8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
1/102
apie pasirengimekstremaliosiomssituacijoms
ir karo metui
K TURIMEINOTI
!
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
2/102
K turime inoti
Krato apsaugos ministerija
Vilnius, 2014
apie pasirengim
ekstremaliosiomssituacijomsir karo metui
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
3/102
Krato apsaugos ministerija
K TURIME INOTI APIE PASIRENGIM
EKSTREMALIOSIOMS SITUACIJOMS IR KARO METUI
Atsakingasis redaktorius dr. Karolis Aleksa
Kalbos redaktors Renata Alauskait-Mikalainien,
ydr vobien
Maketavo Violeta Pikinait
ISBN 978-609-412-071-8
UDK 355.58(474.5)
Ka-16
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
4/102
Turinys
ANGINIS ODIS
/ 5 /
I. VALSTYB TAIKOS IR KARO METU
/ 9 /
II. CIVILIN SAUGA TAIKOS IR KAR O METU
/ 12 /
III. POKYIAI VALSTYBJE MOBILIZACIJOS
IR KARO METU
/ 47 /
IV. PILIEI VAIDMUO GINANT AL
/ 58 /
V. PRAKTINIAI PATARIMAI GYVENTOJAMS:
KAIP ELGTIS NELAIMI IR KARO ATVEJU
/ 73 /
REDAKTORIAUS BAIGIAMASIS ODIS
/ 94 /
LITERATROS IR ALTINI SRAAS
/ 96 /
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
5/102
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
6/102
Krato apsaugos ministrasJuozas Olekas
anginis odis
2014 metus drsiau vadinti neeiliniais metais ms valstybs gy-venime saugumo ir gynybos prasme. Iskiriau kelis ypa svarbius
momentus. Pirma, Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos
politins partijos pasira susitarim saugumo ir gynybos klausi-
mais, pagal kur numatomi konkrets praktiniai ingsniai stipri-
nant ms alies gynyb, tarp j didinti las krato apsaugai,
kad jos 2020 metais pasiekt 2 proc. bendrojo vidaus produkto
(BVP). Antra, prajus vos eeriems metams po siverimo Gru-
zij Rusija vl panaudojo karin jg prie savo kaimyn, kar-t Ukrain. Treia, Rusijos agresijos Ukrainos atvilgiu kontekste
sulaukme, kaip ir dera, stipraus NATO sjungininki palaikymo.
Tai rodo NATO kolektyvins gynybos garantij patikimum, kitaip
tariant, tai reikia, kad NATO gins Lietuv, jeigu to prireikt.
Be abejo, mes ir patys labai aikiai suprantame, kad turime stiprinti
savo alies gynyb. Ji prasideda, vis pirma, nuo ms pasiryimo
ir pastang tai daryti. Lietuvos piliei, skaitant politikus, itin
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
7/102
6 aktyvus stojimas Lietuvos auli sjungos gretas, auganti alies
piliei finansin parama Lietuvos kariuomenei ir j pritarimas
tam, kad bt didinamas kariuomens finansavimas, rodo, kad
pasiryimo ir valios gintis mums netrksta. Iaugus visuomenssusidomjim saugumu ir gynyba rodo ir dano Lietuvos pilieio
pateikiami svarbs, su Lietuvos gynyba susij klausimai, pavyz-
diui: k reikt daryti mobilizacijos paskelbimo atveju; kaip
bti naudingam Lietuvai, kai j prireiks ginti; ar turime slptuvi,
kuriose galtume slptis vykus nelaimms ar prasidjus karui.
Tai ir paskatino Krato apsaugos ministerij bendradarbiaujant su
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentu prie Vidausreikal ministerijos parengti leidin K turime inoti apie pasiren-
gim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui.
io leidinio tikslas kad visi Lietuvos pilieiai turt bendr supra-
tim apie valstybs veiksmus reaguojant ekstremalisias situa-
cijas, pavojus ir grsmes taikos ir karo metu (siekiant apsaugoti
pilieius), be to, ypa svarbu, kad jie inot, k, norint apsisaugoti
nuo nelaimi, reikia daryti jiems patiems ir kaip prireikus prisidtiprie alies gynybos.
Pirmoje leidinio dalyje trumpai apibdiname teisinius reimus ir
teisines padtis, kurios gali bti skelbiamos valstybje taikos ir
karo metu, bei pateikiame informacijos apie valstybs veiksmus
ekstremaliosios situacijos ar ginkluoto upuolimo atveju.
Antroje leidinio dalyje supaindiname, kaip valstyb utikrina ci-
vilin saug taikos metu ir kaip tai bt daroma, jei bt paskelb-ta karo padtis. Knygoje rasite vertingos informacijos apie tai,
kaip vykus nelaimei alies pilieiai bt perspjami, evakuojami
saugias teritorijas, kokios galimybs slptis kolektyvins apsau-
gos statiniuose, kaip atliekamas sanitarinis varinimas, kaip tokiu
atveju rekomenduojama planuoti eimos veiksmus.
ANGINIS
O
DIS
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
8/102
7
ANGINIS
O
DIS
Treioji dalis skirta supaindinti su tuo, kaip veikia mobilizacijos
sistema ir kaip utikrinamos gyvybikai svarbios valstybs funk-
cijos mobilizacijos ir karo padties metu. ia taip pat apraoma
karo prievolinink aukimo ir informavimo, civili gyventoj in-formavimo tvarka.
Pilietinei gynybai ir galimybms jai pasirengti skirta ketvirtoji
leidinio dalis joje apraoma, kokius pilietins gynybos bdus
pilieiai galt pasirinkti prieintis agresijai ar okupacijai.
Ypa svarbi yra leidinio praktini patarim dalis. Joje labai kon-
kreiai nurodoma, k daryti, kaip elgtis kiekvienam i ms, jeiitinka nelaim ar prasideda karas.
Manau, kad danam Lietuvos pilieiui gali kilti klausim, ar leidi-
nyje pateikiama informacija ir patarimai yra vertingi kovojant su
prieu, taikaniu vadinamojo hibridinio karo metodus (pvz., nele-
gali ginkluot grupi, upuldinjani valstybs ir savivaldybi
institucijas, karinius dalinius, infiltracij al). Atkreipiu dmes,
kad pilietins gynybos dalyje ir pateikiama patarim, kaip pilie-iams elgtis, jei prie al naudojami tokio pobdio hibridinio
karo metodai. Taiau ir visi kiti patarimai yra aktuals jais remtis
galima, nesvarbu, kokius karo metodus prieininkas pasirinkt
naudoti, ypa, kai reikia apsaugoti savo ir eimos nari gyvybes,
evakuotis i nesaugi teritorij.
Parengti leidin reikjo sutelkt nemao kolektyvo pastang. Nuo-
irdiai dkoju prie jo rengimo prisidjusiems Krato apsaugossistemos atstovams: A. Valiui, K. Aleksai, D. Bikauskienei, A. e-
puknui, V. Linkui, V. Rakuiui, E. Vaicekauskui, L. Kranauskienei,
L. Idzeliui ir Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento
prie Vidaus reikal ministerijos atstovams: R. Baniulienei, G. Grai-
inui, A. Rakauskui. Taip pat dkoju leidinio kalbos redakto-
rms: . vobienei ir R. Alauskaitei-Mikalainienei, maketuotojai
V. Pikinaitei.
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
9/102
8 Baigdamas savo od, noriau pareikti, kad esu tvirtai sitikins
Lietuvos saugumu j utikrina ms pai pasiryimas ir valia
gintis bei NATO sjungininki kolektyvins gynybos siparei-
gojimai. Ms valia gintis tampa dar stipresn tada, kai esamepasiruo galimiems veiksmams nelaimi ir karo atveju, kai
inome, kaip elgtis lemiam akimirk. Tikiu, kad iame leidinyje
pateikiama informacija suteiks dar daugiau pasitikjimo savimi ir
valstybe visiems Lietuvos pilieiams, o jo, prisidedant prie tvyns
saugumo ir gynybos utikrinimo, tikrai reikia.
Lauksime js nuomoni, pastebjim, pasilym. Galbt is
leidinys taps panaaus pobdio leidini serijos pradia. Linkiuvisiems domaus skaitymo!
ANGINIS
O
DIS
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
10/102
I. VALSTYB TAIKOS
IR KARO METU
Kiekviena valstyb gali susidurti su vairiais ikiais, kelianiais
pavoj ir grsm jos tolesniam veikimui ir piliei sveikatai, sau-
gumui ir gyvybei. Kadangi ikiai yra labai skirtingi, jiems atremti
reikia nevienod priemoni. Taikos metu (kol nra paskelbta karo
padtis), atsivelgdama susidariusi padt, Lietuva gali imtis
trij atsako bd: skelbti ekstremali situacij, vesti nepaprastj
padt ar paskelbti mobilizacij.
Ekstremalioji situacija
Ekstremalioji situacija tai padtis, kuri gali susidaryti dl kilusio
ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) vykio,ir kelia didel pavoj moni gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai
arba lemia moni t, sualojim ar didelius turtinius nuostolius.
Sprendim dl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nelaims
apimtoje savivaldybs teritorijoje priima savivaldybs administra-
cijos direktorius, o jeigu ekstremalioji situacija iplinta daugiau
negu tris savivaldybes, valstybs lygio ekstremalij situacij
skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Tik paskelbus ekstrema-
lij situacij galima pasitelkti trkstamus materialinius iteklius
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
11/102
10 i valstybs rezervo bei kio subjekt, taip pat pagalb ka-
riuomen, evakuoti gyventojus ar pasitelkti juos privalomiems
darbams bei suteikti materialin param gyventojams, kio sub-
jektams, staigoms, kurie dl ekstremaliosios situacijos patyralos. Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, veiksmai joms
gresiant ir j likvidavimas yra vardinami kaip civilin sauga.
Nepaprastoji padtis
Nepaprastoji padtis tai ypatingas teisinis reimas valstybje ar
jos dalyje, leidiantis taikyti laikinus naudojimosi fizini asmen
teismis ir laisvmis apribojimus bei laikinus juridini asmen
veiklos apribojimus. Nepaprastoji padtis gali bti vedama ne
ilgiau nei 6 mnesiams visoje valstybje ar jos dalyje, kai dl
valstybje ar kitose valstybse susidariusios ekstremaliosios situ-
acijos kyla grsm Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai
ar visuomens rimiai ir ios grsms nemanoma paalinti ne-
panaudojus nepaprastj priemoni (minti laikini apribojimai).Atitinkamu nutarimu sprendim vesti nepaprastj padt priima
Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos preziden-
tas, ileisdamas dekret. Seimas arba prezidentas gali nustatyti
kai kuri Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyt teisi ir
laisvi apribojim bei nepaprastj priemoni panaudojim tiek,
kiek to reikalauja padties kritikumas. Esant nepaprastajai pad-
iai, gali bti vedamas tiesioginis valdymas, steigiamos vieosios
tvarkos apsaugos komendantros, pasitelkiama Lietuvos kariuo-men, mobilizacinis rezervas, naudojamas valstybs rezervas.
