KAS YRA TIKRASIS SENEKOS LAIŠKŲ LUCILIJUI ADRESATAS? · 2020. 10. 19. · šūs (Lasinskas, 2013, 10). Iš tiesų Seneka 2 Annaei Senecae philosophi opera, quae exstant omnia, a

57

ISSN0258-0802.LITERATŪRA201557(3)

KAS YRA TIKRASIS SENEKOS LAIŠKŲ LUCILIJUI ADRESATAS?

Jovita DikmonienėKlasikinės filologijos katedraVilniaus universitetas

Anotacija. Remiantis antikiniais šaltiniais ir klasikinės filologijos specialistų tyrimais straipsnyje nagrinėjama Senekos Laiškų Lucilijui adresato problema. Čia pateikiamos dvi teorijos, iš kurių viena grindžia teiginį, kad Laiškai Lucilijui yra tikri ir Lucilijus buvo realus asmuo, kita – kad Lucili-jus yra išgalvota asmenybė, kūrinio personažas, o Laiškai – literatūros kūrinys, adresuotas visiems skaitytojams. Straipsnyje aptariamos antikinio epistolinio žanro tradicijos, analizuojama Epikūro ir Cicerono laiškų įtaka Senekai. Čia taip pat tyrinėjami romėnų filosofo biografijos faktai, stoicizmo idėjos, Laiškų parašymo laikas ir aplinkybės, kurios leidžia pagrįsti vienos iš pateiktų teorijų teisin-gumą.

Raktažodžiai: Seneka, laiškai, adresatas, stoicizmas, epikūrizmas.

Key words: Seneca, letters, addressee, Stoicism, Epicurism.

Senekos Laiškai Lucilijui ir Diatribės – pirmieji antikos stoikų išlikę veikalai.Populiariausias ir šedevru vadinamas Se-nekos veikalas Laiškai Lucilijui sulaukėdidžiulio filosofų ir antikinės literatūrostyrinėtojų dėmesio. Vieni žymiausių da-bartinių Senekos Laiškų tyrinėtojų yraBradas Inwoodas (Inwood, 2005), Mi-riam T. Griffin (Griffin, 1992), MarthaNussbaum (Nussbaum, 1994), Pierre’asGrimalis (Grimal,1978) etc.Kolkasne-turime lietuvių autoriųmonografijų, skir-tųSenekosfilosofijai, tačiauvisiSenekosfilosofiniaiveikalaiDaliosDilytėsjauyraišversti į lietuviųkalbą irsulaukėnevie-nospakartotinėspublikacijos.Taippatyrakeletas lietuvių autorių Senekos Laiškų tyrinėjimų (Aleknienė, 1998; Aleknienė,2005;Lasinskas,2013).

Vis dėlto ne visi klausimai, susiję suSenekos Laiškais, yra atsakyti. Iki šiol nėra sutariama, kam buvo skirti SenekosLaiškai Lucilijui. Pavyzdžiui, D. Dilytė,remdamasi P. Grimaliu, tvirtina, kad Lu-cilijus buvo istorinis asmuo, o laiškai –tikri (Dilytė, 1999, 491; Grimal, 1978,155–164). Tačiau B. Inwoodas rašo, kaddabarvisųplačiaipriimtalaikytiSenekosLaiškus Lucilijuiliteratūrosfikcija(Inwo-od,2005,346)1.

Straipsnio tikslasyrabandyti iš naujoužklaustiiratsakyti,arSenekoslaiškaiyratikriarliteratūroskūrinys,adresuotaspla-čiamskaitytojųratui,įvertinantnaujausiusklasikinės filologijos specialistų tyrinėji-mus.

1 „Itisnowwidelyaccepted[...]thatthecorrespon-denceofSenecawithLuciliusistoagreatextentficti-tious“.

brought to you by COREView metadata, citation and similar papers at core.ac.uk

58

Senekos Laiškų Lucilijui adresatas

Kas buvoLucilijus, nėra tiksliai žinoma.Apie Lucilijų liko žinių tik iš SenekosLaiškų, Gamtos klausimų ir traktato Apie apvaizdą, kuriuos Senekajamskyrė.AnotSenekos,Lucilijus,kilęsišPompėjų,buvoSicilijos vietininkas, senas žmogus, betšiek tiek jaunesnis už Seneką. Lucilijussulaukė didelės šlovės, rašė eilėraščius,turėjodaugklientų, turto. IšLaiškųžino-me, kad Lucilijus prašė Senekos tapti jodvasiniuvadovuirišmokytigyventipagalstoikųprincipus.

Pasak V. S. Durovo, laiškų adresatasLucilijus–realusasmuo,norslaiškaiadre-suotinetikLucilijui,betirvisiemsskaity-tojams(Durov,2000,352).Yraišlikusioskito Lucilijaus bendravardžio, Senekosamžininko, gyvenusio I a. poKr.Romo-je,epigramos,tačiaujisnetapatinamassuSenekos Laiškųpersonažu(Kudulytė-Kai-rienė,2010,21).

Seneka Laiškuspradėjorašytisenatvė-je, pasitraukęs iš politikos. Todėl galimamaždaugnustatyti jųparašymodatą.Ma-noma,kadtaiperiodastarp62m.žiemosir64m.rudens.Kaikurieautoriaidatuojalaiškusnuo63m.žiemosiki64m.rudens(Griffin,1992,353).IšaiškinusPizonosą-mokslą,Neronas privertė Seneką nusižu-dyti65m.pavasarį.Neaišku,arvisiSene-koslaiškaibuvopublikuoti;Lucilijausra-šytųlaiškųneišliko.AulasGelijusliudija,kad Seneka parašė mažiausiai dvidešimtdvi Laiškų knygas (Gell.NA. 12. 2. 3) –jis cituoja eilutes iš dvidešimt antrosios, tačiau iki mūsų dienų liko tik dvidešimtknygų(išviso124laiškai).

Senekavisadapradedairužbaigialaiš-kąritualineforma: Seneca Lucilio suo sa-lutem(„SenekasveikinamieląjįLucilijų“)ir Vale(„Liksveikas“).J.WightasDuffas

tailaikoįrodymu,kadSenekoskorespon-dencijasuLucilijumiyratikra.Argumen-tuodamasjispateikiadarkelisfaktus:Se-nekakaikurių laiškųpradžiosemini, joggavo išLucilijaus laišką (Sen.Ep. 48. 1,71.1,75.1), taippatpateikiadaug labaiintymių,jausmingųpasažųbeiminirealiųistoriniųasmenybių.J.W.Duffasneprita-riafilologams,kurieanksčiaudažniausiairemdavosi stoicizmo pasekėju, Senekostyrinėtojubelgųhumanistu JustuLipsiju-mi,teigusiu,kadSenekoskorespondencijafiktyvi(Duff,1960,179–180)2.

Stoikų ir epikūrininkų mokyklų įtakaLabaidažnaiSenekacituojaEpikūromin-tis, netgi jį vadina „Lucilijaus filosofu“:Possum enim tibi vocem Epicuri tui red-dere et hanc epistulam liberare („Išpirk-damas šį laišką galiu tau pateikti tavojoEpikūroposakį“)(Sen.Ep.23.9)3.Todėlmanoma,kadLucilijusbuvoepikūrininkasirSenekatokiubūdunorėjoįsiteiktisavodraugui(Gagliardi,1991,31;Brinckmann,1963,117–118).

Epikūrininkaipropagavoidėjas,kuriasstoikai griežtai smerkė (nuo visuomenėsizoliuotą gyvenimą, be rūpesčio, atsida-vusmalonumui,ieškantramybėsirnaudossau).Stoikamsbuvosvarbipareiga,darbaskitų labui, aistrų suvaldymas ir dorybės(virtus) kaip aukščiausio gėrio ugdymas.Nepritartume Povilui Lasinskui, kuris tei-gia,kadSenekalaikėEpikūrąsavopirm-taku,ostoikųirepikūriečių idealaipana-šūs(Lasinskas,2013,10).IštiesųSeneka

2 Annaei Senecae philosophi opera, quae exstant omnia, a Iusto Lipsio emendata, et scholiis illustrata. Antwerpen:Plantijn-Moretus.1605.

