-
GeografijosGeografijos dalykodalyko
naujovnaujovėės ir ugdymo s ir ugdymo
turinio planavimasturinio planavimas
Vilma Pundienė – Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos mokytoja
metodininkė
Įvadinis metodinis seminaras geografijos ir
pilietiškumo pagrindų mokytojams, dirbantiems
mokyklose, vykdančiose ugdymo programas
tautinės mažumos kalba
-
Seminaro uSeminaro užždaviniai:daviniai:
� Aptarti geografijos ugdymo naujoves.
� Išsiaiškinti ugdymo turinio planavimo
principus plėtojant dvikalbio ugdymo
kompetencijas.
� Pateikti ilgalaikio ir trumpalaikio
planavimo rekomendacijas.
Vilma Pundienė
-
Ką duoda naujovės?
-
30 str. 3 straipsnis30 str. 3 straipsnis3 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas, galiojimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2011
m. liepos 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 30
straipsnio 2 ir 3 dalių redakcija, galiojanti nuo 2011 m. rugsėjo 1
d.:
„2. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos tautinėms
mažumoms priklausantiems mokiniams sudaro sąlygas puoselėti
tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos,
istorijos ir kultūros. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo
mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų
(globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas
tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo
procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės
mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė
ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip
gimtosios kalbos mokymui. Tokiose mokyklose:
1) Priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos
per savaitę skiriamos ugdymui lietuvių kalba. Ikimokyklinio ugdymo
programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti
vykdoma lietuvių kalba;
2) pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos
dvikalbio ugdymo bvykdomos dvikalbio ugdymo būūdu: du:
tautintautinėės mas mažžumos kalba ir lietuviumos kalba ir
lietuviųų kalbakalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje
mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje –
per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos
istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo
pagrindų;
-
Vilma Pundienė
Esminiai kaitos principai
• Programoje akcentuojami praktiniai ir veiklos, problemų
sprendimų, mokėjimo mokytis gebėjimai, kurie reikalingi kūrybingam,
priimančiam naujoves ir besiruošiančiam gyvenimui žmogui. Programa
orientuota į geografijos žinių taikymą.
• Programa papildyta ir naujomis, aktualiomis temomis, pvz.,
kartografinių kūrinių įvairovė ir jų panaudojimas, šiuolaikiniai
kartografiniai vaizdai, gyventojų gyvenimo kokybė ir kt.
-
• Išlaikytas vidurinio ugdymo geografijos programos tęstinumas
su pagrindinio ugdymo geografijos bendrąja programa (2008 m.).
• Dėl keliamų aukštesnių reikalavimų ir vengiant pagrindinio
ugdymo programos pasiekimų kartojimosi Geografinės informacijos
skaitymo veiklos sritis pakeista įGamtinių ir visuomeninių
struktūrų analizė. Taip pat sujungtos Regionų pažinimo raiškos ir
Aplinkos pažinimo ir tyrimų veiklos sritys, kurios pavadintos
Geografiniais tyrimais.
• Lyginant su vidurinio ugdymo geografijos programa (2002 m.),
pakoreguotoje programoje išlaikytas teminiųsričių tęstinumas:
geografinis pažinimas, gamtinėgeografija, visuomeninė geografija ir
regioninė geografija.
-
Mokėjimas mokytis
Komunikavimas
Pažinimas
Socialinė
Iniciatyvumas ir
kūrybiškumas
Asmeninė
Vilma Pundienė
-
SiekinysSiekinys
Vilma Pundienė
Pasitikintis savimiIniciatyvus, kūrybiškas
Bendraujantis ir
bendradarbiaujantis
Pasirengęs mokytis
visą gyvenimą
Aktyvus
-
Svarbiausi ugdymo Svarbiausi ugdymo turinioturinio
ypatumaiypatumai
Orientuojantis į tokį ugdymo procesą, kuris įtrauktų mokinį į
aktyvų ir sąmoningą mokymąsi, ugdymo procese taikomi aktyvūs mokymo
ir mokymosi metodai:
1. Mokiniai mokosi aktyviai bendradarbiaudami tarpusavyje ir su
mokytoju, bendraudami su kitais žmonėmis, susipažįsta su įvairiomis
idėjomis,daiktais, aplinkomis, technologijomis.
