Finansai lengvai 1 - algirdaskaralius.lt · Finansai lengvai 4 skaičiais – tas pats, kas nesirūpinti savo sveikata. Viskas gerai, kol gerai. • Pinigai ir Biblija. Gyvenkite

Finansai lengvai 1

Finansai lengvai 2

FINANSAI PAPRASTAI IR LENGVAI 1 Pinigai ir psichologija 1.1 Biblija ir pinigai 1.2 Baimės ir pinigai 1.3 Mitai 1.4 Klaidos 1.5 Finansinė intuicija 1.6 Vadovo kompetencija 2 Pinigų dėsniai 2.1 Pelningumas 2.2 Pinigų srautai 2.3 Optimizavimas 2.4 Mokesčiai 2.5 Juodoji buhalterija 2.6 Plėtra 2.7 Rezultatų prognozė

2.8 Asmeniniai finansai ir jų atskyrimas

2.9 Finansinė laisvė 3 Buhalterija 3.1 Buhalterija ir kūryba

3.2 Debetas ir kreditas (aktyvai ir pasyvai)

3.3 Balansas 3.4 Pelno nuostolio ataskaita

Karvę reikia: Pinigus reikia:

Ganyti Skaičiuoti Girdyti Uždirbti Melžti Investuoti Mylėti Laikyti šventa (Indijoje)

Gerbti

Finansai lengvai 3

• PINIGAI IR PSICHOLOGIJA

XVII amžiaus viduryje alchemikas Hennigas Brandas nusprendė, kad

auksą galima išgauti iš šlapimo. Veikiausiai tokią mintį jam įkvėpė

geltona skysčio spalva. Sukaupęs 50 kibirų šio „turto“ jis ėmėsi

sudėtingo darbo. Taip buvo išrastas fosforas. Pasitvirtino teiginys:

„Taikyk į mėnulį ir labai tikėtina, kad kliudysi bent žvaigždę“.

Jau daugiau kaip penkis tūkstančius metų pinigai yra mūsų gyvenimo

dalis. Garsusis filosofas Žanas Žakas Ruso puikiai nusakė pinigų paskirtį

ir esmę šiais žodžiais: „Pinigai, kuriuos turi – laisvės įrankis, o pinigai,

kurių sieki – vergovės įrankis“ . Rašytojas Erichas Marija Remarkas

atitarė: „Pinigai yra arba kišenėje, arba galvoje“. Finansiškai stabilaus

žmogaus smegenys laisvos mąstyti plačiau, jų neužgožia įkyrus

kasdieniai rūpesčiai. „Kaip sudurti galą su galu“ - tai, jog ši mintis

menkina gebėjimą priimti teisingą sprendimą, buvo įrodyta stebint

Indijoje ūkininkaujančius cukranendrių augintojus. Nuėmę derlių jie kurį

laiką turtingi, vėliau vėl skursta - taip iki kito derliaus. Mokslininkai jiems

davė atlikti IQ testą prieš ir po derliaus. Nustatyta, kad skurdžiuoju

laikotarpiu IQ krenta net 14 taškų – tai prilygsta mąstymui po bemiegės

paros.

Kai žmogus jaučiasi apgautas ar sumokėjęs per didelę kainą, suaktyvėja

už skausmą atsakingos jo smegenų zonos. Pinigai – galinga energija,

keičianti ir patį žmogų, ir jo aplinką. Tačiau jie tėra įrankis. Kurie žmonės

yra laimingesni - ar tie, kurie nelaimingo atsitikimo metu neteko galūnių,

ar tie, kurie loterijoje laimėjo milijoną? Atsakymas atrodo akivaizdus.

Tačiau neskubėkite spręsti - nuo įvykių praėjus pusmečiui ir nukentėję

nelaimėje, ir išlošę loterijoje grįžta į tą patį laimės lygį, kuriame buvo

prieš tai. Skirtumas tik tas, kad nukentėjusiųjų laimės kreivė ir toliau

palengva kyla aukštyn, o loteriją laimėjusiųjų smunka žemyn. Todėl

drįstu teigti, jog pinigai išlaisvina tik tuos ir tarnauja tik tiems, kurie žino

jų vertę. Neuždirbti, laimėti ar nusikalstamais keliais įgyti pinigai

netarnauja. Jie valdo.

Organizacija man primena žmogaus organizmą, kur griaučiai –

personalas, kraujas – pinigai, smegenys – vadovas, o raumenys –

finansininkas. Įmonės balansas – tai rentgeno nuotrauka,

pelno/nuostolio ataskaita – kaip kraujo tyrimas. Taigi, nesirūpinti

Finansai lengvai 4

skaičiais – tas pats, kas nesirūpinti savo sveikata. Viskas gerai, kol

gerai.

• Pinigai ir Biblija.

Gyvenkite be godumo pinigams. Būkite patenkinti tuo, ką turite,

nes Dievas pats yra pasakęs: „Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir

nepamiršiu”.

Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami,

nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų.

Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys

įsilaužia ir vagia, bet kraukite sau turtus danguje, kur nei kandys,

nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo

turtas, ten ir tavo širdis.

Turiu prisipažinti, kad niekad neskaičiau Biblijos ir gimiau

nereligingoje šeimoje. Tačiau net mane aukščiau išvardinti teiginiai

yra pasiekę. Ilgą laiką maniau, jog dvasingumas ir finansinė sėkmė

– nesuderinami dalykai, kad norėdamas patikti išmintingiems

senoliams privalai būti kuklus ir apskuręs nesavanaudis geradaris.

Paviršutiniškai žvelgiant atrodytų – Biblija teigia, jog pinigai –

blogis. Tačiau paskaičiusi atidžiau priėjau kitos išvados: blogis yra

ne pinigai, o meilė jiems. Biblija nepataria skolintis, skatina pinigus

leisti išmintingai, taupyti, bet nekaupti.

Žydai turi patarlę: „Neturtas nėra gėda, bet tai ir yra vienintelis

geras dalykas, kurį galimą apie jį pasakyti“. Beje, tie patys žydai

vadovo pareigoms niekada nepriims nevedusio vyro. Kol vyras

neišmoks tvarkytis savo šeimoje, tol nieko negebės ir versle.

Net ir išoriškai Biblija labai panaši į balansą - apskaitinį

dokumentą, naudojamą įmonės ar įstaigos turimam turtui ir jo

priklausomybei parodyti. Vienintelis skirtumas tas, kad Biblija

paversta vertikaliai:

Finansai lengvai 5

Finansai lengvai 6

• Pinigai ir baimės

Kerisanų gentis tiki, kad pasaulį iš savo minčių nuaudė vorienė-

mintytoja. Taigi, jau prieš tūkstančius metų žmonės žinojo apie

minčių ir įsitikinimų galią.

Kažkas kažkada nugirdo – Biblija sako, jog pinigai yra blogis.

Kažkas vaikystėje pabandė pirmuosius mainus ir jie buvo

nesėkmingi.

Kažkas pirmąkart įsidarbino ir darė daug klaidų.

Kažkieno protėviai staiga viską prarado.

Kažką užklupo sėkmė ir jis staiga nusigėrė ar kitaip nusivažiavo.

Kažkas vaikystėje skaitė pasakas, kuriose visi „geriečiai“ buvo

neturtingi, o turčiai – „blogiečiai“.

Mūsų smegenys užprogramuotos vengti pokyčių. Per

tūkstantmečius išliko tik patys atsargiausi, tad natūralu, kad šis

atrankos kriterijus daro stiprią įtaką mūsų mintims. Bet mes

gyvename stulbinančiu greičiu kintančiame pasaulyje ir pasmerkti

būtent tie, kurie atsisako keistis. Gera žinia ta, kad smegenys

plastiškos. Tačiau norint jas perprogramuoti, reikia žinoti, kur ir

kokios slypi.

Tim Ferriss savo TED kalboje „Kodėl vietoj savo tikslų turėtume

įvardinti savo baimes?“ siūlo puikų būdą suvaldyti savo

neveiksnumą. (Ši kalba skelbiama puslapyje www.ted.com )

Padalinkite puslapį į tris dalis. Pirmoje surašykite savo baimes.

Antroje – būdus užbėgti joms už akių. Trečioje – sprendimus, jei

vis dėlto baimės išsipildytų. T. Ferris teigimu, ties šiuo lapu

susitelkus keliolika minučių tampa aišku, jog baimės arba

nepagrįstos, arba jas lengva išspręsti.

Jei dirbate daug ir sunkiai, tačiau finansinė laisvė tebeatrodo

tolima kaip paukščių takas, vertėtų paieškoti ribojančių įsitikinimų.

Tokių, kaip jau minėtas: „Pinigai – blogis“ arba „Dideli pinigai –

didelė atsakomybė“. Jau Senovės Romoje filosofas Seneca žinojo,

kad vaizduotėje mes kenčiame kur kas dažniau nei realybėje.

Finansai lengvai 7

Viena iš baimių – tai baimė pažvelgti į pelno - nuostolio ataskaitą.

Kodėl?

a) ten nieko neįmanoma suprasti;

b) jei suprasi – gali nepatikti tai, ką supratai;

c)jei supratai ir jei pamatytas rezultatas patiko, vis tiek susinervinsi.

Juk priešpaskutinėje eilutėje bus įrašytas pelno mokesčio skaičius, kurį

reikės atseikėti valstybei.

O iš tiesų visa tai labai paprasta:

Finansai lengvai 8

1.3. Mitas: „Pinigai – tai kelias į laimę“

Artimoje mano aplinkoje yra pora milijonierių, kuriuos apibūdinčiau

kaip pačią nelaimingiausią porą iš visų pažįstamų. Ir yra moteris,

kuri sugeba išgyventi pati ir išmaitinti vaiką už keturis šimtus eurų

per mėnesį. Gerai ją pažįstu ir dažnai bendrauju. Niekada nesu

mačiusi jos blogos nuotaikos, verkšlenančios ar

besiskundžiančios.

Labai retas kuris plūkiasi tam, kad tiesiog pažiūrėtų į

daugiaženklius skaičius atsiskaitomojoje sąskaitoje. Patys savaime

pinigai nieko neverti, jei už juos negalime įsigyti to, apie ką

svajojame. Labai dažnai mes perkame ne prekę ar paslaugą, o

emociją. Pavyzdžiui: treniruoklis = gera figūra (dažnas pamiršta,

jog nepakanka vien jį nusipirkt – reikia dar ir naudoti), automobilis

= prestižas, prabangus laikrodis = reikšmingumas, kosmetika =

grožis. Veikiausiai ne kartą įsitikinote – išsipildžiusios svajonės ne

visada reiškia laimę.

Finansai lengvai 9

„Pakeisk laimės formulę“ - gaila, negaliu nurodyti šios puikios

frazės autoriaus. Daugelis mūsų įsivaizduoja, kad daug ir sunkiai

dirbdami pasieksime sėkmę ir tapsime laimingi. Iš tikrųjų yra

atvirkščiai – būdami laimingi tapsime sėkmingi. Įrodyta, jog laimės

būsenoje tiek mūsų protas, tiek kūnas veikia daug efektyviau.

Taigi, laimingas žmogus daug dažniau priima teisingus

sprendimus gali nuveikti gerokai daugiau nei paniurėlis. Šis

sukandęs dantis aria nekenčiamam darbe vardan šviesaus

rytojaus, kurio, labai tikėtina, taip ir nesulauks. Laimė nėra galutinė

kelionės stotelė. Laimė – tai procesas. Vaikas laimingas, kai

mokosi vaikščioti. Kačiukas laimingas, kai mokosi medžioti. Žvejys

laimingas žvejodamas.

Gaila, bet mūsų švietimo sistema labai anksti išmuša pagrindinį,

įgimtą, smegenyse užkoduotą džiaugsmą mokytis. Dažnas

pirmokas į patį svarbiausią džiaugsmo šaltinį – mokymąsi – žvelgia

kaip į kalėjimą. Mihaly Csikszentmihalyi knygoje „Srautas. Optimali

išgyvenimų psichologija“ išsamiai aprašo būdus, kaip vėl atgaivinti

mokyklų nužudytą įgūdį būti laimingu. Įstrigo istorija apie labai

laimingą detalių surinkėją. Jis užsibrėžė tikslą kasmet padidinti

savo asmeninį detalių surinkimo greitį. Skaitė literatūrą apie

anatomiją, mokėsi pirštų miklumo ir kasmet detalę surinkdavo vis

greičiau. Po penkerių metų jis suvokė pasiekęs šioje srityje

maksimalią įmanomą viršūnę. Tada perėjo į kitą darbą ir mokėsi

kitų įgūdžių. Vakarais savo sodelyje įrenginėjo fontanus,

apšviečiamus skirtingų spalvų lemputėmis ir laistančius gėles

vaivorykštėmis. Autoriaus teigimu, tai buvo vienas laimingiausių jo

sutiktų žmonių. Skaitytojams jis siūlo tą pačią techniką taikyti visur:

darbe, laisvalaikyje, santykiuose. Išsikelkite mažus ir lengvai

pasiekiamus tikslus būti geresne savo paties versija. Fiksuokite

savo pasiekimus ir tuo mėgaukitės. Taip net pati nuobodžiausia

rutina teiks džiaugsmą.

Antras mitas: „Ne visi žmonės geba valdyti pinigus“

Panašiai galima teigti, kad ne visi žmonės sugeba vairuoti. Ar daug

tokių pažįstate? Taip, jei žmogus niekada nesimokė vairuoti, jis ir

nemokės, bet tai nereiškia, kad jis negeba. Greičiausiai tiesiog

niekada to nesimokė, o jei kada nors kažką ir paskaitinėjo – žinių

Finansai lengvai 10

praktiškai nepritaikė. Turiu prisipažinti, kad pykstu ant mūsų

švietimo sistemos. Gal matematika, lietuvių kalba bei istorija ir yra

labai reikalingi dalykai, bet ne mažiau svarbu pabaigus vidurinę

mokyklą žinoti, kas parašyta Konstitucijoje, kokios gyventojo

prievolės apibrėžtos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir kokie

pagrindiniai pinigų dėsniai. Mokesčių inspekcijos teigimu,

gyventojų pajamų mokestis yra paties gyventojų reikalas. Kiek

žmonių pažįstate, kurie apie šį įstatymą žino bent ką nors? Jau

nekalbu apie žinančius mėnesio ir metinę formulę, pagal kurias

apskaičiuojami jo mokesčiai. Dažnas apskritai net nenutuokia, kad

toks mokestis yra, ir kad jį moka ne kas kitas, o jis pats.

