Jono Juodkos biografija

Susipažinkime, aš -

Jonas Juodka!Susipažinkime, aš -

Jonas Juodka!

Sąraše esu Nr.

21

Vaikystė

Kaip ir daugelis vilniečių pasaulį išvydau Kovo 8-osios

gimdymo namuose 1983 metų sausio 4-osios dienos ankstyvą

rytą. Jau būdamas 9 mėnesių pradėjau po truputį vaikščioti, nuo

vaikystės buvo būdingas noras kuo greičiau pažinti mane supančią

aplinką.

Pasak tėvų, ankstyvoje vaikystėje pasižymėjau neįprastu

smalsumu. Visuomet domėjausi tokio amžiaus vaikams

nebūdingais dalykais, dar ir dabar pamenu, kaip valandų valandas

kamantinėdavau mamą įvairiais klausimais, tokiais kaip: kas virš

debesų, kaip toli mėnulis, kodėl saulė šildo, kam reikalingas miegas,

kodėl žmonės teršia gamtą. Būdamas 4 metų vieną kartą dovanų

gavau plastelinio dėžutę, džiaugsmo užteko ilgiems mėnesiams.

Pirmieji darbai iš plastelinio kosminių raketų modeliai bei rutulio

formos gniužulai simbolizuojantys planetas. Taip, svajojau tapti

kosmonautu. Ši svajonė vertė mane domėtis ne vien tik astronomija,

bet ir geografija, vėliau istorija. Jau būdamas 5 metų galėdavau iš

atminties nupaišyti daugelio Europos valstybių kontūrus bei įvardinti vandenynus, kai kurias upes, jūras, to aš

išmokau iš vyresnės sesers geografijos atlasų. Kai turi tiek daug veiklos namuose, į kiemą nosį retai teiškiši. Vėlai

pradėjau vaikščioti į kiemą, tačiau vos tik išėjęs iš karto susiradau keletą kiemo draugų, kurių nepamirštu iki šiol.

Vienas ryškiausių vaikystės prisiminimų - 1989 m. rugpjūčio mėnesio šeimos kelionė traukiniu į Rytų

Vokietiją (VDR). Važiavome keletą dienų ir atvykimas į kitą šalį atrodė lyg didelis įvykis, juk tais laikais keliauti į

užsienį nebuvo taip paprasta. Jau nuo 1987 m.

sesuo susirašinėjo su viena vokiečių šeima, kurios

buvome pakviesti pasisvečiuoti ir susipažinti. Ši

kelionė įdomi tuo, kad atvykome dar į tuomet

egzistavusią Rytų Vokietiją, tačiau jau po kelių

mėnesių Berlyno siena griuvo. Stebino Berlyno

parkų, aikščių grožis ir parduotuvės, kuriose jokio

deficito ir tuščių prekystalių neteko matyti, kas

mums, deja, buvo įprastas vaizdas. Grįžus iš

Vokietijos nekantriai laukiau rugsėjo 1 osios,

kadangi žinojau, jog mokykloje galėsiu įgyti

daugiau žinių bei išmokti naujų kalbų. Visa šeima prie Cecilienhof rūmų, istorinė 1945 m. Potsdamo konferencijos vieta (1989 m.)

Dar visai mažas, bet jau rimtu žvilgsniuŽvelgiau į pasaulį (1983 m.)

Šeima

Mano tėvai sutiko vienas kitą dar 1980 metų pavasarį,

tiesą pasakius, nelabai džiaugsmingomis aplinkybėmis. Tuo metu motina dirbo

Vilniaus troleibusų parke sandėlininke, o tėvas milicijoje, trečiajame komisariate įgaliotiniu. Tėvas

nemažai prisidėjo tiriant motinos brolio nužudymo aplinkybes, nuo to ir prasidėjo judviejų bendravimas, kuris

1982 metais virto santuoka.

Šeimoje buvau ne vienturtis, kadangi nei vienam iš tėvų ši santuoka nebuvo pirmoji. Turiu 11 metų vyresnę

sesę, Jeleną, mamos dukterį. Nuo mažumės man buvo įprasta šeimoje matyti dvi skirtingas kultūras ir kalbas

lietuvių ir rusų. Mano mamos tėvai kilę iš Pskovo ir Volgogrado (buvęs Stalingradas), kurių gyvenimus sujungė

Antrasis pasaulinis karas. Tėvo šaknys Ignalinos rajone.

