1 რედაქტორის წინასიტყვაობა „კონფლიქტის ფსიქოლოგია“ მრავალწლიანი შრომის შედეგია. ის ჯერ კიდევ 2002 წელს უნდა დაბეჭდილიყო, ევროკავშირის საგანმანათლებლო პროგრამის - TEMPUS-ის ერთ ერთი წარმატებული პროექტის „საქართველოში ფსიქოლოგიის სწავლების კურიკულუმიოს განვითარების“ ფარგლებში, მაგრამ სხვა და სხვა მოზეზების გამო ეს გამოცემა დღემდე ვერ განხორციელდა. წიგნი განკუთვნილია ფსიქოლოგიის სპეციალობის სტუდენტებისა და კონფლიქტების საკითხით დაინტერესებული პირებისათვის. მასში, მოკლედ, მაგრამ ამომწურავად არის განხილული კონფლიქტის ფსიქოლოგიის ყველა საკითხი, რაც აქტუალურია ჩვენს ბობოქარ და კონფლიქტებით აღსავსე ეპოქაში. წიგნის ავტორი - ნინო ქაჯაია -წლების განმავლობაში, დაკავშირებულია თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტთან. ის იყო სტუდენტი და ასპირანტი, დღეს კი არის უნივერსიტეტის ასისტენტ პროფესორი. კითხულობს ფსიქოლოგიის საკვანძო კურსებს, უძღვება სემინარებს და ხელმძღვანელობს სამეცნიერო კვლევებს. მან მნიშვნელოვანი როლი შეასრულა თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის, ლონდონის საუნივერსიტეტო კოლეჯის (UCL), ჰერდფორდშაირის უნივერსიტეტის და ამსტერდამის უნივერსიტეტის ერთობლივი პროექტის განხორციელებაში, რამაც მნიშვნელოვნად შეუწყო ხელი თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის, ფსიქოლოგიის, პროფესურის კვალიფიკაციის ამაღლებასა და მათ მიერ ახალი სალექციო კურსებისა და შესაბამისი სახელმძღვანელოების მომზადებას. როგორც ზემოთ აღნიშნული პროექტის კოორდინატორმა და წიგნის რედაქტორმა, მინდა მადლობა გადავუხადო ნინო ქაჯაიას, გაწეული სამუშააოსათვის და ვუსურვო შემდგომი წინსვლა და წარმატებები. შალვა აბზიანიძე ასოცირებული პროფესორი
91
Embed
რედაქტორის წინასიტყვაობა · IV Tavi fsiqologiuri klimati da konfliqti. klimati da konfliqturi interaqcia klimatis gansazRvra klimatis
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
1
რედაქტორის წინასიტყვაობა
„კონფლიქტის ფსიქოლოგია“ მრავალწლიანი შრომის შედეგია. ის ჯერ კიდევ
2002 წელს უნდა დაბეჭდილიყო, ევროკავშირის საგანმანათლებლო პროგრამის -
TEMPUS-ის ერთ ერთი წარმატებული პროექტის „საქართველოში ფსიქოლოგიის
სწავლების კურიკულუმიოს განვითარების“ ფარგლებში, მაგრამ სხვა და სხვა
მოზეზების გამო ეს გამოცემა დღემდე ვერ განხორციელდა.
წიგნი განკუთვნილია ფსიქოლოგიის სპეციალობის სტუდენტებისა და
კონფლიქტების საკითხით დაინტერესებული პირებისათვის. მასში, მოკლედ, მაგრამ
ამომწურავად არის განხილული კონფლიქტის ფსიქოლოგიის ყველა საკითხი, რაც
აქტუალურია ჩვენს ბობოქარ და კონფლიქტებით აღსავსე ეპოქაში.
წიგნის ავტორი - ნინო ქაჯაია -წლების განმავლობაში, დაკავშირებულია
თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტთან. ის იყო სტუდენტი და ასპირანტი, დღეს
კი არის უნივერსიტეტის ასისტენტ პროფესორი. კითხულობს ფსიქოლოგიის
საკვანძო კურსებს, უძღვება სემინარებს და ხელმძღვანელობს სამეცნიერო კვლევებს.
მან მნიშვნელოვანი როლი შეასრულა თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის,
ლონდონის საუნივერსიტეტო კოლეჯის (UCL), ჰერდფორდშაირის უნივერსიტეტის
და ამსტერდამის უნივერსიტეტის ერთობლივი პროექტის განხორციელებაში, რამაც
მნიშვნელოვნად შეუწყო ხელი თბილისის სახელმწიფო უნივერსიტეტის,
ფსიქოლოგიის, პროფესურის კვალიფიკაციის ამაღლებასა და მათ მიერ ახალი
სალექციო კურსებისა და შესაბამისი სახელმძღვანელოების მომზადებას.
როგორც ზემოთ აღნიშნული პროექტის კოორდინატორმა და წიგნის
რედაქტორმა, მინდა მადლობა გადავუხადო ნინო ქაჯაიას, გაწეული სამუშააოსათვის
და ვუსურვო შემდგომი წინსვლა და წარმატებები.
შალვა აბზიანიძე
ასოცირებული პროფესორი
2
S i n a a r s i
Sesavali I Tavi ra aris konfliqti? konfliqtis gansazRvreba konfliqtis ZiriTadi struqturuli elementebi konfliqtebis klasifikacia produqtiuli da destruqciuli konfliqti konfliqturi interaqcia konfliqti, rogorc interaqciuli qceva ZiriTadi terminebi II Tavi konfliqtis Teoriebi. ganviTarebis Teoria fsiqodinamikuri Teoria velis Teoria da fsiqologiuri klimatis gageba konfliqtis fazebis Teoria gacvlisa da urTierTdamokidebulebiTi Teoriebi definiciebi Homans-is Teoria socialuri gacvlis Teoria Thibaut -sa da Kelley-s Teoria konfliqtis strategiebi, koaliciuri formacia reziume samarTlianobis Teoria jildosa da danaxarjis gazomvasTan dakavSirebuli problemebi altruizmi da uSualo urTierTdamokidebuleba konfliqturi urTierTobis stili ZiriTadi terminebi III Tavi konfliqturi interaqcia. konfliqturi interaqciis mTavari principebi konfliqtis eskalacia mizan-centrirebuli ("gavarjiSebuli uunaroba") destruqciuli konfliqtis xelmeored gansazRvra ("gavarjiSebuli uunaroba") SefasebiTi tendencia ("gavarjiSebuli uunaroba") procedurebis gamoyeneba ("gavarjiSebuli uunaroba") diferenciaciis procesi da konfliqtis Tavidan acilebis cikli diferenciaciis procesi da konfliqtis eskalacia konfliqtisgan Tavis daRwevis simptomebi eskalaciis simptomebi
3
ZiriTadi terminebi IV Tavi fsiqologiuri klimati da konfliqti. klimati da konfliqturi interaqcia klimatis gansazRvra klimatis zegavlena konfliqtur interaqciaze klimatis gavlena Temebi konfliqturi urTierTobis gavlena klimatze klimatis identifikacia ZiriTadi terminebi V Tavi Zalaufleba da konfliqti. konfliqti da Zalaufleba Zalaufleba da konfliqtis aRmoceneba moqmedebebi da kontrmoqmedebebi konfliqtSi Zalauflebis gamoyeneba konfliqtur taqtikaSi muqara da dapireba urTierTobis kontroli sakiTxis kontroli taqtika da konfliqturi epizodebis struqtura Zalauflebis tipebi jildos gacemis meSveobiT miRebuli Zalaufleba damsjeli Zalaufleba profesionalizmis meSveobiT miRebuli Zalaufleba kanoniT miniWebuli Zalaufleba referentuli Zalaufleba ZiriTadi terminebi literatura
ZiriTad TeoriaSi.” socialuri urTierTobebis ganviTareba damokidebulia partniorebis mier erTmaneTis grZnobebis aRqmaze, komunikaciuri strategiebisa da im qcevebis demonstrirebaze, romlebsac interpersonalur urTierTobebSi gamoiyeneben. 3. konfliqtis monawile mxareebma unda iswavlon molaparakeba. warmatebuli molaparakeba xels uwyobs fizikuri da fsiqologiuri agresiis Tavidan acilebas. am SemTxvevaSi konfliqtis konstruqciuli gziT mogvareba xdeba.
konfliqtebis ganxilvisas gasaTvaliswinebelia is garemo, kultura, Cvevebi, tradiciebi, romelSic konfliqti xdeba; magram ra specifikurobiTac ar unda gamoirCeodes kultura Tu organizacia, mxedvelobaSi miiReba is bazisuri sawyisi, romelic TiTqmis erTnairia konfliqtis gagebisaTvis.
mecnierTa umravlesoba xazs usvams konfliqtis pozitiur funqcias. isini aRniSnaven, rom konfliqtebi warmoSoben axal da, amasTan erTad, SemoqmedebiT ideebs. maT SeuZliaT urTierTdamokidebulebebis gaZliereba, axali jgufebisa da organizaciebis Seqmna da maTi miznebis xelaxali Sefaseba da naTelyofa. aq moyvanili magaliTebis mixedviT,
konfliqti xasiaTdeba, rogorc „janmrTeli“, normaluri movlena. TiToeul Cvengans ara erTxel hqonia konfliqtTan Sexeba da misgan garkveuli sargeblis miRebis mcdeloba, magram, amave dros, ar unda dagvaviwydes, rom konfliqti, xSirad Cveni cxovrebis tramvul movlenadac iqceva. interpersonaluri konfliqtis Sesaxeb arsebuli gansazRvrebebi
icvleba a) „konfliqturi epizodisa“ da b) konfliqtis marTviTi qcevis mixedviT.
konfliqtur epizodSi igulisxmeba urTierTobis tipi da is, Tu ra mniSvnelobas aniWeben partniorebi am urTierTobas. am Tvalsazrisis mixedviT, konfliqts aqvs dawyebis etapi da dasasruli, xasiaTdeba partniorebs Soris uTanxmoebiT. konfliqtis marTviTi qceva gulisxmobs im konkretul modelebs, romlebsac partniorebi konfliqtur urTierTobaSi iyeneben. es ganzomilebebi atareben saswavlo funqcias,
aseTi winaswarmermetyveluri baza qmnis mkacr tendencias konfliqturi interaqciisTvis – konfliqti xdeba cikluri da ganmeorebadi. davuSvaT, pirovneba A akritikebs B-s misi produqtiulobis xarisxis SemcirebisTvis. B (daqiravebuli muSa) aris
A-s xelqveiTi. B iRebs kritikas da ganmartavs, Tu ratom daeca misi muSaobis xarisxi. amiT igi amcirebs konfliqts da moqmedebs gadawyvetilebis miRebisTvis. B SeiZleba gabrazdes da xeli Seuwyos konfliqtis eskalacias, an SeiZleba gaCumdes. radgan A daelaparaka B-s da man upasuxa, rom situacias veRar gaakontrolebda mTlianad, A-s Semdgomi qceva iqneba pasuxi B-s reaqciaze. A-s qceva damokidebulia maT Soris interaqciuli qcevebis gacvlaze.
iniciativa-pasuxi-kontrpasuxis qceviTi cikli aris konfliqtis gacvlis Sedegi. am cikls naklebad gavigebT, Tu mas A-sa da B-s individualur qcevebad davanawilebT. cikli iqneba TviTgamaZlierebeli, Tu, magaliTad, B upasuxebda A-s yvirilze yviriliT, A Seecdeboda mis disciplinirebas da a.S. cikli, aseve, SeiZleba SeizRudos TavisTavad, Tu A upasuxebs wynarad B- s yvirilze da mousmens mas.
„uferuldeba“. „aris SemTxvevebi, rodesac ar giwevs yvelafris axsna, vinaidan yvelaferi TavisTavad cxadia. akeTeb raRacas da yvelam icis, es
ras niSnavs. magram, Tu ver gaigeben, maSin iwyeb amomwuravad saubars.“ miuxedavad imisa, rom R. Selman-is interesi mimarTulia Tanatolebs
Soris konfliqtisken, misi Teoria ganixileba sxva
14
urTierTdamokidebulebebSic im xarisxiT, romliTac Cven SegviZlia davukavSiroT bavSvebis konfliqturi qceva maT mier socialuri perspeqtivis miRebis unars.
fsiqodinamikuri Teoria
froidi da misi mimdevrebi adamianis gonebis dinamikas
Seiswavlidnen. isini cdilobdnen, aexsnaT socialur konteqstSi gamovlenili pirovnebis qcevis meqanizmi. miuxedavad kritikisa, didia konfliqtebis gamokvlevaSi fsiqodinamikuri Teoriis mier Setanili wvlili. pirvel rigSi, unda ganvixiloT misi bazisuri ideebi.
fsiqodinamikuri Teoriis mixedviT, adamianis goneba ganixileba, rogorc fsiqikuri energiis rezervuari, saidanac energia sxvadasxva arxebis meSveobiT gamoidevneba. es arxebi adamianis gansxvavebul qmedebebTan identificirdeba. energia warmoadgens qcevis impuls, romelic gansxvavebuli aqtivobis saxiT gvevlineba. radganac energia arxis saSualebiT gamoidevneba, es arxi unda ganTavisufldes am energiisgan. Tu energia ar aris gamodevnili erTi arxis saSualebiT, igi zewolas ganicdis, raTa sxva arxis saSualebiT gamoTavisufldes.
fsiqodinamikuri Teoriis warmomadgenlebi cdiloben adamianis gonebaSi arsebuli im meqanizmebis aRweras, romlebic ama Tu im arxSi fsiqikur energias akaveben. maT mier warmodgenil bazisur models sami komponenti gaaCnia: 1. id – energiis wyaro; 2. Super ego –RirebulebaTa sistema, romelic am energiis gamodevnas ewinaaRmdegeba; 3. Ego, romelsac Semsruleblis funqcia akisria. is id-sa da super
ego-s aqtualur qcevasTan akavSirebs. imisaTvis, rom konfliqtSi am modelis roli gavigoT, pirvel rigSi, unda ganvixiloT es komponentebi da maTi erTmaneTTan urTierTdamokidebuleba.
bazisuri instiნqtebisa da moTxovnilebebis arsebobiT warmoiSveba. is warmoiqmneba am moTxovnilebebis daukmayofilebasTan dakavSirebuli frustraciis gancdiTac.
amrigad, id _ i cdilobs, nebismieri saSualebiT energiisgan ganTavisufldes, xolo Super ego im qcevis ganxorcielebas ewinaaRmdegeba, romelic socialurad misaReb formas ar Seesabameba.
