ir ðventas - Straipsniai · Baltijos asamblëjos premijø laure-atø neturi joks kitas Lietuvos uni-versitetas. Tad kas galëtø ryðkiau ... zicija, atrama, á kurià nuolat turi

7 meno dienos | 2013 m. kovo 1 d. | Nr. 9 (1023) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2013 m. kovo 1 d., penktadienis Nr. 9 (1023) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md

2Pokalbis su saksofonininku Petru Vyðniausku

6Tekstilës studentës apie kûnà „Atvirai“

7Paroda „Lyg ir gráþimas namo“ ÐMC

8Moterø filmø festivalis „Ðerðëliafam“

BrBrBrBrBrangûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,

Kvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûros rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!Skirkite 2 prSkirkite 2 prSkirkite 2 prSkirkite 2 prSkirkite 2 proc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –

leidiniui, pelniusiam iðrleidiniui, pelniusiam iðrleidiniui, pelniusiam iðrleidiniui, pelniusiam iðrleidiniui, pelniusiam iðrankiø skaitytojø dëmesá.ankiø skaitytojø dëmesá.ankiø skaitytojø dëmesá.ankiø skaitytojø dëmesá.ankiø skaitytojø dëmesá.

Pildydami VPildydami VPildydami VPildydami VPildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512,12,12,12,12,nurnurnurnurnurodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodà

303030303027252725272527252725178.178.178.178.178.

Reikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete Mokesèiøinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuorodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ áraðykiteaðykiteaðykiteaðykiteaðykite

FR05FR05FR05FR05FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).

Dëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiems, pr, pr, pr, pr, praëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems.....

Sekmadienis þemiðkasir ðventasDonato Jankausko (Duonio) personalinë paroda

Ðiuolaikinio meno centre

Monika Kalinauskaitë

Sëdu prie teksto ir jauèiuosi taip,lyg bandyèiau prisivilioti beþdþionæduonos trupiniais. Kol kas nedaugteko skaityti apie Donato Jankaus-ko parodà „Sekmadienis“ ÐMC, betkone visur tai palinksniuojamas, taiðiaip prasiðvieèia kaþkas apie sak-ralumà ir mitiðkumà. Nelabai að pa-sitikiu dvasingais dalykais, nuo jølieþuvis riðasi á mazgà, o intonacijàtenka laikyti atsargiai pakilià. Najau ne. Gal dar átikintumëte ÐMClaiptais lipti kaip á zikuratà, skareleprisidengus galvà, bet ðiaip að ma-nau, kad ne taip jau paprastai daly-kai paðventinami. Áeinu bandydamaiðlaikyti galvà tuðèià.

Peizaþas, ákurdintas didþiojoje sa-lëje, tikrai atrodo kaip kà tik nuleis-tas ið paèios pasaulio pradþios, koldar neásiþiebë ðviesa ir nenusëdodulkës. Jame galima pamatyti gru-bià þmogaus evoliucijos schemà, ski-

lusá vaisiø, dvi pavojingai atrodanèiasletenas lubose ir smengantá medþia-giná kalnynà. Taip, að vulgarizuoju irnurenginëju ðiuos kûrinius, apsimes-dama, kad jie neturi nei meniðku-mo, nei istorijos. Bet tik todël, kadviskam savas laikas – kà tik sukur-tame pasaulyje juk dar neegzistuo-ja jokie kontekstai, jokios prasmiøgelmës, tai kol kas leidþiu sau jø ne-matyti.

Ðitos parodos, prisipaþinsiu, lau-kiau. Per paskutinæ „Lietuvos dai-læ“ atidengta skulptoriaus „Pasaka“greitai átikino ir nudþiugino, áneð-dama á salæ netikëtà ir labai trûks-tamà ðypsná. „Pasaka“ yra ir èia, tikperdaþyta pilkai, nukelta nuo pje-destalo ir paslëpta po medþiaginiokalno kloste. Akistatoje su meilio-mis beþdþionëmis ir didþiaakiu gy-vûnu pasijuntu pusiau kaip atrak-cionø parke, pusiau kaip gamtosistorijos muziejuje, kur kiekvienafosilija uþryðkinta ir tikresnë uþ tik-

rà. Atkreipiu dëmesá, kokia vis dël-to keista salës tamsa. Skiesta ir ne-vienalytë, ji ir kuria atmosferà, ir jàtruputá traukia per dantá, apgaubda-ma dirbtiniu rimtumu putoplastinæistorijà. Ápareigojanti tamsa parodàsureikðmina ir kartu parodijuoja su-reikðminimà, kuriuo neretai atsi-duoda panaðûs „atmosferiniai“sprendimai.

Turbût bûtent dël ðio ironizavimoDuonio paroda man skleidþiasi la-biau kaip liaudies pasakojimas, o nemitinë ar biblinë istorija. Joje ma-tomi paprastai vaizduotëje suvokia-mi kûriniai. Net myktelëti apie fol-klorà darosi ðiek tiek baisu artëjantvisoms pavasario mugëms, kai jisbus eiliná kartà atskleistas paèiuklaikiausiu kièu, àsoèiais ir sermë-gomis. Ápratus prie kniaukianèiø ar-monikø paprasta pamirðti, kokia su-dëtinga ir slidi ið tikro yra tautosaka,

N U K E L T A 6 P S L .

Just

ina

Krup

aviè

iûtë

. Be

pava

dini

mo.

201

2 m

.

A U T O R Ë S N U O T R .

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. kovo 1 d. | Nr. 9 (1023)

M u z i k a

Galbût nedaugelis susimàsto, kadkoncertiniø scenø þvaigþdës daþnaiskuba dirbti ir kito – „þemiðko“, kas-dienio darbo. Tai – pedagoginis dar-bas Lietuvos muzikos ir teatro aka-demijoje. Dràsiai galima teigti, jogtiek pripaþintø meno asmenybiø,Nacionalinës, Vyriausybës meno,Baltijos asamblëjos premijø laure-atø neturi joks kitas Lietuvos uni-versitetas. Tad kas galëtø ryðkiaureprezentuoti akademijà, jei ne pui-kûs jos pedagogai, savo patirtá per-duodantys talentingam jaunimui?

Jubiliejinius metus Lietuvos mu-zikos ir teatro akademija (LMTA)praturtino koncertø ciklu „MeistraiDidþiojoje“, kuriame visuomenëkvieèiama susitikti su Nacionalinëspremijos laureatais. Ciklà pradëjovienas tituluoèiausiø meistrø, Dþia-zo katedros docentas, akademijosSenato narys, saksofonininkas Pet-ras Vyðniauskas.

,,Uþ koncertinæ bei pedagoginæveiklà, muzikinës kultûros puoselë-jimà ir sklaidà pasaulyje“ Petras Vyð-niauskas 2002 m. ávertintas Naciona-line premija. Tarp kitø apdovanojimø(Vyriausybës meno premijos, Didþio-jo Lietuvos kunigaikðèio GediminoV laipsnio ordino, Lietuvos kultûrosinstituto apdovanojimo „LT tapaty-bë 2007“ bei kt.), muzikantas yra pel-næs svarbø Pasaulio intelektinës nuo-savybës organizacijos (WIPO) auksomedalá „Uþ kûrybiðkumà“ (2008,Ðveicarija) ir Baltijos asamblëjos ap-dovanojimà „Uþ profesionalø praei-ties vertybiø perteikimà muzikosavangardo kontekste ir baltø iden-titeto sklaidà pasaulyje“ (2008).

Petras Vyðniauskas – pirmasis lie-tuviø dþiazo muzikantas, koncerta-væs (1995) dþiazo tëvynëje – JAV irAustralijoje. Vëliau ðià ir kitas pa-saulio ðalis su koncertais aplankëdar ne kartà. O þymus JAV dþiazokritikas ir „Downtown Music Gal-lery“ Niujorke ásteigëjas Bruce’asGallanteris paraðë: ,,Petras Vyð-niauskas yra vienas ið geriausiø sop-rano saksofonininkø, kuriuos mesesame girdëjæ per daugelá metø, jogrojimas yra pripildytas ugnies, aist-ros ir idëjø.“ (2005, JAV)

Kalbinu „mylintá „7 meno dienas“,kaip pats sakë, bet jau senokai laik-raðèio puslapiuose vieðëjusá sakso-fonininkà Petrà Vyðniauskà.

Kokie pastarieji Jûsø koncertinësveiklos ávykiai paliko didþiausiàáspûdá, buvo netikëèiausi arbadþiugiausi Jums paèiam?

Keletà paminësiu: koncertavaunacionalinës premijos laureato, dai-lininko Ðarûno Saukos parodos ati-daryme Estijos nacionaliniame mu-ziejuje KUMO, Taline. Grojaulabdaros koncertuose Klaipëdosonkologinio centro statybai, Tytuvë-nø baþnyèios ansamblio atstatymui,su Veronika Povilioniene koncerta-vome Monako Didþiajam kuni-gaikðèiui Albertui II ir kunigaikðtie-nei Charlene, Ðvedijos karalieneiSilvijai. Atstovavau Europos þemy-nui Ðanchajaus EXPO parodos bai-

Ragauti muzikos garsusLietuvos muzikos ir teatro akademijos 80-meèio proga Petrà Vyðniauskà kalbina Laimutë Ligeikaitë

giamajame koncerte, dalyvavauprofesoriaus Vytauto Lansbergio80-meèiui skirtuose vakaruose Lie-tuvos misijoje prie Europos Sàjun-gos Briuselyje ir Lietuvos nacionali-nëje filharmonijoje Vilniuje. GrojauPietø Korëjos sostinëje Seule su tra-dicinio pansori þanro dainininke ParkIn Hye ir solo „Yeosu EXPO 2012“.Tais paèiais metais pasirodþiau fes-tivaliuose Ukrainoje, Vokietijoje,Lietuvoje, Rusijoje, Baltarusijoje,Lenkijoje, Austrijoje, Izraelyje, Ka-nadoje. 2010 m. Lietuvos banke gro-jau proginës 10 Lt monetos, skirtosMuzikai, pristatyme...

Tikrai maþai kas þino, kad Jûspirmasis Lietuvos muzikos istorijojeatlikote du solinius klasikinësmuzikos reèitalius saksofonu suLietuvos kameriniu orkestru Trakøpilies menëje ir su Lietuvos valsty-biniu simfoniniu orkestru (dirigavoRièardas Ðumila) Vilniaus kongresørûmuose. Tai reiðkia, kad esateunikalus stipriausiai akademiðkai„pasikaustæs“ dþiazo muzikantas.Kokias savybes „ájungiate“, kaistojate groti toká repertuarà? Kaseiliniam dþiazo atlikëjui yra neávei-kiama toje srityje?

Nuo pat jaunystës „ariau“ keliasvagas vienu metu: tai liaudies, kla-sikinë, dþiazo, ðiuolaikinë ir impro-vizacinë muzika. Nuo maþø dienøklausiausi klasikinës muzikos, kuriaremiuosi ir improvizuodamas. Èai-kovskis, Chopinas, Stamicas, Webe-ris, Beethovenas, Lisztas, Schuber-tas, Brahmsas, Mozartas, Haydnasyra mano draugai. Nesenai bûda-mas Vienoje kai kuriuos ið jø aplan-kiau kapinëse. Kaþkoks keistas jaus-mas apëmë bûnant prie Genijøkapø. Pasirodo, jie taip pat buvoþmonës... Grojant klasikà, automa-tiðkai ásijungia kita artikuliacija,garso vedimas, formavimas, fraza-vimas, natø jungtys, dinamika, o irkvëpavimas kitas. Manau, dþiazomuzikantai daug praranda negroda-mi klasikos. Su JAV dþiazo pianistuHerbie Hanckoku priëjome ben-dros nuomonës, jog akademinë mu-zika labai prapleèia akiratá. Taip patmàstë ir didysis saksofonininkasCharlie Parkeris. Dþiazo atlikëjogrojimo technika yra visai kitokia:kur kas maþesnë garso dinamikosskalë, be to, kuriama iðkart, èia pat,ir, jei apsiriksi, tai nebus pasauliopabaiga. O jei apsirinki grodamasklasikà – pasaulio pabaiga garan-tuota. Be to, reikia mokytis tekstà,ilgai repetuoti. Klasikinëje muziko-je yra didþiulë atsakomybë ir visið-kai neadekvatûs pinigai uþ ádëtàdarbà. Bet pinigai yra ne viskas. Aðesu matæs, kaip atrodo laimingasmuzikantas ir kaip atrodo kitoks,apsimelavæs.

Svarbi pokalbio dalis tebûna skirtaakademijos – Jûsø „antrøjø namø“ –paveikslui, kurá susikûrëte ir kûrëte,atskleisti. Esate nuo ankstyvosjaunystës susietas su LMTA (tuo-mete konservatorija). Ar atsimenate

savo – jauno atvykëlio ið Þemaitijos –karjeros pradþià konservatorijoje?

Net nenujauèiau, kad 1976 me-tais ástojusiam á Lietuvos valstybinækonservatorijà po trisdeðimt septy-neriø metø teks laimë atidaryti Mu-zikos ir teatro akademijos 80-me-èiui skirtø renginiø ciklà. Kaþkaipneatsimenu, kad saksofonininkuibûtø pastatytas „Fazioli“ fortepijo-nas viduryje Didþiosios salës – matfortepijonas yra mano antroji mei-lë. Stebuklas!

Ástojus á konservatorijà prasidë-jo naujas gyvenimo etapas. Manpuikiai sekësi viskas, kas susijæ sumuzika. Nejutau jokios átampos.Muzika nuo pat pradþiø buvo ma-no draugë, atrama, Tëtis ir Mama.Labai daug praktikavausi, siekiautikslo. Pradëjo kviesti visur groti.Buvo daug pergaliø ir pralaimëji-mø. Tai mane grûdino. Ðiandienakademijai noriu tarti didelá aèiû.

Kokios asmenybës tuomet konser-vatorijoje Jums atrodë paèiosiðkiliausios ir autoritetingiausios?

O! Man teko laimë bendrauti irmokytis ið jø. Gal sakyèiau taip: aðjuos maèiau! Tai Stasys Vainiûnas,Bernardas Vasiliauskas, AntanasVenckus, Liudas Survila, AntanasRaèiûnas, Vytautas Klova, Raimun-das Katilius, Aleksandras Livontas,Margarita Dvarionaitë, Jurgis Fle-dþinskas, Aldona Dvarionaitë, Jur-gis Karnavièius, Eugenijus Paulaus-kas, Kornelija Kalinauskaitë, KazysJasinskas, Adeodatas Tauragis, Vla-das Jurkûnas, Dalia Tamulevièiûtë,gerai paþinojau kompozitoriø Edu-ardà Balsá – amþiaus skirtumas tarpmûsø didþiulis, bet buvome draugai.

Ar yra kas pasakæs svarbius Jumsþodþius, kurie suteikë jaunam meni-ninkui sparnus? Kas brandino juskaip menininkà, kaip asmenybæ?

Jaunam visada svarbus geras, ðil-tas þodis ir gyvas pavyzdys. Tai stip-rina ir prideda pasitikëjimo. Asme-niðkai mane visi gyrë, per pirðtusnedauþë, ausø nedraskë. Man reikð-mingø asmenybiø buvo nemaþai,pradedant muzikalia gimine ir bai-giant tomis ið muzikos áraðø, kuriømano laikais nebuvo daug. Kai gir-di, kaip ið muzikos instrumento „var-va“ garsai, negali susilaikyti jø nepa-ragavæs. Taip ir matau vaikystæ: pirmosaksofono aukso ðvytëjimà kaip ko-kio pirato dantis, smuiko spalvà, gir-dþiu, kaip þemaièiai „kalnus“ gieda,laidotuvëse puèia dûdas orkestras(„so trûbaas“) – taip ir prilipau priemuzikos, tas pat, kaip þiemà ðaltyjeprikiði lieþuvá prie metalo...

Yra ir kita pusë: kai tau sekasi, vi-sada lauk pono pavydo su visais ið tokylanèiais rezultatais. Siûlyèiau akade-mijoje átraukti naujà studijø kursà apiejuodàjà meno þmoniø pusæ. Ið pra-dþiø tas negatyvas paveikia, vëliau –stimuliuoja dar didesniems þygiams,o galiausiai esi dëkingas tiems, ku-rie tau neleido uþmigti ant laurø,darë visokias kliûtis. O jø pasitai-kë nemaþai.

Koks ryðkiausias áspûdis liko iðankstyvosios Jûsø pedagoginëspatirties? Kokios tuomet buvosàlygos, kokie studentai?

Gyveni ir mokaisi. Tarp kitko, ne-mëgau dëstyti. Buvau ásitikinæs, kadnieko neiðmokysi: jei Tai turi, tai irturësi. Þinoma, visur svarbu „ne-persûdyti“ ir neperlenkti lazdos. Sà-lygos buvo prastos, nebuvo muziki-nës literatûros. Bet laðas po laðo –ir ðiandien mano studentø galimasutikti Lietuvos ir tarptautinëje sce-noje. Smagu.

Kas padëjo tuomet pedagoginiamedarbe? Kas padeda ðiandien?

Visada á muzikà þiûrëjau kaip ámistiðkà stebuklà, Kaþkà Tokio, kasvaikðto kitur, ne mûsø takais. Manniekas nëra padëjæs, nes niekada ániekà nesikreipiau. Prieðingai, permuzikà visada palaikau ryðá suAukðèiausiuoju. Kai prieð 20 metøMalmëje pirmà kartà teko vestimeistriðkumo kursus Skandinavijosklausytojams, labai bijojau. Paskuiiðgirdau nuomoniø, jog niekas taipádomiai nëra skaitæs paskaitos. Tenbuvo nemaþai improvizacijos. Taigiman padeda praktika ir buvimas sa-vimi. Juo daugiau paskaitø, uþsië-mimø – juo daugiau pasitikëjimo.

Improvizacija yra dþiazo muzikosesmë, jos pojûtá, sugebëjimà im-provizuoti, manau, suteikia tiktalentas. Kokià reikðmæ muzikojeteikiate improvizacijai ir kiek jisvarbi Jûsø gyvenime?

Na, improvizuoja visi: pradedantvagimi ir baigiant Bachu. Tai kyla iðvidaus – kas nesugalvota, nepa-ruoðta, spontaniðka, nors... Impro-vizacijai neteikiu pirmenybës. Ga-li? – Improvizuok. Negali? – Eikkitur. Ieðkok, nemiegok. Improvi-

zacija gali iðgelbëti per koncertà, jeigroji natomis uþraðytà kûriná. Betgali viskà sugadinti, jei koncertometu per daug pasitikësi savimi –atseit galiu viskà suimprovizuoti.Esu pastebëjæs þmogeliø, kurie bijoprisipaþinti, kad nemoka improvi-zuoti, bet lyg kokybës virðûnæ patei-kia „paruoðtà“, „apgalvotà“ produk-cijà. Pavadinèiau tai „gerai apgalvotunusiðnekëjimu“. Dþiazo muzikos es-më yra ritmo ir improvizacijos, kaipgroþio pilnatvës, harmonija.

Ar praverèia improvizacija pedago-giniame darbe, tiesiog bendraujantsu þmonëmis?

Taip buvo, yra ir bus, nes muzi-kantas girdi þodá kaip garsà, tik poto kaip þodá. Kai susitinkame sukompozitoriumi Viaèeslavu Gane-linu gastrolëse, po savaitës visà kû-nà skauda nuo þodiniø improviza-cijø, o kur dar muzika? Pedagogodarbe reikalingas centras, iðeities po-zicija, atrama, á kurià nuolat turi su-gráþti. Èia improvizacijos matau ma-þiau. Namas statomas pagal planà.

Gal dabar kaip tik reikia racionaliø,planuojanèiø ir grieþtai „ið natøgrojanèiø“ þmoniø, darbuotojø,vadovø?

Gyvenime visokiø reikia. Ávairo-vë reikalinga tam, kad paskui „eitu-me“ á monotonijà, ið kurios po kieklaiko norëtume iðtrûkti ir vël gráþtu-me á ávairovæ. Mes improvizuojameávairovëje, maþiau – monotonijoje.Kodël? Racionalizmas muzikoje ve-da tiesiai á cemento gamyklà.

Muzikantas, ypaè dþiazo, visuometasocijuojasi su laisve, laisvu pasi-rinkimu? Kas tai?

N U K E L T A Á 3 P S L .

Petras Vyðniauskas N U O T R A U K A I Ð A S M E N I N I O A R C H Y V O


Laisvë yra klusnumas Dievui.Esame gimæ priklausomi. Pastebë-jau, kad kuo artistas turi maþiau ðios„priklausomybës“, tuo labiau jis su-trikæs. Kaip ir jo grojimas, kuriamedaug chaoso, destrukcijos, melo. Kaipsakoma, koks þmogus, tokià ir muzi-kà groja. Arba: kaip tu elgsiesi su mu-zika, taip ir ji su tavimi pasielgs.

Kas jums kelia nerimà bendruoseLietuvos kultûros pokyèiuose? Armeno tarybø sudarymo peripetijos,ar visuomenës poþiûris, ar bendrassutrikimas? O gal viskas gerai?