Nuo 1982 metų mama pradėjo dirbti pašte, iš pradžių

operatore, vėliau paštininke, tuo tarpu tėvas iki 1985 metų dirbo

milicijoje, o po to Vilniaus rajono civilinės saugos skyriuje. Mūsų

keturių asmenų šeima niekuomet negalėjo pasigirti ypatinga

prabanga, kitaip sakant, gyveno „nuo algos iki algos“. Tėvas

gaudavo „į rankas“ 70 rublių, o motina -85, tačiau pinigėlių dažnai

trūkdavo, nes tėvas „nevengdavo taurelės“, įsiskolindavo. Žaviuosi

motina, kuri augindama mane ir mano sesę bei rūpindamasi tėvo

vargais, dar rasdavo laiko papildomai dirbti valytoja. Kiek vėliau

tėvai sugebėjo nusipirkti žiguliuką, tačiau neilgai juo džiaugėmės,

nes vieną žiemos vakarą tėvas jį sudaužė.

Nuo 1982 iki 1987 metų Švyturių g. 3-34 buvo mūsų namai,

47 kvadratų dviejų kambarių bute gyvenome keturiese, vėliau

tėvai apsikeitė butais ir visa šeima apsigyvenome Žirmūnų g. 42

name. Žirmūnuose, tik jau Minties gatvėje, gyvenu iki šiol.

1990 metais mano sesuo, būdama 18 metų ištekėjo ir paliko

mūsų namus, likome gyventi trise. Tais pačiais metais tėvas papildė pirmųjų savanorių gretas, buvo vienas iš

Seimo gynėjų, kiek vėliau įsiliejo į Krašto apsaugos sistemos veiklą, dirbo pasienio apsaugos tarnyboje, Krašto

apsaugos ministerijoje, galiausiai antrajame departamente prie Krašto apsaugos ministerijos. Motina nuo

1996 metų pabaigos iki 2009 metų dirbo paštininke Žirmūnuose. Sunkus fizinis darbas paveikė motinos

sveikatą, jai nustatytas antros grupės invalidumas, o tėvas prieš metus išėjo į pensiją. Po beveik 30 metų

bendro gyvenimo mano tėvų keliai išsiskyrė.

Negalėčiau teigti kad tėvų išsiskyrimas buvo visiškai man netikėtas, ilgą laiką jų požiūriai į šeimyninį

gyvenimą nesutapo. Su sese ir jos šeima visuomet palaikiau artimus ryšius. Šiuo metu ji augina 4 vaikus, galiu

tik pasidžiaugti kad esu vienos iš savo dukterėčių krikšto tėvas.

Kieme prie namų Antakalnyje, Švyturių g. 3 (1984 m.)

3

Mokykla

Iki pirmosios klasės lankiau lopšelį-darželį Rūtą. 1990

metų rugsėjo 1-ąją tapau Tuskulėnų vidurinės mokyklos

(anuomet mokykla vadinta 31-ąja) pirmoku. Pirmaisiais

metais mokykloje buvau labai judrus, sunkiai išsėdėdavau

suole visą pamoką, tačiau tai netrukdė gerai mokytis. Niekad

nebuvau pirmūnas, tačiau visuomet siekdavau kuo geresnių

pažymių. Maždaug ketvirtoje klasėje pradėjau sau kelti tikslus,

kokių dalykų įvertinimų sieksiu. Sunkiausiai sekdavosi rašyti

diktantus, kirčiuoti, bet visad žavėdavausi istorija, pasaulio

pažinimu.

Labai dažnai klasėje dar nesibaigus pamokai pasidarydavau

savo namų darbus, taip siekdamas sutaupyti daugiau laiko.

Grįžęs namo į kiemą neskubėdavau, nes didelę savo laisvo

laiko dalį skirdavau pomėgiams lėktuvų, erdvėlaivių

paišymui, žaidimams su konstruktoriais.

Maždaug šeštoje ar septintoje klasėje ypatingai

susidomėjau karine aviacija bei karyba, apskritai. Matyt, tam

nemenką įtaką turėjo tai, kad tėvas būdamas karininku dažnai

supažindindavo su savo kolegomis, keli iš jų buvo kariniai

lakūnai.

