-
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 10 (310)
priedas
1
Nr. 2Mokyklos aplinka
2011 11 22
Ugdymoirkultūrinės veikloserdvėsmokyklųgamtinėjeaplinkoje
Palikimeerdvėsvaiko kūrybai
Padėkotiirpasidžiaugti
Iki mo kyk li nio ir mo kyk li nio ugdymoįstaigųželdynai
Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus g-ja
Pasvalio d/m-kla „Liepaitė“
Prie de pa nau do tos dr. Da lios Šiau ly tie nės, doc. dr.
Rimantės Kondratienės, Laimos Jankauskienės ir Gintaro Kraujelio
nuotraukos.
Alėja, kurią dovanojo abiturientai
Erdvė, kuri skatina augti
-
Mokyklos aplinka
2
Ma lo nu bu vo šį pui kų 2011-ųjų ru de nį vėl lan ky ti Lie tu
vos mo-kyk las ir vai kų dar že lius, da ly vau jan čius Ge riau
siai tvar ko mos mo kyk los ap lin kos ap žiū ro je-kon kur se.
Per nai kon kur są ini ci ja vo Ap lin kos mi nis te ri ja. To
kon kur so nuo sta tuo se bu vo ak cen tuo ja mas mo kyk los ap lin
kos, kaip vi so kraš to vaiz džio da lies tvar ky mo, or ga ni za
vi mo pa sie ki mų ver-ti ni mas. Šių me tų kon kur so nuo sta tuo
se di des nis dė me sys skir tas mo kyk los ap lin kos, kaip ug dy
mo ir kul tū ri nės veik-los erd vės, ver ti ni mui. Žiū rė jo me,
kaip tvar ko ma esan ti ap lin ka ir or ga ni zuo ja mi nau ji kraš
to vaiz džiai ap link mo kyk lą, kaip to se erd vė se su da ry tos
są ly gos ug dy mui ir rek re a ci jai.
Bū ti na pa mi nė ti, kad dau ge ly je sa vi val dy bių gra žiai
tvar ko mų te ri to ri jų kon kur sai vyks ta nuo se no. Ke liau da
mi pa ste bė jo me, jog ne vie na mo kyk la, dar že lis yra pa žy
mė ti kaip gra žiau siai tvar ko ma ap lin ka ra jo ne ar mies te.
Tai liu di ja at mi ni mo len te lės, pri tvir tin tos prie mo kyk
lų fa sa dų. Lie tu vo je puo se lė ti, tvar ky ti, puoš ti mo ky
mo įstai gų ap lin ką – se na tra di ci ja. Pro jek tuo jant mo kyk
las vi sa da bu vo nu ma to mos erd vės so dams, par kams, gė ly
nams, spor to aikš ty nams, ban dy mų skly pe liams.
Kaip se ka si mo kyk lų ben druo me nėms tvar ky ti šias
erd-ves?
Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos or ga ni zuo ta me šių me
tų kon kur se da ly va vo ge riau siai mies te ar ra jo ne be si
tvar kan čios mo kyk los ir dar že liai. Ap lan kė me 47 jų. Ma
tyt, rei kė tų ska tin ti to kių ap lin kos kon kur sų ra jo nuo se
ir sa vi val dy bė se or ga ni za-vi mą, kad at ei ty je da ly vau
jan čių ša lies kon kur se mo kyk lų bū tų dar dau giau.
Dis ku tuo da mi su ap lan ky tų mo kyk lų pe da go gais su ži
no jo me, jog į juos, kaip pa si žy mė ju sius ap lin kos tvar ky
mo dar buo se, pa-ta ri mų krei pia si ko le gos iš ki tų mo kyk
lų. Ta čiau ir jie pa tys lan ko si ki tuo se ra jo nuo se esan čio
se, žy miais ap lin kos tvar ky mo pa sie-ki mais gar sė jan čio se
mo kyk lo se. Pa si bai gus kon kur sui, api ben-drin da ma po kal
bių ir ste bė ji mų pa tir tį no rė čiau pa ste bė ti, kaip „at ke
liau ja“ ir kaip re a li zuo ja mos nau jos ap lin kot var kos idė
jos. Iš skir čiau ke tu ris šal ti nius: už kre čian tis pa vyz dys
– mo kyk lų va do vai, mo ky to jai
Ugdymoirkultūrinėsveikloserdvėsmokyklųgamtinėjeaplinkoje
Dr. Da lia ŠIAu ly tIE nė
„par si ve ža“ idė jų lan ky da mie si kai my ni nė se mo-kyk lo
se, pa si se mia pa tir ties iš edu ka ci nių pro jek tų part ne
rių Lie tu vo je ir už sie ny je; sa va ran kiš kas pla na vi mas –
mo kyk lų ben-
druo me nės iš si ke lia tiks lą tvar ky ti ap lin ką. Tam idė
jų ir pa siū ly mų ieš ko pe ri odi nė je spau do je, in ter-ne te,
pa si tel kia moks li nę li te ra tū rą; spe cia lis tų pa tir tis
– mo kyk lų va do vai, ben-
druo me nė kvie čia si kraš to vaiz džio ar chi tek tus, den-dro
lo gi jos spe cia lis tus, kad jie pa reng tų mo kyk los ap lin kos
ar at ski rų jos da lių tvar ky mo pro jek tus, pa teik tų pa siū
ly mų, pa ta ri mų; tal ki nin kai – mo kyk los ap lin ka tvar ko
ma gal
kiek ir sti chiš kai, ją puo šia mo kyk los ben druo me nė, so
di nin kys tės en tu zias tai, mo ki nių tė vai, rė mė jai.
Ma lo nu, kad ne vie nas mo kyk los va do vas pa žy mė-jo, jog
per nykš tis „Švie ti mo nau jie nų“ priedas apie ap lin kos kon
kur są nu džiu gi no juos dė me siu šiai sri čiai ir įkvė pė pa vyz
džiais, ge rą ja pa tir ti mi.
Pa ste bė jau, kad mo kyk los, da ly va vu sios kon kur se per
nai (to kių bu vo pen kios, dar že lių – sep ty ni), at si žvel gė
į mū sų ko mi si jos na rių, kraš to vaiz džio ar chi tek tų, re ko
men da ci jas. Pra ėju siais me tais lan kant mo kyk las ko mi si
jos dar be da ly va vo ir Lie tu vai pa gra žin ti drau gi jos na
riai. Mes vi si džiau gė mės ras da mi se nų mo kyk lų ap lin ko se
dar tar pu ka riu so din tų me džių go je lius, alė jas. Ap žvelg
da ma pra ėju sių me tų kon kur są ak cen ta vau eu ro pi nės pe da
go gi kos idė jų ap lin kos for ma vi mui sklai dą Lie tu vo je.