Trečias mitas: „Kuo daugiau uždirbu, tuo daugiau galiu

išleisti“

Šis įsitikinimas - tai tiesus kelias į žiurkių lenktynes. Ne be reikalo

sakoma, kad didžiausi vargšai yra patys turtingiausi žmonės. Tie,

kuriems nuolat trūksta dar prabangesnės jachtos, naujesnio

lėktuvo ar didesnio verslo koncerno. Turtingo ir išsivysčiusio

Singapūro, Vokietijos bei Prancūzijos gyventojai gerokai

nelaimingesni nei skurdžios ir karo nuniokotos Gvatemalos.

Pastarosios šalies piliečiai patenka į septintą vietą tarp

laimingiausių pasaulio šalių. Žinoma, didėjant uždarbiui didėja ir

išlaidos. Tačiau derėtų apsiskaičiuoti ribą, už kurios kiekvienas

išleistas pinigas nebenuperka daugiau laimės ir džiaugsmo.

Kaip ir daugelis iš jūsų, aš startavau nuo apskrito nulio. Pirmųjų

atlyginimų pakakdavo maždaug pusei mėnesio. Užrašų knygelėje

susirašydavau išlaidas, bandžiau aptikti nebūtinas sąnaudas –

tokias, be kurių galiu išgyventi. Kad ir kaip skaičiuodavau,

prieidavau vienos ir tos pačios paprastos išvados – aš negaliu

daugiau sutaupyti. Man reikia daugiau uždirbti. Tada ėmiau

mąstyti. Gal galiu susirasti papildomą darbą? O gal galiu kažką

geriau, daugiau, papildomai nuveikti esamame darbe ir paprašyti

didesnės algos? Tas „geriau/daugiau/papildomai“ iki šiandien

tebėra mano raktas į finansinę laisvę. Tik dabar mąstau, ką

„geriau/daugiau/papildomai“ galiu suteikti savo klientams, kad jie

neišeitų pas konkurentus.

Finansai lengvai 11

Lygiai tas pats principas galioja įmonei: yra būtinosios sąnaudos

(darbo užmokestis, internetas, ryšių paslaugos), be kurių veikla

neįmanoma. Startuojant būtina apsiskaičiuoti, kokią sumą tokios

išlaidos sudarys per mėnesį ir užsitikrinti ne mažesnes mėnesines

pajamas. Atrodo, elementaru, bet mokyklose to nemokė. Dažną

pradedantį verslininką tenka mokyti stebėti savo įmonės

pelno/nuostolio ataskaitą.

Žodis „moneta“ lotynų kalboje reiškia patarėją. Tai antras

gražuolės Jupiterio žmonos Junonos vardas. Ji dovanodavusi

žmonėms gerą derlių, sveikus vaikus, sėkmę darbuose. Tad

vertėtų į jos patarimus atsižvelgti ir išmokti perskaityti jos žinutes.

Pastarosios būna paprastai ir aiškiai surašytos balanse:

BALANSAS

TURTAS (AKTYVAI) YRA SUSKIRSTYTAS Į DVI DALIS: TRUMPALAIKĮ IR ILGALAIKĮ TURTĄ

ILGALAIKIS: pastatai, patalpos, įranga, kompiuteriai, automobiliai

TRUMPALAIKIS: atsargos, pirkėjų skolos, pinigai atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje

KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI (PASYVAI) TAIP PAT TURI DVI DALIS: KAPITALĄ IR

ĮSIPAREIGOJIMUS

KAPITALAS: sumokėtas įstatinis kapitalas ir pelnas arba nuostolis

ĮSIPAREIGOJIMAI: paskolos, skolos tiekėjams, darbuotojams, mokesčiams

1.4 Klaidos

Perdėtas taupumas.Nors skamba paradoksaliai, perdėtas taupumas

veda į didenes išlaidas. Jei šiandien sutaupėte trisdešimt eurų

atsisakydami vizito pas stomatologą, po kelių metų būsite priversti išleisti

porą tūkstančių dantų implantui. Jei šiandien neinvestavote į tobulesnę

kompiuterinę programą, nuo rytojaus mokėsite keliskart daugiau žmogui,

atliekančiam rutininius darbus, su kuriais lengvai susidorotų kompiuteris.

Šiandien sutaupėte atsisakę seminaro, o po kurio laiko brangiai

susimokėsite už trumparegiškumą.

Finansai lengvai 12

Orientuotis į pigiausią. Mūsų senelių seneliai sakė: „Šykštus moka du

kartus“. Manau, kiekvienas mūsų esame nusipirkę pigią prekę ir labai to

pasigailėję. Noriu tik pasidalinti asmeniniais stebėjimais – vis dar labai

populiaru taupyti atlyginimų sąskaita. Yra daugybė verslų, kurie pelningi

būtent dėl pigios darbo jėgos. Laimei, tai tampa praeitimi. Didžiausias

Microsoft kompanijos turtas ne gamyklos, technika ar pastatai. Tikrasis

turtas - tai žmonės, jų idėjos ir vaizduotė. Tokio pobūdžio verslų sparčiai

daugėja ir savo kolegėms dažnai primenu: „Jei tavo diena neturi iššūkių

– susitaikyk su tuo, kad rytoj tavo darbą perims kompiuteris“. Šiandien

didžiausius pelnus susižeria ne turintieji didžiausią kapitalą, o įdarbinę

didžiausius talentus. Stebiuosi vadovais, lengva ranka išleidžiančiais

milijonus naujai technikai, bet pagailinčiais kelių šimtų darbuotojams per

Kalėdas. Norisi paklausti: ko verta bus ta technika be žmogaus?

Godumas.Internete gausu istorijų apie milijoninius nuostolius patyrusias

kompanijas. Dažna šių nuostolių priežastis – klaidingos prognozės

(Pavyzdžiui, tokios, kad naftos kaina nesikeis, ar palūkanos neaugs).

Remdamiesi tokiomis prognozėmis, verslininkai investuoja ir paskui

nusivilia. Pati esu sutikusi ne vieną vadovą, kuris susiviliojo greitu ir

dideliu pelnu. Taip, vadovai tam ir yra, kad būtų veržlūs, drąsūs, ryžtingi.

Tačiau akyse užsidegę dolerio ženkliukai neturėtų užtemdyti blaivaus

proto.

Vedybos. Manoma, kad D. Rybolovlevo skyrybos yra brangiausios

istorijoje. Pirmosios instancijos teismo Ženevoje nutarimu, 47 metų

sulaukęs milijardierius, kuriam priklauso Prancūzijos futbolo klubas „AS

Monaco“, buvusiai žmonai turi sumokėti 4 020 555 987,8 Šveicarijos

franko (4 509 375 184,8 dolerio).

Nesidomėjimas finansinėmis ataskaitomis. Ne sykį esu pasijutusi lyg

šalin varoma įkyri ir bjauriai kranksinti varna. Taip, pasitaiko, kad skaičiai

balanse ir pelno nuostolio ataskaitoje nieko gero nežada, bet jų

ignoravimas ir aklas optimizmas neišgelbės. Skaičiai pasako ne tik tai,

kas jau įvyko – stebint jų dinamiką galima nuspėti ateitį. Dažno lietuvio

verslininko požiūris į finansines ataskaitas, švelniai tariant,

neišmintingas. Jei ir Jūs manote, kad balansai reikalingi tik mokesčių

inspekcijai, būkite tikri, kad buhalteriui sumokėtą atlyginimą išnaudojote

daugių daugiausiai dešimčia procentų.

Finansai lengvai 13

Tarkime, Jūs esate vienos nedidelės prekybinės įmonės akcininkas.

Žinote, kad eilę metų optimali į prekes investuotų pinigų suma yra nuo

15.000 iki 20.000 eurų. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gavote

balansą:

EIL. NR.

STRAIPSNIAI PASTABOS

NR. ATASKATINIS LAIKOTARPIS

PRAĖJĘS ATASKAITINIS LAIKOTARPIS

1 A. ILGALAIKIS TURTAS (2+3) 2,503 14,353

2 1. Materialusis turtas 2,503 14,353

3 2. Kitas ilgalaikis turtas

4 B. TRUMPALAIKIS TURTAS (5+6) 57,711 23,953

5 1. Atsargos 34,115 17,506

6 2. Kitas trumpalaikis turtas 23,596 6,447

7 C. ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ SĄNAUDOS IR SUKAUPTOS PAJAMOS

34

8 TURTO IŠ VISO (1+4+7) 60,214 38,306

9 D. NUOSAVAS KAPITALAS 31,025 25,901

10 E. DOTACIJOS, SUBSIDIJOS

11 F. ATIDĖJINIAI

12 G. MOKĖTINOS SUMOS IR KITI ĮSIPAREIGOJIMAI

(13+14) 29,189 12,405

13 1. Po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai

14 2. Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai

29,189 12,405

15 H. SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS

16 NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO

(9+...+12+15) 60,214 38,306

Peržiūrėjote ir ramu? Be reikalo. Juk beveik dvigubai už

įprastą didesnis atsargų skaičius rodo, jog labai didelė tikimybė, kad

kažkas čia ne taip. Gal sandėlyje turite prekių, kurių niekada

nebeparduosite (nelikvidų) ir jas nurašius Jūsų kapitalas būtų nebe

31.025, o tik 21.025? Gal neseniai iš darbo atleistas vadybininkas prekių

užsakė gerokai daugiau negu įstengsite parduoti ir komisinius įsidėjo į

kišenę? Gal apskaitos programoje įsivėlė klaida? Tokių „gal“ gali būti

daug. Matydami aiškiai pakitusius (lyginant su ankstesniu laikotarpiu)

skaičius visada turite kelti klausimą „Kodėl?“

Kodėl parašiau, kad nurašius atsargų už 10.000 sumažės Jūsų

kapitalas, o ne atsargos? Atsargos, be abejo, sumažės. Tačiau kapitalas

irgi sumažės ta pačia suma, nes buhalterijoje visi įrašai dvejybiniai: ta

Finansai lengvai 14

pati suma įrašoma ir debete, ir kredite. Tad jei nurašome 10.000 iš

atsargų, tiek pat sumažėja ir kapitalas.

Ar pastebite, kas dar šiame balanse gerokai pasikeitė?

1.5 Finansinė intuicija

Stefan Klein knygoje „Laimės formulė“ pasakoja istoriją, kaip sėkmingam

žmogui dėl auglio teko operuoti smegenis. Pelningą verslą kūręs ir

gražius santykius puoselėjęs žmogus po operacijos ilgainiui neteko visko

– šeimos, verslo, draugų. Šalinant auglį buvo pažeista toji smegenų

sritis, kurioje „gyvena“ intuicija. Nors aprašyto žmogaus protas ir toliau

funkcionavo nepriekaištingai, jis užtrukdavo begalybę laiko priimdamas

sprendimus: svarstydamas, analizuodamas, rinkdamas informaciją.

Mano asmeniniai stebėjimai taip pat patvirtina, kad per didelis intelektas

dažnai verslui labiau ne padeda, o trukdo. Pati sau šį dalyką aiškinu taip:

žmogus turi energijos tiek, kiek turi. Jei daug didesnė jos dalis nukreipta

į mąstymą, veiksmui jos nebelieka. Arba lieka per mažai. Ir priešingai –

jei beveik visa energija nukreipta vien tik į veiksmą, jos nebelieka išvadų

apdorojimui. Abiem atvejais verslas nukenčia verslas: pirmuoju atveju jis

tampa pernelyg lėtas ir nepaslankus, antruoju – neefektyvus. Beje,

antroji verslo strategija – veiksmas be mąstymo – gali būti net labai

efektyvi kleptokratinėse šalyse, kuriose valdoma pagal nuostatą: „Duok

man tai, ko aš noriu, antraip nušausiu". Čia galime prisiminti

postsovietines šalis.

Taip noriu pabrėžti: balansas svarbus ne tik buhalterijoje – jis privalomas

visose srityse. Esu mačiusi smulkių verslų, kurie buvo pernelyg

kontroliuojami ir analizuojami. Esu mačiusi nekontroliuojamų didelių

verslų. Abiem atvejais rezultatas nedžiugina.

Kas yra intuicija? Tai - informacijos apdorojimas pasąmoningame

lygmenyje. Intuicijos padiktuotos išvados būna teisingos. Sprendimai,

kurių vėliau gailimės, paprastai būna priimti po to, kai iš pasąmonės

gautus impulsus jau apdoroja sąmonė. Pavyzdžiui: susipažįstame su

žmogumi, kuris iš pirmo žvilgsnio nekelia simpatijų. Bendraujame,

klausomės to, ką jis mums pasakoja. Įsitraukiame į jo siūlomą sandorį.

Tada arba prarandame kažkiek pinigų arba nusiperkame tai, ko mums

visai nereikėjo. Pirmas pasąmonės siųstas impulsas buvo teisingas,

Finansai lengvai 15

tačiau vėlesni racionalūs mūsų proto išvedžiojimai jį visiškai užgožė.

Mes į savo sąmonę įsileidome tik tą dalį informacijos, kuri mums buvo

patraukli ir viliojanti.

1.6. Vadovo kompetencija

Apie 1980 metus JAV buvo atliktas tyrimas, kokios yra vidinės įmonių

bankrotų priežastys. Buvo ištirta apie 8000 bankrutavusių įmonių.

Paaiškėjo, kad 93,1% visų bankrotų įvyko dėl vadovų nekompetencijos

(finansų, rinkodaros, gamybos, tyrimų ir plėtros, personalo valdymo

klaidos, neišmanymas). Apie 0,9% visų bankrotų sukėlė vadovų

nerūpestingumas (žalingi įpročiai, silpna sveikata, vedybiniai sunkumai).

Apie 0,5% - nelaimės (gaisrai, potvyniai, vagystės, streikai). Apie 0,4%

visų bankrotų sukėlė vadovaujančio personalo apgavystės, sukčiavimai

(suklastotos finansinės ataskaitos, sukčiavimas naudojant turtą).

Kasdienybėje dažnai išgirstu tokių arba panašių klausimų:

Kodėl mano balanse pelnas, jei banko sąskaitoje nėra pinigų (arba

atvirkščiai)?

Kodėl turiu mokėti PVM, jei veikla nuostolinga?

Kodėl nesugrąžinate man PVM? (Klausia ne PVM mokėtojas).

Šie klausimai puikiai iliustruoja, kiek mažai didelė vadovų dalis nutuokia

apie buhalteriją ir finansines ataskaitas. Sveikas protas sako, jog norint

vairuoti būtų saugiau žinoti bent jau pagrindines kelių eismo taisykles,

norint grybauti – pažinti bent porą grybų rūšių. Lygiai tas pats versle - su

finansinėmis ataskaitomis. Nors ir baudžiamasis, ir civilinis kodeksas

numato atsakomybę vadovams už įmonės atvedimą į bankrotą, iš tiesų

vadovai už tai atsako labai retai.

Kas gi yra tas vadovų baubas – finansinės ataskaitos? Bazinės

sudedamosios jos dalys: balansas ir pelno nuostolio ataskaita. Didesnės

įmonės sudaro kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitas ir rašo

aiškinamąjį raštą.