Perėjęs į dešimtąją klasę jau žinojau kad teks išsiskirti su kai

kuriais savo bendraklasiais, tapome pirmąja moksleivių karta,

kuri turėjo galimybę rinktis savo mokymosi profilį. Giliai

pasąmonėje vis dar puoselėjau svajonę tapti lakūnu, tad

pasirinkau „realųjį“ profilį, tačiau vienuoliktoje

klasėję susidūręs su sustiprintais tiksliais

mokslais supratau, kad didesnius gabumus turiu

humanitarinėms, socialinėms disciplinoms

(istorija, užsienio kalbos, politologija, filosofija).

Dvyliktoje klasėje tvirtai apsisprendžiau

studijuoti politikos mokslus. Laikiau 5

valstybinius egzaminus, iš kurių sėkmingiausiai

išlaikyti buvo istorijos ir anglų kalbos.

Vienas iš daugelio piešinių (1994 m.)

P i r m o s k l a s ė s s u o l e ( 1 9 9 0 m . )

Linksmos akimirkos su klasės draugais (2001 m.)

4

Universitetas

Įstoti į Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir

politikos mokslų institutą nepavyko, tačiau buvau priimtas į Vilniaus Universiteto

Filosofijos fakulteto filosofijos bakalauro programą. Pradėjus studijas supratau, kad teks nemenkai

praplėsti mąstymo ribas. Prieš tai tik miglotai įsivaizdavau, kas ta filosofija apskritai yra, daugeliu atvejų

maniau, jog tai tėra pamąstymai apie egzistencinius klausimus. Nežinomybės miglą išsklaidė pirmosios

paskaitos bei studijuojama literatūra. Mane ypač sužavėjo antikinės Graikijos filosofų, tokių kaip Aristotelio ir

Platono, idėjos, vėliau dėmesį patraukė K.Marksas, K.Popperis. Savo baigiamajame bakalauro darbe siekiau

išsiaiškinti, kaip mokslas buvo suvokiamas ir kokią vietą jis užėmė socialinėse K.Markso ir pozityvizmo teorijose.

Studijuoti teko tikrai nemažai, tačiau greta to jau pirmojo kurso pradžioje buvau išrinktas kurso seniūniu, juo

buvau visus 4 studijų fakultete metus. Vis dar sukelia šypseną veide prisiminimas, kaip tapau kurso seniūnu.

Pirmąją studijų dieną į fakultetą suklydęs atvykau valanda ankščiau nei reikėjo, tai suvokęs stengiausi laiką

išnaudoti tinkamai, suradau, kur yra valgykla, dekanatas, biblioteka, vėliau atėjusiems bendrakursiams tapau

savotišku gidu. Keletas jų tik garsiai svarstė: „jis jau čia viską žino, gal renkam jį seniūnu?“. Seniūno pareigas

vertinau atsakingai, bet sudarant sesijų tvarkaraštį bei derinant egzaminų laikymo datas su dėstytojais

prireikdavo nemažai diplomatijos.

Po bakalauro studijų baigimo 2006 metais pagaliau išsipildė mano svajonė studijuoti Vilniaus Universiteto

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, būtent tuomet įstojau į minėto instituto tarptautinių santykių ir

diplomatijos magistro programą. Tai viena populiariausių instituto siūlomų magistro programų, tad prieš

stojamąjį egzaminą teko tikrai nemenkai ruoštis ir jaudintis. Studijuojant įgijau neblogą profesinių žinių „bagažą“

ir platesnį suvokimą apie politinę sistemą. 2010 metais sėkmingai apsigyniau baigiamąjį magistro darbą

„Kinijos vaidmuo Pietryčių Azijos regiono galių pusiausvyros kontekste“, tačiau vis dar nededu galutinio taško

savo akademiniame gyvenime.

5

Darbas

Apskritai politika pradėjau domėtis dar vienuoliktoje klasėje.

Norėjau praplėsti savo akiratį, suprasti kaip priimami sprendimai valstybėje, galbūt

susipažinti su autoritetais politikos srityje. 2002 metais įstojau į tuometinę liberaldemokratų partiją, būtent

tuomet įsitraukiau į politinį gyvenimą. 2003 metais pirmąsyk teko dirbti apylinkės komisijos nariu, o jau po metų

vykusiuose rinkimuose tapau jauniausias apylinkės komisijos pirmininkas Vilniuje. Buvau partijos Žirmūnų

skyriaus narys, bet jau po pusės metų tapau skyriaus pirmininko pavaduotojas. 2004 metais subūręs nemažą

aktyvaus jaunimo komandą dalyvavau Seimo rinkimų kampanijoje, prisidėjau prie dviejų kandidatų rinkiminių

štabų veiklos, dalyvavau partijos rinkiminiame ture per Lietuvą, kurio metu aplankiau daugelį Lietuvos miestų,

kaimų ir miestelių.

