Page 1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
GIEDRĖ DAMBRAUSKAITĖ
KELIO SĄNARIO FUNKCIJOS ATKŪRIMAS TAIKANT RAUMENŲ
ELEKTROSTIMULIACIJĄ KINEZITERAPIJOS METU IR
PRIEŠ KINEZITERAPIJOS PROCEDŪRĄ
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas
Darbo vadovė
dr. Inesa Rimdeikienė
KAUNAS, 2013
Page 2
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė
prof. dr. Jūratė Macijauskienė
______________________
2013 m. ... mėn. ... d.
KELIO SĄNARIO FUNKCIJOS ATKŪRIMAS TAIKANT RAUMENŲ
ELEKTROSTIMULIACIJĄ KINEZITERAPIJOS METU IR
PRIEŠ KINEZITERAPIJOS PROCEDŪRĄ
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas
Darbo vadovė
dr. Inesa Rimdeikienė _______
2013 m. .....mėn. .....d.
Konsultantė
___________________
2013 m. ... mėn. ... d.
Darbą atliko
Recenzentas Magistrantė
_____________________ Giedrė Dambrauskaitė _____
2013 m. ... mėn. ... d. 2013 m. ... mėn. ... d.
KAUNAS, 2013
Page 3
3
TURINYS
SANTRUMPOS .......................................................................................................................................5
SANTRAUKA ..........................................................................................................................................6
SUMMARY ..............................................................................................................................................7
ĮVADAS ....................................................................................................................................................8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ....................................................................................................10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...........................................................................................................11
1.1. Kelio sąnario anatomija ...............................................................................................................11
1.2. Priekinio kryžminio raiščio anatomija ir funkcijos .....................................................................13
1.3. Priekinio kryžminio raiščio traumos mechanizmas ir priežastys ................................................13
1.4. Priekinio kryžminio raiščio pažeidimų paplitimas ......................................................................15
1.5. Priekinio kryžminio raiščio požymiai ir klinikinis įvertinimas ...................................................16
1.6. Priekinio kryžminio raiščio pažeidimų gydymas ........................................................................17
1.6.1. Kineziterapija .......................................................................................................................19
1.6.2. Nuskausminamoji elektrostimuliacija..................................................................................22
1.6.3. Raumenų elektrostimuliacija ...............................................................................................23
1.6.4. Raumenų elektrostimuliacijos taikymas kineziterapijos procedūros metu ..........................26
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ..............................................................................................28
2.1. Tyrimo organizavimas .................................................................................................................28
2.2. Tyrimo objektas ...........................................................................................................................29
2.3. Tiriamojo kontingento charakteristika.........................................................................................29
2.4. Tyrimo metodai ...........................................................................................................................30
2.4.1. Judesių amplitudės per kelio sąnarį vertinimas .................................................................30
2.4.2. Šlaunies raumenų jėgos vertinimas ...................................................................................32
2.4.3. Apatinių galūnių funkcijos vertinimas ..............................................................................33
2.4.4. Kelio sąnario funkcinės būklės vertinimas ........................................................................34
2.4.5. Skausmo intensyvumo vertinimas .....................................................................................34
2.5. Gydymo metodika ......................................................................................................................35
Page 4
4
2.6. Statistinė duomenų analizė .........................................................................................................38
3. REZULTATAI ....................................................................................................................................40
3.1. Blauzdos lenkimo judesių amplitudės kaita ................................................................................40
3.2. Blauzdos tiesimo judesių amplitudės kaita ..................................................................................41
3.3. Blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos kaita ..................................................................................42
3.4. Blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos kaita .................................................................................. 43
3.5. Apatinių galūnių funkcijos kaita................................................................................................. 44
3.6. Kelio sąnario funkcinės būklės kaita .......................................................................................... 45
3.7. Skausmo intensyvumo kaita ....................................................................................................... 46
4. REZULTATŲ APTARIMAS .............................................................................................................48
IŠVADOS ................................................................................................................................................51
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ......................................................................................................52
PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ....................................................................................................................53
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...................................................................................................................54
PRIEDAI .................................................................................................................................................61
Page 5
5
SANTRUMPOS
AGFV – apatinių galūnių funkcijos vertinimas
CNS – centrinė nervų sistema
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
KMI – kūno masės indeksas
LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė
MRT – magnetinio rezonanso tomografija
MTTS – Medicininių tyrimų tarybos skalė
NES – nuskausminamoji elektrostimuliacija
p – reikšmingumo lygmuo
PKR – priekinis kryžminis raištis
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
RES – raumenų elektrostimuliacija
SAS – skaičių analoginė skausmo skalė
SN – standartinis nuokrypis
V – vidurkis
VšĮ – viešoji įstaiga
Page 6
6
SANTRAUKA
Dambrauskaitė G. Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją
kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė
dr. I. Rimdeikienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika.
– Kaunas, 2013, – 60 p.
Po priekinio kryžminio raiščio (PKR) rekonstrukcijos fizinio aktyvumo atgavimas trunka nuo
3 iki 12 mėnesių. Siekiant greitesnio kelio sąnario funkcijos atkūrimo, šiame darbe vertinamas dviejų
skirtingų metodikų efektyvumas. Darbo tikslas – palyginti raumenų elektrostimuliacijos (RES),
taikomos kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą, poveikį kelio sąnario funkcijos
atkūrimui po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos. Apžvelgus mokslinę literatūrą
numatytą mokslinio darbo tikslą pasiekti buvo iškelti 3 uždaviniai. Pirmuoju uždaviniu siekiama
įvertinti kelio sąnario funkcijos kitimą po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos
taikant raumenų elektrostimuliaciją prieš kineziterapijos procedūras. Antrasis uždavinys skirtas
įvertinti kelio sąnario funkcijos kitimą po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos
taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos procedūros metu. Trečiuoju uždaviniu siekiama
palyginti kelio sąnario funkcijos atkūrimo pokytį po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės
operacijos taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą.
Tyrimo metodai: 1. Judesių amplitudė per kelio sąnarį vertinta goniometrijos metodu.
2. Blauzdą lenkiančių ir tiesiančių raumenų jėga vertinta Medicininių tyrimų tarnybos skale. 3.
Skausmo intensyvumui vertinti naudota Skaičių analoginė skausmo skalė. 4. Kelio sąnario funkcinė
būklė vertinta Lysholm klausimynu. 5. Operuotos kojos funkcija vertinta Apatinių galūnių funkcijos
vertinimo testu.
Išvados: 1. Taikant raumenų elektrostimuliaciją prieš kineziterapijos procedūras, pacientams
po priekinių kryžminių raiščių rekonstrukcinės operacijos judesių amplitudė per kelio sąnarį ir
raumenų jėga padidėjo, apatinių galūnių ir kelio sąnario funkcija pagerėjo, skausmo intensyvumas
sumažėjo (p<0,05). 2. Taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos procedūrų metu, pacientams
po priekinių kryžminių raiščių rekonstrukcinės operacijos judesių amplitudė per kelio sąnarį ir
raumenų jėga padidėjo, apatinių galūnių ir kelio sąnario funkcija pagerėjo, skausmo intensyvumas
sumažėjo (p<0,05). 3. Palyginus abiejų grupių rezultatus, pacientams po priekinių kryžminių raiščių
rekonstrukcinės operacijos taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos procedūrų metu
nustatytas didesnis judesių amplitudės per kelio sąnarį ir raumenų jėgos, apatinių galūnių ir kelio
sąnario funkcijos bei skausmo intensyvumo pokytis (p<0,05).
Praktinės rekomendacijos. Siekiant greitesnio kelio sąnario funkcijos atkūrimo pacientams
po PKR rekonstrukcijos, RES rekomenduojama taikyti kineziterapijos procedūrų metu.
Page 7
7
SUMMARY
Dambrauskaite G. Knee joint function recovery applying neuromuscular electrical stimulation
during physiotherapy and before physiotherapy procedure, master thesis / supervisor dr. I.
Rimdeikienė; Lithuanian university of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of
Rehabilitation. – Kaunas, 2013, – 60 p.
After anterior cruciate ligament (ACL) reconstruction physical activity recovery lasts from 3 to
12 months. Seeking more rapid knee joint function recovery the effectiveness of two different methods
are estimated in this research. The aim of the research is to compare the effectiveness of
neuromuscular electrical stimulation (NMES) applied before and during physiotherapy procedure, as
well as the effect of the knee joint function recovery after anterior cruciate ligament reconstruction.
After review of scholarly literature there were 3 tasks set to reach the aim of the research. The first
task is to estimate the changes in the knee joint function after anterior cruciate ligament reconstruction
applying neuromuscular electrical stimulation before physiotherapy procedures. The second task is to
estimate the changes in the knee joint function after anterior cruciate ligament reconstruction applying
neuromuscular electrical stimulation during physiotherapy procedures. The third task is to compare the
changes in the knee joint function applying neuromuscular electrical stimulation during physiotherapy
and before physiotherapy procedure.
The methods of the research: 1. The amplitude of the knee joint movements is estimated by
goniometry method. 2. The force of the calf flexor and extensor muscles is estimated by Medical
Research Council scale. 3. The intensity of the pain is estimated by Numeric Rating Scale. 4. The knee
joint function is assessed by Lysholm knee questionnaire. 5. The leg function after surgery is estimated
by the Lower Extremity Functional Scale.
Conclusions: 1. If neuromuscular electrical stimulation is applied before physiotherapy
procedures, the amplitude of the knee joint movements and muscle force increases, function of knee
joint and lower extremity of the leg improves, pain intensity decreases for the patients after anterior
cruciate ligament reconstruction (p<0,05). 2. If neuromuscular electrical stimulation is applied during
physiotherapy procedures, the amplitude of the knee joint movements and muscle force increases,
function of knee joint and lower extremity of the leg improves, pain intensity decreases for the patients
after anterior cruciate ligament reconstruction (p<0,05). 3. After comparing both groups results, the
change of the amplitude of the knee joint movements, muscle force, pain intensity and function of knee
joint and lower extremity of the leg was larger applying neuromuscular electrical stimulation during
physiotherapy procedures for the patients after anterior cruciate ligament reconstruction (p<0,05).
Practical recommendations. For more rapid knee joint function recovery for the patients
after ACL reconstruction it is recommended to apply NMES during physiotherapy procedures.
Page 8
8
ĮVADAS
Kelio sąnarys – didžiausias ir ypač dažnai pažeidžiamas žmogaus kūno sąnarys [15].
Pažeidžiamiausia kelio sąnario struktūra – kryžminiai raiščiai. Priekinis kryžminis raištis (PKR),
plačiau nagrinėjamas šiame darbe, – dažniausiai pažeidžiamas kelio raištis [21,33,46,60]. PKR
pažeidimus dažnai patiria jauni žmonės, ypač sportininkai [61]. Moterims PKR pažeidimai nustatomi
dažniau nei vyrams [26,24,60,66]. Pažeidus PKR būdingas stiprus arba vidutinio stiprumo skausmas
kelio sąnaryje, sąnario patinimas, nestabilumas – visa tai lemia sumažėjusį fizinį aktyvumą bei
pablogėjusią gyvenimo kokybę [35,57,61,66].
Plyšus PKR, pacientai gali būti gydomi konservatyviai arba chirurginu būdu [12,36]. Atlikus
PKR rekonstrukcinę operaciją, reabilitacijos tikslai yra pacientų operuotos kojos raumenų jėgos, kelio
sąnario paslankumo bei stabilumo atkūrimas, pusiausvyros, propriocepcijos bei biosocialinių funkcijų
atgavimas [22,34]. Kineziterapija – vienas pagrindinių reabilitacijos metodų šiems tikslams pasiekti
[34,64].
Mokslinėje literatūroje plačiai kalbama apie kineziterapijos poreikį pacientams po PKR
rekonstrukcinės operacijos. Moksliniais tyrimais yra patvirtintas teigiamas kineziterapijos procedūrų
poveikis, siekiant atkurti kelio sąnario funkciją, judesių amplitudę bei kelį supančių raumenų jėgą.
Atlikus PKR rekonstrukcinę operaciją kelio sąnario funkcijos atkūrimas svyruoja nuo 3 iki 12 mėnesių
[4,15]. Apžvelgus mokslinę literatūrą, pastebėta, jog Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių atliekami
įvairūs tyrimai, siekiant nustatyti efektyviausius kineziterapijos metodus, norint greičiau atkurti prieš
traumą buvusią kelio sąnario funkciją. Moksliniuose tyrimuose plačiai vertinamas ir palyginamas
skirtingų kineziterapijos procedūrų poveikis kelio sąnario funkcijos atgavimui [4,42,44,45,63,64].
Mokslinėje literatūroje plačiai analizuojamas kompleksinės reabilitacijos poveikis kelio
sąnario funkcijos atkūrimui pacientams po PKR rekonstrukcinės operacijos. Atlikti tyrimai patvirtina
kineziterapijos procedūrų ir fizikinių veiksnių, taikomų reabilitacijos metu, efektyvumą. Daugelis
autorių rekomenduoja raumenų elektrostimuliaciją (RES) bei kineziterapijos procedūras pradėti jau
ankstyvuoju pooperaciniu periodu [29,43,85]. Dažniausiai RES procedūros, nuskausminamoji
elektrostimuliacija (NES) ir kineziterapijos procedūros atliekamos atskirai. Pastaruoju metu siekiama
nustatyti ir palyginti skirtingų reabilitacijos metodų, atliekamų kartu, t.y. tos pačios procedūros metu,
poveikį raumenų jėgos, masės bei judesių atkūrimui [30,55,85].
Darbo aktualumas ir naujumas. Apžvelgus mokslinę literatūrą, pastebėta, jog užsienio
šalyse atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, siekiant įvertinti ir palyginti RES procedūrų, taikomų
kineziterapijos metu ir RES procedūrų, taikomų prieš kineziterapijos procedūrą, poveikį kelio sąnario
funkcijos atkūrimui. Šiuose atliktuose tyrimuose dažniausiai tyrimo kontingentą sudaro jauni aktyvūs
Page 9
9
ar profesionaliai sportuojantys asmenys. Mažai atlikta tyrimų, kuriuose tyrimo kontingentą sudaro
ambulatorinės reabilitacijos pacientai. Taip pat nepavyko rasti Lietuvoje atliktų tyrimų, patvirtinančių
hipotezę, jog kelio sąnario funkciją greičiau galima atkurti vienos procedūros metu derinant
kineziterapijos ir raumenų elektrostimuliacijos procedūras, nei šias procedūras taikant atskirai. Būtent
dėl to nuspręsta atlikti tyrimą, kurio tikslas – palyginti raumenų elektrostimuliacijos, taikomos
kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą, poveikį kelio sąnario funkcijos atkūrimui po
priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos.
Page 10
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas. Palyginti raumenų elektrostimuliacijos, taikomos kineziterapijos metu ir prieš
kineziterapijos procedūrą, poveikį kelio sąnario funkcijos atkūrimui po priekinio kryžminio raiščio
rekonstrukcinės operacijos.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti kelio sąnario funkcijos kitimą po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės
operacijos taikant raumenų elektrostimuliaciją prieš kineziterapijos procedūrą.
2. Įvertinti kelio sąnario funkcijos kitimą po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės
operacijos taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos procedūros metu.
3. Palyginti kelio sąnario funkcijos atkūrimo pokytį po priekinio kryžminio raiščio
rekonstrukcinės operacijos taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos metu ir prieš
kineziterapijos procedūrą.
Page 11
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kelio sąnario anatomija
Šlaunis ir blauzda jungiasi netiesiogine jungtinimi – kelio sąnariu (articulatio genus) [7,8,73].
Kelio sąnarys pagal sąnarinį paviršių ir sąnario tūrį yra didžiausias žmogaus kūno sąnarys [15]. Tai
sudėtingasis, kompleksinis, krumplinis, dviašis sąnarys [7,1].
Per kelio sąnarį galimi sudėtingi osteokinematiniai judesiai, apimatys išorinę ir vidinę rotaciją
bei ypač koordinuotą lenkimą ir tiesimą [1,73]. Judesiai per kelio sąnarį atliekami apie skersinę ir
vertikalią ašis. Skersinė ašis eina skersai per šlaunikaulio išgaubtus krumplius, statmenai išilginei
kojos ašiai. Blauzdai judant apie skersinę ašį vyksta lenkimas ir tiesimas. Vertikalioji ašis eina išilgai
kojos. Sulenkus blauzdą apie vertikalią ašį atliekama išorinė ir vidinė rotacija. Laisviausia sąnario
padėtis – lenkimas nuo 25 iki 40 laipsnių, o sąnario uždaroji padėtis – pilnas ištiesimas [1,7,15].
Mokslinėje literatūroje kelis apibūdinamas kaip kumštelinis diskas, galintis susirakinti
stabilioje pozicijoje [1,15]. Net ir paprasčiausi kelio judesiai apima ypatingai koordinuotų šlaunikaulio
slydimo ir sukimosi aplink blauzdikaulį judesių derinį. Taigi, dėl šios sudėtingos judesių prigimties
kelio sąnarys dažnai pažeidžiamas [15].
Apžvelgus mokslinę literatūrą, pastebėta, jog nagrinėti kelio sąnarį dauguma autorių
rekomenduoja funkcinės anatomijos požiūriu, t.y. į kelio sąnarį žvelgti ne kaip į vieną, bet kaip į du
atskirus, tačiau tarpusavyje susijusius sąnarius: šlaunikaulio – blauzdikaulinis sąnarys (articulatio
femorotibialis) ir šlaunikaulio – girnelės sąnarys (articulatio femoropatellaris). Šie du sąnariai turi tą
pačią sąnarinę ertmę, todėl sutrikus vieno sąnario funkcijai, lengvai gali būti pažeidžiama kito sąnario
veikla [8,15].
Šlaunikaulio – blauzdikaulinį sąnarį sudaro sąnariniai šlaunikaulio ir blauzdikaulio paviršiai.