Mobilizacija
Mobilizacija tai valstybs, savivaldybi institucij ar staig ir
kio subjekt veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolinink
aukimas privalomj karo tarnyb valstybei ginti ir (ar) Lietuvos
VALS
TYB
TAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
12/102
11Respublikos tarptautiniams sipareigojimams vykdyti. Mobiliza-
cij (dalin arba visuotin) skelbia Seimas prezidento silymu,
kai btina ginti tvyn arba vykdyti Lietuvos tarptautinius sipa-
reigojimus. Mobilizacij dekretu gali paskelbti ir prezidentas dlginkluoto upuolimo, gresianio valstybs suverenumui ir terito-
riniam vientisumui, taiau vliau is dekretas privalo bti patvir-
tintas Seimo. Seimas prezidento silymu skelbia demobilizacij,
kai inyksta prieastys, dl kuri buvo paskelbta mobilizacija.
Po mobilizacijos paskelbimo karo padtis gali bti ir nevedama:
mobilizacija ir demobilizacija gali vykti taikos metu. Kita vertus,
mobilizacija gali bti nepaskelbta, iki vedant karo padt, taiautai atliekama, kai tik vedama karo padtis.
Karo padtis
Karo padtis yra ypatinga teisin padtis, kuri vedama prireikus
ginti tvyn ginkluoto upuolimo ar jo grsms atveju, kai kyla
grsm Lietuvos valstybs suverenumui ar jos teritorijos vientisu-mui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipa-
reigojimus siekiant utikrinti valstybs gynyb ir kitas gyvybikai
svarbias valstybs funkcijas karo metu. Karo padt (visoje Lietu-
vos teritorijoje arba jos dalyje) veda Seimas, taiau prezidentas
ginkluoto upuolimo atveju taip pat gali priimti sprendim (jis
vliau turi bti tvirtinamas Seimo). Esant karo padiai, suformuo-
jamos alies ginkluotosios pajgos. Joms vadovauti prezidento
dekretu skiriamas kariuomens vadas, kuris yra pavaldus gyny-bos veiksm civilinei vadovybei. Utikrinant savivaldos veiklos
tstinum, savivaldybse, kai i savivaldos institucijos negali
veikti, steigiamos karins komendantros. Joms vadovauja karo
komendantai. Esant karo padiai, gali bti steigti karo lauko
teismai (prezidento sprendimu) ir vestas karinis patruliavimas
(ginkluotj pajg vado sprendimu).
VALS
TYB
TAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
13/102
II. CIVILIN SAUGA
TAIKOS IR KARO METU
Pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms
organizavimas
Bendrieji veikimo principai
alies pasirengimas reaguoti kilusius vykius ir susidariusias eks-
tremalisias situacijas tai strategija, sudaranti prielaidas aktyviai
apsaugai nuo gresiani ar susidariusi ekstremalij situacij.
Jis apima ekstremalij situacij valdymo planavim, pajg ir
itekli idstym bei rezervo kaupim, komunikacijos, informaci-
jos valdymo bei koordinavimo proces sureguliavim, personalokvalifikacij, pratybas bei visuomens mokym. Jokia viena ins-
titucija negali skmingai ir veiksmingai suplanuoti ir gyvendinti
prevencini priemoni, pasirengti reaguoti paties vairiausio
pobdio vykius ar ekstremalisias situacijas, atlikti vis gelb-
jimo ir padarini likvidavimo darb. Todl Lietuvoje, organizuo-
jant civilin saug, yra numatytos funkcijos ir pareigos visoms
Lietuvoje veikianioms valstybs, savivaldybi institucijoms, kio
subjektams bei kitoms staigoms. Civilins saugos srities funkcij
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
14/102
13
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
ir pareig bei jas vykdani subjekt visuma vadinama civilins
saugos sistema. Vadovaujanioji civilins saugos sistemos institu-
cija yra Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie
Vidaus reikal ministerijos, kuris koordinuoja alies ekstremalijsituacij prevencijos vykdym, gyventoj, valstybs ir savivaldy-
bi institucij ir staig, kit staig ir kio subjekt veikl civilins
saugos srityje ir planuoja valstybs pasirengim veikti ekstrema-
lij situacij metu.
Civilins saugos sistema veikia nuolatins parengties principu:
jos pajgos turi bti nuolatos pasirengusios pagal kompetencij
dalyvauti likviduojant vyk ar ekstremalij situacij ir alinantpadarinius. Civilins saugos sistemos pajgos, gavusios informaci-
j apie gresiani ar kilusi nelaim (potvyn, gaisr, avarij, grit,
riaues ir t. t.), nedelsdamos vyksta vykio viet ir atlieka reikalin-
gus gelbjimo, paiekos bei kitus neatidliotinus darbus.
Kaip Lietuva rengiasi
ekstremaliosioms situacijoms
Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms apima: paeidiamu-
mo ir rizikos vertinim, veiksm planavim bei mokym ir vieti-
m. Tai reikia, kad i anksto yra svarstoma ir apgalvojama, kas gali
nutikti ir kaip elgtis, suplanuojami veiksmai bei reikalingi itekliai
galimoms situacijoms suvaldyti ir mokomasi veikti pagal pareng-
tus planus. Kadangi pirmenyb valdant ekstremalisias situacijas
teikiama gyventoj apsaugai, neatsiejama gero pasirengimo dalisyra gyventoj vietimas informavimas apie tai, kaip jie turt
elgtis ekstremalij situacij metu, kaip jie bus apsaugomi.
Lietuvoje rengiami valstybiniai, savivaldybi ir kio subjekt (s-
taig) ekstremalij situacij valdymo planai. Tai daroma, atlikus
galim pavoj ir ekstremalij situacij rizikos analiz. Planuose
apraomos didel ir labai didel rizik keliani galim pavoj ir
ekstremalij situacij valdymo procedros.
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
15/102
14
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU !
Gyventojai turi teis:
gauti informacij apie tai, kas vyko ir kelia pavoj j gy-
vybei ar sveikatai, socialinms slygoms, turtui ir (ar) ap-
linkai;
gauti informacij apie tai, kaip elgtis, norint ilikti sau-
giems;
vykus nelaimei, gauti pagalb;
patyrus alos dl ekstremaliosios situacijos, prayti vals-
tybs paramos.
Gyventojai privalo:
rpintis, kad savo veikla nesukelt pavojaus kit gyventoj
gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdyt norma-laus (prasto) gyvenimo ar veiklos ritmo;
praneti civilins saugos sistemos pajgoms apie gresian-
i ar susidariusi ekstremalij situacij;
vykdyti gelbjimo darb vadovo, operacij vadovo tei-
stus nurodymus ir ekstremalij situacij komisijos
sprendimus, reikalingus vykiui, ekstremaliajam vykiui ar
ekstremaliajai situacijai likviduoti;neatidliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventoj
gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems
nuosavybs teise priklausaniais materialiniais itekliais;
kai yra inaudotos visos civilins saugos sistemos pajg
panaudojimo galimybs, atlikti privalomus darbus, bti-
nus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams
alinti.
Lietuvos gyventoj teiss ir pareigos gresiant
ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
16/102
15
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
Valstybinius planus, kuriuose apraoma, kaip bus valdomos
valstybs lygio ekstremaliosios situacijos, rengia valstybs ins-
titucijos pagal savo kompetencijos (veiklos) srit. kio subjekt
(staig) rengiamuose ekstremalij situacij valdymo planuosenumatoma tuose kio subjektuose kilusi vyki likvidavimo ir j
padarini alinimo organizavimo ir koordinavimo tvarka bei juose
esani ir dirbani moni apsaugos teikimo eiga: informavimas
ir perspjimas, evakavimas, asmenins bei kolektyvins darbuo-
toj apsaugos organizavimas ir t. t.
Gyventojams svarbiausi yra savivaldybi ekstremalij situacij
valdymo planai. Kodl? Teritorinis principas yra vienas i esminicivilins saugos organizavimo ir veikimo princip. Jis reikia, kad
civilin sauga valstybje organizuojama pagal jos teritorijos admi-
nistracin suskirstym, t. y. pagal savivaldybi teritorijas. Ir btent
savivaldybi administracijos turi suplanuoti, kaip organizuoti j
savivaldybs teritorijose gyvenani ar esani gyventoj apsau-
g vykus nelaimei.
Savivaldybi ekstremalij situacij valdymo planai yra skelbia-mi j interneto svetainse. Juose yra apraoma savivaldybs:
gyventoj perspjimo ir informavimo apie gresiani ar susi-
dariusi ekstremalij situacij tvarka;
gyventoj evakavimo organizavimo eiga;
kolektyvins apsaugos statiniai ir j panaudojimo galimybs:
nurodomi adresai, galimas priimti moni skaiius;
ekstremali j situacij valdymo organizavimo ir koordinavi-
mo tvarka;
medicinos, socialins, psichologins ir kitos pagalbos teikimo,
vieosios tvarkos palaikymo organizavimo, vietimo ir kit
btiniausi paslaug teikimo gyventojams ekstremalij
vyki ar ekstremalij situacij metu eiga (kas teikia ir kaip
organizuoja).
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
17/102
16
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU !
perspti gyventojus apie gresiant pavoj;
organizuoti ir evakuoti gyventojus ir turt;
pasitelkus turimas priemones bei darbo jg, rengti laiki-
no apgyvendinimo vietas (pvz., statyti palapines, rengti
prausyklas, lauko virtuves ir t. t.);
aprpinti ir aptarnauti evakuotuosius (pirmoji medicinos
pagalba, apsauga, maisto ir labdaros dalijimas);
nustatyti cheminio, biologinio, radiacinio, branduolinio
pavojaus atvejais panaudotas kovines nuodingsias me-
diagas ir j iplitimo ribas;
padti palaikyti viej tvark, utikrinti gyventoj ir tur-to saugum nustatytuose nelaims rajonuose;
naudojant specialij aviacin rang (vandens krep) ge-
sinti mik ir durpyn gaisrus, likviduoti kitus incidentus;
atlikti valgyb i oro kilus potvyniui, mik ir durpyn
gaisrui bei kitoms ekstremaliosioms situacijoms arba
vykiams;
orlaiviais, laivais gabenti specialistus, medikus, gelbto-jus, rang ir reikalingas priemones ekstremaliosios situ-
acijos vietas ar vykio idin, o ligonius ar nukentjusiuo-
sius gydymo staigas;
teikti kai kurias medicinos pagalbos ir sveikatos prieiros
paslaugas;
organizuoti ir atlikti evakuojam gyventoj ir technikos
sanitarin varinim.
Ekstremalij situacij atvejais
kariniai vienetai gali bti pasitelkiami
padti Priegaisrins apsaugos ir gelbjimodepartamentui vykdyti ias uduotis:
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
18/102
17Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, gebjimai reaguoti
kilusius vykius ir valdyti tam tikr situacij, parengto ekstrema-
lij situacij valdymo plano veiksmingumas yra vertinamas per
organizuojamas civilins saugos pratybas.
Lietuvos kariuomens pagalba
Vienas i pagrindini kariuomens udavini taikos metu yra
teikti pagalb valstybs ir savivaldybi institucijoms statym nu-
matytais atvejais. Kilus ekstremaliajai situacijai, kai vykio mastas
spariai didja, gavus Vyriausybs ekstremali situacij komisijos
pirmininko arba savivaldybs, kurios teritorijoje yra ekstremalio-
sios situacijos idinys, administracijos direktoriaus raytin pray-
m, kariniai vienetai krato apsaugos ministro sakymu gali bti
pasitelkiami pagalb tam tikroms gelbjimo ir kit neatidliotin
darb uduotims ekstremaliosios situacijos idinyje atlikti.
