-
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
BIOLOGINIŲ SISTEMŲ IR GENETINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS
JOLANTA MONKUVIENĖ
KAČIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ MONITORINGAS IR PANAUDOJIMAS
LIETUVOJE
CATS GENETIC RESOURCES MONITORING AND PURPOSE IN
LITHUANIA
Gyvūninių išteklių valdymo magistro studijų baigiamasis
darbas
Darbo vadovė: doc. Dr. Natalija Makštutienė
KAUNAS 2014
-
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių
genetinių išteklių monitoringas ir
panaudojimas Lietuvoje“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir
užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu
visą panaudotos literatūros sąrašą.
Jolanta Monkuvienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ
ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Jolanta Monkuvienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
doc. Dr. Natalija Makštutienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
prof. dr. Ilona Teodora Miceikienė
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/ jos vardas,
pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-iaus) parašas)
-
3
TURINYS
SANTRUMPŲ
SĄRAŠAS...........................................................................................................4
SUMMARY...................................................................................................................................5
SANTRAUKA...............................................................................................................................6
ĮVADAS.........................................................................................................................................7
1. LITERATŪROS
APŽVALGA........................................................................................8
1.1. Kačių atsiradimo
istorija..........................................................................................8
1.2. Kačių
panaudojimas................................................................................................10
1.3. Kačių genetinės ligos įtakojančios kačių
veisimą...................................................11
1.4. Kačių duomenų
bazės.............................................................................................12
1.4.1. Lietuvos felinologų
draugija............................................................................14
1.4.2. Kačių
veislynai................................................................................................15
1.4.3.
RegiVet............................................................................................................15
1.4.4. Gyvūnų registracijos
centras............................................................................16
1.4.5. Vilniaus miesto gyvūnų duomenų
bazė...........................................................16
1.5. Kačių
klasifikacija..................................................................................................16
1.6. Populiariausios kačių veislės
Lietuvoje..................................................................17
1.6.1. Persų veislės katė
(Persian)............................................................................18
1.6.2. Britų trumpaplaukės veislės katė (British
shothair)........................................19
1.6.3. Siamo veislės katė
(Siamese)..........................................................................20
1.6.4. Kornvalio reksų veislės katė (Cornish
rex)....................................................21
1.6.5. Egzotų veislės katė
(Exotic)............................................................................21
1.6.6. Meino meškėnų veislės katė (Meine
Coon)....................................................22
1.6.7. Rusų mėlynosios veislės katė ( Russian
Blue)................................................23
1.6.8. Abisinijos veislės katė
(Abyssinian)................................................................24
1.6.9. Bengalijos veislės katė
(Bengal).....................................................................25
1.6.10. Turkų angoros veislės katė (Angora
Turc)......................................................26
2. TYRIMO METODIKA IR
ORGANIZAVIMAS........................................................28
3. TYRIMO
REZULTATAI..............................................................................................29
3.1. Kačių registracijos analizė duomenų
bazėse..........................................................29
3.2. Registruotų ir išvestų kačių analizė pagal
veisles..................................................32
3.3. Genetinių ligų tikimybė analizuojamose kačių
veislėse.........................................40
4. REZUTATŲ
APTARIMAS..........................................................................................43
IŠVADOS.....................................................................................................................................45
LITERATŪRA............................................................................................................................46
-
4
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
FIFe - Tarptautinė felinologų federacija
HKM – Hipertrofinė kardiomiopatija;
PKD – Inkstų policistozė;
PRA – Progresuojanti tinklainės atrofija;
GM – Gangliozidozė;
PK – Piruvato kinazės trūkumas;
SMA – Stuburo raumenų atrofija;
UAB – Uždariji akcinė bendrovė
JAV – Jungtinės Amerikos valstijos
-
5
SUMMARY
Author: Jolanta Monkuvienė
Title: Cats genetic resources monitoring and purpose in
Lithuania.
Supervisor: Doc. dr. Natalija Makštutienė
Place of work: The work was carried out at Biological Systems
and Genetic Research Institute of
Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences
during the period of 2012 – 2014.
Size of Thesis: 47 pages, 19 figures, 14 tables.
Object and tasks of work: Collect and analyze scientific
literature on cats breeds that are
bred on Lithuania. Collect data of Lithuanian cat database.
Collect data about cat uses, and genetic
diseases to breed Affects.
Research methodology: Analysis of scientific literature,
scientific articles, and statistical
data. Different articles and research material offering
information on the issue under consideration
were used as the basis for the research.
Results and conclusions: It was found that during the 2009 -
2013 year has registered 34618
animals. Lithuania was recorded in 7297 from a 4198 cat belonged
to the ten most popular cat
breeds. RegiVet database within five years was recorded in 3409,
cat. Vilnius city animal database
recorded 711 cats. 15 cattery over five years has been derived
372 cats. The study has been selected
for the most popular breed of cat and consists of a dozen
varieties. 2009 - 2013, the most common
breed of cat has been found in Persian cats. It is also one of
the most popular British Shorthair cat
was, Siamese, Cornish rex and Exotic cats. Over the years,
research has been less popular cat Maine
Coon, Russian Blue , Abyssinian, Bengal, and the Turkish Angora
cat breed.
Varieties have been identified which predicted increase in the
number of trendsetting is Persian,
British shorthair and Siamese cats. It has also established a
variety of which predicted a slight
increase in the number of trendsetting, the Cornish Rex, Maine
Coon, Exotic, and the Bengal cat
breed. And set out a variety of monitored depopulation
trendsetting, this Russian Blue, Abyssinian,
Turkish Angora cat breed.
The study showed the likelihood of genetic diseases in the most
popular cat breeds. The greatest
likelihood of genetic diseases to Bengal and Maine Coon, and
Persian cat breed. Bengal cat breed
was found in 2.78 %; Maine Coon breed, 2.06%, And the Persian
cat breed 1.13 % genetic
disorders.
Key words: Cats genetic resources monitoring, breeds, genetic
diseases.
-
6
SANTRAUKA
Darbą atliko: Jolanta Monkuvienė
Darbo pavadinimas: Kačių genetinių išteklių monitoringas ir
panaudojimas Lietuvoje
Darbo vadovė: doc. Dr. Natalija Makštutienė
Darbo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,
Veterinarijos akademija, Biologinių sistemų
ir genetinių tyrimų institutas.
Darbo apimtis: 47 puslapiai, 19 paveikslų, 14 lentelių.
Darbo tikslas ir uždaviniai: Surinkti ir išanalizuoti
informaciją apie esančius Lietuvos kačių
registrų duomenų bazes; Ištirti kačių veislių populiarumą
Lietuvoje; Ištirti kačių skaičiaus kitimo
tendencijas populiariausiose veislėse 2009 – 2013 m.; Ištirti
kokios dažniausiai pasitaiko genetinės
ligos veisiant kates ir kokiose veislėse.
Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, statistinių
duomenų rinkimas ir apdorojimas.
Rezultatai ir išvados: Nustatyta, kad per 2009 – 2013 metus,
buvo užregistruoti 34618 gyvūnai.
Lietuvoje buvo užregistruotos 7297 katės iš kurių 4198 priklausė
dešimčiai populiariausių kačių
veislių. RegiVet duomenų bazėje per penkis metus buvo
užregistruotos 3409 katės. Vilniaus miesto
gyvūnų duomenų bazėje užregistruotos 711 katės. 15 kačių
veislynuose, per penkis metus buvo
išvestos 372 katės.
Tyrimo metu buvo atrinktos populiariausios kačių veislės ir
sudarytas šių veislių dešimtukas.
2009 – 2013 metais dažniausiai aptinkama kačių veislė buvo Persų
katės. Taip pat vienos iš
populiariausių kačių buvo Britų trumpaplaukės, Siamo, Kornvalio
reksų ir Egzotų katės. Per
tiriamuosius metus mažiau populiarios katės buvo Meino meškėnai,
Rusų mėlynosios, Abisinijos,
Bengalijos, bei Turkų angoros veislių katės.
Buvo nustatytos veislės, kurioms prognozuojama skaičiaus
didėjimo tendencija, tai Persų,
Britų trumpaplaukėms ir Siamo veislių katėms. Taip pat
nustatytos veislės kurioms prognozuojama
nežymi skaičiaus didėjimo tendencija, tai Kornvalio reksai,
Meino meškėnai, Egzotai ir Bengalijos
veislių katės. Bei nustatytos veislės, kurioms stebima skaičiaus
mažėjimo tendencija, tai Rusų
mėlynosios, Abisinijos, Turkų angoros veislių katės.
Tyrimo metu buvo nustatyta, genetinių ligų tikimybė
populiariausiose kačių veislėse.
Didžiausią genetinių ligų tikimybę turi Bengalijos, bei Meino
meškėnų veislės, taip pat Persų
veislės katės. Bengalijos kačių veislėje buvo aptikta 2,78
proc.; Meino meškėnų veislėje 2,06 proc.,
o Persų kačių veislėje 1,13 proc. genetinių sutrikimų.
Raktažodžiai: kačių genetinių išteklių monitoringas, veislės,
genetinės ligos.
-
7
ĮVADAS
Tūkstančius metų katės traukė žmones. Senovės egiptiečiai jas
garbino, o viduramžiais
žmonės jų bijojo ir laikė raganų bendrininkėmis. Šiuo metu katės
laikomos kaip augintiniai
namuose ir kaip naminiai gyvūnai graužikų medžioklei. Naminės
katės ir žmogaus santykiai
laikomi abipusiais (mutualistiniais). Katės yra pripažintos,
kaip gydomąją galią turintys gyvūnai.
Felinoterapija – tai gydymas pasitelkiant kates. Katės jaučia
šeimininkų sveikatos problemas ir
padeda jas išspręsti. Seniai žinoma, kad katės glostymas
normalizuoja kraujo spaudimą: padidina
per žemą ir pažemina per aukštą, tad mažėja ir infarkto rizika.
Žmogui katės glostymas ir jos
murkimas sukelia teigiamas emocijas, pagerina nuotaiką. Daugumai
žmonių, katės, taip pat kaip ir
šunys yra geriausi jų draugai.
Katė (lot. Felis silvestris catus) – katinių šeimos plėšrusis
žinduolis, laukinės katės porūšis.
Dabartinės katės greičiausiai kilusios iš Senovės Egipte apie
3500 m. pr. m. e. prijaukintų laukinių
kačių, nors tikslus prijaukinimo laikas nėra nustatytas. Katė
yra mėsėdis plėšrūnas, galintis medžioti
daugiau nei 1000 rūšių gyvūnų, sugebantis išmokti (pats arba
dresuojamas) klausyti paprastų
komandų ir naudotis paprastais mechanizmais. Katės gali
bendrauti daugiau nei 100 kūno kalbos
pozų ar garsų (tokių kaip miaukimas, murkimas ir kiti). Senovės
Egipte katės laikytos šventomis, -
jų deivė – Basta. Naminės katės žinomos Senovės Graikijoje ir
Romoje. Lietuvoje randamos tik nuo
1390 metų (Kernavėje). Naminės katės sulaukėja, sėkmingai
išgyvendamos laisvėje,
besidaugindamos ir kartais sudarydamos ištisas sulaukėjusių
kačių kolonijas (Pickrell, 2004).
Lietuvoje katės yra labai mylimi gyvūnai ir ne retai jas galima
sutikti daugelio šeimų
namuose. Tačiau kokios veislės yra populiariausios ir kiek
Lietuvoje užregistruota kačių iki šiol
nebuvo tiksliai žinoma. Mokslinių tyrimų šioje srityje yra
atlikta mažai, todėl pagrindinis šio darbo
tikslas atskleisti tikrąją situaciją šioje srityje.
