Elektros rinka Lietuvoje - personalas.ktu.ltrostan/Elektros rinka d/Atmintine... · I dalis Elektros vartojimo požiūriu elektros energetikos sektorius susideda iš dviejų pagrindinių

I dalis

Vilnius, 2010 m.

Elektros rinka Lietuvoje

TURINYS

3

5

7

10

11

17

20

21

23

25

26

I dalis

II dalis

Įvadas

Elektros energetikos sektoriaus struktūra

Iš ko susideda parduodamos vartotojams elektros kaina

Nepriklausomi tiekėjai

Naujo tiekėjo pasirinkimas

Didmeninė ir mažmeninė elektros rinka

Elektroninė prekyba didmeninėje rinkoje

Prekyba elektros biržoje

Reguliavimo elektros energija. Kaip ja prekiaujama

Balansavimo elektros energija. Kaip ja prekiaujama

Elektros apimčių apskaita mažmeninėje rinkoje

I dalis

ĮVADAS

I dalis

ĮVADAS

Tai antrasis atminti nės leidimas, nulemtas 2009 m. sti priai pasikeitusios situacijos elektros energeti koje. Esminis įvykis buvo Ignalinos atomi-nės elektrinės veiklos sustabdymas. Baigėsi domi-nuojančio elektros gamintojo era.

Rinkos situacijos pasikeiti mas pareikalavo ir kitų struktūrinių elektros sektoriaus permainų:

2009 m. balandžio 27 d. Balti jos šalių minist-rai pirmininkai pasirašė deklaraciją dėl bendros laisvos elektros rinkos įkūrimo.

2009 m. birželio 17 d. Balti jos jūros regiono šalių ministrai pirmininkai ir Europos Sąjungos (ES) ko-misija pasirašė memorandumą dėl Balti jos šalių elektros rinkų sujungimo plano.

2009 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriau-sybė pavirti no elektros rinkos plėtros planą.

2009 m. gruodžio 12 d. energeti kos ministras patvirti no prekybos elektros energija taisykles.

2009 m. gruodžio 27 d. LR Seimas priėmė Elektros energeti kos įstatymo pataisas.

Šie dokumentai sukūrė naują teisinę aplinką, leidžiančią pradėti naujais pagrindais paremtos elektros energijos rinkos veiklą.

Buvo sukurtos naujos įmonės: LITGRID AB – perdavimo sistemos operatorius, ir BALTPOOL UAB – rinkos operatorius ir elektros biržos admi-nistratorius.

Atminti nė sudaryta remianti s į bendrovę besi-kreipiančių asmenų pateiktais klausimais ir orien-tuota į pradedančiuosius arba keti nančius užsiimti nauja su elektros energeti ka susijusia veikla.

Atminti nė suskirstyta į dvi dalis.

Pirmoje dalyje akcentuojami vartotojų ir jų pasirinktų ti ekėjų santykiai. Pateikiama infor-macija, kurią reikėtų žinoti vartotojams, keti -nanti ems pasirinkti ti ekėjus. Taip pat informacija apie vartotojus ti ekėjams, kurie norėtų pateikti pasiūlymus vartotojams.

Antroje dalyje didesnis dėmesys skiriamas in-formacijai, kaip ti ekėjai, norintys prekiauti su vartotojais, gali įsigyti elektros energijos, kokius prekybos principus naudoja Lietuvos didmeninė elektros rinka, kaip formuojama kainodara elek-tros biržoje, koks galimas prekybos kalendorius, kaip apskaitomos suprekiautos elektros energi-jos apimtys.

3

I dalisElektros energeti kos sektoriaus struktūra

I dalis

Elektros vartojimo požiūriu elektros energetikos sektorius susideda iš dviejų pagrindinių veiklų – elektros energijos gamybos ir elektros energijos persiuntimo nuo gamintojo iki vartotojo.

Kiekviena iš šių veiklų turi daugelį komponentų. Šioje atmintinėje jie nagrinėjami tik tiek, kiek tai susiję su kainodaros formavimu ir ūkio subjektų veikla elektros rinkoje.

Elektros energetikos sektoriaus restruktūrizacija buvo viena iš sąlygų, aptartų Lietuvai stojant į ES. Europos Komisijos atitinkamos direktyvos numato šio sektoriaus restruktūrizavimą visose ES šalyse narėse. ES reikalavimų įgyvendinimas sudaro sąlygas efektyvesnei elektros energetikos sektoriaus veiklai.

Svarbiausias ES tikslas – sukurti vienodas ir skaidrias konkurencines sąlygas visiems elektros gamintojams, tiekėjams ir vartotojams tam, kad elektra vartotojams būtų tiekiama maksi-maliai efektyviai ir pigiai.

Šis Europos Komisijos direktyvomis patvirtintas tikslas visiškai atitinka ir Lietuvos vidaus interesus.

Kad šis tikslas būtų pasiektas visose ES šalyse daugiau ar mažiau, elektros energetikos sektorius restruktūrizuojamas į atskirus elementus, atliekan- čius skirtingas funkcijas. Turinti visą reikalingų įstatymų bazę Lietuva šiuo aspektu pagrįstai laikoma viena iš toliausiai pažengusių Europos Są- jungos narių.

ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIAUS STRUKTŪRA

Pagrindinė naujiena, atsiradusi tik 2010 m. pradžioje – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nebenustato elektros energijos kainos, už kurią skirstomųjų tinklų įmonės privalo parduoti elektros energiją vartotojams, kurių leistinoji vartoti galia viršija nustatytąją.

Šis procesas įgyvendinamas palaipsniui. Elektros energetikos įstatymas nurodo, kad nuo 2010 m. sau-sio 1 d. elektros energijos kainos nebereguliuojamos vartotojams, kurių leistinoji vartoti galia viršija 400 kW, nuo 2011 m. sausio 1 d. – vartotojams, kurių leistinoji vartoti galia viršija 100 kW, nuo 2012 m. sausio 1 d. – vartotojams, kurių leistinoji vartoti galia viršija 30 kW.

Vartotojai skatinami pasirinkti nepriklausomus tiekėjus, kurie tiektų elektros energiją sutartinėmis kai-nomis.

Elektros energetikos sektoriuje vyrauja trys pagrin- dinės veiklos – elektros gamyba, tiekimas ir elektros persiuntimas. Gamyba ir tiekimas veikia konkurenci-jos sąlygomis, elektros persiuntimas yra monopolinė veikla.

Elektros gamyba užsiima elektrinės, kurios savo produkciją parduoda bendroje tiekėjų ir gamintojų didmeninėje elektros rinkoje.

Tiekimu užsiima tiekėjo licenciją turinčios įmonės, perkančios elektrą didmeninėje rinkoje iš gamintojų ar elektros biržoje ir ją parduodančios vartotojams.

Elektros persiuntimu užsiima perdavimo sistemos ir skirstomojo tinklo operatoriaus licenciją turinčios įmonės.

5

1 pav. Elektros energetikos sektoriaus veiklų atskyrimo principas

Elektros energetikos sektoriaus struktūra

I dalis

AB Rytų skirstomieji ti nklai – skirstomojo ti nklo operatorė – valdanti viduti nės ir žemos įtampos skirstomąjį ti nklą, Lietuvos ryti nės dalies varto-tojams yra elektros persiunti mo įmonė.

AB VST – skirstomojo ti nklo operatorė – valdan-ti viduti nės ir žemos įtampos skirstomąjį ti nklą, Lietuvos vakarinės dalies vartotojams yra elekt-ros persiunti mo įmonė.

VĮ „Visagino energija“ – skirstomojo ti nklo ope-ratorė – valdanti Visagino miesto viduti nės ir že-mos įtampos skirstomąjį ti nklą, šio regiono varto-tojams yra elektros persiunti mo įmonė.

Svarbiausios persiunti mo paslaugos teikimo sąlygos vartotojams:

Pradėjus restruktūrizuoti energeti kos sektorių, padėti s sektoriuje sti priai keitėsi. 2002 m. nuo AB „Lietuvos energija“ buvo atskirtos gaminančios elektrą ir atsakingos už elektros persiunti mą skir-stomaisiais ti nklais įmonės. Todėl dabar galima daug skaidriau formuoti kainas, atsisakant kryžmi-nio subsidijavimo, kada viena efektyvesnė, o kartu ir pelningesnė sektoriaus veikla dotuodavo kitą, mažiau efektyvią, o kartu ir nuostolingą veiklą.

Kas yra perdavimo ir skirstymo ti nklų operatoriai?

Tai įmonės, teikiančios elektros persiunti mo nuo gamintojo iki galuti nio vartotojo paslaugą.

Kadangi Lietuvoje, kaip ir visose kitose šalyse, elektros persiunti mo ir skirstomieji ti nklai yra vienti sa visuma, t.y. alternatyvių elektros ti nklų nėra, tokia veikla yra ir ateityje liks monopolinė.

Lietuvoje veikia 4 įmonės, turinčios išskirti nes teises teikti elektros perdavimo arba skirstymo paslaugas:

LITGRID AB – perdavimo sistemos operatorė – valdanti aukštos įtampos perdavimo ti nklą, nacionaliniu mastu yra elektros perdavimo aukštos įtampos ti nklais įmonė.

