Association de l’Aviculture, de l’Industrie et du Commerce de Volailles dans les Pays de l’Union Européenne EUROPOS PAUKŠTIENOS PRAMONĖS VADOVAS [EPIG] Geros higienos praktikos vadovas patogeninių mikroorganizmų prevencijai ir kontrolei, ypač didelį dėmesį skiriant salmoneliozės paplitimo tarp Gallus gallus rūšies paukščių (broilerių), auginamų mėsai, kontrolei – paukštynuose, gaudant, kraunant ir transportuojant 2010 m. vasaris europos ūkininkai europos žemės ūkio bendrovės
34
Embed
EUROPOS PAUKŠTIENOS PRAMONĖS VADOVAS [EPIG]vmvt.lt/sites/default/files/hpv_mesinems_vistoms.pdf · dans les Pays de l’Union Européenne EUROPOS PAUKŠTIENOS PRAMONĖS VADOVAS
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
Association de l’Aviculture,de l’Industrie et du Commerce de Volailles dans les Pays de l’Union Européenne
EUROPOS PAUKŠTIENOSPRAMONĖS VADOVAS [EPIG]
Geros higienos praktikos vadovas patogeninių mikroorganizmų prevencijai ir kontrolei, ypač didelį dėmesį skiriant salmoneliozės
paplitimo tarp Gallus gallus rūšies paukščių (broilerių), auginamų mėsai, kontrolei – paukštynuose, gaudant, kraunant ir
transportuojant
2010 m. vasaris
europos ūkininkai europos žemės ūkio bendrovės
2
PRATARMĖ
Šį dokumentą kartu parengė „a.v.e.c.“ bei COPA-COGECA. „a.v.e.c.“ yra ES paukštienos perdirbėjų
ir prekybos asociacija, COPA-COGECA yra Europos Sąjungos žemės ūkio organizacijų komitetas ir
žemės ūkio kooperatyvų generalinė konfederacija.
Šio vadovo tikslas yra padėti naminių paukščių augintojams, auginantiems broilerius, skirtus
vartoti žmonėms, išvengti ligų užkrato, plitimo ir išlikimo bei taršos, darančios įtaką žmonių mais-
tui skirtos paukštienos saugai.
Šis dokumentas parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004
dėl maisto produktų higienos 9 straipsnį. Šis dokumentas pateikia nurodymus, kaip efektyviai tai-
kyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų
zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės, taip pat reglamentą Nr. 178/2002, bendruosius maistui
skirtus teisės aktus ir KODEKSĄ – mėsos pramonės higienos taisykles.
Vadovas papildo kitus praktikos kodeksus, kurie taikomi valstybėse narėse, bei rekomenda-
cijas, išdėstytas OIE. Tai savanoriškas geros higienos praktikos vadovas ūkininkams, kurie vištas
laiko mėsai, ir kitiems operatoriams, atliekantiems vištų gaudymo, krovimo ir transportavimo
darbus. Vadovas apima daug gamybos pakopų: nuo peryklą paliekančių vienos dienos broilerių
viščiukų iki jų atvykimo į skerdyklą.
Vadovas taikomas tik vištoms, netaikomas kitoms rūšims, nors tam tikros geros higienos prak-
tikos priemonės gali būti svarbios ir kitokios paukštienos gamybai.
Dokumente pateiktos gairės turėtų padėti gamintojams įgyvendinti higienos priemones, kad
jie galėtų kontroliuoti gyvų paukščių ir paukštienos mikrobiologinę kokybę. Ypatingas dėmesys
skirtas padėti išvengti salmoneliozės užkrato, plitimo ir taršos tarp mėsai auginamų vištų .
Vadovą taip pat galima naudoti kaip pagrindą kuriant nacionalinius ir regioninius vadovus, ku-
rie gali būti išsamesni, bet negali prieštarauti šiam Bendrijos vadovui. Jei valstybės narės ir (arba)
operatoriai yra nustatę aukštesnius standartus ir taiko juos, šis vadovas jokiu būdu negali būti
naudojamas sumažinti šių standartų lygį.
Rekomenduojama, kad pulkų savininkai ir skerdyklų operatoriai vadovo įgyvendinimą aptartų
su veterinarijos gydytoju bei visais operatoriais, dirbančiais maisto grandinėje, ir apsvarstytų, kaip
tai gali būti geriausiai įdiegta, atsižvelgiant į vietines specifi nes sąlygas.
A. Paukštidė ................................................................................................................................................................................................61. Biologinis saugumas .................................................................................................................................................................. 6
2. Valdymas .........................................................................................................................................................................................11
3. Stebėsena ir mėginių ėmimas...........................................................................................................................................12
4. Valymas ir dezinfekavimas ..................................................................................................................................................16
B. Gyvų naminių paukščių gaudymas, krovimas ir transportavimas ......................................................... 191. Išvežimas: higienos instrukcijos, taikomos gaudant ir kraunant ...............................................................19
2. Gyvų paukščių transportavimas: higienos instrukcijos, taikomos transportuojant ................... 20
C. Įrašų saugojimas, duomenų perdavimas ir ryšiai ................................................................................................ 211. Įrašai ....................................................................................................................................................................................................21
2. Įrašų saugojimas ........................................................................................................................................................................ 22
Priedai ..........................................................................................................................................................................................................23I. Nuorodos į įstatymus, kokybės schemas ir kitus šaltinius ............................................................................. 23
II. Licenciją turinčios laboratorijos ...................................................................................................................................... 25
III. Apibrėžimai.................................................................................................................................................................................. 25
IV. Išsamaus biologinį saugumą užtikrinančių priemonių, broilerių skyriaus valymo
ir dezinfekavimo, transportavimo priemonių kontrolinis sąrašas...........................................................27
4
ĮVADAS
Komercinei paukštienos gamybai labai svarbu naminių paukščių pulkus apsaugoti nuo užsikrė-
timo nepageidaujamais mikroorganizmais. Labai patogeninių, užkrečiamųjų ligų organizmų
patekimas į paukščių pulkus gali turėti rimtų neigiamų ekonominių pasekmių visai visuomenei.