Bus KRF, MRF, SRT, NKM, LTE,DBL, trututu ir tratata. Manæs jauniekas nestebina. Gal ðiek tiek ner-vina þodis „renovacija“. Juk turimeir lietuviðkø þodþiø. Pavyzdþiui, „re-novuotas namas“ ir „atnaujintas na-mas“ man skiriasi kaip diena ir nak-tis. Apskritai, nematau sutrikimovalstybëje, yra tik maþiau apkvailin-tø, daugiau apkvailintø, visiðkaikvailø, tik á savo skrandá metanèiø„gërybes“ kategorijos. Tie pastariejiyra vienkartiniai, jø kelias be per-spektyvos. Kultûroje didþiausià kàs-ná apþioja dalykai, kurie neverèiamàstyti. Tai reiðkia, kad tà pavir-ðiaus þmogelá galima valdyti, jis yratik perkamoji galia: jis ateis ir su-mokës. O kuo daugiau tokiø ateis,tuo daugiau kai kas turës pinigø.

Na, tokiose situacijose netyli pir-

miausia menininkai. Netyli savyje,paskui pasako ir padaro garsiai irvieðai. Kokia ðiuo poþiûriu yra Jûsønetylëjimo pozicija?

Mano pozicija yra gana aktyvi,bet nebûtinai matoma ir girdima.Jei pamenate, 1999 m. tuometineivyriausybei pradëjus maþinti biu-dþetà kultûrai, að vieðai atsisakiauVyriausybës meno premijos. Dabarneseniai buvau LR Seime, kur pro-fesorius Vytautas Juozapaitis inici-juoja ástatymà kompensacijø klausi-mu baleto, choro artistams, solistamsvokalistams bei grojantiems puèia-maisiais muzikos instrumentais. Ne-senai grupë Lietuvos nacionaliniøkultûros ir meno premijø laureatøoficialiu raðtu kreipëmës á LR Pre-zidentæ, LR Seimà ir LR Vyriausy-bæ dël Valstybiniø pensijø sugràþi-nimo á bûklæ iki krizinio laikotarpio.

Prisidëjo dar viena veikla – tapotepuèiamøjø instrumentø orkestro„Trimitas“ meno vadovu. Ar organi-zacinis darbas jau pradëjo trukdytilaisvam menininko laiko planavi-mui? Jau spëjote pasinerti á „Trimi-to“ reikalus?

Laisvas menininko laikas gali bû-ti bet kuriuo paros metu, bet kurio-je vietoje valdomas paties meninin-ko. Jei menininkas netaupo laiko,vis laukia ákvëpimo, gali atsitiktitaip, kad laikas já aplenks su visaisákvëpimais, o kartu pasiglemð ir jápatá... Po to lieka mykimas, skundi-masis, „nesuprastas“, „neiðklausy-tas“, „atstumtas“ ir t.t. Á „Trimito“reikalus ruoðiausi nerti dar prieðNaujuosius metus, bet oficialiai dar-

bà pradëjau nuo sausio 2 dienos.

Paþadëjote, kad „Trimitas“ busþinomas kaip „aukðèiausios prabos“kolektyvas. Tai iðties puikus irenergingai programas rengiantisorkestras, taèiau gal turite suma-næs, kur link pamaþu kreipsiteorkestro repertuaro pobûdá, ávaizdá?

Turiu vizijà. Tam reikia nemaþaidalykø, tarp jø ir laiko. Jei atsklei-siu, jûs vël paraðysite „paþadëjo“. Ojei nepavyks? Kà tada paraðysite?Gerai, truputá atskleisiu. Ateity busmaþiau daineliø, bet daugiau trimi-tø, klarnetø, trombonø, tûbø, bûg-nø. Matau „Trimità“ kaip solistà,pagrindiná veikëjà scenoje, ne kaipkoncertmeisterá ar akompaniatoriø.

„Trimità“ perimate ið savo mokyto-jo Algirdo Budrio, kurio atsisveiki-nimo su kolektyvu koncertas ávykopernai lapkrièio mënesá. Ilgusmetus orkestre „ðvytëjo“ RamuèioBalèiûno aura. Pastaruoju metuvyr. dirigento vietoje ásitvirtinopalyginti jaunos kartos atstovasUgnius Vaiginis. Kaip þadate sude-rinti skirtingus poþiûrius, nusisto-vëjusias autoritetø tradicijas irorganizacines naujoves, kuriø, beabejo, imsitës?

„Trimitas“ gyvuoja 56 metus ir tu-ri solidþià istorijà. Pirmiausia taiþmonës, orkestro artistai, o jø, kaippaþiûrëjau á archyvus, orkestre gro-jo labai daug. Didþiausias „Trimi-to“ iðkilimo kaltininkas yra dirigen-tas Ramutis Balèiûnas. Tokiosasmenybës daugiau niekada nebetu-rësime. Bet „Trimitas“ negali sustoti,

turi eiti á prieká, ieðkoti, nenurimti irnepamirðti savo pirmtakø. Taigi pra-dësiu ne nuo balto lapo.

Kovo 21 dienà Lietuvos nacionalinëjefilharmonijoje kartu su „Trimitu“koncertuos garsus Australijosmultiinstrumentalistas JamesasMorrisonas. Ar tai bus dþiazo kon-certas?

2013 metø programa jau buvo su-dëliota iki man ateinant, tad niekonekeièiu, tik padedu jà ágyvendinti.„Trimitas“ nëra dþiazo orkestras,tad kviesti Jamesà Morrisonà, ma-nau, kiek rizikinga. Taèiau klausy-tojams bus labai ádomu iðgirsti, kaiporkestro artistai, turintys akademi-ná muzikiná iðsilavinimà, atlieka ki-tokios rûðies muzikà.

Kaip jauèiatës su jaunàja karta –scenos partneriais, kolegomispedagogais? Kas yra tie sàlyèiotaðkai, padedantys bûti vieniemsgreta kitø?

Reikia vengti kasdienybës pilku-mos ir nuolat tikëtis bendravimosantykiø auðros. Tai yra nelengva,bet ið ten ir mûsø dþiaugsmai, irðventës. Sàlyèio taðkai – tai tas dës-tytojo ir studento akiø susitikimas,kuris reiðkia pasitikëjimà vienas ki-tu. Mes, patyræ, turëtume labiau pa-sitikëti jaunimu, atiduoti – nieko ne-sitikëdami gauti. Kiek þinau, visimano buvæ studentai duonà uþdir-ba ið muzikos, tai ir yra tas rezulta-tas, kuris labiausiai dþiugina, oLMTA dirbu nuo 1988 metø.

Kaip manote, remdamasis labai

turtinga savo menine ir pedagogi-ne patirtimi: ar dþiazo galimaiðmokyti? O kas yra tiesiogneiðmokstama?

Yra daug dalykø, kuriø neiðmok-si, bet kad iðmoktum, tam reikiadþiazo. Jis bûtinas, kad þmogus pra-plëstø ir atlaisvintø savo gana smar-kiai áverþtas smegenëles, visiðkai bereikalo màstant, kaip èia daugiauprikimðt á kiðenes pinigø, kuriuosprieð numirdamas atiduos ligoninë-je... Yra vieðkeliø, kurie tiesiog skir-ti ne mums. Reikia su tuo susitaiky-ti. Kuo toliau, tuo labiau pradedisuvokti save kaip dulkelæ, ið kuriosmes visi prasidëjome ir kuria pasi-baigsime. Anksèiau stebëjausi, ko-dël mano þmonos dëdë, pasitraukæsnuo sovietø á JAV, nesidomëjo dþia-zo muzika? Juk jam tas buvo ðaliair laisvai prieinama! Bet jam to vi-siðkai nereikëjo, o jei bûtø ir iðgir-dæs kà nors, gal net nebûtø atkrei-pæs dëmesio, pavyzdþiui, á CharlieParkerá?.. Manau, sunkiausia yra ið-mokti numirti. Reikia to mokytiskasdien.

Gyvenimo prasmës kupina gaidabaigëme pokalbá, kuris yra tikkitokia, „kalbiðka“ dalelë nuolati-niø Petro Vyðniausko pokalbiø suklausytoju skambant jo saksofonui.Dëkoju uþ pasakytas mintis ir linkiusëkmës garsinant Lietuvà ir akade-mijà tëvynëje ir pasaulyje.

Kituose laikraðèio numeriuosekalbinsime ir kitas ryðkias 80-metáðvenèianèios Lietuvos muzikos irteatro akademijos asmenybes.

A T K E L T A I Ð 2 P S L .

T e a t r a s

Dovilë Zavedskaitë

Ir atëjome á Jaunimo teatrà. Ir at-sisëdome patogiai, minkðtai. Irkiekvienai rankai po ranktûrá gavo-me. Ir paþiûrëjome (tragi?)komedijàapie kultûros cenzûrà 5-ojo deðimtme-èio Tokijuje (kultûros cenzûra Japo-nijai paþástama dël 1932–1945 m. ðalávaldþiusio militaristinio reþimo). Irsaulë raudona buvo, ir japoniðkihieroglifai, ir kardas samurajiðkas.Viskas kaip reikiant. Tik juoktisprogø nesuradome. Gal humorojausmo neturime?

Vasario 22–23 d. Valstybinis Jau-nimo teatras pristatë „Juoko akade-mijà“, pastatytà pagal ðiuolaikinioJaponijos dramaturgo, aktoriaus, te-atro ir kino reþisieriaus Koki Mita-ni pjesæ. Spektaklá statë reþisieriusið Rusijos, Samaros teatro vadovasViaèeslavas Gvozdkovas. Veiksmocentre – septyni Tokijo policijos sau-gumo tarnybos cenzûros skyriauskarininko Macujo Sakisakos (KostasSmoriginas) ir jauno dramaturgo Ha-dzimio Cubakio (Sergejus Ivanovas)susitikimai cenzoriaus kabinete. Situ-acija neámantri: Cubakis praðo leidi-mo statyti komedijà, o Sakisaka, þi-noma, jo neduoda. Dramaturgaspasiryþta kruopðèiai ágyvendinti vi-sus cenzoriaus praðymus, o cenzo-rius vis labiau ásitraukia á kûrybà: jisne tik pataria, kà iðbraukti, kà áterp-

ti, kaip perraðyti, bet ir galø galepradeda vaidinti raðomas scenas,idant bûtø atrastos taikliausios ko-medijos iðraiðkos priemonës. Vai-singi susitikimai trunka iðtisà savai-tæ, kol dramaturgas paðaukiamas áfrontà. Bûtent tada – kai kûryba ne-betenka reikðmës – Cubakis patei-kia geriausià pjesës variantà.

Scenoje – vien funkcionali iðlanks-toma uþtvara, virstanti tai cenzoriauskabinetu, tai suoliuku prie sienos,tai ilga pakyla, tai dramaturgo nak-tiniø kûrybiniø kanèiø metafora(scenografijos ir kostiumø autorius –Vladimiras Fireris). Ðioje kameri-nëje aplinkoje besisukantis aktoriusSergejus Ivanovas, regis, jauèiasi lygnesavas: jo personaþas – nuolatkeistai kikenantis ir prisitaikëliðkailinguojantis galva dramaturgas – ne-leidþia Ivanovui atsiskleisti kaip ak-toriui, todël neretai atrodo, kadjam, sakytum, scenoje nei patogu,nei itin ádomu. Dël to ir visas jo bu-vimas èia bespalvis, pilnas dirbtinaiiðgàstingo trypèiojimo ir paèiam ne-juokingø pokðtø (prajukti nepade-da net ánirtingas peèiø kilnojimas).O ðtai Kosto Smorigino sukurtasvaidmuo – ko gero, vienintelë spek-taklio stiprybë: jis gana átaigiai vai-dina tiesø, rimtas pareigas einantá,taèiau drauge nuoðirdø, kuklø, susi-tvardantá, juokø në kiek nesuprantan-tá cenzoriø. Nors ið pirmo þvilgsnio

Kikilis, neþinàs, apie kà jo giesmë„Juoko akademija“ Jaunimo teatre

ribotos kûrybos – tema tikrai turi kàpasakyti. Ko gero, bëda ta, kadspektaklá statë ne lietuvis, puikiai ið-manantis Lietuvos kultûros istorijàir jos nevienareikðmius sàryðius sucenzûra, o kviestinis rusø reþisierius.Galbût prie mûsø priartinta pjesëbûtø ágavusi kokio nors þavesio, gal-bût bûtø gimusi kokia nors koncep-cija. O dabar spektaklis – nuogas, ne-sudabartintas, neaktualus, uþsidaræspats savy. Kitaip tariant, nuobo-dus – ir nëra èia kà pridurti.

svarbesnë yra su cenzûra susidûru-sio dramaturgo linija, ádomiau ste-bëti Smorigino vaidmens, atsklei-dþianèio kiek iðbaigtesná, pilnesnácharakterá, raidà.

„Jeigu nueisite á zoologijos sodà,visada juoksitës ið beþdþioniø, ma-þiau ið meðkø. Niekada nesijuoksi-te ið vëþlio ar gyvatës. Mes juokia-mës tik ið tø, kurie yra panaðûs á muspaèius“, – þmonijos juokinimo pa-slaptá manosi áspëjæs Koki Mitani.Ir ið tiesø – á premjerà susirinkusiaineánoringai publikai neprireikë neigyvaèiø, nei vëþliø: ji leipo juokaisnuo kiekvienos „beþdþionës“ – ste-reotipiðkos, lengvai sukramtomos,á niekà neávyniotos. Stebint to va-karo þiûrovø elgesá (tà daryti laikobuvo apsèiai) buvo galima nesun-kiai prieiti prie iðvados, kad mûsið-kei publikai ypaè patinka darnûs sà-skambiai (tëvynë – birbynë, trùpinis –grupinis), þodþiø þaismas (trys sese-rys – seserys tries, gyvas lavonas –gyvas balvonas ar flakonas), bet uþ-vis labiausiai mes dþiûgaujame (ási-jautæ net katuèiø paplojame) iðgir-dæ kà nors ið apatiniø srities – tiekjau to, apsieisime be detaliø.

Ðiai komedija save vadinanèiaipjesei akivaizdþiai trûksta gyvybës,ji lipdoma nuspëjamai, pripildantkiekvienà scenà neiðraiðkingø pasi-kartojimø ir pilkø pasisakymø nie-ko nenutylint. Stringa ir patys dia-

logai – jie ðaukte ðaukiasi daugiaugyvumo, natûralumo paèioje kalbo-je. Galbût dël to ir spektaklis sun-kiai iðjuda, o ásivaþiavæs taip ir ne-áklimpsta – nei á menininko kûrybosir jos cenzûros problematikà, nei ákûrybiðkumo prigimties temà (jukir komedija ðias sferas gali aptartitaikliai, áþvalgiai ir sumaniai): jisstraksi kaip tas kikilis, gerai neþi-nodamas, kà èiulbëti.

Ir ið tiesø keista: kas jau kas, olietuviø teatralai ðia – cenzûros ap-

D . M A T V E J E V O N U O T R .

Sergejus Ivanovas (Dramaturgas), Kostas Smoriginas (Cenzorius)


Ð o k i s

Sigita Ivaðkaitë

Kaip neverta pradëti dar vienoteksto apie ðiuolaikiná Lietuvos ðo-ká? Tiksliau, apie ðokio teatrà, ku-rio pastarojo meto kûryba jau netnustoja pretenduoti á meniná verti-nimà, kurio iki ðiol dar siekta. Tie-siog pasakyti, kad vasario 14 d. Vil-niaus (vis dar) „Ûkio banko“ teatroarenoje ávyko naujausia Gyèio Iva-nausko teatro premjera „Bolly-Wood“, sukvietusi didþiulá bûrá ási-mylëjëliø, bûtø banalu ir neskoninga.Be to, apie tai jau praneðë informa-cinë bulvarinë spauda. Kalbëti apietai, kad vël teko nusivilti... Vienavertus, neádomu, kita vertus, kaipdaug kas atkirstø, – nestebina.

Teigti, jog tà vakarà niekas nenu-dþiugino, bûtø neteisinga: sutiktaspaþástamas choreografas tikrai pra-linksmino klausimu, kiek sumokë-ta uþ bûsimà recenzijà. Iðgirdæs nei-giamà atsakymà paðnekovas ið kartosuprato, jog ir tekstas nebus pozi-tyvus. Galbût paradoksalu, taèiaumintys, atëjusios á galvà spektakliometu ir po jo, buvo ne tokios nei-giamos kaip po kurio kito ið pasku-tiniø matytø spektakliø.

Kalbëdamas apie „BollyWood“,choreografas, aktorius ir reþisieriusGytis Ivanauskas daþnai kartojo þo-dþius: nostalgija, sentimentalumas,naivumas, ðviesa, dþiaugsmas, siu-þetas, humoras (su pastaraisiaisdviem gal ir kiek per smarkiai uþsi-brëþta), indø ðokiai. Tiesà sakant,tokiomis abstraktybëmis jis apsisau-gojo nuo didþiosios dalies kritikos.Juk negali priekaiðtauti dël mintiesar idëjos stokos, kai þiûri spektaklá –aliuzijà á Bolivudo filmus. Jø scena-rijuje visuomet ryðkios idëjos apieðeimos vertybes, iðtikimybæ ir tei-singà gyvenimà, na, ar bent jau jøbuvo tuose filmuose, kuriuos, pasakIvanausko, nostalgiðkai prisimena-me ið sovietiniø laikø. Tuomet tai

Be emocijøSàþiningai apie Gyèio Ivanausko „BollyWood“

buvo produktas ið tolimojo uþsie-nio. Þavus, þvilgantis ir deklaruo-jantis visas sovietø valdþiai pato-gias idëjas.

Ðiandieninë Bolivudo produkci-ja paprastai maþai kuo skiriasi nuomuzikiniuose kanaluose transliuo-jamø videoklipø, iðryðkinanèiø per-dëtà seksualumà bei agresijà. Ið pra-dþiø Bolivudo filmuose lemtingaspagrindiniø veikëjø susitikimas vyk-davo per vadinamàjà „kabareto sce-nà“, kai erotiðkà ðoká atlikdavo ant-raplanë aktorë, o herojai bendravotik þvilgsniais. Tai, kà scenoje ëmë-si vaizduoti Ivanauskas, viena ver-tus, tampa tik iðtraukomis ið indø fil-mø, kita vertus, pasirinkta stilistikapakimba ore.

Vienintelis dalykas, kurio choreo-grafui ið tiesø nepavyko sukurti, bu-vo savita kalba. Evaldo Taujanskio(Tëvas) ir Eglës Mikulionytës (Mo-tina) linija, lyg ir turëjusi atstovautidramos teatrui, kliovësi daugiau jøaktorine bei plastine raiðka ir virtobanalokø pantomimos etiudø rinki-niu. O bûrys merginø ðokëjø su ak-torës Eglës Ðpokaitës personaþuprieðakyje uþsiëmë kaþkuo panaðes-niu á corps de ballet uþkulisiná ben-dravimà suvulgarintais klasikiniobaleto þenklais, o ne ðoká. Paties kla-sikinio baleto buvo netikëtai daug.Kaþkur pakeliui tarp indø ðokio irjo „suðiuolaikinimo“ Ivanauskaspats save uþspeitë baleto ávaizdþiuo-se, nors rinkosi ðiuolaikiðkai skam-banèià indø muzikà, aranþuotà Vik-toro Diawaros.

Daug kalbëjæs apie skirtingø ðo-kio formø jungtis, choreografas, sà-moningai ar ne, pagrindiniø ðokëjøduetus sukûrë iðskirtinai artimus ba-leto raiðkai, o tiksliau, jai bûdingomsávairiø tautø ðokiø stilizacijoms. Tri-jø pagrindiniø herojø (Irina Naza-renko, Simona Paciukonytë, Jolan-ta Mineikytë) soliniai numeriai taitik iðgrynino. Perteikti indiðko jude-

sio interpretacijas sunkiausiai sekë-si paprastai puikiai pasirodanèiaiPaciukonytei, jos klasikinio ðokiogebëjimai bei plastika vis dëlto ne-buvo tinkamiausia. Kilo keblumø netik dël stiliaus, bet ir dël siuþeto.

Ðokëjai patikëtas, atrodytø, pa-grindinis, treèiosios, skaisèiosios, itsaulë spindinèios sesers vaidmuo vi-siðkai nublanko prieð Nazarenkoveikëjà. Mëlynos spalvos suknele(akies neerzinantis kostiumø daili-ninko Roberto Kalinkino darbas)padabinta ðokëja bene vienintelëscenoje sugebëjo ne tik priartëti prieindø ðokiams bûdingos plastikos, betir pripildyti juos energijos, kurios ku-pini visi Bolivudo filmai. PirmasisNazarenko ir jos mylimojo (MantasÈerneckas) duetas buvo stipriausias,po jo neatsirado nei naujø, indivi-dualesniø judesiø, galinèiø skirtipersonaþus, nei alternatyvios pasa-kojimo jungties momentø.

Veiksmas rutuliojasi (ar bent tu-rëtø) remiantis principu: Indija –svetimas pasaulis. Ið pradþiø pasi-rodo tëvø personaþai, jie iðsiunèiadukteris (kaþkodël) á tolimas ðalis.Tuomet atsiduriame Niujorke,veiksmas primena miuziklo scenas.Èia, parke, susipaþásta ir ásimyli pir-moji pora. Vëliau perðokame á Lon-donà, kur Mineikytës ir Naglio Bie-ranco duetas ið karto atsiduriamiegamajame (èia kilo daug su in-dø morale susijusiø klausimø, kurieIvanausko, akivaizdu, nejaudino).Treèiasis, kompozicijos ir partneriøbendravimo aspektais silpniausias,buvo paties choreografo ir jau mi-nëtos Paciukonytës duetas, vykæsromantiðkame „kaþkur ir kaþkada“arba „niekados“ Paryþiuje. Po visoto buvo sugráþta á Indijà ir iðkeltosdidelës graþios vestuvës.

