ISSN 1648-5874 ŠVIETIMO NAUJIENOS SN numeris.pdf · Ji pamojo ranka, taip nurodydama kelią, kur turėčiau eiti, kad pa ... tent šių specifinių bruožų visuma mokyklą apibrėžia

1

www.sac.smm.lt

ISSN 1648-5874

14 psl. 18 psl.

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOSBALANDIS

2010’4/293

4 psl.

Lie­tu­vos­mo­kyk­lų­val­dy­mas

Numerio tema:Vyriausybės rūmuose penkiems geriausiems 2009 m. mokytojams įteiktos Metų mokytojo premijos, laureatų ženklai ir diplomai. Viena jų pirmą kartą atiteko priešmokyklinio ugdymo pedagogei. Metų mokytojo premiją Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė 1998-aisiais.„Kur yra tikrų mokytojų, tikrų žmonių tarp tėvų, ten esama ir įdomių mokinių. Visa susiję“, – tvirtina 2009-ųjų Metų mokytoja Dainora Eigminienė. At­si­žvelg­ti­į

in­di­vi­du­a­ly­bę...Popietės reportažas iš Vilniaus Valdorfo mokyklos

2 psl.

ŠMM­ska­ti­na­ mo­kyk­lų­įvai­ro­vę Patvirtinta atnaujinta Netradicinio ugdymo koncepcija

3 psl.

Šir­dies­švie­sos­mo­kyk­laIš Rudolfo Šteinerio kalbos...

5 psl.

Ti­kiu­jau­nu­Lie­tu­vos žmo­gu­miKovą Vyriausybės rūmuose pagerbti Metų mokytojai

6 psl.

Pakoreguotos­vi­du­ri­nio­ug­dy­mo­ben­dro­sios­ pro­gra­mosPermainos nežada būti staigios ir kategoriškos. Pagal šias programas mokyklos pradės dirbti nuo šių metų rugsėjo

10 psl.

Mokykloje­galima­žaisti

Netradicinis ugdymas Lietuvoje

„Švietimo­panoramos“ „Švietimo­panoramos“

Ko­va­prieš­pa­ty­čias­–­lū­žis­vi­suo­me­nė­je

Renatos Česnavičienės nuotraukos

„Švietimo­panoramos“

2

JAU KU IT NA MUO SETrum pai pa pa sa ko ju si apie mo kyk lą,

ad mi nist ra to rė pa kvie tė pa si dai ry ti po ug dy mo erd ves. Sun ku bū tų jas pa va din ti kla sė mis, nes tai la biau pri me na ma žus, jau kius kam ba riu kus, kur pa sie ny je iš ri-kiuo ti spal vin gi mo ki nių gu mi niai ba tai, čia pat, ant sie nos, ka bo vir ti nė pal tu kų, ant len ty nė lių su sta ty ti ar ba tos puo de-liai. „Mo ki nių da bar nė ra, šian dien mū sų mo kyk lo je spek tak lio die na, jie ruo šia-si“, – su sku bo pa aiš kin ti mo kyk los ad-mi nist ra to rė.

Ap lan kė me ir tech no lo gi jų ka bi ne tą. Ten dar kar te lį nu ste bau, pa ma čiu si se no-vi nes stak les. De šim to kai au džia. Au di mas la vi na lo gi nį mąs ty mą. Žvilg te lė jo me ir į siu vi mo kam ba rė lį. „Spek tak lis mū sų mo kyk lo je – vi sas pro ce sas. Mo ki niai ir rei kia mus kos tiu mus pa tys pa si siu va“, – min ti mis da li jo si G. Dau galie nė. Iš ties ori gi na lių „Ro meo ir Džul je tos“ kos tiu-mų vir ti nė tvar kin gai ka bo jo ant pa ka bų. Pir ma min tis, ku ri šo vė į gal vą, vos čia įžen gus – jau ku it na muo se... Mar gas pal-vės me džia gų skiau te lės, žir klės, siu vi mo ma ši nos ir nu trin ti sta lai – vis kas, at ro dė, čia šyp so si.

KAL BA MO KI NIAIKai įė jo me į kla sę, aš tun to kams vy ko

kla sės va lan dė lė. Su sė dę ra tu, jie šne­ku čia vo si su mo ky to ja. Vai kai, nė kiek ne su tri kę, pa siū lė man pri si jung ti prie jų. Vi si drą siai ir aiš kiai reiš kė sa vo nuo mo nę apie mo kyk lą.

IŠ MO KYK LOS IS TO RI JOS

1995 m. mo ky to ja Ri ta Bal trū nie nė Vil niu je su rin ko pir mą ją kla sę, ku rio­je ėmė tai ky ti Val dor fo pe da go gi kos prin ci pus.

Tėvų ir mokytojų ben dro mis pa stan­go mis įkur ta „Tė vų pa ra mos Val dor fo pedagogikai ben dri ja“.

Minėta bendrija 2006­ai siais įkūrė Vil­niaus Val dor fo mo kyk lą.

Val dor fo mo kyk lai va do vau ja tė vai ir pe da go gai, di rek to riaus sta tu sas čia ne eg zis tuo ja.

2009 m. sa vi val dy bė su tei kė mo kyk lai pa tal pas.

Iki šiol iš lei stos trys mo ki nių lai dos.Vie nas iš pa grin di nių Val dor fo fi­

lo so fi jos prin ci pų – at si žvelg ti į žmo­gaus in di vi du a ly bę.

At si žvelg ti į in di vi du a ly bę...

Netradicinis ugdymas

Pil kos, se niai da žų kva pą pa mir šu sios sie nos, ta čiau ap link – lai min gi, be si šyp san tys vai kai – šį vaiz dą ma čiau, ei da ma Vil niaus Val dor fo mo­kyk los du rų link. Ap lin ka al sa vo smal su mą ža di nan čia pa slap ti mi...

Ki to je lan go pu sė je, ko ri do riu je, smul ku tė mo te ris ben dra vo su mo ki­niais. Ji pa mo jo ran ka, taip nu ro dy da ma ke lią, kur tu rė čiau ei ti, kad pa­tek čiau į vi dų. Tai bu vo mo kyk los ad mi nist ra to rė Gied rė Dau ga lie nė.

Aš tun to kas„Aš no rė jau ei ti į mo kyk lą prie na-

mų, bet ma ma at ve dė čia. Taip, ma no mo kyk la ki to kia, čia nie kas ne ina per per trau kas „už kam po“. Ji ne pa tin ka ma no drau gams, ku rie lan ko vals ty bi nes mo kyk las. Dau ge lis sa ko, kad čia nė ra ką veik ti, mo ky tis leng va, o dar pa žy-mių nė ra... Ki ti kal ba, kad ap skri tai čia yra psi chiš kai ne svei kų vai kų mo kyk la. Esu gir dė jęs, kad vals ty bi nių mo kyk lų mo ki niams net gi mo ky to jos gra si na, kad, jei gu jie triukš maus, ga lės ei ti į Val dor fo mo kyk lą.“

Aš tun to kė„Kar tais pa gal vo ju apie vals ty bi nę mo-

kyk lą. Ma gė tų pa ban dy ti, bet ži nau, kad to se mo kyk lo se vis kas daug su dė tin giau, mo ki niai pri va lo ruoš ti gau sy bę na mų dar bų. Mū sų mo kyk lo je dau giau dė me sio ski ria ma me ni niams da ly kams.“

Aš tun to kė„Anks čiau ėjau į vals ty bi nę mo kyk lą,

bet man ne si se kė moks lai. Čia man be ga lo pa tin ka san ty kiai su mo ky to jais. Vals ty-bi nių mo kyk lų mo ky to jai su tei kia vai kui ži nių pa grin dus, bet nie ko dau giau.“

APIE VAI KUS – TIK SU MEI LE...Ne di de lė je sa ly tė je, su sė du sios prie

ap skri to sta lo, ma nęs lau kė ke le tas mo­ky to jų. Pri sė du si prie jų, pa si ju tau tar si tarp drau gų – at vi ras po kal bis, tru kęs be ne va lan dą, vi sai ne pra il go... Mo ky to jos Da­nu­tė­Ba­ra­naus­kie­nė,­Ra­min­ta­Sal­džiū­nie­nė, Ra­sa­Žibur­kie­nė, Ro­ma­Tur­

či­na­vi­čie­nė ir mo kyk los ad mi nist ra to rė G. Dau ga lie nė at sa kė į vi sus klau si mus.

Pa pa sa ko ki te, ko kiais prin ci pais va do vau ja ma si Val dor fo mo kyk lo je ir ko kie ug dy mo me to dai čia tai ko mi?

R. Ž.: Mū sų mo kyk lo je da ly kų mo ko-ma, at si žvel giant į vai kų am žiaus tarps-nius. Ne rei kia nei baus mių, nei ap do va no-ji mų sis te mos, nes mes pa si ti ki me svei ko vai ko ge bė ji mu mo ky tis. Bū tent dėl šios prie žas ties Val dor fo mo kyk lo je mo ki niai ne ver ti na mi pa žy miais. Va do vau ja mės vi su mi niu po žiū riu, t. y. sie kia me ug dy ti vai ką, at si žvelg da mi į vi sus jo sie los ge-bė ji mus, ne tik į in te lek tą, bet ir į jaus mus, va lią... Mo ki niai mo ko si, ne tik sė dė da mi suo luo se ir spręs da mi už duo tis, bet ir da ry da mi įvai rius kū no ju de sius (pvz.: muš da mi rit mą, šo ki nė da mi ir t. t.).

D. B.: Mū sų mo kyk la yra at ski ras or ga-niz mas. Ji ski ria si vi so se sri ty se: ug dy mo, eko no mi nė je, val dy mo... Pir miau sia tai yra ben druo me ni nė mo kyk la, ku rią įstei gė tė vų ben dri ja. Vi sus iš ki lu sius klau si mus ben dru su ta ri mu spren džia tė vai ir mo ky to jų ko le gi ja. Čia ne eg zis tuo ja nė men kiau sia kon ku ren ci ja tarp mo ky to jų, kar tu mąs to me, ieš ko me, kas ge riau sia vai kui. Sten gia mės, kad mo ki niai ne bū-tų ly gi na mi vie ni su ki tais. Vai kai nuo lat ma to, kad mo ky to jai dir ba kar tu. Kla sė je daž niau siai bū na du kla sės mo ky to jai, ku-rie ben dra dar biau ja – taip vai kams pa ro do-ma, kad ben dra dar bia vi mas yra vie nas iš ge riau sių mo ky mo si bū dų.

Nuo vals ty bi nės mo kyk los ski ria si ir mū sų die nos struk tū ra. Tu ri me pa grin di nę

Aštuntokai siuvasi drabužius spektakliui

3

Nukelta­į­4­psl.

Šių me tų ko vą švie ti mo ir moks lo mi-nist ro Gin ta ro Ste po na vi čiaus įsa ky mu pa tvir tin ta at nau jin ta Ne tra di ci nio ug dy mo kon cep ci ja. Ją at nau ji nant, bu vo sie kia ma su da ry ti pa lan kes nes są ly gas mo kyk lų, ug dy mą grin džian čių sa vi ta pa ra dig ma, sa vi to mis ver ty bi nė mis nuo sta to mis, ug-dy mo fi lo so fi ja, ug dy mo tiks lais, re li gi ne orien ta ci ja ar sa vi tu pe da go gi niu psi cho-lo gi niu po žiū riu į žmo gaus pri gim tį bei rai dą, stei gi mui si, veik lai ir plėt rai.

Kon cep ci ją at nau ji no dar bo gru pė, ku rią su da rė vi sų šiuo me tu Lie tu vo je vei kian čių ne tra di ci nio ug dy mo mo kyk lų (M. Mon tes o ri, Val dor fo, Š. Su zu ki ir jė-zui tų pe da go gi kos) at sto vai.

At nau ji nant kon cep ci ją, bu vo per žiū rė-tas ne tra di ci nių mo kyk lų sta tu sas, jų vie ta švie ti mo sis te mo je. Su si tar ta, kad sie kia­my bė – mo kyk la, ku rio je vi sa veik la grin džia ma ne tra di ci nio ug dy mo sis te ma (vi so je mo kyk lo je va do vau ja ma si pa si-rink ta fi lo so fi ja, nau do ja mos spe ci fi nės ug dy mo prie mo nės ar me to dai, mo kyk la tu ri sa vi tą struk tū rą, val dy mą ir t. t.). Bū-tent šių spe ci fi nių bruo žų vi su ma mo kyk lą api brė žia kaip sa vi tą, vien ti są da ri nį, ku ris pe da go gi niu po žiū riu iš si ski ria ki tų mo-kyk lų fo ne. Be to, at si žvel giant į tai, kad ne tra di ci nio ug dy mo sis te ma ap rė pia daug ele men tų, ku riems vie nu me tu įgy ven din ti bū ti na tu rė ti in te lek tu a li nių ir ma te ria li nių iš tek lių, ma no ma, kad šis pro ce sas ga li bū ti laips niš kas. Pa lik ta ga li my bė vals ty-bi nė se ar sa vi val dy bių mo kyk lo se steig ti at ski ras gru pes ar kla ses, ku rio se ug dy mas grin džia mas ne tra di ci ne pe da go gi ne sis te-ma ar at ski rais jos ele men tais.

Kon cep ci jo je tei gia ma, kad ne tra di ci­nis ug dy mas yra nuo sek li, tra di ci niam ug dy mui ly gia ver tė švie ti mo sis te mos da lis, ap iman ti for ma lų jį (iš sky rus pro fe si nį mo ky mą ir aukš to jo mo ky mo stu di jas) ir ne for ma lų jį vai kų švie ti mą. Jam fi nan suo ti tai ko mi tie pa tys fi nan sa-vi mo prin ci pai.

