1.ES atsiradimas, jos teisinis pagrindas ir tikslai.
1.1.Istorins prielaidos, slygojusios trij bendrij-EAPB, EEB ir
EAB susikrim. Schumano planas. EEB krimas. Vidaus rinkos laisv.
Suvienyti Europ paskatino I pas. karo pelenai. Europos taut
bendradarbiavimo idja buvo jau I tkstantmeio pradioje, kai Romos
imperijai pasisek pajungti didiulius plotus, apmusius beveik vis
dabartins Europos teritorij. Po Romos lugimo 476m. Karolis Didysis
paband atgaivinti i struktr ir IXa. kr v. Romos imperij, kuri
gyvavo iki 1806m. Klestjimo laikais ji apm didel V. ir Vid. Europos
dal. XIXa. buvo auktinama nacionalin valstyb, bet atsirado mstytoj,
pvz., Hugo, kurie pasisak u glaudesn Europos taut sjung, taiau
nepateik idjos kaip tai padaryti. Vliau Einaudi gyn Europos
federacin struktr, kas paskatino sukurti paneuropin judjim (grafas
Coudenhove-Kalergi). 4 de. pab. erilis pasil sudaryti D. Brit. ir
Pranc. federacin sjung, kuri suvienyt valstybes bendra pilietybe ir
jungtiniu parlamentu. Po II pas. karo Europos politikai stengsi
rasti bd kaip ateityje ivengti tokios didels katastrofos kaip
karas. Buvo btina kurti bendras institucijas, kurios neleist
Europos tautoms pradti tarpusavio karo. V. Europos valstybi
ekonomins integracijos pradia siejama su 1948m. kurta Europos
ekonominio bendradarbiavimo organizacija (EEBO) pagal JAV valstybs
sekretoriaus Maralo plan, kuri ikl tiksl gyvendinti jo plan ir
atkurti II pas. karo nuniokot Europ. J kr 16 valstybi, o
organizacijos tikslas buvo padti atkurti traukt konflikt valstybi
kji koordinavo ekonomin pagalb, gaunam i JAV. Vliau ji buvo
pavadinta Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija
(EBPO), kuri yra viena svarbiausi pasaulio organizacij ekonomini
tyrim ir prognozavimo srityje.1948m. Briuselio sutartis suvienijo
Europos sjunginink pajgas gynybos srityje.1949m. kurta organizacija
sujungianti V. Europos gynyb su JAV ir Kanados teikiama karine
pagalba, kuri pavadino iaurs atlanto sutarties organizacija (NATO).
Pagrindinis jos tikslas buvo izoliuoti Vokietij, bet vliau leista
ir jai stoti i organizacij.Siekiant gyvendinti bendradarbiavim
kultros, politikos, teiss, socialini reikal srityse 1949m. kurta
Europos Taryba, kuri veik pagal tradicines tarpt. teiss nuostatas;
prim konvencij, kurios bendrus standartus tvirtino Europos
mastu.ios organizacijos buvo tarpvyriausybins, o Europos taut
ryiams labiau reikjo organizacijos, kuri turt virnacionalines
galias.Dabartins ES valstybi nari ekonomins integracijos pradia
siejama su Pranc. usienio reikal ministro umano 1950m. paskelbta
taikos, santarvs ir gerovs Europos deklaracija (pavadinta umano
planu), kurioje pasilyta sukurti organizacij, kuri sujungt Vok. ir
Pranc. angli ir plieno gamyb. Prie j galjo prisijungti bet kuri
Europos valstyb. 1951m. Paryiuje buvo pasirayta Eur. angli ir
plieno b-jos steigimo sutartis (EAPB), kuri sigaliojo 1952m. ios
sutarties pagrindais steigta tarptautin organizacijaEur. angli ir
plieno b-ja tapo kit 2 b-j, vliau susijungusi bendr sjung,
pradinink. EAPB sutarties galiojimas baigiasi 2002m.EAPB kr:
Belgija, Liuksemburgas, Olandija, Italija, Vokietija, Pranczija.
EAPB kurta siekiant reguliuoti Europos ali sunkij pramon. EAPB
kurti paskatino btinyb pokario metais V. Europoje sutvirtinti
susitaikymo proces ir bendrai priirti buvusi II pas. karo prie
(Vok. ir Pranc.) karo pramon. Anglis ir plienas buvo strategins
aliavos, o j kasyba ir gamybasvarbiausios pramons akos. Kartu buvo
siekiama sukurti bendr angli ir plieno rink ir taip paskatinti
ekonomikos augim, darbo viet krim, pakelti gyventoj gerov. EAPB
sutartis buvo pirmas integracij teisinantis dokumentas.
Institucijos um svarbi viet Paryiaus sutartyje.
1952m. prasidjus Korjos karui atsirado Pleveno planastai privert
atkreipti dmes gynybos srit ir paskatino EAPB valstybes nares
pabandyti kurti viening Europos armij, kartu su Vokietija (tai bt
buvus alternatyva Vok. dalini traukimui NATO); Pleveno planas tapo
silymo kurti Eur. gynybos b-j (EGB) pagrindu. Turjo bti steigta ir
Eur. politin b-ja (EPB), bet to nevyko. Vliau buvo nusprsta Europos
bendradarbiavim grsti ekonomine integracija, t.y siekti sukurti
valstybi nari bendr rink, steigti muit sjung. 1955m. EAPB valstybi
usienio reikal ministr konferencija pritar idjai steigti atomins
energetikos bendrij ir bendrj rink. Derybos dl EEB buvo gana
sunkios, ypa po EGB lugimovalstybs pradjo tariai irti
virvalstybikum, ne visos valstybs norjo atverti savo sienas laisvai
prekybai ir konkurencijai. Pranczija buvo labiau suinteresuota EAPB
steigimu, todl kitos valstybs galjo priversti j pasirayti EEB
sutart, be to buvo atsivelgta specifinius Pranczijos pageidavimus
traukti ems kio politik. Steigiam bendrij pagrindu buvo Pranczijos
ir Vokietijos susitaikymas ir sjunga.Platesn ali ekonomin
integracija, apimanti ne tik anglies ir metalurgijos pramon, bet ir
kt. kio akas, prasidjo 1957m. Romoje pasiraius (1958m. sigaliojo)
dar dvi sutartis: Eur. ekonomins b-jos steigimo sutart ir Eur.
atomins energetikos b-jos steigimo sutart, kurios pagrindu steigta
Euroatomo organizacija. Europos integracijos kertinis akmuo buvo
EEB. Specifinis EB steigimo sutarties bruoas yra tas, kad jos
nuostat gyvendinim utikrina ne vien atskiros valstybs dalyvs
savomis vidinmis galimybmis, bet ir specialiai tam tikslui
tarptautiniu pagrindu sudarytas mechanizmas, susidedantis i teiss
akt leidybos, Bendrijos valdymo, teiss tvark utikrinani ir kit
organ bei institucij, kuri steigimo tvarka ir kompetencijos ribos
apibrtos i esms ta paia sutartimi. EEB steigimas buvo Nyderland
usienio reikal ministro pasilyto plano gyvendinimas. Sutarties
tikslas buvo palaikyti valstybi ekonomin augim, kelti gyvenimo lyg,
ukirsti keli karui, stiprinti taik ir laisv, gyvendinti glaudesn
Europos taut sjung. Bendrijos tikslai ir udaviniai gyvendinami
laikantis i princip: atviros rinkos ekonomikos, laisvos
konkurencijos, stabili kain, tvirt valstybs finans ir pinigini
slyg, pastovaus mokjimo balanso, nediskriminavimo, laisvo preki,
paslaug ir kapitalo judjimo. EEB sutartis numat panai struktr EAPB.
Euroatomo sukrimas utikrino viening bendr kin Europos valstybi
sjung, taikiai naudojant atom. 1957m. EEB kr 6 Europos valstybs:
Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Pranczija, Vokietija.Po
pirmojo pasaulinio karo Europa buvo visikai nuniokota. Europos
politikai man, kad vienas i bd ivengti tokios tragedijos
ateityje-kurti bendras institucijas, kurios neleist tautoms pradti
karo.EAPB kurti paskatino btinyb pokario metais Vakar E-je
sutvirtinti susitaikymo proces ir bendrai priirti buvusi Antrojo
pasaulinio karo prie, pirmiausia Vok.ir Pranc., karo pramon (anglys
ir plienas tuomet buvo pagrindins strategins aliavos, o j kasyba ir
gamyba-svarbiausios pramons akos). Kartu buvo tikimasi sukurti
bendr angli ir plieno rink ir taip paskatinti ekonomikos augim,
darbo viet krim, pakelti gyventoj gerov. Konkret plan pasil
tuometinis Pranc.usienio reikal ministras Robertas umanas. Jis 1950
05 09 pasaulio spaudos atstovams pristat plan sukurti bendr EAP
rink, kuri kontroliuot specialiai steigtos virvalstybins
institucijos. iuo planu buvo pradtas buvusi Antrojo pas.k.priei
susitaikymo procesas.EAPB sutart 1951 04 18 Paryiuje pasira
Belgija, Italija, Liuks.,Nyderlandai, Pranc.ir VFR. Sutarties
galiojimo terminas 50 m.Sutartis numat sukurti bendr angli ir
plieno rink, joje panaikinti muitus ir rinkliavas, turinias
lygiavert poveik, taip pat kiekybinius prekybos apribojimus. Tai
buvo pirmasis E-pos integracij teisinantis dokumentas. ia sutartimi
pirm kart suverenios valstybs E-pos istorijoje steig organizacij,
kurios inst.angli ir plieno pramons administravimo srityje buvo
suteikti virvalstybiniai galiojimai.
EEB buvo steigta gyvendinant Nyderland usienio reikal ministro
pasilyt plan. 1951 m.pasiraius EAPB, o 1952-E gynybos bendrijos
(EGB)steigimo sutartis, buvo rengiamas planas ias dvi bendrijas
sujungti vien E politin bendrij ir iplsti jos kompetencij ekonomin
srit, steigti muit sjung ir bendrj rink. 1955 m.EAPB valstybi
usienio reikal ministr konferencija pritar idjai steigti atomins
energetikos bendrij, kuri turjo sudaryti slygas btinas atominei
pramonei skubiai kurti ir pltoti ir bendrj rink.1957 03 25 buvo
pasiraytos EEB ir Euroatomo bendrijos sutartys, kurias pasira
Belgija, Italija, Liuks., Nyderlandai, Pranc.ir VFR.Jos dar kartais
vadinamos Romos sutartimis. Derybos dl EEB nebuvo lengvos, ypa
lugus EGB, kai valstybs pradjo tariai irti virvalstybikum. Ne visos
valstybs norjo atverti savo sienas laisvai prekybai ir
konkurencijai. Pranc.buvo labiau suinteresuota EAPB steigimu. Dl to
kt.valstybs galjo priversti j pasirayti ir EEB steigimo sutart. Be
to, dar buvo atsivelgta specifinius Pranc.pageidavimus traukti ems
kio politik. Kitos valstybs su tuo sutiko, nes tikjosi i naudos ir
norjo bendros rinkos.
Vidaus rinkos laisvs: Laisvas kapitalo, asmen, paslaug, preki
judjimas.
. EFTA-Europos laisvosios prekybos asociacija, kurta 1960m. EFTA
buvo kurta D. Britanijos ir Skandinavijos ali iniciatyva kaip
savotika atsvara virvalstybinms EB aspiracijoms, apsiribojo
tarpvyriausybiniu valstybi bendradarbiavimu, nesiek savo nari
politins integracijos. D. Britanija nepritar EEB vykdomai
integracijos formai ir tai vert j iekoti alinink laisvesnei
organizacijos formai, kuri skatindama laisvj prekyb, nevest D.
Britanijos suvereniteto apribojim. EFTA tikslas yra liberalizuoti
tarpusavio prekyb pramons prekmis, prisidti prie visos Europos
rinkos krimo ir skatinti prekyb pasaulyje. alys susitar panaikinti
importo muitus ir kiekybinius apribojimus, numat antidempingo
priemones. Pirmieji EFTA nariai: Austrija, Danija, D. Britanija,
Norvegija, Portugalija, vedija, veicarija. 1970m.-Islandija,
1985m.-Suomija, 1991m.-Lichtenteinas. Daugumai valstybi stojus EB,
EFTA nars liko: Islandija, Lichtenteinas, Norvegija, veicarija. iuo
metu pagrindins EFTA veiklos sritys yra EEE susitarimo
gyvendinimas, santykiai su treiosiomis alimis ir Stokholmo
susitarimu grindiami EFTA ali ryiai. EFTA institucijos: EFTA Taryba
(aukiausias organas)-ji priima sprendimus dl EFTA veiklos, svarsto
administracinius ir biudeto klausimus; 3 Sekretoriatai,
Komitetai-jie pavalds Tarybai; Auditori valdybaji atlieka
audit.
EEElaisvosios prekybos zona Europoje, apimanti 18 valstybi, 380
mln. moni. EEE kurta EB ir EFTA susitarimu, iplt EB vidaus rink
EFTA alis, kurios susitarimui priklausaniose srityse suderino savo
statymus su EB teise. EEE susitarimas pasiraytas 1992m. (sig.
1994m.). EEE susitarimas numat laisv prekyb pramons prekmis, laisv
kapitalo, asmen judjim pagal bendras taisykles, vesti ES taisykles
paslaug prekybos srityje. EEE ali pilieiai gijo teis visoje EEE
teritorijoje dirbti, apsigyventi su eima, naudotis soc.
garantijomis. Susitarimas neapm bendrosios ems kio politikos,
vejybos politikos. Pagal sukurt bendr sprendim primimo sistem EEE
reguliuojantys teiss aktai priimami bendru EFTA ir EB susitarimu.
EFTA ir EB bendradarbiavimui gyvendinti kurtos bendros EEE
institucijos:EEE Taryba: po 1 atstov i kiekvienos valstybs ir Eur.