3 VertėD.Dilytė.Čia ir toliau cituojama iš: Se-neka,LucijusAnėjus.1999.Laiškai Lucilijui. Vilnius: Pradai.

59

Laiškuose epikūrininkus vadina „priešųstovykla“ (aliena castra) (Sen. Ep. 2. 5) ir niekada savęs su jais netapatina, ypačdėl epikūrininkų propaguojamo naudosir malonumo siekimo. Laiškų Lucilijui autorius pašaipiai vadina Epikūrą „ma-lonumų mokytoju“ (magister voluptatis) (Sen. Ep.18.8).Senekabandopasiteisinti,kodėlLucilijuimieliaucituojaEpikūropo-sakius,one„saviškių“–stoikų:jocituoja-mosEpikūromintysyragerosirpriklausovisiemsžmonėms(Sen.Ep.8.8).

Nevienas tyrinėtojaspastebi,kadSe-neka Laiškuose cituoja daugybę senten-cijų. Manoma, kad antikiniame laiškevartojamos sentencijos-citatos buvo susi-jusios su laiško etiketu (Miller, 1967, 8).Kitų autorių nuomone, Senekos cituoja-mossentencijosišEpikūroirkitųfilosofųraštųbuvosusijusios suautoriaus tempe-ramentu,humorojausmu,norupagyvinti,išpuošti ir išdailinti savo laiškus (Evene-poel,2006,193).Tačiaudvidešimtdevin-tame laiške Seneka prisipažįsta, kad jamjaugėdasiųstiLucilijuisentencijas,išrink-tas iš didžiųfilosofų kūrinių. Sentencijosesą tinkamos tikpradžiamoksliui.Trisde-šimtamelaiškenebėrasentencijų-dovanų.VėliauLucilijusprašoatnaujintišiąprak-tikąirvėlsiųstijamdovanas,tačiauSene-kaatsako,kadLucilijuspadarėpažangąirjamnereikiadovanų(Sen.Ep.33).Vėliau,trisdešimt devintame laiške Seneka sutin-ka siųsti knygas, komentarus, nesLucili-jusjauturėtųskaitytistoikųveikalus,onedoktrinos santraukas ar pamokymus (prae-cepta). Dar vėliau, kai Lucilijus paprašopatiesSenekosknygų,Seneka reikalauja,kadjoveikalusLucilijusskaitytųkritiškai(Sen. Ep.45.2).

Skirtingai nei platonikų ir Aristote-lio pasekėjų mokyklose, kuriose buvo

taikomas dialektinis klausimų-atsakymųmetodas, epikūrininkų ir stoikų filosofi-nėsemokyklose(IV–Ia.pr.Kr.)mokymoprograma buvo dedukcinė ir sisteminė(Hadot, 2005, 124–125). Anot Pierre’oHadot, ugdymas epikūrininkų mokyklojeprasidėdavo nuo trumpo Epikūro doktri-nossąvado,pateiktotrumpučiųsentencijųforma, skaitymo ir įsiminimo. Po tomo-kinys susipažindavo su labiau išplėtotaissąvadais,tokiaiskaipLaiškas Herodotui, o galiausiai,jeinorėdavo,galėdavoimtisdi-džiojoEpikūroveikaloApie prigimtį,kurįsudarėtrisdešimtseptyniosknygos.Betjisvisada turėdavo sugrįžti prie sąvado, kadnepasimestųtarpdetaliųirnuolatišlaikytųvisumos vaizdą (Hadot, 2005, 125–126;Hadot, 1969, 347–354). P. Hadot pabrė-žia,kad stoikai taippat stengėsipristaty-ti savodoktrinąpagalgriežtai sistemingątvarką.Jieirgireikalavoišsavomokinių,kadšievisadamintyseišlaikytųpagrindi-nesmokyklosdogmas,jastarpusavyjesu-sietųgriežtaisargumentaisirsukurtųtirštąsisteminį branduolį, kuris kartais būdavoišreiškiamas viena trumpute fraze-senten-cija.Tokiaformaturėjodidesnėsįtikinimogalios ir labiau paveikdavo klausytojo arskaitytojosielą(Hadot,2005,126).

Galimapadarytiišvadą,kadsentencija-dovana Laiškuose Lucilijui susijusinetieksu laiško etiketu ar „naujuoju stiliumi“,kieksuSenekosintencijaepikūrininkąLu-cilijų sistemingai mokyti stoicizmo dok-trinos pagal nusistovėjusias epikūrininkųdėstymometodikasirgriežtąsistemą.Šiąmintį palaiko M. Griffin ir J. Schaferis(Griffin,1992,352;Schafer,2011,37–40).Sentencijos ir nuolatiniai pakartojimaiLaiškuose turėjo skatinti Lucilijų ir būsi-mus Senekos skaitytojus geriau įsimintibei išlaikyti atmintyje pagrindines stoikų

60

mokyklosdogmas.TodėlSenekosLaiškai Lucilijuisavostruktūraprimenastoicizmovadovėlį,parašytąepistolineforma.

Galikiltiklausimas,kodėlSenekapa-sirinko stoicizmo filosofiją dėstyti laiškųforma. Pirmiausiai, Seneka neturėjo savomokyklosirmokinių,kuriemsbūtųskyręsvadovėlį.Mūsųnuomone,Senekapasirin-kolaiškoformą,nesjileidosukurtiasme-ninį, intymųsantykį su skaitytoju,plėtotidaugirįvairiųtemų.Diatribėjepagalžan-ro reikalavimus buvo galima išanalizuotitikvieną temą.Tačiau senatvėjefilosofaspradėjo skubėti. Laiškuose Lucilijui jissaveapibūdinakaipskubantįfilosofą,ku-ris jaučia, jog laiko likonedaug, o temų,kuriasdarnori išanalizuoti, –gausu.Ga-liausiai,Senekabuvovienasišnedaugelioromėnųautorių,kuristaipimliaiperimda-vovisasnaujovesirišbandėtiekdaugįvai-riųliteratūrosžanrų:rašėpolitineskalbas,satyras,eilėraščius,tragedijas,filosofiniustraktatus,diatribes,paguodasirsėkmingaipritaikėliteratūriniolaiškožanrą.

Epikūro ir Cicerono laiškų poveikis

Senekamini,kadjisremiasilaiškųrašymotradicija(Sen.Ep.21.4,118.1).Manoma,kadSenekąįkvėpėEpikūras(gališdaliesirPlatonas)išdėstytifilosofiniolaiškofor-ma stoikų doktriną (Griffin, 1992, 3–4,352). Ikimūsųdienų išliko trysDiogenoLaertijopateiktiEpikūrolaiškai,kuriuosenagrinėjamaatomistika,gamtosreiškiniaiiretika.SenekažavėjosiEpikūrolaiškais,jųstiliumi(Sen.Ep.21.5,46.1).Kitaver-tus,SenekoslaiškaistilistiškainepanašūsįEpikūro.Epikūras stengėsine emociškai,betintelektualiaipaveiktiadresatą,neteikėbuitiniųdetalių,nesinaudojocitatomis.Jis,pasakDiogenoLaertijo,parašėtrisšimtusknygų,tačiauniekadaniekonecitavo,skir-

tingai nei Chrisipas ar Aristotelis, kurieišrinkę iš kitų autorių citatas parašydavoištisasknygas(Diog.L.10,26–27).PasakM. Griffin, Epikūro laiškai buvo rašomitiems, kurie nesugebėdavo iš karto per-skaitytiirįsisavintiilgųEpikūroveikalų,opradžiamoksliamsišmoktimintinai laiškąnebuvosunku(Griffin,1992,352).Kadan-giSeneka,kaipgalimasuprastiišLaiškų, stoicizmo pradėjo mokyti epikūrininką,šiąmokymometodikąjisbandėpritaikytiir savomokiniui.Kitavertus, stoikųmo-kymo praktikoje nebuvo plačiai paplitu-si tradicijamintinaimokytis ir apmąstytistoikųsentencijas.Stoikai rekomenduoda-vo skaityti ne citatas, bet pilnus veikalus (Griffin, 1992, 352). Todėl Seneka, kaipgalimanumanyti, išEpikūroperėmė idė-jąfilosofijądėstytilaiškoforma,oišepi-kūrininkų–dėstymometodiką:išpradžiųdoktrinądėstytisentencijomis,ovėliauil-gesniais laiškais. Po šešiasdešimt aštuntolaiškoSenekaapietrisdešimtlaiškųskiriatikstoicizmoidėjųaiškinimuiirdėstymui.PrograminiaiSenekoslaiškaidevyniasde-šimtketvirtasirpatsilgiausias–devynias-dešimtpenktas,kaipirišlikęEpikūro,skir-tiišdėstytisvarbiausiusdogmosprincipus.Galiausiai, paskutiniuose laiškuose Sene-kapaaiškinaLucilijui sunkiausiusklausi-mus,pvz.,apieontologinędorybėspadėtį(Sen. Ep.113),apieetikosepistemologiją(Sen. Ep. 120) etc.