Finansai lengvai 16

Ataskaitas galima analizuoti horizontaliai ir vertikaliai.

EIL. NR.

STRAIPSNIAI ATASKATINIS LAIKOTARPIS

PRAĖJĘS ATASKAITINIS LAIKOTARPIS

4 B. TRUMPALAIKIS TURTAS 34 115 17 506

Lygindami esamus skaičius su tais pačiais praėjusio laikotarpio skaičiais

atliekame horizontalią finansinių ataskaitų analizę.

Konkrečiu atveju sverto koeficientas yra 0,94 (29 189 / 31 025) –

vidutiniškai jis ir svyruoja nuo 0,5 iki 1. Vadovams visada rekomenduoju

atkreipti į jį dėmesį, nes jis ne tik jiems atskleidžia, kiek skolų dengiama

savomis lėšomis, bet ir tai, kaip įmonę mato kredituojančios institucijos

ir/ar investuotojai. Kuo aukštesnis šis rodiklis – tuo labiau „praskolinta“

vertė dabar ankstesnėvertė (metų, ketvirčio,

mėnesio)

Finansai lengvai 17

įmonė. Vadovėlinės tiesos skelbia, kad idealiu atveju sverto koeficientas

turėtų būti lygus vienetui, tačiau daug kas priklauso nuo veiklos

pobūdžio.

• PINIGŲ DĖSNIAI

Jei jau pasiskolinote pinigus, grąžinkite juos su džiaugsmu. Tas, kas su džiaugsmu grąžina skolą, moka mokesčius, sumoka už paslaugas, prekes, tikrai taps turtingesnis. Džiaugsmo energija traukia pinigų energiją. Sena japonų istorija pasakoja, kaip pirklys vienuoliui atnešė pilną maišą auksinių ir jau nuo slenksčio pareiškė, kad grąžina vienuolynui skolą. Vienuolis rankos mostu parodė maišą padėti į kampą. Susierzinęs pirklys jo paklausė: „Ir tai viskas, ką tu man nori pasakyti?"

„O tu manai, kad aš tau dėkosiu?" – nusistebėjo vienuolis. „Manau, taip turėtum pasielgti", – dar labiau suirzo pirklys. „Nemanau, – atsakė vienuolis. – Tai duodantysis turi būti dėkingas.“

Ką tik perskaitėte trečiąjį pinigų dėsnį iš straipsnio „Trys Visatos pinigų

energijos dėsniai“. Į tokius ir panašius skaitinius mano požiūris

agnostinis – nei tikiu, nei netikiu tol, kol akivaizdžiai neįsitikinu. Pinigai

nemėgsta būti sustabdyti – tą ne kartą mačiau stebėdama ypatingai

taupius žmones, ilgus metus spaudusius litą prie lito ir kažkada netyčia

visus pinigus sudeginusius kartu su sena knyga, kurioje jie buvo

paslėpti. Arba išmetusius su sena pagalve – slėptuve. Arba praradusius

santaupas dėl infliacijos. Jau rašiau, jog pinigai man primena kraują, o

jis negali užsistovėti. Gyvame organizme kraujas cirkuliuoja.

Apie tai, kaip tapti milijonieriumi, parašyta galybė knygų. Rasite įdomių,

egzotiškų, keistų patarimų, kaip prisivilioti pinigus bei jų energiją.

Maudykitės pinigų vonioje, duokite kyšį namų aitvarui, mirkykite piniginę

druskoje, kad atsikratytumėt blogos akies – tai tik keli pavyzdžiai. Kaip

priminimą, kurį sveika paskaityti kasdien, pateikiu blaiviausius ir

koncentruotus teiginius:

1. Jeigu tau neužtenka pinigų – ieškok papildomų uždarbio būdų.

2. Pinigus uždirbti labai lengva – sunkiau juos išsaugoti ir dvigubinti.

3. Mažai uždirbantys žmonės dažniausiai tiek uždirba tik todėl, kad nevertina savo darbo.

Finansai lengvai 18

4. Milijonieriumi tapti gali absoliučiai kiekvienas.

5. Pirmiausiai rūpinkitės ir pirkite aktyvus, o tik paskui pasyvus.

6. Pirk „brangius žaisliukus“ tik už laisvus pinigus.

7. NIEKADA neimk kreditų.

8. Atsikratyk kreditinių kortelių.

9. Klausyk turtingų ir sėkmingų žmonių patarimų.

10. Visas smulkias išlaidas sumokėk iš karto.

11. Visi turtingi žmonės turi pasyvių pajamų iš investicijų, biuro/-ų ar buto/-ų nuomų, dividendų.

12. Neinvestuok į vieną veiklą/sritį/verslą visų turimų pinigų.

13. Iš pradžių susitvarkyk savo asmeninį gyvenimą. Netvarkingas asmeninis ir šeimyninis gyvenimas dažnai sukelia kapitalo trūkumą.

14. Jeigu davei pinigų į skolą – užmiršk apie juos.

15. Pamačiau – patiko – nusipirkau – pasigailėjau. Nepirk „staigių pirkinių“ – tai labai didelė klaida.

16. Tavo turtų lygis atitinka tavo asmenybę ir jos svarbą.

17. Dažnai turtingu tampi tada, kai padedi praturtėti kitam.

18. Užsiimk labdara.

19. NIEKADA nesigirk savo turtu ir pajamomis.

20. NUOLAT galvok apie naujus pajamų šaltinius.

2.1. Pelningumas

Kiekvienas verslo subjektas, jei tai tik nėra pelno nesiekianti organizacija, steigiamas ir kuriamas tam, kad generuotų pelną. Tad labai natūralu, kad metai iš metų mokesčių inspekcijai teikiamos ataskaitos apie nuostolį iškels klausimus „Kodėl?“ ir „Kokiais būdais verslas

Finansai lengvai 19

finansuojamas?“ Tokio klausimo pasekmė – mokesčių inspekcijos patikrinimas.

Kurdamas verslą dažnas pasiskaičiuoja apytikslį numatomą pelną. Gana dažnai tenka stebėti situacijas, kuriose įmonės vadovai laikosi įsikibę mažai pelningų ar net nuostolingų prekių ar paslaugų, nes jiems atrodo, kad tai pelningiausias jų produktas. Nors ir labai pasitikite savo intuicija, visada pravartu patikrinti skaičius.

Pasvarstykite, ar verta vystyti verslą, kurio startui reikalingas didelis kapitalas ir kurio veiklos pelningumas nesiekia penkių procentų. Ilgam laikui investavę pinigus į akcijas uždirbsite tuos pačius procentus nedirbdami.

Pelningumo rodiklių yra keletas:

• Bendrojo pelningumo rodiklis, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

Išplėstinė, detalesnė formulė:

Bendrojo pelningumo rodiklis turėtų būti nuolatos stebimas – jo kitimas iliustruoja prekių ar paslaugų pelningumą. Sumažėjusi rodiklio reikšmė įspėja apie pernelyg didelę savikainą / gamybos išlaidas / darbo sąnaudas.

Finansai lengvai 20

• Veiklos pelningumas atskleidžia verslo valdymo efektyvumą ir apskaičiuojamas pagal formulę:

Išplėstinė, detalesnė formulė:

Mėgstate skaičius? Tuomet galite apsiskaičiuoti ir turto, nuosavo kapitalo, skolinto kapitalo pelningumo rodiklius.

2.2 Pinigų srautai

Visiems žinoma elementari taisyklė: jei išleidžiame daugiau nei gauname – kuriame neigiamą pinigų srautą. Ir atvirkščiai – išleidžiantys mažiau nei uždirbantys kuria teigiama pinigų srautą. Senolių posakiai „Kur trumpa, ten trūksta“ ir „Pinigai myli pinigus“ yra apie tą patį. Neigiamas pinigų srautas sukuria dar didesnį trūkumą (Tarkim, vartojamoji paskola su 15 procentų palūkanomis). Teigiamas srautas atneša dar didesnius pinigus (Tarkim, investicija į nekilnojamą turtą, kurį nuomosite).

Kaip kurti teigiamą pinigų srautą? Mylėkite tai, ką darote. Skamba banaliai ir pigiai, bet tai tiesa. Nuo jaunų dienų mane, kaip ir dažną mergaitę, domina visokie burtai, ezoterika. Tačiau rimtai į vieną ar kitą ezoterikų propaguojamą dalyką imu žiūrėti tik tada, kai atrandu moksliniais tyrimais patvirtintus faktus. Kadangi ir ezoterika, ir mokslu domiuosi jau labai seniai, dažnai atrandu, jog mokslas pagrindžia įvairiausių guru skelbiamas tiesas. Štai garsiausias Tibeto dvasininkas Dalai Lama stebėjosi žmonėmis, kurie visą gyvenimą daug ir sunkiai

Finansai lengvai 21

aria, kad uždirbtų pinigus, kuriuos senatvėje išleis darbe sugadintai sveikatai taisyti.

Psichologai taip pat įrodė, kad nemėgstamas darbas sukelia įvairius psichosomatinius negalavimus. Įdomu, kad bėdos savaime dingsta, kai žmogus imasi mėgstamos veiklos. Nekenčiamas darbas, kad ir kaip gerai apmokamas, labai dažnai generuoja neigiamą pinigų srautą. Iškentėjęs penkias darbo dienas, žmogus nors dvi poilsio dienas nori praleisti labai maloniai ir išleidžia tam krūvą pinigų: alkoholiui, azartiniams lošimams, spa, apsipirkinėjimui. Nemėgstamą darbą stengiamasi kompensuoti „maloniomis smulkmenomis“, kurios yra ne kas kita, kaip jau anksčiau aprašytas bandymas nusipirkti teigiamas emocijas.

Neskatinu mesti tai ką darote ir leistis kelionėn aplink pasaulį, kad rastumėte darbą, kuris jums patiks. Raginu pakeisti formulę: būkite laimingi, kad būtumėte sėkmingi. Jau minėtoje knygoje „Srautas“ aprašytas atvejis apie kalinį, kuris jautėsi laimingas kalėjime. Kodėl? Savo vaizduotėje kalėjimo jis neturėjo – mintyse galėjo keliauti kur panorėjęs ir būti ten, kur jam būti gera. Visi mūsų kalėjimai ir ribos yra tik mūsų galvose ir niekas kitas iš ten mūsų neišlaisvins. Kiekvienas darbas gali būti įdomus ir nykus – tai priklauso tik nuo mūsų požiūrio. Vienas paplūdimio valytojas ne tik sugrėbdavo šiukšles, bet kasryt tuo pačiu grėbliu smėlyje išpiešdavo gėles, ornamentus, siluetus. Taip jis papuošdavo ne tik savo, bet ir kurorto svečių dieną.

Nuo efemeriškos teorijos pereinant prie praktinės dalies įmonės vadovams labai rekomenduoju susipažinti ir naudotis pinigų srautų ataskaita. Mažųjų įmonių finansinėse ataskaitose jos nerasite, nes ji neprivaloma, tačiau ir didesnėse įmonėse retas vadovas jomis domisi. Ypatingai aktualios jos turėtų būti akcininkams. Kodėl? Todėl, kad pelno nuostolio ataskaitą išprususiam finansininkui nėra labai sunku pakoreguoti pagal pageidavimus. Reikia didesnio ar mažesnio pelno? Gerai, bus. O štai pinigų srautų ataskaitoje kažką nupiešti neišeis.

Pinigų srautų ataskaita Pelno nuostolio ataskaitaĮplaukos iš pirkėjų Sąskatų pirkėjams išrašymas

Išmokėjimai tiekėjams Gautos sąskaitos iš tiekėjų

PVM Nėra PVM

Įrengimai Nusidėvėjimas

Sumokėti mokesčiai Priskaičiuoti mokesčiai

Gaunamos paskolos Jokių paskolų gavimo

Paskolų grąžinimas Jokių paskolų grąžinimo

PINIGŲ SRAUTŲ IR PELNO NUOSTOLIO ATASKAITŲ SKIRTUMAI

Finansai lengvai 22

Pinigų srautų ataskaita parodo atėjusius ir išėjusius pinigus, pelno/nuostolio ataskaita – uždirbtą arba neuždirbtą pelną. Tikėtina, kad jis atsidurs įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje - nors nebūtinai. Pavyzdžiui: džiaugiatės dideliu pelnu, kurio 40 procentų sudaro vienas labai didelis ir pelningas projektas, o pirkėjas ima ir bankrutuoja. Negana to, kad tie 40 procentų į Jūsų atsiskaitomąją sąskaitą niekada nebeįkris, jie generuos papildomas išlaidas: įšaldytas pardavimo PVM ar bylinėjimosi išlaidas.

Pirmieji ir primityviausi pinigų srauto stebėjimo įgūdžiai atsiranda verslo pradžioje stebint įmonės atsiskaitomąją sąskaitą: koks likutis buvo mėnesio pradžioje ir koks – pabaigoje. Vėliau, verslui plečiantis, ši informacija tampa nebeaktuali, nes pinigai išsivaikšto po įvairius balanso punktus. Jūs investuojate į kompiuterinę įrangą, darbo įrankius, papildote sandėlį prekėmis, sumokate arba gaunate avansus. Sumažėjęs banko sąskaitos likutis nebereiškia išlaidų, o padidėjęs – uždirbtų pinigų. Tada ir praverčia pinigų srautų ataskaita.

Atkreipkite dėmesį - buhalteris ir vadovas dažnai pinigų srautų ataskaitą supranta skirtingai. Įprasta pinigų srautų ataskaita sudaroma apdorojus jau įvykusias ūkines operacijas ir atspindi jau įvykusius faktus – kiek buvo gauta, kiek ir kam išleista. Vadovai tikisi ateities pinigų srautų ataskaitos – kiek ir kam turės sumokėti, iš kur ir kiek atgaus. Tokią ataskaitą taip pat galima gauti, bet ji jau priklauso nuo programos, kurioje tvarkoma buhalterinė programa ir nėra tipinė. Vienas paprasčiausių būdų yra grubiai nustatyti, kas laukia per ateinančius mėnesius: iš pirkėjų skolų atimti mokėtinus trumpalaikius įsipareigojimus (skolas tiekėjams, mokėtinus atlyginimus ir mokesčius).

Konkrečiu atveju pirkėjų skolos atspindėtos šeštoje balanso eilutėje, tačiau platesnėse balanso formos rasite ir vien tik šiam skaičiui skirtą eilutę.

Prastas grynųjų pinigų operacijų valdymas yra pagrindinė priežastis, kodėl bankrutuoja smulkieji verslininkai. Šią priežastį lemia tokie

Finansai lengvai 23

veiksniai kaip nepakankama kreditų kontrolė, prasiskolinimas, netikslios vadovybės prognozės, prastas apskaitos valdymas, įskaitant vėlavimą išrašyti sąskaitas faktūras ir negebėjimas planuoti nenumatytų išlaidų.