Komisijos.Naujas EEE taisykles priima ir ginytinus klausimus
sprendia Jungtinis komitetas, sudarytas i EB, EFTA ir Komisijos
vyresnij pareign.Jungtinis parlamentinis komitetas-patariamasis
organas, sudarytas i Eur. Parlamento ir nacionalini EFTA ali
parlamento atstov.Konsultacinis komitetas-ES ekonomikos ir
socialini reikal komiteto ir EFTA konsultacinio komiteto
nariai.kurtas Specialusis nuolatinis komitetas, Prieiros komitetas
ir EFTA Teismas, siekiant utikrinti, kad EFTA valstybs vykdyt EEE
susitarimo sipareigojimus.1.2.Pagrindiniai EB vystymosi etapai, j
tarptautinis teisinis subjektykumas.
Jau septintajame deimtmetyje ikilo Bendrijos pltros klausimas,
Kai DB pakeit savo neigiam nuostat B atvilgiu ir pareik
pageidaujanti tapti jos nare. Drauge kreipsi Airija, Danija ir
Norvegija. Derybos prasidjo 1961, taiau buvo nutrauktos, nes DB
stojimui paprietaravo Pranc.prezidentas de Golis.Kai is pasitrauk i
posto1973 m.ios alys stojo Bendrij. Tai pirmasis EB pltimosi
etapas. Jis svarbus tuo, kad jame buvo nustatytos ne tik papildomos
narysts slygos, bet ir pats pltros mechanizmas, kuris i esms liko
nepakits iki i dien.
Antrasis ir treiasis EB pltros etapai vyko Piet kryptimi. 1981
stojo Graikija, 1986m Ispanija, Portugalija.
Ketvirtasis EB pltros etapas, kai stojo Austrija, Suomija ir
vedija. Jos visateismis narmis tapo 1995 m. Tai buvo ir pirmasis ES
isipltimas.
Tolesn ES pltros perspektyva yra susijusi su Vidurio ir Ryt
Europos v-bi-Bulgarijos, ekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos,
Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos, Slovnijos, Vengrijos, Kipro,
Maltos, Turkijos oficialiai pareiktais pageidavimais prisijungti
prie ios organizacijos.
iandienins ES teisin pagrind sudaro 3 bendrij sutartys. Pradioje
visos bendrijos turjo atskiras institucijas, bet 7 de. pr. vis 3
bendrij institucijos susijung vieningas EB institucijas, bet pai
bendrij tai nesujung (Sujungimo sutartis). Taip institucikai buvo
sukurta Europos Bendrija.7 de. pastebta viena rimiausi krizi EB
istorijoje. Pranczijos vyriausyb atsisak dalyvauti Tarybos
posdiuose, atauk savo atstov i Briuselio: jie prietaravo dl ems kio
politikos. Pranczija boikotavo bendrij iki 1966m. Liuksemburgo
susitarimo, kai perirjus bendrijos steigimo sutart vesta veto teis
klausimams lieiantiems nacionalinius interesus.1979m. pirm kart
Parlamentas irenkamas visuotiniuose, tiesioginiuose rinkimuose.
Teisinis subjektikumas-tai teisinis terminas. Eur. B-jos
steigimo sutartyje, kuri buvo priimta 1957m. Romoje, tvirtinta, kad
Bendrija yra juridinis asmuo. Eur. B-jos steigimo sutartis numato,
kad kiekvienoje valstybje narje Bendrija naudojasi plaiausiomis
teisinmis galimybmis, suteiktomis juridiniams asmenims pagal j
statymus; ji gali sigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto; alies
teismis dalyvauti vykstant teisminiams nagrinjimams. Pati bendrija,
o ne jos institucijos yra juridinis asmuo. Komisija veikia
Bendrijos vardu gyvendindama jos juridinio asmens teises.EB galima
nagrinti ne tik kaip juridin asmen, bet ir kaip: Tarpt. teiss
subjekt. ia EB teisinis subjektikumas pasireikia teise sudaryti
tarptautines sutartis, dalyvauti tarptautini organizacij veikloje.
Ji gali bti tarptautins atsakomybs subjektu, bet iomis teismis ji
naudojasi siauriau, nei valstybs. Tarpt. organizacij. Kalbant apie
EB kaip apie tarptautin organizacij, galima paymti EB skirtumus nuo
prastini tarptautini organizacij: Dideliu subjektikumu valstybi
nari atvilgiu. Virvalstybingumu. Ivystyta institucine sistema.
Savos finansins los. Ypatinga teisine tvarka kuri eina ir tos teiss
utikrinimo mechanizmai.1.3.Vieningas Europos aktas-steigimo sutari
revizija.
EB valstybi nari sutartis, pasirayta 1986, sigaliojusi 1987 07
01. Dar vadinamas Suvestiniu aktu todl, kad i pradi tarpvyriausybin
konferencija reng du dokumentus: E Bendrij steigimo (Paryiaus ir
Romos) sutari pataisas ir EB valstybi bendradarbiavimo usienio
politikos srityje nuostatus. Komisijos silymu buvo nusprsta abu
dokumentus sujungti vientis tekst, o pai sutart pavadinti
Suvestiniu aktu. is aktas-tai pirm kart atliktos nuoseklios AB
steigimo sutari periros rezultatas. Jis nustat tokias pagrindines
pataisas, papildymus ir naujoves:1.pirm kart apibriama Europos
virni tarybos institucija, jos sudtis, numatomi reguliars jos
susitikimai; 2.ipleiamos E Parlamento teiss priimant teiss aktus
(bendradarbiavimo procedra) ir numatoma, kad E Parlamento
pritarimas yra btinas sudarant nauj nari stojimo, taip pat
asociacijos sutartis; 3.ipleiamas sprendim, Taryboje priimam
kvalifikuota bals dauguma, ratas; vis pirma tokia sprendim primimo
procedra taikoma su bendrosios rinkos programa ir atitinkamu teiss
derinimu susijusiose srityse, taip pat kai kurioms naujoms
Bendrijos veiklos sritims; 4.siekiant sumainti Teisingumo Teismo
darbo krv prie jo steigiamas Pirmosios instancijos teismas, vis
pirma turintis svarstyti fizini ir juridini asmen iekinius;
5.numatoma bendrosios rinkos sukrimo data- 1993 01 01 ir nustatomos
teiss derinimo priemons; 6.numatoma, kad Bendrijos veikla apims ir
ekonomins bei pinig politikos, socialins apsaugos, ekonomins ir
socialins sanglaudos, mokslo ir tyrim, taip pat aplinkosaugos
klausimus; 7.suteikiamas teisinis pagrindas valstybi nari
tarpvyriausybiniam usienio politikos derinimui ir sukuriama
speciali Europos politinio bendradarbiavimo sistema.
1.4.Europos Sjungos sutartis. EB steigimo sutari pakeitimai ir
papildymai. ES teisinis statusas. Naujos ES politikos sritys. ES
pilietyb.
Mastrichto sutartis-tai ES sutartis, kuri buvo pasirayta 1992 02
07 Mastrichte, sigaliojo 1993 11 01ES sutartis numat tokius jos
tikslus: 1.skatinti tolygi ir nuolatin ekonomin bei socialin paang,
ypa kuriant ekonomin bei pinig sjung; 2.tvirtinti Sjungos
indentitet tarptautinje arenoje; 3.stiprinti valstybi nari piliei
teisi ir interes apsaug; 4.pltoti glaud bendradarbiavim teisingumo
ir vidaus reikal srityse; 5.ilaikyti teisins sistemos vientisum. i
sutartis nesukr naujos sjungos ar federacijos, o tik sujung vien
sutart skirtingos prigimties bendradarbiavimo formas,
t.y.virvasltybikumo principais grindiamas EB ir tarpvyriausybiniu
bendradarbiavimu grindiam bendr usienio ir saugumo politik bei
bendradarbiavim teisingumo ir vidaus reikal srityse.Sjunga steigta
EB pagrindu, joje veikia viena bendra EB steigimo sutartyje
numatyta institucin sistema.ES sutartis nenumato, kad is naujas
darinys gis teisin subjektikum. Teisiniu subj.ir toliau naudojasi
tiktai trys EB.
Sutartis nustat tokias pagrindines naujoves ir jau galiojusi EB
steigimo sutari papildymus: 1.teisikai fiksuota pagarba tautiniam
valstybi nari indentitetui; pagrindins mogaus teiss pripaintos
bendruoju Europos teiss principu; vesta ES pilietyb; apibrtas
subsidiarumo principas; 2.numatyti ekonomins ir pinig sjungos (EPS)
pagrindiniai ypatumai ir EPS gyvendinimo tvarkaratis; nutarta vesti
bendrus pinigus ir steigti Europos centrin bank (atskiri protokolai
numat ilygas dl Danijos ir DB dalyvavimo baigiamajame EPS
etape);3.numatyta iplsti Bendrijos kompetencij tokiose naujose
srityse kaip pagalba besivystanioms alims, vietimas, visuomens
sveikata, vartotoj apsauga, transeuropiniai tinklai ir pramons
konkurencingumas; Bendrijos kompetencija iplsta ir tokiose srityse
kaip moksliniai tyrimai ir technologij pltra, aplinkos apsauga,
ekonomin ir socialin sanglauda; steigtas Sanglaudos fondas;
4.numatyti bendros usienio ir saugumo politikos tikslai, jos
taikymo sritys, veikimo bdai ir priemons; Vakar Europos Sjunga
apibdinta kaip neatskiriama ES pltros dalis; numatytas valstybi
nari diplomatini ir konsulini atstovybi bendradarbiavimas;
5.numatyti bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikal srityse
tikslai, mastas, veikimo bdas ir priemons, nutarta kurti Europol;
6.pasiraytas Socialins politikos protokolas ir atitinkamas
susitarimas dl socialins politikos, utikrinantis vis valstybi
(iskyrus DB) bendradarbiavim uimtumo, gyvenimo ir darbo slyg bei
kt.socialins gerovs srityse naudojantis Bendrijos institucijomis ir
mechanizmais; DB atsisak iuose susitarimuose dalyvauti ir priskirti
iuos klausimus EB kompetencijai, todl jie buvo atskirti nuo
pagrindinio sutari teksto; 7.padaryti sprendim primimo procedr
pakeitimai: 1.numatytas naujas sprendim primimo bdas-bendro
sprendimo procedra, suteikianti daugiau galios E Parlamentui (EP);
ji taikoma tokiose srityse kaip laisvas asmen judjimas, sisteigimo
laisv, bendroji rinka, mokslini tyrim programos, vietimas, kultra,
vartotoj apsauga ir kt.; 2.jau anksiau taikyta bendradarbiavimo
procedra imta taikyti ir tokiose srityse kaip pagalbos kitoms alims
politika, konkurencija, gamtosauga ir kt.; 3.pritarimo procedra
taikoma ir pilietybs, struktrini fond pertvarkymo srityse, taip pat
nustatant Europos rinkim sistem, Europos centrinio banko vaidmen ir
sudarant tarptautines sutartis, turinias rimt finansini padarini;
8.padaryti institucij sistemos pakeitimai:1.suvienodinta Komisijos
ir EP kadencij trukm; 2.numatyta EP teis balsuoti dl pasitikjimo
skiriamais Komisijos nariais; 3.steigta nauja konsultacin
institucija-Region komitetas; 4 numatyta EP skiriamo ombudsmeno
(kontrolieriaus) pareigyb; 9.numatyta 1996 m.suaukti nauj
tarpvyriausybin konferencij, kuri atlikt tolesn EB steigimo ir ES
sutari perir. Vienintel bendra institucija, kuri gali tvarkyti vis
3 ramsi reikalus yra ES valstybi nari ar j vyriausybi sudaryta
Europos virni taryba.ES sutartis apima 4 svarbiausius principus:
pilietybs, ekonomins, valiutins ir politins sjungos.Bendra
pilietybvisi valstybi nari pilieiai yra ES pilieiai. Tai leidia
jiems laisvai judti ES erdvje, apsistoti bet kurioje ES alyje ir
ten naudotis lygiomis teismis bei galimybmis su tos alies
pilieiais.Ekonomin sjunga numato vykdyti labai plai, beveik
visuotin valstybi nari kin integracij, apimani ne tik prekyb, bet
ir daugel kit kins veiklos srii. Ministr Taryba periri ekonomins
pltros direktyvas kiekvienoje valstybje narje ir visoje ES. ES
(Mastrichto) sutartyje buvo numatytos ir konkreios skaitmenins
optimalios iraikos: infliacijos lygis neturi viryti 3 proc. per
metus. Visuminis siskolinimas be daugiau kaip 60 procent nuo bendro
nacionalinio produkto. Biudeto deficitas nevirijantis 3 proc. nuo
bendro nacionalinio produkto.Politin sjung sudaro bendra usienio ir
saugumo politika, kuri apima bendr gynybos politik, ESBO proces,
nusiginklavim ir nusiginklavimo kontrol Europoje, ekonomins
apsaugos priemones. Bendra teistvarkos ir vidaus politika apima
imigracijos, prieglobsio, viz, narkotik prekybos kontrol ir kt. kl.
kurta Europos policijos tarnyba EUROPOL.1995m. prie 12 valstybi
prisijung: Austrija, Suomija, vedija.
ES gyventoj skaiius padidjo 6 procentais, BNP-7 proc.,
teritorija-27 proc.Viena i lemiani ES narysts slyg yra demokratijos
principas. Graikija, Ispanija, Portugalija galjo tapti EEB narmis
tik panaikinus karinius ir panaaus tipo reimus iose alyse. ES
(Mastrichto) sutartis tvirtino ne tik nuostatas dl integracijos
gilinimo, ji apima ir tokias sritis kaip bendroji usienio ir
saugumo politika, teisingumas ir vidaus reikalai, kultros politika,
visuomens sveikata.Valiutin sjunga numato viening valiutin politik,
vesti bendr valiut ir steigti Europos centrin bank.Pirm kart
ekonomins ir valiutins sjungos sukrimas pamintas 1957m. Romoje
pasiraytoje EEB steigimo sutartyje, bet tada dar nebuvo numatytas
bendr pinig vedimas, o tik ekonomins ir pinig politikos
koordinavimas. 1969m. EB virni susitikime Hagoje 6 EB valstybs nars
susitar dl EPS su bendrais pinigais sukrimo iki 1980m. EB buvo 2
nuomons:
Pirmas ingsnis turi bti bendradarbiavimas pinig politikos
srityje.
