Gegužė 2016 Nr. 40 - rumai.lt · 2015/2447, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 str., Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, Lietuvos

Nr. 40 - Gegužė 2016

© UAB „Muita“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus UAB „Muita“ sutikimą raštu. 1 psl.

E-leidinys

Nr. 40Gegužė 2016

Redaktorės žodisSveiki,

Norintiems pasirinkti studijas muitinės srityje atsiranda vis daugiau galimybių. Mykolo Romerio universitetas šiemet pristato naują studijų programą „Tarptautinis verslas ir muitinės logistika“, apie kurią skaitykite plačiau.

Šį mėnesį kvietėme į verslo pusryčius Sąjungos muitinės kodekso tema Vilniuje, SORAINEN advokatų kontoroje. Dėl riboto vietų skaičiaus ne visi pageidavę turėjo galimybę išklausyti pranešimus, tačiau leidinyje rasite nemažai informacijos iš seminaro – interviu su Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus viršininku Šarūnu Avižieniu bei advokato Jono Sakalausko straipsnį.

Kaip visuomet, rasite ir daugiau temų. Viena jų ypač aktuali deklarantams – apie verslo naudai priimtą teismo sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo.

Įdomaus ir naudingo skaitymo!

Leidėjų vardu,

Enrika Mažeikienė

Leidinio turinys PSL.

© UAB „Muita“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus UAB „Muita“ sutikimą raštu.

LR teisės aktų pakeitimų apžvalga 2016.04.15-2016.05.14 2

ES ir pasaulio aktualijos 2016.04.15-2016.05.14 7

Mykolo Romerio universiteto nauja programa muitinės specialistams 13

Nacionalinė teisė ir Sąjungos muitinės kodeksas 15

Kaip verslui pasirengti SMK pokyčiams? 18

Administracinė atsakomybė už duomenų deklaracijoje pakeitimą muitinės leidimu 21

CE ženklinimo patikrinimas muitinio įforminimo metu 23

BMK ir SMK straipsnių atitikties lentelės 24



LR teisės aktų pakeitimų apžvalga 2016.04.15-2016.05.14.Rubrika: LR teisės aktai

Keičiami: LR Muitinės įstatymas; tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklės; mokesčių grąžinimo taisyklės; laisvosios teritorijos apsaugos organizavimo ir leidimų sistemos taisyklės; BAD 47 langelio „Mokesčių apskaičiavimas“ pildymo tam tikrais atvejais taisyklės; asmenų registravimo Muitinės prievolininkų registre taisyklės; muitinės vykdomų patikrinimų atlikimui naudojamų dokumentų formos; įsakymas dėl prekių laikinojo saugojimo. Tvirtinami: dedukcinio prekių muitinės vertės nustatymo metodo taikymo instrukcija; nacionalinių muitinės procedūrų požymių kodų sąrašas; informacinio pranešimo apie importuojamų prekių muitinės vertės tikrinimą po prekių išleidimo forma; patvirtinto eksportuotojo įgaliojimų suteikimo taisyklės; pašto siuntų deklaravimo taisyklės; keleivių daiktų laikinojo saugojimo taisyklės; naujos leidimų taikyti tikslinio naudojimo ir perdirbimo specialiąją procedūrą išdavimo taisyklės; leidimų laikinai saugoti prekes šių prekių turėtojo pageidaujamoje vietoje suteikimo taisyklės. Taip pat yra netekusių galios.

Lietuvos Respublikos Seimo įstatymai

2016-04-21 priimtas Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo NR. IX-2183 3, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-2324. 69 str. pakeistas ir išdėstytas: 1. Laisvosios zonos Lietuvos Respublikos teritorijoje steigiamos: 1) kaip laisvųjų ekonominių zonų laisvosios teritorijos – vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu ir atitinkamos laisvosios ekonominės zonos įstatymu; 2) kaip laisvasis uostas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu; 3) tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose vykdoma arba numatoma vykdyti didelės apimties prekių perkrovimo, sandėliavimo, komplektavimo, rūšiavimo, pakavimo, didmeninės prekybos, perdirbimo arba apdorojimo veikla, – Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, priimtu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos arba Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimu, suderintu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 2. Leidimas steigti laisvąją zoną panaikinamas nustačius šio Įstatymo 107 str. apibrėžtą reikšmingą ar kartotinį pažeidimą.“ Įstatymo taikymas: 1) laisvosios zonos, įsteigtos iki 2016-04-30, nuo 2016-05-01 toliau veikia kaip laisvosios zonos, nurodytos 2013-10-09 Sąjungos muitinės kodekso 243 str. 1 dalyje; 2) laisvieji sandėliai, įsteigti iki 2016-04-30, nuo 2016-05-01 trejus metus turi teisę veikti kaip laisvosios zonos, nurodytos 2013-10-09 Sąjungos muitinės kodekso 243 str. 1 dalyje. Įstatymas galioja nuo 2016-04-27.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymai

2016-04-22 įsakymu Nr. 1B-308 keičiama „Dedukcinio prekių muitinės vertės nustatymo metodo taikymo instrukcija“ (toliau – Instrukcija), patvirtinta 2007-05-03 įsakymu Nr. 1B-317 ir išdėstoma nauja redakcija (pridedama įsakyme). Instrukcija parengta vadovaujantis Sutartimi dėl 1994 metų Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (GATT 1994), 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 74 str. 2 d. c punktu, 2015-11-24 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – Komisijos įgyvendinimo reglamentas), 142 str. nuostatomis, Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015-06-16 įsakymu Nr. VAS-40 „Dėl 3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ tvirtinimo“. Dedukcinio prekių muitinės vertės nustatymo metodo taikymo procesas nesikeičia. Įsakymas galioja nuo 2016-05-01.



2016-04-22 įsakymu Nr. 1B-315 keičiamas 2004-04-01 įsakymas Nr. 1B-289 „Dėl Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į naujai įsigaliojusius teisės aktus ir įgyvendinant Sąjungos muitinės kodekso 56 str. 4 d. ir 58 str. 1 d., Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447 49-54, 223, 224 ir 236 str. nuostatas. Taisyklės parengtos vadovaujantis Komiteto deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (toliau – Komisijos deleguotasis reglamentas), 74 ir 153 str. bei Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447 49-54, 223, 224 ir 236 str. Naujai išdėstomas 7 p., „Tarifinės kvotos prašymas supaprastintoje muitinės deklaracijoje pateikiamas vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento 223 straipsnio nuostatomis. Prašymas suteikti tarifinę kvotą prekėms, kurios išleidžiamos į laisvą apyvartą įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, pateikiamas vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento 236 str. nuostatomis“. Įsakymas galioja nuo 2016-05-01.

2016-04-22 įsakymu Nr. 1B-313 keičiamas 2012-10-31 įsakymas Nr. 1B-837 „Dėl Nacionalinių muitinės procedūrų požymių kodų sąrašo patvirtinimo“ ir išdėstoma nauja redakcija. Procedūrų požymių sąrašas pridedamas įsakyme. Įsakymas galioja nuo 2016-05-01.

2 016-04-22 įsakymu Nr. 1B-311 keičiamos 2008-11-27 įsakymu Nr. 1B-741 patvirtintos Mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų permokų bei per klaidą sumokėtų sumų grąžinimo taisyklės (toliau –Taisyklės). Taisyklės nustato muitų, importo akcizų, importo pridėtinės vertės mokesčių, su mokesčiais susijusių sumų permokų bei per klaidą sumokėtų, įskaitytų ar išieškotų sumų grąžinimo tvarką. Taisyklės parengtos vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso, Komisijos deleguotuoju Reglamentu (ES) Nr. 2015/2446, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2015/2447, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 str., Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 330 „Dėl atvejų, kai už importuojamas prekes nepagrįstai sumokėti pridėtinės vertės mokestis ir (arba) akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti. Taisyklės papildytos 231 p., prašymai dėl muitų ir mokesčių permokų grąžinimo gali būti pateikiami paštu, faksu ar elektroniniu paštu. Taisyklės papildomos 232 p., prašymai grąžinti muitus yra susiję su prekėmis, kurios yra kitoje valstybėje narėje nei toji, kurioje pranešta apie skolą, arba, jei muitų grąžinimo tikslu reikia gauti papildomos informacijos, kai prekės yra kitoje valstybėje narėje, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, kreipiasi pagalbos į valstybės narės muitinę vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2446 93, 95 ir 96 str. ir Reglamento (ES) 2015/2447 175-177 str. nuostatomis. Keičiamas 24 p., mokesčių administratorius, per teisės aktuose nurodytus terminus negrąžinęs permokų, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, iki prašomos permokos bus grąžintos. Palūkanų už negražintus importo akcizus ir importo PVM dydis lygus finansų ministro nustatytam delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui, muitų palūkanų norma nustatoma pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 112 str. Įsakymas galioja 2016-05-01.

2016-04-25 įsakymu Nr. 1B-317 pripažįstamas netekusiu galios 2004-04-23 įsakymas Nr. 1B-393 „Dėl Kontrolinio egzemplioriaus T5 naudojimo, pildymo ir muitinio įforminimo eksportuojant žemės ūkio produktus instrukcijos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Įsakymas galioja nuo 2016-05-01.

2016-04-25 įsakymu Nr. 1B-319 keičiamos 201-11-26 įsakymu Nr. 1B-679 patvirtintos Laisvosios ekonominės zonos laisvosios teritorijos apsaugos organizavimo ir leidimų sistemos taisyklės. Naujai išdėstomas 13 p.: „Materialiniai leidimai išvežti prekes (krovinius) iš laisvųjų teritorijų žymimi laisvojoje teritorijoje veiklą vykdančios įmonės darbuotojų, kurių sąrašas (su darbuotojų parašų ir naudojamo spaudo pavyzdžiais) yra pateiktas teritorinei muitinei, spaudu, parašu ir data. Įsakymas galioja nuo 2016-04-28.

2016-04-25 įsakymu Nr. 1B-324 pripažįstamas netekusiu galios 2004-12-31 įsakymas Nr. 1B-1218 „Dėl Kontrolinio egzemplioriaus T5 naudojimo, pildymo ir muitinio įforminimo Lietuvos Respublikoje registruotiems leidimų taikyti galutinį vartojimą turėtojams tarpusavyje perduodant prekes, kurioms taikoma galutinio vartojimo muitinės priežiūra, taisyklių patvirtinimo“. Įsakymas galioja nuo 2016-05-01.



2016-04-26 įsakymu Nr. 1B-326 tvirtinama Informacinio pranešimo apie importuojamų prekių muitinės vertės tikrinimą po prekių išleidimo forma (pridedama įsakyme). Forma patvirtinta vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso 70‒74 str., Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 71 str., Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447 127‒146 str., Muitinės departamento 2004-04-28 įsakymu Nr. 1B-431 „Dėl Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo“. Pripažįstamas netekusiu galios 2009-07-27 įsakymas Nr. 1B-418 „Dėl Informacinio pranešimo apie importuojamų prekių muitinės vertės tikrinimą po prekių išleidimo formos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Įsakymas galioja nuo 2016-05-01.

2016-04-26 įsakymu Nr. 1B-327 keičiamas 2004-04-13 įsakymas Nr. 1B-330 „Dėl Bendrojo administracinio dokumento 47 langelio „Mokesčių apskaičiavimas“ pildymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ ir išdėstoma nauja redakcija. Nustatoma, kad tais atvejais, kai prekės, kurioms iki 2016-04-30 buvo įforminta laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra, arba iš tokių prekių gauti perdirbtieji produktai išleidžiami į laisvą apyvartą nuo 2016-05-01 ir pagal laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros įforminimo dieną galiojusius teisės aktus atsiradus skolai muitinei turi būti mokamos kompensacinės palūkanos, tos kompensacinės palūkanos skaičiuojamos iki 2016-04-30. Šiuo atveju mokesčiai Bendrojo administracinio dokumento 47 langelyje „Mokesčių apskaičiavimas“ įrašomi Bendrojo administracinio dokumento 47 l. „Mokesčių apskaičiavimas“ pildymo tam tikrais atvejais taisyklių 3.2 papunkčio nustatyta tvarka. Kompensacinės palūkanos skaičiuojamos pagal teisės aktus, galiojusius iki 2016-04-30, imant pagrindu muitus, apskaičiuotus pagal teisės aktus, galiojusius iki nurodytos datos. Jeigu apskaičiavus kompensacines palūkanas jų suma yra neigiama, Bendrojo administracinio dokumento 47 l. „Mokesčių apskaičiavimas“ dalies „Suma“ eilutėje, kurioje įrašomos kompensacinės palūkanos, nurodomas nulis. Įsakymas galioja nuo 2016-05-01.

