Gruodþio 15 d. 12 val. KTU Disertacijø gynimo salëje (K.Donelaièio g. 73, 403 a.) bus ginama Kæs- tuèio Kapoèiaus daktaro disertacija tema „Veiklos taisykliø struk- tûrizavimo modeliai ir jø taikymas kuriant informacijos sistemas“ (technologijos mokslai, informatikos inþinerija). Mokslinis vadovas – prof. dr. Rimantas Butleris (KTU, technolo- gijos mokslai, informatikos inþinerija). Informatikos inþinerijos mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. habil. dr. Rimantas Ðeinauskas (KTU, technologijos mokslai, informatikos inþinerija); nariai: prof. dr. Eduardas Bareiða (KTU, tech- nologijos mokslai, informatikos inþinerija); prof. dr. Albertas Èap- linskas (Matematikos ir informatikos institutas, technologijos moks- lai, informatikos inþinerija); prof. dr. Saulius Gudas (VU, technolo- gijos mokslai, informatikos inþinerija); prof. habil. dr. Genadijus Kul- vietis (VGTU, technologijos mokslai, informatikos inþinerija). Oficialieji oponentai: prof. dr. Romas Baronas (VU, fiziniai moks- lai, informatika); prof. habil. dr. Rimvydas Simutis (KTU, technolo- gijos mokslai, informatikos inþinerija). Su disertacija galima susipaþinti KTU bibliotekoje. Gruodþio 15 d. 14 val. KTU Disertacijø gynimo salëje (K.Donelai- èio g. 73, 403 a.) bus ginama Jurgitos Èyvienës daktaro disertacija te- ma „Cirkonio ir cirkonio oksido sluoksniø sintezë magnetroninio ir elektrolankinio nusodinimo metodais“ (fiziniai mokslai, fizika). Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Julius Dudonis (KTU, fizi- niai mokslai, fizika). Fizikos mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. habil. dr. Al- fonsas Grigonis (KTU, fiziniai mokslai, fizika); nariai: prof. habil. dr. Arvaidas Galdikas (KTU, fiziniai mokslai, fizika); prof. habil. dr. Albertas Laurinavièius (Puslaidininkiø fizikos institutas, fiziniai moks- lai, fizika); doc. dr. Liudas Pranevièius (VDU, fiziniai mokslai, fizi- ka); prof. habil. dr. Sigitas Tamulevièius (KTU FEI, fiziniai mokslai, fizika). Oficialieji oponentai: dr. Giedrius Laukaitis (KTU, fiziniai mokslai, fizika); prof. habil. dr. Antanas Feliksas Orliukas (VU, fizi- niai mokslai, fizika). Su disertacija galima susipaþinti KTU ir KTU FEI bibliotekose. Gruodþio 18 d. 10 val. KTU Rektorato salëje (K.Donelaièio g. 73, 402 a.) bus ginama VU doktorantës Kristinos Vasiliauskaitës dak- taro disertacija tema „Kûrybinë reklamos strategija: reklamos agen- tûros ir reklamos davëjo sàveikos aspektai“ (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas). Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Petras Vytautas Vengrauskas (VU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas). Vadybos ir administravimo mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. habil. dr. Robertas Jucevièius (KTU, socialiniai mokslai, va- dyba ir administravimas); nariai: dr. Jûratë Banytë (KTU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas); prof. habil. dr. Borisas Melni- kas (VGTU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas); doc. dr. Rûta Aurelija Urbanskienë (KTU, socialiniai mokslai, vadyba ir ad- ministravimas); prof. habil. dr. Petras Vytautas Vengrauskas (VU, so- cialiniai mokslai, vadyba ir administravimas). Oficialieji oponentai: doc. dr. Sigitas Urbonavièius (VU, sociali- niai mokslai, vadyba ir administravimas); prof. dr. Regina Virvilaitë (KTU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas). Su disertacija galima susipaþinti KTU bibliotekoje. Gruodþio 19 d. 11 val. LEI posëdþiø salëje (Breslaujos g. 3, 202 a.) bus ginama Lietuvos energetikos instituto doktoranto Virginijaus Radziukyno daktaro disertacija tema „Galios balanso ir daþnio nuo- krypiø átaka elektros energetikos sistemos darbui ir jø valdymas“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija). Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Antanas Nemura (LEI, tech- nologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija). Mokslinis konsultantas – prof. dr. Albertas Nargëlas (KTU, tech- nologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija). Energetikos ir termoinþinerijos mokslo krypties taryba: pirminin- kas – prof. dr. Algimantas Stanislovas Navickas (KTU, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija); nariai: prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis (VGTU, technologijos mokslai, energetika ir termoinþine- rija); prof. habil. dr. Vaclovas Miðkinis (LEI, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija); prof. habil. dr. Algimantas Juozas Poðka (VGTU, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inþinerija); prof. habil. dr. Jurgis Vilemas (LEI, technologijos mokslai, energetika ir ter- moinþinerija). Oficialieji oponentai: prof. habil. dr. Juozas Augutis (VDU, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija); doc. dr. Vaclovas Aþubalis (KTU, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija). Gruodþio 19 d. 14 val. LEI posëdþiø salëje (Breslaujos g. 3, 202 a.) bus ginama Lietuvos energetikos instituto doktoranto Aurimo Ton- kûno daktaro disertacija tema „Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos bei jos auðinimo kontûro prarandant vandená modelia- vimas“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija). Mokslinis vadovas – dr. Evaldas Bubelis (Paul Scherrer Institut (Ðveicarija), technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija). Energetikos ir termoinþinerijos mokslo krypties taryba: pirminin- kas – prof. habil. dr. Stasys Ðinkûnas (KTU, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija); nariai: prof. habil. dr. Juozas Augutis (VDU, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija); dr. Ge- orgij Krivoðein (VÁ Ignalinos atominë elektrinë, technologijos moks- lai, energetika ir termoinþinerija); prof. habil. dr. Gintautas Miliaus- kas (KTU, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija); prof. habil. dr. Eugenijus Uðpuras (LEI, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija). Oficialieji oponentai: doc. habil. dr. Algirdas Ka- liatka (LEI, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija); dr. Artûras Plukis (Fizikos institutas, fiziniai mokslai, fizika). Su disertacijomis galima susipaþinti KTU ir LEI bibliotekose. Dovilë NARUÐKEVIÈIÛTË Kalnai… Vieniems ðis þodis asocijuojasi su didybe, atðiaurumu ir laukine jëga, o kitiems tai – þie- mos kurortas, kur galima paslidi- nëti. Ðià vasarà KTU þygeiviø klu- bo „Àþuolas“ grupë keliavo á Cen- triná Kaukazà, Digorijos rajonà. Vietà, kuri dar nepaþenklinta ka- pitalizmo antspaudu ir