Tarp šių dviejų kaulinių struktūrų įsiterpusios dvi fibrozinės kremzlinės struktūros – vidinis meniskas
(meniscus medialis) ir šoninis meniskas (meniscus lateralis). Vidinis meniskas yra 17 mm pločio,
šoninis – 13 mm. Atliekant sudėtingus judesius per kelio sąnarį, meniskai išlieka plastiški ir geba keisti
savo formą, taip gerindami sąnario paslankumą [8,15].
Pagrindinė šlaunikaulio – girnelės funkcija yra panaudoti girnelę keturgalvio šlaunies
raumens mechaninei jėgai sustiprinti. Girnelės medialinis ir lateralinis sąnariniai paviršiai kontaktuoja
su šlaunikaulio sąnariniu grioveliu. Sulenkus kelią, girnelė juda lateraline – medialine kryptimi, t.y.
pasislenka į viršų slysdama į šlaunikaulio skridininį griovelį. Blauzdą tiesiant, viršutinis girnelės
paviršius sąveikauja su šlaunikaulio sąnariniu paviršiumi [15], t.y. girnelė šlaunikaulio atžvilgiu juda 5
– 7 cm aukštyn [1].
Page 12
12
Kelio sąnaryje gausu sąnarinių kišenių, sudarytų iš tepalinių maišelių. Sąnarinės kišenės
palengvina judesius, atliekamus per kelio sąnarį [15].
Keturgalvis šlaunies raumuo (m. quadriceps femoris) – pagrindinis kelio tiesimą atliekantis
raumuo [15], esantis priekiniame ir šoniniuose šlaunies paviršiuje. Tai plunksninis, stambus raumuo,
turintis keturias galvas – tiesusis šlaunies raumuo (m. rectus femoris), šoninis platusis raumuo (m.
vastus lateralis), vidinis platusis raumuo (m. vastus medialis) ir tarpinis platusis raumuo (m. vastus
intermedius). Šlaunies apačioje visos keturgalvio šlaunies raumens dalys pereina į plačiąją sausgyslę,
kuri tvirtai gaubia girnelę [8,14].
Dvigalvis šlaunies raumuo (m. biceps femoris) atlieka kelio lenkimą. Šis raumuo turi dvi
galvas – ilgoji galva (caput longum) ir trumpoji galva (caput breve). Kiti kelio lenkime dalyvaujantys
raumenys – pusplėvinis (m. semimembranosus) ir pusgyslinis (m. semitendinosus), pakinklinis (m.
popliteus), dvilypis (m. gastrocnemius), siuvėjo (m. saratorius) ir grakštusis raumenys (m. gracilis) bei
padinis raumuo (m. plantaris) [8,14,15].
Priekinis kryžminis raištis (lig. cruciatum anterius) ir užpakalinis kryžminis raištis (lig.
cruciatum posterius) – kryžminiai kelio raiščiai (ligg. cruciata genus), esantys sąnario viduje ir
sutvirtinantys kelio sąnarį priekine – užpakaline kryptimi. Išoriniai raiščiai – šalutinis šeivikaulio
raištis (lig. collaterale fibulare), šalutinis blauzdikaulio (lig. collaterale tibiale), įstrižinis pakinklio
(lig. popliteum obliquum) ir girnelės raištis (lig. patellae) – kelio sąnarį supa iš visų keturių pusių. Kiti
kelio raiščiai – skersinis kelio raištis (lig. transversum genus), lankinis pakinklio raištis (lig. popliteum
arcuatum), girnelės laikikliai (retinacula patellae), keturgalvio šlaunies raumens sausgyslė (tendo m.
quadricipitis femoris). Visi raiščiai sutvirtina ir neleidžia blauzdikauliui per daug pasisukti tam tikra
kryptimi, taip užtikrindami kelio stabilumą [1,8,15,73].
Apibendrinant, galima teigti, jog kelio sąnarys – vienas didžiausių žmogaus kūne esančių
sanarių. Per kelio sąnarį galimi sudėtingi judesiai, tokie kaip lenkimas, tiesimas, vidinė ir išorinė
rotacija. Sąnarį sudaro du, tarpusavyje susiję, sąnariai: šlaunikaulio – blauzdikaulinis sąnarys ir
šlaunikaulio – girnelės sąnarys. Tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio sąnarinių paviršių įsiterpę vidinis ir
šoninis meniskai. Didžiausią kelio sąnario stabilumą užtikrina jį supantys raumenys ir raiščiai.
Nors kelio sąnarys yra didelis, tačiau dažnai pažeidžiamas. Ypač dažnai pažeidžiama kelio
sąnario struktūra – priekiniai kryžminiai raiščiai. PKR anatominė reikšmė ir funkcijos plačiau
analizuojama kitame poskyryje.
Page 13
13
1.2. Priekinio kryžminio raiščio anatomija ir funkcijos
Priekinis kryžminis raištis (PKR) – pažeidžiamiausias kelio sąnario raištis, tačiau savo
struktūra ypač svarbus normaliai kelio sąnario funkcijai palaikyti [18,21,46].
PKR prasideda nuo šoninio šlaunikaulio krumplio tarpkrumplinio griovelio ir prisitvirtina prie
blauzdikaulio plato, medialiai priekinio šoninio menisko rago. PKR krauju aprūpinamas difūzijos būdu
vidinės kelio sąnario arterijos šakomis. PKR įnervuoja blauzdinis nervas [12]. PKR plotis yra 11 mm,
ilgis – 38 mm [21].
PKR turi du segmentus: priekinis vidinis (anteromedialinis) ir užpakalinis šoninis
(posterolateralinis). Priekinio vidinio segmento pluoštai įsitempia visiškai sulenkus koją per kelio
sąnarį, o koją ištiesus per kelio sąnarį, įsitempia užpakalinio šoninio segmento pluoštai [12].
Mokslinėje literatūroje nurodomos pagrindinės PKR funkcijos [12]:
užtikrina kelio sąnario stabilumą;
riboja vidinį ir išorinį blauzdikaulio sukimą šlaunikauliu;
riboja priekinį blauzdikaulio slydimą šlaunikauliu;
riboja šlaunikaulio – blauzdikaulio sąnario hiperekstenziją;
riboja šlaunikaulio slydimą atgal pernešant svorį.
Apibendrinant, galima teigti, jog priekinis kryžminis raištis – vienas iš svarbiausių kelio
sąnario raiščių. PKR anatominės savybės leidžia atlikti keletą funkcijų, tačiau pagrindinė PKR funkcija
yra stabilizuoti kelio sąnarį.
PKR traumos gali įvykti ne tik aktyviems ar profesionaliai sportuojantiems asmenims. Kitame
poskyryje plačiau nagrinėjama PKR traumos mechanizmas ir priežastys.
1.3. Priekinio kryžminio raiščio traumos mechanizmas ir priežastys
Apžvelgus mokslinę literatūrą, pastebėta, jog daugelis autorių PKR traumos mechanizmą
apibūdina kaip:
kelio sąnario hiperekstenzija;
didelė valgus jėga, pėdai esant plantarinėje fleksijoje;
stiprus šlaunikaulio išorinis sukimas, kuomet blauzda fiksuota [12,33,46].
PKR plyšimas gali įvykti tiesioginio kontakto metu, tačiau netiesioginio kontakto metu, ypač
moterims, PKR traumos įvyksta 70 – 90 proc. dažniau [12,41,70]. Pagrindinės priežastys, lemiančios
PKR pažeidimus netiesioginio kontakto metu:
Page 14
14
Aplinkos veiksniai, tokie kaip netinkamas žaidimų aikštelės paviršius ar nepritaikyta avalynė
sąlygoja staigius pėdos padėties pasikeitimus bei sutrikdo pusiausvyrą – visa tai padidina PKR traumos
riziką [12].
Anatominiai lyčių skirtumai, tokie kaip:
Q kampas. Linija, einanti nuo priekinio viršutinio klubakaulio dyglio iki girnelės centro, ir
linija, einanti nuo blauzdikaulio šiurkštumos iki girnelės centro, sudaro kampą, vadinamą Q kampu.
Nustatyta, jog moterų Q kampas yra didesnis nei vyrų. Moterų Q kampas yra 15 – 17 laipsnių, o vyrų
10 – 12 laipsnių. Taip yra dėl moterų anatomiškai platesnio dubens. Nustatyta, jog didesnis Q kampas,
lemia didesnę kelio pakrypimo į vidų tikimybę, o tai padidina PKR traumos riziką [31,38,68,69,82].
moterų PKR yra mažesnis nei vyrų;
moterų šlaunies raumenys mažiau išsivystę nei vyrų;
didesnis vidinis šlaunikaulio sukimas;
hiperekstenzija;
padidėjęs blauzikaulio ir šlaunikaulio kampas;
moterų klubai lanksteni nei vyrų [24,69].
Hormoniniai veiksniai. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog mėnesinių ciklio metu vykstantys
hormoniniai pokyčiai lemia PKR traumų skaičių. Nustatyta, jog ovuliacinės fazės metu moters
organizme padidėjęs estrogeno ir relaksino kiekis mažina kelio sąnario paslankumą bei elastingumą.
Šie veiksniai padidina PKR plyšimų riziką [1,24,31,67].
Biomechaniniai veiksniai. Siekiant išvengti PKR traumos, būtina atkreipti dėmesį į šuolio
nusileidimo techniką. Rekomenduojama kojas per kelio sąnarį sulenkti 30 laipsnių kampu. Nustatyta,
jog moterys šuolio nusileidimo metu kojas per kelio sąnarį sulenkia tris kartus mažiau nei vyrai. PKR
plyšimas gali įvykti šuolio metu nusileidžiant ant vienos kojos [1,24,31].
Taip pat PKR plyšimų riziką padidina keturgalvio šlaunies raumens ir kelio sąnarį lenkiančių
raumenų disbalansas [31].
Atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog PKR pažeidimus dažniau patiria asmenys, kurių
tarpkrumplinės įdubos plotis yra mažesnis bei atitinkamai mažesnis įdubos pločio indeksas [86].
Psichologiniai veiksniai. Nustatyta, jog moterys, palyginus su vyrais, yra jautresnės didelio
intensyvumo treniruotėms. Intensyvios treniuotės sukelia didelį nuovargį. Nuovargis – viena iš PKR
plyšimą sukeliančių priežasčių [31,37,58].
Mityba. Moterys, dažniau ribodamos maisto kiekį, sumažina kalcio suvartojimą [31].
Mokslinėje literatūroje išskiriami trys PKR plyšimų laipsniai:
I laipsnis – dalinis PKR plyšimas. Tai mikroplyšimai su galimomis kraujosrūvomis, tačiau
sąnario laisvumas nepastebimas. Daliniai plyšimai yra reti, sudėtingai nustatomi, sudaro tik 15 proc.
visų PKR plyšimų [12].
Page 15
15
II laipsnis – nevisiškas plyšimas, kurio metu susidaro kraujosrūvos. II laipsnio plyšimams
būdinga padidėjęs priekinis blauzdikaulio slydimas bei nedideli funkciniai apribojimai. Nevisiški
plyšimai sudaro 25 proc. visų PKR plyšimų [12].
III laipsnis – visiškas PKR plyšimas. Tai yra dažniausiai pasitaikantis plyšimas, sudarantis 85
proc. visų PKR plyšimų. Jam būdingas didelis sąnario laisvumas, nestabilumas. Visiško PKR plyšimo
metu pacientai jaučia pokštelėjimą kelio sąnaryje, dažniausiai per 1 – 2 valandas įvyksta kraujo
išsiliejimas sąnaryje, sąnarys patinsta [12].
Apibendrinant, galima teigti, jog PKR plyšimai gali įvykti tiesioginio ir netiesioginio
kontakto metu. Netiesioginio kontakto metu įvykusių traumų priežastys – anatominiai lyčių skirtumai,
aplinkos, hormoniniai, biomechaniniai veiksniai, taip pat įtakos turi psichologiniai veiksniai bei
mityba. PKR plyšimai skirstomi į I, II ir III laipsnio.
Daugelyje pasaulio šalių kiekvienais metais užregistruojamas didelis PKR traumų skaičius,
kurių gydymui skiriama daug lėšų. Kitame poskyryje apžvelgiamas PKR plyšimų paplitimas,
palyginamas PKR traumų skaičius sportuojantiems ir nesportuojantiems asmenims, vyrams, moterims
ir vaikams.
1.4. Priekinio kryžminio raiščio pažeidimų paplitimas
Kelio sąnario raiščių pažeidimai sudaro 9 proc. visų kelio sąnario traumų [5]. Priekinis
kryžminis raištis (PKR) – pažeidžiamiausias kelio sąnario raištis [18,22,27,60]. Nustatyta, jog PKR 31
kartą dažniau pažeidžiami nei užpakaliniai [47].
Mokslinėje literatūroje vieni autoriai teigia, jog per metus PKR pažeidimus patiria 0,8 iš 1000
asmenų [61], kiti autoriai nurodo 30 – 35 iš 100000 asmenų visoje populiacijoje [60]. JAV (Jungtinės
Amerikos Valstijos) kiekvienais metais PKR traumas patiria 80000 – 200000 asmenų [24,65], kiti
autoriai nurodo 250000 PKR pažeidimų atvejus [27]. PKR rekonstrukcija – JAV dažniausiai atliekama
ortopedinė operacija [24,60]. Vieni autoriai teigia, jog kasmet JAV PKR rekonstrukcinių operacijų
atliekama apie 100000 [24], kiti nurodo 350000 rekonstrukcijų [41].
Daugiau nei 70 proc. PKR pažeidimų įvyksta netiesioginio kontakto metu [12,41,70]. Net 65
proc. asmenų PKR plyšimą patiria sportuojant ar aktyvaus laisvalaikio metu [27,38,60]. Dažniausiai
PKR pažeidimus patiria futbolininkai, krepšininkai, rankininkai, kalnų slidininkai bei tinklininkai [61].
Didžiausia PKR traumos rizika nustatyta 4 ir daugiau kartų per savaitę profesionaliai sportuojantiems
asmenims [41]. Per metus 100 iš 1000 profesionalių futbolininkų patiria šią traumą [61]. Taip pat PKR
traumos gali įvykti namuose, darbe, gatvėje [5].
Page 16
16
PKR traumas dažniausiai patiria jauni 15 – 25 metų asmenys [41,46,59]. Tai lemia keletas
veiksnių – hormonų kaita, ūgio, svorio, ilgųjų kaulų ir raumenų sausgyslių ilgio pasikeitimai, raumenų
jėgos pokytis [41].
Mokslinėje literatūroje vieni autoriai teigia, jog moterys PKR traumas patiria 2 – 8 karto
dažniau nei vyrai [26], kiti nurodo 4 – 6 kartus [12]. Nustatyta, jog krepšininkėms PKR plyšta 8 kartus,
o futbolininkėms – 6 kartus dažniau nei vyrams [24], atletėms PKR pažeidimai nustatomi 2 – 3 kartus
dažniau nei vyrams atletams [60].
Palyginus mergaičių ir berniukų PKR traumų skaičių, nustatyta, jog berniukai brendimo
laikotarpiu traumas patiria dažniau nei mergaitės. Tačiau mergaitėms PKR traumos dažniau
nustatomos pasibaigus paauglystei [41].
Apibendrinant, galima teigti, jog PKR plyšimas tai – dažniausiai patiriamas minkštųjų kelio
audinių pažeidimas. Kiekvienais metais įvairiose pasaulio šalyse nustatomas didelis PKR traumų
skaičius. PKR plyšimus dažniausiai patiria jauni aktyviai sportuojantys asmenys. Moterims šie
pažeidimai nustatomi dažniau nei vyrams, tačiau berniukai dažniau nei mergaitės PKR traumas patiria
brendimo laikotarpiu.
Dažniausiai PKR pažeidžiami kartu su kitomis struktūromis. Šiuolaikinėmis diagnostikos
priemonėms galima tiksliai įvertinti ir nustatyti PKR pažeidimo tipus. Klinikinis įvertinimas, plačiau
analizuojamas kitame poskyryje, ypač reikšmingas diagnozuojant PKR plyšimą.
1.5. Priekinio kryžminio raiščio plyšimo požymiai ir klinikinis įvertinimas
Plyšus PKR, dažniausiai pacientai išgirsta spragtelėjimą kelio sąnaryje. Atsiranda staigus
kelio sąnario patinimas bei priekinis – šoninis nestabilumas. Pirmąsias savaitės po traumos dauguma
pacientų jaučia vidutinio stiprumo bei stiprų kelio sąnario skausmą. Stiprus skausmas jaučiamas
minant pažeista koja. Visos šios priežastys lemia ribotus judesius per kelio sąnarį, sumažėjusią
raumenų jėgą, sutrikusią pusiausvyrą bei koordinaciją [35,42,44,61]. Žmonėms sunku vaikščioti, lipti
laiptais, sumažėja jų aktyvumas ir darbingumas. Po truputį prarandami ne tik funkciniai, bet ir
socialiniai įgūdžiai – visa tai blogina gyvenimo kokybę [61].
Olandų Ortopedijos Draugija (angl. the Dutch Orthopaedic Association) nuo 1980 m. tiria,
analizuoja, kaupia bei sistemina informaciją apie PKR pažeidimus. Analizuodami mokslinę literatūrą
R. L. Diercks, D. E. Meuffels, M. T. Poldervaart ir kt. siekė palyginti įvairių tyrimų, atliktų PKR
pažeidimams nustatyti, rezulatus. Autoriai pritaria, jog magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) yra
informatyvus, patikimas, validus bei saugus metodas PKR plyšimams diagnozuoti. MRT pasižymi 94
Page 17
17
proc. jautrumu ir specifiškumu. Siekiant patikslinti PKR pažeidimo diagnozę, rekomenduojama
papildomai atlikti klinikinį ištyrimą, taikant Lackman‘o testą (angl. Lachman test), Ašies poslinkio
testą (angl. Pivot shift test), Priekinio stalčiaus testą (angl. Anterior drawer test). Nors klinikinėje
praktikoje visi trys testai plačiai žinomi, tačiau patikimiausias yra Lachman‘o testas [51,73,80],
pasižyminytis 85 proc. jautrumu ir 95 proc. specifiškumu [51].