Pirmiausiai turi bti pasiektas tam tikras ekonomikos
koordinavimo lygis.1970m. buvo sujungtos nuomons vienVernerio
praneime, o procesas padalintas stadijas.Pirmoje stadijoje iki
1974m. buvo numatyta apriboti valiut kurs svyravimus. Riba +/- 2.25
proc. lyginant su JAV doleriu. iam planui gyvendinti buvo steigtas
Europos monetarinio bendradarbiavimo fondas, bet dl ekonomini ir
finansini krizi to padaryti nepavyko ir tai buvo atidta. Prie EPS
sukrimo idjos grta 1989m. Madride vykusios Europos virni tarybos
susitikimo metu ir buvo pateikti 3 etapai:
1990m. (valstybi nari ekonomikos parengimas ekonominei ir pinig
sjungai). valiut susaistymas Europos valiutinje sistemoje. visikas
kapitalo judjimo kontrols panaikinimas. konvergencijos kriterijai,
kuriuos turi atitikti valstybs nars:*didelis kain stabilumas; ar
jis pasiektas sprendiama pagal infliacijos lyg. Infliacija ne
didesn kaip 1.5 proc. palyginti su 3 maiausi infliacijos lyg turini
valstybi nari vidurkiu.
*palkan normos skiriasi ne daugiau kaip 2 proc. palyginti su 3
maiausi palkan norm turini valstybi nari vidurkiu.nedidjantis
biudeto deficitas, kuris rodo valstybs finansins padties
patvarum.*pinigus nuvertinanios devalvacijos atsisakymas per
paskutiniuosius 2 metus. Vieningos Europos rinkos krimo
ubaigimas.1994m. (nustatomas ekonomins ir pinig sjungos veikimo
mechanizmas) Europos valiutos instituto, kuris stebt proces raid,
steigimas. Energingesnis konvergencijos proces skatinimas. Raporto
apie pasiekt progres ir detalaus valstybi nari sijungimo EVS
tvarkaraio parengimas iki 1996m. pab.1999m. (laipsnikas bendros
Europos valiutos vedimas) Europos centrini bank sistemos,
susidedanios i Europos centrinio banko ir nacionalini centrini
bank, sukrimas. Europos centrinis bankas ir nacionaliniai
centriniai bankai tampa visikai nepriklausomais. Europos centrini
bank sistemos veiklos tikslas yra kain stabilumas. Euras tampa
bendra valiuta ir pakeiia nacionalines valiutas. Sustiprinamos
biudeto deficito kontrols procedros. Oficiali usienio valiut rezerv
valdymo perdavimas Europos centriniam bankui.D. Britanija, Danija,
vedija pasiliko teis nedalyvauti treiame etape, net jei atitiks
kriterijus. Graikija nesteng patenkinti ekonomins veiklos kriterij.
Taiau jos gals vliau prisijingti prie EPS ir vesti eur. EPS
dalyvauja: Airija, Austrija, Belgija, Italija, Ispanija,
Liuksemburgas, Olandija, Pranczija, Portugalija, Suomija,
Vokietija.Taiau i pradi euras vedamas tik negrynj pinig pavidalu.
Grynj pinig ileidimas apyvart prasids 2002 01 01 ir baigsis 2002 07
01. Nuo to momento nacionaliniai pinigai nustos galioj.ES pilietyb.
Be savo alies pilietybs ES valstybi pilieiai turi bendr ES
pilietyb. Pilietybs idja pradta gyvendinti nuo 1984m., kai Europos
virni taryba paved specialiam komitetui parengti isam praneim.
1985m. Europos virni taryba pritar komiteto parengtam praneimui
piliei Europa, kuriame buvo detaliai inagrintos galimybs diegti
bendr pilietyb. De fakto EB valstybi pilieiai buvo E pilieiai jau 9
de. vid. (1985m.), pradjus diegti Europos pas. 1993m. sigaliojus ES
(Mastrichto) sutariai ES valstybi pilieiai gijo ES pilietyb ir de
jure. Vienos i ES valstybi pilietyb turintis asmuo kartu yra ir ES
pilietis. Pilietyb suteik tam tikras teises ir pareigas: teis
laisvai judti ir apsigyventi bet kurioje ES valstybje. ES pilietis,
reziduojantis ES valstybje, kurios pilietis jis nra, turi teis
balsuoti ir bti kandidatu per vietos savivaldos ir E Parlamento
rinkimus tokiomis pat teismis kaip ir tos valstybs pilieiai. Bdamas
treioje valstybje, kurioje nra jo valstybs atstovybs, jis turi teis
bet kurios kitos ES valstybs diplomatin ir konsulin glob tomis
paiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai. Turi teis teikti
peticijas EP ir kreiptis Teisingumo Teism bei Europos
Ombudsmen.1.5.Amsterdamo sutartis. EB steigimo sutari ir Mastrichto
sutarties pakeitimai ir papildymai.
Amsterdamo sutartistai sutartis dl Europos Sjungos sutarties,
Europos bendrij steigimo sutarties ir kai kuri su jomis susijusi
akt patais. Pasirayta 1997m.10 02. bet sigaliojo tik 1999m05 01.
ved ias naujoves: Prieglobsio, viz, imigracijos ir iorini sien
kontrols klausimus priskyr Bendrijos kompetencijai kaip asmen
judjimo laisvs dal (ios sritys i 3 ramsio perkeltos 1); viz
klausimais sprendimai bus priimami kvalifikuota bals dauguma i
karto po sutarties sigaliojimo, o prieglobsio ir imigracijos
klausimais tokia galimyb numatyta po 5 m.pereinamojo laikotarpio.
engeno sutartis inkorporuota ES teisin sistem ir kaip Europos teis
bus taikoma valstybs narse, tuo tarpu Airijai, Danijai ir DB
palikta savo vien kontrols teis. Numatyta sustiprinti policijos ir
muitini teisin ir administracin bendradarbiavim baudiamj reikal
srityje, ypa kovojant su terorizmu, kontrabanda, korupcija,
piktnaudiavimais; patikslintos Europolo operatyvins funkcijos.
Socialins politikos protokolas inkorporuotas pagrindin EB steigimo
sutarties tekst; daugiau dmesio skirta nuostatoms dl uimtumo ir
socialins politikos koordinavimo, taip pat dl moter ir vyr lygi
galimybi, gyvenimo aplinkos kokybs, sveikatos apsaugos, vartotoj
teisi. Numatytos nuostatos, didinanios bendros usienio ir saugumo
politikos vykdymo nuoseklum ir nauja BUSP priemon-bendroji
strategija, kuri ES usienio politikai tam tikru klausimu nustato
Europos virni taryba; numatyta steigti vyriausiojo galiotinio
bendrai usienio ir saugumo politikai pareigyb, kuri uims Tarybos
generalinis sekretorius, taip pat Politikos planavimo ir greitojo
reagavimo padalin Tarybos sekretoriate; numatytas glaudesnis
bendradarbiavimas su Vakar Europos Sjunga, o humanitarins ir
gelbjimo operacijos, taikos palaikymo misijos, krizi valdymas
vertinami kaip Sjungos saugumo politikos aspektai; bendroje usienio
ir saugumo politikoje numatyta konstruktyviojo (pozityviojo)
susilaikymo galimyb, reikianti, kad pavien valstyb gali neprisidti
prie kurio nors BUSP veiksmo, taiau turi pripainti ES veikimo teis
ir nesinaudoti veto teise; numatyta ir galimyb kai kuriuos BUSP
sprendim gyvendinimo klausimus sprsti kvalifikuota bals dauguma. ES
sutartyje numatyt subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymas
detalizuotas atskirame protokole. Iplstos EP teiss ES teiss akt
leidybos procese. Supaprastintos ir paliktos 3 procedros: bendras
sprendimas, pritarimas, konsultacija; numatyta, kad EP nari neturi
bti daugiau kaip 700. Komisijos pirmininko kandidatrai turi
pritarti E Parlamentas; Komisijos pirmininkui suteikta daugiau
teisi Komisijos sudties formavimo ir vadovavimo jai atvilgiu;
patikslintos ir iplstos Teisingumo Teismo ir Audito rm funkcijos.
vestos nuostatos dl galimybs glaudiau ir lanksiau bendradarbiauti;
valstybms narms, norinioms veikti intensyviau, numatytos slygos tai
daryti nelaukiant vis apsisprendimo; pvz., bet koks
bendradarbiavimas turt apimti ne maiau nei puse SE valstybi nari,
juo turi bti siekiama ES tiksl; jis taip pat negalimas Bendrijos
iimtins kompetencijos srityse, ES pilietybs klausimais ir t.t.; yra
ir specialios normos, apibrianios, kaip glaudesnis
bendradarbiavimas gali veikti vairiuose ES ramsiuose. Jei
nustatoma, kad valstyb nar paeidia pamatinius demokratijos
principus, galima suspenduoti tam tikras jos teises, taip pat ir
jos atstov teis balsuoti Taryboje..Institucin reforma. Amsterdamo
sutartyje nepavyko isprsti institucij pertvarkymo klausim, vis
pirma j parengimo pltrai. Protokolas numato, kad per pirm ES
pltimsi Komisij sudaryt po 1 nar i kiekv. valstybs nars, bet iki to
laiko valstybm, atsisakiusioms antrj komisar, tai turt bti
kompensuojama perskaiiuojant balsus Taryboje. I esms is klausimas
liko atviras. Protokolas numato, kad likus metams iki to laiko, kai
ES bus daugiau nei 20 nari, bus aukiama tarpvyriausybin
konferencija sutarties nuostat dl institucij sudties ir veikimo
nuodugniai perirai. Deklaracijoj, kuri prie Amsterdamo sutarties
pridjo Belgija, Italija, Pranczija teigiama, kad sutartis
neatitinka uduoties i esms sustiprinti institucijas ir kad toks
sustiprinimas yra btina bsim stojimo deryb baigiamoji slyga.1.6.ES
ateities perspektyvos. Nicos sutartis. ES pltra centrinje ir ryt
Europoje.2000 12 10 Nicoje pasibaig Tarpvyriausybin konferencija,
skirta institucinei ES reformai. Joje buvo priimti tokie
sprendimai:
Dl Europos Komisijos sudties ir dydio. 2005m. formuojamoj
Europos Komisijoj dirbs po 1 komisar nuo kiekvienos valstybs nars.
Kai ES nari skaiius pasieks 27 dyd, Komisijos nari skaiius bus
sumaintas, o komisar vietos bus rotuojamos tarp valstybi nari
lygiais pagrindais. Komisijos Pirmininko galios sustiprintos taip,
kad jis gals savo nuoira nustatyti Komisijos vidaus struktr, skirti
savo pavaduotojus, keisti Komisijos nari pareig paskirstym;
Komisijos narys privalo atsistatydinti, jei to pareikalauja
Komisijos pirmininkas (pritarus Komisijai). Pakeista Komisijos
pirmininko skyrimo tvarka: Europos virni tarybos susitikime jis bus
skiriamas kvalifikuota bals dauguma. Dl bals skaiiaus perskirstymo
Ministr Taryboje. Pagal nauj bals ES Taryboje isidstym, daugiausiai
j turs: Vokietija, Pranczija, D. Britanija, Italija-29; maiausiai j
turs Malta-3, o Lietuva turs 7 balsus, Latvija ir Estija-po 4. alia
mandat skaiiaus numatytas ir skaiiavimas pagal gyventoj skaii (pvz.
norint priimti sprendim reikia ne tik kvalifikuotos bals daugumos
bals, bet ir ali, atstovaujani ne maiau kaip 62 proc. ES gyventoj,
pritarimo). Nustatytas naujas EP nari skaiius- Sjungai isipltus iki
27 nari, EP bus 732 nariai. Daugiausia EP nari bus renkama Vok.-99,
L-va, kaip ir Airija-12, Latvija-8; Estija-6. Naujas viet
paskirstymas sigalios nuo 2004 01 01. atitinkamai numatytas ir
atstovavimas Ekonomikos ir socialini reikal bei Region komitetuose
(L-va turs 9 atstovus; Latvija ir Estija-po 7) I viso komitetuose
bus po 344 narius.
Reformuota Teisingumo Teismo veikla.Teismas gals sudaryti teisj
kolegijas, kurios nagrins atskir srii bylas, iplstos Teismo
galimybs paiam sprsti procedrinius savo veiklos klausimus,
padidintas jo nepriklausomumas. J sudarys po vien teisj i
kiekvienos valstybs.
Dl kvalifikuotos bals daugumos prapltimo. Daugumos balsavimas
Taryboje iplstas beveik 30 nauj srii. Taip pat iplstas srii,
kurioms taikoma bendro sprendimo procedra, ratas. Veto teis liks
konstitucins raidos, kai kuriais mokesi, soc. apsaugos, imigracijos
ir sien apsaugos (ir pabgli bei prieglobsio), sveikatos ir vietimo
klausimais. Kvalifikuotos daugumos balsavimas bus taikomas priimant
sprendimus dl pagalbos regionams (nuo 2007m.), Komisijos nari,
Tarybos sekretoriaus ir ES bendros usienio ir saugumo politikos
atstov skyrimo, prekybos su usieniu paslaugomis (iskyrus
audiovizualin sektori) ir kt. kl. Numatyta, kad daliai srii bendro
sprendimo procedros arba kvalifikuotos bals daugumos principas bus
imtas taikyti vliau arba primus papildomus teiss aktus.