2016-04-26 įsakymu Nr. 1B-325 keičiamas 2011-06-03 įsakymas Nr. 1B-321 „Dėl Patvirtinto eksportuotojo įgaliojimų suteikimo ir naudojimosi jais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) ir išdėstomas nauja redakcija. Taisyklėse išdėstomas patvirtinto eksportuotojo įgaliojimų suteikimas, teisės ir pareigos, patvirtinto eksportuotojo įgaliojimų naudojimo stebėsena, pripažinimas negaliojančiais ir atšaukimas. 3p., patvirtinto eksportuotojo įgaliojimai gali būti suteikti, kai Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir veikiantys asmenys eksportuoja prekes dažnai ir reguliariai (ne mažiau kaip penkios prekių siuntų siuntos per ketvirtį (buvo 10 siuntų)) eksportuoja prekes arba persiunčia Sąjungos muitų teritorijoje įvežtas lengvatinės kilmės prekes (išskyrus prekes, kurioms taikoma Sąjungos bendroji lengvatų sistema). 11 p., teritorinė muitinė, nustačiusi, kad pareiškėjas atitinka įgaliojimams gauti nustatytas sąlygas, priima sprendimą suteikti pareiškėjui pavirtinto eksportuotojo įgaliojimus ir asmeniui suteikia patvirtinto eksportuotojo numerį, kuris nurodomas sprendime. Teritorinės muitinės sprendime taip pat nurodoma įgaliojimų taikymo pradžios data, išvardijamos prekės ir dokumentai, kuriuos išrašyti (išduoti) suteikiami įgaliojimai, nurodoma eksportuojamų prekių paskirties šalis (-ys). 15 p., patvirtintas eksportuotojas nepriklausomai nuo eksportuojamų prekių siuntos vertės turi teisę pats išrašyti (išduoti) dokumentus, kurie nurodyti teritorinės muitinės sprendime dėl patvirtinto eksportuotojo įgaliojimų suteikimo: 1) sąskaitos faktūros (kilmės) deklaracijas; 2) EUR–MED sąskaitos faktūros (kilmės) deklaracijas; 3) pakaitines sąskaitos faktūros (kilmės) deklaracijas; 4) iš anksto teritorinės muitinės patvirtintus A. TR. judėjimo sertifikatus; 5) specialiu patvirtinto eksportuotojo antspaudu patvirtintus A. TR. judėjimo sertifikatus. Teritorinė muitinė vykdo patvirtintų eksportuotojų stebėseną. 19 p., atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, kurie turi įtakos įgaliojimų galiojimui, muitinė gali priimti sprendimus patvirtinto eksportuotojo įgaliojimus negaliojančias arba atšaukti ar iš dalies pakeisti įgaliojimus. Įsakymas galioja nuo 2016-05-01.

2016-04-27 įsakymu Nr. 1B-337 keičiamas 2009-02-26 įsakymas Nr. 1B-124 „Dėl Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) ir išdėstomas nauja redakcija. Pagal 8 p., atsiranda galimybė Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste pašto siuntas deklaruoti žodžiu deklaruojant išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti nekomercinio pobūdžio prekes nurodytas Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto 135 str. 1 d. a punkte. Taisyklės papildytos CN22 ir CN23 deklaracijų ir kartu su jomis muitinei pateikiamų dokumentų muitinio įforminimo ir saugojimo



nuostatomis. Įsakymas galioja nuo 2016-05-01.

2016-04-27 įsakymu Nr. 1B-333 keičiamas 2004-07-12 įsakymas Nr. 1B-692 „Dėl Keleivių daiktų laikinojo saugojimo muitinei prižiūrint taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) ir išdėstoma nauja redakcija. Taisyklės reglamentuoja keleivių daiktų, įskaitant registruotą bagažą, rankinį bagažą ir vėluojantį (RUSH) bagažą, užregistruotą ne Sąjungos oro uostuose (toliau – keleivių daiktai), saugojimo oro uostuose esančiuose laikinojo saugojimo sandėliuose, skirtuose keleivių daiktams laikyti, tvarką. Pagal 3 p., laikinojo saugojimo sandėliai, skirti keleivių daiktams laikyti, gali būti steigiami tarptautinių oro uostų muitinės prižiūrimose vietose, esančiose uždarose patalpose, priimtinose teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje norima steigti tokį sandėlį, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 147 ir 148 str. Laikinojo saugojimo sandėlių veikla valstybės sienos apsaugos zonoje galima tik Valstybės sienos apsaugos tarnybai sutikus. Pagal 6 p., į laikinojo saugojimo sandėlius gali būti priimami saugoti keleivių daiktai, neturintys Sąjungos prekių muitinio statuso, arba šį statusą turintys keleivių daiktai, kuriems taikomi įvežimo į Lietuvos Respubliką arba išvežimo iš jos draudimai arba apribojimai. Pagal 7 p., keleivių daiktų laikinasis saugojimas įforminamas Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) priemonėmis pateikiant laikinojo saugojimo deklaraciją arba pateikiant muitinės deklaraciją, nurodytą Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 192 str. Įsakymas galioja nuo 2016-05-01.

2016-04-27 įsakymu Nr. 1B-336 keičiamos 2015-12-16 įsakymu Nr. 1B-975 patvirtintos Asmenų registravimo Muitinės prievolininkų registre, registravimo procedūros sustabdymo, registravimo procedūros atnaujinimo ir asmenų išregistravimo iš Muitinės prievolininkų registro taisyklės. Pakeistos Įsakyme naudojamos sąvokos ir teisės aktai atsižvelgiant į nuo 2016-05-01įsigaliojusius naujus muitų teisės aktus: Sąjungos muitinės kodeksą, Komisijos deleguotąjį reglamentą Nr. 2015/2446 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą Nr. 2015/2447. Asmenų registravimo Muitinės prievolininkų registre procesas nesikeičia. Įsakymas galioja nuo 2016-05-01.

2016-04-28 įsakymu Nr. 1B-340 pripažįstamas netekusiu galios 2006-04-12 įsakymas Nr. 1B-254 „Dėl Supaprastintų procedūrų taikymo tvarkos“ su visais pakeitimais ir papildymais. Įsakymas galioja nuo 2016-05-01.

2016-04-28 įsakymu Nr. 1B-341 keičiamos 2015-03-31 įsakymu Nr. 1B-244 patvirtintos Elektroninės prekių laikinojo saugojimo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su prekių laikinuoju saugojimu, mainų taisyklės (toliau –Taisyklės). Taisyklės papildytos 61 punktu, tais atvejais, kai ne Sąjungos prekės, gabentos įforminus tranzito procedūrą, pateikiamos Sąjungos muitų teritorijoje veikiančiai paskirties muitinės įstaigai, ir prekių turėtojas, vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso 145 str. 11 d., pageidauja pateikti laikinojo saugojimo deklaraciją, ji pateikiama tik Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis užregistravus elektroninį pranešimą IE007 „Pranešimas apie atvykimą“, išsiųstą atvykus transporto priemonei, atgabenusiai atitinkamas prekes.“ 11 p. keičiamas, deklarantas apie laikinojo saugojimo deklaracijos priėmimą informuojamas elektroniniu pranešimu IES28LT „Deklaracijos priėmimas“, kuriuo deklarantui perduodamas ir deklaracijai suteiktas MRN bei deklaracijos priėmimo data. Suteikus laikinojo saugojimo deklaracijai MRN, šios deklaracijos muitinis įforminimas laikomas pradėtu ir pradedamas skaičiuoti 30 dienų terminas, per kurį deklarantas turi informuoti prekių pateikimo muitinės įstaigą apie prekių pateikimą. Taisyklės papildytos 111 p., deklarantas, pateikęs laikinojo saugojimo deklaraciją, informuoja prekių pateikimo muitinės įstaigą apie prekių pateikimą šiai muitinės įstaigai elektroniniu pranešimu IESGPLT „Prekių pateikimas“. Pagal 12 p., tuo atveju, kai prekės per 30 dienų po laikinojo saugojimo deklaracijos pateikimo nepateikiamos prekių pateikimo muitinės įstaigai Taisyklių 111 p. nustatyta tvarka, deklaracija automatiškai pripažįstama negaliojančia. 18 p. keičiamas, baigiantis nustatytam prekių laikinojo saugojimo terminui ir deklarantui nesiėmus jokių veiksmų (pvz., nepateikus importo arba tranzito deklaracijos), likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki laikinojo saugojimo termino pabaigos deklarantas apie tai įspėjamas automatiškai išsiunčiant jam pranešimą IESTLILT „Pranešimas apie besibaigiantį laikinojo saugojimo terminą“. Keičiamas 1 priedas „Elektroniniai pranešimai“ ir išdėstoma nauja redakcija (pridedama įsakyme). Iš dalies keičiamas 2 priedas „Elektroninius pranešimus sudarantys duomenų grupių elementai ir jų paaiškinimai“. Įsakymas galioja nuo 2016-05-01.



2016-04-28 įsakymu Nr. 1B-344 tvirtinamos naujos Leidimų taikyti tikslinio naudojimo ir perdirbimo specialiąją procedūrą išdavimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklės nustato prašymo išduoti leidimą taikyti tikslinio naudojimo ir perdirbimo specialiąją procedūrą surašymo, pateikimo Lietuvos Respublikos muitinei ir nagrinėjimo tvarką ir sprendimo dėl leidimo taikyti tikslinio naudojimo ir perdirbimo specialiąją procedūrą priėmimo, leidimo įforminimo, registravimo ir išdavimo muitinėje tvarką. Taisyklės parengtos vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 5, 18, 22–32, 44, 210–225 ir 250–262 str., Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1, 2, 8–18, 139, 141–142, 161–183, 204–243 str., Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 1, 12–15, 258–269, 322–325 str. ir 2015-12-17 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas 22 straipsniu. Pripažįstami netekusiais galios: 1) 2004-04-26 įsakymas Nr. 1B-403 „Dėl Leidimų taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą išdavimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais; 2) 2004-04-26 įsakymas Nr. 1B-404 „Dėl Leidimų taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą išdavimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais; 3) 2004-04-26 įsakymas Nr. 1B-405 „Dėl Leidimų taikyti muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą išdavimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais; 4) 2005-08-30 įsakymas Nr. 1B-587 „Dėl Leidimų taikyti galutinį vartojimą išdavimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais; 5) 2004-12-30 įsakymas Nr. 1B-1207 „Dėl Leidimų taikyti laikinojo įvežimo procedūrą išdavimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Nustatoma, kad: 1) nuo 2016-05-01 išduoti leidimai taikyti laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti, laikinojo išvežimo perdirbti ir galutinio vartojimo procedūras registruojami tęsiant 2016 metais pradėtą leidimų eilės numerių seką; 2) nuo 2016-05-01 įforminant laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti, laikinojo išvežimo perdirbti ir galutinio vartojimo procedūras pagal leidimus išduotus iki 2016-04-30 taikomos tos pačios mokestinių prievolių užtikrinimo sąlygos. Įsakymas galioja nuo 2016-05-03.

2016-04-29 įsakymu Nr. 1B-348 pripažįstamas netekusiu galios 1998-12-31 įsakymas Nr. 305 „Dėl Klasifikatorių, naudojamų pildant muitinės dokumentus, naujų redakcijų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Įsakymas galioja nuo 2016-04-30.

2016-04-29 įsakymu Nr. 1B-349 pripažįstamas netekusiu galios 2002-01-18 įsakymas Nr. 25 „Dėl Muitinės procedūrų, naudojamų statistikoje, klasifikatoriaus patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Įsakymas galioja nuo 2016-04-30.

2016-04-29 įsakymu Nr. 1B-350 keičiamas 2007-08-10 įsakymas Nr. 1B-550 „Dėl Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimui naudojamų dokumentų formų patvirtinimo“. Įsakymu patvirtintos Pavedimo atlikti patikrinimą formos preambulė keičiama ir išdėstoma sekančiai: „Vadovaudamasis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1) 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 20 straipsniu bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 114 straipsniu:“. Įsakymas papildomas 1.8 papunkčiu: „Pranešimo tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą formą (pridedama įsakyme); 1.9 papunkčiu: „Pranešimo tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą vykdant supaprastintą patikrinimą formą (pridedama įsakyme); 1.10 papunkčiu: „Nurodymo tikrinamam asmeniui vykdant supaprastintą patikrinimą formą (pridedama įsakyme). Įsakymas galioja nuo 2016-04-30.

2016-05-02 įsakymu Nr. 1B-359 patvirtintos Leidimų laikinai saugoti prekes šių prekių turėtojo pageidaujamoje vietoje suteikimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklės parengtos vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 144-149 str., Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 115 ir 117 str., Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 192 str. Pripažįstamas netekusiu galios 2004-12-19 įsakymas Nr. 1B-1136 „Dėl Leidimų laikinai saugoti prekes asmens, turinčio teisę jomis disponuoti, pageidaujamoje vietoje suteikimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Taisyklės reglamentuoja prašymų leisti laikinai saugoti prekes šių prekių turėtojo pageidaujamoje vietoje pateikimo, leidimų laikinai saugoti prekes šių prekių turėtojo pageidaujamoje vietoje



suteikimo ir šių leidimų registravimo ir saugojimo teritorinėse muitinėse tvarką. Nelieka ilgalaikių leidimų laikinai saugoti prekes asmens pageidaujamoje vietoje. Įsakymas galioja nuo 2016-05-05.

2016-05-09 įsakymu Nr. 1B-386 keičiamas 2016-04-14 įsakymas Nr. 1B-275 „Dėl prekių laikinojo saugojimo“. 2 p. išdėstomas naujai, su prekių laikinuoju saugojimu šio įsakymo 1 punkte nurodytose vietose susijusių mokestinių prievolių užtikrinimui taikomos tos pačios garantijos, kurios buvo pateiktos iki 2016-04-30 tų vietų naudotojų įsipareigojimų, susijusių su laikinai saugomomis prekėmis, įvykdymui užtikrinti. 3 p. išdėstomas naujai, vietos, iš kurių įgaliotieji siuntėjai išsiunčia ir kuriose įgaliotieji gavėjai gauna prekes, gabenamas taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat kuriose įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai, turintys leidimus laikinai saugoti prekes šių prekių turėtojo pageidaujamoje vietoje, išduotus vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016-05-02 įsakymu Nr. 1B-359 „Dėl Leidimų laikinai saugoti prekes šių prekių turėtojo pageidaujamoje vietoje suteikimo taisyklių patvirtinimo“, laikinai saugoti prekes, laikomos Sąjungos muitinės kodekso 147 str. 1 d. nurodytomis muitinės nustatytomis vietomis. Įsakymas galioja nuo 2016-05-12.