2. Mokytojas parenka mokymo metodus ir organizuoja mokymosi
veiklas taip, kad mokymas atitiktų mokinių sukauptą patirtį,
sugebėjimus, polinkius, mokymosi stilių, pasirengimą mokytis,
turimus išteklius ir priemones, emocinį klasės klimatą.
3. Mokymosi medžiaga ir metodai turi skatinti įvairią aktyvią
mokinių veiklą: klausti, tyrinėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti,
analizuoti, spręsti problemas, kurti. Mokiniai turėtų mokytis
įvairaus sudėtingumo kontekstuose, paliekant erdvės pasirinkti
jiems tinkamą veiklą ir patirti mokymosi sėkmę. Vilma Pundienė
-
Geografijos mokymo tikslasGeografijos mokymo tikslas
– gilinti orientavimosi geografinėje
erdvėje, gamtinių ir visuomeninių
procesų analizės bei tyrimo gebėjimus,
interpretacinį mąstymą ir pasaulio geografinę sampratą.
Vilma Pundienė
-
Mokiniai, pasirinkę bendrąjį kursą, siekia:
� suprasti ir analizuoti gamtos reiškinius bei
dėsningumus, visuomenės gyvenimo socialinius,
kultūrinius, ekonominius, politinius reiškinius ir
pokyčius;
� suprasti ir nagrinėti lokalinių, regioninių ir globalinių
problemų atsiradimo priežastis, raidą bei sprendimo
būdus;
� plėtoti kompleksines geografijos žinias remiantis
Lietuvos ir pasaulio regionų pavyzdžiais;
� gebėti diskutuoti geografinėmis temomis, teisingai
vartoti geografijos sąvokas, plėtoti geografinę
kompetenciją;
� ugdyti praktinio ir kūrybinio darbo gebėjimus.
Vilma Pundienė
-
Mokiniai, pasirinkę išplėstinį kursą, siekia:
� analizuoti ir vertinti gamtos dėsningumus bei reiškinius,
nurodyti jų pasiskirstymą bei įtaką geografinės erdvės
formavimuisi;
� analizuoti ir kritiškai vertinti Lietuvos ir pasaulio
socialinio, kultūrinio, ekonominio ir politinio gyvenimo įvykius
bei pokyčius;
� įvardyti lokalinių, regioninių ir globalinių problemų
atsiradimo priežastis, raidą bei siūlyti tinkamus sprendimo būdus,
motyvuotai reikšti savo nuomonę jas aiškinant;
� lyginti pasaulio valstybes ir regionus gamtiniu, visuomeniniu
irgeopolitiniu aspektu;
� gebėti diskutuoti geografinėmis temomis, teisingai vartoti
geografijos sąvokas, plėtoti geografinę kompetenciją;
� ugdyti praktinio ir kūrybinio darbo gebėjimus bei formuoti
geografinių objektų vaizdinius;
� pasirengti studijoms aukštojoje mokykloje ir mokymuisi
visągyvenimą.
-
Geografijos gebGeografijos gebėėjimjimųų grupigrupiųų
kaitakaita
Gebėjimų grupės
Orientavimasis
Darbas su žemėlapiu
Naudojamasis IKT
Aplinkos stebėjimai ir
tyrimai
Prasminis geografijos objektų,
tekstų interpretavimas
Gebėjimų grupės
Orientavimasis erdvėje ir
žemėlapyje
Geografinės informacijos
skaitymas
Regionų pažinimo raiška
Aplinkos pažinimas
ir tyrimai
Vilma Pundienė
Gebėjimų grupės
Orientavimasis erdvėje
ir žemėlapyje
Gamtinių ir visuomeninių
procesų analizė
Geografiniai tyrimai
-
6.4.1. Bendrasis kursas6.4.1.1. Mokinių pasiekimaiŠiame skyriuje
aprašomi išplėstinio kurso mokinių pasiekimams keliami
reikalavimai. Lentelėje
aprašoma, kokios turi būti mokinių žinios ir supratimas, kokie
ugdomi gebėjimai visoms veiklos sritims; vėliau nurodoma turinio
apimtis: užrašoma tema ir atskleidžiama jos apimtis. Skyriaus
pabaigoje pateikiamas mokinių pasiekimų lygių požymių aprašas.