Patikslintos Amsterdamo sutarties nuostatos dl glaudesnio
bendradarbiavimo. Pagal tam tikr procedr gals pradti 8 valstybs
nars; jis bus atviras norinioms ir galinioms jame dalyvauti ES
narms. Numatytos specialios nuostatos dl glaudesnio
bendradarbiavimo usienio politikos bei teisingumo ir vidaus reikal
srityse. Papildytas ES sutarties straipsnis dl ES pagrindini
princip laikymosi- pripainta galimyb suspenduoti atskiras narysts
teises, jei ikilt rimt paeidim pavojus. Pasilymus dl toki priemoni
gals inicijuoti tredalis ES valstybi, EP arba Komisija.
Rekomendacijas ar sankcijas valstybei Taryba patvirtins
kvalifikuota bals dauguma.
Numatyta, kad bendradarbiavimas usienio ir saugumo politikos
srityje apims visus su saugumu susijusius klausimus, kurie gali
sietis ir su bendra gynyba; steigtas Politikos ir saugumo
komitetas, kuris pakeis Politikos komitet.
Teisingumo ir vidaus reikal srityse bus institucionalizuotas
bendradarbiavimas tarp prokuratros organ- steigtas Eurojustas.
Deklaracijoje dl Sjungos ateities numatyta, kad 2004 bus suaukta
kita ES tarpvyriausybin konferencija, kuri toliau nagrins ir sprs
ES ateities ir institucins struktros klausimus. Paskelbta ES
pagrindini teisi chartija. Tai politinio ir kol kas ne teisinio
pobdio dokumentas dl pagrindini mogaus teisi. Iki iol ES praktikai
neturjo kompetencijos ioje srityje.ES Virni Taryboje Nicoje buvo
galutinai susitarta dl reform btin ES funkcionavimui po ipltimo,
taiau ES valstybs taip pat nutar, kad diskusija dl ES efektyvumo,
legitimumo ir bendrai dl ateities turi tstis bent iki 2004m.
vyksianios kitos Tarpvyriausybins konferencijos, kurioje bt priimti
nauji sprendimai dl ES sutari keitimo. Post-Nicos diskusijos
darbotvarkje yra ie klausimai: Tikslesnis kompetencijos padalinimas
tarp ES valstybi nari pagal subsidiarumo princip. Pagrindini teisi
chartijos, paskelbtos Nicoje, statusas. ES sutari supaprastinimas
tam, kad jos bt geriau suprantamos. Nacionalini parlament vaidmuo
Europos architektroje.Metodai ir dalyviai. Dauguma ES valstybi nari
mano, kad tarpvyriausybins derybos nra tinkamiausias metodas
sprendimams, takojantiems ES ateit. Naujoje diskusijoje dl ES
ateities turi dalyvauti visos suinteresuotos puss: parlament
nariai, politins, ekonomins, akademins institucijos, iniasklaida,
plaioji visuomen ir t.t. Kitaip tariant, diskusija turi vykti pagal
taip vadinam konvento princip.Valstybs kandidats taip pat yra
kvieiamos dalyvauti diskusijoje. Lietuvos Vyriausyb yra pareikusi
nor dalyvauti diskusijoje 2004m. Tarpvyriausybinje
konferencijoje.ES pltra Centr. ir Ryt Europoje. Tai nauj nari
primimo ES procesas, kuris apima ne tik derybas dl narysts, bet ir
valstybi kandidai pasirengim narystei bei atitinkam paios sjungos
prisitaikym prie to, kad padaugjo jos nari. Tai neatskiriama
Europos integracijos istorijos dalis. EB steigimo sutartyse
numatyta tik viena narysts ES slyga-bti Europos valstybe. Taiau per
pirm EB ipltim, pradedant derybas su D. Britanija, buvo nustatyta
papildoma narysts slyga-viso acquis communautaire permimas. Tai
reikia, kad valstyb stojanti EB, turi perimti visus sipareigojimus,
kylanius i narysts. EB pltra prasidjo 1961m., kai D.Britanija,
Airija, Danija, Norvegija pateik paraikas stoti EB.Pirmas etapas
tessi iki 1973m., kai ios alys buvo priimtos. iame etape buvo
nustatytos papildomos narysts slygos, pats pltros
mechanizmas.Antras ir treias EB pltros etapai vyko Piet kryptimi.
Kilo daugyb problem: Graikija ir Ispanija bei Portugalija buvo
gerokai neturtingesns, neturinios ilgalaiki demokratijos tradicij
valstybs. i valstybi primimas reik, kad visi j ekonominiai ir
politiniai skirtumai yra perkeliami bendrij.Ketvirtasis pltros
etapas, kai stojo Austrija, Suomija, vedija, buvo ir pirmasis ES
ipltimas. Derybos buvo nelengvos, bet truko trumpai, vos 13 mn. Tai
paios trumpiausios derybos bendrijos istorijoje. Visos ios valstybs
buvo turtingos, demokratikos ,atviros, tad dl j primimo nekilo joki
principini problem. Prie derybas dl narysts visos jos jau buvo
permusios apie 60 procent Bendrijos asquis communautare. Auktas i
ali ekonominio isivystimosi lygis ir tai, kad jos nuo seno buvo
kapitalistinioVakar pasaulio dalis, aktyviai prekiavo su EB,
paaikina, kodl derybose svarbiausi ne ankstesniuose pltros etapuose
dominav ems kio, biudeto na klausimai, o specifins t ali
kultrins-ekonomins problemos, kaip alkoholio monopilis, auktesni
aplinkos apsaugos standartai. Viena i problem-vedijos ir Suomijos
laisvosios prekybos sutari su Baltijos valstybmis klausimas.
Stojant ES reikjo i sutari atsisakyti, tad Suomija ir vedija
pasiek, kad kaip kompensacija bt pradtos derybos su Baltijos
valstybmis bei vliau sudarytos laisvosios prekybos sutartys tarp
Baltijos valstybi ir EB.ES pltimasis Rytus skirsis nuo buvusij ir
dl j ekonominio atsilikimo. 1993m. Kopenhagoje Europos Virni Taryba
sipareigojo jas priimti ES, kai tik to nors ir patenkins
reikalingas slygas, kurios buvo suformuluotos tame susitikime. Tai
ymieji Kopenhagos kriterijai ir kartu naujos ES narysts slygos. Jos
buvo keliamos ir anksiau, taiau tvirtintos pirm kart. Prie
prasidedant deryboms valstybs kandidats buvo trauktos rengimosi
narystei program, skirt ekonominiams skirtumams tarp ali ir ES
sumainti.Pltimosi procesas grindiamas iais kriterijais: sjunga
grindiama laisvs, demokratijos, mogaus teisi ir pagrindini laisvi
gerbimo, teiss viepatavimo principais, t.y. principais bdingais
valstybms narms. ie principai gali bti laikomi sudedamj acquis
communautare dalimi.
2.ES institucij sistema, jos bruoai ir pagrindiniai organai.
2.1.Taryba: sudtis, pagrindins funkcijos ir galiojimai. Veiklos
formos. Nuolatini atstov komitetas (COREPER). Sprendim primimo
procesas. Balsavimo procedra.Taryba-ES sprendim primimo
institucija, priimanti svarbiausius ES teiss aktus. Taryba utikrina
bendr ES veiklos koordinavim, atsako u tarpvyriausybin
bendradarbiavim bendros usienio politikos ir saugumo politikos bei
teisingumo ir vidaus reikal srityse. Taryb sudaro kiekvienos ES
valstybs nars galiojimus turintys ministrai. Priklausomai nuo
darbotvarks klausimo, valstybes nares atstovauja skirting srii
ministrai. Dl ios prieasties Taryba kartais vadinama Ministr
Taryba. Jei svarstomas klausimas patenka keli ministerij
reguliavimo srit, tuomet valstybms atstovauja keli ministrai.
Ministrai turi atsiskaityti savo nacionaliniams parlamentams, taiau
Tarybos priimti sprendimai negali bti ataukti.Taryba susirenka, kai
jos pirmininkas j suaukia savo iniciatyva arba vienos i valstybi
nari ar Komisijos praymu. Jo posdiai yra slapti. Posdiai vyksta
Briuselyje, o 3 kartus per metus ji posdiauja Liuksemburge. Bendrj
reikal, ekonomikos ir finans reikal, ems kio ministrai renkasi kart
per mnes, o kit srii-2-4 kartus per metus, priklausomai nuo
svarstytin klausim svarbos.Tarybai rotacijos tvarka pirmininkauja
viena i valstybi (ta, kuri tuo metu pirmininkauja Europos virni
tarybai ir ESjungai), o posdiams-pirmininkaujanios valstybs
atitinkamos sriteis ministras. Pirmininkas pirmininkauja posdiams,
o pirmininkaujanti valstyb yra atsakinga u tai kaip jos
pirmininkavimo metu, t.y. 6 mnesius, yra organizuojami Tarybos
posdiai. Ji turi imtis priemoni, kad posdiai vykt veiksmingai,
utikrinti darbotvarks tolygum ir pradt darb tstinum. Kaip tokias
priemones galima iskirti ias: Troikos sistemos diegimastai nuolatin
struktra, kai susitinka trys nariai-dabartinis pirmininkas, jo
artimiausias pirmtakas ir artimiausias pdinis. Tai utikrina
pirmininkavimo nenutrkstamum. Taryba, nustatydama pirmininkaujani
valstybi rotacij stengiasi, kad troikoje bt bent vien didel
valstyb. Darbotvarks planavimas, kuri susideda i A (klausimai dl
kuri i esms yra susitarta) ir B (ginytini klausimais) dali. Tokiu
atveju gali skirti kuo daugiau dmesio antrajai daliai klausim.
vairios praktins priemons (iankstinis posdi planavimas, svarstom
dokument isiuntinjimas likus savaitei iki posdio, nacionalini
ministr kabinet posdi koordinavimas).Dabartins Tarybos
prototipas-EAPB Taryba. 1958m. pradjus veikti EEB ir EAB buvo
steigtos analogikos j Tarybos. sigaliojus EB institucij sujungimo
sutariai, visos 3 Tarybos buvo sujungtos vien bendr visiems Taryb.
1993m. sigaliojus ES sutariai i Taryba oficialiai vadinama ES
Taryba.
Kiekviena valstyb nar turi Briuselyje savo nuolatin Misij su
joje dirbaniais diplomatais ir nacionalini ministerij atstovais.
Valstybi nari delegacij atstovai kart per savait susitinka
Nuolatiniu atstov komitete, kur sudaro nuolatiniai atstovai ir
nuolatini atstov pavaduotojai. is komitetas yra atsakingas u
pasiruoim ministr susitikimui. ems kio ministr susitikimui ruoiasi
atskiras Specialusis ems kio komitetas.
Taryba turi aptarnaujanti personal-apie 2.5 tkst. darbuotoj.
Tarybos funkcijos:
Utikrina valstybi nari pagrindini ekonomins politikos krypi
koordinavim.
Turi teis priimti sprendimus.
Priimdama teiss aktus suteikia Komisijai galiojimus gyvendinti
Tarybos priimtus aktus.
Tarybai priklauso galutinio sprendimo dl visose ES valstybse
privalom teiss akt primimo teis, iskyrus tada, kai ji sprendia
kartu su Parlamentu. Taryba yra Bendrijos teiss akt leidja. Ji
neturi teiss akt leidimo iniciatyvos teiss, taiau gali prayti, kad
Komisija atlikt tyrimus, kurie jos manymu reikalingi, siekiant
Bendrijos tiksl ir dl j gali pateikti atitinkamus pasilymus. Taryba
sudaro tarptautines sutartis dl kuri derybas veda Komisija. Ji
kartu su Parlamentu priima sprendim dl biudeto.
Nuolatini atstov komitetas (COREPER-prancziko pavadinimo
santraupa)-oficiali ES institucija, rengianti sprendimus prie
perduodant juos galutinai tvirtinti Tarybai. Komitet sudaro ES
valstybi nari nuolatiniai atstovai (ambasadoriai) ir Europos
Komisijos atstovas. Formaliai Koreperas yra atsakingas u parengiamj
darb, taiau jis turi nema vykdomj bei teiss akt leidybos gali. Prie
Tarybai pradedant nagrinti Komisijos teikiamus pasilymus ir
projektus, jie siuniami Koreperui. Jis yra ir diskusij forumas, ir
politins kontrols institucija. Koreperas yra atsakingas u Tarybos
darbo parengim ir u kit Tarybos skirt uduoi vykdym. Jis itin
rpinasi darni Komisijos ir Tarybos santyki utikrinimu. Nuolatiniai
atstovai sudaro I Koreper ir rpinasi svarbiausiais politiniais
klausimais. Atstov pavaduotojai sudaro II Koreper ir nagrinja
labiau techninius klausimus.
Sprendim primimas ir balsavimo procedra. Skirtingai nei
Komisija, atstovaujanti visos ES interesams, Taryba yra vyriausybi
atstov. Priklausomai nuo svarstomos politins srities, Taryba priima
sprendimus trejopai: vienbalsiai, paprasta dauguma ir kvalifikuota
dauguma.
Vieningas sprendimas priimamas svarstant dal klausim, susijusi
su ES pirmuoju ramsiu (mokesi, pramons, kultros, region ir
struktrini fond klausimai), beveik visus klausimus, susijusius su
antruoju ramsiu (bendroji usienio ir saugumo politika) ir visus
klausimus, susijusius su treiuoju ramsiu (bendradarbiavimas
teisingumo ir vidaus reikal srityse).
Kvalifikuotos daugumos balsavimas taikomas daugumai pirmajam
ramsiui priimam sprendim (ems kio, energetikos, transporto,
gamtosaugos, vejybos, vartotoj teisi).
Paprastos daugumos balsavimas (visos valstybs turi po vien bals)
taikomas retai ir sprendiant tik procedrinius Tarybos posdi
klausimus.