ES ir pasaulio aktualijos 2016.04.15-2016.05.14.Rubrika: ES ir pasaulio aktualijos

Sąjungos muitinės kodekso pataisos; Deleguotojo reglamento pataisos; reglamentai dėl monitoriaus laikiklio, mėgėjiško šiltnamio, išmaniojo telefono stotelės, elektroninės mašinos, nešiojamojo iš baterijų maitinamo judamų vaizdų fiksavimo ir įrašymo aparato, klijų pistoleto, AC/DC adapterio klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje; papildomi importo muitai tam tikriems JAV kilmės produktams; išankstinė priežiūra tam tikrų trečiųjų šalių kilmės geležies ir plieno produktų; galutinis antidempingo muitas žiedinių segtuvų mechanizmams; į Muitinės informacijos sistemą įtraukiama informacija apie žemės ūkio teisės aktuose nustatytas operacijas; antidempingo priemonių galiojimo peržiūra melaminui; antidempingo ir kompensacinių priemonių galiojimo peržiūra plonam kreidiniam popieriui.

Sąjungos muitinės kodekso Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 139 str. ir 141 str. pataisos

2016-04-05 priimtas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/651, kuriuo ištaisomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos. 139 str. pakeičiamas taip: „139 straipsnis 1. 136 straipsnio 1 dalies a–d, h ir i p. nurodytos prekės laikomos deklaruotomis laikinajam įvežimui įforminti pagal 141 straipsnį, jei jos nėra deklaruotos naudojantis kitomis priemonėmis. 2. 136 straipsnio 1 dalies a–d, h ir i punktuose nurodytos prekės laikomos deklaruotomis reeksportui, kuriuo laikinojo įvežimo procedūra pripažįstama įvykdyta, įforminti pagal 141 straipsnį, jei jos nėra deklaruotos naudojantis kitomis priemonėmis.“. 141 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo d punktu: „d) pats prekių vežimo per Sąjungos muitų teritorijos sieną veiksmas bet kuriuo iš šių atvejų: i) kai taikomas atleidimas nuo pareigos pristatyti prekes į tinkamą vietą, vadovaujantis specialiomis taisyklėmis, nurodytomis Kodekso 135 straipsnio 5 dalyje; ii) kai prekės laikomos deklaruotomis reeksportui įforminti pagal šio reglamento 139 straipsnio 2 dalį; iii) kai prekės laikomos deklaruotomis eksportui įforminti pagal šio reglamento 140 straipsnio 1 dalį.“ Reglamentas taikomas nuo 2016-05-01. Reglamentas įsigalioja 2016-04-28.



Deleguotojo reglamento (ES) 2016/341 pataisos

2016-04-08 priimtas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/698, kuriuo ištaisomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446. 12 priedo dalyje, skirtoje supaprastinimams, per klaidą nebuvo įtrauktos tam tikros prašymų ir leidimų formos. Ištaisomas Deleguotojo reglamento (ES) 2016/341 12 priedas: 1) formos „Prašymas leisti naudoti supaprastintas deklaracijas ir deklaruoti prekes įtraukiant jas į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus“, „Prašymas leisti naudotis supaprastinimu. Papildomas lapas. IMPORTAS“ ir atskirų prašymo formos langelių pildymo paaiškinimai pakeičiami formomis ir paaiškinimais, pateikiamais šio reglamento I priede; 2) pridedamos šio reglamento II priede pateiktos formos. Reglamentas įsigaliojo 2016-05-12. Reglamentas taikomas nuo 2016-05-01.

Komisijos įgyvendinimo reglamentai dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

2016-04-19 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/613 dėl vadinamojo monitoriaus laikiklioklasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje (toliau – KN). Prekė - iš aliuminio pagamintas gaminys, sudarytas iš dviejų svirčių, judamųjų jungčių ir tvirtinimo dalių abiejuose gaminio galuose. Jis sukonstruotas taip, kad vieną jo galą būtų galima pritvirtinti prie sienos, stalo ar skersinio, o prie kito pritvirtinti monitorių. Gaminys leidžia reguliuoti prie jo pritvirtinto monitoriaus padėtį erdvėje. Monitorių galima slankioti visomis kryptimis taip, kaip reikia naudotojui. Kartu gaminyje galima tvarkingai paslėpti kabelius. Gaminys taip pat gali būti pritaikytas naudoti su planšetiniais kompiuteriais, telefonais ir kt. Žr. paveikslą (*). Klasifikuojama vadovaujantis KN 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 7616, 7616 99 ir 7616 99 90 atitinkančiais prekių aprašymais. Gaminys nepriskirtinas 8428 pozicijai kaip kėlimo, pernešimo, pakrovimo arba iškrovimo mechaninis įrenginys, nes pagrindinė šio gaminio paskirtis yra užtikrinti, kad prie laikiklio pritvirtintą įrangą būtų patogu naudoti ergonominiu požiūriu. Prie laikiklio pritvirtintas aparatas nėra pernešamas, kaip apibrėžta 8428 pozicijoje (taip pat žr. Suderintos sistemos (SS) paaiškinimų 8428 pozicijos paaiškinimus). Kadangi prie gaminio galima pritvirtinti įvairių rūšių aparatus, gaminys taip pat nepriskirtinas 8473 pozicijai kaip dalys ir reikmenys, skirti vien tik arba daugiausia mašinoms, priskiriamoms 8469– 8472 pozicijoms. Kadangi gaminys neatlieka jokios funkcijos, veikdamas atskirai ir nepriklausomai nuo bet kokio kito prie jo pritvirtinto mechanizmo ar įrenginio, gaminys taip pat nepriskirtinas 8479 pozicijai kaip specialias funkcijas atliekantys mechaniniai įrenginiai (taip pat žr. SS paaiškinimų 8479 pozicijos paaiškinimų trečios pastraipos A punktą). Todėl gaminys klasifikuotinas kaip kiti aliuminio gaminiai priskiriant KN kodą 7616 99 90. Reglamentas įsigaliojo 2016-05-11.

2016-04-19 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/614 dėl vadinamojo mėgėjiško šiltnamioklasifikavimo KN. Prekė – apytikriai 140 × 140 × 200 cm matmenų plieninio karkaso pavidalo gaminys. Karkase taip pat įtaisyti stelažai su aštuoniomis iš metalo vielos padarytomis apytikriai 58 × 28 cm dydžio lentynomis – po keturias iš abiejų pusių. Karkasas iš visų pusių uždengtas lanksčia lakštinio plastiko danga su apytikriai 86 × 145 cm dydžio anga priekyje, kurią galima uždengti kibiu (velcro) užsegimu tvirtinama susukama uždanga. Į konstrukciją galima įeiti. Jos paskirtis – ilgalaikis arba trumpalaikis (pvz., turgaus metu) augalų laikymas. Klasifikuojama vadovaujantis KN 1, 3 (b p.) ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 7326, 7326 90 ir 7326 90 98 atitinkančiais prekių aprašymais. Gaminys neklasifikuotinas kaip kiti baldai ir nepriskirtinas 9403 pozicijai, nes jis nenaudojamas privačiuose būstuose, viešbučiuose, biuruose, mokyklose, bažnyčiose, parduotuvėse, laboratorijose ir pan., o yra skirtas augalams laikyti (taip pat žr. Suderintos sistemos paaiškinimų 94 skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų antros pastraipos A p. ir 9403 pozicijos paaiškinimų antrą pastraipą). Gaminys nepriskirtinas ir 9406 pozicijai kaip surenkamasis statinys, nes konstrukcija yra palyginti nestabili, lanksčiomis sienomis. Taigi jis netinkamas ilgalaikiam naudojimui lauke, nes nelaikytinas atspariu oro sąlygoms. Todėl gaminys klasifikuotinas pagal medžiagą, iš kurios jis pagamintas. Gaminio esminį požymį nulemia konstrukcinis elementas (metalinis karkasas ir lentynos). Todėl gaminys klasifikuotinas kaip kiti geležies ir plieno gaminiai, priskiriant KN kodą 7326 90 98. Reglamentas įsigaliojo 2016-05-11.



2016-04-19 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/615 dėl vadinamosios išmaniojo telefono stotelėsklasifikavimo KN. Prekė - aparatas, sudarytas iš šių komponentų: — spalvinio 29,5 cm skystųjų kristalų ekrano, — atlenkiamojo korpuso su dviem USB prievadais, — klaviatūros su jutikliniu pultu, — stotelės išmaniajam telefonui, — maitinimo lizdo, skirto ne didesnei kaip 1 000 V įtampai, — įmontuotų garsiakalbių. Į aparatą įstatyto išmaniojo telefono baterija įkraunama, o pats aparatas tuo pačiu metu veikia kaip įvesties/ išvesties įrenginys, galintis atlikti visas į jį įstatyto išmaniojo telefono funkcijas. Aparate nėra signalų keitiklio, visi signalai iš įstatyto išmaniojo telefono priimami nepakeisti. Aparatas nepritaikytas prijungti prie automatinio duomenų apdorojimo mašinos. Klasifikuojama vadovaujantis KN 1, 3 (c punktu) ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8537, 8537 10 ir 8537 10 99 atitinkančiais prekių aprašymais. Aparatas yra sudėtinė mašina, gebanti atlikti 8504, 8518, 8528 ir 8537 pozicijose nurodytas funkcijas. Visos pavienės funkcijos, kurias atlieka jo įvairios sudėtinės dalys, priskiriamos minė toms 85 skirsnio pozicijoms. Todėl aparatas nepriskirtinas 8543 pozicijai kaip tam tikras tik jiems būdingas funkcijas atliekančios elektros mašinos ir aparatai, nenurodyti kitoje 85 skirsnio vietoje. Dėl savo charakteristikų nė viena iš aparato funkcijų nelaikytina pagrindine aparato funkcija, kaip apibrėžta XVI skyriaus 3 pastaboje. Taigi aparatas priskirtinas paskutinei pagal numeraciją pozicijai. Todėl aparatas klasifikuotinas kaip kiti skydai, plokštės, pultai, stendai, skirstomosios spintos ir kiti konstrukcijų pagrindai, naudojami elektros srovės valdymui, skirti ne aukštesnei kaip 1 000 V įtampai, priskiriant KN kodą 8537 10 99. Reglamentas įsigaliojo 2016-05-11.

2016-04-26 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/663 dėl maišytuvo, analoginio skaitmeninio keitiklio ir pirminio stiprintuvo viename klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje. Prekė – maždaug 48 × 18 × 9 cm dydžio elektroninė mašina, veikianti kaip garso sietuvas arba maišytuvas. Ji sudaryta iš garso ir efektų procesorių, analoginio-skaitmeninio ir skaitmeninio-analoginio keitiklių ir mikrofono stiprintuvo, sumontuotų korpuse su valdymo ir rodymo elementais ir įvairiais analoginiais, optiniais ir skaitmeniniais įėjimais ir išėjimais, taip pat „FireWire“ prievadais. Mašina skirta skaitmeninei muzikai atlikti garso studijose arba tiesiogiai scenoje. Ji gali veikti dviem režimais: kartu su ADA mašina arba autonominiu režimu. Klasifikuojama vadovaujantis KN 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, 84 skirsnio 5 pastabos E punktu ir KN kodus 8543, 8543 70 ir 8543 70 90 atitinkančiais prekių aprašymais. Mašina atlieka specialią funkciją, kuri yra ne duomenų apdorojimo, o garso pirminio stiprinimo ir maišymo funkcija, todėl ji priskirtina tą jos funkciją atitinkančiai pozicijai arba, jeigu tai neįmanoma, pozicijai, kuriai priskiriami kitoje vietoje nenurodyti gaminiai. Mašinos atliekama funkcija nėra konkrečiau apibūdinta jokioje kitoje 85 skirsnio pozicijoje. Mašina laikytina maišymo įrenginiu, priskiriamu 8543 pozicijai (taip pat žr. Suderintos sistemos paaiškinimų 8543 pozicijos paaiškinimų ketvirtos pastraipos 4 punktą). Todėl mašina klasifikuotina kaip kitos tam tikras tik joms būdingas funkcijas atliekančios elektros mašinos ir aparatai, nenurodyti kitoje 85 skirsnio vietoje, priskiriant KN kodą 8543 70 90. Reglamentas įsigaliojo 2016-05-19.

