þemë · 23 / ÞELVÎTË Danguolë. Pakievis 24–27 / Linas BUKAUSKAS. Vieðpatie, leisk mums bûti 28–29 / ÞELVÎTË Danguolë. Vaiguva 30–32 / ÞELVÎTË Danguolë. Ðaukienâ

ÞEMAIÈIØRegëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiuakademëjës, Þemaitiu akademënë jaunimakorporacëjës „Samogitia“ leidënîs

2 0 1 0 / 2 ( 6 3 )

I S T O R I J AM I E S T E L I A I

L I T E R A T Û R AP A V E L D A SM U Z I E J A I

D V A R A I þemë

Þornals parëngtsigîvendënont kultûrënipruojekta „ATMINTËIS ËRNAUJÛ TRADICËJU KRAÐTS“Pruojekta rem LIETOVUOSSPAUDUOS, RADËJË ËRTELEVIZËJËS RIEMËMAFONDS.

Tiraþos 1 000 egz.

REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVUCËNTROS.LEIDËNI SODARË, MAKETAVAREDAKTUORË Mukienë Danutë.

ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA:Butrëms Aduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë,Gërdienis Aleksëndra, SungailienëLoreta, Mukienë Danutë.

ISSN 1392-2610.Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros,Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius.Tel./faksos (8 ~ 5) 261 9670,El. p. [email protected]://www.samogit.lt.Þornals prenumeroujems.Spausdëna AB „Lietuvos rytospaustuvë“.

Þ e m a i t i u þ e m ë

p. 4–7

p. 12–13

p. 42–47

p. 14–19

2–3 / ÞELVÎTË Danguolë. Kelmës rajuons: dëina, apduovënuota saulë ër aptraukta ûkâs...4–5 / ÞELVÎTË Danguolë. Tîtuvienâ6–7 / Mindaugas ÈIÞIÛNAS. Tytuvënai: istorijos fragmentai8–9 / ÞELVÎTË Danguolë. Pagrîþuvë dvara ansamblis10 / ÞELVÎTË Danguolë. Mairuonç10–11 / ÈIÞIÛNS Benjamins. Mairuoniu koplîtelë12 / ÈIÞIÛNS Benjamins. Liuolç13 / ÈIÞIÛNS Benjamins. Svarbesnë Liuoliû miestelë îvîkç, datas14–15 / ÞELVÎTË Danguolë. Kelmë16–19 / Morta BAUÞIENË. Kelmës dvaro savininkai Gruþevskiai20 / ÞELVÎS Jurgis. Laucevîèë Bruonius-Vargðos21–22 / Donatas TYTUVA. Juozas Liaudanskis22 / ÞELVÎTË Danguolë. Verpena23 / ÞELVÎTË Danguolë. Pakievis24–27 / Linas BUKAUSKAS. Vieðpatie, leisk mums bûti28–29 / ÞELVÎTË Danguolë. Vaiguva30–32 / ÞELVÎTË Danguolë. Ðaukienâ33–34 / ÞELVÎTË Danguolë. Berþienâ35–36 / Kazimieras PRUÐINSKAS. Kas tie Berþënai?37–38 / Jurga ÞEMAITYTË. Dvarininkai, dailininkai Èapskiai ir buvusi Berþënø dvaro didybë39 / Kelmës kraðta liaudës skulptûras40–42 / ÞELVÎTË Danguolë. Uðnienâ42–43 / ÞELVÎTË Danguolë. Uþvëntis44–45 / Loreta SUNGAILIENË. Uþventis: svarbiausios istorijos datos46–47 / MUKIENË Danutë. Kraþç48–49 / Kraþiø istorijos fragmentai50–59 / Morta BAUÞIENË. Puoselëti ir naikinti Kraþiø sakraliniai paminklai60–64 / Linas BUKAUSKAS. Palendriai65–67 / Morta BAUÞIENË. Kiaunoriø baþnyèios architektas Henrikas Kæstutis Ðilgalis

(1944–2007)68–69 / Linas BUKAUSKAS. Gyvenimas su palete ir teptuku70 / Kelmës rajono turizmo, informacijos centrai. Ádomiausi gamtos paminklai Kelmës

rajone71–72 / Daþniausiai turistø lankomos ir rekomenduojamos aplankyti vietos Kelmës

rajone

2 KULTÛRAS PAVELDS

Ðeðtadëinis. Ið Vilniaus pajodam vos praðvëtos. Lauk ne tikëlga keliuonë, bet ër sunki darba dëina. Mûsa tëkslos – ap-lonkîtë bënt dali þîmiausiu Kelmës rajuona vëitu, kultûras pa-velda objektu, vëskou tou uþfiksoutë ne tik atmintie, bet ër por-tëgrapëjuos. Je ðimto pruocënto tëkietomem uora pruognuo-ziem, keliuonë torietomem atëdietë, nes pranaðaujema, ka vë-suo Lietovuo lîtos ër dâ so perkûnëjë. Bet... Atëdieliuotë niekanebgalem, nes medç jau pradiejë pouðtëis þalomo, dâ nedielë,këta ër par solapuojusius medius nebsëmatîs ni baþnîèiu ku-puolâ, ni këtû pastatû ver tingas arkeuoluogënës detalës. Tâ„pasëkaustuom karieta“ ër, maþne lënktîniaudamë so viejo, so-kam link Kelmës...

Nevieþis, Dubîsa... Jau èe pat ër senuoji Þemaitiu suostënëRaseinç, vuo nu anû ër Tîtuvienâ, miestielis, katrou daugiausçgarsën dâ XVII omþiaus përmuo posie ikorts bernardinu vie-nuolîna arkitektûrinis ansamblis, nebtuolëj. Tas vienuolîns tûpatiû bernardinu, katrëms kieli i Lietova praskînë þemaitiu se-niûns, LDK etmuons, grafs Chodkevîèë Juons Karuolis,1602 metâs i Kretinga pasëvadënës Ðvënta PrancëðkausMaþesniûju bruoliu observantu, katrus îprasta vadintë bernar-dinâs, vienuolius. I Tîtuvienus vienuolius atvaþioutë priðnekënadëdëkâ Valavîèe, katrëi tou laiko, XVII omþiaus pradiuo, ðeimi-ninkava miestelie.

Dâ neprivaþiavos Tîtuvienu, maðina stabtelie. Nuportëgra-poujem përmûsius Tîtuvienu regëjuonënë parka terëtuorëjuo iaki krëtusius kultûras pavelda objektus – nesenç pakelë pa-pouðusi, meistrëðkâ ëðdruoþta, þemaitëðkâ santûrç papouðtamedëni krîþio ër jau ëlga laika netuolëj anuo stuovinti baltânodaþîta, graþç i apîlinkiu peizaþa isëkomponavusi mûrinikoplîtstolpi. Dâ këi pavaþiavos deðënie këlë posie aki patraukapleista, bet bovosë ðeimininka kuo gera kap muziejo kaþku-met pradieta rëngtë suodîba. Kap iðmanë, tçp ons tou suodîbapouðë: privëlka akmënû, ið anû kelës skulptûras sorëktavuojë,sotvër tindams vëina iduomiû formu akmëni so këto bëtuonamëðënio. Unt këta akmëns mergâtës skulptûra oþkielë. Suodîba

KELMËS RAJUONS:dëina, apduovënuota saulë ëraptraukta ûkâs...ÞELVÎTË DANGUOLË

PORTËGRAPËJËS AUTUORËS

Portëgrapëjuos (deðënie posie nu vërðaus):Tîtuvienu vienuolînaarkadënës galerëjës ër sëinas freska; Tîtuvienu Ðvè. Mergelës MarijësAngelû Karalienës baþnîèës këms (deðënie – Kristaus laiptu koplîèë,priekie – vienuolîna arkadu galerëjës)

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

3

toriejë kor pliestëis, jau bova besolaukonti ër pravaþioujëntiu die-mësë, bet... vëina dëina èe nieka neblëka. Suodîba greita þuo-liems apejë, truoba, je dâ kas ëð anuos ë bova, padërbiejos ne-praðîtëms „svetems“ nebovielems, vësâ ëðtoðtiejë ër tik viejçpar longus èe dëina ër nakti beûkaun. Solinka, sokëþa pastatâ, ikatros dabar veiziedams nejostiuom anus pradedi lîgintë so pa-tëis þmuogaus gîvenëmo – nelëka, kas tavi palaika, nebier i kouatsërëmtë ër darâs toðts, i savi sosëgûþës, ligo bûtomi jau nie-kam ë nebrçkalings.

Tuos skulptûras... Menënio puoþiûrio ne tëik jau anuos ër vertin-

gas, bet mes anas nosëportëgrapoujem, nes ðëndëin esam nutarëportëgrapëjuos iomþintë ne tik tou, kas ðirdi linksmën, bet ër kasaðaras spaud, vert ðauktë ër riektë...

Iðejosë gîvënëma ër anou palëkosë þmuogaus jau nebsogrou-þinsi, bet... Tuo suodîbuo vës dar pavasarçs þîd vuobilis ër vës darèe, kap ër mes, uþsok tû keistû þmuogaus sokortû skulptûru pa-sëveizietë pru ðali pravaþioujëntis þmuonis...

Portëgrapëjuos (vërðou, ið kairies): Kristaus skulptûra Tîtuvienu skverë; Uþvëntë parka aliejë ved i dvara pastata, katramë îr gîvenusi raðîtuojëPeèkauskâtë Marijë-Ðatrëjës Ragana. Apatiuo: apleista suodîba pri kelë i Tîtuvienus ër koplîtelë pri kelë Vaiguva–Pakievis. 2010 m.

Portëgrapëjuos (ið kairies): Kraþiu Ðvè. Mergelës Nekalta Prasëdiejëmabaþnîèë ër restaurouta Kraþiu kolegëjës pastata dalës. 2010 m.

KULTÛRAS PAVELDS

4

TÎTUVIENÂ

ISTORIJA

TÎTUVIENÂÞELVÎTË DanguolëAUTUORËS ËR SUNGAILIENËS Loretas portëgrapëjës

Onkstîvs rîtmetîs... Tîtuvienu miestelë cëntrë kar ts nu kartasoðmieþou vëns këts þmuogos. Dëdliuojë anû dalës vës pasok linkjau dërbontës maista krautovës. Vëinë ið anuos iðsineð maistapëlnus plasmasënius maiðus, këtë – tik alaus butelka, ba katruosiðeinontëms bûtom baisç sunki dëina...

Vo mes sokam link vienuolîna arkitektûrënë ansamblë, vëina ëðgraþiausiu, iduomiausiu sava arkitektûro (statîta XVII–XVIII omþiou, ba-ruoka epuohuo) ne tik Lietovuo, bet ër vësuo ðiaurës Rîtû Euruopuo.

Vertingë Tîtuvienu Ðvè. Mergelës Marijës Angelû Karalienësbaþnîèës varguonâ, katrus1789 metâs îrëngë Jansuons Mikaluojos.Anëi îr ketoriû balsû, pedalu klavetûras netor. Valog varguonu tîrënie-tuojë Puoviliuonë Giriena, Tîtuvienu baþnîèës varguonâ îr patis se-niausë, dëdliausë, autentëðkiausë veikou varguonâ Þemaitëjuo.

Tik ðiou karta mûsa tuo baþnîèiuo nieks nelauk. Ið onksta nepa-sëskombënuom, nesosëtariem sosëtëktë ër dabâ i vëdo neileid –duris ër i baþnîèë, ër i bovosë vienuolîna pastatus, pru katrû longusviejç, kâp ër prið kelis metus, vës dar tebiplaiksta plastmasëniupuopieriu drëskënas, uþrakintas. Senç èe remonta praðuos iðuorëssëina. Buokðtâ tçp pat jau sava spalva îr praradë ër dabâ tik aplemûsa vargana bûti bepasakuo. Tçp kad përms vaizds ne pats ðvëi-siausis. Ramën ër optimizma soteik tik tas, kad Tîtuvienâ îr itrauktëi piligrimu marðruta „Puopieþiaus Juona Pauliaus II-uojë kels“. Tîtu-vienûs artëmiausçs metâs torietom bûtë atlëktë dëdëlë darbâ ërtam planoujemas nemaþas lieðas. Ansamblis pradedams remon-toutë ër tëms darbams piningû jau îr gauta ëð Euruopas struktûrëniufondu. Po remonta vësos tas ansamblis torietom bûtë geriau pri-taikîts turizmou ër tënkintë tëkontiûju puoreikius.

Ðëndëin tvarka tamë bovosë vienuolîna ansamblie rikioujemapagal sodarîta grafika: nepataikç atvaþioutë èe nustatîtuoms valon-

Portëgrapëjuos – Tîtuvienu Ðvè. Mergelës Marijës Angelû Karalienësbaþnîèë ër anuos buokðtâ

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

5 ISTORIJA

Tîtuvienu miestelë cëntros

duoms, ne tik pasëmelstë baþnîèiuo negaliesi, bet ër i anuos vëdënikëima, arkadënës galerëjës, piligrimu lonkuoma Kristaus laiptukoplîèë nepateksi. Matît daug nuostuoliu tëi lonkîtuojç èe pridara, jejau ër ðeðtadëinë rîta vartâ oþdarîtë...

Vuo aplinkou – graþiausi þaloma...S. Riuomerienës gatvie tvërtâ stuov iðpuoseliets gimnazëjës

pastats. Tarp anuo ër gatvës – pats tçp miegstamû pavasarë kviet-ku (tulpiu, narcizu) þîdiejëms...

Tarp gimnazëjës, krautovës, bovosë vienuolîna ansamblë –miestelë skvers, katramë stuov paminklos poetou ër konëgouMairuoniou, katros vaikîstie Tîtuvienûs liuob tonkç lonkîtëis. Toupaminkla (iðlëits uns Talinë, atëdëngts 1995 metu bërþelë 22 dëina)finansava èe onkstiau gîvenës, dabar jau i omþënîbë iðejës Kala-sausks Tads. Tîtuvienu ðvëntuoriou stuov ër anuo rûpesnio pastatîtspaminklos, skërts genuocida aukuoms atmintë, vuo gimnazëjësprieiguos – paminklos lietovëðkâ knîngâ. T. Kalasausks bova pasë-

Portëgrapëjuos (ið kairies) Tîtuvienu Ðvè. Mergelës Marijës AngelûKaralienës baþnîèës dëdiesis altuorios;

Paminklos Mairuoniou Tîtuvienu skverë. Autuorios Raðkovskis Michails

rûpënës, ka Tîtuviena miestelë pastatâ, katrûs îr gîvenë iðkëlë tuokraðta þmuonis, bûtom paþenklintë memuorelëniem lëntuom.

Netuolëj vienuolîna ansamblë – Dieva Muotinas ikuonas „Ka-zanskaja“ cerkvë.

Dâ këik pavâkðtiuojë pu miestieli, portëgrapëjuos iomþënë anuocëntrë stuovinti seniûnëjës, këtus darba dëinuoms þmuoniû tonkçlonkuomus pastatus, siedam i maðina ër pasokam link Pagrîþuvë.

6

Senasis Tytuvënø pavadinimas – Tytavënai.1555 m. Tytuvënuose iðkilo pirmoji baþnyèia. Ðalia jos pradëjo

formuotis miestelis, kuris raðytiniuose ðaltiniuose minimas nuo1581 metø.

Apie 1616 m. Tytuvënuose ásteigta pirmoji parapinë mokykla.1633 m. pastatyta Tytuvënø Ðvè. Mergelës Marijos Angelû

TYTUVËNAI:ISTORIJOS FRAGMENTAI

Tytuvënø vienuolyno arkadø galerija

PARENGË MINDAUGAS ÈIÞIÛNASNUOTRAUKOS LORETOS SUNGAILIENËS IR

DANUTËS MUKIENËS

Andriejaus Valavièiaus (mirë 1614 m.) antkapis Tytuvënø Ðvè. MergelësMarijos Angelø Karalienës baþnyèioje

ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

7

Karalienës baþnyèia.Vienuoliai Tytuvënuose

ásikûrë XVII a. pradþioje(1618 m. Tytuvënuose buvopradëti statyti vienuolyno pa-statai).

1724 m. Augustas II Tytu-vënams suteikë teisæ rengtikasmetinius turgus.

1736 m. Tytuvënø vienuo-lyne pradëjo veikti noviciatas,bajorø vaikams pastatytamokykla.

1771–1780 m. ðalia Tytu-vënø baþnyèios buvo pasta-tytos arkadinës galerijos ir jose árengtos Kryþiaus kelio stotys.

1863 m. Tytuvënø vienuoliai buvo apkaltinti dalyvavæ sukilime iriðtremti á Kretingos vienuolynà.

1875 m. Tytuvënuose pastatyta Dievo Motinos ikonos „Kazans-kaja“ cerkvë.

1888 m. Tytuvënø vienuolyno pastatus varþytinëse nupirko kuni-gas L. Tarvydas ir juos padovanopjo Tytuvënø parapijai.

Nuo 1917 m. spalio 1 d. Tytuvenuose veikë pirmoji lietuviðkaparapijos pradedamoji mokykla.

1932 m. birþelio 21 d. Tytuvënuose buvo ákurta centrinë Þemai-tijos vyriausybë.

1945 m. pradëjo veikti Tytuvënø biblioteka.1946 m. Tytuvënuose ásteigta suaugusiøjø mokykla.1949–2006 m. Tytuvënuose veikë vidurinë mokykla.1956 m. Tytuvënams suteiktas miesto statusas.1961–1965 m. svarbiausi Tytuvënø Ðvè. Mergelës Marijos Angelø

Karalienës ir vienuolyno pastatai buvo restauruoti (projekto auto-rës – architektës Dalija Zareckienë ir Birutë Kugevièienë).

1992 m. ákurtas Tytuvënø regioninis parkas.2002 m. Lietuvos Respublikos prezidentas patvir tino Tytuvënø

miestelio herbà.2004 m. Tytuvënuose pradëti rengti tarptautiniai menø festivaliai.2006 m. Tytuvënø vidurinë mokykla tapo gimnazija.2008 m. kovo 28 d. pradëjo veikti vieðoji ástaiga „Tytuvënø pilig-

rimø centras“.

Tytuvënø gimnazijos pastatas

Tytuvënø Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvë

Tytuvënø Ðvè. Mergelës Marijos Angelø Karalienës baþnyèios irvienuolyno ðventoriaus vartai

Tytuvënø herbas


8

PAGRÎÞUVËDVARAANSAMBLIS

Vos pënkë këluometrâ i vakarus nu Tîtuvienu – Pagrîþuvîs, kat-rou daugiausç garsën dvara suodîba. Kalbininkâ saka, ka gîvenvie-tës pavadënëms îr këlës nu Grîþuvuos opelë pavadënëma.

Èe, Pagrîþuvë romantënë stiliaus rûmûs, katrëi pastatîtë 1858–1859 metâs pagal vietënë arkitekta Rimgailas Fulgeta pruojekta,jau daug metu dëinas leid gîvenëma nuskriaustë, lëguotë, savi ap-sëtarnautë negalintis, medicinas darbuotuoju priveizamë þmuonis.

PAGRÎÞUVËDVARAANSAMBLIS

Ðëndëin tam dvara ansambliou, kâp ër anamë gîvenontëms þmuo-nëms, ne pats geriausis laiks. Pastats iðlëka, bet onkstesnë anuoþavesë nebie. Keistâ ðaltë ër nîkë tëi rûmâ ðendëin atruoda, kâp ërcëntrënë parka aikðtie, anuos vëdurie stuovinti vazë. Ne tëik daugligo ër rçktom, ka anëi viel spindietom, bet dabartënç pastata ðei-mininkâ piningû, katrû rçk, ka naujç atgimtom aplinkou rûmus esousparks ër patis rûmâ soskombietom, netor.

Nedëdëlis tas pastats, bet specelistus sava arkitektûro ons trauk.Puiki rûmu priekënë posë. Pastata kairçjemë sparnë nu pat pradiûbova triaukðtis buokðts, deðënçjemë – vëina aukðta priestats. Uþpa-kalënis vëina aukðta rûmu fasads bova kukliesnis.

XVIII omþiaus pabaiguo Pagrîþuvë dvars priklausë dëdëkamsÐemetuoms, ið katrû dvars perejë Pðeciðevskiu ðeimuos nuosavîbç.XIX a. pradiuo dvara ðeimininks bova Raseiniu marðalka Pðeciðev-skis Aduoms. Uns Pagrîþuvë valda perdavë sava sûnou Jaruonî-mou, katros èe, Grîþuvuos opelë deðënçjeme krontë, kor dëdëlçgraþos reljefs, ër pastatë ligi ðiuol tebstuovintius rûmus. Tou laikoanëi bova vëina aukðta. Ëlgâ Pðeciðevskis Jaruonîms èe neðeimi-ninkava, nes uþ dalîvavëma 1863 metu sokëlëmë cara valdë anouëðtriemë i Tomska gobernëjë. Dvars tou laiko bova sekvestrouts.Laikënâ kelis metus anamë gîvena ne sava nuoro rûmus nosëpër-kës rusos Hristianovîèë Aleksëndra. 1878 m. dvara iðpërka Riuo-meris Ëzëduorios (1843–1910). XX omþiaus pradiuo bova pristatîtsontrâsis rûmu aukðts. Riuomeriu gëmënç dvars priklausë ligi patPërmuojë pasaulënë kara pabaiguos. Tou laiko èe bova sokauptanemaþâ dailininku Alfreda ër Edvarda Riuomeriu sokortû ðeimuosnariû portretu. Riuomerç toriejë daug vertingu, graþiû senuovëniubaldu, sëdabriniu, porcelianiniu indu rinkëniû, vaziu, këlëmu, Vie-nas laikruodiu. Garsi tâs laikâs bova ër turtinga Pagîþuvë dvarabëbliuoteka – Riuomerç bova sokaupë kelis tûkstontius tuomu kla-sëkënës ër istuorënës literatûras knîngu. Par Përmouji pasaulinikara Pagrîþuvis bova atsëdûrës ont fronta lënëjës, tad dvars stëprçnokëntiejë. Tumet par gaisra sodegë nemaþâ ër spauduos leidëniû.

Pu Përmuojë pasaulënë kara rûmâ bova naciuonalizoutë ër per-doutë tievams jezuitams. Pagrîþuvie kurî laika veikë anû vienuolîns,1929 m. Pagrîþuvë dvarë bova ikorts jezuitu naujuokîns.

Sovietmetis stëprç pakuoregava Pgrîþuvë gîvenëma. Nu 1951 m.rûmûs veikë Respublikënë plautiu tuberkuliuozënë sanatuorëjë. Da-bar èe – neigaliû þmuoniû pensiuonats.

ÞELVÎTË DANGUOLË

SUNGAILIENËS LORETAS PORTËGRAPËJËS

Vës dar nauduojemë ër jau griuviesçs vërtë Pagrîþuvë klestiejëma laikû liudëninkâs bovë dvara pastatâ

KULTÛRAS PAVELDS

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

9

Pagrîþuvîs onkstiau kuoþnam atvîkosem ër èe gîvenontem ðirdigluostë sava mëðrio anglëðka stiliaus 35 ha dëdoma parko, katrosbova suformouts 1840–1863 metâs pagal tuo patëis arkitekta, kat-ros pruojektava ër rûmus – F. Rimgailas, pruojekta. Parks irëngtsunt dvijû terasu: vërðotënie – pri rûmu, ër apatënie – pri pat pardvara terëtuorëjë vingioujintë Blikës opelioka. Parkë XX omþiauspradiuo auga daug gieliû, dekuoratîviniu krûmu. Ið tuo iðlëka maþâkas. Tçp ka tuo parka gruoþîbiu, ka dâ ë neapsiautë vësas upiupakrontës þaloma, nedëdlç bepamatîsi. Solaukiejë, sosëlëijë retëaugalâ so savaimë augontçs medçs, krûmâs ër tik ið cëntrënësrûmu posës esonti dëdliausë aikðtë (parka parteris) mums ba þuo-

Pagrîþuvë dvara suodîba 2010 m. pavasari

Pagrîþuvë dvara rûmâ tarpukarë Lietovuos metâs, ka pastats priklausëvienuolems jezuitams

Pagrîþuvëdvarasuodîbasplans

diu pasakuo aple dëdinga tû rûmu praeiti, daug i tou dvara ansamblilieðû investavusius dëdëkus, ëlga laika èe bovusi vëina ið tuo krað-ta kultûras þëdëniû.

Ið iki mûsa dëinû iðlëkusiu dvara pastatû svarbiausis praëjusiudëinû liudininks – dvara rûmâ. Vësë këtë statënç jau sonîkë arbabëng sava dëinas. Bet, ka jau ër griuviesçs pavërtë ûkënç pastatâvës dar daug kou gal papasakuotë – ër aple platius bovusiu ðeimi-ninku uþmuojus, ër aple anû tortus, tû laikû statîbas teknuoluogë-jës, aukðta darbû kuokîbë.

KULTÛRAS PAVELDS

10

MAIRUONÇ

Mairuoniukoplîtelë

Pakeliou ið Pagrîþuvë i Kelmë – Mairuoniu gîvenvietë. Anapriklausa Liuoliû seniûnëjç. Pru ðali tek Dubîsa, katruos slienç èe,kâp ë këtuos Þemaitëjës vëituos, sotrauk daug gamtuos mîlietuoju,turistu. Par Mairuonius tek Saldaus upielis, katros seniau toriejëSaudas varda. Pagal anou gîvenvietë iki 1933 metu Saudininkâs ërbova vadënama, vuo Mairuoniu vardo pavadinta poeta, konëgaMaèiulë Juona-Mairuonë (1862–1932) garbç.

Raðîtëniûs ðaltëniûs XVIII omþiou pradedams mënietë Saudi-ninku dvars, katrou 1927 m. iðparceliava. Miestelie stuov 1782 metâspastatîta Ðvënèiausës Mergelës Marijës baþnîèë.

Mairuoniûs 1920 m. dvarininks Marcinkus pasërûpëna, kadkaimë bûtom atëdarîta privati vëina komplekta pradiuos muokîkla.1931 m. anâ bova pastatîts noms. 1949 m. kaimë isteigta septînmetëmuokîka, katra 1961 m. reorganizouta i aðtonmetë. Dabar gîvenvietieveik pagrindënë muokîkla.

Mairuonç garsë kaimë esontçs 1863 metu sokëlieliu kapâs.Dabar Mairuonç – tuo patëis pavadënëma seniûnëjës cëntros.

MAIRUONÇ

Kels Tîtuvienâ–Kelmë ðiuos vëituos nepraëlgst. Apîlinkës gra-þës. Aple do këluometrâ nu Mairuoniu, kairiuojie Dubîsas slienëposie aki patrauk Mairuoniu koplîtelë. Anuos istuorëjë – iðskërtë-në. Koplîtelës vëdou – akmou. Þmuonës tëk, kad anamë îr ispaustavâka pieda, lazda ër kielis. Vietënç pasakuo tuokë istuorëjë: dau-giau kap prið 160 metu tuos apîlinkies gîvena ûkininks Þilinsks.Uns rada tou akmëni ër tuo vëituo, kor anou pamatë, sorëntë maþa,1,5 m aukðtë koplîtelë, i katrou pastatë Ðvënèiausës Mergelës Ma-rijës skulptûrelë, vo ðalëp koplîtelës – ër krîþio. Tou krîþio vîrspastatës pu tuo, ka anou aplonkë tuoks regiejëms: bûk tâ Þilinskioupasëruodiusi Ðvënèiausiuoji Mergelë Marijë ër lëipusi tuo vëituopastatîtë koplîtelë. Þilinsks vësa sava lëkusi gîvenëma rûpënuostou koplîtelë ër ðalëp anuos bovusiu þmuoniû vadënamo ðvëntoðaltënio. Ka Þilinsks mërë, senuosës koplîtelës vëituo Tîtuvienuvalsèiaus Pavëngrë kaima gîventuojë Jautakë rûpesnio bova pa-statîta nauji, geruokâ jau dëdlesnë koplîtelë, katruo tëlpa ne maþiaukap ketorë þmuonis. Uns sërga, bova paralîþouts. Negaliuos pri-spauts vîrs apsëþadiejë, ka, je iðgis, pastatîs naujë, dëdlesnë koplîte-lë. Iðgëjë ër koplîtelë pastatë. Anou paðvëntëna konëgs P. Vaðkevîèë.Kap ër onkstiau tuo kuoplîtelie bova sauguoms jau mënavuots ak-mou ër Ðvënèiausës Mergelës Marijës skulptûrelë. Tuoliau bovapriveizams ër ðalëp koplîtelës esous ðaltënis, katruo vondou, kâppasakuo senëijç tuo kraðta þmuonis, îr daug kou pagîdës.

XX omþiaus pradiuo ta vëita bova dëdlç garsi. Pasëmelstë, Ðvën-èiausës Mergelës Marijës maluoniu papraðîtë þmuonis liuobsoplauktë ið tuolëmiausiu vëitu, vuo atvaþiavë liuob kelçs eitë aplekoplîtelë ër melstëis. Tou laiko Saudininku dvara ër anuo apîlinkiuðeimininkë bova Chruðèiuovienë Uona. Ana ûkiou ër dvara mëð-kams tvarkîtë somdë urieda. Maldininkâ anam nepatëka. Vëinakarta jiemë ons ër vësus maldininkus iðgainiuojë. Uþ tuoki darbagreitâ bova nubausts – bepareinonti nomëi anou tou dëina pa-ralîþava – sotraukë i kamûli. Ëlgâ gîdies, bet nikuokëi daktarânepadiejë. Tumet pats papraðë, kad anou nuveþto pri tuos Mairuo-niu koplîtelës. Ið vësû sîlu ðliauþuojë, ðliauþuojë aple koplîtelë, ërpasveika. Dvarininkë Chruðèiuovienë Uona bovusi dëdlç kontënasava urieda darbo, tad, ka soþënuojë juk uns iðvaþiava pri koplîte-lës, pasëþadiejë, ka, je urieds pasvçks, vëituo senuosës pastatîsdâ dëdlesnë ër mûrënë koplîèë. Ka urieds pasveika, ana davëgerû rauduonû plîtu, paskîrë mûrininkus, dar kelis këtus vîrus ërpastatë dëdëlë koplîèë, katra panaði i baþnîèë. Stuov ana ër ðën-dëin. Aplinkou koplîèelë – krîþç, katrus þmuonis pastatë atsëdie-kavuodamë Ðvënèiausç Mergelç Marijç uþ pagëjëma. Ðaltënielis

Mairuoniukoplîtelë

Mairuoniu Ðvënèiausës Mergelës Marijës baþnîèë

ÈIÞIÛNS BENJAMINS

PORTËGRAPËJËS AUTUORIAUS


KULTÛRAS PAVELDS

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

11

èe tçp pat tebtrîkðt, pasësëmtë vondëns sostuo nemaþâ þmuoniû.Dabar koplîtelë – pri pat plënta Tîtuvienâ–Kelmë, katros bova

notëists sovietmetio. Planoujint darbus bova siûluoma koplîtelë vësânoverstë, vuo kieli notëistë anuos vëituo. Valdiuos þmuonis þënuojëtuos koplîtelës istuorëjë, tad tuokem þingsniou nesërîþa ër koplîtelëlëka stuovietë sava onkstesnie vëituo. Kelë pîlëms dabar îr pri

Mairuoniu akmou

patiuos koplîtelës. Tad, vaþioudams kelio, je neþënuosi, kor koplîte-lë stuov, gali anuos ër nepamatîtë.

Dabar tënie koplîtelie îr irëngts altuorios, anamë stuov Ðvën-èiausës Mergelës Marijës skulptûra (ta skulptûrelë koplîtelie jau îrpënktuoji – anou paduovënuojë vienuolis Mickevîèë), vo ðalëp al-tuoriaus – tas garsiesis akmou so vâka piedo. Èe îr bovë dar ër doðvëntë paveikslâ – Ðvënèiausës Jezaus Ðërdëis ër ÐvënèiausësMergelës Marijës Ðërdëis. Bet... Neaplënkë ër tuos koplîtelës va-gis. Ðeimininkava anëi èe ne vëina karta. Iðneðë ne tik tus paveiks-lus, bet nemaþâ ër këtû vertîbiu, katruos tuo koplîtelie bova.

Ðaltënielis i þemës paverðio verþas uþ 50 metru nu kopîtelës.Ons patenk i specelç tam padarîta ðolënë, vo vondëns pertekliosnobieg i Dubîsas opë.

Koplîtelë ër anuos aplinka graþç sotvarkîta. Tou pasërûpëna Mai-ruoniu parapëjës klëbuons konëgs Ðvabinsks Kçstutis. Dëdlies pa-gelbas ons solaukë ið Liuoliû seniûnëjës seniûna V. Mikalauskë,girininka A. Kaubrë, eigolë V. Stuonë, apîlinkës ûkininku, këtû para-pëjës gîventuoju. Sotvarkë, nodaþë, takieli pri ðvënta ðaltënë naujçîrëngë, kvietku padëigë, tvuoro aptvierë.

Ðëlto metu laiko, pradedont pavasario, kuoþna mienesë 13 dëi-na 14 valonda Mairuoniu parapëjës klëbuons Mairuoniu koplîtelieaukuo Ðvëntas Mëðës. Èe tonkç gali sotëktë besëmeldontiusþmuonis, atvîkusius ne tik ið aplinkiniu kaimû, bet ër ið Vilniaus,Kauna, Raseiniu, këtû vëitu.

Mairuoniu koplîtelë 2010 m. pavasari

KULTÛRAS PAVELDS

12

LIUOLÇ

Bûtë Kelmës rajuonë ër neuþsoktë i Liuolius – skaitîk, ka vësûsvarbiausiu rajuona kultûras paminklu ër nepamatç. Tëi Liuolç – priRaseiniu–Kelmës kelë, 23 këluometrâ i ðiaurë nu Raseiniu.

Liuoliû miestelë pagrindinis akcënts – ont kalvelës stuovintismedënës baþnîèës ansamblis, katram priklausa baþnîèë, koplîèëër varpënë. Knînguo „Lietuvos medinë sakralinë architektûra“ Jan-kevîèienë Algë raða, ka pagal gimininga arkitektûra Liuoliû baþnîèëpanaði i Uþvëntë, Veivirþeinu, Seduos. „Klebono M. Pabrëþos, dva-rininko A. Ivanovièiaus ir parapijieèiø funduotos, 1768 m. suræstosLioliø baþnyèios (Kelmës r.) aukðtà iðilginá tûrá dengia vientisasvalminis stogas. Abipus jo kiek þemiau yra vienaðlaièiai ðoniniønavø stogeliai ir dviðlaièiai koplyèiø stogai. Kryþmoje kyla aukðtasaðtuonkampis. Baþnyèios pagrindinio fasado proporcijos grakðtes-nës negu kitø sakraliniø pastatø: prienavio-choro iðkyðos aukðtis irplotis yra beveik vienodi, o navø dalies siena atitraukta á antràjáplanà. Ádomus ir savitas Lioliø baþnyèios didysis altorius, sukurtas

LIUOLÇ

Liuoliû ðvëntû apaðtalû Sëmuona ër Juda Tada baþnîèësðvëntuoriaus vartâ


AUTUORIAUS PORTËGRAPËJËS

dar XVIII a. pradþioje, brandaus baroko laikotarpyje. Gausûs orderioelementai, karpytiniø arkø apvadais apjuostos skulptûros ir paveiks-lai iðdëstyti á tris tarpsnius suskirstytoje plokðtumoje. Altoriaus vir-ðø uþbaigia skulptûrinis frontonas.

Virð prienavio esantá chorà su vidurine nava jungia dvi staèia-kampës angos, o viduryje, aukðtoje arkoje, ákomponuotas baroki-nis vargonø prospektas.“

Baþnîèë tor vëina dëdëli ër 4 maþus buokðtus. Ðvëntuoriou –varpënë. Ana dëdlç iduomiuos arkitektûras – këtuos tuokiuos vë-suo Lietovuo nier.

Baþnîèiuo îr nemaþâ vertingu XVIII–XIX omþiaus dailës kûrëniû:XVIII omþiaus paveikslos „Ðvè. Mergelë Marijë – krëkðèiuoniu gluo-biejë“, XIX omþiaus paveikslos „Ðvè. Mergelës Marijës pasëruodîmsÐv. Kazëmierou“. Baþnîèç priklausa ër Dorbinga Andriaus 1734 m.Karaliauèiou nolëits þalvarinis varps ër dar vëns varps, katros îrnulëits 1796 metâs. Vertinga rokoko stiliaus sakîkla so paveikslo.

Varpënë Liuoliû Ðvëntû apaðtalû Sëmuona ër Juda Tada baþnîèës ðvëntuoriou

Liuoliû gîvenvietë

ÞEMAITËJËS MIESTELÇ

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

13

SVARBESNË LIUOLIÛMIESTELË ÎVÎKÇ, DATAS

Liuoliû miestielis isëkûrës Dratvëna(deðëniuojë Dubîsas intaka) pakrontie.

Miestelë pavadënëms, kâp pasa-kuo tû apîlinkiu gîventuojç, îr këlës nupëimënû lalavëmu.

Þënuomûs XV omþiaus raðîtëniûsðaltëniûs pradedams mënavuotë Liuo-liû dvars. Ons îr priklausës IvanuovîèëMëkuolou, Viekavîèiu, Stanevîèiu, Okolskiu gëmëniems.

Liuoliû miestielis valog karaliaus Þîgimanta Senuojë Minskëpasëraðîta duokumënta bova îsteigts 1508 m. bërþelë 30 dëina –tamë raðtë bova noruodîta, ka Viekavîèë Mëkuols tor teisë apledvara kortë miesta: „mes leidþiame jam Lioliø dvare statyti miestàir turëti turgø, ir laikyti karèemas.“

1522 m. Liuoliûs Viekavîèë Mëkuola rûpesnio ër lieðuom bovapastatîta përmuoji krëkðèiuoniu katalëku baþnîèë.

Par Reformacëjë Liuoliû baþnîèë bova pariemë reformatâ, kat-rus riemë Vnuèka Morkus, vuo 1929 m. rogpjûtë 8 d. Lietovuosaukðtiausiesis teismos dvarininkou Okolskiou noruodë Liuoliû baþnîèëër anuos tortus grouþintë Liuoliû katalëkams krëkðèiuonims.

1768 m. Liuoliûs bova pastatîta medënë baruokënë baþnîèë, kat-ra èe tebstuov lig ðiuol.

1823 m. raðîtëniûs ðaltëniûs përma karta pamënavuota Liuoliûmuokîkla.

1897 m. Liuoliûs bova 264 gîventuojç.1908 m. Liuoliûs ikorts Lietoviu katalëkiu muotrëðku draugëjës

skîrios, katros toriejë devuociuonalëju krautovë, vuo paskiau – ar-batënë.

1909 m. ið pagrindû soremontouta Liuoliû ðvëntû apaðtalu Së-muona ër Juda Tada baþnîèë.

1923 m. Liuoliûs bova 38 suodîbas, 262 gîventuojç, vuo 1940 m. –250 gîventuojç.

Tarpukarë metâs Liuoliûs veikë pradiuos muokîkla, paðta agen-tûra, vaistënë, Ðv. Vincënta Paduvietë draugëjës senieliu prieglau-da, vartuotuoju bëndruovë, pëinënë, arbatënë.

2009 m. rogpjûtë 19 d. Lietovuos Respublikas prezidënts patvër-tëna Liuoliû herba, katruo autuorios îr dailininks Rimkûns Rolands.