Paskutinë – ðventës – dalis sukû-rë artimiausià Bolivudo filmams

áspûdá, kurá viso pasirodymo metuánirtingai bandë vaizduoti videopro-jekcijos. Nors finalui trûko masës irsvorio, èia ið tiesø buvo galima pri-siminti filmuose matytas scenas.Gaila tik, kad dþiaugsmo vykstan-èiomis vestuvëmis pajausti taip irnepavyko. Prieþastis labai paprasta –iki to nebuvo prieita stokojant ele-mentarios pasakojimo struktûros.Kiekvienas numeris buvo atskiras,susijæs tik numanomais ryðiais, ne-atsirado nei intriga, nei dramatiniaiar kulminaciniai momentai. Perða-si tik viena iðvada: matytas reginystebuvo koncertiniø numeriø krati-nys su aliuzija á Bolivudà. Nuotru-pos to, kà ið „anø laikø“ prisimenair kam nostalgijà jauèia choreo-grafas. Kita vertus, ar ne apie taikalbëjo pats kûrëjas, pristatydamassavo darbà?

Viskas, ko reiktø, – pagaliau tap-ti sàþiningam sau ir kitiems, nustotivadinti koncertus spektakliais, o ko-mercinius teatrus gretinti su valsty-biniais ar nacionaliniais. Niekasnesupyks ir liûdna nebus, svarbiau-sia – iðsikelti kokybës kartelæ. Kol tu-rime ávairiø þiûrovø, reikalingi ávai-rûs reginiai bei tikslinë auditorija.Ðiais laikais nereikia gëdytis norouþsidirbti pinigø, skirtingo visø su-pratimo apie kûrybà, o juolab – skir-tingo skonio. Tuomet ir vertinimasgalëtø bûti tikslesnis, toks, kokio tiki-si kûrëjai, ir ið tø þmoniø, kuriø nuo-monë jiems ið tiesø atrodo svarbi.

O kol kas – ðunys loja, karavanaseina. Ir vieniems, ir kitiems turës ka-da nors atsibosti. Dël to ir nebërapikta, liûdna, nesmagu. Tiesiog ne-beádomu. Stebëdama pasirodymuspuikiai suprantu, kad man nostal-gijà kelia ankstesni Ivanausko dar-bai, o ypaè jo, kaip ðokëjo ar akto-riaus, pasirodymai. Choreografovaidyba ir ðokis „BollyWood’e“ ða-lia jø atrodo maþø maþiausiai ne-ásimintini.

Anonsai

Tarptautinës talentingøsmuikininkø varþytuvës

Vasario 26 – kovo 3 d. Vilniujevyks Tarptautinis Jaschos Heifetzosmuikininkø konkursas, organizuo-jamas BÁ Tarptautiniø kultûros pro-gramø centro, bendradarbiaujantsu Lietuvos muzikos ir teatro aka-demija bei Vilniaus miesto savival-dybe. Konkurso globëjas – Vilniausmeras Artûras Zuokas.

Kovo 3 d., sekmadiená, 16 val. Fil-harmonijos Didþiojoje salëje vyksIV tarptautinio Jaschos Heifetzosmuikininkø konkurso finalas beikonkurso apdovanojimai ir baigia-masis koncertas.

Tarptautiná prestiþà ágijæs ir tra-diciniu tapæs konkursas á sostinæ su-kvies ne tik talentingiausius smui-kininkus ið viso pasaulio, bet irkompetentingà vertinimo komisijà,suburtà ið þymiausiø muzikø, tarpjø – Krzysztofas Wegrzynas (Vokie-tija), Borisas Garlitsky’s (Prancûzi-ja), Sergejus Kravèenko (Rusija),

taip pat Lietuvos muzikos ir teatroakademijos (LMTA) profesorius,Styginiø instrumentø katedros ve-dëjas Petras Radzevièius, katedrosprofesoriai Jurgis Dvarionas ir In-grida Armonaitë-Galinienë. Kon-kurso vertinimo komisijos pirminin-kas – Gidonas Kremeris, konkursoorkestras – „Kremerata Baltica“.

Jaschos Heifetzo konkursas yravienas ið keturiø stambiausiø muzi-

kiniø konkursø (M. K. Èiurlionio,B. Dvariono, S. Vainiûno), vykstan-èiø Lietuvoje kas ketveri metai ir re-miamø Kultûros ministerijos. Ið vi-sø jø ðis yra jauniausias, pradëtasrengti 2001 m., minint 100-àsiassmuikininko gimimo metines. Tarp-tautinis Jaschos Heifetzo smuiki-ninkø konkursas yra Europos mu-zikiniø jaunimo konkursø sàjungos(EMCY) narys.

Ketvirtas tarptautinis JaschosHeifetzo smuikininkø konkursas ið-siskiria originalia programa, kuribuvo rengiama kartu su GidonuKremeriu. Ðalia kitø privalomø kû-riniø kiekvienas dalyvis pirmame at-rankos ture privalës pagrieþti 6–7minuèiø trukmës vilnieèio kompo-zitoriaus kûriná smuikui solo, para-ðytà specialiai ðiam konkursui.Ankstesniuose renginiuose buvo at-liekami A. Ðenderovo, V. Barkaus-ko, F. Bajoro kûriniai, ðiame skam-bës Broniaus Kutavièiaus muzika.Bus atliekamos ir paties JaschosHeifetzo transkripcijos. Artëjantisketvirtasis konkursas turës origina-

lø finaliná turà su orkestru „Kreme-rata Baltica“. Kiekvienas finalistassu orkestru privalës atlikti C. Saint-Saenso – E. Ysaye) Valso formosetiudà nr. 6, op. 52, ir W.A. Mozartoar J. Haydno koncertà smuikui supaties J. Heifetzo arba atlikëjo au-torinëmis kadencijomis. Turas labaisudëtingas, reikalaujantis gero pa-siruoðimo ir aukðto meistriðkumo.

Konkurse varþysis 35 dalyviai (8lietuviai ir 27 smuikininkai ið JAV,Japonijos, Prancûzijos, Vokietijos,Rusijos, Lenkijos, P. Korëjos, Ka-zachstano, Latvijos, Graikijos, Nor-vegijos, Ukrainos, Kanados, Di-dþiosios Britanijos).

Konkurso priziná fondà sudaro15 000 eurø: I premija – 6000, II pre-mija – 4000, III premija – 2000,3 diplomantams po 1000 eurø. Nu-matoma skirti ir specialius prizus,ásteigtus asmenø ar organizacijø.

Jascha Heifetzas, gimæs 1901 m.þydø „Lietuvos Jeruzale“ vadinta-me Vilniuje, visà gyvenimà atmin-tyje saugojo savo namø gyvenimo irmuzikavimo tradicijas. Ðeðiametis

vunderkindas muzikinæ karjeràpradëjo koncertu Kaune 1907 m.,1909 m. koncertavo Vilniuje, euro-piná pripaþinimà pelnë 1912 m. Ber-lyne, o pasaulinæ ðlovæ – JAV, kurinuo 1917 m. tapo antràja jo tëvyne.Menininkas mirë 1987 m. gruodþio11 dienà.

Apie Jaschos Heifetzo grojimofenomenà liudija iðlikæ gausûs ára-ðai, filmuota medþiaga, nuotraukosir kt. Maþiausiai tyrinëtas ir þino-mas yra J. Heifetzo gyvenimo ir kû-rybos Vilniaus periodas. Vilniaus da-bartinës Maironio gatvës 27-ajamename prabëgo smuikininko vaikys-të, Vilniaus gatvëje yra iðlikæs pasta-tas, kur nuo 1906 m. Jascha Heife-tzas mokësi Imperatoriðkoje rusømuzikos draugijos mokykloje. IkiLietuvai atgaunant nepriklausomy-bæ, muzikinë visuomenë J. Heife-tzà laikë amerikieèiu. Tik gausëjantuþsienio ðaliø atlikëjø koncertø Lie-tuvoje, augo ir susidomëjimas di-dþiojo smuikininko muzikinëmisðaknimis.

RENGËJØ INF.

Jascha Heifetzas

Scena ið spektaklio „BollyWood“ L . L I S A U S K A I T Ë S N U O T R .


K i n a s

Rusø kino bendruomenë susirûpinokatastrofiðkai þemu kino scenarijølygiu ir klausia, kodël neatsirandanaujø vardø, kodël pripaþintimeistrai nebesukuria aukðto meni-nio lygio scenarijø. Su ðiais klausi-mais Arturas Solomonovas kreipësiá vienà garsiausiø rusø kino scena-ristø Pavelà Finà, paraðiusá filmø„Misija Kabule“, „Svetimi èia ne-vaikðto“, „Meilës prisipaþinimas“,„Dvideðimt ðeðios Dostojevskiogyvenimo dienos“, serialo „Velniai“ir dar daugelio kitø scenarijus.Pokalbis, kurá pateikiame sutrum-pintà, buvo iðspausdintas sausádienraðtyje „Novaja gazeta“. Mano-me, kad Lietuvoje, kur diskusijosapie scenarijus trunka jau kelisdeðimtmeèius, jis taip pat pasirodysaktualus.

Valstybë labai susirûpino masiøpatriotizmo ugdymu ir þiûri á kinàkaip á vienà svarbiausiø poveikioinstrumentø. Jei kas nors Jumspasakytø: „Paraðykite patriotiðkàscenarijø“, ar sutiktumët?

Valstybë teisi: kinas tikrai yra„svarbiausias poveikio instrumen-tas“. Tik negaliu suprasti, ar povei-kio (tai nelabai gerai), ar greièiauvertimo zombiais (tai daug blogiau)instrumentas?

Jei pas mane ateitø su „patrioti-nio scenarijaus“ uþsakymu, að pa-klausèiau, o kas yra tas patriotiz-mas? Ir kas tie patriotai? Ar LevasTolstojus, amþiams iðaukðtinæs ru-sø þmogø „Kare ir taikoje“, bet pa-raðæs „Negaliu tylëti“ apie mirtiesbausmæ Rusijoje, maþiau mylëjoRusijà, nei, tarkime, staèiatikiø val-dininkas Pobedonoscevas ar Rusøliaudies sàjungos vadas Dubrovi-nas? Nejau jis maþiau uþ anuos nu-veikë Rusijos ateièiai? Ar 7-ojo ir8-ojo deðimtmeèiø disidentai buvomenkesni patriotai uþ savo tardyto-jus ir psichiatriniø ligoniniø priþiû-rëtojus?

Privalomas, uþsakytinis patriotiz-mas ugdo menininkø cinizmà ir ap-simetinëjimà, tai, kas visada lydiveidmainiðkà prisitaikymà savo, one meno naudai. O tokio „patrio-tizmo“ vartotojus jis vedþioja uþ no-sies. Komercinis, pelnà atneðantispatriotizmas – tai keistas „suvere-nios demokratijos“ epochos pro-duktas.

Tikrasis patriotizmas – ne rëks-mingas ir ne pozuojantis, jis gimstasàmonës gelmëse ir pasireiðkia lem-tingais asmeninio ar visuomeniniolikimo momentais. Jis randa savo ið-raiðkà mene tik tada, kai gali átikin-ti meninëmis priemonëmis, o ne de-klaratyviai. Taip, kaip Puðkino irTolstojaus, Pasternako ir Grosma-no knygose. Kitaip tariant, viskas,kas gerai ir teisingai paraðyta rusøkalba, viskas, kas nufilmuota atvi-rai, dorai ir dràsiai, tai ir yra patrio-tizmas...

Kaip vertinate ðiuolaikinæ scenaris-tikos bûklæ?

Dabar ði profesija pas mus iðgy-

Scenaristo vieta kukliPokalbis su Pavelu Finu

vena giliausià krizæ nuo broliø Lu-miêre’ø laikø. Prieþastis – ne tik ko-mercializacija. Komercinis kinas eg-zistavo visada. Puikûs nebylieji rusøfilmai daugiausia buvo komerciniskinas. Kai atsirado italø neorealiz-mas ar prancûzø Naujoji banga, jiejuk nepanaikino komercinio kino.Jie koegzistavo.

Dabar pagrindinë mûsø kine-matografo problema – prodiuseriai.Jie – biudþeto, daþniausiai gauto iðvalstybës, ðeimininkai ir apskritaivisko ðeimininkai, jei spræsime pa-gal mûsø kontraktus. Didþioji jø da-lis turi gana menkà supratimà apiekultûrà, kinà ir apie tikràjà kino ko-mercijà. Þinoma, yra ir kitø – turin-èiø skoná, meninæ nuojautà, bet jømaþuma.

Ar gali scenaristai ir reþisieriaipasiprieðinti prodiuseriø diktatui?Susirinkti kartu ir sugalvoti pasi-prieðinimo strategijà?

Kol kas tai neámanoma. Turi bûtikitos sàlygos, ástatymai, þmonës. Tu-ri uþaugti kitos kartos. Apskritaimûsø kino, kaip ir mûsø valstybës,likimas priklausys nuo to, kokia buskita karta.

Yra ir dar viena mûsø profesijos,vadinasi, ir viso kino bëda: patolo-giðka televizinio kino agresija. Ele-mentarios dramaturgijos sàvokos, re-gis, televizininkø ir nedomina.Svarbiausia – kuo greièiau gauti me-dþiagà ir pagaminti produktà – uþpil-dyti eterá ir suþinoti garsøjá „reitingà“.Tokia sistema menkina scenarijauskokybæ. Menksta visi meniniai kri-terijai. Ir visiðkai niveliuojasi pro-fesija.

Bet ar Jûs pats nekûrëte kino, kurágalima pavadinti komerciniu?

Þinoma, kûriau! Ir daþnai tai da-riau su malonumu. Pavyzdþiui, fil-mà „Raitelis be galvos“, kuris su-rinko 70 milijonø þiûrovø. Beje,komerciðkai sëkmingas tas kinasbuvo tik valstybei. Að uþ já gavau su-mà, uþ kurià dabar vos bûtø galimanupirkti naudotà automobilá. Manofilmografijoje apie 60 filmø, kai ku-rie ið jø surinko milijonus þiûrovø.Jei gyvenèiau Amerikoje, jus priim-èiau rûmuose.

Sovietø laikais kurti toká kinà, ko-kio tu nori, buvo sunkus uþdavinys.Bet visa ta sistema – paþeminimo,cenzûros, scenarijø „pramuðinëji-mo“ – kartu buvo ir gera, nors þiaurimokykla. Man tas „komercinis ki-nas“, kai mes visi ið esmës pasako-jome pasakas, dar buvo ir drama-turgijos mokykla, nes siuþetiniokino priemonës padeda suþadintiþiûrovø dëmesá ir raðant kitø þanrøbei rûðiø kûrinius.

Kodël pasiprieðinimas valstybëscenzûrai sovietmeèiu gimdë stip-rius reþisierius, o pasiprieðinimaskomerciniam kinui neveda priepanaðiø rezultatø?

Nemanau, kad bûtent cenzûrosdraudimai gimdë galingà reþisûrà.Buvo kitø prieþasèiø. Pavyzdþiui,

pokario reþisieriø karta – Grigori-jus Èiuchrajus, Vasilijus Ordynskis,Vladimiras Vengerovas, Aleksan-dras Alovas ir Vladimiras Naumo-vas, Marlenas Chucijevas, JakovasSegelis, Levas Kulidþanovas, Mi-chailas Ðveiceris – buvo atsakas álaisvës poreiká, kuris po pergalës ka-re rûgo giliai liaudies sieloje. Ðiosnaujos sovietø bangos idëjos gimëpasinërus á realybæ, ið troðkimo pa-sakyti tiesà apie jà nauja kalba. Ovisi, kartais dramatiðki, santykiai suvaldþia ar jø pasekmës buvo antri-niai. Pati sunkiausia pasekmë buvota, kad kai kurie atvirai nusirito ákonformizmà. Susiprieðinimas auk-lëjo, grûdino, bet kartais ir tvirki-no. Dabartinë komercija taip patauklëja, grûdina, bet ir tvirkina. Tikbëda ta, kad mûsø komercija þen-gia koja kojon su ideologija. Beje,ideologija taip pat prisitaikë. Siau-binga vulgarybë, besivadinanti „gla-mûrine“ komedija ar trileriu, juktaip pat ideologija. Juk ji turi kaþ-koká tikslà? Nori pajungti visuome-ninæ sàmonæ tam tikriems mode-liams, atneðantiems tarpininkamsmaterialià naudà ir ideologinæ nau-dà tiems, kas visu tuo manipuliuojadël socialinës konjunktûros. Visa taipratina ir gamintojà, ir vartotojàprie tam tikro masinës kultûros ti-po. Arba greièiau antikultûros. Tik-roji komercija numato laisvus, lygius,nuo jokios ideologijos nepriklauso-mus visø trijø pusiø – gamintojo, tar-pininko ir vartotojo – tarpusaviosantykius. Bet mûsø kino, nuo ku-rio mes vis dar negalime atitrûkti,nelaimë yra ta, kad garsas á sovietøkinà atëjo kartu su visiðka Stalinovisuomenës ir ideologijos modeliopergale. Ágijæs garsà, kinas iðkartprabilo ideologijos kalba. Ir iki ðiolnegali nuo to atprasti. Kinas, kuráað myliu ir kuriam stengiuosi tar-nauti, gimsta ne ið þodþiø, ne ið min-èiø, o ið grynos plastikos. Ið dvasi-nës laisvës. Toks kinas turi þadintiir gilias mintis, ir tikrus jausmus.

Koks scenaristo vaidmuo tokiosrûðies kine?

Tarp scenaristø að – iðsigimëlis.Esu visiðkai ásitikinæs, kad scenari-jus – tai ne literatûra. Scenarijus –tai filmo prieþastis. Ir net jei jis pui-kiai organizuotas, scenarijø vis tiekreikës sugriauti. Reþisieriaus prie-varta scenaristui neiðvengiama. Jibûtina. Pirmiausia reikia pasistengtisuteikti jam malonumà, paskui – su-teikti malonumà paèiam sau.

Vadinasi, Jums niekad netekosakyti: „Ðtai ðito epizodo nelieski-te!“?

Teko. Jei reþisierius ne visai ma-ne suprasdavo, kaudavausi uþ save.Bet bûna ávairiø reþisieriø. Dirbausu Ilja Averbachu, Semionu Arano-vièiumi, Romanu Balajanu, JerzyKawalerowicziumi... Viskas priklau-so nuo tavo pasitikëjimo reþisieriumilaipsnio. Ir nuo jo kino supratimo. Jeijis stengsis sukurti literatûriná manoscenarijaus perpasakojimà ekrane,

nepasinaudodamas kino kalbos tur-tais, bûsiu prieð. Man nepaprastaiádomu dirbti su jaunimu: dabar pa-gal mano scenarijus filmus kurian-tys reþisieriai uþ mane jaunesni. Ne-sigëdiju prie jø taikytis, þinoma,neprarasdamas savo individualybës.Bet, kitaip nei raðytojo ar dramatur-go, scenaristo individualybei svarbiau-sia profesionalumas, o ne saviraiðka.Sunku suvokti ir tikrà savo – scena-risto mastà, ir scenaristo vietà kinomene. Apskritai ji gana kukli. To-kie dideli talentai kaip Jacques’asPrevert’as, Tonino Guerra ar Gena-dijus Ðpalikovas yra iðimtys.

Kas yra scenaristo puikybë?O, tai nenumaldomas jausmas

(juokiasi). Man patinka kino kûri-mo procesas, bet maþiausiai dþiu-gina, kai filmas pagal mano scena-rijø atsiduria pas þiûrovà, nes matauvisus jo trûkumus. Ið to, kà sukûriau,man patinka trys keturi filmai, dau-giausia – penki. Pats mëgstamiau-sias filmas – Iljos Averbacho „Mei-lës prisipaþinimas“.

O malonumà pajuntu, kai matau,kad reþisierius domisi scenarijumi,kai sëdþiu prie montaþinio stalo.Man labai patinka filmavimo atmo-sfera. Patinka, kai mokiniai sulau-kia sëkmës, kai jie kuria puikius fil-mus. Pavyzdþiui, kelis kartus þiûrëjaumûsø studento Nikolajaus Chome-rikio filmus.

Ar Jûsø mokiniai nori kurti didþiusscenarijus? Ar jie tiesiog nori ið-mokti profesijà?

Á mûsø – „Chotinenkos, Fino,Fenèenkos dirbtuves“ Aukðtuo-siuose scenaristø ir reþisieriø kur-suose daþniausiai ateinama ágytiprofesijos. Jie þino, kad suteiksimetam tikrà laisvæ, bet kartu jie busverèiami ágyti profesijà. Ypatingø,padebesiais skrajojanèiø romantikønëra. Dabar negalima skrajoti pa-debesiais. Mes jiems iðkart sakome,kad rengiame ne genijus, o amati-ninkus. Ágysite meistriðkumo, pra-ðom, tapkite genijais, mes tik apsi-dþiaugsime!

Bet ar jaunimui nëra bûdingasnoras kurti tik genialø kinà?

Kai mes 1957 metais stojome áMaskvos kinematografijos institutà(VGIK), visi buvome genijai. Beje,paaiðkëjo, kad kai kurie ið tikrøjø

jais buvo. Bet tarp tø þmoniø ir da-bartiniø – 55 metai. Viskas pasikei-të: þmogaus psichotipas, santykiaisu tikrove ir pati tikrovë. Institutemus, scenaristus, mokë bûti raðyto-jais, o turëjo mokyti kino kalbos. Perpenkerius metus institute að iðmo-kau mylëti kinà. Ðalia vaikðèiojo An-drejus Tarkovskis, Otaras Joselianis,Vasilijus Ðukðinas, Larisa Ðepitko,Elemas Klimovas. Ir tai buvo manoakademija. O tikroji mano mokyk-la buvo, kai „Lenfilme“, kurdamaspirmàjá savo filmà „Misija Kabule“,atsisëdau prie montaþinio stalo kar-tu su reþisieriumi Leonidu Kvinichi-dze. Ir supratau, kad nieko neþinau,kad paraðiau siaubingà scenarijø,kur galai su galais nesueina. Mesmënesá prasëdëjome prie montaþi-nio stalo. Ten tarsi ið naujo paraðiauscenarijø ir gavau daug daugiau neiper visus metus institute. Scenaris-tai taip ir turi mokytis.