Civilin sauga nepaprastosios
padties metu
Civilin sauga nepaprastosios padties metu utikrinama taip
pat, kaip ir ekstremaliosios situacijos atveju. Skirtumas tik toks,
kad nepaprastajai padiai suvaldyti valstyb yra numaiusi
daugiau teisini mechanizm. Gyventoj apsauga tokiu atveju
organizuojama remiantis tais paiais principais: gyventojai infor-
muojami apie tai, kas vyko ir kaip elgtis, esant reikalui evakuo-
jami arba laikinai apsaugomi kolektyvins apsaugos statiniuose,
jiems teikiama medicinos, socialin, psichologin pagalba ir kitos
btiniausios paslaugos; organizuojamas gyventoj aprpinimas
maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, variais drabuiais ir pan.
Nepaprastosios padties metu taikomos nepaprastosios prie-
mons:
valstybs rezervo naudojimas statym nustatyta tvarka;
strategin reikm nacionaliniam saugumui turini moni
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
19/102
18 ir rengini, valstybins reikms ir rizikos objekt sustiprinta
(ginkluota) apsauga;
valstybs sienos apsaugos sustiprinimas arba valstybs sie-
nos priedanga;
draudimas sigyti, prekiauti, laikyti aunamuosius ginklus, aud-
menis, sprogstamsias, radioaktyvisias, nuodingsias ir kito-
kias pavojingas mediagas ar priemones, sprogmenis; laikinas
j pamimas i Lietuvos gyventoj, staig ir organizacij;
transporto priemoni judjimo apribojimas;
komendanto valandos vedimas;
draudimas be specialaus leidimo atvykti teritorij, kurioje
vesta nepaprastoji padtis, arba pakeisti nuolatin gyvena-
mj viet;
usieniei buvimo ir tranzito per Lietuvos Respublikos terito-
rij apribojimas, j prieiros bei viz reimo sugrietinimas;
nustatant leidim tvark, ne kins veiklos ir privai suji-
m, kuriuos susirenka daugiau nei 50 moni, ribojimas;
transporto priemoni ir asmen bei j bagao tikrinimas sie-kiant surasti ir paimti neteistai laikomus aunamuosius gin-
klus, audmenis, sprogstamsias, radioaktyvisias, nuoding-
sias ir kitokias pavojingas mediagas bei priemones, nustatyti
bei sulaikyti statym paeidjus, utikrinti viej tvark ir
visuomens rimt, apsaugoti gyventoj gyvyb, sveikat ir
turt;
Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimaniosios aliesparamos statymo nustatyta tvarka transporto priemoni ar
kito turto laikinasis pamimas arba rekvizicija siekiant ukirsti
keli itin pavojingiems ir sunkiems padariniams arba jiems
likviduoti, moni gyvybei, sveikatai ar turtui gelbti;
nepaprastosios padties metu teritorijoje vedamas medicini-
nis ar veterinarinis karantinas;
laikinas gyventoj perklimas (evakuacija) i nepaprastosios
padties teritorijos;
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
20/102
19
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU!
asmenys, neturintys su savimi asmens tapatyb patvirti-
nani dokument, gali bti sulaikomi, kol bus nustatytas
asmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms;
atliekama pato siunt ir j dokument apira, kontrol
ir pamimas, slapta susirainjimo kontrol;
apribojama asmens teis iekoti, gauti ir skleisti informaci-j apie ekstremalij situacij ir gauti valstybs institucij
turim apie j informacij;
apribojamos mogaus teiss naudotis bsto nelieiamu-
mu: pareignai turi teis bet kuriuo paros laiku eiti as-
mens bst be jo sutikimo, bstas gali bti panaudotas
kitiems asmenims apgyvendinti;
apribojama laisv kilnotis: udraudiama asmenims bespecialaus leidimo pakeisti savo nuolatin gyvenamj
viet, iskyrus atvejus, kai pasitraukiama i nepaprastosios
padties teritorijos arba ie asmenys evakuojami;
udraudiama atvykti Lietuvos Respublik be viz;
apribojamas tam tikros ries ar kategorijos transporto
priemoni, asmen vykimas ar preki (daikt) gabenimas
per valstybs sien arba laikinai udaromi tam tikri pasie-nio postai;
ribojama arba sustabdoma teis vienytis politines par-
tijas, politines, visuomenines organizacijas ar asociacijas;
udraudiami susirinkimai vieose vietose.
vedus nepaprastj padt, gali bti taikomi
tokie Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nusta-
tyt teisi ir laisvi suvarymai ir apribojimai:
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
21/102
20
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
ypatingas maisto produkt bei kit btiniausi preki pas-
kirstymas (tiekimas) nepaprastosios padties teritorijoje esan-
tiems arba evakuotiems gyventojams;
laikinas moni, kit juridini asmen darbo reimo pakeiti-
mas, j kins veiklos pertvarkymas gelbjimo ir atstatymo
darbams atlikti;
asmen sulaikymas, siekiant ukirsti moni ukreiamj
lig plitim, i asmen hospitalizavimas ir izoliavimas bei
gydymas.
Civilin sauga karo padties metu
vedus karo padt, valstybs, savivaldybs institucij ir staig
veikla pertvarkoma siekiant utikrinti, kad bt atliekamos gyvy-
bikai svarbios valstybs funkcijos. ios funkcijos apima civilins
saugos utikrinim, gaisr gesinim, gelbjimo darb vykdym
ir vieosios tvarkos palaikym. Tai reikia, kad net ir karo metu
civiliai gyventojai turi bti apginti nuo pavoj: turi bti gyvendi-
namos gelbjimo, evakavimo ir kitos civilins saugos priemons,
taip pat turi bti sukurtos gyventojams ilikti btinos slygos jie
turi bti aprpinami maistu, medikamentais, kitomis medicinos
pagalbos priemonmis.
1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij I papildomame pro-
tokole dl tarptautini ginkluot konflikt auk apsaugos yra i-
vardintos civilins gynybos humanitarins uduotys, kurios nu-
matytos siekiant apsaugoti civilius gyventojus (r. 21 p.). Karo
apimtose teritorijose arba vietovse, kur vyksta arba gali vykti
miai, organizacijos ir personalas, vykdantis civili gyventoj
apsaugai skirtas humanitarines uduotis, pagal tarptautin teis
atpastamas i tarptautinio civilins gynybos skiriamojo enklo
ir asmens paymjimo. iuo paymjimu patvirtinamas jo, kaip
vykdanio civili gyventoj apsaugai skirtas humanitarines u-
duotis asmens, statusas.
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
22/102
21
!Perspjimas, evakuacija;
slptuvi rengimas ir j tvarkymas;
viesos maskavimo priemoni naudojimas;
gelbjimo operacijos;
medicininis aptarnavimas, skaitant ir pirmj pagalb,taip pat religin pagalba;
kova su gaisrais;
pavojing vietovi nustatymas ir paymjimas;
dezinfekavimas ir kitos panaios apsaugos priemons;
skubus bsto suteikimas ir aprpinimas;
skubi pagalba nelaim patyrusiose vietovse atkuriant irpalaikant tvark;
skubus btin komunalini tarnyb atkrimas;
skubus mirusij laidojimas;
pagalba siekiant isaugoti btinus objektus;
papildoma veikla, btina bet kuriai mintai uduoiai vyk-
dyti, skaitant planavim ir organizavim.
Humanitarins uduotys siekiant
apsaugoti civilius gyventojus karo ar
tarptautini ginkluot konflikt metu
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
Tarptautinis civilins gynybos skiriamasis enklas lygiakratis
ydras trikampis oraniniame fone. Jis naudojamas civilins gy-
nybos organizacij, j personalo, statini ir inventoriaus, taip pat
civili slptuvi apsaugai ymti (is enklas pavaizduotas galinia-
me io leidinio virelyje).
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
23/102
22 Kadangi Lietuvoje civilins saugos organizavimo funkcijas or-
ganizuojanti, koordinuojanti ir vykdanti valstybs institucija yra
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus
reikal ministerijos, jo vadovaujam priegaisrini gelbjimopajg personalas bei visi itekliai karo metu bt skirti civilinei
saugai organizuoti ir civilins gynybos humanitarinms uduo-
tims vykdyti. Taiau karo metu i institucija nebt vienintel,
vykdanti humanitarines uduotis. Visi civilins saugos sistemos
subjektai (valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos, kio
subjektai, kitos staigos), o, esant btinybei, ir kariniai vienetai,
turt atlikti civiliams gyventojams apsaugoti reikalingas civilinssaugos funkcijas (humanitarines uduotis).
Lietuvos Raudonojo Kryiaus
draugijos vaidmuo
Lietuvoje nuo 1919 met veikianti Lietuvos Raudonojo Kryiaus
draugija (LRKD) yra humanitarinio pobdio asociacija, priklau-santi Tarptautiniam Raudonojo Kryiaus ir Raudonojo Pusmnulio
judjimui. Ji yra valstybs pagalbinink humanitarins veiklos
srityje, taikos ir karini konflikt metu veikianti pagal 1949 m. e-
nevos konvencijas dl karo auk apsaugos ir j papildomus proto-
kolus. Draugijos savanoriai teikia vairi pagalb nukentjusiems
gyventojams, padeda surasti dingusius artimuosius, dalyvauja
kitose ekstremalij situacij, nepaprastosios padties valdymoveiklose. vykus didelei nelaimei, LRKD savanoriai padeda valsty-
bs institucijoms teikti pagalb nukentjusiesiems:
padeda evakuoti, identifikuoti, registruoti nukentjusiuosius;
teikia pirmj ir psichologin pagalb;
teikia materialin ir moralin pagalb vaikams, monms, tu-
rintiems negali, taip pat sergantiems ltinmis ligomis, vy-
resnio amiaus bei kitiems pagalbos reikalingiems monms;
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
24/102
23 teikia socialin pagalb: padeda paskirstyti gautas maisto me-
diagas ir geriamj vanden evakuotj stovyklose arba laiki-
nojo apgyvendinimo vietose kurdintiems nukentjusiesiems;
atlieka paiekos ir gelbjimo darbus;
organizuoja tarptautins pagalbos teikim, paskirsto gaut
humanitarin pagalb;
ieko Lietuvos gyventoj gimini usienyje ir usieniei gi-
mini Lietuvoje, pasimetusi kilus ginkluotiems konfliktams
ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms.
Itikus didelei nelaimei, prireikt daug Lietuvos Raudonojo Kry-iaus draugijos savanori, galini ir gebani pagelbti nu-
kentjusiems monms. Norintieji jais tapti gali tai padaryti jau
iandien. Tereikia susisiekti su LRKD atstovais ir upildyti sava-
norio anket (Lietuvos Raudonojo Kryiaus draugijos kontaktai:
A. Juozapaviiaus g. 10A, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 262 8037, faks.
(8 5) 261 9923, el. p. [email protected], LRKD interneto svetain
http://www.redcross.lt).