Darbo tikslas: atlikti kačių genetinių išteklių monitoringo ir
panaudojimo analizę Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
Surinkti ir išanalizuoti informaciją apie esančius Lietuvos
kačių registrų duomenų bazes.
Ištirti kačių veislių populiarumą Lietuvoje.
Ištirti kačių skaičiaus kitimo tendencijas populiariausiose
veislėse 2009 – 2013 m.
Ištirti kokios dažniausiai pasitaiko genetinės ligos veisiant
kates ir kokiose veislėse.
http://www.delfi.lt/temos/felinoterapija
-
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kačių atsiradimo istorija
Naminės katės priklauso didelei Felidae šeimai, vertinamai, kaip
geriausiai tarp žemėje
gyvenančių mėsėdžių medžioti prisitaikiusi grupė. Šio tipo
žvėrys susekdavo, sučiupdavo ir
žudydavo žolėdžius gyvūnus. Jie kilę prieš 65 milijonus
metų.
Prieš maždaug 70 milijonų metų gyvavo kreodontai, pirmieji
mėsėdžiai žinduoliai. Jų kūnas
buvo ištysęs, kojos trumpos, letenos su nagais.
Kreodontai, neturėjo išvystytų smegenų ir evoliucijos raidoje
užleido vietą sumanesniems
grobuonims. Kai kurie jų buvo tokio dydžio kaip šiuolaikiniai
liūtai. Maždaug prieš 12 milijonų
metų kreodontų šeima išnyko. Prieš išnykdami vieni pirmųjų
atstovų evoliucionavo į kitą gyvūnų
gentį, vadinamuosius miacidus, iš kurių kilo visi dabartiniai
žemės plėšrūnai (Paragon, 2011).
Miacidai pasižymėjo geresnėmis protinėmis savybėmis ir buvo
geriau prisitaikę negu jų
protėviai kreodontai. Jie išplito maždaug prieš 60 milijonų
metų. Daugiausiai tai buvo smulkūs
miškingų zonų gyventojai. Šie plėšrūnai turėjo 40 dantų, tarp jų
– keturis šoninius, vadinamuosius
plėšiamuosius, būtinus mėsai draskyti.
Atsiradus miacidams, palengva ėmė įsigalėti įvairios plėšrūnų
rūšys ir šeimos. Viena pirmųjų
pasirodė vadinamoji Proailurus rūšis, kurios atstovų anatominė
sandara buvo kaip lapės, o bruožai
būdingi katiniam gyvūnui. Prieš 12 milijonų metų ėmė atsirasti
gyvūnų, vis labiau primenančių
šiuolaikinius kačių šeimos atstovus. Kai kurie jų išsivystė į
šunų šeimos gyvūnus ir pasižymėjo
atitinkamomis elgsenos ypatybėmis. Tačiau prieš milijoną metų,
pleistoceno epochoje, išplito
katinių šeimos gyvūnai, turėję kardo pavidalo dantį. Ekspertai
mano, kad tikrieji katiniai atsirado
prieš 12 milijonų metų; po šešių milijonų metų pasirodė
milžiniški liūtai, lūšys ir jaguarai. Visi jie
buvo kačių šeimos atstovai, gyveno Europos, Azijos ir dabartinės
Kinijos tropiniuose miškuose ir
giriose (Villahizan, 2006).
Viduriniojo ir vėlyvojo pleistoceno laikotarpiu, prieš pusę
milijono metų, milžiniškos katės,
tokios kaip liūtai, leopardai ir gigantiški jaguarai, buvo
sutinkami Europoje, Kinijoje ir Šiaurės
Amerikoje. Europoje gyventa ir mažesnių kačių, pavyzdžiui,
laukinė europinė katė. Tiesą sakant,
didžiulei katinių gyvūnų šeimai pavyko užkariauti bemaž visą
planetą, išskyrus ašigalius, Australiją
ir kai kurias mažas salas.
Pripažinta, kad miškinė Martelio katė, išnykusi viduriniojo
pleistoceno laikotarpiu, buvo
artimiausias ir tiesioginis dabartinės laukinės europinės katės
protėvis. Šis gyvūnas greitai išplito
Europoje, Azijoje, bei Afrikoje ir susidarė prielaidas atsirasti
šiek tiek įvairuojančioms, bet tos
pačios kilmės rūšims.
-
9
Manoma, afrikinė miškinė katė yra tiesioginė dabartinės naminės
katės, mūsų augintinės
palikuonė. Laukinės europinės katės gyvenamieji plotai yra
Ispanijos, Prancūzijos, Italijos,
Graikijos, buvusios Jugoslavijos, Čekijos respublikos,
Slovakijos, Lenkijos, Rusijos ir Škotijos
teritorijos. Deja, šios rūšies katės XIX amžiaus viduryje
visiškai išnyko Didžiojoje Britanijoje.
Laukinės europinės katės būdas atšiaurus, tad ekspertams atrodo
mažai tikėtina, kad šis gyvūnas
būtų evoliucionavęs ar buvęs dabartinės naminės katės protėvis.
Beje, europinė laukinė katė vengia
žmonių, ji sunkiai prijaukinama.
Laukinę azijinę katę galima sutikti Indijoje, Pakistane, Irane
ir buvusios Tarybų Sąjungos
Azijos respublikose. Šis gyvūnas paprastai nevengia bendrauti su
žmogumi. Laukinė afrikinė katė
gyvena Maljorkos kalvose, Korsikoje, Sardinijoje, Sicilijoje,
Kretoje, Maroke, Tunise ir Izraelyje. Ji
gyvena miškuose, krūmynuose, lygumose ir kalnuose. Kaip ir jos
europinė giminaitė, laukinė
afrikinė katė – iš esmės naktinis gyvūnas, todėl jai lengva
likti žmogaus nepastebėtai. Ji linkusi
gyventi prie gyvenviečių, tad jos kačiukus žmogus galėtų
užauginti ir prisijaukinti. Laukinė afrikinė
katė yra didesnė nei dabartinė naminė, jos kailio spalva
įvairuoja priklausomai nuo aplinkos,
kuriuoje ši klaidžioje: nuo blyškios sepijos dykumoje iki
anglies juodumo miškingose zonose ir
tropinių girių tankmėje. Jos turi plačius tamsius dryžius ant
priekinių kojų ir juodą uodegos galiuką
(Villahizan, 2006).
Dabartinės naminės katės protėvis – Laukinė katė plačiai
paplitusi nuo Šiaurės Europos link
Pietų Afrikos ir Vakarų Indijos. Šiuolaikinių naminių kačių DNR
rodo, kad jie pirmą kartą tapo
izoliuoti nuo savo laukinių protėvių Derlingojo Pusmėnulio
regione, kuris driekiasi nuo Libano per
Siriją ir Iraką iki Husistano pietvakarių Irane, regiono forma
primenanti pusmėnulį. Tyrimai rodo,
kad katės buvo izoliuotos nuo Šiaurės Afrikos. Naujausių tyrimų
duomenimis nustatyta kad Šiaurės
Afrikos/ Arabijos porūšis Felis silvestris lybica yra labiausiai
tinkamas Naminės katės kandidatas
(Jensen, 2009).
Esama nuorodų, jog pirmąkart žmonių civilizacijoje katė atsirado
maždaug prieš 9000 metų
Palestinoje – Jeriche. Vis dėl to pirmosios žmonių laikytos
katės nebuvo tikri naminiai gyvūnai.
Šiuo atveju minimi dar vos prijaukinti laukiniai gyvūnai.
Tikrųjų naminių kačių atsiradimo
apytikslė data – prieš 6000 metų. Pasak ekspertų ir archiologų,
gali būti, kad pirmieji kates
prijaukino egiptiečiai. Senajame Egipte katės buvo
beatodairiškai garbinamos. Tai rodo XIX
amžiaus pabaigoje aptiktos kačių kapinės, kuriose buvo 180 000
mumijų. Visos jos balzamuotos,
susuktos į laidojimo drobules ir paguldytos į mažus karstelius
(Villahizan, 2006).
Katės buvo nakties, vaisingumo, gimstamumo, medžioklės deivės
Bastos simbolis. Šia deivę
egiptiečiai vaizdavo su katės galva. Užmušti katę buvo laikoma
nusikaltimu, už tai grėsė mirties
bausmė. Senovės egiptiečių kapavietėse bei šventyklose randama
daug kačių mumijų, o faraonų
kapuose jų – tūkstančiai.
-
10
Mūsų eros pradžioje naminių kačių atsirado Romos imperijoje, o I
amžiuje, pasak Plutarcho,
jų pasirodė Europoje. XI amžiuje naminės katės paplito po visą
žemyną. Egipte buvęs šventas
gyvūnas virto paprastu naminių gyvūnėliu, auginamu graužikams
naikiti (Andrulaitytė ir kt., 2010).
Dabartiniame amžiuje, katės ir jos šeimininko santykiai yra
labia glaudūs. Katės sugebėjo
puikiai prisitaikyti prie žmonių gyvenamosios aplinkos ir tapti
puikiu žmogaus draugu. Jos veikia
atpalaiduojančiai, todėl sugeba teigiamai nuotaikai nuteikti
savo šeimininką (Paragon, 2011).
Veislinių kačių istorija palyginti nesena, prasidėjusi XIX
amžiaus pabaigoje. Dar prieš šimtą
metų į Europą iš Turkijos ir kaimyninių šalių pirkliai įvežė
Angoros kates. Europiečius sužavėjo šių
grakščių, baltų, mėlynakių pusiau ilgo plauko kačių grožis. Iki
tol jie buvo matę tik trumpaplaukes
ūkininkų ir benames kates, gaudančias peles ir žiurkes svirnuose
ir namuose. To meto diduomenę
Angoros taip pakerėjo, kad ilgą laiką jomis buvo galima grožėtis
turtuolių pilyse ir dvaro rūmuose,
o Prancūzijos karaliaus dvaras dėl šių kačių tiesiog ėjo iš
proto. XIX amžiuje jūreiviai parsigabeno
namo kitų neįprastų kačių iš svetimų kraštų. Viena iš jų - Siamo
katė. Šias grakščias mėlynakes
gražuoles su tamsiomis žymėmis ant snukučio, ausų, galūnių ir
uodegos mylavo ir paikino jūreivių
žmonos, Britanijoje laukdamos vyrų. Kelionėse vyrai pamatę
keistesnių kačių, stengdavosi jų
pasigauti ir pargabenti žmonoms dovanų.
Moterys ir nedaugelis vyrų, pamėgusių svetimų kraštų kates,
pradėjo susirašinėti ir dalytis
žiniomis apie gyvūnėlius, o netrukus buvo surengta pirma
reikšminga kačių paroda. Tai įvyko 1871
metais Londone, Krištolo rūmuose. Parodą surengė Harisonas
Veiras (Harrison Weir), žymus kačių
augintojas. Kačių auginimas ir veisimas seniai nebėra išimtinė
turtuolių teisė. Dabar netrūksta
visokių luomų kačių mylėtojų ir augintojų, o susidomėjimas
veislinėmis katėmis be paliovos didėja
(http://viba3.tripod.com/istorija.htm).
1.2. Kačių panaudojimas
Gydymas katėmis vadinamas – Felinoterapija. Šiuolaikinis mokslas
apie šį gydymo metodą
ilgą laiką atsiliepdavo skeptiškai. Viską pakeitė eksperimentas
atliktas Londono Institute, kurio
metu buvo išmatuotas katės elektromagnetinis laukas. Pasirodė,
kad katė sukuria daug stipresnį
žemo dažnio elektromagnetinį lauką, nei brangus generatorius
(Lilienfeld, Arkowitz, 2008).