Vidutinės ir didelės organizacijos taip pat daro klaidų. Teko stebėti, kas atsitinka, kai pardavėjų premijos „pririšamos“ prie pardavimų – tokiu atveju jiems nerūpi nei pardavimo pelningumas, nei tai, ar pinigai už parduotus produktus pasieks pardavėją. Pagrindiniu tikslu tampa kuo didesni pardavimai. Neretai, ypač jei įmonėje nėra atsakingo už skolų priežiūrą asmens, toks elgesys atveda prie didelių beviltiškų skolų. Tai nesudėtinga išspręsti pardavėjų premijas susiejus ne tik su pardavimų skaičiumi, bet ir su apmokėtomis pirkėjų skolomis.

Ar kada nors pagalvojote, kiek Jums kainuoja pirkėjo delsimas atsiskaityti? Apskaičiuoti galite pagal formulę:

X + Yx + (Zx * N) = nuostolis

X - vėluojanti skola

Yx - palūkanos

Zx - pelnas

N - apyvartumas

O štai čia realūs skaičiai:

X - vėluojanti skola 169,898.40

Yx - palūkanos 6% 10,193.90

Zx – pelnas 65,871.62

N – apyvartumas 3.00

169.898,40 + 10.193,90 + (65.871,62*3) = 377,707.16

Nesiūlau šios formulės įsiminti, bet patariu žinoti, jog tokia yra. Ir susidūrus su pirkėju, kuris savo būtinojo apyvartinio kapitalo (BAK) problemą spendžią Jūsų sąskaita – pateikti skaičių pelno, kurį Jūs galėjote uždirbti, bet neuždirbote, nes jis laikė Jūsų pinigus išaldytus. Tiek pardavėjui, tiek pirkėjui skaičius 377,707.16 atrodo įspūdingiau, nei

Finansai lengvai 24

10,193.90 palūkanų, ar ne? Bet tai nėra vien žaidimas skaičiais – tai tikri pinigai, kurie būtų buvę uždirbti, jei tik būtų buvę įdarbinti.

Praktikoje dar nesu sutikusi vadovo, kuris būtų manęs paprašęs apskaičiuoti jam būtiną apyvartinį kapitalą, bet tam irgi yra formulė:

BAK = atsargos + debitoriai – kreditoriai

Būtinojo apyvartinio kapitalo apimtis priklauso nuo pardavimų apimties ir infliacijos, kai šie rodikliai didėja, turi didėti ir apyvartinis kapitalas

PAVYZDYS: atsargos 2100 + debitoriai 2080 – kreditoriai 2500 = 1680 BAK

Pardavimai sudaro 7900, jei planuojama padidinti 25% tai numatoma padidėti pardavimų suma 1975 didiname apyvartinį kapitalą, atimame esamą 1680 ir gauname 295 Lt. – tiek papildomai reikės BAK.

Toliau nebegąsdinsiu formulėmis, tik priminsiu, jog beveik viską galima apskaičiuoti. Jei siekiate bandradarbiauti su Jums labai patraukliu tiekėju ar kreipaitės į kredito instituciją, būkite tikri, kad iš Jūsų pateiktų ataskaitų jie perskaitys daug daugiau nei manote: per kiek laiko atsiskaitote su savo kreditoriais, kaip efektyviai valdote debitorinį įsiskolinimą, koks prekių apyvartumas Jūsų sandėlyje, ar gerbiate savo darbuotojus.

2.3 Optimizavimas

Gana dažnas ir efektyvus veiklos kaštų optimizavimas – atsakomybės už pelningumą paskirstymas. Panašiai kaip tvarkant namus: jei viską daro vien tik mama, ji užtruks keliskart ilgiau, nei tuomet, jei švarintis ims visa šeima. Švarą išlaikyti bus daug lengviau, jei kiekvienas šeimos narys bus atsakingas už savo teritoriją. Versle galioja ta pati taisyklė: jei kiekvienas pardavimų ar veiklos centras/padalinys bus atsakingas už pelningumą, žmonės stengsis labiau.

Taip stipriai besivystant šiuolaikinėms technologijoms pravartu skirti laiko su jomis išsamiau susipažinti. Tai Jūsų investicija. Suprantu, kad tam nuolat trūksta laiko, bet įvaldyta nauja efektyvi programa ateityje būtent jį Jums ir taupys. O dar pajusite ir „šalutinį“ efektą – sumažėjusias išlaidas. Jau dabar yra programų, kurios automatiškai sukuria personalo dokumentaciją ar išrašo pardavimų sąskaitas. Žinau, kad retas kuris vadovas tokį pasiūlymą sutiks entuziastingai, nes net ir susipažinus su

Finansai lengvai 25

programa teks skirti laiko jos įvaldymui. Tačiau kažkada Jūs mokėtės naudotis Ms Excel, Ms Word, Ms Outlook. Kaip jaustumėtės dabar, jei būtumėte tam pagailėję laiko?

Ir aš pati, ir daug mano stebėtų vadovų dažnai daro klaidą susigriebdami kaip įmanoma daugiau veiklos ir neskirdami laiko vidinių procesų auditui. O tai būtina, nes nuolatiniame bėgime dažnas taip įpranta bėgti, kad išvis pamiršta, kodėl bėga. Pavyzdžiui: aukštos kompetencijos žmogus sėdi ir išrašinėja pardavimo sąskaitas, buhalterė nuolat taiso vadybininkų klaidas, o administratorė siuntinėja priminimus apie neapmokėtas skolas.

Asmeniškai neišbandytas, bet man pasirodė įdomus įmonės procesų optimizavimas ir valdymas naudojantis grafinėmis priemonėmis. Jis siūlo kiekvieną procesą atvaizduoti grafiškai, išskaidyti jį į žingsnius ir integruoti procesų valdymo sistemą.

Mokesčių optimizavimas - labai įdomi tema. Dažnam mūsų šalies verslininkui riba tarp optimizavimo ir mokesčių vengimo visai išsitrina. Mokesčiai optimizuojami ribojant pajamas arba veiklą, pasirenkant verslo formą, išdėstant pajamas bei sąnaudas laike ir tinkamai pasirenkant mokestines lengvatas. Pajamų ir veiklos ribojimas dažnai prieštarauja pačiai verslo idėjai – kuo labiau augti. Todėl svarbu įsivertinti kartu su apyvarta augančius mokesčius ir susiplanuoti tam skirtus pinigų srautus. Dažnai girdžiu skundus, kad Lietuva žlugdo verslininkus. Neimsiu ginti mūsų vyriausybės – tikrai matau idiotiškų sprendimų. Tačiau visame pasaulyje verslai kažkaip auga ir plečiasi, nepaisant gerokai didesnių mokesčių negu Lietuvoje.

Finansai lengvai 26

Finansai lengvai 27

Eil.Nr. ES valstybė narė

Standartinis PVM tarifas, %

Lengvatiniai PVM tarifai, %

1. Airija 23 13,5; 9; 4,8 2. Austrija 20 12; 10 3. Belgija 21 12; 6 4. Bulgarija 20 9 5. Čekija 21 10; 15 6. Danija 25 - 7. Estija 20 9 8. Graikija 23 13; 6,5 9. Ispanija 21 4; 10 10. Italija 22 10; 4

11. Jungtinė Karalystė

20 5

12. Kipras 19 9; 5 13. Kroatija 25 5; 13 14. Latvija 21 12 15. Lenkija 23 8; 5 16. Lietuva 21 9; 5 17. Liuksemburgas 17 14; 8; 3

Finansai lengvai 28

18. Malta 18 5; 7 19. Nyderlandai 21 6 20. Portugalija 23 6; 13 21. Prancūzija 20 10; 5,5; 2,1 22. Rumunija 24 9; 5 23. Slovakija 20 10 24. Slovėnija 22 9,5 25. Suomija 24 14; 10 26. Švedija 25 12; 6 27. Vengrija 27 18; 5 28. Vokietija 19 7

Kaip sumokėti mažiau mokesčių? Į šį klausimą mėgstu atsakyti taip -

labiau domėkitės, kur valstybė juos išleidžia. Žinau, skamba utopiškai.

Tačiau vos prieš porą dešimtmečių ir elektroninis laiškas atrodė kaip

utopija. Valstybinė mokesčių inspekcija dabar sparčiai ginkluojasi

išmaniosiomis technologijomis ir tampa nebeįmanoma kažką nuslėpti.

Vis dar besislapstantiems belieka melstis, kad nepastebėtų.

Finansai lengvai 29

Kai prieš dešimt metų steigiau savo įmonę, girdėjau daug patarimų dėl

mokesčių slėpimo ir įtikinėjimų, jog buhalterinės apskaitos paslaugų

rinkoje veikdama skaidriai negalėsiu išgyventi. Bet išgyvenau.

Nepasistačiau pilies ir nevažinėju „Lexus“, bet ir nebadauju. Ir aš tokia

toli gražu ne viena.

Įprasta skųstis ir koneveikti valdžią, bet labai neįprasta pagalvoti – o kaip

ją pakeisti? O gal tereikia iš jos išsireikalauti tokio paties skaidrumo,

kokio ji reikalauja iš mūsų?

Klausti savo buhalterio, kaip

nuslėpti mokesčius - tai, kaip

prašyti vegetaro nukirsti galvą

Jūsų vištai. Kiekvienas buhalteris

ir finansininkas stengiasi

apsaugoti Jūsų verslą nuo

mokestinių rizikų: baudų,

delspinigių, atsiskaitomųjų

sąskaitų areštavimo. Visas jo

dėmesys sutelktas į tai, kaip

nepražiopsoti kokio nors

mokesčio, kaip suvaldyti bei laiku

apdoroti visą gaunamą

informaciją. Todėl nerealus yra

Jūsų lūkestis, kad jis dar

sugalvos ir mokesčių vengimo

schemą. Garantuotai sutaupysite

mokesčių, jei pats domėsitės būdais, kaip tai padaryti: praktikoje dažnai

pasitaiko atvejų, kai vadovas ateina su, atrodo, visiškai paprasta idėja.

Belieka tik nustebti, kaip man pačiai į galvą neatėjo tokia mintis. Neatėjo,

nes kasdien ir kas valandą mąstau priešinga kryptimi.

2.4. Mokesčiai

Visos įmonės moka tris pagrindinius mokesčius: gyventojų pajamų

(GPM), socialinio draudimo ir pelno (PM). Įsiregistravusios į pridėtinės

vertės mokesčio mokėtojų registrą moka ir ketvirtąjį pagrindinį mokestį -

pridėtinės vertės (PVM). Dažnai verslininkui sunku susitaikyti su

Finansai lengvai 30

didelėmis į biudžeto sąskaitas pervedamomis sumomis, bet reikia žinoti,

kad iš šių išvardintų mokesčių tik du yra sugeneruojami verslo: pelno ir

socialinio draudimo mokesčiai. PVM ir GPM yra ne verslininko pinigai.

PVM visada sumoka klientai/pirkėjai, o GPM yra išskaitomas iš

darbuotojo darbo užmokesčio – tai jo pajamų dalis, tik pervedama ne

jam, o valstybinei mokesčių inspekcijai.

GPM - Gyventojų pajamų mokestis - renkamas nuo fizinių

asmenų pajamų (darbo užmokesčio, honoraro, individualios veiklos

pajamų, turto nuomos ir pan.) Pajamų mokestis gali

būti proporcinis, progresinis arba regresinis. Įprastai valstybė nustato

neapmokestinamą minimumą, nuo kurios pajamų mokestis neimamas.

Neapmokestinamas minimumas didinamas priklausomai nuo fizinio

asmens neįgalumo, turimų vaikų ir turimų neįgalių vaikų skaičiaus, taip

pat jis priskiriamas vienišoms motinoms ar tėvams. Pajamų mokesčio

tarifas Lietuvoje yra 15 procentų (2011 m.) O pajamų mokesčio 20

procentų tarifas Lietuvoje taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno.

Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas Lietuvoje taikomas individualios

veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos ir

pajamas iš vertybinių popierių(įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių

priemonių (2011 m.)

PM - Pelno mokestis (įmonių pelno mokestis) – mokestis, renkamas

nuo juridinių asmenų pelno. Pelno mokestis apskaičiuojamas nuo

juridinių asmenų pajamų atėmus išlaidas, amortizaciją ir

kartais investicijas į gamybą, mokslinius tyrimus, labdarai skiriamas

sumas. Lietuvoje nuo skirtų labdarai iki 2 % pelno, mokesčio mokėti

nereikia. Nuo 2010 metų bazinis pelno mokesčio tarifas mažinamas nuo

20 iki 15 proc., o mažoms įmonėms (kuriose dirba ne daugiau 10 žmonių

ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkstančių eurų) pelno

mokesčio tarifą - mažinamas iki 5 proc. Akcininkas neturi turėti

kontrolinio kitos įmonės paketo.

PVM - Pridėtinės vertės mokestis, imamas nuo papildomai sukurtos

vertės, taip pat antkainių. PVM pirmą kartą buvo

įvestas Prancūzijoje 1958 metais. Dabar jis yra įvestas 135 šalyse. Tarp

išsivysčiusių kapitalistinių šalių jo nėra tik JAV. Joje yra pardavimų

mokestis ir svyruoja nuo 2 % ir 11 %. Lietuvoje PVM

įvestas 1994 m. gegužės 1 dieną. Mokesčio mokėtojas padaugina

Finansai lengvai 31

valstybės nustatytu PVM dydžiu sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą.

Apskaičiuota suma atskira eilute nurodoma sąskaitoje-faktūroje. Į PVM

apskaitos registrą įrašoma ši suma ir sumokėtas ar turimas sumokėti

PVM pagal kitų ūkio subjektų išrašytas sąskaitas-faktūras. Nustatytu

mokestiniu periodu iš priskaičiuoto PVM atimamas kitiems ūkio

subjektams turimas mokėti PVM ir skirtumas sumokamas valstybei. Jei

gautose sąskaitose-faktūrose PVM nurodyta mokėti daugiau nei

išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, tai valstybė turi skirtumą grąžinti

arba įmonė grąžintinu skirtumu sumažina kitų mokestiniu laikotarpiu

turimą mokėti PVM. Iš priskaičiuoto PVM atimamas tik sumokėtas ar

turimas sumokėti PVM. Iš jo negalima atimti algų, prekių ar paslaugų

verčių už kuriuos PVM mokėti nereikia ar tiekėjas sąskaitoje-faktūroje jo

neišrašė.