1949–1961 m. Liuoliûs veikë septînmetë muokîkla, 1961–1984 m. – aðtonmetë, 1984–1986 m. – nepëlna vëdorënë, 1986–1990 m. – devînmetë, nu 1990 m. rogsiejë 1 d. – pagrindënë.

Dabar Liuolç – seniûnëjës cëntros. Anûs gîven aple posë tûks-tontë þmuoniû.

SVARBESNË LIUOLIÛMIESTELË ÎVÎKÇ, DATAS

Liuoliû herbs


AUTUORIAUS PORTËGRAPËJËS

Liuoliû ðvëntû apaðtalû Sëmuona ër Juda Tada baþnîèë

Liuoliû baþnîèës Kristaus skulptûra


14

Prið ivaþioujint i Kelmë saulë ligo ër prasklaida apîlinkës uþkluojusiu ûkû debe-sis. Þmuonis ðiou pavasari iðsëëlgë ðëlumuos, tad miests akies atgimst. Daugîbëþmuoniû ðormoliou torgaus posie. Vuo pri miesta tvënkënë ligo ë kuoks Kelmës vîru

KELMË

sosërinkëms. Ka privaþioujem artiau paminkla,skërta Kelmie gëmosem raðîtuojou pruozininkou,dramaturgou Laucevîèç-Vargðou Bruoniou (skulp-tuorios Liaudanskis Ruoms) pamatuom, ka èe nekuoks mitings, vuo savaigalçs pri tuo vondëns tel-kënë sosërenkontiû þvejû miegieju ër anû prieteliusosëbûrëms. Kas meðkerë imerkës laimëkë lauk,kas tik veizas, kâp draugâ meðkeriuo, vuo darkëtë paprastiausç ruoda trauk, sau kompanëjësëiðka, nes praejës vakars, kuo gera, pri taurelçbova par daug ëlgs...

Kelmë – ðvëisos ër graþos miests. Paskotënçsmetâs ligo atjauniejë, pralinksmiejë uns. Tuoki îspû-di dar daugiau sostëprën miesta cëntrë stuovintësKelmie paskotënçs metâs organizoutu akmëntaðiûpleneru dalîviu sokor tas ër miestou perdoutasskulptûras.

Kelmie tëi simpuoziumâ bova pradietë organi-zoutë rëngontëis liaudës meistra Liaudanskë Jûza-pa 100 metu sokaktç. Diel kuo bova pasërinkts ak-mou? Valog menuotîrininka Rimkaus Vîtenë,kelmiðkis Liaudanskis Jûzaps Lietovuo iruodë, kaakmou tor siela ër vëdëni gîvenëma (J. Liaudans-kë sokortas skulptûras „Mozëkontâ“ pouð Kelmësmiesta cëntra).

Kelmës skverelie isëkûrusius ër jau neatskë-ramâs miesta „gîventuojçs“ tapusius nîkðtokussimpuoziumûs ið akmëns sokûrë ër miestou per-davë sovalkietis Bandza Valds.

Ið Ðiauliû i Kelmie sorëngta plenera atvaþiavësMartinaitis Alber ts îr miestou sokûrës netuolëjnîkðtoku isëtaisiusi „Laimioka“, katrou kelmëðkçkartâs ër „Svajuoklio“ vadën.

Skulptûra „Knînga“ sokûrë Vaicekausks Juonsër Martinâtis Dalios. V. Bandzas muokinîs Muoc-kos Lins ið Kraþiu – skulptûras „Vëltës“ autuorios.Pri Kelmës mena muokîklas stuov Bimbas Kazë-miera sokorta skulptûra „Þemaitis suostë“. Cika-nas Vida autuorîstç priklausa skulptûra „Ontra dëi-na pu veselës“. Îr èe akmëns skulptûru ër daugiau.Patis kelmëðkç jau kartâs pasaka, ka anû miests –akmënû skulptûru suostënë. Gal dar ër ne suostë-në, bet siekis ër nuors tuokë bûtë tëkrâ ka sveikin-tëns. Iduomo ër tas, ka vësas tuos simpuoziumûssokortas skulptûras îr padarîtas ið lietovëðka ak-mëns (þemaitç anus kûlçs vadën).

Graþës Kelmës miesta aikðtës, skverâ ër gat-vës. Muok ðiuo kraðta þmuonës brongintë tou, kasvertinga.

Atskëruos studëjës verta Kelmës ÐvënèiausësMergelës Marijës Jiemëma i dongo baþnîèë, prikatruos aikðtie stuov skulptûra „Trîs angelâ“.



„Nîkðtokâ“ Kelmës miesta skverë. Skulptuorios Bandza Valds

Portëgrapëjuos (ið kairies): „Skaitonti“ (skulptuoriosBandza Valds), „Vëltës“ (skulptuorios Muockos Lins)

KULTÛRAS PAVELDS

Kelmës herbas

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

15

Ligo kuoki golbë graþi ër Kelmës evangelëku liute-ruonu baþnîèë. Prið kelis deðimtis metu tou miesta dalipouðë ër naujç pastatîtë rajuona kultûras nomâ. Ðën-dëin tas pastats jau lauk ne rik rimta remonta, bet, kuogera, ër talëntingu arkitektu kuorekcëju.

Paskotënçs metâs dëdlç atjauniejë Kelmës dvararûmâ, katrûs veik Kelmës kraðta muziejos.

Ne sezuona laiko savaitgalçs muziejos neveik, bet,atvaþiavë èe ka ër onkstîva pavasari, sorondam, kasgal ër muziejaus duris atëdarîtë, ër ekspuozicëjë ap-ruodîtë. Prijem muziejus savaitgalçs ër ekskursëjës, jetik anû organizatuorç ið onksta aple atvîkëma praneð.

Tas sosëtëkëms so Kelmës muziejininkâs ðî kartapalëka dëdëli îspûdi. Përmiausç patraukë ðvara ër tvar-ka senuojie dvarvietie. Ne tik pastatû vëdos iðèiustîts,iðblizgints, bet ër aplinka graþç sotvarkîta. Ateiti èe ërjautîs tçp, ligo tavës tik ër laukë.

Vuo kas par tû ekspuozicëju, paruodû galîbë tamëmuziejou! Atruoda, ka Kelmie dërb vësos guons muzie-jininku. Vo ka isëðneki so anâs, pasëruoda, ka tû, katrëiekspuozicëjës, paruodas kor, rinkinius tvarka, ont vëi-nuos ronkas përðtu gali soskaièioutë. Vo kor dar vësuo-kës edukacënës pruogramas, pagarsiejosës vasaraslaiko èe vîkstontës tradicëniu amatû muokîklas! Bëngamairëngtë ekspuozicëjë 1716 m. statîtamë, paskotënçs metâsið pagrindû atnaujintamë dvara svërnë (svërns bova res-taurouts ið lieðû, katrus darbams skîrë Norvegëjë).

Kelmës Ðvënèiausës Mergelës Marijës Jiemëma i dongo baþnîèës pastata fragmënts

Priekie – Kelmës evangelëku liuteruonu baþnîèëÐaliû sâjungas ikûriejë, vësuomenës veikiejë Putvinskë-Pûtvë Vlada kaps Kelmës kapënies

Restaurouts seniausis Lietovuo þënuoms svërns stuovbovosë Kelmës dvara suodîbas terëtuorëjuo, anamë jau veikKelmës kraðta muziejaus etnuograpënë ekspuozicëjë

KULTÛRAS PAVELDS

16

KELMËS DVAROSAVININKAIGRUÞEVSKIAI

Kelmës dvaras raðytiniuose ðaltiniuose pradedamas minëtiXV amþiuje. Tada valda priklausë Lietuvos didiesiems kunigaikðèiams.Apie 1579 m. Kelmës dvaro valdà ásigijo ið Mazovijos atvykæs Povi-las Gruþevskis. Kelmës dvare ði didikø ðeima, kuri garsëjo Lietuvospolitiniame gyvenime, ðeimininkavo iki 1940 metø.

Kelmës dvaro valdytojai aktyviai dalyvavo reformacijos sàjûdy-je. Kaip raðo Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius, Kelmëje ka-talikø baþnyèia buvo nuo Þemaitijos krikðto pradþios. 1424 m.Þemaitijoje bûta tik 12 katalikø baþnyèiø [7, 63], viena jø – Kelmëje.Prasidëjus reformacijai, Kelmës dvaro valdytojai aktyviai dalyva-vo reformacijos sàjûdyje, tad nekelia nuostabos tai, kad Kelmëskatalikø baþnyèioje 1596 m. ásikûrë evangelikai-reformatai. Þemai-èiø vyskupui Mikalojui Pacui padedant, Varniø kanauninkas JonasKazakevièius apskundë Jurgá Gruþevská „Raseiniø sûdams, ku-riuose Gruþevskiui makliavojant, patraukë já toliau á aukðèiausià

KELMËS DVAROSAVININKAIGRUÞEVSKIAIMORTA BAUÞIENËDANUTËS MUKIENËS NUOTRAUKOS

sûdà Lietuvos, Vilniuj besantá. Tas, prideranèiai reikalà perkratæs,22 dienoj rugpjûèio mënesio 1609 meto iðpaþino Gruþevská uþ kal-tà, ásakë, kad baþnyèià su visais jos turtais sugràþintø [...]. Gruþev-skis, kaipo vyras protingas, nebebardamos daugiau, baþnyèià sujos soda spëriai atidavë, o uþ apvalkalus, drabuþius ir indus baþny-èios [...] paskiau uþmokëjæs 60 kapø skatikø lietuviðkø, atsikratëkatalikais“ [7, 100–101]. J. Gruþevskis pasirûpino, kad 1615 m.bûtø pastatyta mûrinë parapijinë evangelikø reformatø baþnyèia,prie kurios veikë ir mokykla [7, 233].

Kelmëje buvo ne tik Þemaitijos reformacijos centras, bet irreformatø baþnyèios Þemaitijoje senjoro rezidencija. Þemaièiøvyskupas Motiejus Valanèius yra apraðæs keletà Kelmëje ávyku-siø susidûrimø tarp katalikø ir reformatø.

1672 m. per Dievo kûno ðventæ á protestantø tikëjimà perëjæsbuvæs katalikø kunigas su monstrancija rankoje, lydimas grupelës

Didikø Gruþevskiø herbasLiubièiai. Nuotrauka ið RKICarchyvo

Kelmës dvaro sodyba. Centre – Gruþevskiø dvaro rûmai, kuriuose veikia Kelmës kraðto muziejus

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

17

þmoniø, áëjæs á baþnyèià pamaldø metu ir tikinèiøjø akivaizdojemetæs Ðvè. Sakramentà þemën sakydamas: „kam èia garbinti tàduonos gabalëlá, kuriame në kokio nëra Dievo“ [7, 140]. Uþ ðá iðsi-ðokimà reformatams teismo sprendimu teko sumokëti 12 000 auk-sinø dydþio baudà. Gauti pinigai buvo atiduoti Kelmës katalikø baþ-nyèios reikmëms. Jau anksèiau, 1669 m., Kelmës katalikø baþny-èia buvo gavusi dalá pinigø ið 13 000 auksinø baudos, kurià sumo-këjo Ðiluvos kalvinistai uþ susidûrimo su katalikais metu perðautàNukryþiuotojo paveikslà [7,136–137].

Kontrreformacijos laikais protestantø baþnyèios nyko, buvo griau-namos, deginamos. Palyginus su kitais Lietuvos aristokratais pro-testantais, M. Valanèius Gruþevskius laikë gana tolerantiðkais. Taiiðëjæ á naudà patiems protestantams. „Per protingà ponø Gruþev-skiø su katalikais elgimos Kelmës baþnyèia (evangelikø reforma-tø – M. B.), kitoms seniai pragaiðus, lig ðiolei iðliko.“ [7, 384]

Reformacijos laikotarpiu Lietuvos valstieèiai ir miesteliø gy-ventojai privalëjo melstis tokioje baþnyèioje, kurià pripaþino juosvaldæ dvarininkai. Sofija Gruþevskienë 1610 m. buvo iðleidusi baþ-nyèios lankymo nuostatus Kelmës dvaro valstieèiams ir miestelë-nams. Jie turëjo sekmadieniais ir ðvenèiø dienomis dalyvauti pa-maldose evangelikø reformatø baþnyèioje, tuoktis, krikðtyti ir lai-doti pagal protestantø apeigas.

Generolas Jurgis Gruþevskis (1590–1651) dalyvavo XVII a. ka-ruose su Ðvedija ir Rusija. Kai 1655 m. rusai okupavo Vilniø, o áLenkijà ásiverþë Ðvedijos karalius Karolis X Gustavas, Lietuvoskariuomenë buvo per silpna apsiginti ir pasitraukë prie Këdainiø.LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonuðas Radvila pradëjoderybas su ðvedø vietininku generolu M. Gardþiu (Magnus de la

Gardie). 1655 m. spalio 20 d. Këdainiuose pasiraðyta sutartimi bu-vo nutraukta unija su Lenkija ir sudaryta su Ðvedija. Karalius JonasKazimieras buvo nuðalintas nuo sosto, Lietuvos didþiuoju kunigaikð-èiu paskelbtas Karolis X Gustavas. Jurgio Gruþevskio sûnus Jonaskartu su 1 134 kitø asmenø pasiraðë Këdainiø sutartá. Taèiau M. Gar-dþiui sutartis buvo reikalinga tik tam, kad ramiai uþimtø Lietuvosþemes. Ðvedai èia elgësi kaip plëðikaujantys okupantai. Nusivylæssàjungininkais, kurie tapo okupantais, Jonas Gruþevskis ásijungë á1656 m. balandþio sukilimà prieð ðvedus. Nors sukilëliø malðintisu papildomomis pajëgomis atvyko pats M. Gardis, þemaièiai oku-pantus ið savo þemiø iðvijo. Ðvedø águla iki 1657 m. sausio iðsilai-kë tik Birþø pilyje.

Rusijos-Ðvedijos karo dël Baltijos pakraðèiø (Ðiaurës karas,1700–1721) metu Lietuva ëjo ið rankø á rankas. Þygiuodami perÞemaitijà, ðvedai 1701 m. Kelmæ sudegino, dvarà – taip pat. 1707 m.Kelmæ dar nusiaubë ir maras.

Lietuvà prijungus prie carinës Rusijos, bajorija neteko iðimti-nës teisës dalyvauti kraðto valdyme. Sumaþëjo bajorijos politinësveiklos galimybës [5, 31]. XIX a. Lietuvos aristokratai taip pat ieðkojobûdø daryti átakà kraðto politiniams procesams, susigràþinti vals-tybës savarankiðkumà. Kelmës savininkai Gruþevskiai buvo akty-vûs 1831 m. sukilimo dalyviai, net jo organizatoriai. Julius Gruþev-skis, kuris tada buvo tik 22 metø amþiaus, priklausë Raseiniø ap-skrities sukilëliø komitetui, kurá sudarë 12 nariø. Nors 1831 m.kovo 17 d. Tytuvënuose ávykusio pasitarimo metu Komitetas nu-sprendë sukilimà pradëti kovo 26 d., jis prasidëjo para anksèiau.Sukilimo pradþià teko paankstinti dël ávykiø Kelmës dvare. Dvari-

Kelmës dvaro sodybos vartai

(Nukelta á 18 p.)Kelmës dvaro savininkø Gruþevskiø ðeimos ekspozicijos fragmentasKelmës kraðto muziejuje, kuris veikia Kelmës dvaro rûmuose

ISTORIJA

18

ninkui J. Gruþevskiui nurodþius, „apskrities matininkas K. Jautokaskovo 23 d. sukvietë á savo namus Kelmës dvare patikimus apylin-kës dvarininkus, bajorus ir miestelënus, kuriems paskelbë Komi-teto nutarimà pradëti sukilimà ir paragino ruoðti ginklus. Rytojausdienà, kai K. Jautoko namuose kelmiðkiai liejo kulkas, nelauktaiatvyko rotmistras Poplonskis [...]. K. Jautoko þmonës nespëjo pa-slëpti kulkoms lieti skir tø formø, amunicijos ir kitø kariðkø daiktø[6, 134]. Bijodami, kad gali bûti suimti, kelmiðkiai sukilimà pradëjoanksèiau. 1831 m. kovo 25 d. rytà jie uþëmë Kelmæ, iðvaikë oficia-

(Atkelta ið 17 p.)

lià valdþià, paleido rekrutus ir paskelbë miestieèiams apie prasidë-jusá sukilimà, pakvietë jame dalyvauti. Kità rytà sukilëliai trimiskryptimis (nuo Dubysos, Ariogalos ir Kelmës) puolë apskrities centràRaseinius ir juos uþëmë. Ið Komiteto nariø buvo sudaryta laikinojiRaseiniø apskrities vadovybë, á kurià áëjo Julius ir Steponas Gru-þevskiai. Reguliariosios kariuomenës organizavimo pagrindais ap-skrityse buvo sudarytos sukilëliø karinës formuotës. J. Gruþevskissavo lëðomis suformavo sukilëliø ulonø pulkà, kuriame buvo 550raitininkø. Skir tingai negu kiti sukilëliø kariniai daliniai, J. Gruþev-skio ulonø pulkà sudarë tik savanoriai, jiems ginklai ir mundiruotëbuvo nupirkta uþ J. Gruþevskio pinigus. Pulkas turëjo 43 karabinus,215 pistoletø, 50 kardø ir 380 ieèiø [6, 129]. J. Gruþevskis savovalstieèiams, kad patrauktø juos á sukilimà, suteikë asmens laisvæir atleido juos nuo visø prievoliø [6, 395].

Sukilimas vyko permainingai. Geguþës pradþioje galingesës carokariuomenës pajëgos uþëmë beveik visus apskrities miestus. Su-kilëliai susiskirstë á judresnes formuotes, perëjo prie partizaniniokaro taktikos ir geguþës antroje pusëje – birþelio pradþioje kontro-liavo visà Lietuvos teritorijà. Þinoma, kad J. Gruþevskio ulonø pul-kas pabuvojo prie Vadþgirio (geguþës 12 d.), Veliuonos (geguþës15 d.), Panemunës pilyje (geguþës 17 d.), Erþvilke (geguþës 19 d.),Jurbarke (geguþës 23 d.). Birþelio pradþioje, kai Lenkijos kariuome-nës daliniai atþygiavo á Lietuvà ir perëmë vadovavimà, sukilëliøvadovybëje prasidëjo nesutarimai. Tada rusai ëmë telkti didesnessavo kariuomenës pajëgas. Birþelio 2 d. á Lietuvà buvo pasiøstiRusijos rezervinës armijos daliniai (4 pëstininkø ir 2 kavalerijos

Kelmës dvaro savininkø Gruþevskiø ðeimos ekspozicijos fragmentasKelmës kraðto muziejuje

Kelmës dvaro savininkø Gruþevskiø ðeimos ekspozicijos fragmentas Kelmës kraðto muziejuje

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

19

Didikø Gruþevskiø laikus menentys laiptai Kelmës dvaro rûmuose

Kelmës dvaro savininkø Gruþevskiø ðeimos ekspozicijos fragmentas

korpusai [6, 287]. Situacija komplikavosi, sukilëliai ëmë patir tivienà pralaimëjimà po kito ir ëmë atsitraukti. J. Gruþevskis su savoulonø pulku liepos 12 d. dar buvo Rietave. Spalio mënesá veiklesnisukilimo vadai, tarp jø ir J. Gruþevskis, iðvedë likusius gyvus ka-rius ið Þemaitijos á Prûsijos teritorijà [6, 372].

Sukilimà numalðinus, uþ dalyvavimà jame dalis Kelmës dvaroþemiø buvo konfiskuota (valdoje palikta tik 4 800 margø – apie 270ha þemës).

J. Gruþevskis gyveno Prancûzijoje, vëliau persikëlë á Ðveicarijà,kur ásteigë laikrodþiø gamybos ámonæ. Po 1863 m. sukilimo pralai-mëjimo jis ásijungë á Ðveicarijoje veikusio sukilëliø emigrantø rë-mimo komiteto veiklà. Mirë 1865 m. lapkrièio 3 d. Palaidotas Mon-martro kapinëse.

XX a. prasidëjusios okupacijos ið pagrindø pakeitë kraðto gyve-nimà, taip pat ir dvaruose. Kelmës dvaro savininkas Jonas Gruþev-skis 1919 m. ástojo á Lenkijos armijà. Pagal nepriklausomos Lietu-vos ástatymus jis neteko teisës Lietuvoje turëti nekilnojamojo turto,todël Kelmës dvarà oficialiai valdë jo seserys Sofija ir Adolfina.Vëliau jas sovietø valdþia ið pradþiø iðvarë ið namø, o vëliau iðtrë-më á Sibirà. J. Gruþevskis þuvo pirmosiomis Antrojo pasaulinio ka-ro dienomis.

LITERATÛRA:1. Adomonis T., Èerbulënas K., Lietuvos TSR dailës ir architektû-

ros istorija, Vilnius, 1987.2. Aftanazy R., Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzecypos-

politej, 1993, t. 3.3. „Gruþevskiai“, Visuotinë lietuviø enciklopedija, Vilnius, 2005, t. 7.4. Jurginis J., Lukðaitë I., Lietuvos kultûros istorijos bruoþai, Vil-

nius, 1981.5. Mediðauskienë Z., „Lietuvos dvarai kaip kultûrinio gyvenimo

centrai XIX amþiuje“, Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis,Vilnius, 2001.

6. Sliesoriûnas F., 1830–1831 metø sukilimas Lietuvoje, Vilnius, 1974.7. Valanèius M., Raðtai, Vilnius, 1972, t. 2.

Kolainiø baþnyèios griuvësiuose rasta, Lietuvos dailës muziejaus PranoGudyno restauravimo centre restauruota, ðiuo metu Kelmës dvarosavininkø Gruþevskiø ðeimos ekspozicijoje eksponuojama 1863-øjø metøsukilimo vëliava

ISTORIJA

20

LAUCEVÎÈË BRONIUS-VARGÐOSLAUCEVÎÈË BRONIUS-VARGÐOS

Raðîtuos (prozëninks ër dramaturgs) Laucevîèë-VargðosBruonius gëmë 1884 m. rogpjûtë 31 d. Kelmie. Bëngë miestë vei-kosë pradiuos muokîkla, vo paskiau – Lomþas gimnazëjë. Ið pra-diû dërba raðtininko, vaistininka padiejiejo. Ið Kelmës anuo gîve-nëma kels pasoka i Ðiaulius. Tën ons gîvena 1900–1904 metâs.Ðiauliûs isëjungë i revuoliucënë veikla ër bova parsekiuojems.Nuoriedams iðvëngtë kaliejëma, 1905 metâs pasëtraukë i Jungtë-nës Amerikas Valstijës (JAV), apsigîvena Èikaguo. Ten tçp patkurî laika dërba vaistënie. Vësa gîvenëma anou traukë literatûra.Miega raðîtë, tad, gîvendams JAV, isëdarbëna spaustovie, pradie-jë bëndradarbiautë Filadelfëjuo leidamame suocelistø sâjungaslaikraðtie „Kova“. No vo 1914–1915 m. pats pradiejë dërbtë re-daktorio – ons îsteigë, 1914–1915 m. redagava ër leida mienesiniiliustrouta þornala „Veidrodis“. Anamë bova raðuoma aple tçtra,këtuom kultûras temuom. Leidënie daugiausç bova pruopagouje-më miegiejëðkë tçtrâ, anû veikla.

B. Laucevîèë-Vargðos nebova bëngës tçtra muokslu, bet, gîven-dams Èikaguo, dramas kûrënius ne tik raðë, bet anus liuob ërreþisoutë, statîtë. Dërba uns so sava patëis 1908 m. îsteigta„Dramatëðka ratelë“ narçs, vo 1913 m. ikûrë ër tçtra miegieju trupë„Veidrodþiø bendrovë“, bova anuos aktuorios ër reþisierios. Anuopjesës liuob statîtë ër Lietoviu dramatëðku draugëju sosëvienë-jëms. Tou laiko B. Laucevîèë-Vargðos darë dëdëlë îtaka JAV gîve-nontëms, so tçtro rçkalû toriejosësms lietovems. Daugiausç þënuo-mas anuo sokor tas pjesës „Paskutinë banga“ (1906), „Përmiejiþingsniai“(1909), „Þmonës“ (1910), „Gadynës þaizdos“ (1913). Tuospjesies daugiausç îr pasakojema aple 1905–1907 m. revoliuciniusîvîkius Lietovuo.

Gîvenëmë ër kûrîbuo B. Lauceviîèë-Vargðou dëdliausis pavîzdîsbova rusu raðîtuos Gorkis Maksîms. Ëðlëka atsëmënëmu, ið katrûsoþënuom, ka raðîtuos net M. Gorkë iðvaizda liuob pamiegdiuotë.Sava kûrybo ons vësumet stëngies rëmtë revuoliucini jodiejëma.

Mërë B. Laucevîèë-Vargðos 1916 m. kovo 31 d. Èikaguo (JAV).Pu mërtëis, 1917-âsçs, bova iðleistë anuo apsakîmâ ër apîsakas –„Ontros krëkðts“, vo 1962 m. – apsakîmâ.

Sungailienës Loretas portëgrapëjuos – paminklos pruozininkou,dramaturgou Laucevîèç Bruoniou-Vargðou Kelmie. SkulptuoriosLiaudanskis Ruoms; rîtmetîs Kelmie – so meðkerë

RAÐÎTUOJÇ

PARËNGË ÞELVÎS JURGIS

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

21

Juozas Liaudanskis gimë 1904 m. sausio 27 d. Kelmës rajono Junkiðkës kaime.Jo tëvai þemës neturëjo, ðeima gyveno labai vargingai, namà nuomodavosi. Juo-zas vaikystëje neturëjo galimybës net pradþios mokyklos baigti. Tëvas darydavoantkapinius paminklus. Juozas akmentaðio amato ið jo ir ið senelio iðmoko.

Kai sukûrë ðeimà, Juozas Liaudanskis ásikûrë Kelmëje ir taip pat, kaip ir jotëvas, pagal uþsakymus darydavo antkapinius paminklus. Dirbo jis labai kûrybið-kai. Þmonëms Juozo darbai patikdavo, tad uþsakymø netrûkdavo. 1932 m. jis pra-dëjo kurti ir akmenines skulptûras, skir tas antkapiniams paminklams.

J. Liaudanskio sukurtø paminklø iki ðiø dienø nemaþai yra iðlikæ Kelmës, Kurtu-vënø, Laukuvos, Lioliø, Stulgiø, Marijampolës, Vilniaus kapinëse.

1978 m. rugsëjo 15 d. raðytoje savo biografijoje J. Liaudanskis pasakoja, kadmenà jis pamëgæs dar bûdamas maþas: „Kai motina eidavo baþnyèion, praðyda-vau, kad ir mane tenai vestøs, o nuëjæs þiûrëdavau á pieðtus ir ið skulptûrø dirbtusðventuosius, o parëjæs namosna, ganydamas karves, patsai juos dirbdavau iðmedþio ar ið molio. Nuo maþø dienø mylëjau medþius, gëles, paukðtelius, þvëris,sielodavaus, kai koks piemuo nulauþdavo medelá ar iðdraskydavo paukðtelio lizdelá.

Jau suaugæs á vyro amþiø, atitarnavæs Lietuvos kariuomenëj, atsikëliau ið kaimogyventi á Kelmës miestà, pradëjau dirbti kapø akmeninius paminklus. Turëdamaslabai didelá norà prie meno, rasdamas kapuose kokio skulptoriaus sukurtà skulptû-rà, atidþiai jà apþiûrëdavau ið visø pusiø ir namuose patsai jà tuojau kurdavau. Neið karto pasisekdavo jà atidirbti, reikëdavo kelis kar tus pakartoti, kolei tinkamaiiðeidavo. Kai kà sukurti ið „pasauliniø skulptûrø“ man patarë Vilniaus skulptoriusStepas Ðarapovas.“

Menotyrininkas Alfredas Ðirmulis savo knygoje „Lietuviø liaudies memoriali-niai paminklai“ (Vilniaus dailës akademijos leidykla, 1999 m., p. 54–63) plaèiaipristato ðio liaudies skulptoriaus kûrybà. Èia raðoma, kad „Juozo Liaudanskio su-kurti antkapiniai paminklai labai ávairûs. Dalis jø net nepanaðûs vieni á kitus. Ðiomenininko paminklams bûdinga simetrija ir atskirø paminklo daliø pusiausvyra,

Juozas LiaudanskisDONATAS TYTUVA

Juozo Liuadanskio skulptûros „Muzikantai“ Kelmës miesto skvere. LoretosSungailienës nuotrauka

Juozas Liaudanskis. Bernardo Aleknavièiausnuotrauka

Juozas Liaudanskis. Fontano skulptûra „Skalbëja“.1970 m., granitas. Kelmës miesto skveras

skulptûrinis dekoras, jie sumontuoti ið keliø at-skirø daliø. Paminklus puoðia skulptûros. Dau-guma jø religinio pobûdþio, iðlaikiusios liaudið-kàjà mediniø skulptûrø tradicijà. Didelis dëme-sys skiriamas detaliam galvos modeliavimui, ku-

(Nukelta á 22 p.)

LIAUDIES MEISTRAI

22

VERPENAVERPENA

Dâ këik pasëdþiaugë Kelmës miesto, anuo þmuonim, sokamrata tuoliau – link Verpenuos, gîvenvietës, katra isëkûrusi pri kai-riuoje Kraþantës-Vilbiena intaka Verpelë (Verpelioka). Kaims èe ne-dëdëlis. Ðëndëin ons jau vuos uþ 1,5 km nu Kelmës, pri kelë Rîga–Karaliauèios. Pagrindinis gîvenvietës akcënts – medënë, 1775 m.dëdëku Valavîèiu pastatîta Ðvëntuos Uonuos koplîèë, katrou þmuo-nis, vuo ër specelistâ, tonkç ër baþnîèë vadën. 1901–1908 metâs,ka bova statuoma Kelmës krëkðèiuoniu katalëku rauduonû plîtuneuoguotëkënë baþnîèë, Verpenuos kuoplîèiuo liuob melstëis ërKelmës miesta katalëkâ.

Koplîèë îr santûriû liaudies arkitektûras formu. Plans staèekam-pis. Baþnîèë vëinabuokðtë ër vëinanavë. Sava formo ana panaði iKëlmës miesta cëntrë stuovintë evangeliku liuteruonu baþnîèë.

Seniau tou gîvenvietë garsëna bovës Verpenuos dvars. Raðîtë-niûs ðaltëniûs aple anou þëniû galem rastë jau ið 1585 metu. 1753 m.Verpenuos dvara invëntuoriûs jau îr pamënavuots ër Verpenuos mies-tielis. Vieliau Verpenuos dvars tapa Kelmës dvara palivarko (tçpons îr ivardints 1829 m. Kelmës dvara invëntuoriûs).

VERPENAris bûdingas medinëms liaudies skulptûroms. Ankstyvesnës JuozoLiaudanskio skulptûros daþytos aliejiniais, bronziniais daþais.

Juozo Liaudanskio antkapiniuose paminkluose dominuoja tra-dicinës angelø, Kristaus ir Marijos skulptûros. Paminklai pasiþy-mi uþbaigtumu, vientisumu, puikia kompozicija.“

1965 m. J. Liaudanskio kûryba susidomëjo tuometinio Valstybiniodailës instituto studentai. Bendravimais su jais ir jø dëstytojais meni-ninkà paskatino pradëti kurti ir pasaulietine tematika. Taip gimë ne-maþai skulptûrø taikos, socialinës neteisybës ir kitomis temomis.Tarp þymesniø jo kûriniø yra skulptûros „Knygneðys“, „Kûlimassenovëje“ (abi 1966), „Melþëja“ (1967), „Skalbëja“ (1970), „Þir-gas“ (1973), „Baudþiava“, „Lietuvaitë“ (1981), nemaþai antkapiniøpaminklø.

J. Liaudanskio kûrybai paskutiniaisiais jo gyvenimo metaisdidelæ átakà darë profesionalioji dailë. 1966 m. jo skulptûros buvopradëtos eksponuoti Lietuvoje ir uþsienyje rengiamose liaudiesmeno parodose.

Mirë skulptorius 1989 metais.

Literatûra ir ðaltiniai:1. Dabulevièienë P., Lietuviø liaudies menas: Bibliografinë ro-

dyklë (1940–1972)., Vilnius, 1972, p. 93.2. Ðirmulis A., Lietuviø liaudies memorialiniai paminklai, Vil-

nius, 1999, p. 54–63.


Verpenuos Ðvëntuos Uonuos baþnîèë. Sungailienës Loretas portëgrapëjëJ. Liaudanskio sukurtas paminklas Jadvygai Ðveikauskaitei (stovi prie kelioKelmë–Tytuvënai). 1972 m. Granitas. Nuotrauka ið Alfredo Ðirmulio archyvo

(Atkelta ið 21 p.)

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

23

Ið Verpenuos vaþioujem link Vaiguvuos. Maðinâisësmarkavos, vës þvalguomies, kor tas Pakievis (se-niau þmuonis tou kaima ër Pakieviem liuob vadintë).Gîvenvietës pavadënëms këlës nu ðalëp esontë ne-dëdëlë Kievës eþerelë. Nu èe lig Vaiguvuos – aple 5këluometrâ.

Onkstiau èe îr bovës nemaþos kaims – 1923 m. gîve-na net 177 þmuonis. Sovietmetio kurî laika Pakievisbova apîlinkës cëntros.

1830 m. Pakievie Radavîèienë Teklë pastatë Ðvën-tuos Teklës baþnîèë, katra bova Vaiguvuos filëjë. Uþ-darîta ana pu Ontruojë pasaulënë kara.

XVII omþiou jau bova garsos ër raðîtëniûs ðaltë-niûs ne karta pamënavuots Pakievës dvars, aple kat-rou þeniû rondam ër 1685 m. Berþienu valsèiaus ak-tûs. Tou dvara vës atsëmënam ër diel tuo, ka èe1813 m. gëmë garsos raðîtuos, etnuoluogs, litua-nistënë sâjûdë dalîvis Jocevîèë Liodvëks Aduoms.Ons ër sava darbus tonkç liuob pasëraðîtë slapîvar-dio so sava gimtuojë kaima pavadënëmo – Liud-wik z Pokiewia. Ið tuo dvara nedaug kas îr lëkë, betkieli i anou rondam. Rada kieli èe ër këtë þmuonis.Atrada ër sosëprata, ka rçk dvara ontram gîvenëmouatkeltë. Matîdams, kâp èe darbâ vîkst, pradedi tëkietë,ka gal atgimtë ë vësos kaims.

1874 m. Pakievie mërë konëgs, poets, lietovëðkasreligënës literatûras rëngies Rimavîèë Karuolis Bruno.

PAKIEVISÞELVÎTË DANGUOLË

SUNGAIULIENËS LORETAS

PORTËGRAPËJËS

Vërðou – Pakievë sakralënë ansamblë (koplîèës-mauzuoliejaus) griuviesç –praejose laika liudininkâ; apatiuo – Pakievë apîlinkës onkstîva pavasari

Uns bova gëmës 1801 metâs. Solaukës dvëdeðim ketoriû, istuojë i karmelituvienuolîna. 1839–1865 m. gîvena Kuolainiu vienuolînë, paskiau dërba vëkaro.

Netuolëj nu Pakievë, uþ 3 këluometru, îr Putvinskems priklausiusi Grau-þëkû dvara suodîba.

KULTÛRAS PAVELDS

24

Miðios jau kadai pasibaigë ir visi, net ir tos kelios davatkëlës,seniai iðsivaikðèiojo, tik tëvas Bruno, septintà deðimtá bebaigiàsdvaro iðlaikomas kunigas, apsikabinæs rudu abitu susiaustus ke-lius, tebesëdëjo ðventoriuje ant prie pat baþnyèios pamestos girna-pusës ir þvelgë á netoliese dunksanèius kaimieèiø budinkus...

Kaimas ilsisi, ir ðventadienio rimtá tik retsykiais sutrikdo van-

VIEÐPATIE, LEISKMUMS BÛTILINAS BUKAUSKASNUOTRAUKOS LORETOS SUNGAILIENËS

gus ðuns amtelëjimas, viename ar kitame kieme kartkartëmis pa-sigirstantis áprastas, nors kiekvienàkart tëvà Bruno priverèiantisásitempti, uþsiverianèiø durø dunktelëjimas. Jo nebekankina tie –anàdien ir kitomis dienomis nedavæ ramybës – svarstymai, aneitos paikos mintys su vieninteliu klausimu – „o kaip toliau?“ Ir tikvëlei neramu. Dar syká jis lëtai ásiklauso, pasuka galvà – tamsëjajau þemë ir dangaus raudonumas. Vieðpatie, tyliai iðtaria, pasigai-lëk jø, pasigailëki, Vieðpatie, nes jie vis dar tiki. Vis dar. Vos tiknuaidi varpo balsas, jie renkasi èia, vis dar sëja ir priþiûri darþus,mylisi, augina vaikus. O ðie, lygiai kaip ir jø tëvai, pavakarëmsustoja vartuose ir kaþko ilgesingai laukia.

Tëvas Bruno krûpteli.Ko tik èia nebuvo, daug kà patyrë, daug kà iðkentë ði þemë. Ir

jos þmonës. Gal kad romûs, o gal, kad moka skausmà numalðin-ti. Pasigailëk, Vieðpatie, kar toja, negi negana jau negandø. Tikpenkeri metai praëjo nuo to – antro ðiame ðimtmety – maiðto,palikusio vien plënis aplinkui ir ðirdyse tø, kurie iki ðiol apraudasavo artimuosius, o dabar dar ir sausra lyg koks kerðto angelassavo sparnais apglëbë visà kraðtà. Senoliai sako, kad per jø gy-venimà tokia ji buvo bene tik vienà kartà. Ir ne taip seniai, pen-kiasdeðimtaisiais. Visi tebeatmena, kai vienas po kito dygo tadapaskubom sukalti kryþiai. Ir ðtai vël viskas iðdegë, iðdþiûvo –darþai, pievos, javai... Ðventas Dieve, ðventas galingasis, ðven-tas amþinasis, ðnabþda tëvas Bruno, atleisk ir pasigailëk jø. Þmo-nës jau ir taip ubagais pavirtæ, o ðiandien net „vogtinës“ duonosneturës... Atleiski, pasigailëk...

Jis lëtai atsitiesia, pakelia rankà ir kyðteli po nukarusia á ðaliskokule. Nebe visada paklusnûs pirðtai nedràsiai palieèia ten, prieðirdies, jau kaþin kiek metø pilkam mazgely neðiojamà tamsiairusvà, uþ rieðutà ne kà didesná gumulëlá. Ðventas, ðventas, ðven-tas, kartoja ir paëmæs kelia prie veido, giliai traukdamas á save jodar vis saldþiarûgðtá kvapà, kuris sugràþina kaþin kur jau paliktàvaikystæ. Jo paties vaikystæ. Su paruge girgþdanèiu veþimu, ilga

Uþmirðto ðvietëjo kunigo Karolio Bruno Rimavièiaus

145-osioms mirties metinëms ir apleistos Pakëvio

baþnyèios 180-meèiui 1830 m. statytos Pakëvio baþnyèios griuvësiai

Pakëvio koplyèios-mauzoliejaus griuvësiai

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

25

Pakëvio dvarvietë 2010-øjø metø pavasará

bryde per rudenio pievas, krosny spragsin-èiom malkom. Ir duonkubiliu. Seniai iðdþiû-vusiu duonkubiliu.