fsiqodinamikuri Teoriis warmomadgenlebis mixedviT, konfliqti aRmocendeba im SemTxvevaSi, rodesac pirovnebas eufleba SiSi, rom misi moTxovnebi daukmayofilebeli darCeba. ego_s wilad ergeba id_sa da Super ego_s marTvis problema (is mediatoris rols asrulebs), eZebs Sesatyvis saSualebebs energiis gamosaTavisufleblad. froidis mixedviT, ego imarTeba realobis principiT: misi mizania, ,,gadaitanos gandevnili energia im realur obieqtze, romelic moTxovnebs daakmayofilebs”. ,,realuri obieqtis” gansazRvra SezRuduli socialuri situaciisa da Super ego-s mier xdeba. magaliTad, gadawyvetilebis miRebisas jgufis wevri frustrirebulia jgufis muSaobis neli tempiT. am daZabulobisgan gaTavisuflebis erT-erTi saSualebaa jgufis sxva wevrze Tavdasxma. magram jgufis wevris Super ego-m SesaZloa gansazRvros „idealuri“ qceva, rogoric aris Tavazianoba da TavSekaveba da amiT sxvebze Tavdasxma CaaxSos. jgufis wevris ego –m unda SeZlos mediacia id _sa da Super ego –s Soris ise, rom moinaxos energiis gandevnis Sesatyvisi saSualeba Tavazianobisa da TavSekavebis gaTvaliswinebiT. im SemTxvevaSi, Tu jgufis wevri moaxerxebs jgufis problemis gadaWras, riTac gaizrdeba jgufis muSaobis tempi, jgufis wevris daZabulobis ganmuxtvac warmatebiT dasruldeba. ego –m SesaZloa gadados energiisagan gaTavisufleba ramdenime xniT. Tu jgufis problemebi ar gadawydeba da sxva gamosavali ar moiZebneba, energia sabolood gamovlindeba jgufis sxva wevrze sityvieri TavdasxmiT, an es energia gandevnili da CaxSobili iqneba. jgufis wevrisTvis arc erTi Sedegi ar aris sasurveli. jgufis wevrma SeiZleba igrZnos danaSauli, radgan man daangria ideali (mag., jgufis sxva wevrze gadaitana gaRizianeba). sxva SemTxvevaSi jgufis wevri igrZnobs ufro met daZabulobas masSi energiis CaxSobiT. ego Seecdeba, Tavis daRwevas arasasiamovno alternativebisgan. amisTvis man unda mimarTos energia pirovnebisaTvis warmatebul da efeqtur aqtivobaze (energia Sesabamisi arxiT gamodevnos). rogorc aRvniSneT, konfliqti xdeba maSin, rodesac adamianebi aRiqvamen Seusabamo miznebs sxvebTan urTierTobisas. es imas niSnavs, rom garkveul situaciaSi adamianebs eSiniaT, ver imoqmedon warmatebulad. es konfliqti pirovnebaSi or Zalismier impulss warmoSobs: agresiasa da SfoTvas, romlebic ego -m unda marTos.
froidis mixedviT, agresiuli impulsi SesaZlebelia mimarTuli iyos rogorc sakuTari Tavis mimarT, ise sxva pirovnebis mimarT. am energiis safuZvels warmoadgens danaSaulis grZnoba an frustracia, rac ganpirobebulia imiT, rom pirovnebis moTxovnebis dakmayofileba ver
individebi agresiis gamovlenis sxvadasxva strategias aviTareben. erT-erTi strategia aris agresiuli moTxovnilebebis CaxSoba, rac Zalian martivad xorcieldeba maSin, rodesac ar xdeba am impulsebis aRiareba, an adgili aqvs Camnacvlebel aqtivobas. magaliTad, muSa, romelsac direqtorisgan uari eTqva dawinaurebaze, axSobs warmoqmnil gabrazebas da mas gardaqmnis ufro Zlier, uwyvet muSaobis aqtad.
SesaZlebelia, rom individebi gaucnobierebeli moTxovnebis safuZvelze aqtivobdnen, ramac am qcevebis destruqciuli formiT gamovlenas Seuwyos xeli. magaliTad, xelqveiTi gabrazebas aracnobieri formiT gamoavlens Semdegnairad: mas SeiZleba daaviwydes bolo vadis Sexseneba im sabuTTan dakavSirebiT, Sesaxeb, romelic misma direqtorma Tavis xelmZRvanels unda warudginos. dainaxavs Tu ara xelqveiTi am
agresiis gamovlenis meore strategia gulisxmobs am impulsebis mimarTvas ufro misaReb, sust samizneze da ara frustraciis aqtualur wyaroze. am process gadatanas uwodeben.
L. Coser-i aRniSnavs, rom jgufis wevrebi, gabrazebis SemTxvevaSi, cdiloben agresia gadaitanon ara agresiis wyaroze, aramed jgufis SedarebiT sust wevrebze an jgufis gareT. isini Tavs arideben agresiis pirdapir gamovlenas, vinaidan aqvT SiSi, rom, am SemTxvevaSi, maT jgufidan gaagdeben.
agresiis msgavsad, SfoTva konfliqtis ganmavlobaSi im SemTxvevaSi vlindeba, roca vinme gardauval safrTxes aRiqvams. individebs hgoniaT, rom maTi moTxovnebis dakmayofilebas raRac emuqreba.
konfliqturi interaqciis fsiqodinamikuri Teoria SfoTvis or wyaroze miuTiTebs. pirveli gamomdinareobs adamianis SiSisgan, sakuTari impulsebis gamo. rogorc aRvniSneT, bevri moTxovnileba aris destruqciuli da rodesac individebi varaudoben, rom isini am tipis Rrmad mimaluli impulsebis safuZvelze aqtivoben, ganicdian SfoTvas. magaliTad, iuridiul firmaSi momuSave mdivanma SemTxveviT gaigo iuristis mier mis mimarT gamoTqmuli sayveduri. is Zalian gabrazda da daiwyo iuristis lanZRva. miuxedavad imisa, rom iurists SeeZlo misi samsaxuridan daTxovna, mdivani agrZelebda lanZRvas ramdenime dRis ganmavlobaSi. rodesac megobarma hkiTxa mas, eSinoda Tu ara samsaxuris dakargva, mdivanma, marTlac, gamoTqva saTanado SiSi, Tumca igi sakuTar
Tavs umtkicebda, rom ar iyo „Tagvi“ da agrZelebda iuristis lanZRva-ginebas. sakuTari poziciis daJinebuli dacva da gaZliereba niSnavs pasuxs, romlis meSveobiT pirovneba cdilobs sakuTari qcevebis damkvidrebas.
SfoTva im SemTxvevaSic warmoiqmneba, roca individebi sakuTar qcevas afaseben. maT kargad esmiT, Tu ra unda gaakeTon, an ra ar unda gaakeTon sakuTari survilebis dasakmayofileblad. SfoTva aRmocendeba maSin, rodesac konfliqtur situaciaSi individebi arakomfortulad grZnoben Tavs, garkveuli aqtivobebis ganxorcielebis gamo. miuxedavad amisa, isini agrZeleben aqtivobas im mizniT, rom garkveuli drois Semdeg
17
es aqtivoba gaxdeba legitimuri, an aqtivobis ganxorcielebisaTvis mniSvnelovan mizezs ipovnian. magaliaTad, isini cdiloben saxis SenarCunebas, an miaCnia Tavi im subieqtad, romelic saeWvo xerxs iyenebs Sedegis misaRwevad. subieqtSi, romelic SfoTvas ganicdis, SesaZlebelia Semcirdes im arxebis raodenoba, romlebic gansazRvraven am aqtivobebis SeCerebas. SfoTvas SeuZlia xeli SeuSalos individs saR azrovnebaSi. am dros individs uWirs sakuTari mdgomareobis (ambivalentobis) zusti mizezebis dadgena.
konfliqtur interaqciaSi SfoTva did gavlenas axdens procesze, radgan is jgufis wevrebs rigidulsa da mouqnels xdis. rigiduli qcevebis ganxorcieleba konfliqts destruqciul mimarTulebas aZlevs. arasasiamovno qcevebis gameoreba xSirad jildovdeba, radgan adamianebs uCndebaT zogierT aqtivobaze dauflebis SegrZneba. amgvari upiratesoba TavisTavad warmoadgens jildos da am tipis qcevebi Tu interaqciis formebi SeiZleba gagrZeldes maSinac ki, rodesac isini destruqciuli saxiT vlindebian.
fsiqodinamikur Teorias didi damsaxureba miuZRvis konfliqturi urTierTdamokidebulebebis SeswavlaSi. yvelaze mniSvnelovani aris mis mier SfoTvisa da agresiis impulsebis rolis axsna konfliqtur urTierTobebSi. idea imis Sesaxeb, rom am impulsebis gadamisamarTeba SeiZleba sxva aqtivobebSi (moicavs ra mesame pirze Tavdasxmasac), sakvanZo sakiTxs warmoadgens konfliqturi Teoriebis umetesobisTvis. imis aRiareba, rom adamianebma yovelTvis ar ician sakuTari konfliqturi qcevebis ZiriTadi mizezebis Sesaxeb, am Teoriis mniSvnelovani damsaxurebaa.
miuxedavad fsiqodinamikuri midgomis damsaxurebebisa, yuradRebas SevaCerebT or ganmartebaze. pirveli _ fsiqodinamikuri Teoriis erT-erT mizans warmoadgens interaqciis Seswavla, magram unda aRvniSnoT, rom am midgomis mizani ar aris TavisTavad interaqciis (per se) Seswavla.
fsiqodinamikuri Teoriis mixedviT, urTierTobebi internalur (Sinagan) fsiqologiur procesebze da ara socialur qcevebze dayrdnobiT Seiswavleba. rodesac mentalur aqtivobasa da qcevas Soris kavSiris dadgena moxdeba, aqtivobebi ganixileba interaqciuli konteqstisgan gancalkevebulad. swored esaa misi nakli. fsiqodinamikuri Teoria upiratesad aRiarebs mentalur mdgomareobasa da Sinagan
motivaciebs da ar eTanxmeba im faqts, rom socialuri qceva yoveლTvis warmoadgens pasuxs sxva adamianebis qmedebebze. meore ganmarteba dakavSirebulia pirvelTan: fsiqodinamikuri midgoma ver xsnis fsiqikuri energiis Canacvlebis meqanizms - Canacvlebuli piris an aqtivobis amorCevis faqts. Teoriebis mtkicebiT, fsiqikuri energia xSirad icvlis mimarTulebas. problema isaa, rom fsiqodinamikuri midgoma ver uzrunvelyofs imis axsnas an ganWvretas, Tu ra tipis aqtivoba an piri iqneba amorCeuli. fsiqodinamikuri Teoriebi mxolod imas gviCveneben, rom fsiqikuri energia sxva arxis saSualebiT gamoidevneba (socialuri konteqstisaTvis misaRebi aqtivobis saxiT) da bundovan ganmartebas gvTavazoben imis Sesaxeb, Tu rogor xdeba Semcvlelis SerCeva. magaliTad, fsiqodinamikuri ganmartebebi gviCvenebs frustraciis
gadაsvlas agresiaSi ebraeli xalxis winaaRmdeg germaniaSi, magram ver xsnis, ratom amoirCies ebraelebi da ara germaniaSi mcxovrebi sxva umciresobis warmomadgenlebi an erovnebiT aragermanelebi. imisaTvis,
„Caxmaxis gamowevas“ (sababs) faruli konfliqti aSkara konfliqtSi gadahyavs. imis Semdeg, rac konfliqti warmoiqmneba, urTierToba Zalauflebis balansirebis fazaSi Sedis. es aris mesame faza, romlis procesSi individebi afaseben erTmaneTis unarebs, aanalizeben, gamoiyenon Tu ara erTmaneTis winaaRmdeg Zala, muqara, jildo da a.S. isini aqtiurad upirispirdebian erTmaneTis mosazrebebs, riTac garkveuli SeTanxmebis miRwevas cdiloben. miRebul SeTanxmebas jgufis wevrebi meoTxe fazaSi - Zalauflebis balansis fazaSi gadayavs. aq partniorebi ecnobian da swavloben am SedegebiT cxovrebas (balasirebuli Zalaufleba). es faza garkveuli drois ganmavlobaSi grZeldeba, sanam pirovnebis atitudebsa da miznebSi mravalmxrivi
cvlilebebi ar warmoiSveba. zogierTi cvlileba „ganxeTqilebis“ fazas iwvevs da mxareebi acnobiereben, rom morigi konfliqtisa da konfrontaciisTvis isev momwifda pirobebi.
amgvarad, warmodgenili fazebis modeli gulisxmobs konfliqtis gagrZelebul cikls latenturi fazidan miRebamde, Zalauflebis balansirebis procesidan Zalauflebis balansamde da ganxeTqilebamde, ganxeTqilebidan SeniRbul konfliqtamde, manam, sanam partniorebi ar miiReben konstruqciul gadawyvetilebas. D.Ellis-i da R. Fisher-i, mcire jgufebSi gadawyvetilebis miRebis gaanalizebis Semdeg, miuTiTeben konfliqtis sam fazaze, romelTagan
TiToeuls „gansxvavebuli interaqciuli modelebiT“ axasiaTeben. maT mier SemoTavazebuli pirveli fazaa interpersonaluri konfliqturi faza. am safexurze jgufis wevrebi orientirebuli arian im gzebis Ziebaze, romlebic maT konfliqtidan gamoiyvanT. am fazisTvis damaxasiaTebelia partniorebs Soris SeuTanxmeblobis dabali
22
maCvenebeli. jgufis wevrebi eZeben konfliqtur gamosavlebze sxvadasxva SesaZlo informacias da ganixilaven misi gadaWris sxvadasxva gzebs. interpersonalur fazaSi konfliqtis analizi xdeba wevrebs Soris individualuri gansxvavebebisa da ara jgufis mier miRebuli gadawyvetilebebis ganxilvis TvalsazrisiT. konfliqtis meore faza maSin dgeba, roca partniorebs Soris pirdapiri konfrontacia iwyeba. am periodis ganmavlobaSi jgufis wevrebs Soris SeuTanxmebloba izrdeba, erTmaneTisagan gansxvavebuli SeniSvnebisa da wamoyenebuli winadadebebis raodenobrivi zrdis gamo. jgufis wevrebi
cdiloben, pirdapiri „SturmiT“ monaxon gamosavali da gansazRvron, Tu ramdenad bevri winadadebaa wevrebis mxridan SemoTavazebuli. bolos jgufi midis im gadawyvetilebamde, romelsac D. Ellis-i da R. Fisher-i substanciur konfliqtur fazas uwodeben da romelSic SesamCnevi xdeba SeTanxmebuli winadadebebis raodenobrivi zrda. jgufis wevrebi cdiloben, miiRon saboloo, finaluri gadawyvetileba. R. Rummel-is, D. Ellis-isa da R.Fisher-is mier SemoTavazebuli konfliqtis fazebis analizi msgavsia. orive konfliqts ori fazis sazRvrebSi axasiaTebs – diferenciaciis fazas integraciis faza mosdevs. diferenciaciis fazaSi ikveTeba latenturi konfliqti. Semdeg ukve integraciis procesi iwyeba. wevrebi garkveul gadawyvetilebas iReben, erTmaneTis moTxovnebs iziareben. Tu integracia warmatebiT ar dasruldeba, konfliqti SeiZleba bolo cikls daubrundes - axal diferenciaciis fazas. Walton Rummel Ellis, Fisher latenturi konfliqti diferenciacia miRebis faza
Zalauflebis balansirebis procesi
interpersonaluri konf. konfrontacia
integracia Zalauflebis balansireba
substanciuri konfliqti
ganxeTqileba fazebis analizi saSualebas gvaZlevs, yuradReba gavamaxviloT konfliqtis mniSvnelovan epizodebze: 1. fazebis analizma gviCvena, rom konfliqtisTvis damaxasiaTebelia gansazRvruli modeli an ritmi. es modeli xSirad konfliqtis monawileebis molodinTa sistemazea damokidebuli. fazebis analizi gvexmareba konfliqtis gagebaSi da moicavs ara mxolod mxareebs Soris
23
uTanxmoebisa da konfrontaciis wvdomas, aramed wonasworobis periodsac, rodesac konfliqtis monawileebi ganixilaven konfliqtidan gamosvlis axal, SesaZlo variantebs; 2. erTi da imave urTierTobis modelebi an formebi SeiZleba gansxvavebul funqciebs emsaxurebodes sxvadasxva konfliqtur fazaSi. TiToeuli faza xasiaTdeba mniSvnelovani konteqstiT, romelic gasagebs xdis qcevas, konfliqtis garkveuli safexuris analizidan gamomdinare. magaliTad, D. Ellis-i da R. Fisher-i aRniSnaven, rom mcire jgufebSi gadawyvetilebis miRebisas orazrovani winadadebebi Tavs iCens konfliqtis pirvel da mesame fazaSi. pirvel fazaSi es SeniSvnebi garkveul sakiTxebTan dakavSirebiT individebis meryeobas asaxavs. individebi ar arian darwmunebuli TavianT atitudebSi da gamosavlis Ziebisas sakuTari orientaciis gamovlenas cdiloben jgufis winaSe. finalur fazaSi orazrovani SeniSvnebi asaxavs wevrebis mier erTi poziciidan meoreze gadasvlas. wevrebi icvlian azrs da jgufi iRebs gadawyvetilebas; 3. fazebis kvleva naTlad gviCvenebs, rom zogierT movlenas SeuZlia konfrontaciis gamZafreba ara imitom, rom igi gansakuTrebuli mniSvnelobis movlenas warmoadgens, aramed imitom, rom zewolis, daZabulobis dros, umniSvnelo movlenamac ki SeiZleba gamoiwvios konfliqtis swrafi eskalacia. es imas niSnavs, rom latenturi gansxvaveba interaqciaze destruqciuli gziT moqmedebs;
2. subieqtebis mier konfliqtis marTvis procesi gvaZlevs farTo informacias maTi urTierTamokidebulebis Sesaxeb. urTierTobisa da interaqciuli modelebis Sefaseba, Tavis mxriv, gavlenas axdens partniorTa mier erTmaneTSi konfliqtis mogvarebaze;
3. imisaTvis, rom konfliqti gavaanalizoT, aucileblad unda gaviTvaliswinoT mWidro urTierTdamokidebulebis tipi. magaliTad, mSobelsa da Svils Soris an megobrebs Soris arsebuli konfliqti kavSirSia imasTan, Tu rogor viTardeba bavSvebSi komunikaciuri unarebi. urTierTobebi icvleba maTi funqciebisa da daxasiaTebebis mixedviT. es gansxvavebebi ki moqmedeben konfliqtis marTviT qcevebze (Tu rogor warmoiqmneba da viTardeba konfliqti).
gacvlisa da urTierTdamokidebulebis TeoriebSi gamoiyeneba. a) jildo. stimuls, romelic pasuxis gameorebis albaTobas cvlis,
Cveulebriv, „jildos“ an „ganmamtkicebels“ uwodeben.
b) danaxarji. danaxarji aris is xarisxi, romliTac aqtivoba „isjeba“ (igulisxmeba fizikuri an gonebrivi daRla, SfoTva an siZneleebi da a.S.) da romelic warmoiqmneba qcevis ganxorcielebisas. g) resursi. is xSirad gamoiyeneba, rogorc jildos sinonimi da igulisxmeba piris Tviseba, romlis wyalobiTac mas SeuZlia saxe Seucvalos sxva pirovnebis mier gancdil jildosa da danaxarjs.