Finansai lengvai 32

2.5. Juodoji buhalterija.

Niekada netvarkiau juodos buhalterijos. Bet dalyvavau teisme, kuriame

buvo bandoma nuteisti asmenį, sukčiavusį stambiu mastu. Taip pat

dalyvavau Finansinių Nusikaltimų Tyrimo Tarnybos apklausoje dėl ūkinių

operacijų, kurios man atrodė visiškai skaidrios ir nekaltos. Pirmuoju

atveju sukčius išvengė bet kokių pasekmių. Antruoju – pelningas ir gana

nemažas verslas buvo sužlugdytas.

Galbūt perėjote kažkam „skersai kelio“ - tai gali būti priežastis, kodėl jus

gali nekaltai nuteisti. Tinkamai ir gerai „patepėte“? Taip galite išvengti

atsakomybės. Tačiau jei kyla klausimas, kaip tada ramiai miegoti,

atsakymas paprastas – raskite tikrai labai gerą advokatą. Toks

advokatas gerai išmano mokestinę teisę ir turi reikiamų ryšių.

Jei vis dėlto vedate juodąją buhalteriją, turite būti gerai susipažinęs su

LR baudžiamuoju kodeksu. Didelėmis sumomis slepiami mokesčiai ar

valstybinėm institucijomis pateikiami klaidingi duomenys gali atvesti Jus į

belangę aštuoneriems metams. Primenu, kad už buhalterinės apskaitos

organizavimą atsako įmonės vadovas.

Šalutinis „juodosios“ buhalterijos efektas - Jūs pats tiksliai nežinosite

savo pelningiausių ar nuostolingiausių veiklų tiksliai. „Juodų“ skaičių

neanalizuos finansininkai. Intuityviai ir realiai pelningos veiklos dažnai

būna visiškai skirtingos. Ne kartą ir ne du esu stebėjusi apstulbusius

vadovus ir akcininkus po to, kai nusiunčiau jiems bendrojo ir veiklos

pelningumų kreives – jos rodė visai kitokią situaciją negu jie „jautė“.

Situacija iš praktikos: įmonė investuoja į Lietuvos regionus, kuria ten

darbo vietas. Priimami į darbą paprasti darbininkai priversti atsidaryti

atsiskaitomąsias sąskaitas banke ir pasirašyti darbo sutartis, nes įmonė

nedisponavo juodais ir grynais pinigais. Daugelis trisdešimtmečių ar net

keturiasdešimtmečių neturėjo socialinio draudimo pažymėjimo, taigi,

niekada per savo gyvenimą nebuvo dirbę legaliai ir anksčiau gaudavo

atlyginimus vokeliuose. Nors jų darbai nebuvo saugūs, nė vienas iš jų

negalvojo apie tai, kaip gyventų, jei ilgesniam laikui prarastų

darbingumą, o apie pensiją išvis nėra ko ir kalbėti.

Priėmus juos į darbą, į mūsų kontorą ėmė plaukti antstolių raštai su

sumomis, kurias mes privalome išskaičiuoti alimentams. Vadinasi,

Finansai lengvai 33

daugelis darbuotojų nežinojo, ką reiškia rūpintis savo atžalomis. Kai

kurie jų nežinojo, kad apskritai tokių turi. Kai vyrai daugiau mažiau

apsiprato su nauju statusu ir „švariais“ pinigais, netikėtai atrado ir

šviesiąją jų pusę: jiems staiga atsivėrė galimybė skolintis. Mūsų laukė

antras laiškų iš antstolių antplūdis – šįkart pinigus išskaičiuodavom

„Bobučių paskoloms“ ir panašioms įstaigoms.

Ar žinote, kad yra trys pagrindiniai etinio sąmoningumo lygiai:

1 LYGIS:

Jam priklauso primityvūs ir vis dar džiunglių įstatymais

besivadovaujantys žmonės.

2 LYGIS:

Šį lygį pasiekę žmonės stengiasi sutarti su aplinka ir suvokia, kad yra

atsakingi už savo veiksmus;

3 LYGIS:

Žmogus rūpinasi ne vien tik savo gerove, jis stengiasi būti naudingas

visuomenei ir skiria tam savo išteklius (pinigus, laiką, energiją).

Mokyklose buvo atlikta apklausa – kuo jaunuoliai nori būti užaugę? Visi

norėjo būti turtingi arba garsūs. Nė vienas neatsakė, kad norėtų sunkai

dirbti ir daug mokytis. Tačiau garsieji verslo mokytojai Bodo Schaefer,

Robert Kiyosaki, Brian Tracy ir kiti savo rankomis milijonus uždirbę

žmonės kalba vieną ir tą patį: žmogus turi nuolat, nesustodamas

mokytis. Tai užkoduota jo genetikoje.

Nesimokydamas žmogus praranda gyvenimo džiaugsmą. Veikiausiai

todėl užmiesčių vyrai dėl to taip dažnai nusigeria – dar mokykloje

užgesintas mokymosi džiaugsmas tiesiog pakeičiamas svaigalais.

Moterys paties gyvenimo priverstos nuolat mokytis. Moteris turi suprasti

kitus, gaminti valgyti, auginti vaikus, megzti, siūti. O mentaliniame

lygmenyje nustoję vystytis vyrai ima degraduoti – gerti, lošti, „šokinėti

per lovas “ .

Gyvenimas negali sustingti vietoje – arba jis gerėja, arba blogėja. Jeigu

neaugi, vadinasi, degraduoji. Jau rašiau, kad remiantis mano

stebėjimais, per aukštas intelekto koeficientas gali trukdyti verslumui.

Finansai lengvai 34

Šiam teiginiui lyg ir prieštarautų visi milijonieriai, raginantys nuolat

mokytis. Išties jokios prieštaros čia nėra – visi jie tik patvirtina, kad

nepritaikytos žinios yra bevertės. Visi patarimai vertę įgyja tik tada, kai

juos pradedame įgyvendinti. Žmogus, turintis didelį bagažą žinių ir

pakankamą kiekį savidisciplinos, kad nuolat ir sistemingai judėtų savo

tikslo link, yra lyg fejerverkas. Anksčiau ar vėliau jo gyvenimu stebėsis ir

grožėsis visi tie, kurie tik skaitė arba tik veikė. Balansas susidaro iš

debeto ir iš kredito.

Visi buhalteriai profesionalai turi vadovautis etikos kodeksu, kuris liepia

nusišalinti nuo situacijos, verčiančios veikti prieš Lietuvos Respublikos

teisės aktus. Visos buhalterinės apskaitos įmonės privalo pasirašyti

bendradarbiavimo su FNTT sutartis, kuriomis įsipareigoja informuoti apie

įtartinas ūkines operacijas arba galimai nusikalstamas veiklas.

Buhalteriai įpareigoti skaidriai apskaičiuoti mokesčius ir laiku juos

deklaruoti.

Nenuostabu, kad dėl šių priežasčių dažnas verslininkas žiūri į buhalterį

kaip į valstybinių institucijų priverstinai jam „įsūdytą“ darbuotoją,

nesuteikiantį jokios naudos. Jeigu esate vienas iš taip mąstančiųjų, turiu

Jums dvi žinias: 1) Jūs vis dar esate pirmame arba antrame etinio

sąmoningumo lygyje (kaip ir didžioji žmonijos dalis), 2) Jūs taip ir

neišmokote ragauti buhalterio darbo vaisių.

Aukščiausią etinio sąmoningumo lygį pasiekę žmonės tikisi

sąmoningumo ir iš kitų. Daugelyje turtingų šalių mokėti mokesčius yra

garbės reikalas. Domėtis, kur ir kaip juos panaudoja valstybė – taip pat.

2.6 Plėtra.

Kasdieniame savo darbe susiduriu su dviem pagrindiniais sėkmingos

veiklos plėtros priešais: godumu ir išmoktu bejėgiškumu. Pirmuoju atveju

vadovas ar akcininkas stengiasi užgrobti viską, ką tik įmanoma:

didžiausią rinkos dalį, darbuotojus, geriausius tiekėjus. Tokia strategija

dažnai baigiasi bankrotu, nes stengiamasi apžioti daugiau nei galima

sukramtyti. Antruoju atveju dažnas verslo laivo kapitonas yra įtikėjęs,

kad jis nepajėgus suvaldyti situacijos, nors taip ir nėra.

Dabar žiaurūs eksperimentai su gyvūnais draudžiami. Tačiau

prisiminkime vieną eksperimentą iš senų laikų, kuris gerai iliustruoja ir

Finansai lengvai 35

mūsų psichologiją. Viena šunų grupė uždaryta į narvus ir kartkartėmis

įjungiama elektros srovė, sukelianti jiems skausmą. Pabėgti jie

negalėjo. Vienintelė išeitis – kantriai gulėti ant grindų, kol nemalonūs

pojūčiai baigsis. Antroji grupė šunų tupėjo narve, kurio sienelės, įjungus

eletrą, nusileisdavo. Tada jie galėdavo iš narvo iššokti – žinoma, būtent

taip jie ir pasielgdavo. Galiausiai abi grupės šunų buvo uždarytos į narvą

su nuleidžiamomis sienelėmis. Paleista elektros srovė. Antroji šunų

grupė iškart išsibėgiojo. O kaip elgėsi pirmoji grupė? Šunys grupė

atsigulė ant grindų ir kentėjo.

Taip pat dresiruojami ir cirko drambliai: dar visai mažučius juos pririša

prie stulpo, užnėrę kilpą ant kojos. Suaugę drambliai ir toliau vaikšto

nedidelio spindulio ratu, kol ant kojos jaučia virvę, nors antras jos galas

velkasi žeme.

Netikite, kad panašūs rezultatai būtų ir eksperimentą atlikus su

žmonėmis? Toks eksperimentas išties buvo atliktas su studentais.

Žmonės buvo užrakinti auditorijoje, kurioje buvo vis keliama temperatūra

ir paleidžiami nemalonūs kvapai. Tik vieną kartą jie pamėgino ištrūkti iš

patalpos, patikrinę užrakintas duris. Po penkių minučių prižiūrėtojai jas

atrakino. Tačiau studentai kantriai kentė nemalonmius pojūčius.

Išmoktas bejėgiškumas kiša koją ne tik drambliams, studentams ar

šunims. Dažnai jis yra ir verslo nesėkmės priežastis. Lietuviams būdinga

plėsti verslą pasižiūrėjus į kaimyną. Jei pažįstamas užsiima

transportavimu, tai ir jis suka galvą, kaip nusipirkti „furą“. Jei kažkam

sekasi statybose, tai ir kitas užsimoja statyti namus. Visi pamiršti banalią

tiesą – geriausias vietas kino salėje, restorane ir versle gauna tie, kurie

ten ateina pirmieji arba iš anksto rezervuoja vietas.

Viskas vienaip ar kitaip yra persipynę. Dėsniai, kurie, atrodo, turėtų

galioti tik vienoje srityje, iš tiesų galioja visur. Pokerio lošėjai sako:

„Statau tik tą sumą, su kuria galiu atsisveikinti ir atsižvelgdamas į tokias

kortas, kurias turiu. Nežiūrėdamas į tai, kokius statymus jau dariau, kiek

pralošiau ir kiek privalau atgauti. Tai yra esminė laimėjimo sąlyga.“ Tokia

pati pozicija galioja ir rizikingos plėtros strategijai. Jei investuosite viską,

kas lig šiol sukaupta ir dar skolintas lėšas, labai tikėtina, kad įtampa

trukdys priimti protingus sprendimus.

Finansai lengvai 36

Istorijoje daug pavyzdžių apie žmones, bet kokia kaina siekusius savo

svajonės. Heinrichas Schliemannas didžiules viso gyvenimo santaupas

paskyrė archeologiniams kasinėjimams.. Jis svajojo rasti legendinę

Troją. Tuo metu visa istorikų ir archeologų bendruomenė tikėjo, kad

Troja – viso labo išgalvotas miestas, pasaka, niekada tikrovėje

neegzistavęs Homero vaizduotės kūrinys. H.Schliemannas išties atrado

Troją ir jos lobį. Tačiau jei aš būčiau buvusi finansininkė, prieš

leisdamasis į tokią avantiūrą, jis būtų turėjęs man prisiekti, kad jam

negaila prarasti absoliučiai viską, kas ligi šiol uždirbta. Palaikyčiau jį tik

tada, jei jis patvirtintų – didysis lošimas vertas visų pinigų.

Sparčiai keičiantis šiuolaikiniam pasauliui, keičiasi ir verslas. Pagrindiniu

verslo šūkiu tuoj taps frazė „Atiduok, kad gautum“. Pažvelkite į „Google“,

„Youtube“, „Facebook“ – vartotojui siūloma galybė nemokamų paslaugų

vien už tai, kad jas naudotume.

Ko vertas mobilus telefonas, jei tik Jūs vienas jį turite? Ko vertas

internetas, jei tik Jūs vienas juo naudojatės? Didžiųjų mobiliųjų ryšių ir

interneto paslaugų kompanijų pagrindinis tikslas – pritraukti ir išlaikyti

kuo daugiau vartotojų. Tikėtina, kad netrukus nebepirksime laikraščių ir

už juos nebemokėsime. Galbūt nebemokėsime už internetą. Tai mums

mokės už tai, kad mes skaitytume vieną ar kitą dalyką ar

naudotumėmės tam tikrų ryšių tiekėjų paslaugomis. Anksčiau paslaugos

ar prekės stygius kainą pakeldavo. Dabar šis dėsnis nebegalioja.

Rinkoje yra tokia galybė alternatyvų. Todėl vartotojas tiesiog pamiršta

tai, ko negauna ar tai, kas jam per brangu. Pelningiausiomis tampa tos

prekės ir paslaugos, kurios vartojamos plačiausiai.

Chris McKnett savo kalboje „Investavimo logika tvarumui“ įtaigiai ir

pasiremdamas skaičiais rekomenduoja investuoti tik į tas kompanijas,

kurios veikia atsižvelgdamos į aplinkosaugą ir visuomenės gerovę.

Stambiausi investuotojai analizuoja ne tik įmonės, į kurią ketinam

investuoti, pelningumą, pinigų srautus, likvidumą, bet ir į tai, kaip

atsakingai įmonė elgiasi. Iš skaičių akivaizdu, kad aplinką tausojantys ir

savo darbuotojais besirūpinantys verslai ne tik yra pelningesni, bet dar ir

turi gerokai didesnę tikimybę likti tvarūs ir ilgalaikiai. Agresyvi ir

trumpalaikė maksimalaus pelno strategija tampa nebemadinga.