AB VST

VĮ „Visagino energija“

LITGRID

AB Rytų skirstomieji ti nklai

Elektros energeti kos sektoriaus struktūra

Jei vartotojo įrenginiai prijungti prie skirs-tomojo ti nklo (VST ar Rytų skirstomųjų ti nklų), tai vartotojas sumoka ti k to regio-no skirstomojo ti nklo operatoriui už visą persiunti mo paslaugą perdavimo ir skirsto-muoju ti nklu nuo gamintojo iki vartotojo. Šis skirstomojo ti nklo operatorius pats su-moka perdavimo sistemos operatoriui už persiunti mo paslaugą perdavimo ti nklu.

!

Sutrumpinimai:

Gamintojai LT – Lietuvos teritorijoje esantys elektros energijos gamintojai.

BET – balansavimo energijos ti ekėjai.

T1...n – visuomeninio ar nepriklauso-mo ti ekimo licencijas turintys asmenys, parduodantys elektrą vartotojams.

Importuotojai – asmenys parduo-dantys ne Lietuvoje pagamintą elektros energiją.

6

BET1 BET...N

T1 T2 T3 T4

Vartotojai Vartotojai Vartotojai Vartotojai

Elektros Birža

Importuotojai

Gamintojai LTGamintojai LT

2 pav. Įmonių, aktyviai prekiaujančių rinkoje, schema

I dalis Iš ko susideda parduodamos vartotojams elektros kaina

Pažymėti na, kad vartotojai už persiunti mo paslaugą visada moka tą pačią kainą, nesvarbu, kur elektros energija buvo pagaminta – Lietuvoje ar kitose šalyse. Ir jie visada moka tam operatoriui, prie kurio ti nklo vartotojo įrenginiai yra prijungti .

Šią kainą kasmet nustato persiunti mo paslaugos ti ekėjai, t.y. perdavimo ar skirstomojo ti nklo ope-ratoriai, ją patvirti na VKEKK.

Kiti elektros energeti kos sektoriaus elementai – elektros ti ekimo ir gamybos įmonės veikia konku-rencijos sąlygomis.

Prekybos santykių visuma, apimanti elekt-ros energijos gamintojus ir elektros energijos ti ekėjus, vadinama didmenine elektros rinka, o prekybos santykių visuma, apimanti elektros energijos ti ekėjus ir elektros energijos vartoto-jus, vadinama mažmenine elektros rinka.

Tiekėjai, turintys elektros energijos pirkimo ir pardavimo sutarti s su vartotojais, elektros energiją gali pirkti dviem būdais – ti esiogiai iš Lietuvos gamintojų ir elektros biržoje.

2010 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje elektros ti e-kimo licenciją turėjo daugiau kaip 40 įmonių, iš jų daugiau kaip 20 buvo elektros biržos dalyviai.

Jei vartotojo įrenginiai prijungti prie perda-vimo ti nklo LITGRID, tai vartotojas už visą persiunti mo paslaugą perdavimo ti nklu nuo gamintojo iki vartotojo moka ti k LITGRID.

!

IŠ KO SUSIDEDA PARDUODAMOS VARTOTOJAMS ELEKTROS KAINA

elektros energijos ti ekimą vartotojams, jei jų ne-priklausomas ti ekėjas nevykdo įsipareigojimo ti ekti elektros energiją ir jie negali pasirinkti kito nepriklausomo ti ekėjo.

Šios sąvokos atsirado Elektros energeti kos įsta-tymu atskyrus dvi veiklas – veiklą, susijusią su ti e-sioginiu elektros vartojimu, ir veiklą, susijusią su prekyba elektra, skirta perparduoti vartotojams.

Suteikdama licenciją elektros ti ekimo veiklai valstybė gali nustatyti ti ekėjui papildomų reikala-vimų, pvz., turėti išanksti nių mokėjimų garanti -jas ar kitos formos mokėjimo prievolių vykdymo įsipareigojimus, bei priskirti papildomų prievolių, pvz., pirkti elektrą iš gamintojų, naudojančių at-sinaujinančius energijos išteklius, rengti tam ti k-ros formos ataskaitas ir siųsti jas valstybės insti -tucijoms ir kt.

Elektros energeti kos įstatymu valstybė per vi-suomeninio ti ekėjo insti tuciją garantuoja, kad visada bus užti krintas elektros ti ekimas vartoto-

Primename kelias svarbias Elektros energeti kos įstatyme naudojamas sąvokas:

Vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra pri-jungti prie perdavimo arba skirstomųjų ti nklų ar ti esioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimui.

Laisvasis vartotojas – vartotojas, Elektros ener-geti kos įstatymo nustatyta tvarka turinti s teisę laisvai pasirinkti ti ekėją. Nuo 2007 m. liepos 1 d. visi Lietuvos vartotojai yra laisvieji vartotojai.

Tiekimas – elektros energijos pardavimas var-totojui.

Visuomeninis ti ekėjas – asmuo, įpareigotas ti ekti elektros energiją jo veiklos licencijoje nu-rodytoje teritorijoje esanti ems Elektros energe-ti kos įstatymo 25 straipsnyje nurodyti ems var-totojams. Visuomeninis ti ekėjas privalo užti krinti

7

Vartotojas

Laisvasis vartotojas

Tiekimas

Visuomeninis ti ekėjas

I dalis

jams, kurie dėl kokių nors priežasčių prarado nepriklausomą ti ekėją, o naujo dar nepasirinko. Įstatyme numatyta, kad vartotojas naują ti ekėją privalo pasirinkti per tris mėnesius.

Kitaip sakant, elektros energijos persiunti mo kai-na yra ta pati , nesvarbu, iš ko vartotojas ją pirktų: iš visuomeninio ar iš pasirinkto nepriklausomo ti ekėjo. Kiekvienais metais paslaugos ti ekėjas šią kainą patvirti na, o VKEKK ją paskelbia.

Elektros energijos persiunti mo kaina priklauso nuo leisti nos vartoti galios ir įtampos, prie ku-rios prijungti vartotojo įrenginiai, dydžio. Kuo prie aukštesnės įtampos ti nklų prijungti vartotojo įrenginiai, tuo mažesnė elektros energijos per-siunti mo kaina.

Nuo 2010 m. pradžios visiems vartoto-jams, išskyrus buiti nius, elektros energijos kaina skaičiuojama pagal naują kainodarą, kuri aiškiai atskiria pačios elektros energi-jos kainą nuo jos persiunti mo kainos.

!

3 pav. Laisvųjų vartotojų mokėjimai už paslaugas

Laisvieji vartotojai,pasirinkę nepriklausomą ti ekėją

Kiti vartotojai,nepasirinkę nepriklausomo ti ekėjo

Nepriklausomi ti ekėjaiSKIRSToMŲJŲ TINKLŲ ĮMoNĖS

PERSIUNTIMo PASLAUGA

VISUoMENINISTIEKIMAS


8

Laisvasis vartotojas, pasirinkęs nepriklausomą ti ekėją, turės sudaryti dvi atskiras sutarti s:

Sutartį su pasirinktu nepriklausomu ti ekėju.Šia sutarti mi vartotojas perka ti k gamintojo (elektrinės) pagamintą elektrą. Elektros kaina pagal šią sutartį yra sutarti nė. Elektra perka-ma didmeninėje elektros rinkoje.

Sutartį su skirstomųjų ti nklų įmone ar su per-davimo sistemos operatoriumi, jei vartotojo įrenginiai prijungti prie perdavimo ti nklo.

Šia sutarti mi vartotojas perka elektros per-siunti mo nuo gamintojo iki vartotojo paslaugą. Šios paslaugos kaina yra vieša, vienoda visoms ati ti nkamos kategorijos vartotojams ir kiekvie-nais metais skelbiama VKEKK.

Kas yra žema ir aukšta įtampa?

Šioje atminti nėje neaiškinsime fi zikinės įtampos sąvokos, o pasiremsime palyginimais.

Aukštos įtampos elektros ti nklų (110–330 kV įtampos elektros ti nklai vadinami perdavimo ti nk-lais) analogais būtų galima laikyti automobilių magistrales, pvz., automagistralę Kaunas–Klaipė-da. Viduti nės ar žemos įtampos elektros ti nklų

I dalis

(skirstomųjų tinklų) analogai – rajoniniai ar gyven- viečių keliai.

Žinoma, kad važiuoti magistraliniais keliais grei- čiau ir pigiau, nes yra mažiau kelio atšakų ir gy- venviečių, kur ribojamas greitis. Todėl natūralu, kad prekės vežimo iki vartotojo kaina, vežant ją į gyvenamuosius rajonus, esančius prie magistralės, yra mažesnė, nei vežant į tolimąsias gyvenvietes.

Apskaičiuojant elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas, galioja tie patys principai – jeigu vartotojo įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, jam teikiama persiuntimo paslauga pigesnė nei vartoto- jui, kurio įrenginiai prijungti prie skirstomojo tinklo.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje kainoms už elektros persiuntimą nuo gamintojo iki vartotojo taikomas „pašto ženklo“ principas, t.y. elektros persiuntimo paslaugos visiems vartotojams, kurių įrenginiai prijungti prie tokios pat įtampos tinklo, taikoma vienoda kaina, nesvarbu, kokio gamintojo ši elektra pagaminta.

„Pašto ženklo“ principas labai supaprastina prekybos modelį ir suteikia daugiau laisvės tiekėjams, o kartu ir vartotojams, pasirenkant elektros gamy-bos šaltinius.