At si žvelg da mos į mo kyk los spe ci fi ką ir mo ki nių po rei kius, ne tra di ci nio ug dy-

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja ska ti na mo kyk lų įvai ro vę

mo mo kyk los ga li lais vai rink tis ug dy mo me to dus ir stra te gi jas, pa de dan čias įgy-ven din ti už si brėž tus ug dy mo tiks lus, ga li kur ti sa vi tą ug dy mo ap lin ką, nau do ti sa vi-tas ug dy mo prie mo nes, dirb ti pa gal pa čių pa si reng tas ug dy mo pro gra mas, ug dy mo pla nus, ta čiau ben dras mo ko mų jų da ly kų ir at ski ram da ly kui ski ria mų va lan dų skai-čius 1–12 kla sė se nuo vals ty bi niuo se ben-druo siuo se ug dy mo pla nuo se nu ma ty tų jų ga li skir tis ne dau giau kaip 25-iais proc.

Kon cep ci jo je pa brė žia ma, kad ne tra di-ci nė mo kyk la, pa si rink da ma sa vi tą ke lią, tu ri įsi pa rei go ti, kad už tik rins, jog mo-ki niai, nu spren dę pa lik ti to kią mo kyk lą, ga lė tų nuo sek liai tęs ti moks lą bet ku rio je ki to je mo kyk lo je. Be to, šių mo kyk lų mo ki niai tu ri bū ti pa si ren gę ben drai nu sta-ty ta tvar ka iš lai ky ti pa grin di nės mo kyk los bai gi mo bei vi du ri nės mo kyk los bran dos eg za mi nus.

Pir mą kar tą Ne tra di ci nio ug dy mo kon cep ci ja Lie tu vo je bu vo pa tvir tin ta 2001 m. Ji pa dė jo plė to ti mo kyk lų sa va-ran kiš ku mo, kū ry biš ku mo ir in di vi du a lu-mo idė ją, pa grįs tą lais ve ir at sa ko my be. Kon cep ci ja su da rė ga li my bių at si ras ti mo kyk lų įvai ro vei, al ter na ty viems ug dy-mo me to dams. Ją pa tvir ti nus, pa di dė jo mo kyk lų, tai kan čių ne tra di ci nio ug dy mo me to dus, skai čius.

Re mian tis kon cep ci ja, at ski rų ne tra-di ci nio ug dy mo sis te mų spe ci fi ka bu vo api brėž ta kon kre čiuo se do ku men tuo se: 2004 m. pa reng ta Mon te so ri pe da go-gi kos Lie tu vo je sam pra ta ir Val dor-fo pe da go gi kos Lie tu vo je kon cep ci ja, 2005 m. – Su zu ki ta len tų ug dy mo Lie tu-vo je kon cep ci ja, 2008 m. – jė zui tų pe da-go gi ka grįs to ug dy mo Lie tu vo je sam pra ta. Šiuo me tu de da mos pa stan gos steig ti Jū rų ka de tų mo kyk lą.

Drą sa, at sa ko my bė ir ti kė ji mas idė ja yra bū ti ni bruo žai ne tra di ci nio ug dy mo ke lią pa si rin ku sioms mo kyk loms ir jų ben druo me nėms.

Gra ži na ŠEI BO KIE NĖ Lai mu tė JAN KAUS KIE NĖ

pa mo ką, ku ri trun ka 1 val. 30 min. Ji ski-ria ma šiems da ly kams: lie tu vių kal bai, ma te ma ti kai, is to ri jai, ge og ra fi jai... Pa vyz-džiui, 3–4 sa vai tes mo ki niai mo ko si vien tik lie tu vių kal bos. Jiems pa tin ka tai, kad ga li įsi gi lin ti į vie ną da ly ką ir nuo dug niai jį iš nag ri nė ti. Da ly ki nės pa mo kos me tų rit me iš dė lio tos vi siš kai ki taip.

R. Ž.: Aš dir bu su ma žiu kais. Va do vau-juo si jų ge bė ji mu pa mėg džio ti su au gu sį jį. Ma žie ji vis ką da ro iš mei lės mo ky to jui ir lai ko jį sa vo au to ri te tu. Mes taip pat daug ju da me... Pa vyz džiui, dau gy bos len te-lę jie tu ri iš trep sė ti ko jy tė mis. Ma žų jų su pra ti mas at ei na per veiks mą... Pri ar-tė ju sie siems prie vi du ri nės pa ko pos ima skleis tis vaiz dų pa sau lis. Ta da sten giuo si jiems pa sa ko ti vis ką, kas itin vaiz din ga, tuos vaiz di nius su si ku riu ir sa vy je. Vis ką per tei kiu smul kiai, su dau gy be de ta lių. Vy res nie siems dės to ma aka de mi niu bū-du, nes jie jau ge ba pri im ti in for ma ci ją per pro tą.

R. S.: Mū sų mo kyk lo je svar būs ir žai-di mai. Ga li ma juos pri tai ky ti pra di nė se ir net V ar VI kla sė se. Mo ky da mi vai kus, mes nie ka da ne pra de da me nuo tai syk lių. Vai kai pa tys per prak ti nius už si ė mi mus at ran da tai syk les.

D. B.: Gam tos moks lai dės to mi to kiu bū du: mo ky to jas de monst ruo ja ban dy-mą, o vai kai ati džiai ste bi. Vė liau jie tu ri de ta liai ap ra šy ti tai, ką ma tė. Ki tą die ną pa da ro mos iš va dos, kas vy ko ir ko dėl vy-ko bū tent taip. Vai kų dar bas – pa ste bė ti ir ap ra šy ti... Kar tais mo ky to jas per pa mo ką per tei kia ži nias, tie siog pa sa ko da mas, o mo ki niai sa vo są siu vi niuo se-kny go se ra-šo at pa sa ko ji mus. Ten kar tu ir pie šia ma, brai žo mi že mė la piai, diag ra mos ir pan. Šis me to das mo ko mo ki nius klau sy ti ir gir dė ti. Są siu vi nis-kny ga pa de da mo ky to jui gau ti dau giau ži nių apie mo ki nio in di vi du a lius pa sie ki mus, jo as me ny bės rai dą.

Kaip ma no te, ar jū sų mo kyk los mo­ki niai su ge bė tų mo ky tis vals ty bi nė je mo kyk lo je?

D. B.: Vai kai tu ri bai mių, kad čia yra mo ko mi ki taip nei de rė tų... Ta čiau tie, ku rie są mo nin gai no ri mo ky tis, ne pa jaus tų jo kio skir tu mo. Ži no ma, jiems pri reik tų adap ta ci nio pe ri odo, bet, iš pa tir ties sa kau, tai te trun ka mė ne sį, kar tais du. Sun kiau sia tai, kad mo ki niams ten ka pri pras ti dirb ti su va do vė liu, nes mū sų mo kyk lo je jie ne-bū na to da rę. Mū sų mo ki niai pra na šes ni so cia li niais ge bė ji mais. Bu vo vai kų, ku rie nu spren dė iš ei ti ir iš ban dy ti sa ve, ta čiau jau po die nos su grį žo...

R. S.: Kai ku rie grį žo to dėl, kad nu ste bo ir pa si bai sė jo san ty kiais mo kyk lo je: vai kų tar pu sa vio ir mo ky to jų su vai kais. Mo ki-niai su ge ba pri si tai ky ti prie moks lo krū vių, bet nu si vi lia pa čia at mos fe ra.

R. Ž.: Vie na mo ki nė su grį žu si pa sa kė: „Kai aš pa ma čiau, kiek ten rei kia įdė ti pa stan gų, kai nu si ra ši nė ji, su pra tau, kad,

Gerbiamieji skaitytojai, visus laiškus ir informaciją, kuri netilpo į „Švietimo panoramos“ puslapius, Jūs rasite ŠAC interneto svetainėje www.sac.smm.lt („Švietimo naujienos“ – Redakcijos paštas).

4

jei gu dė siu tas pa čias pa stan gas Val dor fo mo kyk lo je mo ky mui si, pa siek siu pui kių re zul ta tų.“

Ar jū sų mo kyk lo je abi tu rien tai orien­tuo ja mi į eg za mi nus?

R. S.: De šim to kai lai ko lie tu vių kal bos ir ma te ma ti kos eg za mi nus. XII kla sė je mes taip pat tu ri me orien tuo tis į eg za-mi nus, bet daž niau siai jau XI kla sė je su mo ki niais kal ba mės ir mė gi na me iš si aiš-kin ti, ko no ri me: ar ruoš tis eg za mi nams, ar tie siog iš ei ti bū ti ną kur są? Mo ki niai daž niau siai pa tys pri pa žįs ta, kad eg za mi-nams ruoš tis rei kia, to dėl vie nuo lik to kai ir dvy lik to kai ver ti na mi pa žy miais, ku rie pa de da su sio rien tuo ti, kur dar rei kia pa-si steng ti. Tai gi pas ku ti nė je pa ko po je ruo-šia mės eg za mi nams, bet be stre so, bai mės, spau di mo. Mo ki niai tai pri ima kaip vie ną iš sa vo gy ve ni mo uždavinių.

Ko kie yra Val dor fo mo kyk los mo ki­nių pa sie ki mai?

R. S.: Mū sų mo ki niai ne da ly vau ja kon ku ren ci nė je ko vo je. Mes dau giau dė me sio ski ria me pro ce sui ir jo iš gy-ve ni mui. Val dor fo mo kyk la ne afi šuo ja mo ki nių eg za mi nų 100-tu kų ar olim pia dų nu ga lė to jų są ra šų – tai nė ra svar bu. Mes džiau gia mės vai kais, o ne jų re zul ta tais. Mo ki nių pa sie ki mai dau giau sia iš reiš-kia mi kū ry bi ne, me ni ne veik la ir dar bais. Pa vyz džiui, aš tun to kai, pa sta tę spek tak lį „Ro meo ir Džul je ta“, ke ti na vyk ti į mies-to kon kur są. Šie met pir mą kar tą Val dor fo mo kyk los mo ki nių spek tak lis bus ro do mas vie šai, iki šiol tai ne bu vo da ro ma. Gal būt tai, kad ne pa si ro do me ben druo me nei, yra mū sų sil pno ji vie ta.

Su ko kio mis pro ble mo mis su si du ria Val dor fo mo kyk la, mo ky to jai, vai kai?

D. B.: Di džiau sia pro ble ma – pa tal pos. Ne ga li me pa ten kin ti vi sų mo ki nių po rei-

kių, nė ra tiek kla sių, kiek rei kė tų, trūks ta dirb tu vių.

R. Ž.: Ant ro ji pro ble ma – mo ky to jų iš-si la vi ni mas. Lie tu vo je Val dor fo pe da go gai neruošiami. Ne vi si mū sų mo ky to jai tu ri pe da go gi nį iš si la vi ni mą. Be to, Val dor fo mo kyk los mo ky to jui ne pa kan ka baig ti pe da go gi nį uni ver si te tą. Nau jas Val dor fo mo kyk los mo ky to jas tu ri nu si teik ti, kad jam teks va ži nė ti į se mi na rus už sie ny je, ki taip nie ko ne bus...

D. B.: Gal būt Ne tra di ci nio ug dy mo kon cep ci ja pa ko re guos šias nuo sta tas. Da bar kon cep ci jos pa kei ti mai nu ma to, kad se mi na rai, kur sai ga li bū ti ver ti na­mi kaip Val dor fo mo kyk los mo ky to jų kva li fi ka ci ja. Mū sų mo ky to jai jau čia įtam pą, kai kas met gra si na ma, kad mo ky-to jai, ne tu rin tys pe da go gi nio iš si la vi ni mo, ne ga lės dirb ti mo kyk lo je. Aš be maž 10 me tų va ži nė ju į įvai rius se mi na rus, skir tus ug dy mui, ta čiau ne tu riu Val dor fo mo ky-to jo kva li fi ka ci jos, ku ri bū tų pri pa žįs ta ma Lie tu vo je.

G. D.: Mū sų mo kyk los mo ky to jų ir dar že lio auk lė to jų dė ka pra dė tas tęs ti nis se mi na ras, ku ris yra vie nin te lis pa grin das Lie tu vos Val dor fo mo ky to jui.

D. B.: Jau čiu po rei kį ini ci juo ti šį se mi-na rą... Ja me bus su tei kia mos ba zi nės, Val-dor fo mo ky to jui bū ti nos ži nios. Skai ty ti pa skai tų at vyks ta mo ky to jai iš Ru dol fo Štei ne rio aukš tes nio sios mo kyk los. Mes ak ty viai ben dra dar biau ja me su šve dais. Šiuo me tu tu ri me apie 40 stu den tų, ku rie nuo lat lan ko se mi na rus, ta čiau tai ne reiš-kia, kad jie vi si taps mo ky to jais ar dar že lio auk lė to jais.

Kaip ben drau ja te su tė vais?R. S.: Tė vai yra vi sa ver čiai mo kyk los

da ly viai – kaip mo ky to jai ir mo ki niai. Yra dau gy bė mo ky to jų ir tė vų dar bo gru pių, kur vi si kar tu spren džia iš ki lu sius klau-si mus. Tai tam tik ras gy ve ni mo bū das... Tė vai da ly vau ja spek tak liuo se, va žiuo ja į sto vyk las ir pan. Ka dan gi esu dir bu si vals ty bi nė je mo kyk lo je, ga liu ly gin ti – čia vi siš kai ki toks san ty kis ir ben dra vi mas.

Mes net gi or ga ni zuo ja me pa skai tas tė vams, ku rie ren gia si ves ti vai ką į šią mo kyk lą. Tai da ro ma tam, kad tė vai leng-viau ap si spręs tų, ar tik rai no ri leis ti vai kus į Val dor fo mo kyk lą.

Aš tun to kų kla sė je iš gir dau, kad vai kai kie me iš drau gų gir di re pli kas, jog jie lan­ko psi chiš kai ne svei kų vai kų mo kyk lą. Ką jie tu rė jo ome ny je, taip sa ky da mi?

