Klaipėdos uostas – kelias į Lietuvos ekonomikos proveržį VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus 2018 m. spalio 4 d.
Klaipėdos uostas –kelias į Lietuvos ekonomikos proveržį
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
generalinis direktorius Arvydas Vaitkus2018 m. spalio 4 d.
„Jeigu nori tapti turtingas, pirmiausia nutiesk kelią...“(kinų patarlė)
2
Ar Lietuva nutiesusi kelią šalies ekonomikos proveržiui?
3
Mūsų kelio kryptis – JŪRA
Tikslas – išnaudoti jūros potencialą Lietuvos ekonomikos proveržiui
Priemonė – darni Klaipėdos jūrų uosto ir jūrinio verslo plėtra
4
Pirmoji Lietuvoje miesto ekonominės plėtros strategija
5
Kryptis „Jūra“ – viena iš Klaipėdos miesto ekonominės strategijos ašių
Integruotas uosto -logistikos -pramonės
kompleksas
SGD technologijos ir panaudojimo
plėtra
Jūrinis sveikatinimoturizmas
6
Dujų tiekimas gyventojams(SGD laivas-saugykla „Independence“)
Elektros tiekimas gyventojams(jungtis su Švedija)
Skystojo kuro tiekimas gyventojams(2 naftos terminalai)
Klaipėdos uostas – Lietuvos energetinės
nepriklausomybės ašis
7
Suezmax20,1Brofjordenas
Geteborgas
Malmė/Kopenhaga
Treleborgas
Rostokas
Svinouiscis
Gdynė
Gdanskas
Kaliningradas
Ventspilis
TalinasUst Luga
St. Peterburgas
Primorskas
VysockasHamina/Kotka
Skoldvikas
Helsinkis
Daugiau kaip 40 mln.
10–30 mln.
30–40 mln.
Klaipėdos uosto pozicija DABAR
Baltijos jūros uostų krovos rodikliai 2017
Lyderis tarp visų ES šalių
uostų Baltijos jūrojeRyga
Klaipėda
8
38,5140,14
43,17
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018*
45,0
Krovos dinamika Klaipėdos uoste (mln. t)
9
2017 m. Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 768 mln. Eur, t. y. 56 mln. Eur daugiau negu 2016 m.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė 22,33 mln. Eur, t. y. 70 proc. 2017 metų paskirstytinojo pelno.
Klaipėdos uosto įtaka šalies ekonomikai
640
660
680
700
720
740
760
780
686
715
768
MLN
. E
UR
2015 2016 2017
10
6,24 % sukurto Lietuvos BVP
2016 m.: 712 mln. € viešojo sektoriaus pajamų iš su
Klaipėdos uostu susijusių įmonių (117,5 mln. Eur daugiau)
58 tūkst. indukuotų darbo vietų
4,5 % šalies dirbančiųjų
9,6 % valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamų
23,01 % su uostu susijusių įmonių sumokami mokesčiai į
Klaipėdos miesto biudžetą
17,8 € viešojo sektoriaus pajamų 1 tonai
2013 m.: 594,5 mln. € viešojo sektoriaus pajamų iš su
Klaipėdos uostu susijusių įmonių
Klaipėdos uosto
reikšmė valstybei
11
Klaipėdos uoste yra sukuriamos daugiau apmokamos darbo vietos nei kituose sektoriuose
Didmeninė ir mažmeninė
prekyba
Restoranai, viešbučiai
Klaipėdos uostas 1524 €
651 €
885 € Statyba
Pramogos, poilsis
Klaipėda 891 €
731 €
851 €
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje – 926,7 euro, vidutinis darbo užmokestis Vilniuje – 1000 eurų
12
Vidutinis darbo užmokestis sektoriuose
LR susisiekimo ministras 2018-05-21 įsakymu Nr. 2-8372 patvirtino konkretizuotus sprendinius, dabar vyksta viena iš baigiamojo etapo procedūrų – viešinimas.
Numatoma uosto plėtra – baigiamo uosto bendrojo plano sprendiniai
Išorinis uostas
Plėtra – pietin ė dalis
80 ha
130 ha
Pauosčio kelynas
Draugyst ės geležinkeliostotis
Klaip ėdos geležinkelio stotis
Uosto plėtrą koordinuosLR Vyriausybės sudaryta komisija
13
Naujos teritorijos su krantinėmis Baltijos jūroje (100 m)
Rekreaciniai objektai miestiečiams ir svečiams išoriniame uoste
Mūsų naujo bendrojo plano nauda miestui
14
Nauja kruizinė krantinė miestui Naujos prieigos miestiečiams.
Naujas jachtų uostas miestiečiams.
Saugesnė Smiltynės perkėlos keltų veikla.
Naujos teritorijos miestui.