kur gali ið- vysti laukiná kalnø groþá. Rugpjû- èio pradþioje, kai Lietuvoje tvy- rojo tropikø karðtis, uþsimanëme pajusti sniego ir ledo skoná…Ke- lionë prasidëjo Kauno geleþinke- lio stotyje, tæsësi per Maskvà iki pat Vladikaukazo, Ðiaurës Oseti- jos sostinës. Ið èia iki kalnø vos kelios valandos kelio su kareivið- ku „Uralu“. Traukinys Vilnius–Maskva mums buvo labai áprastas ir paþás- tamas, ramus ir tvarkingas. Visið- ka prieðingybë traukinyje Mask- va–Vladikaukazas vykstanèiam turgui. Padëtá gelbëjo tik trumpi sustojimai miestø stotyse, kur ga- lëdavome pakvëpuoti grynesniu oru, nusipirkti tarybinius laikus menanèios giros ið statiniø, nami- niø pomidorø ir rusiðkø pigiø, bet labai skaniø ledø. Kelionëje per langus keitësi vaizdai: stotys vis skurdesnës, augalai keistesni, oras karðtesnis… Pravaþiavome ir liûd- nai þinomà Beslano mokyklà. Vi- sai netoli galinës stotelës tolumo- je iðvydome boluojanèius kalnus apsnigtomis virðûnëmis. Ðiaurës Osetijoje ðiuo metu po- litinë situacija nëra stabili. Bet pa- prasti þmonës èia gyvena jiems áprastà gyvenimà – ne toká, koks Kalnai nepalieka abejingø apraðomas tarptautinëje þiniasklai- doje akcentuojant kraupius ávy- kius. Osetai be galo svetingi ir draugiðki. Per specialiai mums su- rengtà vakaronæ ðokome naciona- linius jø ðokius, iðgirdome, kaip skamba vietinis akordeonas, raga- vome nacionaliniø patiekalø ir gë- rimø. Gerai leidom laikà mieste, bet mûsø tikslas – kalnai. Pirmosios valandos kalnuose uþburia – þali slëniai, riaumojan- èios kriðtolinës upës, baltos virðû- nës, susmigusios á mëlynà dangø. Ausyse skamba dar namuose ið draugø girdëtos istorijos apie pa- vojus, po kojomis judanèius akme- nis, ar byranèius ant galvos, mil- þiniðkus plyðius ledynuose. Jaus- mà, kurá pajunti uþlipæs ant per- ëjos, sunku nusakyti, reikia tai pa- tirti paèiam. Mums teko pamatyti ávairiø perëjø. Vienos buvo aðtrios uolos, ant kuriø reikëjo kabarotis su virvëm, kitos – judanti akmenø krûva, treèios – ledynai, kur, be ka- èiø (metaliniai dantukai dedami ant bato, kad galëtum eit ledu) ir ledkirèio neiðsiversi. Lipant per- ëjon greit pasikeièia kraðtovaizdis. Tik pakildavom ledynu, rodos, ap- linkui siauèia þiema, o þiû, nusi- leidom ir jau pavasaris, þydi rak- taþolës, èiulba paukðèiai ir kaitriai ðvieèia saulutë. Taip ir keliavom per metø laikus… Teko iðtverti ne- maþai. Kiekvienà rytà keldavomës su auðra. Anksèiau atsikëlusieji virdavo koðæ ir þadindavo liku- siuosius. Visà dienà tekdavo þy- giuoti su kuprine, sverianèia apie 25 kilogramø, lipti uolomis, sau- gotis byranèiø akmenø, mirkti lie- tuje ir vis stengtis „prisijaukinti“ kalnus… Bet to niekada nebus. Rodos, ákopei á perëjà ir tariesi esàs nugalëtojas, bet po akimirkos pa- kinta oras ar pabyra akmenys ir tampi tik maþu niekingu vabalë- liu, praðanèiu Aukðèiausiojo ma- lonës… „Àþuolo“ archyvo nuotr. Kvieèiame visus á „Àþuolo“ vasaros kelioniø pristatymà, ku- ris vyks gruodþio 12 d. 18.30 val. KTU Elektronikos rûmuose 102 a. Programoje – foto ir video me- dþiaga ið þygio Centriniame Kaukaze, plaukimo Umbos upe, kelionës dviraèiais Norvegijos fiordais, ið Tanzanijos, uolø lai- piojimo Èekijoje, urvø paieðkø Turkijoje. Vakaro sveèias – ðiø metø Lietuvos geriausias alpinis- tas Saulius Vilius. Jis papasakos