2016-04-26 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/664 dėl nešiojamojo iš baterijų maitinamo judamų vaizdų fiksavimo ir įrašymo aparato klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje. Prekė – apie 10 × 5 × 2 cm dydžio ir apie 120 g svorio nešiojamasis iš baterijų maitinamas judamų vaizdų fiksavimo ir įrašymo aparatas, sudarytas iš: — kameros objektyvo, — skystakristalio (LCD) vaizduoklio, kurio ekrano įstrižainė maždaug 5 cm (2 coliai), — mikrofono, — garsiakalbio, — procesoriaus, — vidinės ličio jonų baterijos, — vidinės atmintinės, kurios talpa iki 8 GB, — įmontuotos (atlenkiamosios) USB jungties, — HDMI išėjimo, — įmontuoto CMOS vaizdo jutiklio. Aparatas atlieka 2 lygių skaitmeninio vaizdo mastelio pokyčio funkciją. Juo galima įrašyti 1 280 × 720 pikselių skyros daugiausia 2 h trukmės judamus vaizdus 30 kadrų per sekundę dažniu. Juo negalima fiksuoti nejudamų vaizdų. Aparatu įrašytus judamus vaizdus galima perkelti į automatinio duomenų apdorojimo (ADA) mašiną per įmontuotą USB sąsają arba į televizorių HDMI mikrokabeliu. Į pateiktą aparatą per įmontuotą USB sąsają taip pat galima perkelti vaizdo rinkmenas iš ADA mašinos. Aparatą galima naudoti ir kaip keičiamosios laikmenos įtaisą. Klasifikuojama vadovaujantis KN 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8525, 8525 80 ir 8525 80 99 atitinkančiais prekių aprašymais. Kadangi aparatu galima įrašyti tik judamus vaizdus, jis neklasifikuotinas kaip skaitmeninis fotoaparatas priskiriant KN kodą 8525 80 30. Tai, kad aparatas neatlieka optinio vaizdo mastelio pokyčio funkcijos, nekliudo jo klasifikuoti kaip vaizdo kameros (žr. bylą C-178/14, Vario Tek, ECLI:ES:C:2015:152, 17–29 punktus). Atsižvelgiant į objektyvias charakteristikas,



aparatas laikytinas vaizdo kamera. Į aparatą galima perkelti ir jame išsaugoti vaizdo rinkmenas iš ADP mašinos – aparatas be jokių pakeitimų gali šią funkciją atlikti autonomiškai. Todėl laikytina, kad aparatas gali įrašyti vaizdo rinkmenas iš kitų šaltinių nei integruota televizijos kamera (žr. bylą C-178/14, Vario Tek, ECLI:ES:C:2015:152, 30–39 punktus). Taigi aparatas neklasifikuotinas kaip vaizdo kameros su vaizdo įrašymo įrenginiu, galinčios tik įrašyti televizijos kameros užfiksuotą garsą ir vaizdą, priskiriant KN kodą 8525 80 91. Todėl aparatas klasifikuotinas kaip kitos vaizdo kameros su vaizdo įrašymo įrenginiu, priskiriant KN kodą 8525 80 99. Reglamentas įsigaliojo 2016-05-19.

2016-04-26 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/665 dėl vadinamojo klijų pistoleto klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje. Prekė – rankinis elektros įrankis, skirtas kaitinant ištirpintiems klijams užtepti ant medienos ir kitų medžiagų. Įrankio korpusas pagamintas iš plastikų, o prie jo pritvirtintas keičiamas iš netauriojo metalo pagamintas antgalis. Keičiant antgalį galima reguliuoti ištekančių klijų kiekį. Įjungus įrankį ima kaisti klijų išleidimo vamzdelis, kurio temperatūra kontroliuojama termostatu, o įkaitus šiam vamzdeliui savo ruožtu įkaista keičiama klijų lazdelė (maksimali temperatūra – 207 °C). Klijai suskystėja ir juos galima tepti ant norimų suklijuoti medžiagų. Įrankis visų pirma skirtas naudoti profesionalams, pavyzdžiui, pakavimo ar baldų gamybos sektoriuose arba surenkant stendus. Žr. paveikslą (*). Klasifikuojama vadovaujantis KN 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, XVI skyriaus 3 pastaba ir KN kodus 8419, 8419 89 ir 8419 89 98 atitinkančiais prekių aprašymais. Įrankis nepriskirtinas 8205 pozicijai kaip kitoje vietoje nenurodytas iš netauriojo metalo pagamintas rankinis įrankis, nes jo funkcija yra nurodyta 84 skirsnyje. Įrankis nepriskirtinas ir 8424 pozicijai kaip mechaninis įtaisas, skirtas skysčiams arba milteliams išsvaidyti, paskleisti arba purkšti, arba kaip purkštuvas, nes juo klijai nėra išsvaidomi, paskleidžiami arba purškiami. Įrankis nepriskirtinas ir 8516 pozicijai kaip buitinis elektroterminis prietaisas, nes jis skirtas naudoti profesionalams ir pagal savo pobūdį nėra paprastai buityje naudojamas įrankis (taip pat žr. Suderintos sistemos (SS) paaiškinimų 8516 pozicijos paaiškinimų E dalį). Pagrindine įrankio funkcija laikytinas medžiagų apdorojimas naudojant su temperatūros pokyčiu susijusį procesą – šildymą (8419 pozicijoje nurodyta funkcija), be to, įrankiu galima reguliuoti iš tekančių klijų kiekį ir jų tepimo procesą (atskira kitoje vietoje nenurodyta funkcija). Todėl įrankis klasifikuotinas kaip kitos elektra šildomos mašinos, naudojamos medžiagoms apdoroti, priskiriant KN kodą 8419 89 98. Reglamentas įsigaliojo 2016-05-19.

2016-04-26 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/666 dėl vadinamojo AC/DC adapterisklasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje. Prekė – plastikiniame korpuse sumontuotas statinis keitiklis (vadinamasis AC/DC adapteris), skirtas kintamajai srovei (AC, 100–240 V) paversti nuolatine srove (DC, 12 V, 1,5 A). Korpuse sumontuotas kištukas, skirtas jungti į kintamosios srovės elektros lizdą, ir 1,5 m ilgio elektros kabelis su nuolatinės srovės jungtimi, kuria AC/DC adapterį galima prijungti prie įvairių aparatų. Pateikiamo AC/DC adapterio paskirtis – tiekti elektros energiją televizoriaus priedėliui (STB). Be to, jis gali tiekti elektros energiją įvairiems kitiems aparatams, pvz., ryšių aparatūrai, automatinio duomenų apdorojimo mašinoms, garso ir (arba) vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatams, buitiniams prietaisams ir radionavigaciniams aparatams. Žr. paveikslą (*). Klasifikuojama vadovaujantis KN 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis ir KN kodus 8504, 8504 40 ir 8504 40 82 atitinkančiais prekių aprašymais. Gaminys neklasifikuotinas kaip statiniai keitikliai, skirti naudoti su ryšių aparatūra, automatinio duomenų apdorojimo mašinomis ir jų įtaisais, priskiriant KN kodą 8504 40 30, nes AC/DC adapteris suprojektuotas tiekti elektros srovę įvairiems elektros aparatams. Todėl AC/DC adapteris klasifikuotinas kaip lygintuvas, priskiriant KN kodą 8504 40 82. Reglamentas įsigaliojo 2016-05-19.

Papildomi importo muitai tam tikriems JAV kilmės produktams

2016-02-26 priimtas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/654, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 673/2005, nustatantis papildomus importo muitus tam tikriems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams. 0,45 % ad valorem muitas nustatomas reglamento I priede išvardytiems JAV kilmės produktams: KN 0710 40 00 – cukriniai kukurūzai, 9003 19 30 – regėjimo korekcijos akinių, apsauginių (arba tamsių) akinių arba panašūs rėmeliai ir aptaisai iš netauriųjų metalų, 8705 10 00 - automobiliniai kranai; 6204 62 31 – kelnės, puskombinezoniai su antkrūtiniais ir petnešomis, bridžiai ir trumpės iš džinsinio audinio. Produktai, kuriems turi būti



taikomi papildomi muitai, nurodomi aštuonių skaitmenų KN kodais. Šiais kodais klasifikuojamų produktų aprašymas pateikiamas 1987-07-23 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1810/2004 I priede. Reglamentas taikomas nuo 2016-05-01. Reglamentas įsigalioja 2016-04-28.

Išankstinė priežiūra tam tikrų trečiųjų šalių kilmės geležies ir plieno produktams

2016-04-28 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/670, kuriuo nustatoma išankstinė Sąjungos priežiūra, tam tikriems importuojamiems tam tikrų trečiųjų šalių kilmės geležies ir plieno produktams. Tam tikri geležies ir plieno produktai, išvardyti reglamento I priede (klasifikuojami 72 ir 73 skirsniuose), į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiami taikant išankstinę Sąjungos priežiūrą, nustatytą Reglamente (ES) 2015/478 ir Reglamente (ES) 2015/755, pateikiant priežiūros dokumentą (dokumento kodas – I004). Priežiūros dokumento pateikti nereikia, kai importuojamų produktų grynasis svoris ne didesnis kaip 2500 kg arba importuojami Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino kilmės produktai. Reglamente nurodyti produktai į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiami pateikus valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą priežiūros dokumentą. Lietuvoje atsakingas už priežiūros dokumentų išdavimą yra Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamentas. Priežiūros dokumentas išduodamas per penkias darbo dienas nuo bet kurio importuotojo prašymo pateikimo. Duomenys, kuriuos importuotojas turi pateikti prašyme, išvardyti Reglamento 2 str. 6 p. Priežiūros dokumentas, nepriklausomai kurioje valstybėje buvo išduotas, galioja visoje Sąjungoje. Priežiūros dokumentas galioja keturis mėnesius, o nepanaudoti arba iš dalies panaudoti priežiūros dokumentai gali būti atnaujinti tokiam pat laikotarpiui. Reglamentas įsigaliojo 2016-04-30 ir taikomas iki 2020-05-15.

Galutinis antidempingo muitas Kinijos kilmės žiedinių segtuvų mechanizmams

2016-05-11 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/703 kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 str. 2 d. atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žiedinių segtuvų mechanizmams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8305 10 00. Žiedinių segtuvų mechanizmai – mechanizmai, kuriuos sudaro dvi plieninės plokštelės arba vielos su ne mažiau kaip keturiais prie jų pritvirtintais plieninės vielos pusžiedžiais, prilaikomais plieniniu dangteliu. Juos galima atsegti patraukiant pusžiedžius arba mažu plieniniu spragtuko įtaisu, pritvirtintu prie žiedinio segtuvo mechanizmo. Galutinio antidempingo muito, taikomo neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, norma yra sekanti: a) mechanizmams su 17 ir 23 žiedais (TARIC kodai 8305 10 00 21, 8305 10 00 23, 8305 10 00 29 ir 8305 10 00 35) muito dydis yra lygus 325 EUR minimalios importo kainos už 1 000 vienetų ir neto kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą skirtumui; b) kitokiems mechanizmams nei mechanizmai su 17 ar 23 žiedais (TARIC 8305 10 00 11, 8305 10 00 13, 8305 10 00 19 ir 8305 10 00 34). Kinijos Liaudies Respublikos įmonei „World Wide Stationery Mfg“, Honkongas, Kinijos Liaudies Respublika taikoma muito norma – 51,2 %, papildomas TARIC kodas – 8934, visoms kitoms bendrovėms – 78,8 % muito norma, papildomas TARIC kodas – 8900. Jeigu reglamente nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos. Reglamentas įsigaliojo 2016-05-13.

Į Muitinės informacijos sistemą įtraukiama informacija apie žemės ūkio teisės aktų operacijas

2016-02-03 priimtas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/757, kuriuo nustatomos su žemės ūkio reglamentų taikymu susijusios operacijos, apie kurias informacija turi būti įtraukiama į Muitinės informacinę sistemą (MIS). Operacijos, apie kurias pagal Reglamento (EB) Nr. 515/97 23 str. 4 d. informacija turi būti įtraukta į MIS, yra susijusios su produktų, kuriems taikomos pagal bendrąją žemės ūkio politiką priimtos nuostatos ir prekėms, gautoms perdirbant žemės ūkio produktus, skirtos specialios taisyklės, importu iš trečiųjų šalių/eksportu į trečiąsias šalis; operacijos susijusios su produktų, kuriems taikoma bendroji arba išorės tranzito procedūra ir operacijos, apimančios tokių produktų, kai jie reeksportuojami iš Sąjungos į trečiąją šalį, laikiną saugojimą Sąjungoje, judėjimu; operacijos susijusios su produktų, kuriems taikomi apribojimai arba draudimai, prekėms, gautoms perdirbant žemės ūkio



produktus arba už kuriuos teikiama ES pagalba, judėjimu ES viduje. Šiuo reglamentu panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 696/98. Reglamentas įsigalios 2016-06-03.