Mūsų naujo bendrojo plano nauda miestui
15
Naujas mažųjų laivų uostas su įplauka į marias
Mūsų naujo bendrojo plano nauda miestui
16
Naujos nuo miesto nutolusios teritorijos gerai apmokamoms darbo vietoms miestiečiams kurti
Mūsų naujo bendrojo plano nauda miestui
17
Išaugęs Klaipėdos uosto konkurencingumas padidins Klaipėdos LEZ konkurencingumą
Mūsų naujo bendrojo plano nauda miestui
18
Augs valstybės įvaizdis ir reikšmė ES
Strateginė reikšmė
Didės biudžeto pajamos
Naujos investicijos sąlygos naujų verslų kūrimą
Statant išorinį uostą galima sumodeliuoti technologijas ir infrastruktūrą krantų erozijos prevencijai, krantųregeneracijai
Turizmui pritaikius miestui skiriamą žemę išoriniame uoste, augs turizmo sektoriaus įmonių pajamos
Plečiantis su jūra susijusiems verslams augs Klaipėdos universiteto reikšmė
Naujos gerai apmokamos darbo vietos
Kartu su Lietuvos mokslininkais, įrengiant naujus molus, galima įrengti generatorius bangų energiją konvertuoti įelektrą
01
02
03
04
08
07
06
05
09
Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei
19
Augs valstybės įvaizdis ir reikšmė ES
Šiuo metu Klaipėdos uostas yra Europos Sąjungoje (ES) 20, proveržiu siekiama pakilti tarp 10 ES
uostų.
Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei
The Busiest Cargo Ports in EuropeRank, Port Country Total Cargo Volume (Tons)1 Rotterdam Netherlands 467,42 Antwerp Belgium 223,73 Novorossiysk Russia 147,44 Hamburg Germany 136,55 Marseilles France 80,46 Botas Turkey 78,17 Bremen/Bremerhaven Germany 74,28 ValenciaSpain 73,69 Le Havre France 72,710 Izmit Turkey 64,6
20
Strateginė reikšmė
Galimybė priimti didžiausius karinius laivus.
Naujos strateginės krantinės Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms.
Didės jungčių su ES uostais kiekis.
Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei
21
Didės biudžeto pajamos
Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei
22
2017 m. biudžeto pajamos dėl uosto sudarė 768 mln. eurų.
Išplėtus uostą pagal bendrąjį planą, biudžeto pajamos gali padidėti 1 mlrd. eurų ir gali siekti 1,8 mlrd. eurų per metus.
Naujos investicijos sąlygos naujų verslų kūrimą
Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei
23Su uostų susijusių įmonių skaičius šiuo metu – 600.
Naujos gerai apmokamos darbo vietos
Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei
24
+ 30 000 naujų gerai apmokamų darbo vietų.
Plečiantis su jūra susijusiems verslams augs Klaipėdos universiteto reikšmė
Šiuo metu Klaipėdos universitete rengiami specialistai pagal šias studijų programas:
Hidrologija ir okeanografija
Jūrų uostų inžinerija (specializacija – jūrų transporto logistika)
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerija
Mechanikos inžinerija
Jūrų hidrologija
Laivybos ir uostų inžinerija (specializacijos – laivų projektavimas ir statyba, laivyno techninės eksploatacijos valdymas, jūrų uostų valdymas)
Naftos technologiniai procesai ir kt.
Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei
25
Turizmui pritaikius miestui skiriamą žemę išoriniame uoste, augs biudžeto pajamos iš turizmo sektoriaus
Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei
26
Statant išorinį uostą galima sumodeliuoti technologijas ir infrastruktūrą krantų erozijos prevencijai, krantų regeneracijai
Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei
27
Roterdamo išorinis Maasvlakte projektas Gilinant laivybos
kanalą buvo
papildyti paplūdimiai
Kartu su Lietuvos mokslininkais, įrengiant naujus molus, galima įrengti generatorius bangų energiją konvertuoti į elektrą
Mūsų naujo bendrojo plano nauda valstybei
28
Išorinio uosto naudos pavyzdys – DCT
Giliavandenis konteinerių terminalas Gdanske DCT konteinerių terminalas (veikiantis nuo 2007 metų)
Nauda biudžetuiLietuvos atveju 1 tonai = 17,8 euro1,6 mln. TEU = 19,2 mln. tonų = 341,8 mln. eurų per metus pajamų valstybės biudžete.
78364 96783185661
240623
511876
685643
928905
1177623 1212054
1091202
1299373
1600000
0
200000
400000
600000
800000
1000000
1200000
1400000
1600000
1800000
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
29
#Portofklaipeda
Jūra – tai mūsų kvietimas kurti ir auginti idėjas ten, kur joms atsiveria beribės tarsi jūra
galimybės