apie savo ðiømetiná ákopimà á Gaðerbrumo II virðûnæ. Àþuolieèiai, „nugalëjæ“ vienà virðukalnæ Kalnai uþburia savo groþiu Lapkrièio 18 d. Ðiauliuose vy- ko Lietuvos aukðtøjø mokyklø sambo èempionatas, kuriame da- lyvavo KTU sportininkai. Èem- pionais tapo Tadas Jokubynas (82 kg) ir Saulius Pempë (57 kg), si- dabro medalius iðkovojo Justas Balèiûnas (100 kg) ir Gintaras Aleknavièius (74 kg), o bronzos – Marius Jankauskas (68 kg) ir An- drius Þvejys (90 kg). Komandinëje áskaitoje I vietà laimëjo Mykolo Romerio univer- siteto, II vietà – KTU (treneris Ro- bertas Mikalauskas), III vietà – Vilniaus universiteto komandos. Ðiauliuose surengtame èem- pionate sportininkai turëjo galimy- bæ pasitikrinti ir ávertinti savo fi- zinæ formà prieð Tarptautiná stu- dentø sambo turnyrà, kuris jau po savaitës vyko Prancûzijoje (Cae- ne). Ðiame turnyre dalyvavo spor- tininkai ið Prancûzijos, Anglijos, Belgijos, Ðveicarijos ir Lietuvos. Sëkmingai pasirodë mûsø Univer- siteto studentai Denisas Sitniko- vas, laimëjæs I vietà (kovinë sam- bo, 62 kg svorio kategorija), Ar- senijus Slaveckij, taip pat pelnæs I KTU sambo sportininkai pelno aukðtas vietas vietà (kovinë sambo, 82 kg svorio kategorija), Sigitas Bugenis, lai- mëjæs III vietà (kovinë sambo, 82 kg svorio kategorija), Gintaras Aleknavièius, pelnæs I vietà (spor- tinë sambo, 74 kg svorio kategori- ja), Donatas Nabazas, pelnæs III vietà (sportinë sambo, 82 kg svo- Sambo rinktinës archyvo nuotr. Kovos akimirka rio kategorija). Sveikiname èempionus ir pri- zininkus ir linkime jiems visà se- zonà demonstruoti tokio aukðto meistriðkumo kovas. Parengë Kûno kultûros ir sporto centro koordinatorë Auðra Bauþytë
Welcome message from author
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
Gruodþio 15 d. 12 val. KTU Disertacijø gynimosalëje (K.Donelaièio g. 73, 403 a.) bus ginama Kæs-tuèio Kapoèiaus daktaro disertacija tema „Veiklos taisykliø struk-tûrizavimo modeliai ir jø taikymas kuriant informacijos sistemas“(technologijos mokslai, informatikos inþinerija).
Mokslinis vadovas – prof. dr. Rimantas Butleris (KTU, technolo-gijos mokslai, informatikos inþinerija).
Informatikos inþinerijos mokslo krypties taryba: pirmininkas –prof. habil. dr. Rimantas Ðeinauskas (KTU, technologijos mokslai,informatikos inþinerija); nariai: prof. dr. Eduardas Bareiða (KTU, tech-nologijos mokslai, informatikos inþinerija); prof. dr. Albertas Èap-linskas (Matematikos ir informatikos institutas, technologijos moks-lai, informatikos inþinerija); prof. dr. Saulius Gudas (VU, technolo-gijos mokslai, informatikos inþinerija); prof. habil. dr. Genadijus Kul-vietis (VGTU, technologijos mokslai, informatikos inþinerija).
Oficialieji oponentai: prof. dr. Romas Baronas (VU, fiziniai moks-lai, informatika); prof. habil. dr. Rimvydas Simutis (KTU, technolo-gijos mokslai, informatikos inþinerija).
Su disertacija galima susipaþinti KTU bibliotekoje.
Gruodþio 15 d. 14 val. KTU Disertacijø gynimo salëje (K.Donelai-èio g. 73, 403 a.) bus ginama Jurgitos Èyvienës daktaro disertacija te-ma „Cirkonio ir cirkonio oksido sluoksniø sintezë magnetroninioir elektrolankinio nusodinimo metodais“ (fiziniai mokslai, fizika).
Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Julius Dudonis (KTU, fizi-niai mokslai, fizika).