Perspjimas ir informavimas: perspjimo
sistema, civilins saugos signalai
mons visuomet nori inoti, kas atsitiko, k jiems daryti, kas yra
daroma situacijai suvaldyti, padtis gerja ar blogja. Informuoti
visuomen apie artjanias grsmes ar susidariusias ekstremali-sias situacijas yra labai svarbu. Informacija apie artjant pavoj
maina pavojaus laukimo baim, o informacijos stoka kelia neri-
m ir sudaro slygas formuotis klaidingoms nuomonms ir plisti
gandams. Gyventoj perspjimo informacija turi bti gausi ir kuo
i vairesni altini, tuomet tiktina, kad j igirs daugiau moni
ir kad mons labiau paisys perspjim. Lietuvoje veikia gyven-
toj perspjimo ir informavimo sistema. Per j galima informuoti
gyventojus apie artjanias ar gresianias pavojingas situacijas,
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
25/102
24 nesvarbu, kur jie gyvena mieste ar kaime, nesvarbu, kur jie yra
namie, darbe ar kelyje.
Perspjimas visuomens informavimo
priemonmis
Gyventoj perspjimas ir informavimas yra vienas i pirmiausiai
atliekam veiksm. Danai pirmin informacija apie vykius gau-
nama i visuomens informavimo priemoni (iniasklaidos). Tai
yra normalu be j nemanoma tinkamai perspti ir informuoti,
be to, vieosios informacijos teikjai yra civilins saugos sistemosdalis. J pareiga yra praneti visuomenei apie tai, kas vyksta. Lie-
tuvos statymuose numatyta, kad valstybs ir savivaldybi institu-
cij ir staig praneimai ir perspjimai apie gresiani ar susida-
riusi ekstremalij situacij, galimus jos padarinius bei priemo-
nes jai paalinti ir apie apsisaugojimo nuo jos bdus perduodami
per vairias visuomens informavimo priemones (televizij, radij,
spaud, interneto portalus, naujien agentras ir kitas priemo-
nes). Taip pat numatyta, kad gaivalini nelaimi, dideli avarijar epidemij, karo ar nepaprastosios padties atveju vieosios
informacijos rengjai ir skleidjai turi statym ir (ar) Vyriausybs
nustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti
oficialius valstybs praneimus.
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
! Praneimai ir perspjimai per vairias visuomens informa-vimo priemones;
trumpieji praneimai gyventoj mobiliuosius telefonus;
spjamasis garsinis signalas (jungiamos sirenos);
transporto priemoni ir moni garsiniai signalai, pasiun-
tiniai.
Gyventoj perspjimo
ir informavimo bdai
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
26/102
25Kas yra gyventoj perspjimo
ir informavimo sistema
vykus nelaimei, dl kiekvienos udelstos valandos gali labai padi-
dti auk skaiius ir materialiniai nuostoliai, todl gyventoj per-
spjimo ir informavimo sistema turi veikti greitai ir nepriekaitin-
gai ir aprpti kuo daugiau alies gyventoj. Nuo 2012 m. Lietuvoje
veikia gyventoj perspjimo ir informavimo sistema (GPIS), kuri
veiksmingai realiu laiku perduoda informacij apie gresianius
pavojus, sisdama trumpuosius praneimus tiesiogiai gyventoj
mobiliuosius telefonus. Tam naudojama korinio transliavimo (CellBroadcast)technologija GSM tinkluose. Pagrindiniai korinio trans-
liavimo technologijos privalumai, utikrinant patikim gyventoj
perspjim, yra tai, kad vienu metu galima isisti labai didel
trumpj praneim skaii, neapkraunant tinklo; trumpuosius
praneimus galima perduoti net ir esant perkrautam tinklui; nerei-
kia inoti gavjo telefono numerio praneim galima perduoti
pavojaus zonoje esantiems monms (vienos GSM stoties aprp-
ties zonos tikslumu). Trumpj praneim galima kartoti taipgalima spti ne tik pavojaus zonoje esanius, bet ir atvykstanius
j mones. Praneimai gali bti siuniami skirtingomis kalbo-
mis dl to galima informuoti skirtingomis kalbomis kalbanius
alies gyventojus bei atvykusius kit ali pilieius. GPIS galima
naudoti ne tik siekiant perspti apie ekstremalisias situacijas, bet
ir skelbiant skubi dingusij paiek ar atliekant kraujo donor,
nusikaltli paiek tam tikrame rajone bei kitoms funkcijoms,
susijusioms su tvarkos ir visuomens gerovs utikrinimu.
Trumpuosius praneimus gali sisti Priegaisrins apsaugos ir
gelbjimo departamentas, Bendrasis pagalbos centras, apskrii
priegaisrins gelbjimo valdybos bei savivaldybi administra-
cijos. Visgi GPIS efektyvumas priklauso nuo mogaus subjekty-
vaus apsisprendimo norti ar nenorti bti persptam. Tam, kad
gyventojai gaut trumpuosius praneimus, j mobiliuosiuose
telefonuose turi bti aktyvinta i praneim primimo funkcija.
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
27/102
26 ios funkcijos aktyvinimo mobiliuosiuose telefonuose instrukcijas
galima rasti GPIS interneto svetainje http://gpis.vpgt.lt.
Perspjimas sirenomis
Perspjimo sirenomis sistema tai elektromechanini siren
tinklas; daugiausia sirenos yra rengtos savivaldybi centruose.
jungus sirenas, perduodamas spjamasis garsinis signalas D-
mesio visiems. Tai spjamasis pulsuojanio 3 minui trukms
kaukimo garsinis signalas (9 sekunds kaukimo 6 sekunds
pauz). Ne vliau kaip po 3 min. nuo spjamojo garsinio signalo
perdavimo pradios per Lietuvos nacionalin radij ir televizij,
kitus transliuotojus perduodamas praneimas apie tai, koks kon-
kretus pavojus gresia (cheminis, radiacinis, potvynio, uragano, kt.)
ir k reikia daryti norint ilikti saugiems.
Svarbu inoti, kad siren gausmas nesuteikia jokios informacijos.
Igird kaukiani siren, gyventojai privalo jungti radij ar tele-
vizori ir iklausyti informacij bei rekomendacijas.
iuo metu gyventojams perspti naudojamos 489 centralizuoto
valdymo elektros sirenos. Jomis perspjama apie 50 proc. vis
alies gyventoj. Didioji centralizuoto valdymo elektros siren
dalis yra rengta miestuose bei savivaldybi centruose ir kaimo
gyvenvietse Ignalinos ir Zaras rajonuose, kur gyventoj skai-
ius yra 100 ir daugiau. bendr perspjimo sistem eina ir 485
vietinio valdymo sirenos. Vietinio valdymo perspjimo sistemos
daugiausia yra rengtos kaimo vietovse. Jas jungia i anksto
paskirti asmenys. iomis sistemomis perspjama dar apie 3 proc.
gyventoj. Siren jungimo pultai yra sumontuoti savivaldybi
centruose.
Gyvenamosiose vietovse, kuriose nra siren, apie artjant
didel pavoj gyventojai perspjami naudojant visas manomas
technines ir organizacines priemones, numatytas savivaldybs
ekstremalij situacij valdymo plane: visomis veikianiomis ryio
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
28/102
27priemonmis, per vidaus ar lauko garsiakalbius, transporto priemo-
ni ir moni garsiniais signalais, isiuniant policijos, ugniage-
si, greitosios medicinos pagalbos ir kit tarnyb transporto
priemones, turinias garso stiprinimo rang, taip pat siuniantpasiuntinius.
Gyventojai nra link i karto patikti gauta informacija. Tiktina,
kad, net ir igird kaukianias sirenas ar gav praneim mobilj
telefon, jie gali iekoti papildomos informacijos: skambinti drau-
gams, artimiesiems, pareignams. Dl didelio skambui kiekio
ryio tinklas gali bti pernelyg apkrautas, o tai tapt nepakelia-
ma nata institucijoms, valdanioms susidariusi situacij. Todlsusidarius didelio masto ekstremaliajai situacijai, nepaprastajai
padiai, numatyta kurti pasiteirauti skirtas kartsias linijas, in-
formacijos centrus, o gyventoj praoma susilaikyti nuo nebtin
skambui.
Evakavimasis saugias teritorijasSituacij, kai reikia evakuoti mones i nelaims zonos, pasitai-
ko gerokai daniau negu daugelis gali sivaizduoti. Kiekvienais
metais skirtingose valstybse daug moni priveriami skubiai
palikti savo namus dl vairi ekstremalij situacij. Daniausiai
mons bna priversti evakuotis dl karini konflikt, siauian-
i stichini nelaimi, gamtini gaisr ir potvyni. Gali atsitikti
ir taip, kad daugeliui ms prastos gyvenamosios vietos tapsnetinkamomis gyventi dl chemini avarij ar pasklidusios radio-
aktyvios taros.
moni evakavimas tai organizuotas gyventoj perklimas i
teritorij, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, kitas teritorijas, lai-
kinai suteikiant jiems gyvenamsias patalpas. Tai vienas i pagrin-
dini gyventoj apsaugos bd, kuris gali bti taikomas, gresiant
ar susidarius ekstremaliajai situacijai arba karo padties atveju.
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
29/102
28 Evakavimas gali bti iankstinis ir skubus. Iankstinis evakavimas
vykdomas gresiant ekstremaliajai situacijai, jeigu pagal turim
informacij ir situacijos analiz matyti, kad monms gresia realus
pavojus ir geriausiai juos galima apsaugoti i anksto perkeliant saugi teritorij. Skubus evakavimas vykdomas susidarius ekstre-
maliajai situacijai, kai situacija pavojinga ir reikia evakuoti mones
i pavojingos teritorijos nedelsiant.
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
! kad evakuotis yra btina;per kiek laiko jie privalo ivykti i nesaugios teritorijos;
kaip bus evakuojami gyventojai, neturintys savo trans-
porto;
kur yra evakavimo punktai (gyventoj surinkimo punktai);
kur yra tarpiniai gyventoj primimo punktai (jeigu reikia);
kur reikia evakuotis ir kur yra gyventoj primimo punktai
(tiems, kurie evakuojasi savo transportu);
k pasiimti;
koki saugumo priemoni imtis prie paliekant namus;
kokiais keliais (evakavimosi marrutais) vykti.
Paskelbus gyventoj evakavim,
jiems teikiama btina informacija:
Kaip Lietuvoje organizuojamas
gyventoj evakavimas
Lietuvoje gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, sprendi-
m evakuoti gyventojus i savivaldybs teritorijos kit tos paios
savivaldybs viet arba gretim savivaldyb priima savivaldybs
administracijos direktorius. Jeigu gyventojai evakuojami toli-
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
30/102
29mesn savivaldyb, sprendim, kur turi bti evakuojami gyven-
tojai, priima Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas.
Gyventoj evakavimui organizuoti savivaldybse, i kuri ir
kurias evakuojami gyventojai, pradeda dirbti gyventoj evakavi-mo ir primimo komisijos, kuriami reikalingi evakavimo punktai:
gyventoj surinkimo, tarpiniai gyventoj evakavimo ir gyventoj
primimo.
Gyventoj surinkimo punktai tai vietos, kurias evakuojant
renkasi gyventojai. Ten jie registruojami ir laipinami transporto
priemones, o tada organizuotai saugomomis ir priirimomis
transporto kolonomis iveami saugias teritorijas. Konkreiosgyventoj surinkimo vietos yra i anksto numatytos savivaldy-
bs ekstremalij situacij valdymo plane, taiau tai nereikia,
kad visi privalo evakuotis tik per primimo punktus. Gyventojai,
turintys galimyb evakuotis nuosavu transportu, gali tai daryti
savarankikai.
