JAV lieTuVių išeiVių žodyno rAidA - ziemgala.lt · Greta senųjų slavizmų išvendzyti , čystas vigados, čemodanas ji vartojo anglicizmus biznis , kontrė, klyninti šapa flioras,

20 mokslo darbai / Kalbotyra

AnotAcijA: straipsnyje, remiantis literatūros šaltinių lyginamą-ja analize, kondensuotai aptariama JAV lietuvių išeivių žodyno raida nuo XIX a. vidurio iki XXI a. pradžios. Bandoma aptarti objektyvias priežastis, dėl kurių į lietuvių kalbą, gyvenant svetur, skverbiasi anglicizmai.

AnnotAtion: Basing himself on the comparative analysis of literature sources the author describes the development of the vocabulary of Lithuanian emigrants in the USA from the middle of the 19th century till the beginning of the 21st century. He tries to show the objective reasons why the Anglicisms penetrate the Lithuanian language while people live abroad.

Tikslas ir uždaviniai: aptarti trijų lietuvių išeivių JAV bangų, patekusių į naują kalbinę aplinką, anglicizmų vartojimo tenden-cijas, išryškinti skirtumus, specifiką, bandyti įžvelgti, ar tarp skirtingų išeivių bangų atstovų yra prieštara dėl požiūrio į an-glicizmų vartojimą.

Tyrimo meTodai: literatūros šaltinių analizė, tiesioginio stebėji-mo metodas ir interpretavimas.

RezultAtAi: tyrimas parodė, kad lietuvių išeivių JAV leksikos raidą lemia socialiniai, ekonominiai veiksniai, imigranto statusas svetimoje šalyje. Skiriasi visų trijų lietuvių išeivių bangų leksinių anglicizmų vartojimo tendencijos. Akivaizdu, kad anglų kalba griauna nusistovėjusią lietuvių kalbos gramatinę sistemą (žodžių tvarka sakinyje, žodžių vartojimas kitomis reikšmėmis). Pagrindi-niai leksinių anglicizmų vartojimo atvejai: 1) sulietuvinti angliciz-mai, kai prie anglų kalbos žodžio pridedamos lietuviškos galū-nės, priesagos; 2) nesulietuvinti anglicizmai, kuriuos tikslingiau būtų įvardyti angliškais žodžiais, nes lietuviai išeiviai į savo kalbą paprasčiausiai įterpia angliškus žodžius.

Daroma išvada, kad lietuvių kalbos išlikimą JAV lems ne įsta-tymai, o pačių išeivių požiūris į savo tėvų kalbą, supratimas, kaip svarbu mažos tautos atstovams išsaugoti savo tautinį identitetą.

Pagrindiniai žodžiai: anglų kalba, leksiniai anglicizmai, emi-gracija, išeivija, išeivių bangos, kalbinė aplinka.

key words: the English language, lexical Anglicisms, emigra-tion, emigrants, waves of emigrants, language environment.

Stasys Tumėnas

JAV lieTuVių išeiVių žodyno rAidA

ĮVADAS

Nėra abejonės, kad anglų kalba pagal vartojimo statistiką šian-dien pasaulyje yra vyraujanti. Apie 1975 m. 21 pasaulio šalyje ji buvo oficiali valstybės kalba, o dar apie 20 šalių tai buvo vyriau-sybių, švietimo, prekybos, publikacijų kalba1.

David Crystal teigia, kad gimtąja anglų kalba laiko 320–380 milijonų, antrąja kalba – 150–300 milijonų žmonių2. Panašius skaičius pateikia kitas žymus kalbų specialistas David Graddol, anglų kalbą įvardydamas ateities kalba, nes, jo skaičiavimais, anglų kalbą gimtąja laiko 375 milijonai, o antrąja kalba – 375 mi-lijonai žmonių. Jo nuomone, dar 750 milijonų pasaulio gyventojų anglų kalbą vartoja kaip užsienio kalbą3.

Manoma, kad apie 75 proc. pasaulio pašto, ryšių, elektroninė-je erdvėje perduodamos informacijos vyksta anglų kalba.