Finansai lengvai 37

Kartą vienas tėtis suplėšė pasaulio žemėlapį į skutelius ir paprašė savo

sūnaus jį suklijuoti. Taip tikėjosi laimėti sau kelias valandas laiko, per

kurį sūnus jam netrukdys. Tačiau sūnus gana greit sugrįžo su visiškai

teisingai suklijuotu žemėlapiu. „Kaip tau tai pavyko taip greit?“ –

nusistebėjo tėvas. „Matai, kitoje žemėlapio pusėje buvo žmogaus

nuotrauka, o ją surinkti buvo daug paprasčiau. Pagalvojau – jei žmogus

bus tvarkoj, tai ir pasaulis toks bus“ – atsakė sūnus. Pelningumas,

plėtra, augimas – visa tai puikūs dalykai. Tačiau kelyje į tai tiek Jūs pats,

tiek Jūsų darbuotojai turėtumėte „išlikti tvarkoj“.

2.7 Rezultatų prognozė.

Dar neįsteigusi įmonės sudarydavau asmeninių finansų miniprognozes ir

miniplanus – taip man tiesiog buvo paprasčiau gyventi. Ramiau, kai

žinau, kokią sumą galiu skirti nebūtinosioms išlaidoms. Tada aišku,

kokio brangumo kelione ar seminaru galiu save apdovanoti.

Klientai, su kuriais jau labai seniai bendradarbiauju, aktyviai išnaudoja

skaičius. Spalio mėnesį įprastai sudarau devynių mėnesių pelno/

nuostolio ataskaitą ir signalinę/prognozinę visų metų atskaitą. Turimas

nuolatines devynių mėnesių išlaidas dalinu iš devynių ir dauginu iš trijų,

pajamas ir kintamas išlaidas suplanuojame kartu su vadovu. Taip

apskaičiuojame sumą, kurią klientas mokės biudžetui kaip pelno

mokestį, sumą, kurią galima skirti dividendams ar premijoms.

Finansai lengvai 38

Didesnėse įmonėse yra įprasta sudaryti biudžetą/sekančių metų planą ir

ne tik jo laikytis, bet metams pasibaigus palyginti planuotus bei esamus

skaičius. Tai puikiai išryškina problemines įmonės vietas, vadovo ar

finansininko gebėjimą numatyti ateitį ir netgi planuojančiojo charakterį –

optimistas jis ar pesimistas. Planuojant įmonės rezultatus labai svarbus

finansininko ir vadovo bendradarbiavimas. Finansininkas gali puikiai

viską apskaičiuoti, bet jei jis neturės dalies informacijos (apie numatytą

didelį netipinį projektą, planuojamas investicijas), visas jo darbas nueis

perniek. Kiekvienas netipinis įmonės veiksmas koreguoja ne tik

pajamas, bet ir sąnaudas.

Ateities prognozės gerai iliustruoja mažyčių pokyčių svarbą. Dažnai

atrodo, kad nežymus nuokrypis į vieną ar kitą pusę nieko nereiškia.

Tačiau ilgoje distancijoje jis gali tapti lemiamas.

Tai lengva iliustruoti gyvenimišku pavyzdžiu apie svorį. Tarkime, Jūs kas

mėnesį priaugate visai labai nedaug – vos po 100 gramų. Tai atrodo

nereikšminga ir nekreipiate dėmesio. Tačiau po dešimties metų Jus jau

vargins dvylikos kilogramų antsvoris Po trisdešimties viršsvoris bus

beveik keturiasdešimt kilogramų.

Norite augti, bet taip, kad augimas nekeltų grėsmės, jog prarasite

gebėjimą valdyti situaciją? Numatykite nedidelį 5 – 10 procentų augimą

ketvirčiui, pusmečiui, metams. Pažaiskite su skaičiais. Skaičiai yra

magiški, pažadu. Jie ateitį nuspėja daug tiksliau nei kortos.

Prieš daugiau nei dešimtmetį įsidarbinau naujai įkurtoje įmonėje.

Keleriais metais už mane jaunesnis vadovas vadovavimo patirties

neturėjo, ši pozicija jam buvo nauja. Jis mane nustebino jau pirmaisiais

darbo mėnesiais prašydamas išaiškinti, iš ko ir kaip sudaromos

finansinės ataskaitos. Dėl to jį pradėjau dar labiau gerbti. Bet tai dar ne

viskas – jis tiesiog išvertė mane iš kojų, paprašęs ekonomikos,

buhalterinės apskaitos, mokestinės teisės vadovėlių. Juk tai tikrai nėra

įdomi ir patraukli literatūros rūši. Jei šių žinių man nebūtų reikėję, pati

tokių knygų savanoriškai skaičiusi nebūčiau. Tai, kad savo vakarus

tokioms knygoms ryžosi paskirti jaunas įmonės vadovas, padarė

neišdildomą ispūdį.

Kaip klostėsi šio jauno vadovo gyvenimas? Per dešimt metų iš vadovo

jis tapo akcininku, o stambi įmonė virto holdingu. Finansinės laisvės ir

Finansai lengvai 39

stabilumo dabar jam gali pavydėti kiekvienas. Įmonė augo taip sparčiai,

kad kartais man darydavosi baugu, jog augimas liks nesuvaldytas.

Tačiau vadovas mokėjo skaityti balansus ir pelno nuostolio ataskaitas.

Negana to, jis išsikeldavo tikslus, susidarydavo planus ir jų siekdavo, o

nepasiekęs – analizuodavo, kodėl taip nutiko.

Tokie vadovai, kartais net patys to nesuvokdami, vadovaujasi dažnai

milijonierių kartojamu patarimu: „Mokykis iš ekspertų“. Kiekvienas

vadovas savo pašonėje turi finansininką - taigi, skaičių ekspertą. Juk

pinigai ne šiaip energija. Pinigai yra skaičių energija. Jei draugauti su

pinigais, privalote perprasti skaičių kalbą.

2.8. Asmeniniai finansai ir jų atskyrimas.

Teko klausytis interviu su ketvirtį amžiaus veikiančios kelionių agentūros

vadove. Jos klausė apie ilgalaikės sėkmės paslaptį tokioje

konkurencingoje rinkoje ir kas, jos nuomone, lėmė konkurenčių

bankrotus. „Negebėjimas atskirti asmeninės ir verslo kišenės“ – toks

buvo jos atsakymas.

Dažnai susiduriu su vadovų požiūriu: „V erslo pinigai - tai mano pinigai“.

Jeigu visas Jūsų verslas esate Jūs vienas – tada dalinai tai tiesa. Verslo

pinigai yra Jūsų pinigai tik tada, kai sumokėtas pelno mokestis ir GPM

nuo dividendų. O jei turite samdomų darbuotojų, nuomojate patalpas,

turite lizingo ar kredito sutarčių, tada kuo greičiau šį įsitikinimą

pamirškite.

Daug metų maniau, kad sąvokos „Pinigai – verslo kraujas“,

„Nemėgstamas darbas generuoja neigiamą pinigų srautą" yra mano

originalios mintys. Ilgainiui supratau, kad ne aš viena tokia protinga ir

kūrybinga – labai daug šias mintis buvo įvairiomis formomis išreiškęs

kitur.

Prieš porą metų dalyvavau Marko Lucino seminare. Jis pasakė, kad imti

iš verslo pinigus asmeniniams poreikiams – tolygu nuleisti kraują gyvam

organizmui. Man šita jo mintis siaubingai nepatiko. Dėl dviejų

priežasčių: 1) maniau, jog jis pasisavino „mano“ palyginimą, 2) aš esu

moteris, kuri turi įvairių išlaidų ir įmonės pelną dažniausiai išsiimu

dividendų forma asmeniniams poreikiams.

Finansai lengvai 40

Buvo nemalonu pripažinti, kad jis teisus. Pinigai daro pinigus. Jei Jūsų

tikslas: kuo daugiau pinigų, nenuleidinėkite savo verslui kraujo. Vis dar

susiduriu su atvejais, kai „verslininkas“ išleidžia įmonės pinigus

audringam vakarėliui, o „verslininkė“ – kailiniams. Vėliau trūkstamą

apyvartinį kapitalą skolinasi iš banko ir moka palūkanas. Galbūt

nuskambės arogantiškai, bet tokie poelgiai yra siaubingo finansinio

beraštiškumo pavyzdžiai. Tokie „verslininkai“ yra tik verslininkų parodija.

Pats kvailiausias dalykas - stengtis atrodyti turtingam ir dėl to tapsi

skurdžiumi.

Neabejoju, jog daugelis žinote kaip tvarkyti asmeninius finansus. Tačiau

žinojimas yra viena, žinių taikymas – kas kita. Jau minėjau, kad labai

daug metų fiksuoju savo pajamas ir išlaidas, todėl labai tiksliai žinau,

kiek ir kam išleidžiu. Užsirašinėjimas taip pat dar nereiškia pasiekto

tikslo. Turimą informaciją reikia susisteminti, apdoroti ir analizuoti. Yra

daug asmeninių finansų tvarkymo būdų: telefono programėlės, interneto

bankų biudžetai, MS Excel ar užrašų knygelė. Man asmeniškai

patogiausias MS Excel. Gal daugeliui tai atrodys pernelyg nuobodu ar

kad užima per daug laiko. Tačiau asmeninių finansų tvarkymas duoda

didelę grąžą.

Finansai lengvai 41

Jau senai esu išsivedusi kiekvienos išlaidų srities vidurkį, kuris yra mano

mėnesio „planas“ – jį perlipus lentelės apačioje užsižiebia stori ir ryškiai

raudoni perviršio skaičiai. Taip pat žinau, kurie mėnesiai „neįsipaišys“ į

mano vidurkius: rugpjūtį daugiau išleisiu atostogoms, rugsėjį – sūnaus

rūbams, sausį – slidinėjimui. Manau, jog būtent įprotis stebėti asmeninių

skaičių dinamiką išgelbėjo mane nuo dėsnio „Kuo aukštesnės pajamos,

tuo didesnės išlaidos“.

Taupyti siaubingai nemėgstu. Savarankiško gyvenimo pradžioje teko

sužinoti ką reiškia būti kelias dienas nevalgius. Pirmųjų atlyginimų

užtekdavo maždaug dviem savaitėm. Likusias dvi savaites

maitindavausi makaronais ir kruopomis, o paskutinės dvi trys dienos iki

atlyginimo paprastai reikšdavo priverstinį badavimą. Atsigręžusi atgal

apskritai nebegaliu suprasti, kaip aš išgyvendavau už tokius pinigus.

Tačiau pamenu, kad net tada turėjau pasirinkimo laisvę: nueiti su

draugėm į kavinę išgerti kavos ir suvalgyti ledų, ar nusipirkti grikių ir

ryžių. Paprastai rinkdavausi kavą ir ledus. Tačiau nuo tų laikų baisiai

nemėgstu skurdo. Žodis „taupyti“ mane varo į neviltį. Koks dar „taupyti“,

kai beveik pusę gyvenimo nugyvenau deficito laikais? Kai alkanomis

akimis dairydavausi į parduotuvių vitrinas, o pačią didžiausią dalį

pratupėjau darbe prie kompiuterio nepakeldama galvos?

Mąstymo pokytis įvyko, kai žodį „taupyti“ pakeičiau į žodžius „rūpintis

ateities savimi“ ir „neatiduoti pinigų kažkam kitam mainais į tai, ko man

visai nereikia“. Prisiminkime dar sykį - dažniausiai perkame ne daiktą ar

20

09

09

20

09

11

20

10

01

20

10

03

20

10

05

20

10

07

20

10

09

20

10

11

20

11

01

20

11

03

20

11

05

20

11

07

20

11

09

20

11

11

20

12

01

20

12

03

20

12

05

20

12

07

20

12

09

20

12

11

20

13

01

20

13

03

20

13

05

20

13

07

20

13

09

20

13

11

20

14

01

20

14

03

20

14

05

20

14

07

20

14

09

20

14

11

Išlaidos 2009 09 - 2014 11

Maistas Rūbai būreliai, knygos

Aksesuarai, kosmetika Pramogos, atostogos sveikata

buto mokesciai, aksesuarai Investicijos

Finansai lengvai 42

paslaugą, o emociją. Prieš kažką pirkdama įpratau savęs klausti: ir „ką

aš ištiesų perku? Ar galiu tą pačią emociją gauti nemokamai?“

Žinote, ką? Labai dažnai tą pačią emociją gauti nemokamai yra išties

paprasta. Nori naujo rūbo? Susitvarkyk spintą ir garantuotai rasi seną,

pamirštą ir mielą rūbą. Nori pasijusti jauna? Atsigulk į kvapnią vonią su

knyga ar išeik trumpam pasivaikščioti. Nori gerai išsimiegoti? Padirbėk

fizinį darbą. Lig šiol nepavyko rasti alternatyvų teatrui ir kelionėms.

Veikiausiai todėl, kad šių dalykų ir nenoriu atsisakyti.

Nesenai kalbėjausi su žmogumi, kurio išlaidas daugmaž numaniau. Jis

teigė per mėnesį išleidžiantis ne daugiau dviejų tūkstančių eurų.

Susiginčijome. Karštai įrodinėjau, kad jo išlaidos per mėnesį – mažų

mažiausiai keturi tūkstančiai. Galiausiai sutarėme, jog žmogus fiksuos

savo išlaidas. Po mėnesio pažiūrėsim, kas teisus.

Jau po dviejų savaičių skaičių žmogus atėjo pas mane, ištiktas šoko.

Prasidėjo toks mūsų pokalbis.

– Na taip, aš jau dabar esu išleidęs porą tūkstančių ir vakar nusipirkau

treniruoklį už tūkstantį. Bet šita suma juk nesiskaito kaip išlaidos.

– Tikrai? O kas tai? Tavo investicija, kuri generuos tau pajamas?

– Na gerai, tegul tai išlaidos, bet aš gi neperku to kas mėnesį

– Taip, bet kitą mėnesį, ko gero, eisit pas stomotologą. Arba sugalvosit

nusipirkti naujas užuolaidas. Arba prireiks naujų padangų.

Yra labai daug išlaidų, į kurias mes nežiūrim kaip į išlaidas. Tačiau jeigu

tai nėra investicija, kuri anksčiau ar vėliau ims duoti Jums pajamų, turite

vertinti taip kaip išlaidas. Esate pakankamai gerai uždirbantis žmogus ir

niekada nefiksavote savo išlaidų? Pamėginkite tai padaryti bent vieną

mėnesį. Veikiausiai tai, ką išvysite, Jus šokiruos.

Skaičiau apie aklą mergaitę, kuri nulipdė paukštį. Ant šakos jis tupėjo

taip, kaip ant kėdės sėdi žmogus. Jei Jūs savanoriškai atsisakote sekti

savo finansus, vadinasi, savo noru sutinkate būti akli.

Asmeninių finansų tvarkymas, prognozavimas ir suvaldymas – puiki

repeticija prieš imantis verslo.