Kuriant ir kasdien vykdant biologinio saugumo procedūras, kaip geriausias valdymo praktikas
paukštynuose, sumažėja tikimybė užsikrėsti tokiais zoonotinių mikrobiologinių infekcijų sukėlė-
jais kaip salmonelės ir kampilobakterijos, taip pat infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, paukščių gripu
ir Niukaslio liga. Naminių paukščių augintojai ir skerdyklų operatoriai turi suprasti, kokie svarbūs
biologinio saugumo protokolai, būti su jais susipažinę, dirbdami kuo tiksliau įgyvendinti šias pro-
gramas, kad visada išlaikytų aukštą biologinio saugumo lygį.
Biologinio saugumo1 programos veiksmingumas gali būti optimizuotas, jei visi paukštienos
gamintojai taikytų geriausias valdymo praktikas.
Salmonelės yra žarninės bakterijos, kurias gali perduoti visi gyvūnai, o taip pat ir žmonės.
Kai kurie salmonelių serotipai naminiams paukščiams gali sukelti sunkias klinikines ligas (S.
Gallinarum, Pullorum, arizonae), bet daugelis Salmonella spp. paprastai nesukelia klinikinių ligų
naminiams paukščiams. Jei salmonelių yra vištose, auginamose mėsai, padidėja rizika, kad šių viš-
tų mėsa bus užkrėsta minėtomis bakterijomis. Yra maždaug 2 500 skirtingų salmonelių serotipų.
Šiuo metu ES apie 200 salmonelių serotipų siejama su per maistą perduodamomis infekcijomis
žmonėse.
Salmoneliozė gali būti perduodama tiek vertikaliai iš tėvų pulkų palikuonims, tiek horizontaliai,
kai paukščiai užsikrečia jų aplinkoje esant užkratui. Žinoma, kad vertikaliai iš veislinių pulkų ko-
merciniams pulkams perduodami daugiausiai du serotipai – Salmonella Enteritidis ir Salmonella
Typhimurium. Daugelyje šalių, pritaikius griežtas biologinio saugumo priemones, efektyvų ste-
bėjimą ir vakcinaciją, pavyko sumažinti šių dviejų serotipų paplitimą.
Horizontalusis plitimas, t. y. užsikrėtimas infekcija per užkrėstus lesalus, ant peryklos įrangos
likusį užkratą, užkratą paukštidėse, pulkų užsikrėtimas per paukštidės parazitus, dėl darbuotojų
judėjimo ir užkrėstos įrangos, vis dėlto lieka pagrindinis kelias infekcijai plisti. Infekcijos plitimo ke-
liai kinta skirtingose šalyse ir su naminiais paukščiais susijusiose įstaigose, todėl svarbi veiksminga
stebėsena vietoje, įskaitant mėginių ėmimo programas, kurios leidžia aptikti infekcijos šaltinius.
Salmonelės yra labai paplitusios ir visiškas jų išnaikinimas aplinkoje, išskyrus pirminio veisi-
mo sektorių (t. y. „protėvių“ ar tėvų lygmenį), ekonomiškai nėra pagrįstas ir neįmanomas dau-
gelyje šalių.
Geras valdymas ir biologinis saugumas užkratą ir infekcinę taršą gali sumažinti iki minimumo,
ypač todėl, kad pagerėjusi salmonelių kontrolė veisimo ir lesalų gamybos sektoriuose labai suma-
žino šių šaltinių keliamą riziką. Daugelyje šalių užkrėsti lesalai, kaip ir perykloje esantis užkratas,
vis dar yra pagrindinis kelias, kuriuo naujos salmonelių sukeliamos infekcijos patenka į paukštides.
Veiksminga salmonelių kontrolės programa gali būti naudinga kampilobakterijų ir kitų organiz-
mų kontrolei, nes biologinis saugumas apskritai turi apsauginį poveikį. Vis dėlto kur kas sunkiau
paukštidę apsaugoti nuo kampilobakterijų r patekimo, nes jų užkrečiamoji dozė yra maža, tai reiš-
kia, kad paukštidėje nuolat turi būti veiksmingas higieninis barjeras.
5
Pulkų savininkai ir vežėjai griežtai raginami šį vadovą įtraukti į savo standartinę valdymo prak-
tiką. Šis vadovas parengtas atsižvelgiant į faktą, kad daugelis mėsai auginamų vištų yra augina-
mos kontroliuojamos aplinkos paukštidžių kompleksuose. Vadove apibūdintos priemonės turėtų
tapti pamatu salmonelių kontrolei; jei jos taikomos griežtai, gali būti naudingos rūpinantis kitų
infekcijų bei ligų vištų pulkuose, auginamuose mėsos gavybai, prevencija ir kontrole.