Fizikos mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. habil. dr. Al-fonsas Grigonis (KTU, fiziniai mokslai, fizika); nariai: prof. habil.dr. Arvaidas Galdikas (KTU, fiziniai mokslai, fizika); prof. habil. dr.Albertas Laurinavièius (Puslaidininkiø fizikos institutas, fiziniai moks-lai, fizika); doc. dr. Liudas Pranevièius (VDU, fiziniai mokslai, fizi-ka); prof. habil. dr. Sigitas Tamulevièius (KTU FEI, fiziniai mokslai,fizika). Oficialieji oponentai: dr. Giedrius Laukaitis (KTU, fiziniaimokslai, fizika); prof. habil. dr. Antanas Feliksas Orliukas (VU, fizi-niai mokslai, fizika).
Su disertacija galima susipaþinti KTU ir KTU FEI bibliotekose.
Gruodþio 18 d. 10 val. KTU Rektorato salëje (K.Donelaièio g.73, 402 a.) bus ginama VU doktorantës Kristinos Vasiliauskaitës dak-taro disertacija tema „Kûrybinë reklamos strategija: reklamos agen-tûros ir reklamos davëjo sàveikos aspektai“ (socialiniai mokslai,vadyba ir administravimas).
Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Petras Vytautas Vengrauskas(VU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas).
Vadybos ir administravimo mokslo krypties taryba: pirmininkas– prof. habil. dr. Robertas Jucevièius (KTU, socialiniai mokslai, va-dyba ir administravimas); nariai: dr. Jûratë Banytë (KTU, socialiniaimokslai, vadyba ir administravimas); prof. habil. dr. Borisas Melni-kas (VGTU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas); doc. dr.Rûta Aurelija Urbanskienë (KTU, socialiniai mokslai, vadyba ir ad-ministravimas); prof. habil. dr. Petras Vytautas Vengrauskas (VU, so-cialiniai mokslai, vadyba ir administravimas).
Oficialieji oponentai: doc. dr. Sigitas Urbonavièius (VU, sociali-niai mokslai, vadyba ir administravimas); prof. dr. Regina Virvilaitë(KTU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas).
Su disertacija galima susipaþinti KTU bibliotekoje.
Gruodþio 19 d. 11 val. LEI posëdþiø salëje (Breslaujos g. 3, 202a.) bus ginama Lietuvos energetikos instituto doktoranto VirginijausRadziukyno daktaro disertacija tema „Galios balanso ir daþnio nuo-krypiø átaka elektros energetikos sistemos darbui ir jø valdymas“(technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija).
Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Antanas Nemura (LEI, tech-nologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija).
Mokslinis konsultantas – prof. dr. Albertas Nargëlas (KTU, tech-nologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija).
Energetikos ir termoinþinerijos mokslo krypties taryba: pirminin-kas – prof. dr. Algimantas Stanislovas Navickas (KTU, technologijosmokslai, energetika ir termoinþinerija); nariai: prof. habil. dr. VytautasMartinaitis (VGTU, technologijos mokslai, energetika ir termoinþine-rija); prof. habil. dr. Vaclovas Miðkinis (LEI, technologijos mokslai,energetika ir termoinþinerija); prof. habil. dr. Algimantas Juozas Poðka(VGTU, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inþinerija); prof.habil. dr. Jurgis Vilemas (LEI, technologijos mokslai, energetika ir ter-moinþinerija). Oficialieji oponentai: prof. habil. dr. Juozas Augutis (VDU,technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija); doc. dr. VaclovasAþubalis (KTU, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija).
Gruodþio 19 d. 14 val. LEI posëdþiø salëje (Breslaujos g. 3, 202a.) bus ginama Lietuvos energetikos instituto doktoranto Aurimo Ton-kûno daktaro disertacija tema „Reaktoriaus valdymo ir apsaugossistemos bei jos auðinimo kontûro prarandant vandená modelia-vimas“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija).
Mokslinis vadovas – dr. Evaldas Bubelis (Paul Scherrer Institut(Ðveicarija), technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija).