Pa-mi nė jau Ja no Amo so Ko mens kio (Jan Amos Ko mens ky), Jo ha
no Hein ri cho Pes ta lo cio (Jo hann Hein rich Pes ta loz zi), Ma
ri jos Mon-te so ri (Ma ria Mon tes so ri) pe da go gi nių idė jų
įta ką or ga ni zuo jant mo kyk los ap lin ką, so dus, ban do muo
sius skly pe lius. Šį kart tu rė jau ki tą tiks lą – ste bė ti,
kaip šiuo lai ki nės ap lin kos tvar ky mo idė jos re a li zuo ja
mos mo kyk lų erd vė je. Pas ta ruo ju me tu pa sau ly je sie kia
ma ug dy mo ap lin ką tvar ky ti taip, kad ji bū tų tin ka-ma mo ki
nių ak ty viai veik lai, kū ry bai, rek re a ci jai. Tuo tiks lu iš
ski ria mos at ski ros zo nos – įren gia mi spor to aikš ty nai,
žai di mų aikš te lės, įvai rios pa skir ties ta kai, spe cia liai
veik lai skir tos erd vės. Moks li niais ty ri mais įro dy ta, kad
vai kai, ku rie nuo anks ty vo jo am-žiaus daž nai bū na lau ke,
yra la biau iš si vys tę fi ziš kai, tu ri ge riau iš la vin tus so
cia li nius, ko mu ni ka ci nius ge bė ji mus. Gam ta mums su tei
kia tai, ko ne ga li pa siū ly ti jo kie ki ti ci vi li za ci jos
pa sie-ki mai ar iš ra di mai. Lai kas, pra leis tas gam to je, pa
de da pa ša lin ti su si kau pu sią įtam pą. Ne di de li par kai,
žie mos so dai ir ki to kios „gam tos bu vei nės“ ku ria mos vi sur
– pre ky bos cen truo se, dar bo vie to se, vie šo sio se erd vė
se. Šian dien nie ko ne ste bi na po pu lia rios gam tos mo kyk
los, svei ko ir dar naus gy ve ni mo bū do ju dė ji mai, mies to ag
ri kul tū ra, eko lo gi nė so di nin kys tė ir kt.
Nuo se no gar sė jan čio se so di nin kys tės, par kų kul tū ros
ša ly se Jung ti nė je Ka ra lys tė je, Ita li jo je, ku rio se,
kaip ži no me, puo se lė ja mi net ma žy čiai so de liai, ug dant
vai kus ir jau ni mą nie ka da ne bu vo at slū gęs do mė ji ma sis
ap lin ka. Prieš ke le tą me tų te ko da ly vau ti ren gi ny je ir
ben drau ti su mo ki niais Ag ro po lio mies te (Ita li ja). Man
bai gus kal bė ti mo ki niai sa lė je iš kė lė sa vo pieš tus pla
ka-tus, ku riuo se bu vo pa vaiz duo ti ąžuo lai, gan drai, Lie tu
vos lau kų gė lės. Vai kai ne tik de monst ra vo pie ši nius, bet
ir pa sa ko jo apie
D. Šiau ly tie nė ir Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus
g-jos
direktorė Zita Ščerbetkienė
-
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 10 (310)
priedas
3
Lie tu vos gam tą, tar si ten bū tų bu vę. Ži nia, jiems šią in
for ma ci ją su tei kė mo ky to jai ir gal būt kny gos. Ta čiau aki
vaiz du, kad do mė-tis ir su vok ti ki tos ša lies kraš to vaiz
džių, gam ti nės ap lin kos ver tę pir miau sia įga li na sa vos ap
lin kos pa ži ni mas, puo se lė ji mas.
No rė čiau pa siū ly ti ne tik ap lan ky toms, kon kur se da ly
va vu-sioms, bet ir ki toms, sie kian čioms puo se lė ti sa vo ap
lin ką mo-kyk loms pla nuo jant kraš to vaiz dį dau giau dė me sio
skir ti at ski rų erd vių, skir tų spe ci fi nei veik lai, įren gi
mui. Be abe jo, bū ti na at si-žvelg ti į vai kų am žių, kraš to
vaiz džio ypa tu mus ir kt.
Ga li mos to kios erd vės:ar chi tek tū ri nės (erd vės ap link
te ri to ri jo je esan čius pa sta tus);že mės dar bų (ban dy mų
skly pe liai, kom pos ti nės, eko lo gi nė so di nin kys tė);bo ta
ni nės (gė ly nai, se ni ir sve tim že miai me džiai, žel di
niai);rek re a ci jos, ro man ti kos kam pe liai; erd vės me ni
niam ug dy mui; žai dy bi nės erd vės, nuo ty kių, ke lio nių marš
ru tai; kū ry bi nės dirb tu vės; lau ko kla sės; spor to aikš ty
nai; rep re zen ta ci nės; tiks li nės pa skir ties (au to mo bi
lių, dvi ra čių sto vė ji mo aikš te lės ir kt.);me mo ria li nės;
na tū ra lios gam tos lau ky mės ir go je liai.
Iš var dy tų erd vių yra dau ge lio mo kyk lų ap-lin ko je, ta
čiau jos ga lė tų bū ti la biau ak cen tuo tos, ne bi jant pa brėž
ti jų spe ci fi nės pa skir ties. Tam tik tų įvai rūs de ko ra ty
vi niai puo šy bos ele men tai, per tva ros, sie-ne lės, suo lai ir
kt.
no rė čiau iš skir ti ypač ver tin gą mū sų lan ky tų mo kyk lų
ap lin kos tvar ky mo bruo žą – skulp tū ras ir ki tus me ni nius
ak-cen tus. Dau ge ly je mo kyk lų ma tė me moks lei vių, mo ky to
jų ir liau dies meist rų dir bi nių – tai de ko ra ty vi niai par
kų ele men tai, suo lai, skulp tū ros ir kt. – iš skir ti nė mū sų
mo kyk lų ap lin kos tvar ky mo tra di ci ja.