TačiaunemažesnęįtakąSenekaipada-rėCiceronas.Jis„pasufleravo“jausmingo,perpintobiografiniaisfaktaislaiškostilių.Kitavertus,tikrųbiografiniųfaktųirypačgyvųasmenybiųSenekosLaiškuose pami-nėtalabainedaug.MiriamGriffinpastebi,kadnetHoracijauspoetiniuose laiškuose,kuriuos Seneka buvo skaitęsircitavoLaiš-kuose Lucilijui (Sen. Ep. 119, 120, 28),yradaugiauautobiografiniųdetalių(Grif-

61

fin,1992,3).Senekadažniausiaiminijaumirusius žmones ir pateikia autobiografi-nes detales tik kaipmokymo pavyzdžius(exempla).CatharineEdwards teigia,kadSeneka turėjo nepaprastą rašytojo talentąir potraukį save išreikšti, neatskleidžiantto, kas yra giliai asmeniška (Edwards,1997,36).TacitasAnaluose pastebi Sene-kossugebėjimąslėptisavotikruosiusjaus-mus (Tac. Ann.14.56).

NorsSeneka,kaipgalimanumanytidėlaukštostatuso,santykiųsuNeronu,politi-niųmotyvų,savoknygoseviskoapiesavenepasakodavo, tačiau, įkvėptasCicerono,filosofasLaiškuose Lucilijuipateikėdaugautobiografinių detalių: apie savo ligas,vegetarizmą, keliones, vilą, pažįstamus,daug rašė apie savo jausmus ir išgyveni-mus. Kita vertus, LaiškuoseSenekanegi-ria Ciceroną dėl asmenybės atskleidimo,betkritikuoja:Ciceronaslaiškuoseesąperdaugkalbaapiebuitinius,politinius,pre-kybinius reikalus, kurie, pasak Senekos, yra visai nereikšmingi (Sen.Ep. 118. 1).SenekapeikiaCiceroną,kadšissiūloAti-kuirašytiapiebetką,oištiesųreikėtųra-šyti apie reikšmingesnius dalykus ir tyri-nėtisavo,onekitųsielą:

nec faciam quod Cicero, vir disertissi-mus, facere Atticum iubet, ut etiam ‘si rem nullam habebit, quod in buccam venerit scribat’. Numquam potest deesse quod scribam, ut omnia illa quae Ciceronis im-plent epistulas transeam: quis candida-tus laboret; quis alienis, quis suis viribus pugnet; quis consulatum fiducia Caesaris, quis Pompei, quis arcae petat; quam du-rus sit fenerator Caecilius, a quo minoris centesimis propinqui nummum movere non possint. Sua satius est mala quam aliena tractare, se excutere et videre quam multa-rum rerum candidatus sit, et non suffragari (Sen. Ep.118.1–2)4.

4 „Nedarysiutaip,kaipnepaprastaiiškalbingasvy-rasCiceronasliepiadarytiAtikui:jeineturiką,terašo,kasšaunaįgalvą.Manniekadanetrūkstakąrašyti,nors

Taigi Seneka pabrėžia, kad visas te-mas Laiškuose apgalvoja. Jis iškeliaLaiškų temų svarbą ir tikisi, kad jo kū-ryba liks vertinga ateinančioms kartoms(Sen. Ep. 8. 1–2). SenekaLaiškuose Lu-cilijui iš anksto praneša, kad jo Laiškai buspublikuojami,skirtingaineiCicerono.Pastarojokaikurieasmeniški,neliteratūri-niai laiškai buvo publikuoti tik po orato-riaus mirties.

Nors Seneka autobiografinėmis de-talėmis sukuria autentiško laiško įspūdį,vis dėltominimi biografiniai faktai Laiš-kuose nepaaiškina jo sprendimų realiamegyvenime. Pavyzdžiui,Laiškuose Seneka kviesdamas Lucilijų atsisakyti Sicilijosvietininko pareigų, priešingai, nei galimabūtųviltis,nepaaiškina,kodėljispatspa-sitraukėišpolitikos.

Savanoriškas išėjimas iš politikos ir stoikų idealai

Seneka,skirtingaineiCiceronas,Laiškuo-seneatskleidžia tikrųmotyvų, lėmusių jopasitraukimą iš politikos.Nors Seneka irskundžiasi bloga sveikata (Sen. Ep. 42),tačiau, pasitraukęs iš politikos, dar turijėgų keliauti ir per porą metų parašytidaugknygų: Dorovės filosofiją, Raginimus filosofuoti, traktatus Apie santuoką, Apie prietarus, Apie draugystę (Grimal, 1998,78). Taip pat mus pasiekusias Gamtos klausimųknygas,traktatąApie apvaizdą ir

irnepradedutokiųpasakojimų,kokiųsavolaiškuspri-grūdaCiceronas:kasvargsta,ketindamasužimtikokiąvietą,kaskovojasvetimomis,okas–savojėgomis,kassiekiakonsulatopadedamasCezario,kas–Pompėjaus,okas–piniginės,kokskietaspalūkininkasyraCecili-jus,iškurionetartimiejigaligautipinigųtikuždvylikaprocentųirnėskatikomažiau.Geriaužiūrėtisavų,onesvetimų ydų, geriau išnagrinėti save ir pamatyti, kiekdaugvietųmestikimės,betnesurenkamereikiamobal-sųskaičiaus.“

62

Laiškus Lucilijui. Senekos pasitraukimas iš Nerono dvaro turėjo politinių priežas-čių, apie kurias pasakojaTacitas keturio-liktoje Analų knygoje5. Seneka, jausda-mas, kad po Buro mirties Neronas norisu juosusidoroti ir linkstasąmokslininkoTigelino pusėn, prašė Neroną jį išleistipoilsio ir priimti atgal dovanotus turtus.Neronas atsakė, kad turtų atgal nepriims,nes bijo sklisiančių kalbų apie princep-so godumą ir Senekos saikingumą. KaiprašoTacitas,Neronasstebėjosi,jogSene-kaprašosi į poilsį ir reiškia norą užsiim-ti filosofija, kai yra dar visai nesukriošęs(Tac. Ann.14.51–56).AnotTacito,Sene-ka, atsisveikinęs suNeronu, „retai rodėsimieste,nevanamuose jį laikantipašlijusisveikataarfilosofijosužsiėmimai“(Sene-ca […] rarus per urbem, quasi valetudine infensa aut sapientiae studiis domi attine-retur) (Tac. Ann.14.56)6. Seneka Laiškuo-sevisiškaineminišiųdetalių,susijusiųsuNeronu, jo politiniais draugais ir konku-rentais. Seneka atsako Lucilijui stojiškai,kadjisatsisakėveiklos,nespasielgėblo-gai,dabaratgailaujairkaipsunkusligonisgydosavosielą:

5 Anot M. Griffin, kuri remiasi Tacitu ir Dionu(Tac. Ann.14.56,15.45irDio59.19),Senekagalėjoapsimestisergantistam,kadišvengtųkebliųirsudėtingųpolitinių sprendimųNerono dvare (Griffin, 1992, 42).T.AleknienėSenekosužuominasapiejoblogąsveikatąir ligasLaiškuose priima tiesiogiai. Jos nuomone, Se-nekaištiesųsirgo.Būtentligos,artėjantisenatvė,tirš-tėjanti politinio teroro atmosferavertėSenekąmąstytiapiemirtį irgyvenimopabaigą(Aleknienė,1998,67).Tačiau,pasakM.Nussbaum,Seneka,kaipirkitistoikai,save irkitusvadino ligoniais irpasitelkdamifilosofijąsiekėgydytisavosielas,dvasiškaitobulėti(Nussbaum,1994,317).Mūsųnuomone,tiesiogiaisuprastiSenekosžodžių, kad jis buvo sunkus ligonis, nevertėtų. Prie-šingai, tikri ligoniaimažiausiainorigalvotiapiemirtį.Senekadažnai savekaltina ir vadina ligoniu tam,kadgalėtųtobulintisirkeistis.