Natūralu, kad anglų kalba, vartojama įvairiausiose pasaulio šalyse, nėra vienalytė. Daug metų ji buvo vadinama „melting pot“ – sulydymo katilu. Dabar vis dažniau kalbama ne apie suni-veliuotą, vienodą anglų kalbą, bet apie anglų kalbos mozaikišku-mą4. Akivaizdu, kad išskiriama anglų kalba Amerikoje, Kanadoje, kalbama apie britų, škotų anglų kalbos atmainas. Greta junginio anglų kalba vartojama amerikiečių kalba. Anglų kalbos Ameriko-je skirtybės nuo britų varianto vadinamos amerikanizmais, kurie labiausiai reiškiasi leksikoje ir fonetikoje.

Lietuvių kalba, vartojama lietuvių išeivių, irgi nėra vienalytė, ji veikiama greta funkcionuojančios anglų kalbos. Taigi JAV, būda-ma daugiakalbė ir daugiakultūrė valstybė, – puikus tyrimų laukas kalbininkams, tiriantiems, kaip pagrindinė valstybės kalba (anglų) veikia lietuvių išeivių kalbą, jiems patekus į naują kalbinę aplinką.

Kalba yra vienas iš socialinio, ekonominio, politinio gyvenimo segmentų – jų žodinė ir rašytinė išraiška. Kalbos situaciją kon-krečioje valstybėje lemia įvairios priežastys: gyventojų migracija, noras greičiau integruotis į naują visuomenę, susirasti darbą. Natūralu, kad visame pasaulyje plinta svetimžodžiai, tarp jų ir anglicizmai, ypač paplitę JAV lietuvių išeivių kalboje. Kalbininkai aptaria svetimžodžių integracijos ir adaptacijos procesus. L. Vai-cekauskienė teigia, kad svetimžodžių integracija – tai „skolinimo-si proceso metu užsimezgantys svetimžodžių santykiai su visa kalbos sistema <...>, o adaptacija – svetimžodžių pri(si)taikymas prie konkretaus kalbos lygmens, morfologijos ar ortografijos“5.

Aiškinantis svetimžodžių vartoseną grožinės literatūros kūri-niuose, būtina nepamiršti, kad jie gali būti vartojami stilistiniais sumetimais, siekiant aktualizuoti tekstą ir kontekstą. Pvz., tokiems atvejams galima priskirti anglicizmus, vartojamus P. Cvirkos kū-rinyje „Frank Kruk“. Dar didesnis akibrokštas, regis, anglicizmų gausa „liaudies rašytojos“, „žemaitiško žodžio puoselėtojos“ Žemaitės kūryboje. Jos amerikietiškosios tematikos kūriniuose „Feljetonėlis“, „Amerikos lietuvių gyvenimas“ pasitaiko daug išei-vių lietuvių Amerikoje vartotų svetimybių, net ištisų nelietuviškų konstrukcijų. Greta senųjų slavizmų išvendzyti, čystas, vigados, čemodanas ji vartojo anglicizmus biznis, kontrė, klyninti, šapa, flioras, rumas, kičenas, boisas, frontrumis, trepai ir t. t.

Naivu būtų teigti, kad Žemaitė, lietuvybės skleidėja ir šviesuo-lė, pasidavė JAV lietuvių išeivių kalbos tendencijoms. Akivaiz-du, kad Žemaitė buvo pirmoji rašytoja, kuri savo kūryboje iškėlė identiteto praradimo grėsmę, ekonominės, socialinės gerovės viršenybę svetimame krašte. Žemaitė savo Amerikos periodo

21 mokslo darbai / Kalbotyra

kūriniuose tiesiog fiksavo, dokumentavo JAV gyvenančių lietuvių nutautėjimo tendencijas ir grėsmes lietuvių kalbai6.