Tarybos balsavimo procedros pagrindas yra bals daugumos
principas. Bals dauguma yra taisykl nuo kurios galima nukrypti tik
Sutarties aikiai numatytais atvejais. Kvalifikuotos daugumos
balsavimas numato skirting bals skaii valstybms narms. Bals skaiius
proporcingai priklauso nuo valstybs nars dydio. Kvalifikuota bals
dauguma turi vien ypatyb. Tarybos aktai, laikomi priimtais: a) kai
akto projekt silo Komisija, kvalifikuota dauguma yra 62 balsai u.
b) kitais atvejais, kai 62 bals daugum surenka ne maiau kaip 10
valstybi. Vokietija, Pranczija, Italija, D.Britanija-10,
Ispanija-8, Belgija, Graikija, Nyderlandai, Portugalija-5, vedija,
Austrija-4, Danija, Airija, Suomija-3, Liuksemburgas-2 (viso 87
balsai).
Vienas i element, nuvertinusi daugumos balsavimo princip, yra
1966m. Liuksemburgo susitarimas.
Blokuoti sprendimo primim gali 26 balsai. Dl kvalifikuotos bals
maumos nustatymo buvo priimtas atskiras ES valstybi
susitarimas-Joaninos kompromisas (1994m.). is kompromisas panaikino
kriz, kuri sukl nesutarimai dl naujo bals Taryboje pasiskirstymo
projekto, numaiusio, kad ES primus Austrij, vedij, Suomij ir
Norvegij, bals skaiius, kurio pakanka sprendimui blokuoti bus
padidintas nuo 23 iki 27. Tam prieinosi D.Britanija ir Ispanija.
Argumentai buvo tokie: sumas dideliu valstybi taka, bus paeistas
ryys tarp alies gyventoj skaiiaus ir jos takos Taryboje. Joaninoje
pasiektas kompromisas, kad sprendimui blokuoti reiks 27 bals, taiau
jei sprendimui prietaraujani bals bt nuo 23 iki 26, jo gyvendinimas
bt atidedamas ir iekoma suderinto sprendimo. Norvegijai netapus ES
nare liko 26 bals mauma, o nuo 23-25 laikinai sustabdomas sprendimo
primimas.
Kartais ji turi galiojimus viena priimti teiss aktus, taiau
daniausiai jie priimami dalyvaujant daugiau institucij. Seka bt
tokia:
Komisija turi teiss akto iniciatyvos teis ir pasilo jai
projekt.
Taryba yra institucija, turinti galutinio sprendimo teis,
iskyrus tuos atvejus, kai jai gali daryti tak EParlamentas.
EParlamento vaidmuo gali bti vairus priklausomai nuo taikomos
procedros ir gali varijuoti nuo paprastos konsultacijos iki veto
teiss.
Kt. institucijos, tokios kaip Europos socialini reikal komitetas
ar Region komitetas, gali konsultuoti.
2.2.Europos Taryba: sudtis, veiklos formos. Reikm ES politikos
formavimui.
ES-Europos valstybi asociacija, siekianti platesns ir gilesns
ekonomins bei politins joje dalyvaujani ali integracijos.
tarpvyriausybin bendradarbiavim gali sitraukti tiktai tos alys,
kurios yra Europos Bendrijos valstybs nars. ES sudaro 15 valstybi
nari. EParlamentas-tai Europos Sjungos asamblja, kurios narius
tiesiogiai renka ES valstybi nari rinkjai.Europos Taryba-viena i
seniausi ir didiausi organizacij, apimanti beveik visas Europos
valstybes. i institucija kurta 1949m. Pagrindiniai jos
tikslai-skatinti Europos valstybin vienyb, puoselti europinio
identiteto ir kultros pltot, ginti demokratij ir mogaus teises,
sprsti tautini maum apsaugos ir kitas visai Europai aktualias
problemas. Europos Tarybos valstybs bendradarbiauja karinio saugumo
ir gynybos srityje.Svarbiausi Europos Tarybos dokumentai yra
Europos konvencijos su papildomais protokolais: 1950m. Europos
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija; 1961m.
Europos Socialin Chartija.Valstybs stodamos Europos Taryb turi
pasirayti Europos Tarybos statut ir Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencij. Europos Taryb priimamos tik
nustatytus demokratijos standartus atitinkanios Europos valstybs,
pripastanios teiss virenybs ir kitus principus.Pasibaigus altajam
karui Europos Taryba itin isiplt, j stojo daugelis Vid. ir R.
Europos valstybi. Lietuva stojo 1993m. 1998m. pab. Europos Taryb
sudar 40 valstybi. Europos Tarybos institucijos: Ministr
komitetas-tai vykdomoji ET institucija, kuri sudaro ET valstybi
usienio reikal ministrai. Komitetas sesijas susirenka 2 kartus per
metus. Parlamentin Asamblja-tai patariamoji institucija, turinti
silymo teis. i insitucij sudaro ET valstybi nacionalini parlament
atstovai. Kiekvienai valstybei skirt viet skaiius Parlamentinje
Asambljoje priklauso nuo gyventoj skaiiaus. Europos mogaus teisi
teismas, kuris nagrinja ET valstybi piliei skundus dl j teisi
paeidim. Sekretoriatas.Europos Tarybos buvein yra Strasbre.Yra
sukurta speciali sveio struktra, kuri leidia priimti savo tarp
valstybi, ne ET nari, nacionalini parlament atstovus. i struktra
padeda ioms alims tapti tikraisiais organizacijos nariais.Vien kart
metuose vyksta bendri Europos Tarybos Parlamento ir Europos
Parlamento posdiai. Taip pat yra rengiami keturaliai susitikimai,
kuriuose dalyvauja: ES Tarybos bei Komisijos atstovai, Europos
Tarybos Ministr komiteto pirmininkas ir Europos Tarybos generalinis
sekretorius.Europos Taryboje rotacijos tvarka kas 6 mnesiai
pirmininkauja viena i valstybi.2.3.Komisija: sudtis ir skyrimo
tvarka. Darbo organizavimas, Gen.Direktoratai. Kompetencija-sutari
laikymosi prieira, legislatyvins teiss, administracins
funkcijos.Komisija-vykdanioji ES institucija. Komisija-tai 20 nuo
atskir ES valstybi nepriklausom tarptautini tarnautoj kolegialus
organas, turintis plaius galiojimus teiss akt leidybos ir
vykdomosios valdios srityse.Komisijos prototipas buvo
virvalstybinius galiojimus turjusi EAPB Vyriausioji valdyba. Nuo
1958m. pradjus veikti EEB ir EAB buvo steigtos Vyriausiajai
valdybai analogikos institucijos tik pavadintos Komisijomis.
sigaliojus EB institucij sujungimo sutariai Vyriausioji valdyba ir
dvi Komisijos buvo sujungtos bendr visom 3 Bendrijom Komisij. Nuo
tada ji oficialiai vadinama EBK. 1993m. sigaliojus ES sutariai
vartojamas terminas Europos Komisija.Europos Komisijos formavimo
tvarka buvo numatyta EB steigimo sutartyje. Anksiau Komisija bdavo
skiriama bendru valstybi nari vyriausybi susitarimu, dl to danai
bdavo gudraujama. Bet ES (Mastrichto) sutartis ir Amsterdamo
sutartis nustat pakeitimus.Valstybi nari vyriausybs pasilo asmen,
kuris turt bti paskirtas Komisijos pirmininku. iam pasilymui turi
pritarti EParlamentas. Pirmininkas renkamas bendru ES valstybi nari
vyriausybi susitarimu Kiekviena ES valstyb nar turi teis vetuoti
Komisijos pirmininko kandidatr.Likusius 19 Komisijos nari skiria
valstybi nari vyriausybs, tai suderinusios su asmeniu. Dl vis
kanditat drauge balsuoja EParlamentas. Jei jis pritaria pasilymams,
Komisija bendru valstybi nari vyriausybi susitarimu patvirtinama.
Kad bt tam tikra nacionalinio atstovavimo forma, Komisijoje turi
bti bent po vien kiekvienos ES valstybs nars piliet. Penkios
didiosios valstybs (D.Britanija, Italija, Ispanija, Pranczija,
Vokietija) skiria po 2, likusios 10 po vien nar. Ateityje vykstant
ES integracija, pagal Amsterdamo sutart, kai ES padids pirm kart,
Komisij sudarys po vien kiekvienos valstybs nars piliet, nes tuo
metu Taryboje jau bus pakeistas bals lyginamasis svoris.Suformavus
Komisijos sudt, kiekvien jos nar apklausia EParlamentas, paskui
visa Komisija turi prisiekti EP, o kiekvienas komisaras
atskirai-Teisingumo Teismui. Galutinai patvirtinus Komisij EP
neturi teiss ataukti vien jos nar.Komisijos kadencijos trukm-5
metai, kitu atveju j tarnybos kadencija gali pasibaigti mirties,
atsistatydinimo ar atstatydinimo atveju. Vienintel institucija
galinti atstatydinti Komisijos nar arba Tarybos ar paios Komisijos
reikalavimu laikinai sustabdyti jos galiojimus yra Teisingumo
Teismas, jei mano, kad tas Komisijos narys nebeatitinka jo
pareigoms keliam reikalavim arba yra padars rimt nusiengim. laisv
viet naujas Komisijos narys skiriamas vyriausybi tarpusavio
sustarimu arba Taryba vienbalsiai gali nusprsti neskirti naujo
nario. Komisijos pirmininkas gali bti pakeistas tik prasta
pirmininko skyrimo tvarka.Europos Parlamentas gali pareikti
nepasitikjim Komisijai in corpore ir ji gali bti paleista, kai toks
sprendimas priimamas 2/3 vis bals dauguma. Tada visa Komisija
privalo atsistatydinti. Tokiu atveju Komisija pakeiiama prasta
tvarka, taiau jos kadencija baigiasi t pai dien, kuri jos pakeista
Komisija bt baigusi savo kadencij.Prie praddami savo kadencij
Komisijos pirmininko teikimu Komisijos nariai pasiskirsto
pareigomis ir irenka 1 ar 2 pirmininko pavaduotojus. Kiekv.
Komisijos narys yra atsakingas u vien ar kelias ES veiklos sritis.
Kadencijos metu komisar pareigos gali bti keiiamos.Plaij prasme
Komisij sudaro Komisijos nariai ir 19 tkstani pareign personalas.
Jie suskirstyti generalinius direktoratus ir kitus departamentus.
Generaliniai direktoratai-pagrindinis struktrinis ES institucij
administracinio aparato padalinys. Komisijoje generalinis
direktoratas yra svarbiausias administracinis vienetas, apimantis
vien ar kelias veiklos sritis. Kiekvienas generalinis direktoratas
yra suskirstytas direktoratus (j skaiius nra pastovus, priklauso
nuo komisijos sudties), kurie susideda i skyri. Generaliniai
direktoratai skiriasi savo dydiu ir kiekvienas yra atsakingas u tam
tikrus Bendrijos politikos aspektus. Generaliniams direktoratams
vadovauja valstybi nari deleguojami komisarai, kurie yra atsakingi
Komisijos pirmininkui.EKomisijos funkcijos:
Ji veikia kaip Bendrijos veiklos iniciatorius. Visus svarbius
savo sprendimus Taryba privalo priimti remiantis EKomisijos
silymais, nors pati Taryba taip pat turi teis prayti Komisijos
atlikti bet kok tyrim, kur Taryba laiko esant reikalingu, siekiant
bendr tiksl ir pateikti ryium su tuo atitinkam silym. Pasinaudodama
EB sutartimi kaip savo veiklos instrukcija, EKomisija gali rengti
pasilymus bet kuriuo sutartyje numatytu klausimu, remdamasi
konkreiais galiojimais. Kol Taryboje vyravo vienbalsikumo politika,
EKomisijos iniciatyvos teis buvo apribota tuo, kas buvo politikai
priimtina-sprendimai neivengiamai turdavo bti pritaikyti vis ali
interesams. Vieningu Europos aktu vestas kvalifikuotos bals
daugumos principo platesnis taikymas nulm laukt Komisijos gali,
susijusi su jos iniciatyvos teise, didjim. Komisija taip pat turi
gali savarankikai priimti teiss aktus-j suteikia konkreios
sutarties nuostatos. Ji veikia kaip Bendrijos sergtoja, todl
Komisija turi galias priversti valstybes nares, kurios nevykdo savo
sipareigojim pagal Sutart, pasitaisyti, prireikus apsksdama jas
Europos teisingumo teismui. Tai yra jos pareiga iaikinti ir
sustabdyti bet kokius valstybi nari vykdomus EB teiss paeidimus ir
jei btina pasinaudoti Europos Teisingumo Teismu. EKomisija iuo
atveju turi visik veikimo laisv. I pradi Komisija sudaro galimybes
valstybei atsakyti jos pateiktus kaltinimus. Tada Komisija priima
argumentuot nuomon, kuri nacionalin valdia iki nustatytos datos
turi atsakyti. Jei valstyb to nepadaro arba jos atsakymas yra
nepatenkinamas, Komisija gali ikelti byl Teisingumo Teisme. i
tvarka taikoma siekiant utikrinti Tarybos ar Komisijos direktyv
laikymsi. Kaip sutarties sergtoja Komisija atlieka ir teismines
funkcijas.Komisija priiri ES sutari laikymasi visose valstybse
narse bei jos princip ir straipsni efektyv gyvendinim.Pagrindinis
jos rpestis yra apginti ES piliei interesus. Komisijos pagrindinis
udavinys yra utikrinti nustatyt ES tiksl pasiekim. Vadovaujamasi
gilesns ES integracijos principu. Vienas i esmini io principo dali
yra utikrinti laisv preki, paslaug, kapitalo ir asmen judjim visoje
ES teritorijoje. Komisija taip pat turi utikrinti lygiateisik ir
sining integracijos laimjim paskirstym tarp vis valstybi nari ir
region, biznio atstov ir vartotoj ar tarp vairi gyventoj sluoksni.