Antidempingo priemonių galiojimo peržiūra Kinijos kilmės melaminui

Europos komisija paskelbė pranešimą (2016/C 167/08) apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui, kurio KN kodas šiuo metu yra 2933 61 00, galiojimo termino peržiūros inicijavimą. Prašymą atlikti peržiūrą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso melamino Sąjungoje, vardu 2016-02-10 pateikė „Borealis Agrolinz Melamine GmbH“, „OCI Nitrogen BV“ ir „Grupa Azoty Zaklady Azotow Pulawy SA“. Šiuo metu galiojančios priemonės – galutinis antidempingo muitas (415 EUR/1000 kg), nustatytas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 457/2011. Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą bus nagrinėjamas 2015-04-01 – 2016-06-31 laikotarpis. Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas bus nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012-01-01 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos. Siekiant nustatyti, ar yra tikimybė, kad Sąjungos pramonei daroma žala gali pasikartoti, Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti Sąjungos peržiūrimojo produkto gamintojai. Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti bet kokios kitos atrankai svarbios informacijos, privalo tai padaryti per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisijos adresas susirašinėjimui: European Commission Directorate-General for Trade Directorate H Office: CHAR 04/039 1049 Bruxelles/Brussel BELGIQUE/BELGIË E. paštas: Dėl dempingo: [email protected] Dėl žalos: [email protected]. Laikantis 2009-11-30 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 str. 5 d. nuostatų, tyrimas bus baigtas per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Antidempingo ir kompensacinių priemonių galiojimo peržiūra Kinijos kilmės plonam kreidiniam popieriui

Europos komisija paskelbė pranešimą (2016/C 172/06) apie antidempingo priemonių ir pranešimą (2016/C 172/07) apie kompensacinių priemonių, taikomų tam tikram importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plonam kreidiniam popieriui, galiojimo termino peržiūros inicijavimą. Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – plonas kreidinis popierius, kuris yra iš vienos ar abiejų pusių dengtas popierius ar kartonas (išskyrus kraftpopierių ar kraftkartoną), lakštais ar ritiniais, kurio masė ne mažesnė nei 70 g/m2, bet ne didesnė nei 400 g/m2 ir kurio ryškumas daugiau nei 84 (matuojant pagal ISO 2470–1) (toliau – peržiūrimasis produktas), kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4810 13 00, ex 4810 14 00, ex 4810 19 00, ex 4810 22 00, ex 4810 29 30, ex 4810 29 80, ex 4810 99 10 ir ex 4810 99 80 (TARIC kodai 4810 13 00 20, 4810 14 00 20, 4810 19 00 20, 4810 22 00 20, 4810 29 30 20, 4810 29 80 20, 4810 99 10 20 ir 4810 99 80 20). Peržiūrimasis produktas neapima: ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių ir daugiasluoksnio popieriaus ir daugiasluoksnio kartono. Prašymą atlikti peržiūrą 2016-02-12 pateikė penki ES gamintojai („Arctic Paper Grycksbo AB“, „Burgo Group SpA“, „Fedrigoni SpA“, „Lecta Group“ ir „Sappi Europe SA“), kurie pagamina daugiau nei 25 % Europos Sąjungoje pagaminamo tam tikro plono kreidinio popieriaus. Peržiūros dėl antidempingo tyrimo procedūra bus atliekama vadovaujantis 2009-11-30 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių nuostatomis (žiūrėti „Antidempingo priemonių galiojimo peržiūra Kinijos kilmės melaminui“), o dėl kompensacinių priemonių, vadovaujantis 2009-06-11 Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių nuostatomis.



Mykolo Romerio universiteto nauja programa muitinės specialistams.Rubrika: Straipsniai

Naująją tarptautinio verslo ir muitinės logistikos studijų programą pristato Mykolo Romerio universiteto ekonomikos ir verslo instituto profesorius dr. Alfonsas Laurinavičius. Atsiliepimas apie programą - Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Jono Miškinio atvirlaiškyje „Tarptautinis verslas ir muitinės logistika“ programa - savalaikis atsakas į naujus iššūkius užtikrinant Lietuvos logistikos ir muitinės konkurencingumą.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Jono Miškinio atvirlaiškis „Tarptautinis verslas ir muitinės logistika“ programa - savalaikis atsakas į naujus iššūkius užtikrinant Lietuvos logistikos ir muitinės konkurencingumą.

Žmonijos istorija, bent kaip apie tai byloja jos rašytiniai šaltiniai, tai nuolatinės pastangos sukurti saugesnes gyvenimo sąlygas vystant prekių gamybą ir prekių mainus. Dar žiloje senovėje ištisų civilizacijų suklestėjimas ar žlugimas priklausė nuo tarptautinės prekybos pažangos. Miestų ir netgi valstybių atsiradimas, jų suklestėjimas buvo siejamas su vienu ar kitu prekybos keliu. Ne išimtis ir Lietuvos valstybė, kurios ištakos prasideda Gintaro keliu.

Jungtinių Tautų prekybos ir vystymosi konferencijos (UNKTAD) duomenimis tarptautinės prekybos operacijų kaštai sudaro 7-10 procentų visos tarptautinės prekybos apimčių. Nepaisant to, kad dalis kaštų yra neišvengiami, neefektyvių tarptautinės prekybos procedūrų supaprastinimas leidžia šiuos kaštus sumažinti 2-3 procentais. Įvertinus tarptautinės prekybos apimtis tai iš ties didelis ekonominis efektas. Siekiant didinti tarptautinės prekybos efektyvumą bei verslo konkurencingumą Europos Sąjunga pradėjo muitų teisės reformą.

Šių metų gegužės 1 dieną pradėjo veikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 952/2013 kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, kuriame raudonąja gija pažymėta verslo ir vystymosi kryptis – perėjimas prie savikontrolės principų taikymo. Tačiau norint liberalizuoti tarptautinę prekybą būtina gerai suvokti pagrindinius tarptautinės prekybos procesus, tarptautinės prekybos logistikos grandinę aptarnaujantis personalas turi turėti aukštą kompetenciją užtikrinant procesų saugą bei saugumą, gerai išmanyti muitų teisę, ypač įgyvendinant savikontrolės principus, kurie užtikrina logistinės grandinės konkurencingumą. Muitinės ir verslo santykių perkėlimas į elektroninę erdvę, savikontrolės metodų taikymas kelia naujus iššūkius ir muitinės darbuotojams.

Mykolo Romerio universiteto pradedama įgyvendinti programa „Tarptautinis verslas ir muitinės logistika“ yra savalaikis atsakas į naujus iššūkius siekiant išlaikyti Lietuvos logistikos konkurencinį pranašumą bei užtikrinant Lietuvos muitinės atsinaujinimo procesą. Šių studijų absolventai įgys reikiamų kompetencijų kaip organizuoti tarptautinės prekybos logistinę grandinę, užtikrinant procesų saugą ir saugumą, užtikrinant tarptautinės prekybos operacijų efektyvumą. Išmanys tarptautinės prekybos kontrolės organizavimo principus, todėl šios programos absolventai bus laukiami tiek logistikos versle, tiek valstybės institucijose, Lietuvos muitinėje.

Naująją tarptautinio verslo ir muitinės logistikos studijų programą pristato Mykolo Romerio universiteto ekonomikos ir verslo instituto profesorius dr. Alfonsas Laurinavičius

Kodėl verta rinktis šią programą?

Įgysite kompleksinių ir gilių tarptautinės tiekimo grandinės (TTG) valdymo žinių ir įgūdžių – tai vienintelė nauja tokio pobūdžio programa Lietuvos universitetuose.



Įgysite konkurencinį pranašumą rinkoje, nes gebėsite savo praktinėje veikloje derinti verslo ir viešuosius interesus, teikti reikiamas paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, vadovauti specifines funkcijas atliekantiems asmenims ir padaliniams – valdyti TTG vykstančius procesus.

Programą dėstys ir praktinius užsiėmimus ves aukščiausios kompetencijos dėstytojai, tarptautinio verslo, muitinės logistikos srities ekspertai, bus skaitomos Mykolo Romerio universitete vizituojančių dėstytojų paskaitos.

Studijų procese nebekartosite jau išmoktų dalykų, nes bus sudarytos galimybės akademinių studijų kreditais įvertinti įgytus praktinius gebėjimus, teorines žinias, neformalaus mokymo ar kitokių studijų būdu ar individualioje veikloje išsiugdytas kompetencijas, užskaitant dalį ar visą programoje numatyto tos srities studijų dalyką.

Studijuosite valstybine, gimtąja kalba – programa bus dėstoma lietuvių kalba, nors programos studijoms užsienio kalba būtina.

Paklausa darbo rinkoje. Programos absolventai laukiami tarptautinio verslo ir logistikos kompanijose, muitinės logistikos veiklos baruose (muitinės sandėliuose, terminaluose, laisvosiose zonose), užsienio prekyba užsiimančiose įmonėse, kurios, pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo, nuolat kviečia talentingus, aukštos kompetencijos išsimokslinusius specialistus. Jie taip pat galės darbuotis Lietuvos muitinėje bei kitose valstybinėse institucijose.

Karjeros galimybės. Programos absolventai - tai būsimieji ūkio subjektų eksporto, importo, tranzito, užsienio prekybos, logistikos ir kitų tarptautinės veiklos padalinių vadovai, tarptautinės ir muitinės logistikos veiklos barų vadovai bei kiti šios srities tarptautinės veiklos organizatoriai, vadybininkai.

Verslininkystės (antraprenerystės) perspektyvos. Programos absolventų novatoriškumas, proaktyvumas, gebėjimas atpažinti galimybes ir jas įgyvendinti – tai studijuojant įgytos savybės, palankios steigti TTG valdymo bei klientų aptarnavimo verslo įmones, jų padalinius, organizuoti ir administruoti tarptautinio verslo subjektų sąveikavimą logistinėse grandinėse.

Programos santrauka

Programos rengėjų credo – Lietuva nedidelė valstybė, turinti ribotą vidaus rinką, todėl jos klestėjimą nulems atvira ekonomika, jos gyventojų gebėjimai veikti globalioje darbo rinkoje.

Programos tikslas - parengti verslo srities bakalaurus, turinčius tarptautinio verslo, logistikos ir muitinės srities žinių, galinčius atstovauti ir tarpininkauti ūkio subjektams muitinėje ir kitose srityse, gebančius savarankiškai, šiuolaikiškai ir konkurencingai organizuoti bei vykdyti sudėtingas TTG, muitinės logistikos veiklas, profesionaliai veikiančius nuolat kintančiose tarptautinio verslo ir materialiųjų srautų judėjimo sistemose verslo ir viešojo sektoriaus konvergencijos bei integracijos sąlygomis.

Papildomą vertę programai suteikia ir tarp kitų verslo bei vadybos programų ją išskiria nauji, kituose Lietuvos universitetuose nedėstomi tokie dalykai, kaip tarptautinio verslo ir muitinės teisiniai pagrindai, tarifinis, netarifinis užsienio prekybos reguliavimas, muitinės priežiūros Eurazijos ES pagrindai, rinkos apsauga taikant muitinės formalumus, e-muitinė verslui, e-logistika tarptautinėje prekyboje ir kt.

Studijų dalykų turinys, gebėjimų ir įgūdžių lavinimo modelis atskleidžia glaudų studijų ryšį su praktika, nes įgyjamos kompetencijos orientuotos į darbo rinkos poreikius.

Ypač daug akademinių valandų skiriama tam, kad studentai įgytų specialių žinių, gebėjimų naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, vadybos metodais, lavintų praktinius įgūdžius atsižvelgiant į studijuojančiųjų interesus, verslo bei darbo rinkos poreikius.



Programos apimtis – 240 ECTS kreditų (8 semestrai). Programa baigiama bakalauro baigiamuoju darbu suteikiant verslo (tarptautinio verslo) bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kokias veiklas apima studijų programa, suteikia žinių, lavina praktinius gebėjimus?

Programa kompleksinė, orientuota lavinti gebėjimus valdyti išteklius tiekimo grandinėje, inovatyviais vadybos, logistikos metodais užtikrinti spartų ir patikimą materialiųjų srautų judėjimą. Galima sąlygiškai išskirti šias pagrindines studijų programos apimamas veiklas, suteikiamas žinias ir kompetencijų sritis:

Gebės reaguoti į tarptautinės ekonomikos iššūkius išlaikant ir gerinant verslo konkurencingumą bei socialinį angažuotumą.Supras verslo ir muitinės teisines, organizacines bendradarbiavimo ir partnerystės prielaidas, gebės jas panaudoti užtikrinant veiklos sėkmę ir sąžiningą konkurenciją.Žinos šiuolaikinių informacinių, komunikacinių technologijų galimybes, gebės jas panaudoti TTG valdyme, užtikrinant materialiųjų srautų saugumą.Gebės atlikti specifines išteklių valdymo tarptautinėje tiekimo grandinėje specifines operacijas, procedūras, megzti logistinius tinklus, taip pat steigti ir plėtoti tarptautines įmones.

Papildomos informacijos apie programą rasite MRU svetainėje adresu http://www.mruni.eu/lt/universitetas/fakultetai/ekonomikos_fakultetas/studijos/bakalauro-studijos/tarptautinis-verslas-ir-muitines-logistika

Nacionalinė teisė ir Sąjungos muitinės kodeksas.Rubrika: Straipsniai

2016.05.26 advokatų kontoroje SORAINEN vykusių verslo pusryčių metu Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus viršininkas Šarūnas Avižienis pristatė esamus ir būsimus nacionalinės muitų teisės pokyčius bei iššūkius, su kuriais susiduria muitinė ir verslas įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui (SMK). Gerb. Šarūnas maloniai sutiko pasidalinti informacija atsakydamas į pateiktus klausimus.

Kokia yra situacija keičiant pagrindinius nacionalinius muitų teisės aktus įsigaliojus SMK?

Pagrindiniai nacionaliniai muitų teisės aktai, kurie turi būti pakeisti įsigaliojus SMK, yra Muitinės įstatymas ir Vyriausybės 2004.10.27 nutarimas Nr. 1332 dėl Bendrijos muitinės kodekso ir jo įgyvendinimo nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo.

