-
PATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybs2002 m. gruodio 11 d.
nutarimu Nr. 1950(Lietuvos Respublikos Vyriausybs2014 m. spalio 3
d. nutarimo Nr. 1086redakcija)
KELI EISMO TAISYKLS
I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS
1. Keli eismo taisykls (toliau Taisykls) nustato eismo keliais
tvark visojeLietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Instrukcijos, Taisykls ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus
eismo automobilikeliais statymo ar kit statym gyvendinamieji teiss
aktai, nustatantys eism keliuose,negali prietarauti Taisyklms.
II SKYRIUSIOSE TAISYKLSE VARTOJAMOS SVOKOS
3. Taisyklse vartojamos svokos: 3.1. Aptarnaujantysis
transportas transporto priemons, priklausanios
draudiamaisiais kelio enklais paymtoje zonoje esanioms monms,
staigoms irorganizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems
asmenims ar atveanios t zonkrovinius arba atvykstanios j paimti,
skaitant lengvuosius automobilius taksi, atveanius t zon keleivius
arba atvykstanius j paimti.
3.2. Duoti keli reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradti
vaiuoti, nedarytijokio manevro, kuris priverst kitus eismo dalyvius
keisti judjimo krypt arba greit.
3.3. Eismo vykio deklaracija eismo vykyje dalyvavusi transporto
priemonivaldytoj eismo vykio vietoje upildyta ir pasirayta forma,
kurioje fiksuojamas eismo vykiofaktas, apraomos aplinkybs ir
braioma schema.
3.4. Elektromobilis transporto priemon, kurioje energija
mechaniniam judesiuiatlikti tiekiama tik i elektros energijos
kaupiklio.
3.5. Geleinkelio pervaa kelio susikirtimas su geleinkeliu
viename lygyje.3.6. Gyvenamoji zona teritorija ar kelias, kuri
pradia paymta kelio enklu
Gyvenamoji zona, o pabaiga Gyvenamosios zonos pabaiga.3.7.
Kelias eismui skirta ir naudojama ems arba statinio paviriaus
juosta per vis
jos plot, skaitant vaiuojamj kelio dal (toliau vaiuojamoji
dalis), sankryas, aligatvius,kelkraius, psij ir dvirai takus,
skiriamsias kelio juostas.
-
3.8. Kelkratis alia vaiuojamosios dalies (nuo jos krato iki
kelio sankasosbriaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat
kaip vaiuojamoji dalis ar kitokia dangaarba (ir) atskirtas nuo
vaiuojamosios dalies jos krat yminia horizontaliojo
enklinimolinija, taiau nelaikomas nei aligatviu, nei psij taku, nei
dvirai taku ar dvirai juosta,nei psij ir dvirai taku.
3.9. Lenkimas vienos arba keli vaiuojani transporto priemoni
apvaiavimasvaiuojant prieprieinio eismo juost.
3.10. Mokyklinis autobusas geltonas vaik veimo skiriamaisiais
enklaispaenklintas autobusas, kuriuo veami vaikai (vietimo staig
mokiniai). Prie mokykliniautobus priskiriami ir kitos spalvos
autobusai, kuriais veami vaikai vietimo staig ar ijos pagal
sudarytas su vejais sutartis ir kurie paenklinti vaik veimo
skiriamaisiaisenklais.
3.11. Negaliojo veimlis priemon su ratais negaliajam, varoma
rankomis arbavairiomis automatizuotomis sistemomis.
3.12. Organizuota dviratinink grup dviratinink grup,
dalyvaujanti i ankstosuplanuotame renginyje (maratone, varybose,
ivykoje, treniruotje ir panaiai) ir vykstantisuplanuotu marrutu,
lydima motorins transporto priemons (-i) su jungtu (-ais) oraniniu
(-iais) vyturliu (-iais) ar policijos transporto priemoni su
jungtais mlynais ir raudonais arbatik mlynais vyturliais.
3.13. Organizuota psij grup suplanuotu marrutu keliu einani
monigrup, lydima atsaking asmen.
3.14. Pagrindinis kelias kelias, paymtas kelio enklais
Pagrindinis kelias,Sankrya su alutiniu keliu, alutinis kelias i
deins, alutinis kelias i kairs,Automagistral, Automobili kelias,
kertamojo ar prisijungianiojo kelio atvilgiu; keliaskito kelio,
paymto kelio enklais Duoti keli, Stop, Gyvenamosios zonos
pabaiga,atvilgiu; kelias su kietja danga (betono, asfalto danga,
grindinys) kelio su birija danga(skaldos, vyro danga) ar kelio be
dangos (miko, lauko ir panaaus kelio) atvilgiu, o keliassu birija
danga kelio be dangos atvilgiu. alutiniame kelyje prie pat sankry
esantisruoas su kietja ar birija danga nedaro jo lygiareikmio su
kertamuoju. Pagrindinio kelionra reguliuojamose sankryose.
3.15. Persirikiavimas eismo juostos keitimas nevaiuojant
prieprieinio eismojuost.
3.16. Transporto priemoni stovjimo aiktel (toliau stovjimo
aiktel) teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonms
stovti.
3.17. Vaiuojamj kelio dali sankirta (toliau vaiuojamj dali
sankirta) plotas, kur riboja linijos, sivaizduojamos pratsus
iorinius susikertani vaiuojamj dalikratus.
Kitos Taisyklse vartojamos svokos apibrtos Lietuvos Respublikos
saugaus eismoautomobili keliais statyme.
2
-
III SKYRIUS BENDROSIOS EISMO DALYVI PAREIGOS
4. Eismo dalyvi elgesys grindiamas savitarpio pagarba ir
atsargumu.5. Eismo dalyviai privalo imanyti Lietuvos Respublikos
saugaus eismo automobili
keliais statym, mokti Taisykles ir j laikytis.6. Kiekvienas
eismo dalyvis turi teis naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos
Respublikos saugaus eismo automobili keliais statymo ir kit
statym, Taisykli ir kitteiss akt nustatyt reikalavim, tvarkos ir
apribojim.
7. Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teiss
aktuose nustatytiemsteistiems transporto priemones tikrinani
pareign (toliau tikrinantis pareignas) ir ukeli prieir atsaking
institucij galiot pareign, keli eismo reguliuotoj (toliau
reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti j nurodymus, laikytis
Taisyklse nustatytos elgesiotvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys
pareignai.
8. Eism keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio
enklai, nurodytiTaisykli 1 priede, prie kelio enkl priskirtini
kintamos informacijos kelio enklai, kuripavyzdiai nurodyti Taisykli
2 priede, keli enklinimas, nurodytas Taisykli 3 priede,viesoforai
ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklse ir kituose Lietuvos
Respublikojegaliojaniuose teiss aktuose, susijusiuose su eismo
reguliavimu. Jeigu kelio enklo ir kelienklinimo reikalavimai
skiriasi, reikia vadovautis kelio enklu. Kai kelyje rengti
kintamosinformacijos kelio enklai, vadovaujamasi kintamos
informacijos kelio enklais. Reguliuotojonurodymai turi pirmenyb
viesoforo signal, kelio enkl ir kelio enklinimo, taip patTaisykli
reikalavim atvilgiu.
9. Eismo dalyviai privalo laikytis vis btin atsargumo priemoni,
nekelti pavojauskit eismo dalyvi, kit asmen ar j turto saugumui ir
aplinkai, nesudaryti klii j eismui,taip pat siekdami ivengti
nuostoling padarini arba juos sumainti privalo imtis vis
btinpriemoni, iskyrus tuos atvejus, kai dl to kilt pavojus j pai,
kit moni gyvybei arsveikatai arba tokios priemons padaryt dar
daugiau alos palyginti su ta, kurios bt galimaivengti.
10. Eismo dalyviai negali savavalikai perkelti, udengti,
paalinti arba rengti eismotvark nustatani technini priemoni,
utverti kelio, palikti kelyje koki nors daikt arkitaip trukdyti
eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemoni, avarinio ryio
linij ireldini, utverti ar kitaip trukdyti privaiuoti prie
gaisrinio hidranto ar kitos rengtosgelbjimo rangos, mtyti i
transporto priemons koki nors daikt, iukli, pilti tepal
nespecialiai tam skirtose vietose ar kitaip terti aplinkos.
11. Eismo dalyviai, sudar ar pastebj klit kelyje, sukl ar
pastebj jame pavoj,privalo i klit ar pavoj paalinti, o negaldami to
padaryti praneti policijai, keliosavininkui ar keli priiriniai
monei, paymti klit ar pavojing viet ir visais manomaisbdais spti
apie klit ar pavoj kitus eismo dalyvius.
12. Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti keli artjanioms
specialiosiomstransporto priemonms su jungtais mlynais ir raudonais
(arba tik mlynais vyturliais) ir
3
-
specialiaisiais garso signalais ir j lydimoms transporto
priemonms. Transporto priemonivairuotojai keliuose, kur eismui
abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalosustoti
deiniajame kelkratyje, kai jo nra, prie deiniojo vaiuojamosios
dalies krato(keliuose su skiriamja juosta sustoti privalo tik ta
paia kryptimi judanios transportopriemons).
13. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareig transporto
priemoni su jungtaisoraniniais vyturliais vairuotojams.
IV SKYRIUSTRANSPORTO PRIEMONS VAIRUOTOJ PAREIGOS IR
REIKALAVIMAI
14. Draudiama vairuoti transporto priemon asmenims, neturintiems
ios teiss, taippat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichik veikiani
mediag ar nepasinaudojusiemsteiss akt nustatytu privalomu kasdieniu
poilsiu. Taip pat neleidiama vairuoti susirgus arpavargus, jeigu dl
to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemon
vairuotiasmenims, kurie yra paveikti bent vieno i pirmiau nurodyt
veiksni arba neturi teissvairuoti ios transporto priemons.
Vairuodamas transporto priemon, vairuotojas privalolaikytis
vairuotojo paymjime nurodyt slyg.
15. Draudiama vairuoti technikai netvarking, transporto
priemonms keliamtechnini reikalavim (toliau techniniai
reikalavimai) neatitinkani transporto priemon.Prie praddamas
vaiuoti, motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs
mainosvairuotojas privalo sitikinti, ar transporto priemon
tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos,gaisrins saugos, avarinio
sustojimo vietos enklinimo ir kitos atitinkamai transportopriemons
riai privalomos priemons, taip pat kelions metu stebti transporto
priemonstechnin bkl. Jeigu vaiuojanti transporto priemon sugenda ir
dl to neatitinka techninireikalavim, o gedimo paalinti nemanoma,
vairuotojas, laikydamasis btin atsargumopriemoni, gali vaiuoti iki
stovjimo ar remonto vietos, iskyrus Taisykli 234 punktenustatytus
atvejus.
16. Tikrinanio pareigno stabdomas transporto priemons
vairuotojas privalo jsustabdyti. Motorins transporto priemons,
traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas privalosu savimi turti ir
tikrinanio pareigno reikalavimu pateikti galiojant
vairuotojopaymjim, transporto priemons registravimo, privalomosios
transporto priemonitechnins apiros (toliau privalomoji technin
apira) dokumentus, transporto priemonivaldytoj civilins atsakomybs
privalomojo draudimo (toliau privalomasis draudimas)liudijim
(polis) ir kitus Lietuvos Respublikos statym ir Taisykli nustatytus
dokumentus,taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio
trukmei nustatyti teisint prietaisrodmenis. Tikrinaniam pareignui
vairuotojas privalo paduoti dokumentus neilipdamas itransporto
priemons. Vairuotojui leidiama ilipti i transporto priemons tik
tikrinaniampareignui leidus. Vairuotojui papraius, tikrinantis
pareignas privalo parodyti jo galiojimuspatvirtinant tarnybin
paymjim.
17. Policijos pareigno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos
Respublikos
4
-
Vyriausybs nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nra
neblaivus, apsvaigs nuo psichikveikiani mediag.
18. Vairuotojas privalo imtis vis btin priemoni savo, keleivi ir
kroviniosaugumui kelions metu utikrinti. Vairuotojui draudiama
vaiuoti (tsti judjim), jeigu yra(atsirado vaiuojant) keleivi
(krovini) veimo tvarkos reikalavim paeidim, kelianipavoj monms ir
aplinkai, kol jie bus paalinti.
19. Moped, motocikl, trirat, taip pat lengvj keturrat, keturrat,
galingj keturratir sunkj keturrat (toliau vis ri keturraiai)
privalu vairuoti abiem rankomis (iskyrustuos atvejus, kai ranka
rodomas signalas).
20. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main
vairuotojamsdraudiama naudotis mobiliojo ryio priemonmis, jeigu
jomis naudojamasi rankomis,iskyrus tuos atvejus, kai stovinios
transporto priemons variklis ijungtas. Transportopriemoni
vairuotojai turi vengti bet koki su transporto priemons vairavimu
nesusijusiveiksm.
21. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos
vairuotojas privalomokti suteikti pirmj pagalb per eismo vyk
nukentjusiems asmenims.
22. Motorins transporto priemons, traktoriaus, savaeigs mainos
vairuotojas,sustojs tamsiuoju paros metu neapviestame kelyje,
iskyrus stovti skirtas vietas, ilips itransporto priemons, privalo
vilkti rykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementais.
23. Vairuotojams draudiama vairuoti transporto priemones
neteistai organizuotosetransporto priemoni lenktynse.
24. Transporto priemoni vairuotojai privalo imtis papildom
atsargumo priemoni,jeigu kelyje yra vaik arba negalij.
25. Transporto priemoni vairuotojai, dalyvaudami vieajame eisme,
privalopasirpinti, kad ant transporto priemons rengta darbo ar kita
ranga neudengt ioriniviesos prietais, viesos atvait, valstybinio
numerio, skiriamj enkl ir duodam signal,o papildomos viesos,
skirtos darbo vietai alia transporto priemons apviesti, bt
ijungtos.
26. Transporto priemoni vairuotojams draudiama siterpti tarp
mokinio,besimokanio vairuoti moped, motocikl, trirat, bet kurios
ries keturrat (iskyrussunkj), ir j lydinio vairavimo instruktoriaus
vairuojam transporto priemoni. Mokymometu mokinys privalo vilkti
rykiaspalv liemen su vies atspindiniais elementais irskiriamuoju
enklu M liemens priekyje ir ant nugaros. Toki pat liemen, tik su
urauVAIRAVIMO INSTRUKTORIUS, privalo vilkti ir vairavimo
instruktorius, lydintismokin motociklu. Jeigu vairavimo
instruktorius mokin lydi automobiliu, automobilis turibti
paenklintas pagal Taisykli 4 priedo reikalavimus.
V SKYRIUSVAIRUOTOJ PAREIGOS PSTIESIEMS
27. vaiuodamas keli i esani alia jo teritorij, ivaiuodamas i
kelio,vairuotojas privalo sustoti ir praleisti psij, kurio judjimo
krypt jis kerta, o sukdamas
5
-
dein ar kair sankryose jo vaiavimo krypties bet kuri eismo juost
jus psij.Kai sukama keli su viena eismo juosta kiekviena kryptimi,
vairuotojas privalo sustoti irpraleisti bet kuri eismo juost jus
psij. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelipsiajam
vaiuodamas atbulas.
28. Reguliuojamoje sankryoje ar psij perjoje, kai viesoforo ar
reguliuotojosignalai leidia vaiuoti, vairuotojas privalo duoti keli
nespjusiam pereiti vaiuojamosiosdalies psiajam, kuris eng j esant
leidianiam eiti signalui. Vaiuodamas kryptimi,kuri rodo rodykl,
jungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu
signalu,vairuotojas privalo duoti keli psiajam.
29. Jeigu viesoforo arba reguliuotojo signalai draudia vaiuoti
per psij perj,vairuotojas privalo sustoti prie kelio enkl Stop
linija ir (ar) Stop linij, viesofor, ojeigu j nra, prie psij perj.
Vairuotojams, kurie usidegus geltonam viesoforosignalui arba
reguliuotojui paklus rank auktyn galt sustoti nurodytose vietose
tik staigiaistabdydami, leidiama vaiuoti toliau.
30. Artdamas prie nereguliuojamos psij perjos, vairuotojas
privalo sultintigreit arba sustoti prie kelio enkl Psij perja, kad
praleist bet kuri jo vaiavimokrypties eismo juost, o keliuose su
viena eismo juosta kiekviena kryptimi bet kuri eismojuost perjoje
jus psij. Transporto priemoni vairuotojai privalo imtis
papildomatsargumo priemoni tamsiuoju paros metu, esant blogam
matomumui arba tais atvejais, kaipsij perja i vairuotojo vietos nra
gerai apvelgiama, ir sitikinti, kad psij perjojenra psij, kuriuos
turt praleisti.
31. Jeigu prie psij perj sustojo transporto priemon, ta paia
kryptimivaiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vl pradti
vaiuoti tik sitikins, kad perjoje nrapsiojo, kuriam jis galt
sutrukdyti arba sukelti pavoj. Jeigu prie psij perjtransporto
priemon sultino greit, ta paia kryptimi vaiuojantis vairuotojas
privalo sultintigreit arba sustoti ir vl pradti vaiuoti tik
sitikins, kad perjoje nra psiojo, kuriam jisgalt sutrukdyti arba
sukelti pavoj.
32. Vairuotojui draudiama vaiuoti psij perj, jeigu u jos yra
grstis, dlkurios reikt sustoti, o sustojusi transporto priemon
trukdyt pstiesiems.
33. Vairuotojas privalo sustoti ir praleisti vaiuojamj dal
kertani organizuotvaik grup, jeigu j lydintis asmuo signalizuoja
reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonuatvaitu ar rykiaspalve
vliavle.
34. Artdamas prie sustojusios transporto priemons su vaik veimo
skiriamaisiaisenklais ir jungta avarine viesos signalizacija ar
prie sustojusio mokyklinio autobuso sujungtomis spjamosiomis
mirksiniomis oraninmis viesomis, vairuotojas privalo sultintigreit,
prireikus ir sustoti, kad praleist vaikus ir juos lydint asmen.
35. Visur (net ir ne psij perjoje) vairuotojas privalo praleisti
nereg psij,signalizuojant balta lazdele, arba negalj, vaiuojant per
keli negalij veimliu.
6
-
VI SKYRIUSPSIJ PAREIGOS
36. Pstieji privalo eiti aligatviais arba psij takais deine
puse, o ten, kur jnra, kelkraiu. Jeigu aligatvio, psij tako,
kelkraio nra arba jais eiti negalima,leidiama eiti viena eile
vaiuojamosios dalies pakraiu.
37. Kelkraiu arba vaiuojamosios dalies pakraiu einantys arba
kelkraiurieduiais, riedlentmis, paspirtukais vaiuojantys pstieji
turi judti prie transportopriemoni vaiavimo krypt.
38. Asmenys, kurie kelkraiu arba vaiuojamosios dalies pakraiu
vaiuojanegalij veimliais, vedasi motocikl, moped, dvirat, traukia
(stumia) rogutes arveiml, privalo judti tik viena eile ir tik
transporto priemoni judjimo kryptimi.
39. Organizuotai psij grupei eiti vaiuojamja dalimi leidiama
kolona ne daugiaukaip 4 eilmis kuo ariau deiniojo vaiuojamosios
dalies krato ir tik transporto priemonijudjimo kryptimi. Kolonos
priekyje ir gale i kairs puss turi eiti lydintys asmenys,vilkintys
rykiaspalves liemenes su vies atspindiniais elementais. Tamsiuoju
paros metuarba esant blogam matomumui organizuotai psij grupei eiti
vaiuojamja dalimidraudiama.
40. Organizuot vaik iki 16 met grup vesti leidiama tik
aligatviais arba psijtakais, o ten, kur j nra, ir kelkraiu, bet tik
viesiuoju paros metu, kai matomumas geras,ne daugiau kaip 2 eilmis
prie transporto priemoni judjimo krypt (kai tai saugu) ir lydimne
maiau kaip 2 suaugusij (ne jaunesni kaip 21 met). Lydintys asmenys
turi eiti kolonospriekyje ir gale ir vilkti rykiaspalves liemenes
su vies atspindiniais elementais.Rekomenduojama rykiaspalves
liemenes su vies atspindiniais elementais vilkti visiemskelkraiu
einantiems organizuotos grups vaikams.
41. Pstieji, eidami neapviestu kelkraiu arba vaiuojamosios
dalies kratutamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui,
privalo netis vieiant ibint arbavilkti rykiaspalv liemen su vies
atspindiniais elementais arba bti prie drabuiprisiseg kitiems eismo
dalyviams matomoje vietoje atvait. Traukiamas (stumiamas)platesnis
kaip 1 m veimlis turi bti su atvaitais: kairje veimlio pusje i
priekio baltu,o i galo raudonu.
42. kit vaiuojamosios dalies pus pstieji privalo eiti tik psij
(taip patpoeminmis ir esaniomis vir kelio) perjomis, o kur j nra,
sankryose pagal aligatviarba kelkrai linij. Pstieji neturi perengti
perjos rib. Kai matomumo zonoje perjos arsankryos nra, leidiama
eiti per keli staiu kampu abi puses gerai apvelgiamose
vietose,taiau tik sitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma
transporto priemonms.Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba
esant blogam matomumui pstieji, eidami kit vaiuojamosios dalies
pus, netsi vieiant ibint arba vilkt rykiaspalv liemen suvies
atspindiniais elementais arba bt prie drabui prisiseg kitiems eismo
dalyviamsmatomoje vietoje atvait.
43. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pstieji privalo
vadovautis viesoforais su
7
-
psij simboliu, o kai j nra, transporto viesofor signalais. 44.
engti vaiuojamj dal pstiesiems leidiama tik po to, kai jie vertina
atstum
iki artjani transporto priemoni ir j greit ir sitikina, kad tai
saugu ir nebus trukdomatransporto priemonms.
45. Vaiuojamojoje dalyje pstieji neturi delsti ar stoviniuoti.
Nespjusieji pereitivaiuojamosios dalies turi stovti saugumo salelje
arba ant paenklintos ar sivaizduojamoslinijos, skirianios prieing
krypi transporto srautus. Baigti eiti per keli galima tiksitikinus,
kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonms.
46. Usidegus geltonam viesoforo signalui arba reguliuotojui
paklus rank auktyn,pstieji, atsivelgdami tai, kurioje vaiuojamojoje
dalyje jie yra, privalo baigti pereiti j arbasustoti saugumo
salelje.
47. Artjant specialiajai transporto priemonei su jungtais
mlynais ir raudonais (arbatik mlynais) vyturliais ir
specialiaisiais garso signalais, pstieji neturi pradti eiti
pervaiuojamj dal, o esantys vaiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami
i jos pasitraukti.
48. Pstiesiems draudiama:48.1. eiti per vaiuojamj dal tose
vietose, kur yra transporto ar psij atitvarai, o
gyvenvietse ir ten, kur yra skiriamoji juosta (iskyrus psij
perjas ir sankryas);48.2. eiti automagistrale ar greitkeliu; 48.3.
eiti skiriamja juosta arba greta jos vaiuojamosios dalies
pakraiu;48.4. ieiti i u stovinios transporto priemons ar kitos
klities, trukdanios
apvelgti viet, nesitikinus, kad nra artjani transporto
priemoni;48.5. eiti dvirai takais;48.6. pasialinti i eismo vykio
vietos, jeigu pstieji yra susij su juo;48.7. vaiuoti rieduiais,
riedlentmis, paspirtukais vaiuojamja dalimi.
VII SKYRIUSKELEIVI PAREIGOS
49. Marrutini transporto priemoni (toliau marrutinis
transportas) leidiamalaukti tik stoteli laipinimo aiktelse, o kur j
nra, prie kelio enklo Stotel antaligatvio ar kelkraio.
50. Keleiviams leidiama lipti (ilipti) tik tada, kai transporto
priemon visikaisustoja.
51. Jeigu tikrinantis pareignas sustabdo transporto priemon,
keleiviams leidiamailipti tik jam leidus.
52. I vaiuojamosios dalies puss keleiviams leidiama lipti
transporto priemon(ilipti i jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti
nemanoma i aligatvio ar kelkraio puss irjeigu tai bus saugu,
netrukdys kitiems eismo dalyviams.
53. Keleiviams draudiama blakyti vairuotojo dmes ir trukdyti jam
vairuotitransporto priemon.
54. Krovininio automobilio kbule vaiuojantiems asmenims
draudiama stovti,
8
-
sdti ant bort, bti ant krovinio aukiau u bortus.
VIII SKYRIUSREIKALAVIMAI DVIRAI VAIRUOTOJAMS
55. Vaiuoti vaiuojamja dalimi dviraiu leidiama ne jaunesniems
kaip 14 metasmenims, o iklausiusiems atitinkam mokymo kurs ir
turintiems mokymo staigos iduotpaymjim, ne jaunesniems kaip 12 met
asmenims. Priirint suaugusiajam, vaiuotivaiuojamja dalimi dviraiu
leidiama ne jaunesniems kaip 8 met asmenims. Gyvenamojojezonoje
dvirai vairuotoj amius neribojamas.