R. S.: Iš tie sų vi suo me nė yra su si-da riu si ne tei sin gą nuo mo nę apie mū sų mo kyk lą. Ma nau, jog tai, kad mes sa vęs ne rek la muo ja me, o mū sų vai kai ne si ro do vie šu mo je, iš da lies at si su ka prieš mus pa čius...

D. B.: Ir psi cho lo gai už de da tam tik rą ant spau dą mū sų mo kyk lai... Kai, ieš ko-da mos pa gal bos, ma mos nu ei na su sa vo

vai kais pas psi cho lo gus, jie daž nai sa ko: „Ves ki te vai ką į Val dor fo mo kyk lą, ten vi si to kie ei na...“

Ne ti kė tai į sa lę už su ku si penk to ko ma­ma­Ra­sa­Či­rie­nė­taip pat pa si da li jo min ti mis apie sa vo sū naus mo kyk lą, ku rio je, kaip pa ti pri si pa ži no, drau ge mo ko si ir ji...

„Ma no vai kas da bar penk to kas. Pir mas dvi kla ses jis mo kė si vals ty bi nė je ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo je, ki tus du me tus – pri-va čio je, o da bar mo ko si čia. Val dor fo mo-kyk lo je esa ma vi sai ki tos nuo tai kos... Čia aš su ži no jau, kad vi si vai kai iš pri gim ties yra ge ri ir tik nuo su au gu sių jų pri klau so at ža lų el ge sys. Val dor fo mo kyk los mo-ky to jai tie siog my li vai kus, dir ba su jais, vi siš kai ne gai lė da mi sa vęs, ir lei džia vai-kams aug ti, ne už gož da mi jų as me ny bių. Pro tin gi tė vai au ga kar tu su vai kais. Kai tu esi su vai ku, kai ste bi, ką jis mo kyk lo-je vei kia, ta da su pran ti, kad gy ve ni me ne pa žy miai svar biau sia ir ne jie nu le mia at-ei tį... Daug svar biau dva si nė ra my bė, nuo ku rios pri klau so ir fi zi nė sa vi jau ta. Ma no vai kas čia mo ko si jau 7-is mė ne sius, bet net slo ga ne sir go, to dėl ma nau, kad čia vis kas yra pui ku...“

KE LE TAS ŽO DŽIŲ IŠ MO KI NĖS LŪ PŲGuos tė Mic ke vi čiū tė: „Mū sų mo kyk-

lo je prieš ke le tą mė ne sių įkur ta Mo ki nių ta ry ba. Mė gi na me iš ju din ti kla ses. Šio je mo kyk lo je mū sų la bai ne daug, to dėl ieš ko me ben dru mo. Ėmė me or ga ni zuo ti ki no va ka rus, vi si kar tu ren ka mės žiū rė ti fil mų.“

Ko dėl tu čia?G. M.: Bu vau iš ėju si į Už upio gim na-

zi ją, bet po die nos grį žau. Man čia pa tin- ka – nuo sta būs mo ky to jai, mū sų ben dra-vi mas... Čia ga li ne si dro vė da mas at ei ti ir pa sa ky ti: „Mo ky to jau, aš Jus my liu...“ Ir vi si nor ma liai su re a guos. Ir moks lai čia ki to kie... Jie „ne spau džia“, aš pa ti sa ve „spau džiu“...

Kaip tu įsi vaiz duo ji sa vo at ei tį?G. M.: Vi sų pir ma aš tik riau siai sto siu

į Dai lės aka de mi ją. Ir dar... Lie tu vo je yra dau gy bė so cia li nių pro ble mų, no riu da ry ti kaž ką, kad jų ma žė tų... Tai ne reiš kia, kad, jei gu aš stu di juo siu Dai lės aka de mi jo je, tap siu tik me ni nin ke, no riu kaž ką ge ro pa da ry ti Lie tu vai. Dar ne tu riu idė jų, kaip tai pa da ry ti, bet no riu, kad jos at si ras tų.

Še šio lik to jo šimt me čio pra džio je Ny­der lan dų dva si nin kas, vie nas gar siau sių hu ma nis tų, fi lo so fas ir te olo gi jos moks lų dak ta ras Eraz­mas­De­zi­de­ri­jus­Ro­ter­da­mie­tis yra pa sa kęs: „Tik ta da, kai mo ki nys pa mils mo ky to ją, jis pra dės mėg ti ir jo moks lą.“ Ap si lan kiu si Vil niaus Val dor fo mo kyk lo je, įsi ti ki nau, ko kia svar bi vai kui šil ta so cia li nė mo kyk los ap lin ka.

Auš ra ŠU ME LIAUS KAI TĖ

Mokinių darbų paroda mokyklos Pavasario šventėje

Atkelta­iš­3­psl.­

5

RU DOL FO ŠTEI NE RIO KAL BA Pir ma sis – fi­zi­nio­kū­no – gi mi mas la bai

aki vaiz dus. Ma to me ma žą kū ne lį, gir di me verks mą, ga li me jį glaus ti, my luo ti. Mes jį jun ta me įvai riais po jū čiais: re gi me, gir­di me, lie čia me. Mes jį my li me, džiau gia­mės juo. Nu trū kus be tar piš kam ry šiui su mo ti na, vis ką, ką gau da vo iš jos, da bar jis tu rės gau ti iš ap lin kos. Bet jis dar vi siš kai be jė gis, juo rei kia pa si rū pin ti – su kur ti to-kią ap lin ką, ku rio je svei kai aug tų ir la vė tų. Ki ti du gi mi mai yra pa slap tin ges ni.

Ant ra sis – tai ete­ri­nio­kū­no gi mi mas. Šis kū nas iš si lais vi na iš ete ri nio ap val ka lo (kaip fi zi nis kū nas iš mo ti nos įsčių) apie 7-uo sius gy ve ni mo me tus. Mat iki 7-erių me tų iš ori niai įspū džiai ma žai vei kia ete ri nį kū ną, kaip švie sa ma žai vei kia mo ti nos įsčio se esan tį vai ko fi zi nį kū ną. Kaip gi męs fi zi nis kū nas po jū čiais re a-guo ja į ap lin ką, taip ir iš si lais vi nęs ete ri nis kū nas lau kia po vei kio. Jam ypač daug įta-kos tu ri me nas ir re li gi ja. To dėl Val dor fo mo kyk lo je sten gia ma si ug dy ti pa gar bos ir dė kin gu mo jaus mus. Vai kai at lie ka daug rit mi nių pra ti mų, šo ka, dai nuo ja, gro ja, pie šia, lip do. Vi si da ly kai per tei kia mi per me ną, rit mą. Kiek vie ną ry tą Val dor fo mo kyk lų mo ki niai pra de da nuo teks to,

Šir dies švie sos mo kyk laku ria me iš reiš kia mas dva si nis žmo ni jos ry šys su gam tos ka ra lys te. Vi sa tai pa-de da skleis tis ete ri niam kū nui.

Tre čia sis – ast­ra­li­nio­ kū­no gi mi mas. Šis kū nas – tai troš ki mų, jaus mų, min­čių, no rų, im pul sų ne šė jas, žmo gaus sie los in di vi du a ly bės iš raiš ka. Jis gims ta ly ti nio bren di mo me tu. Tai dva si nis gi­mi mas. La vi nant šį kū ną, at si ran da nau jų džiaugs mo, no rų, pa si ten ki ni mo, skaus mo im pul sų, vi di nis pa sau lis pri si pil do kil nio-mis idė jo mis.

Aukš tes ny sis „AŠ“ – tai žmo gaus sie-los gel mė, die viš kas pra das žmo gu je. Jo pa skir tis – to bu lin ti ki tus kū nus. Jis reiš-kia si žmo gaus sie kiais, mo ra lės nor mo-mis, pa si rink tu gy ve ni mo bū du, san ty kiais su žmo nė mis, in te re sais, ge bė ji mu pa čiam ras ti sa vo vie tą.

Gal va, šir dis ir ran kos yra vie no dai svar būs ug dant.

Val dor fo pe da go gi ka la vi na pa žin ti nius, mo ra li nius ir prak ti nius ge bė ji mus.

APIE MO KY TO JUSSklei džian tis vai ko as me ny bei, kin ta ir

mo ky to jo vaid muo: jau nes nia me am žiu­je jis – sek ti nas pa vyz dys, vė liau – mo ra­li nis au to ri te tas, dar vė liau – drau gas, ly gia ver tis part ne ris. Kla sės mo ky to jas yra svar bi gi laus vai ko pa ži ni mo ir nuo-sek laus ug dy mo są ly ga, to dėl jis glo bo ja, dės to daž niau siai pa grin di nius mo ko muo-sius da ly kus iki 6–8 kla sės. To dėl svar bu ne tik mo ky to jo pro fe si nė kom pe ten ci ja, bet ir mo ra li nės sa vy bės, po žiū ris į vai ką bei dės to mą da ly ką. Rei kė tų at kreip ti dė-me sį į tai, kad mū sų Val dor fo kla sių mo-ky to jai la bai iš si la vi nę, pla taus in te lek tu a-li nio dia pa zo no. Ko le gia lus va do va vi mas

įgy ven di na mas per kas sa vai tę vyks tan čias Val dor fo kla sių mo ky to jų ko le gi jas, ku-rio se svars to mi Val dor fo kla sių ug dy mo ir or ga ni za vi mo klau si mai.

Ren gi niai įdo mūs, ne tra di ci niai, pri-trau kian tys mies to bei ra jo no vi suo me nę (pvz.: kas me ti nė Ait va rų šven tė Za pyš-ky je, Švie sos pa veiks las Kau nui, Že mės die nos kon cer tas). Tuo ga li ma įsi ti kin ti, ap si lan kius in ter ne ti nia me pus la py je www.val dor fas.no riu.net ir nau jai ku-ria ma me pus la py je www.val dor fas.org/. Mo ki niai leng vai adap tuo ja si, tęs da mi ug dy mą ki to se mo ky mo įstai go se. Pa sak mo ky to jų, jie mo ty vuo ti, ak ty vūs, sie kian-tys ži nių, kū ry bin gi, sa va ran kiš ki.

IŠ KY LAN ČIOS PRO BLE MOS Jų yra nuo lat. Tai: nau jai at ėju sių sil pnų

ir pro ble miš kų mo ki nių ne igia ma įta ka; vy res nių jų kla sių mo ki nių ne pa kan ka mai ak ty vus da ly va vi mas mo kyk los gy ve ni-me; ne vi siš kai už pil dy tos kla sės, to dėl trūks ta lėšų; stinga pa tal pų ir in ven to riaus. Taip pat ne tu ri me spor to sa lės, fi zi kos, che mi jos, in for ma ti kos ka bi ne tų. To dėl vy res nių jų kla sių mo ki niai į šias pa mo kas dvi-ke tu rias die nas per sa vai tę ei na (1km) į Mar ty no Maž vy do vi du ri nės mo kyk-los ka bi ne tus ir spor to sa lę. Su dė tin gė ja pa mo kų tvar ka raš čių su da ry mas. Ta čiau

Netradicinis ugdymas

Kau no Val dor fo pe da go gi kos 1–9 kla sės pri klau so Kau no Mar ty no Maž­vy do vi du ri nei mo kyk lai, bet tu ri at ski­rą pa sta tą, es te tiš ką ap lin ką, iš da lies re no vuo tas pa tal pas, jau kias kla ses, pri tai ky tas mo ky tis pa gal ne tra di ci nius ug dy mo me to dus, įdo miai pa mo kas ve dan čius mo ky to jus, ak ty vią tė vų ben­druo me nę, rė mė jus Vo kie ti jo je ir Šiau rės Bal ti jos ša ly se.

Šios pe da go gi kos fi lo so fi nis pa ma­tas – kū no­sie los­dva sios vie no vė.

IŠ MO KYK LOS IS TO RI JOS

Kau ne pir mo ji Val dor fo pe da go­gi kos kla sė prie Šan čių vid. m­klos pra dė jo veik ti nuo 1995 m. rug sė jo 1 d. Tai bu vo pra di nės kla sės, vei ku sios iki 2002 m.

2000 m. rug sė jo 1 d. vie na pir mo ji kla sė bu vo įsteig ta Kau no „Ani mos“ pa grin di nė je mo kyk lo je. 2001 m. rug sė jo 1 d. iš „Ani mos“ pa grin di­nės mo kyk los Val dor fo pe da go gi kos ant ro ji ir su si da riu si pir mo ji kla sės moks lo me tus pra dė jo Kau no Mu­ra vos pra di nės mo kyk los pa tal po­se. Nuo čia ga li ma pra dė ti Val dor fo mo kyk los istoriją. Nors ju ri di nė pri­klau so my bė kei tė si. Kol bu vo pra di nės kla sės, pri klau sė me Mu ra vos pra di nei mo kyk lai ( ji kas met vie na kla se vis ma žė jo, o Val dor fo kla sės po vie ną pa­si pil dy da vo). Iš au gus iki penk tos kla­sės, ju ri di nė pri klau so my bė ati te ko Kau no Mar ty no Maž vy do vi du ri nei mo kyk lai.

2008–2009 m. m. iš lei do me pir mą ją aš tun to kų lai dą. Mū sų mo ki niai to liau sėk min gai mo ko si Kau no gim na zi jo se ir ki to se mo kyk lo se. Šiais moks lo me­tais tu ri me ir de vin tą kla sę. Kiek vie nos kla sės tu ri me po vie ną kom plek tą.

Kau no Mar ty no Maž vy do vi du­ri nės mo kyk los, ku riai pri klau so Val dor fo pe da go gi kos kla sės, di rek­to rė – Ju zė Gri ga lie nė.

Nukelta­į­8­psl.

6

Ti kiu jau nu Lie tu vosžmo gu mi

Ko vą Vy riau sy bės rū muo se pen kiems ge riau siems 2009 m. mo ky to jams įteik­tos Me tų mo ky to jo pre mi jos, lau re a tų žen klai ir di plo mai. (Me tų mo ky to jo pre mi ją Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja įstei gė 1998­ai siais).

