2016 m. spalio 18 d. Nr. 79 5 GYVIEJI ARCHYVAI Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas Varënos kraðtas garsus ne tik vaizdingu kraðtovaizdþiu: Ne- muno, Merkio ir Ûlos vingiais, tyvuliuojanèiais eþerais ir eþe- rëliais, tarp þaliø puðynø pabirusiais kaimais ir vienkiemiais, bet ir èia ákurtais muziejais. Daugiau suþinoti apie ðiuos mu- ziejus, jø ákûrimo istorijà, eksponatus padës parodoje pa- teikti lankstinukai, rajono ir respublikos periodiniuose lei- diniuose paskelbtø publikacijø kopijos. Besidomintys senosios bitininkystës tradicijomis, gali ap- silankyti Dzûkijos nacionalinio parko Musteikos kaime, ku- rio pakraðtyje prieð deðimt metø buvo atidarytas senovinës bitininkystës muziejus ir kelminiø aviliø bitynas. Jame su- kaupti senieji bitininkystës rakandai. Ðis muziejus papildë 2005 m. tarp Marcinkoniø ir Musteikos turistams árengtà pa- þintiná senovinës bitininkystës takà. 2010 m. liepos mënesá Varënos rajone lankësi Lietuvos Prezidentë Dalia Grybaus- kaitë, savo vizità uþbaigusi Musteikos kaime. Èia ji stebëjo, kaip bitininkystës muziejaus ákûrëjas Romas Norkûnas ko- pë á medá senoviniu prietaisu geiniu, kaip kopinëjo medø. Perlojoje lankytojus pasitiks dar 1930 metais perlojiðkiø pastatytas didingas Vytauto Didþiojo paminklas, o netoli jo savo groþiu garsëjanti mûrinë baþnyèia bei kraðtotyros mu- ziejus. Jame galima susipaþinti su Perlojos kraðto istorija, garsiàja Perlojos respublika, pamatyti senoliø ûkinius padar- gus ir buityje naudotus reikmenis, audimo stakles, verpimo ratelá, kraðtieèio menininko Vytauto Baublio muziejui do- vanotus paveikslus ir skulptûras bei Perlojos garbës pilieèiø aktoriaus Tomo Vaisietos ir literatûros tyrinëtojos, drama- turgës Petronëlës Èesnulevièiûtës asmeninius daiktus. Subartoniø kaime galima aplankyti du muziejus: raðytojo Vinco Krëvës- Mickevièiaus memorialiná muziejø ir èia pat, kitoje kelio pusëje - Liusios Gaidukevièienës namuose 2007 m. ákurtà Lietuvos totoriø muziejø. Prie Merkio ir Nemuno santakos ásikûrusioje Merkinëje rasime Merkinës kraðtotyros ir genocido muziejø. Jame pa- matysime ádomià Merkinës ir jos apylinkiø raidà nuo prie- ðistorës iki pat partizaninio pasiprieðinimo sovietams laiko- tarpio pabaigos. Didþiausiame pagal plotà Lietuvos kaime Marcinkonyse yra ásikûræ Dzûkijos nacionalinio parko ir Èepkeliø valsty- binio gamtinio rezervato direkcijos Lankytojø centras, Et- nografijos ir gamtos muziejai. Marcinkoniø etnografijos so- dyboje – kluonas, svirnas ir 1905 metais statytas namas. Ði sodyba lankytojams duris atvërë 1994 metais. Joje ekspo- nuojama 110 kg voveraièiø talpinantis krepðys, rankinës ak- meninës girnos, kraièkubilis, ið medþio kamieno skobta spinta bei daug kitø namø apyvokos daiktø, rakandø, baldø. Pauosupës kaime, ant Uosupio upelio kranto tebestovi vai- kø poeto Anzelmo Matuèio Drevë. Prieð daugelá metø po- etas pasirinko ðià vietà savo kûrybai ir dvasios ramybei. Èia gimë dauguma A. Matuèio eilëraðèiø. Prie Drevës nuo 1985 m. kas antri metai geguþës mënesá vyksta „Poezijos pavasa- rëliai“. Nuo 2009 metø Dreve ir „Poezijos pavasarëliø“ or- ganizavimu rûpinasi Varënos vieðoji biblioteka. Vaitakarèmio kaime galima aplankyti raðytojo Martyno Vainilaièio sodybà muziejø „Eþio dvaras“, kurioje vasaroda- mas kûrë poetas. Ðio muziejaus ákûrimu rûpinosi poeto þmo- na, þymi dailininkë Sofija Vainilaitienë. 2008 m. birþelio më- nesá èia vyko pirmasis vaikø meninës kûrybos festivalis „Su- sitikimas eþio dvare“, skirtas M. Vainilaièio 75-osioms gimi- mo metinëms bei raðytojo muziejaus ir skulptûrø parko ati- darymas. 2016 m. M. Vainilaièio poezijos gerbëjai Eþio dva- re susitiko jau penktà kartà. J. Baublienë pristatë ir sa- vo austus rankðluosèius, ku- riuos ji atiduodavo Druski- ninkams. Anot audëjos, rei- kalavimai buvo grieþti, bet, regis, darbai patys uþ save kalbëjo. Á mokymus atvyko ir 86 metø perlojiðkë audëja Ona Baublienë. Ji sugebëjo priausti ne tik rankðluosèiø, bet ir ritimus divonø. Abi Baublienës aiðkino, kad visos moterys gali iðmokti austi. J. Baublienë papasakojo, nuo ko prasideda darbas ir kokio kruopðtumo jis reika- lauja, ið ko susideda raðtas, á kà audþiant reikia kreipti dë- mesá. Pirmoji pabandë austi bibliotekininkë