Informatikos teisė

Informatikos teisė

Dėstytoja Vaida Nedzinskaitė [email protected]

Budėjimo laikas: Antradienis 1600 – 1700 val., SRC 715

Namų darbas

• Užsienio/nacionalinės autorių teisių gynimo institucijos aprašas:

1-3 psl. apimties rašto darbas; Institucijos pavadinimas (lietuviškai ir originalo

kalba), logotipas, internetinės svetainės adresas, pagrindinės funkcijos ir veiklos principai, ginami subjektai, bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, pagrindiniai renginiai, kampanijos ir t.t.

Atspausdintas rašto darbas paduodamas dėstytojui po paskaitos iki egzamino;

Teisės samprata

• Valstybės sąvoka• Teisės sąvoka

Valstybės sąvoka

Pagrindinės valstybės susidarymo priežastys

(1) tobulinti visuomenės valdymą;

(2) organizuoti didelius visuomeninius darbus ir įtraukti į juos daug žmonių;

(3) slopinti pavergtų giminių ir savų išnaudojamųjų pasipriešinimą;

(4) palaikyti visuomenės tvarką ir užtikrinti visuomeninę gamybą, socialinį visuomenės stabilumą;

(5) kariauti – gintis ir užkariauti.

Valstybės teorijos I

– Prigimtinės teisės (sutarties) teorija. Valstybė atsirado žmonėms susijungius savanoriškos sutarties pagrindu.

– Elito teorija. Valstybę turi valdyti visuomenės elitas, kuris susidaro iš gabiausių žmonių. Visa plačioji visuomenė valstybės valdyme tiesiogiai nedalyvauja.

Valstybės teorijos II

– Sovietinė valstybės samprata. Valstybė – kaip mašina, skirta palaikyti vienos klasės viešpatavimą kitų klasių atžvilgiu.

– Pliuralistinės demokratijos teorija. Žmonės gali daryti įtaką valstybės priimamiems sprendimams per įvairias visuomenės grupes. Dėl tokios galimybės valstybė tampa visuotinės valios ir visos visuomenės interesų reiškėja.

Valstybės teorijos III– Visuotinės gerovės valstybės teorija. Esmė –

valstybė veiklos tikslai turi būti tokie: saugoti kiekvieno asmens teises, tenkinti kiekvieno asmens teisėtus interesus. Remiamas aktyvus valstybės vaidmuo visuomenės gyvenime.

– Prievartos teorija. Pagrindinė valstybės atsiradimo priežastis yra prievarta.

– Teisinės valstybės teorija. Visa valstybės veikla grindžiama teise ir teisinėmis priemonėmis.

– Kitos.

Valstybės samprata Lietuvos teisinėje literatūroje I

• P. Leonas: Teisė daugiausiai valstybės yra kuriama, saugoma ir vykdoma....

• M. Romeris: valstybė - „Tam tikros teritorijos žmonių jų socialinei funkcijai vykdyti (arba, kas yra tas pats: jų socialiniams tikslams siekti) sąjunga, savo suvereninės valdžios konsoliduojama į neskaldomąjį funkcionalinį vienetą“.

Valstybės samprata Lietuvos teisinėje literatūroje II

• S. Vancevičius: valstybė – „visos visuomenės politinė organizacija, užtikrinanti jos vienybę ir vientisumą, tvarkanti visuomenės reikalus, suverenia viešąja valdžia suteikianti teisei bendrai privalomą reikšmę, garantuojanti piliečių teises, laisves, teisėtumą ir teisėtvarką.“

Valstybės samprata LR Konstitucinio teismo

sprendimuose

• Konstitucinio teismo nuomonė.

2003-12-30 nutarimas: „Konstitucinėje teisėje visuotinai pripažįstama, kad valstybė yra visuomenės politinė organizacija, kurios valdžia apima visą valstybės teritoriją ir kuri yra skirta žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinti, viešajam interesui garantuoti“.

• XIX amžiaus pab. Georgo Jellineko suformuluotas valstybės apibrėžimas, atskleidžiant valstybę (kaip reiškinį), sudarančius elementus:

(A)tautą;

(B) teritoriją;

(C) valdžią.

Tauta

(1) etninė tauta (etninė žmonių bendrija, istoriškai susiformavusi bendruomenė, kurią sieja bendra kilmė, kalba, papročiai, teritorija, istorija, kultūra, bendras gyvenimas);

(2) pilietinė tauta (valstybės piliečių bendruomenė, susiformavusi istorijos eigoje, saistoma priklausymo vienai valstybei idėjos Pilietinės tautos požymiai – bendra valstybė, bendra istorija, bendras gyvenimas praeityje, dabar ir ateityje).

