Grafiniai veiklos procesų modeliai

VILNIAUS UNIVERSITETOKAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO

INFORMATIKOS KATEDRA

PRAKTIKOS DARBŲ ATASKAITA

Atliko: Simonas Jonaitis VI9Tikrino: dėstytojas: S. Gudas

KAUNAS 2012

1

TURINYS

Turinys..................................................................................................................................................2Įvadas....................................................................................................................................................3Organizacijos veiklos aprašymas.........................................................................................................4Vertės grandinės modelis.....................................................................................................................5DVGM veiklos funkcijų ir procesų dekomponavimas.......................................................................12Procesų ir funkcijų matrica.................................................................................................................13DVGM metamodelis..........................................................................................................................14Veiklos valdymo modelis EVC..........................................................................................................15DVG modeliavimo informacijos sistemos prototipas........................................................................18Cecho operatyvaus valdymo laboratorinis darbas..............................................................................19

Laboratorinio darbo užduotis.........................................................................................................19Laboratorinio darbo eiga ir rezultatai.............................................................................................20Parametrų skaičiavimas..................................................................................................................20Detalių partijos gamybos pradžios datos skaičiavimas..................................................................21Darbininkų parinkimas...................................................................................................................22Teorinis detalių partijos operacijų grafikas....................................................................................23Cecho apkrovimo grafikas..............................................................................................................24Darbininko darbo užmokesčio skaičiavimas..................................................................................25

Cecho operatyvaus valdymo funkcijų modelio sudarymas IDEF0, IDEF3 ir BPMN.......................26Veiklos funkcijų modeliavimas (IDEF0).......................................................................................26Gamybinių procesų modeliavimas (IDEF3)...................................................................................28Cecho operatyvaus valdymo modelis su BPMN............................................................................29

KONCEPTUALUS VEIKLOS MODELIS.......................................................................................31Vienos funkcijos aprašas (Matrix editor)...........................................................................................33Loginė sprendimų priėmimo schema.................................................................................................34Problemų modelis Fishbone metodu..................................................................................................36Išvados................................................................................................................................................37Literatūra............................................................................................................................................38

2

ĮVADAS

Pagrindinis šio darbo tikslas detaliai išnagrinėti organizaciją, jos veiklą, sąveiką su aplinka ir

nuspręsti kokią sistemos dalį būtų tikslinga kompiuterizuoti. Mano nuomone šioje organizacijoje

reikėtų kompiuterizuoti paslaugų teikimo funkciją tam, kad pagerėtų įmonės darbas, būtų lengviau

analizuoti informaciją apie esamus užsakymus ir priimti atitinkamus sprendimus. Darbe pateikti

organizacijos veiklos modeliai yra sudaryti paketo MS Visio ir System Architect pagalba.

Modeliavimas yra esminė ir neatsiejama mokslinės veiklos dalis. Modelis yra fizikinis, matematinis

ar loginis sistemos esybių, reiškinių ar procesų atvaizdavimas. Modeliavimas kaip po modelio

kūrimas yra konceptualus reiškinio atspindys. Dažniausiai modelis gali atspindėti nuo vieno iki

kelių reiškinio aspektų, o du to paties reiškinio modeliai bus visiškai skirtingi, kur skirtumas bus kur

kas daugiau nei skirtingi pavadinimai.

3

ORGANIZACIJOS VEIKLOS APRAŠYMAS

1. Organizacijos pavadinimas : „Auto Aves“;

2. Veiklos apibūdinimas : UAB „Auto Aves“ teikia automobilių remonto ir detalių pardavimo

paslaugas.

3. Pagrindinės veiklos valdymo funkcijos :

a. finansų valdymas . Mokami organizacijos mokesčiai, pildomi finansiniai dokumentai,

registruojamos sąskaitos–faktūros, skaičiuojamos organizacijos pelnas (nuostolis).

Analizuojama finansinė būklė, sudaromas biudžetas.

b. personalo valdymas . Vykdoma naujų darbuotojų paieška ir atranka. Registruojama

organizacijos korespondencija ir paskirstoma skyriams. Rūpinamasi darbuotojų

kvalifikacija ir jos kėlimu.

c. bendrasis valdymas. Visą organizaciją valdo valdyba, kuriai vadovauja pirmininkas.