Institute buvo pradėta kurti chroniškų uždegiminių ligų gydymo
metodai žemo dažnio srovių
pagalba. Atkreipę dėmesį, kaip reagavo davikliai į katę,
mokslininkai ligonius - savanorius suskirstė
į dvi grupes. Vienus gydė žemo dažnio srovių pagalba, o kitos
grupės žmonėms ant skaudamos
vietos buvo sodinama katė. Po mėnesio mokslininkai palygino
eksperimento rezultatus: ligoniai,
kurie buvo gydomi katės pagalba, išgijo visi, o kitoje grupėje
išgijo tik pusė pacientų. Pasirodo,
pagal galingumą žemo dažnio srovės, kurias šiuolaikinė medicina
naudoja uždegimų gydymui,
http://viba3.tripod.com/istorija.htm
-
11
audinių gijimui ir kraujotakos gerinimui, katė sugeba pakeisti
penkis šiuolaikinius generatorius
(Lilienfeld, Arkowitz, 2008).
Tuo faktu paaiškinami nesenai darytu amerikiečių mokslininkų
tyrimų rezultatai: kačių
mylėtojai tris kartus rečiau kenčia nuo širdies - kraujotakos
ligų, o rizika susirgti vėžiu 30 proc.
mažesnė, nei neturintiems katės žmonėms (Lilienfeld, Arkowitz,
2008).
Neseniai gyvūnų bendravimo Instituto mokslininkai iš Šiaurės
Karolinos (JAV) padarė kitą
atradimą. Jie ištyrė kačių balsus ir atrado, kad kačių murkimas
- tai efektyvi gydymo priemonė. Jo
veikimas analogiškas ultragarsinei terapijai, tik poveikis
žmogui daug stipresnis. Šiuo gydomuoju
efektu murkimai neapsiriboja. Tyrimais nustatyta, kad garsinis
diapazonas nuo 27 iki 44 hercų, kurį
aprėpia kačių murkimas, 20 proc. stiprina kaulus (Lilienfeld,
Arkowitz, 2008).
Dabar mokslininkai naudojasi felinoterapija osteoporozės
vystymuisi stabdyti. Berlyno
gerontologijos Institute buvo atliekami tyrimai, veikiant
išsiaiškinti, koks kačių poveikis jų
savininkų gyvenimo trukmei. Pasirodo, tie kurie turi katę,
gyvena vidutiniškai 10,3 m. ilgiau, nei tie
kurie ne laiko kačių. Kraujo spaudimo parodymai buvo geresni ir
cholesterolio kiekis kraujyje,
vienas iš širdies ligų faktorius, gerokai mažesnis. Dabar
populiarumas gydimu katėmis kaip
natūralus metodas sveikatai gerinti auga visame pasaulyje
(Lilienfeld , Arkowitz, 2008).
Bendravimas su katėmis normalizuoja kraujospūdį ir širdies
ritmą, malšina stresą, lėtinį
nuovargį, depresiją. Pasirodo, žmonės, kurie laiko kates, kur
kas mažiau rizikuoja nukentėti nuo
miokardo infarkto nei tie, kurie neturi kačių. Iš Toronto
universiteto atliktų tyrimų paaiškėjo, kad
katės glostymas ir kitoks bendravimas su katėmis padeda išvengti
nemalonių nemigos padarinių, o
jeigu tai daroma reguliariai, nemiga apskritai turėtų
išnykti.
Kitas stebuklingas kačių poveikis – skausmo malšinimas. Kačių
mylėtojų teigimu, šie
gyvūnai patys gulasi ant skaudamos vietos. Pasak Provanso
universiteto mokslininkų, kačių
gebėjimai gali padėti numalšinti galvos, nugaros, artrito ir
radikulito sukeliamus skausmus. Deja, ne
kiekviena katė tinkama gydymo tikslais. Terapijai tinkama katė
turi būti prieraiši, švelni,
tolerantiška, rami, atsipalaidavusi, mokėti valdyti emocijas,
nereaguoti į neįprastus dirgiklius.
Aišku, katė turi neturėti parazitų, būti sveika (Alseikienė,
2012).
1.3. Kačių genetinės ligos įtakojančios kačių veisimą
Kad būtų galima pradėti kačių veisimą, reikia atlikti veisiamų
kačių genetinius tyrimus dėl
paveldimų ligų. Šios ligos nėra užkrečiamos ir negali būti
perduodamos gyvūnams kontaktuojant,
taip pat tiriamasis gyvūnas nebūtinai pats turi sirgti šiuo
susirgimu. Genetinis tyrimas nustato, ar
turi veisiama katė genų, kurie gali sukelti šį susirgimą jos
palikuonims
(http://www.vetmed.lt/index.php/lt/veisejams/katveisejamsmenue/veiskatsveikata.html).
http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/pomegiai/gyvunai/kokia-nauda-mums-teikia-gyvunai-569-279812#ixzz2h85aEczi
-
12
Šiuo metu katės yra tikrinamos dėl šių paveldimų ligų:
• Inkstų policistozė (PKD) – tai yra paveldima liga, kuria
dažniausiai serga Persų ir joms
giminingos kačių veislės. Ši liga pasižymi tuo, kad kačių inkstų
audiniuose susidaro įvairaus
dydžio, skysčiu užpildytos pūslelės, vadinamos cistomis. Ši liga
sukelia inkstų funkcijos
nepakankamumą. Jei cistos yra labai didelės, tai jos yra
jaučiamos veterinarinės apžiūros metu.
Kad būtų išsiaiškinta, ar katė iš tiesų serga inkstų ligomis,
atliekami kraujo tyrimai ir
urinalizė. Dar aiškiau būklę padėti nustatyti gali pasitaikantis
kraujas šlapime, ar kreatininas. Tai
metabolizmo produktai, kurie dažniausiai perfiltruojami iš kūno
per sveikus inkstus. Kai inkstai
nefunkcionuoja tinkamai, randama didesnė šių medžiagų
koncentracija. Patikrinamas ir baltymų bei
cukraus kiekis šlapime (Ewing, 2011).
Šios genetinės ligos paplitimas atskirose veislėse yra toks:
Egzotų veislės katėms 37 proc.;
Persų katėms 26 proc.; Britų veislės katėms 12 proc.; Meino
meškėnų katėms – 1 proc. (Biller et al.,
2004).
Išvengti šios ligos galima nebeveisiant kačių turinčių Inkstų
policistozės geną. Turint egzotų
ar persų katę, arba šių veislių mišrūną, Amerikos trumpaplaukę,
Britanijos trumpaplaukę ar Regdol
katę, rekomenduotina profilaktiškai atlikti ultragarsinį inkstų
tyrimą (Osborn, 2002 ).
1 pav. Sveikas ir inkstų policistozės pažeistas,
katės inkstas
(http://www.vetga.com.au/felinediseaselist/felinediseaselist.html)
• Kačių nugaros raumenų atrofija (SMA) – tai yra autosominis
recesyvinis paveldimas
neurodegeneracinis sutrikimas, kuris būdingas Meino meškėnams.
Ligai yra būdinga sutrikusi
laikysena, dėl motorinių neuronų netekimo, apatinėje stuburo ir
užpakalinių galūnių dalyje.
Sutrikimą turinių kačiukų ligos požymiai pasireiškia 3 – 4
mėnesių amžiaus. Nugaros raumenų
atrofija sergančių kačių būklė nėra nei skausminga, nei mirtina.
Tokios katės gali gyventi patogų
gyvenimą patalpose (Fyfe et al., 2006).
-
13
2 pav. Nugaros raumenų atrofija
(http://en.wikipedia.org/wiki/Spinal_muscular_atrophy)
• Kačių hipertrofinė kardiomiopatija (HKM) – katėms dažniausiai
pasitaikanti širdies
problema, pasireiškianti širdies raumens sustorėjimu, dėl kurio
susiaurėja skilvelio spindis ir į jį
patenka mažiau kraujo, atitinkamai į organizmą išstumiama mažiau
kraujo ir deguonies. Dėl tos
priežasties vystosi širdies nepakankamumo požymiai. Šeimininkai
pastebi katės silpnumą, prastą
apetitą, fizinio krūvio netoleravimą, lekavimą, pasunkėjusį
kvėpavimą, dusulį, melsvas gleivines,
apatiją, kartais galinių kojų parezę (nejautrą) – dėl šlaunies
kraujagyslę užkimšusio trombo ir
galiausiai, staigią mirtį. Kartais staigi ir netikėta mirtis
ištinka kates neturėjusias jokių širdies
nepakankamumo požymių.
HKM yra genetiškai paveldima liga, todėl dažniau pasitaiko šių
veislių katėms – Britų ir
Europos trumpaplaukėms, Meino Meškėnams, Ragdoll
(Skudurinukėms). Dažniau patinams, nei
patelėms. HKM dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus katėms,
tačiau kartais gali pasireikšti labai
jauname amžiuje, net ir 6 mėnesių kačiukams. Kartais liga
progresuoja lėtai, katė gali ilgą laiką
jaustis kuo puikiausiai, o vėliau atsiradę simptomai gali būti
labai nereikšmingi. Kartais priešingai,
ligos eiga būna labai ūmi ir katės būsena gali smarkiai blogėti
ir per kelis mėnesius ar net savaites
nuo pirmų požymių atsiradimo katė gali staiga nugaišti (Vovk,
2012).
Pagrindiniai ligos nustatymo būdai yra echoskopija – tai pats
efektyviausias tyrimo
metodas, nes jo dėka yra gaunama informacija apie širdies
funkcijas ir anatominę sandarą.
Atliekama širdies elektrokardiograma, kurios metu diagnozuojami
širdies ritmo ir impulso
sutrikimai. Taip pat atliekama krūtinės ląstos rentgenologija
(Чандлер и дp., 2002).
3 pav. Hipertrofinė kardiomiopatija
(http://maxshouse.com/hypertrophic_cardiomyopathy.htm)
-
14
• Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) - tai yra genetinė
akių liga, kurios metu
pažeidžiama tinklainė, vystosi tinklainės receptorinių ląstelių
atrofija. Liga paveldima autosominiu
recesyviniu būdu. Šis regėjimo sutrikimas, parastai, progresuoja
lėtai. Daugumai kačių regos
sutrikimas pasireiškia 3 – 5 metų amžiaus. Ši paveldima liga
būdinga Abisinijos, Somalio veislių
katėms. Visos Abisinų ir Somalio veislių katės, naudojamos
veisimui, turi turėti sertifikatą, gautą iš
veterinarijos gydytojo, besispecializuojančio akių ligose, kuris
patvirtintų apie tai, kad šios katės
neturi jokių PRA požymių. Jei katė ir toliau aktyviai veisiama,
tokiu atveju kas du metus reikia
pakartotinės apžiūros ir jos patvirtinimo. Jei katės PRA testo
rezultatas teigiamas, ji negali turėti
palikuonių. PRA taip pat gali sirgti ir daugelio veislių šunys
(Menotti-Raymond et al., 2010).
Pagrindiniai ligos požymiai, tai dienos šviesoje padidėję
vyzdžiai. Šios ligos eigoje gali įvykti
fotoreceptorių lazdelių atsako netekimas, ko pasekoje išsivysto
aklumas naktį. Netekus kolbelių
atsako, išsivysto aklumas dienos šviesoje (Shelton et al.,
2006).
4 pav. Progresuojanti tinklainės atrofija
(http://www.fetch.org.za/progressive-retinal-atrophy-feline)
• Gangliozidozė (GN1/GN2) – tai yra degeneracinė, mirtina
neurologinė liga, kurią sukelia
lipidų sankaupos, vadinamos gangliozidais. Jos aptinkamos
centrinėje ir periferinėje nervų
sistemoje. Tai yra paveldima recesyvinė liga, kuria serga Korato
veislės katės (Martin et al., 2008).
Gangliozidai yra lipidai, kurie susitelkia ląstelės membranoje.
Juos sudaro kompleksas
cheminių struktūrų. Šiai ligai pasireiškus iš pradžių vystosi
silpna koordinacija vaikštant, kuri
palaipsniui pereina į paralyžių (Baker et al., 1986).
