTobliobaa, romliTac

    adamianebi erTmaneTisgan gansxvavdebian. adamianebi akvirdebian sxva

    adamianebis qcevas, sakuTari dakvirvebebis gamoyenebiT iqmnian maTze

    warmodgenas da pirovnebis Sesaxeb sakuTar warmodgenebs

    SeTanxmebuli sistemebis saxiT alageben. am TvalsazrisiT, pirovneba

    socialuri konqtruqtia, romelic adamianebis Tvisebebis Sesaxeb

    warmodgenebis sistemebs ukavSirdeba. da bolos, mecnieris

    TvalsazrisiT, pirovneba individisa da garemos urTierTqmedebis

    Sedegad warmoqmnili fsiqikuri sistemaa, romelic erTmaneTTan

    akavSirebs intrafsiqikur funqcionirebasa da garemosTan adamianis

    urTierTqmedebas.

    p. kostasa da r. makkreis mixedviT (1996), pirovnebis cnebaSi

    pironuli niSnebiTa da im dinamikuri procesebiT gansazRvruli

    sistema igulisxmeba, romliTac es niSnebi zemoqmedeben individis

    fsiqologiur funqcionirebaze.

    r. gerigi da f. zimbardo (2002) pirovnebas gansazRvraven,

    rogorc unikaluri fsiqologiuri Tvisebebis rTul erTobliobas,

    romelic gansxvavebul situaciebSi da sxvadasxva dros gavlenas

    axdens individis qcevis damaxasiaTebel paternebze.

    amerikis fsiqiatrTa asociaciis (1980) mixedviT (Dillinger, T. G.,

    Weigemann D. A. and Taneja N., 2003), pirovneba ganisazRreba, rogorc

    damaxasiaTebeli, tipuri gza imisa, Tu rogor fiqrobs, grZnobs da

    iqceva adamiani; qcevis Rrmad gamjdari paterni, romelic TiToeul

    adamianSia mocemuli cnobierad Tu aracnobierad, rogorc

    cxovrebis stili an garemosTan adaptaciis gza.

    pirovnebis fsiqologiaSi arsebuli pirovnebis cnebis 50-mde

    gansazRvreba literaturaSi moiZia da gaaanaliza gordon olportma

    (Allport Gordon W., 1937). manve moaxdina maTi klasifikacia. kriteriumad

    aiRo is aspeqti, rasac exeboda es ganmartebebi. olportma gamoiyo

    sul Svidi kategoria; es iyo gansazRvrebebi, romlebic exeboda: (a)

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 39

    terminis etimologias an adreul istorias, (b) Teologiur

    mniSvnelobas, (g) filosofiur mniSvnelobas, (d) iuridiul

    mniSvnelobas, (e) socialur mniSvnelobas, (v) fsiqologiur

    mniSvnelobas da (z) garegan gamovlinebebs.

    olportma mogvca Tavisi ganmartebac. olportis mixedviT,

    pirovneba aris individis im fsiqofizikuri sistemis dinamikuri

    organizacia, romelic gansazRvravs mis universalur Seguebas

    garemosTan. is Seecada, rom Tavis ganmartebaSi Seetana ukve

    arsebul ganmartebebSi mocemuli dadebiTi elementebi da gverdi

    aevlo naklovanebebisaTvis. am ganmartebaSi termini „fsiqofizikuri“

    migvaniSnebs, rom is ar aris arc mxolod fsiqikuri da arc mxolod

    fiziologiuri; rom organizacia iwvevs orives, rogorc fsiqikis,

    ise _ sxeulis operaciebs, romelTa erTmaneTisgan daSoreba

    SeuZlebelia. termini „dinamikuri organizacia“ xazs usvams im

    faqts, rom pirovneba aris mudmivad ganviTarebadi da cvalebadi,

    Tumca, radgan igi organizacia da sistemaa, erTmaneTTan akavSirebs

    mis gansxvavebul komponentebs da amyarebs maT Soris urTierTobas.