Lietuvoje elektros apimtys, kurias turi nupirkti tiekėjai, apskaitomos tik pagal galutinio vartotojo komercinės apskaitos prietaisus.

Kitose šalyse, pvz., Didžiojoje Britanijoje, pirkda-mi elektrą iš gamintojų, tiekėjai privalo nusipirkti ir elektros dalį, kuri prarandama persiunčiant ją nuo gamintojo iki galutinio vartotojo. Šie elektros pra-radimai vadinami technologinėmis sąnaudomis.

Ši sistema – ekonomiškai nepagrįsta, nes šiuo at-veju elektrą persiunčia perdavimo ir skirstomojo tinklo operatoriai, o elektros praradimus, patirtus persiuntimo metu, turi prisiimti tiekėjai. Todėl operatoriai finansiškai neatsakydami už patirtas tech-nologines sąnaudas, nesuinteresuoti jų mažinti ir optimizuoti persiuntimo sąnaudų.

Persiuntimo paslaugos kaina priklauso ir nuo to, kas sumoka už elektros persiuntimo metu patiria-mas technologines sąnaudas. Tai svarbu žinoti, norint palyginti kainų lygį Lietuvoje ir kitose šalyse.

Tose šalyse, kuriose praradimus kompensuoja tiekėjai, į persiuntimo paslaugos sąnaudas įskai- čiuojamos tik operatoriaus sąlyginai pastoviosios sąnaudos ir normatyvinis pelnas. Tokia paslauga vadinama „teise pasinaudoti tinklu“.

Taigi Lietuvos vartotojas, pirkdamas elektrą, tiekėjui moka už elektros pagaminimą, o tinklo operatoriui – už jos persiuntimą. Tinklo opera-torius papildomai perka elektrą rinkoje praradi- mams (technologinėms sąnaudoms) kompensuo- ti. Į persiuntimo paslaugos sąnaudas dar įeina elektros tinklo išlaikymas (analogas – kelių išlaiky- mas), rezervinių galių išlaikymas (analogas – rezervinių transporto priemonių turėjimas) ir kt.

Laisvieji vartotojai, pasirinkę nepriklau- somą tiekėją (o ne skirstomųjų tinklų vi- suomeninį tiekėją, kaip buvo iki šiol), elektrą perka iš jo, o už šios elektros per- siuntimą privalo sumokėti tai pačiai skirs- tomųjų tinklų įmonei. Vartotojas gali pa- vesti tiekėjui sumokėti už persiuntimo paslaugą, tačiau, jei tiekėjas šio pavedimo neįvykdys, su skirstomaisiais tinklais atsiskaityti privalės vartotojas.

!

Lietuvoje, kur praradimus privalo kom-pensuoti patys operatoriai, į persiuntimo paslaugos sąnaudas įskaičiuojami ir elek-tros praradimai (technologinės sąnaudos) pakeliui nuo gamintojo iki vartotojo.

!

9


Pavyzdys:Vartotojas, kurio įrenginiai prijungti prie 10

kV tinklo Kauno mieste, už elektros persiun- timą mokės tiek pat, nesvarbu, ar elektrą gaus iš Kauno termofikacinės elektrinės ar iš Vilniaus termofikacinės elektrinės, ar elektra bus importuota iš Latvijos ar Rusijos.

*

I dalis

išlaidos, tenkančios tiekėjams. (Kuo svarbi vartojimo grafikų stebėsena ir analizė, bus apta- riama vėliau).

4. Atsakomybė už prekybos ir vartojimo balansą. Ši funkcija – viena iš labiausiai didinančių nepriklausomo tiekėjo riziką ir sąnaudas. Didme- ninėje rinkoje ji vadinama balansavimo atsako-mybe ir bus aprašyta vėliau.

Papildomos tiekėjo išlaidos susijusios su tuo, kad iš anksto nupirktas elektros energijos kiekis dažniausiai nesutampa su faktiškai klientų suvar-totu elektros energijos kiekiu.

5. Gautinų iš vartotojų ir mokėtinų gamintojams ar elektros biržai sumų subalansavimas.

Paprastai vartotojai su tiekėjais už elektros energiją, suvartotą prieš tai buvusį mėnesį, at- siskaito einamojo mėnesio pabaigoje. Taigi tie- kėjai už elektrą pinigus gauna beveik po dviejų mėnesių nuo vartojimo pradžios. Kadangi tiekė- jai už elektros energiją sumokėti gamintojams ar elektros biržai turi gerokai anksčiau, jiems reikia daugiau apyvartinių lėšų, kurios gaunamos arba iš įmonės, įšaldant jos grynuosius, arba imamos banko paskolos. Visa tai sudaro papil-domas tiekėjų išlaidas.

Nepriklausomi tiekėjai

NEPRIKLAUSOMI TIEKĖJAI

Nepriklausomo tiekėjo licencija suteikia teisę parduoti elektros energiją vartotojams.

Licencija išduodama neterminuotam laikui, o jos netekti galima dviem būdais:

jos atsisakius;VKEKK sprendimu, jei licencijuotas asmuo nevykdo jam priskirtų funkcijų.

Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų funkcijos ir su jomis susijusios išlaidos:

1. Geriausias kainas vartotojams siūlančių elektros energijos gamintojų ar importuotojų paieška.

Šios funkcijos tiekėjui atneša išlaidas, susijusiais su kelionėmis, derybomis, mokėjimų garantijų gamintojams paieška ir t.t.

2. Nepriklausomas tiekėjas turi būti elektros bir- žos dalyvis arba turėti sutartį su kitu tiekėju, kuris yra elektros biržos dalyvis, todėl, kad visa įvežtine elektros energija prekiaujama tik per elektros bir- žą ir kad to reikalauja tam tikri dvišalių sutarčių su gamintojais punktai.

Dalyvavimas biržoje atneša papildomų sąnau- dų: nepriklausomas tiekėjas turi mokėti apyvar-tos mokestį, teikti išankstinio apmokėjimo ga-rantijas, apmokyti personalą prekiauti elektros biržoje ir t.t.Jei elektros energija importuojama iš šalių, nesančių Europos Sąjungos narėmis, Lietuvos perdavimo sistemos operatorius taiko įėjimo į tinklą mokestį už kiekvieną tokio importuotojo parduotą elektros biržoje kWh. Importuotojas paprastai šį mokestį įskaičiuoją į tiekėjui par-duodamos elektros energijos kainą.

3. Vartotojų (klientų) realaus vartojimo grafiko stebėsena ir analizė.

Ši funkcija reikalauja atitinkamos personalo ar sistemų kompetencijos. Tai irgi papildomos

10

Elektros energijos tiekimo veikla reika-lauja ne tik tam tikros kompetencijos, žinių, praktikos, bet ir išlaidų, kurios viena ar kita forma įskaičiuojamos į parduoda-mos elektros energijos kainą. Todėl var-totojai, pasirinkdami tiekėjus, neturėtų tikėtis, kad jiems pasiūlyta elektros ener-gijos kaina bus mažesnė arba tokia pati kaip elektros kaina biržoje.

!

I dalis Naujo tiekėjo pasirinkimas

Jei vartotojas, turintis laisvojo vartotojo statusą, nusprendė pakeisti visuomeninį tiekėją (skirstomųjų tinklų įmonę) kitu, jis turi:

pasirinkti nepriklausomą tiekėją, iš kurio ketina pirkti elektrą sutartine kaina;

žinoti, kad pasirinkęs nepriklausomą tiekėją, jis su tinklo operatoriumi turi pasirašyti elektros pirkimo ir elektros persiuntimo paslaugos sutar-tis; šiuo atveju tinklo operatorius yra ta pati skirsto- mųjų tinklų įmonė, su kuria vartotojas iki šiol tu- rėjo elektros pirkimo sutartį;

ne vėliau kaip 30 dienų prieš pirkimo pradžią in-formuoti skirstomųjų tinklų operatorių, kad vartotojas pasirinko kitą nepriklausomą tiekėją;

žinoti, kad pasirinkus nepriklausomą tiekėją, elektros persiuntimo paslaugos kainą, kurią teks mokėti tinklo operatoriui, kasmet tvirtina tinklo operatoriaus valdymo organai, o ją skelbia VKEKK.

Esminiai dalykai, į kuriuos vartotojams reikia atkreipti didesnį dėmesį:

1. Ar elektros energiją siūlantis asmuo tikrai turi nepriklausomo tiekėjo licenciją.

VKEKK savo tinklalapyje www.regula.lt skelbia nepriklausomų tiekėjų licencijas turinčių juri- dinių asmenų sąrašą.

2. Ar tiekėjas tikrai turi užsitikrinęs elektros ener-gijos išteklių, t.y. ar jis turi elektros energijos pir-kimo ir pardavimo sutartį su gamintoju Lietuvoje ir / ar jis yra Lietuvos elektros biržos dalyvis.

Lietuvos biržos dalyvių sąrašą savo tinklalapyje www.baltpool.lt skelbia rinkos operatorius.

3. Ar tiekėjas yra sudaręs balansavimo elektros energijos pirkimo ir pardavimo sutartį su perda-vimo sistemos operatoriumi LITGRID, arba turi sutartį su kitu tiekėju, kuris balansavimo elektros energijos pirkimo ir pardavimo sutartį sudaręs su LITGRID.

Šios sutarties buvimas reiškia, kad tiekėjas yra visiškai išsprendęs balansavimo atsakomybės klausimus.