56. Dviraio vairuotojui leidiama vaiuoti keliu tik tvarking
stabd ir garso signalturiniu dviraiu. Dviraio gale turi bti
raudonas viesos atvaitas arba raudonos viesosibintas, i abiej on
oraniniai viesos atvaitai, pritvirtinti prie rat stipin.Vaiuodamas
vaiuojamja dalimi, dviraio vairuotojas privalo dvti rykiaspalv
liemen suvies atspindiniais elementais arba dviraio priekyje turi
degti baltos viesos ibintas, o gale raudonos viesos ibintas.
Vaiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogammatomumui,
dviraio priekyje turi degti baltos viesos ibintas, o dviraio gale
raudonosviesos ibintas, dviraio vairuotojas privalo dvti rykiaspalv
liemen su viesatspindiniais elementais. Dviraio vairuotojas
(keleivis) iki 18 met, vaiuodamas (veamas)keliu, privalo bti usidjs
ir usisegs dviratininko alm. Vyresniam kaip 18 metasmeniui, dviraiu
vaiuojaniam keliu, rekomenduojama bti usidjus ir
usisegusdviratininko alm.
57. Vaiuoti dviraiu leidiama tik dvirai takais arba dvirai
juostomis, o kur jnra, tam tinkamu (su asfalto arba betono danga)
kelkraiu pagal eismo krypt. Kaidvirai tako, dvirai juostos,
kelkraio nra arba jais vaiuoti negalima (duobti irpanaiai),
leidiama vaiuoti aligatviu arba viena eile vaiuojamosios dalies
kratine deineeismo juosta, kuo ariau jos deiniojo krato, iskyrus
Taisykli 106 punkte nurodytus atvejus,taip pat kai reikia apvaiuoti
klit, vaiuoti tiesiai, kai i pirmosios eismo juostos leidiamasukti
tik dein. Vaiuodamas kelkraiu, psij ir dvirai taku, aligatviu,
dviraiovairuotojas privalo duoti keli pstiesiems, neturi jiems
trukdyti ar kelti pavojaus, o pro patpsij leidiama vaiuoti greiiu,
kuris yra artimas psiojo judjimo greiiui (37 km/h),paliekant tok
tarp i ono, kad eismas bt saugus.
58. Dviraio vairuotojui, vaiuojaniam vaiuojamja dalimi,
prireikus pasukti kair,apsisukti ar pervaiuoti kit kelio pus,
rekomenduojama nulipti nuo dviraio ir kirstivaiuojamj dal vedantis
dvirat, jeigu eismo slygos to reikalauja.
59. Dviraio vairuotojas, artdamas prie vietos, kur reikia kirsti
vaiuojamj dal,visais atvejais privalo sumainti vaiavimo greit ir
gali tsti judjim tik sitikins, kadvaiuoti saugu ir nebus trukdoma
kitiems eismo dalyviams.
60. Dviraio vairuotojas, nordamas kirsti vaiuojamj dal ten, kur
eismasnereguliuojamas, privalo praleisti vaiuojamja dalimi
vaiuojanias transporto priemones,iskyrus tuos atvejus, kai kerta
ivaiavimus i alia kelio esani teritorij, gyvenamosios
9
-
zonos, kiemo, stovjimo aiktels, kai kerta vaiuojamj dal, kuri
kiti vairuotojai suka. 61. Dviraio vairuotojui dviraio juosta
leidiama vaiuoti tik ta paia kryptimi, kuria
vyksta kit transporto priemoni eismas gretima eismo juosta.62.
Dvirai taku ar dvirai juosta dviraio vairuotojas privalo vaiuoti
kuo ariau
tako (jiems skirtos tako dalies) ar juostos deiniojo krato.
Jeigu psij ir dvirai take araligatvyje horizontaliuoju enklinimu
(dviraio simboliu) yra paenklinta dvirai eismuiskirta tako
(aligatvio) dalis, dviraio vairuotojas privalo vaiuoti tik ja ir
kuo ariau josdeiniojo krato.
63. Vietose, kur eism reguliuoja viesoforai, dvirai vairuotojai
privalo paisytiviesofor su dviraio simboliu, o kai j nra,
transporto viesofor signal.
64. Dvirai vairuotojams draudiama:64.1. vaiuoti vaiuojamja
dalimi, jeigu rengti dvirai takai, iskyrus Taisyklse
nustatytus atvejus; 64.2. vaiuoti automagistralmis ir
greitkeliais;64.3. vaiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;64.4.
veti keleivius, jeigu nra rengt speciali sdjimo viet;64.5. veti,
vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavoj
kitiems
eismo dalyviams;64.6. bti velkamiems kit transporto
priemoni;64.7. vilkti kitas transporto priemones, iskyrus tam
skirtas priekabas;64.8. vaiuoti sikibus kitas transporto
priemones;64.9. vaiuoti psij perjomis.65. Organizuota dviratinink
grup gali vaiuoti vaiuojamja dalimi. 66. Taisyklse nustatyti
reikalavimai dvirai vairuotojams taip pat privalomi
motorini dvirai vairuotojams.
IX SKYRIUSREIKALAVIMAI VADELIOTOJAMS, GYVULI AR PAUKI
VAROVAMS,
RAITELIAMS
67. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti leidiama
ne jaunesniems kaip14 met asmenims.
68. Vadelioti, varyti gyvulius ar paukius, joti leidiama tik
deiniuoju kelkraiu, ojeigu jo nra, deiniuoju vaiuojamosios dalies
pakraiu, kuo ariau prie vaiuojamosiosdalies krato, nesukeliant
pavojaus kitiems eismo dalyviams.
69. Vadeliojam veimo ar rogi priekyje turi bti balti, i on
oraniniai, gale raudoni viesos atvaitai, pritvirtinti gerai
matomose vietose ir paymintys kratinius veimoar rogi gabaritus.
70. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukius keliais tamsiuoju
paros metu arba esantblogam matomumui, kairje veimo, rogi, gyvuli
ar pauki voros pusje turi degtiibintai: priekyje baltos, o gale
raudonos viesos. Jeigu nurodyt ibint pritvirtinti negalima,
10
-
juos kairje gyvuli ar pauki pusje turi neti varovai. Tamsiuoju
paros metu ar esantblogam matomumui, vadeliotojas, gyvuli ar pauki
varovas, raitelis privalo dvtirykiaspalv liemen su vies
atspindiniais elementais.
71. Varom gyvuli band ar pauki pulk reikia suskirstyti grupmis,
tarp kurituri bti tokie atstumai, kad nekliudyt eismui. Varov turi
bti tiek, kad jie galt valdytigyvulius ar paukius ir utikrint eismo
saugum.
72. Vadeliotojams, gyvuli ar pauki varovams, raiteliams, kitiems
asmenimsdraudiama:
72.1. palikti gyvulius ar paukius ant kelio arba greta jo be
prieiros;72.2. pririti gyvulius taip, kad jie galt ieiti keli;72.3.
varyti gyvulius ar paukius grindiniu, keliu su asfalto arba betono
danga be
kelio savininko sutikimo;72.4. varyti gyvulius ar paukius per
geleinkel ir keli, kur nra specialiai tam
skirt viet;72.5. joti vaiuojamja dalimi tamsiuoju paros
metu;72.6. automagistralse ir greitkeliuose vadelioti, varyti
gyvulius ar paukius, joti;72.7. keliuose vadelioti, joti, varyti
gyvulius ar paukius neblaiviems, apsvaigusiems
nuo psichik veikiani mediag.
X SKYRIUSEISMO REGULIAVIMO SIGNALAI
73. viesofor signalai turi ias reikmes:73.1. alias skritulio
formos signalas leidia eism;73.2. alias rodykli formos signalas
tamsiame fone leidia eism tik rodykli
nurodytomis kryptimis; t pai reikm turi ir alia rodykl
papildomoje viesoforo sekcijoje(kai leidiama sukti kair, leidiama
ir apsisukti);
73.3. alias mirksintis signalas leidia eism ir spja, kad jo
laikas baigiasi ir netrukusbus jungtas draudiamasis signalas;
73.4. alias signalas su psiojo simboliu leidia eiti pstiesiems;
73.5. alias signalas su dviraio simboliu leidia vaiuoti
dviraiais;73.6. alias signalas su juodo kontro rodykle (rodyklmis)
leidia vaiuoti jame
paymtos rodykls (rodykli) kryptimi (kryptimis);73.7. geltonas
signalas draudia eism (iskyrus Taisykli 29 ir 166 punktuose
nurodytus atvejus) ir spja, kad viesoforo signalai pasikeis;
jeigu signale yra juodo kontrorodykls, jos informuoja, kuriomis
kryptimis bus leidiama vaiuoti sijungus aliam signalui;jeigu
signale yra dviraio simbolis, signalas galioja tik dviraiams;
73.8. kartu jungti geltonas ir raudonas signalai draudia eism ir
spja, kad busjungtas alias signalas;
73.9. geltonas mirksintis signalas leidia eism ir spja, kad
sankrya arba psijperja nereguliuojama;
11
-
73.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geleinkelio
pervaose, leidia eismsitikinus, kad prie geleinkelio pervaos
neartja bgin transporto priemon;
73.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni
signalai draudiaeism; jeigu signale yra juodo kontro rodykls, jos
informuoja, kuriomis kryptimis busleidiama vaiuoti sijungus aliam
signalui;
73.12. raudonas signalas su psiojo simboliu draudia psij
eism;73.13. raudonas signalas su dviraio simboliu draudia dvirai
eism;73.14. raudonas X formos signalas ir alias emyn nukreiptos
rodykls signalas
(reversinis viesoforas) atitinkamai draudia arba leidia vaiuoti
ta eismo juosta, vir kuriosjie rengti; jeigu reversiniame viesofore
yra geltonas striai dein (kair) nukreiptosrodykls formos signalas,
jis spja, kad vaiuoti ta eismo juosta bus draudiama, ir
pareigojanedelsiant persirikiuoti gretim eismo juost rodykls
nurodyta kryptimi; kai viesoforai yraijungti arba jungtas geltonas
signalas, vaiuoti eismo juost, paymt dviguba brkninehorizontaliojo
enklinimo linija, draudiama.
74. viesofor signalai idstomi vertikaliai nuo viraus apai ia
tvarka: raudonas,geltonas, alias. Prireikus signalai gali bti
idstyti ir horizontaliai: raudonas kairje,geltonas viduryje, alias
deinje (reversinis viesoforas). Eismo dalyviai privalovadovautis j
judjimo kryptimi rengt ir jiems skirt, taip pat dubliuojanij
viesoforsignalais.
75. Jeigu ties aliu viesoforo signalu rengta papildoma sekcija
su alia rodykle,vaiuoti rodykls nurodyta kryptimi leidiama tik
sijungus ios sekcijos signalui.
76. Jeigu sankryoje ties raudonu viesoforo signalu pritvirtinta
lentel su aliarodykle, nukreipta dein, vairuotojams leidiama sukti
dein ir degant draudiamamviesoforo signalui, taiau prie vaiuodami
sankry jie privalo sustoti prie kelio enklStop linija ir (ar) Stop
linij, jeigu j nra, prie psij perj, viesofor ir vlpradti vaiuoti
tik sitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms
transportopriemonms ir pstiesiems, kuri judjimo krypt jie
kerta.
77. Reguliuotojo signalai turi ias reikmes: 77.1. rankos
itiestos alis arba nuleistos:77.1.1. i deiniojo ir kairiojo ono
leidiama vaiuoti tiesiai ir dein, o pstiesiems
leidiama eiti per vaiuojamj dal;77.1.2. i krtins ir nugaros puss
vis transporto priemoni ir psij eismas
draudiamas;77.2. dein ranka itiesta priek:77.2.1. i kairiojo ono
transporto priemonms leidiama vaiuoti visomis kryptimis;77.2.2. i
krtins puss transporto priemonms leidiama vaiuoti tik dein;77.2.3.
i nugaros puss ir deiniojo ono vis transporto priemoni eismas
draudiamas;77.2.4. pstiesiems leidiama eiti per vaiuojamj dal u
reguliuotojo nugaros;77.3. ranka pakelta auktyn:
12
-
77.3.1. visiems eismo dalyviams draudiama judti bet kuria
kryptimi;77.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo
juostos.78. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemon,
psiasis sustoti, kai
tikrinantis pareignas ar reguliuotojas duoda signal mojuoja
reguliuotojo lazdele arskrituliu su raudonu atvaitu, nukreiptu
eismo dalyv, arba per garsiakalb liepia sustoti.Signalas STOP taip
pat gali bti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos
tarnybosenklu paymtame automobilyje rengtoje vieslentje. Nordamas
atkreipti eismo dalyvidmes, tikrinantis pareignas ar reguliuotojas
gali duoti signal vilpuku. Gavs signal,vairuotojas privalo
nedelsdamas sustabdyti transporto priemon nurodytoje vietoje; jeigu
vietanenurodoma, deiniajame kelkratyje, o kai kelkraio nra,
vaiuojamosios daliesdeiniajame pakratyje.