• Piruvato kinazės trūkumas (PK) – tai yra paveldima hemolizinė
anemija, kurią sukelia
fermento piruvato kinazės trūkumas, raudonuose kraujo
kūneliuose. Šis sutrikimas yra nepastovus
ir pasireiškiantis įvairiame amžiuje. Šios anemijos simptomai
gali būti stiprus mieguistumas,
silpnumas, svorio netekimas. Šis sutrikimas paveldimas, kaip
autosominis recesyvinis ir būdingas
Abisinijos, Bengalijos, Meino meškėnų, Somalio kačių veislėms
(Grahn et al., 2012).
1.4. Kačių duomenų bazės
1.4.1. Lietuvos Felinologų draugija
Lietuvos felinologų draugija "Bubastė" - tai savanoriška, pelno
nesiekianti visuomeninė
organizacija, vienijanti felinologija besidominčius ir
užsiimančius Lietuvos Respublikos piliečius.
-
15
Šiuo metu tai didžiausia felinologinė organizacija Lietuvoje ir
vienintelis Tarptautinės felinologų
federacijos ( FIFe) atstovas mūsų šalyje.
„Bubastė“ draugija dalyvauja Tarptautinėje felinologų
federacijos veikloje, veislinių kačių
veisime, suteikia galimybę gauti tarptautinius kilmės dokumentus
kačiukams, gyvūnams teikia
titulų sertifikatus.
Kasmet spalio pradžioje Lietuvos felinologų draugija „Bubastė“
rengia dviejų dienų
tarptautinę kačių parodą Gyvūnų dienai paminėti
(http://www.bubaste.lt/lt/faq/5812be643340e521b0525100d4e13d3d).
1.4.2. Kačių veislynai
Lietuvoje yra užregistruoti 349 kačių veislynai. Daugumoje
veislynų yra veisiama nuo 1 iki 4
kačių veislių. Norint užsiimti veisimu, žmogus turi turėti ne
mažiau kaip vieną kilmingą ir sveiką
katę, būti įstojęs į kačių augintojų klubą, įkurti veislyną, bei
dalyvauti kačių parodose
(www.topmiau.lt/media.php/4708).
Veisėjai renkasi veisti paklausiausias kačių veisles. Lietuvoje
daugiausiai veisiama Siamo,
Persų, Rusų mėlynosios, Britų trumpaplaukių, Egzotų, Meino
meškėnų, Kornivalio reksų, Sibiro,
Bengalų, Burmos kačių veisles. Dažniausiai per metus katė atveda
vieną vadą kačiukų, tai maždaug
3 – 6 kačiukai
(http://www.mice.lt/kate/Kaciu-veisles/Populiariausios-kaciu-veisles/).
1.4.3. RegiVet
Daugeliui gyvūnų savininkų tenka patirti nusivylimą dėl
pabėgusių, dingusių ir taip į namus
nesugrįžusių bei nerastų jų augintinių. Be to, kone kasdien į
veterinarijos specialistus kreipiasi
žmonės su rastais, priglaustais gyvūnais, tačiau neįmanoma jų
grąžinti tikriesiems savininkams vien
todėl, kad gyvūnai neidentifikuoti.
Tai padeda išspręsti nuo 2004 m. Lietuvoje atliekamas naminių
gyvūnų (šunų, kačių, šeškų)
ženklinimas elektronine tapatybės nustatymo priemone
(mikroschema) ir registravimas Lietuvos
smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos
centralizuotoje duomenų bazėje RegiVet
(http://www.kaunasvet.lt/gyvunu-zenklinimas).
Gyvūnams suženklinti naudojama elektroninė identifikavimo
sistema – tai identifikavimo
būdas, panaudojant signalą, perduodamą tarp atsakiklio ir
skaitytuvo. Tai yra maža, ryžio grūdo
dydžio mikroschema, turinti gamintojo suteiktą unikalų
identifikacinį numerį
(http://regivet.betaintelligence.lt/index.php?r=site/page&view=apie).
http://www.kaunasvet.lt/gyvunu-zenklinimas
-
16
1.4.4. Gyvūnų registracijos centras
Gyvūnų registracijos centras – tai įstaiga registruojanti ir
ženklinanti gyvūnus, teikianti
paslaugas gyvūnų globos srityje, teikianti medicininę pagalbą,
bei populiarinanti humanišką elgesį
su gyvūnais.
Įstaiga yra įsteigta 2002 m. liepos 24 d. Įstaigos veikla
organizuojama vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais įstatymais,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimais, kitais teisės aktais.
Įstaigos veiklos sritys yra:
Organizuoti gyvūnų registravimą bei ženklinimą.
Ieškoti būdų ir priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti.
Organizuoti renginius, populiarinančius humanišką elgesį su
gyvūnais.
Bendradarbiauti su panašaus pobūdžio organizacijomis Lietuvoje
bei užsienyje.
Rūpintis laukiniais ir naminiais gyvūnais, ginti juos nuo
žiauraus elgesio.
1.4.5. Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazė
Vilniaus mieste už kačių ir šunų registravimą atsakinga UAB
„Idamas“, kuri yra pasirašiusi
sutartį su veterinarijos gydyklomis. Vilniaus mieste privalomai
registruojamos katės ir šunys
laikomi tiek privačiuose, tiek daugiabučiuose namuose
(http://vetcentras.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=91&Itemid=105).
Gyvūnui po oda implantuojama mikroschema - mažas, ryžio grūdo
dydžio prietaisas, turintis
gamintojo suteiktą unikalų identifikacinį numerį. Ženklinant
augintinį, mikroschema įvedama po
oda (kairėje kaklo pusėje) ir išlieka visam laikui. Norint
nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo
vietos priartinamas skaitytuvas ir, jį aktyvavus, ekrane
pasirodo unikalus numeris. Nėra jokios
tikimybės, kad tuo pačiu numeriu bus paženklintas kitas
gyvūnas.
Užregistravus gyvūną, duomenys apie jį ir jo savininką patenka į
Vilniaus miesto gyvūnų
(šunų, kačių) duomenų bazę. Gyvūno ženklinimas yra tikslingas
tik tuo atveju, jei duomenys
kaupiami centralizuotoje duomenų bazėje
(http://www.manogyvunai.lt/index.php?773488204).
1.5. Kačių klasifikacija
Pagal skirtingą pasaulio kačių klasifikavimą, planetoje gyvena
daugiau nei šimtas naminių
kačių veislių ir jų atmainų. Taigi egzistuoja įvairiausi
klasifikavimo būdai (Villahizan, 2006).
http://vetcentras.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=91&Itemid=105http://www.manogyvunai.lt/index.php?773488204
-
17
Dažniausiai grynaveislės katės į veislių grupes skirstomos pagal
kailio tipą – yra
trumpaplaukių, vidutinio, pusilgio kailio kačių, bei
ilgaplaukių. Taip pat yra „orientalinės“ katės
(rytietiškos).
Pagal Tarptautinės felinologų federacijos FIFe suskirstymą,
kačių veislės yra sugrupuotos į
keturias kategorijas (Gustaitienė ir kt., 2005).
I kategorija – Ilgaplaukės katės. Tikrų ilgaplaukių kačių yra
tik viena veislė – tai Persų
katės, turinčios daugybę spalvinių variantų.
II kategorija – Pusiau ilgaplaukės katės. Nuo ilgaplaukių kačių
jos skiriasi ilgesniu
snukučiu (galva dažniausiai trikampio pavidalo), ilgesnėmis
ausimis, galūnėmis, liemeniu ir
svarbiausia, trumpesniu plauku. Vasarą poplaukis iškrenta ir
lieka tik pagrindinis plaukas. Uodega
ilgesnė nei Persų kačių, papurusi (Gustaitienė ir kt.,
2005).
III kategorija – Trumpaplaukės katės. Trumpaplaukės katės,
žinomos kaip egzotinės,
savo išvaizda gerokai skiriasi nuo apvalainų ir tvirtai sudėtų
Britų ir Amerikos trumpaplaukių kačių.
Šių kačių kūnas lieknas ir lankstus, kojos ilgos, kailis trumpas
ir švelnus. Šiai veislei priklauso
trumpo plauko katės, tokios kaip Siamo, Sfinksai ar Abisinijos
veislių katės (Villahizan, 2006).
IV kategorija – Siamo ir rytų katės. Visi šios grupės nariai
turi vienodą standartą, išskyrus
kailio ilgumą ir akių spalvos skirtumus. Orientalų ir Seišelių
katės gali būti ilgaplaukės ir
trumpaplaukės. Taigi pilną grupę sudaro šešios veislės. Visi
šios grupės atstovai yra ilgo, liekno ir
elegantiško kūno sudėjimo, labai gyvybingi ir stipriai prisirišę
prie žmogaus (Gustaitienė ir kt.,
2005).
Kai kurios gyvūnų mylėtojų draugijos kates klasifikuoja truputį
kitaip:
• Egzotų ir persų
• Naminės katės
• Nepripažintos FIFE veislės
• Orientalai
• Preliminariai pripažintos veislės
• Pusiau ilgaplaukės
• Trumpaplaukės ir Somalio katės
(http://www.manogyvunai.lt/index.php?1656680256)
1.6. Populiariausios kačių veislės Lietuvoje
Atlikus kačių veislių monitoringą, naudojantis kačių duomenų
bazėmis 2010 – 2014 metų,
buvo išskirtos populiariausios kačių veislės.
http://www.manogyvunai.lt/index.php?1656680256
-
18
1.6.1. Persų veislės katės (Persian)
Ilgaplaukės katės Europoje žinomos nuo XVI amžiaus vidurio. Šios
veislės šaknys prasidėjo
Persijoje (dabartiniame Irane). Kaip tik ten Italijos
aristokratas ir keliautojas Pjeras Dela Valas savo
kelionės po Rytų Europą, Turkiją ir Indiją (1614-1626 metais)
metu aptiko keistą ilgaplaukę katę.
Porelę šių nuostabių gyvūnų italas išsiuntė į Italiją tolesniam
jų veisimui.
Praėjus keliems metams, prancūzų mokslininkas ir politikas
Nikolas Klodas Farbis de Peiras
susidomėjo dar nematytomis tais laikais Europoje katėmis. Jis
kelias kates parsivežė į Europą iš
Ankaros Turkijoje.
Persų katės atsidūrė Anglijoje ir anglai pradėjo tikrąjį Persų
veislės išvedimo procesą.
Anglijoje įvyko galutinis dviejų rūšių ilgaplaukių atskyrimas.
Lengvos, lanksčios, turinčios šilkinį,
ploną kailį, aštrias ausis buvo priskirtos Turkų Angoros veislės
tipui. Masyvios, žemos, apvalia
snukio forma bei turinčios ilgą su tankią povilne kailį buvo
priskirtos Persų veislės tipui.
1887 metais Persų katė gavo savo pirmą oficialų dokumentą ir
tapo viena pirmųjų registruotų
Anglijos naminių kačių veisle. Šią veislę pamėgo visi. Ji tapo
pati geidžiamiausia ir gražiausia katė
(Paragon, 2011).
5 pav. Persų veislės katė
(http://www.ltvirtove.lt/gyvunijos_pasaulis.php?lt=persu_kaciu_prieziura)
Persų ilgaplaukės katės yra tvirtos, turi masyvią galvą,
palyginti su kūnu. Galva yra apvali ir
plati, ausys mažos ir užapvalintos. Jos yra toli viena nuo kitos
žemesnėje galvos dalyje ir puikiai
dera prie apvalios galvos formos. Snukis yra trumpas ir apvalus,
su suplota nosimi. Viršutinė nosies
briauna neturi būti aukščiau apatinės akių linijos. Smakras yra
stiprus, o snukis platus. Šios katės
yra tvirtos ir gerai sudėtos. Kūnas – vidutinio dydžio, krūtinė
apvali, pečiai masyvūs. Kojos yra
trumpos, storos ir tvirtos, su didelėmis apvaliomis letenomis ir
gausiais kutais. Uodega yra trumpa
ir pūsta (Helgren, Anne, 2006).