Lackman‘o testo atlikimo metodika. Testo metu paciento pradinė padėtis gulint ant kušetės
ant nugaros, galvą padėti ant pagalvės. Paciento koja sulenkiama 30 laipsnių kampu per klubo sąnarį.
Kineziterapeutas prilaikydamas šlaunikaulį sulenkia paciento pažeistos kojos kelį, suima blauzdikaulį
ir į save patraukia blauzdikaulio užpakalinę vidinę dalį, tuo metu šlaunikaulį išlaikydamas stabilioje
plokštumoje. Jeigu kelis į priekį pajuda daugiau nei 5 mm – Lackman‘o testas yra teigiamas [15,73].
Apibendrinant, galima išskirti pagrindinus PKR plyšimų simptomus, tai: garsus
spragtelėjimas traumos metu, kelio sąnario nestabilumas, patinimas ir skausmas – visa tai lemia
sumažėjusį fizinį aktyvumą ir pablogėjusią gyvenimo kokybę. Įvykus traumai, siekiant nustatyti PKR
plyšimą, pasaulyje plačiai taikomas MRT tyrimas. Klinikinį ištyrimą galima atlikti taikant Lackman‘o,
Ašies poslinkio, Priekinio stalčiaus testus. PKR plyšimams nustatyti Lackman‘o testas yra
patikimiausias.
Diagnozavus PKR plyšimą, reabilitacijos komandos tikslas – sudaryti tinkamą gydymo planą.
Efektyvus gydymas, leidžia pasiekti geresnių rezultatų ir greičiau sugrąžinti prieš traumą buvusį
paciento fizinį aktyvumą. Kitame poskyryje aptariama PKR plyšimų gydymo ypatumai.
1.6. Priekinio kryžminio raiščio pažeidimų gydymas
Įvykus PKR traumai, svarbu tinkamas gydymo priemonių parinkimas ir jų pritaikymas.
Ankstyvos gydymo priemonės lemia pooperacinio gijimo ir reabilitacijos eigą. Ūmių traumų atvejais,
rekomenduojama atlikti plačiai pasaulinėje praktikoje taikomą RICE gydymo metodą, kurio tikslas yra
mažinti uždegimą bei kelio sąnario tinimą. R (rest) – ramybė, I (ice) – ledas, C (compression) –
spaudimas, E (elevation) – pakėlimas [71,79].
Plyšus PKR, pacientai gali būti gydomi konservatyviai arba chirurginu būdu. Konservatyviai
dažniausiai gydomi aktyvia fizine veikla neužsiimantys vyresnio amžiaus asmenys. Konservatyvaus
gydymo metu atliekama kelio sąnario imobilizacija. Jauniems pacientams, aktyviai sportuojantiems
asmenims dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, atliekant PKR rekonstrukcinę operaciją [5,6].
Kuo jaunesnis ir aktyvesnis pacientas, tuo operacija atliekama anksčiau [51].
Mokslinėje literatūroje nurodoma konservatyvaus gydymo prognozė:
Page 18
18
trečdaliui pacientų pagerėja savijauta (atkuriamas fizinis aktyvumas, nebejaučiama skausmo);
trečdaliui pacientų fizinė būklė nepakinta;
trečdaliui pacientų fizinė būklė pablogėja, rekomenduojama rekonstrukcinė operacija [12].
Kasmet JAV daugiau nei 200000 asmenų patiria PKR plyšimus. Apie 65 proc. visų pažeidimų
gydomi atliekant rekonstrukcinę operaciją [17]. Pagrindiniai PKR rekonstrukcijų tikslai – atkurti kelio
sąnario anatomiją ir biomechaniką bei sugrąžinti pacientui prieš traumą buvusį fizinį aktyvumą.
Atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog PKR rekonstrukcinė operacija mažina osteoartrito riziką
[6,60].
Dauguma autorių pabrėžia, jog efektyviausia PKR rekonstrukciją atlikti praėjus
uždegiminiam laikotarpiui, atslūgus kelio sąnario tinimui bei atkūrus normalią judesių amplitudę
[24,77]. Siekiant visiškai atkurti kelio sąnario funkciją ir išvengti giliųjų venų trombozės rizikos, kiti
autoriai rekomenduoja PKR rekonstrukciją atlikti per 6 savaites nuo įvykusios traumos [61].
Atliekant PKR rekonstrukcinę operaciją PKR keičiamas transplantu. Dažniausiai persodinama
to paties paciento girnelės raiščio transplantas ar blauzdos lenkiamųjų (pusgyslinio raumens ir
grakščiojo raumens), sausgyslių transplantai. Europoje PKR rekonstrukcijos metu dažniausiai
naudojami to paties paciento, rečiau donoro transplantai [4,2,33].
Siekiant visiškai atkurti kelio sąnario anatomiją ir funkciją, ypač svarbu įsodinti transplantą į
funkciškai ir anatomiškai tikslią kelio sąnario vietą [3]. Parenkant transplantą svarbu įvertinti jo
tvirtumą, paėmimo galimybes bei saugią fiksaciją. Nustatyta, jog to paties paciento girnelės raištis 1,6
karto stipresnis už PKR. Pusgyslinio raumens sausgyslė pasižymi 70 proc. tikrojo PKR stiprumu, o
grakščiojo raumens – 50 proc. [2].
PKR transplantą galima įsodinti atliekant vieno pluošto arba dviejų puoštų rekonstrukciją.
Vieno pluošto rekonstrukcinės operacijos metu transplantas fiksuojamas viename kaulo kanale. PKR
atkuriamas anatomiškai tiksliau atliekant dviejų pluoštų rekonstrukciją, kurios metu transplantas
fiksuojamas dviejuose kaulo kanaluose [3].
Atlikus PKR rekonstrukcinę operaciją ir taikant reabilitaciją apie 75 – 90 proc. pacientų
atkuriama kelio sąnario funkcinė būklė, t.y. pacientai nebejaučia skausmo, atstatomas sąnario
stabilumas ir kelį supančių raumenų jėga, atkuriamas iki traumos buvęs pacientų funkcinis aktyvumas
[12].
Apibendrinant, galima teigti, jog PKR plyšimus galima gydyti konservatyviai arba
chirurginiu būdu. Jauniems aktyviems asmenims būtina atlikti PKR rekonstukcinę operaciją.
Dažniausia PKR rekonstrukcijos metu panaudojama to paties paciento girnelės raiščio, pusgyslinio ar
grakščiojo raumenų transplantai. Anatomiškai tiksliau PKR galima atkurti atliekant dviejų pluoštų
rekonstrukciją.
Page 19
19
Atlikus PKR rekonstrukcinę operaciją, kelio sąnario funkcijos atkūrimas trunka ilgai, todėl
reabilitacijos laikotarpis ypač reikšmingas. Reabilitacijos tikslas yra kuo greičiau sugrąžinti paciento
prieš traumą buvusį fizinį aktyvumą. Kineziterapija, plačiau nagrinėjame kitame skyrelyje, – vienas
pagrindinių reabilitacijos metodų šiam tikslui pasiekti.
1.6.1. Kineziterapija
Žmogaus organizmas – tai kompleksinė sistema, sudaryta iš atskirų dalelių, veikiančių
tarpusavyje ir sudarančių vientisą sistemą. Sutrikus bent vienai iš jų, sutrinka viso žmogaus organizmo
veikla, sąlygojanti nestabilią hemodinamiką [13]. Atlikus PKR rekonstrukcinę operaciją būdingas
kelio sąnario skausmas, sumažėjusi kelį supančių raumenų jėga ir aktyvių judesių amplitudė – visa tai
lemia sumažėjusį fizinį aktyvumą ir pablogėjusią gyvenimo kokybę. Norint išvengti daugelio žmogaus
organizmo sistemų sutrikimų po PKR plyšimo, svarbu sudaryti saugią reabilitacijos programą, kurios
metu būtų pasiektas pagrindinis tikslas – atstatyti griaučių raumenų sistemos funkciją bei kuo greičiau
atkurti prieš traumą buvusį paciento fizinį pajėgumą [22,34].
Kineziterapija (gr. kinesis – judesys, therapeia – gydymas) – gydymas judesiu [13] – vienas
svarbiausių reabilitacijos metodų, taikomų PKR pažeidimų atvejais [13,34,64]. Plyšus PKR, sumažėja
pažeistos kojos raumenų jėga bei aktyvių judesių amplitudė per kelio sąnarį [49]. Todėl mokslinėje
literatūroje kineziterapiją rekomenduojama pradėti dar prieš operaciją. Visiškas judesio amplitudės per
kelio sąnarį atkūrimas priešoperaciniu laikotarpiu sumažina artrofibrozės riziką [24]. Nustatyta, jog
tinkama priešoperacinė reabilitacija lemia teigiamą pooperacinės reabilitacijos ir gydymo eigą bei
greitesnį paciento fizinio aktyvumo atkūrimą [17,24,49,64].
Priešoperacinės reabilitacijos tikslai:
mažinti kelio sąnario skausmą ir tinimą;
palaikyti bei atkurti šlaunies raumenų jėgą;
atkurti pilną kelio sąnario judesių amplitudę (ypač tiesimą);
atkurti normalią eiseną;
gerinti neuroraumeninę kontrolę;
psichologiškai paruošti pacientą operacijai [24].
Priešoperacinė reabilitacija gali trukti keletą savaičių. Kai kurie autoriai teigia, jog pakanka
21 dienos šiems tikslams įgyvendinti [24].
Priešoperacinės reabilitacijos metu pacientams turi būti taikomos kineziterapijos procedūros,
kurių metu atliekami pasyvūs pratimai, didinantys judesių amplitudę per kelio sąnarį, pratimai
panaudojant savo kūno svorį [24]. Taip pat į priešoperacinės kineziterapijos programą būtina įtraukti
Page 20
20
izometrinius, izotoninius, izokinetinius; ekscentrinius ir koncentrinius pratimus [24,46]. Šie pratimai
atliekami uždaroje ir atviroje kinematinėse grandinėse [46,63]. Į kineziterapijos programą taip pat
rekomenduojama įtraukti pusiausvyrą ir koordinaciją lavinančius pratimus [24,62].
Atlikus PKR rekonstrukciją kineziterapijos tikslai yra atkurti operuotos kojos raumenų jėgą,
judesių amplitudę per kelio sąnarį, kelio sąnario stabilumą, pusiausvyrą, koordinaciją bei biosocialines
funkcijas [24,77].
Apžvelgus mokslinę literatūrą, pastebėta, jog pacientams po PKR rekonstrukcinės operacijos
skirtingų šalių klinikose sudaromos skirtingos kineziterapijos programos, skirtingi autoriai pateikia
skirtingas nuomones apie reabilitacijos etapus, tikslus bei trukmę [24,42]. Pasaulyje nėra priimtos
vieningos nuomonės dėl reabilitacijos programų sudarymo [35,56,59].
Reabilitacijos programos pacientams po PKR rekonstrukcinės operacijos nuo 1980 metų labai
pasikeitė [24]. Anksčiau pacientams po PKR rekonstrukcijos kineziterapijos procedūrų metu buvo
akcentuojamas ribotas judesių amplitudės treniravimas, o pilnas svorio pernešimas ant operuotos kojos
leistinas praėjus 8 – 10 savaičių po operacijos [75]. Šiandien pagrindinis dėmesys skiriamas
intensyviam judesių amplitudės per kelio sąnarį treniravimui [24], o pilnas svorio pernešimas ant
operuotos kojos leidžiamas praėjus 2 savaitėms po operacijos [75].
J. Albaugh ir kolegos atliko tyrimą, kurio metu siekė įvertinti reabilitacijos poveikį vaikams
po PKR rekonstrukcinės operacijos. Tyrime dalyvavo 55 paaugliai (40 mergaičių ir 15 berniukų).
Tyrimo rezultatai parodė, jog per 5,42 ± 2,27 mėnesio tiriamųjų keturgalvio šlaunies raumens jėga
atsistatė iki 85 proc.. Nustatyta, jog vaikų motyvacija – svarbus veiksnys, lemiantis teigiamą
reabilitacijos eigą [19].
Daugelyje pasaulio šalių atliekami įvairūs tyrimai, siekiant rasti ir pritaikyti efektyviausias
reabilitacijos priemones ir kuo greičiau atkurti prarastą kelio sąnario funkciją bei saugiai sugrąžinti
prieš traumą buvusį paciento fizinį aktyvumo lygį [59]. Vienų autorių nuomone, kelio sąnario funkciją
galima atkurti per 9 – 12 mėnesių [15], kiti autoriai nurodo 3 – 12 mėnesių laikotarpį [4]. Dauguma
autorių pabrėžia, jog atlikus PKR rekonstrukcinę operaciją pacientas aktyvia fizine veikla gali užsiimti
tuomet, kai skirtumas tarp sveikos ir operuotos kojos blauzdos tiesiamųjų raumenų ne daugiau kaip 10
– 15 proc. [4].
Apžvelgus mokslinę literatūrą, pastebėta, jog šiandien ypatingai didelis dėmesys skiriamas
intensyvios reabilitacijos programos sudarymui [4]. Taikant intensyvią reabilitaciją, pacientas prie
aktyvios fizinės veiklos gali sugrįžti praėjus 4 – 6 mėnesiams po operacijos [15,75]. Sudarant
reabilitacijos programą, svarbu įvertinti kiekvieno paciento bendrąją būklę, biosocialinių funkcijų
sutrikimus, pažeistų organų ir organizmo sistemų funkcinę būklę bei kiekvieno paciento motyvaciją
[41]. J. R. Andrews ir kolegos siūlo atsižvelgti į šiuos pooperacinius tikslus:
Page 21
21
Ūmus pooperacinis periodas (1 – 7 dienos po operacijos). Tikslai:
mažinti kelio sąnario tinimą ir skausmą;
pilnai atkurti pasyvų kelio tiesimą;
didinti girnelės mobilumą;
palaipsniui didinti kelio lenkimą;
atkurti keturgalvio šlaunies raumens kontrolę;
atkurti vaikščojimo funkciją [24].
Neuroraumeninės kontrolės periodas (4 –10 savaičių). Tikslai:
atkurti pilną judesių amplitudę;
didinti apatinių galūnių jėgą;
gerinti propriocepciją, koordinaciją ir neuroraumeninę kontrolę;
didinti raumenų ištvermę;
atkurti kelio sąnario stabilumą ir funkciją [24].
Atsigavimo periodas (10 – 16 savaičių po operacijos). Tikslai:
atkurti apatinių galūnių jėgą;
didinti raumenų jėgą ir ištvermę;
tobulinti neuroraumeninės kontrolės įgūdžius [24].
Grįžimas į aktyvią veiklą (16 – 22 savaitės po operacijos). Tikslai:
palaipsniui sugrįžti prie aktyvios veiklos;
išvystyti maksimalią raumenų jėgą bei ištvermę;
atkurti normalią neuroraumeninę kontrolę;
progresyviai treniruoti įgūdžius [24].
6 ir 12 mėnesių po operacijos. Tęsiama:
izokinetinis tyrimas;
pakartotinis funkcinės būklės įvertinimas [24].
Apibendrinant, galima teigti, jog kineziterapija – vienas pagrindinių reabilitacijos metodų,
taikomų pacientams po PKR rekonstrukcinės operacijos. Pagrindinis kineziterapijos tikslas – atkurti
prieš traumą buvusį paciento fizinį aktyvumą. Kineziterapijos procedūras svarbu pradėti dar
ankstyvuoju priešoperaciniu periodu ir tęsti visą reabilitacijos laikotarpį. Nors pasaulyje nėra priimtos
vieningos nuomonės dėl reabilitacijos programų sudarymo, tačiau kineziterapijos programa turi būti
Page 22
22
sudaroma individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių, lytį, svarbu įvertinti paciento būklę po
operacijos bei kiekvieno paciento motyvaciją.
Atlikus PKR rekonstrukcinę operaciją, dažnai pacientai jaučia kelio sąnario skausmą.
Pradėjus reabilitaciją, dažniausiai skausmas dar nebūna išnykęs. Siekiant sumažinti skausmą,
pacientams reabilitacijos metu atliekamos fizioterapijos procedūros. Pacientams po PKR
rekonstrukcinės opercijos ypač dažnai taikomos NES procedūros.
1.6.2. Nuskausminamoji elektrostimuliacija
Fizioterapija – gydymas fizikiniais veiksniais – dar viena svarbi medicininės reabilitacijos
dalis. Nuskausminamoji elektrostimuliacija (angl. transcutaneous electrical nerve stimulation (TENS))
[23,83] – fizioterapijos metodas, taikomas pacientas reabilitacijos programoje, siekiant sumažinti
jaučiamą skausmą [23,74]. NES procedūros gali būti taikomos ūmiam bei lėtiniam [40,84], vidutinio
stiprumo ar stipriam skausmui malšinti [74,83].
Veikimo mechanizmas: skausmo malšinimas elektrostimuliacijos metu paaiškinamas 1965
metais paskelbta „vartų kontrolės teorija“ (angl. Gate control theory of pain), kurios autoriai – P.D.
Wall ir R. Melzack [50,83].
P. D. Wall ir R. Melzack teigia, jog tarpiniai nugaros smegenų neuronai, slopindami
skausmą perduodančius neuronus, veikia kaip vartai, pro kuriuos praeina skausmo impulsai.
Priklausomai nuo daugelio veiksnių „vartai“ geba atsiverti arba užsiverti. Kai vartai atsidaro, skausmo
signalai lengvai perduodami galvos smegenims, todėl jaučiamas stiprus skausmas. Vartams užsidarius
skausmo signalai nepasiekia galvos smegenų, todėl skausmas nejaučiamas. Neuronus gali aktyvinti
storosios odos mechanoreceptorių skaidulos. Elektriniais impulsais dirginant Aβ nervines skaidulas
taip pat vyksta skausmo malšinimas. Šis metodas vadinamas transkutaniniu (perodiniu) nervų
dirginimu [9,10,52].