    termini „gansazRvravs“ naTels xdis, rom pirovneba Sefasebulia

    madeterminirebeli tendenciebis terminebiT, is aqtiur rols

    asrulebs individis qcevaSi. olporti aRniSnavs, rom „pirovneba

    aris raRaca da akeTebs raRacas... esaa is, rac arsebobs individSi

    specifikuri aqtebis miRma“, anu pirovneba ar aris ubralod

    damkvirveblis konstruqti, an is, rac mxolod meore, masze

    moreagire personis arsebobis SemTxvevaSi arsebobs. pirovnebas aqvs

    realuri arseboba. termini „unikaluri“ niSnavs, rom ori individi

    arasodes reagirebs garemoze zustad erTnairad, amitom maT ar aqvT

    (da verc eqnebaT) erTnairi pirovneba. da bolos, fraza „Seguebas

    garemosTan“ gamoxatavs, rom pirovneba asrulebs mediatorul rols

    individsa da mis fizikur da fsiqologiur garemos Soris; amasTan,

    pirovneba kritikul-funqcionaluri anu adapturi mniSvnelobis

    mqonea.

    amrigad, pirovnebis fsiqologiaSi ar arsebobs pirovnebis

    cnebis erTaderTi, sayovelTaod aRiarebuli ganmarteba da yoveli

    avtori misTvis misaRebi Teoriis safuZvelze ganmartavs mas; Tumca,

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 40

    TiTqmis yvela arsebuli Teoriuli ganmartebisTvis saerToa, rom

    (Хьелл Л., Зиглер Д., 1997):

    gansazRvrebaTa umravlesobaSi xazgasmulia individualurobis an

    individualur gansxvavebaTa mniSvneloba. pirovnebaSi

    warmodgenilia iseTi gansakuTrebuli Tvisebebi, romelTa

    meSveobiTac mocemuli adamiani gansxvavdeba danarCenebisgan.

    garda amisa, imis gageba, Tu romeli specifikuri Tvisebebi Tu

    maTi kombinaciebi gamoadiferencireben erT pirovnebas meorisgan,

    mxolod individualur gansxvavebaTa SeswavliTaa SesaZlebeli.

    gansazRvrebaTa umravlesobaSi pirovneba warmodgenilia

    garkveuli hipoTeturi struqturis an organizaciis saxiT.

    individis uSualo dakvirvebisTvis xelmisawvdomi (nawilobriv

    mainc) qceva ganixileba, rogorc pirovnebis mier organizebuli,

    an masTan integrirebuli. sxva sityvebiT rom vTqvaT, pirovneba

    aris adamianis qcevaze dakvirvebis Sedegad miRebul daskvnebze

    agebuli abstraqcia.

    gansazRvrebaTa umravlesobaSi xazgasmulia imis mniSvnelovneba,

    rom pirovneba ganxilul unda iqnas individumis cxovrebiseul

    istoriasTan an ganviTarebis perspeqtivebTan SesabamisobaSi.

    pirovneba evoluciur procesSi xasiaTdeba, rogorc Sinagan da

    garegan faqtorTa (maT Soris, genetikuri da biologiuri

    winaswari mzaoba, socialuri gamocdileba da garemos cvalebadi

    pirobebi) zegavlenis subieqti.

    gansazRvrebaTa umravlesobaSi pirovneba warmodgenilia im

    maxasiaTeblebiT, romlebic “pasuxs agebs” qcevis mdgrad

    formebze. pirovneba, rogorc aseTi, SedarebiT ucvlelia da

    mudmivia drosa da cvalebad situaciebSi; is uzrunvelyofs

    uwyvetobis gancdas drosa da garemos pirobebSi.

    qvemoT ganxilulia is ZiriTadi Teoriuli midgomebi, romelsac

    efuZneba pirovnebis cnebis ganmartebebi.

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 41

    2.2. pirovnebis Teoriebi

    pirovnebis Teoriebi warmoadgenen hipoTetur debulebebs

    individualuri pirovnebebis struqturisa da funqcionirebis

    Sesaxeb. winamdebare naSromSi mxolod ramdenime aseTi ZiriTadi

    Teoriaa ganxiluli.

    fsiqodinamikuri mimarTulebis amosavali mosazrebaa, rom

    pirovneba mudmivad konfliqtSi myofi procesebis dinamikur

    konfiguracias warmoadgens. pirovnebasTan mimarTebaSi dinamikis

    cnebis gamoyeneba gulisxmobs, rom adamianis qceva ufro

    determinirebulia, vidre _ nebismieri an SemTxveviTi (Хьелл Л., Зиглер

    Д., 1997).

    fsiqodinamikuri mimarTulebis ZiriTadi principebi zigmund

    froidis mier SemoTavazebul pirovnebis fsiqoanalitur TeoriaSia

    asaxuli. man pirovnebis organizaciis samkomponentiani modeli

    SemogvTavaza.

    froidis mixedviT, pirovnebis struqtura sami ZiriTadi

    komponentisagan, sistemisgan Sedgeba, esenia: idi, ego da superego18.