Tarpiniai gyventoj evakavimo punktai steigiami ne visada, o tik
tuomet, kai gyventojai evakuojami i cheminmis ar radioakty-viosiomis mediagomis utertos teritorijos, kai reikia patikrinti
evakuojamj gyventoj utertum bei paalinti esam tar
(atlikti sanitarin varinim). Tarpiniuose gyventoj evakavimo
punktuose tikrinamas i utertos teritorijos atvet gyventoj
cheminis ar radioaktyvusis utertumas, jeigu reikia atliekamas
sanitarinis varinimas, jie perlaipinami varias (neutertas)
transporto priemones ir siuniami gyventoj primimo punktus.
Jeigu gyventojai evakuojami i neutert teritorij, evakuojamie-
ji vyksta tiesiai primimo punktus.
Gyventoj primimo punktai tai vietos, kurias gyventojai turi
atvykti nuosavu ar savivaldybs transportu. Ten jie pasitinkami,
suskirstomi grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteikt gyve-
namj patalp. Jose organizuotai teikiamos gyvybikai btinos
paslaugos: aprpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais,
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
31/102
30 higienos reikmenimis, variais drabuiais. i ir kit btiniausi
paslaug teikim, gautos humanitarins pagalbos paskirstym
organizuoja savivaldybs, kuri evakuojami mons, gyventoj
evakavimo ir primimo komisija.
Kaip galima evakuotis
Pavojaus poveikio mastas ir intensyvumas, evakuacijos keli bkl
ir kitos aplinkybs gali labai pakeisti i anksto rengiamus gyvento-
j evakavimo planus. Gali bti sunku ar net nemanoma evakuoti
moni prastomis keli transporto priemonmis: autobusais,automobiliais. Todl gali bti evakuojama geleinkelio transportu
(traukiniais) ar net ivedant psiomis (psij kolonomis). Visais
atvejais gyventojai informuojami, kaip ir kokiais keliais evakuotis,
o evakuojamj kolonos reguliuojamos ar net lydimos policijos ar
kariuomens pareign.
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
!Automobilio bakas visada turi bti pilnas.
Jeigu pavlavote ivykti automobiliu eikite psiomis.
Ivykimo keliai turi bti apgalvoti i anksto.
Btiniausi daiktai turi bti sudti i anksto, kad negaitu-
mte laiko.
Ivykti geriau per anksti negu per vlai.
Bkite pasireng ivykti
bet kuriuo metu
Evakavimasis psiomis gali bti labai tiktina pasitraukimo i
pavojing teritorij forma. Taip evakuotis sunku, bet tam tikrais
atvejais tai gali bti vienintel gelbjimosi galimyb. Gyventojai
psiomis gali evakuotis savarankikai arba organizuotai, kolo-
nomis. Bet kuriuo atveju reikia inoti, kad evakavimas psiomis
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
32/102
31turi bti planuojamas atsivelgiant tai, kad per par mons gali
eiti ne ilgiau 1012 valand ir nueiti ne daugiau 3040 kilometr.
Btiniausius daiktus patogiausia netis kuprinje. Po nuo valandos
iki pusantros valandos trukusio jimo reikia sustoti 1015 minuipoilsiui, o, nujus daugiau kaip pus t dien planuoto nueiti ke-
lio, sustoti pailsti vienai dviem valandoms. Nakt reikt ilstis,
o poilsiui iekoti kuo saugesns vietos. Poilsio vietos pasirinkimas
priklauso nuo oro slyg ir nuo nelaims, dl kurios teko palikti
namus, pobdio. Jeigu evakuojamasi i karini veiksm teritori-
jos, geriau leisti nakt atviroje vietoje, o ne tuiuose pastatuose,
kuriuose vyko miai (jie gali bti uminuoti); jeigu evakuojamasi
i gamtos stichijos nusiaubtos teritorijos, geriau iekoti nakiai
pastogs.
Psiomis daniausiai evakuojamasi i karo veiksm ar ginkluoto
konflikto teritorijos. Taip besitraukiantys gyventojai turi atrodyti
pabrtinai kaip civiliai, tiesiog norintys ieiti i mintos teritorijos
(kaip ir yra). Reikia vengti rusvai alsvos (chaki) ar maskuojamj
spalv drabui, matomoje vietoje nesikabinti medioklini pei-
li ar gertuvi, eiti neskubant, ramiai. Btiniausi daiktai, maisto
atsargos turt bti iskirstyti dalis: geriau penki ryulliai, nei
vienas didelis lagaminas. Keliaujant reikt vengti pavojing vie-
t, keli, vedani pro strateginius objektus, toki, kurie galt
traukti prieikos puss kari dmes.
Evakuojantis organizuotai psij kolonomis, gyventojus su-
rinkimo punktuose reikia skirstyti 5001000 moni kolonas, i
evakuojamj tarpo paskirti kolonos vadov, kuris vest kolon
numatytu marrutu, stebt evakuojamj bkl, organizuot
poils.
Evakuojantis geleinkelio transportu, kyla pavojus patekti spst
ir pamesti ne tik daiktus, bet ir ileisti i aki eimos narius. Kad
to nevykt, labai naudinga kiekvienam kienje turti lap ir ant
kuprins ar lagamino pakabint kortel su savo pavarde, nam bei
kelions tikslo (jeigu inomas) adresu, traukinio ar vagono nume-
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
33/102
32 riu. Traukinyje, autobuse geriausia savo daiktus laikyti gerai mato-
moje vietoje, o pinigus, dokumentus saugiausia laikyti prie savs.
Jeigu pareignai nurod evakuotis arba js patys nusprendte,kad namie likti pavojinga:
Susirinkite btiniausius reikmenis, kuri jums gali prireikti eva-
kuojantis ir apsistojus kitoje vietoje (r. praktinius patarimus,
8081 p.).
Persirenkite drabuiais, kurie suteiks tam tikr apsaug (ilgos
kelns, neperlampama striuk, guminiai batai, kepur).
Prie ivykdami apsaugokite savo namus: nekite namus lauko baldus, vaik aislus,
atjunkite vanden ir dujas,
ijunkite i elektros lizd visus elektros prietaisus,
iimkite produktus i aldytuv ir aldikli,
udarykite ir urakinkite duris ir langus.
Ivaiuoti pasirinkite rekomenduojamus kelius, nebandykite
sutrumpinti kelio, nes kiti keliai gali bti ublokuoti. Ivykite kuo anksiau, kad nepaklitumte spstus dl pasi-
keitusi oro slyg.
Bkite atsargs vaiuodami tiltais ir viadukais, nesustokite po
auktos tampos elektros laidais.
Slpimasis kolektyvins apsaugos patalpose
(statiniuose)
Kas yra kolektyvins apsaugos statiniai
Kolektyvins apsaugos statiniai tai statiniai arba patalpos, kurias
ekstremalij situacij ar karo metu galima pritaikyti gyvento-
jams apsaugoti nuo atsiradusi gyvybei ar sveikatai pavojing
veiksni. Juose gali prisiglausti gyventojai, kurie neturi galimybi
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
34/102
33patys evakuotis arba i kit teritorij evakuoti gyventojai. Kiekvie-
na savivaldyb rpinasi savivaldybje gyvenani ir esani mo-
ni apsauga ir i anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus sta-
tinius (patalpas). Juose, esant reikalui, mons gali pasislpti, kadapsisaugot nuo alingo aplinkos poveikio, kol bus organizuotai
iveti i utertos pavojingomis mediagomis teritorijos, arba
bti ten laikinai apgyvendinti, jeigu dl ekstremaliosios situacijos
turi evakuotis i savo nam. Daniausiai tokie statiniai yra moky-
klos, gimnazijos, kultros, sporto centrai. J mieste gali bti 10 ar
50 tai priklauso nuo savivaldybs gyventoj skaiiaus. Vidutini-
kai kiekviena savivaldyb yra numaiusi tiek vietos kolektyvins
apsaugos statiniuose, kad juose tilpt apie 20 proc. savivaldybsgyventoj. Vienam gyventojui skiriama 1,5 kv. m patalpos ploto.
Gyventojai, gav praneim apie ikilusi grsm ir apie btinum
pasitraukti saugias vietas, neturintys saugios vietos ar galimybs
evakuotis nurodyta kryptimi, turi eiti artimiausius kolektyvins
apsaugos statinius. Sugaitas laikas, iki artimiausio kolektyvins
apsaugos statinio einant psiomis, mieste neturt viryti 57
minui.
Kur yra artimiausi kolektyvins apsaugos statiniai, galima suinoti
savivaldybs interneto svetainse ten skelbiami kolektyvins
apsaugos statini sraai. Be to, visi statiniai ar patalpos, skirtos
kolektyvinei apsaugai, turi bti paymtos specialiuoju en-
klu, gerai matomu i toli bet kuriuo paros metu. Kolektyvins
apsaugos statinio specialusis enklas tai lygiakratis mlynas
trikampis oraninio fono kvadrate, apibrtame mlynos spalvosrmeliu (is enklas pavaizduotas galiniame io leidinio virelyje).
Skubant slptis kolektyvins apsaugos statin, nereikia imti daug
daikt. Utenka pasiimti asmens dokumentus ir vaist (jei turite
sveikatos problem). Einantieji su maais vaikais turt paimti
maisto vaikui, vienkartini vystykl, antklod, aisl.
Kolektyvinei gyventoj apsaugai numatyti statiniai (patalpos) turi
bti tvirt konstrukcij, sandars, kad bt kuo maesnis lang,
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
35/102
34 dur, vdinimo acht plotas. Tokie statiniai turi stovti saugiu
atstumu nuo tiesiogini savivaldybs teritorijoje esani chemi-
ns, biologins, radiacins grsms altini ir antrinio pavojingo
poveikio (gaisrai, potvyniai, pavojingj mediag isiliejimas,statinio gritis, grandinins reakcijos efektas ir kt.), be to, bti arti
evakavimo punkt. Jie turi bti greitai ir kuo maesnmis snau-
domis pritaikomi kolektyvinei gyventoj apsaugai.
Rekomenduojama iam tikslui skirtuose statiniuose laikinai apgy-
vendinti ne maiau kaip 100 moni, taip pat turi bti numatytos
atskiros patalpos laikinai apsaugoti ir saugiai laikyti gyventoj
naminius gyvnus.
Saugus buvimo laikas sandariose patalpose yra ribotas. Kad ir
kokios jos bt sandarios, yra rizikos, kad tara i iors vis tiek
po truput skverbsis vid. Be to, monms ilgesn laik pabuvus
udaroje patalpoje, joje pradeda kauptis anglies dvideginis, ilu-
ma, drgm, ir susidaro sveikatai kenksmingos slygos. Anglies
dvideginio koncentracijai ore pasiekus 1 %, gali pradti skaudti
galv, sutrikti irdies veikla. Ypa jautriai oro sudties pokyiusreaguoja pagyven mons ir vaikai. Todl svarbu sekti informaci-
j apie situacij pastato iorje, ir, pareignams praneus apie tar-
os sumajim, kuo skubiau ivdinti patalpas arba ieiti lauk.
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
! Kolektyvins apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyven-toj prieglobsiui saugantis nuo alingo aplinkos poveikio
bei evakuot gyventoj apsaugai.
Slptuvs yra skirtos ekstremalij situacij operacij
centr ir Bendrojo pagalbos centro nenutrkstamai veiklai
utikrinti.