Daugumai þiûrovø patinka sovietøkinas.

O kodël ne? Pats dirbau sovietøkine ir, kaip ir mano draugai, sten-giausi dirbti nuoðirdþiai. Bet galiujus patikinti: didþiojoje dalyje sovie-tø filmø nëra tikros tiesos apie mû-sø praeitá.

Pavyzdþiui, man ðiuolaikiniamemene stinga istorijø apie paprastusþmones. To, kas egzistuoja rusøliteratûros tradicijoje – istorijøapie „maþà þmogø“.

Taip, ðiuolaikinis kinas daþniau-siai domisi aðtriomis arba ekstrava-gantiðkomis situacijomis, susidomë-jimas þmogumi prarastas. Tiesa,galima prisiminti Boriso Chlebniko-vo ir Aleksejaus Popogrebskio fil-mus, kurtus kartu ir atskirai. Reikia„Milinës“ ir Akakijaus Akakijevi-èiaus, „Vargðø þmoniø“ ir MakaroDevuðkino, kad þiûrovai kino salë-je susimàstytø ir apsiverktø, o ne tikðvilptø ir buèiuotøsi. Dabar mumstenka gyventi visuotinio kultûros ið-sekimo ir bejëgiðkumo laikais. At-kreipkite dëmesá: pasaulyje nëra di-dþiø raðytojø, kompozitoriø, reþisieriø.Bet juk dideli talentai kilsteli ir lai-kà, ir kartà. Nors ir esu pesimistas,vis dëlto su optimizmo atspalviu.Manau, ir su viltim, juk negali taipbûti, kad Rusijoje neatsirastø tikrøtalentø.

PARENGË KORA ROÈK IENË


D a i l ë

Kotryna Markevièiûtë

Þvelgiant á ðiuolaikinës Lietuvostekstilës scenà susidaro áspûdis, jogèia jau kuris laikas pagrindines po-zicijas uþima moteris. Tai sakydamaturiu galvoje ne tik akivaizdø teks-tilininkiø kiekybiná pranaðumà prieðkolegas vyrus, bet ir per pastaràjádeðimtmetá ðioje meno ðakoje iðryð-këjusá susidomëjimà ðiuolaikinësmoters tema. Daþname kûrinyje at-veriami nauji vieðo ir privataus josgyvenimo suvokimo bûdai. Ir ðian-dien ðià kûrybinæ kryptá toliau sëk-mingai plëtoja nemaþai tekstilinin-kiø, tarp jø geriausiai þinomos: VitaGelûnienë, Lina Jonikë, Laima Or-þekauskienë, Eglë Ganda Bogda-nienë. Su iðvardintomis menininkë-mis susijæs ir nuogo kûno atëjimas áLietuvos tekstilës vizualiná laukà.Vieðai eksponuojami daþniausiaimoterø aktai, kaip paaiðkëjo, tapovienu ið efektingiausiø bûdø radi-kaliau ir atviriau kalbëti apie mo-ters pasaulá, kuris ne taip jau seniaibuvo formuluojamas vien vyrø. Mo-ters ir jos kûniðkumo reprezentaci-jos, atrodo, jau yra tapusios mûsøðiuolaikinës tekstilës tradicija, jà ðákartà pratæsë Vilniaus dailës akade-mijos tekstilës katedros treèio kursostudenèiø – Marianos Fediuk, TomosKisieliûtës, Justës Krupavièiûtës, Ie-vos Baltrënaitës ir Emilës Sidaravi-èiûtës – paroda „Atvirai“.

Penkios tapiserijos su jaunø mo-terø autoaktais, kaip ir galima bu-vo tikëtis, ir taip intymià galerijoserdvæ pavertë dar intymesne. Á to-kià aplinkà áþengusi jautiesi ne kaiplauktas sveèias, o kaip praðalaitis,neðantis netyèia nugirstos svetimospaslapties naðtà. Atvirai erotiðki, fo-

Audimas kûno gijomisTekstilës studenèiø paroda „Atvirai“ VDA galerijoje „Artifex“

tografiðki aktai eksponuojami ap-galvojus ne tik objektø pozicijà, betir erdvæ tarp jø. Jos palikta tiek, kadgalëtum justi perëjimà nuo vienosfigûros asmeninës erdvës prie kitos.Kadangi atvaizdai iðausti gana rea-listiðkai, þiûrovai yra tarsi priverstiá pavidalus reaguoti ðiek tiek kaip ágyvus þmones. Todël ankðtose erd-vëse jaustis psichologiðkai atsiribo-jus sunkoka. Stovëdama prieðais kû-rinius vienà akimirkà suvoki, jog èiaþiûrinèiojo ir apþiûrimojo vienpusissantykis apsisuka prieðinga krypti-mi. Áprastus pasyviø moterø atvaiz-dus, kuriø prikimðta ðiuolaikinë vi-zualioji kultûra, èia pakeitë aktyvûssubjektai. Pavaizduotosios ne tikakivaizdþiai þino, jog yra stebimos,ir tokiu bûdu jau klibina dominuo-janèiojo þiûrovo pozicijà, bet ir pa-èios atsako aktyviais þvilgsniais.

Anot parodos teksto, kûrybinioproceso pradþioje menininkës iðsi-këlë klausimus – ar galiu apsinuo-ginti ir kokiu tikslu tai dariau? Kaþ-kodël beveik iðkart pamëginauásivaizduoti save padëtyje, kuriojemerginos atsidûrë savo noru, iðau-dusios ið fotografijø savo aktus. Tur-bût taip pasijusti privertë veik nema-tomas, bet labai átaigus eksponavimo„triukas“ – kûriniai nuleisti iki patþemës, tad artimos þmogaus dydþiuitapiserijos atsiranda prieðais – sto-vinèiojo lygyje. Jø buvimas „ant þe-mës“ trina ribà tarp kûrino tikrovësir realybës, o pats pasijunti stovintistarsi prieð veidrodá. Iliuzinës saviref-leksijos momentas – netikëtas ir átai-gus, skatina apmàstyti apsinuoginimoprieð visus veiksmo sudëtingumà.

Gyvas ir simboliðkas yra ir patsmanualinis audimo procesas, kuriofaktûriðki pëdsakai tapiserijose ta-

po naujojo kûno oda. Audimoveiksmas moteriðkoje pasaulëvoko-je visada turëjo ritualinæ ir kiek su-sakralintà prasmæ. Tai daugiau neikasdienis darbas ar amato ávaldy-mas. Ausdama moteris tradiciðkairuoðdavosi gyvenimui, kiekvienasvarbiausia jos gyvenimo akimirkapaþenklinta ðio veiksmo, o ilgas irkruopðtus darbo procesas labiauprimena savianalizei skirtà laikà.

Laikas, praëjæs bendraujant susavimi, ir nuogumo gëda, kaip tei-gë paèios tekstilininkës, iðnykusiproceso metu, primena susitaikymosu savimi aktà, gal net bandymà su-sikurti save ið naujo. Todël, manoakimis, tradicinës tapiserijos tech-nikos pasirinkimas èia labai tinka-mas. Kûno atvaizdo transformaci-jos procesas á tekstilës audiná, kuráásivaizduoju þvelgdama á darbus, su-daro ádomià prieðprieðà aktø foto-grafiðkumui. Fotografinis atvaizdas,visada veikiantis kaip nuoroda á pra-eitá, á akimirkà ar, pagal R. Bar-thes’à, mirties liudijimà, per kûry-bos procesà buvo perdirbtas á naujà –audinio kûnà ir taip prikeltas ant-rajam gyvenimui. Visa tai man pri-mena ðamaniðkus burtus. Þaidimasbûtimi ir nebûtimi pinant „gyveni-mo gijas“, atsispindëjæs vaizduoseir audimo pëdsakuose, pasiûlo mis-tiná kûriniø suvokimà.

Menininkiø aktai priminë prieðdeðimt metø sukurtus Laimos Or-þekauskienës kûrinius pavadinimu„Moterys arhatos. Danutë, Lina,Violeta, Kristina“ – didelio formatoið plaukø ir auksiniø siûlø iðaustusanoniminius moterø aktus. Kûriniaitàkart á vieðumà iðkëlë panaðius sumoters vizualine reprezentacija su-sijusius klausimus, kvestionavo pri-

vatumo ir vieðumo ribas, mistinæ au-rà, auginamà aplink moteriðkà lytá.Èia visiðkai atvirai eksponuotasnuogas kûnas. Arhatø nuogumaspristatytas labai radikaliai, lyg bûtøsiekiama maksimaliai já iðgryninti:audiniui naudotos organinës kilmësmedþiagos, neindividualizuoti mo-deliai. Aptariamoje parodoje „At-virai“, nepaisant fotografiðkumo,aktai tapiserijose labiau primenamenininkiø konstruojamà idealauspasaulio vaizdiná, todël nors ir èianuogumas atviras, atvaizdams labaitoli iki arhatø nuogumo. Studenèiøkuriamame idealizuotame pasauly-je, kur gëda ir draudimai jau seniaipamirðti, kûno pridengti papras-èiausiai nebereikia, nes nebëraprieð kà maiðtauti, telieka tik pa-puoðti plaukus koketiðka gële ar pa-

sidabinti kriaukleliø karûna. Tokágraþø ir naivokà áspûdá ir iðsineðiauið galerijos.

Vis dëlto manau, kad ði paroda,nors ir ákvëpusi kurti idiliðkus (ro-jaus dar prieð atsikandant obuolá?)vaizdinius ir net patirti tekstilës raga-nystes, labiausiai yra apie vieðà apsi-nuoginimo veiksmà. Ðio akto metupatirti iðbandymai autorëms padëjoperþengti kaþkà primesta ar sava, osvarbiausia, leido per naujo audinio-kûno kûrimà iðgyventi save ið naujo.Tad ir vertinti èia drástu labiau paèiàidëjà ir jos ágyvendinimo procesà, one rezultatà.

Paroda veikia iki kovo 9 d.

VDA galerija „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius)

Dirba antradiená–penktadiená 12–18,

ðeðtadiená 12–17 val.

gebanti suveðëti ir ten, kur visiðkaisterilu ar iðbetonuota. Kiekvienaliaudis turi savo bûdus suvokti irperdirbti tiek þemiðka, tiek ðventa.ÐMC lubas praskyræ mistinës bûty-bës pirðtai atrodo iðtraukti tiesiai iðkokio nors vargðo bûro vaizduotësapie didelá ir grieþtà Dievà ar uþ pe-èiaus tûnantá velnià. Prie tirpstan-èiø medþiagø kalno galima prisi-minti pirmàjá vaikiðkà baþnyèiosáspûdá, staiga atsidûrus dar nelabaisuvokiamame, bet kaþkuo ypatinga-me pastate. Su tuo, kas þemiðka,kiek sudëtingiau. Á diskusijas apiemokslà kaip mità paprastai þiûriuirgi atsargiai, nes atsirëmus á empi-rikà bei tam tikras specifines þiniassëkmingai iðgaruoja visi turëti argu-mentai... Taèiau pastebëti, kaipmokslas mitologizuojasi liaudiesvaizduotëje, visiðkai nesunku, uþ-tenka vienos uþstalës ar keliø þiniøportalø. Kokie nors neapibrëþti irmistiniai mokslininkai atranda ko-ká stebuklà, visi pasistebi, paaikèio-

ja ir iðsiskirsto savais keliais, deta-les palikdami suinteresuotø þyniø –tø paèiø mokslininkø – ratui. Paro-doje nuaidi kaimo iðminèiaus bal-sas ir pasakojimas apie þmogaus ke-lià nuo beþdþionës. Þmogus èia irgimitiðkas, iðkart „gatavas“, jau su

chalatu, ðlepetëmis ir vardu, susigë-dæs ir nusigræþæs nuo savo gyvulið-kos kilmës. Labai iðkalbingas palu-bëje ákurdintas reljefas, kurá, jei netitulinë parodos nuotrauka, tektønagrinëti pro þiûronus. Du angelailaiko beþdþionæ, pradëdami istori-

jà, kurià mano vidinë pasakotojapratæsia visais ámanomais stebukli-nës pasakos viraþais.

Taip, ðita paroda tikrai folklorið-ka savo iðpûstais dydþiais, ironiðku-mu ir grubumu. Net susimàstau –ar „Sekmadienis“ èia yra laikas, arvieta, ar dabar esu sekmadienyje, arsekmadiená regiu? Visiðkai kitokserdvëlaikis, toks pasauliø ir pojûèiøpersiklojimas, koks ámanomas tiktirðtame rytiniame rûke prie sody-bos. Ðypteliu, kad galima tà „Sek-madiená“ suprasti ir labai tiesmukai –daugiau nei dvi savaites intensyviaidirbæs prie parodos, Duonis gali pa-galiau ilsëtis þvelgdamas á savo dar-bo vaisius. Nemanau, kad jis siektøbûti dievdirbiu, bet ðioje parodojetampa. Dabartinio meno pasaulyjebet koks vizualumas ir aiðkumaspradeda atrodyti kaip protestas,liaudiðka kalba, mësa po vis pabà-lanèia intelektualiø projektø oda.Pikèiau poetizuojant galima bûtøparodoje suþvejoti ir institucinës

Sekmadienis þemiðkas ir ðventasA T K E L T A I Ð 1 P S L .

kritikos momentø, pabrëþti dydá beigriozdiðkumà ir klausti, kam gi iðtikro priklauso tie palubës pirðtai,tarsi statantys galvà uþvertusá lan-kytojà „á vietà“... Bet jauèiu, kadtaip tik toli nusukèiau á ðonà. Galøgale ðiais kûriniais á niekà neðaudo-ma. Jie pilni gryno susidomëjimo, en-tuziazmo ir netgi paprasto dþiaugs-mo. Galios sukurti savo iðverstakágyvûnà, evoliucijos muziejø ar Die-vo karalystæ.

Kà gi, ðventybiø neiðvengiau. Visdëlto didþiausias mitas tvyro tirðtudebesiu aplink parodà, kondensuo-damasis laðeliais ið reklaminio pla-kato ir pavieniø reportaþø. Po po-ros ratø salëje jis atvësta, iðsisklaidoir uþleidþia vietà besiðypsanèios beþ-dþionës pasakai.


Ðiuolaikinio meno centras

(Vokieèiø g. 2, Vilnius)

Dirba antradiená–ðeðtadiená 12–20 val.

Ekspozijos vaizdas „Atvirai I“

Ekspozicijos fragmentas

S . I N È I R A U S K A I T Ë S -K R I A U N E V I È I E N Ë S N U O T R .

A U T O R Ë S N U O T R .


T a r p d i s c i p l i n ø , D a i l ë

Monika Krikðtopaitytë

Viename Giedrës Mickûnaitësseminare su kolegomis kalbëjomësapie tai, kad kai kokia nors gyvenimodalis yra iðstumiama ið kasdieniø pa-tirèiø lauko, ji ima aktyviai rodytissimbolinëje plotmëje. Pavyzdþiui,mirtis. Kadangi nebeprausiame irneberengiame numirëliø, nemato-me jø nei gatvëse, nei namuose,kaip to stokos iðraiðkà nuolat skel-biame tapybos, romano ar dar konors mirtá, turime visà rinkiná mir-ties simbolikos prekyboje: marðki-nëliai bei rankinës su kaukolëmis irpanaðiai. Meno kûriniø, kurie vaikð-to ratais aplink mirimà ar tiesiogiaitai reprodukuoja, apstu ir Vakarøpasaulio, ir Lietuvos dailëje. Lygiaità patá galëtume sakyti ir apie ne-saugumà, rizikà, aðtresnius pojû-èius. Todël Annos Jermolajevos irAudronës Vaupðienës paroda „Lygir gráþimas namo“ man pasirodëdësninga, lyg èia pat ávaizdinusi mû-sø pokalbá.

Parodos pavadinimas labiau tin-

Aðtresniø pojûèiø ilgesysAnnos Jermolajevos ir Audronës Vaupðienës paroda „Lyg ir gráþimas namo“ Ðiuolaikinio meno centre

ka Annos Jermolajevos parodos da-liai, nes ji kûriniuose keliauja á savoðeimos tremties vietas. Rusija, þino-ma, aðtresnius pojûèius garantuoja,ypaè atokesnës kraðto sritys. Apleis-ti pastatai, ðalikelëse palikti auto-mobiliai, klampûs keliai, girtosminios lingavimas atrodo kaip ke-lionë á patá liûdesá. Tokie iðëjimaiið komforto zonos veda ne á naujà,geresnæ vietà, o tik leidþia ásisàmo-ninti, kad anksèiau buvai saugi ir, benerimo, tau nieko netrûko. Autorësfilmø nepavadintum nei stipria do-kumentika, nei nauju tos paèios po-puliarios temos posûkiu. Ðis kûrinysjai paèiai ir liks reikðmingiausias.

Audronës Vaupðienës parodosdalis ðiek tiek labiau sofistikuota irgreièiau susijusi su iðkeliavimu, neisu gráþimu. Tiksliau, su gavimu neto, kà ásivaizdavai. Menininkë atlie-ka kelis visai efektingus minties irformos posûkius. Kelionës ávaiz-dþiais tampa ne graþieji, o pavoju-mi ir nusivylimais dvelkiantys pa-veikslëliai. Kai galvoji apie kelionësvaizdus, pirma asociacija – nepake-

liami uþfiksuotø áspûdþiø kiekiai,kuriø vëliau niekas net neþiûrës.Nuo to Vaupðienë mus apsaugo, ro-do tik kelis sureikðmintus ir supoe-tintus. Jie susijæ su vandens stichijo-mis. Matyt, todël parodos kuratoriusSimonas Reesas apraðyme mëginoáterpti ir Homero „Odisëjà“. Jukskambios nuorodos visada praver-èia (?).

Jei neþinotume, kad vaizdai atsi-veþti ið kelioniø, pagal jûros vaizdàto niekada nenustatytume. Regis,banguotai platybei tenka tapti pla-èiausio ir sunkiausiai nuspëjamo ke-lio metafora ir metonimija. Ið mi-tologijos ir simbolio plotmës ádabartá sugràþina oro uoste filmuo-ta medþiaga. Dresuotas vilkðunisuostinëja bagaþo atsiëmimo juostajudanèius lagaminus. Apdriskusineðuliø polietileno plëvelë atstojasudëvëtus mitiniø laikø keleivio rû-bus. Èia tie vaizdai, kuriuos gráþæ iðkelioniø mintyse automatiðkai iðtri-name. Tai karèioji pusë, kuri subrai-þo rojaus paþadà ir vis trukdo atsi-rasti „uþ vaivorykðtës“. Bûtent tokiamedþiaga demaskuoja reprezentaty-

viø vaizdø vyravimà ir realiø pojûèiøprislopinimà suvokiant tà viltingà þodá„kelionë“. Ði taikli menininkës pasta-ba man buvo artima, galëjau susita-patinusi palinkèioti sakydama: su-prantu, kà turit galvoje. Pojûtisperteiktas.

Galbût tam pagelbëjo ir su for-ma atliktas veiksmas: didþiojojeprojekcijoje banguoja jûra, ásibridu-si maudosi pabira grupelë þmoniø,kompozicija stichiðka kaip daugy-bës atostogø nuotraukø ir jau be-veik pradedi piktintis, kuriems ga-lams tau tai rodoma, kai áþvelgi, jogþmonës sustingæ. Optinis triukas,bet veiksmingas. Todël, kad papras-tai jûra yra pastovumo konstanta, oþmonës ateina ir iðeina. O èia at-virkðèiai. Sukeistintas vaizdas keliamalonø nerimà. Turbût tà, kuriostokà jauèiame gyvendami patogiai,kaip savaime suprantama.

Kelionë pakeliama á gyvenimokelionës statusà ir susiejama su mir-timi A. Vaupðienës kûrinyje „Kali-nys“ (2011). Trumpas apraðymasmus informuoja, kad autorë jau ke-lerius metus fotografuoja Alytaus

kalëjime, o þmogus, kuris þvelgia iðportreto, yra dingæs ir laikomas mi-rusiu. Randuotas vyras sustingæs,kaip ir dera nuotraukai, þvelgia ámus, tik rankoje laikoma cigaretëvis smilksta, dûmai realistiðkai rai-tosi tai virsdami ornamentu, tai dû-mø migla.