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA

Preambulė: 

LIETUVIŲ TAUTA

– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,

– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,

– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,

– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,

– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,

– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,

– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,

atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią

KONSTITUCIJĄ

Teritorija

• M. Romeris: „valstybės sąvokos elementą sudaro ne pats fizinis žemės plotas, turįs tam tikrų savo ypatybių, bet tam tikras to žemės ploto patarnavimas tam funkcionaliam socialiniam junginiui, kurį vadiname valstybe, tam tikras to fakto (apibrėžto žemės ploto) sunaudojimas valstybei sudaryti“.

LR Konstitucijos 3 str. 2 dalis:

Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

Konstitucijos 10 str.:

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius.

Valstybės sienos gali būti keičiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių.

Konstitucijos 11 str.:

Lietuvos valstybės teritorijos administracinius vienetus ir jų ribas nustato įstatymas.

Valdžia

Valstybės valdžios požymiai:- valstybės valdžia viršiausia;- visuotinis pobūdis;- tai politinė valdžia;- valstybės valdžia – institucionalizuota

valdžia;- valstybė kuria arba sankcionuoja teisę;- galimybė naudoti valstybės prievartą.

Valstybės teisinės savybės

Valstybė – juridinis asmuo. Tai reiškia, kad:

- valstybės negalima tapatinti su valdančiaisiais;

- valstybės pareigūnai savo funkcijas ir pareigas atlieka tik todėl, kad yra išrinkti į šias pareigas;

- atitinkamas pareigas užimantys asmenys veikia ne savo vardu, o kaip tam tikra institucija ar pareigūnas;

- valstybei priklausantis turtas nėra valdantiesiems priklausantis turtas;

- juridinio asmens statusas užtikrina valstybės teisinį tęstinumą.

Valstybės suverenitetas

Valstybės suverenitetas apibūdinamas dviem aspektais:

- kaip vidinis suverenitetas (valstybės viduje suvereni valdžia yra aukščiausia, nuo nieko nepriklausanti);

- kaip išorinis suverenitetas (valstybė išoriškai niekam nepavaldi).

Valstybės funkcijos

Valstybės funkcijos vien tik teisiniu požiūriu:

– įstatymų leidyba;

– įstatymų vykdymas;

– teisingumo vykdymas.

Valstybės forma

Valstybės forma yra kompleksinė sąvoka ir apima tris elementus:

(1) valdymo formą;

(2) valstybės sandaros formą;

(3) politinį režimą.

Valstybės valdymo forma

Tai valstybės valdžios organizavimo forma, kuria nusakomas:

- valstybės valdžios šaltinis,- aukščiausiųjų valstybės valdžios institucijų sudarymo

tvarka, - aukščiausiųjų valstybės valdžios institucijų struktūra, - aukščiausiųjų valstybės valdžios institucijų teisinė

padėtis, - aukščiausiųjų valstybės valdžios institucijų tarpusavio

santykių principai.

Pagal valdymo formą valstybės skirstomos į: • Monarchijas (absoliutines, konstitucines);• Respublikas (prezidentines, parlamentines,

mišrias).

Valstybės sandaros forma

• Valstybės pagal sandaros formą:

(A) Unitarinės (vienalytė);

(B) Federacijos (sudėtinė, jungtinė).

Politinis režimas

• Valstybės pagal politinį režimą skirstomos į :

- demokratines;

- nedemokratines (autoritarines, totalitarines).

Demokratijos pagrindiniai bruožai

(A) valdančiųjų parinkimo būdas – laisvi rinkimai.

(B) valdymo teisė priklauso daugumai, vyriausybę sudaro laimėjusi parlamento rinkimus dauguma ar išrinktas valstybės vadovas;

(C) opozicijos teisių pripažinimas. Laisva valdžios kritika ir teisė tapti dauguma;

(D) valdžia formuojama pagal konstituciją, pripažįstama valdžios aktų atitikimo konstitucijai kontrolė;

(E) piliečių pagrindinių teisių ir laisvių pripažinimas ir garantavimas.

Taip pat: politinis pliuralizmas, valdžių padalijimo realus įgyvendinimas.

Teisės sąvoka

Žodis „teisė“ ne tik lietuvių kalboje, bet ir kitose Europos valstybių kalbose išreiškia tiesią, tikslią ribą, tiesą, teisingumą (P. Čiočys).

Teisės sampratų įvairovė

• Teisė – tai sistema teisės normų (elgesio taisyklių), kurios apsaugo visuomenės, jos grupių, atskirų individų ir viešpataujančių politinių klasių interesus bei jų socialinį kompromisą, ir tuo garantuoja lygybę bei teisingumą žmonėms bei jų laisvę tam tikrose ribose.