„Len kiuo si jū sų dar bui ir di džiu lei at sa ko my bei. Džiau giuo si, kad šiuo pa gar bos žen klu ga li me at si dė ko ti ir įver tin ti jū sų triū są. Jūs pri pa žin ti ne už pa vie nes pa stan gas, o už dau ge lio me tų dar bą. Esa te au to ri te tai sa vo ben druo me nė se, įkvė pi mo pa vyz dys auk lė ti niams ir ko le goms“, – svei kin da mas Me tų mo ky to jus, kal bė jo Mi nist ras Pir mi-nin kas An drius Ku bi lius.

„Kai kal ba me apie mo ky to jo pro fe si ją, no ri si var to ti žo džius mi si ja ar ba pa šau ki­mas... Lin kiu bū ti au to ri te tais mū sų vi suo me nei“, – kal bė jo švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius.

Dai no ra Eig mi nie nė, Vil niaus šv. Kris to fo ro vi du ri nės mo kyk los lie tu vių kal bos mo ky to ja eks per tė Svar biau sios mo ky to jos veik los sri tys: li tu a nis ti ka, dar bas su

ga biais, kū ry biš kais mo ki niais, pi lie tiš ku mo ug dy mas. Mo ky to jos ini cia ty va jau aš tuo ne rius me tus or ga ni zuo ja mi Vil niaus ir res pub-li ki niai mo ki nių dai nuo ja mo sios po ezi jos kon kur sai. D. Eig mi-nie nė da ly va vo tarp tau ti niuo se pro jek tuo se „Dra ma mo kyk lo je“, „Is to ri ja – pa mo ka nū die nai“. Mo ky to ja ren gė pro jek tus „Aš ir ki tas“, „Ki toks nė ra blo ges nis“, „Di di Ma žo ji Lie tu va“, „Žmo gaus są mo nė ji mo pro ce sas is to ri jo je“, „Pa trauk lios mo ky mo si ap lin kos kū ri mas Vil niaus mies te“. D. Eig mi nie nė taip pat ren gia se mi na-

rus, kū ry bi nes la bo ra to ri jas mies to ir ša lies lie tu vių kal bos mo ky to jams. Me tų mo ky to ja yra Lie tu vių li te ra tū ros va do vė lio 11 kl. vie na iš ben dra au to rių. Taip pat pa ra šė ma žo sios se ri jos va do vė lį 11–12 kla sių mo ki niams apie V. My ko lai čio-Pu-ti no gy ve ni mą ir kū ry bą. Ji su kū rė ir iš ban dė mo du lio pro gra mą „Au dio vi zu a li nė žur na lis ti ka“. D. Eig mi nie nė – il ga me tė Vil niaus mies to lie tu vių kal bos me to di nės ta ry bos, lie tu vių kal bos me to di nio bū re lio, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos ne pri-klau so mų eks per tų ko mi si jos na rė.

Aš esu aš. Kuo dar ga lė čiau bū ti? Tik sa vi mi. Nie kuo ki tu mes kiek vie nas ir ne ga li me bū ti.

Ta čiau sa vęs kū ri mas yra nuo la ti nis pro ce sas, be pa bai gos. No ri si tu rė ti dau giau lai ko ap mąs ty ti tai, kas iš gy ven ta, pa tir ta. Mo kyk la įtrau kia.

Jau ti, kad ta vo bu vi mas mo ki niams rei ka lin gas, bet kar tais, kai juos ap lan ko sėk mė, jiems at ro do, kad mo ky to jas ne svar bus, kad jie pa tys iš sa vęs yra ver ti, lyg to kie jau bū tų gi mę. Bet ir tai pra ei na.

Šian dien daž nai „pri si den gia ma“ ma žu at ly gi ni mu, už im tu mu ar dar kuo nors... Ar ba sku biai už ra ki na mos kla sės du rys ir iš skuo džia ma na mo, nes, kaip sa kė vie na mo ky to ja, man sta žuo jan tis Man čes te rio mo kyk lo je: „Aš tu riu tik vie ną gy ve ni mą ir ko dėl tu rė čiau jį ati duo ti vai kams? Juk aš ir taip kas dien ati duo du jiems sa vo pie tų per trau ką.“ Toks po žiū ris man sve ti mas. Mums jis nie ka da ne bu vo bū din gas, tai ne mū sų, ne Lie tu vos mo kyk los, tra di ci ja. Ti kiu, kad mes dar ga li me ki taip. Juk tu ri me pui kių, įkve pian čių pa vyz džių iš pra ei ties.

Ko dėl tu rė tu me be ato dai riš kai ati duo ti sa ve? Nes to rei kia mū sų mo ki niams, nes, tik sa ve iš da li nus, gy ve ni mas tu ri pras mę. Kad ir kaip se na ma diš kai be skam bė tų ši min tis, aš ja ti kiu.

Mo kyk lo je stin ga ide a liz mo – dau gu ma no ri tu rė ti, bet ma žai kas no ri bū ti. Tik ne dau ge lis var gi na si ieš ko ti. Stin ga as me ny biš ku mo, žmo giš ko oru mo, mo ky to jo au­to ri te to. Mo kyk lo je dar ga li bū ti daug ide a liz mo, tik rei kia jį puo se lė ti, ro dy ti de ra mą pa vyz dį, nes tik pa vyz dys auk lė ja, ug do. Ži nios ne ku ria as me ny bės.

Mo ki nių yra įvai rių, ir ren ka si jie įvai riai, vis daž niau da ry da mie si pa na šūs į sa vo nau jos kar tos mo ky to jus, tė vus, bet man dar vis pa vyks ta – tarp mo ki nių tu riu daug ben dra min čių, su ku riais ei čiau ir į kal nus, ku rie ne iš duo da, su ku riais su si kal ba me be žo džių. Jie kaip drau gai, su jais ga li kar tu kur ti. Tai di de lis sti mu las, be ne svar biau sias ar gu men tas dirb ti mo kyk lo je.

Kur yra tik rų mo ky to jų, tik rų žmo nių tarp tė vų, ten esa ma ir įdo mių mo ki nių. Vi sa su si ję.

Au ten tiš ku mas – re te ny bė. Mo kyk los pra ran da sa vo vei dą, dva sią, įsi vy rau ja prag­ma tiš ki san ty kiai, var to to jiš kas po žiū ris į moks lą, žmo nes, Lie tu vą.

Bet ga li ma žie di nė gy ny ba, jei gu mo kyk la iš lie ka vi sa ver tė, jei gu jo je yra žmo nių – mo ki nių ir mo ky to jų. Ta da mo kyk la kaip sa la, ku rios ne pa skan din si ir ne ap sem si.

Tik ro mo ky to jo pa rei ga – su sig rum ti su ny kia tik ro ve, at lai ky ti jos spau di mą.

BŪK SU MU MIS, MO KY TO JAU.

Ire na Vo lo ši na, Vil niaus Nau ji nin kų vi du ri nės mo kyk los ru sų (už sie nio)kal bos mo ky to ja eks per tė Mo ky to ja ak ty viai pri si dė jo,

ku riant ru sų kal bos vals ty bi nio ir mo kyk li nio eg za mi nų stra te-gi ją, dir bo eg za mi nų už duo čių ren gi mo gru pė je, taip pat bu vo vals ty bi nio ru sų kal bos eg-za mi no vy res nio ji ver tin to ja, pi lo ti nių eg za mi no už duo čių ren gė ja. I. Vo lo ši na yra ke tu rių ru sų kal bos va do vė lių ben dra au to rė bei Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos pa tvir tin tų in di vi du a lių ru sų kal bos mo ky mo pro gra mų 10–12 klasėms ren gė ja. Mo ky to ja ve da se mi na rus ru sų kal-bos mo ky to jams, ak ty viai da ly vau ja Vil niaus mies to ru sų (už sie nio) kal bos mo ky to jų me to di nio bū re lio veik lo je. Ji yra il ga lai kio Vil niaus mies to mo kyk lų pro jek to „At vi ras kul tū ri niam pa vel dui as me ny bės ug dy mas per ru sų li te ra tū ros ins ce ni za vi mą“ ini cia to rė ir or ga ni za to rė. I. Vo lo ši na taip pat yra I-ojo tarp tau ti nio Bal ti jos ir Ne pri klau so mos vals-ty bių san drau gos ša lių ru sų kal bos mo ky to jų kon kur so „Puš kins kij kon kurs“ lau re a tė. Me tų mo ky to ja yra ru sų kal bos olim pia dų struk tū ros kū rė ja, dir bo olim pia dų or ga ni za vi-mo ir ver ti ni mo ko mi si jo se, ne kar tą va do va vo Lie tu vos moks lei vių ko man dai tarp tau ti nė se olim pia do se.

Po ap do va no ji mo

Dar nie kas iš tik rų jų ne at sa kė į klau si mą, kas yra lai mė. Grei čiau siai tai tik aki mir kos... To kios kaip ši. Aš esu lai min ga, kad mū sų mi nis te ri­jo je dir ba la bai kū ry bin gi ir su pra tin gi žmo nės, kad mo kyk lo je la bai ge ra no riš ka at mos fe ra, nuo sta bus di rek to rius, kad mo ki niai sie kia ži nių, kad su ra dau sa vo ke lią ir dar bą, ku ris man tei kia ma lo nu mą. Vis kas bus ge rai, nes Lie tu va at vi ra vi soms kul tū roms. Tai be ga lo in te li gen tiš kų žmo nių kraš tas. O ru sų kal ba ta po ma no li ki mu po to, kai S. Nė ries vi du ri nė mo kyk la ne pri ėmė ma nęs į pir mą ją kla sę (iki 7­erių me tų trū ko 3­ų mė ne sių). Bai giau ru sų mo kyk lą ir vi sam gy ve ni mui įsi my lė jau Puš ki no op ti miz mą, Ler mon to vo glo ba li nį vie ni šu mą, Dos to jev skio li guis tu mą. Pir miau sia ru sų kal ba man – ru sų li te ra tū ra, o mo kyk la – tai pir mie ji na mai. Esu dė kin ga sie noms, suo lams ir, be abe jo, žmo nėms...

Apie mo kyk lą, mo ki nį, sa ve

7

Ra sa Jan kaus kie nė, Kau no sa na to ri nio lop še lio-dar že lio „Pu šy nė lis“ prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė, Prieš mo kyk li-

nio ug dy mo in for ma ci nio cen tro me to di nin kė-or ga ni za to rė, iki mo kyk li nio ug dy mo auk lė to ja eks per tė, prieš mo kyk li nio ug dy mo kon sul tan tė, švie ti mo kon sul tan tė-mo ky to jų prak ti nės veik los ver tin to ja

R. Jan kaus kie nė įstei gė pir mą jį ša ly je Prieš mo kyk li nio ug dy mo in for­ma ci nį cen trą. Nuo 2004 m. pe da go gė sis te min gai vyk do ge ro sios pa tir ties sklai dą, da ly va uja, ren giant ir įgy ven di nant kva li fi ka ci jos kė li mo pro gra mą, skir tą prieš mo kyk li nė se gru pė se dir ban tiems pe da go gams, pa ren gė ir įgy-ven di no au to ri nes kva li fi ka ci jos kė li mo pro gra mas „Ug dy mo pro ce so pla-na vi mo ypa tu mai prieš mo kyk li nė je gru pė je“, „Ug dan čios ap lin kos kū ri mas prieš mo kyk li nė je ir iki mo kyk li nė je gru pė je“ ir kt. Ji yra Kau no sa na to ri nio lop še lio-dar že lio „Pu šy nė lis“ ta ry bos na rė. 2005–2009 m. R. Jan kaus kie nė ini ci ja vo Kau no iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų prieš mo kyk li nio ug dy mo pe-da go gų kū ry bi nius pro jek tus „Rie da, rie da me tų ra tai“, „Ne ži niu ko ke lio nės“

ir kt. Pe da go gės ug dy ti niai yra ša lies, Kau no ap skri ties ir mies to pa ro dų lau re a tai.Iki mo kyk li nis ir prieš mo kyk li nis ug dy mas yra vie nas iš švie ti mo sis te mos pri ori te tų.

Aš – ne su sto jan ti ir emo cin ga eks tra ver tė, ne mėgs tan ti rė mų, ieš kan ti iš šū kių, nuo lat iš si ke lian ti nau jus tiks lus ir nuo sek liai jų sie kian ti. Ma nau, kad esu pa pras ta

ir drau giš ka, my li ma ir puo se lė ja ma šei mo je. Man nė ra sun ku siek ti sa vo tiks lų, nes gy ve ni me nuo lat su tin ku žmo nių, ku rie ma no idė joms „už de ga ža lią švie są“ – tai Kau no sa na to ri nio lop še lio­dar že­lio di rek to rė Ilo na Ali šaus kie nė bei vi sa mū sų įstai gos ben druo me nė, Kau no mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos spe cia lis tai... Jau čiu, kad ma no pa ta ri mai pa de da Kau no ir Kau no ra jo no, Kė dai nių, Klai pė dos bei dau ge liui ša lies prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gių, to dėl šį įver ti ni mą su vo kiu kaip vi sų šių žmo nių bei iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo spe cia lis tų la bai aukš tą įver ti ni mą.

Šei ma – ma no tvir to vė. Ma ne pa lai ko la bai sa vo dar bą my lin tis vy ras Ge di mi nas – ki no is to ri kas, žur na lis tas, VDU dės ty to jas, „Ki to kio ki no klu bo“ va do vas, in te lek tu a las, in tra ver tas.

Abu mū sų vai kai jau už au gę. Kaip ma tau, abu la bai my li sa vo dar bus. Gal tai už kre čia ma? Sū nus To mas, bai gęs fi zi ką Vil niaus uni ver si te te, gy ve na ir dir ba sos ti nė je. Jis ži no, ko no ri. Ma­

nau, tu ri tik ro hu ma ni ta ro ir už kie tė ju sio „tiks liu ko“ ge bė ji mų. Sū nus – im pro vi zuo jan tis ku li na ras, tu rin tis daug drau gų, eks tra ver tas.