Kokia kolektyvins apsaugos statini
ir slptuvi paskirtis
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
36/102
35Kam yra skirtos slptuvs
Slptuv tai specialios paskirties statinys arba specialiai ren-
gta patalpa, skirta nuo atsiradusi gyvybei ar sveikatai pavojingveiksni apsaugoti asmenis, kurie utikrina valstybs ir savivaldy-
bi institucij ir staig ekstremalij situacij operacij centr
bei Bendrojo pagalbos centro nenutrkstam veikl ekstremali-
j situacij ar karo metu. ie asmenys organizuoja ir koordinuoja,
kad situacija bt stabilizuojama ir valdoma, organizuoja pagal-
bos teikim gyventojams evakavim, laikin apgyvendinim
kolektyvins apsaugos statiniuose, maitinim, rpinasi sanita-
rinmis slygomis ir kt. Kiekviena savivaldyb ir dalis valstybs
institucij turi slptuv, reikaling ekstremaliajai situacijai valdyti.
Slptuvse, skirtose operacij centr ir Bendrojo pagalbos centro
darbui, turi bti galimyb, esant reikalui, saugiai ir greitai evakuo-
tis. ia taip pat turi bti nenutrkstamai tiekiama elektros ener-
gija (numatytas atsarginis elektros altinis), veikti oro filtravimo
sistema, vandentiekis ir kanalizacija, fiksuotojo telefono ryys,esant galimybei ir mobiliojo telefono ryys, kitos priemons,
reikalingos, kad darbas slptuvje vykt kuo sklandiau.
Neretai mons sivaizduoja, kad gyventojai gali bti apsaugomi
tik slptuvse. Vyresniojo amiaus mons turbt dar prisimena,
kad sovietiniais laikais tokios patalpos buvo daugelyje pastat. J
yra ilikusi iki ms dien, taiau kai kurios tokios patalpos tapo
privaia nuosavybe, kai kurios buvo nepriirimos ir liko apleistos.Tokiose patalpose organizuoti moni apsaug prireikt labai
daug itekli ir laiko, skubiai slptis bt nemanoma. Beje, buvu-
sios slptuvi patalpos, kurios iuo metu savivaldybs sprendimu
gali bti vertintos kaip tinkamos kolektyvinei gyventoj apsau-
gai, yra vadinamos ne slptuvmis, o kolektyvins apsaugos stati-
niais (patalpomis). Slptuvs svoka taikoma tik toms patalpoms,
kuriose turi veikti ekstremalij situacij operacij centras.
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
37/102
36
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
Reikia inoti, kad, patekus utert ir netinkam monms gy-
venti teritorij, net ir puikiai rengtoje slptuvje ilgai ibti yra
nemanoma, o tai gerai parinktas ir rengtas kolektyvins apsau-
gos statinys gali tam tikr laik apsaugoti gyventojus nuo pavo-jing veiksni. Norint utikrinti tikr gyventoj apsaug, reikia ne
slpti, o evakuoti gyventojus i netinkam gyventi teritorij.
ISTORINIAI FAKTAI APIE CIVILIN SAUG
Pirmojo pasaulinio karo metu, pradjus plaiau naudoti
aviacij (diriablius ir vliau strateginius bomboneius),
bombardavimo objektais tapo ne tik karin infrastruktra
karins bazs, gynybins pozicijos, tvirtovs, bet ir pramo-
ns mons bei civili gyvenami miestai. Pagal ital karo
teoretiko Giulio Douhet doktrin, miest bombardavimas
palauia valstybs vali prieintis, upulta valstyb kapi-tuliuoja ir tereikia nedideli sausumos pajg pasiektam
rezultatui tvirtinti. ios doktrinos nuostatos buvo labai
populiarios 19201939 met Europoje ir Jungtinse Ame-
rikos Valstijose. Tuomets valstybs didel dmes skyr
savo gyventoj apsaugai: jau taikos metu buvo statomos
individualios ir grupins slptuvs, rengiama kita svarbi
infrastruktra, apmokomi specialistai.
19181940 m. Lietuvos urbanizacijos lygis nebuvo auktas.
Dauguma gyventoj turjo kur slptis kaimuose, kaip ir
buvo rekomenduojama karinje spaudoje. Tai daryti buvo
prasta Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo susidurta
su maisto trkumu, ypa Vilniuje. Antrojo pasaulinio karo
metais, artjant frontui, nedidels slptuvs bunkeriai
buvo rengiamos pamikse ar tiesiog prie vis pagrindini
sodyb; jos igelbjo ne vien Lietuvos kaimo gyventoj.
Taidomu
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
38/102
37
moni sanitarinis varinimas
Kada gali bti reikalingas sanitarinis
moni varinimas
Sanitarinis varinimas (nukenksminimas, kenksmingumo paalini-
mas) tai biologinio, radioaktyviojo, cheminio utertumo paa-
linimas nuo nukentjusi moni. Jis reikalingas, siekiant sustab-
dyti ar sumainti neigiam chemini, biologini, radioaktyvij
(toliau ChBR) mediag poveik, be to, tokiu bdu apsaugoma,
kad ChBR mediagomis neusitert asmenys, galintys turti kon-takt su nukentjusiaisiais.
Sanitarinis moni varinimas gali bti reikalingas, kai ChBR me-
diagos pasklinda moni susibrimo vietoje, kai yra nukentju-
si moni ir kai tiktina, kad teralai pateko ant vykio vietoje (ar
netoli jo) buvusi moni.
Sanitarinis moni varinimas nra automatinis ar neivengiamas
procesas. Sprendim atlikti moni sanitarin varinim vykio
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
Prasidjus branduolinio ir kit masinio naikinimo ginkl erai,
civilinei gynybai skirtas didelis dmesys. Taiau toki ginkl
galia buvo tokia didel, kad jais ir buvo tikimasi atgrasytiprie, todl grandioziniai pilietins gynybos planai danai
likdavo popieriuje. Totalitarinse valstybse, taip pat vei-
carijoje, Izraelyje ir kai kuriose kitose alyse buvo rengtos
valstybins slptuvs nemaai gyventoj daliai, slptuves
statsi mons ir privats gyventojai. Deja, sukurtos siste-
mos jau negaljo apsaugoti nuo masinio naikinimo ginkl.
Slptuvs iliko iki altojo karo pabaigos, o vlesniais laikais,
nesant realaus didelio karo pavojaus, m nykti, buvo priva-tizuojamos ar keiiama j paskirtis.
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
39/102
38 vietoje priima gelbjimo darb vadovas, atsivelgdamas aplin-
kybes, moni skaii bei turimus iteklius. Sanitarinis varinimas
turi bti atliktas taip greit, kaip tik manoma, ypa jeigu yra daug
nukentjusij su uterimo simptomais. Uterti pavojingomismediagomis mons, nuveti gydymo staigas, gali netiesiogiai
perduoti ChBR mediagas medicinos personalui. Todl reikia i-
noti, kad sanitarinis mogaus varinimas turi bti atliktas anksiau
negu jam bus suteikta skubi medicinos pagalba.
Uterti asmenys gali bti saugomi, kad neisivaikiot ir ne-
skleist teral. Tai reikia, kad mons, nukentj nuo ChBR me-
diag, gali bti ivesti i didiausio utertumo zonos ir priverstipasilikti gelbjimo darb vadovo nurodytoje vietoje, iki bus atlik-
tas sanitarinis varinimas: teralai nuplauti vandeniu specialiose
palapinse arba, esant iltam orui, plaunami tiesiog atviroje vieto-
je, naudojant, pavyzdiui, ugniagesi technik. Gausi emo slgio
vandens iurkl puiki pirmin moni varinimo priemon: ji
fizikai paalina ir praskiedia teralus.
Kaip patiems atlikti sanitarin varinim
mons gali pasialinti i vykio vietos, kurioje ufiksuotas u-
tertumas ChBR mediagomis, dar iki pareignams primus
sprendim atlikti sanitarin varinim. Jeigu tokie mons buvo
netoli teral paskleidimo vietos, tiktina, kad jie patyr kontakt
su teralais, tad, gr namus, turi bti labai atsargs. Jie turi
nesiliesti prie artimj, kad ie nepatirt antrinio uterimo ir dlto nenukentt, ir patys atlikti mediag, kuriomis usiter, nu-
kenksminim. Kaip tai padaryti? Reikia nusivilkti visus drabuius,
su kuriais bta vykio vietoje, ir labai kruopiai nusiprausti iltu
vandeniu ir muilu.
Nusirengus drabuius, paalinama 7590 % teral. Svarbu juos
nusirengti teisingai: drabuius reikia vilktis i viraus apai (pir-
ma vark, markinius, tada kelnes), nesimauti per galv (kad
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
40/102
39teralai nuo drabui nepatekt ant veido, aki). Su nusivilktais
drabuiais reikia elgtis kaip su pavojingomis atliekomis: suvynioti
utertu paviriumi vid, sudti maius (supakuoti du kartus) ir
padti saugioje vietoje. K su jais daryti toliau, priklauso nuo to,kokie teralai buvo pasklid, kokia j koncentracija, ar mogus
buvo toli nuo teral paskleidimo vietos. Galbt juos reiks atve-
ti nurodyt viet ir priduoti kaip pavojingas atliekas, o gal pakaks
iskalbti skalbyklje.
Praustis reikia po tekaniu ne kartu, o tik iltu (3840 0C) arba
altu vandeniu ir btinai su muilu efektyviausiai teralus alina
kinis muilas. Pirmiausia gerai nuplaunamos rankos, toliau veidas, kaklas, akys, ausys, skalaujama nosis ir burna, kruopiai
plaunamos sunkiau prieinamos kno vietos. Buvusieji vietoje, kur
pasklido chemins mediagos, turi praustis ne trumpiau kaip 35
minutes. Radioaktyviosios taros atveju praustis reikia ne trum-
piau kaip 10 minui.
Pagalbos nukentjusiesiems organizavimas
Vienas i pagrindini civilins saugos organizavimo ir veikimo
princip yra saugumo ir paramos principas. Likviduojant vyki
ir ekstremalij situacij padarinius, turi bti teikiama pagalba
gyventojams ir utikrinama minimali gyvenimo kokyb.
Nukentjusieji tai nebtinai tiesiogiai paveikti ir sualoti asme-
nys. mons gali likti be nam (sugriauti, sudeg) arba j namaigali bti netinkami gyventi dl potvynio, chemins ar radio-
aktyvios taros, deganio miko dm, nutraukto komunalini
paslaug (elektros, duj, ildymo, vandens) teikimo. Visais tokiais
ir daugeliu kit atvej btina organizuota pagalba. Organizuoti
pagalbos teikim nukentjusiesiems dl ekstremalij vyki ir
ekstremalij situacij yra pavesta savivaldybi administracijos
direktoriams. Esant nepaprastajai padiai, savivaldybs toliau
atlieka civilins saugos funkcijas. Kaip bus organizuojama tokia
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
41/102
40 veikla, savivaldybs yra suplanav ekstremalij situacij valdy-
mo planuose.
Pagalbos nukentjusiesiems teikimas gali apimti laikin apgyven-dinim, btinosios medicinos pagalbos teikim, saugios aplinkos
sukrim, btinj poreiki patenkinim (atsigerti, pavalgyti, gy-
venti sanitarijos ir higienos normas atitinkaniomis slygomis bei
turti tinkamas poilsio slygas). Savivaldybs ekstremalij situa-
cij valdymo plane yra numatyta, kiek ir koki itekli gali prireikti
teikiant pagalb gyventojams ir kokie savivaldybs kio subjektai
turi ir gali teikti reikalingus iteklius, kai j prireikia susidarius eks-
tremaliajai situacijai. Yra suplanuota, kas turi teikti maist, vande-n, drabuius, vaistus, higienos reikmenis, antklodes, gultus ir t.t.