PIRMŲJŲ LIETUVIŲ IŠEIVIŲ JAV KALBOS SITUACIJA

Šveicarų kilmės kalbininkas Alfredas Senas (Alfred Senn), 1922–1930 metais dirbęs Kauno universitete, o išvykęs į JAV dėstęs lietuvių kalbą Niujorko (1930–1931), Šiaurės Karolinos (1942), Ka-lifornijos (1949, 1951) universitetų vasaros kursuose, bene pirma-sis mokslininkas, plačiau tyrinėjęs JAV lietuvių kalbą. Jo teigimu, pirmieji anglicizmai į JAV lietuvių kalbą pradėjo skverbtis XIX a. viduryje, kai į Šiaurės Ameriką atsikraustė gausesnės lietuvių emi-grantų grupės. Šis A. Seno minimas periodas sietinas su pirmąja emigrantų iš Lietuvos (tuometinės carinės Rusijos) „banga“ („gry-noriai“), kuri prasidėjo 1968–1940 m.7 A. Senas mini ir specialų ter-miną tai maišytai lietuvių kalbai įvardyti – American Lithuanian8.

Niekada nebuvo vienos nuomonės, kaip vadinti tuos lietuvių išeivių vartojamus žodžius, turinčius ir lietuviško, ir angliško ele-mento. Dr. Algirdas Margeris, 1956 m. Čikagoje išleidęs knygą „Amerikos lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas (1872–1949)“, naujus maišytus žodžius pavadino angliškaisiais skoliniais arba lietuviškai angliškais žodžiais, kurie, pasak autoriaus, „buvo tik posūniai ar podukros, ir visi lietuvių kalbai visai svetimi, šalti, daž-nai nė kiek nereikalingi, net kenksmingi, nes jie stelbė, menkino ir teršė gražią (daug gražesnę už angliškąją) „lietuvių kalbą“8.

Šių dienų išeivijos kalbininkė Janina Rėklaitienė tokią maišytą lietuvių kalbą vadina pidgin Lithuanian, kuri atsiranda, kai anglų kalba primeta svetimų žodžių, kuriems „prikabinamos“ lietuviš-kos galūnės: draivinu (vairuoju), trajinu (bandau) ir pan.

Leksiniai anglicizmai pirmųjų lietuvių išeivių kalboje prigijo dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Viena iš subjektyviųjų prie-žasčių – „amerikietiškosios svajonės fenomenas“ – JAV gyvenimo specifika, pagrįsta tvirtu ekonominiu ir finansiniu pagrindu, labai greitai įtraukianti imigrantus į savo gyvenimo taisykles ir normas, nes, mokėdamas anglų kalbą, gauni geresnį darbą ir atlyginimą.

Iš objektyvių veiksnių, lemiančių leksinių anglicizmų skverbi-mąsi į lietuvių išeivių kalbą, – neturėjimas lietuviškų žodžių daik-tams ar reiškiniams įvardyti. Taip yra ir dėl to, kad pirmieji išeiviai, atvykę į JAV XIX a. antrojoje pusėje, buvo mažai raštingi, be-moksliai, iš kaimo. Tokie išeiviai JAV atsidūrė genami ekonominių nepriteklių, todėl jie ir buvo vadinami grynoriais (greenhorn). Tai ateiviai, atėjūnai, naujokai, žaliūkai, bekultūriai, pradininkai, ne-subrendėliai, kvailiokai9:

Eik, tu grinoriau, tu, kiaulių ganyti, o ne čia mus, senus ame-rikonus, mokyti;

Kai grinorius buvau, tai mainose už lėberį dirbau, ba nieko daugiau nemokėjau;

Ir mano auza su bizniu pateko į resyverio ir žūlikų politikierių nagus!

Iš pateiktų pavyzdžių akivaizdžiai matyti, kad pirmąją leksinių anglicizmų grupę sudaro hibridai, t.y. žodžiai, kai prie angliškos žodžio dalies pridedama lietuviška galūnė – -ė, -as, -is, -ius:

auza (house) – namai,daiveris (diver) – naras, dikšineris (dictionary) – žodynas, dreseris (dresser) – spinta su veidrodžiu; žmogus, kuris pa-

puošia,džiūrė (jury) – taryba,

džiodžė, džiodžius (judge) – teisėjas, garbičius (garbage) – šiukšlių dėžė,kičinas (kitchen) – virtuvė,leikas (lake) – ežeras,pysis (piece) – gabalas, pysvorkis (piecework) – vienetinis darbas,resyveris (receiver) – teismo paskirtas žmogus (rūpintojas),štoras (store) – krautuvė.Kalbos eklektiškumas, rašybos margumas, nesilaikymas nuo-