79. viesoforo signalai gali bti papildomai dubliuojami garso
signalais,informuojaniais neregius psiuosius, kad galima pereiti
vaiuojamj dal.
80. Geleinkelio pervaose raudon viesoforo signal gali dubliuoti
garso signalas.
XI SKYRIUSSPJAMIEJI SIGNALAI
81. spjamieji signalai yra ie: rodomi poski, stabdi viesos
signalais arba ranka;garso signalas; ibint viesos perjunginjimas;
avarins viesos signalizacijos; spjamjmirksini oranini vies
jungimas; avarinio sustojimo enklo pastatymas.
82. Vairuotojas privalo spti atitinkamos krypties poski viesos
signalais, o jeiguviesos signalizacijos nra arba ji sugedusi,
ranka:
82.1. prie praddamas vaiuoti ir prie sustodamas;82.2. prie
persirikiuodamas, prie lenkdamas ir baigdamas lenkti, prie
apvaiuodamas klit ir baigdamas j apvaiuoti, prie sukdamas dein
ar kair, prieapsisukdamas, ivaiuodamas i sankryos, kurioje eismas
vyksta ratu.
83. Poskio kair signal atitinka on itiesta kair arba on itiesta
ir per alknstatmenai vir sulenkta dein ranka.
84. Poskio dein signal atitinka on itiesta dein arba on itiesta
ir peralkn statmenai vir sulenkta kair ranka.
85. Stabdymo signalas rodomas auktyn ikelta kaire arba deine
ranka.86. spjamieji signalai turi bti pradti rodyti i anksto prie
manevr (stabdym,
susijus su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro
(signalizuoti ranka galima baigti prie patmanevr). Signal reikia
rodyti taip, kad jis neklaidint kit eismo dalyvi. Poski
viesossignalai nerodomi vaiuojant sankry, kurioje eismas vyksta
ratu.
87. Signal rodantis vairuotojas negyja vaiavimo pirmumo
teiss.88. Gyvenvietse neleidiama naudoti garso signal, iskyrus tuos
atvejus, kai jie
btini, kad bt ivengta eismo vykio.89. Norint atkreipti lenkiamo
vairuotojo dmes, galima perjunginti viesas, o ne
gyvenvietse naudoti garso signal.
13
-
90. Draudiama kaip spjamj signal naudoti tolimsias viesas, jeigu
jos gali akintikitus vairuotojus (net ir per upakalinio vaizdo
veidrod).
91. Avarin viesos signalizacija transporto priemonje, jeigu
tokia rengta, privalobti jungta:
91.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stovti)
draudiama;91.2. vykus eismo vykiui;91.3. tikrinaniam pareignui
sustabdius; 91.4. sustojus neapviestuose keli ruouose tamsiuoju
paros metu arba esant blogam
matomumui, o vaiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam
matomumui, jeigu nedegabent viena galin gabaritin viesa;
91.5. kai ji velkama;91.6. kai vairuotojas akinamas;91.7. kai
norima perspti kitus vairuotojus apie klit ar pavoj;91.8. vaik
laipinimo (ilaipinimo) (i) transporto priemon (-s) su vaik
veimo
skiriamaisiais enklais metu.92. Jeigu avarins viesos
signalizacijos nra arba ji sugedusi, taip pat jeigu
priverstinai sustojama ten, kur sustojusi transporto priemon
kiti eismo dalyviai pamatytlikus iki jos maiau kaip 100 m, motorins
transporto priemons (iskyrus moped, motociklbe priekabos),
traktoriaus, savaeigs mainos vairuotojas privalo nedelsdamas prie
transportopriemoni vaiavimo krypt toje vaiuojamosios dalies pusje
pastatyti avarinio sustojimoenkl: gyvenvietse ne ariau kaip 25 m
atstumu, o ne gyvenvietse ne ariau kaip 50 matstumu nuo sustojusios
transporto priemons.
93. Vairuotojas mokini laipinimo (ilaipinimo) (i) mokyklin (-io)
autobus (-o)metu privalo jungti spjamsias mirksinias oranines
viesas.
XII SKYRIUSVIESOS PRIETAIS NAUDOJIMAS
94. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorini
transportopriemoni, traktori, savaeigi main vairuotojai privalo
vaiuoti keliais su jungtomisartimosiomis arba tolimosiomis ibint
viesomis.
95. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios
ibint viesosturi bti perjungtos artimsias:
95.1. tinkamai apviestuose keliuose;95.2. likus iki prieprieiais
atvaiuojanios transporto priemons ne maiau kaip
150 m;95.3. kitais atvejais, kai tolimosios ibint viesos gali
akinti vairuotojus (net ir
vaiuojanius ta paia kryptimi).96. Akinamas vairuotojas privalo
jungti avarin viesos signalizacij ir
nevaiuodamas kit eismo juost sultinti greit, prireikus ir
sustoti.97. viesiuoju paros metu motorini transporto priemoni,
traktori, savaeigi main
14
-
vairuotojai privalo vaiuoti keliais su jungtomis artimosiomis
arba specialiai iam metuiskirtomis ibint viesomis.
98. Rko ibintus leidiama naudoti tik esant blogam matomumui, o
priekinius irsugedus priekiniam kairiajam artimj vies ibintui.
XIII SKYRIUSVAIAVIMO PRADIA IR MANEVRAVIMAS
99. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deine kelio puse. 100.
Prieing krypi eism vaiuojamojoje dalyje, jeigu nra kitaip
nustatani
kelio enkl ar enklinimo, skiria menamoji iilgin vaiuojamosios
dalies ais.101. Prie praddamas vaiuoti, prie persirikiuodamas ir
kitaip keisdamas vaiavimo
krypt, vairuotojas privalo sitikinti, kad tai daryti saugu, ir
duoti keli (nekliudyti) kitiemseismo dalyviams.
102. vaiuodamas keli i esani alia jo teritorij, vairuotojas
privalo duoti kelijuo vaiuojanioms transporto priemonms (dviraiams
ir kitoms).
103. Ivaiuodamas i kelio, vairuotojas privalo duoti keli juo
vaiuojaniomstransporto priemonms (dviraiams ir kitoms).
104. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keli transporto
priemonms,vaiuojanioms gretima eismo juosta ta paia kryptimi. Jeigu
ta paia kryptimi vaiuojaniostransporto priemons persirikiuoja
kartu, vairuotojas privalo duoti keli deinje esaniaitransporto
priemonei.
105. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos paios
krypties eismo juostos,vienoje i j eismas negalimas ir susidar
transporto priemoni eil, kiekvienas gretima eismojuosta vaiuojantis
vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai
isusidariusios eils) persirikiuoti jo uimam eismo juost.
Persirikiuojantysis privalositikinti, kad jam duoda keli.
106. Prie sukdamas dein, kair arba apsisukdamas (iskyrus posk
sankry,kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo i anksto
pasitraukti prie pat vaiuojamosiosdalies, skirtos vaiuoti ta
kryptimi, atitinkamo krato. Kelio enklai ir (arba)
horizontalusisenklinimas gali reikalavim pakeisti.
107. Kai dl savo gabarit ar kit prieasi transporto priemon
negali pasukti(apsisukti) i kratins padties, sukti leidiama ir ne
nuo vaiuojamosios dalies, skirtosvaiuoti ta kryptimi, atitinkamo
krato, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonms irnesukels
pavojaus kitiems eismo dalyviams.
108. Reikia sukti taip, kad vaiuodama vaiuojamj dali sankirt ir
ivaiuodamai jos transporto priemon neatsidurt prieprieinio eismo
juostoje. Jeigu sukti leidiamakeliomis eilmis, vairuotojas privalo
sukti taip, kad nekliudyt sukaniajam gretima eile.
109. Sukdamas kair (apsisukdamas) ne sankryoje, vairuotojas
privalo duoti keliprieinga kryptimi vaiuojanioms transporto
priemonms.
110. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos
uimtos, keisti eismo juost
15
-
leidiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.111. Jeigu
yra ltjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo i
anksto
persirikiuoti i juost ir ltinti greit tik joje.112. Jeigu yra
greitjimo juosta, skirta vaiuoti keli, vairuotojas privalo vaiuoti
ja
ir silieti transporto sraut, duodamas keli juo vaiuojanioms
transporto priemonms.113. Kur kas liau u leidiam didiausi greit
vaiuojantis vairuotojas (iskyrus
tuos atvejus, kai jis suka kair arba apsisuka) privalo praleisti
paskui j greiiauvaiuojanias transporto priemones, pasitraukdamas
kuo labiau dein. Ltaeigs ar dideligabarit transporto priemons
vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti u
jossusikaupusias transporto priemones.
114. Vaiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keli kitiems
eismo dalyviams. 115. Kai transporto priemoni vaiavimo
trajektorijos kertasi, o vaiavimo tvarka
Taisyklse neaptarta, keli privalo duoti vairuotojas, kuriam
transporto priemon artja ideins.
116. Apsisukti draudiama:116.1. psij perjose;116.2. geleinkeli
pervaose;116.3. tuneliuose;116.4. ant tilt, estakad, viaduk ir po
jais;116.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi
maesnis kaip 100 metr;116.6. keliuose su skiriamja juosta, iskyrus
tam rengtas ir kelio enklais arba kelio
enklais bei horizontaliuoju enklinimu paymtas apsisukimo
vietas.
XIV SKYRIUSTRANSPORTO PRIEMONI ISIDSTYMAS KELYJE
117. Jeigu vaiuojamoji dalis horizontaliojo enklinimo linijomis
ir (arba) kelioenklais suskirstyta eismo juostas, transporto
priemons turi vaiuoti iomis juostomis.Uvaiuoti ant brknini
horizontaliojo enklinimo linij leidiama tik persirikiuojant
kiteismo juost, kirsti itisines horizontaliojo enklinimo linijas
leidiama tik Taisykli 3 priedenurodytais atvejais. Jeigu yra itisin
horizontaliojo enklinimo linija (vienguba ar dviguba),skirianti
prieing krypi eismo juostas, vairuotojas privalo vaiuoti deiniau
nuo jos.
118. Dvipusio eismo kelyje i keturi ir daugiau eismo juost arba
kelyje su skiriamjajuosta draudiama vaiuoti prieingos krypties
eismui skirt kelio pus, vaiuoti skiriamjajuosta arba j
pervaiuoti.
119. Vairuotojas privalo vaiuoti kuo ariau deiniojo
vaiuojamosios dalies krato.120. Krovininiais automobiliais, kuri
didiausioji leidiamoji transporto priemons
mas (toliau didiausioji leidiamoji mas) didesn kaip 3,5 t,
draudiama vaiuoti toliaunuo vaiuojamosios dalies deiniojo krato
negu antrja eismo juosta, iskyrus tuos atvejus,kai jiems reikia
sukti kair, apsisukti, apvaiuoti klit, sustoti (stovti) vienpusio
eismokelyje.
16
-
121. Ne gyvenvietse vairuotojai, vairuojantys transporto
priemones, kuri greitisneturi viryti 40 km/h, taip pat transporto
priemones, kuri bendras ilgis daugiau kaip 7 m,turi laikytis tokio
atstumo nuo priekyje vaiuojanios transporto priemons, kad
juoslenkianios transporto priemons netrukdomos galt persirikiuoti
dein kelio pus.Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats
rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.
122. Transporto priemons, kuri konstrukcinis greitis negali bti
didesnis kaip40 km/h arba kurios dl technini prieasi negali
pasiekti tokio greiio, turi vaiuoti tikkratine deine eismo juosta,
iskyrus tuos atvejus, kai jos lenkia, apvaiuoja, persirikiuojaarba
sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.