Finansai lengvai 43

2.9. Finansinė laisvė.

„Mačiau močiutę, besiknaisiojančią konteineryje. Ji išsitraukė plastikinį

indelį. Prisėdo ant suoliuko, ant kelių pasitiesė baltą servetėlę. Kišenėj

susirado šaukštelį ir ėmė gramdyti iš indelio grietinės likučius. Švari tokia

senučiukė. Mano pradinių klasių mokytoja. Lėtai krapštė ir neskubėdama

valgė. Šviesaus veido ir spindinčiu žvilgsniu. Be menkiausio priekaišto

gyvenimui.“

Iš spektaklio „Sriuba“.

Dirbau turtingose įmonėse, savanoriavau politinėse organizacijose ir

daug stebėjau. Mačiau intrigas, kovas dėl valdžios, lipimą per galvas,

žiurkių lenktynes.

Didžioji dalis žmonijos turi tris pagrindinius tikslus: gera sveikata, šilti

santykai su artimaisiais ir finansinė laisvė. Manau, jog būdvardis

„finansinė“ čia svarbus tiek, kiek užtikrina žmogui pačią laisvę daryti tai,

ką jis nori, būti ten, kur nori ir su tais, su kuriais jam gera. Paties tikslo

„finansinė laisvė“ esmė yra laisvė. Dabar įsiklausykime į pastarąjį žodį:

„laisvė“. Kiek laisvas gali būti be atvangos lentyniaujantis žmogus?

Kovoti su kitais - ar yra laisvė? O kiek laisvas gali būti, jei nuolat bijai

prarasti savo postą?

Sakoma, kad natūrali žmogaus proto būsena yra entropija – nuolatinis

minčių chaosas, niūrios nuotaikos ir nerimas. Atrodytų, jog natūralus

žmogaus būvis – kalėjimas. Nuo tokio pojūčio gelbsti mokymasis,

svaigalai ir aštrūs pojūčiai. Daugelis, siekdami „finansinė laisvės“

pakeliui pameta „laisvę“ . Lieka tik būdvardis, vedantis ten, kur žmogus

visada ir buvo – atgal į kalėjimą. Šiuo atveju močiutė, savo maistą

susirandanti konteineryje, nepalyginamai laisvesnė nei šviežiai karjeros

laipteliu šoktelėjęs vadybininkas, kasdien į priekį varomas vienos

minties: kad tik jo niekas neaplenktų.

Pora jaunuolių laiku ir vietoje atliko keletą teisingų ėjimų ir staiga

praturtėjo. Per anksti, kad būtų pasiruošę tokiam išbandymui. Deja, abu

tapo arogantiški ir pretenzingi, įsitikinę, kad pasaulis jiems skolingas dar

daugiau. Šie vyrai niekino visus, kurie nebuvo pasiekę jų finansinio lygio.

Jei būtų kažkoks prietaisas žmogaus grynumui matuoti – toks, kokiu

Finansai lengvai 44

matuojamas aukso grynumas – neabejoju, kad močiutė prie konteinerio

šviesmečiu pralenktų tuos jaunuolius.

Veikiausiai kiekvienas, kuriantis savo verslą, svajoja apie tai, kad

susikurs pajamų šaltinį ir galės mažiau dirbti. Praktikoje dažnai būna

kitaip. Verslininkai dirba dar daugiau, o atostogauja mažiau. Vėl tas pats

dėsnis kaip asmeniniuose finansuose: didėja pajamos = didėja išlaidos.

Nuosavame versle didėja laisvė ir didėja priklausomybė. Laisvė, kurios

buvo siekiama, kažkur pametama. Lieka tik laisvę apibūdinantis žodis

„finansinė“.

Štai todėl labai sveika kartais stabtelėti ir savęs paklausti: „Ką darau?

Kur einu? Kodėl ten einu? Ar eidamas esu laimingas?“ Tai, kad Jūs

uždirbsite milijoną ar du, dar nereiškia, kad mokėsite į gyvenimą žvelgti

giedru ir spindinčiu žvilgsniu.

Gali atrodyti, jog mano žodžiuose per daug prieštarų: tai būk

išmintingas, tai nebūk per daug protingas, tai siek finansinės laisvės, tai

nesivaikyk pinigų. Negaliu garantuoti, jog sąžiningai sumokėję visus

mokesčius, nebūsite nubausti. Negaliu gąsdinti, kad juos nuslėpę sėsite

į kalėjimą.

Tačiau jūs juk puikiai žinote, jog gyvenimas ne juodai baltas. Visas jo

grožis – atspalviuose. Taip ir visos tiesos slypi būtent niuansuose.

Rezultatas visada ten, kur Jūsų dėmesys. Jei didžioji dalis dėmesio bus

nukreipta į kompiuterinius žaidimus, būsite „kietas“ žaidėjas. Jei dėmesį

sutelksite į frazėje "Finansinė laisvė" esantį būdvardį „finansinė“, tikėtina,

jog uždirbsite pinigų, bet neturėsite laisvės. Jei žodis „Laisvė“ vis dėlto

jums yra svarbesnis, ko gero, esate įsipareigojimų vengiantis ir ne itin

turtingas žmogus.

Mėgstu posakį: „Tiesa kažkur per vidurį“. Net kai sau atrodau visu šimtu

procentu teisi, žinau, kad tokia nesu. Pačias didžiausias nelaimes šiai

planetai atnešė fundamentalistai, nepajudinamai įtikėję savo tiesa ir

entuziastai, nusprendę, jog atrado vieną vienintelį kelią į gėrį. Tereikia

prisiminti tokias asmenybes kaip Hitleris ir Stalinas.

Yra ne viena ir ne dvi knygos apie finansinę laisvę. Kai kuriuos ten

aprašytus patarimus sau pritaikiau, kitų pritaikyti niekada nė nemėginau.

S. Klein knygoje „Laimės formulė“ rašo: pasaulyje yra septyni milijardai

Finansai lengvai 45

žmonių ir lygiai tiek pat kelių į laimę. Tas pats posakis galioja finansinei

laisvei. Klausykite, skaitykite, domėkitės, mokykitės iš ekspertų.

Išsirinkite labiausiai jums tinkančius būdus. Jūs pats žinote, kokiu keliu

Jums smagiausia ten keliauti.

• BUHALTERIJA

Dažnai pastebiu, jog ne retam vadovui buhalterija – kažkas mistiško,

nesuprantamo ir be galo nuobodaus. Niekam neaišku, ką tas buhalteris

veikia ir kam jis apskritai reikalingas. „Vikipedijoje“ radau paaiškinimą,

kad buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų

pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta

informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba)

finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. Buhalterinės apskaitos paskirtis –

pranešti įmonės finansinę informaciją įvairiems suinteresuotiems

asmenims. Gaila, kad mažiausiai suinteresuoti asmenys vis dar lieka tie,

kurie turėtų būti labiausiai suinteresuoti – įmonių vadovai ir / arba

akcininkai.

Taigi, ką veikia buhalteris? Tiesioginės jo funkcijos: apdoroti pateiktą

informaciją, ją susisteminti ir pateikti valstybinėm institucijom bei

vadovams/akcininkams. Pabrėžiu žodį „apdoroti“. Ne gaudyti

informaciją, ieškoti jos, kaulyti ar spėlioti. Suprantu, nervina tie

buhalteriai. Ypač tada, kai zyzia, jog nepristatėte vienokio ar kitokio

dokumento. Tačiau jei jie nezystų, Jums būtų dar blogiau.

Paprasčiausia situacija: pirkote prekę ar paslaugą įmonės reikmėms.

Dokumentą kažkur saugiai paslėpėte. Buhalteris pagal Jūsų banko

kortelės išrašą mato, kad buvo toks pirkinys. Prašo dokumento - taigi,

zyzia. Kas būtų, jei nezystų? Jūsų išleistą pinigų sumą apskaitytų kaip

skolą įmonei. Labai paprasta ir patogu – nei sau, nei kitiems nervų

negadini. Tik niekas nemėgsta būti skolingas, tad jei esate slapukas ir

dokumentai „saugiai“ padedami ne kartą ir ne du, metų gale gali laukti

labai nemalonus siurprizas – kelių šimtų ar kelių tūkstančių skola.

Patikėkite, visa informacija, kurios mes prašome, mums reikalinga

teisingam ūkinių operacijų apskaitymui arba mokesčių apskaičiavimui.

Mes nesame tiesiog smalsūs ir neturintys ką veikti sutvėrimai.

Pavyzdžiui, skaičiuojant darbo užmokestį iki 2018-ųjų sausio pirmos

turėjome žinoti, kiek kiekvienas darbuotojas turi vaikų ir ar vienas juos

Finansai lengvai 46

augina, ar su sutuoktiniu. Nuo šios informacijos priklausė išskaičiuojamo

GPM suma. Kai skambindavau žmonėms ir klausdavau „Kiek turite vaikų

ir kaip juos auginate“ , išgirsdavau įvairių atsakymų:

• „Neturiu vaikų, esu nevedęs, o ką?“ – vienas tardavo koketiškai.

• „O koks tavo reikalas?“ – išgirsdavau piktą balsą.

• „Lig šiol turėjau vieną. Kažko nežinau?“ – pašnekovas atrodė

neramus.

Jeigu buhalteris, gavęs restorano sąskaitą, klausia Jūsų, ar pietavote

vienas, ar su draugija, jis nepavydi. Nuo Jūsų atsakymo priklauso,

sąskaita bus apskaitoma kaip reprezentacinės sąnaudos, ar kaip

pajamos natūra. Pirmuoju atveju papildomų mokesčių nebus, antruoju

restorano sąskaita įmonei kainuos pusantro karto daugiau.

Buhalterija būna finansinė ir vadybinė. Pirmuoju atveju tai tik sausas

dokumentų apdorojimas ir teisingas mokesčių apskaičiavimas. Antruoju

atveju buhalterija pritaikoma įmonės reikmėms pagal vadovų ar

akcininkų poreikius. Vadybinės buhalterijos pavyzdžiai: pelno – nuostolio

ataskaita pagal kaštų centrus arba projektus, prekių ar paslaugų

pelningumas, pirkėjų arba tiekėjų skolų ataskaita su mokėjimo terminais

ir panašūs dalykai. Jei neturite asmeninio buhalterio ir samdote

buhalterinių paslaugų įmonę, turėkite omenyje, kad vadybinė buhalterija

kainuos papildomai.

Kadangi daugelis vadovų turi labai miglotą suvokimą apie buhalteriją,

jiems sunku įsivertinti, už ką jie moka. Juk jei užsakote namuose iškloti

parketą, Jūs žinote, kiek daugmaž Jums tai kainuos, kokių medžiagų

norėsite ir kaip turi atrodyti galutinis darbo rezultatas.

Dabar įsivaizduokite, kad Jūs niekada gyvenime nesate matęs parketo ir

nežinote, kaip atrodo juo išklotos grindys. Yra labai pigių buhalterinės

apskaitos įmonių – jos sutvarkys Jūsų buhalteriją „nuo 25 eurų per

mėnesį“. Tai tas pats, kambaryje iškloti tris lenteles. Už tų „trijų prikaltų

lentučių“ Jūs nuolat kliūsite, klupinėsite. Kažkada, labai tikėtina,

prasiskelsite galvą, ją trinktelėję į klaidingai apskaičiuotus mokesčius,

baudas bei delspinigius.

Finansai lengvai 47

Yra vidutinio ar aukštesnio brangumo įmonių. Galima sakyti, kad jos

išklos visą parketą ir dar nulakuos. Yra labai garsių ir labai brangių

buhalterinės apskaitos paslaugų tiekėjų, bet negaliu garantuoti, kad jos

sutvarkys Jūsų apskaitą geriau už anksčiau paminėtas įmones.

Kuo skiriasi buhalteris ir finansininkas? Buhalteris sutvarkys tik finansinę

buhalteriją. Finansininkas patars dėl vadybinės buhalterijos bei

išanalizuos ir pakomentuos Jūsų įmonės finansines ataskaitas. Trumpai

tariant: jei ieškote žmogaus, kuris tik susistemins informaciją ir

apskaičiuos mokesčius – samdykite buhalterį. Jeigu norite iš savo

susistemintos informacijos daugiau – ieškokite finansininko. Beje, tai

praktiniai apibrėžimai, „Vikipedija“ apie finansininką rašo visai kitaip.

3.1. Buhalterija ir kūryba.

Buhalterija – nykus reikalas, o buhalteriai – nuobodūs pragmatikai. Tai -

dažnai pasitaikantys stereotipai. Penkerius metus lankiau dailės

mokyklą, mėgau dramos būrelį ir savo ateitį siejau su menais. Pasukusi į

buhalteriją nustebinau ne tik pati save, bet ir visą šeimą bei giminaičius.

Daug metų stengiausi nuslėpti meninę savo pusę, kad nekenkčiau

dalykiniam įvaizdžiui ir atitikčiau visuotinai priimtus standartus: pilka,

nuobodi, griežta. Nelabai sekėsi. Galiausiai mečiau šį reikalą.

Dalyvaudama mokesčių seminaruose smalsiai stebiu koleges. Nežinau,

ar dar yra kita profesija, kurioje moterys taip mėgsta puoštis. Ir ne šiaip

sau grandinėlėmis ar karoliukais, o tiesiog meno kūriniais. Dažna

buhalterė turi širdžiai mielą kūrybinį pomėgį: siuvimą, mezgimą,

dekupažą ar gėlininkystę. Taip ir aš Ilgainiui supratau, kad kūrybinė pusė

buhalterijai nekenkia, o atvirkščiai – stipriai padeda.

Buhalterinės apskaitos pradininku laikomas vienuolis Luka Pacioli. Kai

kur teigiama, kad jis išrado dvejybinį įrašą, bet mano žiniomis jis jį tik

išsamiai aprašė, o pačia sistema pirkliai naudojosi jau anksčiau.

Pasikartosiu: dvejybinio įrašo esmė – ta pati suma debete ir kredite. L.

Pacioli susistemino ir išpopuliarino apskaitos pradmenis, kuriais

naudojamės jau daugiau nei penkis šimtus metų. Vienuolis mokėsi

menų, tapybos, artimai bičiuliavosi su Leonardo da Vinci, galiausiai

nusprendė, jog dailininkas iš jo bus ne koks ir visa širdimi atsidavė

matematikai. L. Pacioli padėjo L. da Vinci apskaičiuoti vieno garsaus

Finansai lengvai 48

visame pasaulyje paminklo parametrus. Šis paminklas buvo sukurtas

hercogui Ludvigui Moro Sforcai.

„Kaip valgis be malonumo tampa nuobodžia mityba, taip mokslo

užsiėmimai be aistros kenkia atminčiai, kuri nesugeba išsaugoti to, ką

yra suvokusi“ – taip dar prieš pusę tūkstantmečio L. da Vinci rašė L.

Pacioli. Atrodo, jog laikai nepasikeitė – aistra mokslui ir dabar nuosekliai

žudoma.