seklumo atsispindi ir pirmųjų lietuvių laikraščių JAV kalboje. Taip buvo dėl to, kad pirmoji emigracijos banga, kaip minėta, į JAV atsirito dėl ekonominio nuosmukio Lietuvoje bei politinės situaci-jos. Žmonės bėgo po 1863 m. sukilimo ir caro valdžios Lietuvo-je vykdytos politikos, nederliaus, badmečio. Dauguma pirmųjų emigrantų nemokėjo nei rašyti, nei skaityti. Bronius Raguotis teigia, kad tarp XIX a. pab. – XX a. pr. iš JAV įsikūrusių lietuvių vidutiniškai 45 proc. vyrų ir 59 proc. moterų buvo analfabetai10.

1879 m. rugpjūčio 16 d. Niujorke pasirodė M. Tvarausko leistas pirmasis lietuviškas laikraštis JAV Gazieta lietuviszka – „rasztas paswenstas dėl Lietuwninkų Amerikoje, nedelinis... Savininkas ir rėdytojas M. Twarowski“. Jau laikraščio pavadini-mas ir jo įvardijimas rodo leksikos ir rašybos margumą. Ne ką tobulesnė ir „Unijos“ (1884), „Lietuwiszkojo balso“ (1885) ir lai-kraščio „Vienybė lietuvininkų“ (1886) kalba. Pastariesiems trims laikraščiams leisti ypač daug energijos ir laiko skyrė J. Šliū-pas, bet ir jis nebuvo išėjęs nei kalbos, nei literatūros mokslų. A. Margeris teigia, kad „jis nedaug tesirūpino lietuvių kalbos grynumu, taisyklingumu ir gražumu; jis tik norėjo, kad niekina-mas lietuvis lietuviškai šnekėtų, lietuviškus laikraščius ir knygas skaitytų, lietuviškoms organizacijoms priklausytų ir savo kalbą ir tėvynę mylėtų“11. Į priekaištus dėl sunkios jo kalbos J. Šliūpas atsakydavo: „Taip šoku, kaip moku...“

J. Šliūpas, prieš pradėdamas laikraščius leisti JAV, dirbo „Aušroje“, tad Amerikoje stengėsi nenutolti nuo „Aušros“ rašymo

Teatras „Milda“ Čikagoje, nugriautas 2002 m. Nuotrauka iš „Žiemgalos leidyklos“ rinkinių (NČDM, TA 768)

22 mokslo darbai / Kalbotyra

tradicijų. Čia vyravo šleicheriškas dviženklis rašybos elementas sz vietoj š, cz vietoj č: iszlupa, kriksztynos, maiszą, garstyczių, iszstumt, isz, szįmet, pacziam, praszo, czion, iszkritę, szventi-nimo (pavyzdžiai čia ir kitur rinkti iš Šiaulių universitete esančio J. Šliūpo archyvo laikraščių 2010 m.).

Pirmųjų JAV išeivių leistų laikraščių tekstuose vartojamas archaiškas dviaukštis diakritinis rašmuo ů dvibalsiui uo žymėti: tůjaus, girtůklystė, nupůlimas, nů, metůse, nedůda, namůse.

XIX a. antrojoje pusėje JAV lietuvių leistuose laikraščiuose at-sispindi ir leksikos margumas, įvairovė. Laikraščiuose vartojami svetimžodžiai (pavyzdžiai rinkti iš J. Šliūpo archyvo ŠU bibliote-koje) skirstytini į kelias grupes:

1) rusicizmai: rubežius (pasienis, siena), susiedas (kaimy-nas), nedėlinis (savaitinis), uličė (gatvė), gazieta (laikraštis), mislyti (galvoti), nabašninkas (numirėlis), prova (paprotys, tvar-ka), diejatelis (veikėjas);

2) lenkizmai: kolioti (plūsti, barti), pavietas (kraštas, sritis), spavėdnė (išpažintis), rokundas (skaičiavimas);

3) anglicizmai: influenza (įtaka), pressa (spauda), overhoc-zius (apsiaustas, paltas).

