G „Saulės delne“ Eiklus · 2014. 5. 9. · Įkelti gandrui lizd ... konferencijos dalyviams neprailgtų laikas, buvo daroma pertrauka, per kurią galėjome apžiūrėti šios

„Saulės delne“ Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos laikraštis 2013-2014 m. m. gegužė

Kristijonui Donelaičiui – 300

„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietąIr žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės.

Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.“

Išgirdusi pirmas „Pavasario linksmybių“ eilutes susimąstauapie lietuvių kalbos grožį... Kiek mūsų kalboje spalvų iratspalvių, kiek daug metaforų ir frazeologizmų, kiek daug kylaminčių... Susimąstau ne tik apie lietuvybę skleidžiantį kūrinį, betir apie tą žmogų, kuris gyveno toje lietuvybės civilizacijoje –Mažojoje Lietuvoje. Tas žmogus yra žymusis lietuvių grožinėsliteratūros pradininkas, rašytojas ir kunigas KristijonasDonelaitis. Mažesnieji apie jį sužino iš „Knygų valandų“,vyresnieji mokiniai gilinasi į hegzametro eilutes, o lietuvių kalbosmokytojai (tikiuosi, ne tik jie) žino visus jo biografijos ir poetikosaspektus. Ir gėda, jei negirdėjote apie jį nieko, juk šiais metaisšvenčiame Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejų. Taigi irtelevizija vis parodo, ir renginių, konferencijų, olimpiadų,konkursų vyksta apie jį ir jo gimtinę - Mažąją Lietuvą. Na, o man teko dalyvauti tokio pobūdžio konferencijoje, kurivadinosi „Kristijono Donelaičio idėjos šiandien“. Ji vyko š. m.balandžio 11 dieną. Vykau į Skuodo rajono Mosėdžio gimnaziją.Kartu vyko lietuvių kalbos mokytojos Gitana Žygaitytė ir RasvitaKundrotaitė ir bendraklasiai - Silvestras Merliūnas ir GretaJasinskaitė. Išvažiavome gana anksti, nes kelionė ilga. Bet laikasneprailgo - pro automobilio stiklą galėjome grožėtis žemaitiškapavasario gamta. Mosėdis garsėja kaip akmenų miestas. Ir iš tiesųtik atvažiavus miestelin matai akmenų lydimą kelią... Akmenųmiestelis nedidelis, todėl Mosėdžio gimnaziją nebuvo sunkusurasti. Vos įėjus mus svetingai pasitiko, pasirašėme svečiųknygoje.

Nukelta į 3 p.

Konferencijos dalyviai.

Gelsvas kaip pienėsEiklus Gyvenimas... KasUž lietuviško Žodžio

Ėjimą be nerimo?

Gegužės 7-oji –

Spaudos atgavimo,

kalbos ir knygos diena! Ką kiekvienam iš mūsųreiškia laisva spauda, kalba,knyga? Ar užtenka žinoti, joglietuvių kalba vienaseniausių pasaulyje? Arbematyti jos archajiškumasir pagarba jai žodžiuose betaškų, nosinių, brūkšnelių,paukštelių arba tekste, kurioneįmanoma įskaityti? Kokiospriežastys verčia ją bjaurotinelietuviškais žodžiais,žargonu ir keiksmažodžiais? Norisi tikėti ir tikiu, kadlietuvių kalba išliks, nors irpasikeitusi. Norisi tikėti,nors ir naivu, kad užsieninišvykusiųjų vaikai irvaikaičiai mokėslietuviškai... Norisi... (Kiekvienaspagalvokite – ko?) Su švente!

Rasvita Kundrotaitė

„Saulės delne“ jau ne kartą spausdinointerviu su mūsų mokyklą baigusiais mokiniais.Šį kartą rubrikoje „Aš mokiausi Švėkšnoje“žurnalistų būrelio narė IIb klasės mokinė OdetaBūdvytytė kalbino savo senelį Bronių Jucių,Švėkšnos vidurinę mokyklą baigusį 1960 metais.