1.1.1. Įvardyti orientavimosi vietoje ir žemėlapyje būdus (pagal
žemėlapį, vietovės orientyrus, atstumus, pasaulio (horizonto)
kryptis, azimutus), tam reikalingas priemones (kompasas,
geografinės padėties nustatymo sistemos imtuvas (GPS)) bei jų
panaudojimo galimybes.1.1.2. Nurodyti žemėlapių klasifikavimo
požymius (mastelis, tema, paskirtis).1.1.3. Įvardyti žemėlapio
elementus (matematiniai, kartografijos vaizdo, pagalbiniai ir
papildomieji). 1.1.4. Įvardyti pagrindines sutartinių ženklų grupes
(nemasteliniai, masteliniai (plotiniai) ir linijiniai), nurodyti jų
paskirtį.
1.1. Remiantis orientavimosi vietovėje ir žemėlapyje būdais bei
priemonėmis, nustatyti geografinių objektų padėtį. Naudojantis
žemėlapio matematiniu pagrindu, išmatuoti atstumus, pasaulio
(horizonto) kryptis, azimutus, geografines koordinates ir
apibūdinti objektųgeografinę padėtį.
Žinios ir supratimasGebėjimai
Nuostatos: skatinti mokinius naudotis įvairiais kartografiniais
kūriniais, kaip patikimais geografijos informacijos šaltiniais.
Esminis gebėjimas: orientuotis geografinėse erdvėse (lokalinė,
regioninė ir globalinė), sieti jas ir nurodyti glaudžius tarpusavio
ryšius.
Mokinių pasiekimai
1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje
-
Vilma Pundienė
Turinio teminės apimtys
6.4.1.2. Turinio apimtis6.4.1.2.1. Geografinis pažinimas.
Geografijos apibrėžtis.
Geografijos mokslo vieta mokslų sistemoje. Geografinė sfera ir
geografinė aplinka. Geografijos idėjų raida. Svarbiausi
geografijos
mokslo raidos etapai plėtojant geografinį akiratį. Naujausi
geografiniai atradimai sausumoje ir vandenyne. Geografinės
informacijos sistemos (GIS). GIS samprata. Geografinės
informacijos kaupimas ir analizė. Geografinė informacija
internete,
jos paieška, naudojimas, kūrimas, perdavimas. Kartografijos
pagrindai. Kartografijos samprata. Žemėlapiai ir jų savybės.
Žemėlapių elementai. Kartografinių kūrinių įvairovė ir
jųpanaudojimas. Kartografinių kūrinių įvairovė ir jų
panaudojimas.
Elektroninių žemėlapių galimybės (interaktyvūs,
animacija).6.4.1.2.2. Gamtinė geografija. Žemės vidinė sandara
ir
paviršius. Žemės forma ir dydis. Žemės sukimasis apie savo ašį
ir judėjimas aplink Saulę. Žemės kilmė ir vidinė sandara. Žemės
plutos
uolienos ir mineralai. Litosfera ir plokščių tektonika.
-
Vilma Pundienė
6.4.1.3. VertinimasToliau pateikiami apibendrinti kokybiniai
mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo
aprašai. Pagal juos mokytojas numato mokinių pasiekimų vertinimo
kriterijus. Patenkinamas lygis, įvertinant pažymiu, atitinka 4–5,
pagrindinis – 6–8, aukštesnysis 9–10 balų.
6.4.1.3.1. Mokinių pasiekimų lygių požymiai.
Savarankiškai organizuoja savo mokymąsi ir tinkamai planuoja
mokymosi veiklą.
Savarankiškai kelia nesudėtingus geografijos mokymosi tikslus,
uždavinius ir planuoja mokymosi veiklą.
Kelia trumpalaikius geografijos mokymosi tikslus, uždavinius ir
mokytojo padedami planuoja mokymosi veiklą.
5. Mokėjimas mokytis
Geba puikiai išsakyti mintis žodžiu ir raštu.
Geba nesunkai išsakyti mintis žodžiu ir raštu.
Ne visada geba išsakyti mintis žodžiu ir raštu, nes trūksta
dalykinių žinių.
4. Komunikavimas
Kelia hipotezes ir, savarankiškai pasirinkdami tinkamus
informacijos šaltinius, atliekatyrimus.