    pirovnebis aseTi samnawiliani dayofa cnobilia, rogorc fsiqikuri

    cxovrebis struqturuli modeli, Tumca, froidi varaudobda, rom es

    mdgenelebi procesebad ufro unda miviCnioT, vidre pirovnebis

    gansakuTrebul „struqturebad“. miuxedavad imisa, rom pirovnebis am

    TiToeul nawils Tavisi funqciebi, Tvisebebi, komponentebi,

    moqmedebis principebi, dinamika da meqanizmebi aqvs, isini imdenad

    mWidrod urTierTqmedeben, rom rTulia, Tu SeuZlebeli ara, maTi

    urTierTzegavlenis danawevreba da TiToeulis xvedriTi wilis

    gansazRvra adamianis qcevis formirebaSi. qceva TiTqmis yovelTvis

    am sami sistemis urTierTqmedebis Sedegia; Zalze iSviaTad moqmedebs

    18 ego, super-ego _ Id, Ego, Super-Ego _ es aris dResdReobiT sayovelTaod

    miRebuli inglisuri terminebi, Tumca, froidi am komponentebs

    sxvagvarad aRniSnavda: Das es (Id) _ igi, Das Ich (Ego) _ me, Das uber-Ich (Super-

    Ego) _ ze-me (Р. Фрейджер, Дж. Фейдимен., 2001).

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 42

    erT-erTi maTgani danarCeni oris gareSe (Хьелл Л., Зиглер Д. 1997; З.

    Фрейд., 1995).

    idi pirovnebis pirvelsawyisi sistemaa: es aris matrica,

    romelSic SemdgomSi diferencirdeba ego da super-ego. idi moicavs

    yvelafers imas, rac Tandayolilia da mocemulia dabadebisas,

    instinqtebis CaTvliT. idi mTlianad aracnobierSi funqcionirebs da

    mWidrod ukavSirdeba instinqtur biologiur miswrafebebs (SimSili,

    Zili, gamoyofa). igi Tavisi bunebiT biologiuria, mWidrod

    ukavSirdeba sxeulebriv procesebs, saidanac iRebs energias. idi

    warmoadgens am energiis erTgvar rezervuars, saidanac energiiT

    maragdeba pirovnebis struqturis yvela instancia.

    miuxedavad imisa, rom pirovnebis danarCeni instanciebi idisgan

    viTardeba, is TavisTavad primitiuli da araorganizebulia. idSi ar

    arsebobs azrovnebis logikuri kanonebi, pirvel rigSi,

    winaaRmdegobis Tezisi. urTierTgamomricxavi impulsebi gverdigverd

    Tanaarseboben da ukeTes SemTxvevaSi ekonomiuri iZulebis gavleniT

    kompromisul warmonaqmnebSi erTiandebian energiis ganmuxtvis

    mizniT. idSi ar arsebobs uaryofa da dro: drois msvleloba ar

    cvlis fsiqikur procesebs. idis moqmedebis erTaderTi principi

    siamovnebis principia: nebismieri seqsualuri, fizikuri da emociuri

    siamovneba gancdili unda iyos aq da amJamad, Semdgom Sedegebze

    fiqris gareSe. idis gankargulebaSia ori meqanizmi, romliTac xdeba

    daZabulobis gantvirTva. esaa refleqtoruli moqmedeba

    (Tandayolili avtomaturi reaqciebi, rogoricaa, magaliTad, xvela,

    cemineba, cremldena) da pirveladi procesebi (magaliTad, sizmari)

    (Хьелл Л., Зиглер Д. 1997; Gerrig R. J., Zimbardo P. 2002; З. Фрейд. 1995;

    Фрейджер, Дж. Фейдимен. 2001; К. С. Холл, Г. Линдсей. 1995; i. imedaZe, 2004).

    ego pirovnebis struqturuli komponentia, romelic gare

    samyaros realobasTan imyofeba kontaqtSi. ego idisgan iRebs Tavis

    struqturas, funqciasa da energias da misgan viTardeba imasTan

    dakavSirebiT, rom organizmis moTxovnilebebi saWiroeben Sesatyvis

    urTierTqmedebebs obieqturi realobis samyarosTan. es xdeba maSin,

    rodesac bavSvi sakuTari individualurobis gacnobierebas, idis

    ganmeorebadi moTxovnebis dakmayofilebasa da daSoSminebas iwyebs.