Duk ra Eg lė An gli jo je stu di juo ja ani ma ci ją. Ji – me niš ka as me ny bė, jaut ri in tra ver tė, dar ieš kan ti sa vęs, prie rai ši, la bai my lin ti šei mą ir Lie tu vą, sa vo at ei tį ma tan ti tik čia.

Apie vai kus ir kū ry bą

Vai kai – tai la bai skir tin­gos ma žos bū ty bės, su dar ne at skleis tais sie kiais, no rais ir ge bė ji mais, tai drau giš ki, pa­tik lūs žmo gu čiai, ku rie yra be ga lo nuo šir dūs, ne mo kan tys me luo ti, ge ban tys fan ta zuo ti, my lė ti, džiaug tis, krės ti pokš tus, o rak tą į jų pa sau lį ga li ras ti tik my lin tis žmo gus.

Auk lė to ja – tai žmo gus, ku ris ge ba tap ti drau gu ir su­de rin ti vi sos tria dos – vai ko, tė vų ir auk lė to jų – sie kius. Tik ros auk lė to jos tiks las – su ras ti rak tą į kiek vie no vai ko šir de lę, kad pir­mie ji žings niai mo kyk lo je bū tų sklan dūs. O jei pa sa ky tu me ge­riau sios XX a. vai kų auk lė to jos Me rės Po pins žo džiais, auk lė­to ja tu ri bū ti: raus vask ruos tė, links ma, mo kan ti žais ti su vai­kais įvai riau sius žai di mus, ge ra, bet ir griež ta. Ma ny čiau, kad bent jau trys pas ta rie ji Me rės Po pins iš skir ti bruo žai tik rai tik­tų ne tik XXI a., bet ir vi sų lai kų auk lė to jos api bū di ni mui.

Ra sa Jan kaus kie nė

Vai kai – ge riau sia žmo ni jos da lis. Su tin ku su Le vu Tols to­ju mi...

Kū ry ba – tai dva si nis pa ki­li mas, ku rį jau ti. Su tin ku su Mi­chai lu Bul ga ko vu, kad gy ven ti ver ta tik dėl mei lės ir kū ry bos.

Ire na Vo lo ši na

Ap do va no ji mas su ra do Ma ri jo ną Bar kaus kai tęDrau ge su Me tų mo ky to-

jais bu vo pa gerb ta Vil niaus pe da go gi nio uni ver si te to Pe da go gi kos ir psi cho lo gi jos fa kul te to Edu ko lo gi jos ka-ted ros pro fe so rė, ha bi li tuo ta dak ta rė M. Bar kaus kai tė. Lie-tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos gar bės žen klu pro fe so rė bu vo ap do-va no ta dar 2008 m. gruo džio 5 d. už pa grin di nių kon cep-tu a lių jų švie ti mo do ku men tų ren gi mą, ak ty vų da ly va vi mą švie ti mo per tvar ko je.

Kęs tu tis Ba ku tis, Ra sei nių Pre zi den to Jo no Že mai čio gim na zi jos tech no lo gi jų mo ky to jas eks per tas1997 m. mo ky to jas įkū rė me džio me ni nio dro ži nė ji mo stu di ją „Dru vis“, vė-

liau – ir in ter ne ti nį pus la pį www.dru vis.lt. K. Ba ku tis yra lei di nio „Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo ben dro sios pro gra mos“ ren gė jų gru pės na rys, Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk los pa grin di nio ug dy mo Tech no lo gi jų pro gra mų ben dra au to ris. 2005–2008 m. mo ky to jas ak ty viai da ly va vo ES struk tū ri nių fon dų pro jek te „Mo ky mo si kryp ties pa si-rin ki mo ga li my bių di di ni mas 14–19 me-tų mo ki niams“, eks per ta vo, kon sul ta vo va do vė lio „Tech no lo gi jos V–VI kla sei“ ren gė jus, šiais me tais re cen za vo va do vė lį „Elek tro ni ka. Tech no lo gi jų va do vė lis VI I– IX kla sei“. Taip pat K. Ba ku tis ve da

se mi na rus ša lies tech no lo gi jų mo ky to jams.

Po ap do va no ji mo

Ga vau šį ap do va no ji mą ir su­pra tau, kad grį žus teks at si skai ty ti sa vo mo ki niams. Juk jiems smal su, už ką mo ky to jas bu vo ap do va no­tas, ko dėl jį ši taip pa ger bė. Pa dir­bė ti teks dar dau giau nei iki šiol...

An ta nas Burk šai tis, Luk šių Vin co Gry bo vi du ri nės mo kyk los in for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to jas me to di nin kas A. Burk šai čio pa reng ti mo ki niai nuo 1991 m. sėk min gai da ly-

vau ja ne tik ša lies, bet ir tarp tau ti niuo se kon kur suo se, olim pia do se, pel no bron zos me da lius. Taip pat Me tų mo ky to jas ve da se mi na rus, kur sus įvai rių spe cia ly bių Ma ri jam po lės ap skri ties mo ky to jams.

Kas aš esu? Ką man reiš kia?

Aš – pro vin ci jos mo ky to jas.In for ma ci nės tech no lo gi jos – mū sų am žiaus spin de sys ir skur das.Vai kai – mū sų džiaugs mas ir at ei tis.Mo kyk la – ti kė ji mo ir moks lo švie sa.Kū ry ba – nau din gas ma lo nu mas.Sva jo nė – per daug nepri si sva jo ti.Šei ma – at ra ma rei ka lin ga net ir ne di de liam bokš te liui.Sie kis – ret sy kiais pri si vi lio ti sėk mę.

Apie sa ve

Mūsų inf.

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr

auko

s

8

au di to riai ne tu rė jo prie kaiš tų dėl pa mo kų tvar ka raš čių ir ste bė jo si pui kiai vyk do mu ug dy mo pro ce su.

Pro ble mos, nors ir ne vi sos sklan džiai, bet yra spren džia mos. Tam pa si tar nau ja Val dor fo kla sių die nos rit mas. Jis ki toks. Pa mo kų tvar ka raš tį su da ro trys da lys: pa-grin di nė pa mo ka, me no da ly kai (ama tai), kū no kul tū ra.

TĖ VAI IR MO KYK LA Pir miau sia pa ci tuo siu au di to iš va das

šiuo klau si mu: „Su da ro mos ge ros są ly­gos tė vams ben drau ti ir ben dra dar biau ti su mo kyk la ir mo ky to jais. Iš po kal bių su Val dor fo kla sių tė vais pa aiš kė jo, kad mo kyk la tai ko įvai rius ben dra vi mo ir ben dra dar bia vi mo bei in for ma vi mo apie vai ko pa žan gą bū dus: vi suo ti niai ir kla-sių su si rin ki mai, di fe ren ci juo ti su si rin-ki mai, at vi rų du rų die nos, in di vi du a lūs po kal biai, in for ma vi mas te le fo nu, raš tu, ap si lan ky mai na muo se, ap klau sos, iš vy-kos, ren gi niai. Ke li Val dor fo kla sių tė vai pa de da or ga ni zuo ti ug do mą ją veik lą: pa-de da vai kams pa mo ko se, ve dant so cia li-nius žai di mus. Vyk do mas sis te min gas tė vų pe da go gi nis, psi cho lo gi nis švie ti mas tu ri tei gia mos įta kos mo ki nių ug dy mo si re zul-ta tams.“ Mo kyk los ini cia ty va – grą žin ti tė vus į mo kyk lą – su si lau kia vis di des nio tė vų pri ta ri mo. Val dor fo kla sių tė vai yra įkū rę aso cia ci ją „Švie sos kam pe lis“, ku ri mo kyk lo je tė vams ren gia se mi na rus, pa-skai tas. Ne se niai įkur ta tė vų aso cia ci ja „Nau jos kar tos mo kyk la“, ku rios tiks­las – Kau no mies te kur ti sa va ran kiš ką Val dor fo mo kyk lą. Ši ini cia ty va ro do tei gia mą tė vų po žiū rį į ne tra di ci nes ug-dy mo for mas.

Mū sų mo kyk los vai kai lai min gi... Val dor fo mo kyk lo je nė ra skam bu čio, nu trau kian čio mo ky to jo ir mo ki nių dar-bą, ne pa baig tą min tį. Mo ky to jai ger bia ir gi na vai ką, my li jį to kį, koks jis yra. Sten gia ma si ug dy ti har mo nin gą ir lais vą as me ny bę. Svar biau sia ug dy mo tu ri ny-je – žmo giš ko sios ver ty bės, pa de dan čios vai kui at skleis ti sa vą jį „aš“, siek ti gė rio ir gro žio.

Zi ta JUCH NE LIE NĖKau no Mar ty no Maž vy do vid. m-klos di rek to rės

pa va duo to ja, at sa kin ga už Val dor fo kla ses

Trum pai apie ją...Z. Juch ne lie nė bu vo pir mo ji pir mo sios Val dor fo kla-

sės Kau ne (Šan čių vi du ri nė je mo kyk lo je) mo ky to ja. Ji pa ti sa ko: „Esu lai min ga, pa ži nu si šią pe da go gi ką ir jos fi lo so fi ją – ji mai ti na vai ko sie lą.“ Z. Juch-ne lie nės anū kas taip pat mo ko si Valdorfo mokyklos penk to je kla sė je.

Esu dvie jų sū nų ma ma, vai kai da bar mo ko si Val dor fo pe da go gi kos V ir IX kla sė se.

Prieš de vy ne rius me tus iš lei dau pir mą jį sū ne lį į tra di ci nę mo kyk lą, ku rio je skau-di no vai kų rū šia vi mas į ge rus ir blo gus, ga bius ir ne ga bius, nor ma lius ir ne nor-ma lius. Pa grin di nis dė me sys ug dy mo pro ce se bu vo ski ria mas ži nių per da vi mui. Man šiur pą kė lė pra di nu kų kla sė je tvy ran ti at mos fe ra, at stū mi mas, pa ty čios. Ag re-sy vu mas at ei na iš šei mos ir pa si reiš kia vai kų tar pu sa vio san ty kiuo se. Ly de riau ja fi ziš kai stip res ni. Ra mūs, do ri vai kai pri-vers ti gūž tis ar ba pri si tai ky ti. Mo kyk lo je so cia li nė, psi cho lo gi nė pa gal ba tei kia ma tik „gais ro ge si ni mui“, nes pa jė gos ke­lių šim tų vai kų nuo sek liai pre ven ci jai tik rai per men kos.

Nors pra ėjo ne ma žai lai ko nuo to, kai aš pa ti mo kiau si mo kyk lo je, pa si kei tė tik for ma, bet ne tu ri nys. Ma no ge bė ji mai bu vo ig no ruo ja mi, tad il gai te ko ieš ko-ti šir džiai mie los pro fe si jos. Kai ku rie pe da go gai ma no smal su mą pri ėmė kaip įžū lu mą. Ge rai, kad per dvy li ka me tų su-ti kau nors ke lis di džiu lės pa gar bos ver tus pe da go gus. Tra di ci nis ug dy mas pa si ruo šęs ug dy ti pa klus nius, ga bius vai kus, ku rie ne ke lia pro ble mų. Sa vo vai kams ieš ko-jau mū sų šei mos ver ty bes ati tin kan čios pe da go gi kos.

Prieš še še rius me tus tik iš to lo su si-pa ži nau su pa sau ly je esan čių Val dor fo mo kyk lų struk tū ra, fi lo so fi ja, vi zi ja ir mi-si ja. Lie tu vos tė vų fo ru mo kon fe ren ci jo je su ži no jau, kad Kau ne yra Val dor fo kla sės. Nu vy kau, pa ma čiau ir su si ža vė jau. Vai kai

pa tys pa si rin ko va ži nė ti į tą mo kyk lą, nors ji yra ki ta me Kau no ga le. Į šią mo kyk-lą tė vai vai kus ve ža iš įvai rių Kau no ir Kau no ra jo no vie tų. Esu lai min ga ma ma, ma ty da ma lai min gus sa vo vai kus, no riai šuo liuo jan čius į mo kyk lą.

Pir mo je kla sė je vai kai ne ver čia mi skai-ty ti, jiems lei džia ma pa tiems pa jus ti vi di nį im pul są skai ty mui. Pa mo ko se daug lai ko ski ria ma rit mi nei da liai – tai Val dor fo pe-da go gi nis pa ma tas, vi sa tie sio giai su si ję su vai ko kvė pa vi mu, pul su, jaus mų ir emo-ci jų la vi ni mu, vaiz duo tės puo se lė ji mu, mie gan čios va lios ža di ni mu.

Vai kai ga li dau giau įsi są mo nin ti, įsi gi-lin ti, pa jus ti ry šį su mo ko muo ju da ly ku ir sa vo tem pu „virš kin ti“ in for ma ci ją, už ten ka lai ko kiek vie nam in di vi du a liai. Vai kų są siu vi niai spal vin gi, nuo tai kin gi, tar si me no kū ri niai. Per pa mo kas nau do-ja ma daug na tū ra lių mo ky mo prie mo nių su tiks lu pa ro dy ti kiek vie no reiš ki nio są sa jas, žmo gaus ver tin gu mą ir są ly tį su gam ta. Vai kus su pa ka me ri nė ap lin ka, dva sin gu mą ska ti nan ti at mos fe ra, spal-vų įvai ro vė. Tė vai ge ra no riš kai ku ria vai kams sau gu mą, kiek vie nais me tais da žo kla ses vis ki ta spal va. Vi sas ug dy­mo pro ce sas pra ti na mo ki nį ne pra slys ti reiš ki nių pa vir šiu mi, for muo ja am ži­nąsias ver ty bes.