Savarankiškai atlieka tyrimus, moka naudotis įvairiais
geografinės informacijos šaltiniais, atsirenka reikiamą ir patikimą
informaciją.
Atlikdami užduotis, daro paprasčiausias išvadas, gautus
rezultatus pateikia kitiems.
3. Praktiniai irveiklos
Naudojasi įvairiais geografinės informacijos šaltiniais,
kritiškai juos vertina.Savarankiškai, puikiai sprendžia praktinio
pobūdžio kilusias problemas.
Naudojasi geografinės informacijos šaltiniais, juos lygina ir
vertina. Savarankiškai bando spręsti kilusias praktinio pobūdžio
problemas, bet gautas rezultatas nėra labai išsamus.
Atlieka nesudėtingas geografijos užduotis, geba naudotis bent
keliais mokytojo nurodytais informacijos šaltiniais.
2. Taikymas
Prasmingai vartoja šio kurso medžiagoje nagrinėjamas sąvokas
aiškindami gamtinius irvisuomeninius reiškinius ir procesus.
Vartoja šio kurso medžiagoje nagrinėjamas pagrindines sąvokas,
jas paaiškina nagrinėdami gamtinius ir visuomeninius reiškinius ir
procesus.
Taisyklingai, tačiau ne visada tiksliai vartoja geografijos
sąvokas ir terminus, bando sieti aiškindami gamtinius ir
visuomeninius reiškinius ir procesus.
1. Žinios ir supratimas
AukštesnysisPagrindinisPatenkinamasLygiaiPasiekimųsritys
-
Ugdymo planavimaspagal R. I. Arends
METAMS – numatomi bendri programos metmenys, jos seka.
Sutvarkomos ar užsakomos mokymo(si) priemonės.
TRIMESTRUI ar PUSMEČIUI – programos metmenys detalizuojami.
TEMAI, VIENTISAI KURSO DALIAI – numatoma gerai organizuoto,
kryptingo mokymosi eiga. Atrenkamas ir integruojamas prasmingas
ugdymo turinys. Parenkami mokymo(si) metodai ir vertinimo būdai bei
kriterijai.
SAVAITEI – planuojama siekiant, kad pradėtos veiklos būtų
reguliarios, nepertraukiamos. Numatomi renginiai.
PAMOKAI – patikslinami dar neapibrėžti veiklos komponentai.
Klasės erdvė ir priemonės parengiamos mokymuisi. Patikslinami
vertinimo kriterijai. Mokiniai parengiami pamokos veiklai.
-
Klimato juostųapibūdinimas
1. Klimatogramų analizė
2. Klimato tipų išskyrimas
klimato juostose
Trumpalaikisplanas
1 pamoka 2 pamoka
Ilgalaikis planas
Metųųųų� temos � pamokos planas
Pamokos planas
-
Kaip mokytojui planuoti savodarbą?
(Pagal Geoffrey Petty, 2001)
1. Iškeliame tikslus
Ko norime pasiekti?
4. Vertiname veiklas
Ar pasiekėme tikslus?
Ar norime juos keisti?
2. Planuojame veiklas
Kaip geriau pasiekti iškeltus tikslus?
3. Veiklos
Vykdome planą
-
Ugdymo planavimas orientuotas į
mokinių pasiekimus
Planuojant turėtų būti atsakoma į klausimus:
� Ką mokiniai gali išmokti, kokius gebėjimus ir nuostatas
išsiugdyti per turimą laiką?
� Koks turinys, veiklos, užduotys, aplinka padės mokiniams
pasiekti numatomų rezultatų?
� Kaip sužinosime, ar mokinių pasiekimai tokie, kokių tikėjomės
– vertinimas (grįžtamasis ryšys)?
� Kokia galimybė koreguoti planą (ugdymą) atsižvelgiant į tai,
kas bus pasiekta?
� Ką būtina suplanuoti prieš metus (ilgalaikis planas),
priešpradedant naują skyrių (trumpalaikis planas), prieš
pamoką?
-
Ilgalaikis planas1. Tikslai ir uždaviniai
2. Pamokų skaičius
3. Klasės situacija
4. Ištekliai
5. Vertinimas
Chemija (mineralai ir uolienos)
Žemės gelmiųsandara ir paviršius.