Bendrosios priemonės yra gera pradžia, bet jų gali nepakakti norint visiškai išnaikinti infekciją bet
kokiomis sąlygomis, pavyzdžiui, paukštidėse, kuriose užkratas atsparus. Todėl būtina imtis specifi -
nių tyrimų ir peržiūrėti kontrolines procedūras, kai bendrosios priemonės nėra veiksmingos.
Vadovas neapima specifi nių priemonių, taikomų vištoms, laikomoms atviro tipo paukštidėse.
Nepaisant to, daugelis pagrindinių principų yra taikytini ir jų turi būti laikomasi kaip galima tiksliau.
Vadovo dalys gali būti taikomos laisvai laikomiems paukščiams ar mažo pajėgumo paukštidėms.
Vadovo prieduose yra nuorodų į svarbius įstatymus ir patikrinimo aktas-klausimynas. Patikri-
nimo aktą- klausimyną galima naudoti rengiant detalųjį biologinio saugumo priemonių, broilerių
auginimo skyrių valymo ir dezinfekavimo, lesalų tinkamo tvarkymo, taip pat gaudymo ir trans-
portavimo priemonių planą.
6
A. PAUKŠTIDĖ
1. Biologinio saugumo priemonės1
1.1 Bendroji dalis
MĖSOS HIGIENOS PRINCIPAI, TAIKOMI PIRMINEI GAMYBAI, pagal mėsos gamybos higi-enos praktikos taisykles
I. Pirminė gamyba turėtų būti vykdoma sumažinant pavojaus patekimo tikimybę ir atitinka-
mai užtikrinant, kad mėsa būtų saugi vartoti žmonėms.
II. Kai tik įmanoma ir praktiška, pirminės gamybos sektorius ir kompetentinga institucija tu-
rėtų įsteigti sistemas, reikalingas norint rinkti, lyginti, padaryti prieinamą informaciją apie
pavojus bei sąlygas, galinčias susidaryti gyvūnų populiacijoje ir paveikti mėsos saugą bei
tinkamumą.
III. Pirminės gamybos sektorius turėtų naudoti ofi cialias ar ofi cialiai pripažintas programas
zoonozių sukėlėjams gyvūnų populiacijoje bei aplinkoje kontroliuoti ir stebėti, kaip tai
tinkama konkrečiomis sąlygomis, apie registruotinas zoonotines ligas pranešti taip, kaip
reikalaujama.
IV. Geros higienos praktika (GHP) pirminės gamybos lygyje turėtų apimti, pavyzdžiui, gyvū-
nų sveikatą ir higieną, įrašus apie gydymą, lesalus ir lesalų sudedamąsias dalis, svarbius
aplinkos veiksnius, joje taip pat turėtų būti numatyti HACCP (kritinių kontrolės taškų pa-
vojų analizės) taikymo principai kiek tik įmanoma.
V. Gyvūnų (pulkų) identifi kavimo praktikos turėtų leisti atsekti kilmės vietą, kiek tik tai prak-
tiškai įmanoma, kad kai būtina, būtų galima atlikti kontrolės tyrimą.
• Salmonelių tyrimų rezultatai nurodant, iš kokių pulkų mėginiai buvo imami ir kada mėginiai imti.
• Lesalų/ žaliavos kilmės sertifi katai arba įrašai.
• Lesalų/ žaliavos tyrimų rezultatai.
• Įrašai apie vandens sanitarinės (chloravimo arba alternatyviųjų metodų) sistemos priežiūrą.
• Įrašai apie dezo kilimėlių priežiūrą.
• Įrašai apie darbinių drabužių valymą.
• Kokybės kontrolės pagal nustatytą protokolą rezultatai.
• Įrašai apie dezinfekavimo protokolo efektyvumą.
• Įrašai apie vabzdžių kontrolės protokolo efektyvumą.
• Įrašai apie graužikų kontrolės protokolo efektyvumą.
Į skerdyklą išvežamų paukščių skaičius.
Kaip saugoti ir tvarkyti šiuos įrašus, operatorių gali išmokyti veterinarijos specialistas.
22
2. Įrašų saugojimas
• Visi įrašai, kurių reikalaujama šiame vadove, turi būti saugomi mažiausiai 3 metus.
• Laikymo sąlygos turi būti tokios, kad įrašams nebūtų pakenkta ir jie nebūtų pažeisti.
• Įrašus reikia rūšiuoti ir kataloguoti, kad lengvai būtų prieinama išsami informacija.
3. Išoriniai ryšiai
• Skirtingų pašarų bei maisto grandinės narių ryšiai yra labai svarbus įrankis, užtikrinant ma-
isto ir maisto produktų saugą.
• Todėl visi, kurie naudoja vadovą, skatinami bendrauti, atliktų tyrimų bei stebėsenos rezul-
tatais dalytis tiek su tiekėjais, tiek su klientais.
• Paukštienos gamintojai turi siekti, kad visi maisto saugai kylantys pavojai būtų ne tik identi-
fi kuojami, įvertinami ir kontroliuojami, jie taip pat turėtų bendrauti su kitais maisto grandinės
dalyviais, kad šie galėtų iki minimumo sumažinti poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai.