123. Moped, lengvj keturrai vairuotojai privalo vaiuoti tik
pirmja nuovaiuojamosios dalies deiniojo krato eismo juosta, kuo
ariau jos deiniojo krato, iskyrustuos atvejus, kai jiems reikia
sukti kair, apsisukti, aplenkti ar apvaiuoti klit, vaiuotitiesiai,
kai i pirmosios eismo juostos leidiama sukti tik dein, sustoti
(stovti) vienpusioeismo kelyje.
124. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main
vairuotojams,vadeliotojams draudiama vaiuoti veja, aligatviu, psij,
dvirai taku, dvirai juostaarba uvaiuoti ant j, iskyrus tuos
atvejus, kai uvaiuoti ant aligatvio krato leidiastovjimo bd
nurodantys kelio enklai, o dvirai takas ar dvirai juosta paymti
1.14horizontaliojo enklinimo linija. Draudiama vaiuoti transporto
priemonmis skiriamjajuosta, pylim ar ikas laitais, grioviais,
vaiuoti keli ar nuvaiuoti nuo jo ne specialiaitam rengtose
vietose.
125. Draudiama transporto priemonms (iskyrus dviraius) apvaiuoti
ta paiakryptimi vaiuojanias transporto priemones i deins (iskyrus
leistin sukani kair,apsisukani transporto priemoni apvaiavim i
deins) vaiuojant kelkraiu, ltjimo argreitjimo juosta. Ta paia
kryptimi liau vaiuojanias transporto priemonesrekomenduojama
apvaiuoti i kairs.
126. Vairuotojas, atsivelgdamas greit, privalo laikytis tokio
atstumo, kadneatsitrenkt priekyje vaiuojani transporto priemon,
jeigu ji bt stabdoma, taip patpalikti tok tarp i ono, kad eismas bt
saugus. Rekomenduojama, kad atstumas ikipriekyje vaiuojanios
transporto priemons bt ne maesnis kaip per dvi sekundesnuvaiuojamas
atstumas arba ne maesnis kaip pus spidometro rodmens, paversto
metrais,pavyzdiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bti ne
maesnis kaip 35 m, jeigu eismo slygosnereikalauja kitaip.
XV SKYRIUSVAIAVIMO GREITIS
127. Vairuotojas privalo vaiuoti nevirydamas leistino greiio.
Pasirinkdamasvaiavimo greit, vairuotojas turi atsivelgti vaiavimo
slygas, ypa vietovs reljef, kelio irtransporto priemons bkl ir
krovin, meteorologines slygas, taip pat eismo intensyvum,kad galt
sustabdyti transporto priemon iki bet kurios i anksto numatomos
klities. Jis turi
17
-
sultinti greit ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dl
susidariusi aplinkybi, ypa kai blogasmatomumas.
128. Jeigu atsirado klitis ar ikilo grsm eismo saugumui,
vairuotojas (jeigu jis galitai pastebti) privalo sultinti greit,
net visikai sustabdyti transporto priemon arbaapvaiuoti klit
nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
129. Gyvenvietse visoms transporto priemonms leidiama vaiuoti ne
didesniu kaip50 km/h greiiu.
130. Stovjimo aiktelse visoms transporto priemonms leidiama
vaiuoti nedidesniu kaip 20 km/h greiiu.
131. Ne gyvenvietse leidiama vaiuoti:131.1. lengvaisiais
automobiliais, motociklais ir triraiais automagistralse nuo
balandio 1 d. iki spalio 31 d. ne didesniu kaip 130 km/h greiiu,
nuo lapkriio 1 d. iki kovo31 d. ne didesniu kaip 110 km/h greiiu,
greitkeliuose nuo balandio 1 d. iki spalio 31 d. ne didesniu kaip
120 km/h greiiu, nuo lapkriio 1 d. iki kovo 31 d. ne didesniu
kaip110 km/h greiiu, keliuose su asfalto ar betono danga ne
didesniu kaip 90 km/h greiiu,kituose keliuose ne didesniu kaip 70
km/h greiiu;
131.2. krovininiais automobiliais, kuri didiausioji leidiamoji
mas ne didesn kaip3,5 t, automagistralse ne didesniu kaip 110 km/h
greiiu, greitkeliuose ne didesniu kaip100 km/h greiiu, keliuose su
asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 90 km/h greiiu,kituose
keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;
131.3. autobusais automagistralse ne didesniu kaip 100 km/h
greiiu, greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, keliuose su
asfalto ar betono danga ne didesniu kaip80 km/h greiiu, kituose
keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greiiu;
131.4. krovininiais automobiliais (taip pat transporto priemoni
junginiais), kurididiausioji leidiamoji mas didesn kaip 3,5 t,
autobusais su priekabomis automagistralse ne didesniu kaip 90 km/h
greiiu, greitkeliuose ne didesniu kaip 80 km/h greiiu, keliuosesu
asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 80 km/h greiiu, kituose
keliuose ne didesniukaip 70 km/h greiiu;
131.5. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais,
kuri didiausiojileidiamoji mas ne didesn kaip 3,5 t su priekabomis,
automagistralse, greitkeliuose irkeliuose su asfalto ar betono
danga ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, kituose keliuose nedidesniu
kaip 70 km/h greiiu;
131.6. krovininiais automobiliais veant keleivius, velkant
motorines transportopriemones ne didesniu kaip 70 km/h greiiu
(velkant lanksia vilktimi ne didesniu kaip50 km/h greiiu);
131.7. mokykliniais autobusais automagistralse ne didesniu kaip
90 km/h greiiu,greitkeliuose ne didesniu kaip 80 km/h greiiu,
keliuose su asfalto ar betono danga irkituose ne didesniu kaip 70
km/h greiiu;
131.8. keturraiais, galingaisiais keturraiais keliuose su
asfalto ar betono danga ar bejos ne didesniu kaip 70 km/h
greiiu;
18
-
131.9. traktoriais ir savaeigmis mainomis keliuose su asfalto ar
betono danga ar bejos ne didesniu kaip 50 km/h greiiu.
132. Transporto priemoni (j jungini), kuri matmenys (su kroviniu
ar be jo) virijaLietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
nustatytus didiausiuosius leidiamus dydius,leidiamas vaiavimo
greitis nurodomas iduotame leidime. ioms transporto
priemonmsleidiama vaiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greiiu.
133. Keli ruouose, kur eismo slygos leidia saugiai vaiuoti
greiiau, policijos irkelio savininko sprendimu didiausias leidiamas
greitis gali bti padidintas pastaiusatitinkamus kelio enklus.
134. Pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie
mokosi vairuoti,leidiama vaiuoti automagistralse ir greitkeliuose
ne didesniu kaip 90 km/h greiiu, kituosekeliuose ne didesniu kaip
70 km/h greiiu.
135. Vairuotojui draudiama:135.1. viryti transporto priemons
gamintojo nurodyt maksimal greit;135.2. viryti greit, kuris
nurodytas transporto priemons greiio ribojimo
skiriamajame enkle;135.3. vaiuoti be reikalo pernelyg ltai,
trukdant normal kit transporto priemoni
eism;135.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebtina eismo
saugumui.
XVI SKYRIUSLENKIMAS IR EISMAS JUOSTOSE
136. Prie praddamas lenkti, vairuotojas privalo sitikinti,
kad:136.1. n vienas i vaiuojani paskui j vairuotoj nepradjo jo
lenkti;136.2. transporto priemons, vaiuojanios priekyje ta paia
eismo juosta, vairuotojas
nerodo kairiojo poskio signalo;136.3. lenkimui btina eismo
juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieprieiais
atvaiuojanioms transporto priemonms;136.4. baigdamas lenkti, jis
gals grti savo eismo juost, nesukliudydamas
lenkiamai transporto priemonei;136.5. lenkiant bus utikrintas
saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemons.137. Jeigu
priekyje vaiuojantis vairuotojas rodo kairj poskio signal ir
yra
persirikiavs poskiui kair (apsisukimui), vaiuojantysis paskui j
privalo apvaiuotisukani transporto priemon i deins arba palaukti,
kol priekyje vaiuojantis vairuotojasatlaisvins eismo juost.
138. Lenkiamos transporto priemons vairuotojui draudiama
trukdyti aplenktididinant vaiavimo greit arba kitais veiksmais.
139. Jeigu su prieais vaiuojania transporto priemone prasilenkti
sunku, keliprivalo duoti vairuotojas, kurio pusje yra klitis.
Nuokalnse, paymtose atitinkamais kelioenklais, esant kliiai, keli
privalo duoti emyn vaiuojanios transporto priemons
19
-
vairuotojas.140. Lenkti draudiama:140.1. sankryose alutiniame
kelyje ir pagrindiniame kelyje, paymtame kelio
enklais Sankrya su alutiniu keliu, alutinis kelias i deins,
alutinis kelias ikairs arba Pagrindinis kelias, reguliuojamose ir
lygiareikmi keli sankryose;
140.2. geleinkelio pervaose ir likus 100 m atstumui iki j;140.3.
keli ruouose, kur blogai matomas kelias;140.4. psij perjose;140.5.
vietose, kur vaiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo
juosta.
XVII SKYRIUSSUSTOJIMAS IR STOVJIMAS
141. Sustoti ir stovti transporto priemonms leidiama deinje
kelio pusje, kuodeiniau kelkratyje, o jeigu jo nra, vaiuojamosios
dalies pakratyje. Transportopriemons vairuotojas, vaiuodamas
(ivaiuodamas) (i) kelkrat (-io), neturi sukeltipavojaus kitiems
eismo dalyviams. Jeigu vaiuojamosios dalies deinje yra rengta
dviraijuosta, sustoti ir stovti leidiama greta dvirai juostos.
142. Gyvenvietse sustoti ir stovti leidiama ir kairje pusje
vienos krypties eismokeliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po
vien kiekvienos krypties eismo juost.
143. Neapviestuose keli ruouose tamsiuoju paros metu arba esant
blogammatomumui leidiama stovti tik stovjimo aiktelse arba u kelio
rib.
144. Transporto priemonms sustoti ir stovti vaiuojamojoje dalyje
leidiama vienaeile.
145. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviraius leidiama
statyti dviem eilmis,jeigu tai nekliudo eismui.
146. Statyti transporto priemon kampu vaiuojamosios dalies krat,
o nelygiagreiai su vaiuojamosios dalies kratu galima tik ten, kur
tai leidia stovjimo bdnurodantys kelio enklai ir (arba)
horizontalusis enklinimas.
147. Vairuotojas gali pasitraukti i savo vietos arba palikti
transporto priemon tikpasirpins, kad ji savaime nepradt riedti ir
ja nepasinaudot kiti asmenys.
148. Draudiama atidaryti sustojusios transporto priemons
dureles, jeigu tai keliapavoj arba kliudo kitiems eismo
dalyviams.
149. Palikdamas stovti motorin transporto priemon stovjimo trukm
ribojanioenklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti
informacij apie motorins transportopriemons atvykimo laik u
priekinio motorins transporto priemons stiklo taip, kad ji btmatoma
kitiems asmenims.