-
19
1.6.2. Britų trumpaplaukės veislės katė (British Shothair)
Tai grynaveislės trumpaplaukės katės. Jos išvestos Anglijoje
1870 m. Norėta turėti
populiarią naminę katę, kuriai nereikėtų atidžiai prižiūrėti
kailio.
Seniausius kačių palaikus Didžiosios Britanijos teritorijoje
archeologai aptiko šalia geležies
amžiaus gyvenviečių. Kačių skeletai netvarkingai sumesti į
krūvas drauge su lapių, kiaunių ūdrų ir
šeškų palaikais.
Kai VII amžiuje Britų salose galutinai įsitvirtino krikščionybė,
katės tapo vienuolių
numylėtinėmis (Clark,1992).
6 pav. Britų trumpaplaukės veislės katė
(http://www.topmiau.lt/idomu/veisliu_aprasymai/britu_trumpaplaukiai/4779/)
Britų trumpaplaukės yra vienos didžiausių tarp kačių. Katės yra
kresnos ir didelės, o patinai
žymiai stambesni už pateles. Jų snukis apvalus, skruostikauliai
stambūs, o nosis trumpa ir plati.
Smakras gilus ir tvirtas. Smakro galiukas yra vienoje
vertikalioje linijoje su nosies galiuku. Ausys
mažos ir apvalios, išsidėsčiusios taip, kad sutaptų su apvaliu
galvos kontūru. Galvą laiko trumpas ir
storas kaklas. Kūnas yra kresnas, o nugara trumpa ir lygi.
Krūtinė gili, o pečiai stiprūs. Kojos yra
trumpos ir stiprios, letenos apvalios. Uodega stora ir vidutinio
ilgio.
Britų trumpaplaukės katės gali būti daugiau kaip šimto spalvų ir
kailio žymių kombinacijų. Jų
kailis trumpas, tankus ir neturi būti švelnus ar pūkuotas.
Vienspalvės britų trumpaplaukės katės.
Kailis – vienos spalvos, prie šaknų ir neturi būti kito
atspalvio. Visų spalvų kailyje, išskyrus baltos,
neturi būti baltų šerių. Balta – gryna, sniego baltumo, be
gelsvo atspalvio. Nosies oda ir padai –
rožiniai. Akys gali būti safyro mėlynumo ar auksinės, oranžinės
ar vario spalvos
(http://www.purina.lt/apps/breedlibrary/CatBreedInfo.aspx?bid=13).
Šioje veislėje dažniausiai pasitaikančios ligos yra Hipertrofinė
kardiomiopatija, ji pasireiškia
vidutiniame amžiuje ir dažniausiai patinams. Bei Hemofilija B,
kuri paveldima per lytines
chromosomas (Gough, Thomas, 2004).
http://www.purina.lt/apps/breedlibrary/CatBreedInfo.aspx?bid=13
-
20
1.6.3. Siamo veislės katė (Siamese)
Tai yra labai sena veislė, pirmą kartą paminėta 1350 metų
rankraštyje, Tailando sostinėje.
XIX amžiaus pradžioje ši veislė buvo paminėta Vokietijos, bei
centrinės Azijos užrašuose. Siamo
katės buvo auginamos karališkose šeimose ir rūpestingai
prižiūrimos karališkuose rūmuose.
1890 metais Siamo katės, pirmą kartą buvo įvežtos į Jungtines
Amerikos valstijas.
Didžiausias susižavėjimas šiomis katėmis prasidėjo nuo 1920 metų
(Paragon, 2011).
7 pav. Siamo veislės katė
(http://katyte2.blogas.lt/siamo-32.html)
Siamo katės yra vidutinio dydžio, ilgo, grakštaus ir elegantiško
kūno, tačiau raumeningos.
Katė yra sunkesnė nei atrodo. Kūnas gerai subalansuotas ir
atletiškas. Užpakalinės kojos yra
ilgesnės už priekines. Kojos lieknos, o letenos mažos ir
apvalios. Žiūrint iš priekio, galva yra
trikampio pleišto formos ir tiesiomis linijomis siaurėja snukio
link. Profilis yra tiesus, be jokių
susikertančių linijų, smakras gilus ir tvirtas. Galvą laiko
elegantiškas kaklas. Ausys yra didelės ir
stačios, išdėstytos taip, kad išlaikytų trikampio formą. Akys
yra Rytų kačių tipo ir pakrypusios
nosies link. Tarp akių turi būti šioks toks tarpas, jos neturi
būti giliai įdubusios. Uodega ilga,
siaurėjanti ir be gumbų.
Kailis trumpas, tankus ir prigludęs. Pagrindinė kailio spalva
blyški, su tamsesniais taškais.
Spalvoti taškai tik snukio srityje, ties ausimis, kojomis ir
uodega, t.y. vėsesnėmis kūno dalimis.
Temperatūra gali pakeisti taškų spalvą. Operuojamų kačių dėmės
dažnai laikinai patamsėja, o tų,
kurios gyvena šiltesniame klimate, taškai dažnai blyškesni.
Siamo katės veisiamos neįtikėtinai
didele – net 32 spalvų ir struktūrų – kombinacijų (Gustaitienė
ir kt., 2005).
http://katyte2.blogas.lt/siamo-32.html
-
21
1.6.4. Kornvalio reksų veislės katė (Cornish rex)
Pirmoji Kornvalio reksų katė gimė 1950 metais Anglijoje,
Kornvalio grafystėje, vienoje
fermoje. Šios veislės kačiukas buvo banguotu kailiu. Toje
fermoje žmonės vertėsi triušių veisimu.
Būtent to kačiuko kailis ir buvo panašus į reksų veislės triušių
kailį.
Fermos šeimininkė parodė savo naująjį kačiuką genetikams ir taip
sužadino jų didelį
susidomėjimą šia nauja veisle. Jie tyrinėjo mutantą ir
galiausiai jį pavadino Kornvalio reksu, pagal
vietovę, kurioje jis ir atsirado (Clark, 1992).
8 pav. Kornvalio reksų veislės katė
(http://www.catsofaustralia.com/cornishrex-cat-breeders.htm)
Šios veislės katės vidutinio dydžio. Galva iš profilio nuo
kaktos centro iki nosies galo eina
tiesi linija. Antakiai ir ūsai pakankamai ilgi. Ausys didelės,
užlenktais galiukais bei padengtos
tankiais plaukeliais. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos.
Akių spalva aiški, švari. Kūnas nuo
vidutinio dydžio, sunkus ir raumeningas. Letenos mažos bei
ovalios. Kojos ilgos plonos. Uodega
ilga, į galą siaurėjanti, padengta plaukeliais. Kailis
banguotas, ypač užpakalinėje dalyje bei ant
uodegos (Clark, 1992).
1.6.5. Egzotų veislės katė (Exotic)
Ši veislė dar gana nauja, išveista Jungtinėse Amerikos
Valstijose šeštajame dešimtmetyje,
sukryžminus Amerikos trumpaplaukes su persų katėmis.
1966-aisiais nuspręsta suteikti vardą naujai
gautam hibridui – egzotinis trumpaplaukis. Kitais metais ši
nauja veislė buvo pirmą kartą pristatyta
parodoje, 1969 m. buvo įkurtas šių kačių augintojų klubas, kuris
siekė veislės pripažinimo. 1972 m.
egzotinės trumpaplaukės katės buvo pripažintos JAV ir jų
kryžminimas buvo griežtai
kontroliuojamas. Buvo leidžiama kergti egzotinius trumpaplaukius
su Amerikos trumpaplaukėmis
katėmis, egzotinius trumpaplaukius tarpusavyje bei persų
ilgaplaukius ir egzotinius trumpaplaukius.
Šia veisle buvo susidomėta ir Didžiojoje Britanijoje
(Gustaitienė ir kt., 2005).
-
22
9 pav. Egzotų veislės katė
Kūnas vidutinio – didelio dydžio katė turinti trumpą kresną
kūną. Pečiai, krūtinė ir nugara yra
masyvūs bei raumeningi. Kojos trumpos ir tvirtos, letenos yra
didelės ir apvalios. Uodega trumpa ir
smaila, galiukas užapvalintas. Kaklas trumpas ir stiprus. Galva
apvali ir masyvi, proporcinga, su
pilnais žandais ir kupolo formos kakta. Nosis trumpa ir plati.
Viršutinė nosies kraštinė turi būti ne
aukščiau kaip apatinis akies vokas. Smakras ir žandikaulis yra
platūs, masyvūs ir
stiprūs. Veidas atviras ir išraiškingas. Ausys labai mažos ir
užapvalintos. Ausys yra žemesnėje
galvos dalyje, nutolusios viena nuo kitos. Akys didelės,
apvalios ir atviros, nutolusios viena nuo
kitos, briliantinės ir išraiškingos. Akių spalva turi derintis
su kailio spalva. Kailis trumpas ir tankus,
su gera, šilkine struktūra ir turi laikytis truputi pakilęs virš
kūno. Kailis švelnus bet ne vilnonis.
Kailis neturi būti per ilgas. Visos spalvos leistinos
(http://www.kaciuklubas.lt/games/full_description/egzotas).
1.6.6. Meino meškėnų veislės katė (Meine Coon)
Meino meškėno veislė kilusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų Meino
miestelio. Pirmos Meino
meškėno katės buvo užregistruotos literatūroje 1861 metais. Jos
dalyvavo pirmose parodose
Bostone ir sudarė rimtą konkurenciją Turkų Angoros katėms. 1895
metais, Medisone, katė Cosie
buvo pripažinta geriausia iš geriausiųjų. Bet kai 1900 metais
atsirado "persai", Meino meškėno
katėms teko pasitraukti. Ir nors jos liko mylimiausia veisle
Naujojoje Anglijoje, jų populiarumas vėl
išaugo tik XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje (Gustaitienė ir kt.,
2005).
10pav. Meino meškėnų veislės katė
(http://www.meino-meskenai.lt/)
http://www.kaciuklubas.lt/games/full_description/egzotas
-
23
Galva vidutinio dydžio, pleišto formos. Panaši į kupolo formą
kakta, šiek tiek įdubęs profilis.
Aukšti, iškilūs skruostai. Kampinis snukis. Plati nosis, kupolo
formos nosies galiukas. Pakankamai
galingas žandikaulis, geras smakras.
Ausys plačios prie pagrindo, vidutiniškai smailios, aukštai virš
galvos. Ausies vidus yra gerai
suformuotas, su ilgais, švelniavilniais plaukučiais, augančiais
į išorę. Pageidautini plaukų kuokštai
virš ausyčių (bet nebūtini).
Akys didelės, gerai išdėstytos, šiek tiek ovalios, bet aplink
plačiai atsilapojusios. Pati akių
padėtis šiek tiek kreivai nukreipta. Galimos įvairios spalvų
variacijos. Kaklas ilgas, galingas, šiek
tiek išlenktas. Kūnas ilgas, stačiakampio formos, didelis.
Sunkių kaulų ir galingų raumenų.
Kojos vidutinio ilgio, stiprios. Sunkių kaulų ir stiprių
raumenų. Didžiulės apvalios letenos.
Uodega ilga, plati ties pagrindu, siaurėjanti link galiuko.
Ilgų, gausiai skraidančių, lengvai
krentančių plaukų.