EK gali inicijuoti, padti rengti teiss aktus ir savarankikai juos
leisti. EK veikia kaip Bendrijos vykdomoji valdia. Tarybai primus
sprendim konkreioje politikos srityje, detalus tos politikos
gyvendinimas, reikalaujantis tolesns teiss akt leidybos, tenka
EKomisijai, veikianiai pagal Tarybos suteiktus galiojimus.
EKomisija gyvendinant tokius sprendimus, jos veikl priiri daugyb
patariamojo, vadovaujamojo bei reguliuojamojo pobdio komitet,
sudaryt i valstybi nari valstybs tarnautoj, kuriuos tam tikslui
paskiria Taryba.EKomisija turi teis priimti sprendimus.
Konkurencijos politika yra gyvendinama iimtinai EKomisijos
sprendimais. gyvendinant bendrj usienio politik, EKomisija
pareigota veikti kaip derybininkas, o teis sudaryti susitarimus
paliekama Tarybai. Tam tikri susitarimai gali bti sudaryti tik
gavus EParlamento pritarim.Komisija gyvendina ES politik ir veda
tarptautines prekybos ir bendradarbiavimo derybas.Pagal 1957m.
Romos sutart, kai kuriose politikos srityse Komisija turi teis
priimti sprendimus nepateikusi Tarybai. Patariamoji funkcija.
Komisija gali leisti rekomendacijas ir nuomones Sutartyje
numatytoms veiklos sritims ir tuomet, kai joje tai konkreiai
numatyta, ir savo iniciatyva. Atstovaujamoji funkcija. ES yra
juridinis asmuo, turintis teis dalyvauti kuriant teisikai
pareigojanius santykius. Btent Komisija atstovauja bendrijai-veikia
jos vardu, kai kyla klausimas dl ES sutartins atsakomybs ar
atsakomybs dl padarytos alos. Ji atstovauja Bendrijai kuriant jos
santykius su valstybmis, kurios nra nars ir tarptautinmis
organizacijomis. Komisija veda prekybos ir bendradarbiavimo derybas
su usienio valstybmis bei asocijuotomis ES valstybmis. Finans
valdymas. Komisija valdo Bendrijos finansus. Viena i Komisijos
vykdomosios valdios funkcij yra ES biudeto gyvendinimo vykdymas bei
Struktrini Fond prieira, kuri pagrindinis tikslas yra mainti
ekonominius skirtumus tarp ekonomikai paengusi ir skurdesni ES
region. Komisija yra atsakinga u preliminaraus biudeto projekt, kur
ji pateikia Tarybai, parengim. Toliau procedr sitraukia Taryba ir
EParlamentas, bet su Komisija yra nuolat tariamasi. Pritarus
biudetui Komisija privalo j vykdyti savo atsakomybe ir nevirydama
nustatyt asignavim. Ji privalo EParlamentui ir Tarybai kasmet
pateikti prajusi finansini met biudeto vykdymo ataskait.
Administracin veikla. Kaip ir kiekviena vykdomoji institucija,
komisija atlieka daugel kai skirt prastini administracini udavini.
Ji turi paskelbti kasmet bendr Bendrijos veiklos
ataskait.2.5.Parlamentas: Rinkim tvarka. Kompetencija. Darbo
organizavimas. Parlamentins kontrols vykdymo bdai. Ombutsmeno
institucija.
Parlamentas. Rinkim tvarka. Kompetencija. Darbo organizavimas.
Parlamentins kontrols vykdymo bdai.
Europos Parlamentas-viena i pagrindini ES institucij, tiesiogiai
ES valstybi piliei irinkt atstov asamblja, kurios pagrindinis
tiklas yra atstovauti ES piliei interesus.EParlamentas skirtingai
nuo nacionalini parlament nra aukiausioji statymus leidianti
institucija, taiau galinti dalyvauti teiss akt leidybos
procese.Dabartinis EParlamentas iaugo i EAPB steigtos Parlamentins
Asambljos. Nuo 1958m. pradjus veikti dar 2 bendrijom (EEB ir EA), i
Asamblja tapo vis 3 Bendrij Asamblja. Daugjant EB valstybi nari,
daugjo ir EParlamento nari. iuo metu yra 626 nariai. Toliau
pleiantis ES ir j stojus nauj nari pagal Amsterdamo sutart (1997m.)
EParlamento nari neturt bti daugiau nei 700.Eparlamente kiekvienos
valstybs pilieiams atstovauja tiek atstov, kiek nurodyta EB
steigimo sutartyje, atsivelgiant proporcingumo reikalavimus ir
nacionalinio klausimo opum.EParlamentas renkamas 5 metams. Nuo
1979m. EParlamentas renkamas per visuotinius ir tiesioginius EB
valstybi piliei rinkimus. Taiau rinkimai organizuojami pagal
nacionalines rinkim procedras. Todl taikomos rinkim sistemos
gerokai skiriasi. Dauguma valstybi yra pasirinkusios tam tikr
proporcinio atstovavimo form. D.Brit.-taiko t pai paprastos
daugumos sistem kaip ir per savo nacionalinius parlamento rinkimus.
Kol kas nra pateikta n vieno konkretaus pasilymo dl vienodos
balsavimo sistemos.Darbo organizavimas. EParlamentui vadovauja
pirmininkas ir 14 jo pavaduotoj, renkam 2 metams. Visi pirmininko
pavaduotojai sudaro Parlamento biur, kuris vadovauja Parlament
aptarnaujaniam personalui (4 tkst. drbuotoj). Pirmininku pakaitomis
renkamas vienas i 2 didiausi partij atstovas (pusei kadencijos).
EParlamento nariai dirba nuolatiniuose komitetuose. Prireikus gali
bti sudaryti ir laikinieji komitetai (ad hoc institucijos,
vadinamos Europos parlamentinio tyrimo komitetais, kurie tiria
konkreias problemas). 1994-1999m. kadencijoje buvo 20 komitet ir 8
tarpnacionalins politins grups (frakcijos) i kuri didiausia
socialistai ir Europos liaudies partija (krikionis demokratai,
konservatoriai). Komitet darbas siejasi su tam tikromis Bendrijos
veiklos sritimis.Parlamentas atspindi Bendrijos institucij
policentrin pobd. Eparlamento plenarins sesijos vyksta Strasbre. Jo
sekretoriatas yra Liuksemburge, o Europos politins partijos savo
sekretoriatus turi Briuselyje. Kai kurie Parlamento nuolatini
komitet posdiai ir neeilins sesijos vyksta Briuselyje. Per
parlamento sesijas jo nariai sdi susiskirst politines frakcijas,
kurios reikia tam tikr ideologij. EParlameto posdiai vyksta 11
oficiali ES kalb.Parlamento pirmininkas ir politini frakcij
pirmininkai susitinka pirminink konferencijoje, kurios
kompetencijai priklauso parlamento darbo organizavimo klausimai ir
sesij dienotvarks rengimas.Ryiam su asocijuotomis Vid. ir R.
Europos valstybmis palaikyti EParlamete kartu su atitinkamos
valstybs parlamentu sudaro pagal Europos sutart numatyt Jungtin
parlamentin komitet, kuriame kartu dirba ir asociacijos reikalus
svarsto abiej parlament atstovai. EParlamento pirmininko iniciatyva
reguliariai rengiami jo paties ir valstybi kandidai parlament
pirminink susitikimai.Kompetencija. Pirmiausia EParlamentas i esms
buvo patariamoji institucija ir galjo paleisti Komisij en bloc.
1987m sigaliojus Europos Suvestiniam aktui, EParlametui buvo
suteiktos platesns galios: jis labiau sitrauk teiss akt primimo
proces-dalyvauja vadinamojoje bendradarbiavimo (su Taryba)
procedroje, kai Eparlamento vaidmuo jau neapsiriboja tik savo
nuomons dl silomo projekto idtymu Tarybai, bet jis gali surengti
antr svarstym ir silyti papildymus, Komisijos pateiktam projektui,
kur galiausiai tvirtina Taryba.1993m. sigaliojus ES (Mastrichto)
steigimo sutariai EParlamento galios buvo dar labiau iplstos-vedama
vadinamoji bendro (su Taryba) sprendimo procedra. Tai reikia, kad
EP dar turi treiojo svarstymo galimyb ir prireikus gali dertis su
Komisija ir Taryba specialiai tam steigtame taikinimo komitete. Jei
nepavyksta susitarti EP gali vetuoti teiss akto primim. ES
sutartimi EP traukiamas Komisijos skyrimo procedr ir gali pareikti
nepasitikjim Komisijai.EParlamentas dabar ratifikuoja Bendrij
steigimo sutari pakeitimus, ES nauj nari primimo ir kitas ES vardu
sudaromos tarptautines sutartis. Jis skiria Ombudsmen, kuris
nagrinja ES piliei skundus dl EB institucij veiklos.Nors
EParlamento galios didja, jis negali savarankikai rengti teiss akt
projekt (tai Komisijos prerogatyva) ir negali j priimti vien savo
sprendimu (t.y. be Tarybos pritarimo). EParlamentas kontroliuoja
EKomisijos veikl, tvirtina ES biudet, vykdo statym leidybos prieir,
stebi Tarybos veikl, 3k. per metus EParlamente skaito praneim apie
Tarybos veikl. Tam tikrose leidybos srityse Taryba turi
konsultuotis su EParlamentu.EParlamentas atlieka 3 funkcijas:
statym leidiamosios valdios funkcija; biudeto valdios funkcija;
vykdomosios valdios funkcija.statym leidiamoji valdia. EParlamentas
skirtingai nuo nacionalini parlament turi ribotas galias statym
leidimo srityje. Sutinkamai su 1957m. Romos sutartyje numatytais
nuostatais Komisija teikia silymus, o Taryba pasitarusi su
EParlamentu, priima sprendimus. 1987m. sigaliojus Suvestiniam
Europos aktui, EParlamentui buvo suteiktos platesns galios: jis
labiau sitraukia teiss akt primimo proces, t.y. dalyvauja
vadinamojoje bendradarbiavimo su Taryba procedroje. Procedros esm
ta, kad EParlamento vaidmuo neapsiriboja savo nuomons dl silomo
projekto idstymu Tarybai: jis gali surenti antr svarstym ir silyti
papildymus Komisijos pateiktam projektui, kur galiausiai patvirtina
Taryba.EParlamentas vairiais lygiais yra trauktas teiss akt leidimo
proces: emiausiajame lygyje EParlamentas turi teis gauti
informacij. EParlamentas turi konsultavimo teis. EParlamentas gali
dalyvauti bendradarbiavimo procedros forma. Suvestiniame Akte
nustatyta procedra, kuri suteikia Parlamentui teis atmesti Tarybos
priimt bendr pozicij. ji taikoma diskriminacijos dl nacionalins
priklausomybs udraudimo srityje. EParlamentas gali prisidti prie
teiss akt, numatyt EB sutartyje, rengimo. Teiss akt reguliuojam
klausim, kuriems reikalingas EParlamento pritarimas.EParlamentas
savo statym leidiamj valdi vykdo remdamasis 4 statym primimo
procedromis, priklausomai nuo to, koks klausimas svarstomas:
paprastas pasitarimas (1 svartymas)-EParlamentas teikia savo nuomon
prie Tarybai priimant statymo projekt. Paprasto pasitarimo procedra
taikoma pvz. nustatant ems kio produkt kainas. bendradarbiavimo
procedra (2 svarstymai). J sudaro ie etapai: komisija pateikia savo
pasilym. EParlamentas ileidia savo nuomon (tai vadinamasis pirmas
svarstymas). Taryba, sprendimus priimdama kvalifikuota bals
dauguma, priima bendr pozicij. EParlamentui yra nusiuniamas
informacinis praneimas apie bendr pozicij; tuo paiu metu Taryba ir
Komisija informuoja EP apie visas prieastis, kurios paskatino Taryb
priimti bendr pozicij ir apie Komisijos pozicij. Praneus apie bendr
pozicij prasideda 3 mnesi laikotarpis, kurio metu galimi tokie
variantai: EP pritaria bendrai pozicijai arba nepriima jokio
sprendimo; tokiu atveju Taryba priima akt bendros pozicijos
pagrindu. EP absoliuia bals dauguma pasilo vien ar daugiau bendros
pozicijos patais. EP ta paia bals dauguma atmeta bendr pozicij. i
procedr rezultatai praneami Tarybai; EP atmetus bendr pozicij, kad
Taryba per antr svarstym priimt akt, reikalauja vieningumo; jei
buvo pasilytos pataisos, Komisija turi per 1 mn. i naujo perirti
pasilym, kurio pagrindu Taryba buvo primusi bendr pozicij; tai
darydama Komisija turi atsivelgti EP pateiktas pataisas. Komisija
nusiunia Tarybai tiek perirt pasilym, tiek tas EP pateiktas
pataisas, kuri ji neprim ir dl j pareikia savo nuomon; Taryba gali
vieningai priimti ias pataisas. Taryba priima Komisijos perirt
pasilym; ji tai daro kvalifikuota bals dauguma, bet jei Taryba nori
pataisyti Komisijos perirt pasilym, ji tai turi padaryti vieningai.
bendro sprendimo primimo procedra (3 svarstymai)-jei Taryba
neatsivelgia EP nuomon ir EP atmeta pasilym per antr svarstym,
sprendimas negali bti priimamas. Siekiant surasti kompromis prie
pradedant trei svarstym parlamente, aukiamas Sutaikymo komitetas
kur eina EP, Tarybos ir Komisijos nariai. Jei susitarimas
nepasiekiamas, EP gali galutinai atmesti pasilym. Bendro sprendimo
procedra taikoma laisvo darbo jgos judjimo, vidaus rinkos krimo,
mokslo tyrim bei technologij vystymo, aplinkos apsaugos, vartotoj
teisi gynimo, vietimo, kultros ir sveikatos srityse. pritariamoji
nuomon. i procedra suteikia parlamentui teis atidti sprendim ir
absoliui atmetimo teis. Ji taikoma sprendiant nauj valstybi primimo
klausim, pasiraant asociacijos sutartis su treiosiomis alimis bei
tarptautines sutartis; priimant vienod Europos parlamento rinkim
procedr, nustatant ES piliei gyvenamosios vietos teises, nustatant
struktrini bei sanglaudos fond organizacij ir tikslus, o taip pat
apibriant Centrinio europos banko udavinius ir galiojimus.Biudeto
valdia. EP tvirtina ir kontroliuoja biudet. 1970m. EP buvo suteikta
teis dalyvauti svarstant bendr EB biudet, o 1975m.teis atmesti
biudeto projekt.Komisijos parengto iankstinio biudeto projekto
pagrindu Taryba sudaro projekt ir pateikia j EParlamentui pirmajam
svarstymui. EP biudeto komitetas ir atskiros specializuotos
komisijos svarsto biudeto projekt ir rengia keitim silymus (dl
privalom ilaid-daugiausia ems kio srityje ir dl ilaid, skirt
tarptautini susitarim su treiosiomis alimis vykdymui) ir papildymui
(dl vis kit ilaid).Vykdomosios valdios kontrol (prieiros galios).