Tuomet jis buvo dar tik Karolis, Mykolosûnus Karolis Rimavièius. Duonos Kolai-niuose, – bent jau karmelitø vienuolyne, kurapsigyveno bûdamas jau ne tik Karmeliobendruomenës nariu, gavusiu Bruno vardà,bet ir pradëjusiu ketvirtà deðimtá kunigu, irkurio visuomet vësi celë tapo naujais, o kaiptada pats manë, ir paskutiniais ðioje þemë-je namais, – duonos tenai niekada netrûko.Ir broliai mielai ja dalijosi. Su baudþiaunin-kais, elgetom, daþnais pakeleiviais ar vie-nuolyno sveèiais. Uþ tai pats vyskupas Va-lanèiauskis juos gyrë. Uþgesus maiðtui, ku-rá kaip iðmanë rëmë ne tik prie savo ðeimøir varganø ûkeliø pasilikæ kaimieèiai, bet irne vienas Kolainiø karmelitas, Kauno gene-ralgubernatorius ásakë vienuolynà uþdaryti.Vyskupas pakluso, o karmelitus, kuriø nënemanë nubausti, apgyvendino, kai kuriemsprieð tai suteikæs dar ir kunigystës ðventi-mus, ávairiose vyskupystës vietose. TëvàBruno paskyrë Vaiguvos vikaru, o po metøpavedë Vaiguvos filijà – Pakëvá. Ëjo tûkstan-tis aðtuoni ðimtai ðeðiasdeðimt ðeðtieji...

Nors nuo Vaiguvos iki Pakëvio buvo visolabo kokie penki varstai, kelionei susiruoðëið vakaro. Anksti ryte visà savo mantà, netir apavà, sumetë á brikà ir, liepæs veþikuivaþiuoti vienam, iðëjo pësèias. Saulë tebu-vo palipusi per sprindá ir dar nespëjusi ið-dþiovinti sugulusio á laukus nakties rûko. Ba-sos kojos gërë gaivinanèià kelio vësà ir jisjuto, kaip kyla ji aukðtyn, iki juosmens irdar aukðèiau. Retsykiais, pats neþinodamasko, gal tik jausdamas, kad kaþkà svarbaus

ir vël palieka, stabteldavo ir atsigræþdavo átolstanèià Vaiguvà. Matë, kaip kaskart ma-þëja miestelá apglëbusi þaluma, virð jos ið-kilæs baþnyèios stogas, suklypæ trobesiai.Dar kiek, ir tarp þemës ir dangaus liko tikpailga rantyta dëmë. Tëvas Bruno atsiduso,lyg ko iðsigandæs apsidairë ir paspar tinoþingsná... Abipus kelio á visas ðalis plytëjopievos, toliau – kur ne kur kyðojo kalvos,matësi miðkø juostos. O pakelëje þëlë retikrûmokðniai ir styrojo vieniði vasarø kait-ros ir ðiaurës vëjø subrandinti medþiai. Galibûti, pamanë jis, kad tie medþiai èia iðaugovien tam, kad pasitiktø ir pasveikintø arbaatsisveikintø su ateinanèiais ir nueinan-

1830 m. statytos Pakëvio baþnyèios griuvësiai

èiais, apglëbtø ir paslëptø po savo ðakomsustojusá pailsëti. Ir tyliai jam kuþdëtø þo-dþius – tyliai, kad girdëtø tik tas, kuris klau-sosi: kaip gera, visada be galo gera yra bû-ti. Tëvas Bruno mokëjo ir mëgo klausytis,bet tada nesustojo. Áveikæs dar vienà kalvà,jis iðvydo ir kelionës galà – uþ miðko aukð-tai iðkilusià baþnyèià, virð kurios ryðkiaiðvietë dailus kryþius. Ir nusiðypsojo. Svei-kinu tave, Pakëvi, mano namuèiai, Salve! –

iðsprûdo jau seniai atgiedoto kunigo Liudvi-ko, èia kadaise gimusio, gyvenusio, svajo-jusio apie didþiai didþius darbus, kuriuos pri-valu nudirbti kiekvienam, ragavusiam moks-

(Nukelta á 26 p.)

ISTORIJA

26

lø, þodþiai, ir jis pats nesuprato, kodël ðitie ir kodël to, kaip dauge-liui atrodë, liûdno ir skaudaus likimo þmogaus þodþiai.

Pakëvis... Ne kartà tëvo Bruno èia bûta. Graþi ir gera vieta, ma-tyt, ne tik dël vaikystës prisiminimø Liudvikas Jucevièius buvo priejos taip prisiriðæs. Ir baþnyèia puiki, nors greta esantis dvaras iriðtaigingesnis. Bûtø ne sarmata jà bet kokiam sveèiui ir kitatikiuiparodyti. Tëvas Bruno þinojo, kad pastatë jà trisdeðimtaisiais, prieðpat anà sumaiðtá, Pakëvio pono Radavièiaus baudþiauninkai. Iðakmens. O, kiek vargo bûta, kol ið laukø tuos akmenis jie sutempëá kalnà, aukðèiausià toje vietoje, ir, kaip pasakoja senoliai, lyg irðventà dar pagonims buvusá. Tëvas Bruno taip pat þinojo, kad me-diniam baþnyèios priestatui, bobinèiumi vadinamam, lëðø davëPavëþupio ponas Putvinskis, su kurio ðeima Radavièiai ar timaibièiuliavosi. Netgi buvo sutaræ draugën kapan atgulti ir tamekalno ðlaite liepë sumûryti baltà mauzoliejø. Nors Pakëvyje Ra-davièiai retai apsilankydavo (dvarà tvarkë urëdas) uþpernai mi-rusi amþinatilsi ponia Radavièienë buvo palaidota èia, toje iðanksto parengtoje vietoje. Su senuoju Radavièiumi tëvas Brunone kar tà susidûrë. Nebuvo tas ponas ið anø, blogøjø, todël tikëjo-si su juo sutar ti.

Þinojo jis jau ir apie èia gyvenanèius þmones. Nedaug, tiesa, jø,koks pusðimtis su visais vaikais. Jei ne tie karai, marai ir kitokiosnelaimës, bûtø buvæ keliskart tiek. Deja, liko tik iðtvermingiausi irtie, kuriems Vieðpats leido èia pasilikti. Dël jø, tik dël jø – uþguitø,suvargusiø nuo sunkaus darbo ir nepritekliø – jis atëjo. Kad apka-bintø, priglaustø, suðildytø, kad atver tø jø akis ir ausis. Ir jeiguDievas jam padës, jis sugebës prie jø prieiti, prakalbinti juos, prisi-jaukinti. Ir jie klausysis, nes tada jau gerai þinos, kad jo þodþiai nërajo þodþiai, bet þodþiai To, kurio reikia klausytis. Ir iðmoks jie girdëtiir matyti, ir paþins, ir supras. Taip, mano Vieðpatie, jie supras tai,kas gudriøjø yra vadinama bûties slëpiniu...

...Seniai jau uþëjo naktis, o tëvas Bruno sëdëjo vis toje paèiojeðventoriaus vietoje ir jo þvilgsnis tebebuvo nukreiptas á tà paèiàpusæ. Neþinia, kiek dar bûtø ðitaip prarymojæs, jei ne ðalti, staigapradëjæ þemën kristi taip ilgai, rodos, visà amþinybæ laukto lietauslaðai, pabudinæ já savo gelianèiu prisilietimu. Tëvas Bruno krustelëjo,kelis kartus mirktelëjo, lyg norëdamas kaþkà nusimesti nuo akiøvokø, ir nelabai susivokdamas ëmë dairytis. Nepamatë nieko –

aplinkui buvo tik neaprëpiama juoda tamsa. Ir jam pasirodë, kadvisa – gal dël keisto, bauginamai keisto, kai geriau ásiklausai, lie-taus ðnarëjimo, gal dël ið kaþkur atëjusio, apleistais kapais atsi-duodanèio kvapo – visa neþinia kaþkur pasislëpë. Dingo ne tikdangus ir þemë, þmonës su savo gyvenimais, bet ir netoliese augæ

(Atkelta ið 25 p.)

Kelmës kraðtas ûkanotà 2010-øjø metø pavasario dienà.L. Sungailienës nuotrauka

ISTORIJA

Pakëvio baþnyèios ðventoriuje vienintelis iðlikæs antkapinis paminklëlisþymi K. B. Rimavièiaus amþino poilsio vietà

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

27

medþiai, riogsojæ akmenys, dingo ir dþiuginanèiu baltumu visadanuo var tø nubëgantis takas. Tëvas Bruno paðoko, uþsimetë antgalvos gobtuvà ir jau norëjo pasileisti tekinas, gerai nesuprasda-mas nei kur, nei kodël, bet kaþkokia jëga sukaustë jo kojas. Jisatsigræþë atgal, ten, kur turëjo bûti baþnyèia. Ir neiðvydo nieko.Iðtiesta ranka, tvirtai tebegniauþianti delne nedidukà buvusiø dienøpriminimà, staiga suglebo. Nebebuvo ne tik baþnyèios, bet ir deði-nëje, kaip rodës, þvilgsnio tiesumoje ir visai greta stûksojusiø ka-pukø kryþiø...

O èeþantis ðnarëjimas nuolat stiprëjo ir, sumiðæs su tuo, jau iðvisø pusiø sklindanèiu kvapu, krito á tamsà ir ant paties tëvo Bruno.Ir jis pajuto, kaip kaþkas smelkiasi pro rûbà gilyn á visà kûnà – irauga, ir pleèiasi... Vieðpatie, suðnabþdëjo, pasigailëk... Leisk mumsbûti, o Vieðpatie, ir iðgelbëk. Iðgelbëk... nuo... amþinosios... mirties...

1999 m., Dankðiai – 2009 m., Pakëvis

***„Ið kur vaþiuotum – ið Kelmës, Ðaukënø ar Uþvenèio Vaiguvos

link, dar ið tolo dëmesá patraukia graþi klevø ir uosiø alëja, subëgan-

ti á aukðtumoje pro medþiø kauburá kyðantá baþnyèios bokðtà. Tai –

garsusis Pakëvis. [...] Medþiais apaugusiame kalnelyje stûkso ádo-

mi architektûriniu poþiûriu baþnyèia [...], dabar átraukta á Respubli-

kos kultûros paminklø sàraðus.“

Jonas Tamulis, Ðiauliø „Auðros“ muziejaus darbuotojas.Kelmës rajono laikraðtis „Komunistinis þodis“, 1980 m.

„Apie K. B. Rimavièiø raðo „Maþoji lietuviðkoji tarybinë enciklo-

pedija“, pasakoja vertimai, eilëraðèiai. Bet jeigu ir uþklysta Pakëvin

koks literatûros þinovas ar bièiulis, tiktai parymo prie sunkiai priei-

namo, piktþolëmis apþëlusio, apleisto kapo. Rimèiau juo pasidomë-

ti turëtø ir rajono kraðtotyrininkai [...].“

Jonas Tamulis, Ðiauliø „Auðros“ muziejaus darbuotojas.Kelmës rajono laikraðtis „Komunistinis þodis“, 1980 m.

„Ið medinio baþnyèios priestato nieko nebelikæ. Stogà dengusá mû-

rà, kaip sako vietiniai, dar neseniai bûtø buvæ galima iðgelbëti. Deja...“

Ið vieno keliauninko uþraðø, 1993 m.

„Baþnyèia sparèiai nyksta ir uþleidþia vietà piktþolëms, krûmokð-

niams... Pernai ant sienø kur ne kur dar tebebuvo tinko gabalai su

dekoro detalëmis, tebestovëjo ir mediniai ðoniniø altoriø karkasai.

Ðámet tinko në kvapo, o medis baigia sutræðti ir byra ant þemës

tiesiog akyse... Rasti K. B. Rimavièiaus kapà nëra sunku. Aèiû ið

svetur atvykusiam ir kaimynystëje apsigyvenusiam ûkininkui Kazi-

mierui Kasparui, kuris kasmet, ir niekieno neverèiamas, apravi ir

patvarko visus iðlikusius kapus...“

Ið vieno keliauninko uþraðø, 1999 m.

„Pakëvio miestelyje (Kelmës rajonas) griûva baþnytëlë ir koply-

èia. Þmoniø kaulø, nuvaþiavæ á Pakievá, jau neradome. Vietiniai pa-

aiðkino: ðunys ir katës iðneðiojo. [...] Koplyèioje buvo palaidoti gar-

sûs didikai Pergauskai, Radavièiai, Venclauskai, vienas ið Putvins-

kiø. [...]“ „Ið buvusios baþnyèios liko tik akmeninës sienos: niekam

netrukdoma istorinius akmenis á savo valdas veþtis ir trobesius sta-

tytis. [...]“ „Iki ðiol mëtosi metaliniai karstai, o po iðgriuvusiomis

plytomis dar gali bûti ðunø neiðneðiotø kaulø.“

Svajûnas Sabaliauskas, þurnalistas Dienraðtis „Ðiauliø kraðtas“, 2005 m.

B. Buraèonuotraukose (iðvirðaus á apaèià):Ðaukënøvalsèiauspuodþiauspadarytapuodynë; vaikaisu rugiapjûtëspabaigtuviøvainiku. 1923.Kelmës kraðtas

Adomo Varno nuotraukoje – Þutautø kaimo koplytstulpis. Apie 1920 m.Nuotraukos ið Lino Bukausko rinkinio

28

Ið Pakievë pasokë link Uþvëntë, netrunkam atsërastë ër Vaigu-vuo, nu katruos ligi Kelmës – 14 këluometru. Iduomos Vaiguvuosvarda këlmies aiðkënëms. Kalbininks Bûga Kazimiers raða, ka onsatsëradës ið indoeuporietiu pruokalbës þuodë ðaknëis „veig“, votas reiðka „bëngtë“. No vuo vëitënç gîventuojç pasakuo tçp: Sençsenç pri tuos gîvenvietës vîka þiaurus mûðis. Þemaitç somuðë

Vaiguvuos gîvenvietë

VAIGUVAÞELVÎTË DANGUOLË


Vaiguvuos herbs

Vaiguvuos baþnîèës ansamblis

dëdëli guona prieðu ër pradiejë tçp ið dþiaugsma ðauktë: „Vai, gava!Vai, gava!“. Nu tuo ër pavadënëms – Vaiguva.

Vaiguva – pri Kelmës–Uþvëntë kelë. Anuos cëntros – urbanisti-nis paminklos. Valstybë sauga ëðlëiktamoujë vertë turinti miestelëgatviu tinkla ër aikðtës plana.

Vaiguvuos gîvenvietë dabâ – seniûnëjës cëntros. Ana pradiejëgarsietë dâ XV omþiou. Tumet Vaiguva valdë þemaitiu seniûnsJ. Kçsgailaitis. Vieliau ta valda atëteka anuo sûnou Stanisluovou,vuo 1498 m. Vaiguvuos ðeimininko tapa Rukuovîèë Andrios.

Stanisluovs Kçsgaila Vaiguvuos dvara bova uþraðës Kraþiu altarëjç.Vaiguvuos dvars, miestielis, aplinkou bovë kaimâ sodarë Vaiguvuos

seniûnëje. XVIII omþiaus 8 deðimtmetie anou valdë Oginskis Ëgnacos.Graþos Vaiguvuos baþnîèës kompleksos. Përmoujë baþnîèë Vai-

guvuo XVI omþiou pastatë Kraþiu altarista. Ið pradiû ana bova Kra-þiu parapëjës filëjë, vuo nu 1776 m. – baþnîèë.

1803–1804 m. Vaiguvuo Þemaitiu vîskops Giedraitis Jûzaps Ar-nulfs pastatë naujë Ðvënta Juona Krëkðtîtuojë baþnîèë, katra iðsë-laikë iki mûsa dëinû.

VAIGUVA


Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

29

Ðalëp anuos – graþi, iduomiuos formas XVIII–XIX omþiou statîtamedënë varpënë. Pri ver tingu paminklu priskërama ër ðvëntuo-riaus tvuora, vartâ. Baþnîèiuo diemesi patrauk menuotîrininku gerâver tënams 1944 m. sokor ts Petravîèë Zigma tapîts paveikslos„Ðventoji Trejybë virð Vilniaus katedros“. Dailës paminklu sâraðûsîr ër do ðiuos baþnîèës varpâ, ðvëntuoriou stuovintis koplytstolpisso 4 ornamëntoutâs kryþelçs ër Nukrîþioutuojë skulptûra.

Seniau pri baþnîèç veikë parapënë muokîkla. Anuo vîskupa Va-lonèiaus Muotiejaus laikâs muokies 16 vâkû.

XIX omþiou Vaiguvuos dvars priklausë Sirevîèems. Tou dvaravietënç liuob ër Vaigas dvaro vadintë. Ið anuo jau maþne niekanebier iðlëkë – cëntrënç rûmâ, katrëi bova medënç, dvijû aukðtu,sodegë aple 1975–1976 metus, ka èe veikë lëguonënë. Paskotë-nëijç ðëimininkâ dvara bova paduovënuojë vienuolînou. Kurî laikavienuolç anamë ër gîvena. Tumet tën bova ikortë vâkû nomâ, vie-liau – pënsiuonats.

Nepriklausuomas Lietovuos laikâs Vaiguvuo gîvena daugiau kap400 þmuoniû. Miestielis bova valsèiaus cëntros. Pu kara gîventuo-ju skaièius Vaiguvuo iðauga maþne iki 600.

Tuo gîvenvietie 1952 m. gëmë þîmos istuoriks, raðîtuos, dipluo-mats, vësuomenës veikies Eidints Al’puonsos. Nu 2009 m. mies-tielis tor oficelç patvir tinta herba (anou 2009 m. rugpjûtë 31 d. dek-reto patvërtëna prezidëntë Grybauskâtë Dalë). Herba autuorios –dailininks Kaþdailis Arvîds.

Portëgrapëjuos (ið kairies): Vaiguvuos ðv. Juona Krëkðtîtuojë baþnîèë ërðvëntuoriaus vartâ; krîþios Vaiguvuos baþnîèës ðvëntuoriou. Apatiuo –Vaiguvuos varpënë


30

ÐAUKIENÂ


Bovosës Ðaukienu dvara suodîbas vartâ


Ðaukienu herbs

SUNGAILIENËS LORETAS

PORTËGRAPËJËS

Netuolëj Vaiguvuos – Ðau-kienu gîvenvietë. Ana pri patkelë Kelmë–Kurðienâ. Nu èeiki Ðiauliû – 30 këluometru.Pru ðali tek Ðuonas opë ëranuos intaks Ilga, vo je pasuk-si këik i ðuona, ër Vëntaprivaþiousi.

Gîvenvietës pavadënëmsîr këldënams nu þuodë ðauktë.Atseit, onkstiau èe bovosësklaidës vëitas, vo pasëklîdëþmuonis liuob dëdlç ðauktë.Nu tuo ër tas pavadënëms –Ðaukienâ.

Pagrindinis ër ðiuo miestelë akcënts îr baþnîèë – ÐvënèiausësTrejîbës. Ðaukienâ nu pat XV omþiaus garsë tou, ka èe bova vëns iðseniausiu krëkðèiuonîbës cëntrû Þemaitëjuo.

Dabartënë baþnîèë îr karkasënë, pastatîta 1947 metâs. Ana îrstaèekampë plana, so dom buokðtelçs. Baþnîèës ansambliedaugiausç aki trauk mûrënç arkënç ðvëntuoriaus var tâ (anëi îritrauktë i valstîbës sauguomu paminklu sâraða). Tvuora padarîta iðmëdëniu statëniû. Diemesi patrauk ër pri baþnîèës stuovinti varpë-në, katra pastatîta dâ XVIII omþiou.

Îr iðlëkë ër XVIII omþiou suformouta Ðaukienu dvara ansamblëpastatû (ið vësa anû – 5). Tas dvars èe îr bovës nu sena, nes dariðlëkusiûs XV omþiaus vëdorë raðîtëniûs ðaltëniûs rondam þëniû

Ðaukienu Ðvè. Trejîbës baþnîèë (pastatîta 1947 m.); bruoliu Juociû krîþios, skërts Lietovuos krëkðta 600 metu jubiliejou, Ðaukienu ðvëntuoriou

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

31 ÞEMAITËJËS MIESTELÇ

Evelinas Broel Pliaterîtës-Gorskas (1830–1898) kaps Ðaukienuðvëntuoriou

Inpormacënë lënta, pritvirtinta pri Ðaukienu baþnîèës sëinas

Ðaukienu baþnîèës vitraþâ, paveikslâ

aple Ðaukienu kaima, katros tou laiko bova isëkûrës pri dvara.XV omþiaus pabaiguo (1486 m.) Ðaukienûs pastatîta përmuoji

baþnîèë. Anuos fundatuorç bova Ðemetas – Margarita ër Mëkaluojos.1497 m. pastatîts përmâsis baþnîèës altuorios. Baþnîèiuo îr daug

ër vertingu skulptûru, krëkðtîklu, koplîtelë.Tuo patëis XV omþiaus pabaiguo (1499 m.) Ðaukienams bova

soteikta teisë rëngtë savaitëni torgo ër laikîtë smuklës.XVII omþiaus pradiuo Ðaukienûs dëdliausë îtaka toriejë pruotes-

tantâ. Èe veikë ër anû malduos nomâ.1632 m. miestelie bova pastatîta nauji baþnîèë, vo 1763 m. anou

pakeitë këta. Naujuoji baþnîèë bova staèekampë plana, so dombuokðtelçs.

Par 1708–1711 metu mara Ðaukienûs iðmërë vësë gîventuojç.Nu 1803 m. pri Ðaukienu baþnîèës veikë parapënë muokîkla,

vuo 1909–1914 m. – Lietoviu katalëku blaivîbës draugëjës skîrios.Prið Përmouji pasaulini kara bova pastatîta nauji Ðaukienu

baþnîèë. Ana sodegë par Ontrouji pasaulini kara. 1947 metâs, pa-statîta nauji medënë karkasënë baþnîèë, katra tebstuov lig ðiuol.

Ðvëntuoriaus tvuora – medënë.XVIII omþiou ðalëp baþnîèës pastatîta varpënë.Dëdëkâ Ðemetas Ðaukienus valdë iki XVIII omþiaus ontruos po-

sës. Vieliau Ðaukienu ðeimininkâs tapa Gorskç, katrëi Ðaukienusapleida tik 1940 metâs.

1923 m. Ðaukienûs bova 684 gîventuojç, ið anû 324 – þîdutautîbës. Par Ontrouji pasaulini kara maþnë vësë Ðaukienu þîdâ,katrëi nespiejë pasëtrauktë, bova sonaikintë.

(Nukelta i 32 p.)

32

1931 m. Ðaukienûs bova isteigtapërmuoji apskrëtie Þëimuos þemës ûkëmuokîkla.

1944 m. rogpjûtë 6 dëina vuokîtemstraukontëis ið Ðaukienu, miestelie këlagaisros, sodëgë baþnîèë, sinaguoga, daugkëtû medëniu pastatû.

Ið Ðaukienu dvara nemaþâ kas dâ îr ið-lëkë. Senëijç dvara pastatâ – ið XVIII om-þiaus. Vieliau anëi bova perstatîtë.

Mûsa dëinû solaukë ër dvara suodîbuoirëngts parks, i katrou ved graþë dvaraklestiejëma laikâs pastatîtë var tâ. Onks-tiau tas parks uþiemë aple 15 hektaru. Èeauga daug retû miediu ër krûmu.

Ðëndëin Ðaukienu dvara suodîbuo veikpsichiatrënë lëguonënë.

Ðaukienu parka, kap ër Abrumëðkiu,Apîtalaukë, Veliuonas, Rietava, Pieniuoniu,Pagrîþuvë, Duotnuvuos, kt., specelistâpriskër pri përmûju peizaþëniu parku, katrëiXIX omþiaus pradiuo bova ikortë Lietovuosterëtuorëjuo pri dvarû.

Ðaukienams teka îpatinga vëita knîgne-ðiû gadînie. Tuos vëituos aktîvç veikëLietovuos tautënë atgëmëma þadintuos Vi-ðinskis Puovëls.

Ðëndëin Ðaukienu miestelie veik pa-grindënë muokîkla, bëbliuoteka, paðts.

1999 metâs Lietovuos Respublikas pre-zidënts patvërtëna Ðaukienu herba.

2007 m. geguþës 26 d. Ðaukienuvëdorënç muokîklâ soteikts pedaguoga,ðvëitiejë, Lietovuos ðauliû sâjungasikûriejë Putvinskë-Pûtvë Vlada vards.

(Atkelta ið 31 p.)

Ðaukienu dvara parks ðindëin

Ið kairies: Dobuþinskis Mstislavs. „Ðaukienu baþnîèës varpënë“. 1933 m.; XVIII omþiou statîtë Ðaukienu ðvëntuoriaus vartâ


Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

33

BERÞIENÂ

Berþienu miestielis – 5 këluomëtrâ nu Ðaukienu, kairçjemë Vën-tuos opës krontë, netuolëj Vëntuos-Anuvuos santakas. Je dâ truop-niau, tâ 4 këluometrâ i ðiaurës vakarus nuo Ðaukienu ër 11këluometru i ðiaurës rîtus nu Uþvëntë. Ðî kar ta mûsa atvîkëmatëkslos – aplonkîtë bovosë Berþenu dvara suodîba. Tad, privaþiavëgîvenvietë, ið karta sokam pri cëntrëniu dvara rûmu, katrëi èe bovapastatîtë XIX omþiou.

Kalbininkâ saka, ka kaima pavadënëms këlës nu þuodë berþâ.Nesëspuorîsem so anâs, tik ka tuos apîlinkies tû berþû nç këikdaugiau nego këtuos Þemaitëjës vëituos. Uþtat tuokiû rûmu kapBerþeinûs niekor këtor nepamatîsi. Apejuom anus, apveiziejuom ërðaltis mumis sokaustë. Bet ne diel tuo, ka èe tuoks iðskër tënëgruoþë ër vuokëðkas neuoguotëkënës arkitektûras rûms stuov, kadar daug ër këtû dvara klestiejëma laikuotarpie pastatîtu statëniû îriðlëkë, ka dvara vartâ, iðpouðtë kalta metala aþûro, neprastâ iðsë-laikë îr. Ðin karta soklostë privertë tas, ka mûsa laikâs tuokëi ver-tingë rûmâ, tuoks poikos onkstiau bovës parks gal bûtë tëik apleis-të. Vuo juk pati valstîbë îr prisijiemusi priedermë anus iðsauguotë.Tûs rûmûs dar prið kelës deðimtis metu vîka gîvs gîvenëms, vuoðëndëin... Pavëiziejos i anus, net ër ronkas sunkesnës pasëdara...

Paskotënçs metâs, saugont rûmu sëinas nu sonîkëma, stuogsbova uþdëngts, vuo vësks këts... Sovietmetio rûmâ bova remontou-jemë, bet darbâ nepabëngtë. Ka anus pristabdë, kas tik slinks nebo-va, svetëma gvieðies, atrada bûda kâp i rûmus patektë ër, jauLietovuos atgëmëma laikâs, kou gera dar tën radë, iðneðë, iðvëlka,

BERÞIENÂÞELVÎTË DANGUOLË


Berþienu dvara rûmâ 2010 m. pavasari

je pavëlktë negaliejë, iðdauþë, sodraskë. Liudininku ëiðkuotë tuolëjnerçk. Aple tou vandalizma be þuodiu pasakuo vitraþâs bovë ið-pouðtë, vuo dabar joudas sava akis i bovusi parka iriemë iðdauþîtë,vieju kuoðamë rûmu longâ.

Tû dvara rûmu cëntrinis pastats ið vësa dvara ansamblë ge-riausç îr iðsilaikës. Sëinas vës dar tvërtas. Bet ne vëinuos deðim-tëis milijuonu ðçs laikâs prirçktom tëms, katrëi imtomës anus nau-jem gîvenëmou atkeltë. Je ta dvara suodîba bûtom patemë rajuonacëntrë, nerçk ni abejuotë, ka ana tuokë lëkëma nebûtom solaukusi.Ðëndëin torietomem ne prastiau soremontoutus, iðèiustîtus rûmuskap Kelmie, ër i anus uþvaþioutë garbie ër nuors bûtom kuoþnam.Tuokëi rûmâ keltom ne tik rajuona, bet ër vësa regëjuona prestiþa,kultûra, padietom plietuotë turizma. Bet Berþienu dvara suodîba îrBerþienûs, patemë Kelmës rajuona pakraðtie...

Pargrîþë i nomus miegënuom sosërastë ër vëina, ër këta Kel-mës rajuona plietruos plana. Anûs ne vëinuo vëituo raduom pamë-navuotus Berþienus, bet tik tëik ið tû planû soþënuojiem, ka bustvarkuoma gîvenvietë, vondëntiekis, ka gamtuos apsauga torietomðiuos vëituos ar tëmiausçs metâs pagerietë, vuo kas planoujemadarîtë so seniau tuokë garsë bovosë Berþienu dvara suodîba, kat-rou pati valstîbë îr isëtraukusi i sauguomu pavelda objektu sâraða,tçp ër nesoþënuojiem.

Nelinksmë iðvaþiavuom ið Berþienu, sosëmâstë. Bova aiðko,ka èe nier þmuogaus, katros tçp, kap muokîtuos Dirmeikis EdvardsKraþiûs, deðimtmetçs kroupelë po kroupelës bûtom rinkës þënësaple miestelë istuorëjë, dëinû dëinuom aple anou pasakuojës sa-vëðkems, atvaþioujëntëms ër iðvaþioujintëms ër tçp pritraukësdaugîbë jaunû ër energingu þmuoniû, katrëi tou istorëjë sosëduo-miejë, soprata tuos vëitas iðskër tënoma mûsa kraðta istuorëjësraiduo, jiemies ër bovosemë Kraþiu kolegëjës bursas pastatë îrën-gë miestelë ër vësuos platiuos apîlinkës garsi kultûras ër ðvëitëmacëntra, i katrou ðëndëin jau vaþiou muokslininkâ, mena þmuonis ne tikið suostënës Vilniaus, Kauna, Klaipiedas, Ðiauliû, bet ër ið uþsienë.

(Nukelta i 34 p.)

KULTÛRAS PAVELDS

34

A gal kas nuors panaðaus artëmiausio laiko ivîktë Berþienûs?Kas galietom èe nosëstuoviejusi vondëni somëiðtë ër priverstëþmuonis këtçp, nego lig ðiuol, mâstîtë ër dërbtë? Kas bus ta mûsaLietova, je leisem sonîktë net ër tuokëms mûsa þemës þënklamskâp Berþienu dvara suodîba?

Ër dâ. Vaþioudamë atgal i Vëlnio vës mastiem aple tou, ka dëdlçnevîkusi îr ta mûsa Lietovuos kultûras pavelda iðsauguojëma puo-litika, je valstîbie ðçs laikâs gal vîktë tuokëi dalîka: daugiau nego20 metu gîvenam nepriklausuomîbë atkûrosiuo Lietovuo, vuo tuo-këi iðskërtënç mûsa valstîbës kultûras pavelda objektâ praktëðkâne tik kad nesauguomë (juridëðkâ gal vesks ër îr sotvarkîta), betkuo tuoliau, tuo daugiau îr naikënamë (îr sodaruomas sâlîgas anëmsnîktë ër bûtë naikënamëms). Kâp èe tçp iðeit? A nebus tçp, ka darpu keliû deðimtmetiu jau naujuos kartuos istuorikâ turies pagrindasakîtë, ka mûsa laikmetie diel valdiuos akloma, aplaidoma ër nuorasonaikintë vëskou, kas dar gera bova lëkë regëjuonûs, bova sâmuo-ningâ naikënama – bova sodaruomas sâlîgas perëferëjuo, regëjuo-nûs sonîktë vertingiausëms kultûras ër istuorëjës paminklams ërvësks tas tam, ka valstîbë netektom sava identiteta, ka nelëktuomregëjuonûs þënklû, katrëi iruodîtom, ka tëkruoji, aukðtuoji kultûragal gîvuotë ër patiûs nuoðaliausiûs rajuonu kampeliûs? Tuokës prie-laidas kieliem vëina pu këtuos... Bet nu tuo geriau ni mums, niBerþienu dvara ansambliou nepalëka. Valdiuos ër þmuoniû iðnie-

(Atkelta ið 33 p.)

Berþienu dvara vartâ ër kels pru anus

Pradietë remontoutë ër nebëngtë Berþienu dvara rûmâ

kintas Berþienu dvara suodîbas vaizds persekiuo lig ðiuol. Ër liûd-niausç, ka palîgënos dabartëni rûmu vaizda so tou, kuoks ons bovadar prið do, tris deðimtmetius, ðëndëin tëi rûmâ atruoda kor kasblogiau. Ër pasëteisintë tou, ka èe sovietmetio veikë koukuozakontuora, kina tçtros a kuoki këta îstaiga, mes jau negalem...

Vëns ið iðlëkusiu Berþenu dvara suodîbas pastatû

KULTÛRAS PAVELDS

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

35

KAS TIEBERÞËNAI?

Berþënø tijûnu yra buvæs ir Þemaièiø kaðtelionas Malcheras Sta-nislavovièius Ðemeta.

XVI a. Berþënø valsèiuje buvo du didesni centrai – Ðaukënai irKurtuvënai, o ðiaurëje – Kurðënai. XVI a. Berþënø ðeimininkais tapoLietuvoje tuo metu pradëjusi garsëti turtinga þemaièiø bajorø Ðemëtøgiminë. Pagrindinë jos rezidencija tuo metu buvo Kurðënuose. Ðemetømedþioklës rûmai stovëjo Uþventyje, o Berþënai buvo jø palivarkas.

1610 m. Stanislovas Ðemeta Berþënø valdas perdavë Mstislavoir Radono seniûnui Petrui Pacui. Iðlikusiuose dokumentuose raðoma,kad tuo metu Berþënø palivarkui priklausë ðie pastatai: administra-cinis pastatas su seklyèia, dviejø galø antrasis gyvenamasis na-mas, du svirneliai, arklidës, jauja. Visi jie buvo mediniai, dengtiðiaudais.

1667 m. raðytiniuose ðaltiniuose paminëtas Berþënø pavietas.Berþënais tais laikais buvo vadinamos kelios þemës valdos, kuriospriklausë skirtingiems savininkams.

Apie 1695 m. ið didikø Pacø Berþënai perëjo Vilhelmo Korfonuosavybën.

Ið Vilhelmo Korfo dvarà perëmë jo sûnus Mikalojus Korfas.Nuo 1717 m. Berþënø dvarà valdë Aleksandras Korfas.Apie 1763 m. Berþënø dvaro savininku tapo Antanas Andrius

Gorskis (Rapolo Gorskio sûnus). XVI a. ið Varðuvos á Lietuvà atvy-kusiems ir èia ásikûrusiems turtingiems didikams Gorskiams Ma-leviè herbo giminës atstovams Berþënø dvaras priklausë iki XIX a.vidurio, o pagal moteriðkàjà linijà – iki XX a. 4 deðimtmeèio.

XVII a. trumpai Berþënus valdë Lietuvos iþdo raðtininkas, Rieta-vo tijûnas, Uþvenèio seniûnas, keturis metus veikusio seimo dele-gatas Stanislovas Augustas Gorskis. Sûnø jis neturëjo, todël Berþë-nai vël atiteko Adomui Gorskiui ir buvo uþraðyti Hipolitui AntanuiIgnojui Gorskiui (1791–1836).

XVII a. pabaigoje Berþënø dvaro centras buvo pertvarkytas.1698 m. dvaro sodyboje jau stovëjo iðtaigingas gyvenamasis pa-statas, kuriame buvo dvi pirkios ir alkierius, mûrinis rûsys. Iðûkiniø pastatø dvaro centre buvo kluonas su diendarþiais, jauja,

Pirmieji istorikø surasti raðytiniai ðaltiniai apie Berþënø gyven-vietæ – ið XIV amþiaus. Tuo metu èia buvo valsèiaus centras.

1354 m.Berþënø tijûnu buvo Andriuðka Rakavièius, garsus teisi-ninkas, Liublino seimo nutarimu kartu su kitais 13 seimo atstovøpaskirtas taisyti Lietuvos Statutà.

Svarbiausios datos, ávykiai

KAS TIEBERÞËNAI?

Kairiuoju Ventos upës krantu eina vieðkelis ið Ðaukënøá Kurðënus. Èia uþ kokiø 4 km nuo Ðaukënø miestelio, tiesbuvusiu Spakainasties dvaru, prie pat vieðkelio, matosigraþus kalnelis, þmoniø vadinamas Birþës Pile. Iðlikusi le-genda, kad já supylæ milþinai. Þmonës pasakoja, kad tenvaidenasi, daug kitokiø nutikimø bûna. Ið kartos á kartàperduodamas pasakojimas, kad Berþënø dvaro ðeiminin-kas Stanislovas Gorskis turëjæs raðtà – raganø teismødekretà, kuriame buvusios suraðytos raganø, nuteistø su-deginti ant Birþës piliakalnio, pavardës.

„Mûsø rytojus“, 1936 m. geguþës 29 d.

PARENGË KAZIMIERAS PRUÐINSKAS

(Nukelta á 36 p.)

ISTORIJA

36

tvar tai, salyklinë. Kai kurie naujieji pastatai buvo dengti gontais.XVII a. Berþënø dvaras buvo Gorskiø vasaros rezidencija, taèiau

joje jau tuo metu bûta nemaþai vertybiø. Tai liudija ir èia stovëjusiøkrosniø kokliai, kurie buvo perkelti á XIX a. pastatytus mûrinius Ber-þënø rûmus.

XIX a. I p. Hipolito Gorskio ir Barboros Ðemetaitës duktë Stanis-lava, iðtekëdama uþ Adolfo Èapskio, Berþënø dvarà gavo á kraitá.

XIX a. II p., kai dvaras priklausë þinomam ano meto dvarininkøjudëjimo atstovui ir dailininkui Adolfui Èapskiui (1819–1883),Berþënuose daug kas pasikeitë. Tuo laiku buvo pastatyti naujiejiBerþënø dvaro rûmai, kurie iðliko iki mûsø dienø. Spëjama, kadjuos statë Rygos ir Prûsijos meistrai.

Apie 1840 m. Adomo Gorskio dvare Berþënuose, kur tuo metuvyko statybos darbai, dirbo Johanas, Sohdanas ir Kristijonas Nie-derstrasseriai.

1872 m. Berþënø dvaro rûmuose kilo gaisras. Po jo rûmai buvorekonstruojami.

Berþënø malûnà statë architektas Karlas Lorensas. 1885 m. jisèia uþsiëmë dvaro rekonstrukcija. Rûmai buvo rekonstruojami irpaskutiniame XIX a. deðimtmetyje. 1893 m. Berþënø dvaro rekonst-rukcijos rangovas buvo Rygos pirklys Herðas Birkmanas.

XIX a. pab. didikai Èapskiai buvo pardëjæ daug statybø, rûmørekonstrukcijø. Savø lëðø tam neuþteko, tad skolinosi ið kitø ir pra-siskolino. 1902–1903 m. Berþënø dvarui, kuriame ðeimininkavoStanislovas Èapskis, buvo paskelbtas bankrotas. Ið bëdos Stanis-

lovà Èapská iðgelbëjo jo pusbrolis – Plungës kunigaikðtis MykolasOginskis. Jis perpirko praskolintà dvarà ir pagal sutartá Berþënøsodybos valdytoju paskyrë Stanislovà Èapská.