Kailis pritaikytas visiems sezonams. Tankus, šilkinis, trumpas
ant galvos, pečių ir kojų,
ilgesnis ant nugaros ir kūno šonų, su ilgais, lengvai
krentančiais plaukais. Ilgi plaukai ant pilvo.
Ilga, plati, kailiniuota apykaklė yra pageidautina (bet
nebūtina). Poplaukis minkštas, švelniavilnis,
nepraleidžiantis vandens, šiek tiek riebaluotų plaukų. Visos
spalvos yra leidžiamos, išskyrus
alyvinę, cinamono ir gelsvai rudą. Priimtinas bet koks baltos
spalvos kiekis. Šios veislės negalima
kryžminti su jokia kita veisle
(http://www.topmiau.lt/idomu/veisliu_aprasymai/meino_meskenai/4802/).
1.6.7. Rusų mėlynosios veislės katė (Russian Blue)
Rusijos mėlynosios katės – tai gryna veislė, visiškai nemaišyta
su kitomis, kaip dažniausiai
būna kitų veislių atveju. Dar žinomos kaip Archangelsko katės,
nes atvyko į Europą iš šio Rusijos
uosto. Tačiau šios veislės kilmė šiek tiek paini. Jos taip pat
buvo žinomos kaip Ispaniškos arba
Maltos katės, ypač Amerikoje, kur toks pavadinimas išliko iki
pat XX a. Pradžios. Tačiau visi faktai
rodo, kad šios katės kilusios būtent iš Rusijos. Daug panašios
spalvos kailio kačių buvo aptinkamos
ir Skandinavijoje.
Dėl tankaus jų kailio buvo galima nuspėti tiesioginę jų kilmę iš
Šiaurės šalių. II pasaulinio
karo metu veislė beveik išnyko. Veisėjai bandė ją atgaivinti
maišydami su britų melsvosiomis bei
Siamo katėmis. Bet tokių pastangų rezultatas – rusų mėlynųjų
išvaizda labai pakito ir atsirado nauja
veislė, pavadinta Siamo mėlynosiomis katėmis. Bendromis veisėjų
pastangomis JAV ir Didžiojoje
Britanijoje 1960 m. stengtasi atgaivinti šią veislę ir jai
sugrąžinta pirminė išvaizda (Clark, 1992).
http://www.topmiau.lt/idomu/veisliu_aprasymai/meino_meskenai/4802/
-
24
11 pav. Rusų mėlynosios veislės katė
(http://www.bone.lt/suo/kaciu-gimine/Rusu-melsvoji-imperatoriska-dovana/)
Rusų mėlynoji yra vidutinė arba didelė katė, turinti elegantišką
ir gracingą kūną. Galva yra
trikampio formos ir nuo nosies galiuko iki akių yra trumpa.
Atstumas nuo akių iki ausų turi būti
lygus atstumui nuo nosies galiuko iki akių. Viršugalvis tarp
ausų yra plokščias. Rusų mėlynosios
katės turi iškilusius ūsų pagrindus, todėl galva atrodo labai
plati. Kakta profiliu yra tiesi viršutinės
akių linijos atžvilgiu. Linija nuo akių viršaus iki nosies
galiuko yra beveik tiesi ir yra išskirtinoje
pozicijoje viršutinės akių briaunos atžvilgiu.
Žiūrint iš profilio, tarp nosies ir viršugalvio neturi būti
išlinkimo, linija turi būti tiesi. Smakras
yra tvirtas ir ryškus, jis vienoje vertikalioje linijoje su
nosies galiuku. Ausys yra didelės ir šiek tiek
taškuotos. Jos yra išsidėsčiusios taip, kad išorinė ausų dalis
tęsia snukio viršutinę liniją. Ausų oda
labai plona, padengta retu kailiu, tad ausys yra beveik
permatomos. Akys toli viena nuo kitos ir yra
deimanto formos. Akių spalva yra ryškiai žalia. Kojos ilgos, o
letenos mažos, taigi atrodo, kad katė
vaikšto ant pirštų galų. Uodega yra ilga ir smailėjanti.
Nors veislė vadinasi rusų mėlynoji, kartais pasitaiko ir juodų
bei baltų kačių, tačiau jos labai
retos ir nėra populiarios. Dažniausia pasitaikančios mėlynųjų
rūšies kailio spalva ryškiai mėlyna su
sidabriniu atspalviu
(http://www.purina.lt/apps/breedlibrary/CatBreedInfo.aspx?bid=11).
1.6.8. Abisinijos veislės katė (Abyssinian)
Nors Abisinijos katės yra viena iš seniausiai žinomų kačių
veislių, tebesitęsia ginčai dėl jų
kilmės. Savo išvaizda jos primena senovės Egipto kačių
skulptūras ir piešinius, kuriuose katės
vaizduojamos elegantiškos, raumeningos, didelėmis migdolo formos
akimis ir grakščiai išlenktu
kaklu.
http://www.purina.lt/apps/breedlibrary/CatBreedInfo.aspx?bid=11
-
25
Pirmą kartą Abisinijos katės buvo aprašytos 1874 metais Gordono
Steplesio knygoje „Katės
ir jų požymiai". Čia buvo atspausdinta spalvota litografija,
vaizduojanti katę keistos spalvos kailiu,
neturinčiu rainumo nei ant letenų, nei ant snukio ir kaklo. Pats
pavadinimas "abisinijos katė" kyla iš
Etiopijos, bet dauguma šaltinių teigia, jog šios katės kilusios
iš senovinio Egipto. Kalbama, jog
veislė atsirado nuo vieno Egiptietiško moteriškos lyties kačiuko
vardu Zula. Kuri buvo parvežta į
Angliją iš Aleksandrijos uosto vieno britų kareivio (Paragon,
2011).
12 pav. Abisinijos veislės katė
( http://opi.lt/veisles/kates/145/)
Abisinijos katės yra vidutinio dydžio. Jos elegantiškos
karališkos išvaizdos, turinčios stiprų ir
lankstų kūną, ilgas ir lieknas kojas. Letenos yra mažos ir
apvalios. Jų galva yra ovalios formos, su
plaukuotomis ausimis, gana didelėmis ir išsidėsčiusiomis toli
viena nuo kitos. Akys didelės. Šių
kačių kailis yra trumpas, prigludęs ir turi bent dviejų spalvų
šlakus. Uodega gana ilga, plati ties
pagrindu ir laipsniškai smailėjanti.
Įprastinė kailio spalva yra ruda. Taip pat galima rusvai ruda,
mėlyna ir gelsvai ruda spalva.
Sidabrinės Abisinijos katės atskira grupė, į kurią patenka
sidabrinės, gelsvai rudos sidabrinio ir
rudos sidabrinio atspalvio katės. Ne tokios dažnos – rainos,
raudonos, kreminės, šokolado ir
alyvinės spalvos (Clark, 1992).
Abisinijos veislės katėms dažniausiai pasitaikančios ligos yra
išsiplėtusioji kardiomiopatija,
Blastomikozė, Kriptokokozė, Amiloidozė, bei Piruvato kinazės
trūkumas (Gough, Thomas, 2004).
1.6.9. Bengalijos veislės katė (Bengal)
Bengalijos veislės yra unikali, nes ji kilo Azijos amerikiečių
biologo Jane Mill sąmoningo
kryžminio veisimo dėka iš leopardo katės ir naminės katės
veislės. Ji norėjo, kad žmonės pagaliau
galėtų gauti gyvūną, kuris yra meilus ir sutramdytas, daugeliu
kitų atžvilgių, primintų tipišką
gyventoją džiunglėse. Bengalijos veislės katė gavo oficialų
pripažinimą 1991 metais
(http://www.bengal.lt/apie-veisle/istorija/).
http://www.bengal.lt/apie-veisle/istorija/
-
26
13 pav. Bengalijos veislės katė
(http://www.ramatut.com/bengal_studs.htm)
Bengalijos katės atrodo iš tiesų egzotiškai. Tai tikras mažas
leopardas – šios katės turi tokį
pat dėmėtą trumpaplaukį ar vidutinio ilgumo, šilkinės tekstūros
kailį, glotnų ir raumeningą kūną.
Kailis gali būti dviejų atspalvių: rudas dėmėtas arba snieginis
dėmėtas. Šiaip yra ir kitokių atspalvių
bengalių, tačiau Pagrindinė kačių spalvų taryba pripažįsta tik
šias dvi spalvos. Galva yra pleišto
formos su plačia, laukinėms katėms būdinga nosimi. Akys taip pat
didelės, ovalios ir itin ryškios.
Jas dar pabrėžia juoda apvedanti linija
(http://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/ben-bengal-
bengalijos-kates).
1.6.10. Turkų angoros veislės katė (Angora Turc)
Turkų angoros veislė yra kilusi iš Angoros (dabar Ankara) miesto
Turkijoje. Į Europą šios
veislės katės pateko XVII amžiuje, kai italų keliautojas Pietro
Della Valle atvežė jų iš Turkijos.
Vėliau jos pateko į Prancūziją, bei Angliją, kur buvo vadinamos
prancūzų katėmis. Ilgą laiką Turkų
angoras kergė su kitomis ilgaplaukėmis katėmis, dažniausiai
Persų veislės (Paragon, 2011).
14 pav. Turkų angoros veislės katė
(http://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/tua-angora-turc-turku-angoros-kate)
Svarbiausias šios veislės bruožas - išskirtinis kailis. Jis
ilgas, šilkinės tekstūros, be pavilnės.
Aplink galvą ir šonus kailis ilgesnis, todėl atrodo, kad Turkų
angoros vilki iškilmingą apykaklę.
http://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/ben-bengal-bengalijos-kateshttp://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/ben-bengal-bengalijos-kates
-
27
Uodegos kailis taip pat itin ilgas, todėl ji primena lapės.
Kailio spalva gali būti įvairi, nors kadaise
buvo pripažįstama tik visiškai balta.
Elegancijos įspūdį kuria ne tik išskirtinė kailio tekstūra, bet
ir ilgas, grakštus kūnas. Jis yra
nestambus, bet raumeningas. Ilgas ne tik kūnas, bet ir galva -
ji yra vidutinio dydžio, siauro
trikampio formos, proporcinga kūnui. Nosis tiesi ir taip pat
ilga. Ausys didelės, smailos, pratęsia
galvos siauro trikampio formą. Akys įkypos, ovalios, vidutinio
dydžio. Jų spalva - vaiskiai mėlyna,
geltona ar žalia. Dažnai pasitaiko ir skirtingų spalvų akys
(http://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-
veisles/tua-angora-turc-turku-angoros-kate).
http://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/tua-angora-turc-turku-angoros-katehttp://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/tua-angora-turc-turku-angoros-kate
-
28
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Pagrindinis tyrimų objektas yra kačių veislės ir jų paplitimas
Lietuvoje. Tyrimo metu siekta
išsiaiškinti kokios veislės yra dažniausiai veisiamos Lietuvoje
ir kurios iš jų yra pačios
populiariausios.
Duomenys apie kačių veisles 2009 – 2013 metais buvo surinkti iš
Gyvūnų registracijos centro,
REGIVET duomenų bazės, Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazės.
Iš Gyvūnų registracijos centro buvo surinkti duomenys apie
registruotų kačių skaičių, taip pat
apie Lietuvoje registruotų šunų ir kitų smulkiųjų naminių gyvūnų
skaičių, bei paplitimą
didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
RegiVet duomenų bazėje buvo renkami duomenys apie registruotų
kačių skaičių, dažniausiai
registruojamas kačių veisles. Buvo atrinkta dešimt
populiariausių kačių veislių, registruotų RegiVet
duomenų bazėje.
Vilniaus miesto duomenų bazėje buvo renkami duomenys apie
Vilniaus mieste registruotų
kačių skaičių, bei dažniausiai registruojamas kačių veisles.