J. O. Barr ir P. W. Nathan „vartų kontrolės teoriją“ aiškina kaip padidėjusia opioidinių
polipeptidų gamyba. Autoriai teigia, jog specifinėse smegenų skausmo struktūrose endorfinai yra
skausmą slopinantys veiksniai, gebantys stabdyti nervinio impulso plitimą [10].
J. Kahn teigia, jog NES procedūrų metu informacija iš neskausmo receptorių greičiau
patenka į informaciją kaupiančias T ląsteles ir užpildo jų atmintį. Tokiu būdu skausminė informacija
plinta lėčiau ir, vartams užsidarius, nebepatenka į CNS (centrinė nervų sistema) [10].
Page 23
23
Atliekant NES procedūrą, jutiminių nervinių skaidulų sudirginimas vyksta trumpais
bipoliniais impulsais [74]. NES procedūrų metu parametrai gali būti reguliuojami. Dažniausiai
reguliuojami parametrai – impulsų trukmė, dažnis ir amplitudė.
Ypač dažnai skausmui malšinti taikoma mažo intensyvumo ir aukšto dažnio NES procedūros
[23,52,74]. Taip pat taikoma akupunktūrinio tipo procedūros, kurių metu atliekama didelio
intensyvumo ir žemo dažnio stimuliacija [52,74].
Atlikus PKR rekonstrukcinę operaciją dažnai pacientai jaučia vidutinio stiprumo ar stiprų
kelio sąnario skausmą, todėl pacientams į reabilitacijos programą įtraukiamos NES procedūros.
Taikant NES procedūras kelio sąnario skausmui malšinti, parenkami įvairaus dydžio elektrodai, kurie
dedami ant kelio sąnario.
Apibendrinant, galima teigti, jog NES yra saugi nemedikamentinė priemonė, dažnai taikoma
reabilitacijos metu, siekiant sumažinti ūminį, lėtinį, vidutinio stiprumo ir stiprų skausmą. NES veikimo
mechanizmą paaiškina „vartų kontrolės teorija“.
Kita svarbi reabilitacijos priemonė, taikoma PKR pažeidimų atvejais, – raumenų
elektrostimuliacija. RES rekomenduojama pradėti taikyti kuo ansčiau ir tęsti visą reabilitacijos
laikotarpį. RES procedūrų taikymo ypatumai pacientams po PKR rekonstrukcinės operacijos plačiau
nagrinėjami kitame skyrelyje.
1.6.3. Raumenų elektrostimuliacija
Raumenų elektrostimuliacija (angl. neuromuscular electrical stimulation (NMES)) [32,72]
šiandien plačiai taikoma įvairiose medicinos srityse: širdies kraujagyslių, ortopedijos, neurologijos,
geriatrijos, bendrojoje klinikinėje praktikoje bei sporto medicinoje [78]. Reabilitacijos programoje
RES procedūros atliekamos siekiant geresnių gydymo rezultatų esant žarnyno, šlapimo pūslės
funkcijos sutrikimams, taip pat taikomos nervų ir raumenų pažeidimų atvejais dėl CNS pažeidimų ar
periferinių nervų pažeidimų. RES procedūros atliekamos kraujotakos gerinimui, edemų, pragulų bei
trofinių opų profilaktikai, ypač dažnai taikomos esant raumenų atrofijai po ortopedinių operacijų, ilgos
imobilizacijos, sąnarių protezavimo bei traumų [22,30,43,52,72,78].
Veikimo mechanizmas: veikiant impulsinėmis srovėmis greičiau sustiprėja raumens jėga bei
ištvermė. Stimuliuojant, audinių membranose susikaupia daug vienaženklių jonų, dėl to pakinta
membranų poliariškumas. Nervinių audinio ląstelių membranose elektros srovės sukelia veikimo
potencialą, kuriam veikiant, nerviniai impulsai perduodami raumeninio audinio ląstelėms, įvyksta
Page 24
24
raumens susitraukimas. Kuo didesnis neuromotorinių vienetų skaičius dalyvauja susitraukimo metu,
tuo stipriau susitraukia raumuo [11].
Atliekant RES procedūras, svarbu parinkti tinkamus parametrus. Pagrindiniai parametrai:
impulso poliariškumas;
impulso amplitudė (nuo 1 iki 100 mA);
impulso pasikartojimo dažnis (impulsų skaičius per sekundę, matuojamas Hz);
impulso trukmė (matuojama mikrosekundėmis (µs), milisekundėmis (ms));
stimuliacinės bangos nusileidimo ir pakilimo laikas (s) – laikas, per kurį stimuliacinė banga
pasiekia užprogramuotą impulso amplitudę (mA);
elektrostimuliacinės bangos ir pauzės santykis. Fiziologiškiausias santykis yra 1:3;
procedūros trukmė [11,52].
Atsižvelgiant į stimuliuojamų audinių jautrumą bei funkcinę būklę, RES procedūros gali būti
atliekamos įvairiose žmogaus kūno vietose nuolatine ar kintamąja elektros srove [84]. Tyrimai rodo,
jog norint padidinti po PKR rekonstrukcijos nusilpusių raumenų jėgą ir pasiekti geresnių rezultatų, turi
būti taikoma aukšto dažnio stimuliacija. Tačiau ne visi pacientai vienodai toleruoja stimuliaciją.
Taikant RES procedūras, svarbu įvertinti kiekvieno paciento toleranciją impulsinėms srovėms [85].
Parenkant srovės stiprumą, svarbu atkreipti dėmesį, kaip raumuo reaguoja į impulsą.
Elektrostimuliacijos metu motorinės raumens skaidulos į susitraukimą turi būti įtraukiamos
palaipsniui.
Raumens susitraukimas, sukeltas elektrostimuliacijos metu, savo struktūra skiriasi nuo
natūralaus raumens susitraukimo [30]. RES procedūros metu pirmiausia įjungiamos raumens
stambiosios – II tipo skaidulos (jėgos), o tik vėliau įsijungia smulkiosios I tipo skaidulos [22,85].
Todėl elektrostimuliaciją ypač naudinga taikyti ankstyvuoju pooperaciniu periodu, kadangi
stimuliuojant didinama nusilpusių raumenų jėga, kuri reikalinga aktyviems judesiams atlikti [81].
Atlikti moksliniai tyrimai rodo teigiamą RES procedūrų taikymo priešoperaciniu periodu
poveikį [78]. Nustatyta, jog esant kelio sąnario pažeidimams ir taikant RES procedūras priešoperaciniu
periodu, didiname kelį supančių raumenų jėgą ir mažiname pooperaciniam laikotarpiui būdingą
raumens atrofijos riziką [32].
Atlikus PKR rekonstrukcinę operaciją mokslinėje literatūroje RES siūloma pradėti taikyti jau
ankstyvuoju pooperaciniu periodu [29,43,85], t.y. antrą dieną po operacijos [25]. Vieni autoriai teigia,
jog RES procedūras efektyvu taikyti 6 savaites po PKR operacijos, kiti rekomenduoja 4 – 12 savaičių
[22].
Atliekant elekstrostimuliacijos procedūras svarbu teisingai parinkti vietą, ant kurios bus
dedami elektrodai. RES procedūros metu elektrodai turi būti dedami ant tą pačią funkciją atliekančių
Page 25
25
raumenų, t.y. ant vienos funkcinės grupės. Elektrodai išdėstomi statmenai raumenų skaiduloms [52].
Po PKR rekonstrukcijos RES procedūros taikomos raumenų, esančių aplink kelio sąnarį jėgai, masei ir
judesių amplitudei per kelio sąnarį didinti [17,85]. Reabilitacijos metu dažniausiai aktyvinamas
keturgalvis šlaunies raumuo, kadangi jis po PKR rekonstrukcijos būna labiausiai nusilpęs [52].
Procedūros metu elektrodai tvirtinami keturgalvio šlaunies raumens proksimalinėje dalyje ir ant
raumens motorinio taško.
G. J. Almeida, Á. N. Atallah, A. M. Imoto ir kt. apžvelgė mokslinius tyrimus, kuriuose
siekiama nustatyti RES procedūrų poveikį keturgalvio šlaunies raumens jėgos ir kelio sąnario
funkcijos atkūrimui pacientams po PKR rekonstrukcinės operacijos. Išanalizavę 17 tyrimų, autoriai
padarė išvadą, jog norint padidinti keturgalvio šlaunies raumens jėgą ir pagerinti kelio sąnario
funkciją, į reabilitacijos programą efektyvu įtraukti RES procedūras. Didžiausias RES procedūrų
poveikis stebimas per pirmus 2 mėnesius po operacijos [22].
Atlikus PKR rekonstrukcinę operaciją taip pat stebimas dvigalvio šlaunies raumens
silpnumas, todėl dauguma autorių taip pat rekomenduoja RES procedūras atlikti šlaunies užpakalinei
raumenų grupei [29].
A. C. Thomas ir J. E. Stevens – Lapsley savo darbe nurodo, jog taikant RES procedūras,
svarbu ne tik taisyklingas elektrodų išdėstymas, bet ir elektrodų dydis. Mažesni elektrodai, palyginus
su didesniais, pasižymi didesniu srovės tankiu, todėl procedūros metu stimuliuojamoje vietoje
pacientas gali jausti diskomfortą ar skausmą [52,85]. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog, stimuliuojant
keturgalvį šlaunies raumenį, tinkamiausia naudoti stačiakampio formos, 7,6 x 12,7 cm dydžio
elektrodus [85].
Dauguma autorių pripažįsta teigiamą RES procedūrų poveikį nusilpusių raumenų jėgai bei
masei didinti, tačiau pabrėžia, jog siekiant geriausių gydymo rezultatų, neužtenka taikyti vien tik RES
[52]. Norint pasiekti geriausių rezultatų svarbu reabilitacijos metu derinti RES procedūras su kitomis
procedūromis [22].
Apibendrinant, galima teigti, jog RES procedūra – reikšmingas reabilitacijos metodas.
Mokslinėje literatūroje plačiai nagrinėjamas RES procedūrų gydomasis poveikis. Taikant RES
stimuliuojami nervai, raumenys, gerinama audinių mityba bei medžiagų apykaita. Šiandien moksliniais
tyrimais pripažintas teigiamas RES poveikis raumenų jėgos didnimui. Vis dėl to dauguma autorių
rekomenduoja derinti reabilitacijos metodus.
Pastaruoju metu daugėja mokslinių tyrimų, patvirtinančių nuomonę, jog į reabilitacijos
programą ypač efektyvu įtraukti RES procedūrų taikymą kineziterapijos metu. RES sukelto raumens
susitraukimo poveikis ir valingo raumens susitraukimo poveikis tos pačios procedūros metu plačiau
analizuojamas kitame skyrelyje.
Page 26
26
1.6.4. Raumenų elektrostimuliacijos taikymas kineziterapijos procedūros metu
Dažniausiai reabilitacijos metu pacientams kineziterapijos ir RES procedūros atliekamos
atskirai. Pastaruoju metu siekiama įvertinti RES, taikomos kineziterapijos procedūros metu, poveikį
raumenų jėgos ir masės didinimui. Šiandien pasaulyje atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, siekiant
nustatyti, ar efektyvu RES procedūras atlikti kineziterapijos metu [30,48,53,54,55].
Impulsinių srovių sukeltas raumens susitraukimas skiriasi nuo natūralaus valingo
susitraukimo [30,48,81]. Taikant RES įtraukiami skirtingi raumeninių skaidulų tipai, todėl RES
procedūra kineziterapijos metu yra efektyvi papildoma priemonė raumenų jėgai didinti. Vienos
procedūros metu derinant valingus raumens susitraukimus su elektrostimuliacijos sukeltais raumens
susitraukimais, įtraukiamas didesnis motorinių vienetų skaičius bei padidėja raumens susitraukimo
jėga [55,81].
Mokslinėje literatūroje išskiriami RES procedūros, taikomos kineziterapijos metu privalumai:
reikalauja aktyvaus pacientų dalyvavimo;
leidžia pacientams kontroliuoti savo raumenų susitraukimus;
tonizuoja kūną ir padeda greičiau atkurti motorines funkcijas;
integruoja stabilizuojančių raumenų įtraukimą į platesnį funkcinių pratimų planą.
optimizuoja poveikį, derinant valingus raumens susitraukimus su elektrostimuliacijos sukeltais
raumens susitraukimais (taip į darbą įtraukiamas dar didesnis raumeninių skaidulų skaičius) [87].
RES procedūrą atliekant kineziterapijos metu taikomos dvi metodikos: izometrinis raumens
susitraukimas (pasyvūs judesiai) ir valingas raumens susitraukimas (aktyvūs judesiai). Taikant RES,
stimuliuojamas raumuo periodiškai susitraukia ir periodiškai atsipalaiduoja [30,81]. Impulsinės srovės
sukelia pasyvų raumens susitraukimą, o elektrostimuliacinės pauzės metu, atsipalaidavus raumeniui,
pacientas pats atlieka aktyvius judesius. Aktyvūs judesiai gali būti atliekami įvairiomis kryptimis
naudojant skirtingas kineziterapijos priemones. Veikiant impulsinėms srovėms, pacientas turi būti
visiškai atsipalaidavęs [87].
T. Paillard ir kolegos, palyginę skirtingas reabilitacijos programas, nustatė, jog keturgalvio
šlaunies raumens jėga bei apimtis labiau padidėjo RES atliekant kineziterapijos procedūros metu nei
šias procedūras taikant atskirai. Taip pat autoriai palygino RES procedūrų, atliekamų kineziterapijos
metu, poveikį, su vien tik kineziterapijos procedūrų poveikiu. Nustatyta, jog geresnių gydymo
rezultatų galima pasiekti vienos procedūros metu derinant valingus raumens susitraukimus su
pasyviais raumens susitraukimais [81].
Apibendrinant, galima teigti, jog RES procedūrų taikymas kineziterapijos metu – tai naujas
reabilitacijos metodas. Šiandien atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, patvirtinančių nuomonę, jog,
siekiant padidinti raumenų jėgą bei judesių amplitudę, geresnių rezultatų pasieksime vienos procedūros
Page 27
27
metu derinant valingus raumens susitraukimus su impulsinių srovių sukeltais raumens susitraukimais.
Tačiau mokslinėje literatūroje dar nėra priimtos vieningos nuomonės dėl šio metodo efektyvumo.
Atliktame tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją
kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ buvo tirti pacientai po PKR rekonstrukcinės
operacijos. Šiuo tyrimu siekta nustatyti, kuris iš dviejų reabilitacijos metodų yra efektyvesnis. Taigi,
kitame skyriuje analizuojamas ir palyginamas abiejų metodų poveikis kelio sąnario funkcijos
atkūrimui.
Page 28
28
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimui atlikti 2011-11-15 buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (Protokolo Nr. BC–
FMR(M) –51), (1 priedas).
Tyrimas atliktas LSMUL VšĮ Kauno klinikų Reabilitacijos klinikoje, ambulatorinės
reabilitacijos poskyryje. Tyrimo trukmė: 2011-12-01 – 2012-11-30.
Organizuojant tyrimą buvo nustatyti pacientų atrankos kriterijai:
jauni pacientai (pagal PSO iki 44 metų amžiaus) po pirminės PKR rekonstrukcinės operacijos;
sveikas tiriamųjų to paties kelio sąnario meniskas ir kremzlė;
tiriamųjų pooperacinis laikotarpis be komplikacijų.
Tyrime dalyvavo 60 pacientų po PKR rekonstrukcinės operacijos. Šiuo tyrimu siekiama
nustatyti ir palyginti dviejų skirtingų kineziterapijos programų poveikį kelio sąnario funkcijos
atkūrimui pacientams po PKR rekonstrukcinės operacijos. Tyrimo tikslui pasiekti atsitiktinės atrankos
būdu tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. I grupėje pacientams RES procedūros buvo taikomos
prieš kineziterapijos procedūras, II grupės pacientams RES procedūros atliekamos kineziterapijos
metu.
Prieš atliekant tyrimą kiekvienas pacientas buvo supažindintas su tyrimo tikslu ir uždaviniais.
Visi tiriamieji pasirašė asmens sutikimo formą. Gydymas buvo pradėtas praėjus vidutiniškai 4
savaitėms po PKR rekonstrukcinės operacijos. Prieš tyrimą buvo parengtas protokolas, kuriame
fiksuojami svarbiausi pacientų duomenys (2 priedas).
Visiems tiriamiesiems po PKR rekonstrukcinės operacijos buvo skiriama 14 apsilankymų
ambulatorinės reabilitacijos poskyryje. Ambulatorinės reabilitacijos metu pacientams buvo atlikta 7
kineziterapijos procedūros salėje, 7 kineziterapijos procedūros vandenyje, taip pat 7 masažo
procedūros, 14 RES procedūrų bei 7 NES procedūros. Kitos procedūros buvo skiriamos atsižvelgiant į
kiekvieno paciento esamą sveikatos būklę. Pavyzdžiui, magneto terapija taikoma pacientams, esant
operuotos kojos kelio sąnario patinimui. Nuolatinio pasyvaus judesio terapija (angl. continuous
passive motion therapy) taikoma pacientams, kurių lenkimo amplitudė per kelio sąnarį <90 laipsnių.
Procedūros taikomos individualiai po 30 minučių. Nuolatinio pasyvaus judesio terapija buvo atlikta
ARTROMOT K2 aparatu (1 pav.).
Siekiant nustatyti ir įvertinti kineziterapijos bei elektrostimuliacijos poveikį, tyrimo metu
buvo vertinamos 7 ambulatorinės reabilitacijos apsilankymai, kurių metu tiriamiesiems buvo atlikta 7
kineziterapijos procedūros salėje, 7 RES procedūros, 7 NES procedūros ir 7 masažo procedūros. Šios
procedūros kiekvienam pacientui taikomos individualiai. Kineziterapijos procedūros trukmė 30 min.,
Page 29
29
RES – 25 min., NES – 25 min., masažo – 15 min. Vertinimas atliktas du kartus: tyrimo pradžioje ir
tyrimo pabaigoje.