2006 metais man buvo pasiūlytas konsultanto ryšiams su visuomene darbas partijos Tvarka ir teisingumas

būstinėje. 2007 metų vasario mėnesį vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose buvau pirmąkart išrinktas

Vilniaus miesto tarybos nariu. Būdamas 24 metų tapau jauniausiu Vilniaus miesto tarybos nariu ir vienu

jauniausiu tarybos nariu šalyje. 2008 metais kandidatavau į Lietuvos Respublikos Seimą Žirmūnų

vienmandatėje rinkimų apygardoje. Manau kad man

kaip jaunam ir dar ne visai žinomam politikui rinkimai

praėjo ganėtinai sklandžiai, pritrūko tik 473 balsų iki

antrojo turo. Džiugina išreikštas žmonių pasitikėjimas,

toks rezultatas parodo mano nuveiktų darbų įvertinimą.

Vos tik pradėjęs dirbti miesto taryboje daviau sau

pažadą pasirūpinti mokyklos, kurioje mokiausi 12 metų,

aplinka. Kuomet pagalbos kreipėsi Žirmūnų vaikų

lopšeliai-darželiai „Ramunėlė“ ir „Rūta“ abiems

įstaigoms padėjau pagerinti buitį.

2009 metais kandidatavau į Europos Parlamentą, tai

labiau buvo bandymas įgyti daugiau patirties negu

siekis tapti europarlamentaru. Tais pačiais metais pradėjau dirbti Europos Parlamento nario, J. Imbraso,

padėjėju Lietuvoje ir šį darbą tęsiau iki 2011 metų. 2009 metų gegužės mėnesį įkūriau Tvarkos ir teisingumo

jaunimo lygą, kurios pirmininku ir buvau išrinktas 2 metų kadencijai. Įkurdamas jaunimo organizaciją siekiau,

kad jaunimo balsas ir jų lūkesčiai partijos viduje būtų girdimi, deja, tai buvo nepriimtina partijos vadovybei.

2011 metais buvau išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą antrai kadencijai. 2011 metų lapkričio

mėnesį tapau politinės partijos „Sąjunga TAIP“ vienu iš steigėjų, be to esu judėjimo „TAIP“ Vilniaus skyriaus

pirmininko pavaduotojas bei tarybos narys. Šiuo metu dirbu viešosios įstaigos „Gerumo slėnis“ vadovu.

Dar 2007 metais pavyko pasiekti, kad būtų sutvarkyta Tuskulėnų vidurinės mokyklos krepšinio aikštelė,

bėgimo takas bei atnaujinta mokyklos kompiuterinė įranga (2012 m.)

6

Judėjimo TAIP Žirmūnų poskyrio nariai TAIP šeimų stovykloje Pakruojo dvare (2012 m.)

Gerbiami žirmūnų gyventojai, kviečiu Jus į

susitikimus-diskusijas, vyksiančias:

Vieta Diena Laikas

Tuskulėnų vidurinė mokykla Tuskulėnų g. 31

2012 09 24 (pirmadienis) 2012 10 01 (pirmadienis)

18:00 val. 18:00 val.

Žirmūnų gimnazija Žirmūnų g. 37

2012 09 25 (antradienis) 2012 10 02 (antradienis)

18:00 val. 18:00 val.

Šv. Kristoforo gimnazija Kazliškių g. 4

2012 09 26 (trečiadienis) 2012 10 03 (trečiadienis)

18:00 val. 18:00 val.

Emilijos Pliaterytės progimnazija Žirmūnų g. 119

2012 09 27 (ketvirtadienis) 2012 10 04 (ketvirtadienis)

18:00 val. 18:00 val.

Kurkime Žirmūnų ateitį kartu!

BendraukimeTelefonas pasiteiravimui: Tel. (8 5) 211 2894

Elektronins paštas: ;

Elektroninėje erdvėje:

[email protected]

[email protected]

www.juodka.lt

http://www.facebook.com/jjuodka

http://www.facebook.com/taip.zirmunai

Politinė reklama, bus apmokėta iš sąjungos TAIP sąskaitos.

Užsakymo nr. 14367, UAB JUDEX SPAUDA, 26000 vnt.

Žirmūnai