150. Sustoti ir stovti draudiama:150.1. geleinkeli pervaose ir
ariau kaip 50 m atstumu nuo j;150.2. skiriamojoje, greitjimo ir
ltjimo juostose;150.3. ant tilt, viaduk, estakad ir po jais,
iskyrus tuos atvejus, kai ten stovti
20
-
leidia stovjimo viet nurodantys kelio enklai, taip pat
tuneliuose;150.4. psij perjose ir ariau kaip 5 m atstumu prie jas,
o keliuose, kuriuose yra
po vien kiekvienos krypties eismo juost, ir ariau kaip 5 m
atstumu u psij perj; 150.5. ant vejos, aligatvio (iskyrus tuos
atvejus, kai ten stovti leidia stovjimo
bd nurodantys kelio enklai arba transporto priemon nurodyta
leidime, iduotame prekiautivieoje vietoje rengini metu), taip pat
sporto, vaik aidimo aiktelse ir kitose transportopriemoni eismui
(stovjimui) neskirtose teritorijose;
150.6. ant psij ar (ir) dvirai tako, dvirai juostos, taip pat
ariau kaip 5 matstumu prie vaiuojamosios dalies susikirtim su psij
ar (ir) dvirai taku, o keliuose,kuriuose yra po vien kiekvienos
krypties eismo juost, ir ariau kaip 5 m atstumu u psijar (ir)
dvirai tako;
150.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemons ir itisins
horizontaliojoenklinimo linijos (bortelio) maesnis kaip 3 m
atstumas;
150.8. sankryoje ir ariau kaip 5 m atstumu nuo jos, iskyrus tuos
atvejus, kai tenstovti leidia stovjimo viet nurodantys kelio
enklai;
150.9. marrutinio transporto sustojimo aiktelse ir ariau kaip 15
m atstumu nuo j(kai aiktels nra, ariau kaip 15 m atstumu nuo kelio
enklo Stotel), jeigu tai kliudytmarrutinio transporto eismui;
draudiama stovti kelio enklo Taksi stotel galiojimozonoje;
150.10. ten, kur sustojusi transporto priemon ustot kitiems
vairuotojams viesoforosignalus ar kelio enklus, trukdyt vaiuoti
(ivaiuoti) (i) stovjimo aiktel (-s),stovjimo viet (-os), gara (-o),
kiem (-o), teritorij (-os), trukdyt lipti kit transportopriemon
arba kitaip kliudyt transporto priemoni ar psij eismui;
150.11. ne gyvenvietse, kur bent viena kryptimi kelias matomas
maiau kaip 100 matstumu; kalnje, nuokalnje arba vingyje, paymtuose
atitinkamais kelio enklais Nr. 113118;
150.12. gyvenvietse, kur bent viena kryptimi kelias matomas
maiau kaip 50 matstumu; kalnje, nuokalnje arba vingyje, paymtuose
atitinkamais kelio enklais Nr. 113118;
150.13. ant ubrkniuot plot, ymini nukreipimo saleles;150.14.
kitoms transporto priemonms marrutiniam transportui skirtoje
eismo
juostoje.151. Priverstinai sustojs ten, kur sustoti (stovti)
draudiama, transporto priemons
vairuotojas privalo jungti avarin viesos signalizacij, jeigu
tokia rengta, ir (ar) pastatytiavarinio sustojimo enkl, kaip
nurodyta Taisykli 92 punkte, ir kuo skubiau paalintitransporto
priemon nuo kelio. Jeigu norima sustoti neapviestame kelio ruoe
tamsiuojuparos metu arba esant blogam matomumui ir avarins viesos
signalizacijos nra arba jisugedusi, transporto priemon turi bti
pastatyta u kelio rib. Jeigu to negalima padaryti,viet btina paymti
taip, kaip nurodyta Taisykli 92 punkte.
152. Greta skiriamuoju enklu Negalusis paymt transporto priemoni
savj
21
-
transporto priemon vairuotojas privalo pastatyti taip, kad
netrukdyt lipti (ilipti)negaliesiems.
153. Jeigu tai manoma dl transporto priemons gabarit, transporto
priemon turibti statoma stovjimo vietos, paenklintos siaura itisine
horizontaliojo enklinimo linija,ribose.
XVIII SKYRIUSVAIAVIMAS PER SANKRYAS
154. Nelygiareikmi keli sankryoje alutiniu keliu vaiuojantis
vairuotojas privaloduoti keli transporto priemonms, artjanioms prie
sankryos pagrindiniu keliu.
155. Lygiareikmi keli sankryoje vairuotojas privalo duoti keli i
deinsartjanioms transporto priemonms.
156. Jeigu sankryoje keiiasi pagrindinio kelio kryptis,
pagrindiniu keliu vaiuojantysvairuotojai vieni kit atvilgiu turi
laikytis vaiavimo per lygiareikmi keli sankryastaisykli. i taisykli
vieni kit atvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, vaiuojantys
alutiniaiskeliais.
157. Sukdamas kair (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti
keli transportopriemonms, vaiuojanioms lygiareikmiu keliu prieinga
kryptimi tiesiai arba dein, osankryoje, kurioje leidiama lenkti, ir
lenkianioms transporto priemonms.
158. Sukdamas sankryoje kair arba dein, vairuotojas privalo
duoti keli eismodalyviams (dvirai vairuotojams ir kitiems),
kertantiems vaiuojamosios dalies, kuri jissuka, eismo juostas.
Sukdamas keli su viena eismo juosta kiekviena kryptimi,
vairuotojasprivalo duoti keli eismo dalyviams (dvirai vairuotojams
ir kitiems), kertantiems bet kurivaiuojamosios dalies, kuri jis
suka, eismo juost.
159. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o
pirmumo enkl nra, jisturi elgtis taip, lyg vaiuot alutiniu
keliu.
160. Draudiama vaiuoti vaiuojamj dali sankirt, jeigu joje ar u
jos yraklitis, kuri priverst vairuotoj sustoti sankryoje ir
trukdyti kit transporto priemonieismui.
161. sijungus leidiamajam viesoforo signalui, vairuotojas
privalo duoti kelitransporto priemonms, ivaiuojanioms i sankryos
vaiuojamj dali sankirtos numatytakryptimi (jeigu manevras pradtas,
kai j krypties signalas buvo leidiamasis), ir praleistibaigianius
pereiti vaiuojamj dal psiuosius.
162. Vairuotojui, vaiavusiam vaiuojamj dali sankirt pagal
leidiamjviesoforo signal, leidiama vaiuoti numatyta kryptimi, kad
ir koks bt viesoforo signalasivaiuojant i sankryos. Taiau jeigu
sankryoje prie pakeliui esanius viesoforus yrakelio enklas Stop
linija ir (ar) Stop linija, vairuotojas turi paisyti kiekvieno
viesoforosignalo.
163. Vaiuodamas kryptimi, kuri rodo rodykl, jungta papildomoje
viesoforosekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu,
vairuotojas privalo duoti keli i kit krypi
22
-
pagal leidiamj viesoforo signal vaiuojanioms transporto
priemonms.164. Sankryoje, kurioje eismas reguliuojamas viesoforu su
papildoma sekcija,
vairuotojas, vaiuojantis eismo juosta, i kurios sukama, turi
vaiuoti toliau jungtos rodyklsnurodyta kryptimi, jeigu sustojs jis
sutrukdyt kit ta paia eismo juosta vaiuojani paskuij transporto
priemoni eismui.
165. Esant draudiamajam viesoforo ar reguliuotojo signalui,
vairuotojas privalosustoti prie kelio enkl Stop linija ir (ar) Stop
linij, o jeigu j nra, prie viesofor,kertam vaiuojamj dal, psij perj
taip, kad nekliudyt transporto ir psij eismui.
166. Vairuotojui, kuris usidegus geltonam viesoforo signalui
arba reguliuotojuipaklus rank auktyn galt sustoti Taisykli 165
punkte nurodytose vietose tik staigiaistabdydamas, leidiama vaiuoti
toliau.
167. Kai eismas reguliuojamas viesoforu, vairuotojas privalo
vadovautis viesoforosignalais, kad ir kokie bt vaiavimo pirmenyb
nurodantys kelio enklai. Jeigu viesoforasijungtas arba jungtas
geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis
kelioenklais.
XIX SKYRIUSEISMAS PER GELEINKELI PERVAAS
168. Prie praddamas judti per geleinkelio perva ir juddamas per
j, eismodalyvis privalo vadovautis kelio enklais, enklinimu, utvaro
padtimi, viesofor, garso irgeleinkelio pervaos budtoj (reguliuotoj)
signalais. Prie praddamas judti pergeleinkelio perva, eismo dalyvis
visais atvejais privalo sitikinti, kad prie geleinkeliopervaos
neartja bgin transporto priemon. Rekomenduojama, kad per
geleinkelioperva judanius vaikus iki 12 met lydt suaugs asmuo (ne
jaunesnis kaip 21 met).
169. Geleinkelio pervaoje eismo dalyvis privalo duoti keli
artjaniai bgineitransporto priemonei.
170. Duodamas keli artjaniai bginei transporto priemonei, taip
pat tuo atveju, kaivaiuoti per geleinkelio perva draudiama,
vairuotojas privalo sustoti prie Stop linij,kelio enkl Stop,
viesofor, pakeliamj utvar, o jeigu j nra, ne ariau kaip 10 matstumu
nuo pirmojo bgio. Vairuotojas privalo sustoti prie Stop linij, kai
ji naudojama sukelio enklu Stop, o jeigu jos nra, prie mint kelio
enkl, net ir mirksint baltamviesoforo signalui. Prie praddamas
vaiuoti vairuotojas privalo sitikinti, kad priegeleinkelio pervaos
neartja bgin transporto priemon.
171. Transporto priemonei priverstinai sustojus geleinkelio
pervaoje, vairuotojasprivalo nedelsdamas ilaipinti keleivius, imtis
vis veiksm transporto priemonei igeleinkelio pervaos patraukti, o
jeigu jos patraukti nepavyksta, duoti signalus artjaniosbgins
transporto priemons mainistui. Stabdymo signalu laikomas rankos
sukimas ratuviesiuoju paros metu su rykiaspalviu gerai matomu
daiktu, o tamsiuoju paros metu sufakelu arba ibintu.
172. Transporto priemonms, kuri plotis didesnis kaip 5 m arba
auktis nuo kelio
23
-
paviriaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), taip pat
ltaeigms mainoms irmechanizmams, kuri greitis maesnis kaip 8 km/h,
vaiuoti per geleinkelio pervaleidiama tik gavus geleinkeli
infrastruktros valdytojo leidim.
173. Eismo dalyviui draudiama:173.1. judti per geleinkel tam
neskirtose vietose;173.2. apvaiuoti kitas transporto priemones,
kurios sustojo prie geleinkelio perva
praleisti bgins transporto priemons; 173.3. vaiuoti ar eiti
geleinkelio perva, kai utvaras nuleistas arba pradeda
leistis, savavalikai pakelti utvar arba j apvaiuoti
(apeiti);173.4. vaiuoti geleinkelio perva, jeigu u jos yra klitis,
kuri verst vairuotoj
sustoti geleinkelio pervaoje;173.5. gabenti per geleinkelio
perva specialiai transportuoti neparengtas ems
kio, keli, statybos ir kitas mainas, jeigu tai galt pakenkti
geleinkelio pervaos rangai;173.6. vaiuoti per geleinkelio perva
negalij veimliu be lydinio asmens.
XX SKYRIUSEISMAS AUTOMAGISTRALSE IR GREITKELIUOSE
174. Keliuose, paymtuose kelio enklais Automagistral ar
Automobili kelias,draudiama:
174.1. judti pstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius ar paukius,
joti, vaiuotidviraiais, mopedais, vis ri keturraiais ir visomis
kitomis transporto priemonmis,iskyrus automobilius, motociklus,
triraius, motociklus ir automobilius su priekabomis, jeigui
motorini transporto priemoni maksimalus konstrukcinis greitis arba
greitis dl jtechnins bkls ne maesnis kaip 60 km/h;
174.2. sustoti (stovti), iskyrus specialiai tam skirtas
aikteles;174.3. apsisukti (iskyrus kelio enklais ir enklinimu
paymtas apsisukimo vietas)
arba vaiuoti atbulam;174.4. vaiuoti automagistral ar greitkel
arba ivaiuoti i j tam neskirtose
vietose;174.5. vilkti lanksia vilktimi;174.6. rengti sporto
varybas, eitynes, kitokius renginius.
XXI SKYRIUSEISMAS GYVENAMOJOJE ZONOJE
175. Pstiesiems leidiama vaikioti vaiuojamja dalimi visoje
gyvenamojojezonoje, taiau jie neturi trukdyti transporto priemoni
eismui. Gyvenamojoje zonoje pstiejituri pirmumo teis prie
transporto priemones.
176. Gyvenamojoje zonoje draudiama:176.1. vaiuoti didesniu kaip
20 km/h greiiu; 176.2. stovti jungus transporto priemons varikl
ilgiau, nei btina paruoti
24
-
transporto priemon vaiuoti (nuvalyti snieg ir panaiai);176.3.
palikti stovti didesns kaip 3,5 t didiausiosios leidiamosios
mass
krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sdim viet autobusus,
taip pat traktorius,savaeiges mainas ir j priekabas;
176.4. mokyti vairuoti.177. Transporto priemons vairuotojas,
vaiuodamas keli i gyvenamosios zonos,
privalo duoti keli juo artjanioms transporto priemonms.178. io
skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabui gyvenamj nam
kiemuose.
XXII SKYRIUSMARRUTINIO TRANSPORTO PIRMENYB
179. Gyvenvietje vairuotojai privalo duoti keli marrutiniam
transportui,pradedaniam vaiuoti i paymtos stotels.
180. Prie praddamas vaiuoti i stotels, marrutinio transporto
vairuotojas turisitikinti, kad jam duodamas kelias.