Visi organizacijos skyriai siunčia ataskaitas valdybai ir valdyba pagal jas

koordinuoja, priima arba keičia įvairius sprendimus.

d. marketingas. Vykdoma rinkos analizė, ieškoma naujų būdų kaip padaryti prekę

patrauklesnė klientam, kad padidėtų pardavimai. Analizuojama dabartinė padėtis

įmonėje.

e. paslaugų valdymas . Teikia tiesiogines paslaugas klientams; informuoja klientus apie

galimą automobilio gedimą internetu pagal pateiktą informaciją, pasiūlo

optimaliausią variantą klientui; Priima informaciją iš potencialiai naujų detalių

tiekėjų.

4. Pagrindinis veiklos produktas : kokybiškos detalės ir remonto paslaugos.

5. Numatyta kompiuterizuoti veiklos sritis : paslaugų valdymas. Šiuo atveju bus

kompiuterizuojami tokie uždaviniai:

a. informacijos apie naujus detalių tiekėjus priėmimas,

b. gedimo nustatymas pagal iš kliento gautą informaciją internetu,

c. registracija remontui arba detales pirkimas internetu.

4

VERTĖS GRANDINĖS MODELIS

M.Porter vertės grandinės modelį (VGM) sudaro penki veiklos procesai, kurie tiesiogiai

formuoja veiklos produktą:

• (įvežimų logistika, operacijos, išvežimų logistika, pardavimai, paslaugos)

ir keturios pagrindinės veiklos funkcijos:

• (finansų vadyba ir apskaita, žmogiškųjų išteklių valdymas, technologijų vystymas,

tiekimo valdymas).

• Procesai tiesiogiai formuoja veiklos produktą (užsakymo priėmimas, komplektavimas ir pan.);

Procesai - tai materialių srautų transformavimas

• Funkcijos valdo veiklos produkto formavimą, visus procesų etapus (informacinių srautų

transformavimas).

• Funkcijos - tai informacinių srautų transformavimas.

• Šios veiklos funkcijos vadinamos bendrosiomis funkcijomis – nes valdo visus procesų etapus

visuose valdymo hierarchijos lygmenyse.

Vertės grandinės modelis

Funkcijų hierarchijos sudarymo tikslas yra nustatyti visas elementarias biznio funkcijas.

Funkcijų hierarchija yra gera modelių pilnumo ir neprieštaringumo patikrinimo priemonė

5

Veiklos funkcijų hierarchija

6

Veiklos procesų hierarchija

7

DETALIZUOTAS VERTĖS GRANDINĖS MODELIS

Detalizuotas vertės grandinės modelis atskleidžia funkcijų hierarchiją (visas organizacijoje

veikiančias funkcijas, subfunkcijas, Procesų hierarchiją - veiklos procesus bei veiklos procesų

etapus ir jų tarpusavio sąveikas

DVGM1

8

DVGM2

9

DVGM3

10

Bendrasis DVGM

11

DVGM VEIKLOS FUNKCIJŲ IR PROCESŲ DEKOMPONAVIMAS

Pirmasis DVGM lygmuo, valdymo funkcijų ir veiklos procesų sąveikų aibė:

{(B1xP1), (B1xP2), (B2xP1)(B2xP2), ( (B3xP2), (B4xP1), (B4xP2), (B5xP1), (B5xP2) }

Antrasis DVGM lygmuo, valdymo funkcijų ir veiklos procesų sąveikų aibė:

{(B1.1xP1.1), B1.1xP1.2), (B1.1xP1.3), (B1.2xP2.1), (B1.3xP1.1), (B1.3xP1.2),

(B1.3xP1.3), (B1.3xP2.2), (B5.1xP1.1), (B5.1xP1.2), (B5.1xP1.3), (B5.1x2.1), (B5.1xP2.2),

(B5.1xP2.3), (B5.2xP1.1), (B5.2xP1.2), (B5.2xP1.3), (B5.2xP2.1), (B5.2xP2.2), (B5.2xP2.3),

B5.3xP1.1), (B5.3xP1.2), (B5.3xP1.3), (B5.3xP2.1), (B5.3xP2.2), (B5.3xP2.3),

Trečiasis DVGM lygmuo, valdymo funkcijų ir veiklos procesų sąveikų aibė:

{(B1.1.1xP1.1.1), (B1.1.2xP1.1.1), (B1.1.3xP1.1.1), (B1.1.1xP1.1.2), (B1.1.2xP1.1.2),