23
PRIEDAI
I priedas. Nuorodos į teisės aktus, kokybės schemas ir kitus šaltinius
• Nuoroda į DG SANCO svetainę, kurioje pateikiami galiojantys įstatymai ir gairės:
http://ec.europa.eu/food/food/biosafety/hygienelegislation/comm_rules_en.htm• Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. lapkričio 17 d. direktyva Nr. 2003/99/EB dėl zoonozių
ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą Nr. 90/424/EEB ir pa-
naikinanti Tarybos direktyvą Nr. 92/117/EEB
• 2010 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas Nr. 200/2010, įgyvendinantis Reglamentą (EB)
Nr. 2160/2003 dėl salmonelių serotipų paplitimo mažinimo veislinių Gallus gallus rūšies
suaugusių paukščių pulkuose: http://eur-lex.europa.eu/Result.do?TI=VI&T2=2010&T3=200
&RechType=RECH_naturel&Submit=Search
• 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl
salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės, su pataisymais.
statyti dvi tokias voneles, vieną prieškambario išorėje, o dar vieną prie pat įėjimo į paukštidę. Gali
būti naudojama kaip vienintelis barjeras, bet geriau naudoti su peržengiamu higieniniu barjeru,
taip pat paisyti nuorodos prieškambaryje persiauti batus.
4. Sanitarinė priemonė – tai antiseptinis skystis ar gelis, naudotinas nusiplovus rankas, jo
sudėtyje gali būti alkoholio ar kitų dezinfekuojančių sudedamųjų dalių.
5. Prieškambaris, higieninis barjeras – apibūdinimas ir vieta: vieną jų skiriamą zoną galima
apibūdinti kaip „švarią“ ar „paukštidės dalį“, o antrą skiriamą zoną – kaip „nešvarią“ ar „paukštidės
išorėje“. Šias zonas atskiria aiški skiriamoji linija, pavyzdžiui, fi zinis barjeras arba linija, nupiešta ant
paukštidės grindų. Reikia duoti kitus batus, kurie turi būti avimi bent švarioje zonoje. Prieškambaris
visada turi būti švarus, jį reikia reguliariai dezinfekuoti. Geriausia, kai ties įėjimu į objektą ir patal-
pas įrengiami atskiri persirengimo kambariai batams persiauti ir kombinezonams/ darbiniams
26
drabužiams apsivilkti.
6. Dezinfekcija, chemikalai – chemikalai, skirti dezinfekuoti, kuriuos patvirtino kompetentinga
institucija, ji gali duoti patvirtintų dezinfekavimo medžiagų ir tinkamų koncentracijų, galinčių
naikinti salmoneles, sąrašą.
7. Senas kraikas – panaudotas kraikas, likęs po pulko išvežimo.
8. Pulkas – tai visi tos pačios sveikatos būklės, laikomi tose pačiose patalpose arba aptvare ir
sudarantys vieną epidemiologinį vienetą naminiai paukščiai: jei paukščiai laikomi patalpoje, ter-
minas apima paukščius, laikomus toje pačioje erdvėje, paprastai paukštidėje.
9. Skerdena – išdarinėtas paukščio kūnas (visas paukščio kūnas, nuleistas kraujas, nupeštas ir
išdarinėtas).
10. Higienogramos – tai ant paviršiaus esančių bakterijų skaičiavimas, naudojamas valymo ir
dezinfekavimo darbų, atliekamų tuščioje paukštidėje per tuščiąjį laikotarpį, rezultatų stebėsenai.
11. Tuštieji laikotarpiai – tai laikotarpis tarp užauginto pulko išvežimo ir naujo pulko atvežimo į
ta pačią paukštidę.
12. Betonuota aikštelė – paukštidės išorėje esantis kietas paviršius, dažnai padengtas betonu.
27
IV SKYRIUS. VADOVO PATIKRINIMO AKTAS-KLAUSIMYNAS
A. BIOLOGINIO SAUGUMO PRIEMONĖS
1.1.1
PAUKŠTYNAS
Ar paukštidė yra atokiai nuo kito gyvojo inventoriaus ir taršos šaltinių?
1.1.2 PAUKŠTYNO TERITORIJA (OBJEKTAS)
Ar yra paukštyno teritorijos planas?
Ar patekimas į paukštyno teritoriją kontroliuojamas?
Ar paukštyno teritorijos perimetras aiškiai pažymėtas?
Ar visa paukštyno teritorija aptverta?
Ar įrengtas specialus įėjimo į paukštyną punktas?
Ar lankytojų automobilių aikštelė yra greta įėjimo į paukštyno teritoriją, ar ji lengvai valoma?
Ar vidiniai keliai padengti kieta danga, kurią lengva valyti?
Ar paukštyno teritorijoje yra kitų paukštidžių?
Ar prie įėjimo yra speciali patalpa drabužiams persivilkti, batams persiauti ir rankoms nusiplauti?
1.1.3 PASTATAI
Ar pastatai tvirti ir ar juos lengva valyti?
Ar užtikrinta apsauga nuo laukinių paukščių ir parazitų?
Ar išorinės zonos valomos ir tvarkomos, ar jose nelaikomos įvairios medžiagos?