181. Kelyje, paymtame kelio enklu Eismo juosta marrutiniam
transportui ir(arba) raide A, kitoms transporto priemonms vaiuoti
ia eismo juosta draudiama,iskyrus:
181.1. dviraius ir mopedus;181.2. lengvuosius automobilius
taksi, jeigu eismo juosta paymta raide A ir
urau TAKSI;181.3. automobilius, kuriuose vaiuoja 4 ir daugiau
eismo dalyvi, jeigu eismo juosta
paymta raide A ir simboliu 4+;181.4. elektromobilius, jeigu
eismo juosta paymta raide A ir elektromobili
simboliu.182. Jeigu eismo juosta, skirta marrutiniam transportui
vaiuoti ta paia kryptimi, yra
deiniajame vaiuojamosios dalies krate ir nra atskirta itisine
horizontaliojo enklinimolinija, dein sukantys privalo, o
apvaiuojantys sustojusi kair sukti transporto priemonvairuotojai
gali persirikiuoti i eismo juost.
XXIII SKYRIUSNEGALIJ TRANSPORTO PRIEMONI EISMAS
183. Vairuotojui, vairuojaniam transporto priemon, kuri paymta
skiriamuojuenklu Negalusis, leidiama vaiuoti zon, paymt kelio
enklais Eismasdraudiamas ir Motorini transporto priemoni eismas
draudiamas.
184. Vairuotojui, kurio transporto priemon paymta skiriamuoju
enkluNegalusis arba negali asmen automobili statymo kortele,
leidiama:
184.1. nepaisyti kelio enkl Stovjimo ribot laik vieta ir
Stovjimo nurodytulaiku vieta reikalavim;
25
-
184.2. sustoti ir stovti kelio enkl Sustoti draudiama, Stovti
draudiamagaliojimo zonoje ir (arba) ties nubrtomis prie
vaiuojamosios dalies krato 1.4 ar1.9 horizontaliojo enklinimo
linijomis.
185. Negalij veimliais negaliesiems leidiama vaiuoti
deiniuojuvaiuojamosios dalies pakraiu (nesvarbu, ar yra kelkratis,
aligatvis, psij takas).Negaliesiems vaiuojant deiniuoju
vaiuojamosios dalies pakraiu tamsiuoju paros metuarba esant blogam
matomumui, negalij veimlis turi bti su atvaitais: kairje
negalijveimlio pusje i priekio baltu, o i galo raudonu.
XXIV SKYRIUSSPECIALIJ TRANSPORTO PRIEMONI EISMO YPATUMAI
186. Specialij transporto priemoni vairuotojai, turintys
leidimus naudoti mlynus irraudonus vyturlius ir specialiuosius
garso signalus, gali naudotis jungtais mlynais irraudonais (arba
tik mlynais) vyturliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo
atveju, kaitai btina gelbjant mogaus gyvyb, sveikat ar turt,
utikrinant viej tvark ir eismosaugum, sulaikant tariamus
padariusius teiss paeidim asmenis, eskortuojant ir lydintLietuvos
Respublikos vadovybs apsaugos statymo 2 straipsnio 2 dalyje
nurodytus saugomusasmenis. Specialij transporto priemoni
vairuotojai, vaiuodami kelyje su jungtaismlynais ir raudonais (arba
tik mlynais) vyturliais (kurie turi bti matomi 360 kampu)
irspecialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisykli V, X,
XIII, XIV, XV, XVI, XVII,XVIII, XIX, XXI, XXII skyri ir 13 pried
reikalavim ir pasinaudoti pirmenybe tik tuoatveju, jeigu nepakenks
eismo saugumui, ir tik tada, kai sitikina, kad jiems duodamas
kelias.ia teise taip pat naudojasi transporto priemoni, kurias lydi
specialiosios transportopriemons, vairuotojai.
187. Siekiant perspti eismo dalyvius apie pavoj eismo saugumui,
gali bti jungiamistovini specialij transporto priemoni mlyni ir
raudoni (arba tik mlyni) vyturliai bespecialij garso signal. Pro
stovini specialij transporto priemon su jungtu mlynu irraudonu arba
tik mlynu vyturliu vairuotojas privalo vaiuoti tokiu greiiu, kad
prireikusgalt tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo
dalyviams.
188. Transporto priemons oranin vyturl btina jungti tada, kai
trukdoma eismui(dl transporto priemons didesni, negu leidiama,
matmen su kroviniu ar be jo, dirbantkelyje, sustojus ir stovint,
vaiuojant ltai, lydint organizuot dviratinink grup,
veantpavojinguosius krovinius). jungtas oraninis vyturlis
nesuteikia pirmenybs, tik atkreipiadmes ir spja kitus eismo
dalyvius apie galim pavoj. Transporto priemoni su
jungtaisoraniniais vyturliais vairuotojai, vaiuodami keliu,
stovdami ir (ar) atlikdami darbus,utikrina, kad tai nekenkia eismo
saugumui.
XXV SKYRIUSKELEIVI VEIMAS
189. Keleivius veti leidiama tik tam skirtomis (arba specialiai
tam pritaikytomis)
26
-
transporto priemonmis ir tik pagal konstrukcij keleiviams
skirtose vietose. Krovininioautomobilio kbule keleivius veti
leidiama tik pritaikius kbul keleiviams veti.
190. Krovininio automobilio kbule leidiama veti tik ant sdyni
sdiniusvyresnius nei 16 met keleivius.
191. Veti keleivius krovininio automobilio kbule, kuriame yra
rengini (krovini),leidiama tik tada, kai renginiai (kroviniai) yra
atskirti nuo keleivi sienele arba patikimaipritvirtinti. Dengto
krovininio automobilio kbule keleivius veti leidiama tik tada,
kaikeleiviai turi ry su vairuotoju ir prireikus gali duoti signal
sustoti.
192. Veti keleivi grupes krovininio automobilio kbule leidiama
vairuotojams,turintiems ne maesn kaip 3 met tos kategorijos
vairuotojo sta, o kariniams vairuotojams turintiems ne maesn kaip 6
mnesi vairavimo sta ir Lietuvos Respublikos kratoapsaugos
ministerijos nustatyta tvarka iduot paymjim.
193. Ant vaik (iki 16 met) grupes veanio autobuso priekio ir
galo turi btipritvirtinti skiriamieji enklai, nurodyti Taisykli 4
priede. Vaikus veanio mokyklinioautobuso ir transporto priemons su
vaik veimo skiriamaisiais enklais salone turi btivienas suaugs
lydintis asmuo, ne jaunesnis kaip 21 met. Mokinius veant
mokykliniuautobusu, lydinio asmens funkcijas gali atlikti
vairuotojas.
194. Mokyklinio autobuso ar transporto priemons su vaik veimo
skiriamaisiaisenklais vairuotojas ar vaikus lydintis asmuo
privalo:
194.1. utikrinti saug vaik lipim (ilipim) (i) transporto priemon
(-s);194.2. pagal galimybes vaikus laipinti ir ilaipinti
stotelse;194.3. palydti kit kelio pus jaunesnius kaip 10 met
vaikus;194.4. bdamas kelyje vilkti rykiaspalv liemen su vies
atspindiniais
elementais.195. Draudiama:195.1. veti keleivi daugiau, negu
numatyta transporto priemons techninje
charakteristikoje;195.2. veti keleivius taip, kad jie trukdyt
vairuoti ir ribot vairuotojui matomum; 195.3. veti mopedais,
motociklais (iskyrus motociklus su priekabomis), triraiais,
vis ri keturraiais vaikus iki 12 met;195.4. veti keleivius
velkamame autobuse, troleibuse ir velkamo krovininio
automobilio kbule; jeigu velkamo automobilio priekis (galas)
ukeliamas ant vilkikoplatformos ar specialaus atraminio taiso,
draudiama keleiviams bti velkamos transportopriemons kabinoje
(salone) ir kbule, o jeigu velkama transporto priemon ukelta
antvilkiko platformos, ir velkanios transporto priemons kbule;
195.5. veti keleivius priekabose;195.6. mokant vairuoti, veti
vaikus iki 14 met; 195.7. mokykliniame autobuse ir transporto
priemonje su vaik veimo skiriamaisiais
enklais veti daugiau mokini, negu rengta sdimj viet;195.8.
mokykliniame autobuse ir transporto priemonje su vaik veimo
skiriamaisiais
27
-
enklais veti stovinius mokinius;195.9. laipinti autobuso
keleivius (i) vaiuojamosios dalies pus (-s).
XXVI SKYRIUSSAUGOS DIR IR KIT SAUGOS PRIEMONI NAUDOJIMAS
196. Vaiuodami transporto priemone su rengtais saugos dirais,
vairuotojas irkeleiviai privalo juos usisegti. Jeigu autobuse
rengti saugos dirai, prieais kiekviensdyn, ant sdyns arba alia jos
matomoje vietoje gali bti pavaizduotas informacinisenklas Usisek
saugos dir. Jeigu io informacinio enklo nra, prie pradedant
vaiuotikeleiviai apie reikalavim naudotis saugos dirais turi bti
informuojami odiu arba garso irvaizdo priemonmis.
197. Saugos diras privalo bti usegtas juosiant j per pet ir per
juosmen arba kaipnumat transporto priemons gamintojas.
198. Gyvenvietse vairuotojui leidiama neusisegti saugos diro
vaiuojant atbulomisarba stovjimo aiktelse.
199. emesni kaip 135 cm gio vaikai lengvuoju ar krovininiu
automobiliu veamiprisegti j giui ir masei pritaikytomis vaik
prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytdydio interval ir
didiausi vaiko mas arba ias grupes:
199.1. 0 grup skirta vaikams, kurie sveria maiau kaip 10
kg;199.2. 0+ grup skirta vaikams, kurie sveria maiau kaip 13
kg;199.3. I grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18
kg;199.4. II grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25
kg;199.5. III grup skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36
kg.200. Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkanias
vaik prisegimo
sistemas, kurias vaik prisegimo sistem gamintojai sertifikavo ir
kurios turi bti patvirtintospagal Jungtini Taut Europos ekonomikos
komisijos patvirtint taisykli Nr. 44/03 ar Nr.129 ar 1977 m.
birelio 28 d. Tarybos direktyvos 77/541/EEB dl valstybi nari teiss
akt,reglamentuojani motorini transporto priemoni saugos dirus ir
tvirtinimo sistemas,suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13
skyrius, 4 tomas, p. 235) arba vlesni jversij reikalavimus.
201. Draudiama ant priekins motorins transporto priemons sdyns
veti vaikspecialioje jo giui ir masei pritaikytoje sdynje, kuri
atsukta kryptimi, prieinga prastaimotorins transporto priemons
vaiavimo krypiai, jeigu priekin sdyn apsaugota saugospagalve. i
nuostata netaikoma, jeigu priekins saugos pagalvs veikimo
mechanizmasijungtas.
202. Vyresni kaip 3 met autobus keleiviai privalo naudotis
rengtomis prisegimosistemomis.
203. Vairuotojas privalo utikrinti, kad motorine transporto
priemone veami vaikainaudot rengtas ir jiems pritaikytas prisegimo
sistemas.
204. Vaiuodami mopedu, motociklu, triraiu, vis ri keturraiais,
vairuotojas ir
28
-
keleiviai privalo naudoti motociklinink apsaugas (motociklinink
almus, aki apsaugos nuosueidimo priemones). Leidiama vaiuoti be
motociklinink apsaug, jeigu mopedas,motociklas, triratis, bet
kurios ries keturratis turi kbul (kabin) ar montuotus stogosaugos
lankus, kuri paskirtis apsaugoti vairuotoj, keleiv nuo smgi, ir yra
rengti saugosdirai.
205. Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dl rimt
medicinini prieasiidav special paymjim, leidiama neusisegti saugos
diro. iame paymjime turi btinurodytas jo galiojimo laikas.
206. Vairuotojas privalo pasirpinti stovinioje transporto
priemonje esani gyvnaugintini saugumu ir utikrinti, kad gyvnai
augintiniai bt veami tokiu bdu, kadnetrukdyt vairuoti, nesusialot
ir nesueist transporto priemonje esani eismo dalyvi,jeigu
transporto priemon bt staigiai stabdoma.
XXVII SKYRIUSKROVINI VEIMAS
207. Veamo krovinio (keleivi) mas ir aies (-i) apkrova (-os)
neturi bti didesn (-s) u Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos ir gamintojo nustatytas tai transportopriemonei.
Traukiamos priekabos mas (su kroviniu ar be jo) neturi bti didesn u
LietuvosRespublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatyt
didiausij leidiamj mas.Draudiama motorine transporto priemone
tempti ne motorini transporto priemonipriekabas.