Analizuojant žemėlapius ir paveikslus,rasti ryšį tarp žemės
paviršiaus formavimosi raidos ir dabartinio Lietuvos ir Europos
paviršiaus.
8-9
Savarankiškas darbas
Kūrybinis darbas „Lietuvos keliautojai“ (1 pamok.)
Istorija (senoviniai žemėlapiai)
Geografinis Lietuvos pažinimas ir geografinėpadėtis.
Analizuojant ir lyginant žemėlapius,vertinti Lietuvos geografinį
pažinimąEuropos ir pasaulio raidos kontekste. Nusakyti geografinę
padėtį.
4-5
Žemėlapio vertinimas pagal kriterijus
Darbas IT kabinete.Žemėlapio kūrimas.
Matematika (atstumai)
Žemėlapiai ir jų įvairovė.
Naudojantis įvairaus turinio ir mastelio žemėlapiais,
orientuotis visose trijose geografinėse erdvėse (lokalinėje,
regioninėje ir globalinėje).Naudojantis geografijos informacijos
sistemomis (GIS), gebėti sukurti žemėlapį.
4-5
Pastabos
(Dėstymas
lietuvių
kalba)
Galima veiklaIntegraciniai
ryšiai
Tematika
(Orientacinė)Pasiekimas
Vala
ndų
skaič
ius
-
Darbas grupėse
� Naudodamiesi Pagrindinio ir vidurinio
ugdymo bendrosiomis programomis,
parinkite pasiekimus, kurių siekdami
pamokas ar kitą veiklą galėtumėte vykdyti
lietuvių ar lietuvių ir kita Jūsų dėstoma
kalba.
-
Ugdymo procesas – įtraukiantis mokinius į aktyvų ir
sąmoningą mokymąsi
Skatina mokinio
savarankisavarankišškkoo
mmąąstymstymoo,, jo
aktyvaus
interpretacinio
santykio su
mokomąja
medžiaga,
mokymmokymuusi isi išš
patirties.patirties.
Mokymo metodus ir
mokymosi veiklas
parenka ir organizuoja
taip, kad atitiktų
mokinio patirtį,
sugebėėėėjimus, polinkius,
mokymosi stilių,
pasirengimą mokytis,
turimus išteklius ir
priemones, emocinį
klasės klimatą.
Parenka mokymosi medžiagą, kuri skatinta įvairiąaktyvią mokinio
veiklą: klausti, tyrinėėėėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti,
bandyti, pritaikyti, analizuoti, spranalizuoti, spręęsti sti
problemas, kurtiproblemas, kurti.
-
Svarbu atkreipti dėmesį ir į mokymo bei
mokymosi stilius
� Mokytojas, žinodamas klasės mokinių mokymosi stiliųįvairovę,
gali lanksčiau pritaikyti įvairius mokymo metodus ir medžiagą, kad
ugdymo turinys taptų prieinamas kuo didesnei daliai mokinių ir kad
kuo daugiau jų patirtų mokymosi sėkmę.
� Mokytojas ugdymo turinio diferencijavimo ir individualizavimo
turėtų imtis palaipsniui ir bandyti pritaikyti po vieną būdą,
atsižvelgdamas ne tik į mokinių mokymosi stilių ir patirtį, bet ir
į savo mokymo stilių.
� Įvaldęs ugdymo turinio diferencijavimą ir individualizavimą,
mokytojas tampa nebe mokymo vadovu, o mokymosi skatintoju ir
pagalbininku.
-
Darbas grupėse
� Parinkite aktyvaus mokymo metodus,
kurie labiausiai tiktų įgyvendinant
pasirinktą pasiekimą iš BP (kurio sieksite
lietuvių ar lietuvių ir kita Jūsų dėstoma
kalba).
-
Literatūra (1)
-
Literatūra (2)
-
Literatūra (3)
-
Literatūra (4)
-
Literatūra (5)
-
http://www.pedagogika.lt
-
Sėkmės naujaisiais mokslo metais
Kuo daugiau išdalina
kitiems,
Tuo labiau praturtėja pati.
Skleidžia šilumą savo
visiems,
Neša žiburį šviesų kely.
Kas ji?
Mokytojo širdis.