Prireikus i savivaldybs veikla organizuojama ir koordinuojama
per savivaldybs ekstremalij situacij operacij centr.
Jeigu savivaldyb neturi pakankamai reikiam itekli, yra numa-
tyta, kaip j atsigabenti i gretim savivaldybi arba i valstybs
rezervo. Valstybs rezerve esanias btiniausias ems kio ir
maisto produkt, civilins saugos priemoni, medicinos ir kitaskio atsargas galima panaudoti Vyriausybs ekstremali situa-
cij komisijos teikimu Vyriausybei primus sprendim. Valsty-
bs rezervo civilins saugos priemoni atsarg pamim i j
saugojimo viet ir pristatym panaudojimo viet organizuoja
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus
reikal ministerijos, valstybs ems kio ir maisto produkt
atsarg pamim ir pristatym vykio viet ems kio minis-terija, medicinos atsarg Sveikatos apsaugos ministerija.
Privalomi darbai
Gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, nepaprasto-
sios bei karo padties metu gyventojai, kio subjektai, staigos
gali bti pakviesti vykdyti statymuose numatyt pareig atlikti
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
42/102
41privalomus darbus. Darbus privalo atlikti darbingi gyventojai,
sukak 18 met, iskyrus tikrosios karo tarnybos karius, nias,
neseniai pagimdiusias moteris (moteris, pagimdiusias ir augi-
nanias vaikus, kol jiems sukaks vieni metai), mones, turiniusnegali, ir gyventojus, kurie vieni augina vaikus iki 16 met, taip
pat gyventojus, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal
tarptautin teis.
Tokia pareiga gyventojams gali atsirasti, tik esant ypatingam
poreikiui. Ekstremaliosios situacijos metu gyventojai gali bti tel-
kiami privalomiems darbams, tik kai yra inaudotos visos civilins
saugos sistemos pajg panaudojimo galimybs. Tokiu atvejuekstremaliosios situacijos operacij vadovas (asmuo, vadovau-
jantis valdant ekstremalij situacij) nusprendia, kad yra toki
darb poreikis, bei kreipiasi savivaldybs (-i) administracijos
(-) direktori (-ius) telkti gyventojus, kio subjektus ir kitas stai-
gas darbams atlikti. Sprendim dl privalom darb priima savi-
valdybs ekstremalij situacij komisija, o susidarius valstybs
lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikos Vyriausybsekstremali situacij komisija (VESK).
Savivaldybs administracijos direktoriaus ar VESK nurodyme atlik-
ti privalomus darbus turi bti nurodyta, kas juos turi atlikti, kokio
pobdio darbai bus atliekami, kada ir kur mons turi atvykti re-
gistruotis, kiek laiko darbai gali utrukti. Darbus privalantys atlikti
gyventojai turi atvykti arba prireikus nurodyt viet atveami
centralizuotai savivaldybs ar valstybs ekstremalij situacijoperacij centro transportu. Esant poreikiui, darbus atliekantys
gyventojai aprpinami nemokama nakvyne, maistu, specialija
apranga, darbo priemonmis, jiems sudaromos minimalios sani-
tarijos ir higienos normas atitinkanios slygos.
Esant karo padiai, gyventojai gali bti telkiami privalomiems
darbams gynybos ar gyventoj evakavimo tikslais, ginkluotj
pajg vadui ar karo komendantams primus tok sprendim.
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
43/102
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
44/102
43Evakavimosi vietos
Apsvarstykite, k reiks daryti tuo atveju, jeigu pareignai
nurodys evakuotis, t. y. ivykti i nam saugi teritorij. I
anksto galima paprayti draug ar giminaii, kurie gyvenakitose miestuose, kad jie suteikt prieglobst nelaims atveju.
Laikas susiruoti evakavimuisi
Pagalvokite, k galite padary ti i anksto, kad galtumte
evakuotis kuo greiiau. Jeigu namuose yra asmen, turini
negali, senyvo amiaus moni, laiko reiks daugiau. Pasi-
tarkite visi drauge, kaip galtumte j sutrumpinti.
Evakavimosi bdai Apsvarstykite, kaip evakuosits. Jeigu turite automobil,
planuokite ivykti vienu automobiliu, tai sumains galimyb
eimos nariams pasimesti. eimoms rinktis po vien automo-
bil rekomenduojama dar ir dl to, kad evakuacijos teritorijoje
susitelkt maiau ivykstanio transporto. Visada evakavimo
atvejui bkite usipild mainos degal bak, nes susidarius
ekstremaliajai situacijai ar karo metu gali nedirbti degalins.
Jeigu automobilio neturite, pagalvokite, i ko j pasiskolintu-
mte. Galite planuoti ivykti su kaimynais arba artimaisiais,
tik apie tai reikia i anksto su jais susitarti. Jeigu neturite
galimybi ivykti savo transportu, suinokite i anksto, kur ar-
timiausi evakavimo punktai, i kuri gyventojai, itikus didelei
nelaimei, bus evakuojami organizuotai.
Evakavimosi keliai
Suplanuokite, kaip ir kokiais keliais kiekvienas eimos narysbgt i nam, jeigu namuose kilt gaisras. Nusipiekite savo
nam ar buto plan ir paymkite pagrindinius ir atsarginius
ijimus. Danai antras ijimas galimas tik pro lang. Pasitar-
kite, ar tai manoma, sitikinkite, kad visi eimos nariai moka
atsidaryti langus, nuimti grotas. Apsvarstykite visus mano-
mus bdus ieiti i degani nam, pagalvokite, gal tai pad-
t padaryti verandos, balkonai, net dideli mediai, augantys
alia js namo.
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
45/102
44 Pagalbos tarnybos ir j telefono numeriai
Kiekvienas eimos narys turi inoti, kad isikviesti policij, gais-
rin ir greitj pagalb galima paskambinus telefonu 112.
Bdami kitoje valstybje, suinokite ir usiraykite tos aliesgaisrins, policijos, greitosios pagalbos telefon numerius,
nes vykus nelaimei netursite laiko iekoti tokios informacijos.
Kontaktiniai asmenys
Jeigu, vykus nelaimei, negalsite prisiskambinti artimiesiems,
pabandykite susisiekti su kituose miestuose gyvenaniais
draugais ar giminaiiais. Susitarkite su jais i anksto, ar jie su-
tikt bti js kontaktiniais asmenimis, kuriems galtumtepaskambinti ir praneti savo buvimo viet bei suinoti apie
kitus eimos narius. Svarbu, kad kiekvienas namikis inot
kontaktini asmen vardus, adresus ir telefono numerius.
Paeidiamiausi eimos nariai
Kai kurie mons dl amiaus, fizins, psichins ar socialins
bkls gali laiku nesuinoti apie gresiant pavoj arba nesu-
prasti jo galimo poveikio. Jeigu eimoje yra maamei vaik,senyvo amiaus moni ar moni, turini psichin ar fizin
negali, reikia pagalvoti, ar jie gals girdti ir suprasti persp-
jimus, ar gals (sugebs) greitai, savarankikai palikti namus.
Jeigu jie negali savimi pasirpinti, svarbiausias eimos tiks-
las suplanuoti, kaip juos igelbti ir kaip jiems padti. Jeigu
vaikai dar mai, i anksto reikia urayti ant kortels j vard,
pavard, adres ir pritvirtinti prie drabui.
eimos nariai, kuriems reikalingas gydymas
Jeigu eimoje yra nari, kurie nuolatos vartoja receptinius
vaistus, apsvarstykite, kaip pasirpinti toki vaist atsargo-
mis, nes, vykus katastrofai, galite likti be vaist ir be recept.
I anksto reikia pasiteirauti gydytoj, k tokiu atveju daryti
tiems, kuriems reikalingi specials vaistai ar gydymas (me-
tadonas, dializ, laelins, chemoterapija, radioterapija ir
pan.).
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
46/102
45mons, galsiantys jums padti
Jeigu eimoje yra paeidiam, savimi negalini pasirpinti
nari, vieni galite nesusitvarkyti gali prireikti kit moni
pagalbos. Pirma geriausia pagalba tai mons, esantys aliajs ar gyvenantys netoliese. Kaimynai, jei su jais palaikote
gerus santykius, pirmiausia gali padti gelbstint gyvybes ir
js eimos turt. I anksto apgalvokite, kurie mons jums
atrodo patikimi turintys fizini ir emocini galimybi suteik-
ti pagalb. Pasirinkite kelet toki moni. Jei pasirinksite tik
vien ir su juo nepavyks susisiekti, liksite be pagalbos. Pasi-
kliauti vien pagalbos tarnybomis nereikt, nes gali bti, kad,vykus nelaimei, nukentjusij bus labai daug arba pagalbos
prireiks labai greitai (pavyzdiui, reiks skubiai evakuotis i
pastato), kol tarnybos dar nebus atvyk.
Kaip ir kur namie ijungti vanden, dujas, elektr?
Visi eimos nariai turi inoti, kada, kaip ir kur namie ijungti
vanden, dujas ir elektr. raykite plane, kaip tai padaryti.
Kartais tai geriau padaryti i anksto, nelaukiant nepageidau-
tin padarini, pavyzdiui, prasidjus audrai su perknija,
ijungti elektros prietaisus, pajutus ems drebjim, usukti
dujas ir pan.
Atsargos ir reikmenys nelaims atvejui
Turkite namuose maisto, gyvybikai svarbi vaist atsarg
bent tiek, kiek js eimai pakakt trims dienoms. Maisto
atsargos ir kiti btiniausi reikmenys gali bti reikalingi ir
evakuojantis. Juos geriausia laikyti tvirtoje kuprinje, kurilengva pakelti. Prie kuprins reikt i anksto pritvirtinti sa-
vininko kortel nurodyti vard ir adres (tam atvejui, jeigu
daiktai bus pamesti). Labai svarbu, kad visi daiktai ir maisto
atsargos bt laikomi sandariai. Smulkesnius reikmenis gali-
ma nuolat laikyti mainos bagainje. Tada, net jeigu negal-
tumte grti namo, jausits gerokai komfortikiau.
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
47/102
46 Dokumentai
I anksto pasidarykite vis dokument kopijas. Originalus
laikykite saugioje vietoje (dar geriau ugniai atsparioje d-
utje), o vien kopij komplekt perduokite saugoti patiki-miems monms kitame mieste (itikus nelaimei, ypa per
evakuacij, dokumentai gali bti pamesti).
Namini gyvnli apsauga
eimos plane reikia numatyti ir tai, kaip bus gelbjami nami-
niai gyvnai. Gyvnliai negali likti utertose, per potvyn
vandens apsemtose teritorijose. Jeigu tenka evakuotis, ge-
riausias bdas apsaugoti naminius gyvnus pasiimti juos susavimi. Taiau reikt inoti, kad vietas, kur laikinai apgyven-
dinami mons, pagal pasaulyje priimt praktik, gyvnai ne-
priimami. Jeigu planuojate evakuotis pas pastamus mones,
gyvenanius saugioje teritorijoje, suplanuokite, kad reiks
pasiimti ir tai, ko gali prireikti js augintiniui: tvirt pavadl,
antkakl, antsnuk, dalo, paklot, pakrat, narv, plastikini
maieli ar kita.