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 43

    ego idis organizebuli nawilia da imisaTvis Cndeba, rom emsaxuros

    idis miznebs da ar dauSvas maTi frustrireba. mTeli misi energia

    idisgan modis. froidis mixedviT, egos ar gaaCnia idisgan

    damoukidebeli arseboba da, am sityvis absoluturi mniSvnelobiT,

    yovelTvis maszea damokidebuli. egos mTavari mizania organizmis

    instinqtur moTxovnebsa da garemos pirobebs Soris Suamavloba.

    egos funqciaa pirovnebis sicocxlis unarianobis,

    usafrTxoebisa da janmrTeli fsiqikis uzrunvelyofa. froidi

    miiCnevda, rom egos gansakuTrebuli funqciebi aqvs rogorc gare

    samyaros, ise _ Sinagani samyaros mimarT, romlis ltolvebis

    dakmayofilebasac eswrafvis. ego cdilobs idis survilebis

    gamoxatvasa da dakmayofilebas im SezRudvebis gaTvaliswinebiT,

    romelTac gare samyaro awesebs. idsa da egos Soris ZiriTadi

    gansxvaveba isaa, rom idma mxolod subieqturi realoba icis, xolo

    ego arCevs Sinagansa da garegans; arCevs fantaziasa da realobas.

    egos moqmedebis ZiriTad repertuarSi Sedis uneblie moZraobebis

    kontroli da TviTSenaxvaze mimarTuli aqtivobebi. adarebs ra

    warsul movlenebs, is acnobierebs gare samyaros movlenebs. amis

    Semdeg aqtivobis saSualebiT an Tavs aridebs garkveul garemoebebs

    da adaptirdeba maT Sesatyvisad, an ise cvlis gare samyaros

    realobas, rom is metad usafrTxo an komfortuli gaxdes. egos

    moqmedeba mdomareobs Sinagani an garegani gamRizianeblebis mier

    Seqmnili daZabulobis donis regulirebaSi. daZabulobis zrda

    ganicdeba, rogorc diskomfortis mdgomareoba, xolo misi Semcireba

    _ rogorc siamovnebis mdgomareoba. amitom ego eswrafvis siamovnebas

    da eZebs tkivilis Semcirebisa da misgan Tavis daRwevis gzebs.

    idisgan gansxvavebiT, romlis mTavari mizania siamovnebis Zieba,

    ego eqvemdebareba realobis princips da moqmedebs meoradi procesis

    meSveobiT. realobis principis mizania organizmis mTlianobis

    SenarCuneba da daZabulobis ganmuxtvis Sekaveba manamde, sanam ar

    iqneba napovni dakmayofilebisTvis Sesatyvisi obieqti anu

    daZabulobis ganmuxtvis adekvaturi saSualeba da/an Sesabamisi

    pirobebi gare samyaroSi. realobis principi droebiT aCerebs

    siamovnebis principis moqmedebas, Tumca, saboloo jamSi, saWiro

    obieqtis aRmoCenisas da daZabulobis Semcirebisas swored

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 44

    siamovnebis principis „momsaxureba“ xdeba (Хьелл Л., Зиглер Д. 1997;

    Gerrig R. J., Zimbardo P., 2002; З. Фрейд. 1995; Р. Фрейджер, Дж. Фейдимен, 2001;

    К. С. Холл, Г. Линдсей, 1997; i. imedaZe, 2004; З. Фрейд, 1990).

    superego ganviTarebadi pirovnebis bolo komponentia da

    warmoadgens qcevis standartebisa da sazogadoebrivi normebis

    internalizirebul versias. superego pirovnebis moraluri Zalaa; is

    ideali ufroa, vidre realoba da srulyofilebis miRwevas ufro

    emsaxureba, vidre siamovnebas. misi ZiriTadi amocanaa raimes

    siswore-mcdarobis Sefaseba, sazogadoebis mier sanqcirebuli

    moraluri standartebidan gamomdinare.

    froidis azriT, adamiani ar ibadeba superegoTi. bavSvebi iZenen

    mas mSoblebTan, maswavleblebTan da sxva „maformirebel“

    figurebTan urTierTqmedebis Sedegad. warmoadgens ra pirovnebis

    moralur-eTikur Zalas, superego bavSvis mSoblebze xangrZlivi

    damokidebulebis Sedegia. formalurad is maSin Cndeba, rodesac

    bavSvi „sworisa“ da „arasworis“ garCevas iwyebs; igebs, ra aris

    kargi da cudi, zneobrivi da arazneobrivi.