25
resursi moicavs unarebs, eqspertulobas, socialur daxasiaTebas, materialur mdgomareobas da fasdeba sxva pirovnebis mier. d) Rirebuleba da e) damokidebuleba. es resursebi, romlebsac subieqtebi floben, ar arian TanabarRirebuli yvela individisTvis. Rirebuleba SeiZleba icvlebodes droisa da viTarebis gavleniT. A daB B pirebis urTierTobisasB B-Tvis gacemuli resursis Rirebuleba, Cveulebriv, B B-s A-sTan damokidebulebis an gansakuTrebuli resursis saWiroebis terminebiT ganixileba. v) sargebeli (mogeba). jildo, romelic miiReba aqtivobis rac SeiZleba naklebi danaxarjiT. z) jildos alternatiuli wyaro. is xarisxi, romliTac A-s SeuZlia B-ze zemoqmedeba, damokidebulia ara mxolod A-s mier B-sTvis Sefasebuli resursebis Rirebulebaze, aramed im jildos alternatiul wyarozec, romelic B-sTvisaa misaRebi. aq warmodgenil definiciebs sxvadasxva Teoria gansxvavebulad ganixilavs.
26
G. Homans-is Teoria G.Homans-i Seecada, sakuTari Teoriis safuZvelze aexsna aqtualuri qceva. misi Sexeduleba mWidrod aris dakavSirebuli mosazrebasTan, romlis mixedviTac jildos ganmamtkicebeli mniSvneloba aqvs. am TeoriaSi gamoyenebulia terminebi: stimulTa erToblioba (dajildoebul qcevasTan dakavSirebuli stimuli, romelic zrdis am qcevis gameorebis albaTobas.), Rirebuleba da jildos sixSire (rac ufro xSirad jildovdeba qceva, miT ufro didia misi gamovlenis sixSire), aseve siWarbe (jildo nakleb Rirebuli xdeba misi gameorebis SemTxvevaSi). G. Homans-ma SemogvTavaza gamanawilebeli samarTlianobis koncefcia, romlis Tanaxmad, individi moelis im jildos miRebas, romelic dakavSirebulia mis mier gaweul danaxarjTan. igi brazobs, Tu ar miiRebs Sesabamis jildos. G.Homans-i am mtkicebas yoveldRiuri qcevis axsnis mTavar safuZvlad Tvlis.
G.Homans-isa da aseve sxvaTa TeoriebSi yuradReba maxvildeba maneraze, romliTac individebi jildosa da danaxarjs afaseben. gamanawilebeli samarTlianobis kanoni aRwers xerxs, romlis saSualebiTac individebi interaqciaSi moelian gaweuli danaxarjis proporciulad jildos miRebasa da im sargebels, romelsac
„kapitaldabandeba“ moutanT. investiciebSi igulisxmeba kulturuli maCveneblebi: asaki, mamakacuroba, silamaze, simdidre, Cvevebi, materialuri keTildReoba da sxva. adamianebi afaseben miRebul jildosa da maT mier gaweul danaxarjs im jildoebTan da danaxarjebTan SedarebiT, romlebsac sxva, maTTan gaTanabrebuli, subieqtebi iReben msgavs situaciebSi. Tu es Sedareba ar ganxorcielda gamanawilebeli samarTlianobis wesiT, maSin adamiani ukmayofilo darCeba da gabrazdeba.
G.Homans-is TvalsazrisiT, Sedareba ar aris subieqturi Rirebuleba. jildosaTvis gaweuli danaxarji da jildo ufro maTi garegnuli, zedapiruli jamia, romelsac yvela dainteresebuli mxare aRiqvams. magaliTad, qarxanaSi momuSave muSebi, erTmaneTTan adareben
sakuTar Semosavlebs da ara imas, Tu es Semosavali „ras niSnavs“ TiToeuli maTganisTvis. diadur urTierTdamokidebulebaSi samarTliania is SemTxveva, rodesac adamianis mier aRqmuli sakuTari jildosa da danaxarjis proporcia msgavsia individis jildosa da danaxarjisa, romelTanac igi akeTebs Sedarebas.
G.Homans-i cdilobda, Seeqmna rigiduli sqema, romlis meSveobiTac sakuTar midgomas zustad gansazRvrda. misi azriT, am sqemaze SesaZlebeli iqneboda cvladebis gazomva. mis mcdelobas mravali sirTule Sexvda Rirebulebebis gazomvis TvalsazrisiT; kerZod, rodesac igi sxvadasxva resursis Rirebulebebs erTmaneTs adarebda, muSaobda gamanawilebeli samarTlianobis principiT iseT kognitur da emociur koncefciebTan dakavSirebiT, rogoricaa: Rirebuleba, gabrazeba da arCevanis gakeTeba. swored es koncefciebi ukargaven G.Homans-is mier Seqmnil sqemas eleganturobas. misi mizani iyo, daedgina socialuri qcevis principebi, romlebic validuri iqneboda rogorc socialuri, aseve arasocialuri qcevisaTvis.
27
socialuri gacvlis Teoria
socialuri gacvlis Teoria Seiqmna or mTavar mosazrebaze dayrdnobiT:
konfliqti ar warmoiSveba im SemTxvevaSi, rodesac urTierTdamokidebuli mxareebi jildovdebian da es urTierToba samarTliania.
konfliqtiT xasiaTdeba iseTi urTierTdamokidebuleba, romelSic gamokveTili pirovnuli jildo an urTierToba arasamarTlianobiT xasiaTdeba. individebi cdiloben urTierTobaSi samarTlian da sargeblian jildoTa sistemis miRebas, Tu es mcdeloba uSedegod damTavrda, maT SeuZliaT am urTierTobaTa garemos “datoveba”.
J.Thibaut -sa da H. Kelley-is
Teoria
J.Thibaut–isa da H.Kelley-is mixedviT, socialuri urTierTdamokidebuleba ufro metia, vidre resursebis ubralo gacvla. msgavsad Homans-is Teoriisa, amgvari midgoma daswavlis Teoriazea dafuZnebuli, magram J. Thibaut-i da H. Kelley- i ufro met mniSvnelobas aniWeben kognitur process, romelic TiToeuli monawilis aqtivobis arCevans xelmZRvanelobs. magaliTad, individebi ageben aqtivobaTa programas an gegmas, romelic maTTvis sasurveli Sedegebis terminebSi fasdeba. urTierTdamokidebuleba yalibdeba TiToeuli partnioris unaridan - imoqmedos sxvis qcevaze misi jildosa da sasjelis gansazRvris gziT. warmatebuli interaqcia ganapirobebs gagrZelebul urTierTdamokidebulebas, rac momdinareobs orive dainteresebuli mxaris kmayofilebidan. amgvari mtkiceba gulisxmobs droSi misi gagrZelebis aRiarebas; magaliTad, A-sTvis misi Sedegebis maqsimalizacia moicavs ara mxolod dajildoebasa da danaxarjs, romlebic misi moqmedebidan gamomdinareobs, aramed Sedegebs B-sTvisac: A unda Seecados, maqsimumamde gazardos B–s sargebeli ise, rogorc sakuTari.
J.Thibaut-i da H.Kelley-i amtkicebdnen, rom TiToeuli urTierTdamokidebuleba damaxsovrebulia sxva urTierTdamokidebulebebis badeSi. monawileebi erTmaneTTan urTierTobisas TavianT Sedegebs adareben warsulSi miRebul Sedegebs da im Sedegebs, romlebsac moelian sxva urTierTobebSi ori Sesadarebeli donis meSveobiT.
erTi aris SesaZlo Sedegis minimaluri done, romelsac subieqti A grZnobs, rom imsaxurebs. is dafuZnebulia warsuli Sedegebis saSualo Rirebulebaze da dakavSirebulia arsebul situaciasTan, kvalifikaciasTan da a.S.
masze. zogierTi Sexeduleba arsebiTia, Tu midgoma gamoiyeneba realur cxovrebiseul garemoSi.
J. Thibaut-isa da H. Kelley-is socialuri gacvlis versiaze zemoqmedebs eqsperimentuli TamaSis kvleva, romelic efuZneba manamde ekonomikaSi ganviTarebul e.w. TamaSis Teoriebs. eqsperimentuli TamaSis Teoria dakavSirebulia urTierTobasTan, romlis dros TiToeuli moTamaSis Sedegi damokidebulia meore moTamaSis aqtivobaze. eqsperimentul TamaSis midgomas gansazRvravs Semdegi argumentebi: 1. TamaSis struqtura Sedgeba moTamaSeebis mier ganxorcielebuli arCevnebisgan, aseve jildosa da danaxarjisgan, romlebic ZiriTad arCevans ukavSirdeba; 2. arCevani, romelic misawvdomia moTamaSeebisTvis, SezRudulia raodenobaSi da moTamaSeebma ician amis Sesaxeb; 3. jildo da danaxarji damokidebulia ara mxolod moTamaSis mier gakeTebul arCevanze, aramed im arCevanzec, romelsac sxva moTamaSe aniWebs prioritets; 4. moTamaSeebma ician, rom jildo da danaxarji dakavSirebulia arCevnis TiToeul kombinaciasTan da aris metad mniSvnelovani da saintereso maTTvis; 5. moTamaSis arCevani ganisazRvreba jildosa da danaxarjis gaTvliT. racionaluri TamaSis qceva Sedgeba arCevanTa seleqciisagan, romelsac sasurveli Sedegebi moaqvs.
Tu am mtkicebulobas daveyrdnobiT, maSin yoveli konfliqtis motivaciuri struqtura SeiZleba warmovadginoT matricis saxiT,
romelsac, pirobiTad, „patimris dilemas” uwodeben. ganvixiloT es dilema.
policiam daakava ori patimari. isini Casves cal-calke sakanSi, ris gamoc erTmaneTs ver ekontaqtebian. patimrebi ori arCevnis winaSe daayenes: a) maT unda aRiaron TavianTi danaSauli; b) daitovon dumilis ufleba. Tu erTi aRiarebs, mas SeiZleba Seumsubuqdes sasjeli da ganTavisufldes (dajildovdeba damnaSavis CabarebisTvis), meore patimari ki sasamarTlos winaSe wardgeba, mZime danaSaulis gamo. Tu orive aRiarebs danaSauls, orive patimari Cajdeba cixeSi ufro msubuqi sasjeliT. Tu orive gaCumdeba, isini ganTavisufldebian, radgan policia ver SeZlebs maT dakavebas mtkicebulebebisa da mowmeebis gareSe. figura (a) warmoadgens am TamaSisTvis damaxasiaTebeli aqtivobebis Sedegebis matricas, xolo figura (b) gviCvenebs verbalur terminebSi gamoxatul Sedegebs.
30
31
SesaZlo Sedegebi Semdegnairad Camoyalibdeba: 1. Tu A gaCumdeba da B –c gaCumdeba, A-s Sedegi iqneba +1 da B –s Sedegic +1. 2. Tu A gaCumdeba da B aRiarebs danaSauls, A-s Sedegi iqneba -2, B-s Sedegi +2. 3.Tu A aRiarebs danaSauls da B dumils arCevs, A-s Sedegi iqneba +2, B-s –2. 4. Tu A-c aRiarebs danaSauls da B-c, orives Sedegi iqneba –1.
rogorc vxedavT, patimrebi dilemis winaSe dganan. Tu erTi aRiarebs danaSauls da meore amas ar gaakeTebs - pirveli Tavisufldeba. Tu orive aRiarebs – orive midis cixeSi. SeuZliT, Tu ara maT erTmaneTis ndoba? arsebobs ramdenime gza, romelTa gamoyenebiT patimrebs dilemis gadaWris SesaZlebloba aqvT. eqsperimentuli TamaSebis umravlesobaSi mxareebs erTze meti moqmedebis ganxorcieleba SeuZliaT. mag., gamoiyenon sxvebis moqmedeba, rogorc informacia, raTa gaTvalon aqtivobebi, gamoiyenon sakuTari pasuxi sxvebTan TanamSromlobiTi an konkurenciuli moqmedebebiT, gaafrTxilon TavianTi arCevnis Sesaxeb. magaliTad, Tu A aRiarebs danaSauls da B-s surs A –s Secvla, B –s SeuZlia, Sesabamisad, aRiaros danaSauli, romelic A-s miscems –2 Sedegs. Tu patimrebs SeuZliaT erTmaneTTan urTierToba, rogorc daSvebulia bevr eqsperimentul TamaSSi, isini airCeven iseT strategias, romelic maT maqsimalur Sedegs moutans. magaliTad, erTs SeuZlia daarwmunos meore, iyos Cumad, Semdeg ki uRalatos mas.
meore ganmarteba emyareba ufro cnobier procesebs. partniori aCvenebs, rom pasuxismgebelia urTierTobaze da amiT arwmunebs sxvas, gaxdes TanamSromluri. arsebobs mravali strategia, romelTa gamoyeneba SeuZliaT jgufis wevrebs, magram Cven mier ganxiluli es sami strategia yvelaze sandoa. koaliciis formacia
ganvixiloT Semdegi magaliTi: maia da qeTevani arian im komitetis wevrebi, romelsac ana marTavs. ana aris prezidentis administraciuli
34
ofisis asistenti. maiasa da qeTevans ar moswonT ana. isini Tvlian, rom igi Zalian frTxilia rekomendaciebis gacemasasTan dakavSirebiT da ramdenime karg winadadebaze uari Tqva. maT anas Tavidan mocileba gadawyvites. amisaTvis ra unda gaakeTon? komitetze Zalauflebis mosapoveblad, maia da qeTevani, pirvel rigSi, unda gaerTiandnen, Seqmnan koalicia. vinaidan anasTan SedarebiT naklebi Zalaufleba aqvT, maTi mcdeloba warmatebiT dasruldeba im SemTxvevaSi, Tu Seqmnian alians, romlis efeqtianoba damokidebulia erTmaneTis mimarT ndobaze.
koaliciuri formirebis Sesaxeb adreuli Teoria ekuTvnoda W.