Pirmojo pasaulinio karo metais Èapskiams priklausë tik Berþë-nø dvaro centras.

1923 m. Berþënø dvare buvo 29 sodybos ir 145 gyventojai, Ber-þënø kaime – 11 sodybø ir 99 gyventojai.

1940 m. naðlei Jadvygai Èapskienei ið Potulickiø priklausë 133,3ha Berþënø dvaro þemës. Lietuvoje ávedus sovietø valdþià, ðiosþemës buvo konfiskuotas, ðeimininkams net nepalita ástatymunustatytos þemës normos.

Pokario metais rûmai buvo apleisti, nusiaubti, sugriauti, dvaroparkas beveik iðkirstas.

Po Antrojo pasaulinio karo centriniuose dvaro rûmuose kurá lai-kà gyveno ávairûs þmonës. Tuo metu buvo iðplëðta didelë dalisrûmø parketo, krosniø kokliø, lipdiniø bei kitø interjero daliø.

Sovietmeèiu kurá laikà Berþënø dvare veikë ir ûkio kontora. Kairûmus prireikë remontuoti, palaipsniui jie buvo apleisti. Toliau buvonaudojamas tik ûkinis dvaro sodybos kiemas. Dalis dvaro teritorijojebuvusiø pastatø buvo pritaikyta kolûkio fermai.

Sovietmeèiu Berþënø dvaro koplyèioje veikë Berþënø kultûrosnamai.

XX a. II p. buvo nutiestas naujas Uþventis–Ðaukënai kelias. Jisatskyrë Berþënø koplyèià nuo parko. Tiesiant kelià buvo sunaikintapietinë parko dalis, suardyta dvaro sodybos tvenkiniø sistema.

Sodybos ûkinio kiemo teritorijoje stovi keli nauji pastatai. Anotkultûros paveldo specialistø, ypatingai nepageidautinas yra dviejøaukðtø mûrinis gyvenamasis namas, esantis apie 70 m á vakarusnuo rûmø. Naujieji pastatai yra sudarkæ ðiaurës vakarø parko zonà.

Vëlesniais sovietmeèio metais dalis dvaro parko teritorijos irapgriuvæ centriniai dvaro rûmai, buvæs rûmø fligelis, sargo name-lis, skalbyklos pastatas buvo perduotas Ðiauliø autobusø parkoþinion – tada dvaro teritorijoje buvo árengta sveikatingumo stovykla.

Sovietmeèiu Berþënø rûmai pradëti remontuoti, taèiau darbønespëta uþbaigti, tai, kas padaryta, pastaraisiais metais stipriai nu-niokota.

Iki mûsø dienø iðliko ðie dvaro sodybos pastatai: rûmai, skal-bykla, koplyèia, sargo namelis, kiaulidë, svirnas, karvidë, gyvena-masis namas, tvartas, bravoras.

Paskutiniais metais buvo remontuojamas centriniø dvaro rûmøstogas.

Napoleonas Orda. „Berþënø dvaras“. 1875 m. Pieðtukas, spalvinimas,akvarelë, 20,5 x 29,5. Reprodukcija ið leidinio „Orda. Senosios Lietuvosarchitektûros peizaþai“. Vilnius: Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2006

(Atkelta ið 35 p.)

Berþënø dvaro rûmø fragmentai 2010 m. pavasará

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

37

Dvarininkai, dailininkaiÈapskiai ir buvusiBERÞËNØ DVARODIDYBË

Dvarininkai, dailininkaiÈapskiai ir buvusiBERÞËNØ DVARODIDYBË

Buvæs Berþënø dvaro ðeimininkas Adolfas Èapskis (1819–1883), Berþënuose pastatæs iki ðiol iðlikusius dvaro rûmus, buvokilæs ið jaunesniosios, lietuviðkosios Èapskiø linijos, kurios të-vonija buvo Këdainiai. Èapskiai Këdainius paveldëjo ið VeronikosRadvilaitës, kuri 1776 m. iðtekëjo uþ Gdansko kaðteliono Pran-ciðkaus Stanislovo Kostkos Èapskio. Èapskiø sûnûs Marijonas,Adolfas ir Edvardas, labiausiai – Marijonas ir Adolfas, XIX a. gar-sëjo kaip aktyvûs dvarininkijos veikëjai ir dailininkai. Dailës isto-rikai jø pavardes vis dar retai mini, nors jie ir buvo baigæ dailësstudijas Berlyno dailës akademijoje (ten A. Èapskis mokësi pasH. Hintzà ir H. Kramerá). Prieþastis, ta, kad dailë netapo ðiø didikøpagrindiniu uþsiëmimu. Kûryba jie uþsiimdavo tik savo malonu-mui, savo darbø neplatindavo, nors yra þinoma, kad parodose irdalyvaudavo. Ðiandien menotyrininkai kiek daugiau informacijosturi tik apie Èapskiø grafikos darbø reprodukcijas. Ið A. Èapskiodarbø þinomiausi ðie kûriniai: „Þvërynas prie Vilniaus“, „BendrasKauno vaizdas“, 1912 m. Varðuvos parodoje eksponuota portreti-në miniatiûra ið dramblio kaulo.

Broliai Èapskiai priklausë tur tingiausiam ano meto þemval-dþiø sluoksniui. Jie buvo susigiminiavæ su garsiomis didikø ðei-momis ir garsëjo kaip iðsilavinæ, kultûringi, visuomeniðkai labaiaktyvûs þmonës. Visi jie daug dëmesio skirdavo ðvietimui, pui-kiai ûkininkavo. Èapskiai á mûsø istorijà áëjo ir kaip konservatyviøpaþiûrø didikai. Þinoma, kad Adolfas Èapskis net buvo ásivëlæs áintrigas prieð liberalius bajorus, siekusius panaikinti baudþiavà.

Labiausiai tikëtina, kad rûmai buvo pastatyti 1847–1875 metølaikotarpyje. Bûtent ið to meto yra iðlikæ iliustracijø, kuriose áam-þinti dvaro rûmø fragmentai.

Berþënø rûmø architektas neþinomas. Manoma, kad tai galëjobûti Prûsijos architektas ir kad rûmus statë Prûsijos meistrai.

Naujàjá rûmø ansamblá savo akvarelës pieðinyje yra áamþinæsNapoleonas Orda. Ðis kûrinys priskiriamas tiems, kurie buvo su-kurti N. Ordos 1875–1876 m. kelionës po Þemaitijà metu. Jis yradatuotas 1875 m. rugpjûèio 23 d. Ðiame pieðinyje uþfiksuotaspirmasis Berþënø dvaro rûmø variantas. Kai kurios jo detalësskiriasi nuo vaizdø, áamþintø vëlesnëje ikonografijoje. Skiriasicentrinë rytø fasado dalis, oranþerijos ir salono jungtis, kuri buvo

PARENGË JURGA ÞEMAITYTËFOTOREPRODUKCIJOS IÐ RKIC ARCHYVO

perstatyta, pasikeitë bokðto aukðtis ir langø angos, neliko smai-liastogiø bokðteliø, mûriniai balkonai buvo pakeisti geleþiniais.Ðios rekonstrukcijos data yra tiksliai dokumentuota. Tai 1885–1887 metai. Darbus priþiûrëjo architektas Karolis Lorensas. Re-konstrukcijos uþsakovas ir iniciatorius buvo Adolfo sûnus Stanis-lovas Pranciðkus Èapskis.

Akivaizdus Adolfo Èapskio vaidmuo statant naujuosius Berþë-nø dvaro centrinius rûmus ir formuojant parkà apie juos, kuriantrûmø interjerà, parenkant gotikinio stiliaus kabineto árangà. Anotmenotyrininkø, dvaro projektas parengtas laikantis vokieèiø neogo-tikinio stiliaus reikalavimø. Ðá architektûros stiliø tuo laikotarpiuatstovavo Berlyno architektø sàjunga. Menotyrininkai sutaria, kadBerþënø rûmai yra vieni geriausiø vokieèiø neogotikinio stiliauspastatø pavyzdþiø ðiaurës Rytø Europoje.

Rûmø dosjë, kurià skelbia Kultûros vertybiø apsaugos depar-tamentas „Dvarø duomenø bazëje“, nurodoma, kad „rûmai pasta-tyti brandaus vokieèiø neogotikinio stiliaus átakoje. Tai yra Mira-mare pilies prie Triesto, pastatytos 1856–1871 m. pagal architek-to Karlo Junkerio projektà, replika.

Rûmø fasadø kompozicija yra labai sudëtinga. Pagrindiniame,orientuotame á rûmø par terá ir parkà, fasade iðsiskiria aukðtasmonumentalus bokðtas. Staèiakampá bokðtà vainikuoja aþûrinisatikas ir keturi erkeriniai bokðteliai kampuose. Ðie dekoratyviniaibokðteliai puoðia visas akcentuojamas pastato dalis, tik jø dydisyra sumaþinamas (jas galima bûtø ávardinti fialais). Prieð karàbokðto apatinëje dalyje buvo pagrindinis áëjimas á rûmus, aprë-mintas smailia arka. Antro aukðto lygyje, virð balkono angos tie-saus sandriko, yra ákomponuotas kar tuðas su herbu. Dominuo-jantis fasado tûris – centrinë dviejø aukðtø rûmø dalis, kurià su-daro frontonëlis, árëmintas monumentaliø piliastrø, perauganèiø áfialas, ir trys aukðti smailiaarkiai langai, á kuriuos ðiuo metu yrasudëti vitraþiniai stiklai. Pietinis ir ðiaurinis rûmø sparnai suþe-mëja iki vieno aukðto, nors fasadas yra pabrëþtinai asimetriðkas.Komplikuotai puoðnià rûmø architektûrà ið dalies nuramina tai,kad pastatas yra tinkuotas, nors ðiai epochai buvo labai bûdingatiek formø tiek ir faktûrø ávairovë.“

Berþënø rûmai savo unikalumu, prabanga labiausiai ëmë gar-sëti po 1872 m. ir vëlesniais metais vykusios rekonstrukcijos.Per tvarkant rûmus jiems buvo suteikta monumentalesnë iðvaiz-

Berþënø dvaro rûmø interjeras

(Nukelta á 38 p.)

ISTORIJA

38

da, árengtas prabangus interjeras, padidintas gyvenamøjø patalpø skaièius. Rûmuosetuo metu buvo du holai – didysis ir maþasis, arsenalas, biblioteka, gotiðkasis salonas,salonas, muðtas ðilku, þydrasis salonas, þiemos sodas, biliardinë, valgomasis – me-në su balkonu, keli miegamieji, moterø-vaikø apar tamentai, bokðtas, laiptinës. La-biausiai prabangiu interjeru, baldais iðsiskyrë gotiðkasis ir kaimyninis kabinetai suþidiniais.

Adolfo Èapskio laikais Berþënuose buvo sukaupta daug meno kûriniø. Bûta èia irvertingos Vakarø Europos dailininkø darbø kolekcijos, kurià XX a. paskutinioji Berþënødvaro ðeimininkë Jadvyga Potulickaitë-Èapskienë perleido Kaune veikusiam Karo mu-ziejui. XIX a. á Berþënus buvo atveþta nemaþai meno kûriniø ir ið didikø Èapskiø rûmø,buvusiø Varðuvoje. Berþënø rûmuose kabojo Gorskiø giminës atstovø, didikø Vainøportretø, taip pat karaliaus Augusto Fridricho III bei didþiojo Lenkijos kanclerio JanoAnsgaro Èapskio portretai.

Na o Berþënø arsenalas garsëjo èia sukaupta senoviniø ginklø kolekcija, kuriojebuvo ir þemaièiø kaðteliono Mykolo Gorskio ðarvai, numizmatikos rinkinys. Ðiuoserûmuose buvo sukaupta ir Slucko juostø kolekcija, nemaþai kitø meno vertybiø. Dau-gelis rûmø kambariø buvo papuoðta brangiais, meniðkai padarytais senoviniais bal-dais, kuriuos Èapskiai buvo paveldëjæ ið Vainø, Gorskiø ir Èapskiø giminiø. Menokûriniai kar tu su senoviðkais bei naujais stilingais baldais, rûmø medþio dirbiniais(spintos, mediniai droþinëti skliautai, meniðkas parketas) sudarë iðtaigingà interjerà,bûdingà XIX a. romantizmui. Yra iðlikusiø kai kuriø ano meto rûmø interjero vaizdø ir jieátikinamai tai árodo.

Rûmus juosë angliðko stiliaus parkas, kuris buvo pradëtas formuoti jau statantrûmus. Manoma, kad parkà, kaip ir visos sodybos iðplanavimà, projektavo pats Adol-fas Èapskis. Ðá spëjimà sustiprina tai, jog yra iðlikæ duomenø, kad Adomas Èiapskis irjo brolis Marijonas uþsienio kelioniø metu specialiai tyrinëjo angliðko stiliaus parkøplanavimo ir kûrimo menà.

Yra iðlikæ Berþënø dvaro inventoriniø planø. Dvaro sodyboje jos klestëjimo laikaisstovëjo rûmai, koplyèia, ûkiniai pastatai, buvo reprezentacinë zona, parkas, tvenki-niai. Dvaro sodai plytëjo vakarinëje ûkinio kiemo ir pietinëje sodybos pusëje. Prieparko, pietinëje jo pusëje, stovëjo malûnas, kumetynas, buvo árengta patalpa faza-nams. Rytinëje rûmø pusëje plytëjo parkas-miðkas su nauja tvenkiniø sistema, sufor-muota ant patvenktos Anuvos upës. Tvenkiniø sistemà paávairindavo dirbtinai árengtossalos ir poilsio kalvelës. Miðkas-parkas baigësi Anuvos slënio pievomis, kurios per-eidavo á dirbamos þemës zonà. Ðiaurës vakarinë sodybos dalis susiliedavo su toliauplytëjusiais miðkais. Netoli rûmø buvo ákur tas þvërynas, kuris nuo kitos sodybosteritorijos buvo atskir tas graþia medine tvora. Na o centrinë sodybos dalis buvo ap-tver ta mûrine tvora. Stovëjo graþûs ávaþiuojamieji var tai. Berþënø dvarui tuo metupriklausë 4 838 deðimtines þemës.

LITERATÛRA IR ÐALTINIAI:1. Vajevodskaitë A., Berþënø dvaras (RKIC archyvas). 2. Mûsø Lietuva [parengë B. Kviklys], Vilnius, 1991. t. 4, p 473.3. Dvaro, esanèio laikinoje paminklo apskaitoje, genplanas. M 1: 5 000. - K., 1990 -

RÞPI. VAA F5, b. 5686(1).4. Dvaro parko inventorizacijos medþiaga [parengë RÞPI], Vilnius, 1991. VAA F5,

b. 5903.5. Istoriniø tyrimø ataskaita [autorë A. Vojevodskaitë], Vilnius, 1982. VAA F5, 2939.6. Istorinë paþyma [autorius V. Jocys], Vilnius, 1994. UAB PRI F5, 6702.7. Duomenø bazë „Dvarø duomenø bazë“ (prieiga internete http://www.heritage.lt/

dvarai/ppavadinimas.php, þr. 2010-05-14).

(Atkelta ið 37 p.)

Nuotraukose – Berþënø dvaro (Kelmës rajonas) interjerai rûmø klestëjimo metais.Fotoreprodukcijos ið RKIC archyvo

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

39

KELMËS KRAÐTALIAUDËS SKULPTÛRASIÐ BUKAUSKË LINA RINKËNËPortëgrapëjës Bukauskë Lina

KELMËS KRAÐTALIAUDËS SKULPTÛRASIÐ BUKAUSKË LINA RINKËNË

Kontrëma Èesluovaekspedicëjupieðinîs. Popierios,tuðos. IðL. Bukauskërinkënë

Skulptûra „Ðv. Ontuons“ (skulptûra ið Þutautû kaima) ëranuos fragmëntâ

Skulptûra „Ðv. Kazëmiers“ið Þutautû kaima Budrësuodîbas

Portëgrapëjuos (ið kairies): „Nukrîþioutâsis“. XIX omþiaus skulptûrelë, atrasta 1996 m. sodegosiuo suodîbuo (Eiðbës mëðka prieigas); skulptûra „Ðv.Kazëmiers“ (skulptûra ið Þutautû kaima) ër anuos fragmënts

Deðënie – skulptûrëlë iðI. Bukauskë suodîbas(Ðaukienu seniûnëjë),XX omþios.

LIAUDËS MENS

40

UÐNIENÂ

Je neþënuosi, kuo vaþiouji i Uðnienus, tou kaima gali ër prava-þioutë – nedëdëlis uns, vuos kelës suodîbas. Mes ðî karta vaþiou-jem i vësëms lietovems ðvënta vëita – lietoviu tautënë atgëmëmaþadintuojë Viðinskë Puovëla (1875–1906) gimtënë ër kaima, katra-më 1883–1900 m. gîvena ër kortë pradiejë raðîtuojë Þemaitë (Be-niuðevièiûtë-Þîmantienë Julëjë, 1845–1921).

Tas kaims – Kelmës rajuonë, pri kelë Uþvëntis–Kurðienâ. Pëit-vakarënie anuo posie tek Vëntuos intaks Uðna. Neabejuotënâ, ka nutuos opës îr këlës ër kaima pavadënëms.

Vos ivaþiavë i kaima, pradedam ëiðkuotë Viðinskë Puovëla me-muorialënë muziejaus. Kelë klaustë nerçk – truobas kaimë tik kelës,ruodîklës i muziejo pastatîtas, vuo ër kelalio, katrou vaþioujem, isi-biegietë nerçk. Tas muziejos – Kelmës kraðta muziejaus padalinîs.Reklaminëiûs leidëniûs noruodîta, ka, je nuori aplonkîtë muziejo, ap-

UÐNIENÂ



PORTËGRAPËJËS

Viðinskë Puovëla memuorialënë muziejaus ekspuozicëjës fragmëntâ

veizietë anuo ekspuozicëjës, ið onksta torietomi paskombintë tele-puono (8 ~ 427) 59 721 (muziejelio rûpënas ðalëp anuo gîvenontiÞemaitës pruoanûkë Janavîèienë Eldiuona).

Mes ið onksta nesosëtarë, bet i muziejo, ka ë ðeðtadëini, pate-kuom – anou priveizou darbuotuojç kâp tik viedëna patalpas.

Muziejielis gimtâjemë P. Viðinskë nomë veik jau nu 1960 metu.Apveiziedams ekspuozicëjës, katruos iðdiestîtas nedëdëlë senuos,tradicënës þemaitiu arkitektûras nomelë vësuos patalpuos, gali pri-sëmintë ne tik P. Viðinskë, bet ër Þemaitës svarbiausius gîvenëmaîvîkius, kûrîba, tû dvijû ðvëisiû þmuoniû draugîstë ër kt.

I Uðnienus uþsok ne tik pavienç lonkîtuojç. Tonkç anou aplonkamuoksleiviu, literatu ekskursëjës. Daug þmuoniû èe sotrauktë ërmuziejeliou vîkstou kasmetënës Þemaitës literatûrënës premëjës,katra îr skërama uþ geriausi metu pruozas kûrëni, iteikëma rëngënç.Vîkst anëi ër Uþvëntie, kor tçp pat kurî laika îr gîvenusi Þemaitë.

Apveizam, apeitam muziejieli, paminklieli, katros primën, ka èe,Uðnienûs îr gîvenusi Þemaitë, apduovënuojem suodîba priveizon-tius þmuonis naujausçs þornala „Þemaitiu þemë“ numerçs, ër, atsi-sveikënë so maluonçs tuo kaima þmuonim, sokam tuoliau.

Vaþioujint mintis aple Viðinski Puovëla, Þemaitë, anû graþëdraugîstë vës neapleid. Atmintie viel ër viel iðkëlst prið kelis metusleidënie „Nemunas“ (2005 m. lëipas 14 d. (Nr.27 (64-505) pars-kaitîts Mairuonë lietoviu literatûras muziejaus direktuorës, poetësRUSECKÂTËS ALDUONAS straipsnis „ÞEMAITËS IR VIÐINSKIO SE-NAMADIÐKOS DRAUGYSTËS MITAS“. Graþi pruoga ðî karta kelëstuo straipsnë iðtraukas ër pacitoutë:

***„Kai jiedu pirmà kartà susitiko, Povilas buvo vienuolikametis

berniûkðtis, Julija – 41 metø moteris. Dabar kaþkur, anapusybëjejie – vienmeèiai, turbût vienminèiai, labai artimi, numynæ takusliteratûroje, publicistikoje ir gyvenime. [...] Vienuolikmetis Poviliu-kas bûsimà kaimynæ Julijà Þymantienæ sutiko 1886 m., kai Þyman-tø ðeima atsikraustë gyventi á Uðnënø kaimà ( Kelmës r.) Tokia buvolemtis – jiems susitikti. Nors Vaiþgantas prie Þemaitës kapo Mari-jampolëje 1921 m. gruodþio mënesá pasakë, jog niekas Beniuðevi-èiûtës „nedarë“ Þemaite. Ji pati tokia gimë mûsø þemëje, ji buvo

Viðinskë Puovëla gimtâsis noms, memuorialinis muziejos Uðnienûs

ÞEMAITËJËS MUZIEJÇ

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

41

Viðinskë Puovëla memuorialënë muziejaus ekspuozicëjës fragmëntâ

tarsi koks aukso grynuolis, tarsi stebuklas, kurá suformavo Lietu-vos aplinka (kaip padaro ir daugiau tokiø dyvø), tik kiti negaunaprogos pasireikðti, o Þemaitei buvo, kas padëjo...

Povilo pagalba prasidëjo greitai, nors jis draugavo su Þymantøvaikais, bet ið Ðiauliø gimnazijos parveþdavo draudþiamos spau-dos paskaityti ir Þemaitei. Ji tiesiog negalëjo ið to ðulinio atsigerti –troðko ir troðko dar skaityti, dar... Tas legendinis pasakojimas apiekûrybos pradþià mums visiems þinomas, bet priminsiu. Julija pa-skaitë „Varpe“ G. Petkevièaitës-Bitës apsakymà ir garsiai tarë Po-vilui, kad ir ji galëtø taip paraðyti... Viðinskis ásikir to ðios minties,nepaleido kaimynës, kol ji neparaðë apsakymo „Pirðlybos“, kurisbuvo iðspausdintas „Tikrajame Lietuvos ûkininkø kalendoriuje me-tams 1895“ jau kitu pavadinimu – „Rudens vakaras“ ir Þemaitësslapyvardþiu. (Ir Viðinskio publicistiniai straipsniai pasirodë spau-doje tais paèiais metais.) Pamaèiusi iðspausdintà savo apsakymà,Julija dþiaugësi, didþiavosi, negalëjo patikëti, dëkojo Povilui, norsprie teksto pirðtus buvo „prikiðæs“ ir J. Jablonskis – taisë kalbà,Viðinskio papraðytas. Tuo metu iðspausdintas kaimo moters teks-tas prilygo stebuklui arba kokiam nedideliam Uðnënø kaimo þemësdrebëjimui...

Julija uþsidegë, atsipalaidavo nuo darbø, ëmë intuityviai suvoktisavo misijà – privalo raðyti apie viskà, kà patyrë, kà mato, þino,paþásta, kà sugalvoja. [...] Taip ir vinguriavo Þemaitës kûrybiniskelias „per Viðinskio rankas“. Ji paraðydavo visà apsakymà ardalá, siøsdavo Povilui, praðydama: „(...) atraðyk, mano vaikeli, ne-tingëk, nes man be Tavæs ilgu ilgu, neturiu niekam paskaityti, kadkas papeiktø“ (ið 1897 spalio mënesá raðyto laiðko). Viðinskio tiks-las buvo ugdyti Þemaitës talentà, jis tikëjo, jog tai raðytoja ið paðau-kimo ir ji uþims deramà vietà jaunos literatûros istorijoje. Taip apieÞemaitæ raðë draugams. Todël viskà, kà Julija jam siuntë, jis skaitësu didele atida ir raðë nepatyrusiai raðytojai savo komentarus. Gy-dydamasis Jaltoje nuo tuberkuliozës, Viðinskis gavo apsakymo „Pet-ras Kurmelis“ fragmentà: skaitë, nepatiko, nebuvo individualiø vei-këjo bruoþø, negyva. Lëkë á Uðnënus laiðkas su nuoðirdþiausia kri-tika, paaiðkinimais, pamokymais, visada atsargiais, taktiðkais –bijojo subarti, supeikti, kad raðytoja neiðsigàstø. Apie Kurmelá jis

Inpormacënë lënta pri Viðinskë Puovëla memuorialënë muziejaus sëinas

Memuorialinis paminklos Uðnienûs, katros inpormou, ka Uðnienûs 1883–1900 m. gîvena ër kortë pradiejë raðîtuojë Þemaitë (Beniuðevièiûtë-Þîmantienë Julëjë) (Nukelta á 42 p.)

ÞEMAITËJËS MUZIEJÇ

42

raðë: „Maþà áspûdá daro (...) apraðymas Kurmelio ir jo gyvenimo.(...) Þmogø mums reikia paþinti per jo paties þodþius, darbus irjausmus“ (ið 1896 m. gruodþio 23 d. laiðko). Þemaitë nepyko, laukëPovilo kritikos, taisë, raðë per naktis, vël siuntë... Kai Þemaitë pra-dëjo raðyti komedijas, Viðinskis kantriai ir suprantamai aiðkino ðioþanro ypatumus, teorijà. „Leidþiu „Tris mylimas“ staèiai ant Tavocenzûros, nes nuo Tavæs vieno tik truputá teisybës galiu girdëti,todël vièvienaièiu Tavim tik ir tepasitikiu...“ (ið 1898 m. sausio 30 d.laiðko). [...] Produktyvi, prasminga jø kûrybinë draugystë. Taèiau irbuities plotmëje ðie þmonës buvo artimi. Net lempa, prie kuriosJulija raðë, buvo paskolinta Viðinskio. Þemaitë labai iðgyveno irnerimavo dël jaunojo bièiulio sveikatos, dël neturto, dël Peterburgegresianèiø pavojø, net dël Povilo meilës reikalø, apie kuriuos jiedupasikalbëdavo. Visada norëjo þinoti tiesà apie jo sveikatà: „Ar svei-kesnis junties, tik nemeluok, mano maþelëlis“ (ið 1897 m. lapkrièio14 d. laiðko). Þymantienë rûpinosi Povilo apranga, maistu – iðaus-davo milelá kostiumui, ádëdavo kaimo lauktuviø. O kai Viðinskis,mokydamasis Peterburge, raðë konkursiná darbà „Antropologinëþemaièiø charakteristika“, reikëjo labai daug þiniø. Þemaitë jamaiðkino paproèius, analizavo þodþiø reikðmes, ruoðë siuntinius suetnografiniais daiktais. Ji labai dþiaugësi, galëdama Povilui padëti,ir praðë, kad ðis vis daugiau jai skirtø uþduoèiø. Raðydamas ðádarbà Viðinskis daug fotografavo, tad Þemaitës kai kurios fotografi-jos atsirado ir iðliko Povilo rûpesèiu. [...] Be kûrybiniø ir buitiniøsantykiø, buvo dar ir kaþkokia sunkiai þodþiais nusakoma sieløgiminystë, artumas. 1899 m. sausio mënesá Þymantienë raðë Vi-ðinskiui: „Po vaiðes bevieðëdama ir ðiokiø maèiau, ir tokiø paþinau,bet në su vienu negaliu taip po ðirdies paðnekëti, kaip su Tavimi, Tumano vaikeli! Anie vis svetimi, o Tu mano tikras vaikas“. [...] Viðins-kio ankstyva mirtis paþenklino sielvartu visà Þemaitës gyvenimà.Raðytoja S. Èiurlionienë prisiminimuose raðë: „Þemaitës skausmas,jo ðirdies gedulas, palydëjus tà savo ðirdies vaikà, savo minties tëvà,buvo toks didelis, kad ji visiðkai negalëjo kalbëti apie brangø velioná.Vilniuje prakalbinau atsargiai, ar neparaðytø ji atsiminimus apie sa-vo jaunà draugà. Lig tik man iðtarus tà vardà, Þemaitës veide kaþkasuþgeso, dingo jos ramybë, ji tyliai tarë – negaliu...“

Viðinskë Puovëla gimtâsis noms, memuorialënis muziejos

(Atkelta ið 41 p.)

UÞVËNTISUÞVËNTISÞELVÎTË DANGUOLË


PORTËGRAPËJËS

Artiejem pri Uþvëntë. Jau daug metu, kâp tonkç ið Vilniaus ërkëtû Lietovuos vëitu èe vaþioujem sosëtëktë so raðîtuojës, peda-guogës, vësuomenës veikiejës Peèkauskâtës Marijës-Ðatrëjës Ra-ganas praejusio laiko ër anuos kûrîbo. Geriausç anou pajunti Uþ-vëntë dvara suodîbuo. Ana – patemë miestelë pakraðtie ër priklau-sa jau Girnëkû kaimou.

Muziejos Uþvëntie bova ikorts 1965 metâs. Nu 1973 m. uns veikrestauroutamë Uþvëntë dvara svërnë. Tou padarîtë èe bova dvëdëdëlës pruogas: 1887–1898 m. Uþvëntë dvarë gîvena raðîtuojëÐatrëjës Ragana. Èe praejë anuos graþiausë metâ, èe ana brëndakap þmuogos ër raðîtuojë, èe patërtë îspûdç îr iomþintë anuos kûrë-niûs „Sename dvare“ ër „Viktutë“. Ontra pruoga ta, kad kurî laikatas dvars priklausë Lietovuos Nepriklausuomîbës Akta signatarouiSmilgevîèë Juonou (1870–1942), katros garsiejë sava tvërta valë,demuokratizmo. Aple tus do þîmius þmuonis, Uþvëntë kraðta istuo-rëjë ligi ðiuol ër pasakuojë muziejaus ekspuozicëjë.

Koplîtelë Uþvëntë dvara suodîbas parkë

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

43

Muzieju ikûrë þîmos Uþvëntë kraðtuotîrininks Rimkus Vacluovs.Tam muziejou uns atëdevë daug sava gîvenëma metu ër dërbaanamë kol tik svçkata leida. Dabar muziejo priveiz, lonkîtuojusprijem Balèiûnienë Graþina. Je nuori muziejo apveizietë, rçktom iðonksta paskombintë telepuono 8 674 94 270 ër sosëtartë diel vizita.

Pri iejëma i muziejo – ruoþiu krûms. Prið kelis metus, Uþvëntievîkstont Ðatrëjës Raganâ skërtâ „Baltû ruoþiu valondâ“, anou pa-dëigë bovusi përmuoji Ðatrëjës Raganas bëndrëjës pirmininkë dai-nininkë Maciûtë Regina, literatûruoluogë, raðîtuojë, Vilniaus uni-versiteta pruofesuorë Daujuotîtë Vëktuorëjë ër këtë tamë rënginiedalîvavë bëndrëjës narç. Pasuodints ruoþiu krûmielis jau iðauga idëdliausi krûma ër teik vëltëis, kad atmintës, katrou tas dvars sau-ga, net ër keitontëis gîvenëma viejems, neiðnîks.

Paskotënçs metâs suodîbas vaizds këik pasëkeitë. Kuoþna atei-nonti i muziejo dabar jau pasëtink skulptûra, skëra Lietovuos nepri-klausuomîbës akta signatarou Smilgevîèë Juonou. Anuos autuo-rios tou Lietovuo platç þënuoma vîra pavaizdava sosëmâstiusi, ligoveizonti i paprastus ðiuo kraðta þmuonios.

Keitas Uþvëntie gîvenëms... Pagîviejë uns restauravos Uþvëntëmalûna, katruo dabartënç ðeimininkâ daug diemesë skër kultûrâ ërrem anou. Malûnë tonkç vîkst ivairiausë rëngënç. Rëngamas ërpruofesiuonaliû dailininku, tçp pat ër tautuodailininku kûrîbënësstuovîklas. Vëinuo ið anû liaudës meistrâ sava darbâs iomþënaþîmiausius Uþvëntë kraðta kûriejus – Peèkauskâtë Marijë-ÐatrëjësRagana, Beniuðevièiûtë-Þîmantienë Julëjë-Þemaitë, Viðinski Puo-vëla ër jau minieta Nepriklausomîbës Akta signatara SmilgevîèëJuona. Tautuodailininku padarîtâ koplîtelç metalënës vërðûnës (sau-lutës) nukalë tamë patemë malûnë dërbë þënuomë Lietovuos kalvç.

Vaiguvuos–Uþvëntë apîlinkiu panuorama

Ið kairies: Uþvëntë dvara suodîbas parks (taks link Uþvëntë malûna); paminklos Lietovuos nepriklausuomîbës Akta signatarou Smilgevîèë Juonou(skulptuorios Cikana Vids)

Uþvëntë varpënë ër Kristaus skulptûra Uþvëntë ðv. Marijës Magdalietësbaþnîèës ðvëntuoriou


44

UÞVENTIS:svarbiausiosistorijos datos

UÞVENTIS:svarbiausiosistorijos datos

Uþvenèio herbas

PARENGË LORETA SUNGAILIENËNUOTRAUKOS AUTORËS

Uþventis – miestelis, nuo Kelmës á ðiau-rës vakarus nutolæs 25 kilometrai. Iðsista-tæs jis abipus Ventos upës. Ji ir pavadinimàmiesteliui davë. Ðiandien Uþventis – seniû-nijos centras. Ið Uþvenèio keliai veda á Kel-mæ, Kraþius, Tryðkius, Kurðënus.

XIV a. Uþventis pradedamas minëti iðli-kusiuose ir istorikø þinomuose istoriniuoseðaltiniuose.

Uþvenèio gyvenvietë pradëjo formuotisdeðiniajame Ventos krante.

XV a. pradþioje Uþvenèio dvaras buvo Þe-maièiø seniûno Mykolo Jegelevièiaus þinioje.

Nuo 1527 m. Uþvenèio dvaras perëjo LDK

didþiojo kunigaikðèio Þygimanto Senojoþinion. Nuo to laiko dvaro laikytojus skirda-vo LDM didysis kunigaikðtis.

1527 m. istoriniuose ðaltiniuose Uþventispradedamas minëti kaip valsèiaus centras.

Nuo 1538 m. dvaro valdytoju buvo AndriusTujinlaitis,já pakeitë Kasparas Bilevièius.

1569 m. Uþvenèio seniûnijà pradëjo val-dyti didikas Gorskis (tai buvo pirmoji kuni-gaikðèio ekonomija, kurià jis valdë).

1587 m. Uþvenèio valdytoju tapo Simo-nas Vainius. Po jo Uþventá valdë Matas Vai-nius, o kai ðis mirë, – Elzbieta Vainienë.XVI a. pab. – XVII a. pr., Uþventá valdantVainoms, buvo pastatyta, o vëliau perstatytaUþvenèio katalikø krikðèioniø baþnyèia.

1537, 1655–1600 m. istoriniuose ðaltiniuo-se Uþventis jau ávardytas kaip miestelis.

1609 m. ásteigta pirmoji Uþvenèio mo-kykla (parapinë).

1667 m. istoriniuose ðaltiniuose minimasUþvenèio pavietas.

1701 m., vykstant karui su ðvedais, mies-telis stipriai nukentëjo, á Uþventá buvo uþsu-kæs Ðvedijos karalius Karolis XII.

1703 m. Uþvenèiui suteikta teisë rengtiturgus.

1738 m. kilæs gaisras sunaikino didelædalá miestelio.

Nuo 1746 m. Uþventyje vykdavo ne tikturgûs, bet ir trys prekymeèiai.

XVIII a. I p. Uþventyje jau gyveno daugþydø. 1750 m. jiems suteikta teisë pasista-tyti sinagogà.

1804 m. Uþventyje veikusioje pradþiosmokykloje mokësi 30 vaikø. Apie Uþvenèiopradþios mokyklà þiniø randama 1853 m.dokumentuose. 1863 m., po sukilimo, ði mo-kykla buvo uþdaryta, o vietoje jos 1876 m.ásteigta rusiðka mokykla. Tarpukario metaisveikë lietuviðka 6 skyriø pradþios mokykla.

Apie 1820 m. Uþvenèio þemës buvo per-duotos Gardino kunigaikðèiui PranciðkuiDruckiui Liubeckiui.

1825 m. kunigaikðèio Druckio-Lubeckiolëðomis pastatyta iki mûsø dienø stovintiÐv. Marijos Magdalietës baþnyèia ir varpinë.

1863 m. netoli Uþvenèio vyko sukilëliøsusirëmimas su caro karinëmis pajëgomis.

Per 1863 m. sukilimà Uþvenèio apylin-këse aktyviai veikë organizuoti sukilëliø Ro-berto Krasausko, Antano Mackevièiaus, Ig-no Leskausko bei Jono Stanevièiaus vado-vaujami bûriai.

1892 m. Uþvenèio miestelyje buvo 25gyvenamieji namai, gyveno 236 þmonës.

Lietuvos nepriklausomybës Akto signataro JonoSmilgevièiaus (1870–1942) kapas Uþvenèiokapinëse

Ið kairës: buvusio Uþvenèio dvaro parko fragmentas (skulptûros autorius J. Stankus???); KryþiusUþvenèio miestelyje


Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

45

1909 m. Uþventyje pradëjo veikti paðtas.1940 m. pradëjo veikti Uþvenèio biblioteka.Po Antrojo pasaulinio karo iki 1950 m. Uþventis buvo to paties

pavadinimo valsèiaus centras.1944 m. gruodþio 9 d. ákurta Uþvenèio progimnazija. Tuo metu jai

vadovavo lietuviø kalbos mokytojas J. Vaiðnys. 1949 m. ji reorgani-zuota á Uþvenèio vidurinæ mokyklà, kuriai 2002 m. suteiktas Ðatri-jos Raganos vardas.

1950–1962 m. Uþventis buvo Uþvenèio rajono centras.1956 m. Uþvenèiui suteiktos miesto teisës.1962–1995 m. Uþventis buvo apylinkës centras.1966 m. restauruotame Uþvenèio dvaro svirne pradëjo veikti

Uþvenèio kraðtotyros muziejus.Nuo 1995 m. Uþventis yra to paties pavadinimo seniûnijos centras.2000 m. kovo 23 d. Prezidento dekretu patvir tintas Uþvenèio

herbas.2009 m. atidaryti Uþvenèio seneliø namai.

IÐKILÛS MOKSLO, VISUOMENËS, KULTÛROS VEIKËJAI, SUSIJÆ SU UÞVENÈIU

1855 m. Uþvenèio dvaro prievaizdo ðeimoje gimë iðkilus Viduri-nës Azijos tyrinëtojas, orientalistas Bronislovas Grombèevskis.

