Jeigu Visatą įsivaizduočiau kaip širdį, · privers susidomėti filosofija. Kristina G., 12a, 1998 m. Mano pasaulėvaizdis ryškiai pasikeitė, ... FIZIKA NĖRA PAPRASTAS MOKSLAS.

Jeigu Visatą įsivaizduočiau kaip širdį,

tai ir visa kita

turėtų būti panašu į žmogaus struktūrą.

Žmogus yra protinga, mąstanti būtybė –

kodėl tokiai nebūti ir visai Visatai?

Kodėl Visata negalėtų pulsuoti

kaip žmogaus širdis?

Violeta V., 1997 m.

Niekada nekilo mintis,

kad šviesa gali tiek daug;

net nesusimąsčiau:

kas iš viso yra Šviesa?!

Jei galėčiau skristi

kaip šviesa, -

man ribų nebūtų,

būčiau amžina...

Odeta L., 1998 m.

Tiesą pasakius, niekada nemaniau, kad

FIZIKA

privers mane susimąstyti

apie gyvenimo prasmę;

pasaulį, kuriame gyvenu;

aplinką, mane supančią;

privers susidomėti filosofija.

Kristina G., 12a, 1998 m.

Mano pasaulėvaizdis ryškiai pasikeitė,

plačiau išgirdus reliatyvumo ir kvantinę teorijas.

Nesuklysiu pasakęs, kad jos sugriovė mano ankstesnį požiūrį

ir stipriai mano akyse pagražino FIZIKOS namelį, kuris

manęs visai netraukė, aš visai nenorėjau gilyn į vidų. <...>

Specialioji reliatyvumo teorija, kvantinė teorija, atomo

savybės pakeitė visatos supratimą taip:

nuo beribės, pilnos žvaigždžių,

iki beribės visatos ne tik su žvaigždėm,

o ir su „kažkuo“, kas viską vienija.

Arūnas Č., 1998 m.

Kodėl žmogus gyvena? Ar tam, kad numirtų?

Einšteino reliatyvumo teorija privertė mane patikėti, kad amžinybė

egzistuoja. Aš manau, kad mes po mirties kažkokiu būdu

pasiekiame absoliutųjį šviesos greitį – jį pasiekia mūsų siela.

Nes tik nematerialus pagrindas gali tapti amžinu.

Džiaugiuosi, kad Biblijos pasakytą tiesą aš sau galėjau įrodyti

moksliškai.

Gyventi reikia, nes gyvenimas turi prasmę: reikia tobulėti

dvasiškai ir protiškai, kad pasiektum amžinybę.

Agnė B., IV d, 2000 m.

Jūs leidote man

PATIKĖTI DIEVU,

kurį, deja, neigiau.

Jūs padėjote suprasti, kad

FIZIKA NĖRA PAPRASTAS MOKSLAS.

Tas mokslas – ne vien formulės,

o kur kas daugiau:

Gamta yra gyvas žmogaus jausmų atspindys.

Kristina K., 2007 m.

Niekada nemaniau, kad mokslas, kurio aš bijau,

ne visada suprantu ir, manau, niekada taip ir nesuprasiu,

gali būti toks įdomus, kai sausa formulė, reiškinys ar taisyklė

perpinama su gyvenimo patirtimi, įdomiu žodžiu

ir giliu pasaulio suvokimu.

Man atrodo, kad Jūs labai mylite gyvenimą, man patinka ta gyvybė,

kurią Jūs dalinate mums. Labai džiaugiuosi, kad esate mano

mokytoja.

Tai didelė sėkmė, kai iš bendravimo su kitu žmogumi gali paimti

ne tik informaciją, bet ir netiesiogines nuorodas į gyvenimo

vertybes...

Jūsų pamokose aš

PAMAČIAU, KAIP FIZIKOS DĖSNIAI VEIKIA GYVENIME.

Vienuoliktokė Karolina Š., 2008 m.

Vis dėlto, kas aš bebūčiau Visatoje –

mikroskopinė dulkė ar paskirtą lemtį turinti būtybė,

jaučiu, kad FIZIKOS dėka

pasaulį pamačiau ryškesnėmis spalvomis,

nei tą galėjo parodyti kiti “sausi” gamtos ar tikslieji mokslai,

mokantys tik “mechaniškai” mąstyti.

Todėl tikiu, kad pagrindus savęs ir pasaulio suvokimui pasidėjau,

nors visada žinau,

kad mano pasaulėžiūriui dar yra kur tobulėti

ir viliuosi, kad visada bus.

Tomas U., 4c, 2008 m.

Gal tokį darbą reikėtų imtis rašyti daug anksčiau nei prieš mėnesį.

Nes daug kas turėtų ką pasakyti,

tai būtų tarsi romanas apie mūsų pasaulėvaizdį.

Ir visą tą sudėjus,

ir atrinkus geriausias mintis ir parašymus,

išspausdinti knygą

ar bent gerą straipsnį laikraštyje.

Kad ir tie pilki kasdieniai žmonės susimąstytų.

S-tė, 1998 m.