4. Ar tiekėjas siūlo atsiskaityti už elektros ener- giją iš anksto, ar pasibaigus vartojimo laikotarpiui.

Tiekėjas gali reikalauti išankstinių apmokėji- mų už elektros energiją garantijų (pvz., banko garantijos, depozito, kt.), o vartotojas turėtų įvertinti šio reikalavimo gaunamą naudą ir gali-mas pasekmes.

5. Vartotojas turi išsiaiškinti, kokį atsiskaitymo laikotarpį už suvartotą elektros energiją, kokias išankstinio sutarties nutraukimo sąlygas siūlo tiekėjas, kokias baudas už nutrauktą sutartį jis taiko, kaip turi būti informuojama viena ir kita pusė apie ketinimus nutraukti sutartį, kokios sutarties automatinio pratęsimo sąlygos.

Informacija apie vartotoją, kuri domina nepriklausomus tiekėjus:

1. Kiek elektros energijos per metus ir per mė- nesį suvartoja vartotojas.

Šis klausimas tiekėjams svarbus, nes kuo stam- besnis klientas, tuo mažiau papildomų, ypač ad- ministravimo, išlaidų tenka 1 kWh, tuo patrauk- lesnę kainą už elektros energiją tiekėjas gali pasiūlyti.

2. Vartotojų mokumas. Tiekiant elektros energiją iš anksto, klausimas, ar klientas atsiskaitys tvarkingai ir laiku, yra gyvybiš-

NAUJO TIEKĖJO PASIRINKIMAS

11


tojimo tendencijas kas mėnesį ir skirstomųjų tinklų vartojimo kitimą valandomis per mėnesį.

Kas gali tapti nepriklausomu tiekėju ir kaip:

Kaip tapti nepriklausomu elektros energijos tiekėju, nustato Elektros energetikos įstatymas ir jo įgyvendinamieji aktai.

Tiekėjai skirstomi į visuomeninius ir nepriklauso-mus.

Visuomeninis tiekėjas – tai asmuo, turintis prie-volę parduoti elektrą visiems vartotojams, kurie nepasirinko arba prarado nepriklausomą tiekėją, o su nauju dar nepradėjo prekiauti. Visuomeninis tiekėjas turi monopolinę teisę parduoti elektrą tik savo regiono vartotojams, t.y. vartotojas negali pasirinkti kito visuomeninio tiekėjo, išskyrus to re-giono skirstomųjų tinklų įmonę, kurios teritorijoje yra vartotojo elektrą naudojantys įrenginiai. Vi-suomeninis tiekėjas reguliuojamų kainų vartoto-jams elektros energiją gali parduoti tik fiksuota, VKEKK nustatyta kaina, o nereguliuojamų kainų vartotojams, iki jie pasirinks kitus tiekėjus, par-duodamos kainos skaičiavimo metodika nustato-ma vadovaujantis Elektros energetikos įstatyme įtvirtintomis nuostatomis.

Nepriklausomas tiekėjas – bet kuris asmuo, gavęs nepriklausomo tiekėjo licenciją, turintis teisę parduoti elektrą laisvojo vartotojo statusą turintiems vartotojams. Nepriklausomas tiekėjas gali parduoti elektrą sutartine kaina.

kai svarbus. Todėl tiekėjai pasidomės vartotojo mokumo istorija (ir ne tik už elektros energiją), kokioje verslo šakoje dirba klientas, kiek sėkmin-gai ši verslo šaka plėtojasi. Atsakymai į šiuos klausimus suformuos ir tiekėjo požiūrį į klientą, ir tas požiūris atsispindės kainos pasiūlyme per garantijų reikalavimų sistemą, atsiskaitymo pe- riodiškumo reikalavimus ir t.t.

3. Ar vartotojo elektros energijos kiekių apskaitos prietaisai prijungti prie automatizuotos duomenų nuskaitymo sistemos.

Prijungimas prie automatizuotos duomenų nuskaitymo sistemos leidžia tinklo operatoriui kiekvienu laiko momentu žinoti vartotojų elektros su-vartojimo tendencijas valandomis ir šią infor- maciją teikti vartotojo tiekėjui. Turėdamas šią in- formaciją tiekėjas gali tiksliau prognozuoti savo klientų poreikius ir iš anksto, o tai reiškia ir pigiau, įsigyti elektros energijos rinkoje. Prijungimas prie automatizuotos duomenų nuskaitymo sistemos reiškia, kad tiekėjas turės pirkti elektros energiją tokiu laiku ir tiek, kiek vartotojas jos suvartoja iš tikrųjų.

Tuo tarpu tiekėjas, kurio klientų elektros energijos kiekio apskaitos prietaisai nėra prijungti prie automatizuotos duomenų nuskaitymo sistemos, privalės elektros energiją pirkti atsi- žvelgdamas į skirstomųjų tinklų vartojimo tendencijas. Tai yra šiuo atveju laikomasi prielai- dos, kad tokių vartotojų elektros energijos vartojimo tendencijos atitinka skirstomojo tinklo vartojimo tendencijas ir kliento faktiškai su- vartotas elektros energijos kiekis per mėnesį padalinamas valandomis taip, kad vartojimo pa-sikeitimas kas valandą atitiktų skirstomųjų tink- lų vartojimo kitimą. Toks vartojimo grafikas va-dinamas „likutiniu grafiku“.

Šių klientų elektros tiekėjai privalo prognozuoti ir iš anksto nusipirkti elektros energijos tam tikrą kiekį, atsižvelgdami į du faktorius: vartotojų var-

Tiekėjai prekiauja gamintojų – vietos ar kitų šalių – pagaminta elektra. Jos persiuntimu užsiima kitos įmonės – operatoriai. Už elektros energijos persiuntimo paslau-gas mokama vadovaujantis „pašto ženklo“ principu, t.y. vartotojai moka vienodą kai- ną, nesvarbu, Lietuvos ar užsienio gamintojas šią elektros energiją pagamino.

!

12

I dalis Naujo ti ekėjo pasirinkimas

4 pav. Elektros energeti kos įstatymo įgyvendinamieji aktai, reglamentuojantys elektros energijos prekybos ir jos persiunti mo veiklas.

Kairėje pusėje nurodyti pagrin-diniai teisės aktai, reglamentuo-jantys elektros rinkos veiklą, o dešinėje – elektros persiunti mo veiklą. Pažymėti na, kad kairėje pusėje minimi pagrindiniai tei-sės aktai, kuriuos būti na žinoti , norint sėkmingai veikti elektros rinkoje naujomis sąlygomis.

Teisės aktai, reglamentuojantys elektros

persiunti mo veiklą

Elektros energijos ti ekimo ir Elektros energijos ti ekimo ir Elektros energijos ti ekimo ir naudojimo taisyklės naudojimo taisyklės naudojimo taisyklės Standarti nės elektros energijos Standarti nės elektros energijos Standarti nės elektros energijos persiunti mo paslaugos teikimo persiunti mo paslaugos teikimo persiunti mo paslaugos teikimo sutarčių su buiti niais vartotojais sutarčių su buiti niais vartotojais sutarčių su buiti niais vartotojais sąlygossąlygossąlygosElektros ti nklų kodeksasElektros ti nklų kodeksasElektros ti nklų kodeksas

1.

2.

3.

Elektros energijos perdavimo Elektros energijos perdavimo Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir skirstymo paslaugų kainų ir skirstymo paslaugų kainų viršuti nių ribų nustatymo viršuti nių ribų nustatymo viršuti nių ribų nustatymo metodikametodikametodikaElektros energijos persiunti mo Elektros energijos persiunti mo Elektros energijos persiunti mo pati kimumo ir paslaugų kokybės pati kimumo ir paslaugų kokybės pati kimumo ir paslaugų kokybės reikalavimaireikalavimaireikalavimaiMinimalių elektros energijos Minimalių elektros energijos Minimalių elektros energijos persiunti mo pati kimumo lygių persiunti mo pati kimumo lygių persiunti mo pati kimumo lygių nustatymasnustatymasnustatymas

1.

2.

3.

Reguliavimo elektros energijos Reguliavimo elektros energijos Reguliavimo elektros energijos aukciono reglamentasaukciono reglamentasaukciono reglamentas

1.

Teisės akto rengėjas

LR VYRIAUSYBĖLR VYRIAUSYBĖLR VYRIAUSYBĖ

LR ENERGETIKoS LR ENERGETIKoS LR ENERGETIKoS MINISTERIJA MINISTERIJA MINISTERIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ VALSTYBINĖ KAINŲ VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKoS IR ENERGETIKoS IR ENERGETIKoS

KoNTRoLĖS KoMISIJAKoNTRoLĖS KoMISIJAKoNTRoLĖS KoMISIJA

RINKoS oPERAToRIUSRINKoS oPERAToRIUSRINKoS oPERAToRIUS

PERDAVIMo SISTEMoS PERDAVIMo SISTEMoS PERDAVIMo SISTEMoS oPERAToRIUSoPERAToRIUSoPERAToRIUS

Teisės aktai, reglamentuojantys elektros

rinkos veiklą

Veiklos elektros energeti kos sek-Veiklos elektros energeti kos sek-Veiklos elektros energeti kos sek-toriuje licencijavimo taisyklėstoriuje licencijavimo taisyklėstoriuje licencijavimo taisyklėsElektros energijos importo sąlygosElektros energijos importo sąlygosElektros energijos importo sąlygosElektros energijos, kuriai gaminti Elektros energijos, kuriai gaminti Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ener-naudojami atsinaujinantys ener-naudojami atsinaujinantys ener-gijos ištekliai, gamybos ir pirkimo gijos ištekliai, gamybos ir pirkimo gijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skati nimo tvarkos aprašasskati nimo tvarkos aprašasskati nimo tvarkos aprašas

1.