Caplow-s, romelic amtkicebda, rom koalicia yalibdeba minimaluri Zalauflebis safuZvelze. T. Caplow-i aRniSnavs, rom mxareebi xelmZRvaneloben im motivaciiT, romelic maT moutans sxvebis gakontrolebis maqsimalur Sedegs (jildos kontrolis unars). am motivaciis gaTvaliswinebiT, SedarebiT Zlieri wevri aucileblad daiwyebs koaliciis formirebas SedarebiT sust wevrTan oponentis dasamarcxeblad. magaliTad, sami wevrisaTvis _ A-s, B-sa da C-sTvis, romelTa Zalauflebis proporciebia 4 (A), 3 (B) da 2(C), minimaluri Zalauflebis mixedviT, A-sa da C-s an B-sa da C-s Soris koaliciebis Seqmna ufro marTebuli iqneba, vidre A-sa da B-s Soris. Caplow-is Teoriis Tanaxmad, "sisuste aris Zala”, radgan triadis yvelaze susti wevri aris erTaderTi pirovneba, romelic yovelTvis xvdeba koaliciaSi.
W. Gamson –ma Camoayaliba T. Caplow-isgan gansxvavebuli Teoria, magram isic gacvlis Teoriazea dafuZnebuli. W. Gamson-ma yuradReba miaqcia koaliciidan miRebul jildos. jildo dakavSirebulia im pirovnebis resursze, romliTac mas koaliciasTan TanamSromloba SeuZlia. ramdenadac didia pirovnebis mier gaweuli daxmareba koaliciis SeqmnaSi, imdenad metia jildos ganawilebis albaToba. mtkicebulebasTan dakavSirebiT, romlis Tanaxmadac TiToeuli pirovneba koaliciaSi moiTxovs sakuTari jildos gazrdas, W. Gamson-ma iwinaswarmetyvela, rom koalicia SeiZleba Camoyalibdes minimaluri resursis bazaze. aseT pirobebSi jgufis wevrebi Seecdebian, miiRon umaRlesi jildo iseTi koaliciis formirebiT, romelSic maT mier gaweuli Sroma gautoldeba sxva wevris mier gaweuli Sromas. A-s, B-sa da C-s SemTxvevaSi, yvelaze efeqturi koalicia, W. Gamson-is TvalsazrisiT, iqneba B-sa da C-s Soris. orive _ A-c da B-c Seecdebian, C-Tan moZebnon kavSiri, C airCevs B-s, vinaidan masTan Seqmnili aliansi C-s daayenebs B-sTan Tanabar poziciaze da C
Tanabrad gainawilebs jildos B-sTan. minimaluri Zalauflebisa da minimaluri resursebis Teoriebi
cota gansxvavebulad xsnian koaliciis Camoyalibebas. minimaluri Zalauflebis Teoriis mixedviT, A-C-sa da B-C-s koalicia identuria. minimaluri resursebis Teoria ki Tvlis, rom B-C-s gaerTianeba ufro SesaZlebelia, vidre A-C-si. am ori principis Sedareba gansxvavebebis danaxvis saSualebas gvaZlevs. maT Soris upiratesobiT W. Gamson-is minimaluri resursebis Teoria sargeblobs. magaliTad, koaliciuri
35
formaciis Seswavlis erT-erTi xerxia politikuri TamaSis ganxilva, rac arCevnebis Catarebas gulisxmobs. subieqtebi iReben Zalauflebis gansxvavebul kategorias, romelic dagrovebuli xmebis raodenobiT vlindeba; magaliTad, A-m SeiZleba miiRos 40 xma, B-m 30 da C-m-20. am SemTxvevaSi dasaSvebia samive SesaZlebeli koaliciis formireba, magram A-C da B-C forma ufro xSirad gvxvdeba, vidre A-B da B-C.
minimaluri resursis Teoriis Tanaxmad, koaliciis wevrebi iyofen jildos. Tu B-m metad iSroma, is miiRebs 30 xmas, xolo C- mxolod 15-s. B
orjer metad iqneba dajildovebuli, vidre C. koaliciis Seqmnis dros, xSir SemTxvevaSi, winaswar ar xdeba jildos ganawileba. SeTanxmebis procesi gansazRvravs koaliciis formirebas, magram ar aris aucilebeli, gansazRvros jildos ganawilebac.
davubrundeT maia, qeTevanisa da anas SemTxvevas. maiasa da qeTevanis koaliciis Camoyalibeba ufro realuria, vidre maia-anasi an qeTevan-anasi. radgan maia da qeTevani muSaoben anas winaaRmdeg, mosalodnelia, rom isini jildosac gainawileben.
minimaluri resursis Teoria ver gvaZlevs yvela koaliciuri qcevis axsnas. aris Zalian bevri SemTxveva, romlis drosac maia da qeTevani anasTan ufro Seqmnian alians, vidre erTmaneTTan. politikuri mecnierebis warmomadgenlebma aRmoaCines, rom atitudebisa da rwmenis msgavseba iwvevs koaliciuri formaciis motivacias. magaliTad, SeiZleba iTqvas, rom maia da qeTevani qmnian koalicias ara mxolod jildos miRebisa da ganawilebisaTvis, aramed komitetis muSaobis Secvlis survilis gamo. am varaudidan gamomdinare, mxareebi SeiZleba sxvebTan sakuTari msgavsebis safuZvelze qmnidnen koaliciebs. reziume
eqsperimentuli TamaSisa da socialuri gacvlis Teoriebis ganxilva konfliqtur interaqciaSi arsebuli mniSvnelovani sakiTxebis gagebis SesaZleblobas gvaZlevs: 1. orive Tvalsazrisi eyrdnoba konfliqtSi arsebul strategiul gaTvlebs. am Teoriuli midgomebis mixedviT, adamianebi, Cveulebriv, konfliqtur interaqciaSi asruleben ara pasiur, rasac maT fsiqodinamikuri Teoria miakuTvnebs, aramed aqtiur, makontrolebel rols. am Teoriuli midgomebis ganxilviT SesaZlebelia im faqtorebis identifikacia, romelTa saSualebiT konfliqtur situaciebSi sxva adamianebis qcevebis gaTvla xdeba; 2. orive midgoma konfliqtSi did mniSvnelobas aniWebs urTierTdamokidebulebas. urTierTdamokidebuleba ar aris mTlianad SejibrebiTi an mTlianad TanamSromlobiTi. is gamoixateba erTdroulad TanamSromlobiTi da SejibrebiTi SemTxvevebisTvis damaxasiaTebeli TvisebebiT; 3. eqsperimentuli TamaSisa da socialuri gacvlis Teoriebis Tanaxmad, konfliqti ganixileba rogorc moqmedebebisa da kontrmoqmedebebis gacvla da xorcieldeba TiToeuli mxaris
36
Zalauflebaze dayrdnobiT - gaTvaliswinebiT im jildoebisa da danaxarjebisa, romlebic moqmedebebs gansazRvravs; 4. TamaSisa da socialuri gacvlis Tvalsazrisebis mixedviT, jildo da danaxarji dakavSirebulia konfliqturi mxareebis urTierTdamokidebulebaze. socialuri Teoriis warmomadgenlebis Tanaxmad, urTierTdamokidebulebebSi vxvdebiT siyvaruls, mowonebis, sakuTari Tavis pativiscemisa da sxva resursebs, romlebic jildoebisa da danaxarjebis mniSvnelovan wyaros warmoadgenen. adamianTa gaTvlebi damyarebulia ara mxolod sargeblianobaze, aramed urTierTdamokidebulebebis momavalzec;
TamaSis kvleva da socialuri gacvlis Teoria konfliqtis Sesaxeb, Zalze saintereso analizs Seicavs: konfliqturi interaqcia SeiZleba SeizRudos im SemTxvevaSi, Tu monawileebi sakuTari da partnioris moqmedebebis Sedegebis gaTvlas SeZleben. 1.urTierTobaSi individebma TamaSisa da socialuri gacvlis Teoriis mixedviT; a) ician sakuTari ufleba moqmedebebis arCevnebTan (opcia) dakavSirebiT; b) ician im Sedegebis Sesaxeb, romlebic maT mier amorCeul aqtivobebs ukavSirdeba; g) winaswar SeuZliaT sargebelisa da danaklisis gaTvla; ganvixiloT es sami mtkicebuleba Semdegi magaliTis moxmobiT. daTo da nika erTad muSaoben, aqvT sakuTari biznesi. nikas, romelsac ebara finansebi da aregulirebda bankTan urTierTobebs, daaviwyda dokumentaciis Senaxva (Seecada motyuebas). bankma es faqti Seatyobina daTos, romelic, ra Tqma unda, Zalian gabrazda. is ramdenime arCevanis winaSe dadga: 1. ar SeimCnios problema; 2. miatovos yvelaferi da wavides gansatvirTad; 3. uyviros nikas; 4. dautovos nikas werili, romelSic mis mimarT gamoxatavs aRSfoTebas; 5. saerTo megobars Seatyobinos am faqtis Sesaxeb da acnobos, rogori gabrazebulia; 6. gamoiZaxos finansisti, romelic mas daexmareba saqmianobaSi; 7. gawyvitos partnioroba da sxv. es aris daTos arCevanTa CamonaTvali. imis mixedviT, Tu nika rogor ireagirebs mis moqmedebaze, daTos winaSe absoluturad gansxvavebuli opciebi gamovlindeba. daTom SeiZleba amoirCios me-4
pasuxi im imediT, rom pirdapir „ar Seejaxeba“ nikas da TviTonac damSviddeba; magram nikam daTos datovebuli werili SeiZleba Seuracxyofad CaTvalos da TviTonac gabrazdes. am SemTxvevaSi daTos winaSe problemaTa axali wyeba Cndeba.
urTierTdamokidebulebas“, romelic qmnis am Teoriebis gamoyenebis SesaZleblobas. es kargad Cans interpersonalur urTierTdamokidebulebaSi, rodesac erTi pirovneba meores sTavazobs:
„ Sen wamoxval CemTan erTad sxva qalaqSi, winaaRmdeg SemTxvevaSi, me
Sen migatoveb“.
samarTlianobis Teoria
individebs Soris urTierTdamokidebulebis SeswavlaSi didi mniSvneloba aqvs samarTlianobis Teorias. es Teoria pirvelad gamoiyena J. Adams-ma. am Teoriis Tanaxmad, jildo da danaxarji SeiZleba gaizomos Sesatyvisi obieqturobiT. msgavsad G. Homans –is, J. Thibaut-isa da H.
Kelley –isa, J. Adams-ic socialur Sedarebas aRqmuli samarTlianobis mixedviT ganixilavs. es imas niSnavs, rom pirovneba urTierTobas imdenad samarTlianad aRiqvams, ramdenad samarTlianadac afasebs dajildoebas. es ukanaskneli aucileblad proporciuli unda iyos danaxarjisa. pirovneba sakuTar jildosa da danaxarjs adarebs partnioris jildosa da danaxarjTan. A Tavis aqtivobas ise aRiqvams, rogorc sxvas imave aqtivobaSi. ufro metic, igi grZnobs, Tu ra unda miiRos sanacvlod. Tu A aRmoaCens, rom misi Sedegebis proporcia B-sTan SedarebiT mcirea, usamarTlobad CaTvlis.
Tanamedrove Teoriebis Tanaxmad, mkvlevrebi samarTlianobis Teorias socialur-fsiqologiur Teoriebs miakuTvneben, akavSireben ra mas socialuri normebisa da kognituri disonansis TeoriasTan. es mosazreba Tavis gamoxatulebas poulobs Semdeg mtkicebulebebSi. pirveli mtkicebulebis Tanaxmad, yoveldRiur urTierTobebSi individebi cdiloben sakuTari Sedegebis gazrdas. Tu yvela SeZlebs amis gakeTebas, sabolood, miviRebT qaoss. qaosis Tavidan asacileblad
jgufebma unda gamoimuSaon „samarTlianobis“ misaRwevi SedarebiTi sistema, romelic gaanawilebs jildosa da danaxarjs jgufis wevrebs Soris da daarwmunebs obieqturobaSi. es ki miiRweva im wevrebis dajildoebiT, romlebic sxvebs samarTlianad eqcevian da maTi dasjiT, vinc ase ar iqceva.
problema ufro mZafrdeba, Tu mxedvelobaSi miviRebT im faqts, rom sxvadasxva individis mier jildos Rirebuleba gansxvavebuladaa aRqmuli da icvleba droTa ganmavlobaSi konteqstualuri faqtorebis gavleniT. amasTanave, jildo da danaxarji fasdeba maTze im mniSvnelobebis miweriT, romelic aqvT dainteresebul individebs. magaliTad, socialuri keTilganwyobis, afilaciis an siyvarulis Jestis
40
gamoxatva damokidebulia imaze, Tu ramdenad bunebrivad aris is aRqmuli da, amave dros, ar aris Tavisuflad gacemuli. mocemuli erTeuli icvleba im Rirebulebebis mixedviTac, Tu vin gascems da vin iRebs mas. amasTanave, aqcenti jildosa da danaxarjis sxvaobaze, gulisxmobs eqvivalentobas im aqtivobebs Soris, romelTac moaqvT didi jildo didi danaxarjiT da igive sargebeli naklebi Zalisxmevis gamoyenebiT. aRsaniSnavia, rom fsiqologiuri TvalsazrisiT, praqtikulad didi jildo da didi danaxarji asocirdeba konfliqtTan da amitomac misi ganxilva xdeba xarisxobrivad gansxvavebuli midgomiT. mcire warmateba imedismomcemia maSin, rodesac gansakuTrebuli miznebi ar gvamoZravebs. bevri mizezis gamo, ar aris aucilebeli identuri intervaliani skalis gamoyeneba. Cven gvesaWiroeba mxolod erTi skala, romelzec jildoebi da danaxarjebi gaizomeba maRali xarisxiT; individi aCvenebs qcevas, romelic mas moutans X jildos Y
danaxarjiT da im qcevasac, romelic aRiTqvams X-s jildos Z danaxarjiT. magram Cven ar gvecodineba, ra qcevas (x–s) aCvenebs individi, Tu misi danaxarjebi iqneba y+z. Tu Cven gvainteresebs ufro Sedarebebis gakeTeba, vidre ZiriTadi Teoriis ageba, rigobiTi, ordinaluri (ordinal) gazomva sakmarisad CaiTvleba.