N. Krivienë. Anot J. Baublienës, „jei val- dai kompiuterá, tai ir austi ið- moksi“. Atvykusios ið Varë- Projektà finansavo Sociali- nës apsaugos ir darbo minis- terija kartu su Varënos rajo- no savivaldybe. Darbø vykdy- mas prasidëjo birþelio mën., na, o spalio 1 dienà mes jau galëjome dþiaugtis ágyvendin- tu projektu. Projekto tikslas buvo ska- tinti vietos gyventojø uþimtu- mà, stiprinti bendruomenið- kumà, finansiná savarankið- kumà, graþinti miestelio vie- ðàsias erdves, vieðinti ben- druomenæ rajone ir uþ jo ri- Varënos kraðto muziejai Varënos vieðojoje bibliotekoje (II aukðte) parengta spaudiniø paroda, supaþindinanti su Varënos rajone esanèiais muziejais Valkininkai istorijos kelyje Valkininkø bendruo- menë baigë ágyvendinti projektà „Mylëkim savo kraðtà ir þmones“ bø. Visa tai buvo pasiekta, vykdant ávairias veiklas. Buvo suorganizuoti siuvi- mo kursai, kuriuose dalyvavo 11 moterø, o juos vedë pro- fesionali ðio amato þinovë. Buvo nupirktos siuvimo kur- sams reikalingos priemonës: siûlai, adatos, siuvimo maði- na, liniuotës ir t. t. Buvo suorganizuoti ir bu- halterinës apskaitos bei mo- kesèiø pagrindø kursai. Sava- norë valkininkietë sutiko juo- se mokytis, o vëliau – aktyviai dalyvauti tolimesnëje ben- druomenës veikloje, pade- dant tvarkyti buhalterinæ ap- skaità savanoriðkais pagrin- dais. Taip pat nupirkti àþuolo ràstai; iðdroþtos keturios skulptûros, pagal pasirinktà temà „Valkininkai istorijos kelyje“. Valkininkø miestelio istorija raðytiniuose ðaltiniuo- se minima nuo XIV a., todël ir skulptûros atspindi svar- biausius istorinius faktus apie kunigaikðtá Valká (viena ið le- gendø apie Valkininkø pava- dinimo atsiradimà); sostà, simbolizuojantá nuo XIV a. buvusià pilá, vëliau karaliø medþioklës dvarà ir juose ap- sistodavusius valdovus; per- gamentà-ritiná, kuris primena mums, kad Valkininkai buvo gavæ Magdeburgo, t. y. lais- vojo miesto, teises; skulptûrà knygneðiams ir 40 spaudos draudimo metø, kartu pami- nint ir klebono S. Gimþaus- ko tarnystæ Valkininkuose. Skulptûrø droþimo metu buvo suorganizuotas pleneras jaunuoliams. Vaikinai kartu su skulptoriais droþë, ðlifavo, dalyvavo gaminant ir statant skulptûras. Siuvimo kursø ir plenero metu þmonës buvo maitina- mi, projekto ágyvendinimo metu pagaminti ir marðkinë- liai su Valkininkø bendruo- menës atributika. Tai sena svajonë – visiems vilkëti vie- nodus marðkinëlius, kad da- lyvaudami sportinëse varþy- bose, sàskrydþiuose, dviraèiø þygiuose ir kitose veiklose, galëtume vieðinti ir populia- rinti savo kraðtà ir juose gy- venanèius bei dirbanèius þmones. Danutë BLAÞULIONIENË Projekto vadovë Perlojos muziejuje Rugsëjo pabaigoje Perlojos kraðtotyros muziejus pakvietë visus norinèius prisësti prie audimo stakliø ir, vadovaujant perlojiðkei Jadvygai Baublienei, iðban- dyti, kaip seksis austi keturnyèius rankðluosèius nos senjoros taip pat sëdo prie stakliø, ir rezultatai bu- vo akivaizdþiai puikûs. Lið- kiavos daugiafunkcinio cen- tro direktorë ne tik stebëjo kitø atliekamus darbus, bet ir tarësi, kaip pasikviesti pas sa- ve á namus J. Baublienæ ir, jai talkinant, pirmuosius raðto þingsnius iðausti. O. Baublienë rodë ir kaip rateliu tinkamai sukti siûlus. Labiausiai savo sugebëjimus norëjo iðbandyti Danutë Juo- dþiukynienë. Po audimo edukacijos ant- rajame muziejaus aukðte vy- ko Lamutës Karlonienës rankdarbiø parodos atidary- mas. Sveèiai þavëjosi kruopð- èiai atliktais darbais ir nëri- niø groþiu. Savos nuotraukø parodà èia eksponuoja ir Val- kininkø Ðvè. Mergelës Mari- jos Apsilankymo parapijos klebonas Bronius Krakevi- èius. Vytauto Baublio droþi- nëtos Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø skulptûros organiðkai papil- dë abi parodas. Edukacinës programos mokytojas ir ekspozicijos au- toræ savo apsilankymu pager- bë Varënos kultûros namø direktorë Jurgita Þukienë. Ji áteikë padëkos raðtus uþ nuo- ðirdø bendradarbiavimà ir tuo paèiu... sëdo á audimo stakles. Ateityje organizuosime audimo mokymus ne tik su- augusiems, bet ir mokslei- viams – pasimokyti, kaip au- dþiami divonai, rankðluosèiai bei juostos. Danutë KARALEVIÈIENË Perlojos kraðtotyros muziejus Elena GLAVICKIENË Varënos vieðosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraðtotyros skyriaus vedëja