Daugelis lietuvių išeivių svetimybių vartotos pagal panašų modelį – svetimas žodis bandomas sulietuvinti, pridedant lietu-viškas morfemas: priešdėlius, priesagas, galūnes.

Ypač daug tokios darybos svetimybių vartota šnekamojoje kalboje. Norėdami greičiau prisitaikyti svetimame krašte, išeiviai lietuviai vartojo anglų kalbos žodžius, dažnai net nesivargindami prie jų pridėti lietuviško afikso:

dendi (dandy) – puošeiva,yzi (easy) – lengvai,jas (yes) – taip,klyn (clean) – švarus,nais (nice) – puiku,no (no) – ne,šiur (sure) – tikrai.

A. Margeris, neradęs jokių rimtų argumentų tokiai lietuvių „pus-kalbei“ įvardyti, gausų svetimžodžių vartojimą aiškina noru paten-kinti savo užgaidas, kaprizus: „Ir išvesti čia kitaip, rodos, negali-ma, kaip tik taip, kad žmogaus polinkiai be atlaidos gundo ir veda jį ne tiktai prie gerų ir jam reikalingų dalykų, daiktų ir veiksmų, bet ir blogų, visai nereikalingų, net kenksmingų ir pragaištingų“12.

Nekorektiška būtų kritikuoti pirmosios lietuvių išeivių bangos lietuvių kalbą XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pr. dėl šių priežas-čių: pirmieji išeiviai buvo beraščiai arba mažaraščiai, dauguma jų nemokėjo ir skaityti, oficialiai jie atvyko net ne iš Lietuvos vals-tybės, o iš carinės Rusijos (dokumentuose radau įrašą „from Russia“), dažnai pateikdami duomenis apie šalį, iš kurios atvyko, patys neišprusę emigrantai painiojosi, iš kur jie atvykę – Rusijos, Lenkijos, gudų krašto ar Lietuvos.

ANTROSIOS LIETUVIŲ IŠEIVIŲ BANGOS LEKSIKOS YPATUMAI

Reikalai dėl lietuvių kalbos išeivijoje, regis, turėjo gerokai pasikeisti po Antrojo pasaulinio karo, kai XX a. penktojo dešimtmečio pabai-goje į JAV atvyko antroji išeivių banga – dypukai (angl. k. displaced persons „išvietintieji asmenys“). Su dešimtimis tūkstančių pabėgė-lių nuo sovietinės okupacijos į JAV persikėlė garsūs kalbininkai A. Salys, P. Skardžius, P. Jonikas, o daugelis šios bangos atstovų buvo išsilavinę žmonės, inteligentai. Akivaizdu, kad jie aklai neko-pijavo visų senųjų „grynorių“ vartotų anglicizmų, bet į savo kalbą įterpdavo naujų, „modernesnių“ naujadarų, kurie dažnai būdavo sumišę ne tik su anglų kalbos, bet ir tarptautiniais žodžiais, skoli-niais iš kitų kalbų. Dėl to senieji išeiviai iš Lietuvos, girdėdami jiems neįprastą, darkytą, jų nuomone, naujųjų išeivių kalbą, piktinosi. Girdi jie, pirmosios išeivių kartos palikuonys, atvykę iš carinės Ru-sijos valdžioje buvusios Lietuvos, o pokario lietuviai JAV turį kalbėti gražia lietuvių kalba, nes jie atvažiavo iš Lietuvos, turėjusios savo valdžią, spaudą, universitetus, lietuvių kalbos specialistus.

Pokario lietuviai išeiviai JAV patys suprato, kad jų kalba nėra ideali, labai veikiama anglų kalbos. Tai atspindi savikritiškas Balio Pavabalio slapyvardžiu pasirašytas humoristinis eilėraštis „Svetimos pupos ir nuosavos lūpos“, išspausdintas „Draugo“ lai-kraštyje 1981 m. spalio 16 d. Pateiksiu jo ištraukėlę, kurioje tik vienas lietuviškas žodis:

Leidė vačina kičeną.Tyčeris boisą tyčina.Draiveris draivina karą.Liandorius grinorių bara. Būdingesni antrosios lietuvių išeivių bangos šnekamosios kal-

bos leksiniai anglicizmai:aveniu (avenue) – gatvė,barberis (barber) – kirpėjas,bosas (boss) – viršininkas,brandė (brandy) – degtinė, konjakas,kvoteris (quarter) – ketvirtis dolerio,karpetas (carpet) – kilimas,pikčeris (picture) – nuotrauka,sinka (sink) – kriauklė,taksai (tax) – mokesčiai.Viena ryškesnių antrosios išeivių bangos kalbos tendenci-

jų – lietuviško žodžio vartosena ne savo vietoje, o dažnai ir ne ta reikšme:

Kvietimas į renginį. Čikagos lietuvių spauda. 1915. Iš Stasio Tumėno archyvo

23 mokslo darbai / Kalbotyra

Aš daviau tostą (plg. I gave a toast);Ar jūs galite padaryti pyragą? (iškepti);Jis užsidėjo savo švarką ir tada užsidėjo kepurę ir išėjo;Mano dukrytė uždarė akis (užsimerkė, užmigo). Antrosios lietuvių išeivių kartos, priešingai nei pirmųjų išeivių

XIX a., kalba rūpinosi daug kompetentingų, iškilių išeivijos kalbi-ninkų. Galima paminėt Petro Joniko Čikagoje išleistus darbus: „Gimtojo žodžio baruose“ (1952), „Lietuvių bendrinės rašomo-sios kalbos kūrimas antrojoje XIX a. pusėje“ (1972), „Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai“ (1987), Juozo Vaišnio parengta „Praktinė lietuvių kalbos vartosena“ (1985).

TREČIOSIOS LIETUVIŲ IŠEIVIŲ BANGOS LEKSIKOS YPATUMAI

Trečioji lietuvių išeivių JAV banga – asmenys, į JAV atvykę po 1988 metų. Jų kalboje nepastebima tokių tiesmukų anglicizmų, kaip ankstyvųjų išeivių: Runyk, Džiūliuke, į beismentą kolių (Bėk, Julyte, į rūsį anglių). Paskutinė išeivių banga į JAV atvyko neblo-gai mokėdama anglų kalbą. Jų vartojamas svetimybes tikslinga skirstyti į dvi grupes. Pirmoji –sulietuvinti anglicizmai:

baneris (banner) – plakatas, antraštė, reklaminė juosta,bigdylas (big deal) – puikus sandėris,biznis (business) – verslas, prekyba,boileris (boiler) – virintuvas, katilas,caregiveris (caregiver) – globėjas, slaugytojas,dekas (deck) – aukštas,dauntaunas (downtown) – miesto centras,draivėjus (driveway) – įvažiavimas, kelias,džiūsai (juice) – sultys,hausagentas (house-agent) – namų pardavimo tarpininkas,eksidentas (accident) – atsitikimas, įvykis,menedžeris (manager) – vadybininkas, vadovas,sabvėjus (subway) – metro,tipsai (tip) – arbatpinigiai,taunhausas (town – miestas, house – namas) – namas šeimai

mieste,trokas (truck) – sunkvežimis. Pastebėtina, kad dažnai, ypač lietuvių laikraščių skelbimuo-

se, tokie „sulietuvinti“ anglicizmai rašomi angliškais rašmenimis (playoffai – atkrintamosios varžybos) arba kabutėse, tarsi norint parodyti, kad pateikėjai supranta, kad tokie žodžiai yra nenormi-niai, svetimi. Pranas Kniūkšta teigia, kad nei angliška rašyba, nei kabutės tokių svetimžodžių vartojimo lietuviškame tekste nepa-teisina, o tik rodo, kad autorius, nežinodamas lietuviško žodžio atitikmens, nori išsisukti iš bėdos.

Antroji trečiosios lietuvių išeivių kartos svetimžodžių grupė – nesulietuvinti anglicizmai. Šiuo atveju vartotojai nesivargina ieš-koti lietuviško atitikmens ar nors prisegti lietuviškos galūnės – an-gliški žodžiai vartojami tiek reklamose, tiek šnekamojoje kalboje:

closing cost (closing – užbaigiamasis, cost – kaina) – užbai-gimo mokestis (išlaidos),

toreclosure (toreclosure – naudojimosi teisės atėmimas),major – pagrindinis, labai svarbus,short sale – trumpalaikis pardavimas,tuning – pertvarkymas, pri(si)derinimas.Šnekamojoje kalboje trečiosios bangos išeiviai, kaip ir pirmųjų

dviejų bangų atstovai, vartoja ir paprastesnius, dažniausiai trum-

pus anglų kalbos žodžius: yes (taip), no (ne), sure / šur (žinoma), nice / nais (puiku) ir t. t.