Muitinės departamentas yra parengęs abiejų teisės aktų projektus ir juos pateikęs Finansų ministerijai, kuri juos derina ir teikia Vyriausybei. Muitinės įstatymo naujos redakcijos projektas jau pateiktas Vyriausybei ir šiuo metu dirbama su Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento pastabomis. Užtrukus projekto derinimui gali atsitikti ir taip, kad šios kadencijos Seimas nespės įstatymo priimti ir jis liks ateinantiems metams, t. y. naujos kadencijos Seimui. Tai sukomplikuotų ir kitų nacionalinių muitų teisės aktų derinimą su SMK. Vyriausybės 2004.10.27 nutarimas Nr. 1332 taip pat artimiausiu metu turėtų būti pateiktas Vyriausybei.

http://www.mruni.eu/lt/universitetas/fakultetai/ekonomikos_fakultetas/studijos/bakalauro-studijos/tarptautinis-verslas-ir-muitines-logistika

http://www.mruni.eu/lt/universitetas/fakultetai/ekonomikos_fakultetas/studijos/bakalauro-studijos/tarptautinis-verslas-ir-muitines-logistika



Kokius teisės aktus, susijusius su SMK, leidžia Muitinės departamentas, siekdamas užtikrinti muitinės veiklos tęstinumą įsigaliojus SMK?

Muitinės departamentas leidžia teisės aktus, kurie nereikalauja aukštesnio lygio teisės aktų pakeitimo bei yra būtini dėl muitinės veiklos tęstinumo. Kitais atvejais teikiami išaiškinimai teritorinėms muitinėms ir verslui, kaip turi būti sprendžiami įvairūs praktiniai klausimai, kad jų sprendimas atitiktų SMK nuostatas.

Kokių priemonių imtasi siekiant palengvinti perėjimą prie naujų teisės aktų taikymo?

Pagrindinė tokio pobūdžio priemonė yra pereinamojo laikotarpio nustatymas. Verslas tęsia darbą pagal turimus leidimus, nes yra nustatyta, kad leidimų, galiojančių 2016 m. gegužės 1 d., galiojimas pratęsiamas iki jų galiojimo laikotarpio pabaigos arba iki 2019 m. gegužės 1 d., priklausomai nuo to, kuri šių datų yra ankstesnė (jeigu leidimo galiojimo laikas yra ribotas).

Leidimų galiojimą taip pat apriboja muitinės pareiga atlikti jų peržiūrą, nes nustatyta, kad muitinė leidimų peržiūrą privalo atlikti iki 2019 m. gegužės 1 d. Siekiama, kad atliekant leidimų peržiūrą nebūtų padaryta neigiamo poveikio verslo sąlygoms, ypač tais atvejais, kai peržiūrėjus leidimą asmuo turėtų pateikti didesnę garantiją.

Pažymėtina, kad leidimai, galiojantys 2016 m. gegužės 1 d., nuo šios datos toliau taikomi laikantis SMK ir su juo susijusiuose teisės aktuose nustatytų sąlygų pagal SMK deleguotojo akto (reglamentas Nr. 2015/2446) 90 priede pateiktą atitikmenų lentelę.

Kai kurie teisės aktai buvo panaikinti netaikant pereinamojo laikotarpio - sulaukiame klausimų dėl muitinės sandėliuose naudojamos fiksuoto dydžio garantijos, daug diskutuojama dėl galimybės užbaigti eksporto procedūrą laisvuosiuose sandėliuose praradimo. Ką patartumėte verslui?

Muitinės sandėliai gali toliau naudotis tokio paties fiksuoto dydžio garantija, jei leidimas steigti muitinės sandėlį buvo išduotas iki gegužės 1 d. Peržiūrėjus leidimą arba steigiant naują muitinės sandėlį turės būti pateikta garantija, kurios dydis priklausys nuo galimos mokestinės prievolės dydžio. Muitinės sandėlių savininkams patarčiau įgyti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) leidimą, tuomet atsirastų galimybė pateikti sumažinto dydžio garantiją ar netgi pasinaudoti atleidimu nuo prievolės pateikti garantiją.

Eksporto procedūrų užbaigimo galimybės padedant prekes į laisvuosius sandėlius nuo gegužės 1 d. neliko, nors pakeitus Muitinės įstatymą jie ir buvo pertvarkyti į laisvąsias zonas. Esame gavę verslo klausimų dėl šios galimybės suteikimo laisvosioms zonoms. Tačiau Muitinės departamentas tokios teisinės galimybės neįžvelgia, nes SMK įgyvendinimo akto (reglamentas Nr. 2015/2447) 329 straipsnyje yra nustatytas baigtinis eksporto užbaigimo galimybių (atvejų, kai gali būti atliekami prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos muitinės formalumai) sąrašas, todėl buvo nutarta perduoti verslo klausimus Europos Komisijai, prašant į juos atsakyti.

Ar AEO leidimas įsigaliojus SMK tampa viena iš pagrindinių sąlygų naudotis dauguma supaprastinimų? Kiek laiko užtruktų verslui pageidaujant gauti šį leidimą?

Norintieji naudotis supaprastinimais arba gauti atitinkamus muitinės leidimus, dauguma atvejų turės pirma įgyti AEO statusą arba įrodyti, kad atitinka AEO kriterijus, jeigu tai būtina leidimui suteikti. Supaprastinimų, kai būtina turėti AEO statusą, pavyzdžiai: savikontrolė, kai muitinė leidžia veiklos vykdytojui pačiam atlikti muitinės formalumus, apskaičiuoti mokesčius; centralizuotas muitinis įforminimas, kai muitinė gali leisti asmeniui pateikti muitinės deklaraciją jį prižiūrinčiai vietos muitinės įstaigai, nors deklaruojamos prekės gali būti pateikiamos ir kitoje muitinės įstaigoje (taip pat ir kitoje ES valstybėje narėje). Pastaroji galimybė pradžioje bus įgyvendinama pagal atitinkamų ES valstybių narių muitinių tarpusavio susitarimus, o vėliau, įdiegus reikiamas elektronines sistemas, ir vykdant standartinius duomenų mainus tarp procese dalyvaujančių muitinės įstaigų ir verslo subjektų.



AEO leidimas išduodamas taikant standartizuotas muitinės sprendimų priėmimo taisykles. SMK yra nustatyti maksimalūs terminai: per 30 dienų muitinė privalo pranešti pareiškėjui apie prašymo priėmimą arba nepriėmimą ir per 120 dienų priimti sprendimą. Prireikus yra numatyta galimybė šiuos terminus pratęsti, tačiau nesudėtingais atvejais sprendimai turėtų būti priimami anksčiau, nelaukiant nustatytų terminų pabaigos.

Į ką dar atkreiptumėte dėmesį kalbant apie muitinės procedūrų supaprastinimus?

Skiriami du muitinės deklaracijų tipai. Standartine muitinės deklaracija vadinama įprastinė elektroninė muitinės deklaracija, kurią sudaro įprastinis muitinės deklaracijoje pateikiamų duomenų rinkinys. Supaprastintos deklaracijos taip pat turi būti pateikiamos elektroniniu būdu, tačiau jas sudarantis duomenų rinkinys - mažesnis. Norint reguliariai teikti supaprastintas muitinės deklaracijas reikia turėti muitinės leidimą. Kai teikiama supaprastinta deklaracija, turi būti pateikta papildoma deklaracija, kurios pateikimui nustatyti šie terminai: kai papildoma deklaracija yra apibendrinta, suvestinė arba periodinė, papildoma deklaracija pateikiama už 1 kalendorinį mėnesį, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo pabaigos; kitais atvejais – per 10 kalendorinių dienų nuo prekių išleidimo.

Minėtų terminų taikymas pakeitė situaciją, kai supaprastinta tvarka buvo deklaruojama prekių laikinoji vertė. Iki gegužės 1 d. buvo galimybė pateikti papildomą deklaraciją netgi per 4 mėnesius. Kadangi šiuo metu galiojantis 10 dienų terminas neretai yra per trumpas vertei patikslinti, muitinė turės daugiau darbo taisydama deklaracijas pagal deklarantų pateiktus prašymus.

Pažymėtina, kad taikant supaprastinimus eksporto atvejais nebeliko galimybės vietoje muitinės deklaracijos pateikti verslo dokumentus, kuo ypač aktyviai naudojosi laivų ir orlaivių atsargų tiekėjai, turėję operatyviai prisitaikyti prie pasikeitusių taisyklių pagal Muitinės departamento parengtus paaiškinimus. Importo atvejais šia galimybe dar galima naudotis pereinamuoju laikotarpiu.

Seminaro metu atsakydamas į dalyvių iš anksto pateiktus klausimus paminėjote keletą muitinio įvertinimo aspektų, kokie jie?

Buvo atsiųsti klausimai dėl perparduodamų prekių muitinio įvertinimo ir pašto mokesčių.

Paeiliui vykdomų pirkimų atvejais vietoje galimybės asmeniui pasirinkti sandorį numatyta, kad tada, kai prekės nėra parduotos eksportui į Sąjungos muitų teritoriją iki jų įvežimo, remiamasi jų pardavimo sandorio, sudaryto, kai prekės laikinai saugomos arba kai joms įforminta specialioji procedūra, išskyrus vidinį tranzitą, galutinį vartojimą arba laikinąjį išvežimą perdirbti, verte (SMK įgyvendinimo akto 128 straipsnio 2 dalis).

Pašto mokesčiai, išskyrus Sąjungos muitų teritorijoje taikomus papildomus pašto mokesčius, susiję su pašto siunta siunčiamų prekių pristatymu į jų paskirties vietą, įskaitomi į šių prekių muitinę vertę (SMK įgyvendinimo akto 139 straipsnis).

SMK skaitome, kad skolininkais bus laikomi ir asmenys, kurie žinojo, ar turėjo žinoti, kad muitinės deklaracija surašyta remiantis klaidinga informacija. Kaip tai įtakos deklaranto atsakomybę? Ar pradėjus taikyti SMK bus pokyčių administracinių sankcijų taikymo srityje?

Deklarantams šie pokyčiai turėtų būti palankūs, nes jiems klaidingą informaciją pateikę asmenys taip pat bus laikomi solidariais skolininkais. Administraciniai nusižengimai yra nacionalinės teisės sritis, nereguliuojama ES lygiu. Todėl pažeidimai kaip ir iki gegužės 1 d. vertinami remiantis nacionaliniu teisės aktu – Administracinių teisės pažeidimų kodeksu (nuo 2017 m. – Administracinių nusižengimų kodeksu) ir reikšmingesnių pokyčių šioje srityje nenumatoma. Galima nebent pažymėti, kad asmeniui siekiant įgyti AEO statusą bus vertinami ne tik muitų ir mokesčių teisės aktų pažeidimai, bet ir pažeidimai, susiję su pareiškėjo ekonomine veikla.



Pokyčiai apima sudėtingus procesus, tad pabaigai norėtume pasiteirauti Jūsų nuomonės, ar pavyksta muitinei ir verslui išsaugoti optimizmą dėl SMK atnešamų naujovių ir galimybių?

Įdiegus elektroninius sprendimus nauda tiek muitinei, tiek verslui neabejotina. Europos Komisija optimistiškai vertina SMK įgyvendinimą ir akcentuoja teigiamus aspektus. ES valstybės narės, susiduriančios su praktinėmis problemomis, – lėšų ir specialistų trūkumu, laiko pasirengti SMK įgyvendinimui stoka yra kiek atsargesnės vertindamos savo galimybes sklandžiai prisitaikyti prie pasikeitusios teisinės aplinkos ir suspėti elektronines sistemas įdiegti nustatytais terminais. Verslo optimizmą pavadinčiau atsargiu, manau, bendra vyraujanti nuomonė yra tokia, kad pirmiausia reikia prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos, o vėliau ieškoti būdų kaip pasinaudoti atsiradusiomis naujomis galimybėmis.

Kaip verslui pasirengti SMK pokyčiams?.Rubrika: Straipsniai

Jonas SakalauskasAdvokatų kontoros SORAINEN advokatas

Nuo 2016 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo naujasis Sąjungos muitinės kodeksas. Šiuo kodeksu keičiamos, tikslinamos bei papildomos galiojusios Bendrijos muitinės kodekso nuostatos. Sąjungos muitinės kodeksas (SMK) įvedė esminių pasikeitimų, turinčių įtakos tiek muitų administravimui, tiek pasaulinei prekybai. Daugelio SMK įvedamų naujovių tikslas – palengvinti prekybą, optimizuoti procesus, tačiau tikėtina, jog šios naujovės sukels įmonėms ir papildomų kaštų bei administravimo naštos. Šiame straipsnyje bus apžvelgta dalis SMK įvedamų pakeitimų bei jų įtaka verslui.

Muitinės sprendimai. Efektyvumo ir aiškumo dilema

SMK įtvirtina muitinės priimamų sprendimų terminus. Muitinei nustatomas 30 dienų terminas patikrinti ar pareiškėjo prašymas atitinka keliamus reikalavimus ir informuoti pareiškėją apie prašymo priėmimą. Priėmus prašymą muitinė privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 120 dienų nuo prašymo priėmimo dienos priimti sprendimą. Šios taisyklės standartizuoja sprendimų priėmimo procesus ES lygmeniu. Kyla klausimas ar visais atvejais tokie terminai bus pateisinami, ypač tais atvejais, kai pareiškėjams reikės ypač operatyvių muitinės sprendimų (pvz. sprendimas dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo). Praktika parodys kaip valstybių narių muitinės aiškins SMK nuostatą dėl sprendimų priėmimo terminų ir operatyvumo.