Ar įėjimai laikomi uždaryti ir užrakinti?
Ar paukštidėje įrengtas švarus persirengimo kambarys, kuriame darbuotojai ir lankytojai, prieš įeidami į paukštidę ir iš jos išeidami, gali nusiplauti, dezinfekuoti rankas, persivilkti drabužius, persiauti batus?
Ar standartai, taikomi pagalbinėms patalpoms, panašūs į taikomus paukštidėse?
1.1.4 BIOLOGINIO SAUGUMO PROCEDŪROS PAUKŠTYNO TERITORIJOJE IR TIES ĮĖJIMU Į PAUKŠTIDĘ
Ar prieš įeidami į paukštyno teritoriją bei bet kurią paukštidę, iš jų išeidami darbuotojai ir lankytojai gali apsivilkti kombinezonus bei persiauti batus?
Ar lankytojams ir darbuotojams įrengtas bent dvigubas dezo kilimėlių bar-jeras ir kambarys drabužiams persivilkti/ avalynei persiauti?
Ar visi lankytojai ir darbuotojai nuolat naudoja dezo kilimėlius arba per-siauna batus?
Ar švari ir užteršta zonos aiškiai atskirtos, pavyzdžiui, fi ziniu barjeru?
Ar į dezo kilimėlius pilamos patvirtintos ir veiksmingos dezinfekavimo medžiagos?
Ar dezo kilimėliai keičiami arba papildomi laikantis gamintojo instrukcijų?
28
1.1.5
ĮRANGA
Ar įranga dalijamasi?
Jei taip, ar yra sąlygos plauti ir dezinfekuoti įrangą, kuria dalijamasi?
1.2
KRAIKO TIEKIMAS IR IŠMETIMAS
Ar kraikas gaunamas iš patikimo šaltinio ir yra neužterštas? Ar kraikas visada laikomas ant padėklų ir yra uždengtas nuo vandens, paukščių ir parazitų apsaugančia danga?
Werden beschädigte Ballen und Alteinstreu ordnungsgemäß entfernt und entsorgt?
Ar pažeistos prekės ir senas kraikas tinkamai pašalinami bei utilizuojami?
1.3
PARAZITŲ, LAUKINIŲ GYVŪNŲ IR VABZDŽIŲ KONTROLĖ
Ar pastatai apsaugoti, kad nepatektų laukiniai paukščiai, graužikai, plėšrūnai ir taršą pernešantys vabalai?
Ar matyti pabirusių lesalų?
Ar yra planinė masalų ir spąstų dėliojimo pastatuose bei paukštyno teritori-joje programa?
Ar vykdoma veiksminga kenkėjų kontrolė, ar yra įrašai apie naudotus pesticidus?
Ar už kenkėjų kontrolę atsakingas darbuotojas tinkamai išmokytas?
1.4
NAMINIAI GYVŪNAI PAUKŠTYNO TERITORIJOJE
Ar naminiai gyvūnai ir kiti gyvūnai yra laikomi paukštyno teritorijoje?
Ar paukštyno teritorijoje laikomi sarginiai šunys?,
Ar sarginiai šunys gali patekti į pastatus?
1.5 LESALŲ IR VANDENS TIEKIMAS
Ar lesalų tiekėjas dirba pagal atitinkamus praktikos kodeksus ir (arba) vadovus?
Ar lesalų tiekėjas kontroliuoja salmoneles ir ar salmonelių stebėjimo rezul-tatai pateikiami?
Ar lesalams transportuoti yra paskirtos atskiros transporto priemonės?
Ar transporto priemonės kruopščiai valomos ir dezinfekuojamos, prieš pristatant paruoštą lesalą?
Ar laikomasi gerai dokumentuotos higienos programos transporto priemonėms, vežančioms lesalus?
Ar naudojami įmaišomieji neskaldyti grūdai?
Ar įmaišomieji neskaldyti grūdai apdoroti rūgštimi ar karščiu pagal naciona-linius įstatymus?
Ar imami kiekvienos atvežtos lesalų partijos mėginiai, ar jie išsaugomi?
Ar lesalams iškrauti naudojami nauji dulkių surinkimo maišai?
Ar lesalai saugomi uždaruose aruoduose, bunkeriuose arba sandariose pakuotėse?
29
Ar laikymo vietose nėra matoma paukščių ir graužikų?
Ar išbyrėjęs lesalas ir jo likučiai išvalomi bei pašalinami?
Ar geriamasis vanduo tiekiamas iš kontroliuojamų miesto tinklų?
Ar prieš naudojant ir bent kartą per metus tiriama vandens bakteriologinė kokybė?
Ar vanduo ne iš miesto tinklų prieš naudojant dezinfekuojamas, chloruoja-mas ar apšvitinamas UV spinduliais?
1.6
KRITUSIŲ IR BROKUOTŲ PAUKŠČIŲ UTILIZAVIMAS
Ar pulkai tikrinami kasdien?
Ar kritę ar išbrokuoti paukščiai išmetami ir laikomi uždarame, sandariame, nuo kenkėjų apsaugotame konteineryje?
Ar skerdenos išmetamos pagal reglamentą Nr. 1774/2002 (anuliuotą regla-mento Nr. 1069/2009, įsigaliosiantį nuo 2011 m. kovo 4 d.)?