Trečiosios išeivių bangos atstovai, greitai, neblogai pramokę anglų kalbos, ima lietuviškus veiksmažodžius vartoti anglų kal-bos pavyzdžiu. Tada susiduriama su gilumine interferencija, kuri iš pirmo žvilgsnio nėra pastebima, bet ji griauna nusistovėjusią lietuvių kalbos gramatinę sistemą, griauna žodžių tvarką sakiny-je, prarandamas kalbos jausmas. Ypač jaučiama anglų kalbos veiksmažodžių to take, to have įtaka:

Jis turi gerą gyvenimą (plg. He has a good life);Aš turėjau gerą laiką (plg. I had a good time);Aš turėjau tortą (plg. I had a cake);Jis paėmė traukinį (plg. He took the train).Pirmosios išeivių bangos atstovai kritikavo antrosios bangos

(dypukų) kalbą dėl tų žodžių, kurių jie nebuvo girdėję. Lygiai taip pat antroji išeivių karta, išugdyta tarpukario Lietuvoje, piktinosi trečiosios išeivių bangos vartojamais žodžiais, kurių esą nevar-toję jų tėvai prieš karą („Mano tėveliai kalbėjo visai kitaip prieš karą Lietuvoje“, – anketoje rašė ne vienas respondentas). Juos piktina ir trečiabangininkų vartojami tarptautiniai žodžiai, ypač tada, kai, jų nuomone, lietuviai turi savus žodžius, ir nereiktų jų keisti: uogienės – džemu, skiepų – vakcina, atstovų – deputatais, Valstybinio muziejaus – Nacionaliniu muziejumi ir pan.

Viena antrosios išeivių bangos atstovė per dažnai trečiaban-gininkų vartojamus tarptautinius žodžius, kurių nevartojo jų tėvai prieškario Lietuvoje, net įvardijo specialiu terminu – „lietameri-koniškais žodžiais“: brifingas, dizainas, interpretavimas, nacija, mitingas, reformavimas, kooperuoti ir t. t.

IŠVADOS

1. Lietuvių išeivių JAV leksikos raiškos apžvalga rodo, kad ji nuo pirmųjų atvykimo į svetimą kraštą dienų yra veikiama greta funk-cionuojančios anglų kalbos. Lietuvių kalba svetur nėra prižiūri-ma, norminama, todėl svetimos kalbos poveikis čia yra greites-

Lietuvių verslininkų reklama. „Užuolanka“. 1961. Čikaga. Iš Stasio Tumėno archyvo

24 mokslo darbai / Kalbotyra

nis. Tam įtakos turi ir socialiniai, ekonominiai veiksniai – išeiviai nori greičiau integruotis į naują visuomenę, rasti geresnį darbą, taigi gimtosios kalbos reikalai yra tik šeimos, draugų erdvėje. Akivaizdu, kad JAV yra puiki dirva sociolingvistams, tiriantiems, kaip pagrindinė kalba veikia imigrantų kalbą, jiems patekus į naują aplinką.

2. Tyrimai rodo, kad skiriasi visų trijų lietuvių išeivių bangų leksinių anglicizmų vartojimo laukas, kiekis. Vienus leksinius an-glicizmus vartojo pirmoji išeivių banga, į JAV patekusi nuo XIX a. vidurio, kitus – antroji banga, į JAV atvykusi nuo 1948 m., skiriasi ir trečiosios lietuvių išeivių kartos, iš Lietuvos į JAV išvykusios po 1988 metų, leksikos vartosena. Daugelis jų į JAV atvyko neblogai mokėdami anglų kalbą, jie nebevartoja pirmosios bangos angli-cizmų, o jų vartojami yra modernesni, naujesni.