1 pav. Nuolatinio pasyvaus judesio terapija
Po 7 kineziterapijos procedūrų salėje, pacientams toliau buvo taikomos 7 kineziterapijos
procedūros vandens take, taip pat atliekamos 7 RES procedūros bei 7 NES procedūros.
2.2. Tyrimo objektas
Tyrimo objektas – kelio sąnario funkcijos atkūrimas pacientams po priekinio kryžminio
raiščio rekonstrukcinės operacijos.
2.3. Tiriamojo kontingento charakteristika
Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos
metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ dalyvavo 60 pacientų po PKR rekonstrukcinės operacijos.
Vertinant tiriamųjų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, jog moterys sudarė 37 proc. (iš viso dalyvavo
22 moterys), vyrai – 63 proc. (38 vyrai). Visų pacientų amžiaus vidurkis±standartinis nuokrypis buvo
31,1±7,6 metai. Amžiaus skirtumas tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
Visų pacientų ūgio vidurkis buvo 179±11,23 cm, svorio vidurkis – 75,4±15,83 kg ir KMI (kūno masės
indeksas) vidurkis – 23,12±2,88 kg/m2.
Visi tyrime dalyvavę asmenys atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes. I grupę
sudarė 30 pacientų. Vertinant I grupės pacientų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, jog moterys sudarė
40 proc. (iš viso tyrime dalyvavo 12 moterų), vyrai – 60 proc. (18 vyrų), (2 pav.). II grupę taip pat
Page 30
30
sudarė 30 pacientų. Vertinant šios grupės tiriamųjų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, jog moterys
sudarė 33 proc. (10 moterų), vyrai – 67 proc. (20 vyrų), (2 pav.).
2 pav. I ir II grupės tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
I grupės pacientų amžiaus vidurkis tyrimo pradžioje buvo 30,8±7,8 metų, ūgio vidurkis –
178,9±11,34 cm, svorio – 75,23±16,6 kg, KMI – 23,25±3,06 kg/ .
II grupės pacientų amžiaus vidurkis tyrimo pradžioje buvo 31,4±7,5 metų. Nustatytas ūgio
vidurkis – 180,43±11,25 cm, svorio – 75,57±15,32 kg, KMI – 23,0±2,74 kg/ . Tarp grupių
reikšmingo skirtumo vertinant ūgį, svorį ir KMI nenustatyta (p>0,05).
2.4. Tyrimo metodai
2.4.1. Judesių amplitudės per kelio sąnarį vertinimas
Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos
metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ aktyvių judesių amplitudės vertinimas per kelio sąnarį atliktas
goniometru. Vertinta visų pacientų operuotos kojos blauzdos lenkimas ir blauzdos tiesimas.
Vertinimas atliktas tyrimo pradžioje ir pabaigoje.
Matuojant aktyvių judesių amplitudę, svarbu palyginti sveikos ir pažeistos kojų judesių
amplitudes. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, jog sveiko kelio sąnario lenkimą gali riboti minkštieji
šlaunų, kulkšnies bei sėdmenų audiniai. Pacientų buvo prašoma pakartoti judesius sveikąja koja, tačiau
sveikos kojos aktyvių judesių amplitudės rezultatai neregistruoti, kadangi tyrimo tikslui pasiekti jie
buvo nereikšmingi.
40 proc. n=12
60 proc. n=18
I grupė
moterys vyrai
33 proc. n=10
67 proc. n=20
II grupė
moterys vyrai
Page 31
31
Lenkimas per kelio sąnarį. Paciento prašoma atsigulti ant pilvo ant kušetės. Tuomet
apžiūrima, ar užpakaliniame kelio paviršiuje nėra patinimų. Paciento prašoma aktyviai lenkti koją per
kelio sąnarį, siekiant išgauti kuo didesnę judesio amplitudę. Testavimo metu kineziterapeutas
nejudančią goniometro dalį deda ties šlaunies vidurio linija, o judančią dalį – išilgai blauzdos vidurio
linijos (3 pav.). Goniometro centras turi sutapti su judesio centru sąnaryje. Maksimali blauzdos
lenkimo amplitudė – 140 laipsnių [6]. Svarbu palyginti sveikos ir pažeistos kojos blauzdos ištiesimo
per kelio sąnarį amplitudę.
3 pav. Lenkimo amplitudės per kelio sąnarį matavimas
Tiesimas per kelio sąnarį. Paciento prašoma atsigulti ant pilvo. Tuomet apžiūrima, ar nėra
patinimo. Paciento prašoma aktyviai sulenkti koją ir ištiesti (4 pav.). Vertinant pacientų operuotos
kojos blauzdos tiesimą, stebima, kiek laipsnių trūksta iki pilno blauzdos ištiesimo per kelio sąnarį, t.y.
iki 0 laipsnių [6]. Svarbu palyginti sveikos ir pažeistos kojos blauzdos tiesimo per kelio sąnarį
amplitudes.
4 pav. Tiesimo amplitudės per kelio sąnarį matavimas
Page 32
32
2.4.2. Šlaunies raumenų jėgos vertinimas
Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos
metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ šlaunies raumenų jėgos vertinimas atliktas naudojant
Medicininių tyrimų tarybos skalę (MTTS). 1 lentelėje nurodomi raumenų jėgos vertinimo kriterijai,
naudojant MTTS [11]. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo matuojama visų pacientų operuotos kojos
blauzdą lenkiančių ir blauzdą tiesiančių raumenų jėga bei vertinama raumenų jėgos kaita. Matuojant
šlaunies raumenų jėgą, taip pat palyginta sveikos ir pažeistos kojos raumenų jėga. Sveikos kojos
raumenų jėgos gauti rezultatai neregistruoti, nes jie tyrimo tikslui pasiekti nebuvo reikšmingi.
1 lentelė. Raumenų jėgos įvertinimas (Medicininių tyrimų tarybos skalė),
[11]
Raumenų arba raumenų grupės funkcinės galimybės Balai
Judesių nėra 0
Raumenų skaidulų susitraukimas jaučiamas palpuojant, bet matomų judesių nėra 1
Galimi judesiai pašalinus svorio jėgos poveikį 2
Galimi judesiai veikiant svorio jėgai 3
Gali įveikti papildomą pasipriešinimą, bet mažesnį nei sveikoje pusėje 4
Normali funkcija 5
Blauzdą lenkiančių raumenų jėga vertinama pacientui gulint ant pilvo. Kineziterapeutas viena
ranka fiksuoja paciento šlaunies užpakalinę dalį, o kitą ranką deda ant blauzdos užpakalinės dalies.
Paciento prašoma lenkti blauzdą. Tuo metu kineziterapeutas suteikia pasipriešinimą šiam judesiui (5
pav.).
5 pav. Blauzdą lenkiančių raumenų jėgos vertinimas
Page 33
33
Blauzdą tiesiančių raumenų jėga vertinama pacientui sėdint ant kušetės krašto.
Kineziterapeutas viena ranka fiksuoja paciento šlaunį, o kitą ranką deda ties blauzdos viduriu, žemiau
kelio sąnario. Paciento prašoma blauzdą tiesti. Tuo metu kineziterapeutas suteikia pasipriešinimą šiam
judesiui (6 pav.).
6 pav. Blauzdą tiesiančių raumenų jėgos vertinimas
2.4.3. Apatinių galūnių funkcijos vertinimas
Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos
metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ apatinių galūnių funkcija vertinta Apatinių galūnių funkcijos
vertinimo testu (AGFV), (angl. Lower extremity functional scale (LEFS)). AGFV testas yra patikimas
ir informatyvus, sudarytas iš 20 klausimų, susijusių su paciento kasdieninės veiklos metu iškilusiais
sunkumais dėl apatinių galūnių sutrikimo ar pažeidimo [20], (3 priedas).
Nauojant AGFV testą pacientų kasdieninė veikla vertinama 5 balų sistemoje. 0 balų rodo, jog
pacientui dėl apatinių galūnių funkcijos sutrikimo kasdieninė veikla yra labai sunki. 5 balai rodo, jog
kasdieninės veiklos metu pacientui sunkumų nėra.
AGFV testo balų suma svyruoja nuo 0 iki 80. 0 balų rodo didelį veiklos apribojimą
kasdieninės veiklos metu. 80 balų rodo, jog apribojimo nėra, kasdieninėje veikloje pacientas yra
savarankiškas.
AGFV testas gali būti naudojamas, norint įvertinti paciento savarankiškumą ir fizinę būklę,
esant vienos ar abiejų apatinių galūnių pažeidimui. Siekiant nustatyti apatinių galūnių funkcijos kitimą
ir įsitikinti, ar buvo pasiekti reabilitacijos tikslai, pacientas gali būti testuojamas kelis kartus [20].
Page 34
34
2.4.4. Kelio sąnario funkcinės būklės vertinimas
Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos
metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ kelio sąnario funkcinės būklės vertinimas atliktas naudojant
Lysholm klausimyną (angl. Lysholm score), kuris pirmą kartą buvo publikuotas 1982 m. [39].
Naudojant Lysholm klausimyną buvo vertinta:
šlubavimas,
rėmimasis,
kelio sąnario užsirakinimas,
nestabilumas,
skausmas,
patinimas,
lipimas laiptais,
pritūpimas [88], (4 priedas).
Lysholm klausimyno balų suma svyruoja nuo 0 iki 100 taškų. 95 – 100 taškų – puiki būklė,
84 – 94 – gera būklė, 65 – 83 – patenkinama, <65 – bloga.
2.4.5. Skausmo intensyvumo vertinimas
Skausmas – individualus ir subjektyvus pojūtis. Šiandien skausmo intensyvumui vertinti
sukurta daug testų ir klausimynų. Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų
elektrostimuliaciją kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ kiekybinis skausmo
vertinimas atliktas naudojant skaičių analoginę skausmo skalę (SAS 0 – 10), kuri 1978 m. buvo
pasiūlyta W.W. Downie. Lietuvoje SAS skalė oficialiai patvirtinta 2004 m. Sveikatos Apsaugos
Ministro oficialiu įsakymu „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos
paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (V – 608, 2004 – 08 – 26), [16].
Tyrimo pradžioje ir pabaigoje kiekvienas pacientas turėjo įvertinti operuotos kojos kelio
sąnario skausmo intensyvumą. Paciento buvo prašoma skausmo intensyvumą įvertinti nuo 0 iki 10
balų, kur:
0 – 3 balai – silpnas skausmas;
4 – 6 balai – vidutinio stiprumo skausmas
7 – 10 balų – jaučiamas stiprus, nepakeliamas skausmas.
Page 35
35
2.5. Gydymo metodika
Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos
metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ buvo sudarytos dvi tiriamosios grupės, kurios skyrėsi gydymo
metodika. I grupės tiriamiesiems raumenų elektrostimuliacija buvo taikoma prieš kineziterapijos
procedūras, II grupės tiriamiesiems raumenų elektrostimuliacija buvo atliekama kineziterapijos
procedūrų metu.
Abiejų grupių pacientams RES ir kineziterapijos procedūros buvo atliekamos kasdien, t.y. 7
darbo dienas. Šios procedūros kiekvienam pacientui taikomos individualiai. Kineziterapijos
procedūros trukmė buvo po 30 minučių, raumenų elektrostimuliacijos – 20 minučių. Siekiant duomenų
tikslumo, tiriamojo darbo autorė kineziterapijos ir RES procedūras atliko pati.
Kineziterapija:
Kineziterapija – vienas pagrindinių reabilitacijos metodų, taikomų pacientams po PKR
rekonstrukcinės operacijos. Nors I ir II grupėse kineziterapijos ir RES procedūrų atlikimo metodikos
buvo skirtingos, pagrindiniai reabilitacijos tikslai buvo tie patys: didinti nusilpusių raumenų jėgą bei
sumažėjusią judesių amplitudę per kelio sąnarį, atstatyti kelio sąnario stabilumą, atkurti pusiausvyrą,
koordinaciją bei pacientų funkcinį aktyvumą.
Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos
metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ siekiant padidinti judesių amplitudę per kelio sąnarį bei
raumenų jėgą, visiems pacientams į kineziterapijos programą buvo įtraukti pratimai įvairiomis judesio
kryptimis. Atlikus PKR rekonstrukcinę operaciją, PKR reabilitacijos protokoluose ypatingai
akcentuojami keturgalvio šlaunies raumens izometriniai pratimai, pratimai panaudojant savo kūno
svorį. Pratimai buvo atliekami uždaroje ir atviroje kinematinėse grandinėse. Gerėjant pacientų
funkcinei būklei, kineziterapijos procedūrų metu buvo taikomi sunkesni pratimai, naudojant
papildomas priemones, įvairius svarmenis, didinant pratimų atlikimo greitį bei kartojimų skaičių.
Pacientams po PKR rekonstrukcinės operacijos į kineziterapijos programą ypač svarbu įtraukti
pusiausvyrą ir koordinaciją lavinančius pratimus. Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant
raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ pacientai atliko
pratimus, pernešant savo kūno svorį pirmyn, atgal, dešinėn, kairėn. Lavinant pusiausvyrą ir
koordinaciją buvo atliekami pratimai stovint ant vienos kojos, ant lygaus ir nelygaus paviršiaus.
Siekiant duomenų tikslumo, visiems pacientams kineziterapijos ir RES procedūros buvo
atliekamos individualiai, įvertinant kiekvieno paciento esamą funkcinį pajėgumą.
Page 36
36
Raumenų elektrostimuliacija:
Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos
metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ RES procedūros pacientams buvo atliekamos naudojant
elektrostimuliatorių CefarCompex Mi Theta 600 (5 priedas). Taikant RES procedūras elektrodai
išdėstomi statmenai raumeninėms skaiduloms keturgalvio šlaunies raumens proksimalinėje dalyje ir
ant raumens motorinio taško. Siekiant nustatyti tinkamiausią elektrodų pritvirtinimo vietą, prieš
atliekant RES procedūrą, motorinių taškų detektoriumi (5 priedas) buvo nustatyta kiekvieno tiriamojo
motorinio taško vieta. Panaudojant motorinių taškų detektorių, atliekama 3 Hz nenutrūkstama
elektrostimuliacija. Motorinio taško suradimas išreiškiamas stipriu bei aiškiai matomu raumens
susitraukimu. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, jog ant motorinio taško uždėtas elektrodas užtikrina
komfortiškiausią bei veiksmingiausią stimuliavimą [87].
Energijos stipris – tai maksimali stimuliavimo energija, kurią gali toleruoti pacientas. Tai yra
esminis veiksmingo gydymo veiksnys. Kuo didesnė stimuliavimo energija, tuo didesnis raumenų
skaidulų skaičius įtraukiamas į darbą. Parinkus per mažą stimuliavimo energiją, dirbs tik kelios
raumenų skaidulos. Todėl parenkant nepakankamą stimuliavimo energiją ir siekiant atkurti raumenų
jėgą, didelio efektyvumo nepasieksime. Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų
elektrostimuliaciją kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ maksimalus energijos
stipris kiekvienam pacientui buvo nustatomas individualiai, procedūros metu palaipsniui didinant
enerijos lygį.
Elektrostimuliatoriuje CefarCompex Mi Theta 600 procedūrų metu galima taikyti 1 ir 2 lygio
programas. Prieš pereinant nuo 1 lygio prie 2 lygio, būtina paveikti kiek įmanoma daugiau raumens
skaidulų [87]. Tyrimo metu per pirmąsias 4 procedūras abiejų grupių pacientams buvo taikomas 1
lygis. Paskutinės 3 procedūros buvo atliekamos naudojant 2 lygį. 1 ir 2 lygis skiriasi susitraukimo
dažniu. 2 ir 3 lentelėse pateikiama tyrime taikytų RES procedūrų 1 ir 2 lygio programų interpretacija.
2 lentelė. CefarCompex Mi Theta 600 procedūrų metu taikyta 1 lygio programa
[87]
1 LYGIS (20 min.)
Apšilimas Susitraukimas Aktyvus poilsis Baigiamasis atsigavimo etapas
Dažnis 6 Hz 35 Hz – 3 Hz
Impulso pakilimo laikas 1,5 s 4 s – 1,5 s
Bangos formavimosi
laikas
2 min. 5 s 15 s 3 min.
Silpnėjimo trukmė 2 s 2 s – 3 s
Page 37
37
3 lentelė. CefarCompex Mi Theta 600 procedūrų metu taikyta 2 lygio programa
[87]
2 LYGIS (20 min.)
Apšilimas Susitraukimas Aktyvus poilsis Baigiamasis atsigavimo etapas
Dažnis 6 Hz 45 Hz – 3 Hz
Impulso pakilimo laikas 1,5 s 4 s – 1,5 s
Bangos formavimosi
laikas
2 min. 5 s 15 s 3 min.
Silpnėjimo trukmė 2 s 2 s – 3 s
Elektrostimuliatoriuje CefarCompex Mi Theta 600 yra funkcija 2+2. Naudojant funkciją 2 + 2
vienu metu galima atlikti dvi skirtingas procedūras, t.y. raumenų elektrostimuliaciją ir
nuskausminamąją elektrostimuliaciją (5 priedas).
Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos
metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ siekiant padidinti ir atstatyti nusilpusio keturgalvio šlaunies
raumens jėgą, atliekant RES procedūrą elektrodai buvo dedami keturgalvio šlaunies raumens
proksimalinėje dalyje ir ant raumens motorinio taško. Siekiant sumažinti skausmą ar diskomfortą,
jaučiamą procedūros metu, buvo taikomos NES procedūros, kurių metu elektrodai dedami ant kelio
sąnario (7 pav.).
7 pav. Funkcija 2 + 2 atliekama elektrostimuliatoriumi CefarCompex Mi Theta 600
Atliekant RES procedūras, stimuliuojamas raumuo susitraukia nevalingai. Kineziterapijos
metu atliekami valingi raumens susitraukimai. Elektrostimuliatorius CefarCompex Mi Theta 600 turi
mi – ACTION režimą, kurį taikant galima derinti nevalingus raumens susitraukimus su valingais
raumens susitraukimais.