Ar sandėlių patalpos/ įranga, skirta kritusiems paukščiams, kruopščiai valoma ir dezinfekuojama prieš patenkant naujiems paukščiams?
Ar po nugaišusių paukščių tvarkymo plaunamos rankos?
Ar tvarkant kritusius paukščius mūvimos vienkartinės pirštinės?
1. 7
VIENADIENIAI VIŠČIUKAI
Ar peryklose, iš kurių gaunami vienadieniai viščiukai, laikomasi atitinkamų teisės aktų reikalavimų dėl salmonelių stebėsenos?
Ar vienadieniai viščiukai transportuojami švariose bei tinkamai dezinfekuo-tose transporto priemonėse, dėžėse ir (arba) narvuose?
2. VALDYMAS
2.1.1
PAUKŠTYNO VALDYMAS
Ar paukštynas valdomas principu „viskas pilna – viskas tuščia“, tinkamai taikant priemones judant iš vienos paukštidės į kitą?
Ar biologinio saugumo priemonės, tokios kaip tuščiasis periodas yra taiko-mas tarp pulkų ciklų ?
Ar objektai, kuriuose laikomos įvairaus amžiaus vištos, valdomi taip, kad kiekvienoje biologinio saugumo zonoje numatomas tuščiasis periodas, tarp pulkų ciklų ?
2.1.2 DARBUOTOJAI IR LANKYTOJAI
Ar paukštyne visiems darbuotojams duodami darbiniai drabužiai ir batai, ar jie valomi?
Ar visi drabužiai plaunami ar išmetami prasidėjus naujo pulko užvežimui ir auginimui ?
Ar yra įrengta barjerinė biologinio saugumo sistema arba dezo kilimėliai prie įėjimo į paukštidę (-es)?
Ar švari ir užteršta zonos aiškiai atskirtos, pavyzdžiui, fi ziniu barjeru?
Ar į dezo kilimėlius pilamos patvirtintos ir veiksmingos dezinfekavimo medžiagos?
30
Ar paukštidėje esančiose rankų plovimo patalpose ir tualetuose yra kriauklės, muilo ar sanitarinių priemonių?
Ar visi darbuotojai ir lankytojai informuoti, kad turi nusiplauti rankas, prieš įeidami į paukštides ir iš jų išeidami?
Ar yra parengta lankytojų knyga, kurioje lankytojai galėtų užrašyti datą, atvykimo/ išvykimo laiką, vardą ir pavardę, įmonės pavadinimą, apsilanky-mo tikslą ir paskutinio kontakto su naminiais paukščiais datą?
Ar akivaizdžiai stengiamasi sužinoti, ar lankytojai iš užsienio šalių neturėjo kon-takto su naminiais paukščiais per pastarąsias 48 valandas – ar to teiraujamasi?
2.1.3
TRANSPORTO PRIEMONĖS
Ar ribojamas besilankančių transporto priemonių skaičius?
Ar dezinfekavimo priemonėmis purškiami ratai ir kitos užterštos dalys?
2.1.4
ĮPRASTI DARBAI IR MOKYMAS
Ar darbuotojai tinkamai išmokyti apie biologininio saugumo ir higienos priemones?
3. STEBĖSENA, IMANT MĖGINIUS IR TIRIANT
3.1 MĖGINIŲ ĖMIMAS IR TYRIMAS DĖL SALMONELIŲ
3.1.1.1
VIENADIENIŲ VIŠČIUKŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS: SAVANORIŠKAS
Ar savanoriškai tikrinami į paukštyną atvykstantys vienos dienos viščiukai?
Ar mėginiai imami tinkamai, išvengiant kryžminės taršos?
3.1.1.2 PRIVALOMAS BROILERIŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS
3.1.1.2.1
MĖGINIŲ ĖMIMO LAIKAS
Ar paukščių mėginiai imami per 3 savaites iki skerdimo?
Ar prieš skerdžiant buvo gauti tyrimų rezultatai?
3.1.1.2.2
MĖGINIŲ ĖMIMO PROCEDŪRA
Ar vienam pulkui naudojamos bent 2 poros drėgmę sugeriančių antbačių = 4 vienai paukštidei?
Ar drėgmę sugeriantys antbačiai avimi ant sterilių, drėgmei atsparių batų?
Ar batai apsiaunami perėjus per dezo kilimėlius?
Ar mėginiai imami perėjus visą paukštidės ilgį ir apsilankius visuose posky-riuose (žengus mažiausiai 100 žingsnių)?
Ar pavyzdžiai imami prieš papildant pakrato?
Ar drėgmę sugeriantys antbačiai į laboratoriją siunčiamos sterilioje pakuotėje ir kuo greičiau?
3.1.1.3
MĖGINIŲ ĖMIMAS RETINANT IR IŠVEŽANT: SAVANORIŠKAS
Ar retinant ir išvežant pasirūpinama, kad broilerių pulkai, kuriuose nebuvo rasta S., nebūtų užkrėsti, pavyzdžiui:
per užkrėstą gaudymo įrangą, dėžes ir konteinerius?
Ar imant mėginius nuo paviršių naudojami dideli medžiaginiai tamponai? Ar pasirinktinai imami mėginiai nuo transportavimo sunkvežimių?
Ar laborantui ir veterinarijos gydytojui pranešama iš anksto?