1887–1898 m. Uþvenèio dvare gyveno raðytoja, labdarë, visuo-menës veikëja Marija Peèkauskaitë-Ðatrijos Ragana (1887 m. ðádvarà buvo iðsinuomojæ Ðatrijos Raganos tëvai – Stanislava ir Anup-ras Peèkauskai, iki to laiko gyvenæ Labûnave). Uþventá Ðatrijos

Ragana apraðë savo vienoje garsiausiø apysakø „Sename dvare“:Savo pasakojimà ji pradeda tokiais þodþiais: „Uþ miðkø, upiø, tarpdaubø ir kalnø stovi seno dvaro medinis rûmas. Ne aukðtas, betilgas ir platus, dideliu priengiu, ant baltø stiebø rymanèiu, pilnasmeiliø kampeliø, jaukus ir ðiltas, iðtikimas visø mûsø dþiaugsmø irliûdesiø savo prieglobstin priëmëjas. Prieð já didelis, mieguistastvenkinys paslaptingomis gelmëmis, vakarais mënesio ir þvaigþ-dþiø auksinamas, ir ásigiedojæs, ásikvepëjæs, ásisvajojæs sodnas.Meilingai glaudþia sodnas prie plaèios krûtinës tvenkiná ir rûmà –iðtikimus savo draugus – ir ðnibþda jiedviem kaþkokias nepabai-giamas pasakas, kaþkokias bylas slëpiningas, ilgas, amþinas go-das. O tuodu klauso – tylûs ir susimàstæ.“

Uþventyje 1892–1893 m. su savo ðeima gyveno lietuviø literatû-ros klasikë Julija Beniuðevièiûtë-Þymantienë-Þemaitë (1845–1921).

Netoli Uþvenèio yra gimæs Uþventyje daþnai lankydavæsis Lietu-vos tautinio atgimimo vienas ið lyderiø Povilas Viðinskis (1875–1906).

1904–1906 m.Uþvenèio apylinkës vaikus dvare mokë raðytojosÐatrijos Raganos sesuo Sofija Peèkauskaitë.

Tarpukario metais Uþventyje ðeimininkavo, savo nusipirktà Uþ-venèio dvarà pavyzdiniu buvo padaræs ekonomistas, draudþiamo-sios spaudos bendradarbis, aktyvus visuomenës veikëjas, Lietu-vos nepriklausomybës akto signataras Jonas Smilgevièius (1870–1942 m.). Jis mirë 1942 m. lapkrièio 27 d. ir buvo palaidotas Uþven-èio kapinëse. Uþventá garsina ir kiti ðio kraðto iðkilûs þmonës: ma-tematinës logikos Lietuvoje pradininkas Konstantinas KazimierasRaièinskis, pirmasis Veterinarijos akademijos rektorius Stanislo-vas Jankauskas, JAV daugelá metø gyvenæs ir kûræs, þemaitiðkai irlietuviðkai paraðytas savo knygas leidæs filologas, poetas Apolina-ras Petras Bagdonas. Uþventyje yra taip pat mokæsis dailininkasE. Urbonavièius, Lietuvos operos ir baleto teatro ar tistas P. Skir-mantas, Ðiauliø dramos teatros aktorë V. Jakðtaitë, architektas B. Ba-kaitis, orientalistas, literatas, þurnalistas, istorijos mokslø dakta-ras R. Neimantas, geologijos mokslø daktaras G. Juozapavièius,technikos mokslø daktaras A. Rimkus, Ðiauliø universiteto dësty-tojai V. Viruiðis, V. Sirius ir nemaþai kitø iðkiliø Lietuvos mokslo,kultûros, visuomenës ir politikos veikëjø.

Virðuje – Uþvenèio ðv. Marijos Magdalietës baþnyèia; kairëje – Ðvè.Mergelës Maloningosios skulptûra ðios Uþvenèio baþnyèios ðventoriuje


46

Vëna ið paskotëniûju aplonkuom Kraþiumiestieli. Laiks eit, metâ, deðimtmetç keitvëinë këtus, vuo mes i Kraþius vës vaþiou-jem, ka viel ër viel pasklaidîtomem sava

KRAÞÇkraðta garbingiausës istuorëjës poslapius.Tas miestielis – ligo vësuos Þemaitëjës at-versta istuorëjës knînga. Pradiek iduomau-tëis aple seniausius laikus, nuves èe taviont arkeuoluogu diemesë solaukontiû pël-kapiu, senkapiu, pëlekalniu. Anëi – ið III–IV,IX–X omþiu. Aple senûsius paguonîbës lai-kus pasakuo Medþiuokalnis, katros platç îrisëtaisës pri pat Dubîsas deðëniuojë intakaKraþontës opës. Spiejema, ka ta opë ër pa-vadënëma gîvenvietç davë. Îr pagrindamanîtë, ka unt Medþiuokalnë senuovie bo-va alkakalnis. Lig ðiuol gîvas legendas

TEKSTS ËR PORTËGRAPËJËS

MUKIENËS DANUTËS

Kraþç 2010 metu pavasari

Restaurouta Kraþiu kolegëjës bursa. 2010 m.

pasakuo, ka unt tuo kalna gîvenusi me-dþiuoklës deivë Medeinë, ka seniau Me-dþiuokalnie auga ðvënts ouþols. Ið pu anuoðaknû liuob trîkðtë ðvënts ondou. Netuolëjtuos vëitas bovusi kûrënama ðvëntuoji og-nës ër stuoviejusi deivës Medeinës statula.Valog J. Jocevîèë, Medþiuokalnie bova Me-dþioimas ðvëntîkla. Deivë liuob pasëruodîtëþmonëms ër sakîtë, ka Lietova – îr mëðkûs,kërskët miëkus, iðkërsët mëðkus – nebë-bus Lietovuos.

Ka Kraþius valdë dëdëkâ Kçsgailas, Rad-vëlas, Chodkevîèç, Medþiuokalnie bovaKraþiu dvara þvërîns ër èe liuob medþiuotëdëdëkâ, anû svetç. Unt tuo kalna, atgaudamsjiegas, îr laika leidës Lietovuos dëdliesiskonëgaikðtis Þîgimants Augusts, Anglëjëskaralienë Sufolk Katrina so dvarëðkçs.

Istuorikâ neatmet galëmîbës, kad Kra-þiûs galiejë bûtë Þemaitëjës sritënë ko-nëgaikðtë Vîkinta tievuonëjë, ka èe ons ërrezidava.

Rondamûs istuorëniûs ðaltëniûs Kraþç(Crase) pradedamë mënavuotë 1257 metâs(Mindauga raðts). Valog istuoriku, jau tâslaikâs Kraþiûs galiejë stuovietë pëlës.

Kraþiu istuorëjë nosëpelna dëdliausësmuonuograpëjës ër ne vëina anuos tuoma.Daug metu tou istuorëjë rinka muokîtuosDirmeikis Edvards ër anuo bëndramintç.Rinka ër neðë i muziejo. Onkstiau uns veikënedëdëlemë medënemë nomelie. Pasko-tënçs metâs, ka restaurava, naujem gîve-nëmou atkielë Kraþiu jezuitu kolegëjës bur-sa, tou muziejo parkielë èe – i nu 2008 metuveikonti Kraþiu Muotiejaus Kazëmiera Sar-bievëjaus (1595–1640) kultûras cëntra. Taspastats sava istuorënë ër kultûrënë reikð-më ðëndëin Þemaitëjuo îr iðskërtinis. Unspritaikîts kultûras, edukacëjës, turizma ërinpormacëjës reikmiems. Gîvenëms èevërd þëima ër vasara. Traukuos centros tëikturizma, tëik kultûras, ðvëitëma prasmë unstamë kraðtë dabar îr dëdliausis.

Kraþiu kolegëjës bursa bova pastatîtaXVII omþiaus pradiuo (1616–1618 metâs).

1617–1773 m. Kraþiûs veikë jezuitu ko-legëjë, 1773–1817 m. – apskrëtëis muokîkla,1818–1842 m. – gimnazëjë. Sava laiko Kra-þiu jezuitu gimnazëjë bova svarbiausisÞemaitëjës ðvëitëma ër religënë gîvenëmacëntros. Anamë dërba, muokies daug iðki-liû Lietovuos vësuomenës, kultûras, muoks-la þmuoniû, tarp anû ër poets, filuosofs Sar-bievëjos Muotiejus Kazëmiers, raðîtuojç


Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

47

Puoðka Dionîzos, Daukða Mëkaluojos, Stanevîèë Sëmuons,tautosakininkâ bruolç Juðkas – Ontuons ër Juons, Þemaitiuvîskops Valonèios Muotiejos, etnuograps Jocevîèë Liodvëksër kt.

Kraþiûs muziejos ikor ts 1969 metâs. Paskotënçs de-ðimtmetçs anou rûpënuos muokîtuos, kraðtuotîtininks, is-tuoriks Dirmeikis Edvards.

Kraþiûs nu 2007 m. rëngamë tradicënçs jau tapë Kraþiufestivalç. Anû tëkslos – Lietovuos Dëdliuosës Konëgaikðtîstës(LDK) kultûriniu tradicëju puoseliejëms ër gaivënëms, inpor-macëjës aple anus sklaida ër vësuomenës ðvëitëms. Par tusfestivalius Kraþiûs vîkst koncer tâ, spektaklç, atëdaruomaspruofesiuonaliû dailininku ër tautuodailininku kûrîbas paruo-das. Daug paruodû pastarâsçs metâs vîkst Kraþiu M. K. Sar-bievëjaus kultûras cëntrë.

Restauroutas Kraþiu kolegëjës bursas këims, katramë grindëniesimbuolëðkâ akmënû krûvuom îr paþîmietas këtû seniau èestuoviejusiu pastatû vëitas

Napoleonas Orda. Kraþiø benediktiniø baþnyèia. 1875 m. Pieðtukas,spalvinimas, akvarelë, 19,6 x 29. Reprodukcija ið leidinio „Orda. SenosiosLietuvos architektûros peizaþai“. Vilnius: Vilniaus dailës akademijos leidykla,2006, p. 277

Napoleonas Orda. Kraþiø parapinë baþnyèia. 1875 m. Pieðtukas, spalvinimas,akvarelë, 19,6 x 28,5. Reprodukcija ið leidinio „Orda. Senosios Lietuvosarchitektûros peizaþai“. Vilnius: Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2006, p. 276

Buvusio Kraþiø jëzuitø komplekso vaizdas nuo parapinës baþnyèios pusës.Menkarskio graviûra pagal 1840 m. V. Misevièiaus pieðiná. Iliustracija iðA. Miðkinio knygos „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybës. III tomas.Vakarø Lietuvos miestai ir miesteliai. I knyga. Monografija“. Vilnius: „Savastis“,2004, p. 247Remontoujemë Kraþiu kolegëjës bursas pastata rûsç

48

III–IV a. Kraþiuose jau gyveno þmonës.Tà faktà paliudija miestelyje ir jo apylinkë-se XX a. vykdytø archeologiniø kasinëjimørezultatai bei pavieniai, atsitiktiniai radiniai.

1253 m. Kraþiai pirmà kartà paminëti ikimûsø dienø iðlikusiame raðytiniame ðalti-nyje – Mindaugo laiðke.

1253–1257 m. Kraþiø þemë – svarbi sudë-tinë Þemaitijos gynybinës sistemos dalis.

1390 m. birþelio 26 d. Karaliauèiuje pasi-raðytoje Þemaièiø bajorø ir Kryþiuoèiø ordi-no sutartyje paminëti 6 Kraþiø bajorai – Ei-noras, Eivildas, Eionoro brolis Vidë, Gete-þis, Eikutis, Ramovytas.

1394–1935 m. raðytiniuose ðaltiniuosepaminëta Kraþiø pilis.

1410 m. raðytiniuose ðaltiniuose mini-mas Kraþiø valsèius.

1412–1451 m. miestelyje gyveno Vytau-to Didþiojo vietininkas Jonas StanislovasKæsgaila.

1416–1417 m. Vytauto Didþiojo pavedi-mu Kæsgaila Valimantaitis pastatë pirmàjàKraþiø katalikø baþnyèià. Ji, iðstovëjusi apie60 metø, sudëgë apie 1475-uosius metus.

Iðlikusiuose 1480 m. raðytiniuose ðalti-

KRAÞIØ ISTORIJOS FRAGMENTAI

Kraþiø istorijos tyrinëtojas, puoselëtojas, mokytojas ir muziejininkas Edvardas Dirmeikis(pirmas ið kairës) Kraþiø M. K. Sarbievijaus kultûros centre veikianèiame Kraþiø muziejujeveda ekskursijà ið Kauno atvykusiems fotografams

lá-rûmus, kuriuos juosë vandens pripildytasplatus griovys.

1566 m. Kraþiai buvo pavieto centras. Nuo1566 m. iki XVI a. pab. Kraþiuose posëdþiau-davo Þemaièiø bajorø seimeliai, vykdavodidþiulës ðventës ir turgûs.

XVI a. Þemaièiø vyskupijos iniciatyvaKraþiuose ásteigta kunigø seminarija.

XVI a. Kraþiai buvo vienas ið didþiausiøÞemaitijos kultûros, ðvietimo centrø.

XVI a. pr. ásteigta pradþios mokykla.XVI a. pabaigoje Kraþiuose ásikûrë jëzui-

tai, kuriuos ëmësi globoti Radvilos ir JonasKarolis Chodkevièius.

1570–1741 m. Kraþiuose veikë Þemaièiøkunigø seminarija, kuri vëliau buvo perkeltaá Varnius. Tais laikais Kraþiuose veikë aukð-toji jëzuitø teologijos-filosofijos mokykla.

1607 m. Kraþiuose ásteigtas jëzuitø,1639 m. – benediktinø, 1758 m. – marjavi-èiø vienuolynas.

1614 m.jëzuitai ásteigë Kraþiø kolegijà,kuri veikë iki 1844 metø. XVII–XVIII a. taibuvo pirmoji aukðtesnioji mokykla, pagrin-dinis ugdymo ir ðvietimo centras Þemaitijo-je. Garsëjo turtinga ðios kolegijos bibliote-ka. Tuo laiku èia veikë mokyklinis teatras,kuris pastatë apie 30 vaidinimø.

1621 m. jëzuitai ant Radvilø rûmø pama-tø pradëjo statyti baþnyèià (darbai uþbaigti1689 m.).

1667 m. Kraþiø paviete buvo 249 bajorødûmai.

1677 m. prie Kraþiø kolegijos buvo ásteig-ta bursa (mokiniø bendrabutis). Ið pradþiøèia gyveno kolegijos iðlaikomi netur tingimokiniai (ið viso 12). Vëlesniais metais ko-legijoje mokydavosi apie 500 mokiniø, o bur-soje gyvendavo po 300 mokiniø. Iki mûsødienø ið visø buvusios kolegijos pastatø iðli-ko tik bursa. Ji restauruota. Kitø buvusiø ko-legijos pastatø vietas didþiuliame, graþiai su-tvarkytame bursos kieme simboliðkai þymi ápavirðiø iðkilusios akmenø krûvos.

XVII a. Kraþiuose buvo svarbus kontrre-formacijos þidinys.

1757–1763 m. pastatyta Kraþiø vienuo-liø benediktiniø baþnyèia.

1773–1817 m. Kraþiuose veikë apygar-dinë mokykla.

1779 m. Kraþiuose vyko Þemaitijos þydøsuvaþiavimas.

XVIII a. pabaigoje Kraþiø mokykloje nuo-lat mokydavosi po kelis ðimtus mokiniø.

1817 m. Vilniaus universitetas, perëmæsKraþiø kolegijà ið karmelitø, reorganizavojà á pasaulietinæ gimnazijà.

1823 m. Kraþiuose veikë anticarinë moks-leiviø organizacija „Juodieji broliai“.

Kraþiø herbas

niuose Kraþiai jau ávardyti kaip miestelis.1495 m. pastatyta nauja Kraþiø krikðèio-

niø katalikø baþnyèia (gaisras jà sunaikino1638 m.). Vëliau kità baþnyèià pastatë kle-bonas M. Barkauskas, o kai ir ði sudegë,iðkilo klebono Uvainio rûpesèiu pastatytabaþnyèia, kuriai buvo lemta stovëti iki1807 m. (ji taip pat sudegë).

1547 m. Kraþiai atiteko Þemaièiø seniû-nams Kæsgailoms.

1559 m. Þygimantas Augustas Kraþiuspardavë anglams Kotrynai Sufolsk ir Rièar-dui Berthui. Po jø (nuo 1568 m.) Kraþius val-dë Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila. Nuotada jis save vadindavo Kraþiø grafu. M. Rad-vila Kraþiuose, dvaro teritorijoje pastatë pi-

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

49

1841 m. uþbaigta statyti ir árengta nauja Kraþiø krikðèioniø kata-likø baþnyèia. Ji buvo atnaujinta 1911 m.

1844 m. Kraþiø gimnazija buvo iðkelta á Kaunà. Po to Kraþiuose75 metus vidurinës mokyklos nebuvo.

1893 m. lapkrièio 22 d. ávyko Kraþiø skerdynës. Jos prasidëjodël to, kad vietiniai gyventojai neleido nugriauti Kraþiø baþnyèios.

1894 m. ávyko Kraþiø gynëjø teismas.XIX a. – 1950 m. Kraþiai buvo valsèiaus centras.1910–1911 m. suremontuota Kraþiø baþnyèia.Nepriklausomos Lietuvos metais Kraþiai buvo valsèiaus centras.Sovietmeèiu Kraþiai buvo apylinkës ir kolûkio centras.Kraþiø garbingos praeities pagrindiniai liudininkai ðiandien –

prieð keletà metø restauruotas Kraþiø kolegijos pastatas (bursa /moksleiviø bendrabutis), kuriame dabar veikia M. K. Sarbievijauskultûros centras ir jam priklausantis Kraþiø muziejus. Didelæ joeksponatø dalá sudaro apie miestelio istorijà daug kà galintyspapasakoti etnografiniai daiktai, senieji spaudiniai, fotografijos.Muziejus geguþes 1 – rugsejo 30 dienomis veikia antradieniais–ðeðtadieniais nuo 8 iki 17 val., o spalio 1 d. – balandþio 30 d. –pirmadieniais – penktadieniais nuo 8 iki 17 val. Ðeðtadiená á muziejø

galima patekti ið anksto dël vizito susitarus su muziejausdarbuotojais.

Adresas: Kolegijos g. 5, Kraþiai, Kelmës rajonas.Tel. (8~427) 58148, 8 622 21 321, 8 688 58 428, 8 614 33 660.El. p. [email protected] seniausiø miestelio pastatø yra ir Kraþiø baþnyèia, senoji

varpinë.1919 m. Kraþiuose buvo atidaryta aukðtesnioji privati mokykla

(gimnazija). Ji veikë 16 metø.1944 m. Valiukonio name pradëjo veikti Adolfo Venslausko ákur-

ta Kraþiø gimnazija.Nuo 1950 iki 2009 m. Kraþiuose veikë vidurinë mokykla.2005 m. Vilniaus universitetas pasiraðë bendradarbiavimo su-

tar tá su Kraþiø jëzuitø kolegija. Ðios sutar ties pagrindu 2006 m.Kraþiø vidurinë mokykla reorganizuota á Vilniaus universiteto gim-nazijà.

1993 m. patvir tintas Kraþiø herbas.Nuo 1995 m. Kraþiai – to paties pavadinimo seniûnijos centras.Populiarûs, daug visuomenës á Kraþius suraukiantys tradiciniai

Ðv. Roko atlaidai.

Ið kairës: Kraþiø M. K. Sarbievijaus kulturos centro muziejaus ekspozicijos fragmentas; restauruotos Kraþiø kolegijos koridorius

Ið kairës: Kraþiø M. K. Sarbievijaus kulturos centro muziejaus ekspozicijos fragmentas ir ðio muziejaus koridoriuje eksponuojamas suolas – Kraþiøistorijos liudininkas

ISTORIJA

50

Puoselëti irnaikinti KRAÞIØsakraliniaipaminklai

Okupacijø laikais svetimøjø valdþia Lietuvoje stengësi ne tikprimesti visuomenei savo ideologijà, bet ir iðtrinti istorinæ atmin-tá. Ðioje srityje labai smarkiai pasidarbuota XIX amþiuje. Tuo lai-kotarpiu Lietuvos teritorijoje buvo uþdaryta deðimtys katalikø baþ-nyèiø ir vienuolynø, uþdrausta lietuviðka spauda lotyniðkais rað-menimis, Vilniuje nugriauti Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rezi-denciniai rûmai. Kraþiams, kurie beveik 300 metø buvo vienassvarbiausiø Lietuvos ðvietimo centrø, XIX a. buvo sudarytos sàly-

Puoselëti irnaikinti KRAÞIØsakraliniaipaminklai MORTA BAUÞIENË

gos nuskursti, o daugelis istorinæ atmintá ðiame miestelyje gaivi-nusiø pastatø buvo nugriauta.

Kraþiø gyvenvietë XIV–XV a. kûrësi kairiajame Kraþantës kran-te. Èia buvo baþnyèia, parapijinë mokykla. Dabar jau þinoma, kadbaþnyèià Kraþiuose ásteigë Kæsgaila Valimantaitis 1416 metais.

Deðiniajame upelës krante suëjo keliai ið Uþvenèio, Raseiniø,Kaltinënø. Prie jø sankryþos XVI a. formavosi kita gyvenvietë. PoValakø reformos (Kraþiuose matininkai dirbo 1569 m.) jos gatviøstruktûra buvo pakeista – pagal Renesanso epochai bûdingà madàágavo staèiakampio planà. Nuo XVI a. vidurio Kraþiuose rinkdavosiÞemaitijos bajorø seimeliai, kolegijos klestëjimo laikais vykdavomokyklinio teatro vaidinimai.

Sudegus pirmajai parapinei baþnyèiai (1475), buvo pastatytanauja. Kraþiai tuo metu buvo svarbus Lietuvos katalikybës centras.Skirtingai negu daugelyje kitø Þemaitijos vietø, Reformacijos sàjû-dþio laikotarpyje miestelyje katalikai iðlaikë savo pozicijas. Tai ne-kelia nuostabos, nes Kraþiø katalikø baþnyèios klebonais bûdavoskiriamos iðskirtinës asmenybës. 1533 m. Kraþiuose savo karjeràLietuvoje pradëjo èia klebonavæs bûsimasis Vilniaus vyskupas Va-lerijonas Protasevièius (1504–1579). Tuo laiku jis buvo svarbusasmuo karaliaus dvare, nes 1532–1544 m. V. Protasevièius vado-vavo karalienës Bonos raðtinei [7a]. 1549 m. Þemaièiø vyskupasVarniø kanauninku ir Kraþiø klebonu paskyrë Petrà Roizijø (lot. Roy-sius Maureus Alcagnicensis, apie 1504–1571), ispanà, teisininkà irpoetà, buvusá Krokuvos universiteto profesoriø. Teisës mokslusbaigæs Italijos universitetuose, 1551 m. P. Roizijus tapo ÞygimantoAugusto dvaro teisës patarëju, Þemaièiø vyskupo teisininku, 1566 m.Ðv. Jono baþnyèios Vilniuje kanauninku. P. Roizijus parengë Varniøkapitulos ástatyminius aktus. Kadangi jam teko daug vaþinëti poLietuvà, buvo gerai susipaþinæs su jos gyvenimu ir paproèiais. Sa-vo poezijoje jis iðjuokë visuomenës ydas („Apie visagalá pinigà“,„Apie pataikavimo menà“). Eilëraðèiuose, kuriuose kalbama apiekeliones po Lietuvà, apraðë sunkià þemaièiø valstieèiø buitá. Turtin-gam keliauninkui poetas pataria á kelionæ pasiimti visko, ko reikës(maistà, patalynæ), nes kaimuose nieko nenusipirksi. P. Roizijusraðo, kad kaimieèiai neturi þvakidþiø, vietoje jø naudoja duonoskepalà su skyle viduryje [2, 97]. Kliuvo nuo P. Roizijaus ir baþny-èios tarnams. Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius cituoja P. Roi-zijaus atsiliepimà apie Þemaièiø vyskupà Jurgá Petkevièiø, kurá„retai tegalëjos kas matyti baþnyèioj, reèiau dar Miðias laikant,raðto ðvento në lytëti neprisilytëjo. Medþioklë jam terûpëjo: nuoauðros lig brëkðtant po laukus su ðunimis skrajojo. Ai, kad taip bûtøieðkojæs dangaus, kaip medës paukðèiø, panokæs bûtø ir Povilàapaðtalà“ [7, 84]. M. Valanèius raðo, kad taip kunigams þemësdþiaugsmais besirûpinant, Þemaitijoje liko tik 7 katalikø kunigai,kiti tapo protestantais. Taèiau Kraþiams reformacija negrësë. Nuo1570 m. miestelyje veikë kunigø seminarija, èia klebonavo dauge-lis XVI a. ðviesuoliø. Nuo 1580 m. tur tingà Kraþiø altarijà, kuriaipriklausë Gëtautiðkiai, Badaukiai, Vizginai, valdë Mikalojus Daukða.

KRAÞIUOSE KURIAMA KOLEGIJANuo 1568 iki 1801 m. Kraþius valdë didikai Radvilos. Apie 1565 m.

Mikalojus Kristupas Radvila kairiajame Kraþantës upës krante pasi-statë pilá, jà nuo kitø pastatø atskyrë tvenkiniais. Pilis atsidûrë tarsisaloje, kurià supo tvenkiniai ir Kraþantë. Ilgainiui upelio vaga pasikei-të, susijungë su tvenkiniais ir pilis atsidûrë deðiniajame Kraþantës

Kraþiø baþnyèios ðventoriaus vartai. Danutës Mukienës nuotrauka. 2010 m.

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

51

krante. Toliau miestelis vystësi abiejose Kraþantës pusëse: kairiaja-me krante stovëjo parapijos baþnyèia su jà supanèiais pastatais. Vaiz-das èia maþai keitësi, uþtat deðiniojoje upës pakrantëje vis buvo stato-mi nauji namai ir greitai èia susiformavo miestelio centras.

1608 m. Kraþiuose pradëjo kurtis jëzuitai. Ið pradþiø du broliaijëzuitai apsigyveno klebonijoje, o 1609 m. M. Daukða juos perkëlëá altarijà. Materialiai jëzuitus parëmë Mikalojus Kristupas Radvila,padovanojæs jiems savo pilies pastatà. Rëmë ir Þemaièiø seniû-nas, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevièius, sutei-kæs jëzuitams 7 ûkiø fundacijà vienuolynui iðlaikyti. Pilies pastatas1615–1621 m. buvo perplanuotas ir pritaikytas vienuolynui-kolegi-jai. Dalyje patalpø ásikûrë celës, kitose – kolegijos klasës. Kolegijaásteigta 1614 metais. Nuo 1620 m. á kolegijos pastatus persikëlëKraþiuose nuo 1570 m. veikusi kunigø seminarija. Èia ji veikë iki1740 m., o vëliau buvo perkelta á Varnius.

XVII a. jëzuitø komplekse nuolat vykdavo statybos: prie buvu-sios pilies pietvakariø pusëje 1621 m. pradëta statyti vienuolynobaþnyèia bei vienuolyno-kolegijos rytø korpusas.

Kolegijoje veikë pradinë, gramatikos, sintaksës, retorikos ir hu-manitariniø mokslø klasës, viskas buvo dëstoma lotynø kalba. Pa-grindinis dëmesys buvo skiriamas filosofijai ir teologijai, veikë filo-sofijos ir teologijos mokykla, kurioje mokësi jëzuitai. 1617–1618 m.sintaksæ ir poetikà kolegijoje dëstë bûsimasis „Europos Horacijus“Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640), kà tik baigæs studi-jas Braunsbergo (dab. Branevas, Lenkija) kolegijoje. Nors Kraþiuo-se jis dirbo neilgai (vëliau studijavo Vilniaus, Romos universitetuo-se, profesoriavo Vilniaus universitete, buvo karaliaus VladislovoVazos dvaro pamokslininkas), M. K. Sarbievijus Kraþiø nepamirðo irjuos apdainavo savo kûriniuose. Kraþiø kolegijos fundatoriui J. K. Chod-

(Nukelta á 52 p.)

ISTORIJA

Ið kairës: K. Getkës graviûra „Septyni didvyriai Chodkevièiai“. 1642.Iliustracija ið knygos „Senoji Lietuvos grafika“. Vilnius, 1995

Ið kairës: buvusi Kraþiø parapinë baþnyèia. Neþinomo XVIII a. dailininko pieðinys; Kraþiø kolegiojos vaizdas nuo parapinës baþnyèios kalvos. 1840 m.V. Misevièiaus pieðinys. Iliustracijos ið A. Miðkinio knygos „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybës. III tomas. Vakarø Lietuvos miestai irmiesteliai. I knyga. Monografija“. Vilnius: „Savastis“, 2004, p. 234, 246

Motiejus Kazimieras Sarbievijus(1595–1640). Neþinomo dailininkokûrinys

52

kevièiui skirtoje poemoje-panegirikoje „Nuolanki padëka“ M. K. Sar-bievijus apdainavo ne tik ðio didþio vyro nuopelnus Kraþiams, bet irvietovës gamtà, vandenis bei miðkus, Medþiokalná. Panegirika buvoatlikta 1621 m., ðventinant jëzuitø baþnyèios kertiná akmená.

Ne maþesnæ átakà kraþiðkiø dvasinës kultûros raidai padarë1661–1665 m. kolegijai vadovavæs filosofas ir poetas, muzikologi-jos pradininkas Lietuvoje, retorikos vadovëlio autorius ÞygimantasLiauksminas.

Jëzuitø baþnyèios statyba vyko ilgai. Darbus pertraukë 1655–1660 m. karas. Vienuoliai ir kolegijos mokiniai ið pradþiø melsda-vosi parapijos baþnyèioje, vëliau – ir árengtoje vienuolyno koplyèio-je. Ne visai uþbaigta (be vieno bokðto) jëzuitø Ðvè. Mergelës Mari-jos Ëmimo á dangø baþnyèia buvo paðventinta 1689 metais. Mieste-lio panoramoje ið tolo ðvietë aukðtas dviðlaitis ðios baþnyèios sto-gas, santûriø formø bokðtas, kurio virðutinis tarpsnis buvo aðtuon-kampis, uþsibaigiantis smailia virðûne. Baþnyèios iðorëje vyravogotikos ir renesanso stiliø formos, suteikianèios pastatui verþlumo,kilimo aukðtyn áspûdá. Trys siauros aukðtos niðos lygiame trikam-piame frontone pabrëþë pastato formø vertikales.

Vienuolyno-kolegijos kompleksas galerija buvo sujungtas su baþ-nyèia. Aplink jà buvo pastatyta keletas naujø pastatø. Iðkilo bendra-butis, skir tas neturtingiems mokiniams (bursa), kuriame gyveno iriðlaikymà gaudavo apie 26 moksleiviai, konviktas-mokykla su gy-venimui skir tais kambariais, pagalbiniai statiniai, skir ti tarnams,ûkio sektoriui. Kolegija-vienuolynas tuo laiku buvo aptvertas tvora,ið aikðtës pusës á jà vedë puoðnûs vartai.

Ðioje kolegijoje beveik du ðimtus metø veikë visame kraðtegarsus mokyklinis teatras, buvo sukaupta gausi biblioteka.

Algimantas Miðkinis raðo, kad vienuolynas-kolegija buvo benesvarbiausias Kraþius ugdantis veiksnys [4, 233], daugelis mieste-lio amatininkø dirbo uþsakovams ið jëzuitø komplekso. Kolegijosstudentai miestelyje jautë savo iðskir tinæ padëtá, kar tais neveng-davo ja ir piktnaudþiauti. Pagal miestelënø skundus 1739 m. Kraþiøsavininkas Mikalojus Faustinas Radvila sudarë komisijà, kuri tyrëstudentø padarytas aibes (buvo iðardytas aikðtës ir gatviø grindi-nys, nugriautos kelios krautuvës, perkelta kolegijos tvora ir taippadidintas jos sklypas) [4, 235].

KETURIOS BAÞNYÈIOS IR TRYS VIENUOLYNAI

Laikotarpiu, kai buvo statoma Kraþiø jëzuitø vienuolyno-kolegi-jos baþnyèia, miestelyje buvo statomos dar dvi baþnyèios.

1638 m. sudegë Kreþiø parapinë baþnyèia, tad imtasi jà atstatyti.Nors ji buvo medinë, tai bûta didelës ir graþios ðventovës. Kaipraðo M. Valanèius, klebonas Mykolas Borkauskis 1639 m. pastatënaujà parapinæ baþnyèià ir jai uþsakë didþiausius „ant visø Þemai-èiø varpus“, kurie svëræ 6 800, 3 600, 1 600 ir 800 svarø [7, 121].Tokiø maþoje varpinëje nesutalpinsi. Baþnyèios didájá altoriø puoðëkolonos, skulptûros, paveikslai.

Kitame Kraþantës krante, pietryèiø pusëje, gerokai nuo mieste-lio, buvo pradëtas statyti naujas vienuolynas. 1641 m. miestelyjebuvo ákurdintos pirmosios septynios ið Vilniaus atveþtos vienuolësbenediktinës. Tarp Kraþantës ir kelio á Nemakðèius joms buvo pa-statytas medinis vienuolyno namas ir baþnyèia. Anot M. Valan-

(Atkelta ið 51 p.)

1827–1829 m. K. Podèiaðinskio iniciatyva sudaryti Kraþiø gimnazijosapmatavimo brëþiniai (CVIAP, f. 733, ap. 96, b 20, l. 2)

1827–1829 m. K. Podèiaðinskio iniciatyva sudaryti Kraþiø baþnyèiosapmatavimo brëþiniai (CVIAP, f. 733, ap. 96, b 20, l. 1)

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

53

èiaus, geradëjas Chrizostomas Valadkevièius seserims uþraðë Dir-vënø kaimà, o 1710 m., kraðte siauèiant marui, jos dar ásigijo (uþdir-bo) Pogiðkiø dvarelá. Jos ne tik garbindavo Dievà, bet ir mokydavomergaites raðto bei gramatikos. Didþiausià vienuolyno pajamø dalásudarydavo seserø atsineðtas kraitis – „Plikø niekuomet nepriimaá zokanà“ [7, 321].

Po Ðiaurës karo (1700–1721), kurio metu miestelis buvo ne kar-tà apiplëðtas, 1710 m. maro, kuris labai praretino vienuolynø gy-ventojø gretas, miestelis atsigavo tik apie XVIII a. vidurá. TadaKraþiuose taip pat buvo statomos trys baþnyèios. 1745 m. uþbaigtaatstatyti 1709 m. sudegusi medinë Ðv. arkangelo Mykolo parapijosbaþnyèia. A. Miðkinio paskelbtame XVIII a. ðios baþnyèios pieðiny-je matome nedidelæ vienbokðtæ staèiakampio plano ðventovæ [4,234]. Jos pagrindiniame fasade vyrauja stambus kvadratinis bokðtassu keturðlaièiu stogeliu ir kryþiumi-saulute virðuje. Navà ir þemes-næ staèiakampæ presbiterijà apðvieèia aukðti arkiniai langai. Be-veik lanku uþ baþnyèios iðsidëstæ vienaukðèiai gyvenamieji na-mai, teritorija aptverta statiniø tvora. Uþbaigæs parapinës Ðv. My-kolo Arkangelo baþnyèios statybas, praëjus deðimtmeèiui, klebo-nas kairiajame Kraþantës krante, uþ parapinës baþnyèios 1756–1758 m. pastatë mediná marjavièiø vienuolynà ir baþnyèià. Trysseserys vienuolës èia buvo atkeltos ið Vilniaus (ið prie Ðv. Steponobaþnyèios veikusio marjavièiø vienuolyno).

Ðvè. Mergelës Marijos vienuolës Vilniuje prie Ðv. Stepono baþ-nyèios ásikûrë 1737 metais. Pagrindinis vienuoliø marjavièiø uþda-vinys buvo mergaièiø-neofièiø, ið kitø tikëjimø perëjusiø á kataliky-bæ, auklëjimas. Mergaitës, daugiausia þydës, pasiryþusios pakeis-ti tikëjimà, bûdavo auklëjamos vienuolyne iki krikðto. Vëliau vie-nuolës joms padëdavo ásikurti, globodavo jas. Tikriausiai panaðiàuþduotá vyskupas Antanas Tiðkevièius, ápareigojæs Kraþiø klebonàákurdinti ir globoti naujakures, marjavitëms planavo ir Kraþiuose.Ðiame miestelyje ir aplinkinëse gyvenvietëse þydai gyveno nuoXVII a. vidurio. XVIII a. viduryje miestelyje jau gyveno apie 50–60þydø ðeimø. Marjavitës jokiø fundacijø nesulaukë ir, kaip raðo M. Va-lanèius, „zokanikës pradëjo bûtinai badu stipti“ [7, 322]. Susiklos-èius tokioms sàlygoms, marjavitës ið Kraþiø iðvyko, o jø mediniaivienuolyno pastatai po kurio laiko sunyko. Baþnyèia buvo perkeltaá Valavièiaus þemæ ir veikë kaip koplyèia [ten pat].

Medinei baþnyèiai sunykus, 1757 m. birþelio mënesá naujà, jaumûrinæ, baþnyèià pradëjo statyti vienuolës benediktinës. Projektàbenediktiniø baþnyèiai parengë ir statybà, kol buvo gyvas, priþiûrë-jo prieð deðimtmetá Kraþiuose gyvenæs universalus anø laikø tiks-liøjø mokslø atstovas (matematikas, astronomas, architektas) jë-zuitas Tomas Þebrauskas (1714–1758).

(Nukelta á 54 p.)

ISTORIJA

Ið kairës: L. Kiliano vario raiþinys „Kraþiø pilies statytojo Mikalojaus Kristupo Radvilos portretas“. Iliustracija ið knygos „Senoji Lietuvos grafika“.Vilnius, 1995; M. K. Sarbievijaus poezijos rinktinës „Lemties þaidimai“ (Ludi Fortunae Lyrica Selecta, 1632, graviûra sukurta pagal P. Rubenso pieðiná).Iliustracija ið knygos Jurginis J., Lukðaitë I., Lietuvos kultûros istorijos bruoþai, Vilnius, 1981, p.324

54

TOMAS ÞEBRAUSKASÞinoma tik tiksli T. Þebrausko gimimo da-

ta – 1714 m. lapkrièio 24 d. Manoma, kad jisyra kilæs ið Naugarduko apylinkiø, nes Nau-garduko jëzuitø kolegijoje 1732 m. T. Þeb-rauskas ástojo á Jëzuitø ordinà.

Jëzuitø pedagogo, mokslininko karjerà T.Þebrauskas pradëjo Vilniaus jëzuitø novi-ciate (naujokyne), kuris veikë prie Ðv. Igno-to baþnyèios. Èia jis mokësi 1732–1734 me-tais. Vëliau T. Þebrauskas vienerius metusdëstë lotynø kalbos pradmenø kursà Kaunokolegijoje, studijavo Vilniaus universitete Fi-

ISTORIJA

(Atkelta ið 53 p.)

1752 m. Igno Egenfelderio nutapytas architektoTomo Þebrausko (1714–1758) portretas. Drobë,aliejus, 99 x 74 cm, LDM T-2150

losofijos, vëliau – Teologijos fakultetuose(1735–1738, 1740–1744). Iðlaikæs filosofi-jos fakulteto baigiamuosius (logikos, fizikos,matematikos) egzaminus, 1738–1739 m.dëstë lotynø kalbos gramatikà bei sintaksæKauno, 1739–1740 m. – poetikà Kraþiø jëzui-tø kolegijose. Baigæs studijas Teologijos fa-kultete, 1743 m. buvo áðventintas kunigu.1745 m. pasibaigus 11 studijø ir pasirengi-mo metø laikotarpiui, T. Þebrauskas pasiekëaukðèiausià jëzuitø vienuolio-profeso rangà.