Kaip ypa tin gą pa vyz dį pa mi nė siu Pa ne vė žio r. nau ja
mies-čio vi du ri nę mo kyk lą, ku rios ap lin ko je ri kiuo ja si
dau gy bė me di nių skulp tū rų. Šio je mo kyk lo je jau daug me tų
vyks ta jau nų jų me džio skulp to rių ple ne rai. Čia moks lei
viai kar tu su pa ty ru siais meist rais ku ria ne pa pras tai įdo
mius dar bus.
Ver tin gų me ni nių ak cen tų ma tė me Klai pė dos r. Jud rė nų
Ste po no Da riaus pa grin di nė je mo kyk lo je, Sei ri jų An ta
no Žmui dzi na vi čiaus gim na zi jo je, Nau jo sios Ak me nės Ra
mu čių gim na zi jo je, Pa kruo jo r. Ro za li mo vi du ri nė je mo
kyk lo je, Ra-sei nių r. Pryš man čių pa grin di nė je mo kyk lo
je, Ku piš kio Po vi lo Ma tu lio nio pa grin di nė je mo kyk lo
je, Jo na vos r. Bu ko nių pa grin-di nė je mo kyk lo je, Uk mer
gės r. Vi diš kių pa grin di nė je mo kyk lo je, Pa sva lio Sva
lios pa grin di nė je mo kyk lo je, Bir žų r. Pa pi lio pa grin
di-nė je mo kyk lo je, Ky bar tų Kris ti jo no Do ne lai čio gim na
zi jo je.
Taip su ta po, kad pa si bai gus šiam kon kur sui te ko da ly
vau ti ša lia Vil niaus esan čio Eu ro pos par ko mu zie jaus 20-me
čio ren gi ny je. Ma nau, šia me par ke yra bu vę dau ge lis Lie tu
vos moks lei vių ir mo ky to jų. Vaikš ti nė jant par ko ta kais
ste bi na ap lin kos dar na, kaip pa pras tas lau ko ak muo-rie du
lys ga li tap ti pa slap tin ga skulp tū ra, kaip miš ko ber žai ir
eg lės ga li at ro dy ti lyg par ko me džiai. Eu ro pos par ko mu
zie jus yra pa vyz dys, kaip gam ti nė je ap lin ko je at ras ti
vie tą me no kū ri niui, su kur ti spe cia lias erd ves. Eu ro pos
par ko mu zie jų pa mi nė jau no rė da ma pa žy mė ti, kad Lie tu
vo je yra daug par kų, ku riuo se ap si lan kę tik rai ra si te idė
jų, kaip pra tur tin ti sa vo mo kyk los ap lin ką.
Kupiškio Povilo Matulionio pagr. m-kla
Biržų r. Papilio pagr. m-kla
Panevėžio r. Naujamiesčio vid. m-kla
-
Mokyklos aplinka
4
Ver ti ni mo ko mi si ja, siek da ma ob jek ty viai įver tin ti
vai kų dar-že lių lau ko ap lin ką, be for ma lių ap lin kos ver ti
ni mo kri te ri jų nu si sta tė ir ke le tą pa pil do mų – kaip dar
že liai pri sis ta to ben-druo me nei, t. y. ko kia pre zen ta ci
nė dar že lio ap lin kos funk ci ja bei kaip dar že lio lau ko ap
lin ka yra pri tai ko ma, t. y. ko kia edu ka ci nė dar že lio ap
lin kos funk ci ja.
Pre zen ta ci nė dar že lių funk ci ja. In for ma ci ją tei kia
už ra šas su dar že lio pa va di ni mu, įvai rios me di nės ar ki
to kios dar že lį sim bo li-zuo jan čios skulp tū rė lės, gė ly
nai, de ko ra ty vi niai au ga lai ir t. t. Kaip ge rą pa vyz dį ga
li ma pa mi nė ti Pa lan gos lop še lį-dar že lį „Žil vi nas“, nes
jo te ri to ri jo je au ga vi si pa grin di niai pa sa kos „Eg lė
žal čių ka-ra lie nė“ vei kė jai – dre bu lė, eg lė, ber žas ir t.
t. To kie ap lin kos frag-men tai ne tik pra smin gai rep re zen
tuo ja įstai gą, bet ir yra pui ki ga li my bė dar že lio pa va di
ni mą pa nau do ti vai kų edu ka ci jai.
Įstai gos fi lo so fi ja. Pri sis ta ty mas su tei kia daug in
for ma ci jos apie įstai gos fi lo so fi ją, tiks lus, dar že lio
spe ci fi ką, pa vyz džiui, ar įstai gos ap lin ka pri tai ky ta
dar že lį lan kan tiems spe cia lių jų po rei-kių vai kams, ar yra
nu ma ty tos erd vės kū di kiams (jei gu dar že ly je įsteig ta to
kia gru pė), ar pri sis ta ty mo sim bo liai, žen klai at spin di
vai kų ar su au gu sių jų kul tū rą. De ja, daž nai dar dar že lių
ap lin ka pri me na so dy bų kul tū rą – įvai rūs me di niai kop
lyt stul piai, dro-ži niai ir pan. Vi sa tai ro do, kad ap lin ka
yra dau giau su au gu sių jų sa vi raiš kos vie ta, bet ne in for
ma ci ja dar že lį ke ti nan čiam lan ky ti ar lan kan čiam vai kui
ir jo šei mai.
Pre zen ta ci nė ap lin kos funk ci ja svar bi, ta čiau ver ti
nant vai kų dar že lių ap lin ką vis tik pa grin di nis ver ti ni
mo ak cen tas bu vo įver-tin ti, kaip lau ko ap lin ka pri tai ky
ta iki mo kyk li nio am žiaus vai kų ug dy mo veik lai. Va do vau
jan tis šiuo lai ki ne ug dy mo tu ri nio sam-pra ta ap lin ka (ir
vi daus, ir lau ko) yra ne pa sy vi ar tie siog gra žiai su tvar ky
ta erd vė, o itin svar bi ug dy mo pro gra mos da lis.
Edu ka ci nė ap lin kos funk ci ja taip pat yra ypač svar bi, ir
tiks lin gai pa reng ta ji ga li pri si dė ti prie ko ky biš ko ug
dy mo pro g- ra mos tiks lų įgy ven di ni mo.