Ðis kalinio portretas, kaip ir A. Jer-molajevos kûrinys „Kalnai ðaukia“(2009), kur ji guli nuoga kaip dau-gybë dailës istorijos venerø, tik at-sukusi nugarà (o galvos ne), atrodokaip keisti, neaiðku kodël parodojeatsiradæ akcentai. Nuotraukose,projekcijose tik bendri vaizdai, galpasigedo konkretaus þmogaus, jau-èianèio subjekto, nuorodos á auto-riø? Visi tekstiniai paaiðkinimaikaþkaip nuplaukia pro ðonà. Ir èia,manyèiau, glûdi ta pati sena liga, ku-ri kankina ir Lietuvos kinà, ir lite-ratûrà – talentingø poetiniø áþval-gø, simboliø, persipynimø yra, ostruktûros nëra, nors tu kà. Ðioje pa-rodoje atskiros mintys, kai kurieefektai (kur dalis juda, kita numa-rinta), atskiri vaizdai – áspûdingi,bet bendros logikos neradau. Nela-bai aiðku nei kaip þiûrëti, nei, kassvarbiausia, kaip tarpusavyje susi-jusios atskiros dalys. Galbût kitamuþtenka ir vaizdø srauto, o tokie jøtelkiniai interpretuojami kaip pojû-èius kurianti instaliacija. Sutinku,kad yra ir toks kûriniø porûðis, bettuomet að tikiuosi kur kas maþiauuþ darbo esanèio teksto. Arba to-kio teksto, kuris ne þeria ámantriassàsajas, o padeda pasigaminti tuossuplanuotus pojûèius.


Monika Krikðtopaitytë

Ádomiausias parodos objektasbuvo visai ne eksponatas. Ant pa-langës buvo sudëtos atspausdintosanketos, kuriø tikslas, kaip supra-tau, nustatyti þiûrovo poreikius.Klausimai buvo daugiau nei keisti.Teirautasi, kiek laiko praleidþiu pa-rodoje, kiek prie vieno kûrinio. Taippat klausta, kas nulemia susidomë-jimà konkreèiu darbu. Ið galimø at-sakymø buvo: netikëta eksponavi-mo vieta, originalus apðvietimas irpan. Perpasakoju ið atminties. Gai-liuosi, kad apklausos dokumentonepaëmiau su savimi, nes galimabûtø perspausdinti kaip siurrealis-tinio meno kûrinio pavyzdá. Vienin-telis pozityvus ðios apklausos aspek-tas – átarimas, kad kaþko vis dëltotrûksta galerijos „Arka“ ekspozici-jose. Pritariu – kai gerus penkeriusmetus, jei ne daugiau, beveik visi,net pozityviausiai nusiteikæ menokritikai pliekia galerijos veiklà ir ar-gumentuotai dësto, kad apleista ap-

linka uþgoþia geresnes parodas, o irtos geresnës per margos, nevienodoskokybës, nuvilianèios – nenuostabu,kad abejonë gali kilti. Tikrai nebû-siu pirma, kuri akiplëðiðkai pareið-kia, kad biurokratiðkas projektinismàstymas duoda skurdþius vaisius.Uþpildomos paraiðkos, projektaskaip nors ágyvendinamas, anotacijo-mis dokumentuojamas ir galima ási-vaizduoti, kad veikla vyksta.

Taip, man suprantama, kad gale-rija yra Lietuvos dailininkø sàjun-gos dalis, o jai priklauso kone be-galybë ávairaus amþiaus, lygio irdailës srièiø nariø. Kai kurios per-sonalinës ar sekcijø parodos bûnanet savotiðkai ádomios. Deja, daþ-niau kaip reiðkiniai. Taèiau kaþko-dël tos paèios LDS „Pamënkalnio“galerija sugeba palaikyti gana vien-tisà parodø lygá ir maþiausiai pen-kis kartus per metus pristato iðskir-tinai ásimintinas ekspozicijas...Valdymo ar, kaip dabar sakoma, –vadybos uþ stagnacijà jau nebepeik-siu, tai daryta daug kartø, norëèiau

ásiutinti paèius kûrëjus. Man norisijûsø paklausti: ar tai viskas, kà gali-te? Ar jums gana vienà kartà á me-tus sumesti á eklektiðkà krûvelæ pa-naðius á pernykðèius savo darbus,parodà abstrakèiai pavadinti, anota-cijoje paraðyti pritemptà plepalà, á CVásiraðyti, kad „2013 metais dalyvavaubendroje parodoje“, ir iðsiskirstyti?Kitose parodose uþsiimsite kokybe, oðita dël kiekybës? Tokiu atveju net ge-riau, kad straipsnio nebûtø. Pyksta-te? Tikiuosi. Nes þiûrëti tokias paro-das pikta. Aiðku, galima bûtø taktiðkaipatylëti, bet atsibodo. Kiekvienaismetais maþdaug tas pats. O po to ko-kiomis nors aplinkybëmis reikia þiû-rëti á iðpûstus tokiø parodø sàraðus.

Kà bendra turi Arûnas Rutkus irRièardas Bartkevièius? Kiekvienaismetais ant tos paèios sienos kaban-tis Vytautas Vasiliûnas ir ArturasValiauga? Að neásivaizduoju ir ne-ketinu mëginti ieðkoti èia nei stopkadrø, nei kadrø. Nuobodiems auto-riams rekomenduoèiau rengti perso-nalinæ parodà, kad patys pamatytø,

Metodiðkas nusivylimasParoda „Stopkadras 2013“ galerijoje „Arka“

jog kartojasi, o ádomiems – pasiieð-koti adekvatesnës kompanijos.

Ðiame kontekste daug ádomesnë,nes vientisa, atrodo retrospektyvinëOnos Puèkoriûtës-Baliulevièienës irBronislovo Baliulevièiaus keramikosparoda „Tik akimirka“ maþesnëje„Arkos“ salëje. Tai kondensuota vi-so gyvenimo veiklos reprezentaci-ja, jaunesnei kartai þinoma tik ið se-nø „Dailës“ þurnalø, kur ðaliavaizduojamosios dailës kûriniø gau-siai reprodukuota ir tarybiniais lai-kais labai skatinta taikomoji dailë.Ji vertinga kaip istorijos pamoka, kad

ir kà manytumët apie paèià istorijà.Ekspozicija garantuotai veikia kaip lai-ko maðina. Keli darbai net áveikë lai-ko iðbandymà ir gali funkcionuotikaip átaigûs dizaino objektai.

Trumpiau tariant, vilties yra, ta-èiau panaðu, kad anketas pirmiausiareiktø sukurti ir á jas atsakyti patiemsdarbuotojams. Vienas ið klausimøgalëtø bûti toks: kuo skiriasi teminëparoda nuo koncepcinës? Suprantu,kad ðiuo straipsniu ðiek tiek apgadi-nau savo CV, bet kartais gal verta sa-væs paklausti – kà mes èia veikiame?Argi neturëtø bûti ádomiau ir patiems?

Anna Jermolajeva. „Kalnø ðauksmas“. 2009 m.

Ekspozicijos fragmentas J . L A P I E N I O N U O T R A U K O S

Rièardas Bartkevièius. Ekspozicijos fragmentas


K i n a s

Moterø kino ðventëKvieèia Tarptautinis moterø filmø festivalis „Ðerðëliafam“

„Lëliø namai“

„Marinos namai“

„Dþindþer ir Rosa“

Kovo 1–9 d. Vilniuje, o vëliauKaune, Ðiauliuose, Ukmergë-je, Panevëþyje ir Klaipëdojevyks tarptautinis moterøfilmø festivalis „Ðerðëliafam“,kurá rengia kino teatras „Pa-saka“.

Pagrindinë programa

Pagrindinæ programà sudaro2011–2012 m. moterø reþisieriø su-kurti filmai. Jø geografija – plati irávairi. Filmu „Orlando“ iðgarsëju-sios Sally Potter drama „Dþindþerir Rosa“ („Ginger & Rosa“, D. Bri-tanija, 2012) nukels á 1962-øjø Lon-donà. Dvi paauglës – Dþindþer irRosa – yra neiðskiriamos draugës.Kartu jiedvi bëga ið pamokø, disku-tuoja apie religijà, politikà ar ðukuo-senas. Abi svajoja gyventi geriau uþðeimai atsidavusias jø mamas. Fil-mo fone – Ðaltasis karas, augantiatominës bombos baimë ir besi-skleidþianti seksualinë revoliucija.Dþindþer pasuka link poezijos iranarchijos, o Rosa moko draugæ rû-kyti, melstis ir buèiuoti vaikinus.Merginø draugystë ima byrëti. Fil-me tyrinëjamas dramatiðkus istori-jos kataklizmus iðgyvenanèios kar-tos likimas. Pagrindinius vaidmenissukûrë Elle Fanning, Alice Englertir Anette Benning.

„Ar galima pastoti nuo muzikos“, –klausia filmo „Elektriniai vaikai“(„Electrick children“, JAV, 2011) re-þisierë Rebecca Thomas. Ji pasako-ja apie padûkusià paauglæ Reièel(puiki Julia Garner), kuri izoliuotanuo pasaulio auga mormonø ðeimo-je maþame Jutos valstijos kaimely-je. Ji studijuoja Biblijà ir þaidþia suvaikais. Per penkioliktàjá gimtadie-ná mergina atsitiktinai randa garsa-juostæ su roko muzika ir patiria to-kiø neátikimø emocijø, kad po trijømënesiø pasijunta besilaukianti.Reièelë tvirtina pastojusi nuo dai-nuojanèio kasetëje balso, visiðkai ne-kaltai – klausydamasi muzikos. Keis-èiausia, kad mergina ið tikrøjølaukiasi. Ortodoksiðka merginos ðei-ma jos bûsenà laiko pavojinga trans-gresija ir reikalauja logiðko paaiðki-nimo. Merginai nelieka nieko kito,kaip tik leistis á savo vaiko tëvo pa-ieðkas.

Maryam Najafi muzikinë drama„Kayan“ (Iranas, Kanada, Libanas,2012) nukelia á ðiø dienø Vankuve-ryje gyvenanèià iðeiviø ið ViduriniøRytø bendruomenæ. Hanina – vieni-ða, taèiau stipri libanietë, auginantidvi dukras. Ji atkakliai bando iðlai-kyti savo restoranà „Kayan“ ir iðsi-kapstyti ið skolø. Netikëti pokyèiaiasmeniniame gyvenime sutampa sujos darbuotojø ir klientø problemo-mis. Viskas krinta ant Haninos pe-èiø: nepavykusi santuoka, sudëtingisantykiai su jaunesniu vyru ir jai sa-vo rûpesèius uþkraunantys bendra-darbiai. Hanina pamirðta apie kurkas didesnæ bëdà. „Kayan“ yra de-biutinis pilnametraþis reþisierës filmas,uþ kurá ji pelnë ne vieno tarptautiniokino festivalio apdovanojimà.

Ðvedø reþisierës Ellos ElisabetLemhagen drama „Karûnos bran-gakmeniai“ („Kronjuvelerna“, 2011) –tai pasakos stiliaus istorija apie jau-nà merginà Fragancijà, kaltinamàátakingo pramonininko sûnaus Ri-èardo nuþudymu. Taèiau ar tikrainusikaltimà padarë ji? Per tardymàatsiskleidþia merginos praeitis, kaiFragancija ir Rièardas buvo neiðski-riami draugai. Mergaitë augo skur-dþioje, taèiau darnioje ðeimoje, oRièardas kentëjo nuo savo vertæ pi-nigais skaièiuojanèio despotiðko të-vo. Taèiau Fragancijos meilë ledo ri-tulininkui idilæ sunaikino.

„Karûnos brangakmeniai“ buvofilmuojami Vilniuje. Uþ ðá filmà2012 m. reþisierë apdovanota Tarp-tautinio Berlyno kino festivalio vai-kø ir jaunimo filmø konkurso„Kriðtoliniu lokiu“.

Garsaus reþisieriaus Jimo Sheri-dano duktë Kirsten Sheridan patireþisuoja, raðo scenarijus. Jos filmo„Lëliø namai“ („Dollhouse“, 2012)herojai – grupë Dublino gatvës pa-augliø, sumaniusiø ásilauþti á pra-bangaus rajono namà. Filmo veiks-mas apima vienà naktá. Ðeimininkaiiðvykæ, namas – siautulio apimtø pa-augliø rankose. Destruktyvûs ásilau-þëliø þaidimai niokoja preciziðkàtvarkà, brangius baldus. Tai tæsiasi,kol á duris pasibeldþia kaimynystëjegyvenantis berniukas. Netikëtas jopasirodymas iðprovokuoja nutylëtaspaslaptis.

Egipte ir Jungtiniuose Arabø

Emyratuose sukurtame nepriklau-somos kûrëjos egiptietës Halos Lof-ty drama „Kasdienà vis pirmyn áðviesà“ („Coming Forth By Day“,2012) ðiemet rodyta TarptautinioBerlyno kino festivalio Forumo pro-gramoje. Ji pasakoja apie dukters

ir mamos kasdienybæ slaugant prielovos prikaustytà tëvà. Nepaisantpro langines prasiskverbianèiø sau-lës spinduliø ir miesto gausmo, na-muose viskas dvelkia liga ir sàstin-giu. Mama naktimis dirba ligoninëje,dukters veide nebematyti jaunystës,nes gyvenimà ji paskyrë serganèiotëvo prieþiûrai. Filmas stebi dviejømoterø kasdienybæ, jø ðvelnumà irnevilties protrûkius, jo pavadinimas –tiesioginis Egipto „Mirusiøjø kny-gos“ pavadinimo vertimas – prime-na apie kitam paaukotà gyvenimàir su kiekviena nauja diena junta-mà pokyèiø poreiká.

Teresos Villaverde „Gulbë“ („Cis-ne“, Portugalija, 2011) pasakoja apietrisdeðimtmetæ dainininkæ Verà, ku-ri atvyksta á Lisabonà, á paskutiná sa-vo koncertø turo pasirodymà. Lisa-bonos groþis kiekvienam sukelialaimës ilgesá. Bemieges naktis Ve-rai padeda iðtverti kruopðèiai pasi-rinktas kompanionas Pablo. Veranieko nebijo ir prie nieko nëra pri-siriðusi. Kaþkur toli jos namuose gy-vena mylimasis Samas, taèiau juoduvienas kità geriau supranta bûdamiatskirai. Bëgdama nuo nesupranta-mø jausmø, Vera ásivelia á Pablo pri-þiûrimo vaiko, ávykdþiusio þmogþu-dystæ, istorijà. Vaikas filme tampavisa apimanèio neapibrëþtumo sim-boliu.

Þavi Sophie Letourneur komedi-ja „Makaronai ir sûris“ („Coquillet-tes“, Prancûzija, 2012) pasakoja tri-jø merginø – Karolës, Kamilës irSofi – nuotykius ieðkant meilës ki-no festivalyje. Merginoms nerûpifilmai, jos mieliau renkasi vakarë-lius po filmø perþiûrø ir ten medþio-ja vyrus. Sofi desperatiðkai bandosuvilioti patrauklø aktoriø, Kamilënepaliauja svajojusi apie romantið-kà idilæ su svajoniø jaunikiu, o Ka-rolë paprasèiausiai nori paðëlti. Vie-nà ið trijø filmo herojø suvaidinopati reþisierë.

Dokumentinis Dali Rust filmas„Marinos namai“ (Lietuva, 2012)pasakoja apie ypatingà kûrëjø ðei-mà. Filmo herojai – Marina Tarkov-

skaja ir Aleksandras Gordonas.Marina – raðytoja, poeto ArsenijausTarkovskio duktë ir reþisieriaus An-drejaus Tarkovskio sesuo. Aleksan-dras – reþisierius, scenarijø auto-rius, aktorius, raðytojas ir AndrejausTarkovskio draugas. D. Rust patir-

tis kine ávairiapusë: ji dirbo reþisie-riaus Ðarûno Barto asistente, buvovykdomoji Lietuvos kino studijos irstudijos „Kinema“ direktorë. Jos2011 m. sukurtas filmas „Nadieþda“rodytas praëjusiø metø „Ðerðëlia-fam“ festivalyje.

Retrospektyvos, susitikimai,diskusijos

Ðiemet „Ðerðëliafam“ rengia ne-seniai mus palikusios kino bei teat-ro aktorës Eugenijos Pleðkytës fil-mø retrospektyvà. Jos programoje –

klasika tapæ filmai: Raimondo Va-balo „Laiptai á dangø“ (1966), Al-manto Grikevièiaus „Sadûto tûto“(1974) ir „Faktas“ (1980), Algiman-to Puipos „Velnio sëkla“ (1979),Marijono Giedrio „Herkus Man-tas“ (1972), juos pristatys kino kri-tikë Izolda Keidoðiûtë. Retrospek-tyvà papildys dokumentinis filmasapie aktoræ „Savi keliai“. Já kino te-atre „Pasaka“ pristatys filmo auto-riai Birutë Vyðniauskaitë, ValdasBabaliauskas.

Trumpametraþiø filmø naktis„Ðerðëliafam trumpai“ skirta kinonaktinëtojams, o „Kino avantiûris-èiø“ programa pristatys 6–7-àjá de-ðimtmeèius kurtus feminisèiø filmus.Tai – Amerikos nepriklausomøjøkrikðtamote vadinamos ShirleyClarke (1919–1997) debiutinis „Ry-ðininkas“ („The Connection“),1961-aisiais sukëlæs skandalà ir pa-skelbtas „nepadoriu“, taip pat vie-nas garsiausiø feministinio kino is-torijoje filmø – Chantal Akerman„Þana Dilman, Prekybos krantinë23, 1080 Briuselis“ („Jeanne Diel-man, 23 quai du Commerce, 1080Bruxelles“, 1975), tyrinëjantis vie-

niðos motinos ir prostitutës kasdie-nybæ, ir vienas garsiausiø èekø Nau-josios bangos eksperimentø – VerosChytilovos filmas „Saulutës“ („Sed-mikrãsky“,1966), autorei pelnæstarptautiná pripaþinimà ir iki ðiol ne-praradæs aktualumo bei originalumo.Filmà „Saulutës“ pristatys þurnalistasir laidø vedëjas Rytis Zemkauskas,Shirley Clarke – reklamos specialis-tas Tomas Ramanauskas, filmà „Þa-na Dilman, Prekybos krantinë 23,1080 Briuselis“ – kino kritikas Lu-kas Braðiðkis.

Festivalio metu vyks konferenci-ja „Moterys kino industrijoje“, jàinicijavo judëjimo „Doris“ atstovësLisa Maria Viola Lindén ir MariaElinor Eng. Judëjimas „Doris“ nuo1999-øjø skatina lyèiø lygybæ kinopramonëje. Jo tikslas – ne tik ragintikuo daugiau moterø dalyvauti kinogamyboje, bet ir tyrinëti, kaip kei-èiasi filmo pasakojimas, jei filmoscenarijø, muzikà sukûrë moteris,jei ji yra operatorë ar pagrindinëveikëja.

Diskusija apie vujerizmà kartu sufilosofais, lyèiø specialistais ir psi-choanalitikais padës suprasti þmo-giðkàjà prigimtá, o animacijos semi-naras, kurá kartu su „Media DeskLietuva“ organizuoja ir „Ðerðëlia-fam“, nagrinës animacijos gamybosverslo aspektus.

Visi festivalio renginiai vyks ki-no teatre „Pasaka“, o filmus bus ga-lima paþiûrëti kino teatre „Pasaka“ir kino centre „Skalvija“.

Daugiau informacijos – interne-to svetainëje www.serseliafam.com.

PAGAL RENGËJØ INF.


K i n a s

Þivilë Pipinytë

Paskutiniais metais pasipylë daugbiografiniø filmø. Deja, didþioji jødalis – negyvos pasakojimo formosir didaktiðko ar „sensacingo“ turi-nio. Tai nestebina, kai masinëje kul-tûroje dominuoja „þmonës“. PirmiejiSteveno Spielbergo filmo „Linkol-nas“ („Lincoln“, JAV, 2012) kadraipriverèia suklusti: prezidentas sëdinugara á mus, klausosi juodaodþiøkareiviø, cituojanèiø vienos jo de-klaracijø þodþius, bet vyro poza ið-kart sukelia asociacijas su garsiàjasëdinèio Linkolno skulptûra. Ði nuo-roda á skulptûrà pasirodys filme ke-lis kartus – ant keliø padëti sugniauþ-ti kumðèiai apibûdins Linkolnobûsenà viename svarbiausiø filmoepizodø, kai jis priims sprendimà tai-syti telegramos tekstà ir stabdyti Pie-tø delegatø atvykimà á Vaðingtonà.

Pozø „skulptûriðkumas“ – grei-èiau Spielbergo polemika su Linkol-no ávaizdþio stereotipais. Kartu suscenaristu Tony Kushneriu (ameri-kieèiø dramaturgas, iðgarsëjæs pje-se „Angelai Amerikoje“) ir aktoriu-mi Danieliu Day-Lewisu jie kuriaantitezæ. Linkolnas filme – ankstipasenæs, pavargæs ir paliegæs, su-kumpæs, lëtai judantis, depresyvusþmogus. Jo ðeimyninis gyvenimasnelaimingas, jis jauèia sàþinës prie-kaiðtus dël mirusio sûnaus, kurionesiliauja gedëti isteriðka þmona(ásimintinas Sally Field vaidmuo),konfliktuoja su kitu, pasiryþusiu ei-ti á karà sûnumi, sapnuoja pranaðið-kus sapnus. Net ant arklio jis sëdikaþkaip negraþiai ir visai neprime-

Prezidento laukimasNauji filmai – „Linkolnas“

na prezidento, laimëjusio pilietinákarà. Linkolnà slegia karo aukøvaizdai. Mûðiø ir masines scenasmeistriðkai kuriantis Spielbergas ðá-kart parodys jø visai nedaug, pa-brëþdamas beprasmiðkas þûtis,kraujà ir mirties siaubà. Ilgas epi-zodas su þuvusiøjø kûnais karo mû-ðio lauke, per kurá lëtai joja prezi-dentas, – viena tiksliausiø bet kuriospergalës metaforø. Taèiau iðorinëprezidento silpnybë tik dar labiaupabrëþia jo dvasios galià, begalináryþtà ir tikrà politiko iðmintá. Iðorësir vidaus kontrastu nuolat grindþia-mas Linkolno vaidmuo praëjusásekmadiená Day-Lewisui pelnytaiatneðë jau treèià „Oskarà“.