Man pa tin ka, jog sie kia ma, kad mo ki niai kuo vė liau pra dė tų nau do tis kom piu te riu, nes tai su si ję su ben dra vi mo pro ble mo mis. Tei gia ma, kad kom piu te ris – tai prie mo-nė-ma ši na, ku ria be tam tik ro su bren di mo ly gio ne ga li ma nau do tis. Vai kai ir tė vai be tar piš kai ben dra dar biau ja su mo ky­to jais, nė ra lais vos erd vės pa si reikš ti vai kų ža lin giems įpro čiams.

Man ne tiek svar bu, kad vai kas su kaup tų daug in for ma ci jos, kiek tai, kad per pras tų pa grin di nių gy ve ni mo prin ci pų es mę, kad ja me iš lik tų gy vas en tu ziaz mas ir smal su-mas. Ži nių įvai ro vė bū ti na vi su mi nio pa­sau lio su vo ki mui. Mo kyk la nė ra eli ti nė. Į ją pri ima mi įvai rių so cia li nių sluoks nių, skir tin gų ga bu mų vai kai, nes, ne pai sant vi sų skir tu mų, jiems pa de da ma iš mok ti dar niai gy ven ti ir kar tu dirb ti.

Jo lan ta LIUP KE VI ČIE NĖ Tel. 8 600 81221, el. p. – jo lan ta ver ty [email protected]

Ge rai, kad ne per il gaiklai džio jau

Atkelta­iš­5­psl.­

Netradicinis ugdymas

Tarp tau ti nės Val dor fo dar že lių aso­cia ci jos duo me ni mis, 1996 m. pa sau ly je bu vo 1169 Val dor fo vai kų dar že liai. 2000 m. pra džio je 50­yje pa sau lio ša lių bu vo 804 Val dor fo mo kyk los ir 1434 vai kų dar že liai. Tai ro do spar tė jan tį Val dor fo pe da go gi kos įstai gų skai­čiaus au gi mą pa sau ly je: per pas ku­ti niuo sius 4­erius me tus su kur ti 265 Val dor fo dar že liai, per de šimt me tį – 278 Val dor fo mo kyk los.

9

Ne ma žai Vil niaus VšĮ „Sau lės“ pri va-čios vi du ri nės mo kyk los mo ki nių iš vyks ta mo ky tis į už sie nį. Sa vo pui kiais ge bė-ji mais jie rep re zen tuo ja mū sų mo kyk lą ir Lie tu vą. Bū tent jų, iš vy ku sių mo ky tis sve tur, dė ka už si mez gė mū sų mo kyk los ir An gli jos pres ti ži nės Kings vu do pri-va čios mo kyk los ry šiai. Mus ap lan kė šios mo ky-mo įstai gos di rek to riaus pa va duo to ja p. An ge la Dud ley­War de ir įtei-kė Kings vu do mo kyk los di rek to riaus p. Sai mo no Mo ri so kvie ti mą ap si-lan ky ti pas juos. Ko vo pra džio je mū sų mo kyk los di rek to rė Ire na Ba ra­naus kie nė, di rek to rės pa-va duo to ja ug dy mui Mig la Pa liu lie nė ir mo ky to ja Ona Kar pa vi čie nė vie-šė jo se no mis an gliš ko mis tra di ci jo mis gar sė jan čio je mo kyk lo je ir su si pa ži no su šios įstai gos dar bo pa tir ti mi.

Kings vu do pri va ti mo kyk la, įkur ta prieš tris šim tus me tų, su de ri na šim ta­me tes tra di ci jas ir šiuo lai ki nį ug dy mą. Tai su ku ria ypa tin gą au rą, ku ri pri trau kia mo ki nius iš vi so pa sau lio. Čia mo ko si net 20­ies ša lių vai kai. Mo kyk los di-rek to rius S. Mo ri sas ak cen tuo ja pa gar bą tra di ci joms, tvar kai ir draus mei, di de lį dė me sį kiek vie nam mo ki niui. Pir miau sia žiū ri ma į tai, kaip žmo gus jau čia si, kaip vys to si jo vi di nis pa sau lis, pa sau lė jau ta. Kiek vie ną ry tą mo ki niai su mo ky to jais su si ren ka kop ly čio je.

Da ly va vo me su si ti ki muo se, kur bu vo kal ba ma apie kiek vie nam su tei kia mas ga li my bes ir gy ve ni mo tiks lus. Pa sau lį ką tik bu vo su krė tu si Hai čio tra ge di ja. Pa sto rius kal bė jo, kad bet ko kio je ne lai-mė je yra vil ties. Jis sa kė, kad ne mo ko vai kų ti kė ji mo, o tik pa de da ras ti ke lią, kaip bū ti ge ru, lai min gu žmo gu mi. Ypač cha riz ma tiš kas pa sto rius pa žįs ta vi sus sa vo mo ki nius, ku rie vi sa da ga li at ei ti pa si kal bė ti.

Mo ki nių dva si nė pu siau svy ra ir ra my-bė lei džia pa siek ti la bai ge rų mo ky mo si re zul ta tų. Di rek to riaus pa va duo to ja Sa­rah Daw son tei gė, kad pui kūs mo kyk los re zul ta tai – tai kiek vie no vai ko sie kis. Kla sės mo ky to jas ana li zuo ja kiek vie no

Vieš na gė Kings vu do pri va čio je mo kyk lo je

mokinio ga li my bes, ste bi jo pa žan gą ir ap ta ria su tė vais. Jei gu ky la sun ku-mų, kar tu ben dra dar biau ja mo ky to jai ir tė vai. Daug dir ba ma, su si ra ši nė jant elek tro ni niu pa štu, nes

mo ki nių tė vai gy ve na Ai ri jo je, Ru si jo je, Hon kon ge, Pie tų Af ri­kos Res pub li ko je (PAR) ir ki tur. Mo ki nio dar bų ver ti ni mą su da ro: pa stan gos, ži nios ir ge bė ji mai, el-ge sys, dar bo pri sta ty mas ir po žiū rio ori gi na lu mas.

Be pa grin di nių da ly kų mo ki niai ska ti na mi plė to ti ge bė ji mus me no sri ty se. Sie kia ma, kad iš si la vi nęs žmo gus be mėgs ta mo dar bo dar tu rė tų sri tį, kur ga-lė tų at si pa lai duo ti ir iš reikš ti sa ve. Pa vyz dį ro do pa tys mo ky to jai – or ga ni zuo ja įvai rią už kla si nę veik lą. Daug dė me sio ski ria ma kū no kul tū rai. Įreng ti pui kūs aikš ty nai, mo ki nius tre ni ruo ja aukš tos kva li fi ka ci-jos tre ne riai.

Drau giš ka mo kyk los at mos fe ra su ku ria-ma, for muo jant skir tin go am žiaus vai kų auk lė ja mą sias kla ses. Jie drau ge ap ta ria pro ble mas, ke liau ja, da ly vau ja lab da rin-go je veik lo je. Su si ti ko me su įvai rių ša lių mo ki niais. Jie vi si su ti ko, kad ug dy mas šio je mo kyk lo je la bai ski ria si nuo pa­tir čių jų ša ly se. Čia ne ga li ne si steng ti, ne si mo ky ti, nes bū si ne su pras tas kla sės drau gų, o ir pats blo gai jau sies.

Su ža vė jo mo ki nių ga li my bės pa si tik-rin ti tin ka mu mą pa si rink tai pro fe si jai. Mo kyk la ran da dar bo vie tų va sa ros atos-

to gų me tu, kad mo ki nys pa dir bė tų pa si-rink to je pro fe si nė je sri ty je ir įsi ti kin tų, kad tei sin gai pla nuo ja sa vo at ei tį. An glai su vo kia, kad ne rei kia per krau ti vi du ri nio ug dy mo pro gra mos. Pas ku ti niuo sius 2­ejus me tus mo ki niai ga li mo ky tis tik 3–6 da ly kų.

Džiau gia mės, kad pa ma ty ta veik la mums ne bu vo nau jo vė, kad dė me sys vai kui yra ir mū sų mo kyk los mi si ja bei di džiau sia ver ty bė. Kings vu do pri va ti mo kyk la pa siū lė pa si ra šy ti ben dra dar bia vi mo su tar tį. Ge riau siam mū sų mo kyk los mo-ki niui siū lo ma me ti nė sti pen di ja. Siū ly mą ben dra dar biau ti pri ima me kaip mū sų mo kyk los veik los pri pa ži ni mą ir įver ti­ni mą. Ti ki mės, kad šis ben dra dar bia vi mas bus nau din gas abie jų ša lių mo kyk lų ben-druo me nėms.

Mig la PA LIU LIE NĖVšĮ „Sau lės“ pri va čios vid. m-klos

di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui

Susitikimas privačioje Kingsvudo mokykloje. Jos direktorius S. Morisas ir „Saulės“ privačios vid. m-klos direktorė I. Baranauskienė

Angliškomis tradicijomis garsėjančioje mokykloje – modernus technologijų kabinetas

Muzikos kabinetas. Čia yra visos galimybės plėtoti gebėjimus muzikos srityje. Juk išsilavinęs žmogus privalo turėti sritį, kur galėtų atsipalaiduoti

Patirtis iš svetur

10

Ug dy mo plė to tės cen tro spe cia lis tai su sa vo pa gal bi nin kais iš vi sos Lie tu vos bai-gia reng ti ir de rin ti pa ko re guo tas vi du ri nio ug dy mo pro gra mas, pa gal ku rias mo kyk-los pra dės dirb ti nuo 2011 m. rug sė jo. Dau ge lis pe da go gų, švie ti mo ins ti tu ci jų va do vų, švie ti mo so cia li nių part ne rių at-sto vų klau sia, kas pro gra mo se kei čia ma, ko kie bus mo ky mo ir mo ky mo si pa gal jas ypa tu mai. Trum pai į šiuos klau si mus ga li ma bū tų at sa ky ti, kad pro gra muo ja mos per mai nos ne bus stai gios ir ka te go riš kos. Jų tiks las – pa si reng ti ir pra dė ti ne trum-piau kaip 5–6 me tus truk sian tį nuo sek lų, lanks tų ir kū ry bin gą vi du ri nio ug dy mo ko-ky bės ge ri ni mą, kad mū sų mo ki nių pa sie-ki mai kiek ga li ma la biau ati tik tų spar čiai be si kei čian čius gy ve ni mo, dar bo rin kos, ša lies ir vi suo me nės po rei kius. Da bar daug svar biau, nei bu vo li gi šiol, kad bai gę vi du-ri nio ug dy mo pro gra mą mo ki niai bū tų pa-si ren gę sa va ran kiš kai mąs ty ti ir mo ky tis, bū tų ge rais pi lie čiais, ge bė tų sa va ran kiš kai tvar ky ti sa vo gy ve ni mą, kad dar bo vie to se bū tų pa jė gūs pa tys spręs ti, ko kias už duo tis ir kaip at lik ti, o ne lauk tų, kad tai jiems nu ro dy tų va do vai. Ben dra sis ug dy mas ga li ir tu ri pri si dė ti prie ša lies kū ry bi nio po ten cia lo iš lais vi ni mo, jos ino va ty vu mo di di ni mo. Straips ny je ben drais bruo žais ap žvelg si me, kas nau jo ir ko dėl at si ras pa ko re guo to se vi du ri nio ug dy mo ben dro-sio se pro gra mo se. Svar biau sios vi du ri nio ug dy mo tu ri nio ko re ga vi mo ir at nau ji ni mo kryp tys pa vaiz duo tos sche mo je.

DĖ ME SYS KOM PE TEN CI JŲ UG DY MUI

Moks li nin kai, Eu ro pos Są jun gos, Pa- sau lio Ban ko, Eko no mi nio ben dra dar-bia vi mo ir plėt ros (OECD), ki tų įta kin-giau sių or ga ni za ci jų eks per tai tei gia, kad ben dro jo ug dy mo at ei tis pri klau so es mi nėms da ly ki nėms ir ben dro sioms kom pe ten ci joms. Ben dro sios dir ban čių jų kom pe ten ci jos tam pa vie nu iš svar biau sių veiks nių, ga lin čių pa dė ti vals ty bėms mo-der ni zuo ti eko no mi ką ir at ei ty je iš veng ti

vi du ri nio ug dy mo ben dro sios pro gra moseko no mi nių bei so cia li nių kri zių. Ty ri mai ro do, kad dar bo rin kai rei kia vis dau giau dar buo to jų, ku rie ge bė tų kū ry bin gai mąs-ty ti ir spręs ti pro ble mas, bū tų ini cia ty vūs, no va to riš ki ir ver slūs, ga lė tų or ga ni zuo ti kū ry bi nį ben dra dar bia vi mą. Svar biu eko-no mi kos sek to riu mi tam pa va di na mo sios kū ry bi nės in dust ri jos. Ga na spar čiai ma-žė ja dar bo vie tų, ne rei ka lau jan čių aukš tos kva li fi ka ci jos. Taip pat ma žė ja bet ko kio fi zi nio dar bo pa klau sa, nes di dži ą ją jo da lį at lie ka me cha niz mai. Ne be rei kia tiek, kiek rei kė da vo anks čiau, ap skai ti nin kų, bu hal-te rių, sta tis ti kų ir ki tų pa na šių pro fe si jų dar buo to jų, at lie kan čių ru ti ni nes va dy bos, fi nan si nes, duo me nų tvar ky mo ir ana li zės ope ra ci jas. Jų dar bą at lie ka kom piu te riai. Mąs ty mas ir kū ry biš ku mas pamažu tam pa le mia mais eko no mi kos veiks niais.

Vis di des ni iš šū kiai mū sų ša liai ky la so-cia li nio kul tū ri nio gy ve ni mo sri ty je. Ša lies ir tau tos iš li ki mui rei kia aukš tos jos pi lie-čių pi lie ti nės ir kul tū ri nės kom pe ten ci jos. No rint, kad Lie tu vos kul tū ra bū tų stip ri ir kon ku ren cin ga, jau ni žmo nės jau mo kyk-lo je tu ri bū ti įtrau kia mi į kul tū ri nius pro ce-sus, tap ti ak ty viais kul tū ros puo se lė to jais ir kū rė jais. Lie tu vo je tu ri to liau plė to tis at vi ra de mok ra ti nė vi suo me nė.