Page 38
38
Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos
metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ I ir II tiriamųjų grupės ir buvo sudarytos, atsižvelgiant į mi –
ACTION galimybes. I grupėje RES procedūra buvo atliekama prieš kineziterapijos procedūrą. II
grupės tiriamiesiems vienos procedūros metu buvo derinami elektrostimuliacijos sukelti raumens
susitraukimai su valingais raumens susitraukimais, t.y. RES procedūra atliekama kineziterapijos
procedūros metu. II grupės tiriamieji aktyvius judesius atlikdavo elektrostimuliacinės pauzės metu
(Aktyvus poilsis 15 s), (8 pav.).
8 pav. Raumenų elektrostimuliacijos ir kineziterapijos procedūrų derinimas vieno
užsiėmimo metu
2.6. Statistinė duomenų analizė
Tyrimo „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos
metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų
kaupimo ir analizės SPSS 19.0 (Statistical Package for Social Science 13 for Windows) programos
paketą. Kiekybiniai kintamieji aprašyti kaip aritmetinis vidurkis (V) bei standartinis nuokrypis (SN).
Nagrinėjami tiriamųjų požymiai aprašyti vartojant bendrosios statistikos padėties, išsibarstymo ir
simetrijos sąvokas.
Tolydaus kintamojo normalumo prielaida tikrinta naudojant Kolmogorovo – Smirnovo testą.
Jei kintamojo skirstinys tenkino skirstinio normališkumo prielaidą, dviejų nepriklausomų grupių
kiekybiniaims dydžiams palyginti buvo taikomas Stjudento (t) kriterijus. Kai kintamieji netenkino
pasiskirstymo normališkumo sąlygos, buvo taikomas neparametrinis Mann – Whitney U metodas.
Page 39
39
Kiekybiniams priklausomiems kintamiesiems, tenkinusiems normališkumo sąlygą, naudota Stjudento
porinis testas, o netenkinusiems – neparametrinis Wilcoxon testas.
Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumas vertintas chi kvadrato (χ2) kriterijumi.
Skirtumas tarp dviejų nepriklausomų grupių duomenų laikytas statistiškai reikšmingu, kai
reikšmingumo lygmuo p < 0,05.
Page 40
40
3. REZULTATAI
3.1. Blauzdos lenkimo judesių amplitudės kaita
Pacientams, po PKR rekonstrukcinės operacijos, buvo matuojama blauzdos lenkimo judesių
amplitudė. Vertinant gautus rezultatus, tyrimo pradžioje nustatytas blauzdos lenkimo judesių
amplitudės vidurkis buvo 74,15±12,83 laipsniai, po tyrimo – 103,5±15,5 laipsniai. Vertinant
individualius pacientų rezultatus, pastebėta, jog mažiausia blauzdos lenkimo judesių amplitudė tyrimo
pradžioje buvo 50 laipsnių, didžiausia – 110
laipsnių. Po tyrimo mažiausia blauzdos lenkimo judesių
amplitudė buvo 70 laipsnių, didžiausia – 135
laipsniai. Apžvelgus gautus rezultatus, galima teigti, jog
stebima reikšminga tiriamųjų operuotos kojos blauzdos lenkimo judesių amplitudės kaita (p<0,05).
I grupės tiriamųjų blauzdos lenkimo judesių amplitudės vidurkis tyrimo pradžioje buvo
73±13,04 laipsniai (mažiausia reikšmė – 50
laipsnių, didžiausia – 110
laipsnių). Po tyrimo –
93,83±11,72 laipsniai (mažiausia reikšmė – 70 laipsnių, didžiausia – 120
laipsnių). Apžvelgus I grupės
rezultatus, galima teigti, jog tyrimo eigoje blauzdos lenkimo judesių amplitudė statistiškai reikšmingai
didėjo (p<0,05), (9 pav.).
9 pav. I ir II grupių blauzdos lenkimo judesių amplitudės kaita tyrimo eigoje (*- p<0,05)
Tyrimo pradžioje II grupės blauzdos lenkimo judesių amplitudės vidurkis buvo 75,3±12,74
laipsniai (mažiausia reikšmė – 50 laipsnių, didžiausia – 100
laipsnių). Po tyrimo – 113,17±12,56
Page 41
41
laipsnių (mažiausia reikšmė – 90 laipsnių, didžiausia – 135
laipsniai). Taigi, tyrimo eigoje II grupėje
taip pat stebima reikšminga blauzdos lenkimo judesių amplitudės kaita (p<0,05), (9 pav.).
I grupėje blauzdos lenkimo judesių amplitudės pokyčio vidurkis buvo 20,83±5,1 laipsniai, II
grupėje – 37,87±6,55 laipsniai. Palyginus abiejų grupių blauzdos lenkimo judesių amplitudės pokyčio
rezultatus, galima teigti, jog II grupėje šis pokytis statistiškai reikšmingai didesnis (p<0,05), (9 pav.).
3.2. Blauzdos tiesimo judesių amplitudės kaita
Apžvelgus gautus rezultatus, matome, jog blauzdos tiesimo judesių amplitudės vidurkis prieš
tyrimą buvo 5,1±1,04 laipsniai (mažiausia reikšmė – 7 laipsniai, didžiausia – 3
laipsniai). Po tyrimo –
1,02±1,14 laipsniai (mažiausia reikšmė – 4 laipsniai, didžiausia – 0
laipsnių). Taigi, tyrimo eigoje
stebima reikšminga operuotos kojos blauzdos tiesimo judesių amplitudės kaita (p<0,05).
Tyrimo pradžioje I grupės tiriamųjų blauzdos tiesimo judesių amplitudės vidurkis buvo
5,03±1,1 laipsniai (mažiausia reikšmė – 7 laipsniai, didžiauisa – 3
laipsniai). Po tyrimo – 1,7±1,06
laipsniai (mažiausia reikšmė – 4 laipsniai, didžiausia – 0
laipsnių). Taigi, I grupėje nustatyta teigiama
tiriamųjų blauzdos tiesimo judesių amplitudės kaita (p<0,05), (10 pav.).
10 pav. I ir II grupių blauzdos tiesimo judesių amplitudės kaita tyrimo eigoje (*- p<0,05)
Tyrimo pradžioje II grupėje blauzdos tiesimo judesių amplitudės vidurkis buvo 5,1±0,96
laipsniai (mažiausia reikšmė – 7 laipsniai, didžiausia – 2
laipsniai). Po tyrimo – 0,33±0,76 laipsniai
Page 42
42
(mažiausia reikšmė – 2 laipsniai, didžiausia – 0
laipsnių). Taigi, II grupėje taip pat nustatyta reikšminga
blauzdos tiesimo judesių amplitudės kaita (p<0,05), (10 pav.).
I ir II grupėje tyrimo eigoje stebimas reikšmingas blauzdos tiesimo judesių amplitudės pokytis
(p<0,05). I grupėje pokyčio vidurkis buvo 3,33±0,61 laipsniai, II grupėje – 4,77±0,73 laipsniai.
Palyginus abiejų grupių blauzdos tiesimo amplitudės pokyčio rezultatus, galima teigti, jog II grupėje
šis pokytis statistiškai reikšmingai didesnis (p<0,05), (10 pav.).
3.3. Blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos kaita
Tyrimo pradžioje ir po tyrimo pacientams, kuriems buvo atlikta PKR rekonstrukcinė
operacija, buvo matuojama blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga. Tyrimo pradžioje blauzdos lenkiamųjų
raumenų jėgos vidurkis buvo 2,73±0,45 balai, po tyrimo – 4,2±0,66 balai. Apžvelgus rezultatus,
pastebėta, jog prieš tyrimą mažiausia blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga buvo 2 balai, didžiausia – 3
balai. Po tyrimo mažiausia blauzdos lenkiamųjų raumenų jėga – 3 balai, didžiausia – 5 balai.
Apžvelgus rezultatus, nustatyta reikšminga blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos kaita (p<0,05).
11 pav. I ir II grupių blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos kaita tyrimo eigoje (*- p<0,05)
I grupės tiriamųjų blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos vidurkis tyrimo pradžioje buvo
2,8±0,41 balai (mažiausia reikšmė – 2 balai, didžiausia – 3 balai). Po tyrimo – 3,73±0,45 balai
Page 43
43
(mažiausia reikšmė – 3 balai, didžiausia – 4 balai). Taigi, I grupėje tyrimo eigoje stebima reikšminga
blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos kaita (p<0,05), (11 pav.).
Prieš tyrimą II grupėje blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos vidurkis buvo 2,67±0,48 balai
(mažiausia reikšmė – 2 balai, didžiausia – 3 balai). Po tyrimo – 4,67±0,48 balai (mažiausia – 4 balai,
didžiausia – 5 balai). Išanalizavus gautus rezultatus, galima teigti, jog tyrimo eigoje II grupėje taip pat
nustatyta reikšminga blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos kaita (p<0,05), (11 pav.).
Taip pat vertinome I ir II grupių tiriamųjų blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos pokytį. I
grupėje blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos pokyčio vidurkis buvo 0,93±0,25 balai, o II grupėje –
2±0,26 balai. Abiejose grupėse šis pokytis buvo reikšmingas (p<0,05), bet II grupėje nustatytas
didesnis pokytis (p<0,05), (11 pav.).
3.4. Blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos kaita
Tyrimo pradžioje blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos vidurkis buvo 2,87±0,39 balai, po
tyrimo – 4,43±0,62 balai. Įvertinus individualius pacientų rezultatus, pastebėta, jog prieš tyrimą ir po
tyrimo mažiausia blauzdos tiesiamųjų raumenų jėga buvo 2 balai. Prieš tyrimą didžiausia blauzdos
tiesiamųjų raumenų jėga buvo 4 balai, o po tyrimo padidėjo iki 5 balų. Tyrimo eigoje stebima
reikšminga pacientų operuotos kojos blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos kaita (p<0,05).
12 pav. I ir II grupių blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos kaita tyrimo eigoje (*- p<0,05)
Page 44
44
I grupėje blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos vidurkis prieš tyrimą buvo 2,97±0,32 balai
(mažiausia reikšmė – 2 balai, didžiausia – 4 balai), po tyrimo – 4,13±0,63 balai (mažiausia – 2 balai,
didžiausia – 5 balai). Gauti rezultatai rodo, jog I grupėje blauzdos tiesiamųjų raumenų jėga statistiškai
reikšmingai padidėjo (p<0,05), (12 pav.).
Tyrimo pradžioje II grupėje blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos vidurkis buvo 2,77±0,43 balai
(mažiausia reikšmė – 2 balai, didžiausia – 3 balai), po tyrimo – 4,73±0,45 balai (mažiausia reikšmė – 4
balai, didžiausia – 5 balai). Taigi, II grupėje blauzdos tiesiamųjų raumenų jėga taip pat reikšmingai
padidėjo (p<0,05), (12 pav.).
I grupėje blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos pokyčio vidurkis buvo 1,17±0,46 balai, o II
grupėje – 1,97±0,18 balai. Gauti tyrimo rezultatai rodo, jog abiejose grupėse blauzdos tiesiamųjų
raumenų jėgos pokytis buvo reikšmingas (p<0,05), tačiau II grupėje nustatytas pokytis yra statistiškai
reikšmingai didesnis (p<0,05), (12 pav.).
3.5. Apatinių galūnių funkcijos kaita
Pacientams, kuriems buvo atlikta PKR rekonstrukcinė operacija, AGFV testu tyrimo
pradžioje buvo vertinama apatinių galūnių funkcija. Po tyrimo pacientai buvo paprašyti dar kartą
atsakyti į AGFV testo klausimus. Šio testo rezultatai buvo sumuojami. Tyrimo pradžioje visų tiriamųjų
AGFV balų vidurkis buvo 41,22±5,83 balai (mažiausia reikšmė – 34 balai, didžiausia – 57 balai), po
tyrimo – 67,13±9,46 balai (mažiausia reikšmė – 40 balų, didžiausia – 80 balų). Taigi, tyrimo eigoje
stebima reikšminga apatinių galūnių funkcijos kaita (p<0,05).
13 pav. I ir II grupių apatinių galūnių funkcijos kaita tyrimo eigoje (*- p<0,05)
Page 45
45
Tyrimo pradžioje I grupėje AGFV testo balų vidurkis buvo 41,40±6,1 balai (mažiausia
reikšmė – 34 balai, didžiausia – 57 balai), po tyrimo – 60,13±7,42 balai (mažiausia reikšmė – 40 balų,
didžiausia – 70 balų). I grupėje apatinių galūnių funkcija reikšmingai pagerėjo (p<0,05), (13 pav.).
II grupėje tyrimo pradžioje AGFV testo balų vidurkis buvo 41,03±5,7 balai (mažiausia
reikšmė – 35 balai, didžiausia – 57 balai), po tyrimo – 74,13±5,1 balai (mažiausia reikšmė – 65,
didžiausia – 80). Gauti rezultatai rodo, jog II grupėje taip pat stebima reikšminga apatinių galūnių
funkcijos kaita (p<0,05), (13 pav.).
Atlikus gautų rezultatų analizę, nustatėme I grupės AGFV testo balų pokyčio vidurkį:
18,73±5,09 balai, II grupės – 33,10±3,1 balai. Abiejose grupėse šis pokytis yra reikšmingas (p<0,05),
tačiau II grupėje AGFV testo balų pokytis reikšmingai didesnis, tai reiškia, jog II grupės pacientams
apatinių galūnių funkcija po tyrimo buvo geresnė (p<0,05), (13 pav.).
3.6. Kelio sąnario funkcinės būklės kaita
Pacientams, kuriems buvo atlikta PKR rekonstrukcinė operacija, tyrimo pradžioje buvo
pateiktas Lysholm klausimynas. Įvertinus gautus Lysholm klausimyno rezultatus, 83,3 proc. pacientų
nustatyta bloga fizinė būklė (<64 balai), 16,7 proc. pacientų – patenkinama (65–83 balai). Po tyrimo
rezultatai pakito: bloga fizinė būklė nustatyta 21,7 proc. tiriamųjų, patenkinama – 28,3 proc., gera
fizinė būklė (84–94 balai) nustatyta 38,3 proc. tiriamųjų, puiki (≤95 balai) – 11,7 proc. Apžvelgus
prieš tyrimą gautus rezultatus, Lysholm klausimyno balų vidurkis buvo 51,78±12,03 balai. Po tyrimo –
78,13±14,15 balai. Rezultatai rodo, jog pacientų kelio sąnario funkcinė būklė pagerėjo (p<0,05).
I grupėje Lysholm klausimyno balų vidurkis tyrimo pradžioje buvo 52,6±13,09 balai, o po
tyrimo – 68±11,06 balai. Taigi, apžvelgus I grupės Lysholm klausimyno rezultatus, nustatėme
reikšmingą I grupės tiriamųjų kelio sąnario funkcinės būklės gerėjimą (p<0,05), (14 pav.).
Tyrimo pradžioje II grupėje nustatytas Lysholm klausimyno balų vidurkis buvo 50,97±11,02
balai, o po tyrimo – 88,27±8,53 balai. Lysholm klausimyno rezultatai rodo, jog tyrimo eigoje II
grupėje taip pat stebima reikšminga pacientų kelio sąnario funkcinės būklės kaita (p<0,05), (14 pav.).
Tyrimo pradžioje I grupėje 80 proc. tiriamųjų nustatyta bloga fizinė būklė ir 20 proc. –
patenkinama. Po tyrimo šioje grupėje rezultatai pakito: 43,3 proc. tiriamųjų nustatyta bloga fizinė
būklė, 40 proc. tiriamųjų – patenkinama, 16,7 proc. pacientų – gera fizinė būklė. Po tyrimo I grupėje
nebuvo pacientų, kuriems nustatyta puiki fizinė būklė.
Apžvelgus II grupės rezultatus, tyrimo pradžioje bloga fizinė būklė nustatyta 86,7 proc.
pacientų, patenkinama fizinė būklė – 13,3 proc. tiriamųjų. Po tyrimo II grupėje rezultatai taip pat
pakito: nebeliko pacientų, kuriems pagal Lysholm klausimyną nustatyta bloga fizinė būklė.
Page 46
46
Patenkinama fizinė būklė nustatyta tik 16,7 proc. tiriamųjų, gera – 60 proc. II grupėje 23,3 proc.
tiriamųjų nustatyta gera fizinė būklė.
I grupėje Lysholm klausimyno balų pokyčio vidurkis buvo 15,4±8,07 balai, II grupėje –
37,3±6,8 balai. Apžvelgus gautus rezultatus, galima teigti, jog abiejose grupėse šis pokytis buvo
reikšmingas (p<0,05), bet II grupės pokytis yra statistiškai reikšmingai didesnis (p<0,05), (14 pav.).
14 pav. I ir II grupių kelio sąnario funkcinės būklės kaita tyrimo eigoje (*- p<0,05)
3.7. Skausmo intensyvumo kaita
Tyrimo pradžioje visiems tiriamiesiems buvo įvertintas skausmo intensyvumas. Tyrimo
pradžioje skausmo intensyvumo vidurkis buvo 4,77±1,14 balai (mažiausias skausmo intensyvumas
buvo išreikštas 3 balais, didžiausiais – 7 balais). Po tyrimo skausmo intensyvumo vidurkis buvo
1,62±1,35 balai (didžiausias skausmo intensyvumas išreikštas 4 balais, kai kurie pacientai skausmą
įvertino 0 balų). Taigi, visų tiriamųjų skausmo intensyvumas reikšmingai sumažėjo (p<0,05).
Tyrimo pradžioje I grupėje skausmo intensyvumo vidurkis buvo 4,7±1,26 balai, tyrimo
pabaigoje – 2,6±1,13 balai. II grupėje skausmo intensyvumo vidurkis buvo 4,83±1,02 balai, tyrimo
pabaigoje – 0,63±0,67 balai. Taigi, I ir II grupėse skausmas reikšmingai sumažėjo (p<0,05), (15 pav.)