6 VertėD.Dilytė.Cituojama iš:Tacitas,PublijusKornelijus.2005.Analai,Vilnius:Margiraštai.

Quid in otio facio? ulcus meum curo. […] in pectore ipso collectio et vomica est. Nolo nolo laudes, nolo dicas, ‘o magnum virum! contempsit omnia et damnatis hu-manae vitae furoribus fugit’. Nihil damna-vi nisi me. Non est quod proficiendi causa venire ad me velis. Erras, qui hinc aliquid auxili speras: non medicus sed aeger hic habitat. Malo illa, cum discesseris, dicas: ‘ego istum beatum hominem putabam et eruditum, erexeram aures: destitutus sum’ […] malo ignoscas otio meo quam invideas (Sen. Ep.68.7–9)7.

Seneka sugeba labai jautriai kalbėtiapiesavojausmus,kaltę,liūdesį,jomintysatviros, jaudinančios, keliančios užuojau-tą,verčiančiostikėti,kadLaiškuose filoso-fasapnuogina savo sielą.Tačiau tai– tikjausmai, juos Seneka puikiai aprašydavoir tragedijose, dėl kurių personažų jaus-mųfiktyvumoniekas nesiginčija.Kadan-giSenekaLaiškuosenepateikiakonkrečiųfaktų, nemini konkrečių asmenybių, kylaįtarimas, kad filosofas sukūrė ir persona-žą Seneką ir jo fiktyvų susirašinėjimą suLucilijumi.

Seneka Laiškuosepripažįsta,kadstoi-kailiepiaužsiimtiveikla,tačiaunebetko-kia:

Nec ad omnem rem publicam mittimus nec semper nec sine ullo fine; praeterea, cum sapienti rem publicam ipso dignam dedi-mus, id est mundum, non est extra rem pu-blicam etiam si recesserit, immo fortasse

7 „Ką aš veikiu atsisakęs veiklos? Gydau savoopą.[...][P]ačioješirdyjevotisirsusikaupępūliai.Ne-noriu,nenoriupagyrimų,nenoriu,kadsakytum:‚Koksdidis vyras!Viską paniekina ir bėga pasmerkęs žmo-gausgyvenimošėlsmą!‘Ašniekonesmerkiu, išskyrussave!Nėrakotaueitipasmanetikintisnaudos.Klysti,vildamasissurastipagalbą:čiagyvenanegydytojas,oligonis.Labiaunorėčiau,kadišeidamastartum:‚Ašma-niau,jogtai–laimingasirišsilavinęsžmogus.Jaubu-vaubeištempęsausis,tačiauesunuviltas.‘[...][N]oriu,kadverčiauatleistummandėlveiklosatsisakymo,onepavydėtum.“

63

relicto uno angulo in maiora atque amplio-ra transit et caelo inpositus intellegit, cum sellam aut tribunal ascenderet, quam humi-li loco sederit (Sen. Ep.68.2)8.

Senekateigiasenatvėjepermąstęsdar-bodėlkitųžmoniųreikšmęiratradęs,kaipjisgalėtųpasitarnautikitiems. Jisnėvie-nosdienosnepraleidžiąsdykinėdamas,netdalįnaktiesskiriąsmokslams,pasitraukęsnuo savo asmeninių reikalų ir užsiimąsbūsimųjų kartų švietimu: posterorum ne-gotium ago. Illis aliqua quae possint pro-desse conscribo; salutares admonitiones, velut medicamentorum utilium composi-tiones, litteris mando, esse illas efficaces in meis ulceribus expertus(„esuužsiėmęsainiųrūpesčiais.Surašau,kasgalėtųjiemspraversti. Lyg naudingų vaistų rinkiniuspatikiuraidėmssveikatospamokymus,pa-tyręs,kadjiesėkmingaigydomanąsiasvo-tis“)(Sen.Ep.8.2).Seneka,kaipgalimanumanyti,čiakalbaapiesavopaskutiniaismetais,pasitraukuspoilsio(62–64m.),pa-rašytasknygas.JisLaiškuose mini, kad vi-sastemasapmąstoirketinajuospublikuo-ti. Seneka rašo: Quod Epicurus amico suo potuit promittere, hoc tibi promitto, Lucili: habebo apud posteros gratiam, possum mecum duratura nomina educere. Vergi-lius noster duobus memoriam aeternam promisit et praestat („KąEpikūrasgalėjožadėtisavodraugui,ašžadutau,Lucilijau.Ainiaimane gerbs, tad aš galiu vestis susavimiirįamžintikitųvardus.MūsųVergi-lijuspažadėjoamžinąatmintįdviemžmo-

8 „Mesliepiameužsiimtinebetkokiaisvalstybėsreikalais,nevisadairnebegalo.Beto,kadangiišmin-čiuidavėmejopatiesvertąvalstybę,taiyrapasaulį,jisnepasitrauks iš valstybės, net jei atsistatydintų. Prie-šingai, palikęs savokampą, jisgalpereis į aukštesnesirplatesneserdves ir,pakilęs ligidangaus,supras, joglabaižemaisėdėjoužimdamaskrėsląsenatearteisme.“

nėmsirpažadąišpildė“)(Sen.Ep. 21. 5)9. Taigi jei teigsime, kad Laiškai Lucilijui, pilnipamokymų,yraskirtinetikLucilijui,bet ir visiems skaitytojams, ateinančiomskartoms, taip geriau suprasime ir paties Senekos stojišką pasirinkimą iki mirtieslikti naudingam visuomenei. Rašydamasirmokydamas ateinančias kartas, Senekajaučia,kadatrandaramybę,atliekavisuo-meneinaudingądarbąirišliekapraktikuo-jančiustoiku.

Skirtingai nei epikūrininkai, stoikairagino sielos ramybę atrasti neatsitrau-kiant nuo visuomeninių pareigų. Pavyz-džiui,MarkasAurelijus rašo:Ἑνὶ τέρπου καὶ προσαναπαύου, τῷ ἀπὸ πράξεως κοινωνικῆς μεταβαίνειν ἐπὶ πρᾶξιν κοινωνικὴν σὺν μνήμῃ θεοῦ („Džiaukis irpasitenkink vienu dalyku: padaręs vienąvisuomenei naudingą darbą, imkis kito,galvodamas apie dievą“) (M.Aur. 6.7)10. Stoikai mokė, kad reikia ugdyti dorybęir gyventi vadovaujantis teisingumo, su-sivaldymo, kuklumo bei kitais stojiškaisprincipais,kartuatliekantsavopareigasvi-suomenei.Keista,kadSeneka,tarsiužmir-šęs stoikų pamokymus, prašo epikūrinin-ką Lucilijų atsitraukti nuo visuomeniniųreikalų: oro atque obsecro [...] si potes, subduc te istis occupationibus; si minus, eripe („meldžiu ir užkeikiu [...] jei gali,išsilaisvinkišsavoreikalų,jeinegali–iš-siveržk“(Sen.Ep. 19. 1). Nors Seneka pri-tariaLucilijui,sakydamas:‘Otium’ inquis ‘Seneca, commendas mihi? ad Epicureas voces delaberis?’(„Seneka,–priekaištau-

9 SenekašiojecitatojeprilyginaLucilijųEpikūroadresatamsirVergilijausepoherojuiEnėjui.Manoma,kad Epikūro laiškai buvo fiktyvūs, skirti visiemsmo-kiniams ir parašyti kaip Epikūro doktrinos santrauka(Griffin,1992,350).