2. 3.

Prekybos elektros energija Prekybos elektros energija Prekybos elektros energija taisyklėstaisyklėstaisyklėsElektros energijos supirkimo iš Elektros energijos supirkimo iš Elektros energijos supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros energi-bendrų šilumos ir elektros energi-bendrų šilumos ir elektros energi-jos gamintojų taisyklėsjos gamintojų taisyklėsjos gamintojų taisyklėsStandarti nių elektros energijos Standarti nių elektros energijos Standarti nių elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarčių su pirkimo – pardavimo sutarčių su pirkimo – pardavimo sutarčių su buiti niais vartotojais sąlygosbuiti niais vartotojais sąlygosbuiti niais vartotojais sąlygosViešuosius interesus ati ti nkančių Viešuosius interesus ati ti nkančių Viešuosius interesus ati ti nkančių paslaugų elektros energeti kos paslaugų elektros energeti kos paslaugų elektros energeti kos sektoriuje sąrašas sektoriuje sąrašas sektoriuje sąrašas Viešuosius interesus ati ti nkančių Viešuosius interesus ati ti nkančių Viešuosius interesus ati ti nkančių paslaugų teikimo tvarka paslaugų teikimo tvarka paslaugų teikimo tvarka

1.

2.

3.

4.

5.

Visuomeninių elektros energijos Visuomeninių elektros energijos Visuomeninių elektros energijos tarifų viršuti nės ribos nustatymo tarifų viršuti nės ribos nustatymo tarifų viršuti nės ribos nustatymo metodika metodika metodika Balansavimo energijos kainos Balansavimo energijos kainos Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarka reguliavimo tvarka reguliavimo tvarka Elektros energijos ir rezervinės Elektros energijos ir rezervinės Elektros energijos ir rezervinės galios kainos reguliavimo tvarka galios kainos reguliavimo tvarka galios kainos reguliavimo tvarka gamintojams ir nepriklausomiems gamintojams ir nepriklausomiems gamintojams ir nepriklausomiems ti ekėjams, užimanti ems daugiau ti ekėjams, užimanti ems daugiau ti ekėjams, užimanti ems daugiau kaip 25 procentus rinkoskaip 25 procentus rinkoskaip 25 procentus rinkosViešuosius interesus ati ti nkančių Viešuosius interesus ati ti nkančių Viešuosius interesus ati ti nkančių paslaugų kainos skaičiavimo paslaugų kainos skaičiavimo paslaugų kainos skaičiavimo metodika metodika metodika

1.

2.

3.

4.

Lietuvos Lietuvos Lietuvos „diena – prieš“„diena – prieš“„diena – prieš“ elektros elektros elektros „diena – prieš“ elektros „diena – prieš“„diena – prieš“„diena – prieš“ elektros „diena – prieš“ elektros „diena – prieš“ elektros „diena – prieš“„diena – prieš“„diena – prieš“ elektros „diena – prieš“rinkos reglamentasrinkos reglamentasrinkos reglamentas

1.

13


Valstybės rinkliavos dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objek-tų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grą- žinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 103–4321).

Šio nutarimo 3.165–3.169 punktai nustato valstybės rinkliavos dydį už licencijų išdavimą (2000 litų), o 4.335–4.338.2 punktai – valstybės rinkliavos dydžius už licencijų pakeitimą (1000 litų) ir dublikatų išdavimą (150 litų).

Valstybės rinkliavą reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą:

gavėjo kodas – 188659752, gavėjo bankas – „Swedbank“, banko kodas 73000, atsiskaitomoji sąskaita:Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5710, mokesčio pavadinimas – Valstybės rinkliava už

elektros energijos perdavimo / elektros energi-jos skirstymo / elektros energijos visuomeninio tiekėjo / elektros energijos nepriklausomo tiekėjo / elektros energijos rinkos operatoriaus licencijos išdavimą / pakeitimą / dublikato išdavimą.

Licenciją elektros energijos tiekimo veiklai išduoda Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).

VKEKK adresas:Algirdo g. 27, LT–03219 Vilnius Tel. (8 5) 213 51 66Faksas (8 5) 213 52 70E. paštas [email protected]

Svarbiausia ir didžiausia teisės aktų rengimo da-lis tenka Energetikos ministerijai. Jos tinklalapyje http://www.enmin.lt/ pateikti visi teisės aktai, reglamentuojantys elektros energijos prekybos ir jos persiuntimo veiklas.

Energetikos ministerijos adresas:Gedimino pr. 38/2LT–01104 VilniusTel. (8 5) 262 38 63, 262 94 12Faksas (8 5) 262 39 74E. paštas [email protected]

Visuomeninio ar nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją norinti gauti įmonė prie prašymo turi pridėti:

1. Įmonės registravimo pažymėjimo ir įmonės įstatų kopijas, patvirtintas įmonės antspaudu, jeigu įmonė privalo jį turėti, ir vadovo parašu.

2. Informaciją apie įmonės padalinius, filialus ir valdymo organus.

3. Įsipareigojimą vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas.

4. Įmonės ir jos filialų turimų licencijų ir teisės aktuose nustatytų leidimų sąrašą.

5. Įmonės pastarųjų 2 metų (jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau negu 2 metus – pastarųjų metų) veiklos audito ataskaitą ir balansą. Šis reikalavi-mas netaikomas įmonėms, kurios iki prašymo pa- davimo veiklos nevykdė.

6. Valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Šaltinis: www.regula.lt

14


Gavęs licenciją nepriklausomas tiekėjas, kadparduotų elektros energiją vartotojams, turi:

1. Pasirinkti vartotojus (būsimus klientus), kurie sutiktų iš jo pirkti elektrą ir pasirašyti atitinkamą elektros energijos pirkimo ir pardavimo sutartį.

2. Ne vėliau kaip likus 30 dienų iki sutartyje nu-matytos elektros energijos vartojimo pradžios, in-formuoti atitinkamo regiono visuomeninį tiekėją apie susitarimą su vartotoju dėl elektros energijos tiekimo.

3. Atitinkamo regiono visuomeninio tiekėjo (skirstomųjų tinklų įmonės) darbuotojai per aukščiau nurodytą terminą patikrins, ar vartotojas atsiskaitęs su visuomeniniu tiekėju (skirstomųjų tinklų įmone) už jau suvartotą elektros energiją, paruoš elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, įtrauks nepriklausomo tiekėjo ir vartotojo, pirksiančio elektros energiją ir šio ne-priklausomo tiekėjo elektros energiją, duomenis į savo duomenų bazę, kad ateityje galėtų identi-fikuoti elektros energijos kiekius, kuriais pirkėjas ir jiems parduodantis pardavėjus suprekiavo tar-pusavyje ir teikti tokią informaciją tiekėjams.

4. Iki elektros energijos tiekimo pradžios tiekėjas privalo susitarti ir pasirašyti atitinkamą elektros energijos pirkimo sutartį su vartotoju.

5. Pasirašyti dvišalę sutartį su gamintoju (vienu ar keliais) arba pasirašęs atitinkamą sutartį bei įvykdęs kitus elektros biržos reglamente nurodytus reikalavimus tapti elektros biržos dalyviu, t.y. įgyti teisę pirkti elektros energiją elektros biržoje.

6. Pasirašyti sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi dėl apmokėjimo už prekybos ir fizinio vartojimo nebalansą ir taip įgyti balansavimo energijos tiekėjo statusą arba pasirašyti sutartį su jau balansavimo energijos tiekėjo statusą turinčiu as-meniu.

Visų aukščiau išvardytų procedūrų atlikimas užtikrina, kad nepriklausomas tiekėjas įvykdė vi-sas būtinas sąlygas, suteikiančias teisę prekiauti ir didmeninėje, ir mažmeninėje elektros rinkoje.

Visais klausimais, susijusiais su didmeninės elektros rinkos dalyvio statuso suteikimu, prekyba did- meninėje rinkoje, ir kitais klausimais galima kreip- tis į LITGRID ir „BaltPool“ .

LITGRID AB adresas:A. Juozapavičiaus g. 13LT–09311, Vilnius Tel. (8 5) 278 27 77Faksas (8 5) 272 39 86E. paštas [email protected]

BALTPooL UAB adresas:A. Juozapavičiaus g. 13LT–09311, Vilnius Tel. (8 5) 278 26 00Faksas (8 5) 278 27 07E. paštas [email protected]

Iš juridinių asmenų, turinčių nepriklauso-mo tiekėjo licenciją, perdavimo sistemos operatorius LITGRID ir elektros biržos operatorius „BaltPool“ turi teisę pareikalauti mokėjimo prievolių vykdymo garantijų.

!

15

II dalis

II dalisDidmeninė ir mažmeninė elektros rinka

II dalis Didmeninė ir mažmeninė elektros rinka

Elektra yra ypatingas produktas, kurio savybės lemia ir elektros rinkos organizavimo specifiką.

Elektros pajusti jutiminiais organais žmonės ne-gali, tačiau visi labai gerai žino, kad elektra gali būti pavojinga gyvybei ir sveikatai.