3. Pastebima visų trijų lietuvių išeivių bangų konfrontacija dėl jų požiūrio į svetimžodžių vartojimą. Kiekviena banga, atvykusi į JAV, atsiveža ir savo, tėvų, aplinkinių kalbinę patirtį, todėl su-laukia iš seniau gyvenančių lietuvių daug kritiškų vertinimų dėl kartais nežinomų žodžių vartojimo.

4. Anglų kalbos aplinka JAV griauna nusistovėjusią lietuvių kalbos sistemą, primesdama daug svetimų žodžių, kuriems pri-dedamos lietuviškos galūnės, priešdėliai, priesagos. Dažnas reiškinys, kad leksiniai anglicizmai yra ne tik lietuvių ir anglų kal-bų mišinys, bet net kelių kalbų darinys, sumišęs su barbarizmais, žargonybėmis, tarptautiniais žodžiais, todėl tokiai kalbai įvardyti vartojami ir įvairūs terminai: American Lithuanian, pidgin Lithu-anian, Lietamerikoniška kalba ir pan.

5. Akivaizdu, kad lietuvių išeivių kalboje stiprėja tendencija vartoti lietuviškus žodžius anglų kalbos pavyzdžiu. Ypač stipri veiksmažodžių to take, to put, to have įtaka.

6. Anglicizmų skverbimąsi į lietuvių kalbą Lietuvoje kontroliuo-ja įvairios valstybinės institucijos, o JAV lietuvių kalbos išlikimą lems ne įstatymai, o pačių išeivių požiūris į savo tėvų, protėvių kalbą, tautinio identiteto išsaugojimo svarbą.

n u o r o d o s

1 McArthur T. Oxford Guide to World English: Oxford University Press. 2003, p. IX.

2 Crystal D. English as a Global Language. Cambridge: Cambridge Uni-versity Press, 1997.

3 Graddol D. The Future of English?: A quide to forecasting the popularity of the English language in the 21st century. London: The British Council, 1997.

4 McArthur T. Ten pat, p. 208.5 Vaicekauskienė L. Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai. Kalbos politika ir vartosena. Vilnius. 2007, p. 8–9.

6 Tumėnas S. Anglicizmai Žemaitės kūryboje: akibrokštas ar realybė? – Acta humanitarica universitatis Saulensis, t. 6. Šiauliai. 2008, p. 326.

7 Tumėnas S. Emigracijos į JAV ir lituanistinio švietimo išeivijoje ypatumų raiška. – Gimtasai kraštas. Kaunas, 2008, p. 29.

8 Margeris A. Amerikos lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas (1872–1949). Chicago, 1956, p. 137.

9 Ten pat, p. 226.10 Raguotis B. Amerikos lietuvių periodinė spauda 1879–1919 metais. Marijampolė, Ramona, 2003, p. 17.

11 Margeris A. Ten pat, p. 27.12 Ten pat, p. 139.

LINGUISTICS. SCIENTIFIC RESEARCH WORK

Stasys Tumėnas

DEVELOPMENT OF THE VOCABULARY OF LITHUANIAN EMIGRANTS LIVING IN THE USA

SummaryBasing himself on the comparative analysis of literature sources the author of the article describes the development of the vocabulary of Lithuanian emigrants living in the USA from the middle of the 19th century to the beginning of the 21st century and gives objective reasons why anglicisms penetrate the Lithuanian language living abroad.

The investigation showed that the development of the vocabulary of Lithuanian emigrants in the USA is determined by social and economic factors and the emigrant status in the foreign country. The tendencies of using anglicisms differ among three waves of Lithuanian emigration. It is obvious that the English language destroys the grammatical system of the Lithuanian language (word order and word usage in other meanings). The survival of the Lithuanian language in the USA will be determined not by laws but the emigrants’ view to the language of their forefathers and the understanding that it is very important for the representatives of a small nation to preserve their national identity.

Šiaulių universitetasP. Višinskio g. 25, LT-76351 Šiauliai

Gauta 2010 10 28Atiduota spausdinti 2010 11 15

Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčia Čikagoje. Nuotrauka iš „Žiemgalos leidyklos“ rinkinių (NČDM Ta 768)