TiToeuli Cvengani garkveuli drois ganmavlobaSi iRebs gadawyvetilebebs (ar aris aucilebeli cnobieri gadawyvetilebebi) jildoebisa da danaxarjebis Sesaxeb; magaliTad, jildo aris meti an naklebi danaxarjTan SedarebiT, es jildo metia, vidre sxva. jildosa da danaxarjis Sesafaseblad gamoiyeneba individis qcevis rigobiTi (ordinal) skala, romelic validuria drois mocemuli momentisaTvis.
saerTod, gazomvis problema realuria, is gacvlis TeoriebisTvis siZneleebs warmoqmnis.
erT-erTi aseTi problemaa samarTlianobis dadgenis sakiTxi. samarTlianobis gansazRvris sirTule imiTaa ganpirobebuli, rom monawileebs aqvT gansxvavebuli Rirebulebebi da standartebi samarTlianobis Sesaxeb. samarTlianoba niSnavs ara mxolod A pirovnebis mier sakuTari Sedegis samarTlianad aRqmas, aramed B pirovnebisTvisac A–s jildos samarTlianobas. urTierTdamokidebulebebs eTmoba drois
Tanabar Sedegs“, zogjer ki samarTliania is, rom TiToeuli pirovnebis Sedegi dakavSirebuli unda iyos mis mier gaweul danaxarjze, an mis kapitaldabandebaze. es ukanaskneli Tavis TavSi moicavs unarebs, socialur statuss, profesionalizmsa da sxv. araproporciuli Sedegebi SeiZleba orive mxarem miiRos, im SemTxvevaSic ki, rodesac erTi mxare iRebs sakuTar danaxarjTan SedarebiT did jildos. zogierTi gamokvleva gamokveTs im faqtorebs, romlebic am samarTlianobas gansazRvravs. arsebobs argumentirebuli mosazreba, rom Tanasworoba pirvelxarisxovani mniSvnelobis matarebelia bavSvebs Soris, xolo samarTlianobis mniSvneloba da saWiroeba asakTan erTad matulobs.
samarTlianobis mesame formas uwodeben „marqsistul“ samarTlianobas, rac Semdegs gulisxmobs – yvela imsaxurebs Tavisi moTxovnebis proporciul Sedegs. Lerner-i Tvlis, rom es Sexeduleba marTebulia maSin, roca subieqti aigivebs Tavs im pirovnebasTan,
subieqti sakuTar Sedegebs adarebs maT Sedegebs („SesaZloa me
vyofiliyavi maT adgilas“). Lerner-is mier SemoTavazebuli samarTlianobis Semdegi forma aris
„legitimuri Sejibri“. amgvari midgoma kargad Cans im SemTxvevebSi, rodesac resursebi SezRudulia da A-s aqvs negatiuri an neitraluri grZnobebi B-s mimarT.
arsebuli diskusiis Sinaarsidan gamomdinare, naTelia, rom Lerner-is Sexeduleba mcdaria im gagebiT, ra SinaarsiTac monawileebi gansazRvraven urTierTdamokidebulebis bunebas da ganixilaven samarTlianobas. Lerner-is mixedviT, urTierTdamokidebuleba cvalebadobs or ganzomilebas Soris: a) pirveli gulisxmobs urTierTobis siaxloves, rac SemdegSi gamoixateba – mimarTaven, Tu ara partniorebi erTmaneTTan identifikacias, gamoxataven Tu ara erTmaneTis mimarT simpaTias, arian Tu ara antagonistur an konkurenciul damokidebulebaSi. b) meore ganzomileba gulisxmobs, Tu rogor aRiqmeba sxva pirovneba individualuri TvalsazrisiT Tu sazogadoebrivi mdgomareobiT.
„TviTgaZlierebis“ koncefcia praqtikuli daniSnulebisaa, misi gamoyeneba SeiZleba Tavisuflad da yvela situaciis Sesatyvisad; aqedan
gamomdinare, didi sifrTxilea saWiro, rom „empatiuri gaZliereba“ ar gaxdes yvelafris axsnis mizezi. 2. internalizebuli gavlenis mniSvneloba ar aris statikuri da mudmivi. is damokidebulia viTarebis ganmsazRvrelebis mTlianobaze. situaciur determinantebs SeuZliaT moqmedeba sxvadasxva xarisxiT: magaliTad, individi acnobierebs, rom viRaca masze damokidebulia. es iwvevs Sesabamis socialur idealebTan mikuTvnebulobis gancdas; sjera, rom es damokidebuleba aris Sesaferisi an Seuferebeli da mzad aris, miiRos is fsiqologiuri danaxarji, romelic asocirdeba mis mier daxmarebis gawevasTan.
sxva midgomis Tanaxmad, altruistuli qceva ar aris SeuTavsebeli gacvlis Teoriebis gaTvlebTan, radgan, Cveulebriv, mas mivyavarT
44
mtrobasTan, damcirebasa da gaucxoebasTan. keTilmosurne da keTilmosurneobis mimRebi pirovneba (recipienti) uxerxulad grZnoben Tavs im viTarebaSi, romlisTvisac altruizmia damaxasiaTebeli. am Tvalsazrisidan gamomdinare, Znelia, daamtkico, rom ambivalentoba yovelTvis Tan axlavs msgavs situaciebs an ambivalentobas srulebiT ar vxvdebiT.
am mosazrebas Tu gaviTvaliswinebT, maSin dgeba sakiTxi gacvlis Teoriebis vargisianobis sazRvrebTan dakavSirebiT. aris Tu ara gacvlis Teoriebi universalurad misaRebi socialuri interaqciisa da urTierTdamokidebulebis yvela aspeqtisaTvis? arsebuli monacemebis safuZvelze, gacvlis Teoriebis farTo gamoyeneba mxolod da mxolod Seamcirebs mis Rirebulebas. adamiani SeiZleba aiZulo, Seasrulos moqmedeba, an imoqmedos sxva adamianis mimarT SiSis gamo, sindisis gamo, altruizmiT. am SemTxvevebTan dakavSirebiT socialuri gacvlis koncefcia ar gamodgeba. socialuri gacvla Rirebulia ekonomikuri SeTanxmebis sferoSi, sadac zustad xdeba sargeblisa da danaklisis (danaxarji) daTvla.
altruistuli qcevis SinaarsSi gadasawyvetia jildosa da danaxarjis relevanturobis sakiTxi. socialuri gacvlis Teoriebis Tanaxmad, aucilebelia mogebisa da danaxarjis zusti gaTvla, xolo am sferoSi (altruistuli qceva) is TiTqmis SeuZlebeli xdeba. analogiuri problemis winaSe dgas samarTlianobis Teoriac, romelic uSualo urTierTdamokidebulebebs ganixilavs. samarTlianobis TeoriebSi ganxilulia SemTxveviTi, xanmokle interaqca, romelic gansxvavdeba uSualo urTierTdamokidebulebebisagan da moicavs ara mxolod uSualobis ganawilebas partniorebs Soris (urTierTobis monawileebs moswonT, an uyvarT erTmaneTi), aramed partniotTa xangrZliv urTierTobasac. amgvari urTierTdamokidebulebebi ufro rTuli Sesafasebelia, radgan partniorebs Soris gacvlili resursebi SeiZleba iyos naklebad realuri (konkretuli) da ufro viwro (SezRuduli, piraduli). monawileebi cvlian gansxvavebuli tipis resursebs da rac mniSvnelovania, uSualo urTierTdamokidebulebebSi Tavs aRiqvamen wyvilebad. am SemTxvevaSi individualur jildosa da danaxarjze ar amaxvileben yuradRebas, ufro Rirebulia wyvilebs Soris gacvlili
„Semosavlebi“ da „gasavalebi“. rac Seexeba romantikuli siyvarulis SemTxvevas, aq mniSvnelovan rols fantazia TamaSobs. am SemTxvevaSi, warmosaxuli jildo SeiZleba ufro misaRebi iyos, vidre realuri.
konfliqturi urTierTobis stili
konfliqtis stilis koncefcia dakavSirebulia Blake-sa da Mouton –is, A.Hall-is, R.Kilmann-isa da K.Thomas-is saxelebTan. am mkvlevrebma konfliqturi qcevis xuTi gansxvavebuli tipis Teoria mogvces. maTi klasifikacia konfliqturi qcevis or damoukidebel komponents efuZneba:
45
a) daJineba (asertiuloba) - qceva, romliTac mxolod sakuTari interesebis dakmayofileba xdeba. b) TanamSromloba - qceva, romliTac sxva individis interesebis dakmayofilebac xdeba. am komponentebis kombinacia konfliqturi qcevis xuT stils warmoqmnis. 1. konkurenciuli stili ganisazRvreba daJinebis maRali da TanamSromlobis dabali doniT. erTi mxare cdilobs, sakuTari interesebis dakmayofilebas sxvaTa interesebis ignonirebis xarjze. amgvar qcevas Zalismier da dominantur stils uwodeben. 2. SeguebiTi stili araasertiuli da TanamSromlobiTi maCveneblebiT gamoxatuli qcevaa – pirovneba sxvebis interesebs akmayofilebs sakuTari interesebis xarjze. am SemTxvevaSi pirovneba konfliqtisgan Tavis daRwevis mizniT inarCunebs urTierTobebs. es aris e.w. TviTganwirvis pozicia da mas xSirad ganixilaven, rogorc ukandaxeviT qcevas. 3. Tavidan acilebis stili xasiaTdeba araasertiulobiTa da araTanamSromlobiT - pirovneba cdilobs konfliqtis gverdis avlas. 4. TanamSromlobiT stili asertiulobisa da TanamSromlobis maRali maCveneblebiT gamoirCeva. am orientaciis mixedviT, konfliqturi mxareebis interesebi Tanabrad kmayofildeba. konfliqtis am stils gadaWriTsa da integraciuls uwodeben. 5. kompromisuli stili daJinebasa da TanamSromlobas Soris Sualedur formas warmoadgens - orive adamiani uars ambobs raRacaze SeTanxmebis miRwevis mizniT.
konfliqturi qcevis xuTive stili Zalze saWiro iaraRia konfliqtis gasagebad. L.Cummings-i Seiswavlida gansxvavebuli stilis moqmedebebis efeqtianobas sxvadasxva viTarebaSi. man aRmoaCina, rom konkurenciuli stilis gamoyeneba, umetes SemTxvevaSi, iwvevs mxareTa Soris SeTanxmebas. SemTxvevaTa 50% mowmobs, rom konkurenciuli pirovneba mogebuli rCeba. E.Phillips-ma da R. Cheston-ma erTmaneTs Seadares SejibrebiTi da TanamSromlobiTi qcevebis gamoyeneba 52 konfliqtur SemTxvevaSi Sua rgolis menejerebis monawileobiT. isini problemis gadaWrisas umetesad Zalismier strategiebs mimarTavdnen, ris gamoc uares Sedegs iRebdnen, vidre problemis gadaWris stilis gamoyenebisas. E.Phillips-sa da R. Cheston-is mixedviT, TiToeuli meTodis efeqtianoba dakavSirebulia specifikur pirobebze. Zalis gamoyeneba efeqturia Semdegi pirobebis SemTxvevaSi: - rodesac arsebobs problemis mxolod erTaderTi saukeTeso axsna; - rodesac xelmZRvanelsa da daqvemdebarebuls Soris arsebobs konfliqti; - xelmZRvaneli samarTliania da Zalis gamoyenebas obieqturi mizeziT xsnis; - saboloo Sedegi waadgeba ufro organizacias, vidre erT pirovnebas an mcire jgufs. problemis gadaWra efeqturia Semdeg pirobebSi: -mxareebi urTierTdamokidebuli arian da momavalSic erTad unda imuSaon; -orive mxare acnobierebs konfliqtis potencials;
46
-orive mxare saRad azrovnebs; -orive mxare ar aqcevs yuradRebas Zalauflebis wyaros; -orive mxare problemis gadaWrisTvis iyenebs formalur procedurebs; -erT-erTma an orive mxarem droze gamoavlina konfliqti da problemis gadaWra saqmis garTulebamde daiwyo; -yuradReba gamaxvilebulia mxolod problemis gadaWraze da ara adamianisTvis samagieros gadaxdaze;
am gamokvlevebis Tanaxmad, Cven SegviZlia adekvaturad vimoqmedoT konfliqtze. es im SemTxvevaSia SesaZlebeli, Tu adamianebi miiReben konfliqturi viTarebis Sesatyvis rekomendebul stils.
zogierTi mkvlevari (A. Filley-i) stils gansazRvravs midgomad, romelic, Cveulebriv, pasuxobs konfliqts. am TvalsazrisiT, stili adamianis tipTan aris gaigivebuli. mag., ”mkacri mebrZoli”, “megobrulad damxmare”, “problemis gadamWreli”. es adamianTa tipebis gamomxatveli cnebebia, romlebic konfliqts imave xerxebiT marTaven. am SemTxvevaSi stili interpretirebulia, rogorc pirovnebis stabiluri aspeqti. ra Tqma unda, am midgomiT konfliqtis gageba saeWvoa, vinaidan adamianebi konfliqtze sxvadasxva CveviTi pasuxebiT reagireben. amasTanave, erTi situaciidan meoreSi gadasvlisas sakuTari qcevis Secvlis unari SeswevT. liderobisa da konfliqturi qcevebis gamokvlevebma gamoavlina, rom adamianebi gansxvavebul garemoSi gansxvavebulad moqmedeben. kargi Sedegebi aqvT im subieqtebs, romlebic sxvadasxva situaciebs moqnilad pasuxoben, viTarebis Sesatyvis qcevebs asruleben. Tu adamianebi sakuTar Tavs pirovnuli stilis mixedviT aRiqvamen, kerZod, stabiluri Tvisebebis individebad, maSin maT ar SeuZliaT motivaciis Secvla destruqciuli modelebis aridebis mizniT. isini aRniSnaven - “me var mebrZoli” - da amiT xazs usvamen im faqts, rom ar undaT, iyvnen moqnilebi, am mizezis gamo.
stilis gansazRvrebis meore Tvalsazrisi konfliqturi qcevis specifikuri tips asaxavs. am mosazrebiT ganasxvaveben qcevebs, romlebic mimarTulia sxvebis dasamarcxeblad, sazianod, muqarisTvis da gulisxmobs konkurenciulobas. qcevebi, romlebic gamoiyeneba problemis gadasaWrelad, gamoxatavs ormxriv SeTanxmebas da niSnavs TanamSromlobas. am SemTxvevaSi stili qceviT kategoriebs gulisxmobs da ara adamianTa tipebis kategorias, Tumca erTi da igive qceva SeiZleba gansxvavebuli stiliT ganviTardes. magaliTad, muqara miekuTvneba Zalis gamoyenebis qceviT kategorias, magram SesaZlebelia gaerTiandes konfliqtisaTvis Tavis acilebis kategoriaSi da gulisxmobdes oponentis gafrTxilebas (me dagtoveb, Tu amas gaimeoreb).
Zalaufleba Tavisi TaviT sazrdoobs. es niSnavs Semdegs: visac gaaCnia resursebi da unari maTi ostaturad gamoyenebisa, misi Zalaufleba matulobs. imisaTvis, rom ganviTardes konstruqciuli konfliqti, aucileblad unda dabalansdes Zala. amisaTvis saWiroa, Zlierma wevrebma gaanawilon TavianTi Zalaufleba da ar gamoiyenon is susti wevrebis winaaRmdeg. jgufis wevrebis Zalauflebebs Soris gansxvavebis ignorireba ar aris problemis mogvareba, radgan Zalaufleba funqcionirebs da konfliqtSi jgufis wevrebis moqmedebebsa da kontrmoqmedebebs mimarTulebas aZlevs. 4. konfliqturi urTierToba monawileebs Soris arsebul urTierTdamokidebulebaze moqmedebs. konfliqtma SeiZleba warmarTos maTi damokidebulebebi destruqciuli an konstruqciuli gziT. konfliqtebi xSirad emociuri da daZabulia. komunikaciis aspeqti metad mniSvnelovania, radgan is moqmedebs awmyo da momaval interaqciebze. jgufis wevrebi urTierTobis dros swrafad cvlian Setyobinebebs, Tanac es Setyobinebebi SeiZleba emociuric iyos. rodesac vinme gvitevs, Seuracxyofas gvayenebs, Cven vbrazdebiT da vcdilobT samagieros gadaxdas, magram Tu gveubneba, rom Cveni megobroba eWqveS dgeba, ukan vixevT da ufro damyoli vxdebiT. amrigad, awmyo urTierTobaSi ganxorcielebuli moqmedebebi gansazRvraven momavalSi ganviTarebul interaqcias.
individebis urTierToba konfliqtis dros damokidebulia imaze, Tu rogor afaseben isini erTmaneTs, endobian Tu ara, aqvT Tu ara gamarjvebis survili da sxv. magaliTad, pirovneba gabrazebulia da civad eubneba meores, rom maTi urTierToba aRar aris misTvis mniSvnelovani. Tu es gamosvla warmatebulia, maSin meore individi ukan daixevs. magram am taqtikam SeiZleba gamoiwvios meore individis aRSfoTeba da gabrazeba, radgan pirveli iyo uxeSi da civi. urTierTobaSi pirovnebis ,,imijisa” (xati) da urTierTdamokidebulebis marTvis mcdeloba warmoSobs konfliqtSi moqmedebebsa da kontrmoqmedebebs. ramdenadac, konfliqtSi urTierTobis marTvaa mTavari, gasakviri ar aris, rom is konfliqtis mimarTulebis ganviTarebaSi mniSvnelovan rols TamaSobs. saxis SenarCuneba (Face-saving) aris individis mcdeloba, daicvas, an sxvebis TvalSi aRadginos sakuTari xati (imiji). saxis SenarCunebas konfliqtis destruqciuli mimarTulebiT ganviTarebis potenciali aqvs. saxis SenarCunebis erT-erTi, gansakuTrebiT saSiSi forma momdinareobs adamianis SiSisgan – Seeryas safuZveli urTierTobaSi moqmedebebisa da kontrmoqmedebebis gacvlis dros. Tu konfliqtSi monawile mxareebi acnobiereben, rom Secvlian pozicias, an uars ityvian moTxovnebze, isini jgufSi sust adamianebad CaiTvlebian.