!Isiaikinkite, koki nelaimi gali nutikti.
Pakalbkite apie tai su eimos nariais.
Pasitarkite, k darytumte itikus kiekvienai galimai ne-laimei.
Susitarkite, kaip veiksite, jeigu nutikus nelaimei visi bsite
skirtingose vietose.
Susitarkite, kaip pasirpinsite maais, senais ir negali
turiniais eimos nariais.
Kaip eimai pasirengti
nelaims atvejui
CIVILIN
SA
UGATAIKOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
48/102
III. POKYIAI VALSTYBJE
MOBILIZACIJOS IR KARO METU
Mobilizacija ir karo padtis Lietuvoje skelbiama, kai btina ginti
tvyn arba vykdyti tarptautinius sipareigojimus. Norint utikrin-
ti, kad bt atliekamos gyvybikai svarbios valstybs funkcijos,
ginkluotos agresijos atveju, kai valstybei ir jos gyventojams kyla
grsm, btina pertvarkyti valstybs veikim. Kad bus pertvarko-ma valstybs, savivaldybi institucij ar staig ir kio subjekt
veikla, o karo prievolininkai paaukti privalomj karo tarnyb,
utikrina mobilizacija.
Mobilizacijos paskelbimas ir mobilizacijos
sistemos veikimas
Seimui paskelbus mobilizacij prezidento silymu ar prezidentui
paskelbus mobilizacij (esant ginkluotam valstybs upuolimui),
apie tai nedelsiant praneama per visuomens informavimo prie-
mones. Visuotins mobilizacijos atveju nurodomas jos skelbimo
pagrindas, o paskelbus dalin mobilizacij, ne tik jos pagrindas,
bet ir tai, kurioje valstybs teritorijos dalyje mobilizacija skelbia-
ma, kokios institucijos dalyvauja ir kokios priemons turi bti
gyvendinamos.
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
49/102
48 Mobilizacijos sistem sudaro trys mobilizacijos subjekt grups:
savarankiki mobilizacijos subjektai (Vyriausyb, Krato apsaugos
ministerija, Lietuvos kariuomen ir Mobilizacijos departamentas
prie Krato apsaugos ministerijos); civilins mobilizacijos instituci-jos (kitos valstybs, savivaldybi institucijos ir staigos); kio mo-
bilizacijos subjektai (valstybs ir privaios mons, kiti kio sub-
jektai). Paskelbus mobilizacij, mobilizacijos sistemos subjektai
atlieka mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (ie planai ir
j turinys nra vieai skelbiami). kio subjektai atlieka mobiliza-
cinius usakymus ir vykdo priimaniosios alies paramos teikimo
sipareigojimus
1
. Visos kitos valstybs ar savivaldybi institucijos,staigos ir kio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, ben-
dradarbiauja ir padeda mobilizacines uduotis vykdantiems sub-
jektams. Paskelbus mobilizacij, institucijos, staigos, kio sub-
jektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacini ar priimaniosios
alies paramos teikimo uduoi, dirba toliau tsia savo veikl
kaip prasta.
Gyvybikai svarbi valstybs funkcij utikrinimas
Skelbiant mobilizacij siekiama pertvarkyti valstybs veikl,
ruoiantis atremti ginkluot agresij ar vykdyti tarptautinius si-
pareigojimus. Tai darant btina utikrinti visuomens saugum ir
stabilum valstybje. iems siekiams gyvendinti yra apibrtos
gyvybikai svarbios valstybs funkcijos, kurios bus utikrinamos
mobilizacijos ir karo metu:
Valstybs, savivaldybi institucij ir staig veiklos
tstinumas
Prezidento, Seimo, Vyriausybs, savivaldybi, ministerij,
Valstybs saugumo departamento veikla yra vienas svarbiau-
1 Priimaniosios alies parama reikiam preki, paslaug ar darb teikimaspajgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinse operacijose, tarptautinsekarinse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arbavyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorij.
PO
KYIAI
VALSTYBJE
MO
BILIZACIJOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
50/102
49si agresoriaus taikini, todl tos veiklos tstinumui utikrinti
skiriamas ypatingas dmesys. Jei i institucij veikla i taikos
meto buveini tampa nebemanoma, jos perkeliamos specia-
liai paruotas darbo vietas.
Teisins sistemos institucij ir staig veiklos tstinumas
Gyvybikai svarbios teisins sistemos funkcijos, kurias utik-
rina valstyb, yra ios: ikiteismini tyrim atlikimas, teism,
prokuratros, advokatros, antstoli, bausmi vykdymo sis-
temos veikla.
Valstybs karin gynyba
Esant karo padiai, vykdomi ginkluotj pajg gynybos
veiksmai ir karins operacijos, gynybai rengiamas kariuome-
ns personalo rezervas.
Vidaus saugumas
Iaugus usienio valstybi saugumo ir valgybos tarnyb,
teroristini organizacij keliamai grsmei, siekiama nustatyti
j veikim ir j paalinti.
Vieasis saugumas
Vieasis saugumas apima daugyb aspekt: valstybins sie-
nos apsaug, valstybs ir savivaldybi svarbi objekt apsau-
g, vieosios tvarkos palaikym, priegaisrin ir civilin saug,
kov su nusikalstamomis veikomis, gaisr gesinim, strategi-
n reikm nacionaliniam saugumui turini infrastruktros
objekt apsaug. Esant karo padiai, viena i didesni grs-
mi laikoma kova su nusikalstamomis grupuotmis jos galibandyti pasinaudoti valstybs persitvarkymu ir patikrinti,
kaip i ties veikia vieojo saugumo sistema.
Socialin apsauga
Esant karo padiai, valstyb utikrina dirbani, pensinio
amiaus moni, nalaii, kit remtin asmen socialin ap-
saug. Dl karo padarini asmen, kuriems reikalinga valsty-
bs parama, skaiius gali labai iaugti. Tokiu atveju numatyta,
PO
KYIAI
VALSTYBJE
MO
BILIZACIJOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
51/102
50 kad valstybs institucijos ir toliau teikt jiems param, kuri
bus manoma tuo metu.
vietimo staig ir mokslini tyrim institut veiklaKaro metu j veikla tsiama, taiau galimybi tai daryti yra
maiau ypa vietimo staigoms ir moksliniams tyrimo insti-
tutams patekus karo veiksm zon.
Aplinkos apsauga
Karo metu deramas dmesys skiriamas prognozms bei pa-
tikimai informacijai teikti, o prireikus didel al aplinkai
darantiems padariniams alinti.
Sveikatos apsauga
Vykstant karui gali bti daug nukentjusi kari ir civili, dl
to tokiu atveju asmens ir visuomens sveikatos prieiros
svarbiausi paslaug svarba tik iauga. Ligonins ir kitos svei-
katos prieiros staigos, karui tebesitsiant, gali susidurti su
medikament, rangos ir personalo trkumu.
ems kio sektoriaus veiklos tstinumasKaip rodo paskutini karini konflikt vykiai, miai daugiau-
siai vyksta miestuose (dl juose esani operacin ir strategi-
n reikm turini objekt), tad tiesiogin ala ems kio
sektoriui gali bti ne tokia didel. ems kio veiklos tstinu-
mui daugiau takos gali turti karini veiksm pasekms: pa-
vyzdiui, kuro trkumas, ems kio technikos rekvizavimas.
Pramons sektoriaus veiklos tstinumas
Karo metu io sektoriaus veiklos tstinumas priklauso nuo
karini veiksm apimties: agresorius gali naikinti kai kuriuos
pramons objektus, jei j produkcija susijusi su karini dalini
aprpinimu. Dl kai kuri pramons objekt, kuriuose sau-
gomos pavojingos mediagos, naikinimo gali kilti ekologini
nelaimi, o tai gali paveikti alia gyvenanius gyventojus.
Tokiu atveju vertt vertinti, ar saugu likti alia pramoninio
objekto.
PO
KYIAI
VALSTYBJE
MO
BILIZACIJOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
52/102
51Energetikos sektoriaus veiklos tstinumas
Vykstant karui energetikai svarbiems objektams (suskystint
gamtini duj terminalui, elektrinms, kuro saugykloms ir kt.)
kilt grsm, todl j apsaugai karo metu sustiprinti teikiamaypatinga svarba.
Ryio priemoni ir pato veikla
Ryio priemons, gyventoj informavimas ir pato paslaugos
yra ypa svarbios karo atveju. Valstyb skiria deram dmes,
kad j veikla karo atveju bt utikrinta ir bt apsisaugota
nuo galimo agresoriaus pasinaudojimo jomis.
Transporto sistemos veikla
i sistema yra gyvybikai svarbi dl Lietuvos ginkluotj
pajg ir atvykstani sjunginink rangos perveimo bei
gyventoj evakavimo darb. Visi turimi valstybins ir vietins
reikms keliai, geleinkeliai, oro ir jr uostai turi ilikti funk-
cionals kaip galima ilgiau.
Valstybs finans valdymas ir mokesi administravimas
Vykstant karo veiksmams, mokesi surinkimas nenutrksta:tai utikrina ne tik ginkluotj pajg finansavim, bet ir kit
valstybei gyvybikai svarbi funkcij vykdym.
Kredito staig, mokjimo staig ir mokjimo
sistem veikla
Esant karo padiai, finansiniai atsiskaitymai vyksta.
Gyventoj aprpinimas maisto produktais
ir geriamuoju vandeniu
Karo metu valstyb skiria ypating dmes gyventoj apr-
pinimui maistu ir geriamuoju vandeniu. Pajutusi maisto ir
geriamojo vandens stygi, valstyb gali kreiptis tarptautins
pagalbos.
Kultros paveldo apsauga
Karo atveju kultros paveldo objektams numatoma skirti ypa-
ting apsaug. Kariniai veiksmai alia toki objekt neturt
PO
KYIAI
VALSTYBJE
MO
BILIZACIJOS
IRKAROM
ETU
8/10/2019 K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui
53/102
52 vykti. Istorins vertybs taip pat turi bti apsaugotos, prirei-
kus evakuotos kitas alis, kur joms bt utikrinta reikiama
apsauga.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir pagalba
Karo atveju NATO sjungininkai utikrins kolektyvin Lietu-
vos gynyb, o Lietuva diplomatinmis priemonmis siekt
tarptautini sankcij agresoriui, taip pat pagalbos nukentju-
siems gyventojams.
Gyvybikai svarbios valstybs funkcijos parodo, kas jai yra svar-
biausia mobilizacijos ir karo atveju. U kai kurias funkcijas atsakoviena valstybs institucija, taiau yra ir toki, u kurias yra atsa-
kingos kelios. Pagal gyvybikai svarbias funkcijas nustatomos
konkreios mobilizacins uduotys ministerijoms, savivaldybms
ir kitoms institucijoms. Remdamasi tomis uduotimis, kiekviena
j pasirengia mobilizacinius planus, kuriuose apibria, kaip
utikrins, kad tos uduotys bt vykdytos mobilizacijos ir karo
atveju.
Karo prievolinink aukimas
Paskelbus visuotin mobilizacij ir esant poreikiui visi Lietuvos ka-
riuomens parengtojo personalo rezervo karo prievolininkai (nuo
18 iki 55 met karo prievolininkai, kurie yra gij pradin karin
parengtum; atsargos karininkai, gener