Vėliau Kurmių septynklasėje mokyklojepabaigiau septynias klases. Nuo aštuntos klasėsmokiausi Švėkšnos vidurinėje mokykloje ir 1960metais baigiau vienuolika klasių. Baigęs įstojau įKauno politechnikos institutą, į chemijostechnologijos - neorganinės chemijos specialybę.Deja, trečiojo kurso viduryje buvau pašauktas įsovietų armiją ir priverstas mesti mokslusinstitute. Trejus metus atitarnavęs armijoje grįžauį Švėkšną. Nebeturėdamas galimybių studijuotiKaune taip ir nebaigiau studijų institute. Taigipasilikęs Švėkšnoje pradėjau dirbti prekyboje, ėjauįvairias pareigas: nuo ekspeditoriaus ikikooperatyvo viršininko. Dėl sunkių darbo sąlygųišėjau iš kooperatyvo viršininko darbo ir grįžau įankstesnį darbą. Visus likusius metus iki pensijosdirbau ūkinių prekių parduotuvėje vedėju. - Mokėtės net trijose mokyklose: pradžios,septynmetėje ir vidurinėje. Koks tada buvomokymas? Kokias mokymosi priemonesturėjote? - Mokydavo, manau, kaip ir dabar. Irrašomuosius darbus rašydavome, iratsiskaitinėdavome žodžiu. Tik šiuolaikiniaimokiniai turi daugiau mokymosi priemonių. Mesbuvome auklėjami labai griežtai ir kryptingai,turėjome būti pavyzdingi komunizmo statytojai.

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos laikraštis 201 4 m. gegužė 2 p.

„

Na, turėjome mes ir knygas, ir į sąsiuviniusrašydavome, tik nebuvo leidžiama rašyti suparkeriais, turėjome rašyti su plunksnakočiais. - Ar visi mokiniai buvo drausmingi? - Visokių būdavo: ir padykusių, ir ramių.Prikrėsdavome kvailysčių ir mokiniams, irmokytojams. - Kaip mokytojai palaikydavo tvarkąklasėje, drausmindavo? - Mokytojai buvo griežti, bet teisingi. Jeineklausydavome, buvome įspėjami ar į kampąstatomi. Kiti mokytojai daug kalbančius perpamokas pakviesdavo atsakinėti, dvejetųprirašydavo. Būdavo tokių atvejų, kad ir iš klasėsišvarydavo, tėvus kviesdavo ir net dėl blogoelgesio iš mokyklos mesdavo. - Kokie dalykai labiausiai patiko, sekėsi? - Man visos pamokos sekėsi gana gerai,labiausiai tikslieji mokslai. Ypač patiko chemija.Ją mokėjau labai gerai ir net buvau chemijosbūrelio pirmininkas. - Kokį mokytoją geriausiai prisimenate?Kodėl? - Kaip gerą pavyzdį prisimenu fizikosmokytoją Joną Vaitkų. Jis mokėjo gerai išaiškintipamoką, sudominti vaikus bei pajuokauti. Jopamokoje turėjai viską gerai mokėti bei trumpai iraiškiai atsakinėti. Ne taip gerai sekėsi rusų kalbosmokytojui Kinčiui. Nors jis ir geras buvo, betnemokėjo vaikų suvaldyti ir išaiškinti pamokos. - Kokį atsimenate linksmiausią, įdomiausiąnuotykį mokykloje? - Buvo ne vienas įdomus įvykis, bet šitas yra išįdomiausių. Būdami vienuoliktoje klasėje, kaimokytojas nusisukęs į lentą aiškino pamoką, mespradėjome dainuoti, o mokytojas išgirdęs atsisukoį mus. Mes nutilome, o mano vienas bendraklasisbuvo nusisukęs nuo mokytojo ir dainavo toliau.Mokytojas supykęs pasakė: „Beproti, ką darai,stok į kampą.“ Šitaip vienuoliktokas būdamasaštuoniolikos metų išstovėjo kampe iki pamokosgalo. Šitas įvykis mano klasei buvo be galojuokingas ir įsimintinas. - Ką norėtumėte palinkėti šiuolaikiniamsmokiniams? - Būti kūrybingiems, stropiems ir stengtismokytis, pamokose nebūti apsnūdusiems irstropiai jose dalyvauti, taip pat būti šiek tiekišdykusiems. - Ačiū už pokalbį.

Parengė Odeta Būdvytytė

Aš mokiausi Švėkšnoje

„Linkiu būti kūrybingiems, stropiems ir šiek tiek išdykusiems“

- Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie save? - Gimiau iraugau Kelvetų kaime. Keturias klases baigiau Gedminaičiųpradžios mokykloje.