Vykdomosios valdios kontrol vykdoma per ias Parlamento teises:
Parlamentas turi teis pateikti Komisijai klausimus, kuriuos ji
atsako ratu arba odiu. Skirti Komisijos pirminink ir jos narius,
tvirtinti Komisijos sudt, reikti nepasitikjim ir net atstatydinti
Komisij. Atviroje sesijoje aptarti Komisijos pateikt metin
ataskait. Pirmininkavimo pradioje iklausyti ir susipainti su
Tarybos pirmininko parengta savo alies programa, o pirmininkavimo
pabaigoje-ataskait u pasiektus rezultatus. Gali sudaryti laikinus
tyrimo komitetus, kurie tirt tariamus paeidimus ar nekompetenting
vadovavim gyvendinant Bendrijos teis. Pristatyti kiekvieno Europos
virni tarybos susitikimo pradioje Europos Parlamento pozicij
pagrindiniais svarstytinais klausimais (tai padaro EP pirmininkas).
Gauti Europos virni tarybos susitikimo pirmininkaujanios valstybs
ataskait apie prezidentavim bei metinius pasiekimus. Svarstyti
usienio politikos ir saugumo klausimus parlamento usienio reikal,
saugumo ir gynybos politikos komitete. Kartu su Europos virni
tarybai pirmininkaujania alimi reguliariai aptarti bendros usienio
ir saugumo politikos esmines problemas ir pagrindines kryptis.
Gauti i Tarybos informacij, susijusi su bendradarbiavimu teisingumo
ir vidaus reikal srityse, teikti Tarybai savo rekomendacijas,
aptarti iose srityse pasiektus rezultatus. Pltoti bendradarbiavim
su Afrikos, Karib ir Ramiojo vandenyno (ACP) alimis.Politins
funkcijos. Parlamentas svarsto bendras veiklos sritis ir kitus
aktualius klausimus. Jo nevaro Bendrijos veiklos srii darbotvark,
nustatyta pagal sutarties nuostatas. Vienintelis svarstym
apribojimas yra tas, kad jie neturt sietis su gynybos klausimais.
Per svarstymus Parlamentas gali priimti rezoliucijas.2.5.Teismas:
Sudarymas. Reikalavimai teisjams. Generaliniai advokatai.
Pagrindiniai udaviniai ir kompetencija. Teismo procesas. Pirmos
instancijos teismas, krimo prieastys, kompetencija.
Europos teisingumo teismas-ES institucija, aikinanti Europos
bendrij teiss aktus ir nagrinjanti teisminius ginus. Jis yra
aukiausia valdia visais Bendrijos teiss klausimais: teismine tvarka
sprendia klausimus, susijusius su konstitucine ir administracine
teise, socialinje ir ekonominje sferose galiojania teise ir
klausimus, kurie jam pateikiami tiesiogiai arba i nacionalini
teism. ETT sutartis bei kitus Bendrijos teiss aktus jis aikina
remdamasis tuo, k jis laiko sutari prasme, nei grietai tuo, kas
jose parayta.Pagrindinis Europos Teisingumo Teismo
udavinys-utikrinti, kad Bendrijos teiss akt interpretavimas ir
gyvendinimas neprietaraut Europos Bendrij steigimo sutartims.Pagal
Europos Bendrij steigimo sutartis ES statymai turi virenyb prie
nacionalinius statymus. Tai reikia, kad tose srityse, kuriose
galioja Sjungos statymai, Europos Teisingumo Teismas Liuksemburge
yra aukiausia ES teismin instancija. teismo jurisdikcij eina tik
tos bylos, kurios priskiriamos Europos teisei.Teimas nagrinja ginus
tarp valstybi nari, tarp ES ir valstybi nari, tarp ES institucij,
tarp asmen, skaitant juridinius asmenis, ir Sjungos. Teismas
vertina tarptautines sutartis ir priima preliminarius sprendimus
byloms, kurias pateikia nacionaliniai teismai, taiau pastarieji jo
jurisdikcij neeina.Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundiami.
Pagal ES (Mastrichto) (1992m.) sutart ETTeismas gali priteisti
baudas toms valstybms narms,kurios nevykdo jo sprendim.Sudtis.
Reikalavimai teisjams. Generaliniai advokatai. Teismas susideda i
dviej dali: paties Teismo ir Pirmosios instancijos teismo.
Teisingumo teism sudaro teisjai, generaliniai advokatai ir
sekretorius. Teisingumo teism sudaro 15 teisj, kuriuos skiria
valstybs nars bendru susitarimu. is skaiius atitinka ES valstybi
nari skaii. Teisjus skiria ES valstybi vyriausybs po vien kiekviena
alis, 6 met kadencijai, kuri gali bti atnaujinama. Teismo pirminink
teisjai renka i savo tarpo 3 met kadencijai, kuri gali bti
atnaujinama. Teisingumo teismo pirmininkas vadovauja teismo darbui
ir pirmininkauja jo posdiams bei svarstymams, gali surengti sumarin
proces. Kad bt utikrintas traktavimo tstinumas Teismas yra
atnaujinamas palaipsniui-dalinis pakeitimas vyksta kas 3 metai,
vien kart pakeiiant 8, kit kart 7 teisjus. Teisjo kadencija gali
pasibaigti anksiau:-gali atsistatydinti;-mirties atveju;-ijimo
pensij atveju;- kai neatitinka reikalavim, keliam teisjui.Joki
specifini reikalavim teisjams nekeliama. Teisjai turi bti visikai
nepriklausomi, pripaintos kompetencijos teisininkai arba asmenys,
turintys reikiam kvalifikacij eiti aukiausias teismines pareigas
savo alyse.Teisjams padeda 8 generaliniai advokatai ir sekretorius.
Generaliniai advokatai skiriami 6 metams bendru valstybi nari
vyriausybi susitarimu. J keitimas vyksta dalinis-kiekvien kart po
4. Generalini advokat uduotis yra pateikti argumentuotus vis Teisme
nagrinjam byl paaikinimus, kad padt teismui atlikti savo pareigas.
Generalinis advokatas vieame teismo posdyje likdamas bealikas ir
nepriklausomas turi pateikti teismui argumentuot nuomon dl
Teisingumo Teismo nagrinjam byl. ie paaikinimai visada yra
pateikiami kol Teismas dar nra prims sprendimo. Ivada teismui
pateikiama odiu, pasibaigus odinei teismo stadijai. i ivada yra
svarbi-80 proc atvej Teismas j atsivelgia ir teismo sprendimai
atitinka ias ivadas.Generalinis advokatas kai kuri nuomone
dubliuoja teisj ir ios pareigybs reikt atsisakyti, bet tai netiesa,
nes generalinis advokatas: pateikia ivada, kuri yra tik
patariamoji; jis ivadose yra maiau suvarytas procesualiai, jis
laisvas irti plaiau;generalinis advokatas tai tarsi stauotojas
kelyje teisjus.Darbo organizavimas. Teismas posdiauja plenarinse
sesijose. Kad galt priimti sprendim reikia, kad bt 7 teisj
kvorumas. Teimas taip pat gali sudaryti 3 ar 5 teisj kolegijas ir
daugum ETT sprendim priima kolegijos, bet tam tikrais byl
nagrinjimo atvejais teimas privalo posdiauti plenarinje sesijoje.
Plenarinis posdis vyksta Teisingumo Teismo sprendimu arba valstybs
nars ar ES institucijosvienos i teismo proceso alies reikalavimu.
Paprastai bylas svarsto eios kolegijos, kurias sudaro teismo
pirmininkas ir du-keturi teisjai. Retais atvejais, nagrinjant
svarbias bylas, posd susirenka visi 15 teisj. Teismo sprendimai
laikomi teistai priimtais, kai dalyvauja nelyginis skaiius teisj.
Kolegij pasiskirstymas ir nagrinjami klausimai: sutari sipareigojim
nevykdymas (komisija prie valstybes nares arba valstyb nar prie
valstyb nar). Veiksmai atneantys al (prie ES institucijas ir
tarnautojus). sipareigojim nevykdymas (prie Parlament, Taryb,
Komisj). ES teiss interpretavimas ar teistumas (nacionalini teism
kreipimaisi). Skundai prie Pirmosios instancijos teismo
sprendimus.Nei teisjas, nei generalinis advokatas negali dalyvauti
nagrinjant byl, jei jis ioje byloje anksiau yra dalyvavs kaip
vienos i ali atstovas, patarjas ar teistai atstovavs i ali
interesams. Toks pat draudimas taikomas tuo atveju, kai teisjas ar
generalinis advokatas yra dalyvavs priimant sprendim kitame teisme,
tribunole, tyrimo komisijoje ar kitoje panaioje
institucijoje.Teisingumo teismo procesas. Teismo procedrai bdingi
visi civilini teiss sistem ypatumai: labai svarbi yra bylos
nagrinjimo raytin dalis; gali bti atliktas pirminis tyrimas. Yra
keturios stadijos:Raytin procedra. Bylos eiga prasideda, kai
paduodamas adresuotas raytinis pareikimas sekretoriui. Jame
nurodoma: pareikjo pavadinimas (pavard) ir adresas, atsakovo
pavadinimas, gino dalykas ir pareikjo paaikinimas, gali bti
pridedami raytiniai rodymai, kurie kiekvienam iekiniui yra
specifiniai. Dl preliminari nutarim atitinkamas teismas kreipiasi
paduodamas oficial pareikim, kur per vien mnes nuo jo gavimo dienos
atsakovas privalo atsakyti pateikdamas tam tikrus duomenis,
skaitant ir pareikim dl bylos faktini ar teisini aplinkybi,
kuriomis jis grindia savo gynyb. Pareikjas dl to gali pareikti
atsikirtimus.Tada pirmininkas nustato dien, kuri vienas i teisj,
vadinam teisju praneju, pateikia teismui preliminar praneim,
kuriame yra rekomendacija, ar prie odin proceso dal turi bti
atliktas parengtinis tyrimas, ar imtasi kitoki parengiamj priemoni.
Jei preliminaraus tyrimo nereikia, pirmininkas nustato odinio
teisminio nagrinjimo dat.Preliminarus tyrimas. Retas atvejis, kai
atliekamas preliminarus tyrimas, betkartais jis yra btinas: bylose,
kuriose kyla sunki techninio pobdio klausim. Tokiu atveju gali bti
vairios priemons: ali atvykimas, odiniai parodymai, pavedimas
ekspertui pateikti ivad, Teismas gali nusprsti ikviesti ir
apklausti liudytojus ir/ar ekspertus. alys gali atsakyti
pateikdamos raytinius paaikinimus. Po to pirmininkas nustato odinio
teisminio nagrinjimo dat.odin procedra. Ji prasideda tuo, kad
teisjas pranejas perskaito savo parengt praneim. Po to teismas
iklauso abi alis, visus liudytojus, ekspertus. Pabaigoje
perskaitoma generalinio advokato nuomon.Sprendimo primimas. Kai
pasibaigia odin procedra teisjai palieka sal, kad priimt
sprendim.tai daro slaptai ir paprastai prancz kalba. Sprendimas yra
labai formalus dalykas, jame turi bti tai, kas numatyta teismo
proceso taisyklse ir svarbiausia-sprendimo pagrindas.Teismas
sprendim priima kaip kolegialus organas, jis rodo bendr vis teisj,
primusi sprendim, vali. Kada sprendimas priimamas dl preliminaraus
nutarimo, nacionaliniams teismams, teikusiems pareikim, jis yra
privalomas. Visais kitais atvejais teismo sprendimai neprivalomi
nei paiam Teismui, nei nacionaliniams teismams. Taiau Teismas
stengiasi savo sprendimuose laikytis nuoseklios pozicijos ir jis
sukuria tai, kas vadinama teismo nustatyta teismine
praktika.Ilaidos. Pralaimjusiai aliai nurodoma sumokti teismo
ilaidas. Jei yra kelios alys-ilaidos padalinamos. Jei kiekviena i
ali laimi tam tikrais klausimais, bet pralaimi kitais arba esant
iimtinms aplinkybms, teismas gali nustatyti, kad jos turi
pasidalyti ilaidas arba kad alys padengia savo ilaidas.Sprendimas
nebtinai yra paskutinis odis byloje. Jei treiosios alys mano, kad
tam tikras sprendimas paeidia j teises, jos gali tuo remdamosis
apsksti sprendim. Jei paaikja faktai, kurie galt labai pakeisti
sprendim, suinteresuota alis gali prayti perirti teismo
sprendim.Pagrindinis Europos Teisingumo Teismo udavinys yra
utikrinti, kad taikant ir interpretuojant EB steigimo sutart ir
teiss aktus bt laikomasi Bendrijos teiss princip. Teisingumo
Teismas nustato, ar laikomasi pagal EB steigimo sutartis ir kitus
teiss aktus prisiimt sipareigojim, taip pat sprendia iekininius
ginus ir gali priteisti kompensuoti nuostolius.Europos Teisingumo
Teismo jurisdikcij sudaro i byl nagrinjimas: tiesioginio iekinio
bylos. Tokios bylos klasifikuojamos pagal iekovus ir atsakovus:
paprastai atsakovas yra valstyb nar. J atsakovu teisme galima
patraukti remiantis EB sutartimi-pateikus iekin dl sipareigojim
nevykdymo. Iekin pateikia Komisija. Valstybei narei taip pat gali
bti ikelta byla dl jos teikiamos pagalbos, kuri ikreipia bendrj
rink. Kita valstyb nar, kuri mano kad pastaroji nevykdo Sutarties
taip pat gali kreiptis teism. Atsakovu gali bti ir Bendrijos
institucijos. Bendrijos sutartis numato, kad jei EParlamentas,
Taryba, Komisija, paeisdama i sutart nepriima sprendimo, valstyb
nar arba kita Bendrijos institucija gali kreiptis su iekiniu
Teisingumo Teism, pateikdama iekin dl neveikimo. Numatoma galimyb
kreiptis su iekiniu dl panaikinimo-tikslas panaikinti teiss akto
galiojim, jei jis priimtas nesilaikant sutarties. Bankai bei j
institucijos. ECB, EIB. Bylos nagrinjamos apeliacine tvarka.