SMK įveda sveikintiną naujovę – teisę būti išklausytam. Muitinė, prieš priimdama galimai nepalankų pareiškėjui sprendimą, turi pranešti pareiškėjui priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti savo sprendimą, ir suteikia jam galimybę per nustatytą laikotarpį pareikšti savo nuomonę. Šiam pareiškėjo veiksmui atlikti bus suteikiamas 30 dienų terminas. Nors ši sąlyga turės įtakos muitinės sprendimo priėmimo terminui, tačiau sudarys galimybę įmonei ne tik susipažinti su dokumentais ir informacija, kuria muitinė ketina grįsti neigiamą sprendimą, bet ir pateikti savo paaiškinimus ir aktualius įrodymus, kurie galėtų pakeisti muitinės poziciją. Tikėtina, kad ši procedūra sumažins su muitine kylančių ginčų kiekį, o skundų nagrinėjimą apeliacine procedūra padarys efektyvesniu.

Žinoma, SMK numato atvejus, kada muitinė neturi informuoti subjekto apie jo atžvilgiu priimamą neigiamą



sprendimą; kai kurie atvejai galėtų būti aiškinami plečiamai (pvz. kai išankstinis pranešimas gali pakenkti kovos su sukčiavimu tikslu pradėtam tyrimui), todėl kyla grėsmė, kad jais bus piktnaudžiaujama.

AEO statuso pranašumas

SMK siekiama suteikti daugiau naudos ir supaprastinti reguliavimą įgaliotiesiems ekonominės veiklos (AEO) vykdytojams. Nors SMK nenumato privalomo AEO statuso, tačiau šio statuso suteikiamas pranašumas atsispindi daugelyje SMK nuostatų.

Norėtume atkreipti verslo dėmesį į AEO statuso privalumus, kurie išryškėja supaprastinus muitinės formalumus:

suteikiama atstovavimo teisė kitose valstybėse narėse,atidedami mokėjimai su sumažinto dydžio bendrąja garantija (pvz. garantijos sumos sumažinimas iki 30 proc. esamos skolos dydžio) arba atleidimas nuo garantijos pateikimo,nustatomas laikinas saugomų prekių perkėlimas į kitą valstybės narę,įvedamas centralizuotas muitinis įforminimas (asmeniui suteikiama galimybė pateikti muitinės deklaraciją muitinei, kurios kompetencijai priklauso tokio asmens įsisteigimo vietos priežiūra, kai deklaruojamos prekės pateikiamos muitinei kitoje muitinėje),supaprastinama teisės pateikti muitinės deklaraciją įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdas,nustatoma savikontrolės taikymo teisė ir kt.

Taip pat svarbu atsižvelgti į galimus neigiamus padarinius, vykdant veiklą be AEO statuso – AEO statuso turėtojai įgaus konkurencinį pranašumą rinkoje; vertėtų įvertinti galimai lėtesnių muitinės procesų įtaką vykdomai veiklai, būsimą išlaidų garantijoms padidėjimą.

Žinoma, AEO statusas nulems ir papildomus kaštus. Manytina, kad su AEO susiję SMK pakeitimai turės didesnę neigiamą įtaką smulkiajam ir vidutiniam verslui dėl akreditacijos procedūrų ir jų trukmės, kaštų, SMK nustatytų papildomų finansinių, veiklos teisėtumo ir kitų reikalavimų AEO leidimui įgyti ir būtino kvalifikuoto personalo poreikio.

Papildomos sankcijos už pažeidimus

SMK nustato naujas nuostatas, kurios padidina neigiamus padarinius verslui už muitų teisės aktų pažeidimus. Skirtingai nei anksčiau, už muitų teisės aktų pažeidimus galės būti skiriama sankcija – bauda ir/arba asmeniui suteikto atitinkamo leidimo atšaukimas, galiojimo sustabdymas ar dalinis pakeitimas. Muitinės atliekamų patikrinimų neigiami padariniai gali būti ženkliai didesni dėl muitų ir kitų muitinės apskaičiuojamų mokesčių neteisėto nedeklaravimo ar netinkamo deklaravimo.

Taip pat SMK numato delspinigių už muitus apskaičiavimą nuo skolos atsiradimo dienos iki jos pranešimo dienos, atlikus muitinės patikrinimą po prekių išleidimo.

Be to SMK ženkliai išplečia skolininkų ratą, atsakingų už skolą muitinei. Skolininku gali būti pripažintas:

bet kuris asmuo, pateikiantis neteisingą deklaracijai surašyti reikalingą informaciją,asmuo, kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti muitų teisės aktais nustatytą pareigą, interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kt.

Taigi muitinei suteikiama platesnė galimybė pripažinti skolininkais kelis asmenis (solidarūs skolininkai) ir efektyviau išsiieškoti skolą iš bet kurio iš skolininkų ar jų visų neviršijant nustatytos skolos muitinei dydžio. Platesnis solidarių skolininkų ratas gali turėti neigiamų padarinių įmonėms, jeigu jų pasitelkti subjektai, dėl kurių veiksmų kilo skola muitinei, nėra finansiškai patikimi arba dėl kurių kompetencijos stokos gali būti padarytos klaidos, sąlygojančios skolos muitinei atsiradimą.



Pasikeitimai muitinio vertinimo srityje

SMK panaikina galimybę muitinės vertę apskaičiuoti pagal pirmojo pardavimo į ES sandorio vertę ir nustato „paskutiniojo pardavimo“ į ES taisyklę. Įmonėms, kurios tiekimo grandinėje naudojosi „pirmojo pardavimo“ taisykle, tai gali lemti didesnius importo mokesčius. Pažymėtina, kad SMK numato pereinamąjį laikotarpį (galios iki 2017 m. gruodžio 31 d.) sandoriams, sudarytiems iki 2016 m. sausio 18 d., tai gali būti ir neterminuotieji sandoriai.

Pagal anksčiau galiojusias nuostatas, mokesčiai už patentus ir licencijas buvo įtraukiami į muitinės vertę, jeigu jie susiję su importuojamomis prekėmis arba yra prekių pardavimo sutarties sąlyga. SMK išplečia „pardavimo sąlygos“ sampratą. Pagal naujas nuostatas, minėti mokesčiai laikomi būtina prekių pardavimo sąlygą ir įtraukiami į muitinės vertę ne tik kai tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama, kad pirkėjas atliktų šių mokesčių mokėjimą, arba pirkėjas atlieka jų mokėjimą, kad įvykdytų įsipareigojimą pagal sutartį, bet ir kai prekės negali būti parduodamos pirkėjui arba jis negali jų pirkti, jei licencijos išdavėjui nesumokami mokesčiai už patentus ar licencijas. Šiuo atveju vertinamos ne tik pardavėjo nustatytos prievolės ar jam licencijos turėtojo nustatyti įpareigojimai, bet ir pirkėjui nustatytos prievolės nepriklausomai nuo pardavėjo ir licencijos išdavėjo tarpusavio ryšio. Taigi mokesčiai už patentus ir licencijas sumokėti trečiam asmeniui dažniausiai bus įtraukiami į muitinės vertę. Šiuo atveju aplinkybė, jog licencijos išdavėjas yra nesusijęs su pardavėju iš esmės netenka teisinės reikšmės.

Privalomas garantijos reikalavimas

Su nedidelėmis išimtimis, garantijos tampa privalomos bet kokioms esamoms ar galinčioms atsirasti skoloms. SMK suteikia galimybę pateikti muitinei bendrąją garantiją, susijusią su dviem ar daugiau operacijų, deklaracijų ar muitinės procedūrų.

Pažymėtina, kad įmonėms, naudojančioms individualias garantijas, SMK nenumato galimybės taikyti garantijos dydžio sumažinimo. Tuo tarpu bendrųjų garantijų turėtojams (atitinkantiems SMK nustatytus reikalavimus), atsiranda palankesnės sąlygos. AEO statuso turėtojams gali būti taikomas garantijos sumažinimas iki 30 % esamos skolos. Subjektams, neturintiems AEO statuso, bet atitinkantiems SMK nustatytus reikalavimus, gali būti leidžiama pateikti sumažinto dydžio garantijas, galimoms skoloms užtikrinti.

Viena esminių naujovių – išplėstas garantijos formų sąrašas (depozitas, garanto įsipareigojimas ir kt.) bei subjektų galinčių būti garantais ratas. Verslui taip suteikiama galimybė pasirinkti priimtinus garantus bei rasti ekonomiškai efektyvų sprendimą, tuo pačiu sumažinant patiriamus papildomus kaštus dėl reikalavimų pateikti garantiją.

Kaip įmonės turėtų pasirengti SMK pokyčiams?

Siekiant optimizuoti finansinius kaštus ir pasinaudoti SMK suteikiamomis naujovėmis, įmonėms šiuo metu reikia pasirengti darbui pagal SMK. Todėl rekomenduojame įvertinti:

šiuo metu naudojamas ir planuojamas naudoti muitinės procedūras ir joms taikomus naujus reikalavimus, pereinamuosius laikotarpius;muitinės formalumų supaprastinimų ir gautiną naudą;AEO autorizacijos poreikį. Svarbu įvertinti tiek galimus neigiamus padarinius įmonei, jeigu pastaroji neturės galimybės naudotis SMK suteikiamais supaprastinimais, tiek konkurencinį pranašumą įgijus AEO statusą ir reikalingus papildomus kaštus, bei terminą autorizacijai atlikti;atitiktį garantijos reikalavimams. Rekomenduojama peržiūrėti sutarčių su garantais sąlygas, pasirinkti tinkamą ir ekonomiškai pagrįstą garantą, įvertinti piniginio užstato poreikį ir apyvartinių lėšų srautus;prekybos grandinėje esančius verslo partnerius ir kaip jie gali paveikti įmonės prekybą (pvz. ar partneris turi AEO statusą, ar partneris kvalifikuotas muitinės veiklos klausimais, ar partneris yra ekonomiškai patikimas, jeigu dėl jo veiksmų įmonė bus pripažinta skolininku ir kt.). SMK pakeitimai suteikia papildomų teisių ir pareigų



importuotojams, todėl sutarties sąlygos su tiekėjais turi būti peržiūrėtos siekiant užtikrinti keliamus reikalavimus bei priderinti prie įmonės veiklos; Incoterms sąlygų tinkamas parinkimas nebėra vienintelis aktualus reikalavimas sutartyse su tiekėjais;kaip naujos muitinės vertės taisyklės gali paveikti prekių muitinės vertę ir įmonės verslą. Rekomenduojama peržiūrėti sutarčių sąlygas su pirkėjais, kurios gali būti siejamos su licencijų ir patentų mokesčiais, įvertinti už ką yra taikomi konkretūs mokesčiai ir tinkamai juos apibrėžti sutartyje; esant poreikiui - peržiūrėti sutarčių sąlygas su licencijų ir patentų turėtojais;įmonės veiklos procesus ir gebėjimą tinkamai įgyvendinti SMK reikalavimus. Atrinkti reikalavimus atitinkantį personalą ir užtikrinti jo apmokymus. Įvertinti informacinių sistemų atnaujinimo ar įdiegimo poreikį (patikslinus specifikacijas).

SMK yra taikomas labai trumpą laiką, praktika dar nėra susiformavusi, o nuostatos, kurios bus pradėtos taikyti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tebėra tikslinamos, todėl įmonės turėtų nuolatos stebėti teisės aktų pasikeitimus.

Administracinė atsakomybė už duomenų deklaracijoje pakeitimą muitinės leidimu.Rubrika: Teismų praktika

Andrius KošelVyresnysis teisininkas, advokatų profesinė bendrija "SPC legal"

Šį mėnesį teko bendrauti su kelių muitinės tarpininkų įmonių deklarantais, kurie kreipėsi teiraudamiesi nuomonės dėl masiškai už menkiausius neatitikimus rašomų protokolų. Kaip ir anksčiau esu leidinyje rašęs, mano vertinimu, protokolų surašymas deklarantams labai dažnai prasilenkia tiek su ekonomine logika, tiek su muitinės deklaruojamu siekiu bendradarbiauti su verslu, tiek su elementariu žmogišku bendradarbiavimu tarp pareigūno ir deklaranto. Tai iliustruoja praėjusį mėnesį teismo išspręsta byla, kai deklarantui muitinė administracinę atsakomybę pritaikė už... duomenų deklaracijoje pakeitimą pačios muitinės leidimu.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 2092 str. ir nuo 2017-01-01 įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 212 str. yra numatyta deklaranto atsakomybė už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą. Šio pažeidimo sudėtis yra formali (nusižengimas laikomas padarytu nustačius pavojingo veikimo ar neveikimo faktą, net ir neatsiradus padariniams), todėl dažnu atveju teritorinės muitinės kvalifikuoja deklarantų veikas pagal šį straipsnį iš esmės nevertindami pažeidimo padarymo aplinkybių, veikos pavojingumo ir neindividualizuodami bausmės. To rezultatas verčia sunerimti, kadangi griežtas teisės normų aiškinimas ir taikymas tapo teisminės sistemos apkrovimo, tranzitinių krovinių srautų sumažėjimo ir žmonių baimės užsiimti deklaranto veikla priežastimi.

Tikimės, kad šiame straipsnyje aptariamas 2016-04-27 Klaipėdos apygardos teismo (KLAT) nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-250-462/2016 leis išlyginti administracinių pažeidimų srityje vis aštrėjančius muitinės



įstaigų ir verslo atstovų bendradarbiavimo kampus.