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos laikraštis 2014 m. gegužė 3 p.

a

Kokį šiemet matei gandrą? Žiloje senovėje baltasis gandras buvo lietuviųgenčių globėjas, rūpinęsis žmonių gerove, saugojęsnuo nelaimių, o namus – nuo gaisro ir perkūnijos. Įkelti gandrui lizdą - ne kiekvienam skirtas ir netoks jau paprastas darbas. Padaryti gandralizdį - taidar ne viskas. Reikia jį įkelti, bet kelti negali vienivyrai - būtinai turi dalyvauti ir moterys, kitaipgandrai lizde neperės. Neperės, jeigu įkėlęsgandralizdį, į jį neįdėsi ir monetų. O būna, kad irapsigyvenęs ir ilgokai buvęs sodyboje gandraspalieka lizdą ir išskrenda pas kurį kitą kaimyną. Tadaįvairiausių spėliojimų ir net nusiminimo būna, nes jįpaliko artimas jo širdžiai paukštis - baltasis gandras. Gandras yra protingas ir įžvalgus paukštis, iržmonės sako, kad jeigu gandras dažnai atskrenda įsodybą, kurioje neperi, tai toje sodyboje susilauksvaikų, o jeigu į sodybą atskrenda gandrų pora (ten,kur neperi), tai žinok, kad toje sodyboje busvestuvės. Kurioje sodyboje peri gandras – laimingasodyba, nes nesudegs, tas ūkis bus geresnis, nes jamdievas padeda. O nuo to, kokį pamatysi pirmąjį parskridusįgandrą - sklendžiantį ar tupintį, spėjama, kokie bustau metai. Pamatei skrendantį – būsi greitas, tupintį -lėtapėdis. Netekėjusiai merginai pamačius tupintįgandrą, dar tupės pas tėvelį, o jei skrendantį - šiaismetais išskris iš gimtųjų namų.

Nukelta į 4 p.

Atkelta iš 1 p. Mus nuvedė į „Kūrybinių dirbtuvių“ klasę,kurioje turėjome veiklos: iš „Metų“ ištraukosišrinkome tam tikrus posmelius, kuriuosturėjome vėliau perskaityti salėje prieš auditoriją.Prieš pat konferenciją mus sočiai pavalgydino,truputį supažindino su mokykla. O mokyklaišties graži, tik gan paini. Įėjus į salę atsiveria visai kitoks vaizdas.Nors mokykla nepasirodė didelė, bet salėsdidumas nustebino. Kai prasidėjo konferencija,kaip ir turi būti, buvo pasisveikinama sukonferencijos dalyviais, žodį tarė atvykę svečiai.Konferencijoje kalbėta apie tai, kaipK.Donelaičio 300–osios gimimo metinėspaminėtos Karaliaučiuje, skaityti moksliniaipranešimai, kuriuose analizuoti „Metai“. Kadkonferencijos dalyviams neprailgtų laikas, buvodaroma pertrauka, per kurią galėjome apžiūrėtišios gimnazijos menininkų piešinius. Popertraukėlės mokiniai – ir Mosėdžio gimnazistai,ir iš svetur atvažiavusieji – analizavo „Metus“.Pasirodė keturios grupės, pavadintos pagal„Metų“ dalis: „Pavasario linksmybės“, „Vasarosdarbai“, „Rudens gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“.Silvestras, Greta ir aš skaitėme „Kūrybinėsedirbtuvėse“ gautus posmelius apie pavasariolinksmybes. Taip pat Silvestras išraiškingaipadeklamavo Slunkiaus monologą.

Pabaigoje buvo pasakyti padėkos žodžiai irišdalintos dovanos. Mes taip pat parvežėmedovanų mūsų mokyklai – tai knygos, kurios busperduotos bibliotekai. Vėliau prie gimnazijosbuvo pasodintas ąžuoliukas, paleisti balandžiai. Iš Mosėdžio parsivežiau išties gerųprisiminimų: ir mokiniai malonūs,bendraujantys, ir gamta graži, ir naujų dalykųsužinojau. Įdomu tai, kad Mosėdyje kalbamakitaip - ne kiekvieną dieną išgirsi tikrąžemaitišką tarmę. Tikiuosi, dar teks kada norsten nuvažiuoti.

Milda Kuzaitė

Prie pasodinto ąžuoliuko.