Teisingumo Teismas apeliacine tvarka nagrinja bylas dl sprendimus
yra prims Pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio skundo
padavimas ETT nesustabdo Pirmosios instancijos teismo sprendimo
vykdymo. Inagrinjus apeliacin skund gali bti panaikintas ankstesnis
sprendimas, panaikindamas gali pats ETT priimti sprendim, nukreipti
pakartotinai nagrinti byl. Preliminari nutarim bylos. Sutartyje
nurodomi atvejai, kai Teisingumo Teismas gali priimti preliminar
nutarim. Nacionaliniai teismai, nagrinjantys tarptautins teiss
bylas, gali susidurti su neaikumais dl ES teiss akto taikymo,
tuomet teismas privalo kreiptis ETT, kad nekilt konkurencijos tarp
Teisingumo Teismo ir nacionalinio teismo. Teisingumo Teismas nra
apeliacinis teismas nagrinjantis nacionalini teism sprendimus ir
jis gali sprsti tik su Bendrijos teise susijusius klausimus;
nacionalinis teismas yra pareigojamas taikyti Bendrijos teiss
principus, kuriuos Teisingumo Teismas idsto priimdamas sprendim jam
pateiktose bylose. Arbitrains bylos atsiranda EB sutartyje
numatytais atvejais-bylos keliamos arbitrains ilygos pagrindu, t.y.
kai yra susitarimas kreiptis teisingumo teism. Konsultacins ivados:
teismo gali paprayti pateikti ivad dl silomo susitarimo tarp
Bendrijos ir treiosios valstybs, valstybi grups arba tarptautins
organizacijos atitikimo EB sutart.Jei yra pareikta tiesioginis
iekinys, bylos svarstymo kalb renkasi iekovas, tuo tarpu priimdamas
preliminar sprendim Teisingumo Teismas vartoja t pai kalb kaip ir
byl pateiks nacionalinis teismas. Taigi gali bti vartojama bet kuri
oficiali bendrijos kalba. Susirainjimas yra svarbi Teisingumo
Teismo procedr dalis tiek bylos ali atsikirtim, tiek pastab
atvilgiu.pasibaigus raytiniam etapui bylos svarstomos vieuose
Teisingumo Teismo posdiuose.Prie rekomenduodami sprendim Teisingumo
Teismui generaliniai advokatai rengia svarstym, o paskui vieame
teismo posdyje pateikia nealik ir nepriklausom ivad dl idstyt
argument ir atitinkam taisykli aikinimo. Nors generalinio advokato
ivada nra pareigojanti jo nuomon Teismo sprendimui turi daug reikms
ir daniausiai yra lemiama. Sprendimas paskelbiamas vieame Teismo
posdyje. Sprendime idstomi argumentai, kuriais jis grindiamas ir
teksto kopijas galima gauti visomis 11 oficiali ES kalb.Bdamas
nepriklausoma ir autonomika institucija Teisingumo Teismas turi
savo administracin infrastruktr, susidedani i gausaus vertj ir
patarj brio, kurie padeda iversti bylas 11 oficiali ES kalb.Europos
Teisigumo Teismo proceso pagrindins formos skaitant ir Pirmosios
instancijos teism yra tiesioginiai iekiniai (kada pareikjas skund
paduoda tiesiogiai ETT/PIT), praymai dl iankstins ivados,
netiesioginiai prietaravimai dl neteistumo, ivados.Apibendrinant
galima teigti, kad teisingumo teismas atlieka ias funkcijas:
Konstitucinio teismo funkcija. Teismas galiotas kompetetingai
aikinti pirmines teiss normas ir sprsti klausimus dl antrins teiss
atitikimo pirminei. Aikinti EB normas nacionaliniams teismams.
Apeliacin funkcija. Konsultacin funkcija. Vykdo civilinio teismo
funkcijas. Gali nagrinti ginus dl alos atlyginimo. Drausmin
funkcija (slyginai)-komisar atleidimas.Pirmosios instancijos
teismas. Dl nuolat didjanio byl skaiiaus bei poreikio nagrinti tik
esmines bylas Teisingumo Teismui padti buvo steigtas Pirmosios
instancijos teismas-1989m. sigaliojus Suvestiniam Europos aktui.
Pagrindin jo steigimo prieastis-palengvinti Teisingumo Teismo darb.
io teismo kompetencijai buvo perduotos maiau reikmingos bylos, kad
Teisingumo Teismas galt daugiau dmesio skirti esmini Europos teisei
byl nagrinjimui.Pirmosios instancijos teismas veikia prie
ETT.Pirmosios instancijos teismas sudaromas i teisj, kuri yra 15,
nors io teismo teisj skaiius sutartyje nra tvirtintas. Teisjus
skiria Europos Sjungos valstybi nari vyriausybs bendru susitarimu 6
metams. Teismas yra atnaujinamas palaipsniui. Dalinis pakeitimas
vyksta kas 3 metai, pakeiiant vien kart 8, kit kart-7 teisjus.
Pirmosios instancijos teismas isirenka pirminink, taiau jame nra
generalini advokat.Joki specifini reikalavim teisjams nekeliama.
Teisjai turi bti visikai nepriklausomi, pripaintos kompetencijos
teisininkai arba asmenys, turintys reikiam kvalifikacij eiti
aukiausias teismines pareigas savo alyse.Baig kadencij pirmosios
instancijos teismo teisjai gali bti vl paskirti kitai
kadencijai.Pirmosios instancijos teismas nagrinja tokias bylas:
Bylas tarp bendrijos institucij ir personalo (personalo bylos,
susijusios su darbiniais santykiais); Konkurencijos bylas. Ginus su
Europos Komisija pagal 1952m. sigaliojusi EAPB steigimo sutart.
Iekinius pareiktus asmen dl anuliavimo. Nagrinja fizini ir juridini
asmen iekinius dl neveikimo. Sutinkamai su EB sutartimi E
parlamentas, Taryba, Komisija, paeisdami i sutart, nepriima
sprendimo, valstyb nar arba kita bendrijos institucija gali
kreiptis su iekiniu teisingumo teism. Asmen ikeltas antidempingo ir
intelektins nuosavybs teisi bylas. Nuostoli bylas, kurias ikelia
privats asmenys.Pirmosios instancijos teisme posdiaujama 3 ar 5
teisj kolegijos. Jei yra svarbi byl, jis gali rengti plenarinius
posdius.Pirmosios instancijos teismo sprendimas gali bti apsksti
Europos Teisingumo Teismui. EB sutartyje numatoma, kad galima
pateikti apeliacij bet tik teisiniais klausimais.Pirmosios
instancijos teismas neturi kompetencijos nagrinti ir sprsti
preliminaraus nutarimo byl, kurios nurodytos EB
straipsnyje.Inagrinjus apeliacin skund gali bti panaikintas
ankstesnis sprendimas, teisingumo teismas panaikindamas priimt
sprendim gali pats priimti nauj sprendim arba nukreipto
pakartotinai nagrinti byl.2.6.Audito rmai:Sudtis. Pagrindins
funkcijos, veiklos formos.Audito rmai-ES institucija, atliekanti E
Sjungos finans valdymo kontrol. Jos paskirtis yra gyvendinti
biudeto vykdymo kontrol ir prieir.Audito rmai kurti 1977m., kai
buvo nusprsta, kad Bendrijos finansus turi priirti speciali
institucija.Audito Rm sudtis, struktra. Audito rmai sudaryti ir
funkcionuoja remiantis kolektyvins atsakomybs principu. Pagal
1992m. ES (Mastrichto) sutart Audito rmus sudaro 15 nari, kurios 6
met kadencijai skiria taryba, pasikonsultavus su
EParlamentu.Kiekvienam Audito rm nariui keliami trys reikalavimai:
kvalifikacija, nepriklausomyb ir jokios kitos paalins veiklos.
Audito rm nariais tampa mons su ilgalaike darbine patirtimi bei
iniomis. Jie turi bti dirb nacionalinse nepriklausomo audito
institucijose.Audito rm nariams yra nustatyta vairi apribojim,
kuriais siekiama utikrinti j nepriklausomum. Nariai privalo bti
visikai nepriklausomi nuo savo vyriausybi atlikdami savo pareigas,
todl jiems draudiama gauti koki nors instrukcij i bet kokios
vyriausybs ar kitos insitucijos. Jie privalo susilaikyti nuo bet
koki veiksm, kurie nesiderina su j atliekamomis pareigomis. jie
negali eiti joki tiek mokam, tiek ir nemokam pareig.Audito rm
nariai 3 met kadencijai renka Audito rm pirminink. Pirmininko
pareigos yra priirti Audito Rm departament veikl, atstovauti rm
santykiuose su kitomis ES institucijomis. Pirmininkas gali bti
perrinktas kitai kadencijai. Nuo 1999m. Audito rm pirmininkas
Jan.O. Karlsson.Audito rm vidaus organizacija. Audito rmai turi
visik organizacin nepriklausomyb bei atskiras procedr taisykles.
Audito rmus sudaro atskiros Audito Grups, aprpianios skirtingas
veiklos sritis. Kiekvienas auditorius atsako u atitinkam ES veiklos
srities finansin kontrol.Rm veikla bei sprendimai remiasi
kolektyvins atsakomybs principu. Tai reikia: auditoriai yra
atsakingi rmams u savo kuruojamus sektorius; rmai sprendia kaip
gyvendinti auditori pateiktas pastabas, pasilymus bei atsako u
kasmetini ar speciali praneim ir nuomoni primim. Sprendimai
priimami bals dauguma.Audito rmuose dirba 500 nuolatini ir samdom
darbuotoj. Darbinmis kalbomis laikomos visos 11 oficiali ES kalb.
Audito rmai sikr Liuksemburge.Pagrindins funkcijos. Audito rmai
privalo patikrinti visas Bendrijos ir vis Bendrijos institucij
pajam bei ilaid sskaitas, patikrinti t sskait teistum ir
tvarkingum, nustatyti ar finansai tinkamai valdomi, t.y.
kontroliuoti j finansin veikl, kontroliuoti ES biudet. Jie privalo
pateikti EParlamentui ir Tarybai ataskait apie sskait patikimum ir
jose atspindt finansini operacij teistum bei tvarkingum. Pasibaigus
finansiniams metams Audito rmai privalo parengti metin ataskait
apie ES finansin veikl, kuri nusiuniama kitoms bendrijos
institucijoms ir paskelbiama Oficialiajame leidinyje karu su i
institucij komentarais. Taip pat rmai atlieka konsultanto
funkcijas-rengiant nauj ES biudeto projekt, teiss akt projektus,
nustatant ES politikos gyvendinimo finansinius instrumentus,
atsivelgiama Rm tyrim rezultatus, ataskaitas, rekomendacijas.Rmai
turi teis atlikti vis ES institucij finansins veiklos kontrol,
sprsti apie l panaudojimo teistum, savo iniciatyva, bet kurios
institucijos ir valstybs nars praymu atlikti audit.1997m.
Amsterdamo sutartis numat Audito rmams teis kelti bylas teisingumo
teisme ginant savo prerogatyvas bei teis kontroliuoti ES fondus u
kuriuos atsako kitos institucijos.2.7.Kiti organai: Ekonominis ir
socialini reikal komitetas ir Region komitetas. Europos invensticij
bankas.
Kitos institucijos. Ekonomini ir socialini reikal komitetas-tai
konsultacin institucija, ES lygmeniu atstovaujanti skirtingoms
visuomens ekonominio ir socialinio gyvenimo interes grupms
(darbdaviams, darbuotojams) ir teikti konsultacijas pagrindinms
sprendimus priimanioms ES institucijoms. Ekonomini ir socialini
reikal komitetas steigtas 1957m. Romos sutartimi. Jo steigimo
tikslas-traukti ekonomines ir socialines interes grupes bendros
rinkos krim bei teikti konsultacijas Komisijai ir Tarybai.
Ekonomini ir socialini reikal komitetas yra patariamj bals
turinti institucija. Komiteto nuomon nra privaloma Komisijai ir
Tarybai. 1986m. Suvestinis Europos Aktas ir 1992m. ES (Mastrichto)
sutartis praplt rat klausim, kuriems Taryba ir Komisija turjo gauti
Ekonomini ir socialini reikal komiteto rekomendacijas. Su iuo
komitetu turi bti konsultuojamasi apie priemones, tvirtinanias
bendrj ems kio politik, apie direktyvas, utikrinanias laisv
darbuotoj judjim, apie priemones susijusias su steigimosi laisve,
apie bendrosios transporto politikos priemones. 1997m. Amsterdamo
sutartimi Ekonomini ir