Energetikos ir termoinþinerijos mokslo krypties taryba: pirminin-kas – prof. habil. dr. Stasys Ðinkûnas (KTU, technologijos mokslai,energetika ir termoinþinerija); nariai: prof. habil. dr. Juozas Augutis(VDU, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija); dr. Ge-orgij Krivoðein (VÁ Ignalinos atominë elektrinë, technologijos moks-lai, energetika ir termoinþinerija); prof. habil. dr. Gintautas Miliaus-kas (KTU, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija); prof.habil. dr. Eugenijus Uðpuras (LEI, technologijos mokslai, energetikair termoinþinerija). Oficialieji oponentai: doc. habil. dr. Algirdas Ka-liatka (LEI, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija); dr.Artûras Plukis (Fizikos institutas, fiziniai mokslai, fizika).
Su disertacijomis galima susipaþinti KTU ir LEI bibliotekose.
Dovilë NARUÐKEVIÈIÛTË
Kalnai… Vieniems ðis þodisasocijuojasi su didybe, atðiaurumuir laukine jëga, o kitiems tai – þie-mos kurortas, kur galima paslidi-nëti. Ðià vasarà KTU þygeiviø klu-bo „Àþuolas“ grupë keliavo á Cen-triná Kaukazà, Digorijos rajonà.Vietà, kuri dar nepaþenklinta ka-pitalizmo antspaudu ir kur gali ið-vysti laukiná kalnø groþá. Rugpjû-èio pradþioje, kai Lietuvoje tvy-rojo tropikø karðtis, uþsimanëmepajusti sniego ir ledo skoná…Ke-lionë prasidëjo Kauno geleþinke-lio stotyje, tæsësi per Maskvà ikipat Vladikaukazo, Ðiaurës Oseti-jos sostinës. Ið èia iki kalnø voskelios valandos kelio su kareivið-ku „Uralu“.
Traukinys Vilnius–Maskvamums buvo labai áprastas ir paþás-tamas, ramus ir tvarkingas. Visið-ka prieðingybë traukinyje Mask-va–Vladikaukazas vykstanèiamturgui. Padëtá gelbëjo tik trumpisustojimai miestø stotyse, kur ga-lëdavome pakvëpuoti grynesniuoru, nusipirkti tarybinius laikusmenanèios giros ið statiniø, nami-niø pomidorø ir rusiðkø pigiø, betlabai skaniø ledø. Kelionëje perlangus keitësi vaizdai: stotys visskurdesnës, augalai keistesni, oraskarðtesnis… Pravaþiavome ir liûd-nai þinomà Beslano mokyklà. Vi-sai netoli galinës stotelës tolumo-je iðvydome boluojanèius kalnusapsnigtomis virðûnëmis.
Ðiaurës Osetijoje ðiuo metu po-litinë situacija nëra stabili. Bet pa-prasti þmonës èia gyvena jiemsáprastà gyvenimà – ne toká, koks
Kalnai nepalieka abejingø
apraðomas tarptautinëje þiniasklai-doje akcentuojant kraupius ávy-kius. Osetai be galo svetingi irdraugiðki. Per specialiai mums su-rengtà vakaronæ ðokome naciona-linius jø ðokius, iðgirdome, kaipskamba vietinis akordeonas, raga-vome nacionaliniø patiekalø ir gë-rimø. Gerai leidom laikà mieste,bet mûsø tikslas – kalnai.