Nustatytas skausmo intensyvumo pokyčio vidurkis I grupėje buvo 2,10±1,1 balai, II grupėje –
4,2±0,96 balai. I ir II grupių rezultatai rodo, jog abiejose grupėse nustatytas reikšmingas skausmo
Page 47
47
intensyvumo pokytis (p<0,05), tačiau II grupės tiriamųjų skausmo intensyvumo pokytis reikšmingai
didesnis nei I grupėje (p<0,05), (15 pav.).
15 pav. I ir II grupių skausmo intensyvumo kaita tyrimo eigoje (* - p<0,05)
Page 48
48
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Apžvelgus mokslinę literatūrą, pastebėta, jog atlikus PKR rekonstrukcinę operaciją dažnai
pacientams nustatomi funkciniai bei socialiniai apribojimai ir pablogėjusi gyvenimo kokybė [35,61].
Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos metu ir
prieš kineziterapijos procedūrą“ taip pat buvo vertinta pacientų funkcinė būklė po atliktos PKR
rekonstrukcinės operacijos.
Atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog pacientai po PKR rekonstrukcijos dažniausiai jaučia
vidutinio stiprumo skausmą kelio sąnaryje, kiti netgi stiprų ar nepakeliamą skausmą [6,27,57]. Tyrime
„Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos metu ir prieš
kineziterapijos procedūrą“ taip pat buvo vertintas skausmo intensyvumas. Apžvelgus gautus rezultatus,
nustatyta, jog tyrimo pradžioje pacientų išreikštas skausmas svyravo nuo 3 iki 7 balų. Apskaičiuotas
skausmo intensyvumo vidurkis apibrėžiamas kaip vidutinio stiprumo skausmas.
Daugelis autorių pabrėžia, jog atlikus PKR rekonstrukcinę operaciją smarkiai sumažėja
judesių amplitudė per kelio sąnarį [27,28]. Atliktame tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant
raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ goniometrijos
metodu taip pat buvo vertinta judesių amplitudė per kelio sąnarį. Visiems pacientams nustatyta
sumažėjusi blauzdos lenkimo ir tiesimo judesių amplitudė.
Atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog po PKR rekonstrukcijos taip pat sumažėja pacientų
operuotos kojos raumenų jėga [27,28]. Dažniausiai tyrimuose vertinama šlaunies keturgalvio raumens
jėga, nes šio raumens jėga, pasak autorių, būna labiausiai nusilpusi [28]. Tyrime „Kelio sąnario
funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos
procedūrą“ pagal Medicininių tyrimų tarybos skalę buvo vertinta pacientų operuotos kojos raumenų
jėga. Kaip ir daugelyje mokslinių tyrimų, šiame tyrime pacientams po PKR rekonstrukinės operacijos
taip pat nustatyta sumažėjusi blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėga.
Daugelis autorių pastebi, jog po PKR rekonstrukcinės operacijos įvertinus pacientų apatinių
galūnių funkciją dažnai nustatomas funkcinio aktyvumo sumažėjimas kasdieninės veiklos metu.
Dažniausiai pacientams pooperaciniu laikotarpiu sunku apsiversti lovoje, nusiprausti, apsiauti batus ar
užsimauti kojines. Tyrimo „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją
kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ pradžioje taip pat buvo vertinta pacientų
apatinių galūnių funkcija. Gautas AGFV testo balų vidurkis rodo, jog dėl apatinių galūnių sutrikimo
pacientai kasdieninėje ir laisvalaikio veikloje dažnai susiduria su sunkumais ir negali būti visiškai
savarankiški.
Atlikus PKR rekonstrukcinę operaciją, mokslinėje literatūroje rekomenduojama atlikti kelio
sąnario funkcinės būklės vertinimą naudojant Lysholm klausimyną. Atlikus šį testą, nustatyta, jog
Page 49
49
pooperaciniu perdiodu pacientai dažniausiai skundžiasi šlubavimu, kelio sąnario patinimu bei skausmu
remiantis operuota koja. Apžvelgus Lysholm klausimyno prieš tyrimą gautus rezultatus, tyrime
dalyvavusiems pacientams kelio sąnario funkcinė būklė apibrėžiama kaip bloga funkcinė būklė.
M. Barat ir kolegos, apžvelgę mokslinę literatūrą ir išanalizavę atliktus mokslinius tyrimus,
padarė išvadą, jog RES procedūros yra papildoma priemonė, didinanti raumenų jėgą [30].
Kiti autoriai taip pat pripažįsta teigiamą RES poveikį raumenų jėgos didinimui. G. E. Donald,
E. B. Jaclyn, E. S. L. Jennifer ir kt. 2012 m. atliko tyrimą, kuriame siekė nustatyti, ar raumenų
elektrostimuliacija yra efektyvi, norint padidinti keturgalvio šlaunies raumens ir dvigalvio šlaunies
raumens jėgą bei pagerinti kelio funkciją pacientams po kelio sąnario artroplastikos. Tyrime dalyvavo
66 pacientai, kurių amžius svyravo nuo 50 iki 85 metų. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes.
Kontrolinės grupės pacientams buvo taikoma įprastinė reabilitacijos programa, poveikio grupėje 2
kartus per dieną pacientams papildomai atliekamos RES procedūros. RES pradėta taikyti praėjus 48
valandoms po operacijos. Tiriamieji buvo testuojami prieš operaciją ir praėjus 3,5; 6,5; 13; 26; ir 52
savaitėms po operacijos. Tyrimo eigoje abiejose grupėse buvo stebima reikšminga raumenų jėgos bei
funkcijos per kelio sąnarį kaita. Palyginus abiejų grupių rezultatus, visų testavimų metu, poveikio
grupėje stebimas reikšmingai didesnis šlaunies raumenų jėgos bei kelio sąnario funkcijos pokytis nei
kontrolinėje grupėje (p<0,05), [29].
Tyrimo „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos
metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ rezultatai taip pat rodo teigiamą RES procedūrų poveikį.
Išanalizavus šio tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, jog, siekiant atkurti nusilpusių raumenų jėgą ir
atstatyti kelio sąnario funkciją, efektyvu į reabilitacijos programą įtraukti RES procedūras. Tyrimo
eigoje I ir II grupėse stebima reikšminga kelio sąnario funkcijos kaita (p<0,05).
Šiandien Lietuvoje ir visame pasaulyje atliekama daug mokslinių tyrimų, siekiant nustatyti,
geriausias reabilitacijos programas pacientams po PKR rekonstrukcinės operacijos. Atliekamų tyrimų
tikslas yra surasti tinkamiausią ir efektyviausią metodą, padedantį kuo greičiau atstatyti pacientų
buvusias funkcines galimybes [4,42,45,63,64]. Atlikto tyrimo „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas
taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ tikslas taip
pat buvo įvertinti dviejų skirtingų reabilitacijos programų poveikį ir nustatyti, kuri iš jų yra
efektyvesnė siekiant greičiau atkurti kelio sąnario funkciją.
O. Edeline ir kolegos apžvelgė 1983 – 2003 metais atliktus tyrimus, kuriuose siekiama
nustatyti RES poveikį ir valingų raumens susitraukimų poveikį kelio sąnario funkcijos atkūrimui.
Apžvelgę 9 mokslinius straipsnius ir palyginę gautus tyrimų rezultatus, autoriai daro išvadą, jog po
kelio sąnario operacijų taikant vien tik kineziterapiją nepasieksime geriausių rezultatų. Į reabilitacijos
programą autoriai siūlo įtraukti ne tik kineziterapijos, bet ir RES procedūras. Autoriai pabrėžia, jog
Page 50
50
ypač efektyvu vieno užsiėmimo metu RES procedūras derinti su valingais raumens susitraukimais, t.y.
kineziterapijos metu taikyti RES procedūras [55].
T. Paillard palygino RES ir kineziterapijos poveikį, atliekant šias procedūras vieno užsiėmimo
metu ir atskirai. Tyrime dalyvavo sveiki atletai ir pacientai po kelio sąnario operacijų. Nustatyta, jog
siekiant padidinti raumenų jėgą, geresnių rezultatų galima pasiekti vienos procedūros metu derinant
valingus raumens susitraukimus su elektrostimuliacijos sukeltais raumens susitraukimais. Autorius
pabrėžia, jog dviejų procedūrų derinimas vieno užsiėmimo metu taip pat yra efektyviau nei taikant
RES ar tik kineziterapijos procedūras. Taigi, į treniruočių ir reabilitacijos programas autorius
rekomenduoja vienos procedūros metu derinti dvi skirtingas programas [81].
M. Barat ir kolegos apžvelgę keletą straipsnių taip pat priėjo išvados, jog siekiant padidinti
nusilpusių raumenų jėgą, vieno užsiėmimo metu efektyviau derinti RES ir kineziterapijos procedūras.
Taikant vien tik RES procedūras, sunku pasiekti gerų rezultatų [30].
Tyrime „Kelio sąnario funkcijos atkūrimas taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos
metu ir prieš kineziterapijos procedūrą“ pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes. I grupės tiriamiesiems
RES buvo atliekama prieš kineziterapijos procedūrą, II grupės tiriamiesiems RES taikoma
kineziterapijos procedūrų metu. Gauti tyrimo rezultatai rodo, jog I ir II grupėse taikytos metodikos yra
efektyvios pacientų po PKR rekonstrukcinės operacijos funkcinės būklės atkūrimui. Palyginus abiejų
grupių rezultatus, nustatyta, jog II grupėje taikyta metodika turėjo reikšmingai didesnį poveikį kelio
sąnario funkcijos atkūrimui. Taigi, atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog norint greičiau atstatyti kelio
sąnario funkciją pacientams po PKR rekonstrukcinės operacijos į reabilitacijos programą efektyvu
įtraukti RES procedūrų taikymą kineziterapijos metu.
Page 51
51
IŠVADOS
1. Taikant raumenų elektrostimuliaciją prieš kineziterapijos procedūras, pacientams po priekinių
kryžminių raiščių rekonstrukcinės operacijos judesių amplitudė per kelio sąnarį ir raumenų jėga
padidėjo, apatinių galūnių ir kelio sąnario funkcija pagerėjo, skausmo intensyvumas sumažėjo
(p<0,05).
2. Taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos procedūrų metu, pacientams po priekinių
kryžminių raiščių rekonstrukcinės operacijos judesių amplitudė per kelio sąnarį ir raumenų jėga
padidėjo, apatinių galūnių ir kelio sąnario funkcija pagerėjo, skausmo intensyvumas sumažėjo
(p<0,05).
3. Palyginus abiejų grupių rezultatus, pacientams po priekinių kryžminių raiščių rekonstrukcinės
operacijos taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos procedūrų metu, nustatytas didesnis
judesių amplitudės per kelio sąnarį ir raumenų jėgos, apatinių galūnių ir kelio sąnario funkcijos bei
skausmo intensyvumo pokytis (p<0,05).
Page 52
52
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Siekiant greitesnio kelio sąnario funkcijos atkūrimo pacientams po priekinių kryžminių
raiščių rekonstrukcinės operacijos, raumenų elektrostimuliaciją rekomenduojama taikyti
kineziterapijos procedūrų metu.
Page 53
53
PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
Mokslinio darbo sertifikatas nurodytas 6 priede.
Page 54
54
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Edmond SL. Sąnarių mobilizacija, manipuliacija. Technikos skirtos galūnių sąnariams ir stuburui.
Kaunas: Vitae Litera; 2012.
2. Fiodorovas M, Pocius G, Vitkus L. Kelio sąnario būklės vertinimas po priekinio kryžminio raiščio
plastikos. Medicina (Kaunas) 2008; 38(5):510-4.
3. Gudas R, Smailys A, Vostrugina K, Tamošiūnas R, Simonaitis D, Kalesinskas RJ. Prospektyvusis
dviejų ir vieno pluošto priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos metodų palyginimas. Medicina
(Kaunas) 2008; 44(2).
4. Gudas R, Lukšaitė J, Skurvydas A, Streckis V, Trumpickas V, Zachovajevas P. Intensyvios ir
įprastinės reabilitacijos poveikis blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgai atlikus priekinio kryžminio
raiščio rekonstruojamąją operaciją. Medicina (Kaunas) 2007;43(1).
5. Indriūnienė J, Jamontaitė IE, Juocevičius A, Marcinkevičienė J, Raistenskis J. Skirtingų
kineziterapijos priemonių įtaka pacientų judamojo aparato būklei po kelio sąnario priekinio
kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos. Sveikatos mokslai 2012;22(3):27-30.
6. Kalesinskas RJ, Keizeris A, Kriščiūnas A, Rimdeikienė I ir kt. Reabilitacija po ortopedinių –
traumatologinių operacijų. Mokomoji knyga. Vilnius: Virginijos dizaino studija; 2012.
7. Karpavičienė A, Seibutienė A, Zachovajevas P. Žmogaus anatomija. Kaulai. Jungtys. Studijų
knyga. Kaunas: LKKA; 2012.
8. Karpavičienė A, Zachovajevas P. Anatomijos praktikos darbai. Mokomoji priemonė. Kaunas:
LKKA; 2001.
9. Kėvelaitis E, Illert M, Hultborn H. Žmogaus fiziologija. KMU leidykla, Kaunas, 2006.
10. Kibiša R, Kriščiūnas A, Šarauskaitė J. Reumatoidiniu artritu sergančių ligonių skausmo
malšinimas transkutanine elektrine nervų stimuliacija. Medicina 2004;40(1).
11. Kimtys A, Kriščiūnas A, Savickas R. ir kt. Reabilitacija. Kaunas: Vitae Litera; 2008.
12. Lenčiauskienė D. Kineziterapija po kelio sąnario raiščių pažeidimų. Mokomoji knyga. UAB
mokesčių srautas; 2008.
13. Poderys J, Vainoras A, Vitartaitė A ir kt. Kineziologijos pagrindai. Mokomoji knyga. Kaunas:
KMU leidykla, 2004.
14. Zachovajevas P. Žmogaus anatomija. Raumenys. Studijų knyga. Kaunas: LKKA; 2012.
15. Waldman SD. Klinikinė skausmų diagnostika. Požymių ir simptomų atlasas. 2006.
16. Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymas „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios
medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (V – 608, 2004 – 08 – 26).
[žiūrėta 2013 – 03 – 25]. Prieiga per internetą:
<http://www.infolex.lt/lite/ta/73059>
Page 55
55
17. Adams D, Axe MJ, Hunter-Giordano A, Logerstedt D, Snyder-Mackler L. Current Concepts for
Anterior Cruciate Ligament Reconstruction: A Criterion–Based Rehabilitation Progression. J
Orthop Sports Phys Ther 2012;42(7):601-614.
18. AI Zi-sheng, SHI Dong-liang, WANG Yu-bin. Meta analysis. Effect of anterior cruciate ligament
reconstruction on biomechanical features of knee in level walking: a meta – analysis. Chinese Med
J 2010;123(21):3137-314.
19. Albaugh J, Dyke JA, Ganley T, Wells L. Adolescent anterior cruciate ligament reconstruction: a
retrospective analysis of quadriceps strength recovery and return to full activity after surgery. J
Pediatr Orthop 2009;2(5):486-489.
20. Alcock GK, Werstine MS, Robbins SM, Stratford PW. Longitudinal changes in the lower
extremity functional scale after anterior cruciate ligament reconstructive surgery. Clin J Sport Med
2012;22(3):234-9.
21. Alex Ng WH, Griffith JF, Law BKY, Paunipagar B, Yee Hung EH, Yung PS. Imaging of the
anterior cruciate ligament. World J Orthop 2011;2(8):75-84.
22. Almeida GJM, Atallah AN, Imoto AM, Peccin S, Saconato H. Effectiveness of electrical
stimulation on rehabilitation after ligament and meniscal injuries: a systematic review. Sao Paulo
Med J 2011;129(6):1-11.
23. Amendola A, Blodgett NP, DeSantana JM, Rakel BA, Vance CGT. Effects of Transcutaneous
Electrical Nerve Stimulation on Pain, Pain Sensitivity, and Function in People With Knee
Osteoarthritis: A Randomized Controlled Trial. American Physical Therapy Association
2012;92(7):898-910.
24. Andrews JR, Cain EL, Dugas JR, Macrina LC, Wilk KE. Recent Advances in the Rehabilitation of
Anterior Cruciate Ligament Injuries. J Orthop Sports Phys Ther, 2012;42(3):153-171.
25. Arai R, Hasegawa S, Kobayashi M, Moritani T, Nakamura T, Tamaki A. Effect of early
implementation of electrical muscle stimulation to prevent muscle atrophy and weakness in
patients after anterior cruciate ligament reconstruction. Journal of Electromyography and
Kinesiology 2011;21(4):622-630.
26. Arendt EA. Musculoskeletal Injuries of the Knee Are Females at Greater Risk? Clinical and health
affairs. 2007.
27. Axe MJ, Logerstedt D, Lynch A, Snyder-Mackler L. Symmetry restoration and functional recovery
before and after anterior cruciate ligament reconstruction. Knee Surgery Sports Traumatology,
Arthroscopy 2013;21(4):859-68.
28. Axe MJ, Hartigan EH, Mackler LS. Time line for noncopers to pass return – to – sports criteria
after anterior cruciate ligament reconstruction. J Orthop Sports Phys Ther 2010;40(3):141-145.
Page 56
56
29. Balter JE, Eckhoff DG, Kohrt WM, Stevens-Lapsley JE, Wolfe P. Early Neuromuscular Electrical
Stimulation to Improve Quadriceps Muscle Strength After Total Knee Arthroplasty: A
Randomized Controlled Trial. Physical Therapy 2012;92(2):210-226.
30. Barat M, Duclos C, Dehail P. Electrical stimulation and muscle strengthening. Ann Readapt Med
Phys 2008;51(6):441-451.
31. Belanger L, Burt D, Callaghan J, Clifton S, Gleberzon BJ. Anterior cruciate ligament laxity related
to the menstrual cycle: an updated systematic review of the literature. J Can Chiropr Assoc
2013;57(1):76-86.