31
3.1.1.4
MĖGINIŲ ĖMIMAS PO VALYMO IR DEZINFEKAVIMO: LABAI REKOMENDUOTINAS APTIKUS S. PULKAI, KURIŲ REZULTATAI TEIGIAMI
Ar aptikus pulką, užkrėstą S., paukštidė yra kruopščiai išvalyta ir dezinfekuota?
Ar po valymo ir dezinfekavimo tinkamai imami mėginiai?
Ar paukštidė vėl dezinfekuojama, jei po dezinfekavimo paimti mėginiai buvo teigiami?
Ar paimta bent 10 vienos mėginių kategorijos nuopjovų mėginių?
Ar nuopjovų mėginiai iš karto patalpinami į iš anksto prisotintą terpę ir tikrinami paėmimo dieną?
Ar nukenksminimo standartams stebėti naudojamos higienogramos?
3.1.1.5 LESALŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS: SAVANORIŠKAS
Ar lesalų tiekėjas savo vietoje įgyvendina ir laikosi procedūrų, pagrįstų lesalams skirtu RVASVT?
Ar procedūros taip pat apima salmonelių kontrolę pagal ES reglamentus?
Jei imami atvežamų lesalų mėginiai, ar jie laikomi taip, kad tiktų naudoti vėliau?
Ar mėginiai imami tinkamu būdu, iš kelių vietų, pageidautina dalyvaujant abiem šalims?
Ar mėginio (pageidautina iš ant lesalus vežusio sunkvežimio pagrindo susikaupusių dulkių) svoris 400 g?
3.1.2
MĖGINIŲ SIUNTIMAS
Ar į laboratoriją mėginiai patenka per 48 valandas nuo mėginių paėmimo?
4.
VALYMAS IR DEZINFEKAVIMAS
Ar laikomasi gamintojo instrukcijų dėl dezinfekavimo medžiagų ir valomųjų chemikalų naudojimo?
4.1
1 ETAPAS: ĮRANGOS NUĖMIMAS IR SAUSAS VALYMAS
Ar visi dideli organiniai nešvarumai pašalinti prieš dezinfekavimą?
Ar, aptikę vabalų, purškiate iškart po išvežimo ir prieš atvėstant paukštidei bei vėl nupurškiate po dezinfekavimo ir išdžiovinimo?
Ar tinkamai skiedžiate dezinfekavimo priemones, kad jos naikintų salmoneles?
Ar pašalinate likusį lesalą ir galimą nuimti įrangą?
Ar krovinius uždengiate, prieš juos transportuodami iš objekto, kad išvengtumėte taršos?
Ar rūpinatės, kad aruoduose neliktų drėgmės, kai bus pristatyta kita lesalų partija?
32
4.2 2 ETAPAS: VANDUO
4.2.1
GERIAMOJO VANDENS SISTEMA
Ar per laikotarpį nuo vieno pulko iki kito veikia geriamojo vandens valymo sistema?
Ar, aptikus taršą, kruopščiai dezinfekuojama vandens sistema?
4.2.2
LESINIMO SISTEMA
Ar visa paukštidė, įskaitant lesinimo sistemas (maišymo vietoje, aruodus), buvo išvalytas ir dezinfekuota?
4.3 3 ETAPAS: PASTATŲ IR ĮRANGOS VALYMAS BEI DEZINFEKAVIMAS
4.3.1 Ar paviršiai suvilgomi valikliu ir paliekami mirkti, kai to reikia?
4.3.1.1 Ar nupurškiamos visos oro įleidimo angos, nuosėdos aplink ventiliatorius ir krovimo vietas?
4.3.1.2 Ar aruodų apačia švariai nuplaunama?
4.3.2
PLOVIMAS
Ar visi paviršiai, įleidimo angos, girdyklos ir kita įranga, tarp jų pagalbiniai pastatai, sanitariškai apdorojami?
Ar visos oro įleidimo angos, ventiliatorių korpusai, pertvaros, lesyklos ir girdyklos bei kita įranga, įskaitant laikinai nuimtą paukštidėje, yra regimai švarūs?
Ar nusimanantis ir atsakingas darbuotojas patikrins, kaip išvalyta, ir užtikrins, kad netinkamai išvalytos vietos bus pakartotinai valomos, kur reikia?
4.4
4 ETAPAS: PRIEŽIŪRA IR TAISYMAS
Ar patikrintos visos išvalytos zonos, grindys, sienos, įranga, ar juose nėra taisytinų vietų, įtrūkių ir kitų defektų?
Ar po plovimo paviršiai paliekami išdžiūti?
4.5 5 ETAPAS: DEZINFEKAVIMAS
Ar objektas visada dezinfekuojamas per laikotarpį nuo vieno pulko iki kito?
Ar dezinfekuojami ir lesalų vamzdžiai bei lesalų tiekimo sistemos?
Ar lesyklos ir girdyklos lieka tuščios, kol baigiama dezinfekuoti?
Ar naudojamos tik patvirtintos dezinfekavimo priemonės ir tik toks jų kiekis, kokį nurodė gamintojas?
Ar užtikrinate, kad nuimta įranga pakartotinai neužkrės dezinfekuotos paukštidės?