(B1.1.3xP1.1.2), (B1.1.1xP1.1.3), (B1.1.2xP1.1.3), (B1.1.3xP1.1.3), (B1.1.1xP1.3.1),

(B1.1.2xP1.3.1), (B1.1.3xP1.3.1), (B1.1.1xP1.3.2), (B1.1.2xP1.3.2), (B1.1.3xP1.3.2)}

12

PROCESŲ IR FUNKCIJŲ MATRICA

Atributų sąrašas

Funkcijų ir procesų sankirta

Duo

men

ų ba

zės

tvar

kym

as

Ged

imo

diag

nost

ikos

sis

tem

os

tvar

kym

asIn

form

acij

os iš

vedi

mas

Sut

arči

ų su

dary

mas

Sąs

kait

ų iš

rašy

mas

Aut

omob

ilių

rem

onta

s

Pre

kyba

det

alėm

is

Sąs

kait

ų iš

rašy

mas

B1xP1 X X X X X X

B1xP2 X X

B2xP1 X

B2xP2 X X X X X

B3xP2 X X

B4xP1 X X X X X

B4xP2 X X X X X X X X

B5xP1 X X X X

B5xP2 X X X X X X X

Procesų ir funkcijų matrica

13

DVGM METAMODELIS

DVGM metamodelis

Metamodelis sukurtas vienai iš veiklos funkcijų – „Personalo valdymas“. Šią įmonės veiklos funkciją modeliuojame kaip vieną valdomą procesą.

14

VEIKLOS VALDYMO MODELIS EVC

Apibendrintas organizacijos veiklos modelis (valdymo požiūriu) susideda iš trijų

pagrindinių komponentų, susietų informaciniu grįžtamuoju ryšiu: valdančiosios sistemos, veiklos

tikslų ir valdomojo objekto .

Tikslų komponentas organizacijų veikloje ypač svarbus. Jis suteikia valdymo informacinei veiklai

naują kokybę – veiklos valdymo metu informacija apdorojama sintaksiniu, semantiniu ir

pragmatiniu aspektais.

Kiekvienas valdomas (veiklos) procesas turi savo struktūrą ir priežastinę tvarką, kurios esmė -

grįžtamojo ryšio kontūras, jungiantis į uždarą grandinę (ciklą) šias komponentes (11.4 pav.):

technologinį procesą – organizacijos veiklos materialios išeigos – veiklos produkto

formavimo operacijas;

interpretavimo procesą – valdančiajai sistemai reikalingos informacijos apie technologinį

procesą formavimo procesą;

informacinį procesą – valdančiosios sistemos vykdomą duomenų apdorojimą ir valdymo

sprendimo priėmimą,

sprendimo realizavimo procesą – valdymo sprendimo perdavimo ir įgyvendinimo

technologiniame procese, t.y. sprendimo pavertimo fiziniu poveikiu procesą.

Valdomą veiklos procesą aprašo formali struktūra, vadinama elementariu valdymo ciklu (EVC).

Grįžtamąjį ryšį tarp valdomojo objekto (VO) ir valdančiosios sistemos (VS) užtikrina šie sudėtingi

procesai:

1. Interpretavimo procesas (IN), kurio paskirtis - atpažinti valdomojo objekto elementus bei

procesus, įvardyti juos, kokybiškai ir kiekybiškai juos įvertinti bei suformuoti valdomojo objekto

informacinį modelį, būtiną organizacijos veiklai valdyti;

2. Sprendimo realizavimo procesas (RE), kuris priimtą valdymo sprendimą analizuoja, tikslina

neapibrėžtumus, priskiria vykdytojams ir informacinį valdymo sprendimo turinį paverčia fiziniu

poveikiu valdomajam objektui.

Interpretavimą ir realizavimą atlieka atitinkamos paskirties organizacijos padaliniai. Šiame

modelyje nagrinėjamas tik informacinis interpretavimo (IN) ir realizavimo (RE) procesų turinys,

atsietus nuo jų fizinio realizavimo priemonių (įrangos).

Interpretavimo IN ir sprendimo realizavimo RE procesai yra informaciniai procesai, susiję su

organizacijos tikslais: šių procesų sudėtį ir vidines taisykles nulemia organizacijos ir jos padalinių

15

siekiai, planai, veiklos kriterijai, veiklos taisyklės, kurių visuma vadinama organizacijos tikslų

struktūra.