Faktinės bylos aplinkybės

A.Š. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji, 2015-09-14, 13.30 val., kaip UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė, naudodamasi įgaliotojo siuntėjo statusu, muitiniam įforminimui pateikė 2015-09-14 supaprastintą tranzito deklaraciją. Minėtos deklaracijos 18 langelyje įrašė vieną transporto priemonę, tačiau faktiškai, dėl pirmos gedimo, atvyko kitas vilkikas (nenurodytas deklaracijoje) ir išgabeno minėtoje deklaracijoje deklaruotą krovinį. Atitinkamai tranzito deklaracijoje nurodytas vilkikas 2015-09-14 nebuvo pristatytas į Pilies jūrų uosto posto muitinės priežiūros zoną.

Iš muitinės priežiūros zonos neišgabenus krovinio, buvo kreiptasi į Pilies jūrų uosto posto muitinės pareigūnus su prašymu padaryti įrašą supaprastintoje tranzito deklaracijoje apie transporto priemonės pakeitimą. Pilies jūrų uosto posto muitinės pareigūnė, įvertinusi šio prašymo pagrįstumą, tranzito deklaracijoje padarė žymą apie faktiškai atvykusios transporto priemonės duomenis, tuo iš esmės patvirtindama, kad į paskirties įstaigą krovinys faktiškai bus gabenamas ne deklaracijos 18 langelyje nurodyta transporto priemone, bet deklaracijos 56 langelyje nurodyta transporto priemone. Taigi, tik gavus išvykimo muitinės įstaigos leidimą patikslinti duomenis apie krovinį gabenančią transporto priemonę, krovinys buvo išgabentas iš muitinės priežiūros zonos.

A.Š. buvo kaltinama, kad nurodydama tranzito lydinčiajame dokumente neteisingus duomenis apie transporto priemonę, pažeidė 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 119 straipsnį.

2015-12-10 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu A. Š. buvo pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 2092 str. 5 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 57 Eur bauda.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-24 nutartimi pakeitė teritorinės muitinės nutarimą ir A. Š. pagal ATPK 2092 str. 5 d. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Šis nutarimas buvo apskųstas KLAT.

KLAT išaiškinimai

ATPK 2092 str. 5 d. numato administracinę atsakomybę deklarantui už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui.

KLAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2092 str. 5 d., sudėties buvimo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. veikoje teisingai vadovavosi Muitinės departamento direktoriaus 2003-09-18 įsakymu Nr. 1B-835 patvirtintų Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių 1 d., kuri numato, jog bendrijos/bendrosios tranzito procedūros vykdymui įforminti dokumentai, užbaigus muitinį įforminimą, netaisomi. Nagrinėjamu atveju aktualus ir 2005-04-25 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS sistemos priemonėmis, taisyklių 34 p., kuris numato, kad jeigu vykdytojas, įforminus prekėms Bendrijos tranzito procedūrą, dėl tam tikrų priežasčių šią procedūrą nori nutraukti (atsisako prekių gavėjas, prekių gabenimui nori pasirinkti kitą transporto rūšį, prekėms pripažįstamas negaliojančiu reeksporto muitinės sankcionuotas veiksmui įformintas eksporto bendrojo dokumento rinkinys ir pan.) prekių, kurios dar nėra išgabentos iš išvykimo muitinės įstaigos, išvykimo įstaigos muitinės pareigūnas NCTS priemonėmis turi teisę tokias deklaracijas anuliuoti, pateikdamas atitinkamus elektroninius pranešimus tranzito ir paskirties įstaigai.



Tačiau KLAT kilo abejonių, ar nagrinėjamu atveju iš administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. buvo galima reikalauti teisės aktus atitinkančio elgesio ATPK 2092 str. 5 d. įtvirtintos teisės normos prasme.

KLAT vertino, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė, kad muitinės įstaiga leido taisyti deklaracijos duomenis ir atvykusiai transporto priemonei gabenti krovinį – vilkikui buvo leista išvykti iš muitinės. Tačiau šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikšmės A. Š. atsakomybei neturėjo, nes tai buvo padaryta po to, kai A. Š. inkriminuojamas pažeidimas, kurio sudėtis yra formalioji, jau buvo padarytas. KLAT su tokiu situacijos vertinimu nesutiko ir atkreipė dėmesį, kad pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime anksčiau nurodė, jog A. Š. sužinojusi faktą, kad deklaracijoje nurodyto krovinio nebegalės gabenti tranzito deklaracijoje nurodyta transporto priemonė, krovinys dar nebuvo išvykęs iš muitinės priežiūros zonos, ji turėjo muitinės postui pateikti prašymą anuliuoti tranzito deklaraciją ir pateikti naują deklaraciją su pasikeitusiais duomenimis, tačiau tokia suteikta galimybe A. Š. nepasinaudojo. Tai suponuoja išvadą, kad apylinkės teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukta A. Š. sužinojusi faktą, kad deklaracijoje nurodyto krovinio nebegalės gabenti tranzito deklaracijoje nurodyta transporto priemonė, vietoje teisės aktus atitinkančio elgesio – prašymo anuliuoti tranzito deklaraciją bei naujos deklaracijos su pasikeitusiais duomenimis pateikimo muitinės postui, pasirinko teisės aktus neatitinkantį elgesį – taisė deklaracijos duomenis.

Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ATPK numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 str.). Taip pat būtina atskleisti ir asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį.

KLAT vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog muitinės įstaiga leido taisyti deklaracijos duomenis, suponuoja, kad A. Š. veikoje nebuvo subjektyviosios ATPK 2092 str. 5 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties pusės – kaltės (atsižvelgiant į valstybės funkcijas vykdyti įgaliotos institucijos veiksmus, nagrinėjamu atveju iš administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. nebuvo galima reikalauti teisės aktų reikalavimus atitinkančio elgesio), todėl jai pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina.

CE ženklinimo patikrinimas muitinio įforminimo metu.Rubrika: Klausimai - atsakymai

Skaitytojo klausimas: Planuojame importuoti masažinius krėslus. Kilo klausimas dėl CE ženklinimo. Jeigu ant prekės nėra CE ženklo, ar yra kita galimybė muitinei įrodyti, kad prekės atitinka keliamus saugumo reikalavimus?

Daugeliu produktų Europos Sąjungoje galima prekiauti tik tuomet, kai jie pažymėti ženklu CE. Šis ženklas pažymi, kad produktas buvo įvertintas ir atitinka ES saugos, sveikatos ir apliktos apsaugos reikalavimus. Tokie prekių ženklinimo reikalavimai yra nustatyti įvairiems produktams, pvz., žaislams, elektros įrangai, medicinos prietaisams, asmeninės



apsaugos priemonėms ir kitoms gaminių grupėms. Pagrindinis teisės aktas nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus yra 2008-07-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008.

Muitinė yra viena iš institucijų, kuri vykdo įvežamų gaminių saugos ir atitikties kontrolę. Ji atlieka prekių ženklinimo CE patikrinimus siekiant aptikti nesaugius, reikalavimų neatitinkančius gaminius, gaminius pažymėtus netikru CE ženklu, dar neišleidus jų į laisvą apyvartą ir nepateikus į rinką.

Gamintojas yra vienintelis ekonominės veiklos vykdytojas, atsakingas už gaminio gamybą ir (arba) projektavimą pagal atitinkamus ES teisės aktus ir, jei taikoma, kitas nuostatas. Importuojamos prekės atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka importuotojui, nes jis atsako už gaminį, kurį ketina pateikti ES rinkai ir privalo užtikrinti, kad produktai, kuriuos jis tiekia į rinką, atitiktų taikomus reikalavimus ir nekeltų pavojaus Europos gyventojams.

Lietuvos Respublikoje Ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999-10-19 įsakymu Nr. 351/61 patvirtintas „Elektrotechninių gaminių saugos techninis reglamentas“ nustato į Lietuvos rinką teikiamų elektrotechninių gaminių svarbiausius saugos reikalavimus, atitikties šiems reikalavimams įvertinimo procedūras bei rinkos priežiūros reikalavimus ir skirtas elektrotechninių gaminių saugai, vartotojų bei galutinių naudotojų interesų apsaugai.

Prieš pateikdamas gaminį rinkai importuotojas turi įsitikinti, kad gaminiui yra atliktas tinkamas atitikties vertinimas, gamintojas parengė tinkamus techninius dokumentus ir gaminys pažymėtas ženklu „CE“. Kai paženklinti pačios prekės nėra galimybės, CE ženklas žymimas ant pakuotės, instrukcijos ar garantijos liudijimo tokiu būdu, kad jis būtų matomas, lengvai įskaitomas ir neklaidinantis, neištrinamas.

Jūsų atveju, CE ženklu gamintojas turi paženklinti masažinius krėslus, kurie greičiausiai priskiriami elektrotechninių gaminių grupei (pagal 1999-10-19 įsakymo Nr. 351/61 nuostatas elektrotechninis gaminys tai bet koks gaminys, skirtas naudoti esant kintamos srovės įtampai nuo 50V iki 1000V ir nuolatinės srovės įtampai nuo 75V iki 1500V).

Tuo atveju, kai prekės neturi CE ženklinimo, importuotojas, kaip įgaliotasis gamintojo atstovas, gali muitinei pateikti gamintojo atitikties deklaraciją ir pažymėti gaminį CE ženklu vėliau, tačiau iki prekių pateikimo į rinką.

Jeigu importuotojas nepaženklintai prekei negali pateikti dokumentų, įrodančių gaminio saugą arba atitiktį, muitinė tokių prekių neišleidžia į laisvą apyvartą. Importuotojas, jei įmanoma, turi imtis kitų tinkamų priemonių, pavyzdžiui, įforminti kitą muitinės procedūrą.

BMK ir SMK straipsnių atitikties lentelės.Rubrika: Įdomu

Kaip pasižiūrėti, kokiu straipsniu Sąjungos muitinės kodekse tapo atitinkamas Bendrijos muitinės kodekso straipsnis?

Keičiantis reglamentams analizuojame mums aktualios veiklos srities pasikeitimus. Jeigu veikloje vadovavomės tam tikrais Bendrijos muitinės kodekso straipsniais (BMK), mums svarbu žinoti, kokie straipsniai juos atitinka Sąjungos muitinės kodekse. Paiešką palengvina reglamentuose skelbiamos atitikties lentelės. Sudėtingiau yra tai, kad šiuo tikslu tenka naudotis ir netaikomu reglamentu – Modernizuotu muitinės kodeksu (MMK), žr. paveikslėlyje.



MMK yra skelbiamos straipsnių atitikties lentelės tarp MMK ir BMK, o SMK randame atitikties lenteles tarp SMK ir MMK. Naudodamiesi lentelėmis matome, pavyzdžiui, kad BMK 1 str. tapo MMK 4 str., o SMK tai jau 5 str.



Informacija apie leidinį“Muitų teisė praktikams” leidžiamas kartą per mėnesį, iki sekančio mėnesio 1d. Skaitytojams siunčiamas elektroniniu paštu. Leidėjas UAB ”Muita”, Nemuno g. 153, LT-93262 Klaipėda, tel. (46) 257150, el. p. [email protected]. Prenumerata ir daugiau informacijos www.muita.lt/lt/p/leidinys-muitu-teise-praktikams

Skaitytojų klausimaiNerandate reikiamos informacijos ar atsakymo į klausimą? Susisiekite su mumis nurodytais kontaktais ir specialistai straipsnį Jums aktualia tema parengs artimiausiuose leidinio numeriuose.

BendradarbiavimasNorėtumėte leidinyje paskelbti savo straipsnį ar pranešimą? Susisiekite su mumis nurodytais kontaktais ir aptarsime bendradarbiavimo sąlygas.

e-Prenumerata“Muitų teisė praktikams” 11 numerių prenumerata kainuoja 120 € be PVM. Užsakius prenumeratą, Jums bus atsiųsti visi laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. gruodžio išleisti “Muitų teisė praktikams” numeriai ir metų pabaigoje juos apibendrinantis leidinys, kuriame rasite visus publikuotus straipsnius, surūšiuotus pagal temas. Nemokamoje leidinio versijoje publikuojama dalis informacijos: muitų teisės aktų pakeitimų apžvalga, įdomūs faktai ir straipsnių įžanginės dalys. Jei ši leidinio versija į Jūsų elektroninį paštą buvo atsiųsta tiesiogiai leidėjo, prenumeruoti jos nebereikia - bus automatiškai pristatoma kiekvieną mėnesį. Atsisakyti prenumeratos galite paspaudę atitinkamą nuorodą gautame el. laiške.

Norėdami prenumeruoti leidinį, užpildykite www.muita.lt/lt/p/leidinys-muitu-teise-praktikams pateiktą prenumeratos formą arba susisiekite su mumis nurodytais kontaktais www.muita.lt/lt/p/kontaktai

Atsakomybė už leidinio turinįŠiame leidinyje pateikta informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir negali būti vertinama kaip teisinis patarimas, išvada ar konsultacija. Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su leidėjų nuomone.

© UAB „Muita“. Išimtinė teisė platinti leidinį „Muitų teisės praktikams“ priklauso UAB „Muita“. Mokama leidinio versija yra skirta tik ją teisėtai įsigijusiems asmenims. Platinti leidinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti galima tik gavus UAB „Muita“ sutikimą raštu. Atsakomybė už UAB „Muita“ teisių pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

mailto:[email protected]

http://www.muita.lt/lt/p/leidinys-muitu-teise-praktikams

http://www.muita.lt/lt/p/leidinys-muitu-teise-praktikams

http://www.muita.lt/lt/p/kontaktai

Gegužė 2016 Nr. 40 - rumai.lt · 2015/2447, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 str., Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, Lietuvos

Documents