Elektros negalima sandėliuoti, ji tuo pačiu metu turi būti ir gaminama, ir suvartojama. Tai reiškia, kad tuo metu, kai uždegama elektros lemputė ar įjungiamas televizorius, kažkur lygiai tiek pat turi būti pagaminta elektros.

Elektros rinka susideda iš dviejų dalių:

mažmeninės ir didmeninės rinkos.

Mažmeninė elektros rinka – tai galutinių var-totojų ir jiems elektrą parduodančių tiekėjų bendravimo aplinka. Rinkos principai šioje aplinkoje pasireiškia per tiekėjų konkurenciją, kai vartotojas turi galimybę pasirinkti tinkamiausią tie- kėją pagal elektros kainą, apmokėjimo sąlygas ir kitus kriterijus.

Didmeninė elektros rinka – tai tiekėjų ir ga-mintojų bendravimo aplinka. Rinkos principai šioje aplinkoje įgyvendinami per gamintojų tar-pusavio konkurenciją (parduodant kuo daugiau elektros) ir tiekėjų konkurenciją (nusiperkant elektrą kuo palankesnėmis sąlygomis).

Nors teisiškai tiekti elektrą vartotojams gali bet kuris juridinis asmuo, jei jis įvykdė tam tikrus reika-lavimus ir gavo šios veiklos licenciją, tačiau aki- vaizdu, kad dirbti nepatirdami nuostolių gali tik gerai išmanantieji šios veiklos specifiką.

Didmeninės elektros rinkos prekybos specifika reikalauja tam tikrų įgūdžių, kurie leistų realiai įver- tinti galimas rizikas, sugebėti prognozuoti elektros suvartojimo pokyčius, galimas kainų pasikeitimo tendencijas ir veiksnius, dėl kurių keičiasi elektros kaina.

Elektros didmeninės rinkos pokyčiai, turėję didžiausios įtakos tiekėjams ir gamintojams:

Nuo 2002 m. įteisinta išankstinė valandinė prekyba su gamintojais.

Įdiegti rinkos elementai prekiaujant reguliavi-mo ir nebalansine elektra.

Nuo 2010 m. įteisinta išankstinė valandinė prekyba ir su tiekėjais. Įteisinta balansavimo at- sakomybė.

Nuo 2010 m. pradžios veikia elektros birža.

Didmeninė elektros rinka:

Trys pagrindiniai didmeninės elektros rinkos prekybos principai, kurių įgyvendinimas yra didmeni- nės elektros rinkos organizavimo tikslas:

1. Valandinė elektros apimčių apskaita (kai kuriose šalyse pusvalandinė).

2. Prekyba iš anksto.

3. Apmokėjimas už nebalansą.

1. Valandinė elektros apimčių apskaitos princi-pas reiškia, kad tiekėjai turi prognozuoti valandi-nius elektros kiekius, kuriuos numato suvartoti jų klientai.

DIDMENINĖ IR MAŽMENINĖ ELEKTROS RINKA

Remiantis kitų šalių patirtimi, galima teigti, kad įmonės, turinčios elektros tie-kimo licenciją, išlieka konkurencingos tik tuo atveju, kai jos turi daug vartotojų (savo klientų), gerų specialistų, pakankamų apyvartinių lėšų ir gali skirti pinigų rizikos valdymui, analizei ir prognozėms.

!

17

II dalis

Palyginkime du vartotojų tipus: valstybės ir savi- valdybių įmones bei daugelį kitų įmonių, dirbančių tik darbo dienomis nustatytą darbo laiką su pietų pertrauka tam tikru nustatytu laiku, ir pramonės įmones, dirbančias konvejerio (nenutrūkstamu) režimu, kuriose dėl technologijos ypatumų negali-ma stabdyti produkcijos gamybos.

Pirmojo tipo įmonių elektros suvartojimo apim-tys po darbo valandų ir naktimis yra itin mažos ir labai padidėja darbo metu (nežymiai sumažėda- mos per pietų pertrauką). Todėl elektros gamy-bos kaina tokiai vartotojų kategorijai darbo dienos metu maksimalaus elektros poreikio laikotarpiu akivaizdžiai padidėja, palyginti su kaina po darbo valandų ar išeiginėmis bei švenčių dienomis.

Visiškai kitaip yra antrojo tipo įmonėse. Neper- traukiamos technologijos ypatumai lemia, kad elektros vartojimo kiekis per parą skirtingais laiko-tarpiais skiriasi nedaug. Tuo remiantis galima da- ryti prielaidą, kad elektros gamybos kaina tokių įmonių poreikiams padengti yra sąlyginai stabili ir pakankamai maža.

2. Prekybos iš anksto principas reiškia, kad tie-kėjai, numatę valandinius elektros kiekius, kuriuos suvartos jų klientai, turi tuos elektros kiekius nusipirkti didmeninėje elektros rinkoje (arba tiesiogiai iš gamintojų, arba bendroje rinkos dalyvių elektros biržoje) dar prieš prasidedant elektros gamybai ir jos vartojimui.

Vadovaujantis teisingos konkurencijos ir rinkos da- lyvių lygiateisiškumo įgyvendinimo principu, reali- zuojamu įdiegus valandinę prekybą, perkant ar parduodant vieno kalendorinio mėnesio elektros energijos apimtį, kiekvieną mėnesio valandą (o mėnuo priklausomai nuo dienų skaičiaus turi 720 ar 744 valandas) bus perkamas ar parduodamas skirtingas elektros kiekis skirtingomis kainomis. Ir kadangi skirtingų elektros kiekių yra tiek daug, rinkos dalyviams susitarti po to, kai elektra sunau- dota (kai nei tiekėjas, nei gamintojas negalėjo iš anksto nei derėtis, nei susitarti), neįmanoma.

Šis principas susijęs su tuo, kad tuo pačiu laiko momentu elektros turi būti pagaminama lygiai tiek, kiek jos vartojama.

Per parą elektra skirtingais laiko tarpais vartojama labai skirtingai, nes žmonės naktį paprastai miega, o dieną intensyviai dirba. Tokiu būdu die- ną elektros suvartojama žymiai daugiau nei nak- tį. Analogiškai elektros vartojimas svyruoja ir per savaitę – darbo, švenčių ir išeiginėmis dienomis.

Tam, kad būtų užtikrintas elektros vartojimo ir jos gamybos balansas, naudojami įvairūs gamybos šaltiniai. Vieni iš jų gali dirbti tik fiksuota (lygia) apkrova, kiti – apkrovas keisdami ir tai darydami labai greitai.

Atitinkamai skiriasi ir elektros, pagamintos skir- tinguose gamybos šaltiniuose, savikaina.

Įvairių vartotojų kategorijų elektros kiekio var-tojimo kaita yra labai skirtinga. Todėl ir elektros gamybos kainos, patenkinant vartotojų poreikį skirtingoms elektros apimtims, besikeičiančioms kiekvienu momentu, taip pat yra skirtingos.

Iki 2010 m. pradžios, kol dar Lietuvoje nebuvo įteisinta valandinė prekyba, tiekėjai pirkdavo elektrą, kurios apimtys būdavo apskaitomos tik už kalendorinį mėnesį. Todėl tiekėjai, kurie būtų galėję savo klientų elektros poreikį padengti pa- čiais pigiausiais elektros gamybos šaltiniais, sumo- kėdavo ir už tuos tiekėjus, kurių klientų elektros poreikiui padengti buvo naudojami patys bran- giausi elektros gamybos šaltiniai. O tai neatitiko nei teisingos konkurencijos, nei rinkos dalyvių lygiateisiškumo principų, deklaruojamų Euro-pos Sąjungos direktyvose ir Elektros energetikos įstatyme.

Smulkiai nenagrinėjant elektros gamy-bos specifikos, galima konstatuoti, kad didesnio elektros poreikio metu elektros gamybos kaina rinkoje būna didesnė nei mažesnio poreikio metu.

!


18

II dalis

Rinkos dalyviai iš anksto negali tiksliai žinoti tie- kėjų klientų elektros poreikio ir gamintojų elektros gamybos galimybių. Todėl paprastai didmeninės rinkos dalyviai tiesiogiai tariasi dėl esminių elek-tros apimčių, patikslinimus palikdami vėlesniam laikui.

Pasaulio elektros rinkų veiklos praktikoje naudo-jami keli sutarčių tipai, kai galima iš anksto tartis dėl esminių elektros kiekių per metus, mėnesį, savaitę, parą.

Visos kitos patikslinančiosios elektros apimtys perkamos/ parduodamos centralizuotoje aplinkoje, pvz., elektros biržoje, šiuo metu jau veikiančioje Lietuvoje. Iki 2010 m. pradžios buvo organizuojami aukcionai.

Paprastai taikomas vadinamasis „dienos prieš“ prekybos principas, kuris reiškia, kad vėliausia da- ta, iki kurios rinkos dalyvis iš anksto turi nusipirkti ar parduoti elektrą, yra viena diena prieš realios elektros gamybos ir vartojimo dieną. Kai kuriose šalyse naudojamas „viena valanda prieš“ prekybos principas.

3. Sumokėjimas už nebalansą – jei tiekėjas ne-tiksliai prognozavo ir iš anksto nusipirko ne tiek elektros, kiek faktiškai vartojo jo klientai, jis privalo parduoti iš anksto nusipirktą perteklių arba nusipirkti iš anksto nenupirktą elektros deficitą (nepa- lankiomis kainomis).