Veiklos apskaitos (duomenų rinkimas, sisteminimas, perdavimas valdymo padaliniams), taip

pat paties apskaitos metodo bei veiklos įvertinimo (t.y. organizacijos valdymo) metodo sudarymo

taisyklės (informacinis turinys) apibendrintai pavadintas “interpretavimu” (11.4 pav.).

Interpretavimas (IN) modeliuoja realaus pasaulio objektų (valdomajame objekte vykstančio

technologinio proceso) transformavimą į informacinį jų atvaizdą. Tai pirmoji valdymo proceso

ciklo fazė.

Antroji valdymo proceso ciklo fazė, kurią žymi 11.4 paveiksle blokas “sprendimo

realizavimas”, yra priešinga transformacija – informacinio modelio (t.y. valdymo sprendimo)

pavirtimas fiziniu poveikiu realaus pasaulio objektams (t.y. technologiniam procesui). Procesų

erdvės modelyje sprendimo realizavimas (RE) modeliuoja priimto valdymo sprendimo turinio

analizę, užduočių konkretizavimą kiekvienam padaliniui-vykdytojui, nurodymų kiekvienai darbo

vietai formavimo taisykles.

16

Valdančioji sistema (VS)Informacinis procesas (IP)

Sprendimo priėmimas Duomenų apdorojimas

1. Automobilio nustatymas 1. Konkretaus automobilio parinkimas2. Automobilio gedimo nustatymas 2. Surinkimas duomenų apie gedimą3. Remonto priskyrimas automobiliui. 3. Ieškomas remontas gedimo pašalinimui4. Išlaidų priskyrimas remontui. 4. Išvedamos išlaidų ataskaitos

Organizacijos tikslų struktūraSprendimo realizavimas(RE)

Potiksliai: Interpretavimas (IN)

1. Patikrinti automobilį. 1. Teikti kokybiškas paslaugas. 1. Automobilio parinkimas2. Patikrinti automobilio gedimą. 2. Padidinti klientų skaičių.

2. Žinių apie gedimą rinkimas.

3. Patvirtinti remontą gedimo šalinimui. 3. Naudoti naujausias technologijas. 3. Remonto parinkimas.4. Patvirtinti reikiamas detales remontui.

4. Teikti paklausias paslaugas susijusias su automobilio remontu.

4. Reikalingu detalių kainų nustatymas.

5 Patvirtinti remonto išlaidas. 5. Išlaidų pateikimas.

Valdomasis objektas (VO)

Technologinis procesas(TP)Kokybiškas paslaugų tiekimas

17

DVG MODELIAVIMO INFORMACIJOS SISTEMOS PROTOTIPAS

Duombazės ryšiai

Yra 7 įvedimo formos skirtos įvesti reikalingus duomenis apie objektus:

Automobilis – skirta įvesti duomenims apie automobilį, markė ir valstybė parenkama iš

sarašo.

Tiekejai – skirta įvesti duomenis apie tikėjus, tiekėjo šalis pasirenkama iš pateikto sąrašo.

Detalės – skirta įvesti duomenims apie detalę, tiekėjas ir kategorija parenkama iš pateikto

sąrašo.

Valstybės – skirta įvesti duomenims apie valstybes.

Markės– skirta įvesti duomenims apie markes.

Kategorijos – skirta įvesti duomenims apie markes.

Remontai - skirta įvesti duomenims apie remontą, markė ir kategorija parenkama iš pateikto

sąrašo.

18

CECHO OPERATYVAUS VALDYMO LABORATORINIS DARBAS

Darbą dariau kartu su Dainiu Kreiviu, pasirinkome atsitiktinį numerį – „11“. Pagal šį numerį

(tik įsijungus cecho programą) parenkamas „Maršrutinis lapas“, pagal kurį ir bus vykdomi visi

cecho skaičiavimai.

Laboratorinio darbo užduotis

1. Laboratorinis darbas skirtas išsiaiškinti cecho darbo planavimo ir apskaitos proceso

pagrindinius etapus;

2. Cechas gamina eilę skirtingų detalių. Detalės naudojamos surenkant gaminius. Detalės

gaminamos partijomis. Detalių partijos gamybos technologija nurodyta maršrutiniame lape.