Emilijos Kundrotaitės nuotrauka.

Atkelta iš 3 p.

Kokį šiemet matei gandrą? Kai kurių gimnazijos mokinių paklausėme, kokį jie šiemetmatė gandrą ir ar tai jiems ką nors reiškia. Urtė Paldauskaitė, Ib: - Mačiau skrendantį, bet man tai nieko nereiškia. Akvilė Pyvoriutė, Ib: - Mačiau skrendantį ir manau, kad tai reiškia, jog kur nors skrisiu,kur gražu ir šilta. Akvilė Mikutytė, Ib: - Kadangi mačiau skrendantį gandrą, tai šiais metais, manau,keliausiu. Arnoldas Bardiuk, IIb: - Normalų gandrą mačiau, ne purviną, švarų. Sakoma, kad jeipamatai purviną gandrą, bus lietinga vasara, jeigu baltą, švarų, busgraži, karšta vasara. Kadangi aš mačiau švarų gandrą, tai tikiuosi, jogmano prognozės išsipildys: bus karšta ir nuostabi vasara! Diana Šarkaitė, 8a: - Skrendantį. Nee, nieko nereiškia. Ema Gaisrytė, IIIb: - Pirmą kartą pamačiau skrendantį gandrą. O ar tai reiškia kąnors? Nelabai, nes netikiu mitais...

Kam įdomu, paskaitykite sakmę apie gandrą. Kažkada seniai dievas vaikščiojo kaime, seneliu pasivertęs. Užėjoį kaimą. Tame kaime visi žmonės linksmi, smagūs, ir tik vienoj trobojžmona su vyru nusiminę labai buvo. Užėjo į tą trobą dievas, klausia,kas jiems yra, gal kokia nelaimė. Bet liūdinti pora atsako jam, kad jaukiek metų niekaip vaikelio nesusilaukia. Dievas nieko jiems nesakė, išėjo. Parėjęs namo, susuko visokiasmedžiagos atraižėles, į kukuliuką suvyniojo, panašiai, kaip kad vaikasbūtų suvystytas, atrodė. Padavė tą kukuliuką gandrui ir paprašė jįnunešti į tą kaimą, pas tuos liūdinčius žmones. Nuskridęs gandraspamatė pravirą langą trobos, kurioj nuliūdę žmonės, kad bevaikiai yra,gyveno, ir padėjo tą kukuliuką ant lango. Tik padėjo, o kukuliukas lygvaikas verkt pradėjo. Puolė žmonės išgirdę vaiko verksmą prie tokukuliuko ir sako: „Ačiū Dievui ir tau, gandre, kad tu vaiką mumsatnešei!“ Nuo to laiko žmonės ir pradėjo šnekėt, kad gandras vaiknešys yra.

Parengė Silvestras Merliūnas ir Rasvita Kundrotaitė

Šaltiniai: http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Gandras_-_nacionalinis_Lietuvos_paukštis

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos laikraštis 2014 m. gegužė 4 p. ____________________________________________________

Skaitiniai sielai

Bruno Ferrero

KAPITALAS

Turtuolis pateko į Rojų.

Pirmiausia patraukė į turgų ir

išpūtė akis pamatęs, jog viskas

čia buvo labai pigu. Išsitraukęs

storą piniginę, paprašė jam

parduoti pačių gražiausių

daiktų, padėtų ant prekystalio.

Pardavinėjančiam angelui

ištiesė storą pluoštą stambių

kupiūrų.

Angelas nusišypsojęs tarė:

- Labai gaila, bet šie pinigai

neturi jokios vertės.

- Kaip tai? – sumišo

turtuolis.

- Čia galioja tik tie pinigai,

kuriuos žemėje esate kam nors

padovanojęs, - paaiškino

angelas.

Šiandien nepamiršk savojo

kapitalo, kurio prireiks Rojuje.

Parinko Emilija Kundrotaitė

„Saulės delne“Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos laikraštis 2013-2014 m. m. gegužėŠvėkšnos „Saulės“ gimnazijos laikraštis 2014 m. gegužė 4 p.________________________________________________________________________________________________________________________________________Mūsų adresas:Laikraštis „Saulės delne“,Švėkšnos „Saulės“ gimnazija, 17 kab.Švėkšna, Sodo g. 1, Šilutės r.El. p. [email protected]