10Aurelijus,Markas.1997.Sau pačiam.VertėEu-genijaUlčinaitė.Vilnius:Vyturys.

64

siman,–piršdamaspoilsį, tunuslysti ikiEpikūro“) (Sen.Ep.68.10), tačiaupoilsįSeneka kviečia išnaudoti gražiems dar-bams, o visuomenines pareigas įvertintiišnaujo.SenekaklausiaLucilijaus,kąjispaliks,pabėgęsnuopareigų?Klientus?Ta-čiaujiemsjonereikia,reikiatikkonorsišjo, taiyra turto irpažinčių(Sen.Ep. 19). PasakSenekos,laimėLucilijųnunešėtolinuosveikogyvenimobūdo:Lucilijuibuvoduota provincija, vietininko pareigos irviskas,kasišjųišplaukia(Sen.Ep. 19. 5). Todėlniekadaneateistokslaikas,kaiLu-cilijusnorėsliautisturėti:Si te ad privata rettuleris, minora erunt omnia, sed adfa-tim implebunt: at nunc plurima et undique ingesta non satiant („Jeinukrypsiįasme-ninįgyvenimą,viskobusmažiau,betpa-kankamai.Odabarnepasotintadaugybėišvisurplaukiančiųturtų“)(Sen.Ep.19.7).Filosofas raginaLaiškuose Lucilijų prisi-minti,kiekgalvotrūkčiaispastarasislakstėdėl pinigų, kiek vargo patyrė dėl garbės,todėl ragina išdrįsti ką nors padaryti dėlramybės.Senekačiavėlneminikonkrečiųfaktų,tikperteikiapojūčius,jausmus,nuo-taikas.Kita vertus, jei Lucilijus buvo ži-nomas asmuo ir Seneka Laiškus publikavo atskiromis knygomis, sunku įsivaizduoti,kad aukšto rango pareigūną Seneka lite-ratūroskūrinyjeprašytųatsistatydinti.Beto, šešiasdešimt aštuntame laiške Seneka rašo,kadLucilijusjauatsistatydino,ode-vyniasdešimt aštuntame, šimtas pirmame ir šimtas aštuonioliktame laiškuose tęsiadiskusiją apie atsistatydinimo iš pareigųsvarbą11. Todėl kyla mintis, kad Seneka

11 PasakGercke’ės, Seneka tuo pačiumetu kūręsLaiškus Lucilijui ir Gamtos klausimus nevienodai api-būdinaLucilijų.Pvz.,LaiškuoseLucilijusvaizduojamaskaip ambicingas, siekiantis karjeros (Sen.Ep. 19–22), tačiau Gamtos klausimuose jis – ambitioni alienus (Sen. NQ4,pref.1).Šieneatitikimai,anotGercke’ės,

rašoneapierealausLucilijauspatirtusvar-guskaupiantturtą,joabejones,pasitrauki-mąišpolitikos,betapiesavuosiusrūpes-čiusirapiesavoveiklospakeitimą.

SenekaLucilijuiprisipažįsta,kadkar-taisblogaielgiasi irnorėtųnuo jokaikąnuslėpti, tačiau nuo dievo žmogus niekonegali nuslėpti (Sen. Ep. 83). Juos abuištiko šlovė, kuri kartu nejučiomis atne-šė daug ydų (Sen. Ep. 83). Anot BeatoSchöneggo,šiefragmentaiapiepanašųgy-venimąirbendrasydasgalibūtiSenekosparašyti tam,kadatskleistų, jogLucilijusnėra tikras asmuo,bet literatūrinisperso-nažas, pasitelktas kaip fabulos priemonėSenekossolilokvijai.Mokslininkasteigia,kadLucilijusyrapatiesSenekosalter ego (Schönegg,1999,91–95).TačiauJohanasSchaferis prieštarauja tokiam tvirtinimui,sakydamas,kadjeimesteigtume,jogLu-cilijauspersonažasbuvosukurtastiktam,kad atspindėtų Senekos vidų ir sukurtųdialogą su pačiu savimi,mes visiškai re-dukuotume Laiškuose draugystės temą irdidaktinįmetodą(Schafer,2011,44).

Amicitia

Seneka, skirtingai nei Senosios stojos at-stovai,daugiaudėmesioskyrėdraugystėstemos analizei (Evenepoel, 2006, 178).Kalbėdamas apie draugystę, Seneka savopožiūrį gretina su Panaitijo ir, nepai-sant polemikos dėl draugystės tikslo, suEpikūru (Evenepoel, 2006, 178). Sene-ka draugystės temą gvildeno trečiame,šeštame, devintame ir šimtas devintame laiškuose. Jis aptarė epikūrininkų požiūrįįdraugystę,tačiaupeikėdraugystęutilita-tis causa (Sen. Ep.9.8).Tikradraugystė,

leidžiamanyti,kadLucilijusbuvoliteratūrinispersona-žas(Gercke,1896,326–327).

65

pasakSenekos,yradėlpačiosdraugystės(Ep.9.12).Epikūraskritikavostoikus,ku-rieteigė,jogišminčiuspasitenkinapatssa-vimiirjamnereikiadraugo.Senekanenei-giastoikųidėjų,betnepritariairEpikūrui:

Sapiens etiam si contentus est se, tamen habere amicum vult, si nihil aliud, ut exerceat amicitiam, ne tam magna virtus iaceat, non ad hoc quod dicebat Epicurus in hac ipsa epistula, ‘ut habeat qui sibi aegro adsideat, succurrat in vincula coniecto vel inopi’, sed ut habeat aliquem cui ipse aegro adsideat, quem ipse circumventum hostili custodia liberet. Qui se spectat et propter hoc ad amicitiam venit male cogitate (Sen. Ep.9.8)12.

Epikūro draugystės sampratą kritika-voirCiceronasdialogeLelijus, arba Apie bičiulystę. Garsiausias romėnų oratoriussvarsto ir pasišaipo:

Alios autem dicere aiunt multo etiam inhumanius (quem locum breviter paulo ante perstrinxi) praesidii adiumentique causa, non benivolentiae neque caritatis amicitias esse expetendas; itaque, ut quisque minimum firmitatis haberet minimumque virium, ita amicitias adpetere maxime; ex eo fieri, ut mulierculae magis amicitiarum praesidia quaerant quam viri et inopes quam opulenti et calamitosi quam ii, qui putentur beati. O praeclaram sapientiam! (Cic.Lael.46)13.

12„Norsišminčiuspasitenkinapatssavimi,visdėl-tojisnoriturėtidraugą,jeinedėlkokito,taibentdėlto,kadtokiadidelėdorybėneliktųbenaudos.Netam,kaip sakė Epikūras tame pačiame laiške, „kad turėtų,kasslaugytųsusirgus,kaspadėtųpakliuvusiamįkalė-jimąarįskurdą“,bettam,kadjispatsturėtųkąslaugytisusirgusį, ką išlaisvinti iš priešo nagų.Nedoraimąstotas,kasžiūrisavęsirdėltoieškodraugystės.“

13„Darkiti,kaippasakojama,aiškinanetginežmo-niškiau (taiaš trumpaipaliečiaukiekanksčiau),obū-tent,kadbičiulystėsreikiąsiektidėlapsaugosirpagal-bos,onedėlmaloningumoirmeilės,užtatkiekvienasžmogus,kuristurįsmažiausiaijėgųirtvirtybės,labiau-siaisiekiąsbičiulystės;iščiaišeiną,joglabiausiaijojeapsaugosieškančiosmoterėlės,onevyrai;silpnieji,one

Platonikas Ciceronas kritikuoja irstoikus.PasakCicerono,nereikiaklausy-ti stoikų, kurie atsisako draugauti su nestoikais ir atsisako draugauti apskritai,neidraugauti sunedorais (Cic.Lael.48).TačiauCiceronas irSenekaperdeda irnevisai teisingai perteikia epikūrininkų po-žiūrį į draugystę, tarsi į tam tikros rūšiespelningąsandėrį.PasakJohnoRisto,Epi-kūrasvisdėltoatmetėutilitarinįpožiūrį įdraugystę(Rist,1980,125).SenekaLaiš-kuose iškreipiaEpikūroidėjas,matyt,dėlto, kad nori sutirštinti spalvas ir parodyti, kokiaydingayramintis siektidraugystėsdėl savanaudiškų tikslų. Seneka taip patvengia kalbėti apie draugystės teikiamąmalonumą,nesnaudairmalonumasbuvoEpikūropropaguojamosidėjos.Ciceronassavo veikale Lelijus, Arba apie bičiulys-tę tik trumpai užsimena apie draugystėsteikiamus malonumus. Pasak Senekos, pagrindinisdraugystėsprivalumasyrapa-siekti ir išlaikyti virtus.