208. Krovinys transporto priemonje turi bti padtas, o prireikus
pritvirtintas irudengtas taip, kad:
208.1. neblogint vairuotojui matomumo;208.2. nepaeist transporto
priemons stabilumo ir netrukdyt jos vairuoti;208.3. neudengt iorini
viesos prietais, viesos atvait, valstybinio numerio
enkl, skiriamj enkl ir duodam signal;208.4. nekrist, nesivilkt,
nekelt triukmo, netert kelio ir aplinkos;208.5. nekelt pavojaus
monms ar materialinms vertybms, negadint kelio
rengini ir technini eismo reguliavimo priemoni.209. Jeigu
krovinio padtis ir bkl transporto priemonje neatitinka Taisykli
208 punkto reikalavim, vairuotojas nedelsdamas privalo paalinti
trkumus, o jeigu topadaryti negalima, toliau nebevaiuoti.
210. Jeigu krovinys priekyje arba gale isikia u transporto
priemons gabaritdaugiau kaip 1 m arba jo oninis kratas bent kiek
isikia u transporto priemons oniniogabarito, jis turi bti paymtas,
kaip nurodyta Taisykli 4 priede.
211. Transporto priemoni ar transporto jungini, kuri matmenys,
mas su kroviniuar be jo virija Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos nustatytus didiausiuosiusleidiamus dydius, vairuotojai
privalo su savimi turti Lietuvos Respublikos
susisiekimoministerijos ar savivaldybi nustatyta tvarka iduot
leidim ir laikytis leidime nustatyt
29
-
slyg. Tokio leidimo nereikia ems kio mainai, kurios matmenys su
kroviniu ar be jovirija Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos nustatytus didiausiuosius leidiamusdydius, viesiuoju
paros metu vaiuojant i vieno lauko kit, vaiuojant lauk ar grtant
ijo, taip pat tamsiuoju paros metu vaiuojant ems kio maina, kai jos
kratiniai takaipaenklinti jungtais oraniniais vyturliais ir j i
priekio lydi policijos transporto priemonsu jungtais mlynais ir
raudonais arba tik mlynais vyturliais arba automobilis su
jungtaisoraniniais vyturliais.
212. Veant pavojinguosius krovinius, turi bti laikomasi Lietuvos
Respublikospavojingj krovini veimo automobili, geleinkeli ir vidaus
vanden keliais statymo, iostatymo gyvendinamj teiss akt, Europos
sutarties dl pavojing krovini tarptautinioveimo keliais (ADR) ir
jos A, B technini pried reikalavim.
213. Draudiama transporto priemone vaiuoti toliau, kol nebus
paalinti sunkiasvoriir (ar) didiagabarii krovini, pavojingj krovini
veimo reikalavim paeidimai,keliantys pavoj monms ir aplinkai.
XXVIII SKYRIUSTRANSPORTO PRIEMONI VILKIMAS
214. Velkam standia arba lanksia vilktimi transporto priemon
vairuoti gali tikasmuo, turintis teis j vairuoti. Transporto
priemon, kurios vairo mechanizmas sugeds,velkama ukelta ant vilkiko
platformos ar specialaus atraminio taiso.
215. Lanksios vilkties ilgis turi bti nuo 4 m iki 6 m, ji turi
bti paymtarykiaspalvmis vliavlmis (skydeliais) arba turi bti rykios
spalvos ir ne siauresn kaip50 mm. Standi vilktis neturi bti ilgesn
kaip 4 m.
216. Velkamoji transporto priemon bet kuriuo paros metu turi
vaiuoti su jungtaavarine viesos signalizacija. Jeigu avarins viesos
signalizacijos nra arba ji neveikia,velkamosios transporto priemons
gale turi bti kitiems eismo dalyviams matomoje vietojepritvirtintas
avarinio sustojimo enklas.
217. Vilkti draudiama:217.1. tiek standia, tiek lanksia vilktimi
transporto priemon, kurios vairo
mechanizmas sugeds;217.2. lanksia vilktimi transporto priemon
per plikled, taip pat transporto priemon,
kurios pagrindiniai stabdiai suged;217.3. tiek standia, tiek
lanksia vilktimi transporto priemon be velkamosios
transporto priemons vairuotojo;217.4. uklus velkamosios
transporto priemons dal ant specialaus atraminio taiso
ar vilkiko platformos, kai velkamosios transporto priemons mas
su kroviniu yra didesn upus velkaniosios transporto priemons mass
su kroviniu;
217.5. standia vilktimi transporto priemon, kurios pagrindiniai
stabdiai suged irtransporto priemons mas su kroviniu yra didesn u
pus velkaniosios transportopriemons mass su kroviniu;
30
-
217.6. daugiau kaip vien motorin transporto priemon, traktori,
savaeig main;217.7. motociklais be priekabos ir tokius
motociklus;217.8. mopedais ir mopedus; 217.9. lanksia vilktimi
keliuose, paymtuose kelio enklais Automagistral ar
Automobili kelias; 217.10. uklus velkamosios transporto priemons
dal ant veimlio.218. Velkaniosios transporto priemons vairuotojas
atsako u tai, kad bt laikomasi
io skyriaus reikalavim.
XXIX SKYRIUSEISMO DALYVI PAREIGOS VYKUS EISMO VYKIUI
219. vykus eismo vykiui, kiekvienas su juo susijs vairuotojas ar
kitas eismo dalyvisprivalo:
219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus
eismui, ir paymtieismo vykio viet Taisykli 91.2 papunktyje ir 92
punkte nustatyta tvarka;
219.2. pagal galimybes imtis vis reikiam priemoni saugiam eismui
utikrinti eismovykio vietoje, o tais atvejais, kai eismo vykio viet
kvieiama policija, neleisti (kiek tainekelia pavojaus eismui), kad
pasikeist eismo vykio aplinkybs, taip pat saugoti eismovykio
pdsakus;
219.3. pateikti galiojant vairuotojo paymjim, transporto
priemons registravimo irprivalomosios technins apiros dokumentus,
privalomojo draudimo liudijim (polis) arkitus asmens turimus
dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo vykiu susij
eismodalyviai;
219.4. jeigu eismo vykio metu uvo ar buvo sueistas mogus,
praneti apie eismovyk policijai ir pasilikti eismo vykio vietoje
arba, pranes policijai, sugrti eismo vykioviet ir laukti, kol
atvaiuos policija, iskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti
eismovykio viet arba turi bti suteikta pirmoji pagalba nukentjusiam
asmeniui ar jam paiam;
219.5. imtis vis reikiam priemoni, kad bt suteikta pirmoji
medicinos pagalbanukentjusiesiems, ikviesti greitj medicinos
pagalb, o jeigu ikviesti greitosios medicinospagalbos arba
nukentjusij nuveti asmens sveikatos prieiros staig kitu
transportunemanoma, nuveti juos artimiausi asmens sveikatos
prieiros staig savo transportopriemone, iskyrus tuos atvejus, kai
tai sukelt pavoj nukentjusij gyvybei ar sveikatai.
220. Jeigu eismo vykio metu neuvo ir nebuvo sueistas mogus, o su
eismo vykiususij eismo dalyviai sutaria dl eismo vykio aplinkybi ir
nekvieia policijos eismo vykioviet, su eismo vykiu susij eismo
dalyviai privalo eismo vykio deklaracijoje nubraiytieismo vykio
schem, aprayti eismo vykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo
vykiususijusiems eismo dalyviams pasirayti. Jeigu n vienas su eismo
vykiu susijs eismo dalyvisneturi eismo vykio deklaracijos, eismo
vykio aplinkybs gali bti apraomos ir eismo vykioschema nubraioma
variame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo vykiu susijeismo
dalyviai, transporto priemons, eismo vykio liudininkai, pateikiama
informacija ir
31
-
eismo vykio aplinkybs patvirtinamos su eismo vykiu susijusi
eismo dalyvi paraais.Jeigu dl eismo vykio aplinkybi nesutariama, su
eismo vykiu susij eismo dalyviai kvieiapolicij eismo vykio
viet.
221. Su eismo vykiu susij eismo dalyviai ikart po eismo vykio
privalo nevartotipsichik veikiani mediag (alkoholio, narkotini
priemoni, psichotropini ir kitsvaigij mediag), kol bus patikrintas
blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
222. Jeigu dl eismo vykio padaryta tik turtin ala ir nukentjusio
asmens eismovykio vietoje nra, su eismo vykiu susijs eismo dalyvis
privalo nedelsdamas praneti apieeismo vyk nukentjusiajam, o jeigu
tai nemanoma, policijai.
XXX SKYRIUSTRANSPORTO PRIEMONI REIKALAVIMAI
223. Eisme dalyvaujanti transporto priemon turi atitikti
nustatytus techniniusreikalavimus, kurie taikomi Lietuvos
Respublikoje atliekant privalomj technin apir.
224. Lietuvos Respublikoje vieajame eisme leidiama dalyvauti tik
technikaitvarkingoms motorinms transporto priemonms, priekaboms,
iskyrus Taisyklse nurodytusatvejus. Vien par dalyvauti vieajame
eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikosteritorijoje
leidiama laikinaisiais valstybinio numerio enklais paenklintoms
motorinmstransporto priemonms, priekaboms, kuri savininkai
(valdytojai) yra apsidraudprivalomuoju draudimu ir sumokj valstybs
nustatytus su transporto priemone ar josdalyvavimu vieajame eisme
susijusius mokesius.
225. Kiekviena motorin transporto priemon, traktorius, savaeig
maina, priekabaturi bti su tam skirtoje vietoje vertikalioje
ploktumoje pritvirtintais registruojant jaipriskirtais valstybinio
numerio enklais.
226. Dalyvauti vieajame eisme Lietuvos Respublikoje leidiama
nustatyta tvarkaregistruotoms motorinms transporto priemonms,
priekaboms, kuri privalomoji techninapira atlikta ir galioja
(skaitant transporto priemones, turinias leidim nuvykti
transportotechnins apiros mon atlikti privalomj technin apir) ir
kuri valdytojai yraapsidraud privalomuoju draudimu ir sumokj
valstybs nustatytus su transporto priemone arjos dalyvavimu
vieajame eisme susijusius mokesius.
227. Vieajame eisme dalyvaujani motorini transporto priemoni,
priekabreikiam technin bkl, registravim ir privalomj draudim
utikrina transporto priemonsvaldytojas.
228. Draudiama vaiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono
danga, transportopriemonmis su vikrine vaiuokle, iskyrus transporto
priemones, ant kuri vikr udtosapsaugos pagalvs arba kuri vikrai yra
guminiai ir nepaeidia asfalto arba betono dangos.
229. Nuo balandio 10 d. iki spalio 31 d. draudiama eksploatuoti
transportopriemones su dygliuotomis padangomis. iltuoju met laiku
rekomenduojama eksploatuotitransporto priemones su vasarinmis
padangomis. iemos slygoms usitsus, dygliuotpadang naudojimas gali
bti pratstas susisiekimo ministro sakymu.
32
-
230. Nuo lapkriio 10 d. iki kovo 31 d. draudiama eksploatuoti
motorines transportopriemones ir priekabas su vasarinmis
padangomis.
231. Eisme dalyvaujanioje motorinje transporto priemonje
(iskyrus moped,motocikl be priekabos), traktoriuje, savaeigje
mainoje turi bti avarinio sustojimo enklas,gesintuvas ir pirmosios
pagalbos rinkinys. Kiekvienoje eisme dalyvaujanioje
motorinjetransporto priemonje, traktoriuje, savaeigje mainoje turi
bti rykiaspalv liemen suvies atspindiniais elementais arba
atvaitas.
232. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemon, kurios
konstrukcijojenumatyti saugos dirai (yra j tvirtinimo vietos), turi
bti su saugos dirais.
233. Transporto priemonje draudiama rengti greit matuoti
trukdanias priemones irdaiktus.
234. Motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige maina
vaiuoti draudiama,jeigu:
234.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali
sustabdyti transportopriemons);
234.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo
valdyti transportopriemons);
234.3. netvarkingas transporto priemons ir priekabos sukabinimo
taisas;234.4. lyjant, sningant arba esant rkui vairuotojo pusje
neveikia stiklo valytuvas;234.5. tamsiuoju paros metu arba esant
blogam matomumui nedega joks (artimj,
rko vies) priekinis kairysis ibintas, o sugedus bent vienai
galinei gabaritinei viesaineveikia (nejungta) avarin viesos
signalizacija arba transporto priemons gale nrapritvirtinto
avarinio sustojimo enklo.
235. Motorini transporto priemoni, traktori, savaeigi main
vairuotojai privaloutikrinti, kad j transporto priemons neviryt
teiss aktuose nustatyto triukmo lygio.
XXXI SKYRIUSBAIGIAMOSIOS