32. Bernard N, Dupui P, Hazard C, Noe F, Paillard T. Effects of two types of neuromuscular electrical
stimulation training on vertical jump performance. J Strength Cond Res 2008;22(4):1273-8.
33. Bernard SL, Rajasekarn S, Sundararajan SR. Displaced anterior cruciate ligament avulsion
fractures: Arthroscopic staple fixation. Indian J Orthop 2011;45(4): 324-329.
34. Bernhard J, Engel T, Hepp P, Josten Ch, Lill H, Rose T. Differences in the rehabilitation period
following two methods of anterior cruciate ligament replacement; semitendinosus/gracilis tendon
vs. ligamentum patellae. Knee Surgery Sports Traumatology Arthroscopy 2004;12(3):189-197.
35. Blank PR, Farshad M, Gerber C, Meyer DC, Schwab A, Szucs T. Reconstruction versus
conservative treatment after rupture of the anterior cruciate ligament: cost effectiveness analysis.
BMC Health Serv Res 2011;11:317.
36. Bode G, Schmitt H, Streich NA, Zimmermann D. Reconstructive versus non-reconstructive
treatment of anterior cruciate ligament insufficiency. A retrospective matched-pair long-term
follow-up. Int Orthop 2011;35(4):607-613.
37. Brewer BW, Cornelius AE, Ditmar TD, Petitpas AJ et al. Age – related differences ir predictors of
adherence to rehabilitation after anterior cruciate ligament reconstruction. Journal of Athletic
Training 2003;38(2):158-162.
38. Briggs K, Dewing C, Philippon M, Steadman JR. Decreased femoral head–neck offset: a possible
risk factor for ACL injury. Knee Surg Sports Traumatol Arthrosc 2012; 20(12): 2585-2589.
39. Briggs KK, Kocher MS, Lysholm J, Rodkey WG, Tegner Y, Steadman JR. The reliability, validity,
and responsiveness of the Lysholm score and Tegner activity scale for anterior cruciate ligament
injuries of the knee: 25 years later. Am J Sports Med 2009;37(5):890-7.
40. Brosseau L, McGowan JL, Osiri M, Shea B, Tugwell P, Welch V, Wells GA. Transcutaneous
electrical nerve stimulation for knee osteoarthritis. The Cochrane Library 2009;3.
41. Brower AM, Wojtys ED. Anterior Cruciate Ligament Injuries in the Prepubescent and Adolescent
Athlete: Clinical and Research Considerations. J Athl Train 2010;45(5):509-512.
Page 57
57
42. Burks RT, Dibble LE, Gerber JP, Greis PE, LaStayo PC, Marcus RL. Effects of early progressive
eccentric exercise on muscle size and function after anterior cruciate ligament reconstruction: A 1
– year follow – up study of a randomized clinical trial. Phys Ther 2009;89:51-59.
43. Carrivale R, Decherchi P, Dousset E, Grelot L, Laurin J. Recovery pattern of motor reflex after a
single bout of neuromuscular electrical stimulation session. Scand J Med Sci Sports
2012;22(4):534-544.
44. Christanell F, Fink C, Hoser C, Huber R, Luomajoki H. The influence of electromyographic
biofeedback therapy on knee extension following anterior cruciate ligament reconstruction: a
randomized controlled trial. Sports Med Arthrosc Rehabil Ther Technol 2012; 4(1):41.
45. Christensen JC, Goldfine LR, West HS. The Effects of Early Aggressive Rehabilitation on
Outcomes after Anterior Cruciate Ligament Reconstruction Using Autologous Hamstring Tendon:
A Randomized Clinical Trial. J Sport Rehabil 2013.
46. Cingel REH, Holla CJM, Grinsven S, Loon CJM. Evidence-based rehabilitation following anterior
cruciate ligament reconstruction. Knee Surgery, Sports Traumatology, Arthroscopy
2010;18(8):1128-1144.
47. Colvinn AC, Meislin RJ. Posterior Cruciate Ligament Injuries in the Athlete Diagnosis and
Treatment. Bull NYU Hosp Jt Dis 2009;67(1):45-51.
48. Costes-Salon MC, Dupui P, Lafont C, Montoya R, Paillard T, Soulat JM. Short-Term Effects of
Electrical Stimulation Superimposed on Muscular Voluntary Contraction in Postural Control in
Elderly Women. Journal of Strenght and conditioning research 2005;19(3):485-720.
49. Di Stasi SL, Smith AH, Snyder-Mackler L, White K. Anterior cruciate ligament- specialized post-
operative return-to-sports (ACL-SPORTS) training: a randomized control trial. BMC
Musculoskelet Disord 2013; 23;14:108.
50. Dickenson AH. Gate Control Theory of pain stands the test of time. Br. J. Anaesth 2002;88(6):755-
757.
51. Diercks RL, Fievez AW, Goedhart EA, Hammacher ER, Hart CP, Lenssen AF, Meer Fv, Meuffels
DE, Muller-Ploeger SB, Patt TW, Poldervaart MT, Pols MA, Saris DB. Guideline on anterior
cruciate ligament injury. Acta Orthop 2012;83(4):379-86.
52. Doucet BM, Lam A, Griffin L. Neuromuscular Electrical Stimulation for Skeletal Muscle
Function. Yale J Biol Med 2012;85(2):201-215.
53. Dupui P, Costes-Salon MC, Lafont C, Montoya R, Paillard T, Pérès C, Soulat JM. Is electrical
stimulation with voluntary muscle contraction of physiologic interest in aging women? Ann
Readapt Med Phys 2005;48(1):20-8.
54. Dupui P, Paillard T, Noé F. Electrical stimulation superimposed onto voluntary muscular
contraction. Sports Med 2005;35(11):951-66.
Page 58
58
55. Edeline O, Noé F, Paillard T. Neuromuscular effects of superimposed and combined
transcutaneous electrical stimulation with voluntary activity: a review. Europe pubmed central
2005;48(3):126-137.
56. Eitzen I, Moksnes H, Risberg MA, Snyder-Mackler L. A Progressive 5-Week Exercise Therapy
Program Leads to Significant Improvement in Knee Function Early After Anterior Cruciate
Ligament Injury. J Orthop Sports Phys Ther 2010;40(11):705-721.
57. Ejerhed L, Kartus J, Movin T. Anterior Knee Pain with Special Emphasis on the Clinical,
Radiographic, Histological, Ultrastructural, and Biochemical Aspects After Anterior Cruciate
Ligament Reconstruction Using Autografts. Anterior Knee Pain and Patellar Instability 2011:
251-266.
58. Fischer D. Neuromuscular training to prevent anterior cruciate ligament injury in the female
athlete. Strength and conditioning journal 2006;28 (5):44-54.
59. Frobell RB, Lohmander LS, Ranstam J, Roemer FW, Roos EM, Roos HP. Treatment for acute
anterior cruciate ligament tear: five year outcome of randomised trial. BMJ 2013;346: f232.
60. Fu FH, Hensler D, Irrgang JJ, Van Eck CF. Anatomic Anterior Cruciate Ligament Reconstruction
Utilizing the Double-Bundle Technique. Journal of orthopaedic & sports physical therapy
2012;42(3).
61. Getgood A, Norris R, Thompson P. The effect of anterior cruciate ligament reconstruction on the
progression of osteorthritis. The open orthopaedics journal 2012;6:506-510.
62. Gillquist J, Kvist J. Sagittal plane knee translation and electromyographic activity during closed
and open kinetic chain exercises in anterior cruciate ligament-deficient patients and control
subjects. Am J Sports Med 2001;29(1):72-82.
63. Glass R, Hoogenboom B, Waddell J. The Effects of Open versus Closed Kinetic Chain Exercises
on Patients with ACL Deficient or Reconstructed Knees: A Systematic Review. N Am J Sports
Phys Ther 2010;5(2):74-84.
64. Good L, Kvist J, Oberg B, Tagesson S. A Comprehensive rehabilitation program with quadriceps
strengthening in closed versus open kinetic chain exercise in patients with anterior cruciate
ligament deficiency: a randomized clinical trial evaluating dynamic tibial translation and muscle
function. Am. J. Sports Med 2008;36:298-308.
65. Hamid M, Majid M. Anterior cruciate ligament reconstruction using autologous hamstring single-
bundle Rigidfix technique compared with single-bundle Transfix technique. Adv Biomed Res
012;1:32.
66. Hartigan EH, Snyder-Mackler L, Stasi SLD. Unilateral Stance Strategies of Athletes With ACL
Deficiency. J Appl Biomech 2012; 28(4):374-386.
Page 59
59
67. Harter RA, Hayes BT, Hoffman M, Murtaugh P, Wojtys EM. The interrelationships
among sex hormone concentrations, motoneuron excitability, and anterior tibial displacement in
women and men. J Athl Train 2008;43(4):364-72.
68. Herrington L, Nester C. Q-angle undervalued? The relationship between Q-angle and medio-lateral
position of the patella. Clinical biomechanics 2004;19(10): 1070-1077.
69. Hertel J, Medina JMM. Sex differences and representative values for 6 lower extremity alignment
measures. J Athl Train 2009;44(3):249-55.
70. Hughes G, Watkins J. A Risk-Factor Model for Anterior Cruciate Ligament Injury. The American
journal of sports medicine 2004;36(5):411-428.
71. Inklaar H, van Beek PA. Guideline for diagnosis and treatment of acute inversion trauma of the
ankle in athletes. Ned Tijdschr Geneeskd 2011;155(33):A3324.
72. Duchateau J, Vanderthommen M. Electrical Stimulation as a Modality to Improve Performance of
the Neuromuscular System. The American College of Sports Medicine 2007;35(4):180-185.
73. Johnson MW. Acute Knee Effusions: A Systematic Approach to Diagnosis. Am Fam Physician
2000;15;61(8):2391-2400.
74. Jones I, Johnson MI. Transcutaneous electrical nerve stimulation. Oxford Journals Medicine 2009;
9(4):130-135.
75. Kvist J. Rehabilitation Following Anterior Cruciate Ligament Injury. The American journal of
sports medicine 2004;34(4):269-280.
76. Kumbang J, Nnoaham KE. Transcutaneous electrical nerve stimulation (TENS) for chronic pain.
The Cochrane Library 2010;16(3).
77. Lucas B, Manske RC, Prohaska D. Recent advances following anterior cruciate ligament
reconstruction: rehabilitation perspectives. Critical reviews in rehabilitation medicine. Curr Rev
Musculoskelet Med 2012:5(1);59-71.
78. Maffiuletti NA. Physiological and methodological considerations for the use of neuromuscular
electrical stimulation. European Journal of Applied Physiology 2010;110(2):223-234.
79. Martin AJ, O'connor G. Acute ankle sprain: is there a best support? Eur J Emerg Med
2011;18(4):225-30.
80. Ostrowski JA. Accuracy of 3 diagnostic tests for anterior cruciate ligament tears. J Athl Train
2006;41(1):120-121.
81. Paillard T. Combined Application of Neuromuscular Electrical Stimulation and Voluntary
Muscular Contractions. Sports medicine 2008;38(2):161-177.
82. Prentice W, Voight M. Rehabilitation of the knee. Techniques in musculoskeletal rehabilitation.
McGraw Hill 2001;542: 545-548.
Page 60
60
83. Robinson AJ, Snyder – Mackler L. Clinical electrophysiology. Electrotherapy and
electrophysiologic testing. Third edition. Lippincott Williams & Wilkins, 2008.
84. Sluka KA, Walsht D. Transcutaneous Electrical Nerve Stimulation: Basic Science Mechanisms
and Clinical Effectiveness. The Journal of Pain 2003;4(3):109-121.
85. Thomas AC, Stevens – Lapsley JE. Importance of attenuating quadriceps activation deficits after
total knee arthroplasty. Exerc Sport Sci Rev 2012;40(2):95-101.
86. Uhorchak J, Scoville C, Williams G. et al. Risk factors associated with noncontact injury of the
anterior cruciate ligament: a prospective four-year evaluation of 869 West Point cadets. The
American journal of sports medicine 2003;31(6):831-842.
87. CefarCompex. Practical Guide. USA: DJO, LLC; 2010.
[žiūrėta 2013 – 03 – 25]. Prieiga per internetą:
<http://storage.djoglobal.eu/en_EU/Compex/DPF/Manuals/200904_184_Practical_Guide_CC_Fa
mily_ENG.pdf>
88. Lysholm Knee Questionnaire. [žiūrėta 2013 – 01 – 05]. Prieiga per internetą:
< https://www.hss.edu/secure/files/WSMC-lysholm-tegner.pdf>
Page 61
61
PRIEDAI
1 priedas
Page 62
62
2 priedas
TYRIMO PROTOKOLAS
Grupės nr. .................................................................
Tiriamojo nr. .............................................................
Lytis ..........................................................................
Amžius ......................................................................
Ūgis ...........................................................................
Svoris ........................................................................
Skausmo intensyvumo įvertinimas (SAS 0 – 10)
Blauzdos lenkimo judesių amplitudės įvertinimas (Goniometrija)
Blauzdos tiesimo judesių amplitudės įvertinimas (Goniometrija)
Blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos įvertinimas (Medicininių tyrimų tarybos skalė)
Blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos įvertinimas (Medicininių tyrimų tarybos skalė)
Apatinių galūnių funkcijos įvertinimas (AGFV testas)
Kelio sąnario funkcinės būklės vertinimas (Lysholm klausimynas)
Tyrimo pradžioje _____ Po tyrimo _____
Tyrimo pradžioje _____ Po tyrimo _____
Tyrimo pradžioje _____ Po tyrimo _____
Tyrimo pradžioje _____ Po tyrimo ____
Tyrimo pradžioje _____ Po tyrimo _____
Tyrimo pradžioje _____ Po tyrimo _____
Tyrimo pradžioje _____ Po tyrimo _____
Page 63
63
3 priedas
APATINIŲ GALŪNIŲ FUNKCIJOS VERTINIMO TESTAS (AGFV)
LOWER EXTREMITY FUNCTIONAL SCALE (LEFS)
Paciento vardas, pavardė ................................................... Tyrimo data: .........................................
Mus domina, ar susiduriate su sunkumais, susijusiais su Jūsų pažeistos apatinės galūnės sutrikimu/pažeidimu, žemiau
pateiktos veikos metu. Prašome atsakyti į visus punktus.
VEIKLA Labai
sunku
arba
negalima
atlikti
Gana
sunku
Vidutiniškai
sunku
Šiek tiek
sunku
Nesunku
1. Bet kuri kasdieninė veikla:
darbe, namuose, mokykloje
0 1 2 3 4
2. Jūsų pomėgiai, laisvalaikio ar
sportinė veikla
0 1 2 3 4
3. Lipti iš vonios
Lipti į vonią
0 1 2 3 4
4. Vaikščioti po kambarius 0 1 2 3 4
5. Apsiauti batus ar užsimauti
kojines
0 1 2 3 4
6. Tupėti 0 1 2 3 4
7. Daiktų kėlimas: pvz. pirkinių
maišelis
0 1 2 3 4
8. Nesunki veikla namuose 0 1 2 3 4
9. Sunki veikla namuose 0 1 2 3 4
10. Įlipti į automobilį
Išlipti iš automobilio
0 1 2 3 4
11. Pereiti du gyvenamuosius
kvartalus
0 1 2 3 4
12. Nueiti 1,6 km 0 1 2 3 4
13. Užlipti, nulipti 10 laiptelių 0 1 2 3 4
14. Stovėti 1 valandą 0 1 2 3 4
15. Sėdėti 1 valandą 0 1 2 3 4
16. Stovėti ant lygaus paviršiaus 0 1 2 3 4
17. Stovėti ant nelygaus paviršiaus 0 1 2 3 4
18. Greito bėgimo metu atlikti
staigų posūkį
0 1 2 3 4
19. Šokinėti 0 1 2 3 4
20. Apsiversti lovoje 0 1 2 3 4
Stulpeliai 0 1 2 3 4
Taškų skaičius: ........./80
Page 64
64
4 priedas
LYSHOLM KLAUSIMYNAS
LYSHOLM SCORE
Vardas, Pavardė...........................................................
Operuota koja...............................................................
Data................................................................................
1. Šlubavimas:
o a) Nėra 5
o b) Nedidelis ar periodinis 3
o c) Stiprus ir pastovus 0
2. Rėmimasis:
o a) Visiškas mynimas 5
o b) Su lazdele ar ramentais 2
o c) Neįmanoma minti 0
3. Užsirakinimas:
o Nėra užrakinimo ar užsilaikymo 15
o Užsilaikymo etapas be užsirakinimo 10
o Retas užsirakinimas 6
o Dažnas užsirakinimas 2
o Užsirakinęs sąnarys tyrimo metu 0
4. Nestabilumas:
o a) Niekada nebūna 25
o b) Retai, sportuojant ar didelės įtampos metu
20
o c) Dažnai, sportuojant ar didelės įtampos metu
(arba sportinis aktyvumas negalimas) 15
o d) Retai, kasdieninio aktyvumo metu 10
o e) Dažnai, kasdieninio aktyvumo metu 5
o f) Kiekvieno žingsnio metu 0
5. Skausmas:
o a) Nėra 25
o b) Nepastovus ir nestiprus didelės įtampos metu
20
o c) Atsirandantis didelės įtampos metu 15
o d) Atsirandantis nuėjus daugiau 2 km 10
o e) Atsirandantis nuėjus mažiau nei 2 km 5
o f) Pastovus 0
6. Patinimas:
o a) Nėra 10
o b) Atsirandantis didelės įtampos metu 6
o c) Atsirandantis įprastinės įtampos metu 2
o d) Pastovus 0
7. Lipimas laiptais:
o a) Be problemų 10
o b) Truputį pablogėjęs 6
o c) Po vieną žingsnį 2
o d) Negalimas 0
8. Pritūpimas:
o a) Be problemų 5
o b) Truputį pablogėjęs 4
o c) Nedaugiau 90 laipsnių 2
o d) Negalima 0
Page 65
65
5 priedas
Elektrostimuliatorius CefarComplex Mi Theta 600
Motorinių taškų detektorius
Funkcija 2 + 2