Anot Senekos, pats vienas žmogusnegali pasiekti dorybės, būtent amicitia sukuria sąlygas, palankias siekti virtus. Svarbu,kadšaliabūtųstojiškaimąstantisžmogus, kuris yra labiau priartėjęs prievirtusnei tas,kuris tikpradėjo jossiekti.Draugiškipokalbiaisudoružmogumiapieteigiamusužsiėmimus,įpročius,veiksmusstiprina dorybę.Geri draugai savo veiks-mais rodo pavyzdį ir suteikia jėgų elgtisderamai.Priartėjęsprievirtusžmogusgalipasidalyti savo patirtimi ir pamokyti ma-žiaumokantį.Senekapastebi,jogdraugys-tėnėravienpusiškasdocere,betdraugystė-jeatsirandairdiscere.

galingieji,irnelaimingieji,onetie,kąlaikolaimingais.Taibentgarsingaišmintis!“VertėSigitasNarbutas.Ci-tuojamaiš:Ciceronas,MarkasTulijus.1998.Pokalbiai apie senatvę ir bičiulystę. Vilnius: Vyturys.

66

Seneka laiškuose dažnai keičia kalbė-jimo toną. Jis Lucilijui yra tarsi globėjas(custos), galintis pasidalyti savo patirti-mi, ir mokytojas, einantis priekyje, taippat ir kolega ar netmokinys, kai SenekaprašoLucilijauskritiškaižvelgtiįjokny-gas, elgesį ir jį patįmokyti. Seneka kar-tais jaučiasi tarsi ligonis, kuris žino, jogserga,irprašotokiopatligoniopasidalytisavoskausmaisirpatirtimi,įkvėptiviltiessveiktiirįveiktimoralinesligas.J.Schafe-rispastebi,kadSenekaimokytojo-mokiniosantykiai nesiskiria nuo draugų santykių(Schafer,2011,43).

Lyginant su Cicerono traktatu apiedraugystę,kuriamejisdaugdėmesioskiriaRomos politikų bičiulystei aptarti, Sene-kos Laiškuose nerandame jokių politiniųįvykiųaptarimo,čianeanalizuojamapoli-tikųdraugystėarSenekosamicus princep-sispatirtis,kuriąaprašėTacitasAnaluose, todėl mes linkstame manyti, kad tai darvienas argumentas, jog Senekos Laiškai buvo parašyti kaip filosofijos vadovėlisepistoliniožanroforma.SenekaiLaiškuo-se svarbesnisnebiografinis,politinis,betpedagoginis aspektas. Seneka diskutuojaapie filosofų draugų bendradarbiavimą,mokymą irmokymąsibei jųdvasinįpro-gresą(Sen.Ep.35).

Senekaparodoskaitytojams,kaipgaliatrodytifilosofųdraugystėirkaipjiveikia.Esminė stoikų idėja buvo moralinis pro-gresas (profectus). Filosofas ragina drau-gauti tik su tuo, kurį gali pagerinti arbakuristavegalipagerinti(Sen.Ep. 29). Se-nekateigia,kadnereikiaaiškintifilosofijoskiekvienamsutiktajam,kaipdarėkinikaiirvienasišjųDiogenas.Reikiapasirinktitiktuos,kuriuosgalipaveikti,irišmokytikaž-kogero,nesjeišaudysiprošalį,nebeturėsipakankamaireikšmėsirtiems,kuriuosga-

lėtumpataisyti(Sen.Ep.29.2–3).SenekaminiLucilijausdraugąMarceliną,kuristikjuokiasi išSenekospamokymų, todėlSe-nekaperdaugirnesivarginajomokyti.Fi-losofas rašo: Sagittarius non aliquando fe-rire debet, sed aliquando deerrare; non est ars quae ad effectum casu venit. Sapientia ars est(„Šaulysprivaloneretkarčiaispa-taikyti,betretkarčiaisprašautiprošalį.Nemenas, kai tikslas pasiekiamas atsitiktinai. Oišmintisyramenas“)(Sen.Ep.29.3).

TaigiSeneka,kaipirkitistoikai,puo-selėjoidėją,kadprigimtinėstoikopareigayra mokyti kitus. Senekai vienas svarbiau-sių draugystės tikslų buvo pedagoginis.Todėl mes nepritariame B. Schöneggominčiai, jogLucilijusbuvoSenekosalter ego ir pasitelktas solilokvijai (Schönegg,1999, 91–95).Vis dėlto SenekaLaiškuo-se siekia ne išanalizuoti save, o pateikti naudingųpamokymųkitiems–savoskai-tytojams. Lucilijus, kaipLaiškų persona-žas,yrareikalingasatskleistilabaisvarbųmokytojoirmokiniodraugystėsryšį,kurionesukūrussunkumokinį išmokytikeistis,perimti naujas idėjas, omokytojui paste-bėtisavoklaidas.

NorsSeneka rašo,kad jisnetatmestųpačiąišmintį,jeinegalėtųpasidalytijasuniekuo, kadangi joks turtas nėra mielas,jeijįturivienas(Sen.Ep.6.4),tačiaukaikuriuoselaiškuoseSenekaprieštaraujapatssau.Pavyzdžiui, septintame laiške jis,pri-tardamasaktoriui,kalbėjusiamapiemeną,kurįsuprastikkeli,rašo:‘satis sunt’ inquit ‘mihi pauci, satis est unus, satis est nullus’ („užteksman irkelių,užteks irvieno,už-teks ir nė vieno“) (Sen.Ep. 7. 11).Tokieprieštaravimai, pasak J. Schaferio, atspindi Senekos pastangas realistiškai pavaizduotiLaiškus. J. Schaferis tvirtina, kad Laiškai Lucilijuinėraautentiška,keletometųsusi-

67

rašinėjimo korespondencija.Anot moksli-ninko,Senekapaliekaryškiųvidiniųnenuo-seklumųtam,kadsukurtųspontaniškosusi-rašinėjimo įspūdį (Schafer,2011,47;Too,1994, 211–224; Edwards, 1997, 34–36).Kitavertus,Senekosžodžiai, kad jamne-reikianėvienoskaitytojo,peršamintį,jogSeneka LaiškuosekreipiasineįsavodraugąLucilijų,oįsavepatį–LucijųSeneką.