Tomas Þebrauskas buvo lietuvis. Tai, kadjis mokëjo lietuviø kalbà, árodo iðlikæs joranka raðytas áraðas knygos virðelyje. Kny-gos „Tomas Þebrauskas ir jo mokiniai“ au-torius Vladimiras Zubovas daro prielaidà,kad jis buvo siunèiamas dëstyti á kolegijas,kur reikëdavo lietuviðkai mokanèiø dësty-tojø, t. y. á Kaunà, Kraþius, Ilûkstæ. Tapæsprofesu, jis 1746–1748 m. vël dirbo Kraþiøkolegijoje, dëstë filosofijà. Á filosofijos moks-lus tais laikais áëjo ir tiksliosios discipli-nos, pirmiausia matematika, aritmetika. Bematematikos, Kraþiuose T. Þebrauskas dës-të horografijà (saulës laikrodþiø apskaièia-vimas ir projektavimas), nubraiþë horizon-talø saulës laikrodþio Kraþiø geografinei pla-tumai planà [8, 46]. V. Zubovas daro prielai-dà, kad èia dirbdamas profesorius 1746–1748 m. priþiûrëjo Kraþiø kolegijos remontodarbus.

1748 m. Þebrauskas sugráþo á Vilniø, kurdvejus metus buvo jëzuitø naujokyno ûkioreikalø vedëjas. Tuo laiku jis rokoko stiliujerekonstravo 1748 m. birþelio 11 d. gaisroapnaikintà Ðv. Ignoto baþnyèià: paaukðtino

ðonines koplyèias, padidino langus, pasta-të kelis naujus lipdiniais puoðtus altorius,chorà, naujai dekoravo baþnyèios skliautus.

Spëjama, kad dar prieð minëtus darbusÐv. Ignoto baþnyèioje, nuo 1745 m. T. Þeb-rauskas projektavo ir vykdë Polocko ir Mins-ko jëzuitø baþnyèiø bokðtø rekonstrukcijas.Dokumentai rodo, kad 1746 m. jis statë jë-zuitø baþnyèià Babruiske (Baltarusija). Ávai-riapusiai T. Þebrausko gabumai paskatinoUniversiteto vadovybæ suteikti jam galimy-bæ pasitobulinti uþsienyje. 1750–1752 m.T. Þebrauskas pratæsë matematikos studi-jas Vienos ir Prahos universitetuose. Studi-jø uþsienyje metais jam didþiausià átakà pa-darë èekø matematikas, fizikas ir astrono-mas Juozapas Steplingas, su kuriuo jis su-siraðinëjo vëliau, gráþæs dirbti á Vilniø.

Ið Prahos T. Þebrauskas sugráþo 1752 m.rugsëjo mënesá, o lapkrityje tapo matemati-kos kurso ordinariniu profesoriumi.

Matematika tada buvo suprantama kaiptiksliøjø mokslø visuma. Enciklopedijose ra-ðoma, kad T. Þebrauskas suorganizavo at-skirà nuo filosofijos matematikos specialy-bæ. Jis dëstë aritmetikà, geometrijà, logarit-mus, trigonometrijà, iðleido vadovëlá. Be ma-tematikos disciplinø, profesorius dar dëstëir teorinæ mechanikà, geodezijà, horologijà(mokslà apie laiko skaièiavimà ir matavi-mo metodus) bei astronomijà. Dar PrahojeT. Þebrauskas pradëjo rûpintis bûsimuojuVilniaus universiteto „matematikos muzie-jumi“ – kabinetu su prietaisais fizikos eks-perimentams ir astronominiams stebëji-mams. Manoma, kad ið uþsienio bûsimammuziejui jis parveþë kai kuriuos prietaisusir mechanizmus. Jau pirmaisiais mokslometais T. Þebrauskas sukonstravo elektros-tatinæ maðinà, pneumatiná siurblá, kuriuospagamino universiteto meistrai. Fizikos eks-perimentai to meto visuomenëje buvo labaipopuliarûs. T. Þebrausko sukviesti didikaimatematikos muziejuje stebëdavo eksperi-mentinës fizikos bandymus „kietø kûnø plë-timàsi nuo ðilumos, didelæ vandens garø jë-gà, taip pat dioptrijos, katoprijos ir hidrosta-tikos reiðkinius [...], vis naujai atrandamuselektrizavimo pokðtus“ [8, 233]. Suþavëtieksperimentais, didikai aukodavo lëðasbrangiems prietaisams ásigyti.

Gráþæs ið uþsienio, T. Þebrauskas pradëjorengti Observatorijos projektà. Statyba Elþ-bietos Oginskaitës-Puzinienës ir jos tëvoI. Oginskio lëðomis pradëta 1753 metais.Observatorijos projektas yra iðlikæs daili-ninko Ignoto Egenfelderio (? – 1776) sukur-

Ið kairës: buvusios Kraþiø jëzuitø baþnyèios 1823 m. planas-projektas; buvusios Kraþiø jëzuitøbaþnyèios pagrindinio fasado retrospektyvinë schema pagal 1823 m. planà-projektà. SudarëA. Miðkinis. Iliustracijos ið A. Miðkinio knygos „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybës.III tomas. Vakarø Lietuvos miestai ir miesteliai. I knyga. Monografija“. Vilnius: „Savastis“, 2004,p. 242, 243

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

55

(Nukelta á 56 p.)

tuose architekto ir fundatorës portretuose. Observatorija buvo sta-toma ant esamo trijø aukðtø jëzuitø kolegijos ðiaurinio sparno. Ant-statà sudarë ketvirtas ir penktas aukðtai: Observatorijos salë (da-bar Baltoji) ir nedidelë prietaisø salytë virð jos. Virð Baltosios salëskampuose kilo du trijø tarpsniø bokðtai, o virð maþosios salës – duþemi bokðteliai. Observatorijos groþis paþymëtas net T. Þebrauskonekrologe: „jà tëvas Tomas pastatë tokio puikaus architektûros me-no stiliaus, kad ji, ar þiûrëtum pastato patogumo, ar jo didingumo, nëkiek nenusileido jokiam tos rûðies statiniui Europoje.“

T. Þebrauskas mirë 1758 m. kovo 18 d., nespëjæs uþbaigti dvi-ejø savo didþiausiø darbø – Observatorijos ir prieð metus pradë-tos Kraþiø benediktiniø baþnyèios statybø. Þinoma, kad T. Þeb-rauskas suprojektavo ir Ilûkstës baþnyèià (Latvija, neiðliko), jë-zuitø kolegijà Þodiðkëse, Oginskiø rûmus Hanutoje (abu Baltarusijoje).

T. Þebrauskas – mokslininkas, ðvietëjas, pedagogas ir architek-tas amþininkø buvo labai gerbiamas ir ver tinamas uþ gabumus,darbðtumà ir nesavanaudiðkà veiklà valstybës labui. Grafas Igno-tas Oginskis jo mirties dienà pasakë, kad „ðio vyro netekimas [...]visai valstybei yra nepataisomas nuostolis.“ [8, 256]

IÐKILMINGAS KRAÞIØ VAIZDAS

Kokiu bûdu benediktinës sugebëjo á Kraþius prisikviesti tokáuþimtà ir visapusiðkà specialistà kaip T. Þebrauskas, kuris tuometu rûpinosi statoma Vilniaus universiteto observatorija ir 1753m. pradëtos Ilukstës baþnyèios statyba, vis dar yra paslaptis.Tikriausiai átakos turëjo tai, kad T. Þebrauskas buvo dirbæs Kra-þiuose, o gal turëjo kokiø nors kitø darbø Kraþiø jëzuitø kolegijoje.Ker tinis benediktiniø baþnyèios akmuo buvo paðventintas 1757m. birþelio 13 dienà.

Ið minëtoje V. Zubovo knygoje pateikiamo Vilniaus akademijos(universiteto) dienoraðèio aiðkëja, kada T. Þebrauskas buvo atvy-kæs á Kraþius. Gali bûti, kad jis Kraþiuose buvo ankstyvà 1757 m.pavasará, kai kovo 8 d. gráþo ið kaþkokios kelionës. Geguþës 29 d.jis „iðkviestas iðvyko á Kraþius“ ir tikriausiai èia sulaukë kertinioakmens padëjimo iðkilmiø. 1757 m. rudená Kraþiuose T. Þebraus-

ISTORIJA

kas su savo mokiniu M. Bartoðevièiumi iðbuvo daugiau negu 40dienø. M. Valanèius, remdamasis benediktiniø vienuolyno doku-mentais, raðë, kad T. Þebrauskas ne tik „iðraðë ant popieriaus, ko-kia ta baþnyèia turi bûti, bet dar, kaip mokytas amatininkas, rodëmûrininkams, kaip turi dirbti.“ [7, 320] T. Þebrauskui mirus (1758m. kovo 18 d.), benediktinës pasisamdë amatininkà Trecerá, kurisper trejus metus uþbaigë baþnyèios statybà. 1760 m. ji buvo paðven-tinta Ðvè. Mergelës Marijos Nekalto Prasidëjimo titulu.

Taigi 1760 m. Kraþiuose buvo net keturios baþnyèios (parapinë,jëzuitø, benediktiniø ir marjavièiø) – po dvi kiekviename Kraþantësupës krante. Tuo pat metu Kraþiuose veikë trys vienuolynai. Trysðventovës buvo visai naujos. Pietrytinëje miestelio dalyje ant kal-vos pastatytas benediktiniø vienuolynas, kurio baþnyèia pagrindi-niu fasadu buvo atsukta á miestelá, su jëzuitø kompleksu sudarëiðkilmingà miestelio kompozicinæ aðá. Baþnyèiø su vienuolynaisansambliai miestelio architektûrai turëjo suteikti monumentalumo.Pagal 1747 m. planà, kurá pirmasis paskelbë Vladas Þulkus [9], tuo

Kraþiø miestelio vaizdas nuo Medþiokalnio. Menkarskio graviûra pagal1841 m. V. Misevièiaus pieðiná. Iliustracija ið A. Miðkinio knygos„Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybës. III tomas. VakarøLietuvos miestai ir miesteliai. I knyga. Monografija“. Vilnius: „Savastis“,2004, p. 246

Ið kairës: Kraþiø vaizdas nuo Medþiokalnio ðiaurës vakarø pusës1841 m. V. Misevièiaus pieðinys; Kraþiø kolegijos baþnyèios griuvësiai iðmiestelio pusës (nuo vaistinës) 1839 metais. V. Misevièiaus pieðinys.Iliustracijos ið A. Miðkinio knygos „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jovertybës. III tomas. Vakarø Lietuvos miestai ir miesteliai. I knyga.Monografija“. Vilnius: „Savastis“, 2004, p. 246–247

56

laiku kolegija uþëmë 6 margø (apie 4,2 ha)tvora aptvertà teritorijà. Pastatø kompleksassupo du netaisyklingus susijungianèius kie-mus. Plane paþymëti puoðnûs buvusios tvorosbarokiniai vartai – á ðiauræ nuo miestelio aikð-tës. Pro juos bûdavo patenkama á jëzuitø ka-pines. Aptvertos teritorijos centre stovëjo sta-èiakampë baþnyèia su pusapskrite apside ir2 zakristijomis. Kairëje jos pusëje buvo ilgaoficina, o kità kiemà (ðiaurës rytinëje pusëje)

(Atkelta ið 55 p.)

ISTORIJA

supo 4 kolegijos korpusai. Nuo kolegijos pastatø á pietryèius stovëjo mokyklos namas.Plane dar paþymëta daug uþ aptvertos teritorijos buvusiø pastatø: alaus daryklos, mûri-nis vandens malûnas, sodas, alëjos, neávardyti pastatai.

KRAÞIAI PO JËZUITØ ORDINO PANAIKINIMO

Po Jëzuitø ordino uþdarymo (1773) Kraþiø kolegija-vienuolynas ir jëzuitø Ðvè. Merge-lës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèia atiteko Edukacinei komisijai, kuri nesugebëjo pasi-rûpinti jai atitekusiu didþiuliu jëzuitø pastatø kompleksu. 1797 m. kolegijos-vienuolynokompleksà Edukacinë komisija perdavë Kolainiø karmelitams, kurie mokytojavo èiaveikusioje ðeðiø klasiø apygardos mokykloje. Laikui einant pastatais niekas tinkamainesirûpino ir jie ëmë nykti.

Vilniaus universitetà reorganizavus á imperatoriðkàjá (1803), jam atiteko prievolë pri-þiûrëti Vilniaus ðvietimo apygardos mokymo ástaigas. 1817 m. buvusi Kraþiø kolegijasulaukë Imperatoriðkojo Vilniaus universiteto dëmesio: á Kraþius buvo atsiøsti vizitato-riai, architektai. Universiteto architektas Jonas Ðantyras (Szantyr, 1783–1836) ir Vil-niaus gubernijos architektas Þozefas Pusje (Joseph Poussier, ?–1821) apmatavo kolegi-jos pastatus ir sudarë remonto projektus. Buvo perprojektuotos vidaus patalpos, pakeis-tos stogø formos ir konstrukcijos. Kiek remonto projektai buvo ágyvendinami, tiksliøþiniø nëra. Baþnyèios tuo metu nebuvo planuojama remontuoti, nors jos bûklë buvo visaibloga: bokðtas pakrypæs, stogo konstrukcijos supuvusios, tinkas byrëjo ir t. t. Kaip raðoM. Valanèius, „metuose 1820 virðui baþnyèios susproginëjus (suskilus skliautams – M.B.), pavojus buvo á vidø bevaikðèioti. Metus nuleidusi, vyresnybë amþinai jà uþrakino“[7, 283]. Tiesa, 1823 m. neaiðku kieno iniciatyva buvo parengtas ðventovës remontoprojektas. Jis nebuvo realizuotas, taèiau ið jo ðiandien galime susidaryti griûti pasmerk-tos baþnyèios vaizdà. 1831 m. jos varpus, planuodami juos sulydyti, kad panaudotøpatrankoms, nukabino sukilëliai. 1836 m. jëzuitø Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangøbaþnyèia buvo pradëta griauti. Jos plytos panaudotos kitoms statyboms, pastatø remon-tui. M. Valanèius apgailestavo, kad „ðiandien didelë kupeta sutrupø riogsodama tebrodosenoliø dievobaimingumà, o mûsø gadynës þmoniø uþðalimà ðirdþiø“ [ten pat].

Dar tebeveikiant Kraþiø gimnazijai, joje 1823 m. buvo iðaiðkinta anticarinë moks-leiviø organizacija „Juodieji broliai“. Vyko teismai, moksleiviai buvo nuteisti ir ákalinti.Tai galëjo turëti átakos valdþios poþiûriui á Kraþiø gimnazijà, á jos pastatø prieþiûrà.

Po 1831 m. sukilimo kilo reakcijos ir persekiojimø banga, buvo uþdaromi katalikø

1893–1894 m. Kraþiø benediktiniø baþnyèiospagrindinis fasadas ir ðoniniai fasadai.Iliustracijos ið A. Miðkinio knygos „Lietuvosurbanistikos paveldas ir jo vertybës. III tomas.Vakarø Lietuvos miestai ir miesteliai. I knyga.Monografija“. Vilnius: „Savastis“, 2004, p. 251

Kraþiø benediktiniø baþnyèios planas. Iliustracija ið V. Zubovo knygos „Þebrauskas ir jomokiniai“. Vilnius: „Mokslas“, 1986, p. 71

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

57

vienuolynai, padaugëjo kviestiniø valdininkø. Gali bûti, kad, norstuo metu ir buvo kalbama, jog rûpinamasi senais gimnazijos pasta-tais, jau buvo tyliai planuojama iðkeldinti jaunimà (gimnazijà) iðsenø katalikiðkø tradicijø miestelio; tuo laikotarpiu caro administraci-jos þodþiai daþnai skirdavosi nuo veiksmø.

Tikëtina, kad Imperatoriðkojo universiteto architektø parengti pro-jektai liko tik popieriuje, nes 1837 m. gimnazijos pastatai buvoavarinës bûklës. Ðvietimo apygardos valdininkai ieðkojo vietos,kur jà perkelti. Labiausiai akys krypo á apskrities centrà Raseinius,taèiau buvo pasirinktas Kaunas. 1844 m. gimnazija ten buvo ir per-kelta. Pasmerktus sunykti buvusius kolegijos pastatus prieð jiemssugriûvant 1839–1841 m. suspëjo nupieðti dailininkas V. Misevi-èius. Kauno apygardos mokyklø direkcija buvusios kolegijos pa-status pardavë ið varþytyniø. Juos ásigijæs Plûsèiø dvaro savinin-kas Adolfas Pðeciðevskis dalá pastatø nugriovë, o plytas panaudojotvar tams statyti [4, 248]. Nenugriautuose korpusuose jis ásteigëdrobës audimo ámonæ, iðnuomojo gyventojams ar ástaigoms [1,121].Kada konkreèiai buvo nugriauti korpusai, nëra þinoma.

KRAÞIØ BAÞNYÈIOS XIX AMÞIAUS ANTROJE PUSËJE

Po Lietuvos prijungimo prie carinës Rusijos (1795) Katalikø baþ-nyèios padëtis mûsø kraðte ið esmës pasikeitë. Carinëje RusijojeStaèiatikiø baþnyèia buvo valdoma nuo pasaulietinës valdþios pri-klausomo Ðvenèiausiojo Sinodo. Katalikø baþnyèia LDK buvo sa-varankiðka, palaikanti tiesioginius ryðius su Katalikø baþnyèioscentru Romoje, Popieþiumi. Prijungus prie Rusijos, carinë admi-nistracija siekë panaikinti Katalikø baþnyèios savarankiðkumà. Buvoiðleistas Kitatikiø ástatymas (katalikai savo þemëje tapo kitatikiais),aplinkraðèiai, reguliuojantys pasaulietinës valdþios santykius suBaþnyèia, suteikiantys teisæ kiðtis á Baþnyèios vidaus reikalus. PrieVidaus reikalø ministerijos veikæs Kitatikiø dvasiniø reikalø depar-tamentas tapo aukðèiausiu Katalikø baþnyèios organu, nurodinëjæsvyskupams ir dekanams.

XIX a. viduryje Kraþiuose liko tik dvi baþnyèios: mûrinë benedik-tiniø Ðvè. Mergelës Marijos Nekalto Prasidëjimo ir medinë parapi-në Ðv. arkangelo Mykolo. Pastaroji vis kentëjo nuo kylanèiø gaisrø,taèiau bûdavo atstatoma (pvz., 1807 m. sudegë, 1811 m. atstatyta).1841 m. M. Valanèius paþymëjo, kad parapinë baþnyèia apleista, oklebonija didþiausia visoje Þemaitijoje. Pasinaudojus griaunamos

jëzuitø baþnyèios plytomis, 1843 m. buvo paremontuoti baþnyèiosðoniniai altoriai, 1848 m. pastatytas naujas skarda dengtas bokðte-lis, sutvarkytas stogas.

Iðkëlus gimnazijà, Kraþiai ëmë nykti. Neliko uþsakovø amatinin-kø darbams, neteko daugelio klientø krautuvininkai, uþeigø laikyto-jai. Nykimo vaizdà didino griaunami kolegijos statiniai. Benedikti-niø ansamblyje XIX a. antroje pusëje dar stovëjo apie 17 pastatø.Beveik prieð ðimtà metø statyta baþnyèia praðyte praðësi remonto.1843 m. þaibas apardë jos stogà. Vienuolyno name buvo 10 celiø,ðalia jo stovëjo oficina, kunigo ir tarnø namai, ûkiniame sektoriuje– arklidë, malûnas, svirnas, alaus darykla, du ðuliniai [4, 249].

Miestelis buvo pasmerktas sunykti. Tai këlë kraþiðkiønepasitenkinimà caro politika. Prasidedant 1863 m. sukilimui, prieðmetus á Kraþius atvykæs Varniø kunigø seminarijos auklëtinis Vla-dislovas Dembskis (1831–1913) baþnyèios sakyklà panaudojo su-kilimo idëjoms propaguoti, organizavo sukilëliø bûrius. Po 1863 m.sukilimo Lietuvoje prasidëjusios represijos buvo nukreiptos ne tikprieð sukilëlius, bet ir prieð Katalikø baþnyèià. Valdþia priëmë to-kius potvarkius, kuriems ásigaliojus buvo neámanoma ne tik naujøbaþnyèiø statyba, bet ir menkiausias jø remontas.

Po 1863 m. sukilimo daugelyje Lietuvos katalikø vienuolynø bu-vo uþdrausta priimti kandidatus á bûsimus (-as) vienuolius (-es).Toká nurodymà 1872 m. gavo ir Kraþiø benediktinës. Tuo metu vie-nuolyne gyveno 26, o 1891 m. liko tik 9 vienuolës. Kitatikiø dvasiniøreikalø departamento teikimu 1891 m. gruodþio 24 d. (pagal dabar-tiná kalendoriø) caras Aleksandras III pasiraðë ásakymà Kraþiø be-nediktiniø vienuolynà, baþnyèià ir kapines uþdaryti, o vienuolesiðkelti á Kauno benediktiniø vienuolynà prie Ðv. Mikalojaus baþny-èios. Ið pradþiø benediktiniø vienuolyno pastatø griauti nesirengta.Kadangi parapinës baþnyèios bûklë buvo gana bloga, o pagal to metotaisykles jos remontuoti neleista, kraþiðkiai siekë parapijos reik-mëms gauti benediktiniø vienuolyno baþnyèià. Parapijieèiai raðtukreipësi á Vilniaus generalgubernatoriø, Kauno gubernatoriø ir Þemai-èiø (Telðiø) vyskupà. Carui ir Vilniaus generalgubernatoriui 1892 va-sario – 1893 spalio mënesiais Kraþiø gyventojai áteikë 8 praðymus.Þemaièiø vyskupas Meèislovas Paliulionis carinës administracijosnurodymo vykdyti neskubëjo, nes tikëjo, jog kraþiðkiai pasieks, jogjis bûtø atðauktas. Ið kar to buvo derinami parapijai priklausiusiøþemës naudmenø sukeitimo su vienuolyno þeme klausimai. Kaip

(Nukelta á 58 p.)

ISTORIJA

Kraþiø varpinës, stovëjusios prie parapinës baþnyèios, griuvësiai XX a. I p. (nuotrauka ið Broniaus Kviklio knygos „Mûsø Lietuva“, t. 4, p. 515) irrestauruota Kraþiø varpinë 1993 m. Nuotraukos Danutës Mukienës

58

rodo Leono Mulevièiaus paskelbti dokumentai [5,36–39], 1892 m.rugpjûèio mënesá Vilniaus generalgubernatorius ir vyskupijos kon-sistorija susitarë dël þemës naudmenø sukeitimo ir benediktiniø baþ-nyèios perdavimo parapijai. Paskutinës vienuolës á Kaunà buvo ið-veþtos 1893 m. geguþës 16 d., o vienuolynas perëjo iþdo nuosavy-bën. Geguþës 11 d. Kraþiuose apsilankæs Kauno gubernatorius kle-bonui pasakë „jums perduodama baþnyèia“ [5, 39], taèiau galutiniussprendimus priiminëjo ne konsistorija ir ne Kauno gubernatorius.

KRAÞIØ SKERDYNËSKai kraþiðkiams jau buvo atsiradusi viltis, jog jie pasiekë perga-

læ, Vilniaus generalgubernatorius Ivanas Kachanovas (iðliko þiniø,kad jis labai mëgæs dovanas) 1893 m. sausio 13 d. neteko pareigø.Naujasis Vilniaus generalgubernatorius Piotras Orþevskis á jamsiøstus parapijieèiø raðtus nereagavo. Jis gavo Vidaus reikalø mi-nistro raðtà, kuriame buvo praneðta apie caro Aleksandro III 1893 m.birþelio 22 d. „maloningà leidimà“ benediktiniø baþnyèià ir vienuo-lynà nugriauti, o jø medþiagas panaudoti þemës ûkio mokyklai Kra-þiuose ákurti [5, 40–41].

1893 m. vis dar galiojo lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðme-nimis draudimas ir toje mokykloje buvo planuojama ne tik dëstytirusø kalba, bet ir melstis, popui vadovaujant. Kraþiðkiai tokios mo-kyklos nenorëjo. Beje, minëtame raðte nurodyta, kad reikia paimtiá iþdà vienuolyno malûnà ir naudmenas Ðiauliø apskrityje ir perduo-ti juos rusø persikëlëliams ásikurti [ten pat].

1893 m. spalio 31 d. Kauno gubernatorius nusiuntë Telðiø vysku-pui raðtà, kuriame nurodyta uþdrausti pamaldas uþdarytoje Kraþiøbenediktiniø baþnyèioje. Tø paèiø metø lapkrièio 4 d. gautas vysku-po atsakymas, kad pamaldos nebevyksta [5, 44]. Kraþiðkiai baþny-èià saugojo, kad ið jos nebûtø iðneðtas Ðvè. Sakramentas. Ðiojebaþnyèioje ir toliau buvo nuolat meldþiamasi. Nuo rugsëjo 13 d.ðventovë buvo saugoma ne tik dienà, bet ir naktá. Nuo rugsëjo 13 d.kelis kartus ið baþnyèios mëginta iðneðti Ðvè. Sakramentà, taèiaunesëkmingai. Ðvè. Sakramentà iðneðti pabandæs Kraþiø klebonasApolinaras Renadskis buvo suriðtas [5, 18]. Vykdydamas Kaunogubernatoriaus Nikolajaus Klingenbergo ásakymà, Þemaièiø vys-kupas M. Paliulionis ápareigojo Ðiluvos dekanà Pranciðkø Jast-rembská ir Kelmës klebonà Karolá Jaugelá nuvykti ir uþdaryti Kraþiøbenediktiniø vienuolyno baþnyèià. Jie á pagalbà pasitelkë Raseiniøapskrities policijos virðininkà Piotrà Vichmanà, taèiau þmonës at-vykëliø á baþnyèià neáleido ir ðie iðvaþiavo neávykdæ nurodymo.

Ðiluvos dekano misijai nepavykus, 1893 m. lapkrièio 21 d. áKraþius atvyko pats Kauno gubernatorius N. Klingenbergas su 12þandarø, 70 policininkais ir 2 kunigais. Þmonës gubernatoriø sutikoiðkilmingai: su caro ir carienës portretais, baþnytiniø procesijø at-ributais. Taèiau atvykëliai buvo nusiteikæ ryþtingai. Kraþiðkiamsnepaklausius ásakymo apleisti benediktiniø baþnyèià, ávyko grum-tynës. Á darbà buvo paleisti rimbai, nagaikos, akmenys, tvorø bas-liai, visa, kas po ranka pasitaikë. Gubernatoriui teko bëgti nuo þmo-niø, uþsibarikaduoti baþnyèios palëpëje. Neáveikæ pasiprieðinimo,atvykëliai su parapijieèiais pradëjo ilgas derybas. Jos vyko visànaktá. Tuo laiku ið Varniø á Kraþius buvo iðkviestas pastiprinimas irprie miestelio ëmë artëti trys ðimtinës kazokø. Pasiprieðinti tokiaijëgai kraþiðkiai neástengë. Iðvaduotas gubernatorius leido kazo-kams plëðikauti ir siautëti. Susirëmimo metu buvo nusiaubta baþ-nyèia (sukapotos, sudauþytos skulptûros, kryþiai, suplëðyti, suðau-dyti paveikslai). Besiprieðinantys þmonës buvo trypiami raiteliø,

dauþomi kardais, nagaikomis, plakami rimbais. Egzekucija tæsësiir uþdarius baþnyèià, iðvaikius apie 400 jos saugotojø. Daliai kazo-kø plëðikaujant, prievartaujant moteris, kiti dalyvavo tardyme. Bu-vo apklausta 330 þmoniø, daugybë nuplakta. Per skerdynes 9 þmo-nës þuvo, 50 buvo suþeista, daugybë suimta ir uþdaryta á Ðiauliø,Raseiniø ir Tauragës kalëjimus. Vilniaus teismo rûmuose (tuo me-tu jie buvo ásikûræ ið grafienës Tiðkevièienës nuomojamame nameprie Katedros aikðtës (Universiteto g. 12–14) buvo teisiami 71 Kra-þiø baþnyèios gynëjai [5]. Teismo procesas, vykæs 1894 m. spalio2–11 d., plaèiai nuskambëjo visoje imperijoje. Kraþiðkiø ginti Vil-niaus advokatams Leonui Ðostakauskui (1850–1904) ir MykoluiVenslauskui (1849–1917) ið Peterburgo á pagalbà atvyko þymiausiimperijos teisininkai Vladimiras Þukovskis, Aleksandras Turèiani-novas ir Sergejus Andrejevskis, taip pat kunigaikðtis AleksandrasUrusovas ið Maskvos, Janas Mauricijus Kaminskis ið Varðuvos [5,22]. Nors ir ginami áþymybiø, net 35 kraþiðkiai buvo nuteisti, ið jø4 – deðimèiai metø katorgos. Visoje plaèioje imperijoje ir uþsieny-je pasipiktinimas susidorojimu su taikiais þmonëmis buvo toksdidelis, kad 1894 m. á valdþià atëjæs caras Nikolajus II atsiþvelgë áVilniaus teismø rûmø kreipimàsi ir katorga nuteistiems kraþiðkiamsbausmes suðvelnino iki 1 metø kalëjimo, o kitus amnestavo.

Lietuviø tautinës savimonës ugdymo procese Kraþiø skerdynësatliko ypatingà vaidmená. Jos tapo argumentu carø tautinei politikaiapibûdinti, ilgai buvo aptarinëjamos slaptoje lietuviðkoje spaudoje.Kraþiðkius gynæ advokatai jautësi atlikæ þygdarbá – Mykolas Ven-slauskas grupine advokatø nuotrauka buvo papuoðæs net savo dar-bo kabinetà [6, 55].

Kraþiðkiai benediktiniø baþnyèià apgynë, ji liko nenugriauta, ta-èiau XIX a. parapijai perduota nebuvo. Iki 1908 m. vidurio, kol ji buvoperduota Kraþiø parapijai, baþnyèia stovëjo neremontuojama. Tuolaiku ji buvo be stogo, iðdauþytais langais. Baþnyèios viduje lipdi-niai buvo apiræ, altoriø vertybës iðvogtos. XX a. pradþioje baþnyèiasuremontuota (gontais uþdengtas stogas, sudëtos grindys, durys,langai) ir 1910 m. rugsëjo 4 d. paðventinta. Minint Kraþiø skerdyniø100 metø sukaktá (1993), ðventoriaus vartuose buvo ákomponuotasskulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas bareljefas.

Parapinë Ðv. arkangelo Mykolo baþnyèia XX a. pradþioje buvosuremontuota ir tapo 1919 m. atidarytos progimnazijos (vëliau –gimnazija, nuo 1936 m. – tik pradinë mokykla) moksleiviø baþny-èia. Medinë parapinë baþnyèia neiðliko – ji sudegë 1941 m. birþeliomënesá, kaip ir didþioji dalis per tà gaisrà sudegusiø miestelio na-mø (tàsyk ugnis sunaikino apie 90 proc. Kraþiø pastatø).

KRAÞIØ ÞYDØ BENDRUOMENËGausi þydø bendruomenë Kraþiuose nuo XVII a. turëjo savo mal-

dos namus. Po 1881 m. caro ásako, neleidusio þydams turëti þemësnuosavybës, á Kraþius persikëlë daug ðios tautybës þmoniø. Am-þiaus pabaigoje jie miestelyje turëjo trijø sinagogø kompleksà, ku-ris buvo miestelio centre, aðyje tarp buvusios kolegijos ir benedik-tiniø vienuolyno. Apie 1930 m. ðias sinagogas nupieðë ðiauliðkisdailininkas Gerardas Bagdonavièius.

DABARTINË KRAÞIØ BAÞNYÈIAÐiandien Kraþiuose stovi vienintelë iðlikusi buvusi benediktiniø

Ðvè. Mergelës Marijos Nekalto Prasidëjimo baþnyèia. Sudëtingaðventovës istorija rodo, kad maþai tikëtina, jog ji iðliko nepakitusi nuoT. Þebrausko laikø. Tai baroko stiliaus vienanavë dvibokðtë baþnyèia

(Atkelta ið 57 p.)

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

59

su kvadratine presbiterija, prie kurios ðonuose priðlietos koplyèia irzakristija. Kairëje baþnyèios pusëje uþdara dviejø aukðtø galerijabaþnyèios vargonø chorà jungë su vienuolynu. Baþnyèios fasadasplokðèias, jo didþiausia vertikalë yra ne bokðtai, o frontonas. Ðonuo-se esantys kvadratiniai bokðtai virðutiniame tarpsnyje tampa að-tuonkampiais ir uþsibaigia tokiomis pat virðûnëmis. Vidurinëje fa-sado dalyje per tris ketvir tadalius jo aukðèio kyla kolonos su modi-fikuotais korintiniais kapiteliais. Segmentine virðûne uþsibaigiantáfrontonà puoðia dvi kolonos ir lenkti skydai jo ðonuose. Bokðtøapatiniø tarpsniø plokðtumas skaido piliastrai, fasado ver tikalespabrëþia aukðti langai. Bokðtø viduriniame tarpsnyje esanèiose ni-ðose ákomponuotos Benediktinø ordino steigëjo ðv. Benedikto ir josesers ðv. Scholastikos skulptûros. Viduje baþnyèios sienas remiastambûs pilioriai, kuriø priekio ir ðonø plokðtumas skaido dvigubøir trigubø briaunø piliastrai su modifikuotais korintiniais kapiteliais.Jie neturi voliutø, vietoje jø yra dantukai. Kaip yra teigæs V. Zubovas,tokia konstrukcija, kai skliauto slëgis liunetëmis ir paraminëmis ar-komis uþkrautas pilioriams, sudarë plonesniø sienø ir didesniø langøgalimybæ. Todël baþnyèia yra, kaip tai bûdinga rokoko stiliui, ðviesi.Banguotø formø vargonø chorà ir viduriniuosius piliorius jungia duðonuose esantys profiliuotø formø balkonai-galerijos.

Kol kas sunku nustatyti, kiek nuo pastatymo laikø pasikeitë ðiosbaþnyèios architektûrinës formos. Visas pastato konstruktyvas ið-liko, pakito tik kai kurie elementai. 1875 m. rugpjûèio mënesá Kra-þiuose lankësi ir baþnyèià nupieðë Napoleonas Orda (1807–1883).Ðio dailininko pieðiniai vëliau buvo litografuoti, iðleisti albumais.N. Ordos pieðinyje matome Ðvè. Mergelës Marijos Nekalto Prasidë-jimo baþnyèià nuo miestelio pusës [3, 277]. Teritorija aptverta mûrosiena, prieðais baþnyèià – puoðnûs barokiniai vartai. Pagrindiniobaþnyèios fasado virðutinë dalis gerokai skiriasi nuo dabartinio. Bokð-tø virðutiniai tarpsniai yra ne aðtuonkampiai, o kvadratiniai ir uþsi-baigia keturðlaièiais stogeliais. Siekiant formø lengvumo, virðutiniaitarpsniai siauresni, kampai akcentuoti piliastrais, kurie uþsibaigianepasiekæ pastogës linijos. Skiriasi ir kai kurios frontono formos:vietoje dabartiniø ðoniniø skydø matome lenktas voliutas, frontoneesanti niða turi balkonà, o pats frontonas uþbaigtas lenktu ðalmu.

Po beveik 20 metø nuo N. Ordos pieðinio, kai baþnyèià buvoplanuojama griauti, 1893 m. Kauno gubernijos architektas Nikola-jus Andrejevas jà apmatavo ir sudarë brëþinius. Jie buvo reikalingibaþnyèios griovimo sàmatai sudaryti. Ðiuose A. Miðkinio paskelb-tuose brëþiniuose [4, 251] baþnyèios pagrindinis fasadas labiauprimena dabartiná, negu N. Ordos nupieðtàjá. Bokðtø virðutiniai tarps-niai aðtuonkampiai, frontono virðûnë uþsibaigia segmentiniu sky-du. Neliko balkono ir voliutø frontono ðonuose. Ið N. Andrejevobrëþiniø matome, kad baþnyèios ðonas vienuolyno pusëje buvo„apaugæs“ smulkiais pastatais, vienuolyno namas – vienaukðtis(N. Ordos pieðinyje – aukðtesnis). Sunku pasakyti, ar N. Orda savopieðinyje kai kuriuos fasado elementus pakeitë á jam priimtines-nius, ar fasadas buvo pakeistas XIX a. pabaigoje. V. Zubovas manë,kad aðtuonkampiai bokðtø tarpsniai buvo suprojektuoti T. Þebraus-ko. Tokie jie derinosi su Jëzuitø baþnyèios bokðtu.

KRAÞIAI PO XX A. ANTROSIOS PUSËSBuvusià Kraþiø didybæ ðiandien mena tik T. Þebrausko projektuo-

ta baþnyèia ir iðlikæs kolegijos pietinis korpusas. Jame po Antrojopasaulinio karo gyveno þmonës. 1967 m. pastato antrame aukðtebuvo ásteigtas Kraþiø vidurinës mokyklos bendrabutis bei metalo irmedþio dirbtuvës, o pirmame aukðte árengta 13 butø [1, 121].

Kraþiø Ðvè. Mergelës Marijos Nekalto Prasidëjimo baþnyèia ir Kristausskulptûra jos prieigose. 2008 m.

Kraþiø baþnyèios ðventoriaus vartai ið baþnyèios pusës. 2008 m.

ISTORIJA

XX a. viduryje Lietuva patyrë didelius politinius sukrëtimus. Ðalyjepraeièiai didesnis dëmesys pradëtas skirti tik po 1967 m. balandþio15 d., kai LTSR Aukðèiausioji Taryba patvirtino Kultûros paminkløapsaugos ástatymà. 1969 m. Kraþiai buvo átraukti á vietinës reikð-mës urbanistikos paminklø, o 1971 m. kolegijos pastatas, benedik-tiniø baþnyèia, ðventoriaus tvora ir koplyèia – á vietinës reikðmësarchitektûros paminklø sàraðus. Tai sudarë galimybæ istorijos irarchitektûros specialistams pradëti iðlikusiø Kraþiø istorijos ir kul-tûros paminklø tyrimus. 1970 m. pasirodë pirmieji A. Miðkiniostraipsniai apie Kraþius „Statyboje ir architektûroje“ (1970, 10 ir1972, 2); 1975 m. pirmàsias perkasas kolegijos teritorijoje iðtyrëarcheologai Albertas Lisanka ir Stasys Patkauskas.

XX a. 9 deð. kolegijos teritorijoje dirbæs archeologas, dabartinisKlaipëdos universiteto rektorius Vladas Þulkus tyrë iðlikusio pasta-to mûrus (plytas, jø riðimo bûdus, riðamàsias medþiagas) ir nusta-të, kad iðlikæs korpusas yra pati seniausia kolegijos dalis – Radvi-los pilies korpusas [9, 23]. Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, áprivaèias rankas patekusiu namu ilgà laikà nebuvo rûpinamasi.Kad istorinis pastatas nesunyktø, Kelmës rajono taryba nusprendënamà iðpirkti. Tai ir buvo padaryta.

Artëjant Kraþiø paminëjimo istoriniuose ðaltiniuose 750 metøsukakèiai, Kraþiø Kolegijos aikðtëje buvo vykdomi tyrimai, atliktadaug rekonstrukcijos darbø. Restauruojant iðlikusá korpusà (pro-

(Nukelta á 69 p.)