53
saxis SenarCuneba xels uwyobs subieqtebs, gaaZlieron argumentebiT sakuTari poziciebi maSinac ki, rodesac naklebad sjeraT maTi. saxis SenarCunebis meore formas SeuZlia aiZulos jgufi, gaeqces konfliqtis wyaros, an misi ignorireba SeZlos. es SesaZlebelia jgufSi, romelsac aqvs konfliqtis megobruli, TanamSromlobiTi midgomiT mogvarebis gamocdileba da wevrebi cdiloben, ar wamoWran sakiTxi, romelic dapirispirebas warmoqmnis da megobrul urTierTdamokidebulebas daarRvevs. adamianis unari – gansazRvro da SeinarCuno pozitiuri samuSao urTierTdamokidebuleba konfliqturi interaqciis ganmavlobaSi, damokidebulia imaze, saxis SenarCunebis ramdenad Zlieri survili aqvT jgufis wevrebs, rogor udgebian da ganixilaven sakiTxs, rogor cdiloben gamosavlis moZebnas. mniSvnelovania imis garkvevac, Tu rogor axorcielebs zewolas an stimulirebas jgufi, romelic aZlierebs an asusutebs jgufis wevrebis saxis SenarCunebas konfliqturi interaqciis ganmavlobaSi.
diferenciaciis procesi da konfliqtis Tavidan acilebis cikli
rogorc aRvniSneT, konfliqtis sawyis safexurze jgufis wevrebis diferenciacia xdeba. jgufis wevrebi acnobiereben sakuTar moTxovnebsa da miznebs da sxva wevrebis poziciebs. isini xvdebian, rom maTi miznebis dakmayofileba SeuZlebeli xdeba. am garemoebaSi jgufis wevrebisTvis rTulia imis danaxva, Tu rogor viTardeba konfliqti, radgan maTTvis ufro mniSvnelovania gadasaWreli sakiTxebi da konkretuli adamianebi, vidre jgufuri procesebi an interaqciis fazebi. mxolod mas Semdeg, roca konfliqtis eskalacia moxdeba da jgufi CixSi moeqceva, jgufis wevrebi acnobiereben gansxvavebuli procedurebis gamoyenebis aucileblobas.
,,standartuli procedurebiT” moqmedeba garkveuli drois intervalamde sasargebloa. erTi SexedviT, is uzrunvelyofs jgufis wevrebis mier im ZiriTadi wesebiT sargeblobas, romlebic maT gadawyvetilebis miRebaSi daexmarebaT. meore mxriv, konfliqti gadaiWreba manam, sanam jgufi aRiarebs konfliqtis arsebobas.
aRsaniSnavia, rom standartuli procedurebiT operireba jgufs xafangs umzadebs. es imas niSnavs, rom jgufis wevrebi ver afaseben erTmaneTis msoflmxedvelobas da avtomaturad eqcevian eskalaciisa da ganridebis arakontrolirebad ciklebSi.
Cven SevecdebiT avxsnaT, Tu ratom ver xerxdeba konfliqtis kontroli da ra gavlena aqvs samuSao Cvevebis gamoyenebas am procesze.
arCevnis gakeTebis dadgenili wesebi ar arsebobs. Tumca, mkvlevrebi miuTiTeben sam garemoebaze, roca konfliqtis Tavidan arideba saukeTeso gamosavalia. 1. konfliqtis dros jgufis wevrebma realurad unda Seafason gamosavali. gamosavalze gaxangrZlivebulma azrTa gacvla-gamocvlis procesma SeiZleba jgufSi garkveuli disharmonia da daZabuloba Seqmnas. aqve unda aRiniSnos, rom zogierTi konfliqtis gadaWra ukeTesad gvardeba individualuri gadawyvetilebis miRebiT, vidre alternativebis gaSuqebiT; 2. radgan zogierTi uTanxmoeba jgufSi daZabulobas warmoSobs, jgufis wevrebs Soris izrdeba ermaneTis mimarT undobloba. isini logikurad ver azrovneben, radgan daZabulobis dros saRad azrovneba da logikuri gamosavlis povna SeuZlebeli xdeba. am dros konfliqtis mogvarebis Sesaferis dromde gadatana SeiZleba Zalze efeqturi iyos. konfliqtidan gasvla produqtiulad CaiTvleba im SemTxvevaSi, Tu is dakavSirebuli iqneba drois gaTvlis zust SegrZnebasTan, Tu ra dros unda moxdes Tavis arideba; ganvixiloT Semdegi SemTxveva: SemTxveva 2.
fsiqologiis fakultetis studentebs unda moemzadebinaT davaleba
da waredginaT Sesafaseblad leqtorisaTvis. am kursze swavlobda Sua xnis qalbatoni, romelsac wina davalebebSi ar hqonda kargi Sefasebebi. rodesac leqtorma am qalbatonis naSromi waikiTxa, ukmayofilo darCa, ver Seafasa da gadawyvita, rom erTad SeefasebinaT naSromi. naSromebis darigebis Semdeg, qalbatoni, romelmac ver aRmoaCina sakuTar davalebaSi qula, gabrazebuli mivida leqtorTan da uTxra, rom igi iyo Zalian axalgazrda imisTvis, rom universitetSi leqtorad emuSava. garda am qalbatonisa da leqtorisa, oTaxSi sxva leqtorebic iyvnen. isini gakvirvebuli darCnen. leqtori mixvda, rom iq, qalbatonTan erTad ver moaxerxebda naSromis Sefasebas, amitom sTxova qalbatos, misi naSromis gansaxilvelad masTan meore dRes misuliyo ofisSi. qalbatoni wavida. ori saaTis Semdeg dabrunda da auxsna leqtors, rom igi frustrirebuli iyo da wuxda, momxdari faqtis gamo. ramdenime wuTis Semdeg orive _ qalbatoni da leqtori _ ganixilavdnen naSroms mSvid viTarebaSi. 3. konfliqtidan Tavis daRwevis Sesaxeb gadawyvetilebis miReba dakavSirebulia jgufis wevrebis komunikaciur unarebsa da Sefasebebze. jgufis wevrebs unda SeeZloT TavianTi Tvalsazrisebis naTlad gamoxatva da emociuri reaqciebis aRwera. lideris poziciaze myofi pirebi ki, adekvaturad unda marTavdnen urTierTobas. Tu jgufis lidersa da wevrebs ar aqvT aseTi unari, konfliqtidan gasvlis Sesaxeb gadawyvetilebam SeiZleba gamoiwvios konfliqtis eskalacia;
55
SemTxveva 3.
Midvale High –Si swavlobda 600 studenti. am dawesebulebaSi aswavlida 25 pedagogi da direqtori miiCnevda saswavlebels, rogorc ,,erT did ojaxs”. fakultetis wevrebi erTmaneTTan mWidro urTierTdamokidebulebaSi iyvnen, gadawyvetilebebSi yvela iRebda monawileobas.
problema warmoiSva mas Semdeg, rac direqtorma uari Tqva axalgazrda pedagogebis SemoTavazebaze _ mieRoT inovaciuri programebi. es sakiTxi ramdenjerme ganixiles, magram gadawyvetileba ver miiRes. am faqtma jgufSi daZaba viTareba. jgufi or nawilad gaiyo. erTi nawili mxars uWerda axalgazrda pedagogebis SemoTavazebul winadadebas, xolo meore ki Tvlida, rom dawesebuleba isedac maRali standartebis gaTvaliswinebiT muSaobda. jgufis wevrebi Tavs aridebdnen Ria dapirispirebas, konfliqts, radgan ar undodaT ,,erTi didi ojaxis” ,,imijis” dakargva. direqtori ki cdilobda, es sakiTxi ar wamoeWra ganxilvebis dros konfliqtis Tavidan aridebis mizniT. saswavlo wlis bolos dawesebulebaSi gaizarda kadrebis denadoba, samaswavlebloSi pedagogebs Soris imata dapirispirebam, ramac mdgomareoba, erTmaneTis mimarT megobruli damokidebuleba, sagrZnoblad Secvala. adamianis pozicia _ gaeqce da pirispir ar aRmoCnde konfliqtTan _ gasagebia, radgan konfliqti, mxareebs Soris gansxvavebebis dafiqsireba, iwvevs daZabulobas, jgufis wevrebs Soris undoblobasa da gabrazebas.
jgufi dilemis winaSe dgas: erTi mxriv, jgufis wevrebi adekvaturad unda gaumklavdnen warmoqmnil diferenciacias. maT unda wamoWran konfliqtis sakiTxi, dauTmon sakmao dro da energia poziciebis garkvevas, daadginon is mizezebi, romlebic maT poziciebs Soris gansxvavebebs iwvevs. meore mxriv, jgufis wevrebi ganicdian SiSs da urCevniaT diferenciaciis procesebidan gaqceva, radgan SesaZlebelia maTi gakontroleba ver moaxerxon da gamoiwvion konfliqtis eskalacia. aris erTgvari albaToba imisa, rom yovelTvis ar xerxdeba interaqciis diferenciaciidan integraciisken warmarTva. es is konfliqturi fazaa, romelSic ,,mxareebi aRiqvamen erTmaneTTan msgavsebas, saerTo miznebs, erTmaneTisadmi gamoxataven keTilganwyobilebas da cdiloben konfliqtis marTvas”. diferenciaciis procesis dros adekvaturi moqmedeba konstruqciuli konfliqtis mniSvnelovani winapirobaa. jgufis wevrebma unda gaacnobieron, rom es gansxvaveba gamovlenilia maTi poziciebis SeusabamobiT da ara mxolod erTi pirovnebis axirebiT.
56
diferenciaciis procesi da konfliqtis eskalacia jgufSi diferenciaciis procesi aris gadamwyveti winapiroba konstruqciuli konfliqtisaTvis. diferenciaciis procesis dros jgufis wevrebi gamoxataven TavianT Sexedulebebs, poziciebs. rodesac individualuri poziciebis gamokveTa xdeba, jgufis wevrebi konfliqtis gamomwvev mizezad swored am poziciebis Seusabamobas Tvlian. diferenciaciis procesis ganmavlobaSi jgufis wevrebs Soris aRmocendeba SeuTanxmebloba. Tu jgufi gamoiyenebs procedurebs gadawyvetilebis miRebis mizniT, yalibdeba interaqcia, romelic xels uwyobs konfliqtur eskalacias. sailustraciod ganvixiloT Semdegi SemTxveva: garkveuli gadawyvetilebis miRebis mizniT jgufis wevrebi xSirad mimarTaven, magaliTad, kenWisyras an msgavs procedurebs. radgan gadawyvetilebis miRebis procedura dakavSirebulia ,,xmis micemasTan”, jgufis wevrebs arCevnis saSualeba aqvT. winadadebebis wardgenis proceduras jgufi mihyavs diferenciaciis procesisaken. interaqcia polarizebulia manam, sanam ar miiReben jgufis yvela wevrisTvis damakmayofilebel gadawyvetilebas. procedurebis Catarebis Sedegad miRebuli gadawyvetileba SeiZleba miuRebeli iyos umciresobaSi darCenili jgufis wevrebisTvis, romlebic, Tavis mxriv, isev ecdebian sakuTari poziciebis dacvas. yovelive es ki, urTierTdamokidebulebebs morigi konfliqtiT emuqreba. mkvlevrebi konfliqtis warmoSobis ramdenime mizezs asaxeleben: 1. balansis Teoriis Sesaxeb arsebuli gamokvlevebi gviCvenebs, rom jgufis wevrebs Soris urTierTdamokidebuleba iZabeba im SemTxvevaSi, roca jgufis wevrebi ar eTanxmebian konfliqtis gamosavals. balansis Teoriis mixedviT, adamianebSi SeimCneva tendencia, moswondeT is adamianebi, romlebic maT eTanxmebian da ar moswondes isini, romlebic ewinaaRmdegebian. Tu pirovneba daafiqsirebs, rom viRaca ar eTanxmeba mniSvnelovan gadawyvetilebas, arakonsistenturoba warmoSobs masSi did daZabulobas. am Teoriis Tanaxmad, amgvari daZabuloba gadailaxeba pirovnebis gadawyvetilebisadmi damokidebulebis SecvliT an Tavad gadawyvetilebis SecvliT. 2. T. Leary-is interpersonaluri asaxvis Teoria (interpersonal reflexes) gviCvenebs, rom jgufis wevrebis mier gamoTqmuli SeniSvnebis samtrod aRqmis SemTxvevaSi, didi albaTobaa, am SeniSvnebs samtro pasuxebi mohyves momavalSi. 3. movaleobis bunebis kvlevam gviCvena, rom adamianebs sakuTari poziciebis dacvis tendencia aqvT. SeniSvnebi, romlebic gansxvavebuli poziciis warmomadgenlebisgan modis, mxolod aZlierebs maT pozicias da momavalSi polarizaciis risks zrdis. amrigad, balansi, movaleoba da interpersonaluri refleqsia konfliqtis destruqciuli ganviTarebis faqtorebia.
rigiduli qcevis tolfasia da adamianis qcevis moqnilobisa da situaciasTan adaptaciis winaaRmdeg muSaobs.