Maršrutinio lapo numeris sutampa su laboratorinio darbo varianto numeriu. Visų detalių gamybą

reglamentuoja cecho darbo grafikas: nurodo, kuriame bare, koks darbininkas vykdo kokią operaciją,

operacijos pradžios laiką ir trukmę;

3. Pradiniai duomenys:

1) Detalės maršrutinis lapas;

2) Gaminių išleidimo planas kontroliniais numeriais;

3) Baro darbininkų sąrašas.

4. Reikia:

1) Sudaryti detalių partijos teorinį gamybos grafiką;

2) Cecho darbo grafike nurodyti duotos detalės gamybą;

3) Sudaryti galutinį detalių partijos gamybos grafiką;

4) Sudaryti nurodyto darbininko faktinį darbo grafiką;

5) Suskaičiuoti nurodyto darbininko darbo užmokesčio dydį;

6) Nustatyti gaminių išleidimo terminų nukrypimą nuo plano;

7) Sudaryti dėstytojo nurodyto uždavinio algoritmo blokinę schemą su duomenų

struktūromis.

19

Laboratorinio darbo eiga ir rezultataiPagal maršrutinio lapo duomenis (maršrutinis lapas parenkamas pagal grupei suteiktą

individualų nr. – „11“), suskaičiuojame kiekvienos operacijos ir gamybos ciklo trukmes. Žemiau

pateikiamas pirmasis cecho programos langas.

Cecho programos langas

Parametrų skaičiavimasKaip matome iš aukščiau pateikto paveikslo, renkamės antrą meniu punktą („Parametrų

skaičiavimas“) ir atliekame nurodytus skaičiavimus. Žemiau pateikiamas paveikslas su atliekamų skaičiavimų eiga.

Cecho parametrų skaičiavimo langas

Partijos dydis: 90Operac. SLIFA: 90*3,24+5 = 296,6Operac. VIDIN: 90*5,29+5 = 481,1

20

Operac. PLOVI: 90*14+25 = 1285

Viso: 2062,7 Ciklas: 2062,7 /500= 4,1254= 4

Detalių partijos gamybos pradžios datos skaičiavimas

Toliau atliekami detalių partijos gamybos pradžios datos skaičiavimas, kur iš pradžių skaičiuojame kontrolinį numerį ir nurodomi artimiausi kontroliniai numeriai. Žemiau pateikiamas paveikslas, kuriame atvaizduojamas kontrolinio skaičiaus paskaičiavimas ir artimiausių kontrolinių taškų įvedimas:

Cecho datos skaičiavimo langas

Kontrolinis numeris: 1500/15=100Artimiausi kontroliniai numeriai: K1 = 95, K2 = 105T1= 05.18 T2=06.01 C=4T=T1- C= 05.14

21

Darbininkų parinkimas

Cecho darbininkų langasŽemiau pateikiamas paveikslas, su visų pasirinktų darbuotojų, kokybiškų detalių pristatymais

(su suvestais visais reikalingais duomenimis):

Cecho darbininkų parinkimo langas

22

Teorinis detalių partijos operacijų grafikas

Viską teisingai suvedus ir apskaičiavus, cecho programa pateikia duomenis, reikalingus teoriniam detalių partijos gamybos grafikui sudaryti. Žemiau pateikiamas paveikslas, su duomenimis grafikui sudaryti

Cecho operacijų grafiko langas

Iš gautų duomenų sudaryti grafikui, sumodeliuojame „ Detalių partijos teorinį operacijų grafiką “, kuris pateikiamas žemiau esančiame paveiksle

Cecho operacijų grafiko langas

23

Cecho apkrovimo grafikas

Toliau reikalinga sudaryti pačio viso cecho apkrovimo grafiką, tačiau pirma sugeneruojami duomenys, kurie reikalingi šio grafiko braižymui. Žemiau esančiame paveiksle pateikiami cecho apkrovimo grafiko duomenys:

Cecho apkrovimo grafiko langas

Cecho uzduočių langas

24

Cecho darbuotojo grafiko langas

Darbininko darbo užmokesčio skaičiavimas

Paskutinis šio komandinio darbo etapas, tai parinkto darbininko darbo užmokesčio skaičiavimas. Žemiau pateikiamas programos langas, su darbininko darbo užmokesčio skaičiavimu:

Cecho darbuotojų atlygio langas

(90x5,25+6,00) = 478,5 /100 =4.7990x7.62++=691.8/100=6.92

25

CECHO OPERATYVAUS VALDYMO FUNKCIJŲ MODELIO SUDARYMAS

IDEF0, IDEF3 IR BPMN

Veiklos funkcijų modeliavimas (IDEF0)

Veiklos funkcijos pagal IDEF0 standartą pradedamos modeliuoti nuo pagrindinės veiklos funkcijos atpažinimo. Modeliuojant pagal IDEF 0 standartą naudojami tokie elementai: funkcinis blokas (activity box) jis parodo veiklos objektą, funkciją atliekamą sistemos

srautas (strėlė angl.-arrow) – naudojamas aprašyti funkcinį bloką įtakojančius veiksnius

skaidymas (decomposition) – skirtas detalizuotai atvaizduoti funkcinį bloką,

aprašas – paaiškina modeliavimo prasmę

Toliau indetifikuosiu veiklos funkcijas, ir sudarysiu vienos iš jų modelį IDEF0.Išskyriau tokias veiklos funkcijas:

Darbo atlikimo terminų kontrolė Detalių partijos gaminimo pradžios tvirtinimas Darbininko parinkimo kontrolė Operacijų grafiko sudarymas ir tvarkymas Cecho apkrovimo kontrolė

Sudarysiu sudarysiu detalių partijos gaminimo pradžios tvirtinimo IDEF0:

Detalių partijos gaminimo pradžios tvirtinimas

26

Pirmiausiai gauname gaminio informaciją, operacijos informaciją, trukmę ir ciklą. Taip pat sužinome pagamintų detalių kiekį ir kontrolinį numerį. Visus duomenis turint įvertinama detalių partijos gaminimas ir paskui perduodam darbininko parinkomo kontrolės funkcijai.

27

Gamybinių procesų modeliavimas (IDEF3)

IDEF metodologija griežtai neatskiria funkcijos nuo proceso IDEF 0 ir IDEF3 modeliuose todėl jie yra susiję. IDEF0 modelyje vartotos funkcijos panaudotos kaip procesai IDEF3 modelyje.

Išskyriau tokius procesus: Detalių gaminimo trukmės skaičiavimas Detalių gaminimo ciklo skaičiavimas Detalių pradžios gamybos skaičiavimas Darbininko pasirinkimas Darbų paskirstymas Ataskaitų formavimas

Sudarysiu detalių gaminimo trukmės skaičiavimo hierarchinį modelį:

Detalių gaminimo trukmės skaičiavimo hierarchina

28

Cecho operatyvaus valdymo modelis su BPMNPagal atliktą cecho funkcijų bei procesų analizę sukurtas operatyvaus valdymo modelis

naudojant BPMN notaciją. Pasirinktas MS Visio paketas. Sudarytas modelis pateikiamas žemiau.

Cecho darbų planavimo ataskaitų formavimo BPMN sekų diagrama (pirmas lygmuo).

BPMN Notacija:Pavadinimas Paveikslas AprašymasUžduotis (task) Pagrindinis elementas parodantis įvyko

užduotį arba įvykį, BPMN notacijoje sujungiami į seką

Vartai (gateway) Pasirinkimo simbolis, pasirenkami veiksmai pagal iškeltą sąlygą

Pradžios simbolis (start event) Pradedama seka

29

Pabaigos simbolis (end event) Užbaigiama seka

Tarpinis jungimo simbolis (intermediate event)

Jeigu sekos laukas netelpa ir jį sunku atvaizduoti per vieną lapą, arba yra dekomponuojamas, naudojamas šis simbolis

Seka (sequence flow) Parodo ryšį tarp BPMN pagrindinių objektų, įvykių

Žinutė (message flow) Parodo žinučių perdavimą kitiems elementams

BPMN notacija

30

KONCEPTUALUS VEIKLOS MODELIS

Konceptualus veiklos modelis. Jūs galite modeliuoti konceptualų srautą įvykių verslo

procese. Jūs galite modeliuoti įvykius ir objektus sistemoje ir privalomose ar laisvai pasirenkamose

sekose tarp jų, taip pat kaip materialiame sraute. Jus galite panaudoti paveikslus (ar tiekti, ar tie jūs

importuojate save), kad atstovautų objektams ir įvykiams, kad jūs galėtumėte aprūpinti aukšto lygio

verslą užjaučia procesą.