Stra te gi nis be si ku rian čios ži nių vi suo-me nės pro duk tas bus nau jos ži nios, to dėl bū ti na, kad dau gu ma jau nų žmo nių įgy tų mo kė ji mo mo ky tis ir pa ži ni mo kom pe-ten ci jas – ge bė tų įsi sa vin ti ir kur ti ži nias. To dėl ypač svar būs tiek as me niui, tiek vi suo me nei tam pa kiek vie no as mens mo ky mo si ir dar bo va dy bos, pro ble mų spren di mo, kri ti nio mąs ty mo, ana li ti niai

ir ti ria mie ji ge bė ji mai. Jų ug dy mas tu ri tap ti in teg ra lia ben dro jo ug dy mo tu ri nio da li mi.

Ben drų jų kom pe ten ci jų ug dy mas – pui kus da ly kų mo ky mo ir mo ky mo si

in teg ra ci jos pa grin das. Jau da bar skir tin gų da ly kų pa mo ko se mo ki niai įsi sa vi na daug tų pa čių ben drų jų ge bė ji mų. Spe cia lis tai tei gia, kad ben drų jų ge bė ji mų da lis su da-ro iki dvie jų penk ta da lių vi so da ly ki nio ug dy mo tu ri nio. Pa sau li nė je prak ti ko je pa ste bi ma, kad ge res nių re zul ta tų pa sie kia tos mo kyk los, ku rio se ben drų jų kom pe-ten ci jų ug dy mo pa stan gas da ly ki nin kai de ri na tar pu sa vy je, kur mo kyk los ben-druo me nė pla nuo ja ben drų jų kom pe ten-ci jų ug dy mo in teg ra vi mą į at ski rų da ly kų pa mo kas ir ne pa mo ki nę veik lą.

Dėl iš var dy tų prie žas čių pa ko re guo to se vi du ri nio ug dy mo ben dro sio se pro gra mo-se (kaip ir at nau jin to se pra di nio ir pa grin-di nio ug dy mo ben dro sio se pro gra mo se)

ypa tin gas dė me sys ski ria mas es mi nių da ly ki nių ir ben drų jų kom pe ten ci jų ug-dy mui. Iš skir tos še šios ben dro sios kom­pe ten ci jos, ypač svar bios as me ni niam gy ve ni mui, kar je rai ir vi suo me nės ge­ro vei: mo kė ji mo mo ky tis; ini cia ty vu mo ir kū ry bin gu mo; pa ži ni mo; ko mu ni ka vi mo; as me ni nė; so cia li nė ir pi lie ti nė.

Vi sas ug dy mo tu ri nys pa ko re guo to se vi du ri nio ug dy mo ben dro sio se pro gra-mo se in teg ruo ja mas šių kom pe ten ci jų pa grin du. Sie kia ma, kad, mo ky da mie si pa gal vi du ri nio ug dy mo pro gra mą, mo ki-niai kuo ge riau pa si reng tų be si kei čian čiam gy ve ni mui.

No rint veiks min gai ug dy ti mo ki nių kom pe ten ci jas, rei kės per ei ti prie ak ty­ves nio jų įtrau ki mo į mo ky mą si. Il gai-niui tu rės keis tis mo ky mo ir mo ky mo si me to dai. Gre ta tra di ci nių dar bo mo kyk lo je bū dų mo ky to jams ir mo ki niams rei kės įsi sa vin ti ir tai ky ti nau jas kom pe ten ci jų mo ky mo ir mo ky mo si stra te gi jas. Ne tie sa, kad in te lek tu a liu ir kū ry bin gu tik gims-ta ma, kad ši to ne ga li ma ug dy ti. Ty ri mai ro do, kad ne pa nau do tos ug dy mo ga li my-bės dar la bai di de lės – te rei kia ži no ti ir su ge bė ti pri tai ky ti nau jau sius moks lo ir prak ti kos at ra di mus, ge rą jį pe da go gi nį pa ty ri mą. Pa ko re guo tos vi du ri nio ug dy mo ben dro sios pro gra mos lanks tes nės, ge riau pri tai ky tos ak ty ves nių mo ky mo ir mo ky-mo si me to dų tai ky mui.

Vis gi po ky čiai kom pe ten ci jų ug dy-mo sri ty je ne ga lės įvyk ti stai ga. Rei kės kruopš taus ir kryp tin go ben dro jo ug dy mo ir jo or ga ni za vi mo, mo ky to jų kom pe ten ci-jos ir vi sos švie ti mo kul tū ros to bu li ni mo. To dėl eg za mi nų kai ta taip pat vyks il ges nį lai ko tar pį, eg za mi nų už duo ty se pa ma žu di di nant su kom pe ten ci jų ver ti ni mu su si-ju sios me džia gos ap im tis ir įta ką ga lu ti-niam įver ti ni mui.

DĖ ME SYS MO KY MO SI MO TY VA CI JAI

Mo ky mo si mo ty va ci jos klau si mas šiuo lai ki nia me ben dra ja me ug dy me yra es mi nis. Dau gu mos ša lių švie ti mo spe cia-lis tai tarp di džiau sių ben dra jam ug dy mui iš ky lan čių iš šū kių nu ro do ne pa kan ka mus di de lės mo ki nių da lies mo ky mo si pa sie-ki mus ir že mą mo ky mo si mo ty va ci ją. Tai bū din ga ir Lie tu vai. Pa vyz džiui, Na cio na li nių mo ki nių pa sie ki mų ty ri mų duo me ni mis, pas ta ruo ju me tu ma žė ja de šim to kų iš es mės vi sų aka de mi nių da ly kų mo ky mo si mo ty va ci ja. Tik apie pu sę de šim to kų mėgs ta lie tu vių kal bos,

Ben drų jų pro gra mų ko re ga vi mo kryp tys

Ug dy mo or ga ni za vi mo to bu li ni mas

Ben dro jo ug dy mo tu ri nio kai ta

Nau jos moks lo ži nios

Ver ti ni mo to bu li ni mas

Kom pe ten ci jų ug dy mas

Dė me sys mo ty va ci jai

Bai gia mos reng ti ir de rin ti pa ko re guo tos

11

Mus ras ite in ter ne te www.sac.smm.lt, http://portalas.emokykla.lt (Elektroniniai leidiniai)

ma te ma ti kos, che mi jos, fi zi kos, is to ri jos pa mo kas. Ma žė ja ir mo ki nių mo ky mo si uni ver si te ti nė se aukš to sio se mo kyk lo se as pi ra ci jos. Ypač ryš kus mo ky mo si as pi-ra ci jų ma žė ji mas tarp ber niu kų de šim to kų. Ne ky la abe jo nių, kad mo ky mo si mo ty­va ci jos ir as pi ra ci jų ma žė ji mas vei kia mo ki nių mo ky mo si pa sie ki mus – juos blo gi na.

Gre ta tra di ci nių at si ra do ir vi siš kai nau-jų mo ki nių mo ty va ci ją ir as pi ra ci jas ma-ži nan čių veiks nių. Nuo vo kes ni mo ki niai jau čia, kad ne vis ko, ko mo ko ma mo kyk-lo je, jiems rei kės gy ve ni me, kad daug ką iš to, kam mo kyk lo je jie yra ren gia mi, jau at liks kom piu te riai. Jie su pran ta, kad di de-lė da lis jiems siū lo mo ug dy mo tu ri nio jau yra pa se nu si, ne ak tu a li. Dėl be si kei čian čių vai kų au gi mo są ly gų kei čia si jų mo ky mo-si sti liai, to dėl da bar ti nius mo ki nius net ir tra di ci nės te ma ti kos (pvz., ra šy bos ar sky ry bos) jau veiks min giau bū tų mo ky ti, tai kant kiek ki to kius me to dus nei anks-čiau. Mo kyk la ne vi sa da spė ja re a guo ti į ga na spar čią mo ki nių po rei kių kai tą, ir tai ge ro kai ma ži na mo ki nių mo ty va ci ją.

Ma žė ja sti mu lų at kak liai, kad ir ne įdo-miai bei ne la bai veiks min gai, mo ky tis, bet ku ria kai na įgy ti aukš tą jį iš si la vi ni mą ir gau ti ge rai ap mo ka mą dar bą. Di dė-ja po rei kis ras ti mėgs ta mą dar bą, kiek įma no ma la biau sa ve re a li zuo ti, gy ven ti įdo mų gy ve ni mą. Da bar mo ki niai la-biau nei anks čiau yra nu si tei kę mo ky tis pra smin gai ir tiks lin gai, pa tir ti mo ky mo-si džiaugs mą, jaus ti sa vo kū ry bi nių ga lių au gi mą.

Dėl šių prie žas čių pa ko re guo to se vi-du ri nio ug dy mo ben dro sio se pro gra mo se dar dau giau dė me sio ski ria ma mo ki nių įgy tų ži nių tai ky mui, jų prak ti niams ir ti ria mie siems dar bams, nau jų in for ma ci-nių ko mu ni ka ci nių tech no lo gi jų tai ky mui, ma ži na mos ži nių, ku rias rei kia me cha-niš kai įsi min ti, ap im tys, ak cen tuo ja mas mąs ty mo ir kū ry biš ku mo ug dy mas, di di-na mos mo ki nio pa si rin ki mo ga li my bės. Šios prie mo nės tu rė tų pa dė ti ge rin ti mo-ki nių mo ty va ci ją mo ky tis, o mo ty va ci jos ge rė ji mas tu rė tų pri si dė ti prie mo ki nių pa sie ki mų ko ky bės au gi mo.

NAU JOS MOKS LO IR TECh NO LO GI JŲ ŽI NIOS

Ku rian tis ži nių vi suo me nei, la bai spar-čiai kei čia si tiks lių jų moks lų, tech no lo gi jų ir so cia li nės sri ties ži nios, to dėl rei kia pe ri odiš kai in ven to ri zuo ti ir per žiū rė ti vi du ri nio ug dy mo tu ri nio ži nių ba ga žą. Da lis da ly ki nių ži nių sens ta, pra ran da ak-tu a lu mą. Plė to jan tis in for ma ci nėms tech-no lo gi joms, jau nė ra bū ti ny bės per krau ti mo ki nių gau sy be fak ti nių en cik lo pe di nio po bū džio ži nių, vers ti jas įsi min ti. Tuo pat me tu su ku ria mos nau jos ži nios, be ku rių vi du ri nis iš si la vi ni mas jau ne be ati tik tų gy ve ni mo ke lia mų rei ka la vi mų. Pa pras-

čiau si pa vyz džiai – bio tech no lo gi jos, na no tech no lo gi jos, nau jos in for ma ci nės ko mu ni ka ci nės tech no lo gi jos, ku rios svar bios ne tik te ori niu, bet ir prak ti niu po žiū riu, nes tei kia pui kias ga li my bes Lie tu vos eko no mi kos plėt rai. Jos bū ti nos jau na jai kar tai.

Pa ko re guo to se vi du ri nio ug dy mo ben-dro sio se pro gra mo se kai ku rių mo ko mų jų da ly kų ži nios at nau jin tos ga na smar kiai (iki 5–15 proc.). Dau giau sia – in for ma ci-nių tech no lo gi jų, gam tos moks lų, ge og-ra fi jos, eko no mi kos, tech no lo gi jų sri ty se. Toks ži nių at nau ji ni mas leis pri ar tin ti vi du ri nį ug dy mą prie šian die nos rei ka­la vi mų ir pa ge rin ti mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ją.

Di des nio mas to ži nių at nau ji ni mas vi-sa da ke lia di de lių iš šū kių mo kyk lai. Rei-kia at nau jin ti va do vė lius, ki tas mo ky mo prie mo nes ir pa dė ti mo ky to jams iš mok ti su nau jo mis ži nio mis dirb ti. To dėl at ski-rų mo ko mų jų da ly kų ži nių at nau ji ni mo pro ce sas taip pat bus vyk do mas pa ma žu (ypač jei dar nė ra tin ka mų va do vė lių), už truks ke le tą me tų. Pir miau sia nu ma to-ma pa reng ti spe cia lią me to di nę me džia gą mo ky to jams. Eg za mi nų už duo ty se nau jos ži nios taip pat at si ras pa ma žu, in for muo-jant apie tai mo ky to jus ir mo ki nius, kad vi du ri nio ug dy mo tu ri nio at nau ji ni mas mo kyk lo je ne su kel tų di de lių įtam pų.

PA GRIN DI NIO IR VI DU RI NIO UG DY MO BEN DRŲ JŲ PRO GRA MŲ

TU RI NIO SU DE RI NI MAS

At nau ji nant 2009 m. pra di nio ir pa-grin di nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas, pa si kei tė (daž niau siai su ma žė jo) be veik vi sų mo ko mų jų da ly kų ži nių ap im tys ir nag ri nė ja ma te ma ti ka pa grin di nė je mo kyk lo je, to dėl rei kė jo ati tin ka mai pa-ko re guo ti vi du ri nio ug dy mo pro gra mas. Da lis pa grin di nės mo kyk los ug dy mo tu ri nio per kel ta į vi du ri nės mo kyk los ug dy mo tu ri nį, nes vy res nio am žiaus mo-ki niai leng viau jį įsi sa vi na. Ki tos ug dy mo tu ri nio da lies vi sai at si sa ky ta, no rint su ma žin ti di de lius mo ki nių mo ky mo si krū vius.