Tu jgufis wevrebs konfliqtis konstruqciuli gadaWris survili aqvT, maT diferenciaciis procesSi moqnili qceviTi pasuxebi unda SearCion, rac niSnavs rigiduli qcevis gamoyenebaze uaris Tqmas. mxolod am SemTxvevaSi arsebobs siaxlisa da konfliqtSi konstruqciuli gadawyvetilebis miRebis garantia.
gavarjiSebuli uunaroba (trained incapacities) da konfliqti
konfliqtis sawyis safexurze xdeba jgufis wevrebs Soris diferenciaciis procesi. wevrebi yuradRebas amaxvileben gansxvavebul poziciebze, imaze, rom maTi moTxovnebi da miznebi ar emTxveva ermaneTs. jgufis wevrebs konfliqtis Sedegebi ufro ainteresebT, vidre jgufuri procesebi da urTierTobis fazebi. konfliqtis eskalaciis dros adamianebi xSirad CixSi eqcevian. konfliqtis Tavidan acilebis mizniT, jgufi xSirad iyenebs “standartul procedurebs”, raTa garkveuli gadawyvetileba miiRos. standartuli procedurebia: kenWisyra, xmis micema da sxv. standartuli procedurebis gamoyeneba xSir SemTxvevaSi amarTlebs. es imas niSnavs, rom jgufis wevrebma ician is saerTo da zogadad aRiarebuli wesebi, romlebic jgufuri gadawyvetilebis dros arsebiTia da amdenad, jgufi dainteresebulia problemis mogvarebiT. Tumca, aqve unda mivuTiToT, rom standartuli procesebis gamoyeneba xels uSlis jgufs, bolomde gaerkvas problemaSi, vinaidan jgufis bevr wevrs ar eZleva saSualeba, gamoTqvas sakuTari Sexeduleba. rodesac standartuli procedurebis gamoyenebis Sedegad miRebuli gadawyvetileba ar Seesatyviseba romelime wevris pozicias, SesaZlebelia aSkara konfliqti latentur konfliqtSi gadaizardos. am SemTxvevaSi konfliqti arakontrolirebadi xdeba.
is samuSao Cvevebi, romlebic jgufis mier gamoiyeneba, adaptirebadia im konteqstSi, romelSic is daiswavleba. magram Tu konfliqti Rrmavdeba (pirobebi icvleba), samuSao Cvevebi iracionaluri da naklebad adaptirebuli xdeba.
imisaTvis, rom ufro naTeli gaxdes samuSao Cvevebis koncefcia, gavaSuqoT Roc-is mier Catarebuli eqsperimenti. vinaidan igi iyo ,,memarjvene”, man gadawyvita, mTeli dRis ganmavlobaSi yvelaferi marcxena xeliT gaekeTebina: marcxena xeliT daewera, marcxena xeliT gaeRo karebi, Caecva, eWama da a.S. yovelive amas akeTebda Cvevis Secvlis mizniT. eqsperimentma masze cudad imoqmeda, is gadaiRala da cudad gaxda.
xdeba ra konfrontacia realur Tu warmosaxul konfliqtTan, jgufis wevrebi masze CveviTi pasuxebiT reagireben. isini, Tavis mxriv, Secvlil konteqstSi warmoadgenen gavarjiSebul uunarobebs da konfliqtis eskalacias iwveven. bevr adamians ar hyofnis konfliqtTan urTierTobis gamocdileba, amitom pirispir darCenis SemTxvevaSi, individebi ,,eWidebian” CveviT pasuxebs. konfliqtebis dros arsebuli diferenciaciis stresi amcirebs individis saRad azrovnebis unars. bevri mkvlevris azriT, stresul mdgomareobaSi myofi individebi naklebad moqnilebi arian da naklebia albaToba imisa, rom problema gadaWran. adamianebi iketebian destruqciul ciklSi, vinaidan maT ar SeuZliaT im faqtis aRiareba, rom erTxel aprobirebuli CveviTi qcevebi
klimati gansazRvravs jgufis wevrebs Soris urTierTobasa da maT Soris warmoqmnil konfliqts. misi analizisTvis Cven unda davadginoT is maCveneblebi da Taviseburebebi, romlebic klimats qmnian. erTmaneTisagan unda ganvasxvavoT TanamSromlobiTi da konkurenciuli klimati.
arsebuli midgomis Tanaxmad, klimati moazrebulia ukiduresad rTul da difuzur erTeulad. rTulia, magram ara SeuZlebeli im ramdenime gansazRvruli cvladis gamokveTa, romlis ganxilviTac SesaZlebeli xdeba klimatis niuansebisa da formebis dadgena. klimatis gansazRvra klimatis bunebis gasagebad ganvixiloT Semdegi magaliTi. SemTxveva 6.
64
am magaliTSi warmodgenilia dawesebuleba, romelic axalgazrda damnaSaveebTan konsultaciebs marTavs. konsultantebi avtoritetul pirebad iTvlebian. damnaSaveebis mxridan, danaSaulis Tavidan acilebis mizniT, xSirad aris zewola TanamSromlebze, ris gamoc isini stresul gavlenas ganicdian. TanamSromlebis Stati Sedgeba direqtorisagan, romelsac kontaqti aqvs sxva saagentoebTan (sasamarTlosa da sasamarTlos agentebTan), direqtoris TanaSemwisgan, sami konsultantis, ori Ramis mcvelisa da administraciuli asistentisagan, romelic sakancelario saqmeebs agvarebs. direqtoris garda, yvela TanamSromels aqvs am dawesebulebaSi ramdenime wlis muSaobis gamocdileba. wlebis ganmavlobaSi isini erTmaneTis mimarT keTilganwyobili iyvnen da rTuli davalebis ganxilvisas, rogorc erTi mTliani gundi, ise muSaobdnen.
axali direqtoris mosvlasTan dakavSirebiT am dawesebulebaSi Seicvala klimati. TanamSromlebma ganaaxles oTaxi, gamocvales aveji. axalma direqtorma ofisis ganaxleba miiRo, rogorc TanamSromlebisgan uaryofis niSani. mas egona, rom TanamSromlebi masxrad igdebdnen, amitomac gabrazda. direqtorma isargebla TanamdebobiT da TanamSromlebTan SeTanxmebis gareSe daiwyo konsultaciebis Catareba. miuxedavad TanamSromlebis mcdelobisa, aexsnaT misTvis saqmis viTareba, direqtori Tavis poziciaze rCeboda da maT mimarT undoblobas gamoxatavda. situacia gamZafrda mas Semdeg, rac axalma direqtorma gaigo, rom yofili direqtoris TanaSemwes, Zveli xelmZRvanelis wasvlis Semdeg, misi funqciebis Sesruleba undoda, Tumca axali direqtoris daniSvnis Semdeg aRar aqtiurobda, raTa konfliqti ar gaRrmavebuliyo.
Temis meore kategoriaa jgufSi mxardaWeris xarisxi. am Temis Sinaarsis gamoxatva Semdegi kiTxvebiTaa SesaZlebeli: arian Tu ara jgufis wevrebi megobrul urTierTobaSi erTmaneTTan? endobian Tu ara isini erTmaneTs? sakuTar emociebs Tavisuflad gamoxataven Tu ara?
interaqciuli modelebis Secvla xels uwyobs Sesatyvisi klimatis ganzogadebas da Tu es cvlileba garkveul drois ganmavlobaSi grZeldeba, icvleba jgufSi gavrcelebuli klimatic. klimatis SenarCuneba da Secvla xdeba specifikuri moqmedebebis saSualebiT. jgufSi klimatis Camoyalibeba da SenarCuneba xdeba gansakuTrebuli movlenebis wyalobiT. jgufis wevrebi xSirad icvlebian kritikuli SemTxvevis Semdeg jgufSi momxdari cvlilebebis Sesatyvisad. Zalze rTulia im kavSiris daviwyeba, romelic arsebobs Seuracxyofasa da jgufSi warmoqmnil daZabulobas Soris. Tu daZabuloba raRac drois ganmavlobaSi gagrZelda, igi jgufSi gavrcelebuli klimatis nawili xdeba. TavisTavad klimats aqvs tendencia, jgufSi sxva saxis urTierTobebi Camoayalibos. jgufis wevrebs aviwydebaT, rom klimati damokidebulia maTi urTierTobis
71
maneraze (Tu rogor interaqciaSi arian jgufis wevrebi erTmaneTTan). rodesac jgufis wevrebi ver xvdebian, rom Tavad SeuZliaT klimatis ganmtkiceba da Secvla, maT jgufis atmosfero akontrolebs. jgufis wevrebi fiqroben, rom unda gaagrZelon is moqmedebebi, romlebsac adre asrulebdnen (,,muSa Cvevebi"), vinaidan, maTi azriT, ar arsebobs alternativa.
msjeloba rom SevajamoT, ganvixiloT Semdegi mniSvnelovani sakiTxebi.
termini „Zalauflebis“ yoveldRiuri gamoyeneba xSirad azviadebs
mis bunebas. gamoTqmebi _ „is flobs SeuzRudav Zalauflebas“, an
„departamentis menejerma dakarga Zalaufleba“ migvaniSnebs imaze, rom es aris raRacis floba, is ganekuTvneba individs da cvladi sididea. am Tvalsazrisis mixedviT, Zalaufleba aris dominantobis an siZlieris niSani, raRac sisustis ararseboba. es mosazreba mcdaria. Hannah Arendth-i am problemis gamo aRniSnavda, rom Zalaufleba arasodes aris individis sakuTreba; is ganekuTvneba mxolod jgufs da arsebobs manam, sanam jgufi arsebobs. Tu Cven Zalauflebas ganvsazRvravT rogorc unars,
romelic movlenebs akontrolebs, maSin es unari „ekuTvnis jgufs“. erTi mxriv, es niSnavs imis aRiarebas, rom socialuri Zalaufleba gamomdinareobs jgufis wevrebis urTierTdamokidebulebidan. jgufSi wevrebs maSin aqvT Zalaufleba, rodesac isini floben im resursebs, romelbsac gamoiyeneben jgufis sxva wevrebis darwmunebasa da dayoliebaSi, jgufis aqtivobis kursis SecvlaSi da a.S. es resursebi individebis mxridan kontroldeba da Zalauflebis gamoyenebis SesaZleblobas iZleva, magram maT aqvT wona mxolod im urTierTdamokidebulebebis konteqstSi, romelSic gamoiyenebian. potenciuri resursebi gulisxmobs jgufis wevrebis mier maTi gamoyenebis ostatobas an unarebs (mag., damarwmunebel unarebs), individis formalur pozicias jgufSi an organizaciaSi, mis unars-akontrolos sxvaTa pasuxebi da ganaxorcielos dasjis meqanizmebi, pirovnul mimzidvelobas an mowonebas da sxv. yvelaferi, rac jgufis wevrs aZlevs uflebas, imoqmedos sakuTari miznebis misaRwevad an sxvisi aqtivobebis sawinaaRmdegod, aris resursi, romelic konfliqtSi gamoiyeneba.
Zalauflebis ganmtkicebis tendencia „Rrmad gamjdari“ miswrafebaa da socialur procesebzea damyarebuli. Richard Emerson-i aRniSnavs:
„Zalaufleba akontrolebs, an zegavlenas axdens maTze, visac
akontroleben“. kontroli mniSvnelovan rols TamaSobs konfliqtur interaqciaSi. erTi piri, resursebis realuri da potenciuri gamoyenebis safuZvelze, axorcielebs brZanebiT kontrols, xolo sxva piri iRebs
76
an ugulebelyofs mas. am procesis yvelaze mniSvnelovani aspeqtia meore piris mier brZanebis -Zalauflebis legitimurad miReba - armiReba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, meore piri xels uwyobs pirveli piris ganmtkicebas, misi resursebisa da unarebis ganmtkicebas, risi meSveobiTac es ukanaskneli iyenebs am unars. ganmtkicebis es socialuri procesi safuZvlad udevs jgufis wevrebis aRqmebs erTmaneTis qcevebis mimarT (gavlenis an kontrolis mcdeloba). Tu subieqti TiTebis
saSualebiT akeTebs iaraRis imitacias da ambobs: „momeci safule!“,
„samiznes“ SeiZleba gaecinos am xumrobaze, radgan amgvar qcevas ver miiRebs rogorc Zalauflebis gamoyenebas. Tu igive piri aiRebs namdvil iaraRs da daaSinebs sxvas, es ukanaskneli igrZnobs, rom imyofeba iaraRiani adamianis zegavlenis qveS. zegavlenis, Zalauflebis gamoyenebis ganmtkiceba sxva adamianze iaraRis saSualebiT mravalwliani gamocdilebiT mtkicdeba. am SemTxvevaSi, iaraRi Zalauflebis ganmtkicebis instrumentia.
J.Thibaut –sa da H.Kelley-is definiciis Tanaxmad, „pirovneba A-s aqvs B-ze Zalaufleba da moqmedebs mis qcevaze ise, rom SeuZlia B-s Sedegebis
xarisxis kontroli.“ iseT wyvilebSi, rogoricaa maswavlebel-moswavle, oficer-jariskaci an eqimi da pacienti, yvelaferi naTelia, magram B-s Sedegebze A-s zegavlenis unari ar gamoricxavs im wesebis gauTvaliswineblobas, romelTa Sedegad B-sac SeuZlia gavlenis moxdena A-ze. 1. Zalaufleba absoluturia. pirvel rigSi, is SezRudulia orive individis unarebiT; 2. Zalaufleba, Cveulebriv, gulisxmobs erTi partnioris mier meoris aqtivobebis SesaZleblobebze gavlenas; 3. Zalauflebis gamovlena SezRudulia damokidebuli mxaris mier; magaliTad, muSa SeiZleba gaificos, an sxvagan eZebos samsaxuri; mSobeli-Svilis urTierTdamokidebulebebSic ki, rodesac TiTqos mSobels aqvs Zalaufleba da am Zalauflebis ganxorcielebisTvis Sesabamisi resursebi, faqtobrivad, SeiZleba bavSvi akontrolebdes mSobels mzrunvelobiTi qcevebis moTxovniT, an Tundac, sakuTari Tavis SimSiliT dasjiT; 4. bevr urTierTdamokidebulebaSi erT partniors aqvs Zalaufleba, zogierT specifikur konteqstSi _ sxvas. Zalauflebis ganawileba jgufis wevrebs Soris molaparakebis Sedegs warmoadgens;
aqedan gamomdinare, bolo ori mtkicebis Tanaxmad, Zalaufleba aris urTierTdamokidebulebis da ara mxolod erT-erTi individis sakuTreba. Zalauflebis ganmtkiceba SesaZlebelia Semdegi wyaroebiT: 1. socialuri kategorizaciis procesi qmnis mkacr koncefciebs imis Taobaze, Tu rogori tipis adamianebi arian Zalauflebiani da rogori tipis adamianebi - ara. ganmtkicebis stadia iwyeba adreuli bavSvobidan da grZeldeba mozrdilobis asakSi. pirovnuli identifikaciis ganmartebaSi mTavari faqtoria socialuri jgufis an kategoriebis individualuri aRqma. mag., me var amerikeli, me var fexburTeli da a.S. adamianTa identifikacia ganisazRvreba ara mxolod im jgufis mier, romelsac igi miekuTvneba, aramed im jgufis mxridanac, romelsac igi ar ganekuTvneba. magaliTad, bevri amerikeli miiCnevs Tavs amerikelad da ara rusad, meqsikelad an sxv. socialuri kategorizacia aris procesi,
77
romlis daxmarebiTac Cven ganvsazRvravT, romel jgufs mivekuTvnebiT Cven da sxvebi. es ki qmnis adamianTa Soris msgavsebasa da dapirispirebas. zogierTma mkvlevarma Seiswavla socialuri kategorizaciis fenomeni im aRqmebTan dakavSirebiT, romlebic aqvT adamianebs sakuTari Tavis an sxvaTa Zalauflebis mimarT. magaliTad, C.Moore-is eqsperimentSi kolejis studentebi muSaobdnen stenfordis universitetis studentebTan an umaRlesi skolis studentebTan erTad. maT daavales Semdegi: unda SeefasebinaT marTkuTxedi optikur iluziaSi. studentebi erTmaneTisagan ar gansxvavdebodnen Sefasebebis TvalsazrisiT (ar avlendnen gansakuTrebul unarebs). magram isini, romlebic fiqrobdnen, rom muSaobdnen universitetis studentebTan erTad, bevrjer cvlidnen TavianT Sefasebebs, vidre isini, romlebic fiqrobdnen, rom muSaobdnen kolejis studentebTan erTad. kolejis studentebi Tvlidnen, rom stenfordis universitetis studentebi ufro Wkvianebi iyvnen da amitomac ukeTesad asrulebdnen davalebas.
es eqsperimenti gviCvenebs, rom kolejis studentebi ganamtkicebdnen universitetis studentebis resursebs da naklebad afasebdnen umaRlesi skolis studentebis resursebs. rodesac gansxvavebuli socialuri kategoriis adamianebi erTad muSaoben, jgufis erTi mxarisaTvis xdeba Zalauflebis ganmtkiceba, xolo meore mxarisaTvis _ misi Sesusteba.
ar mimarTaven eqsplicitur Zalauflebas. am SemTxvevaSi Zalaufleba gamoiyeneba impliciturad da usityvod; 4. taqtika, romelic SeniRbulad axorcielebs Zalauflebis gamoyenebas. am dros xdeba potenciuri sakiTxis SeniRbva an saerTod, misi CaxSoba.