Pirmosios valandos kalnuoseuþburia – þali slëniai, riaumojan-èios kriðtolinës upës, baltos virðû-nës, susmigusios á mëlynà dangø.Ausyse skamba dar namuose iðdraugø girdëtos istorijos apie pa-vojus, po kojomis judanèius akme-nis, ar byranèius ant galvos, mil-þiniðkus plyðius ledynuose. Jaus-mà, kurá pajunti uþlipæs ant per-ëjos, sunku nusakyti, reikia tai pa-tirti paèiam. Mums teko pamatytiávairiø perëjø. Vienos buvo aðtriosuolos, ant kuriø reikëjo kabarotis
su virvëm, kitos – judanti akmenøkrûva, treèios – ledynai, kur, be ka-èiø (metaliniai dantukai dedamiant bato, kad galëtum eit ledu) irledkirèio neiðsiversi. Lipant per-ëjon greit pasikeièia kraðtovaizdis.Tik pakildavom ledynu, rodos, ap-linkui siauèia þiema, o þiû, nusi-leidom ir jau pavasaris, þydi rak-taþolës, èiulba paukðèiai ir kaitriaiðvieèia saulutë. Taip ir keliavomper metø laikus… Teko iðtverti ne-maþai. Kiekvienà rytà keldavomëssu auðra. Anksèiau atsikëlusiejivirdavo koðæ ir þadindavo liku-siuosius. Visà dienà tekdavo þy-giuoti su kuprine, sverianèia apie25 kilogramø, lipti uolomis, sau-gotis byranèiø akmenø, mirkti lie-tuje ir vis stengtis „prisijaukinti“kalnus… Bet to niekada nebus.Rodos, ákopei á perëjà ir tariesi esàsnugalëtojas, bet po akimirkos pa-kinta oras ar pabyra akmenys irtampi tik maþu niekingu vabalë-liu, praðanèiu Aukðèiausiojo ma-lonës…
„Àþuolo“ archyvo nuotr.
Kvieèiame visus á „Àþuolo“vasaros kelioniø pristatymà, ku-ris vyks gruodþio 12 d. 18.30 val.KTU Elektronikos rûmuose 102a. Programoje – foto ir video me-dþiaga ið þygio CentriniameKaukaze, plaukimo Umbos upe,kelionës dviraèiais Norvegijosfiordais, ið Tanzanijos, uolø lai-piojimo Èekijoje, urvø paieðkøTurkijoje. Vakaro sveèias – ðiømetø Lietuvos geriausias alpinis-tas Saulius Vilius. Jis papasakosapie savo ðiømetiná ákopimà áGaðerbrumo II virðûnæ.
Àþuolieèiai, „nugalëjæ“ vienà virðukalnæ
Kalnai uþburia savo groþiu
Lapkrièio 18 d. Ðiauliuose vy-ko Lietuvos aukðtøjø mokykløsambo èempionatas, kuriame da-lyvavo KTU sportininkai. Èem-pionais tapo Tadas Jokubynas (82kg) ir Saulius Pempë (57 kg), si-dabro medalius iðkovojo JustasBalèiûnas (100 kg) ir GintarasAleknavièius (74 kg), o bronzos –Marius Jankauskas (68 kg) ir An-drius Þvejys (90 kg).
Komandinëje áskaitoje I vietàlaimëjo Mykolo Romerio univer-siteto, II vietà – KTU (treneris Ro-bertas Mikalauskas), III vietà –Vilniaus universiteto komandos.
Ðiauliuose surengtame èem-pionate sportininkai turëjo galimy-bæ pasitikrinti ir ávertinti savo fi-zinæ formà prieð Tarptautiná stu-dentø sambo turnyrà, kuris jau posavaitës vyko Prancûzijoje (Cae-ne). Ðiame turnyre dalyvavo spor-tininkai ið Prancûzijos, Anglijos,Belgijos, Ðveicarijos ir Lietuvos.Sëkmingai pasirodë mûsø Univer-siteto studentai Denisas Sitniko-vas, laimëjæs I vietà (kovinë sam-bo, 62 kg svorio kategorija), Ar-senijus Slaveckij, taip pat pelnæs I
KTU sambo sportininkaipelno aukðtas vietas
vietà (kovinë sambo, 82 kg svoriokategorija), Sigitas Bugenis, lai-mëjæs III vietà (kovinë sambo, 82kg svorio kategorija), GintarasAleknavièius, pelnæs I vietà (spor-tinë sambo, 74 kg svorio kategori-ja), Donatas Nabazas, pelnæs IIIvietà (sportinë sambo, 82 kg svo-
Sambo rinktinës archyvo nuotr.Kovos akimirka
rio kategorija).Sveikiname èempionus ir pri-
zininkus ir linkime jiems visà se-zonà demonstruoti tokio aukðtomeistriðkumo kovas.
Parengë Kûno kultûros irsporto centro koordinatorë
Auðra Bauþytë
Related Documents