Seneka, kalbėdamas apie draugystę,dažnailyginaepikūrininkųirstoikųnuos-tatas.Norsepikūrininkų,kaipirstoikų,gy-venimo tikslasbuvo išminties ir ramybėssiekis,tačiau,pasakDonaldoRobertsono,epikūrininkaineieškojodraugų,kuriebūtųišugdę stipriasdvasines,dorovinesverty-bes,ostoikaisiūlėdraugautitiksustoikais(Robertson,2013,96–100).Epikūrininkaidažnaiatsitraukdavonuopolitinio,visuo-meninio, šeimyniniogyvenimo irgyvenotarsi atsiskyrėliai. Stoikams, priešingai,ramybė buvo susijusi tik su išmintingu-mu, dorybe, kuklumu, teisingumu, tar-navimu kitiems žmonėms. Stoikai tikėjo,kaddraugystė su likusia žmonijosdalimiyra natūralus žmogaus gyvenimo tikslas.Visižmonėsturėtųklausytiproto,gyven-tipagalprigimties irgamtosdėsnius.Pa-grindinisstoikųveikalasZenonoValstybė tyrinėjosvarbiausiąidealiosstoikųvisuo-menės svajonę, kurią gali išpildyti apsi-švietę, geranoriški draugai, gyvenantyskartuharmonijoje,globojamimeilėsdievoEroto (Diog. L. 7. 32–33). Epikūrininkainebuvo tokie draugiški likusiai žmonijosdaliaiirnenorėjorūpintisjosgėriu,jąmo-kyti,atvestiįdoros,teisingumo,išmintieskelią kaip stoikai.Mūsųnuomone,Sene-kos Laiškų adresatas yra visi skaitytojai,kadangi Seneka, net pasitraukęs iš parei-gų, norėjo likti praktikuojančiu stoiku irbūti naudingas visuomenei. Skirdamas

Laiškus netikdraugui,betirateinančiomskartoms, aptardamas temas, kurios bus aktualiospraėjusšimtmečiamsir tūkstan-tmečiams, stoikas pasiekia didesnį tikslą.Tatjana Aleknienė pabrėžia, kad Senekayra visos žmonijos patarėjas, guodėjas irauklėtojas(Aleknienė,2005,71),jo„Laiš-kai skirtine tik istoriškai sunkiaiapčiuo-piamam‚Lucilijui‘,betžmonėms(taippatir ateities kartoms) apskritai, ir – ne pasku-tinėje vietoje – sau pačiam“ (Aleknienė,1998,69).

Kita vertus, yra dar kelios priežastys,rodančios,kadSenekosLaiškai negalibūtitikriirskirtitikLucilijui.MiriamT.Grif-finpateikia trisprielaidas,kodėlSenekoskorespondencijasuLucilijumigreičiausiaiyra fiktyvi (Griffin, 1992, 417–419). Pir-ma, taipgreitai,kaipparodytaLaiškuose, negalėjoįvyktiryškusLucilijausmokymoprogresas.Sunkupatikėti,kadepikūrinin-kas Lucilijus, pradėjęs mokytis nuo sen-tencijų(1–30laiškai),pometųtapotikrasstoikas, tyrinėjantis dorovės epistemolo-giją.Antra,Senekadažnaiirtuopatmetuparašytuose laiškuose kaitalioja „kalbėji-mo toną“. Jis tai kreipiasi įLucilijųkaipį mokinį, tai pats prašo, kad Lucilijus jįmokytų, nors Laiškų pradžioje Lucilijusbuvopristatytaskaip jaunesnis irmenkaiišmanantis stoikųfilosofiją.Trečia,pasakSenekos,Lucilijusnevisadanaudojasiim-perijospaštuirjolaiškaiateinatikpomė-nesioardarvėliau.TodėlSenekasiunčiaLucilijui laiškus, nelaukdamas atsakymo.Tačiau,remiantistuo,kaipSenekaaprašoįvykius,mėnesio, dienos,metų laiką, pa-skaičiuota, kad per keturiasdešimt dienųSenekaturėjoišsiųstitrisdešimtdulaiškusirgautiišLucilijausatsakymus(Bourgery,1911,43–45).Vadinasi,arbaSenekasiuntėlaiškus ne povieną,oknygomis,irpatsuž

68

Lucilijųsavęspaklausdavoiratsakydavo,arbašikorespondencijayranetikra.Beto,Seneka Laiškus Lucilijuirašėikipat64m.pabaigos. 65 m. pavasarį Seneka buvopriverstasnusižudyti.Varguargalėjokasnors iš Senekos draugų tikrą Senekos irLucilijaus korespondenciją suredaguoti irperrašytitaip,kadšietaptųliteratūroskū-riniu. PasakM.Griffin,Laiškus Lucilijui Senekaiškartorašėkaipliteratūroskūrinįirpatsjuospublikavopriešmirtį(Griffin,1992,419).

Be to, Seneka Laiškuose rašo, kad Lucilijus yra jo kūrinys (meum opus es) (Sen. Ep. 34. 2). Šiuos žodžius galimainterpretuoti dvejopai, kad Lucilijus, va-dovaujantSenekai,keičiasi irSeneka tuodžiaugiasi, jį laiko savomokiniu ir tarsi savokūriniu.Tačiaugalimasuprastiirki-taip:SenekasukūrėfiktyvųLucilijauspa-veikslą,kadangiLaiškuose užsimena,kadšiuos laiškus rašydamasapgalvoja temas,jie yra skirti plačiamvisuomenės ratui irateities kartoms.

Išvados

Apibendrindami galime teigti, kad Laiš-kai Lucilijui yra adresuoti visiems skai-tytojams. Senekos Laiškai nėra asmeni-niai dviejų filosofų pokalbiai apie sielą,dorybę, teisingumą. Analizė patvirtinaM.T.Griffinversiją,kadLaiškai Lucilijui yraneautentiškosusirašinėjimodokumen-tai, bet literatūrinė fikcija (Griffin, 1992,350–354).

Tai,kadSenekavisadapradeda iruž-baigialaiškusritualinebendravimoforma,olaiškųpradžiosemini,joggavoišLuci-lijaus laišką,nėrasvarusargumentas,ku-risgalėtųįrodyti, joglaiškaiLucilijuiyratikri.Būtenttokialaiškųpradžiairpabai-ga atitiko antikiniam epistoliniam žanrui

keliamus reikalavimus. Seneka Laiškuo-senesistengėatskleisti savokaippolitikovaidmens Nerono dvare, neparodė, kaipstoicizmoidėjasgalipraktiškaitaikytipo-litikas. Filosofas labai mažai mini realiųasmenybių ir istorinių faktų, dažniausiaikalba jau apie mirusius asmenis. SenekaLaiškuose kuriaSenekąpersonažą irmesnegalimebūtitikri,kadautoriusjuoseat-skleidžiasavotikruosiusjausmus.Laiškai buvo rašomi kaip stoicizmo vadovėlis,kuriameSeneka siekė išdėstyti stoicizmodogmasirmokymosistemą,parodydamasdraugiškąmokytojo-mokiniodvasinįryšį.

Lucilijaus asmenybė skirtinguose kū-riniuose,parašytuosetuopačiumetu,api-būdinama skirtingai. Laiškuose Lucilijussiekia karjeros, o Gamtos klausimuose ambicijos jamyra svetimos. JeiLucilijusrealiamegyvenimeištiesųbūtųbuvęsSi-cilijosvietininkas,mūsųnuomone,Senekagrožiniamekūrinyjenegalėtųjįragintiatsi-sakytipolitinėskarjeros.Senekospasažasapieatsistatydinimągreičiausiai įterptas įLaiškustam,kadpateisintųpatiesSenekospasitraukimą ir įrodytų, jog tikras stoikasgali išlikti naudingas visuomenei net gy-vendamasprivatųgyvenimą.JeiLucilijusbūtųbuvęsrealusasmuo,koksjisvaizduo-jamas Laiškuose, – užsiimantis politika,administracija, poezijos rašymu ir mažaiturintis laiko filosofijai, sunku patikėti,kadperkeletąmėnesiųbūtųįsisavinęsvi-sas stoicizmodogmas, atsisakęs politinėskarjerosiratsidėjęsgamtostyrinėjimams.

Tadgalimadarytiišvadą,kadSenekosveikalas Laiškai Lucilijui yra ne realus dviejų filosofų susirašinėjimo rezultatas,betEpikūro irCicerono laiškųbei stoikųidėjų įkvėptas, apmąstytas stoicizmo va-dovėlis,užrašytasepistolineforma,irkar-tutobulasliteratūroskūrinys,skirtasatei-nančiomskartoms.

69

LITERATŪRA

Aleknienė,Tatjana.1998.„Mirties praktika: Se-nekos Laiškai Lucilijuiirgraikųfilosofija“.Literatū-ra 40(3),61–86.

Aleknienė, Tatjana. 2005. „Filosofiniai Sene-kosraštai:humanizmopamokos?“Literatūra47(3),69–80.