Šiuo me tu kiek vie nas dar že lis, at si žvelg da mas į re gio
no ypa-tu mus, vai kų ir šei mų po rei kius, įstai gos tra di ci
jas, dir ba pa gal in di vi du a lią iki mo kyk li nio ug dy mo tu
ri nio pro gra mą. Tai gi ir lau ko ap lin ka tu rė tų bū ti pri
tai ky ta skir tin gų ug dy mo pro gra mų įgy ven di ni mui. Vis
dau giau vai kų dar že lių ug dy mo pro gra mo se pir me ny bę tei
kia vai kų svei ka tos ug dy mui. At si žvel giant į šian-die ni nę
si tu a ci ją bei ty ri mų re zul ta tus, kad vai kai jau iki mo
kyk li nia me am žiu je per ma žai ju da, o jų svei ka tos ro dik
liai nė ra pa ten ki na mi, svei kin ti nas vai kų dar že lių sie
kis pa reng ti ug dy mo ap lin ką ak ty viai ir sma giai vai kų
veik lai. Dau ge ly je dar že lių pa reng tos erd vės vai kų grū-di
ni mui si, bė gio ji mui, lai pio ji mui, ba sei nė liai brai dy
mui, ak me nų ta ke liai pė du čių ma sa žui, ga li my bė bė gio ti
po žo lę, žvy rą, vie ta mankš tai. Pui-
Palikimeerdvėsvaikokūrybaikus Nau jo sios Ak me nės dar že
lio-mo kyk los „Bu ra ti nas“ vai kams spren di mas – lau ko aikš
te lė je įreng ti di džiu lę šaš kių len tą.
Ta čiau te ko ma ty ti ir per daug „nau jo viš kų“, spal vin
giau sia įran-ga už pil dy tų erd vių, ku rio se ne pa lik ta vie
tos nei vai kų pa bė gio ji-mui, nei ga li my bės su sė dus pie vo
je kar tu pa skai ty ti kny gą.
Taip pat daug dė me sio dar že liuo se ski ria ma eko lo gi niam
ug-dy mui. Ka dan gi ma ži vai kai ge riau siai mo ko si pa tys
veik da mi, eks pe ri men tuo da mi, t. y. bū da mi ak ty vūs, dar
že lio ap lin ka – pui ki vie ta to kiai veik lai. Juo lab kad dau
ge lio Lie tu vos dar že lių ap lin kos tam tin ka mos: jų te ri to
ri jo se yra da lis miš ko ar so das, jos di de-lės. Tad yra pui
kiau sios są ly gos mo ky tis gam to je – grėb ti la pus, kom pos
tuo ti juos ir aiš kin tis, ko dėl vi sa tai da ro ma. Pa vyz
džiui, ru de nį už ka sus plas ti ko, stik lo ga ba lė lį ar la pų
krū ve lę ir tą vie tą pa si žy mė jus kor te le lauk ti pa va sa
rio... Ma žie siems bus įdo mu pa žiū rė ti, kuo per vi są šal tą
jį se zo ną vir to jų už kas ti „lo biai“. Vai ko ug dy mas tu ri
bū ti grįs tas įro dy mais. To dėl ir ap lin ka tu rė tų bū ti tvar
ko ma ku riant kaip ga li ma dau giau erd vių vai kų ty ri nė ji
mams, ste bė ji mams, at sa ky mų ieš ko ji mui. Džiu gi na, kad
vis daž niau grįž ta ma prie dar žo vių ir vais ta žo lių au gi ni
mo dar že lių te ri to-ri jo se. Iš pa čių už au gin tų mė tų ar
čiob re lių dar že ly je ver da mos ar ba tos, vai kai mo ko mi pa
žin ti vais ta žo les iš kva pų, kal ba ma apie gy do mą sias jų sa
vy bes ir ką kiek vie nas tu rė tų da ry ti no rė da mas aug ti
svei kas. Šiau lių lop še lio-dar že lio „Var pe lis“ vi di nia me
kie me yra šilt na mis ir dar žas. Ten au gi na mi ir bu ro kė
liai, ir svo gū nai, ir mo liū gai... Taip su ku ria ma ter pė vai
kams sė ti, ma ty ti, kaip au ga, ra vė ti, o svar biau sia – val
gy ti pa čių už si au gin tas dar žo ves. Ir kar tu nuo pra džios
iki ga lo pa žin ti au ga lo gy ve ni mą.
ug dy mas – tai tie siog gy ve ni mas kar tu su vai ku. Dar
že-liuo se ne rei kia itin ste ri lios, iš gra žin tos ap lin kos.
La pai, gi lės, kaš to nai – pui ki me džia ga vai kų ug dy mui.
Pie va, kur va sa rą vai kai ga lė tų pa si vo lio ti, ste bė ti ra
są ir vo ra tin klius, klau sy ti auk lė to-jos skai to mų pa sa
kų, erd vės, ku rios ne bū tų iki ga lo už baig tos ir bū tų pa lik
ta vie tos pa čių vai kų kū ry bai – ga li my bės pa tiems sta ty
tis „lai vą“, pa la pi nę ar „na mą“, kur ti to les nį siu že tą ir
žais ti kū ry bi nius žai di mus.
O ge riau sias in di ka to rius nu sta ty ti, ar ap lin ka
tinkamai su tvar-ky ta – ste bė ti vai kų veiks mus, kaip jie kon
tak tuo ja su ja, kaip įsi trau kia į ak ty vią veik lą.