Ketveri pilietinio karo metai nu-alino ðalá, filmas rodo paskutiniusjo ir paskutinius Linkolno gyveni-mo mënesius. Nors prezidentastrokðta baigti karà, svarbesnë jamyra 13-oji konstitucijos pataisa, pa-naikinanti vergijà. Linkolnas jau iranksèiau bandë átikinti Kongresà jàpriimti, dabar tai pagrindinis jo tiks-las. Linkolnas supranta, kad laimë-jus karà panaikinti vergijà bus sun-kiau. Todël jis ryþtasi stabdyti derybassu Pietø taikos delegacija, kol patai-sa bus priimta.

Nepaisant keliø áspûdingø scenø,apibûdinanèiø ðeimyniná Linkolnogyvenimà, – barnio su þmona arðvelniø santykiø su jauniausiuojusûnumi, Spielbergui filme svarbiau-sias yra politikas Linkolnas. Kon-trastas dominuoja ir èia. Reþisieriusmëgaujasi ilgomis scenomis, kaisvarbiuose posëdþiuose ar susitiki-muose prezidentas tarsi uþsimirðta

ir pradeda lëtai pasakoti filosofið-kas paraboles apie papûgà ar Geor-ge’o Washingtono portretà angløaristokratø tualete, arba aiðkina jau-niems telegrafistams Euklido teore-mà. Tie pasakojimai ne tik suteikiasvarbiø spalvø prezidento portretui,bet ir tiesiogine to þodþio prasmedaro matomà màstymà, vizualizuo-ja idëjas, kurias Linkolnas nori per-teikti savo bendradarbiams. JëzusKristus juk taip pat kalbëjo parabo-lëmis. Bet Spielbergas turi ir kitàtikslà – jis rodo, kaip ima ásigalëtidemokratiðkas màstymas, kaip pre-zidentas lauþo savo laiko stereoti-pus, galbût vienintelis suvokdamassavo sprendimø poveiká tolimai at-eièiai. Tik toks ir gali bûti politikas.

Neskubëdamas, „apaugindamas“pagrindiná personaþà vis naujaisbruoþais, aplinkybëmis, antrojo pla-no personaþais (filmas trunka dvi supuse valandos) Spielbergas vedaprie pagrindinio filmo konflikto, ákurá Linkolnas átraukë visà ðalá, –

sprendimo naikinti vergijà. Tai – di-dþiausias ir svarbiausias asmeniðkasprezidento karas. Linkolnas ið patpradþiø þino, kad balsavimas bus nejo naudai, todël ryþtasi sudaryti pa-vojingas sàjungas ar net papirktisvyruojanèius ir neapsisprendusius.Spielbergas, regis, pasimëgauda-mas rodo Kongreso debatus, kaipasisakantieji vadina vienas kitàkvailiais, kiaulëmis, nesibodi paèiøvulgariausiø apibûdinimø. Ameri-kos politikø kultûra verèia abejotine tik intelektualiniais jø sugebëji-mais, bet ir morale, todël, nepaisantvisø prezidento ir jo padëjëjø pa-stangø, rezultatas vis dëlto nenuspë-jamas. Taèiau bûtent nuo jo priklau-sys tolesnis JAV likimas.

Finale tarsi greitakalbe papasa-kota Linkolno þûtis jau atrodo tikprivaloma pabaiga. Taèiau ji logið-kai baigia visà filmà vykusià netie-sioginæ Spielbergo diskusijà su pir-muoju JAV kino epu – vergovëspanaikinimà pasmerkusiu DavidoWarko Griffitho „Tautos gimimu“(1915). Diskusija „Linkolne“ vyks-ta ir idëjø, ir personaþø, ir filmoplastikos lygmenyse. Nuo pat filmopradþios Spielbergas rodo daugybæpersonaþø, kurie iðoriðkai tiksliaiprimena Griffitho filmo herojus –kostiumai, veidai, grimas sukuriaáspûdá, kad tuos þmones jau matei,su jais susidûrei anksèiau.

Juolab kad bûtent Griffithas irsukûrë tà kino kalbà, kuria iki ðiolHolivude naudojasi visi, tarp jø irSpielbergas. Tà áspûdá pagilina iratskiros mizanscenos ar kadrokompozicija, nors kai kur pasitaiko

ir nuorodø á „Pilietá Keinà“.Netiesioginë diskusija su Griffi-

thu akivaizdþiausia kuriant aktyvøvergijos prieðininko Tadeuso Stiven-so, tapusio vienu ið „Tautos gimi-mo“ herojø prototipu, personaþà.Finale Tommy Lee Joneso vaidina-mas Stivensas gráþta á namus, nusii-ma perukà, kuris daro já neátikëti-nai panaðø á kità – patá blogiausià„Tautos gimimo“ veikëjà, o mulatë,kuri ið pirmo þvilgsnio pasirodë jonamø tvarkytoja, atsigula ðalia irgarsiai skaito Stivenso parneðtà do-vanà – 13-àjà konstitucijos pataisà.Akivaizdi Spielbergo polemika suGriffithu yra ir Linkolno mirtiesscena. Griffithas tiksliai dokumen-tiðkai atkûrë pasikësinimà á prezi-dentà teatre, Spielbergas taip patrodo teatrà, tik kità, kuriame þiûrispektaklá Linkolno sûnus. Bûtent joreakcija á þinià apie pasikësinimà irþymi prezidento mirtá. Be abejo, to-kiø netiesioginiø analogijø ar dis-kusijø Spielbergo filme yra ir dau-giau, bet tai jau iðsamios istorinës„Linkolno“ analizës laukas.

Galiu tik pridurti, kad puikiureþisieriaus sàjungininku filme ta-po operatorius Januszas Kaminskis.Kartu su reþisieriumi jie tiksliai at-kûrë 1865-øjø Vaðingtonà – purvupaþliugusias gatves ir tamsius inter-jerus, kuriuose vyksta didþioji filmodalis. Toks áspûdis, kad ðiuose ðal-tuose, daiktø prigrûstuose ir vos þi-baliniø lempø apðviestuose bûstuo-se pagrindinis ðviesos ðaltinis yralangas. Prie jo prezidentas ir lauksþinios apie Kongreso sprendimà.

Ðis tekstas – nenustebkite, mieliskaitytojai, – pirmiausia yra medi-cinos liudijimas, nes raðau akompo-nuojant ið virðaus sklindanèiamnuolatiniam græþimo garsui. Jistrunka be pertraukos visà dienà jauantrà savaitæ. Kaip po pirmosios ne-iðkentæs nuëjau kaimynø paklausti,kà galima græþti kasdien tokiamenedideliame bute, paaiðkëjo, kadsienas apëjo grybelis ir butas pûva.Dabar tas grybelis jau sëkmingai ap-sigyveno ir mano smegenyse.

Todël, savaime suprantama, ðiàsavaitæ rekomenduosiu filmus apiemedicinà, ligas ir vaistus. Kanadie-èio Julieno Magneto filmo „Veidaiminioje“ (BTV, kovo 2 d. 23.05) hero-jë, kurià suvaidino Milla Jovovich, ið-gyveno serijinio þudiko pasikësini-mà, bet tai jai paliko neiðdildomøpëdsakø. Ji suserga prosopagnozi-ja, jai sunku atpaþinti ir identifikuotiþmones. Ji nebeatpaþásta veidø, betkartu stengiasi padëti policijai nu-statyti uþpuolikà, o ðis, be abejo,stengsis paðalinti vienintelæ liudi-ninkæ. Ko gero, man tai bus vienin-

Geriausi vaistaiKrësle prie televizoriaus

telis filmas, kurá suprasiu po visosdienos græþimo.

Marco Schoelermanno filmo„Patologija“ (LRT, ðiandien, 1 d.23.15) herojai yra medicinos stu-dentai. Jie leidþiasi á pavojingà þai-dimà: kuris ið jø sugalvos toká tobulànusikaltimà, kad net pats geriausiaspatalogoanatomas nesugebës atpa-þinti nuþudymo? Að þinau atsaky-mà. Sienø græþimo poveikis nema-tomas, bet mirtinas.

Jasono Reitmano satyra „Dëkui,kad rûkote“ (LRT, 2 d. 23 val.) – neapie tabako þalà ar naudà, bet apielobizmà ir kitokias ðiø dienø politi-kos ligas. Pagrindinis filmo herojusyra þavus ir ambicingas vieno taba-ko koncerno lobistas Nikas (visadaádomus Aaronas Eckhartas). Jis su-geba átikinti savo oponentus ir spau-dos konferencijose, ir pokalbiø ðou,bet daug sunkiau Nikui bus átikintibuvusià þmonà, kad jis gali bûti ge-ras jø sûnaus tëvas.

Filmas sukurtas pagal 1994 m. pa-sirodþiusá Christopherio Buckleyromanà – pamfletà apie politinës

rinkodaros kultûrà Amerikoje. Pa-sak reþisieriaus, filmas liko iðtikimasknygai, didþioji dalis dialogø á já per-ëjo be jokiø pataisø. Beje, filme pa-sirodo ir Buckley – jis yra þmogusmetro, skaitantis straipsná apie Ni-kà. Taèiau Reitmanas nusprendë,kad pagrindinë filmo tema bus të-vo ir sûnaus santykiai. Jis mano, kadbûtent Dþojus „suteikia Nikui þmo-giðkumo dimensijà“.

Prancûzai, manau, tiki, kad þmo-giðkumà suteikia meilë. Manantiemspanaðiai skirta ir Pierre’o Salvadorikomedija „Prancûziðka apgaulë“(LRT, 3 d. 21.15). Atsakymas á klau-simà, kodël originalø filmo pavadi-nimà „Tikras melas“ lietuviø platin-tojai iðvertë „Prancûziðka apgaule“,manau, paaiðkintø ir provincialø lie-tuviø mentalitetà, tik abejoju, argreitu laiku sulauksiu filmo apie lie-tuviðkà apgaulæ. Gal todël, kad jikaip tas sienø grybelis? O Salvado-ri herojë Emili (Audrey Tautou) vie-nà dienà gauna neáprastà anoniminálaiðkà – meilës prisipaþinimà. Uþuotiðmetusi já á ðiukðliø dëþæ, Emili nu-

sprendþia panaudoti laiðkà savo ma-mai iðgydyti, mat ði (Nathalie Baye)apimta depresijos po to, kai jà pali-ko mylimasis.

Apie meilës ir pavydo nuodus –debiutantës Massy Tadjedin filmas„Paskutinë naktis“ (LNK, 3 d. 23.55).Filmo herojai Joana ir Maiklas gy-vena Niujorke, jø bendro gyvenimoneuþtemdë joks abejonës debesëlis.Bet daug kà pakeis 36 gyvenimo va-landos, kai Maiklas bus iðvykæs sugraþia bendradarbe Lora, o Joanasutiks kità didþiàjà savo gyvenimomeilæ Aleksà. Pagrindinius vaidme-nis filme sukûrë Keira Knightley,Eva Mendes, Samas Worthingtonasir Guillaume’as Canet. Paganytiakis tikrai bus á kà.

Mane gerai nuteikia ir padeda at-sipalaiduoti seni filmai. Todël ne-praleisiu 1984 m. Roberto Zeme-ckio „Romano su brangakmeniu“(TV3, 2 d. 13 val.). Jo herojë – po-puliariø moterø romanø autorëDþoana (nepelnytai pamirðta Kath-leen Turner) paðto dëþutëje randaið Kolumbijos atsiøstà laiðkà. Tele-fono skambutis patvirtina jos nuo-jautà: sesuo pagrobta, o pagrobëjaireikalauja gràþinti siuntà. Aiðku, kadDþoana skris á pavojingà ðalá, kurdþiunglëse jos tykos nuotykiai, lobiai,þudikai, krokodilai ir didelë tikrameilë. Ir tai, be abejo, yra geriau-sias vaistas nuo visø bëdø.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Romanas su brangakmeniu“


K o v o 1 – 1 0

Dailë

Apie poreiká keistis ðaukia paroda „Postidëja. Atstatomieji darbai“ Vil-niaus dailës akademijos II aukðto ekspozicijø salëse „Titanikas“ (Mairo-nio g. 3, Vilnius), kuri sutelkë didþiàjà dalá ádomiausiø dabarties Lietuvosdailës kûrëjø. Ádomu tai, kad átraukti ankstyvieji pokyèius þadëjusio laiko-tarpio po Nepriklausomybës darbai (Giedrë Lilienë, Karla Gruodis) irnaujausi aktualiø menininkiø kûriniai bei visai nauji meno scenos vardai:Jurga Barilaitë, Eglë Ridikaitë, Laura Garbðtienë, Paulina Eglë Pukytë,Cooltûristës, Eglë Gineitytë, Aistë Kisarauskaitë, Laisvydë Ðalèiûtë, Be-atrièë Vanagaitë, Laura Zala, Marta Vosyliûtë, Shaltmira. Raktaþodþiai:menininkë, savas balsas, atstovavimas ir vertinimas. Paroda veikia iki ko-vo 23 d.

Muzika

Kovo 3 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje vyks Leonido Dorfmanofortepijono reèitalis, skiriamas Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø mo-kyklos ilgametës mokytojos Lidijos Dorfman atminimui. Pianistas Leoni-das Dorfmanas jau 20 metø gyvena Vokietijoje, bet nuolatos gráþta á Lie-tuvà ir surengia turiningus koncertus.

Kovo 9 d. 19 val. Filharmonijos Didþiojoje salëje vyks koncertas, skir-tas Benjamino Britteno 100-meèiui. Grieð Lietuvos nacionalinis simfoni-nis orkestras, solistë Natalija Trul (fortepijonas, Rusija), dirigentas Ro-bertas Ðervenikas. Programoje XX a. klasikos ðedevrai: BenjaminoBritteno Koncertas fortepijonui ir orkestrui, op. 13, ir Paulio HindemithoSimfonija „Pasaulio harmonija“.

„7md“ rekomenduojaP a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

iki 10 d. — paroda „Poetiniai dokumentai“,

skirta reprezentuoti uþsienyje Lietuvos

pirmininkavimà Europos Tarybai 2013 m.

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Tarptautinë paroda „Sidabro amþius. Rusø

dailë Baltijos ðaliø kolekcijose. 1890—1930“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918—1940 m.“

Primityviosios tapybos paroda

Paroda „Lietuviø ðvietimo draugija „Rytas“

Senasis arsenalasArsenalo g. 3

Lietuvos proistorë

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Relikvijos ir relikvijoriai“

Paroda „Lukiðkiø Dievo Motina. Kad bûtø

atvilgytos sudirþusios ðirdys...“

iki 5 d. — paroda „Atraskime savàjá paveldà:

Lentvario baþnyèia ir jos dekoras. 1905—1943“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Donato Jankausko skulptûrinë instaliacija

„Sekmadienis“

Annos Jermolajevos ir Audronës Vaupðienës

paroda „Lyg ir gráþimas namo“

Lietuvos ðiuolaikinio meno paroda „Didesnio

dalis“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 9 d. — Rimanto Sakalausko paroda

„Pieðiniai, keramika ir kiti dalykai“

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

Raulio Kellerio „Uþraðai“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

nuo 5 d. — Patricijos Jurkðaitytës paroda

„Olandiðkos istorijos“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 9 d. — Viliaus Jasinevièiaus jubiliejinë

retrospektyvinë fotografijø paroda

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Vilniaus moksleiviø paroda „Medis“

Galerija „Katinëlis & gaidelis“www.katinelis-&-gaidelis.com

Dainiaus Liðkevièiaus pieðiniø paroda „Pradþia“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

nuo 1 d. — paroda „Vilnius — vartai á Sûduvà

2013“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41


2013“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

iki 9 d. — paroda „Stopkadras 2013“

Onos Puèkoriûtës-Baliulevièienës ir Bronislavo

Baliulevièiaus keramikos paroda „Tik akimirka“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Linos Zavadskës ir Mariaus Zavadskio paroda

„Vaisiai ir darþovës“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31


2013“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6


2013“

Uþsienio reikalø ministerijaJ. Tumo-Vaiþganto g. 2

Nijolës Ðaltenytës grafika

Marijos Teresës Roþanskaitës tapyba

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Fotografijø paroda „Misija Sibiras ’12“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Vilniaus dailës akademijos grafikos II kurso

studentø ofortø paroda

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto 2/15

iki 6 d. — Lenos Kliukinos siurrealistiniø

pieðiniø paroda „Saulës vëjas“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Pakeista ir atnaujinta XVI—XVIII a. Italijos

dailës ekspozicija

Kazimiero Þoromskio (1913—2004) paroda

„Spalvos virpëjimas“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

nuo 1 d. — Aleksandros Jacovskytës fotogra-

fijø paroda „Vilniaus vaizdai“

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Paroda ,,Tautø arenoje. Paryþius 1937“

Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Auðros Barzdukaitës-Vaitkûnienës paroda

„4Istorijos“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

„Maironis ir jo epocha. „...palieku visà mano

judomàjá turtà“ — ið Maironio lietuviø

literatûros muziejaus rinkiniø

Kaliningrado miesto dailës mokyklos vaikø

pieðiniø paroda „Donelaièio pasaulis“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

nuo 1 d. — Baltijos ðaliø ðiuolaikinës kerami-

kos paroda „Pavasaris 2013“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

nuo 1 d. — Gretos Grendaitës, Tomo Vosy-

liaus paroda „Persirengimas“

„Kauno langas“M. Valanèiaus g. 5

Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda „Organiðka“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Alvydo Lukio retrospektyvinë paroda „Þingsniai“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Þivilës Navikaitës stiklo papuoðalø paroda

„Angelø medþioklë“

Rimvydo Jankausko-Kampo ir Rolando

Karaliaus tapyba

nuo 1 d. — Rûtos Indriûnaitës porceliano

objektø paroda „Selekcija“

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

Mindaugo Ðnipo kûrybos darbø paroda „Niekis“

Dailës galerijaVilniaus g. 245

iki 9 d. — Vytenio Rimkaus satyriniø sien-

laikraðèiø paroda „Sienlaikraðèiø epocha“

Xavier Gregoire (Prancûzija) grafikos kûriniø

paroda

Stanislovo Þvirgþdo fotografijø paroda

„Lietuviðki peizaþai“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras1 d. 18.30 — G. Verdi „OTELAS“.

Dir. — G. Rinkevièius

2 d. 12 val. — J. Gaiþausko „BURATINAS“ .

Dir. — M. Jauniðkis

2 d. 18.30 — „BARBORA RADVILAITË“ (pagal

S. Vainiûno, A. Malcio, H.M. Góreckio ir kt.

muzikà). Dir. — A. Ðulèys

3 d. 12 val. — S. Prokofjevo „PELENË“.

Dir. — A. Ðulèys (Nacionalinës M.K. Èiurlionio

menø mokyklos Baleto skyrius)

7 d. 18.30 — G. Bizet „KARMEN“.

Dir. — M. Staðkus

8 d. 18.30 — S. Prokofjevo „ROMEO IR

DÞULJETA“. Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

1 d. 18.30 — PREMJERA! F. Molnãro

„LILIJOMAS“. Reþ. — L. Bagossy (Vengrija)

3 d. 17 val. — H. Ibseno „VISUOMENËS

PRIEÐAS“. Reþ. — J. Vaitkus

7 d. 18.30 — M. Bulgakovo „MEISTRAS IR

MARGARITA“. Reþ. — O. Korðunovas

Maþoji salë

2 d. 16 val. — A. Ðkëmos „SAULËTOS

DIENOS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

3 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus „GRYBØ

KARAS“. Reþ. — V. Masalskis

3 d. 16 val. — M. Nastaravièiaus „PAUKÐTY-

NO BENDRABUTIS“. Reþ. — V. Masalskis

(Klaipëdos jaunimo teatras)

5 d. 19 val. — D. Èepauskaitës „DIENA IR

NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas (Kauno kame-

rinis teatras)

6 d. 19 val. — V.V. Landsbergio „BUNKERIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

Vilniaus maþasis teatras1 d. 18.30 — M. Gorkio „MOTINA (VASA

ÞELEZNOVA)“. Reþ. — K. Gluðajevas

2 d. 18.30 — A. Strindbergo „FREKEN JULIJA“.

Reþ. — A. Areima

3 d. 18, 20.30 — „KITAS KAMPAS“ (VðÁ

„Sàmoningas þmogus“)

5 d. 18.30 — B. Slade „KITAIS METAIS, TUO

PAÈIU LAIKU“. Reþ. — A. Lebeliûnas (VðÁ

„Laimingi þmonës“)

6 d. 18.30 — S. Becketto „BELAUKIANT

GODO“. Reþ. — R. Tuminas

7 d. 13 val. — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-

KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

8 d. 18.30 — F. Dürrenmatto „DAMOS

VIZITAS“. Reþ. — E. Jaras

OKT/Vilniaus miesto teatras1, 2 d. 19 val. OKT Studijoje — W. Shakespe-

are‘o „JULIJUS CEZARIS“. Reþ. — A. Areima

6, 7 d. 19 val. OKT studijoje — F. Kafkos

„NUOSPRENDIS — METAMORFOZË“.