Vertotojai

Detalių kainos ir tiekėjai

Tiekėjai

IS Gedimai

Remonto išlaidos

Kompiuteris

Remonto išlaidų pateikimas

Detalių išlaidų pateikimas

Gedimu nustatymas

Naujos detalėsAtliekama apklausa

Pasirenkami automobiliai

Konceptualus veiklos models (Conceptual Flow Diagram)

Meta modelis yra konkrečios dalykinės srities (domeno) konceptų (daiktų, objektų, terminų ir

t.t.) rinkinys, skirtas aprašyti realų pasaulį siekiant konkretaus tikslo. Koncepcijos, kurias pats

metamodelis palaiko;

Tekstinė sintaksė;

Grafinė sintaksė;

Semantika

31

Prieiga prie sistemos

Aktorius

I=vedimas irinformacijsosaugojimas

Duomenys išvedami, saugomi

Sistema naudojasi, valdo

Konceptualus veiklos models (Conceptual Flow Diagram) metamodelis

32

VIENOS FUNKCIJOS APRAŠAS (MATRIX EDITOR)

Vienos funkcijos aprašas (Matrix Editor)

33

LOGINĖ SPRENDIMŲ PRIĖMIMO SCHEMA

Loginė sprendimų diagrama (Logical Decision Making Chart) vaizduoja standartinius kelius

(būdus), kuriais organizacijos organizaciniai vienetai ieško problemos sprendimo. Organizacinis

vienetas (Organizational Unit) formaliai apibrėžtas organizacijos padalinys, kuris atlieka specifinę

veiklą. SA organizacinis vienetas yra sąvoka, kuri apima rolių, sudarančių šį padalinį (vienetą)

sąrašą.

Pasitelkiant sprendimų priėmimo schemą, galima sukurti konceptualias, logines ar fizines

sprendimų schemas. Tai modelis, kuris vienija verslo sprendimus ir jų daromą įtaką kitiems verslo

elementams.

Tiekėjų ir detaliųregistravimas,

remonto išlaidųskaičiavimas

Vadybininkas

Remonto pagalkategoriją

kainosnustatymas

Tiekėjų irdetalių

registravimas

Remontoišlaidų

skaičiavimas

Remontopagal tipą

kainosnustatymas

Naujųdetalių

registracija

Naujųtiekėjų

registracija

1.2.2

1.2.1

1.1.2

1.1.1

1.2

1.1

1

Loginė sprendimų priėmimo schema (Logical Decision Making Chart)

34

Procesas

Aktorius Funkcija

Subprocesas1.1.1

1.1

1

Loginė sprendimų priėmimo schema (Logical Decision Making Chart) metamodelis

35

PROBLEMŲ MODELIS FISHBONE METODU

Konkurencingumo sumažėjimą sukeliantys veiksniai

Fishbone diagrama padeda nustatyti, rūšiuoti ir atvaizduoti galimas priežastis kokios nors problemos šiuo atveju didelės darbuotojų kaitos.Joje grafiškai yra atvaizduojami ryšiai tarp duotos pasekmės ir visų faktorių, kurie turi įtakos šiai pasekmei.

36

IŠVADOS

Šio darbo metu buvo išanalizuota UAB „Auto Aves“ veikla. Ir analizuojant jos hierarchija

bei vykstančius procesus joje, buvo tikslingai pasirinkta viena įmonės funkcijų, kuri yra viena

svarbiausių įmonėje, kompiuterizacijai. Pasirinkus šia funkciją buvo giliau nagrinėjami įmonės

veikos procesai susiję su šia funkcija. Tai pat toks funkcijos įtaka kitoms, tai pat funkcijos

komunikavimas su išoriniais elementais esančiais už įmonės ribų. Taip išanalizavus įmonės

struktūrą lengvai buvo suprantama kaip spręsti problemas kylančias su remonto vykdymu ir kaip

patobulinti ta sritį, kad tų problemų nebekiltų ir darbas būtų kuo našesnis. Taip buvo sukurta

duomenų bazė kuri pagreitina darbo našumą, mano manymu, kuri palengvina užsakymų ir

pervežimų suderinamumą.

37

LITERATŪRA

1. Paskaitų konspektai, „Grafiniai veiklos procesų modeliai“ S. Gudas

2. Paskaitų konspektai, „Informacinės sistemos projektavimas“ D. Dilijonas

38