Kadangi Vilniaus miesto duomenų bazė
duomenis renka iš Vilniaus miesto veterinarijos gydyklų, tai
buvo išsiaiškinta ir apie veisiamų kačių
genetinius sutrikimus būdingus tam tikrose veislėse, dėl kurių
yra ribojamas kačių veisimas.
Vilniaus miesto veterinarinių gydyklų pagalba buvo išsiaiškinta,
dažniausiai pasitaikantys
genetiniai sutrikimai, kurie riboja kačių veisimą. Taip pat buvo
surinkti duomenys apie 2009 – 2013
metais pasitaikiusius genetinius sutrikimus populiariausiose
kačių veislėse. Nustatyti genetinių
sutrikimų aptikimo dažniai ir skirtumų statistinis
reikšmingumas, bei aptiktų genetinių sutrikimų
pasiskirstymas tarp veislių.
Tyrimo metu duomenys taip pat buvo renkami iš penkiolikos kačių
veislynų, esančių visoje
Lietuvoje. Buvo susipažinta su veisiamų kačių standartais ir
reikalavimais veisiamoms katėms, bei
veislynams. Analizuojama kokias veisles dažniausiai veisia
Lietuvos veislynai ir kokios yra
populiariausios.
Tyrimo metu iš visų duomenų bazių buvo atrinkta dešimt
populiariausių kačių veislių, kurios
buvo analizuojamos pagal kačių skaičiaus paplitimą atskirose
duomenų bazėse, bei kačių skaičiaus
kitimą 2009 – 2013 metais. Nustatytos kačių veislės, kurioms
stebima skaičiaus didėjimo
tendencija, mažėjimo tendencija ir veislės, kurioms stebima
nežymi skaičiaus didėjimo tendencija.
Taip pat buvo nustatyta veislių vidutinis absoliutus pokytis ir
vidutinis pokyčio tempas. Veislės
analizuojamos pagal metus, bei pagal genetinius sutrikimus
tiriamosiose veislėse.
-
29
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Kačių registracijos analizė duomenų bazėse
Pagal Lietuvos respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą,
patvirtintą 1997 m.
lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 katės, šunys ir šeškai privalo būti
ženklinami mikroschemomis ir
registruojami Gyvūnų augintinių registre. Lietuvoje katės yra
registruojamos Lietuvos felinologų
draugijoje Bubaste, Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazėse,
Lietuvos identifikuotų naminių
gyvūnėlių duomenų bazėje „Regivet“ ir Gyvūnų registravimo
centre. Gyvūnų registravimas ir
identifikavimas yra šiuolaikiškas būdas užtikrinti, kad
pasimetęs augintinis greitai ir saugiai grįžtu
pas šeimininką, bei suteikia informacijos apie gyvūnų paplitimą.
Išanalizavus duomenis šiose
keturiose duomenų bazėse, bei kačių veislynuose atsispindi tik
dalis Lietuvoje auginamų kačių
veislių.
Gyvūnų registracijos centre yra kaupiami duomenys apie šunis,
kates, bei kitus
smulkiuosius gyvūnus didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
1 lentelė. Gyvūnų registravimo centro duomenys
Šunys Katės Kiti gyvūnai Viso gyvūnų Agresyvūs
šunys
Vilnius 8726 2179 1 10906 352
Kaunas 12558 2269 14 14841 656
Klaipėda 4240 531 3 4774 310
Kiti mietai 1764 2318 15 4097 86
Viso 27288 7297 33 34618 1404
Išanalizavus Gyvūnų registracijos centro duomenis (1 lentelė),
matome, kad Vilniuje iš viso
yra užregistruoti 10906 gyvūnai iš kuriu 2179 yra katės, kurios
užima tik penktadalį iš visų
registruotų gyvūnų. Kaune registruotų gyvūnų yra 14841, tai 26,5
procentais daugiau, nei Vilniuje.
Kaune kačių iš šių registruotų gyvūnų sudaro tik 15,3 proc.
Klaipėdoje gyvūnų iš viso užregistruota
4774, iš jų katės yra tik 531, tai sudaro tik apie 11 proc. visų
gyvūnų. Kituose miestuose
užregistruoti 4097 gyvūnai iš kurių katės sudaro beveik 57 proc.
Visoje Lietuvoje iš viso yra
užregistruoti 34618 gyvūnų, iš kurių 7297 yra katės. Jos sudaro
apie 21 proc. iš visų registruotų
smulkiųjų naminių gyvūnų.
RegiVet duomenimis per dešimt metų klinikoje buvo registruota
17208 katės iš jų 12169 yra
mišrūnai.
-
30
2 lentelė. „RegiVet“ duomenų bazės duomenys
Veislės 2009 2010 2011 2012 2013 Viso per
5 metus
Persų 192 203 184 297 286 1162
Britų trumpaplaukės 112 152 146 133 188 731
Siamo 97 115 164 137 104 647
Kornvalio reksas 53 57 48 51 58 267
Egzotų 49 51 59 49 53 261
Meino meškėnai 31 37 33 39 29 169
Turkų angoros 9 11 15 8 7 55
Abisinijos 10 9 12 12 9 52
Bengalijos 8 8 10 9 9 44
Britų ilgaplaukės 4 4 5 4 4 21
Viso 565 647 676 739 747 3409
Iš viso per penkis metus buvo registruota 3409 katės (2
lentelė). Didžiąją dalį, t.y. 34 proc.
sudaro Persų katės. Britų trumpaplaukės sudaro 21 proc., Siamo
katės 19 proc., Kornvalio reksai ir
Egzotų katės sudaro maždaug po 7,9 proc., Meino meškėnai apie 5
proc., o likusios katės sudaro
apie 5 proc. iš visų registruotų kačių.
Daugiausiai kačių per penkis metus buvo užregistruota 2013
metais, o mažiausiai 2009
metais. Per penkerius metus kačių skaičius padidėjo 24,3
proc.
Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazė. Vilniaus mieste gyvūnų
identifikavimas ir
registravimas vyksta Vilniaus miesto veterinarijos gydyklose.
Informacija apie Vilniaus mieste
registruotas kates yra kaupiama Vilniaus miesto gyvūnų duomenų
bazėje.
3 lentelė. Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazės duomenys
Veislės 2009 2010 2011 2012 2013 Viso per 5
metus
Siamo 8 6 5 8 7 34
Persų 8 11 10 13 12 54
Rusų mėlynoji 17 15 19 19 18 68
Britų trumpaplaukės 58 67 55 70 56 306
Egzotai 2 3 3 4 2 14
-
31
Meino meškėnai 7 9 8 9 11 44
Kornvalio reksai 24 20 22 23 22 111
Sfinksai 4 3 3 4 2 16
Bengalijos 4 6 5 5 8 28
Abisinijos 7 7 9 8 5 36
Viso 139 147 140 163 143 711
Per paskutinius penkerius metus iš viso Vilniaus mieste buvo
užregistruota 711 katės, iš jų
buvo išregistruotos 43 katės (3 lentelė). Vilniaus mieste per
penkerius metus populiariausia kačių
veislė buvo Britų trumpaplaukė. Ši veislė sudarė net 43 proc. iš
visų registruotų veislių. Antrąją
vietą pagal populiarumą užėmė Kornvalio rekso veislė, kuri
sudarė apie 15,6 proc. Mažiausiai buvo
registruota Egzotų ir Sfinksų veislių kačių, jos sudarė tik po 2
proc.
Analizuojant kačių skaičių pagal metus, tai daugiausiai kačių
Vilniaus mieste buvo
užregistruota 2012 metais, o mažiausiai 2009 metais. 2012 metais
registruotų kačių skaičius sudarė
apie 23 proc. iš visų per penkis metus registruotų kačių. 2009
metais registruotos katės sudarė tik
apie 19,5 proc. iš visų registruotų kačių. Vidutiniškai per
metus Vilniaus mieste yra užregistruojama
apie 142 kates (3 lentelė).
Kačių veislynai. Buvo kreiptasi į 47 veislynus. Atsakymas buvo
gautas iš 18 veislynų, iš
kurių jau 3 nebeveikia.
4 lentelė. Kačių veislynų duomenys
Veislynas Nr. Veisiamos veislės Išvestų kačių skaičius
per 5 metus
Veislyno veikla
metais
1. Kanados sfinksai 11 kačių 3 metai
2. Abisinijos ir Somalio katės
4 2
3. Persų 8
Egzotų 5
4. Britų trumpaplaukės 19 5
5. Britų trumpaplaukės 48 5
6. Britų trumpaplaukės 35 8
7. Britų trumpaplaukės 28 5
8. Britų trumpaplaukės 11 4
9. Rusų mėlynosios 35 4
10. Britų trumpaplaukės 13 3
Britų ilgaplaukės 3
11. Britų trumpaplaukės 5 3
12. Abisinijos 25 9
Rusų mėlynosios 30
13. Meino meškėnai 30 6
14. Britų trumpaplaukės 20 12
-
32
15. Persų 23 9
Egzotų 19 9
Viso 372
Per penkis metus 15 veislynuose buvo išvestos 372 katės (4
lentelė). Vidutiniškai per penkis metus
vienas veislynas išveda apie 25 kačiukus, kurie sudaro apie 6,7
proc iš visų veisimų kačių.
Populiariausia veisiamų kačių veislė per tiriamąjį laikotarpį
buvo Britų trumpaplaukės. Šių
kačių per penkis metus buvo išvesta 179, tai sudaro net 48 proc.
iš visų veisiamų kačių. Rusų
mėlynosios katės sudaro 17,5 proc., Persų katės 8,3 proc.,
Egzotų katės 6,4 proc., o likusios veislės
sudaro apie 18,8 proc. iš visų veisiamų kačių.
Iš 15 veislynų ilgiausiai kačių veisimu užsiima veislynas, kates
veisiantis 12 metų, o
trumpiausiai 2 metus. Vidutiniškai veisimo veikla veislynai
užsiima apie 5,6 metus.
3.2. Registruotų ir išvestų kačių analizė pagal veisles
Naudojantis Gyvūnų registracijos centro, RegiVet, Vilniaus
gyvūnų duomenų baze, bei
veislyno duomenimis išskirtas populiariausių kačių dešimtukas
2009 – 2013 metais.
5 lentelė. Labiausiai paplitusios kačių veislės 2009 – 2013
metais
Veislė RegiVet Vilniaus miesto
gyvūnų duomenų
bazė
Veislynai Viso Viso proc.
Persų 1162 54 28 1244 29,6
Britų
trumpaplaukės
731 68 179 978 23,3
Siamo 647 34 - 681 16,2
Kornvalio
reksai
267 111 - 378 9
Egzotai 261 14 24 299 7,1
Meino
meškėnai
169 44 30 243 5,7
Rusų mėlynoji - 68 68 133 3,2
Abisinijos 52 36 27 115 2,7
Bengalijos 44 28 - 72 1,7
Turkų angora 55 - - 55 1,3
Viso 3388 457 356 4198
-
33
Analizuojant 2009 – 2013 metų populiariausias kačių veisles,
dažniausiai pasitaikančios
veislės Lietuvoje yra Persų, Britų trumpaplaukės ir Siamo katės.
Persų veislės buvo užfiksuota 1244
katės, jos sudaro 29,6 proc., visų kačių veislių. Britų
trumpaplaukės sudaro 23,3 proc., o Siamo
veislės katės 16, 2 proc. Mažiausiai užfiksuota Bengalijos ir
Turkų angoros veislių katės, jos sudaro
tik apie 3 proc. iš visų registruotų kačių (5 lentelė).
Tyrimo metu gauti duomenys sutampa su RegiVet duomenų bazės
duomenimis, kadangi
populiariausios veislės išlieka tos pačios, tai Persų, Britų
trumpaplaukės ir Siamo katės.
Atsižvelgiant į Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazės duomenis,
matome, kad
populiariausia kačių veislė Vilniuje yra Kornvalio reksai.