lai ma JAn KAuS KIE nėŠMM Iki mo kyk li nio ir pra di nio ug dy
mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė
Auš ra ŽI DŽIŪ nIE nė
Šiaulių l/d „Varpelis“
Palangos l/d „Žilvinas“
Panevėžio r. Velžio vaikų l/d
-
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 10 (310)
priedas
5
Naujosios Akmenės m-kla/d „Buratinas“
Šiaulių l/d „Varpelis“
Kazlų Rūdos vaikų l/d „Pušelė“
Raseinių l/d „Liepaitė“
Palangos l/d „Nykštukas“
Panevėžio r. Velžio vaikų l/d
Ukmergės vaikų l/d „Nykštukas“
-
Mokyklos aplinka
6
Svei ki ni mo ce re mo ni ją pra dė jęs Švie ti mo ir moks lo mi
nis te ri jos kanc le ris, ver ti ni mo ko mi si jos pir mi nin kas
Dai nius num gau dis pa-juo ka vo, kad šis ren gi nys nebus pa mirš
ta s dar ir dėl to, jog pir mą kar tą Švie ti mo ir moks lo mi nis
te ri jos or ga ni zuo to kon kur so lai mė to jų pa ger bi mas pra
si dė jo 2011 m. vie nuo lik to mė ne sio vie nuo lik tą die ną,
vie nuo lik tą va lan dą ir vie nuo li ka mi nu čių. Ko mi si jos
pir mi nin kas kal-bė jo, jog mo kyk lų ap lin kos kū ri mas ir
tvar ky mas pil ko je kas die ny bė je yra pui kus džiaugs mo pa
vyz dys. Juk Lie tu vo je vi sa da bu vo tra di ci jos puo se lė ti
ap lin ką prie na mų, kur ti ir pri žiū rė ti gė lių dar že lius
bei dai-no se juos ap dai nuo ti. „Svar bu, kad vai kas, at ėjęs į
mo kyk lą, ma ty tų gra žią, tvar kin gą, ug dan čią ap lin ką, kad
šį pa ty ri mą par si neš tų į sa vo tė vų na mus, ku riuo se gal
ne bė ra tra di ci jų tvar ky tis ir gra žin tis, ir gal net taip
pa ska tin tų tė vus tvar ky tis, kad prie jų na mų tap tų pa na
šiai kaip prie mo kyk los. Tai, ką ku ria me šian dien, ku ria me
at ei čiai. Itin svar bu, kad dau ge lis sa vi val dy bių pa lai ko
mo kyk lų ini cia ty vas, nes čia ini cia-ty vos svar biau sia, be
jų šian dien ne tu rė tu me kuo gė rė tis“, – kal bė jo D. Num gau
dis. Jis taip pat pa žy mė jo, kad iš rink ti ly de rius, įvar dy
ti ge riau sius ar ge res nius bu vo be ga lo su dė tin ga, nes ver
ti nant įta kos vi sa da tu ri ir sub jek ty vūs fak to riai, net
sau lė ar lie tus... To dėl vi si, ku-rie jau pri dė jo ran ką so
din da mi me dį ar gė lę, ku rie tvar kė si prie sa vo mo kyk lų ir
dar že lių, do mė jo si ir ieš ko jo pa tir ties, kaip bū tų ge
riau, jau yra lai mė to jai.
Ap lin kos mi nis te ri jos Sau go mų te ri to ri jų ir kraš to
vaiz džio de par ta-men to di rek to rius Vid man tas Be za ras sa
kė be si džiau gi ąs, kad ini cia-ty va reng ti švie ti mo įstai gų
ap lin kos ap žiū ros kon kur sus ne už ge so ir ją sėk min gai pe
rė mė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja. Jis taip pat pa brė žė
auk lė ja mą jį ap lin kos po vei kį, di džiu lę pras mę ug dant po
rei kį tau so ti ir sau go ti.
Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Ne for ma laus ug dy mo
ir švie ti mo pa-gal bos sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė D.
Šiau ly tie nė prieš ap do va no ji mo ce re mo ni ją dar kar tą
„per bė go“ mo kyk las, ku rio se ap si lan ky ta, spė jo pa si
džiaug ti tuo, kas per me tus pa ki to į ge rą ją pu sę, ir kvie tė
da ly tis pa tir ti mi, ieš ko ti ži nių šal ti nio, mo ky tis vie
niems iš ki tų. Nes tvar kant mo kyk los erd ves be fi nan si nių
įdė ji mų, ini cia ty vos, dar-bo ran kų dar rei kia ir ži no ji
mo, ge bė ji mų.
Padėkotiirpasidžiaugti
Ver ti ni mo ko mi si jos nuo mo ne, Ši la lės r. Kvė dar nos
Ka-zi mie ro Jau niaus gim na zi ja – ly de rė, šian dien ne ke
lian ti nė men kiau sios dve jo nės. Gim na zi jos di rek to rius
Sta sys nor bu tas šven tė je dė ko jo kon kur so idė jos su ma ny
to jams ir įgy ven din to jams už pa ro dy tą dė me sį mo kyk lų
ben-druo me nių kū ry biš ku mui ir ini cia ty vu mui, en tu ziaz
mui puo se lė jant sa vo vie šą sias erd ves. „Tai, kas su kur ta
pas mus, yra mo ki nių, mo ky to jų, tė ve lių ir ki tų ben druo me
nės na rių ben dro dar bo re zul ta tas. Esu lai min gas, kad ga li
me tęs ti tas tra di ci jas, ku rios Kvė dar no je eg zis tuo ja la
bai se niai. Žiū rė da mi nuo trau kas mes ma tė me pa tir tį, ku
rią tu ri su kau pu sios ki tos mo kyk los. Tai nuo šir džios mei
lės mo kyk lai, sa vo kraš tui, jo žmo nėms re zul ta tas. Ir čia
tik rai nė ra įdė ta daug pi ni gų... O ge res nė je ap lin ko je
ir mū sų min tys, ir mes pa tys tam pa me ge res ni. Itin svar bu,
kad tai su pras tų mū sų mo ki niai. Ma nau, kad iš ėję iš mo kyk
los jie ši to ne pa mirš ir kad ir kur be bū da mi kurs to kią ap
lin-ką“, – sa kė S. Nor bu tas.
Ši la lės ra jo no me ras Jo nas Gu daus kas dė ko jo Kvė
dar-nos mies te lio ben druo me nei. „Ne daug kur Lie tu vo je iš
li ko pa min klų Vy tau tui Di džia jam, o Kvė dar na iš sau go jo.
Daug gar sių žmo nių iš ši to kraš to iš ėjo. O tra di ci jos tę
sia si. No riu pa dė ko ti šian die ni niam jau ni mui, ku ris, iš
vy kęs pa sau lin, ne pa mirš ta gim ti nės“, – kal bė jo me ras,
dar pri min da mas, kad at ei nan čiais me tais pir ma jam Lie tu
vos mu zie jui bus du šim tai me tų, kad į vi sus pa žin ti nius,
tu ris ti nius ir ke lio-ni nius marš ru tus tu rė tų bū ti įtrauk
tos lan ky ti nos Ši la lės ra jo no vie tos, kad se mi na rai apie
ap lin kos tvar ky mą bū tų ren gia mi Ši la lė je...
„Mes iš li ko me ir esame įdo mūs pa sau liui sa vo kul tū ra
bei tra di ci jo mis, pa pras tu liau diš ku kū ry bin gu mu. Ir
šian-dien kvie čiu – iš li ki me ku rian tys jau kią Lie tu vą“, –
taip gra žiai su ta po, kad ši Ši la lės ra jo no me ro bai gia mo
ji fra zė nu skam bė jo kaip bai gia ma sis ren gi nio akor
das.
Mū sų inf.