    froidi superegos or qvesistemad yofs: esaa sindisi da ego-

    ideali. sindisi SeiZineba mSoblebiseuli sasjelis meSveobiT. is

    ukavSirdeba iseT qcevebs, romelTac mSoblebi „urC qcevas“ uwodeben

    da romlis gamoc bavSvi sasjels iRebs. sindisi moicavs kritikuli

    TviTSefasebis unars, moralur akrZalvebsa da danaSaulis grZnobis

    warmoqmnas bavSvSi, rodesac man is ar gaakeTa, rac unda gaekeTebina.

    superegos wamaxalisebel aspeqts ego-ideali warmoadgens. is

    formirdeba imisgan, rasac mSoblebi aqeben an maRal Sefasebas

    aZleven; mas individumi sakuTari TavisTvis maRali standartebis

    wayenebisken mihyavs. miznis miRweva TviTpativiscemisa da siamayis

    grZnobas badebs. magaliTad, bavSvi, romelsac axaliseben skolaSi

    miRweuli warmatebebisaTvis, yovelTvis iamayebs Tavisi akademiuri

    moRwevebiT.

    superego mTlianad Camoyalibebulad iTvleba, rodesac

    mSoblebis kontrols TviTkontroli cvlis. Tumca, TviTkontrolis

    es principi ar emsaxureba realobis princips. eswrafvis ra idisgan

    momdinare sazogadoebisTvis miuRebeli nebismieri impulsis

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 45

    mTlianad damuxruWebas, superego cdilobs adamianis warmarTvas

    azrebis, sityvebisa da qcevebis absoluturi srulyofilebisaken.

    mokled rom vTqvaT, is cdilobs egos darwmunebas idelisturi

    miznebis upiratesobaSi realisturTan SedarebiT.

    TviTkontrolis ZiriTadi funqciebia: (1) idis impulsebis,

    kerZod, seqsualuri da agresiuli xasiaTis impulsebis Sekaveba,

    vinaidan maT gamovlenas kicxavs sazogadoeba; (2) egos „dayolieba“

    imaze, rom realisturi miznebi idealuriT Secvalos; (3) brZola

    srulyofilebisaTvis. amgvarad, superego opoziciaSia idTan da

    egosTan da samyaros Senebas Tavisi warmodgenebiTa da xatebiT

    cdilobs. aRsaniSnavia, rom superego gavs ids Tavisi

    iracionalurobiT da gavs egos ltolvebis19 kontrolisken

    swrafviT. egosgan gansxvavebiT, superego ubralod droSi ki ar

    swevs instinqturi moTxovnilebebis dakmayofilebas, aramed mudmivad

    axdens maT blokirebas (Хьелл Л., Зиглер Д. 1997; Gerrig R. J., Zimbardo P.,

    2002; З. Фрейд. 1995; Р. Фрейджер, Дж. Фейдимен, 2001; К. С. Холл, Г. Линдсей,

    1997; i. imedaZe, 2004; З. Фрейд, 1990).

    unda aRiniSnos, rom idi, ego da superego ar ganixileba,

    rogorc cal-calke arsebobuli patara kacunebi, romlebic marTaven

    pirovnebas. es sxvadasxva fsiqikuri procesebis dasaxelebebia,

    romlebic sistemurobis principebs eqvemdebareba. Cveulebriv

    pirobebSi es principebi ar ewinaaRmdegeba da ar gamoricxavs

    erTmaneTs. piriqiT, isini egos xelmZRvanelobiT muSaoben, rogorc

    erTiani gundi. normaSi pirovneba funqcionirebs, rogorc erTi

    mTliani da ara rogorc sam nawilad danawevrebuli raRac. Zalze

    zogadad, idi SeiZleba ganvixiloT, rogorc pirovnebis biologiuri

    mdgeneli, ego _ rogorc fsiqologiuri mdgeneli da super-ego ki _

    rogorc socialuri mdgeneli.

    19 ltolva _ Trieb _ es aris froidis originaluri termini, romelsac

    xSirad froidis Sromebis inglisur TargmanebSi arasworad Targmnian,

    rogorc “instinqts”. Sesabamisad, aq termini “instinqti” da termini

    “ltolva” sinonimebia.

  • krizisuli situaviebis daZlevis strategiebisa da pirovnuli profilis mimarTeba . . . 46

    pirovnebis fsiqodinamikuri modelis mixedviT, fsiqikuri

    aqtivobis umTavresi mizania dinamikuri wonasworobis im misaRebi

    donis SenarCuneba, romelic ukiduresad zrdis siamovnebas

    daZabulobis Semcirebis Sedegad. gamoyenebul energias qm