EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario–kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies „Tolerancija korupcijai“ apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių požiūris į korupciją – kiek plačiajai visuomenei priimtina atsilyginti pinigais (angl. to give money), paslaugomis (angl. to do a favour), dovanomis (angl. to give a gift) už geresnes ar greitesnes viešojo sektoriaus subjektų teikiamas paslaugas. Tyrimo duomenimis, maždaug 1 iš 4 europiečių mano, kad jam yra priimtina atsilyginti dovana ar paslauga. 26 proc. apklaustų europiečių priimtina atsilyginti tam tikra paslauga, malone, 23 proc. – kokia nors dovana. 1 iš 6 priimtina atsilyginti pinigais. Apie 3 proc. apklaustųjų mano, kad taip elgtis priimtina visais atvejais turint reikalų su viešojo administravimo subjektais, kiek didesnė dalis sutiko, kad taip elgtis priimtina kartais. Dauguma europiečių vis dėlto mano, kad tokie atsilyginimai neturėtų būti toleruojami. Respondentams iš 12 valstybių (NMS12), įstojusių į Europos Sąjungą (toliau – ES) 2004 m., daug dažniau priimtina atsilyginti įvairiais būdais, nei likusių 15 šalių (EU15), įstojusių į ES iki 2004 m. – atitinkamai 35 proc. ir 23 proc. Daugiausiai taip manančių respondentų yra Slovakijoje – 68 proc., Vengrijoje – 60 proc., Lietuvoje – 54 proc., Čekijos Respublikoje – 53 proc. Šias valstybes vejasi Latvija – 48 proc., Graikija – 38 proc., Kroatija – 36 proc. Taip pat 1 iš 10 respondentų Slovakijoje ir Vengrijoje mano, kad visada priimtina atsilyginti malone už gautas geresnes ar greičiau suteiktas viešojo sektoriaus paslaugas, kai ES vidurkis šiuo aspektu siekia tik 3 proc. Mažiausiai priimtina atsilyginti už gautas viešąsias paslaugas yra šių šalių gyventojams: Slovėnijos – 17 proc., Portugalijos – 16 proc., Švedijos ir Maltos – po 15 proc., Danijos – 14 proc. ir Suomijos – 8 proc. Visose šiose valstybėse maždaug 8 respondentai iš 10 mano (Suomijoje – 9 iš 10), kad taip elgtis negalima jokiomis aplinkybėmis. Gana didelis procentas Latvijos – 8 proc., Bulgarijos – 10 proc. ir Rumunijos – 11 proc. respondentų neturi šiuo klausimu jokios nuomonės (bendras ES vidurkis – 2 proc.).
8
Embed
EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 ... · Sociologinio tyrimo dalies „Tolerancija korupcijai“ apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių požiūris
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario–kovo mėnesiais)
Sociologinio tyrimo dalies „Tolerancija korupcijai“ apžvalga
Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių požiūris į korupciją – kiek plačiajai visuomenei
priimtina atsilyginti pinigais (angl. to give money), paslaugomis (angl. to do a favour), dovanomis
(angl. to give a gift) už geresnes ar greitesnes viešojo sektoriaus subjektų teikiamas paslaugas.
Tyrimo duomenimis, maždaug 1 iš 4 europiečių mano, kad jam yra priimtina atsilyginti
dovana ar paslauga. 26 proc. apklaustų europiečių priimtina atsilyginti tam tikra paslauga, malone,
23 proc. – kokia nors dovana. 1 iš 6 priimtina atsilyginti pinigais. Apie 3 proc. apklaustųjų mano,
kad taip elgtis priimtina visais atvejais turint reikalų su viešojo administravimo subjektais, kiek
didesnė dalis sutiko, kad taip elgtis priimtina kartais. Dauguma europiečių vis dėlto mano, kad tokie
atsilyginimai neturėtų būti toleruojami.
Respondentams iš 12 valstybių (NMS12), įstojusių į Europos Sąjungą (toliau – ES) 2004 m.,
daug dažniau priimtina atsilyginti įvairiais būdais, nei likusių 15 šalių (EU15), įstojusių į ES iki
2004 m. – atitinkamai 35 proc. ir 23 proc. Daugiausiai taip manančių respondentų yra Slovakijoje –
68 proc., Vengrijoje – 60 proc., Lietuvoje – 54 proc., Čekijos Respublikoje – 53 proc. Šias
valstybes vejasi Latvija – 48 proc., Graikija – 38 proc., Kroatija – 36 proc.
Taip pat 1 iš 10 respondentų Slovakijoje ir Vengrijoje mano, kad visada priimtina atsilyginti
malone už gautas geresnes ar greičiau suteiktas viešojo sektoriaus paslaugas, kai ES vidurkis šiuo
aspektu siekia tik 3 proc.
Mažiausiai priimtina atsilyginti už gautas viešąsias paslaugas yra šių šalių gyventojams:
Slovėnijos – 17 proc., Portugalijos – 16 proc., Švedijos ir Maltos – po 15 proc., Danijos – 14 proc.
ir Suomijos – 8 proc. Visose šiose valstybėse maždaug 8 respondentai iš 10 mano (Suomijoje – 9 iš
10), kad taip elgtis negalima jokiomis aplinkybėmis.
Gana didelis procentas Latvijos – 8 proc., Bulgarijos – 10 proc. ir Rumunijos – 11 proc.
respondentų neturi šiuo klausimu jokios nuomonės (bendras ES vidurkis – 2 proc.).
Ženklus skirtumas tarp NMS12 ir EU15 yra kalbant apie požiūrį atsilyginti už viešąsias
paslaugas dovana. Respondentams dvylikoje po 2004 m. į ES įstojusių valstybių maždaug dvigubai
dažniau atrodo priimtina „kartais“ atsilyginti dovana, nei respondentams iš likusių 15 šalių
(atitinkamai 35 ir 17 proc.), ir keturis kartus dažniau priimtina taip elgtis „visada“ – atitinkamai 4 ir
1 proc.
Daugiausiai palankiai vertinančių atsilyginimą dovanomis už gautas paslaugas yra Latvijoje –
67 proc., Vengrijoje – 61 proc., Lietuvoje – 60 proc., Slovakijoje – 50 proc., Čekijos Respublikoje
– 47 proc., Graikijoje – 42 proc., Kroatijoje – 43 proc. Nepalankiausiai šį reiškinį vertina