Įsi se nė ju si dau gu mos mo ko mų jų da ly-kų ug dy mo tu ri nio pro ble ma – vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je vėl kar to tas vi sas pa grin di nės mo kyk los kur sas. Tai ne re tai truk dy da vo vi du ri nia me ug dy me plė to ti mo ki nių ge bė ji mus, nes dau giau sia mo-ky mo si lai ko už im da vo ži nių kar to ji mas. Ben drų jų kom pe ten ci jų ug dy mui lai ko prak tiš kai ne lik da vo. Ko re guo jant vi du ri-nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas, im ta si prie mo nių su ma žin ti kar to ja mų ži nių ap im tis ir dau giau lai ko skir ti kom pe­ten ci jų ug dy mui. Šiuo tiks lu kai ku rių da ly kų pro gra mo se ug dy mo tu ri nys or ga-ni zuo ja mas kiek ki to kio mis prie mo nė mis nei anks čiau – nau do jant in teg ruo jan čias te mas ir pro ble mi nius pjū vius.

UG DY MO OR GA NI zA VI MO TO BU LI NI MAS

Vi du ri nio ug dy mo ko ky bė pri klau so ne tik nuo ug dy mo tu ri nio, bet ir nuo ug dy-mo or ga ni za vi mo. Tarp šių sri čių tu ri bū ti der mė. Au gan tis dė me sys kom pe ten ci jų ug dy mui, mo ty va ci jai, kiek vie no mo ki nio ug dy mo ko ky bei, su vok tas po rei kis la biau in di vi du a li zuo ti ug dy mą ir su da ry ti mo-ki niams ge res nių mo ky mo si pa si rin ki mo ga li my bių ver čia mo der ni zuo ti vi du ri nio ug dy mo or ga ni za vi mą. Ypač svar bu, kad or ga ni zuo jant ug dy mą at si ras tų šiuo-lai kiš ki ug dy mo ko ky bės už tik ri ni mo me cha niz mai, kad ug dy mas bū tų ge riau struk tū ruo tas ir kad re a ly be tap tų mo-kyk los (vė liau ir sa vi val dy bės) lyg mens ug dy mo tu ri nio kū ri mas.

Ben dro sios pro gra mos bu vo ko re­guo ja mos ir per tvar ko mos taip, kad su da ry tų mo kyk loms ir mo ky to jams dau giau ga li my bių to bu lin ti ug dy mo or ga ni za vi mą. Jo se aiš kiau ir lanks čiau (ne tiek per ži nias, kiek per ge bė ji mus ir nuo sta tas) pa teik ti mo ki nių pa sie ki mai leis leng viau in di vi du a li zuo ti ug dy mą, struk tū ruo ti ug dy mo pro ce są ir už tik rin ti ug dy mo ko ky bę. Pa to bu li nus ati tin ka mus ug dy mo or ga ni za vi mą reg la men tuo jan-čius do ku men tus, nu ma to ma su da ry ti mo kyk loms pa lan kes nes ga li my bes tai ky ti kau pia mą jį ver ti ni mą ir mo du li nį mo ky-mą, in ten sy vin ti at ski rų da ly kų mo ky mą, siū ly ti mo ki niams vie tos po rei kius ir ga li-my bes ati tin kan čius mo ky mo si pa si rin ki-mus. Pa ko re guo tos ben dro sios pro gra mos at vers mo kyk loms dau giau erd vės kur ti ir įgy ven din ti mo kyk los lyg mens ug dy mo tu ri nį, be ku rio ne įma no mas tik ras ug dy-mo in di vi du a li za vi mas.

VER TI NI MO TO BU LI NI MAS

Ug dy mo ko ky bės už tik ri ni mui la bai svar bu tu rė ti ko ky biš ką mo ki nių pa sie-ki mų ver ti ni mo in for ma ci ją. Vyks tant ug dy mo tu ri nio kai tai, mo ky to jams jau se niai rei kia aiš kes nių gai rių, pri imant spren di mus, kaip ver tin ti mo ki nio pa-sie ki mus. Nau jų ne aiš ku mų, vertinant mo ki nių pa sie ki mus, su ke lia ir pa di dė jęs dė me sys kom pe ten ci jų ug dy mui. To dėl ar ti miau siais me tais ne ma žai dė me sio teks skir ti mo ki nių pa sie ki mų ver ti ni mo to bu-li ni mui ir ver ti ni mo kri te ri jų tiks li ni mui. Sie kiant pa si reng ti ver ti ni mo to bu li ni mui ir pa dė ti mo ky to jams spręs ti ver ti ni mo klau si mus, pa ko re guo to se vi du ri nio ug dy mo ben dro sio se pro gra mo se iš­skir ti ir ge bė ji mų ter mi nais ap ra šy ti trys mo ki nių pa sie ki mų ly giai – pa ten­ki na mas, pa grin di nis ir aukš tes ny sis. Pa teik ti ver ti ni mo kri te ri jai kol kas ga na ben dri, bet at ei ty je nu ma to ma juos la biau de ta li zuo ti.

Pra nas GU DY NAS Ug dy mo plė to tės cen tro di rek to riaus pa va duo to jas

12

po lė kis...

Vyr. redaktorė Zina RIMGAILIENĖ (tel. 264 9455, e.p. [email protected]); korespondentės: Lina ŠEPETYTĖ (tel. 264 9468), Elvyra MATAČIŪNIENĖ, Aušra ŠUMELIAUSKAITĖ (tel. 264 9467); maketuotoja Eglė LESNIAUSKIENĖ (tel. 264 9469).

Pa ta rė jai: Vaidas Bacys, švietimo ir mokslo viceministras, Ri ta Du ky nai tė, ŠMM Stra te gi nių programų biuro ve dė jo pa va duo to ja, Aida Janionytė, ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėja, Jū ra tė Vil kon čie nė, Vil niaus sa vi val dy bės Švie ti mo planavimo ir organizavimo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė, Li nas Va sa re vi čius, Vil niaus Je ru za lės vi du ri nės mo kyk los di rek to rius, Jū ra tė Šač ku tė, Vil niaus Žir mū nų gim na zi jos is to ri jos mo ky to ja

Redakcijos adresas: ŠMM Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g.12, 01112 Vilnius. Įm. k. 190995938, a. s. LT447044060001441890 AB SEB bankas, b.k. 70440Telefaksas (8 5) 264 9468, e.p. [email protected] Adresas internete www.sac.smm.ltSpausdino UAB „Arx Baltica“. Tiražas 3150 egz.

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOS

Ko vo 11-osios iš va ka rė se LR Sei mo III rū mų ga le ri jo je bu vo ati da ry ta Vil niaus mies to dai lės mo ky to jų kū ry bos pa ro da „Po lė kis 2“, skir ta Lie tu vos Ne pri klau­so my bės at kū ri mo 20­osioms me ti nėms. Jo je da ly va vo 20 au to rių.

„Džiau giuo si, kad čia su si rin ko me mums vi siems bran gios Lie tu vos Ne pri-klau so my bės at kū ri mo die nos pro ga, dė-ko ja me už ga li my bę pa ro dy ti sa vo dar bus. Mū sų gru pė ne di de lė, bet ti ki mės, kad at ei ty je pa gau sės. Ir nors tai tik an tra pa ro-da, jau čiu, kad po lė kis iš tie sų jun gia mus vi sus – tiek kū rė jus, tiek su si rin ku siuo sius į pa ro dos ati da ry mą“, – kal bė jo Vil niaus jė zui tų gim na zi jos dai lės mo ky to ja eks-per tė Ariad na Čiur lio ny tė.

Pa ro dos glo bė jas LR Sei mo vi ce pir mi-nin kas (da bar – svei ka tos ap sau gos mi nist-ras) Rai mon das Šu kys iš reiš kė vil tį, kad švie sios spal vos mo ky to jų dar buo se ly dės mus ir mū sų vals ty bę kiek vie ną die ną. „No riu pa dė ko ti už šį po lė kį, už tai, kad sa vo sie los ši lu ma kas dien da li ja tės su mo-ki niais. Pa ro dą LR Sei mo rū muo se iš vys daug gar bių už sie nio sve čių. Džiau giuo si ir dėl to, kad ini cia ty va yra tęs ti nė... Ti-kiuo si, kad bū siu pa kvies tas ir į ki tas jū sų pa ro das“, – kal bė jo R. Šu kys.

Že ral das Da gys, l. e. Vil niaus mies to sa vi val dy bės Švie ti mo ana li zės, va dy bi-nės ir pe da go gi nės veik los ko or di na vi mo sky riaus ve dė jo pa rei gas, svei ki no pa ro dos da ly vius kal bė da mas: „Jau čiuo si čia la bai sa vas, nes esu dir bęs mo kyk lo je, vie na iš ma no pro fe si jų – dai lės mo ky to jas. Sma-gu šio je pa ro do je ben drau ti, su si tik ti su se nais pa žįs ta mais ir įteik ti pa dė kas už ak ty vų da ly va vi mą Lie tu vos kul tū ri nia me gy ve ni me...“

Vie nas iš pa ro dos or ga ni za to rių Vil niaus Si mo no Sta ne vi čiaus vi du ri nės mo kyk los dai lės mo ky to jas Ri man tas Ki sie lius žur-na lis tams sa kė, kad pa ro da pa tvir ti na tai, ką su ge ba me nu veik ti kar tu. „To kios veik-los pra džia bu vo Mo ky to jų me nų fes ti va lis 2000 m. Vil niaus ro tu šė je. Ja me da ly va vo ne tik sos ti nės, bet ir ki tų mies tų dai lės mo ky to jai. Idė ja vi siems la bai pa ti ko, su-si bū rė ko lek ty vas, ir bu vo su reng tos dar

dvi šven tės. Pra džio je reng tos mo ky to jų ir jų mo ki nių pa ro dos, vė liau – vien tik dai lės mo ky-to jų. Tai pui ki ga li my bė su-si tik ti, pa ben drau ti. Mo kyk lų re or ga ni za vi mo pro ce se daž nai re mia ma si ku rian čiu mo ky to- ju“, – sa kė R. Ki sie lius.

APIE KŪ RĖ JŲ GRU Pę

„Po lė kis“ jun gia kū ry bin-gą, nuo tai kin gą ir eks pre sy vią dai lės mo ky to jų gru pę, ku rios sim bo lis – paukš čio plunks-na. Gru pė je – skir tin gą pa tir tį su kau pę pe da go gai – pro fe sio-na lai ir tau to dai li nin kai, įvai rių dai lės ša kų at sto vai: ta py to jai, gra fi kai, ke ra mi kai, skulp to riai, fo to gra fai, dra bu žių mo de liuo-to jai, dai lė ty ri nin kai, vie ni ja mi mei lės sa vo dar bui ir kū ry bai.

A. Čiur lio ny tė pa ro dos lan ky to jams pri mi nė gru pės kū ri mo ini cia to rės Ži vi­li jos Ši me le vi čie nės žo džius: „Žmo gus, žiū rė da mas į dan gų, daž nai pa vy di paukš-čiui jo lais vo, ne var žo mo skry džio. Šis po jū tis man vi sa da bu vo la bai svar bus. Tai fan ta zi jos, min čių, vaiz duo tės, sie los skry dis, sa vo spar nais ne šan tis į šva res nį, dva sin ges nį pa sau lį.“

Gru pė „Po lė kis“ at vi ra kū ry bin giems žmo nėms, juk me nas ir kū ry ba – ko mu-ni ka ci nės pri gim ties. Pa ro do je da ly vau-jan tys mo ky to jai ak ty vūs įvai rio se ki to se pa ro do se, kai ku rie da ly vau ja ne tik Lie-tu vo je, bet ir už sie nio ša ly se ren gia muo se ple ne ruo se, yra pel nę ap do va no ji mų. Taip pat da lis mo ky to jų surengė ir as me ni nes sa vo dar bų pa ro das.

Pa ro dos ati da ry mo šven tė je bu vo pri si-min ta, kad po lė kis yra pa grin di nė va ro mo-ji jė ga, tiek dir bant su mo ki niais mo kyk-lo je, tiek as me ni nė je kū ry bo je. Lie tu vių li te ra tū ros moks li nin kas Jo nas Gri nius, ti kė jęs, jog me nas ga li bū ti vi sos tau tos vie ny to jas ir stip rin to jas, vi sa da pa brėž-da vo, kad me ni nis ug dy mas – ver ty bių iš raiš kos sri tis, kad tau tos kul tū rin gu mo

ma tas yra ne at ski rų kul tū ri nių lai mė ji mų su ma, o vi sų jos na rių švie su mas, kul tū ri-nių in te re sų plo tis ir nu si tei ki mo gy lis.

Šie ak ty vūs sa vo sri ties puo se lė to jai ga li di džiuo tis ir džiaug tis ug dy ti nių pa sie ki mais mies to, res pub li ki niuo se ir tarp tau ti niuo se kon kur suo se, olim pia do-se. Dau ge lis jų pa si rin ko pro fe sio na laus me ni nin ko ke lią ir sėk min gai įsi lie jo į Lie tu vos ir už sie nio me ni nį gy ve ni mą.

Ug dy mo plė to tės cen tro Tech no lo gi jų, me nų ir kū no kul tū ros sky riaus me to di nin-kė Ire na Stak nie nė, svei kin da ma pa ro dos da ly vius, kal bė jo: „Ši pa ro da yra pa vyz-dys vi siems vals ty bės pi lie čiams, kiek daug ga li ma nu veik ti, kai nie kas nie ko ne rei ka lau ja, ne ver čia. Kai bu vo mi ni mas Lie tu vos Ne pri klau so my bės de šimt me tis, šio je ga le ri jo je eks po nuo ta vi sų Lie tu vos vai kų pie ši nių pa ro da. No riu pa lin kė ti, kad, kai bus šven čia mas Lie tu vos Ne pri-klau so my bės at kū ri mo tris de šimt me tis, čia da ly vau tų „Po lė kis“ su vi sais sa vo mo ki niais ir bū tų dar di des nė pa ro da.“

Pir mo ji „Po lė kio“ pa ro da įvy ko 2009 m. ru de nį ir bu vo skir ta Lie tu vos var do tūks tant me čiui pa mi nė ti. Jo je da ly va vo 19 au to rių.

Zina RIMGAILIENĖ

Pa va sa ri nis

Ariadna Čiur lio ny tė ir Nijolė Panamariovienė