60

PALENDRIAI

Paryèiais toji þemë atrodo neáprastai – nuðèiuvusi, keistai ne-rami ir laukianti, kada vël jà, apglëbusià valkià nakties rûkanà,perskros pirmieji saulës spinduliai. Tasai laukimas be perstojoauga, pleèiasi ir apima kiekvienà grumstà, þolæ, medá, suklupu-sias trobas, paslaptingoje paryèiø erdvëje pakibusá bokðtà. Visaaplinkui kelia galvas. Net ir tie jau seniai apakæ akmenys, tai ðen,tai ten kaþkieno rankos graþiai suguldyti, rodos, vienas á kità pa-naðûs ir be galo paslaptingi – þiûrëk neþiûrëjæs, klausyk nesiklau-sæs – nieko ið jø neiðgausi. Tyli jie, seniai, sako, tyli. Nebent esisavas. Taèiau nedaug jø, tø savø, èia buvo likæ – galëjai suskai-èiuoti ant rankos pirðtø, nedaug jø ir atklysdavo... Tai lyg ir niekie-no þemë, tai – Palendriai. Kelias uþ jø pasibaigia.

Kai pirmà kartà èia atvykau, kaþkas paklausë: „Ko ieðkai, þmo-gau, tame Dievo pamirðtame uþkampyje, toje vëjø pagairëje?“ Ma-èiau dvi dideles nustebusias akis, kuriø þydrumoje atsispindëjo, ogal tik dabar man taip atrodo, javø laukai ir pievos su dar iðlikusiaisgyvenimais ir jø pëdsakais, ant kalno dar tebestovinti (kaip prie-kaiðtas ar priminimas?) uþdangstytais langais ir nebevarstomomisdurimis Auðros Skliaustø Stebuklingosios Marijos ðventovë – jauseniai vien paukðèiø ir dvasiø buveinë... Tada supratau, ko ieðkau,nors ëjau tik dël vieno dalyko – pamatyti tekanèios saulës.

Nuo tada èia nuolat gráþtu, nes toji þemë tebëra ir liks tokia pat,ypaè paryèiais. Taip, ir ðiandien Palendriai tebëra uþkampis, bet josneáprastà rimtá vis daþniau sudrumsèia netikëtai atëjusieji ir nuolateinantieji, – ne tik po vienà, bet ir bûriais, – tiesa, jau kiti, kaþkoieðkantys, kaþkà atradæ þmonës. Èia, ðalia tos jau daug metø ap-leistos baþnyèios, kurià kaþkada su meile ir viltimi pastatë keistuo-lis poetas, lietuvybës ir katalikybës puoselëtojas kunigas Kazimie-ras Ambrozaitis, apsigyveno ið Prancûzijos, ið Solemo atvykæ be-nediktinai, o jø bendruomenë jau tapo nauju ðviesos ðaltiniu... Tikþemës vis dar neapleidþia keistas nerimas ir akmenys kaþkodëltebetyli.

Vis dar tyli.

LINAS BUKAUSKAS

ISTORIJA

Palendriai yra apie 11 km á ðiauræ nuo Kelmës, Vainagiø girios,besitæsianèios iki Kurtuvënø, pakraðtyje, tarp Ðalteniø ir Ðilo Pavë-þupio, prie nedidelio, bet gana sraunaus Lendrës upelio. Þmonësèia ir netoli Palendriø gyveno jau gilioje senovëje. Tai liudija apylin-këse ir paèiame kaime aptiktas ne vienas pilkapis, rasti prieðistoræmenantys dirbiniai. Èia bûta ir ðventvieèiø.

Ði Panendrupiais vadinta vietovë istoriniuose ðaltiniuose pami-nëta XVI amþiuje. Tada ji priklausë Berþënø valsèiui, vëliau atitekoKerëþiø dvaro savininkui grafui Pliateriui. Vienas ið jo ápëdiniø Pa-lendrius, kaip palivarkà, padalijo trims savo dukterims. Taip Palen-driuose atsirado keli ðeimininkai – vienà jø dalá valdë Bytautai,kità – Viðomirskiai, treèià – Putvinskiai.

1911 m. uþ skolas ið varþytiniø parduodamà Bytautø dvarelá irûká (125 ha) nusipirko darbðtûs ir, anot amþininkø, turtingi þmo-nës – Marcelinas ir Monika Kleivos. Tada dar ne visi þinojo, kadpinigø ðiam turtui ásigyti M. ir M. Kleivos gavo ið Amerikoje gyve-nusio Monikos Kleivienës brolio kunigo Kazimiero Ambrozaièio.

Kai kupinas ávairiø sumanymø, tarp kuriø pats ambicingiausiasbuvo labai graþioje, garbingoje vietoje pastatyti didþiulæ baþnyèià,ið JAV á Lietuvà sugráþo K. Ambrozaitis, gyvenimas Palendriuosegreitai pradëjo tekëti nauja vaga. Ið Kleivø jis perpirko apie 10 haþemës – tiek, K. Ambrozaièio manymu, turëjo pakakti jo planamságyvendinti. Kodël ir kada M. Kleiva sumanë perduoti svainiui visàûká ir turtus, nelabai aiðku. Pasakojama, kad vaikø neturëjæ Marce-linas ir Monika sau norëjæ tik vieno – bûti palaidotiems prie bûsi-mosios baþnyèios.

Greitai apie K. Ambrozaièio uþmojus, atvykimo á Palendriustikslus suþinojo ir tolimesniø parapijø gyventojai: visi tik ir kalbëjo:„Kunigas Kazimieras Ambrozaitis Palendriuose statys didþiulæ –Ðvenèiausios Marijos Stebuklingos – baþnyèià.“

Ar reikëjo toje, nedaug gyventojø turinèioje vietovëje, baþny-èios? Turbût reikëjo. Jau vien todël, kad artimiausia Ðalteniø kaimobaþnytëlë buvo nedidelë, per ðventes á jà netilpdavo ið apylinkiøsuguþëjæ þmonës, o jø vis daugëjo.

K. Ambrozaitis buvo ásitikinæs, kad statyti reikia. Tad, ilgai nelaukæs,net nepasirûpinæs gauti Kauno arkivyskupijos kurijos leidimà, ëmësidarbo. Pirmiausia buvo nuspræsta pastatyti laikinà medinæ baþnytëlæ,vëliau tapusià klebonija. 1934 m. gruodþio mënesá K. Ambrozaitis suÐiauliuose gyvenusiu architektu ir inþinieriumi Vladu Bite sudarë sutar-

ISTORIJA

Palendriø ðv. Benedikto vienuolyno kompleksas. Nuotrauka brolio Kazimiero Milaðevièiaus

PALENDRIAI

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

61

tá, pagal kurià architektas ásipareigojo su-projektuoti mûrinæ baþnyèià, iki 1935 m. ko-vo parengti brëþinius, o dar po mënesio – irsàmatà. Uþ ðiuos darbus K. Ambrozaitis ási-pareigojo V. Bitei sumokëti 4 000 litø.

Patvir tintame V. Bitës projekte buvo nu-matyta baþnyèios pamatus, sienas, perdan-gas, bokðtus, kolonas, piliastrus iðlieti iðmonolitinio betono ir gelþbetonio, stogà uþ-dengti èerpëmis ir ið dalies – cinkuota skar-da. Teritorijos sutvarkymo plane paþymëta,kad baþnyèia turi stovëti lygioje gretoje suKelmës–Ðaukënø keliu. Prieðais pagrindinájos fasadà buvo numatyta aikðtë, á pietusnuo baþnyèios – klebonija, gyvenamieji na-mai, ûkiniai pastatai, kalvë, darþai, pietryti-nëje pusëje – kapinës.

Tà paèià dienà, kai buvo patvir tintas pro-jektas, K. Ambrozaitis pasiraðë sutar tá suTryðkiuose gyvenusiu Spiridonu Terentjevu,kuris rûpinosi statybinëmis medþiagomis,darbo priemonëmis, darbininkais ir t. t. Uþmedþiagas ir darbus K. Ambrozaitis ásipa-reigojo jam sumokëti 78 500 litø.

1935 m. pavasará aukðèiausioje Palen-driø vietoje buvo paðventinti baþnyèios pa-matai. 1936 m. modernus 40 metrø aukðèiopastatas buvo uþbaigtas statyti. Per keletàkitø metø baþnyèia buvo árengta – atlikti ap-dailos ir kiti baigiamieji darbai.

1938 m. Palendriø baþnyèia – vienas iðádomiausiø ir graþiausiø gelþbetoninës prieð-kario architektûros pavyzdþiø – buvo iðkil-mingai paðventinta. Ji buvo pavaldi Kelmësparapijai. Nuo tada baþnyèia tituluojama Pa-lendriø Auðros Skliaustø Ðvè. Mergelës Ma-rijos vieða oratorija.

Marcelinas Kleiva baþnyèios neiðvydo –mirë dar neprasidëjus jos statybai. K. Amb-rozaitis, vykdydamas svainio praðymà, pa-laidojo já bûsimosios baþnyèios ðventoriu-je. Vëliau greta savo vyro èia atgulë ir Mor-ta Kleivienë.

Pastaèius baþnyèià, Palendriai tapo darviena gyva, judria Kelmës kraðto gyvenvie-te. Ypaè daug þmoniø èia suplûsdavo perðventes. „Tai buvo dþiaugsmingas me-tas“, – prieð kelis deðimtmeèius kraðtoty-rininkui Vaclovui Rimkui raðë netoliese gy-venusi Z. Kalinauskienë.

Netrukus èia buvo atidaryta net parduo-tuvë. K.Ambrozaièiui tai suteikë ir naujø rû-pesèiø. Tuo metu jis jau buvo senyvoamþiaus þmogus. Pablogëjus kunigo svei-katai, Antrojo pasaulinio karo metais á Pa-

lendrius ið Ðalteniø buvo atkeltas kunigasAugustinas Pronskietis.

Po karo Palendriai greitai pradëjo nykti.Tuðtëjo apylinkës. Dar Antrojo pasaulinio ka-ro metais bombarduojant èia ásikûrusá vo-kieèiø daliná sudegë kelios sodybos. Karometais maþiau nukentëjusiø sodybø gyven-tojø laukë ne kà geresnis likimas: „kas bu-vo iðveþti [...], kas patys sugebëjo pasitrauk-ti...“ (ið Z. Kalinauskienës laiðko V. Rim-kui). Baþnyèia neturëjo galimybiø sumokëtivisø jai valdþios paskir tø mokesèiø, todëlbuvo nuspræsta jà „palikti apleistà“ (tas patslaiðkas). Kun. A. Pronskietis buvo iðkeltas áÐeduvà. 1947 m. kovo mënesá mirus baþ-nyèios statytojui ir puoselëtojui, jos durysilgam uþsivërë. Tada baþnyèios pastatas bu-vo paverstas besikurianèio „Mûsø þemës“kolûkio grûdø sandëliu. Nors baþnyèia nuonaujø ðeimininkø palyginti nedaug nukentë-jo, ilgainiui pradëjo ir ti labiausiai paþeidþia-ma pastato vieta – stogas. Jo remontu ne-buvo kam rûpintis. „Aplink vaþinëjo trakto-riai, ganësi gyvuliai. Buvo uþmirðta, kadðventoriuje palaidoti kun. Ambrozaitis beiM. ir M. Kleivos, paaukojæ savo gyvenimà[kitø labui]“.

1992 m. Kelmës rajono savivaldybë krei-pësi á Kultûros paveldo departamentà, pra-ðydama baþnyèios stogà uþdengti bent ðife-riu. Baþnyèios apþiûrëti atvykæ valdþios at-stovai nutarë, kad reikia ne tik gelbëti baþ-nyèià, bet ir prikelti, atgaivinti paèius Pa- (Nukelta á 62 p.)

lendrius, kur tuo metu bestovëjo vos keliossodybos. Deja, realiø „galià turinèiøjø“veiksmø tada taip niekas ir nesulaukë. At-rodë, kad ne tik baþnyèia, bet ir Palendriaipasmerkti visiðkai sunykti.

KUNIGAS KAZIMIERAS AMBROZAITIS

Gyvenimas Kazimiero Ambrozaièio, kaipir daugelio kitø ano meto ðviesuoliø, nelepi-no, blaðkë, anot jo paties, „be vytos“ po vi-sà margà „pasvieti“ [èia ir kitur cituojantK. Ambrozaitá laikomasi jo paties raðybostaisykliø]. Galbût to reikëjo, nes, kaip jis patsvëliau prisipaþino, bûtent tas „neva vargolajkas“ já sustiprino, suteikë ávairiø þiniø irákvëpë dar nuoðirdþiau nei iki tol darbuotisDievo garbei ir tëvynës labui.

Gimë jis 1858 m. per Kalëdas Jurbarkorajono Balandþiø kaime. Baigæs Erþvilko pra-dinæ mokyklà ir privaèiai pasimokæs Ðiau-liuose, 1882 m. iðvyko á Maskvà. Èia iðlai-kë keturiø klasiø egzaminus. Gráþæs á Lietu-và, 1886 m. ástojo á Vilniaus kunigø semina-rijà, taèiau jos nebaigë – ið seminarijos bu-vo paðalintas (gali bûti, kad uþ lietuviðkøraðtø platinimà). Tada ið Vilniaus iðkeliavo áRusijà, kaip manoma, tæsti mokslø. Gyve-no Saratove, vëliau – Samaroje, Kijeve. Nau-

ISTORIJA

Ið kairës: Palendriø baþnyèia ir jos fundatorius kunigas Kazimieras Ambrozaitis. Nuotraukos iðsubprioro brolio Kazimiero Milaðevièiaus ir L. Bukausko archyvø

62

jos nesëkmës privertë K. Ambrozaitá ieðko-ti kitø keliø pasirinktam tikslui pasiekti.1895 m. jis susiruoðë á Amerikà. MokësiMilvokyje, Ðv. Pranciðkaus vokieèiø katali-kø seminarijoje, kurià 1898 m. baigë ir gavokunigystës ðventimus. Kunigavo ávairiose pa-rapijose, o 1904 m. persikëlë á Èikagà (JAV).

JAV prabëgo trys K. Ambrozaièio gyveni-mo deðimtmeèiai. Èia jis pasiþymëjo kaip su-manus organizatorius, religinës minties, tau-tinës kultûros puoselëtojas. K. Ambrozaitis su-bûrë lietuviðkas mokyklas turëjusias parapi-jas Springvalyje, Kenoðoje, Ðeboigene, Èika-goje, ne vienà chorà – ir vyresnio amþiausþmoniø, ir jaunimo, telkë tautieèius darbuotistikrajai savo tëvynei – Lietuvai. Leidiniuose„Katalikas“, „Lietuva“, „Þvaigþdë“ buvo pra-dëtos spausdinti vaikams skirtos jo pareng-tos dainø knygos pirmosios publikacijos.

Kunigas K. Ambrozaitis buvo ir neblogasverslininkas. Kad galëtø ágyvendinti savosvajones, finansiðkai remti lietuviðkø para-pijø darbà, po 1918 m. vasario 16-osios pa-dëti átvirtinti Lietuvos nepriklausomæ, jis uþ-siëmë þemës sklypø perpardavinëjimu. Ðis„biznis“ buvo sëkmingas. Verslas, kaip irvisuomeninë veikla bei nuolatinës kelionëspo JAV buvusias lietuviø salas, jam trukdëiki galo atsidëti kunigo darbui. Vis daþniaupasigirsdavo nepasitenkinimo „tokiu kuni-gu“ balsø. Netrûko ir apkalbø, kurias stipri-no ne tik jo, „kunigo keistuolio“ reputacija,

bet ir valdingas bûdas. Komplikavosi kuni-go santykiai ir su baþnytine hierarchija. To-kiomis sàlygomis kelionës tapo vos neK. Ambrozaièio „gyvenimo bûdu“.

1914 m. laikinà priebëgà kunigas K. Amb-rozaitis surado Bingamtone. Tuo metu jis jausuprato, kad tinkamos vietos sau svetimojeðalyje neberas. Pagaliau jis galutinai apsi-spredë visam laikui palikti Amerikà. Vëliaujis raðys: „bunant tarp iðtvirkusiu pryteliu,menkesnios parakvijes begejsdams, savan-je prakiðau (kaip Amerikoj tankej atsitinkapar tikrus Confratrus)“...

1924 METAI: KUNIGAS KAZIMIERAS AMBROZAITIS SUGRÁÞTA Á LIETUVÀ

JAV laikotarpis kunigui K.Ambrozaièiuikaip ðvietëjui, organizatoriui buvo labai vai-singas. Paskutiniais savo gyvenimo JAVmetais jis nusprendë atsisakyti sielovadosdarbø ir atsidëti senø svajoniø ágyvendini-mui – jis norëjo sutvarkyti savo susikaupu-sius uþraðus, gaidas ir uþbaigti 1913 m. pra-dëtà unikalø darbà – „Giesmiø lobynà“, ku-riame sudëtos giesmës ir ðiandien sulaukiadidelio dëmesio ir yra tikinèiøjø giedamos.Anot paties K. Ambrozaièio, vargu, ar „Gies-miø lobynas“ bûtø atsiradæs, jei ne nuo patvaikystës já lydëjusi meilë dainai bei gies-mei. Pradëjo to mokytis ið senøjø kantièkø.Jø giesmes K. Ambrozaitis visà savo gyve-

(Atkelta ið 61 p.)

Kunigo Kazimiero Ambrozaièio namas Ðiauliuose. Dailininkas È. Jasaitis. 1994 m. balandþio 1 d.Iliustracija ið L. Bukausko rinkinio

nimà labai brangino kaip dieviðkos, ið aukð-èiau apreikðtos, poezijos perlus, kaip bran-gakmeniø lobynà: „ið pat maþens ty perlajblizgiejo, rubinaj þiriejo, dejmontaj spnidie-jo, smigdami par akis á ðirdi“; „ið maþensbuvom pripraten pergidoti visas gysmesðventajniums namy ir po lajdotuvias svetur“...

Tad ir keliaudamas per JAV parapijas jisvisà laikà kruopðèiai rinko ir uþraðinëjo „gi-doriu ir gidorku“ senàsias giesmes (ir dai-nas). Nors darbo parapijose netrûko, suma-në tuos „brangakmenius“ „ pertajsit“ – „per-tekit, pergalanst, nusklidit, nublizgit... o pa-skeu... i naujus ir patogius romus susvady-ti“, mat pasirodë, kad „vyni pardaug spog-so, kiti parstoraj uþglajstyti“. Greitai paaið-këjo, kad darbas nebus lengvas. Atidëjæsne itin svarbius reikalus á ðalá, ëmësi suma-nymà ágyvendinti.

Taip, „stumdidamos po pasvieti be vytosir po maþas vitelias, ir ant geleþinkeliu, irkur ant nakvynes apsistojes... visur su sa-va kapðuku ir su darbais, ir su raðylais, þi-niu ðaltinius perskajtiniedams, dinums irnaktims sav mygo nutraukdamas, raðeu.“Tuo pat metu giesmes kûrë ir pats. Todël„betajsant ir beperþiurent [ta] sava darba, irdar prisidiejus gerokaj „prydu“, praslinko vy-nuolika metu, taj ir uþbaigeu vos-ne-vos 1924metuose“, – raðë jis, uþbaigæs „Giesmiø lo-bynà“. Ðis K. Ambrozaièio darbas – giesmës„su notums“, kurios „yra visas senoviðkas,kad þmonis neuþmirðtu savo tievuku paliki-ma“ – buvo iðspausdintos jau Lietuvoje.

Sugráþæs á Lietuvà, K.Ambrozaitis kuni-gavo nedidelëje parapijoje Tauragës rajone,bet po dviejø metø atvyko á Ðiaulius, kurbuvo ásigijæs net du namus: mediná – Sto-ties g. 20 ir mûriná – Baþnyèios g. 40 (1933 m.pastaràjá padovanojo Kauno metropolijoskurijai, kad ði ákur tø mokyklà). Apsigyve-næs stoties gatvës name, jis baigë tvarkytisavo raðtus, iðleido „Giesmiø lobynà“(1925), „Kalbos sanskrità“ (1929) – grama-tikà, kuri „labai trumpaj pamokinanti apejipatybias musu raðybos“ ir „labai ajðkej irsuprantamaj privedanti pri stipraus pamatomusu raðybaj“. Taèiau kitø leidybos planøatsisakë – jo knygos nesulaukë didesniovisuomenës dëmesio. Kaip tik tada, nusi-vylæs savo darbo rezultatais, K. Ambrozai-tis nutarë pasitraukti á kaimà ir pagaliau ágy-vendinti didþiausià savo svajonæ – pastatytibaþnyèià. Garsiai apsisprendimà iðvykti iðmiesto pagrindë paprastai: esàs kilæs ið ûki-ninkø, tad þadàs ûkininkauti. 1931 m. jis, par-davæs savo namus, sesers bei svainio para-

ISTORIJA

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

63

gintas ir gavæs vyresnybës pritarimà, apsi-gyveno Palendriuose, kur 1947 m. ir mirë.

Kalbant apie K. Ambrozaitá – ðvietëjà irleidëjà, bûtina pastebëti, kad pagrindinis jorûpestis buvo – autentiðkos, o pirmiausia –savo „tievuku“ kalbos, saugojimas ir puo-selëjimas. Todël jis sukûrë labiau, jo many-mu, þemaièiø ir lietuviø kalboms tinkamàraidynà (jo pagrindas yra ne èekø, bet angløkalba) ir ëmësi valyti kalbà nuo „visokiunesanmoniu, mums brukamu“ (tarp jø ir lie-tuviø kalbos specialistø rekomendacijos).Nors nebuvo kalbininkas profesionalas ir netsàmoningai atsisakë bedradarbiauti su kal-bininkais, kaip tik dël minëtø prieþasèiø ry-þosi paraðyti ir þemaièiø (dûnininkø) kalbosgramatikà. Tad ir giesmës, ir vëliau pasiro-dþiusios K. Ambrozaièio eiliø knygos, jo þo-dþiais tariant, buvo uþraðytos „ne „gazetið-kaj“ – iðmislita kalba [...], bet [...] tejp, kajpþmonis tebðnek toky, kury kitoniðkaj visajnemok, ir par laikrastius tebiera nepasiga-dinen“, „kuriu senoviðka kalba tebiera nesu-gadyta ir artimesni pri „filologiðku“ iðvadu.“

BENEDIKTINAI

Kai benediktinai Palendriuose dar tik më-gino kurtis, Palendriø benediktinø vienuoly-no prioro Hervé de Broco [Ervës de Broko]esu klausæs, kas paskatino vienuolius iðPrancûzijos atvykti á Lietuvà ir pasirinkti bû-tent Palendrius. Keistai nusiðypsojæs ir pa-

tylëjæs jis pasakë: „Apie tai net nepagalvo-jome. Taèiau kai 1991 m. á Solemà draugesu mumis gyventi vienuoliðkà gyvenimà at-vyko keli lietuviai, o po noviciato panoro gráþ-ti á savo tëvynæ, pamanëme, kad tai turbûtþenklas, rodantis, jog Dievas kvieèia ákurtivienuolynà ir Lietuvoje“. O Palendriai pasi-rinkti neatsitiktinai: „Ieðkodami vienuolynuitinkamos vietos kartu su mûsø abatu DomPhilippe Dupontu [Filipu Diuponu] daug ke-liavome po jûsø ðalá. Lankytasi Liðkiavoje,Palëvenëje, Inkûnuose, kitose graþiose,nuoðaliose Lietuvos vietose. Pamatæ Palen-drius, kurie labai priminë dykumà, suprato-me, kad geresnës vietos mums, kontemplia-tyvaus ordino vienuoliams, ir negali bûti“.

Benediktinø vienuolyno idëjà Lietuvoje la-bai entuziastingai paremë Kauno metropoli-tas kardinolas Vincentas Sladkevièius. Jisdavë ir kanoniná leidimà Solesmës benedik-tinø abatijai steigti vienuolynà Palendriuose.

1995 m. bûsimiems darbams koordinuotiPrancûzijoje buvo ásteigtas „keistas“ susi-vienijimas – „Association Ðventas Benedik-tas“. 1996 m. gruodá Solemo Ðv. Petro aba-tijos kapitula priëmë galutiná sprendimàsteigti Lietuvoje, Palendriuose Ðv. Benedik-to vardo vienuolynà. Netrukus 12 Solemopasiuntiniø – 7 prancûzai, amerikietis ir 4lietuviai – pradëjo ruoðtis vykti á Lietuvà.

Ëjo 1998-ieji. Baigæ tvarkyti visus reikia-mus dokumentus, broliai kibo á darbà. Pir-miausia begriûvanèios klebonijos (tada gy-venamojo namo) vietoje pasistatë laikinà (Nukelta á 64 p.)

Kun. K. Ambrozaièio senojo antkapinio paminklo skulptûra „Kristus“. L. Bukausko nuotrauka. Kun. K. Ambrozaièio knygos „Apskritu metuivajrenibes musu krashte“ (1927) virðelis ir leidinio „Giesmiø lobynas“ (Dorrisville, JAV 1924) titulinis puslapis

vienuolyno pastatà, kuriame dabar árengtisveèiø namai „Auðros þvaigþdë“. Paskuipradëjo sodinti medþius, iðdirbo þemæ dar-þams. Praëjo dar vieneri metai ir Palendriuo-se atsirado tvenkiniai. Ilgokai buvo svarsto-ma, kà daryti su Palendriø baþnyèia – bene-diktinams ji pasirodë nelabai tinkama, todëlbuvo numatyta statyti naujà. Uþdengæ seno-

ISTORIJA

Kun. K. Ambrozaièio ingidotos „Tave, Dieve,garbinam“ fragmentas. Ið L. Bukausko rinkinio

64

sios prakiurusá stogà, sutvarkæ jos teritori-jà, nutarë kol kas daugiau nieko nedaryti.Pasak prioro, kada nors kunigo Ambrozai-èio statyta baþnyèia turëtø tapti sveèiø, ogal parapijieèiø maldos namais (Ðalteniøbaþnyèia sovietmeèiu buvo nugriauta).

Vienuolynà benediktinai nusprendë sta-tyti kiek atokiau kun. K. Ambrozaièio baþny-èios. Projektas buvo vykdomas 1999-2001 m. Jo autoriai – Jean Philippe Ricar-das, Thierry Rollandas, Christian Valentinuz-zi ir ðiaulietis Darius Jakubauskas, archi-tektai – ið Liono (CRB Architectes). Á naujàjávienuolyno pastatà vienuoliai ásikelë2001 metø rudená. 2002 m. birþelio 7 d. ávy-ko iðkilminga vienuolyno baþnyèios konsek-racija. Joje dalyvavo Solemo abatas Philip-pe Dupontas, Apaðtaliðkasis nuncijus Vil-niuje arkivyskupas Peteris Stephanas Zurb-riggenas, daug Lietuvos ir uþsienio vysku-pø, vienuoliø, Kelmës ir kitø Lietuvos rajonø,miestø gyventojø.

Jau tada, statybos pradþioje, kai buvoatveþti ir pastatyti didþiuliai kranai bei ëmëryðkëti bûsimo vienuolyno kontûrai, nevienas ið apsilankiøsiøjø Palendriuose sunuostaba klausinëjo, kam vienuoliamsreikia visø tø parkø ir tokiø dideliø „palo-

ciø“, o ir pinigø ið kur „visam tam“ ima.„Kol padeda draugai ið Prancûzijos bei

kitø ðaliø, pinigø yra. O tai, kad kuriame gra-þià aplinkà, nereiðkia mûsø noro pasipui-kuoti ar save palepinti. Benediktinø ordinovienuoliai be netur to, klusnumo, duoda irpastovumo áþadà, t. y. paþadà visà gyveni-mà likti tame paèiame vienuolyne. Tokiamgyvenimui reikia ir tam tikros aplinkos, ypa-tingos erdvës. Be to, norime pastatyti vie-nuolynà, kuris galëtø priimti kuo daugiau ámûsø ordinà Dievo paðauktø jaunuoliø“, –pasakojo tada prioras Hervé de Brocas, ne-pamirðæs pridurti, kad daug kam yra ir galbus sunku tai suprasti – þmonëms benedik-tinai maþai paþástami.

Benediktinai – seniausias katalikø vie-nuoliø ordinas, kurá VI a. Italijoje ákûrë Be-nediktas Nursijietis. Lietuvoje benediktinaiveikë nuo 1405 iki 1845 metø Senøjø Trakøvienuolyne, kurio fundatoriai buvo Lietuvosdidysis kunigaikðtis Vytautas, atidavæs be-nediktinams savo tëviðkæ (Senøjø Trakø pi-lá), bei Lenkijos Tynieco vienuolynas.

Ðv. Benedikto vienuolija – „mokykla, kurmokomasi tarnauti Vieðpaèiui“. Jos regulo-je svarbiausia yra kontempliacija. Beveikvisà gyvenimà vienuolis praleidþia klauzû-riniame (klauzûra – vienuolyno dalis, á ku-rià pasaulieèiai neáleidþiami) vienuolyne,

kur visam gyvenimui susisiejæs su broliøbendruomene, per nuolatinæ atsivertimo pa-stangà stengiasi eiti Dievop.

Ðiandien Palendriø ðv. Benedikto vienuo-lynas gyvena savo áprastà gyvenimà. Pa-grindiniai benediktinø uþsiëmimai – medi-tatyvus Biblijos skaitymas ir asmeninë arbendruomeninë malda: septynis kartus perdienà broliai kartu lotynø kalba gieda Liturgi-nes valandas. Kaip reikalauja ðv. Benediktoregula, jie dirba ir ávairius ûkio darbus.

Visi vienuoliai kalba lietuviðkai. Tad jauseniai susidraugavo ne tik su apylinkiø þmo-nëmis, bet ir daþnai juos lankanèiais piligri-mais ið ávairiø Lietuvos vietø.

Palendriø benediktinai – puikûs teologaiir giesmininkai. Jø rengiamos rekolekcijoslabai populiarios ir tarp pasaulieèiø, ir tarpkunigø, vienuoliø. Beje, kaip ir jø leidþia-mas miðiolëlis „Gyvoji duona“ – vienintelisLietuvoje tokio pobûdþio leidinys, kuriame pa-teikiami Miðiø kintamø daliø tekstai, medita-cijos. 2008 m. pasirodë kompaktinë plokðte-lë, kurioje áraðytas Palendriø vienuolyno vie-nuoliø giedamas grigaliðkasis choralas.

Kartà dulkëtame Palendriø vieðkelyje su-tikau á vienuolynà traukiantá nedidelá bûrelájaunuoliø. Paklausiau, ið kur ir kur jie ke-liauja. Paaiðkëjo, kad susiëjæ ið ávairiø vieto-viø sugalvojo nuvykti á Palendrius „pasikal-bëti su broliais apie dvasiná gyvenimà“. Kaipasiteiravau, kodël pasirinko benediktinus,viena mergina atsakë, kad juos paskatino ðv.Benedikto regula, ir su vaikiðku naivumu pri-dûrë: „Benediktinai – vienas ið nedaugeliotikrø vienuoliø ordinø. Sako, kad jie þino irgali tai, ko neþino ir negali kiti vienuoliai.“Neþinau, ar ðiø ir kitø panaðiø keliauninkøviltys iðsipildë, bet, pasak prioro, tokie sve-èiai jø vienuolyne gana daþnai apsilanko. Bro-liai mielai juos priima, iðklauso, pataria...„Mûsø gyvenimas, – pridûrë subprioras bro-lis Kazimieras, – augti meilëje ir skleisti jàþmonëms. Benediktinai turi padëti jiems pa-matyti tikràjá ðaltiná, liudyti, kad egzistuoja nevien materialûs dalykai, kad yra dvasinë tik-rovë, iðgyvenama ðirdimi.“

Tokie tat Palendriai. Vakar, ðiandien. Irvisados.

(Atkelta ið 63 p.)

ISTORIJA

Palendriø ðv. Benedikto vienuolyno gyvenimo akimirkos ir Palendriø vienuolyno kompleksas bei senojibaþnyèia (nuotrauka virðuje deðinëje). Nuotraukos brolio Kazimiero Milaðevièiaus

LITERATÛRA IR ÐALTINIAI:1. Palendriai; Kazimieras Ambrozaitis, Vac-

lovo Rimkaus archyvas, Uþventis.2. Lietuviðkoji enciklopedija, Kaunas, 1933, t. 1.3. Lietuviø enciklopedija, Boston, 1953, t. 1.4. Kun. Kaz. Balandis – Zichkus – Ambrozaj-

tys [ Kazimieras Ambrozaitis], Gismiu lobynas,Kaunas, 1925,

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

65

KIAUNORIØbaþnyèiosarchitektas HENRIKASKÆSTUTIS ÐILGALIS(1944–2007)

1990-aisiais, Lietuvoje atkûrus nepriklausomybæ, buvo pradë-tos projektuoti bei statyti pirmosios baþnyèios, kurias priskiriameposovietiniam laikotarpiui. Kai kuriø planuotø statyti baþnyèiø pro-jektø konkursai iki to laiko jau buvo ávykæ (Ignalinos Ðvè. MergelësMarijos gimimo – 1988 m., Palaimintojo Jurgio Matulaièio Vilniu-je – 1989 m.). Kadangi ðiais abiem atvejais uþsakovai nebuvoprojektais patenkinti (Ignalinoje statyba vyko pagal antrosios premijoslaimëtojø projektà, o Vilniuje konkursas baigësi be rezultatø – pirmojipremija nebuvo paskirta), minëtø baþnyèiø statybos prasidëjo vëliau.

1990 m. vyko Marijos Krikðèioniø pagalbos baþnyèios (Alytus),Dievo Apvaizdos baþnyèios (Utena) projektø konkursai. Buvo su-projektuotos ir netrukus pradëtos statyti Ðventosios (Palangos mies-tas) Ðvè. Mergelës Marijos – Jûrø þvaigþdës (archit. Rièardas Krið-tapavièius, Gintaras Aperavièius), Kaltinënø ðv. Jono Krikðtytojo(archit. Regimantas Andriuðkevièius ir kt.), Jokûbavo Ðvè. Merge-lës Marijos (Kretingos r., archit. Edmundas Giedrimas) ir keletaskitø baþnyèiø. 1990 m. pradëta statyti Ðv. arkangelo Mykolo baþny-èia Varënoje I (archit. Gediminas Baravykas ir Brunonas Bakaitis),Lietuvos Kankiniø (Domeikava, Kauno r., archit. Gytis Ramunis,Kæstutis Pempë ir kt.), Gargþdø arkangelo Mykolo baþnyèia (archit.Vladas Luèinskas). Lietuvos atgimimo laikotarpiu pagal Telðiø ra-jono architekto Algirdo Þebrausko pritaikytà 1942 m. architekto JonoVirako projektà Telðiø rajone buvo pradëta ir pastatyta Rainiø kanki-niø koplyèia. Lietuvos atgimimo metais buvo atstatoma 1951 m.sudegusi Kiaunoriø baþnyèia (Kelmës r., archit. Henrikas Ðilgalis).

Po ilgos priverstinës pertraukos (nauji sakraliniai pastatai so-vietmetyje nebuvo statomi, todël architektai neturëjo patir ties pro-jektuodami tokius statinius) baþnyèias projektuoti tais metais pra-dëjo ávairiø kartø Lietuvos architektai. Jie ðioje veiklos srityje buvopraradæ tæstinumà ir stiliaus poþiûriu. Esant tokioms sàlygoms, tiknedaugelis architektø sugebëjo tinkamai ásijausti á sakralinës ar-chitektûros specifikà, sukur ti iðskir tinio dvasingumo ðventoves.Vienas jø – Henrikas Ðilgalis.

Tai buvo architektas, „aistringai, beatodairiðkai, scholastiðkaimylëjæs architektûrà, patá kûrybos procesà.“ Gyvenime tai buvo„ryðkus individualistas, kûrybinis lyderis ir idëjø generatorius. Sun-kiai adaptuodavosi kolektyvinëje kûryboje, neretai ir dël savo be-galinio darbðtumo. Visur, kur matydavo, jo nuomone, netobulussprendimus, ákyriai „lásdavo“ su savo pasiûlymais“. Taip Anapilin

KIAUNORIØbaþnyèiosarchitektas HENRIKASKÆSTUTIS ÐILGALIS(1944–2007)MORTA BAUÞIENË

iðeinantá architektà apibûdino jo kolega Leonardas Vaitys [6].Henrikas Kæstutis Ðilgalis (gimë 1944 m. liepos 16 d., mirë

2007 m. vasario 13 d.) gimë Kretingos rajono Kajuèiø kaime.Uþaugo ir vidurinæ mokyklà baigë Vilniuje. Architektûrà studijavoKauno politechnikos institute, kurá baigë 1967 metais. Trumpaipadirbëjæs Komunalinio ûkio projektavimo institute Vilniuje, iðvy-ko á Latvijà, kur 1968–1979 m. dirbo Jelgavos rajono Nakotnës(Nâkotne) kolûkio architektu. Gráþæs á Lietuvà, metus dëstytojavoVilniaus inþineriniame statybos institute (VISI). Dalyvavo 1979 m.vykusiame LKP CK politinio ðvietimo namø Vilniuje (Vilniaus /Tilto gatviø sandûroje, dabar ðioje vietoje – Kongresø rûmai) pro-jekto konkurse ir laimëjo paskatinamàjà premijà. Vëliau dirboKolûkiø statybos projektavimo institute, 1988–1989 m. buvo Vil-niaus „,Archprojekto“ direktorius, o nuo 1990 m. iki mirties vertësiprivaèia praktika. Dirbdamas Latvijoje, suprojektavo Nakotnës(Nâkotne) centrinæ gyvenvietæ, kultûros centrà su administraciniupastatu ir spor to sale (pastaràjá – kar tu su Algimantu Maèiuliu,1968–1974), parengë gyvenamøjø namø, mokyklos, Aviacijos spor-to bazës projektus, vykdë jø statybø techninæ prieþiûrà (1974–1976).Tuo laiku jis dalyvavo ir Lietuvos architektø gyvenime, suprojekta-vo keletà Lietuvos kaimo kultûros objektø.

XX a. 8 deð. naujai kuriamas ar plëtojamas kaimo gyvenvietesuþplûdo tipiniai Alytaus namø statybos kombinato surenkamieji na-mai. Jø kasmet bûdavo pastatoma po tûkstantá. Tokiomis sàlygo-mis vienintelë galimybë gyvenvietei iðlaikyti savitumà bûdavo spe-cifinis jos reljefas, þeldiniai ir visuomeninio centro (kultûros namø,parduotuvës, mokyklos, vaikø darþelio) architektûra. Taèiau ir èiabuvo brukami tipiniai projektai. Juos bûdavo leidþiama perdirbti,pritaikyti vietos sàlygoms, taèiau tai nedavë laukiamø rezultatø –vien to bûdavo per maþa, kad gyvenvietë turëtø savo veidà. Lietu-voje tuo metu buvo stengiamasi apeiti sàjunginius normatyvus irbent gyvenvieèiø kultûros namams parengti individualius projek-tus. Keletà áspûdingø kultûros paskirties pastatø XX a. 8–9 deðimt-meèiø sandûroje Lietuvoje buvo pastatyta pagal H. Ðilgalio pareng-tus projektus. Tai tuometinio „Àþuolyno“ kolûkio kultûros namaiPerekðliuose (Panevëþio r., 1972–1978), Þeimelio kultûros namai(Pakruojo r., 1975–1980), Ðeduvos tarybinio ûkio-technikumo kul-

Kiaunoriø baþnyèia (Kelmës r.). Nuotrauka ið RKIC archyvo

(Nukelta á 66 p.)