zogierTi taqtika iyenebs erT an met Zalauflebis models. TiToeuli modeli, romelSic vlindeba taqtika, miuTiTebs am taqtikis mniSvnelovan, specifikur Taviseburebebze. isini gansazRvraven, Tu qcevis ra stili aris aucilebeli, raTa efeqturad moxdes taqtikis gamoyeneba. magaliTad, muqara, romelic gulisxmobs pirdapir, virtualuri Zalauflebis gamoyenebas, moiTxovs fundamenturad gansxvavebul midgomas, vidre taqtika, romelSic xdeba Zalauflebis arapirdapiri gamovlena.
konfliqturi taqtika da Zalauflebis modeli 1) taqtika _ konfliqtis gadatana Sesaferis dromde
gansazRvreba: A ambobs: „me ar maqvs dro axla amaze sasaubrod. moicade xvalamde". taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis modeli: arapirdapiri 2) taqtika _ konfliqtis araRiareba gansazRvreba: mxare ar aRiarebs, rom arsebobs konfliqti. mag., B-s
uTanxmoebaze A pasuxobs: „me ar vfiqrob, rom Cven realurad vewinaaRmdegebiT erTmaneTs". taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis modeli: SeniRbuli (faruli). 3) taqtika _ miniSneba gansazRvreba: informaciis gacema winaswar, konfliqtze pirovnebis reaqciis gamovlena, A araverbalurad siZulvils avlens, konfliqtze
magaliTad, rodesac menejeri ambobs: „Cven namdvilad ver davisvenebT
83
paraskevs, Tu ar davasrulebT am samuSaos dRes,“ is gvTavazobs jildos iseTi eniT, romelic xSirad gamoiyeneba muqarisaTvis. aseTi moqmedebiT menejeri arapirdapir miuTiTebs, rom mas surs paraskevs dasveneba. igi arapirdapir sTavazobs TanamSromlebs jildos, magram, amave dros, gansazRvravs maTi qcevebis Sekavebas.
imisaTvis, rom moxdes gacemuli dapirebisa Tu muqaris ganxilva (gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, Tu muqara da dapireba implicituri an arapirdapiria), aucileblia am adamianis Rirebulebebis, ganzraxvebis Seswavla. gansxvavebul klimatebSi muqara da dapireba aRiqmeba specifikurobiT da damokidebulia im gavlenaze, romelic aqvs klimats urTierTdamokidebulebebze. klimati mniSvnelovan rols TamaSobs jgufis wevrebis mier subieqtis moqmedebis interpretaciaSi. urTierTobis kontroli. urTierTobis dros adamianebi mravaljer gansazRvraven da amowmeben sakuTar urTierTdamokidebulebebs. erTmaneTis mimarT gagzavnili Setyobineba sxvadasxva mniSvnelobiT dones moicavs: pirveli _ gancxadebis Sinaarss, meore _ brZanebiT aspeqts _Setyobinebas, romelic urTierTobas asaxavs.
individis mier urTierTdamokidebulebis gansazRvra warmoadgens Zalauflebis arapirdapir gamoyenebas, romlis saSualebiTac miiRweva kontroli konfliqtSi.
urTierTobis kontroli arapirdapiria im gagebiT, rom arsebobs molodini _ momavali urTierTobisTvis risi Tqma da arTqma aris dasaSvebi. am dros gamoiyeneba eqsplicituri gancxadebebi. urTierTobiTi Setyobinebebi, Tavisi bunebiT, implicituria. Cven TiTqmis yovelTvis viciT, rogori urTierTdamokidebulebebi gagvaCnia garSemomyofebTan (vis movwonvarT, ar movwonvarT da sxv.), yovelgvari eqsplicituri Setyobinebis gacvlis gareSe. urTierTobiTi Setyobinebebi, radgan isini implicituria, SesaZlebelia problemuric iyos, Semdegi faqtorebis gamo: 1) Setyobineba advilad SeiZleba uaryofili iyos, arasworad interpretirebuli an interaqciis Semdeg _ xelmeored interpretirebuli; 2) konfliqtis eskalacia moxdes im sakiTxebis safuZvelze, romlebic dakavSirebulia implicitur urTierTobiT SetyobinebebTan da gansazRvrebebTan; 3) urTierTobiTi Setyobinebis implicituri buneba xSirad akontrolebs urTierTobas, SeuZlia urTierTobis bunebis SeniRbva. msgavsad Zalauflebis yvelanairi tipis gamoyenebisa, urTierTobis kontroli moiTxovs sxvebisagan ganmtkicebas interaqciaSi; vinaidan urTierTobiTi Setyobineba implicituria, xSirad adamianebs ar SeswevT sakuTari urTierTobis gansazRvris unari. sakiTxis kontroli. konfliqtur urTierTobaSi yuradRebas iqcevs sakiTxis kontroli. sakiTxis kontrolis fsiqologiur axsnas Semdegi magaliTis saSualebiT SevecdebiT. SemTxveva 8. erT-erT fsiqiatriul savadmyofos ganyofilebaSi muSaobda sami fsiqiatri, fsiqologi da ori socialuri muSaki. ganyofilebis saqmianobaze pasuxs agebda mxolod erTi fsiqiatri _ irakli, romelic
84
iyo avtokratuli pirovneba da erTpirovnulad iRebda gadawyvetilebas. danarCeni ori fsiqiatri abalansebda Zalauflebas, kargad acnobierebda ra iraklis agresiulobas da cdilobda mxari daeWira, gaemxnevebina fsiqologi da socialuri muSakebi. irakli - ganyofilebis ufrosi _ aris jgufSi dominanturi pirovneba, naTia da daTo (ori socialuri muSaki) _ daqvemdebarebuli pirebi. irakli iwvevda Sexvedrebs, Tavad gansazRvravda sakiTxebis ganxilvas, problemis wamoWrisa da misi gadaWris gadawyvetilebas. igi ganmartavda problemas sakuTari Sexedulebebis WrilSi, xolo is wevrebi, romlebisTvisac nacnobi iyo wamoWrili problema, cdilobdnen, Tavi SeekavebinaT sakuTari Tvalsazrisis gamoTqmisgan, ar dapirispirebodnen ganyofilebis ufross. sakiTxis ganxilvis dros iraklis SeeZlo SeeCerebina TanamSromeli azris gamoTqmisas, rac garkveul daZabulobas iwvevda jgufSi.
am ganyofilebis muSaobis analizidan gamomdinare, aRsaniSnavia, rom naTiasa da daTosaTvis mTavar problemas iraklis dominantoba warmoadgens, igi erTpirovnulad udgeba problemis analizsa da sakiTxs wyvets maTTan konsultaciebis gareSe, rac iwvevs socialuri muSakebis gaRizianebas. ganyofilebis saqmianobaSi gadawyvetilebas iRebs mxolod irakli, riTac zRudavs socialuri muSakebis monawileobas muSaobis procesSi. konfliqti warmoiSveba im sakiTxebze, romlebic ganyofilebis saqmianobasTan kavSirSia, magram im ZiriTadi problemis wamoWra, romelic gulisxmobs iraklis dominantobas, ar xdeba, Semdegi mizezis gamo _ jgufis wevrebi pativs scemen iraklis. igi aris sakuTar TavSi darwmunebuli, kompetenturi pirovneba. garda amisa, irakli Tavad ver acnobierebs sakuTar avtoritetulobasTan dakavSirebul problemas. mas ar SeuZlia an ar surs, dainaxos is da amitomac arasdros xdeba am problemis analizi. sakiTxis kontrolis dros mniSvnelovan rols TamaSobs Zalauflebis resursebis or tipi. 1. wevrebma unda gansazRvron is sakiTxebi, romlebsac jgufis yuradReba gadaaqvT konfliqtis ZiriTadi sakiTxidan. Tu wevrebi ver acnobiereben ZiriTad problemas, isini ver gadaWrian konfliqts; 2. jgufis wevrebi sakiTxis kontrols negatiurad axorcieleben, rac konfliqtis CaxSobaSi vlindeba. jgufis wevrebs ar surT konfliqtis sakiTxis jgufis winaSe ganxilva imitom, rom ar ician, danarCen wevrebs ra reaqcia eqnebaT.
sakiTxis kontrolTan dakavSirebiT gasaTvaliswinebelia misi unariani gakontroleba, rac imas niSnavs, rom dominanti wevrebis Zalaufleba rCeba damaluli. dominant mxares SeuZlia sakiTxis kontroli sxva sakiTxebis manipulirebiT, kerZod, im sakiTxebiT, romlebic arapirdapiraa dakavSirebuli muqaris gamoyenebasTan. erT-erTi mizezi, romlis gamoc organizaciaSi dominanti wevrebis mier ar xdeba Zalauflebis gamovlena, aris is, rom, isini opozicionerebad aRiqmebian. dominanti wevri jgufis wevrebze manipulirebiT axorcielebs maTze kontrols. swored am maneriT xdeboda ganyofilebis muSaoba. irakli sakiTxis garSemo akeTebda mokle gancxadebebs da mxolod amis Semdeg rTavda nebas jgufs, ganexila es sakiTxi. mis mier sakiTxis wamoyenebisa da gadawyvetis gzebis winaswari SeTavazeba moqmedebda jgufis mier gadawyvetilebis miRebaze.
85
ase rom, sakiTxis kontrolis marTva damokidebulia dominanti wevris Zalauflebaze. am SemTxvevaSi taqtikaSi gamovlenili Zalaufleba aris SeniRbuli.
taqtikebi da konfliqturi epizodebis struqtura
taqtika arasodes ganixileba damoukidebel erTeulad. mas gansazRvraven im moqmedebebisa da kontrmoqmedebebis modelebTan erTad, romliTac konfliqtur interaqciaSi Sedis. am mizezis gamo, aucilebeli xdeba im Zalis ganxilva, romelic uSualod ayalibebs konfliqtur epizods da gavlenas axdens konfliqtis ganviTarebaze. epizodi aris moqmedebebis erToblioba. mas gaaCnia dasawyisi da dasasruli. mag., restoranSi SekveTis micema aris epizodis erTi magaliTi, megobrebs Soris saubari aris sxva epizodi. epizodebi SeiZleba iyos mokle an grZeli. konfliqti, msgavsad socialuri movlenisa, SeiZleba danawildes epizodebad. magaliTad, erTi konfliqti SesaZloa Sedgebodes Semdegi epizodebisagan: a) Sexvedra holSi; b) mokle dialogi, romlis drosac iniSneba Sexvedra; g) misvla Sexvedraze; d) diskusia, roca xdeba azrTa gacvla-gamocvla; e)mwvave kamaTi, romliTac Sexvedra mTavrdeba; v)momdevno dRes daniSnuli Sexvedra da orive mxaris Serigeba;
yovel epizods gaaCnia gansxvavebuli Tema da interesi, ganviTarebis gansxvavebuli modeli da monawileebis mier sxvadasxva taqtikis arCevnis SesaZlebloba. epizodi konfliqtis mTavar erTeuls warmoadgens. Zala, romelic konfliqtis mimarTulebaze zemoqmedebs, gavlenas epizodebis saSualebiT axorcielebs da moqmedebebisa da kontrmoqmedebebis modelebs ganixilavs or doneze:
konfliqturi moqmedebebis pirveli mTavari ganxilva epizodis specifikuri Sinaarsidan iwyeba. am SemTxvevaSi igulisxmeba is konteqsti, romelSic xdeba taqtikis interpretacia da im Zalis ganxilva, romelic mas gaaCnia.
damsjeli Zalaufleba damokidebulia A-s unarze, dasajos B. am SemTxvevaSi dasja moicavs ara mxolod fizikur saxes, aramed resursebis CamorTmevasac.
damsjeli Zalauflebis tipSi igulisxmeba resursis yvela tipi. misi gamoyeneba ufro rTulia, vidre dajildoebis Sedegad miRebuli Zalauflebisa. radgan B midrekilia, ganaxorcielos iseTi aqtivoba, romelic mas jildos moutans, is niRbavs im aqtivobas, romlis SesrulebisTvis, misi rwmeniT, igi daisjeba. xSirad jildo da dasja simbolur mniSvnelobas atarebs. profesionalizmis (eqspertobis ) Sedegad miRebuli Zalaufleba
am tipis Zalaufleba gulisxmobs im specialur codnasa Tu unarebs, romlebzec raRaca xarisxiT damokidebuli xdeba B. am tipis Zalauflebis magaliTs warmoadgens eqimsa da pacients Soris arsebuli urTierTdamokidebuleba, anda moswavlesa da maswavlebels Soris arsebuli urTierToba. profesionalizmis meSveobiT miRebuli Zalauflebis gamoyenebis efeqturoba gamowveulia ara mxolod A-s codnasa da unarze, ris gamoc B damokidebulia masze, aramed im pativiscemaze, romelic B-s aqvs A-s mimarT, rogorc profesionalisadmi. profesionalizmis meSveobiT miRebuli Zalaufleba gulisxmobs informaciis gacemas, rogorc es gvaqvs maswavlebel-moswavlis urTierTobaSi. aRsaniSnavia, rom A-s mier gamoyenebulma am tipis Zalauflebam SeiZleba Seasustos B-ze gavlenis unari momavalSi. avadmyofi pacienti ufro damokidebulia Tavis eqimze, vidre gamojanmrTelebuli. rac ufro mets aswavlis maswavlebeli moswavles, miT ufro nakleb damokidebuli xdeba moswavle maswavlebelze. kanoniT miniWebuli Zalaufleba
kanoniT miniWebuli Zalaufleba gamoixateba A-s mier B-ze ganxorcielebuli ZalauflebiT, rodesac B A-s avtoritetulobas iRebs. A-s avtoritetulobaSi SeiZleba igulisxmebodes misi asaki, B-sTan misi urTierTdamokidebuleba an is statusi, romelic mas sazogadoebaSi aqvs. B-s mier A-s statusis miReba damokidebulia im momaval jildoze an sasjelis Tavidan acilebaze, romelic mosalodnelia A-sa da B-s urTierTobis ganmavlobaSi. zogierT urTierTdamokidebulebaSi
4. He,by, L., Ghebn, L., Rbv, C. Cjwbfkmysq rjyakbrn. Vjcrdf. Jkvf-Ghtcc". 2003. 5. Billing, M. Social psychology and intergroup relations. New York: Academic Press, 1976.
6. Blake, R.R. and Mouton, J.S. The managerial grid. Houston: Gulf Publishing, 1964.
7. Berkowitz, Leonard. A Survey of Social Psychology. Holt, Rinehart and Winston.1986.
8. Cramer, D . Close Relationships. The study of love and friendship . Arnold. 1992.
9. Canary, D. J. , Cupach, W. R., Messman, S. J. Relationship Conflict. SAGE Publications.
1995.
10. Deutsch, M., Coleman, P.T. The Handbook of Conflict Resolution. Jossey-Bass Publishers.
San Francisco. 2000.
11. Deutsch, M. The resolution of conflict. New Haven: Yale University Press, 1973.
12. Ellis, D., and Fisher, B.A. Phases of conflict ind small group development. Human
Communication Research. 1975.
13. Erikson, E. H. Childhood and society. New York: W.W. Norton, 1950
14. Folger, J. P., Poole, M. Working Through Conflict. 1984.
15. Filley, A. Interpersonal conflict resolution. Glenview, Scot Foresman, 1975.
16. Freud, S.[The ego and the id]. London: Hogarth Press, 1947.
17. Hinde, R. A. Towards Understanding Relationships Series Editor: Henri Tajfel 1979.
18. Lewin, K. Fild theory in social science, New York; Harper and Brothers, 1951.
19. Rapport, L., Conflict and Conflict Resolution. From Psychological Aspects of International
conflict by Ross Stagner. Wadsworth Publishing Company, California.1967.
20. Rubin, J.Z., and Brown, B. The social psychology of bargaining and negotiation. New York.
1975.
21. Taylor, D. M., Moghaddam, F.M. Theories of Intergroup Relations . New York, London
New York , London . Praeger. 1987.
22.Tajfel, H. Diferentiation between social groups: Studies in the social psychology of
intergroup relations. New york: Academic Press, 1981.
23. Thibaut, J. and Kelley, H.H. The social psuchology of groups. New York: John Wiley, 1959.