Lyginant tai su gautais tyrimo rezultatais,
galima pastebėti kad populiariausių kačių dešimtuke 2009 – 2013
metais, Kornvalio reksai yra
ketvirtoje dešimtuko vietoje. Todėl, galima teigti, kad Vilniaus
miesto gyvūnų duomenų bazės
duomenys neatspindi bendro kačių veislių paplitimo Lietuvoje (5
lentelė).
Lyginant tyrimo metu gautus bendrus duomenis su veislynų
duomenimis, galima pastebėti,
kad dažniausiai veisiamų kačių veislė yra Britų trumpaplaukės
katės, tačiau populiariausia kačių
veisle Lietuvoje išlieka Persų katės (5 lentelė).
6 lentelė. Populiariausių kačių veislių analizė
Veislės
Aprašymas tiesės lygtimi Skaičiaus
prognozė 2014
metams
Lygties koeficientai Aproksimacijos
paklaida A (vidurkis) B (regresijos
koeficientas)
Persų 247,8 30,4 8,4 339
Britų
trumpaplaukės 245,6 15,4 12,2 292
Siamo 123,4 3,6 10,1 134
Kornvalio reksai 75,6 0,3 4,0 77
Egzotai 59,8 0,7 4,1 62
Meino meškėnai 48,6 0,6 7,2 50
Rusų mėlynoji 29,2 -0,1 7,5 29
Abisinijos 21,8 -0,5 1,1 20
Bengalijos 14,4 1 5,1 17
Turkų angora 10 -0,7 21,2 8
-
34
14 pav. Kačių veislės, kurioms stebima skaičiaus didėjimo
tendencija
Stebint 2009 – 2013 metų veislių kitimo pokytį, skaičiaus
didėjimo tendencija yra pastebima
Persų, Britų trumpaplaukių ir Siamo kačių veislėse. Pagal gautus
duomenis, galima daryti prognozę,
kad 2014 metais galėtų didėti Persų veislės kačių. Vidutiniškai
per metus šios veislės kačių skaičius
prognozuojamas apie 339 kates. Prognozuojama, kad 2014 metais
Britų trumpaplaukių skaičius
galėtų išaugti iki 292 kačių per metus, o Siamo veislės apie 134
kačių per metus (6 lentelė).
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus būtų galima teigti, kad kačių
skaičiaus didėjimo tendencija
Persų, Britų trumpaplaukių, bei Siamo kačių veislėse susijus su
populiariausių kačių veislių
paklausa. Kadangi skaičiaus didėjimo tendencija pastebima tose
veislėse kurios 2009 – 2013 metais
buvo populiariausios (14 pav.).
15 pav. Kačių veislės, kurioms stebima nežymi skaičiaus didėjimo
tendencija
-
35
Stebint 2009 – 2013 metų veislių skaičiaus pokytį, nežymi
skaičiaus didėjimo tendencija yra
pastebima Kornvalio reksų, Meino meškėnų, Egzotų ir Bengalijos
kačių veislėse. Prognozuojama,
kad 2014 metais Kornvalio rekso veislės kačių bus apie 77, Meino
meškėnų apie 50 kačių, Egzotų
62 katės, o Bengalijos veislės bus apie 17 kačių (15 pav.).
16 pav. Kačių veislės, kurioms stebima skaičiaus mažėjimo
tendencija
Per tiriamąjį laikotarpį kačių skaičiaus mažėjimo tendencija
pastebima Abisinijos, Rusų
mėlynosios, bei Turkų angoros kačių veislėse. Rusų mėlynosios
veislės regresijos koeficientas yra -
0,1. Abisinijos veislės kačių regresijos koeficientas -0,5, o
Turkų ankoros -0,7. Planuojama, kad
2014 metais Turkų angoros veislės bus 8 katės, Rusų mėlynosios
29 katės, o Abisinijos 20 kačių
(16 pav.).
Analizuojant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad kačių
skaičiaus mažėjimo tendencija
susijusi su gana nedideliu šių veislių populiarumu. Kadangi
Abisinijos, Turkų angoros, bei Rusų
mėlynosios veislių katės yra mažiau populiarios už kitas
veisles, tai šiose veislėse galimas kačių
skaičiaus mažėjimas (16 pav.).
7 lentelė. Kačių veislių vidutinis absoliutus pokytis ir pokyčio
tempas
Veislės 2009 2010 2011 2012 2013
Vidutinis
absoliutu
s pokytis
Vidutinis
pokyčio
tempas,
%
Persų 200 220 199 316 304 26,0 11,0
Britų
trumpaplaukės
205 277 184 283 279 18,5 8,0
-
36
Siamo 105 121 135 145 111 1,5 1,4
Kornvalio reksai 77 77 70 74 80 0,8 1,0
Egzotai 56 59 66 58 60 1,0 1,7
Meino meškėnai 44 52 47 54 46 0,5 1,1
Rusų mėlynoji 30 28 32 25 31 0,3 0,8
Abisinijos 23 22 22 21 21 -0,5 -2,2
Bengalijos 12 14 15 14 17 1,3 9,1
Turkų angora 9 11 15 8 7 -0,5 -6,1
Vidutinis absoliutus pokytis rodo, kad nuo 2009 iki 2013 metų
vidutiniškai kasmet kačių
skaičius padidėdavo po 4,9 kates. Persų kasmet padaugėdavo
vidutiniškai po 26 kates; Britų
trumpaplaukių po 18,5 kates; Siamo po 1,5 katės; Kornvalio reksu
po 0,8 katės. Abisinijos ir Turkų
angoros veislių kačių kasmet vidutiniškai pamažėdavo po 0,5
katės (7 lentelė).
17 pav. Kačių veislių pokyčio dinamika
Vidutinis pokyčio tempas rodo, kad nuo 2009 iki 2013 metų
vidutiniškai kasmet kačių
skaičius padidėdavo 2,6 proc. Persų veislės kačių kasmet
padaugėdavo vidutiniškai po 11 proc.;
Britų trumpaplaukių po 8 proc.; Siamo po 1,4 proc.; Kornvalio
reksų ir Meino meškėnų maždaug
po 1,0 proc. Abisinijos veislės kačių kasmet vidutiniškai
pamažėdavo po 2,2 proc., o Turkų angoros
veislės kačių pamažėdavo po 6,1 proc. per metus (17 pav.).
-
37
8 lentelė. Populiariausios kačių veislės 2009 metais
Veislės Kačių skaičius Skaičius
procentais
Britų trumpaplaukės 205 26,9
Persų 200 26,3
Siamo 105 13,8
Kornvalio reksas 77 10,1
Egzotai 56 7,3
Meino meškėnai 44 5,8
Rusų mėlynoji 30 3,9
Abisinijos 23 3,0
Bengalijos 12 1,6
Turkų angora 9 1,2
2009 metais populiariausia kačių veislė buvo Britų trumpaplaukės
katės, jos sudarė apie 26,9
proc., visų registruotų kačių. Taip pat vienos iš populiaresnių
buvo Siamo ir Persų veislių katės.
Mažiausiai registruota buvo Bengalijos ir Turkų angoros veislių.
Jos sudarė tik 1 – 2 proc. (8
lentelė).
9 lentelė. Populiariausios kačių veislės 2010 metais
Veislės Kačių skaičius Skaičius
procentais
Britų trumpaplaukės 277 31,4
Persų 220 25,0
Siamo 121 13,7
Kornvalio reksai 77 8,7
Egzotai 59 6,7
Meino meškėnai 52 5,9
Rusų mėlynoji 28 3,2
Abisinijos 22 2,5
Bengalijos 14 1,6
Turkų angora 11 1,2
-
38
2010 metais populiariausios kačių veislės išliko tokios pačios
kaip 2009 metais. Tai Britų
trumpaplaukės, Siamo ir Persų katės (9 lentelė). Britų
trumpaplaukės sudaro 31,4 proc., Persų katės
sudaro apie 25,0 proc.; Siamo apie 13,7 proc. Mažiausiai
populiarios kačių veislės yra Abisinijos,
Bengalijos ir Turkų angoros veislės. Abisinijos veislės katės
sudaro 2,5 proc.; Bengalijos 1,6 proc;
Turkų angoros 1,2 proc. iš visų kačių veislių (9 lentelė).
10 lentelė. Populiariausios kačių veislės 2011 metais
Veislės Kačių skaičius Skaičius
procentais
Persų 199 25,4
Britų trumpaplaukės 184 23,4
Siamo 135 17,2
Kornvalio reksai 70 8,9
Egzotai 66 8,4
Meino meškėnai 47 5,9
Rusų mėlynoji 32 4,0
Abisinijos 22 2,8
Bengalijos 15 1,9
Turkų angora 15 1,9
2011 metais populiariausia kačių veisle tampa Persų veislė. Šios
veislės kačių užregistruota
199 katės ir jos sudaro 25,4 proc. iš visų kačių veislių. Taip
pat populiari išlieka Britų
trumpaplaukių ir Siamo veislių katės. Mažiausiai užregistruota
2011 metais yra Bengalijos ir Turkų
angoros kačių, jos sudaro tik po 1,9 proc. iš visų registruotų
kačių (10 lentelė).
11 lentele. Populiariausios kačių veislės 2012 metais
Veislės Kačių veislės Skaičius
procentais
Persų 316 31,7
Britų trumpaplaukės 283 28,4
Siamo 145 14,5
Kornvalio reksai 74 7,4
Egzotai 58 5,8
-
39
Meino meškėnai 54 5,4
Rusų mėlynoji 25 2,5
Abisinijos 21 2,1
Bengalijos 14 1,4
Turkų angora 8 0,8
2012 metais daugiausia buvo užregistruota Persų, Britų
trumpaplaukių ir Siamo veislių kačių.
Persų katės taip pat kaip 2011 metais, išlieka populiariausia
kačių veisle. Jų registruota 316 katės ir
sudaro 31,7 proc. Britų trumpaplaukių registruota 283 katės ir
jos sudaro 28,4 proc. Siamo katės
sudaro 14,5 proc. iš visų registruotų kačių. Mažiausiai
populiarios išlieka tos pačios trys kačių
rūšys, tai Abisinijos, Bengalijos ir Turkų angoros veislių
katės. Bendrai jos sudaro tik 4,3 proc. (11
lentelė).
12 lentelė. Populiariausios kačių veislės 2013 metais
Veislės Kačių veislės Skaičius
procentais
Persų 304 31,8
Britų trumpaplaukės 279 29,2
Siamo 111 11,6
Kornvalio reksai 80 8,4
Egzotai 60 6,3
Meino meškėnai 46 4,8
Rusų mėlynoji 31 3,2
Bengalijos 21 2,2
Abisinijos 17 1,8
Turkų angora 7 0,7
2013 metais populiariausios kačių veislės išlieka Persų, Britų
trumpaplaukės, bei Siamo
veislių katės. Bendrai jos sudaro 72,6 proc. iš visų kačių
veislių. Persų veislės kačių 2013 metais
buvo registruota 304, jos sudarė 31,8 proc.; Britų trumpaplaukių
279, jos sudarė 29,2 proc., o Siamo
kačių 111, kurios sudarė 11,6 proc. iš visų registruotų kačių.
Mažiausiai populiarios išliko
Bengalijos, Abisinijos, bei Turkų angotos katės. Bendrai jos
sudarė tik 4,7 proc. (12 lentelė).
-
40
3.3. Genetinių ligų tikimybė analizuojamose kačių veislėse
13 lentelė. Genetinių ligų tikimybė kačių veislėse
Veislė Viso
kačių
Genetinių
sutrikimų
veislėje
skaičius
Kačių su
genetiniais
sutrikimais
veislėje, proc.
Persų 1244 14 1,13
Britų
trumpaplaukės
978 3
0,31