ARCHITEKTÛRA

66

tûros namø salës interjeras bei Jaunimo centras rekonstruotamevandens malûne (1980–1982), buv. „Komunaro“ kolûkio kultûrosnamai Palonuose (Radviliðkio r., 1982–1983) projektai ir jø ágyven-dinimas. Kultûros namø pastatuose jis sugebëjo pasiekti sudëtin-gos architektûrinës iðraiðkos. Virð cokolinio aukðto komponuoda-mas skir tingø formø tûrius, H. Ðilgalis sukurdavo áspûdingos plas-tikos fasadus. Jo projektuoti kultûros namai tapo svarbiausiomisgyvenvieèiø dominantëmis, iðbaigianèiomis jø visuomeniniø cen-trø kompozicijas, kurios suteikdavo vietovei savitumo, keldavo ðven-tiðkumo áspûdá.

Po to, kai vandalai pakartotinai nuteriojo 1974 m. Lazdynuose(Vilnius) pastatytà Gedimino Karaliaus sukurtà skulptûrà „Rytas“,H. Ðilgalis pasisiûlë ir sukûrë skulptûrai aukðtesná postamentà(1985). Ant þemos plokðtës stovinti jaunystæ, polëká simbolizuojan-ti skulptûra buvo bene poetiðkiausia to meto Vilniuje. Naujasis po-stamentas nesudarkë pailgintø, grakðèiø þirgo ir raitelio proporcijø,tik kilstelëjo emocionalø kûriná nuo kasdienybës.

Vëliau architektas pabandë jëgas ir projektuodamas naujus gy-venamuosius rajonus – 1986–1987 m. sukûrë Pilaitës gyvenamøjønamø Vilniuje komplekso detaløjá suplanavimo projektà.

Dar studijuodamas Kauno politechnikos institute H. Ðilgalisneslëpë savo pilietiðkumo, TSKP istorijos dëstytojams pateikdavonemaþai nepatogiø klausimø [5], tad nieko nuostabaus, kad jis bu-vo pirmasis architektas, aktyviai ásijungæs á sovietø sugriautø pa-minklø atstatymà. 1988 m. rudená jo ir archeologo Vytauto Daugu-dþio iniciatyva ant Plikojo kalno Vilniuje prasidëjo Trijø Kryþiø at-statymo darbai. Ðis paminklas pagal Antano Vivulskio (1877–1919)projektà iðkilo 1916 m. rugpjûtyje, sovietø buvo nugriautas 1950 m.geguþës 30 d., H. Ðilgaliui vadovaujant ir pagal jo projektà atstaty-tas 1989 m. (atidengtas birþelio 14 d.). Ásigilinæs á A.Vivulskio pro-jektà, bûsimas kalno ir paminklo proporcijas, architektas 1,8 mpaaukðtino paminklo pamatus [2]. Nors jau judëjome link nepri-klausomybës, tebegaliojo sovietmeèio ástatymai, bausmës, taippat ir paskatinimai. Tais metais uþ Trijø Kryþiø atstatymà H. Ðilgalisbuvo apdovanotas TSRS Architektø sàjungos diplomu.

Dar tebevykstant Trijø Kryþiø atstatymo darbams, architektasparengë projektà ir vadovavo 1961 m. nugriauto ir sudauþyto Lietu-vos nepriklausomybës 10-meèio paminklo Joniðkyje atkûrimo dar-bams. Prieð 60 metø architektø Vladimiro Dubeneckio ir SteponoDuþ-Duðausko sukur tas paminklas Joniðkyje ið naujo atidengtas1989 m. spalio 2 dienà. Tuo laiku architekto galvoje tikriausiai jaubrendo naujo paminklo, kuris 1991 m. buvo pastatytas Þelvoje (Uk-mergës r.), sumanymas. Ðiuo paminklu áamþintas Didþiosios ko-vos apygardos 1945–1953 m. þuvusiø 104 partizanø atminimas. Jøuþkasimo vietoje (buvusi þvyrduobë) iðkilo keturiø kryþiø neðanèiøvyrø ávaizdá simbolizuojantis paminklas: ant 4 stulpø su iðraðyto-mis pavardëmis iðkeltas gulsèias kryþius.

H. Ðilgalis aktyviai dalyvavo istorinio Vilniaus miesto centroformavimo procesuose. 1992 m. pakar totiniame paminklo Lietu-vos didþiajam kunigaikðèiui Gediminui konkurse su skulptoriumiVytautu Kaðuba (1915–1997) laimëjæs pirmàjà vietà, jis daug dirboieðkodamas vietos paminklui. Daugelis vilnieèiø dar prisimena taismetais ið vienos vietos á kità vis perkeliamà natûralaus dydþioH. Ðilgalio padarytà paminklo maketà. Galop buvo nuspræsta pa-minklà statyti ten, kur jis dabar ir stovi – Katedros aikðtëje pa-minklas iðkilo 1996 metais.

Vykstant Þemutinës pilies didþiøjø kunigaikðèiø rûmø teritori-jos archeologiniams kasinëjimams, 1994 m. buvo paskelbtas idë-

jø konkursas dël atkastø mûrø iðsaugojimo ir teritorijos sutvarky-mo. Dauguma konkurse dalyvavusiø specialistø siûlë rûmus at-statyti. H. Ðilgalis, projektà rengæs kartu su architektu Stasiu Abra-mausku (1927–1996), pasiûlë autentiðkus mûrus uþdengti, o antsenøjø pamatø pastatyti tik tûrinæ struktûrà, nepretenduojant á josistoriðkumà. Ðis projektas buvo atmestas. Ið dviejø konkurse daly-vavusiø grupiø buvo sudarytas autoriø kolektyvas tolesniam atsta-tymo projektavimui.

H. Ðilgalio karjeroje iðskir tiniai buvo 1990-ieji metai. Birþelio30 d. prasidëjo baþnyèiø Elektrënuose, o gruodþio 5 – Kiaunoriuosestatyba.

Sovietmetyje pastatyto Elektrënø miesto gyventojai iki to laikosavo baþnyèios neturëjo. 1989 m. buvo ákurta parapija ir paskelb-tas baþnyèios projekto konkursas. Klebonas Jonas Sabaliauskaspasirinko H. Ðilgalio parengtà projektà. Pastatyti baþnyèià daugiau-sia ið pilkø tipiniø gyvenamøjø namø ir vieno kito visuomeniniopastato suformuotame mieste buvo nelengvas uþdavinys. H. Ðilga-lis suprojektavo sudëtingo plano su ðoninëmis iðkiðomis, skydais,lauþytu stogu pastatà. Baþnyèia buvo paðventinta 1996 m. liepos28 d. Ðvè. Mergelës Marijos Kankiniø Karalienës vardu. Pilkamemieste H. Ðilgalio suprojektuota monumentali netradicinës moder-nios architektûros ðventovë ryðkiai iðsiskiria. Prieðais lenktà pa-grindiná fasadà trikampiu á centrà sueina 7 pilonai su dvigubaisiðpjautais kryþiais. Centrinio pilono arka yra baþnyèios portalo aðyje.Pilonai simbolizuoja ðeðis praëjusius ir septintà krikðèionybës am-þiø Lietuvoje. Interjeras pasiþymi erdviðkumu, kurá sustiprina iðvirðaus per cilindriná skliautà bei áspûdingus sietynus krintanti ðvie-sa. Kad pasiektø erdvës dvasingumo, architektas á talkà pasikvietëþinomus menininkus. Dailininkës Nijolës Vilutytës sgrafito techni-ka atliktas „Kryþiaus kelias“ ant banguotos sienelës abipus presbi-terijos organizuoja erdvæ, ar tëjanèià á ryðkiai apðviestà apsidæ.Joje tarsi á dangø kyla Stanislovo Kuzmos skulptûra „PrisikëlæsKristus“. Ðoninëje koplyèioje yra to paties autoriaus Ðvè. MergelësMarijos Kankiniø Karalienës skulptûra. Pats architektas aktyviaikiðosi á vidaus erdvës sukûrimà: suprojektavo baldus, sakyklà,tabernakulá ir sietynus. Elektrënø baþnyèia yra viena ádomiausiø,architektûrine prasme ver tingiausiø ðventoviø, pastatytø Lietuvojeper 20 nepriklausomybës metø.

Kiaunoriø baþnyèios istorija prasideda apie 1766-uosius me-tus, kai èia buvo pastatyta medinë koplyèia [3]. Beveik po 100 metø1856–1859 m. inþinierius Ksaveras Kiaunarskis pastatë mûrinækoplyèià, kuri per Pirmàjá pasauliná karà sudegë [3]. 1925–1926 m.atstatyta koplyèia po 10 metø tapo Kurtuvënø baþnyèios filija. Baþ-nyèia 1944 m. buvo apgriauta, pamaldos laikomos parapijos salë-je. Klebonà Petkevièiø 1949 m. iðveþus á Sibirà, apgriuvusi baþny-èia buvo uþrakinta, o 1951 m. balandþio 20 d. kilus gaisrui, baþny-èiai leista sudegti [3]. Po gaisro likæ griuvësiai èia riogsojo iki XX a.9 deðimtmeèio. Tuo metu buvo gautas Maskvos valdininkø leidimasatstatyti baþnyèià. Darbai prasidëjo 1990 m. gruodþio 5 dienà. Naujajaibaþnyèiai daug statybiniø medþiagø paaukojo aplinkiniai kolûkiai [3].

H. Ðilgalis yra sakæs, kad architektø tikslas turëtø bûti siekis,kad „jø darbus ateinanèios kartos restauruotø, o ne rekonstruotø[...] Kas buvo vakar, reikia analizuoti, o tuos darbus, kurie nedarogëdos autoriams, kar tais prisiminti“ [2]. Iðanalizavæs iðlikusiassudegusios Kiaunoriø baþnyèios fotografijas, architektas pagarbiaiatkûrë buvusios baþnyèios formas. Senoji Kiaunoriø baþnyèia buvostatyta romantizmo laikotarpyje, laikantis ðio stiliaus principø. Ro-mantizmo bangà mene inspiravo XIX a. 3–4 deðimtmeèiais ásisiû-bavæs patriotizmo sàjûdis, skatinæs domëjimàsi praeities kultûrosir istorijos palikimu, liaudies menu. Senoviniø piliø átakoje á staty-

(Atkelta ið 65 p.)

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

67

bas sugráþo lauko rieduliai. Akmens mûropastatuose varijuotos liaudies meno formos.Siekiant sustiprinti tokiø pastatø emociná po-veiká, pilkame akmens mûre baltu (kar taisraudonu) tinku bûdavo iðryðkinamos archi-tektûrinës detalës (kolonos, apvadai, niðos).

Kiaunoriø baþnyèia buvo monumentaliir paprasta: staèiakampë, su portiku ir virðjo kylanèiu bokðteliu. Jos „liaudiðkumà“ darsustiprino prie akmens mûro pagrindinio tû-rio priðlietas medinis 6 kolonø portikas, uþsi-baigiantis trikampiu frontonu su bokðteliuvirð jo. Pastato kampai, langø, durø, platûsportalo apvadai, kolonos, aklilangiai pagrin-diniame fasade iðryðkinti baltai nudaþytu tin-ku. Ið romantizmo laikotarpio atëjo dar vie-na ryðki detalë – visus apvadus marginarustikos dantukai.

Sugràþinæs ðventovei ðias ryðkias ro-mantizmo formas, H. Ðilgalis praturtino pa-statà nauju mûriniu 4 kolonø portiku, taèiaubokðtelio neatkûrë. Jis trikampio frontonocentre ákomponavo pusapvalio lango angàsu Apvaizdos akies simbolika, o virð fron-tono iðkëlë grakðtø aþûriná kryþiø. Kaip irElektrënuose, taip ir èia, formuodamas in-terjerà, pagrindiniam akcentui sukurti pasi-kvietë skulptoriø Stanislovà Kuzmà, kurissukûrë altorinæ Ðvè. Mergelës Marijos ðkap-lierinës skulptûrà. Pagal atstatymo projek-tà ðalia baþnyèios turëtø stovëti modifikuo-tø romantizmo formø aukðta dviejø tarpsniøvarpinë. Jos grakðtumà, verþlumà pabrëþtøper abiejø tarpsniø aukðtá kylanèios liaunosniðos su rustuotais apvadais. Varpinë kolkas nepastatyta.

Nelikus sovietmeèiu buvusio architek-tûriniø darbø reguliavimo, kai architektasgalëdavo projektuoti tik tuos objektus, kuriebuvo projektavimo instituto, kuriame jis dir-bo, kompetencijoje, H. Ðilgalis suprojekta-vo daugybæ privaèiø gyvenamøjø namø, ku-rie pastatyti ávairiose Lietuvos vietovëse. Lie-tuvai atgavus nepriklausomybæ, jis dalyva-vo daugelyje projektavimo darbø konkursø,kurie buvo paskelbti Lietuvoje ir uþsienyje.

UAB „Baltijos pirkliai“ 2004 m. pradëjoÐventosios pietinëje dalyje projektuoti bû-simà didþiulá pramogø ir poilsio kompleksà„Elija“. H. Ðilgalis parengë ðio komleksovandens pramogø parko projektinius pasiû-lymus, o 2005 m. suprojektavo vieðbuèio irdevyniø aukðtuminiø (6–9 aukðtø) gyvena-møjø namø kompleksà. Prasidëjus staty-bai, prieð drastiðkai á jautrià pajûrio zonàásiverþusià daugiabuèiø grupæ protestavogamtos ir paminklosaugos specialistai, ta-èiau procesas vyko toliau ir dauguma su-projektuotø pastatø 2008 m. buvo uþbaigtastatyti. Tankiai sustatyti agresyvûs daugia-

aukðèiai konfrontuoja ne tik su landðaftu,istoriðkai susiklosèiusiu uþstatymu, bet irsu pramogø ir poilsio komplekso centriniupastatu – nendrëmis dengtu þemaûgiu res-toranu „Elijos dvaras“.

H. Ðilgalis labai domëjosi Antano Vi-vulskio kûryba. Atstatæs Tris Kryþius, jispuoselëjo viltá atkur ti Ðvè. Jëzaus Ðirdiesbaþnyèià Vilniuje. Nebaigtos statyti baþny-èios sienos 1962–1965 m. buvo ájungtos áStatybininkø kultûros rûmø sienas. 2006 m.organizuotai „Vilniaus centro plëtros“ paro-dai architektas pateikë projektà, kuriuo pa-siûlë atidengti iðlikusius Ðvè. Jëzaus Ðir-dies baþnyèios likuèius, o trûkstamus ele-mentus atkurti ið stiklo. Tai buvo vienas pas-kutiniøjø ðio darbðtaus architekto projektø.

1991 m. pabaigoje þurnalas „Statybair architektûra“ surengë pokalbá apie baþ-nyèiø projektavimà „po 50 metø priversti-nës pravaikðtos“ [4]. Visi pokalbio daly-viai pripaþino, kad trûksta nuoseklios sak-raliniø pastatø projektavimo mokyklos. Ta-me pokalbyje H. Ðilgalis paþymëjo, kadbaþnyèia þmogø veikia kaip simbolis, to-kià jà reikëtø ir kur ti. Baþnyèia yra archi-tekto sukur tas „indas, kurá tikintieji uþpil-do savo turiniu“ [4]. Pripaþindamas, kadnaujø baþnyèiø kûrëjams tuo metu (1990)nebuvo ið ko mokytis, H. Ðilgalis kalbëjo,kad „geriausià mokyklà iðeisim, kai pa-statysim dabar statomas baþnyèias, pama-tysime padarytas klaidas, apibendrinsimeðioká toká praktinio darbo patyrimà“ [4]. Tai,kad jis bent jau pats iðlaikë baþnyèiø pro-jektavimo egzaminà, H. Ðilgalis tikriausiaisuprato. Jeigu jis bûtø sukûræs tik tà vie-nintelá pastatà – Elektrënø baþnyèià, jauvien tuo bûtø pasistatæs sau paminklà. Kiau-noriø baþnyèia – vienas ið graþiausiø ðioarchitekto darbø. Kelmës rajonas turi pa-grindo ðiuo statiniu didþiuotis.

LITERATÛRA:1. Elektrënø dekanato sakralinis paveldas

[sud. Bardauskas J., Poligienë S.], Vilnius,2008.

2. Ercmonaitë A., „Henrikas Ðilgalis“, Ar-chiforma, 2005, 1–2, p.42–48.

3. Klajumienë D., „Kiaunoriø Ðv. Juozapobaþnyèia“, Kelmës dekanato baþnyèios ir vie-nuolynai, Vilnius, 2008, p. 41–47.

4. Polis A., „Iðbraukti deðimtmeèiai“, Sta-tyba ir architektûra, 1991, 12, p. 6–7, 10–11.

5. Tamakauskas Z., „Jaunimo pasi-prieðinimas sovietinei okupacijai“, XXIamþius, 2008-04-02.

6. Vaitys L., „Angelo palytëtas. In memo-riam“, 7 meno dienos, 2007-02-16.

Dailininko Èeslovo Kontrimo ekspedicijøpieðiniai ið L. Bukausko rinkinio. Virðuje –Þemaitijos paminklø ir koplytstulpiø virðûnës(popierius, tuðas), per vidurá – Lioliø baþnyèios(Kelmës r.) kryþius ir Lioliø ðventoriaus vartøkryþius (popierius, pieðtukas); apaèioje –Uþvenèio paminklo virðûnës kryþius (popierius,pieðtukas)

68

GYVENIMASSU PALETE IRTEPTUKU

Kelmëje gyvenanti menininkë Janina Pel-davièiûtë 2010 metø geguþæ atðventë 97-ajágimtadiená. Pirmà kartà jos darbus pama-èiau prieð kelis deðimtmeèius. Janinos kû-ryboje itin ryðkios þemaièiø tapybos tradi-cijos. Ádomus, dëmesá prikaustantis jos po-þiûris á bûtá, ðiapusybæ ir anapusybæ, perávairius þenklus ir kodus atsiskleidþianti gi-liai mistinë pasaulio, reiðkiniø samprata. Sa-vitas braiþas, ávairiais bûdais iðgautos dar-bø faktûros neleidþia Janinos kûrybosásprausti nei á liaudies, nei á profesionaliosdailës rëmus.

Janina ne tik ádomi menininkë, bet ir ne-eilinë asmenybë. Kaip teigia daþnas kel-miðkis, ji visà gyvenimà skleidë ir tebesk-leidþia nenusakomà gerumo ðviesà. Ðvie-sà, kuri visus pasitinka, priima, apglëbia...„Ir norisi prie jos prisiglausti, iðraudoti savosielos skausmà, pasisemti ramybës, kaipglaudþiamës prie seno medþio, prie jo vë-sios þievës“, – yra apie Janinà pasakiusipoetë Regina Birþinytë.

Janina Peldavièiûtë gimë 1913 m. gegu-þës 6 d. Kelmëje. Baigusi pradþios moks-lus, ástojo á Kelmës progimnazijà. „Ið maþødienø pradëjusi pieðti ir besimokydama ma-niau, kad ið visø dëstomø dalykø svarbiau-sias yra pieðimas, – pasakoja pati Janina ir

GYVENIMASSU PALETE IRTEPTUKU

LINAS BUKAUSKAS

priduria: „Gal dël to „kaltas“ dar ir pieðimomokytojas, vëliau – garsus dailininkas Zig-mas Petravièius, kuris nuolat mane pagir-davo ir vadindavo „dailininke“. Matyt, tai manpatiko ir að dar labiau stengiausi...“

Jau 1934 m. Kelmëje surengtoje liaudiesmeno parodoje buvo atkreiptas dëmesys áJ. Peldavièiûtës talentà, kûriniø savitumà.Tada Janina buvo apdovanota pirmojo laips-nio pagyrimo raðtu. Sëkmës paskatinta ið-vyko á Kaunà, kur baigë dailininkø dekoruo-tojø trijø metø kursus. Ten ji klausësi iðkiliødailininkø Antano Gudaièio, Juozo Mikëno,Viktoro Vizgirdos ir kai kuriø kitø menininkøpaskaitø. Jie apie dvideðimt Janinos darbøbuvo atrinkæ JAV surengtai lietuviø menoparodai. „Deja, – ðypsosi ji, – turbût jiemsnebuvo lemta nukeliauti á Amerikà; pasau-lis jau þvangino giklais.“

Karas atneðë ir nenumatytø rûpesèiø.Prasidëjus jam, nuolat reikëjo galvoti, kur irkaip uþsidirbti pragyvenimui, taèiau net irtokiomis sàlygomis pamëgto uþsiëmimo Ja-nina nemetë. Tais metais prie molberto jipraleisdavo iðtisas valandas, dalyvaudavoparodose. Karo metais jos kûryba susilau-kë itin didelio susidomëjimo. 1943 m. Lietu-vos dailininkø sàjungos surengtoje parodo-je Antanas Þmuidzinavièius atkreipë dëme-

Janina Peldavièiûtë.Lino Bukausko nuotrauka

TAUTODAILË

sá á neeiliná Janinos sugebëjimà jausti ir pa-brëþti formas, derinti spalvas.

Praûþus karui Janinos gyvenimas pasi-suko kita nei ji tikëjosi linkme. Uþ Stalinoportreto iðniekinimà (iðkarpø albume buvoprieðprieðais suklijavusi Josifo Visarjono-vièiaus ir, anot Janinos, „tokios labai ypa-tingos beþdþionës“ portretus) bei nesuge-bëjimà prisitaikyti prie naujos tvarkos ji at-sidûrë Sibire. „Ir dabar tebematau: stovimprie Peèioros „peresylkos“ vartø ir verkiam.Kieme 40 C° ðalèio, o kitos – be skareliø,plonom moteriðkom kojinëm. Netikëtai pri-eina du lietuviai, atsidûræ èia 1941-aisiais,ir sako: „Ko gi Jûs verkiat? Dabar èia netaip blogai, kaip buvo mums atvykus. Yrair barakiukai, netgi kultûros namai... Iðgy-vensit.“ Ir tikrai iðgyvenau, ir baisiai blo-gai nebuvo. Tik ta sielos kanèia, kurià ke-lia ilgesys, nesuvokiamas nerimas sun-kiai yra pakeliama.

Savo pomëgio tapyti Janina neatsisakëir Sibire. Nepamirðo jo ir po aðtuoneriø me-tø sugráþusi á gimtàjá miestà. Labai greitaigavo ir artimesná paðaukimui darbà – „Me-no dirbtuvëje“ pradëjo dirbti vaizdiniø prie-moniø apipavidalintoja. „Be galo geras þmo-gus buvo mûsø virðininkas Taranda. Jis nevien mane, bet ir kitus ið „ten“ sugráþusiuspriimdavo“, – prisimena ji. Kraþiðkio grafi-ko Edmundo Þiauberio skatinama kone visàlaisvalaiká Janina praleisdavo namuose priedrobës ir kartono lakðtø. Nuolat dalyvauda-vo parodose. Laikui einant jos darbai pa-

J. Peldavièiûtë. „Dievo Motina, DangausKaralienë“. Drobë, aliejus. Kûrinys ið L. Bu-kausko rinkinio

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

69

J. Peldavièiûtë. „Motiniðkoji Dievo Motina“.Drobë, aliejus. Kûrinys ið L. Bukausko rinkinio

J. Peldavièiûtë. „Tëviðkës Ðviesa“. Kartonas,medis, metalas, aliejus. Kûrinys ið L. Bukauskorinkinio

J. Peldavièiûtë. „Kelmës baþnyèia“. Kartonas,aliejus. Kûrinys ið L. Bukausko rinkinio

sklido plaèiai, jø ásigijo Kelmës bei kaikurie kiti muziejai, nemaþai kolekcininkø.

Nors ir kamuojama vis daþniau aplan-kanèiø negaliø, ir ðiandien Janina dirba tiekpat daug, kiek anksèiau. Ir keliasi ji visa-da penktà valandà ryte. Pasimeldþia, pa-klauso radijo ir papusryèiavusi sëda priemolber to.

Nedidelis Janinos kambarëlis koneverste uþverstas paveikslais ir rëmais. Kaikurie darbai jau paruoðti kelionei á pasau-lá, kiti dar laukia dailininkës teptuko. Vi-sada, vieniems paveikslams iðkeliavus,greitai jø vietoje atsiranda kiti. „Labaimëgstu juos dovanoti“, – sako Janina.Dovanoja ji savo kûrinius geriems þmo-nëms ne tik uþ jai padarytas paslaugas,gerà þodá, bet ir ðiaip: „Kaip galima gy-venti be gerø darbø? Að niekur neiðeinu,nieko gero nepadarau, tai nors taip noriuprisidëti.“ Janina mielai viskà padovano-tø – ne dël turtø juk kuria, bet... „Dabarmedþiagos labai brangios. O reikia pirktine tik daþus, bet ir kartonà, drobæ, rëme-lius. Nors maistui nedaug teiðleidþiu –maitinuosi labai paprastai, niekaip neið-sisukèiau. Laimë, yra gerø þmoniø, kurieparemia...“

Gyvenimas Janinos nelepino, taèiau,nepaisant vargø, neteisybës, ji visàgyvenimà iðsaugojo savo dvasios ramy-bæ ir vaikiðkai tyrà ðirdá. Kai paklausi, kasjai padëjo nepalûþti tada, kai buvo sun-kiausia, ji ðypsodamasi atsako, kad tikë-jimas ir malda: „Sibire mane nuolat lydë-jo Tomo Kempieèio „Kristaus sekimas“,knyga, kuri teikia jëgø. Jà skaitydama jaus-davausi esanti lyg vienuolyne. Ir man bû-davo lengva...“ Beje, vienuolynas – ne-iðsipildþiusi Janinos svajonë. „Norëjaubûti pranciðkone, bet karas ir pokaris...Matyt, tokia buvo Dievo valia.“

Daugiausia apie Janinà gali papasakotijos kûriniai – iðkalbingi kûrëjos dvasios irnueito kelio atspindþiai. Kristus, kryþius,ðventøjø veidai, baþnyèios... Aká traukia irjos peizaþai, uþburiantys savo spalvomis(dominuoja tamsios ir sodrios spalvos) irformomis, atskleidþiantys ne kiekvienomatomà, pakylëtà, pasaulá. Daugelyje Ja-ninos sukurtø peizaþø – kryþiai, pergalëssimboliai, kelrodþiai þenklai...

jekto architektë Irena Staniûnienë), atideng-ti jo akmeniniai pamatai, o raudonø plytøsienoje iðryðkëjo Lietuvos gotikai bûdingijuodø plytø galø ornamentai. Tokiø kryþmi-niais juodais plytø galais nubrëþtø ornamen-tø yra iðlikæ Vilniaus pranciðkonø Ðvè. Mer-gelës Marijos baþnyèios, Kauno katedrossienose, kai kuriuose seniausiuose gyve-namuose namuose Kaune. Tokiu bûdu net irsavo plytø mûru Kraþiø pastatas priar tëjaprie seniausiø Lietuvos gotikiniø pastatø. Pa-naudojant Europos Sàjungos fondø lëðas,restauruotame kolegijos korpuse duris at-vërë Kraþiø M. K. Sarbievijaus kultûros (2008m. liepos 31 d.) ir turizmo informacijos(2010 m. kovo 6 d.) centras su biblioteka,muziejumi, erdvia konferencijø sale. Èia eks-ponuojami ne tik Kolegijos aikðtëje surinktiradiniai: paprastos ir profiliuotos plytos,XVI–XVII a. kokliai, monetos, bet ir kraðtoistorijà atskleidþiantys dokumentai, etnogra-finiai eksponatai. Tris ðimtmeèius svarbiau-siu Kraþiø formantu buvusi kolegija, nors irkitokiu pavidalu, atgijo. Vietoje buvusio di-dþiulio pastatø komplekso dabar miesteliocentrà ðioje vietoje formuoja áspûdinga pui-kiai sutvarkyta aikðtë ir gilià senovæ me-nantis vienas ið seniausiø kolegijos pasta-tø.

LITERATÛRA:1. Dirmeikis E. ,„Ið Kraþiø istorijos“, Kra-

þiai amþiø sandûroje, Vilnius, 2005,2. Jurginis J., Lukðaitë I., Lietuvos kultû-

ros istorijos bruoþai, Vilnius, 1981,3. Levandauskas V., Vaièekonytë-Kepe-

þinskienë R., Napoleonas Orda. Senosios

Lietuvos architektûros peizaþai, Vilnius,2006,

4. Miðkinis A., Vakarø Lietuvos miestai ir

miesteliai, I knyga, Vilnius, 2004,5. Mulevièius L., Kraþiø skerdynës, Vil-

nius, 1993,6. Ðirkaitë J., „Sofijos Riomerienës vai-

kystës ir jaunystës Vilnius“, Vilnius kaip

dailës mokymo ir sklaidos centras, Vilnius,2003.

7a. Tarybø Lietuvos enciklopedija, Vilnius,1987, t. 3.

7. Valanèius M., Raðtai, Vilnius, 1972, t. 2.8. Zubovas V., Tomas Þebrauskas ir jo

mokiniai, Vilnius, 1986.9. Þulkus V., „Nauji duomenys apie Kra-

þiø pilá ir kolegijà“, Architektûros paminklai,

11, Vilnius, 1988.

(Atkelta ið 59 p.)

70

KELMËS RAJONO

turizmo, informacijos centrai

Kelmës rajone turistams, sveèiams apsispræsti, kada ir kà ap-lankyti nuolat pasirengæ padëti keturi informacijos centrai, kurieásikûræ Kelmëje, Tytuvënuose ir Kraþiuose.

VÐÁ KELMËS TURIZMO IR VERSLO INFORMACIJOS CENTRASAdresas: Birutës g. 4, LT-86163 Kelmë.Tel. (8~427) 61430, faksas (8~427) 61417.El. p. [email protected], www.kelmevic.lt.

VÐÁ TYTUVËNØ PILIGRIMØ CENTRASAdresas: Maironio g. 1, LT-86486, Tytuvënai, Kelmës rajonas.Tel. 8-674 97392.El. p. [email protected]. Svetainë internete www.tytuvenai.eu.

TYTUVËNØ REGIONINIO PARKO LANKYTOJØ CENTRASAdresas: Miðko g. 3, LT-86477, Tytuvënai, Kelmës rajonas.Tel./faksas (8~427) 59031, (8~427) 59030.El. p. [email protected].

KRAÞIØ M. K. SARBIEVIJAUS KULTÛROS CENTRASAdresas: Kolegijos g. 5, LT-86282 Kraþiai, Kelmës rajonas.Tel. (8~427) 58148.El. p. [email protected]. Svetainë internete www.kraziai.lt.

AKTUALIAIS TURIZMO KLAUSIMAIS INFORMACIJÀTEIKIA IR KELMËS RAJONO SAVIVALDYBËAdresas: Vytauto Didþiojo g. 58, Kelmë.Tel. (8~427) 69 158.El. p. [email protected]. Svetainë internete www.kelme.lt.

♦ Medþiokalnis (Kraþiø seniûnija).♦ Pakarèemio àþuolas (Kelmës apylinkiø seniûnija).♦ Panudþiø àþuolas (Kelmës apylinkiø seniûnija).♦ Paðilës akmuo, vadinamas Pono Dievo grabu. (Kraþiø seniûnija).♦ Reibiø àþuolas (Kukeèiø seniûnija).♦ Oreliðkës / Kriauèiaus / Vileikiø akmuo (Kraþiø seniûnija).♦ Didysis àþuolas (Kraþiø seniûnija).♦ Greitiðkes àþuolas (Kraþiø seniûnija).♦ Spunsèio àþuolas (Kraþiø seniûnija).♦ Ðventragiø àþuolas (Kraþiø seniûnija).♦ Svilës ðaltiniai (Ðaukënø seniûnija).♦ Akmenës akmuo (Tytuvënø regioninis parkas).♦ Akmenø rûþa / Velniakelis (Tytuvënø apylinkiø seniûnija).♦ Didysis akmuo (Tytuvënø apylinkiø seniûnija).

Kelmë. Loretos Sungailienës nuotrauka

ÁDOMIAUSI GAMTOS PAMINKLAI KELMËS RAJONE

Kelmës Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèios pastatofragmentas. Loretos Sungailienës nuotrauka

TURIZMAS

♦ Didysis àþuolas (Tytuvënø apylinkiø seniûnija).♦ Durupio àþuolas (Tytuvënø apylinkiø seniûnija).♦ Elbarø àþuolas (Tytuvënø apylinkiø seniûnija).♦ Ertelio akmuo (Tytuvënø apylinkiø seniûnija).♦ Kiaunoriø àþuolas (Tytuvënø apylinkiø seniûnija).♦ Storoji puðis (Tytuvënø apylinkiø seniûnija).♦ Kerbedlaukio àþuolas (Uþvenèio seniûnija).♦ Martyno puðis (Uþvenèio seniûnija).♦ Miðkiniø àþuolas (Uþvenèio seniûnija).♦ Pabutkalnio àþuolas (Uþvenèio seniûnija).♦ Perkûnkalnio puðis (Uþvenèio seniûnija).

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2010 / 2

71

DAÞNIAUSIAIturistø lankomos irrekomenduojamosaplankyti vietosKelmës rajone

BERÞËNAI♦ Berþënø dvaro sodyba (XIX a., neogotikinis stilius, átraukta

á Lietuvos Respublikos nekilnojamøjø kultûros vertybiø registrà).

KELMË

♦ Kelmës dvaro sodyba (átraukta á Lietuvos Respublikosnekilnojamøjø kultûros vertybiø registrà). Sodyboje veikia Kelmëskraðto muziejus. Ji unikali tuo, kad èia pirmiausia Lietuvoje prasi-dëjo 1831 m. sukilimas – kovo 25 d. (dienà anksèiau, negu buvoplanuota).

♦ Kelmës Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèia.♦ Kelmës evangelikø reformatø baþnyèia (pastatyta XVII a.,

rekonstruota XIX a.)

KRAÞIAI♦ Buvæs Kraþiø jëzuitø vienuolynas bei kolegija (restauruo-

tas kolegijos pastatas (bursa / mokiniø bendrabutis) turi LietuvosRespublikos kultûros paminklo statusà). Restauruotame kolegijospastate veikia M. K. Sarbievijaus kultûros centras, kuriam priklauso

DAÞNIAUSIAIturistø lankomos irrekomenduojamosaplankyti vietosKelmës rajone

Kelmës rajone turistus pirmiausia þavi gamta,vaizdingas reljefas, áspûdingi Dubysos ir Ventos,beveik trisdeðimties kitø rajono teritorija tekanèiøupiø slëniai. Traukia turistus ir rajone esantys eþe-rai (ið viso jø èia yra 53), vertingi kultûros paveldoobjektai, kuriø priskaièiuojama apie 400. Ðimtasdeðimt ið jø yra átraukta á Lietuvos Respublikos ne-kilnojamøjø kultûros vertybiø registrà. Sveèiai ma-loniai sutinkami poilsiavietëje „Sedula“, kuri ásikû-rusi Tytuvënuose (prie Bridvaiðio eþero), Uþvenèiovandens malûnas, esantis buvusio Uþvenèio dvaroteritorijoje, kempingai, veikiantys prie Gauðtvinio irGiliaus eþerø, 3 moteliai.

Lino Bukausko nuotraukose –senøjø Kelmës kapiniøfragmentai

(Nukelta á 72 p.)

TURIZMAS

72

ir tame paèiame pastate neseniai ásikûræs Kraþiø muziejus.♦ Kraþiø benediktiniø vienuolynas ir Ðvè. Mergelës Marijos

Nekaltojo Prasidëjimo baþnyèia (turi Lietuvos Respublikos kultû-ros paminklo statusà).

LIOLIAI♦ Lioliø ðv. apaðtalø Simono ir Judo Tado baþnyèia (ði

1768 m. pastatyta vertinga Lietuvos medinio baroko baþnyèia turiLietuvos Respublikos kultûros paminklo statusà). Ðventoriuje stoviir architektûriniu poþiûriu vertinga 1857 m. pastatyta trijø tarpsniøintensyviai siaurëjanèio tûrio varpinë.

♦ Lioliø kapiniø koplyèia (1853 m.).

PAGRYÞUVYS♦ Pagryþuvio dvaro sodyba (rûmai pastatyti 1840 –1863 m.

pagal F. Rimgailos projektà). Yra iðlikæ dvaro rûmai, parkas, kuria-me auga apie 60 cm skersmens vakarinës tujos, menanèios ðiodvaro klestëjimo laikus. Dvaro sodyba átraukta á Lietuvos Respub-likos nekilnojamøjø kultûros vertybiø registrà.

PALENDRIAI♦ Palendriø ðv. Benedikto vienuolynas.

ÐAUKËNAI♦ Ðaukënø kraðtotyros muziejus.♦ Buvusios Ðaukënø dvaro sodybos parkas.

TYTUVËNAI♦ Tytuvënø Ðvè. Mergelës Marijos Angelø Karalienës baþ-

nyèia ir buvæs Tytuvënø bernardiniø vienuolynas. Ðis XVII–XVIII a.

pastatytas ir gaisrø, kitø negandø nesunaikintas vëlyvosios goti-kos, renesanso ir vëlyvojo baroko stiliaus elementø turintis an-samblis átrauktas á Lietuvos Respublikos kultûros paminklø sàraðàbei á Europos Sàjungos kultûros programà „Baroko kelias“.

♦ Kristaus skulptura prie Tytuvenø baþnyèios ir vienuolynoansamblio.

♦ Tytuvënø miðko muziejus.♦ Tytuvënø Kristaus Gelbëtojo koplyèia-mauzoliejus (1853 m.).♦ Riomeriø koplyèia (1853 m., Tytuvënø seniûnija)

UÐNËNAI♦ Povilo Viðinskio memorialinis muziejus (veikia name, ku-

riame gimë Lietuvos kultûros ir visuomenës veikëjas, publicistasPovilas Viðinskis (1875–1926).

UÞVENTIS♦ Uþvenèio Ðvè. Mergelës Magdalietës baþnyèia (1637 m.,

1703 m., 1825 m.).♦ Uþvenèio kraðtotyros muziejus, veikiantis restauruotame

buvusio Uþvenèio dvaro svirne.♦ Restauruotas Uþvenèio vandens malûnas.♦ 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybës akto signa-

taro Jono Smilgevièiaus (1870–1942) kapas Uþvenèio kapinëse,kuris átrauktas á Lietuvos Respublikos kultûros paminklø sàraðà.

VAIGUVA♦ Vaiguvos ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèios (1804, 1877 m.)

ir varpinës ansamblis.

VERPENA♦ Verpenos ðv. Onos baþnyèia (1775 m., 1877 m.).

KELMËS RAJONO PILIAKALNIAI♦ Bukantiðkës, Burbaièiø, Galiniø, Gauciðkës Gudeliø, Kal-

niðkiø, Kubiliø, Pagryþuvio, Papilalio, Papiliø, Plûsèiø, Vaidatoniø.

(Atkelta ið 71 p.)

Gerardas Bagdonavièius. „Uþventis. Koplytëlë“. 1931 m. Popierius,tuðas. Lino Bukausko rinkinys

Kelmësdvaro vartai.DanutësMukienësnuotrauka

TURIZMAS

þemë · 23 / ÞELVÎTË Danguolë. Pakievis 24–27 / Linas BUKAUSKAS. Vieðpatie, leisk mums bûti 28–29 / ÞELVÎTË Danguolë. Vaiguva 30–32 / ÞELVÎTË Danguolë. Ðaukienâ

Documents