Negaliu nutylėti man pačiai labai įdomaus fakto – L.Pacioli parašė

knygą „Dieviškoji proporcija“. Joje kalbama apie aukso pjūvį skiriama

aukso pjūviui. Fi ( angl. Phi), dar vadinama aukso pjūviu arba dieviškąją

proporcija – tai atkarpos dalyba į dvi dalis taip, kad didesniosios ir

mažesniosios dalių santykis būtų lygus visos atkarpos ir didesniosios

dalies santykiui. Tai skaičius, kurio reikšmė apytiksliai lygi 1,618.

Fi proporcijų atžvilgiu laikomas balanso ir grožio standartu. Fi aptiksime

gerai nuaugusio žmogaus kūne, nagrinėdami kaulų struktūros

proporcijas. Pavyzdžiui, išmatavus atstumą nuo viršugalvio iki grindų ir

nuo bambos iki grindų, pamatysime, kad šių skaičių santykis yra lygus

būtent skaičiui Fi. Tokį pat atsakymą gausime, išmatavę atstumą nuo

peties iki pirštukų ir padalinę jį iš atstumo, kurį rasime, išmatavę atstumą

Finansai lengvai 49

nuo alkūnės iki pirštų galiukų. Suskaičiavę atstumus nuo klubų iki grindų

ir nuo kelio iki grindų, rasime, jog šių atstumų santykis taip pat bus lygus

skaičiui Fi.

Muzika yra paremta 8 natų oktava, o pianine tai atspindi 8 balti ir 5 juodi

klavišai (iš viso jų yra 13). Šį skaičių įvairiais pavidalais galime atrasti ir

gamtoje. Jis slepiasi ir ramunės žiedlapiuose, tiek DNR grandinėje. Šį

skaičių galima taip pat atrasti penkiakampėje žvaigždėje: jos linijos

susikirtimo taške pasidalija į dvi atkarpas, kurių santykis atitinka skaičių

Fi.

Bitės kūnelis tobulai atitinka skaičių Fi. Išnykus bitėms, po ketverių metų

nuo žemės paviršiaus išnyktume ir mes. Tai dar kartą mums patvirtina,

kad viskas labai glaudžiai susiję. Atsiriboti save nuo vienos ar kitos

srities tiesiog nusprendus, kad tai nuobodu – tai nuskriausti save.

Buhalterijoje kasdien įžvelgiu meną. Klausydamasi operos ir stebėdama

orkestro dirigentą mąstau, jog mano darbas irgi labai panašus į jo. Tik aš

diriguoju skaičiams. Vienus priverčiu skambėt garsiau, kitus nutildau.

Kiekviena sritis yra savaip stebuklinga ir graži, tik ne kiekvienas moka tai

pamatyti. O patys turtingiausi tie, kurie nestato savo galvose kalėjimų,

nuspręsdami, jog viena ar kita sritis pernelyg sudėtinga, nuobodi ar

sausa.

3.2. Debetas ir kreditas (aktyvai ir pasyvai)

Buhalterija turi daug bendrumų ne tik su menu, bet ir su aviacija –

universitete per apskaitos pamokas mes piešdavom lėktuvėlius. Juo

piešiu dar ir šiandien, kai prisireikia sugalvoti sudėtingesnės ūkinės

operacijos apskaitymą. Lėktuvėliai atrodo taip:

Finansai lengvai 50

Jei iš tiekėjo nusipirkome prekių už 1000 eurų, kurias vėliau parduosime,

ūkinė operacija apskaitoma štai tokiu būdu:

Debetas Kreditas

Sandėlys 1000 eurų

Skola tiekėjui 1000 eurų

Jeigu priskaitėme darbo užmokestį, lėktuvėlis bus užpildytas štai taip:

Debetas Kreditas

Darbo užmokesčio

sąnaudos

Mokėtini atlyginimai Mokėtinas

GPM Mokėtinos

sumos SoDrai

Į debetą apskaitomas ilgalaikis turtas, atsargos, tiekėjams sumokėti

avansai, pinigai banke ir kasoje. Taip pat, kad ir kaip keistai tai

beskambėtų, priskaičiuojamos ir sąnaudos. Į kreditą patenka: įstatinis

kapitalas, uždirbtas pelnas (nuostoliai), gautos subsidijos, dotacijos,

skolos tiekėjams, darbuotojams, bankams ir valstybinėms institucijoms ir

pajamos. Debete yra Jūsų aktyvai – tai, kas turi uždirbti pajamas.

Sąnaudas dažniausiai irgi patiriame tam, kad uždirbtume pajamas.

Kredite yra Jūsų pasyvai – tai, ką turėsime sumokėti, kad uždirbtume.

Išskyrus nuosavą kapitalą ir pajamas – tai jau uždirbta.

3.3. Balansas.

Aktyvai arba debetas užpildo viršutinę balanso dalį. Pasyvai arba

kreditas – apatinę. Balanso eilutėse skaičiai sumuojami nuo pat įmonės

veiklos pradžios, tuo tarpu pelno nuostolio ataskaita atspindi tik

mokestinio laikotarpio rezultatą. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui,

Finansai lengvai 51

kuris dažniausiai sutampa su kalendoriniais metais, pajamos

„uždaromos“ su sąnaudomis – taigi, lieka tik pelnas arba nuostolis, kuris

nukeliauja į balanso eilutę „nuosavas kapitalas“. Pajamos bei sąnaudos

metų pradžioje imamos skaičiuoti nuo nulio.

Apačioje pateiktas supaprastinto balanso pavyzdys su pagrindiniais

punktais:

STRAIPSNIAI

A. ILGALAIKIS TURTAS

B. TRUMPALAIKIS TURTAS

Atsargos

Sumokėti avansai

Pirkėjų skolos

Pinigai

TURTO IŠ VISO

D. NUOSAVAS KAPITALAS

E. DOTACIJOS, SUBSIDIJOS

G. MOKĖTINOS SUMOS IR KITI ĮSIPAREIGOJIMAI

Paskolos, lizingas

Skolos tiekėjams, mokėtini atlyginimai ir mokesčiai, gauti avansai

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO

Šias kelias eilutes atsiminti tikrai paprasta, o jos ir yra viso balanso

esmė. Tiek viršutinė (aktyvų), tiek apatinė (pasyvų) dalys suskirstytos į

dvi dalis. Aktyvai yra ilgalaikiai ir trumpalaikiai, pasyvai yra nuosavi ir

skolinti. Čia primenu, jog sverto koeficientas apskaičiuojamas skolintus

pasyvus padalinus iš nuosavų (Įsipareigojimai / nuosavo kapitalo).

Sverto koeficientas gali būti ir neigiamas – jeigu Jūsų nuosavas

kapitalas neigiamas. Tokiu jis tampa, kai patiriamas įmonės nuostolis

„suvalgo“ sukauptą pelną ir įstatinį kapitalą. Akcinių bendrovių įstatymas

numato, jog to negali būti: jei patirtas nuostolis yra didesnis už prieš tai

buvusius pelnus ir šis „perviršis“ yra didesnis už dvi trečiąsias sumokėto

įstatinio kapitalo, akcininkai privalo padidinti įstatinį kapitalą arba

likviduoti įmonę.

Vis dėlto praktikoje teko matyti daug įmonių su neigiamu nuosavu

kapitalu, gyvuojančių taip jau ne vienus metus. Tai tiesiog reiškia, kad

įmonė gyvena arba iš akcininko paskolos (ją išsimokėti įmonei atsigavus

Finansai lengvai 52

paprasčiau negu sumažinti įstatinį kapitalą), arba iš kredito institucijų

suteiktos paskolos arba tiekėjų sąskaita. Skolinti pasyvai

(įsipareigojimai) taip pat yra ilgalaikiai ir trumpalaikiai.

Ilgalaikis turtas yra Jūsų pastatai, patalpos, biuro įranga, mašinos ir

įrenginiai, gaminantys produkciją, automobiliai. Jei Jūs nieko naujo

neperkate ir esamo ilgalaikio turto neparduodate ir / ar nenurašote, Jūsų

ilgalaikio turto vertė vis tiek kas mėnesį mažės – ilgalaikis turtas

nusidėvi. Žinoma, jei tai nėra žemė arba investicijos į finansinį turtą.

Atsargos – tai Jūsų įsigytos prekės arba paslaugos, skirtos perparduoti.

Nuosavas kapitalas – įstatinis kapitalas ir nuo įmonės veiklos pradžios

uždirbtas ir apyvartinėms lėšoms paliktas pelnas arba sugeneruotas

nuostolis.

3.4. Pelno – nuostolio ataskaita.

Jų būna įvairių ilgių ir suskirstymų. Kai kuriose sąnaudos rašomos kaip

teigiami skaičiai, kai kuriose – su minusu arba skliaustuose. Visa ši

maišalynė tokia, jog atrodo - tai sunaikins bet kokį jūsų norą suprasti

savo įmonės finansinę padėtį. Siūlau į tai žiūrėti paprastai. Turėdami

prieš akis pelno-nuostolio ataskaitą, pirmiausiai susiraskite tris

pagrindinius skaičius:

STRAIPSNIAI

Pajamos

Sąnaudos

Grynasis pelnas (nuostoliai)

Pradžiai pakanka viso labo trijų eilučių. O jei jau visai atvirai – viso labo

dviejų. Trečioji – pelnas arba nuostolis – yra pajamų ir sąnaudų

skirtumas.

Antras žingsnis: perskaityti bendrąjį ir veiklos pelningumą. Anksčiau

galiojusiose pelno-nuostolio ataskaitose bendrasis pelnas būdavo

išskiriamas atskira eilute ir PN ataskaita atrodydavo taip:

Finansai lengvai 53

STRAIPSNIAI

Pajamos

Savikaina

Bendrasis pelnas (nuostoliai)

Veiklos sąnaudos

Grynasis pelnas (nuostoliai)

Dabar galiojančiose formose bendrojo pelno eilutės nebeliko. Po

savikaina vardinamos kitos svarbios ir nesvarbios sąnaudos. Tačiau net

jei bandrasis pelnas neišskirtas, jį apskaičiuoti labai paprasta: tai pajamų

ir savikainos skirtumas. O toliau atsimename – bendrąjį pelną padalinę

iš pajamų ir padauginę iš šimto gauname bendąjį pelningumą. Kuo

didesnė skaičiaus reikšmė – tuo aukštesnis prekių/paslaugų

pelningumas.

Veiklos pelningumas yra visos Jūsų veiklos efektyvumo rodiklis.

Pabrėžiu: jis apskaičiuojamas iš pajamų atėmus visas sąnaudas ir gautą

rezultatą padalinus iš pardavimo pajamų bei padauginus iš šimto. Jeigu

jis labai žemas – vos keli procentai – tikrai verta susimąstyti ir nebūtų

prasmingiau pinigus tiesiog investuoti.

Pavyzdžiui, trys broliai paveldėjo kepyklą ir daug metų vertėsi kepinių

verslu. Pelną pasidalindavo. Nutiko nelaimė - kepykla užsiliepsnojo ir

sudegė. Po gaisro jie gavo maždaug milijono eurų draudimo išmoką.

Broliai sėdo prie kepyklos atstatymo plano. Tada nusprendė - parduos

žemę, ant kurios stovėjo dabar sudegusi kepykla. Sudėję šiuos ir iš

draudimo gautus pinigus bei juos investavę iš palūkanų visi trys

pragyvens paprasčiau negu iš kepinių verslo. Turtėti bus galima nieko

neveikiant.

Pasikartojome tris pagrindinius vertikalios finansinių ataskaitų analizės

rodiklius: sverto koeficientą, bendrąjį pelningumą ir veiklos pelningumą.

Pelno - nuostolio ataskaita ypatingai iškalbinga analizuojant ją

horizontaliai: esamą ataskaitinį laikotarpį lyginant su praėjusiais.

Štai ir viskas. Jums belieka lavinti finansinių ataskaitų skaitymo įgūdžius.

Garantuoju, jog ši Jūsų laiko investicija bus viena iš pelningiausių.

Finansai lengvai 54

ŠALTINIAI:

https://www.alfa.lt/straipsnis/50153225/psichologe-pinigai-veikia-musu-

psichika-ir-valdo-veiksmus-kaip-narkotikai

http://www.charity.lt/biblija/temos/turtai

Rutger Bergman „Skurdas yra ne charakterio neturėjimas, tai pinigų

trūkumas“

https://www.ted.com/talks/tim_ferriss_why_you_should_define_your_fea

rs_instead_of_your_goals?language=lt

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/kur-gyvena-laimingiausi-

zmones-pasaulyje-57-290090

Mihaly Csikszentmihalyi „Srautas. Optimali išgyvenimų psichologija“

https://lt.wikipedia.org/wiki/Moneta

http://www.starfish.academy/lt/5-pinigu-taupymo-klaidos/

Kjell Nordstrom, Jonas Ridderstrale „Fankiškas verslas visiems laikams.

Kaip mėgautis kapitalizmu“

https://www.delfi.lt/veidai/uzsienio-zvaigzdes/brangiausios-visu-laiku-

skyrybos-rusu-oligarchas-buvusiai-zmonai-sumokes-daugiau-nei-11-

mlrd-lt.d?id=64840285

http://www.finansistas.net/finansines-priklausomybes-koeficientas.html

http://manokrastas.lt/straipsnis/trys-visatos-pinigu-energijos-desniai

http://www.alfavyras.lt/20-asmeniniu-finansu-ir-turto-principu/

http://www.finaura.lt/?p=177

http://www.verslas.in/imones-pelningumo-rodikliai/

http://www.bznstart.lt/verslas/verslo-gidas/1305/10-priezasciu-kodel-

problemos-verslininkui-tampa-neiveikiamos

https://www.llri.lt/mokesciai-lietuvoje

http://www.softconsulting.lt/straipsniai/imones_procesu_optimizavimas_i

r_valdymas__naudojantis_grafinemis_priemonemis/

Finansai lengvai 55

https://de2.lt/naudinga-informacija/lentel%C4%97s/2874-pelno-

mokes%C4%8Dio-dydis-europos-%C5%A1alyse

http://pvmdeklaracija.lt/pvmd/pvm-es/49-pvm-tarifai-es-salyse.html

http://www.vmi.lt/cms/gyventoju-pajamu-mokestis

https://lt.wikipedia.org/wiki/Pelno_mokestis#cite_note-2

https://lt.wikipedia.org/wiki/Mokestis

http://go.ted.com/2ySdaA

Bodo Schaefer “Kelias į finansinę laisvę”

https://lt.wikipedia.org/wiki/Buhalterin%C4%97_apskaita

http://www.visasverslas.lt/portal/categories/24/0/0/1/article/8565/skaiciu-

proporcijos-apskaitoje-ir-mene

https://lt.wikipedia.org/wiki/Fi