Taip ne for ma liai bu vo pa va din ta ap žiū ros-kon kur so nu
ga lė to jų ap do va no ji mo šven tė, su reng ta Na cio na li nės
Mi ka lo jaus Kon stan ti no Čiur lio nio me nų mo kyk los Šo kio
te at re. Kol rin ko si da ly viai ir sve čiai, o jų bu vo dau giau
kaip šim tas, ver ti ni mo ko mi si jos na rės Da lios Šiau ly tie
nės, ap lan kiu sios vi sas kon kur se da ly va vu sias švie ti mo
įstai gas, fo to mon ta žas grą ži no į Sei ri jus ir Pa lan gą, Ši
la lę ir Aly tų – vi sur, kur puo se lė ja ma ap lin ka, ieš ko ma
pra smin ges nio san ty kio su gam ta, kur ku ria si mo kyk lų mu
zie jai, tu rin tys ne pa kei čia mą edu ka ci nę ver tę. Mu zi ki
nį svei ki ni-mą šven tės da ly viams do va no jo M. K. Čiur lio
nio me nų mo kyk los smui ki nin kų an sam blis, va do vas Ar tū
ras Ši la lė, kon cert meis te ris Alek san dras Viz ba ras.
Atminimo lenta, Švietimo ir mokslo ministerijos padėkos raštas
bei rėmėjų dovanos Šiaulių l/d „Varpelis“, kurio aplinkoje pačiame
tikriausiame šiltnamyje nokinamos
pačios tikriausios daržovės, direktorei Dalijai Berutai
Ulinskienei
Alytaus Panemunės pagr. m-klos direk-torius Zenius Kunigonis ir
jo mokykla viską, ką duoda laikas ir gyvenimas, priima ir net
mokyklos aplinką kuria su šypsena bei šviesiu humoro jausmu, nes
optimizmo niekada nebūna per daug
-
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 10 (310)
priedas
7
Geriausiaitvarkomosmokyklų(išskyrussuaugusiųjųmokyklas)aplinkosapžiūros-konkurso
nugalėtojai
BEnDroJo lAVInIMo MoKyKlų GruPėJE
Ši la lės r. Kvė dar nos Ka zi mie ro Jau niaus gim na zi jaLaz
di jų r. Sei ri jų An ta no Žmui dzi na vi čiaus gim na zi ja
Ra sei nių r. Pryš man čių pa grin di nė mo kyk la Pa ne vė žio
r. Nau ja mies čio vi du ri nė mo kyk la
Klai pė dos r. Jud rė nų Ste po no Da riaus pa grin di nė mo kyk
laKu piš kio Po vi lo Ma tu lio nio pa grin di nė mo kyk la
Jo na vos r. Bu ko nių pa grin di nė mo kyk la Pa ne vė žio „Že
my nos“ pa grin di nė mo kyk la Uk mer gės r. Vi diš kių pa grin di
nė mo kyk la
Šiau lių Rė ky vos pro gim na zi ja
IKIMoKyKlInIo uGDyMo MoKyKlų GruPėJE
Nau jo sios Ak me nės mo kyk la-dar že lis „Bu ra ti nas“ Pa lan
gos lop še lis-dar že lis „Nykš tu kas“
Pa sva lio dar že lis-mo kyk la „Lie pai tė“ Pa lan gos lop še
lis-dar že lis „Žil vi nas“ Ra sei nių lop še lis-dar že lis „Lie
pai tė“
Kaz lų Rū dos vai kų lop še lis-dar že lis „Pu še lė“Uk mer gės
vai kų lop še lis-dar že lis „Nykš tu kas“
Klai pė dos r. Gargž dų lop še lis-dar že lis „Ąžuo liu kas“Šiau
lių lop še lis-dar že lis „Var pe lis“
Pa ne vė žio r. Vel žio vai kų lop še lis-dar že lis
Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus g-jos direktorius S. Norbutas: „Ir
nereikia čia
didelių investicijų, reikia tik iniciatyvos. Esu dėkingas savo
mokyklos bendruomenei,
mokiniams ir jų tėvams, kad pavyko sukurti tokią aplinką, kokia
džiaugiamės šiandien“
Šilalės r. meras J. Gudauskas sakė: „Atvažiuokite į Kvėdarną,
mes turime puikias
aplinkos puoselėjimo tradicijas ir esame vieni iš nedaugelio,
išsaugojusių
paminklą Vytautui Didžiajam“
Gargždų l/d „Ąžuoliukas“ erdvėse norisi ilgiau pabūti ne tik
vaikams...
O direktorė Elena Ačienė, priimdama atminimo lentą, tik
nusišypsojo
O Naujosios Akmenės m-klos/d „Buratinas“ aplinkoje yra visko: ir
grožio, ir galimybių mokytis pažinti ar nustebti. Apdovanojimus už
visa tai priėmė direktorė Bernadeta Karnejevienė
D. Šiaulytienė Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus g-jos direktoriui S.
Norbutui sakė, kad per metus nuo praėjusio konkurso jie sugebėjo
pakeisti tai, ką būtinai reikėjo. O vertinimo komisijos narė
Lietuvos jaunimo turizmo centro direktorė Vida Petrevičienė taip
pat turėjo dovanų ir linkėjimų
Apžiūrą-konkursą rėmė UAB „Swedish transport technics“R
enat
os Č
esna
viči
enės
nuo
trau
kos
-
Mokyklos aplinka
8
Šiaulių Rėkyvos progimnazija
Pas ta rai siais me tais re no vuo jant iki-mo kyk li nio ir mo
kyk li nio ug dy mo įstai gų pa sta tus dė me sys kryps ta ir į jų
ap lin kos – skly pų – tvar ky mą. Ini cia ty vos ne trūks ta pa
čių ug dy mo įstai gų ko lek ty vams. Ta čiau sto ko jant tam lė šų
ug dy mo įstai gų ap lin-ka per tvar ko ma frag men tiš kai; daž
nai tai tie siog ku rio kū ry bin ges nio pe da go go ge ra no riš
ka sa vi veik la. To kiais at ve jais ak-tu a lūs es te ti niai ap
lin kot var kos klau si mai, nes ug dy mo įstai gų te ri to ri jo
se pa si tai ko ir men ka ver tės „tau to dai lės“, ir ne abe jo ti
nų ki čo ap raiš kų. Ky la spe cia lis tų ir pe da go gų nuo mo nių
kon tra ver si jų šia te ma.