• Teisė – visuomenės, individų, politinių klasių interesų suderinimas ir jų apsauga.

• Teisė – tai laisvės visuotinas lygus matas – tai laisvės apribojimo forma.

• Teisė – tai lygybės ir teisingumo norminis įtvirtinimas ir apsauga (nustato lygybės ir teisingumo ribas).

H.L.A. Harto “schema”

Teisę galima atpažinti pagal tokią apytikrę schemą:– teisė apima normas, neleidžiančias arba draudžiančias tam tikru

būdu elgtis ir nustatančius bausmę už tokį elgesį;– teisė apima normas, reikalaujančias, kad žmonės atlygintų

kitiems tam tikrais būdais padarytą žalą; – teisė apima normas, išsamiai reglamentuojančias, kaip turi būti

sudaromi sandoriai; – teisė apima teismus, kurie turi nustatyti, kokios yra normos ir ar

jos buvo pažeistos, ir skirti bausmę arba įpareigoti sumokėti kompensaciją;

– teisė apima įstatymų leidybos instituciją, kuri turi kurti naujas normas, taip pat naikinti senąsias.

Teisė – tai sistema valstybės nustatytų ar sankcionuotų visiems privalomų formaliai

apibrėžtų normų (bendro elgesio taisyklių), skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir reikalui

esant užtikrinamų valstybės prievarta.

• LR Baudžiamojo kodekso 129 str.: Tas, kas nužudė žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

• LR Civilinio kodekso 6.156 str.: Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

• LR Konstitucijos 23 str. 3 d. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Teisinis pozityvizmas

Būdingi bruožai:

a) subjektyvistinė teisės samprata;

b) teisė tapatinama su įstatymu;

c) griežtas moralės ir teisės atribojimas;

d) teisės mokslas orientuotas į teisės išraiškos formos tyrimą, nenagrinėjant jos turinio.

Teisės sampratos• Teologinė (dieviškoji) teisės kilmės teorija.

Teisė nėra žmogaus kūrinys. Ji duota Dievo. Todėl teisė ne žmonių savavališkai sukurta, o egzistuoja šalia žmogaus valios, ir tik tam, kad jį saistytų, varžytų, likviduotų jo savivalę.

• Prigimtinė teisės teorija. Teisė siejama su žmogaus interesais, kurie šio ne savavališkai prasimanomi, o slypi pačioje jo prigimtyje – gyvybėje sveikatoje, laisvės siekyje, kurie kiekvienam žmogui yra būtini ir kuriuos praradęs žmogus nustotų buvęs tas, kas yra.

Prigimtinės teisės samprata

• Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1996-11-20 nutarime: „teisės doktrinoje nėra suformuluotos prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių vieningos sąvokos. Naujausių laikų humanistinės teorijos paprastai remiasi tuo, kad žmogus nuo pat gimimo turi nuo jo asmens neatskiriamas pamatines ir nekintamas teise ir laisves. Žmogaus prigimtis yra pirminių prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių šaltinis“.

Kitos teisės sampratos

• L. Gumplovičiaus prievartos teorija• Visuomenės sutarties teorija• Sociologinė teisės samprata

• Pozityvioji teisė – valstybės sukurta arba sankcionuota teisė. Tai vienintelė žmones įpareigojanti teisė.

• Prigimtinė teisė – objektyvi, absoliuti, nuo žmogaus valios nepriklausanti teisė, kylanti iš žmonių ir visuomenės prigimties.

Pozityviosios ir prigimtinės teisės santykis

Prigimtinė teisė šiuo atveju gali atlikti tik pozityviosios teisės pagrindo (pozityvioji teisė turi kilti iš prigimtinės teisės) ir jos mato (pozityvioji teisė yra tiek teisinga, kiek ji atitinka prigimtinę teisę) vaidmenį. Prigimtinė teisė gali būti kriterijumi pozityviajai teisei taisyti ir vertinti.

Teisės požymiai

– teisės kūrimo šaltinis – valstybė;– teisės normos yra formaliai apibrėžtos;– teisės branduolys yra normos;– teisė pasižymi sistemingumu;– teisė turi prievartinį pobūdį;– teisė pasižymi refleksiškumu ir dinamiškumu.

Teisės funkcijos

– Reguliavimo funkcija;– Priešingų interesų derinimo arba socialinio

kompromiso funkcija;– Valstybės prievartos legalizavimo ir normavimo

funkcija;– Informavimo funkcija;– Auklėjamoji arba teisės pažeidimų prevencijos

funkcija.

Klausimai?