Reþ. — P. Ignatavièius

Valstybinis jaunimo teatras1 d. 18 val. — H. Melville’io „RAÐTININKAS

BARTLBIS“. Reþ. ir insc. aut. — R. Kazlas

2 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas (Salë 99)

3 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ DAN-

GAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

5 d. 18 val. — PREMJERA! K. Mitani „JUOKO

AKADEMIJA“. Reþ. — V. Gvozdkovas, sce-

nogr. ir kost. dail. — V. Fireras. Vaidina

K. Smoriginas ir S. Ivanovas

6 d. 18 val. — „JIS IR JI“ (pagal J. Biliûno ir

J. Janulaitytës-Biliûnienës laiðkus). Scen. aut.

ir reþ. — B. Mar (Salë 99)

7 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

8 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

Rusø dramos teatras1 d. 18 val. — Y. Ronen „PAMIÐËLË“.

Reþ. — L. Adomaitienë

2 d. 18 val. — A. Vvedenskio „EGLUTË PAS

IVANOVUS“. Reþ. — J. Vaitkus

3 d. 12 val. — J. Ðèiuckio „COLIUKË“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

3 d. 18 val. — G. Sibleyras „VËJAS TUOPØ

VIRÐÛNËSE“. Reþ. — A. Ðèiuckis

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Paroda „Postidëja. Atstatomieji darbai“

(Jurga Barilaitë, Eglë Ridikaitë, Giedrë

Lilienë, Laura Garbðtienë, Paulina Eglë

Pukytë, Cooltûristës, Eglë Gineitytë, Aistë

Kisarauskaitë, Laisvydë Ðalèiûtë, Beatrièë

Vanagaitë, Laura Zala, Marta Vosyliûtë, Karla

Gruodis, Shaltmira)

iki 6 d. — paroda „LT identity: 10 metø

tapatybës“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 2 d. — Alberto Domarecko darbø

paroda

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 9 d. — VDA Tekstilës katedros treèio kurso

studenèiø paroda „Atvirai“ (Mariana Fediuk,

Toma Kisieliûtë, Justë Krupavièiûtë, Ieva

Baltrënaitë, Emilë Sidaravièiûtë)

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

5 d. 18 val. — Lietuviø kompozitoriø kûriniai

bigbendui ir simfodþiaziniam orkestrui.

Programoje J. Cechanovièiaus, S. Sasnausko

ir V. Rusaitytës kûriniai

8 d. 18 val. — L. Tolstojaus „ANA KARENINA“.

Reþ. — E. Mitnickis (Ukraina)

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

3 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS PARÐIUKAI“.

Reþ. — A. Mikutis

7 d. 18.30 — G. Apollinaire’o „TEIRESIJO

KRÛTYS“. Reþ. — G. Varnas

8 d. 18.30 — „GELEÞIS IR SIDABRAS“ (pagal

V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. — R. Kazlas

Maþoji salë

2, 3 d. 14 val. — A. Gustaèio „SILVESTRAS

DÛDELË“. Reþ. ir dail. — R. Drieþis

Teatras „Meno fortas“Bernardinø g. 8/8

8 d. 19 val. — PREMJERA! F. Dostojevskio

„JUOKINGO ÞMOGAUS SAPNAS“ (aktoriaus

P. Budrio monospektaklis). Komp. —

G. Puskunigis

Menø spaustuvë1 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„TIKSINTI BOMBA“. Reþ. — G. Varnas (teatras

„Utopia“)

2, 3 d. 12 ir 16 val. Kiðeninëje salëje — PREM-

JERA! „MEILË, KARAS IR KIÐKIO KOPÛSTAI“.

Reþ. — A. Giniotis („Atviras ratas“)

2 d. 19 val. Juodojoje salëje — F. Garcia Lorcos

„PUBLIKA“. Reþ. — G. Varnas (teatras „Utopia“)

3 d. 12 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„SUPERAGENTAS 000“. Reþ. — A. Gluskinas

(teatras „cezario grupë“)

3 d. 19 val. Juodojoje salëje — „ARABIÐKA

NAKTIS“. Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario

grupë“)

6 d. 19 val. Juodojoje salëje — M. Korenkaitës

„PABËGIMAS Á AKROPOLÁ“. Reþ. — A. Giniotis

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

7 d. 19 val. Juodojoje salëje — „SIBILË“.

Choreogr. — L. Juodkaitë

8 d. 19 val. Juodojoje salëje — „NUTOLÆ

TOLIAI“ (pagal P. Ðirvá). Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

8 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „TETOS“.

Reþ. — J. Javaitis (aktoriø ansamblis „Degam“)

Vilniaus kamerinis teatrasKonstitucijos pr. 23

1 d. 18.30 — „POGRINDÞIO KOMEDIJA“ (pagal

Ch. Boitchev pjesæ). Reþ. — R. Boravskis

KAUNAS

Kauno dramos teatras1 d. 18 val. Maþojoje scenoje — J. Tumo-


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Bangele, palauk! : eilëraðèiai / Bronë Baguðienë ; [iliustravo autorë]. – Panevëþys : [Panevëþio

spaustuvë], 2012 ([Panevëþys] : Panevëþio sp.). – 152, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 300 egz. – ISBN

978-609-8072-09-9

Dvivietis kûnas : eilëraðèiai / Rokas Povilius. – Vilnius : Edukologija, 2012 (Vilnius :

Edukologija). – 79, [1] p. – (Jaunøjø raðytojø poezija). – Tiraþas 150 egz. – ISBN 978-9955-20-

789-4 (ár.) : [29 Lt 63 ct]

Eþeras ir kiti já lydintys asmenys : romanas / Donaldas Kajokas. – Vilnius : Tyto alba, 2013

(Vilnius : BALTO). – 277, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9986-16-906-2 (ár.)

Gyvenimo þingsniai per audras á tylumà : [eilëraðèiai ir prisiminimai] / Linas Brazdþionis. –

Panevëþys : [Panevëþio spaustuvë], 2013 ([Panevëþys] : Panevëþio sp.). – 206, [1] p. : iliustr.,

geneal. schem., portr. – Tiraþas 100 egz.

Iðsivadavimas : biografinis romanas apie Vincà Mykolaitá-Putinà / Stasys Lipskis. – Vilnius :

Þuvëdra, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 319, [1] p., [8] iliustr. lap. – Tiraþas [1000] egz. –

ISBN 978-609-8089-13-4 (ár.) : [16 Lt]

Lietuvos ðirdis – Valdovø rûmai : [eilëraðèiai] / Antanas Svetikas. – Vilnius : [A. Svetikas] :

BMK leidykla, 2012 (Vilnius : BMK l-kla). – 79, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-

609-408-378-5

Justino Marcinkevièiaus pamokos / Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija ;

[sudarë Stepas Eitminavièius]. – Vilnius : Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos

Ðvietimo aprûpinimo centras, 2012 (Vilnius : Grafija). – 115, [1] p. : iliustr., faks. – Tiraþas

1000 egz. – ISBN 978-9986-03-660-9 : [19 Lt 50 ct]

Meilës nerasi konservø dëþutëje : eilëraðèiai / Rosana Lukauskaitë ; [panaudoti Rosanos

Lukauskaitës pieðiniai]. – Vilnius : Edukologija, 2012 (Vilnius : Edukologija). – 109, [1] p. :

iliustr. – (Jaunøjø raðytojø poezija). – Tiraþas 150 egz. – ISBN 978-9955-20-788-7 (ár.)

Mirusiøjø ðnabþdesiai : detektyvinis romanas / Simon Beckett ; ið anglø kalbos vertë Vytautas

Petrukaitis. – Vilnius : Tyto alba, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 367, [1] p. – Tiraþas 2500

egz. – ISBN 978-9986-16-929-1 (ár.)

Prahos kapinës : romanas / Umberto Eco ; ið italø kalbos vertë Inga Tuliðevskaitë. – Vilnius : Tyto

alba, 2013 (Vilnius : BALTO). – 445, [2] p. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9986-16-925-3 (ár.)

Raudoni sandaliukai : esë: amþinybës akimirkos / Doloresa Kazragytë. – Vilnius : Tyto alba,

2013 (Vilnius : BALTO). – 295, [1] p. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9986-16-911-6 (ár.)

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Ar þinai, kaip að tave myliu? / paraðë Sam McBratney ; [ið anglø kalbos vertë Ugnë Gudaitytë] ;

iliustravo Anita Jeram. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Spausd. Kinijoje). – [32] p. : iliustr. –

Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-08-372-6 (ár.) : [14 Lt 12 ct]

Buèinukai : [paveikslëliø knygelë] / Selma Mandine ; ið prancûzø kalbos vertë Erika

Sabaliauskaitë ; iliustracijos autorës. – Vilnius : Nieko rimto, 2013 (Vilnius : BALTO print). –

[27] p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-441-097-0 (ár.)

Bumba Dumba ir Visatos sukûrimas : [pasaka] / Tomas S. Butkus ; [iliustracijos autoriaus]. –

[Vilnius] : Vario burnos, [2012] (Vilnius : Spauda). – 47, [1] p. : iliustr. – Tiraþas [1000] egz. –

ISBN 978-609-95464-0-7 (ár.)

Debesëliø tiltas : [eilëraðèiai] / Kostas Kubilinskas ; iliustravo Marija Smirnovaitë. – Vilnius :

Nieko rimto, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 68, [4] p. : iliustr. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-

609-441-093-2 (ár.)

Katulis : apysaka / Emilija Liegutë ; [dailininkë Virginija Kalinauskaitë]. – Vilnius : Abeceda,

2013 (Kaunas : REPRO). – 37, [3] p. : iliustr. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-8093-05-6

Keistoji Tato ir Pato sapnø knyga : [kartu su pasaka “Baltasruogis ir ðeði lokiai”] / Aino

Havukainen, Sami Toivonen ; ið suomiø kalbos vertë Viltarë Urbaitë ; iliustracijos autoriø. –

Vilnius : Nieko rimto, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 31, [5] p., ásk. virð. : iliustr. – Tiraþas 1500

egz. – ISBN 978-609-441-055-0 (ár.)

Moèiutës pasakutës / Emilija Liegutë ; [dailininkë Virginija Kalinauskaitë]. – Vilnius : Abeceda,

2013 (Kaunas : REPRO). – 26, [2] p. : iliustr. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-8093-06-3

Pieðtukinë sraigë : Þaliagirio istorija : [pasaka] / Aistë Vilimë ; [iliustravo Agnes Indre]. –

Kaunas : Kauko laiptai, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 50, [4] p. : iliustr. – Tiraþas [1500] egz. –

ISBN 978-609-8092-01-1 (ár.)

Pirmyn, Benai Bûgneli! : [apysaka] / Sinikka Nopola, Tiina Nopola ; ið suomiø kalbos vertë Viltarë

Urbaitë ; iliustravo Aino Havukainen ir Sami Toivonen. – Vilnius : Nieko rimto, 2013 (Kaunas :

Spindulio sp.). – 94, [3] p. : iliustr. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-441-078-9 (ár.)

Simuko dienos : [eilëraðèiai] / Vytautas Marcinkevièius ; [iliustruota Utenos “Þiburio” pradinës

mokyklos mokiniø pieðiniais]. – Utena : Utenos Indra, 2012 (Utena : Utenos Indra). – 45, [3] p. :

iliustr. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-609-455-096-6

Ðeðtoji ðlepetë: misija neámanoma : [apysaka] / Vytautas Raèickas ; [iliustravo Ramunë

Savickytë]. – Vilnius : V. Raèickas, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 162, [1] p. : iliustr. – Tiraþas

5000 egz. – ISBN 978-609-408-379-2 (ár.)

Taðkuota pasaka / [tekstà paraðë, iliustravo Vanda Padimanskaitë]. – Kaunas : Rimanto

Kaukëno paramos grupë, [2012] (Vilnius : BALTO print). – [40] p. : iliustr. – Aut. nurodyta antr.

lapo kt. pusëje. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-95462-0-9 (ár.)

Þmogonai dykrose : [apysaka] / Sylvia Waugh ; ið anglø kalbos vertë Viltaras Alksnënas ;

iliustravo Lina Dûdaitë. – Vilnius : Nieko rimto, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 306, [6] p. :

iliustr. – (Nerealu!). – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-441-094-9 (ár.)

Vaiþganto „ÞEMËS AR MOTERS“.

Reþ. — T. Erbrëderis

1 d. 18 val. Ilgojoje salëje — G. Ivanausko ir

G. Gelgoto „PAUKÐÈIAI“ (G. Ivanausko

teatras ir Naujø idëjø kamerinis orkestras)

1 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — T. McNally

„MEISTRIÐKUMO PAMOKA“.

Reþ. — G. Padegimas

3 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo-

daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jakima-

vièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“).

Reþ. — A. Sunklodaitë

3 d. 18 val. Rûtos salëje — Y. Mishimos

„MARKIZË DE SAD“. Reþ. — A. Areima

5, 6 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

5 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — L. Gershes

„LAISVI DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas

(J. Miltinio dramos teatras)

6 d. 19 val. Rûtos salëje — D. Danis

„GELBËKIME MEILÆ“. Reþ. — A. Jankevièius

7, 8 d. 18 val. Rûtos salëje — G. Padegimo

„JAH“. Reþ. — G. Padegimas

8 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — E. Scribe’o

„PRIEÞASTYS IR PASEKMËS“.

Reþ. — R. Banionis

Kauno muzikinis teatras1 d. 18 val. — PREMJERA! „ZYGFRYDO

VERNERIO KABARETAS“. Reþ. — K. Jakðtas,

dir. — J. Janulevièius

2 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO

ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis

3 d. 12 val. — W.A. Mozarto „MAÞOJI BURTØ

FLEITA“. Dir. — V. Visockis

3 d. 18 val. — J. Strausso „NAKTIS

VENECIJOJE“. Dir. — J. Geniuðas

4—6 d. 18 val. — G. Donizetti „LIUÈIJA DI

LAMERMUR“. Muzikos vad. ir dir. — J. Geniuðas

7 d 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

8 d. 18 val. PREMJERA! „NOTRDAMO

LEGENDA“. Insc. aut. ir choreogr. — A. Jankaus-

kas, komp. A. Jasenka, dir. — J. Janulevièius

Kauno lëliø teatras2 d. 12 val. — PREMJERA! D. Èepauskaitës

„SKRUDÞAS, ARBA DIENA, KAI GALIMA

ATVERTI SAVO ÐIRDÁ“ (pagal Ch. Dickenso

apysakà ,,Kalëdø giesmë“). Reþ. — A. Lebeliû-

nas, dail. — S. Bocullo, D. Sodeika, komp. —

J. Sakalauskas

3 d. 12 val. — „TIGRIUKAS PETRIKAS“.

Reþ. — A. Stankevièius

3 d. 16 val. — humoro grupë „Aha“

5 d. 10 val. — „ADAMSØ ÐEIMYNËLË“ (Kauno

„Vëtrungës“ pradinës mokyklos muzikinis

spektaklis)

5 d. 18 val. — poezijos ir muzikos vakaras

„Að paþinau karaliø tavyje“. Eiles skaito ir

romansus dainuoja aktorius A. Bialobþeskis

Ðokio teatras „Aura“1 d. 18.30 BLC verslo lyderiø centre — „IÐ(NE)-

PLAUTAS DANGUS“. Choreogr. — B. Letukaitë

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras3 d. 18 val. Þvejø rûmuose — A. Strindbergo

„ÐMËKLØ SONATA“. Reþ. — G. Varnas

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras1, 2 d. 18.30 — PREMJERA! Z. Liepinio

„ADATA“

3 d. 13 val. — B. Pavlovskio „SNIEGUOLË IR

SEPTYNI NYKÐTUKAI“

8 d. 18.30 — PREMJERA! „MOTERØ DAINOS“

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija2 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Solistas E. Ugorskis (smuikas;

Rusija, Jungtinë Karalystë). Dir. — V. Lande

(Rusija, JAV). Programoje S. Prokofjevo,

P. Èaikovskio kûriniai

3 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

L. Dorfmano fortepijono reèitalis. Koncertas

skiriamas Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø

mokyklos ilgametës mokytojos L. Dorfman

atminimui. L. Dorfmanas (fortepijonas).

Programoje D. Scarlatti, J. Haydno,

J. Brahmso, F. Schubert, F. Schuberto-

F. Liszto, B. Kutavièius kûriniai

3 d. 16 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — IV tarptautinis J. Heifetzo

smuikininkø konkursas. Konkurso finalas.

Konkurso apdovanojimai ir baigiamasis

koncertas. Solistai IV tarptautinio J. Heifetzo

smuikininkø konkurso nugalëtojai. Dalyvau-

ja kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“

(meno vad. — G. Kremeris)


je salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras.

Solistas ir dirigentas M. Rysanovas (altas;

Ukraina, D. Britanija). Programoje F. Schu-

berto, L. Desiatnikovo, S. Achunovo,

D. Tabakovos kûriniai


je salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Solistë N. Trull (fortepijonas,

Rusija). Dir. — R. Ðervenikas. Programoje

B. Britteno, P. Hindemitho kûriniai

10 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — koncertas visai ðeimai „XXIII

nepriklausomybës pavasaris“. Berniukø ir

jaunuoliø choras „Àþuoliukas“ (meno vad. ir

dir. — V. Miðkinis). Dir. — D. Polikaitis (JAV),

Èiurlionio kvartetas. Solistai L. Mikalauskas

(bosas), J. Jankelaitytë (sopranas), Molëtø

kultûros centro miðrus vokalinis ansamblis

„A cappella“ (vad. — V. Zutkuvienë). Progra-

moje K. Maðanausko, V. Miðkinio, V. Kerna-

gio, T. Leiburo ir kt. kûriniai

10 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

A. Peseckas (smuikas), V. Peseckienë (smui-

kas), D. Peseckas (smuikas), Ð. Èepliauskaitë

(fortepijonas). Koncertà veda V. Gerulaitis.

Programoje A. Vivaldi, G.F. Händelio–

J. Halvorseno, J. Haydno, L. van Beethoveno

ir D. Ðostakovièiaus kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai2 d. 19 val. — J. Massenet opera „Verteris“.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Solistai E. Montvidas, L. Grodnikaitë,

L. Pautienius, G. Davidèiuka, L. Norvaiðas,

T. Girininkas, K. Alèauskis. Dir. — G. Rinkevi-

èius, reþ. — D. Ibelhauptaitë, scenogr. —

J. Morrell, kost. dail. — J. Statkevièius, ðviesø

dail. — P. Mumfordas

9 d.12 val. — koncertas „Vëjo laiðkai“.

Dalyvauja Vilniaus teatro „Lëlë“ aktoriai.

N. Indriûnaitës eilës, S. Rinkevièiûtë (smui-

kas), Lietuvos valstybinis simfoninis orkest-

ras. Dir. — R. Ðumila. Programoje A. Vivaldi

koncertø ciklas „Metø laikai“

Lietuvos muzikø rëmimo fondas6 d. 17 val. S. Vainiûno namuose — Treèia-

dienio vakaras koncertas Lietuvos muzikos ir

teatro akademijos 80-meèiui. Dalyvauja ðios

aukðtosios muzikos mokyklos ugdytiniai:

kanklininkë L. Urbonaitë (L. Naikelienës kl.),

pianistë L. Klimauskaitë (B. Vainiûnaitës kl.),

choro dirigavimo katedros studentai

E. Gurskytë, K. Ðukauskaitë, P. Butkus

(I. Lauruðienës dainavimo kl.), altininkas

K. Rudokas (P. Radzevièiaus kl.). Koncert-

meisterë V. Blotnienë

Ðv. Kotrynos baþnyèia2 d. 19 val. — G. Vaitkutës koncertas „Be-

yonce unplugged“. Atlikëjai G. Vaitkutë

(vokalas), A. Kairys (bûgnai), M. Leskauskas

(klaviðiniai), J. Martinkënas (gitara)

8 d. 19 val. — „Eriko Westbergo kûrybinë

laboratorija — baigiamasis koncertas“.

Vilniaus miesto savivaldybës choras „Jauna

muzika“ (meno vad. ir vyr. dir. — V. Augusti-

nas), I. Jurgelevièiûtë (vokalas), N. Petroèen-

ko (mecosopranas), R. Chaèaturian (fortepi-

jonas). Dirigentai E. Westbergas (Ðvedija) ir

dalyviai

Ðv. Jonø baþnyèia2 d. 18 val. — V. Masèinskaitë (sopranas),

I. Misiûra-Tumanovas (bosas) ir A. Vizbaras

(fortepijonas). Programoje M.K. Èiurlionio,

S. Ðimkaus, V. Bartulio, A. Belazaro,

M. Petrausko, B. Dvariono, F. Schuberto

kûriniai

K L A I P Ë D A

Klaipëdos apskrities vieðojiI. Simonaitytës biblioteka1 d. 16 val. — V. Muravjovas (tenoras),

V. Bytautas (baritonas), T. Vilaniðkis (bosas),

A. Krþanavièienë (fortepijonas). Programoje

S. Rachmaninovo, W.A. Mozarto, G. Verdi,

I. Kalmano kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas5 d. 17.30 — poezijos vakaras „Statau namus

ið eilëraðèiø“. Lietuviø autoriø kûrinius skaito

Vilniaus kolegijos Menø fakulteto studentës

S. Anusevièiûtë, E. Ganusauskaitë, E. Jen-

nings-Didþiulis, G. Kulikauskytë, G. Ladygai-

të, P. Simutytë, J. Skardþiûtë, J. Vaicekaus-

kaitë (kurso vad. — R. Bagdzevièius, scenos

kalbos dëstytoja J. Vilûnaitë). Renginys ið

ciklo „Salvete, juvenes“

7 d. 17.30 — vakaras-koncertas „Sapfo roþë“

(V. Lauruðo muzika ir E. Mieþelaièio poezija).