Nei Lietuvoje, nei pasaulyje neatsirastų tokio aiškiaregio, kuris galėtų iš anksto numatyti preky-bos elektra apimtis, jas iš anksto nusipirkti ar iš anksto parduoti taip tiksliai, kad nustačius elektros vartojimo ar gamybos faktines apimtis, nebūtų kokių nors nukrypimų.

Jei tiekėjas iš anksto nusipirko daugiau elektros, nei jos suvartojo jo klientai, jis privalo rinkoje parduoti šį nesuvartotą elektros perteklių. Ir at- virkščiai, jei tiekėjas iš anksto nusipirko mažiau elektros, nei jos suvartojo jo klientai, jis privalo iš elektros rinkos papildomai nusipirkti tiek elektros, kad padengtų suvartotos, bet nenupirktos elektros trūkumą.

Šios elektros gamybos savikaina arba netekimai dėl nepagamintos elektros yra pakankamai dideli, todėl ir rinkos dalyvių sąnaudos dėl šios papildo-mos elektros prekybos yra didesnės už sąnaudas prekiaujant iš anksto nusipirkta elektra.

Tokia situacija skatina rinkos dalyvius, gamintojus tiksliau prognozuoti pagaminamus elektros kiekius, o tiekėjus – tiksliau prognozuoti savo klien- tų elektros poreikius. Todėl visa elektros energetikos sistema dirba optimaliau ir ekonomiškiau.

Šiuo metu tiekimo licenciją turinčios ir didme- ninės elektros rinkos dalyviais pripažintos įmo- nės, norėdamos sukomplektuoti savo klientų nu- matomą suvartoti elektros apimtį, didmeninėje rinkoje prekiauja dviejų rūšių elektra – kontrak-tine ir elektra biržoje.

Kontraktinė elektra – tai elektros apimtys, per-kamos tiesiogiai iš laisvai pasirinkto gamintojo ar gamintojų.

Elektra biržoje – tai elektros apimtys, perkamos /parduodamos elektros biržoje, biržos dalyviams perkant/parduodant elektrą iš anksto kiekvienai kitos dienos valandai.

Elektros apimčių nukrypimai vadinami balansavimo elektros energija. !

Faktinių elektros ir prognozuojamų apim- čių neatitikimai turi būti papildomai ir labai operatyviai – elektros vartojimo ir gamybos momentu – pagaminti arba nepa- gaminti.

!


19

Tam, kad rinkos dalyviai turėtų galimy- bę iš anksto susitarti dėl elektros apim- čių, kainų ir mokėjimo sąlygų, diegiamas išankstinės prekybos principas.

!

II dalis

ELEKTRONINĖ PREKYBA DIDMENINĖJE RINKOJE

Pikinio kiekio kontraktai numato 12 val. laiko-tarpį, kurio metu papildomai galima pirkti/par-duoti elektros energiją. Kiekiai per šias 12 val. taip pat negali kisti.

Lietuvoje diegiama elektroninė tiesioginių dvi- šalių kontraktų kiekių derinimo sistema, leidžianti rinkos dalyviams koreguoti tarpusavio prekybos kiekius per bendrą internetinę prieigą iš savo dar-bo vietos.

Elektroninė prekyba didmeninėje rinkoje

Primename, kad Lietuvos didmeninėje elektros rinkoje elektros energiją galima nusipirkti dviem būdais:

perkant elektros energiją pagal tiesioginius dvišalius kontraktus tarp Lietuvos gamintojų ir tiekėjų.

perkant elektros energiją elektros biržoje.

Prekiaujant elektra didmeninėje rinkoje, elektros apimtys apskaitomos kas valandą.

Tiesioginiai dvišaliai kontraktai tarp gamintojų ir tiekėjų yra dviejų tipų. Tai baziniai ir pikiniai.

Bazinio kiekio kontraktai numato, kad perka-mos/parduodamos elektros energijos kiekiai paros metu nekinta, t.y. tą parą kiekvieną valandą perkamas/parduodamas elektros kiekis yra toks pats. Kiekiai gali kisti kiekvieną skirtingą parą, bet ne per vieną parą.

Paskutinis terminas, iki kurio rinkos dalyviai tarpusavyje gali tartis dėl elektros energijos apimčių pagal tiesioginius dviša- lius bazinius ar pikinius kontraktus, yra dvi dienos prieš elektros gamybos ir vartojimo dieną.

!

20

5 pav. Tiesioginių susitarimų elektros energijos kiekiai valandomis

II dalis

Likusia nenupirkta ar neparduota elektra pagal tiesioginius dvišalius kontraktus taip pat prekiau-jama elektros biržoje „diena prieš“ principu. Tai yra, likus vienai dienai iki tikros elektros gamybos ir vartojimo dienos, rinkos dalyviai gali nusipirkti ar parduoti elektros energiją tiksliam norimam gamybos ar vartojimo poreikiui padengti.

Prekyba biržoje vyksta elektroninėje aplinkoje, t.y. rinkos dalyvis pasiūlymus pirkti ir parduoti teikia naudodamas interneto prieigą.

Prieigą prie prekybos sistemos turi tik biržos dalyviai, kuriems išduodamas slaptažodžių gene- ratorius taip, kaip ir elektroninės bankininkystės sistemoje.

Biržoje pasiūlymai pirkti ir parduoti teikiami už- pildant tam tikros formos lenteles būsimos dienos valandoms. Pasiūlymai siunčiami į sistemą ap-dorojimui.

Tas pats biržos dalyvis gali teikti pasiūlymus ir pirkti, ir parduoti, pvz.:

Visi pasiūlymai parduoti surūšiuojami pagal kainas, ir pirmiausia bus įvykdyti pardavimo pa- siūlymai mažiausia kaina.

Visi pasiūlymai pirkti taip pat surūšiuojami pa-gal kainas, ir pirmiausia bus įvykdyti pirkimo pa- siūlymai didžiausia kaina.

Tokiu būdu suformuojamos dvi atskiros kreivės – pirkti ir parduoti, o sistema ieško šių dviejų kreivių susikirtimo taško.

Sistema gautus pasiūlymus sulygina pagal 2 prin-cipus: kad pasiūlymų parduoti elektros apimčių


Elektros birža veikia pagal patvirtintą reglamentą – taisyklių rinkinį, kuriame ap- rašyti visi prekybos aspektai: prekybos kalendorius, pasiūlymų prekybai formos, iš- ankstinių mokėjimų garantijų dydžio skai- čiavimo principai, atsiskaitymų kalendo-rius, apyvartos mokesčiai, sankcijos, jei at-siskaitoma ne pagal nustatytus terminus, ir kt.

!

PREKYBA ELEKTROS BIRŽOJE

21

6 pav. Konkrečios valandos elektros energijos kainos ir prekybos apimties biržoje nustatymas.

Į kairę nuo susikirtimo taško – visi įvykdyti pasiūlymai pirkti ir parduoti, į dešinę nuo susikir-timo taško – neįvykdyti. Susikir-timo taške susiformuoja biržos kaina, už kurią biržoje elektrą pardavė ir nusipirko visi biržos dalyviai, kurių pasiūlymai buvo įvykdyti.

Pavyzdys:Jei rinkos kaina nuo 14:00 val. iki 15:00 val.

yra didesnė nei 150 Lt/MWh, aš sutinku par-duoti 10 MWh, o jei kaina mažesnė nei 150 Lt/MWh, aš sutinku pirkti 10 MWh.

*

II dalis

ti ar nori pirkti iš Lietuvos elektros pardavėjų. Kyla klausimas, kuriuos prekiautojų elektra siūlomus parduoti ar norimus pirkti elektros kiekius atmesti ar sumažinti, o kuriuos palikti prekyboje. Tam su-kurta skaidri ir visiems aiški atrankos sistema.

Pasaulyje veikia du pagrindiniai atrankos būdai:

1. Galių pardavimas aukcione iš anksto.Kiekvienos šalies perdavimo sistemos operato-

rius parduoda perdavimo linijų galias aukcione iš anksto. Perdavimo linijų galias nuperka tie, kurie pasiūlė didžiausią kainą. Nupirktos galios dydžius prekiautojas gali parduoti elektros biržoje ar kitur.

Šis būdas pakankamai aiškus ir skaidrus. Jis suku- ria ekonomines prielaidas perdavimo sistemos operatoriui kaupti ir investuoti lėšas į elektros perdavimo pralaidumų didinimą tam, kad ateityje nebūtų pralaidumų ribojimo atvejų.

Tačiau jis turi keletą negatyvių aspektų:

prekiautojas, užmokėjęs už nupirktą galią, nėra tikras, kad vėliau parduos elektros energiją konkurencinėmis sąlygomis;

prekiautojui į siūlomos elektros kainą reikią įskaičiuoti sąnaudas, patirtas perkant galią, ir to-kiu būdu padidinti elektros kainą, už kurią elektrą pirks vartotojas;

jei vienas prekiautojas išsiperka visas galias, jis rinkoje gali parduoti elektros energiją bet kokia kaina, neįsileisdamas į rinką konkurentų, su gali-mai mažesnėmis elektros kainomis. Tai ypač ak-tualu mažoms energetinėms sistemoms, kokia ir yra Lietuvos elektros energetinė sistema (palygi-nus ją su Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ar Len-kijos);

perdavimo sistemų operatoriai ne visada noriai investuoja į pralaidumų didinimą, nes pa-

kainos būtų mažesnės arba lygios kainoms, nuro-dytoms pasiūlymuose pirkti bei pasiūlymų pirkti elektros apimtys atitiktų pasiūlymų parduoti elektros apimtis.