Nors dau gu mos ug dy mo įstai gų pa sta-tai ne iš vaiz dūs, pa
sta ty ti pa gal so vie ti nių me tų ti pi nius pro jek tus, ta
čiau kiek vie-no iš jų skly pas ir ap lin ka yra skir tin gi, to
dėl sa vi ti ir in di vi du a lūs. Ge ra, kai kar tais tai tik ros
ža liuo jan čios oazės dau gia bu čių pil ku mo je. Ne abe jo ti
na, kad ug do mo jo as me ny bės dva si nei bran dai for muo tis
tei gia mo es te ti nio po-vei kio as pek tu ap lin ka ga li tu rė
ti itin di de lę svar bą. Kiek vie no moks lei vio es te ti nio su
vo ki mo pra duo se jo mo kyk los ap lin kos es te ti nė ko ky bė
ne iš ven gia mai pa lie ka gi lų įspau dą kaip tam tik ras at skai
tos taš kas, su ku riuo su ta pa ti na ma są mo nin go ap lin kot
var kos ver ti ni mo pra džia, for muo jan ti ap lin-kos es te ti
nio ver ti ni mo „ko or di na čių lau ką“ at ei čiai. Mo kyk los
ap-lin kos įspau das as mens vi di nia me pa sau ly je ne iš dils
de šimt me-čius, ly gi nant su juo dar il gai bus ver ti na ma vi
sa gy ve ni mo ke ly je
Iki mo kyk li nio ir mo kyk li nio ug dy mo įstaigųželdynai
esan ti ap lin ka. Ka dan gi nė ra jo kių ga li my bių net ir re
gi mo je at ei ty je iki mo kyk li nio ir mo kyk li nio ug dy mo
įstai gų pa sta tus pa-keis ti šiuo lai ki niais, ati tin kan čiais
eu ro pi nius stan dar tus, la biau įma no ma ir to dėl tiks lin ga
– ke lia ma skly po tvar ky mo ko ky be nuo sek liai siek ti ap lin
kos ir as me ny bės dar nos.
Ug dy mo įstai gų ap lin kos tvar ky mą reg la men tuo ja įvai
raus lyg mens tei sės ak tai: Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo
įsta ty mas; Lie tu vos Res pub li kos žel dy nų įsta ty mas; sta
ty bos tech ni niai
lie taus so dasBir žų r. Pa pi lio pa gr. m-k la
Jonavos r. Bukonių
pa gr. m-k la
-
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 10 (310)
priedas
9
reg la men tai: STR 2.02.02:2004 Vi suo me ni nės pa skir ties
sta ti niai; STR 2.03.01:2001 Sta ti niai ir te ri to ri jos. Rei
ka la vi mai žmo nių su ne ga lia reik mėms; STR 2.06.01:1999 Mies
tų, mies te lių ir kai mų su si sie ki mo sis te mos; „Me džių ir
krū mų prie žiū ros, van dens tel-ki nių, esan čių žel dy nuo se,
ap sau gos, ve jų ir gė ly nų prie žiū ros tai syk lės“; „Me džių
ir krū mų vei si mo, ve jų ir gė ly nų įren gi mo tai syk lės“;
„Žel dy nų ir žel di nių in ven to ri za vi mo ir ap skai tos tai
syk-lės“; „Spe cia lio sios že mės ir miš ko nau do ji mo są ly
gos“; Lie tu vos HN 75:2010 „Įstai ga, vyk dan ti iki mo-kyk li nio
ir/ar prieš mo kyk li nio ug dy-mo pro gra mą. Ben drie ji svei ka
tos sau gos rei ka la vi mai“; Lie tu vos HN 21:2011 „Mo kyk la,
vyk dan ti ben dro jo ug dy mo pro gra mas. Ben drie ji svei ka-tos
sau gos rei ka la vi mai“ ir kt.
Iki mo kyk li nio ar mo kyk li nio ug-dy mo įstai gos ap lin kos
per tvar ky mą rei kia vyk dy ti pa gal tin ka mai pa-reng tą, su
de rin tą ir pa tvir tin tą skly po tvar ky mo pro jek tą. Iki mo
kyk li nio ar mo kyk li nio ug dy mo įstai gos skly po tvar ky mo
pro jek tą tu rė tų reng ti kva-li fi kuo ti kraš tot var kos spe
cia lis tai, ge-ban tys pro jek tuo da mi, kom plek siš kai su jung
da mi me ni nio žel dy nų for ma vi-mo sie kius, bio e ko lo gi nių
ži nių tai ky mą ir įvai rių in ži ne ri nių pro ble mų spren di mą
ras ti tin ka miau sius kon kre čio je vie to je spren di nius. Ug
dy mo įstai gų ap lin kos tvar ky mo sri tis yra kom pli kuo ta,
nes lai-kui bė gant ki to ir pa sta tų pa skir tys, ir jų nau do ji
mo in ten sy vu mas, o di de li ne su for muo ti jų skly pai bu vo
tvar ko mi ne pai sant be si kai ta lio jan čių tei sės ak tų nuo
sta tų. Me-džiai ir krū mai daž nai bu vo so di na mi in ži ne ri
nių tin klų ap sau gos zo no se, per ar ti sta ti nių, ne pai so ma
ap švie ti mo bei in so lia ci jos nor mi nių rei ka la vi mų.
Ug dy mo įstai gos ap lin kos per tvar ky mą są ly go ja ob jek
ty vūs rei ka la vi mai (es te ti niai, funk ci niai, tech ni niai
eko no mi niai ir eks plo a ta ci niai, sa ni ta ri niai hi gie ni
niai, ap lin ko sau gi niai), fi-zio lo gi nės (kli ma to, rel je
fo ir grun to, hid ro lo gi nės), bio lo gi nės
są ly gos ir vie tos aug me ni ja. Svar bu tin ka mai pa rink ti
žo li nius ir su me dė ju sius au ga lus, kad ug dy ti niai ne su
si žeis tų, ne ap si nuo-dy tų. Me džiai ir krū mai pa ren ka mi to
kie, kad su da ry tų gam ti nį bar je rą, ap sau gan tį ug dy mo
įstai gą nuo triukš mo, dul kių ir ki tų oro tar ša lų. Ug dy ti
nių mėgs ta mos ge op las ti nės for mos, dau gia-funk cės erd vės
bei erd vės me ni nei raiš kai. Tei gia mas pa vyz dys – ma ži lie
taus so dai, ku riuo se ban do ma pri tai ky ti pa žan gius ir eko
lo giš kus lie taus van dens tvar ky mo bū dus.