Kompozitoriø V. Lauruðà kalbina muzikologë

R. Aleknaitë-Bieliauskienë. E. Mieþelaièio

eiles skaito aktorë G. Urbonaitë. Koncertuoja

tarptautiniø konkursø laureatai solistai

I. Simonavièiûtë (sopranas), E. Klimaitë

(sopranas), D. Puiðys (baritonas), pianistës

A. Þvirblytë ir G. Muralytë-Eriksonë

Mokytojø namai1 d. 18 val. Svetainëje — vakaras „Sûduva —

knygneðystës centras: V. Kudirka, „Sietyno“

draugija“. Dalyvauja solistas D. Sadauskas,

Sintautø (Ðakiø r. ) kultûros centro folkloro

ansamblis „Santaka“ (vad. — J. Navickienë).

Vakaro metu bus galima perþiûrëti parodà

„Sietyno“ draugija ir Marijampolës kraðto

knygneðiai“ (parengë Marijampolës

P. Kriauèiûno vieðoji biblioteka) bei doku-

mentiná filmà „Dr. Vinco Kudirkos gyvenimo

ir kûrybos apþvalga“. Veiks leidyklos „Piko

valanda“ iðleistø knygø apie Suvalkijà

ekspozicija

2 d. 14 val. Svetainëje — literatûros popietë

„Ir nurimsime tik tëviðkës papëdëj...“

(K. Bradûnas). Dalyvauja raðytojai G. Aleksa,

V. Filipova, J. Kalinauskas, V. Markevièiûtë-

Rykðtë, È. Jakðtytë, S. Paltanavièius,

D. Saukaitytë, R. Mockeliûnienë, J. Sajaus-

kas, bardai Vilma, Kornelija, Virginijus

Anelauskai, G. Ambrazevièius, aktorës

G. Urbonaitë, A. Èepaitytë. Popietëje taip pat

skambës S. Nëries, V. Mykolaièio-Putino,

K. Borutos, K. Bradûno eilës. Veiks Suvalkijos

raðytojø knygø parodëlë — pardavimas

4 d. 18 val. 215 auditorijoje — lektoriaus

A. Þarskaus paskaita „Pasaulëþiûra, sveikata

ir likimas“

5 d. 17 val. Didþiojoje salëje — rusø roman-

sø mylëtojø Lietuvoje draugijos „Melos“

vakaras „Ji — kaip neblëstanti Tëvynës

ðviesa“. Programoje O. Ðurajevo parodos

„Moterø veidai“ pristatymas; V. Raièevo

knygos „Da budet zacelovana doroþka v raj“

pristatymas. Koncertas „Susitikimas su

liaudies daina II. Skambës rusø, lietuviø,

lenkø, baltarusiø, ukrainieèiø, þydø liaudies

dainos. Atliks A. Oþog-Gunia (vokalas),

L. Koroliova (fortepijonas), V. Kraèius ir

D. Rakanovièius (akordeonas). Vakarà ves

J. Bachtmetjeva

5 d. 18 val. Svetainëje — Dzûkø vakare —

dzûkiðkos dþiazo improvizacijos. Dalyvaus

saksofonistas T. Èiukauskas

6 d. 18 val. Svetainëje — vakaras pedagogo

A. Pilièiausko atminimui ir knygos „Pedago-

ginio dvasingumo link“ sutiktuvës


K o v o 1 – 7

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

Iðtrûkæs Dþango ****Ekscentriðkas „galvø medþiotojas“ Ðulcas (Christoph Waltz) gaudo lau-

kiniø Vakarø nusikaltëlius. Darbelis ne ið lengvøjø, todël be gero pagalbi-ninko neapsieisi. Bet kaip rasti toká, kuris bûtø ir patikimas, ir nelabai bran-gus? Juodaodis vergas Dþango (Jamie Foxx) – puikus kandidatas. Juolab kadjis turi ir savo motyvø – nori iðgelbëti vergijoje likusià þmonà Brumhildà(Kerry Washington) ir atkerðyti plantatoriui (Leonardo DiCaprio). NaujasQuentino Tarantino filmas – fantazija spageèiø vesternø ir 5-ojo deðimtme-èio Holivudo filmø apie JAV Pietus tema. Kraujas liejasi gausiai, kitø taran-tiniðkø triukø taip pat nepristigs (JAV, 2012). (Vilnius)

Kietas rieðutëlis. Puiki diena mirti ***Ar jau pasiilgote Bruce’o Williso, vaidinanèio kietà vyrukà? Dþonas

Makleinas atvyksta á Maskvà, kad iðvaduotø ið kalëjimo savo nenuspëja-mà sûnø, – obuolys nuo obels netoli nurieda. Bet ðaltas Dþono protas irgeleþiniai raumenys ima grimzti Rusijos tikrovës voratinkliuose. Sûnusásipainiojæs á tokià keblià padëtá, kad abiem vyrams prireiks sujungti pa-stangas – vël iðgelbëti ne tik pasaulá, bet ir paèius save (reþ. John Moore,JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Linkolnas ****Naujausias Steveno Spielbergo filmas atkuria kelis paskutinius audringus ðe-

ðioliktojo JAV prezidento Abrahamo Lincolno gyvenimo mënesius. Vyksta pilie-tinis karas, bet prezidentas sutelkia visas jëgas, kad iðspræstø konfliktà, suvienytøðalá ir panaikintø vergijà. Iðskirtiniu moraliniu ryþtu ir didþiule dràsa apdovanotasþmogus priims sprendimus, kurie nulems ateities kartø likimus. Pagrindiná vaid-mená sukûrë Danielis Day-Lewisas (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Meilë kaip nuodai ****...Ði vasara keturiolikmetei Anai pilna maþø ir dideliø atradimø. Gráþu-

si vasaros atostogø ið katalikiðkos internatinës mokyklos ji suþino, kad të-vas paliko ðeimà. Mama ieðko nusiraminimo jaunystës draugo kunigo drau-gijoje. Ana rûpinasi seneliu ir ruoðiasi sutvirtinimo sakramentui. Taèiaubendraamþis Pjeras paþadina paauglës seksualumà. Reþisierë KatellQuillévéré uþ ðá debiutiná filmà pelnë Jeano Vigo prizà. Vaidina ClaraAugarde, Lio, Michel Galabru, Stefano Cassetti, Thierry Neuvic, FranšoisBernard (Prancûzija, 2010). (Vilnius)

Medþioklë ****Filmas apie masinæ psichozæ, kurià sukëlë átarimai pedofilija. ...Po su-

dëtingø skyrybø keturiasdeðimtmetis Lukas randa naujà draugæ, naujà dar-bà ir stengiasi atkurti santykius su paaugliu sûnumi. Bet jam kaþkas truk-do. Ið pradþiø atrodo, kad tai nereikðminga smulkmena. Kaþkieno pastaba.Menkas melas. Bet Kalëdø iðvakarëse, kai sninga ir spindi puoðnios eglu-tës, melas ima didëti lyg sniego kamuolys. Miestelio gyventojus apima ko-lektyvinë isterija. Lukas yra priverstas kovoti uþ savo garbæ ir gyvenimà.Lukà Thomo Vinterbergo filme suvaidinæs danø aktorius Madsas Mik-kelsenas pernai Kanuose apdovanotas uþ geriausià vyro vaidmená (Dani-ja, 2012). (Vilnius)

Ðalutinis poveikis ****Vasará Tarptautinio Berlyno kino festivalio konkurse rodytà filmà reþi-

sierius Stevenas Soderberghas pristato kaip paskutiná savo kino kûriná.Tai – hièkokiðko trilerio tradicijà tæsiantis pasakojimas apie ambicingà psi-chiatrà Dþonatanà Benksà (Jude Law), susidomëjusá keistu Emilës Teiloratveju. Rooney Mara („Mergina su drakono tatuiruote“) vaidinama ner-vinga jauna moteris kaltinama nuþudþiusi ið kalëjimo gráþusá savo vyrà. Jiteisinasi, kad tai vartotø psichotropiniø vaistø poveikio rezultatas. Benksasieðko tiesos, kuri, pasirodo, ne tokia paprasta... Soderberghas meistriðkaipasinaudojo þanro konvencija – ðákart psichologinio trilerio, kad ir nauja-me filme meistriðkai diagnozuotø savo amþininkø ir visuomenës bûsenà beiproblemas. Taip pat vaidina Catherine Zeta-Jones, Chaningas Tatumas (JAV,2013). (Vilnius, Kaunas)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis1—6 d. — Saugus prieglobstis (JAV) — 11.40,

16.45, 18.40, 21.20; 7 d. — 11.40, 16.45, 21.20

1—7 d. — Kà iðdarinëja vyrai (Rusija) — 14.15,

19.30, 22 val.

Ðalutinis poveikis (JAV) — 12.30, 15.20, 18.20,

20.45

Mama (Ispanija, Kanada) — 12, 14.30, 16.45,

19.10, 21.40

6 d. — Hièkokas (JAV) — 19.20

2 d. — R. Wagnerio „Parsifalis“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

tano operos — 19 val.

7 d. — Ozas: didingas ir galingas (JAV) — 19 val.

7 d. — Gimtadienis (JAV) — 18 val.

1, 6 d. — Kietas rieðutëlis. Puiki diena mirti

(JAV) — 13.50, 16.40, 19.20, 22 val.; 2—5, 7 d. —

13.50, 16.40, 22 val.

1 d. — Linkolnas (JAV) — 15.10, 18.50, 21.40;

2, 3 d. — 12, 15.10, 18.10, 21.40

1—6 d. — Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) —

11.20, 13.40, 16, 18.40, 21.20; 7 d. — 11.20,

13.40, 16, 18.40, 21.50

1, 4—7 d. — Ana Karenina (D. Britanija) — 16.20,

21 val.; 2, 3 d. — 11, 16.20, 21 val.

1, 3—7 d. — Þuviukas Nemo (3D, JAV) — 11,

13.20, 15.40; 2 d. — 11, 13.20

1—7 d. — Sniego karalienë (Rusija) — 11.20,

16 val.; 1, 3—6 d. — Sniego karalienë (3D,

Rusija) — 13 val.; 2, 7 d. — 13.40

1—7 d. — Rusø nuotykiai Las Vegase (JAV,

Rusija) — 14.10, 19 val.

1, 3—7 d. — Gimæ mylëti (Italija) — 20.15

2, 3 d. — Legendos susivienija (JAV) — 11.40

1, 4—7 d. — Iðtrûkæs Dþango (JAV) — 20.45;

2, 3 d. — 12.15, 20.45

1—7 d. — Argo (JAV) — 15.30, 18.15

2, 3 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 12.45

1—7 d. — Pi gyvenimas (JAV) — 15.15

Vargdieniai (D. Britanija) — 18 val.

Aukðta klasë (JAV) — 21.15

Forum Cinemas Akropolis1—6 d. — Saugus prieglobstis (JAV) — 11.30,

14, 16.30, 19.15, 21.40; 7 d. — 11.30, 14, 16.30,

21.30

1—7 d. — Mama (Ispanija, Kanada) — 11.15,

13.30, 15.45, 18.15, 20.45; Ðalutinis poveikis

(JAV) — 14.30, 16.45, 19, 21.15

1—7 d. — Kà iðdarinëja vyrai (Rusija) — 15.30,

18.30, 21 val.


7 d. — Gimtadienis (JAV) — 18 val.

1—6 d. — Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) —

13.15, 16.15, 18.45, 21.30; 7 d. — 13.15, 16.15,

18.45, 21.40

1—7 d. — Kietas rieðutëlis. Puiki diena mirti

(JAV) — 11, 15.15, 19.45; Rusø nuotykiai Las

Vegase (JAV, Rusija) — 13, 17.30, 21.50;

Sniego karalienë (Rusija) — 10.45, 16 val.

1—6 d. — Sniego karalienë (3D, Rusija) — 13.45,

18 val.; 7 d. — 13.45; 1—7 d. — 11.45 (rusø k.)

1—7 d. — Ana Karenina (D. Britanija) — 15,

20.15; Þuviukas Nemo (3D, JAV) — 10.30,

12.45; Gimæ mylëti (Italija) — 20.30


1—7 d. — Nemirtingøjø kronikos: nuostabûs

sutvërimai (JAV) — 12.15; Aukðta klasë (JAV) —

17.45; Ralfas Griovëjas (JAV) — 11.45

„Skalvijos“ kino centrasMoterø filmø festivalis „Ðerðëliafam“

1 d. — Makaronai ir sûris (Prancûzija) — 21.20

3 d. — Lëliø namai (Airija) — 21.20

4 d. — Marinos namai (reþ. D. Rust, dok. f.,

Lietuva, Rusija) — 17.30

5 d. — Gulbë (Portugalija) — 21.10

7 d. — Karûnos brangakmeniai (Ðvedija) — 18.30

5 d. — Ryðininkas (JAV) — 19 val.

6 d. — Saulutës (Èekoslovakija) — 21.10

Aktorës Eugenijos Pleðkytës retrospektyva

3 d. — Sadûto tûto (reþ. A. Grikevièius) — 15 val.

4 d. — Herkus Mantas (reþ. M. Giedrys) — 21 val.

6 d. — Faktas (reþ. A. Grikevièius) — 17 val.

7 d. — Velnio sëkla (reþ. A. Puipa) — 17 val.

Vokiðko kino dienos 2013

1 d. — Kurtas ir keltuvas (Ðveicarija) — 17 val.;

4 d. — 19 val.

1 d. — Italas (Ðveicarija) — 17 val.; 4 d. — 19 val.

1 d. — Storulës (Vokietija) — 19.10

3 d. — Gerhardas Richteris tapo (dok. f., Vokieti-

ja) — 17 val.

2 d. — Siena (Austrija, Vokietija) — 17 val.

3 d. — Sunaikink tëvà (Austrija, Vokietija) —

19 val.

4 d. — Irina Palm (Belgija, D. Britanija, Liuk-

semburgas, Prancûzija, Vokietija) — 15 val.

2 d. — susitikimas su èeku reþisieriumi

J. Sveraku. Tuðèios taros (Èekija) — 19 val.

2 d. — Pasivaþinëjimas (Èekija) — 21.10

5 d. — 7 dienos Havanoje (Ispanija, Prancûzi-

ja) — 16.30; 6 d. — 18.40; 7 d. — 20.50

2 d. — Kukis gráþta (Èekija) — 15 val.; 3 d. —

13 val.

Pasaka2 d. — Sniego karalienë (Rusija) — 15.30

2 d. — Gimæ mylëti (Italija) — 17.15

2 d. — Meilë kaip nuodai (Prancûzija) — 15 val.

2 d. — Populiari mergina (JAV) — 17 val.

2 d. — Provokuojantys uþraðai (Prancûzija) —

19.30

2 d. — Skrydis (JAV) — 21.45; 4 d. — 20.15

2 d. — Medþioklë (Danija) — 20 val.; 4 d. — 18.30;

5 d. — 20.15; 6 d. — 19.30

3 d. — Savaitgalis su Pasaka — 14 val.

3 d. — Iðtrûkæs Dþango (JAV) — 20.30

3 d. — Legendos susivienija (JAV) — 15 val.

3 d. — Taikinys #1 (JAV) — 17 val.

3 d. — Optimisto istorija (JAV) — 19 val.; 7 d. —

20.30

4 d. — 7 dienos Havanoje (Prancûzija,

Ispanija) — 18.15; 6 d. — 20 val.

4 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) — 20.45;

5 d. — 18.30; 7 d. — 17.30

6 d. — Gimusios kentëti (Ispanija) — 17.30

7 d. — Vargdieniai (D. Britanija) — 19.30

7 d. — Kuosvarnis (Olandija) — 15.30

Moterø filmø festivalis „Ðerðëliafam“

2 d. — Dþindþer ir Rosa — 19.45; 3 d. — 15.45

2 d. — Elektriniai vaikai — 22 val.

3 d. — Kayan — 18 val.; 7 d. — 17 val.

3 d. — Karûnos brangakmeniai — 20.15

4 d. — Makaronai ir sûris — 21 val.

4 d. — Laiptai á dangø — 18 val.

5 d. — Savi keliai — 17.30; Lëliø namai — 20.30;

Velnio sëkla — 18 val.; Þana Dilman, Preky-

bos krantinë 23, 1080 Briuselis — 20 val.

6 d. — Kasdienà vis pirmyn á ðviesà — 18 val.

6 d. — Gulbë — 21 val.

7 d. — Marinos namai — 15.30; Ryðininkas —

20 val.; Sadûto tûto — 15 val.

Ozo kino salë1, 7 d. — Narcizas (reþ. D. Gasiûnaitë) — 16 val.;

2, 6 d. — 18 val.; 1, 5, 7 d. — Aurora (reþ.

K. Buoþytë) — 18 val.; 2 d. — 16 val.; Èeslovo

Miloðo amþius (reþ. J. Javaitis) — 16 val.; 6 d. —

Bandymas iðsiaiðkinti (reþ. A. Grikevièius) —

16 val.; 6 d. — Meninykai (autoriai P. Savickis,

L. Pociûnienë) — 17 val.

ÐMC kino salë1, 2 d. — Gerhardas Richteris tapo (dok. f.,

Vokietija) — 17.30

1 d. — Berlynas Babilonas (Vokietija) — 19.30

2 d. — 2012 m. tarptautinio Oberhauzeno

trumpametraþiø filmø festivalio programa —

19.30; 3 d. — Austrijos trumpametraþiø

filmø programa — 17.30

3 d. — Dveji metai prie jûros (dok. f., D. Britanija) —

16 val.; 6, 7 d. — 18 val.; 8 d. — 20.30; 9 d. —

15 val.; 10 d. — 17 val.

2 d. — Nepastebima kontrolë (Austrija) — 15.30;

3 d. — 19.30; 8 d. — 17 val.; 10 d. — 18.30

3 d. — Kruliko kelias anapus (Rumunija,

Lenkija) — 14.30; 8 d. — 19 val.; 9 d. — 18.30

6 d. — Ið tolo vaizdas graþus (Lenkija) —

19.30; 9 d. — 16.30; 10 d. — 20.30

7, 9 d. — Medþioklë (Danija) — 20 val.; 10 d. —

15 val.

KAUNAS

Forum Cinemas1 d. — Kà iðdarinëja vyrai (Rusija) — 17, 19,

21.45, 23.50; 2 d. — 17, 21.45, 23.50; 3—7 d. —

17, 19, 21.45

1, 2 d. — Mama (Ispanija, Kanada) — 11.30,

13.45, 16, 18.30, 20.45, 23 val.; 3—7 d. — 11.30,

13.45, 16, 18.30, 20.45

1 d. — Ðalutinis poveikis (JAV) — 14.45, 19.15,

21.30, 23.40; 2 d. — 14.45, 19.15; 3—6 d. —

14.45, 19.15, 21.30; 7 d. — 14.45

1, 2 d. — Saugus prieglobstis (JAV) — 11, 13.30,

16.15, 18.40, 21, 23.30; 3—7 d. — 11, 13.30,

16.15, 18.40, 21 val.

6 d. — Hièkokas (JAV) — 18.15

5 d. — Ðokëja tamsoje (Ispanija, Argentina,

Danija, Vokietija) — 17.30

6 d. — Paðëlæ pirmieji metai (D. Britanija) —

17.50

2 d. — R. Wagnerio „Parsifalis“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

tano operos — 19 val.


7 d. — Gimtadienis (JAV) — 19.15

1, 2 d. — Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) —

13, 15.15, 18, 20.30, 23.15; 3—7 d. — 13,

15.15, 18, 20.30

1 d. — Kietas rieðutëlis. Puiki diena mirti

(JAV) — 15.30, 20.15, 22.30; 2 d. — 13.15,

15.30, 20.15, 22.30; 3 d. — 13.15, 15.30,

20.15; 4—6 d. — 15.30, 20.15; 7 d. — 15.30

1, 3, 4, 7 d. — Sniego karalienë (3D, Rusija) —

12, 14.15, 16.45; 2 d. — 12, 14.15; 5, 6 d. —

14.15, 16.45

1—7 d. — Sniego karalienë (Rusija) — 10.45

1—5, 7 d. — Linkolnas (JAV) — 12.45, 18.15,

21.15; 6 d. — 12.45, 21.15

1—7 d. — Þuviukas Nemo (3D, JAV) — 10.15,

12.30

2, 3 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 10.30

1—7 d. — Aukðta klasë (JAV) — 15.45


1, 4 d. — Ana Karenina (D. Britanija) — 11.45,

17.30; 2, 3 d. — 17.30; 5—7 d. — 11.45

Romuva1, 2, 5, 6 d. — Medþioklë (Danija) — 20 val.;

3 d. — 18 val.

3 d. — Tabu (Portugalija, Vokietija, Brazilija,

Prancûzija) — 14 val.; 6 d. — 16 val.

3 d. — Populiari mergina (Prancûzija) —

16 val.; 4, 6 d. — 18 val.

4 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 20 val.

Vokiðko kino dienos 2013

1 d. — Parduotas vaikis (Ðveicarija, Vokietija),

Èia að, Helmutas (Vokietija, Ðveicarija) —

18 val.

2 d. — Kurtas ir keltuvas (Ðveicarija), Pas

italà (Ðveicarija) — 16 val.

2 d. — Storulës (Vokietija) — 18 val.

4 d. — Oberhauzeno trumpametraþiø filmø

festivalio programa — 14, 16 val.

5 d. — Austrijos trumpametraþiai filmai —

16 val.

5 d. — Gerhardas Richteris tapo (Vokietija) —

18 val.

„Ðalutinis poveikis“

ir ðventas - Straipsniai · Baltijos asamblëjos premijø laure-atø neturi joks kitas Lietuvos uni-versitetas. Tad kas galëtø ryðkiau ... zicija, atrama, á kurià nuolat turi

Documents