Bourgery, Abel. 1911. „Les lettres à Luciliussont-ellesdevraiesletters?“Revue de philologie35,40–54.

Brinckmann,Wolfgang. 1963.Der Begriff der Freundschaft in Senecas Briefen.Köln:DruckGou-der u. Hansen.

Dilytė,Dalia.1999.„Paaiškinimai“.In:LucijusAnėjus Seneka. Laiškai Lucilijui. Vilnius: Pradai, 491–508.

Duff,J.Wight.1960.A literary history of Rome in the Silver age.London:ErnestBennLimited.

Durov,ValerijSemënovič.2000.Istorija rimskoj literatury. Sankt-Peterburg: Filologičeskij fakultetSankt-Peterburgskogo gosudarstvennogo universi-teta.

Edwards,Catharine. 1997. „Self-scrutinity andself-transformation in Seneca’sLetters“.Greece & Rome44,23–38.

Evenepoel, Willy. 2006. „Seneca’s letters onfriendship: Notes on the recent scholarly literature andobservationsonthreequaestiones“.L’Antiquité Classique75,177–193.

Gagliardi, Paola. 1991.Un legame per vivere. Sul concetto di „amicitia“ nelle lettere di Seneca. Lecce-Galatina:Congedo.

Gercke,Alfred.1896.Seneca-Studien. Fleckei-

ŠALTINIAI

Aurelijus,Markas.1997.Sau pačiam.VertėEu-genijaUlčinaitė.Vilnius:Vyturys.

Aurelius, Marcus. 1989. Meditations. Ed. and transl.byC.R.Haines.Harvard:HarvardUniversityPress(LoebClassicalLibrary).

Cicero,MarcusTullius.1884.Laelius de Amici-tia:Ed.C.F.W.Müller.Leipzig:Teubner.

Ciceronas,MarkasTulijus.1998.Pokalbiai apie senatvę ir bičiulystę.VertėSigitasNarbutas.Vilnius:Vyturys.

Gellius,Aulus.1961.The Attic nights.WithanEnglish translationbyJohnC.Rolfe:3vols.Cam-bridge(Massachusetts):HarvardUniversityPress&London: Heinemann.

Laertius, Diogenes. 1964.Vitae philosophorum: Diogenis Laertii vitae philosophorum. Ed.H.S.Long.2vols.Oxford:ClarendonPress.

Seneca,L.AnnaeusIunior.1965.Epistolae Mo-rales ad Lucilium. Ed. L. D. Reynolds. Vol. 1–2. Oxford:OxfordClassicalTexts.

Seneka,LucijusAnėjus.1999.Laiškai Lucilijui. VertėDaliaDilytė.Vilnius:Pradai.

Tacitas,PublijusKornelijus.2005.Analai.VertėDaliaDilytė.Vilnius:Margiraštai.

Tacitus,Cornelius.1906.Annales: Cornelii Ta-citi Annalium Ab Excessu Divi Augusti Libri. Ed. C.D.Fisher.Oxford:OxfordUniversityPress.

sens Jahrbücher für Classische Philologie. Supple-mentband22.Leipzig:B.G.Teubner,1–334.

Griffin,MiriamT.1992.Seneca: A philosopher in politics.Oxford:ClarendonPress.

Grimal, Pierre. 1978.Seneca.Darmstadt:Wis-senschaftlicheBuchgesellschaft.

Grimal,Pierre.1998.Seneka.VertėRasaBalči-konytė.Vilnius:Aidai.

Hadot, Ilsetraut. 1969. „Épicure et l’enseigne-mentphilosophiquehellénistiqueet romain“.Actes du VIIIe Congrѐs de l’Association Guillaume Budé. Paris:LesBellesLettres,347–354.

Hadot, Pierre. 2005. Antikos filosofija – kas tai? VertėAušraGrigaravičiūtė.Vilnius:Aidai.

Inwood,Brad. 2005.Reading Seneca. Oxford: Oxford University Press.

Kudulytė-Kairienė, Audronė. 2010. „Pašaipio-siosLucilijausepigramos“.Literatūra52(3),21–33.

Lasinskas,Povilas.2013.„ŽmogusSenekoseti-kossistemoje“.Soter48(76),7–26.

Miller,T.A.1967.„Antičnyeteoriiepistoljarno-gostilja“.Antičnaja epistolografija: očerki. Moskva: Nauka,5–24.

Nussbaum,MarthaC.1994.The therapy of desi-re: Theory and practice in Hellenistic ethics. Prince-ton, New Jersey: Princeton University Press.

Rist, JohnM. 1980. „Epicurus on friendship“.Classical Philology75,121–129.

Robertson,Donald.2013.Stoicism and the art of happiness: A teach yourself guide. London: Hodder &Stoughton.

Schafer, John. 2011. „Epistulae morales as

70

Gauta: 2015-09-15 Autorės adresas:Priimta publikuoti: 2015-10-15 Klasikinėsfilologijoskatedra

Vilniaus universitetasUniversitetog.5LT-01513Vilnius

El.paštas:[email protected]

SenecaʼsMoral Letters to Lucilius and Dialogues aretheearliestsurvivingworksoftheancientStoics.EventhoughSeneca’sMoral Letters to Lucilius has attractedagreatdealofscholarlyattention,thereishoweverdisagreement inacademiaabout towhomSeneca’s Moral Letters to Lucilius was actually addressed. For instance, some scholars (e. g.,D.Dilytė, P.Grimal, etc.) argue that Luciliuswasa real person and that the letters are real, whereas others (e. g., B. Inwood,M.T. Griffin etc.) claimthatLuciliusisaliterarycharacterandconsequentlySenecaʼsLettersisliteraryfiction.

Exploring various primary and secondarysources, this paper investigates the disagreementconcerningtheaddresseeinSeneca’sMoral Letters to Lucilius. The paper discusses both theories and analysestheinfluenceoftheancientepistolarygenreonSeneca’swritings.Moreover,inordertovalidateone of the theories, the author explores the Roman philosopher’s background, ideas of Stoicism, andthecontext andperiodduringwhich theworkwaswritten.

ThearticleconcludesthatSeneca’sMoral Letters to Lucilius is a work addressed to the public. Letters is not merely a collection of personal correspondence between the two philosophers about the soul, virtue, andjustice,butrather,asMiriamT.Griffinasserts,literaryfiction.ThatSenecaalwaysstartsandends

WHO IS THE REAL ADDRESSEE OF SENECA’S MORAL LETTERS TO LUCILIUS?

Jovita DikmonienėS u m m a r y

dramatized education“.Classical Philology 106(1),32–52.

Schönegg,Beat.1999.Senecas „Epistulae Mo-rales“ als philosophisches Kunstwek. Bern: PeterLang.

Too,YunLee.1994.„EducatingNero:AreadingofSeneca’sMoral Epistles“.Reflection of Nero. Ed. Jás Elsner and Jamie Masters. Cambridge: Cam-bridgeUniversityPress,211–224.

his letters in the epistolary form of communication and always mentions that he has received a letter fromLuciliusisnotavalidargumenttoprovethatSeneca actually corresponded with Lucilius. Such formconformstothestandardsandrequirementsoftheClassicalepistolarygenre.Infact,duetothelackof historical records in the text, it is likely that in his Letters, Seneca creates Seneca persona. As a result, we cannot be sure whether the author reveals his true feelingsinthetextornot.

In various works of Seneca, Lucilius is characterised differently. In Naturales Quaestiones ambition is a feeling alien to Lucilius. In Letters however, Lucilius pursues a political career. The paper asserts that if Lucilius was indeed a former procurator of Sicily, in his fictional piece SenecawouldnoturgeLuciliustoabandonhiscareer.Thepaperproposesthatthepassageaboutresignationwasadded to the Letters to justifySeneca’swithdrawaland to prove that a true Stoic can remain useful to society evenwhile living a private life.All thingsconsidered, Seneca’s Moral Letters to Lucilius is not the result of actual correspondence between the two philosophers, but is rather a work inspired by the letters of Epicurus andCicero,aswellasStoicideas. It is a carefully contrived Stoic text, written in epistolary form. It is also a perfect literary work designedforfuturegenerations.