Vil niaus ko le gi jo je jau daug me tų ren gia mi kraš tot var
kos stu-di jų kryp ties, žel dy nų ir jų di zai no spe cia lis tai,
ku rie po 3 me tų stu di jų įgy ja kraš to vaiz džio pro jek ta vi
mo pro fe si nio ba ka lau ro laips nį. Jų bai gia mų jų dar bų te
mo mis, ša lia ki tų, pa si ren ka mi ir iki mo kyk li nio ar mo
kyk li nio ug dy mo įstai gų ap lin kos tvar ky mo pro jek tai. Ren
giant to kį aka de mi nį pro jek tą pa pras tai yra at lie ka-mi
brė ži niai: esa mos si tu a ci jos ana li zė, žel dy no pla na vi
mo pro-jek tas, den dro lo gi nis brė ži nys, ta kų ir aikš te lių
brė ži nys. Bū ti nas to pog ra fi nis vie tos pla nas.
Doc. dr. ri man tė Kon DrA tIE nė
Raseinių r. Pryšmančių pa gr. m-k la
Vilniaus r. Marijampolio vid. m-klos sklypo tvarkymo projektas.
Sklypo aplinkotvarkos planas (baigiamojo darbo autorė S.
Sapitavičiūtė, vadovas R. Kondratas)
Ukmergės r. Vidiškių
pa gr. m-k la
-
Mokyklos aplinka
10
KVĖDARNOS KAZIMIERO JAUNIAUS GIMNAZIJOS POILSIO ZONOS ŽELDINIMO
PLANAS
10
-
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 10 (310)
priedas
11
SUTARTINIAI ŽENKLAI1/13 Paprastasis klevas (Acer platanoides
L.)2/20 Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill)3/14 Paprastasis
kaštonas (Aesculus hippocastanum L.)4/6 Vakarinė tuja (Thuja
occidentalis L.)5/4 Blizgantysis kaulenis (Catomaster lucidus
Schltdl)6/1 Baltoji eglė (Picea glauda (Moench) Voss)7/3 Karpotasis
beržas (Betula pendula Roth)8/17 Paprastoji eglė (Picea abies (L.)
M. Karst)9/4 Paprastasis ąžuolas (Quercus robiur L.)10/1
Plaštakiškasis klevas (Acer plamatum Thumb)11/1 Juodoji gudobelė
(C. rataegus nigra)12/1 Baltalksnis (Almus incana(L.) Moench)13/1
Paprastoji karagana (svyruoklinė) (Caragana arhorescens Lam.
Pendula)14/6 Japoninė lanksva (Spiraea japonica L. f.)15/3 Krūminė
sidabražolė (Potentilla futicosa)16/1 Žalioji forsitija (Forsythia
viridissima Lindl.)17/1 Tunbergo raugerškis (raudonas) (Berberis
thunbergii)18/7 Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lausoniana
Minima Aurea)19/1 Japoninis maumedis (Larix leptolepis)20/4
Darželinis jazminas (Philadelphus corronarius L.)21/1 Zyboldo
obelis (Malus toringo Siebold)22/1 Baltoji eglė (dekoratyvinė)
(Picea glauda Albertina conica)23/1 Kukmedis (Taxus)24/3 Baltoji
sedula (Cornus alba)25/6 Puskiparisis Lausono „Van Pelt's Blue“
(Chamaecyparis lawsoniana „Van Pelt's Blue“)26/6 Kalninė pušis
(Pinus mugo turra)27/1 Svyruoklinis gluosnis (Salix babylonica
L.)28/7 Pūkenis europinis (Cotinus coggygria)29/4 Deucija
šiurkščioji „Plena“ (Deutzia scabra Thumb)30/1 Japoninė magnolija
(Magnolia cobus DC)31/5 Tuja vakarinė „Golden Globe“ (Thuja
occidentalis „Yellow Ribbon“)32/4 Tuja vakarinė „Tiny Tim“ (Thuja
occidentalis „Tiny Tim“)33/18 Krūminis bijūnas (Paeonia
suffruticosa Andrews)34/68 Tunbergo raugerškis (geltonas) (Berberis
thunbergii Aurea)35 Poilsio zonos sodo namelis36 Poilsio zonos
lauko scena37 Elektrinė38 Gyslotinė melsvė (Hosta plantaginae)39
Banguotalapė melsvė (Hosta cendulata)l Alpinariumas1 Akmenys2
Sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica)3 Gyslotinė melsvė (Hosta
plantaginae) 4 Didžioji žiemė (Vinca major)II Alpinariumas1
Banguotalapė melsvė (Hosta cendulata)2 Ylalapis flioksas (Phlox
subulata)3 Žemaūgė kininė astilbė (Astilbe chinensis pumila) 4
Melsvasis eraičinas (Festuca cinerea)5 AIpinis gvazdikas (Dianthus
alpinus)6 Neužmirštuolė (Myosotis)7 Šliaužiančioji vaizgina (Ajuga
reptans Multicolor)8 Alpinė rasakila (Alchemilla alpina)9
Akmenys10/2 Paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens)III Gėlynas1
Didysis serentis (Tagetes erecta L.)2 Didysis serentis (Tagetes
erecta L.)3 Banguotalapė melsvė (Hosta cendulata)
Žvyro takelis
Baseinėlis
Veja
Lauko suoliukasLauko stalas
Akmeninis takelis
Pražydo pirmoji naujojo
gimnazijos rožyno rožė
-
Mokyklos aplinka
12
Konkurso nuostatai leido vertinti ir prasmingai mokinių veiklai
skirtą, kūrybingą darbą skatinančią aplinką: kūrybines
laboratorijas, dirbtuves, studijas, galerijas, mokyklų muziejus ir
kt.
Lazdijų r. Seirijų AntanoŽmuidzinavičiaus g-ja
Priedą Mokyklos aplinka parengė: informacinio leidinio „Švietimo
naujienos“ vyr. redaktorė Zina rimgailienė, korespondentės Aušra
Židžiūnienė, lina Šepetytė, maketuotoja Eglė lesniauskienė.tel. (8
5) 264 9455, el. p. – [email protected]
Ukmergės r. Vidiškių pagr. m-kla
Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus g-ja
Raseinių r. Pryšmančių pagr. m-kla
Naujosios Akmenės Ramučių g-ja
Panevėžio r.Naujamiesčio
vid. m-kla