Ar dezinfekuojanti priemonė purškiama pakankamos galios varikliniu purkštuvu, kuris dezinfekavimo priemonę aukštu slėgiu purškia iki soties taško?
Ar, kad gerai sudrėktų, tirpalu lygiai padengiami visi nuvalyti paviršiai?
Ar apipurškiamas stogo kraigas, o tada purškiama žemyn – padengiamos sienos ir grindys?
33
Ar užtikrinama, kad išvalomos ir dezinfekuojamos visos oro įleidimo ir išleidimo angos, kad jos nepaliekamos uždarytos dezinfekavimo metu?
Ar po dezinfekavimo uždaromos visos durys, prie įėjimų padedamos dezo kilimėliai?
Ar, kilus problemai dėl vabzdžių, po dezinfekavimo ir išdžiovinimo grindys bei sienos nupurškiamos insekticidu?
Ar tinkamai kontroliuojami parazitai, musės ir kiti vabzdžiai?
4.6 6 ETAPAS: GARINIMAS
Ar naudojamas garinimas?
B. GYVŲ PAUKŠČIŲ GAUDYMAS, KROVIMAS IR TRANSPORTAVIMAS
1. IŠVEŽIMAS: HIGIENOS INSTRUKCIJOS, TAIKOMOS GAUDANT IR KRAUNANT
Ar skerdykla/ vežėjas ir ūkininkas susitaria dėl transportavimo laiko, kad būtų galima imtis tinkamos programos ir nebeduoti lesalo?
1.0 Ar gaudymo ir krovimo darbus atlieka licenciją turinti įmonė arba tinkamai išmokyti paukštyno darbuotojai?
1.1 Ar dėvimi švarūs darbiniai drabužiai ir imamasi biologinio saugumo priemonių (1.1.4)?
1.2 Ar, prieš imdamiesi gaudymo ir krovimo darbų, darbuotojai rankas ištrynė sanitarine priemone?
Jei mūvimos pirštinės, ar prieš naudojant jos buvo tinkamai nuvalytos ir dezinfekuotos, o gal naudojamos naujos?
2. GYVŲ PAUKŠČIŲ TRANSPORTAVIMAS
2.0
Ar naminius paukščius veža įgaliotas/ licenciją turintis vežėjas?
Ar prieš gaudant ir kraunant transportavimo dėžės bei konteineriai buvo išvalyti ir dezinfekuoti?
2.1 Ar naminiai paukščiai į skerdyklą vežami tiesiai, neužsukant į kitus paukštynus?
2.2 Ar sunkvežimių vairuotojams suteikta pagrindinė informacija apie asmeninę higieną, ar jie suvokia, kad infekcija gali patekti, pavyzdžiui, ant rankų?
2.3 Ar transporto priemonės ir transportavimo dėžės buvo išvalytos ir kruopščiai dezinfekuotos tinkama dezinfekavimo priemone, iškrovus krovinį, prieš išvykstant iš skerdyklos ir atvykus į broilerių paukštidę?
Ar naudojamos patvirtintos dezinfekavimo priemonės, ar jos skiedžiamos taip, kad naikintų salmoneles?
C. ĮRAŠŲ SAUGOJIMAS, DUOMENŲ PERDAVIMAS IR RYŠIAI
1. ĮRAŠAI
Ar gauti į pulką/ paukštidę patekusių paukščių skaičiai?
Ar stebimi pulke/ paukštidėje per dieną nugaišusių paukščių skaičiai?
Ar saugomi įrašai apie apsilankymus?
34
Ar saugomi įrašai apie veterinaro nustatytas diagnozes, paskirtą gydymą ir vaistus?
Ar saugomi įrašai apie pulkų kilmę?
Ar turimi įrašai apie datas, pulkų identifi kavimą ir tyrimų dėl salmonelių rezultatus?
Ar saugomi įrašai apie lesalų/ žaliavinių medžiagų kilmę?
Ar saugomi įrašai apie vandens apdorojimą sanitarinėmis priemonėmis?
Ar stebima dezo kilimėliai priežiūra?
Ar stebima darbinių drabužių švara?
Ar sekami kokybės kontrolės pagal nurodytą protokolą rezultatai?
Ar stebimas dezinfekavimo programos įgyvendinimas?
Ar stebimas vabzdžių kontrolės programos įgyvendinimas?
Ar stebimas graužikų kontrolės programos įgyvendinimas?
Ar saugomi įrašai, kada ir kiek į skerdyklą pristatyta naminių paukščių?
2.
ĮRAŠŲ SAUGOJIMAS, DUOMENŲ PERDAVIMAS IR RYŠIAI
Ar visi reikalingi įrašai saugomi 3 metus arba vadovaujantis nacionaliniais įstatymais?
Ar įrašus saugojate saugioje vietoje, kur jų negalėtų paveikti ir jie liktų nepažeisti?
Ar įrašai rūšiuojami ir kataloguojami, kad juos būtų paprasta skaityti?
3. IŠORINIAI RYŠIAI
Ar su tiekėjais ir klientais dalijatės informacija apie tyrimų ir
Kommunizieren Sie Risiken für die Lebensmittelsicherheit und Test- und Überwachungsprogramme an andere an der Lebensmittelkette Beteiligte?
Ar maisto saugai kylančius pavojus, tyrimų ir stebėsenos programas aptariate su kitais maisto grandinės nariais?