Jei šie principai išlaikomi, sistema automatiškai patvirtina pirkimo/pardavimo sandorius.

Mažiausiais kiekis, kurį gali parduoti/pirkti rinkos dalyvis biržoje konkrečią valandą, yra 0,1 MWh arba 100 kWh.

Pasibaigus prekybos sesijai, kiekvienas rinkos dalyvis gauna pranešimus apie prekybos elektra re-zultatus: apie jo pasiūlymus, kurie buvo įvykdyti (nurodoma kiekis ir kaina).

Kodėl šalyje įteisintas toks tarptautinės prekybos modelis?

Todėl, kad per prekybos biržoje sistemą yra val-domi tarptautinių elektros energijos perdavimo li- nijų galingumai.

Perdavimo linijų pralaidumai – galimybė per-duoti tam tikrą elektros energijos kiekį – nėra be- galiniai. Elektros energijos perdavimo tinklo pralaidumai nustatomi priklausomai nuo dirbančios linijos ar kabelio tipo, t.y. linijos storio (kelių transporte tai būtų tilto plotis) ir tų linijų kiekio. Pralaidumai gali kisti per dieną, mėnesį, metus, nes elektros perdavimo linijos turi būti remon-tuojamos, gali būti avariniai išjungimai ir kt.

Tarptautinių linijų pralaidumai tam tikru laikotar-

piu gali būti mažesni už elektros energijos kiekius, kuriuos užsienio prekiautojai nori Lietuvai parduo-


Lietuvoje galioja reikalavimas, kad visa elektros energija, kuri pagaminama kitose šalyse, turi būti privalomai parduota elektros biržoje ir visa elektros energija, kurią norima suvartoti kitoje šalyje, turi būti pri-valomai perkama biržoje.

!22

II dalis

didinus pralaidumus iki reikiamų dydžių nelieka galimybės užsidirbti papildomų pajamų;

šis būdas neleidžia salduoti* elektros preky-bos srautų.

2. Perdavimo linijų pralaidumų paskirstymas tarp prekiautojų. Pralaidumai paskirstomi tuo pačiu metu, kada elektros energija perkama ar parduodama. Šio atrankos būdo esmė ta, kad atmetami arba

ribojami rinkos dalyvių į elektros biržą siunčiami

pasiūlymai, kurių elektros pardavimo kaina yra didžiausia arba kurių pirkimo kaina mažiausia.

Šio atrankos būdo privalumai:

tai aiškus ir skaidrus būdas, kuris prekiauto-jams, turintiems rezervuotas galias, nesukuria rizikos neparduoti elektros. Jis papildomai nedi- dina elektros energijos išlaidų ir atitinkamai kainos bei panaikina galimo piktnaudžiavimo rinko-je, užsirezervavus visas galias, problemą;

elektros biržoms veikiant kaimyninėse šalyse, esant praleidžiamos galios trūkumui susiformuo-ja skirtingos elektros kainos. Šis atrankos būdas leidžia pajamas, uždirbamas iš kainų skirtumo, skirti elektros pralaidumams didinti iki tokių lygių, kad skirtingose regionuose formuotųsi to-kios pačios kainos.

Reguliavimo elektros energija. Kaip ja prekiaujama

Lietuva pasirinko antrąjį galios paskirs- tymo atrankos būdą. Būtina jo įgyvendini- mo sąlyga: visa išvežama ir įvežama elektra turi būti prekiaujama tik vienoje vieto- je – elektros biržoje, kurioje tarptautinė prekyba administruojama taip, jog elektros prekybos apimtys neviršytų fiziškai galimo perduoti elektros kiekio, t.y. elektros linijų pralaidumų.

!

REGULIAVIMO ELEKTROS ENERGIJA. KAIP JA PREKIAUJAMA

Apžvelgėme išankstinį elektros energijos preky-bos procesą, kuris baigiasi likus vienai dienai iki elektros energijos gamybos ir vartojimo dienos.

o kas gi toliau?Pasibaigus prekybos sesijai elektros biržoje,

Lietuvos perdavimo sistemos operatorius LIT- GRID gauna visus duomenis apie nupirktus/ par-

duotus elektros energijos kiekius, kurie bus gami- nami ir vartojami rytoj.

Taigi LITGRID turi informaciją, kokie gamybos šaltiniai ir kokia galia turės dirbti, koks bus elek-tros importo ir eksporto srautas iš šalies ir į šalį, koks rinkos dalyvių vartojimo poreikis bus kitą dieną.

Elektros prekybos srautų saldavimo pavyzdys:

Tarkime esant linijos pralaidumui 800 MW vienas prekybininkas iš šalies A nori parduoti šalyje B 1000 MW, o kitas prekybininkas iš šalies B nori parduoti šalyje A irgi 1000 MW. Jei vienas prekybininkas sugebėtų parduoti šalyje B 1000 MW, o kitas šalyje A 1000 MW, papildomo linijų apkrovimo neatsirastų, nes prekybos srautai yra priešingi (1000–1000=0 MW). Tačiau esant linijos pralaidumui 800 MW, abiem prekybininkams kartubus išskirta tik 800 MW (pvz., ir vienam, ir kitam po 400 MW). Tokiu būdu dirbtinai apribojami galimi prekybos srautai tarp šalių.

*

23

II dalis Reguliavimo elektros energija. Kaip ja prekiaujama

dami už kokią kainą jie sutinka parduoti regu-liavimo elektros energiją, jei LITGRID užsakytų ją vartojimo ir gamybos dieną, arba už kokią kainą jie sutinka nupirkti reguliavimo elektros energiją, jei LITGRID užsakytų mažinti gamybą vartojimo ir gamybos dieną.

Paprastai gamintojai reguliavimo elektros energiją parduoda brangiau ir siūlosi pirkti pi-giau nei parduoda elektrą biržoje.

Šiame aukcione nesudaromi sandoriai, jame tik nustatoma eilės tvarka, pagal kurią gamintojams bus nurodyta didinti ar mažinti elek-tros gamybą, jei kitą dieną elektros energeti- nei sistemai prireiks atkurti balansą.

Gamintojai į eilę sustatomi pagal jų siūlomą elektros energijos kainą – pirmiausia bus įvykdyti pasiūlymai parduoti mažiausia kaina ir pasiūlymai pirkti didžiausia kaina.

Reguliavimo elektros energija perkama arba parduodama gamybos ir vartojimo dieną, ta- čiau prieš gamybos ir vartojimo momentą.

Paprastai LITGRID nurodo gamintojams pakeisti gamybos režimus prieš keliasdešimt minučių iki gamybos režimo pakeitimo pradžios. Kita vertus, tai nėra taisyklė, nes LITGRID turi gamybos šaltinių kurių gamybos režimus galima keisti daug opera-tyviau.

Remiantis šia informacija LITGRID sudaro gamy-bos ir vartojimo planus, kuriuos vykdyti privalo visi rinkos dalyviai.

Be to, LITGRID planuoja importo ir eksporto srau-tus kitai dienai. Sudaromas balansas, kuris turi ati-tikti sąlygą:

Tačiau gamybos ir vartojimo dieną gali atsitikti, o praktiškai, daugiau ar mažiau, bet atsitinka visada, kad tiekėjų prognozuotas ir nupirktas elektros kie-kis neatitinka vartojamo kiekio bei gamintojų prog-nozuotas ir parduotas kiekis neatitinka faktiškai gaminamo elektros kiekio. Kitaip tariant, susifor-muoja gamybos ir vartojimo nebalansas.

Štai šį gamybos ir vartojimo nebalansą panaikinti turi perdavimo sistemos operatorius LITGRID.

Paprastai reguliavimo elektros energiją LITGRID perka/parduoda iš gamintojų, nes tik jie turi tech-nines galimybes keisti elektros energijos gamybos režimus realiu laiku pagal perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID nurodymus.

Kaip LITGRID pasirenka gamintojus, iš kurių per-ka ar kuriems parduoda reguliavimo energiją?

LITGRID organizuoja išankstinį reguliavimo elektros energijos aukcioną:

Pasibaigus prekybos elektros biržoje sesijai, gamintojai teikia siūlymus LITGRID, nurody-

LITGRID nurodo gamintojams padidinti gamybą, jei Lietuvoje trūksta elektros, arba sumažinti gamybą, jei elektros yra per daug. LITGRID perka elektros energi- ją, jei sistemoje jos trūksta, ir parduoda elektrą, jei jos per daug. Ir šis elektros energijos kiekis vadinamas reguliavimo elektros energija.

!Nurodymai keisti gamybos režimus

duodami prieš gamybos ir vartojimo momentą. !

24

(gamyba + importas) = (vartojimas + eksportas)

II dalis Balansavimo elektros energija. Kaip ja prekiaujama

25

Priminsime prekybos didmeninėje elektros rinkoje kalendorių:

prekyba pagal tiesiogines dvišales sutartis tarp tiekėjų ir gamintojų baigiasi likus dviem die- noms iki gamybos ir vartojimo dienos;

prekyba elektros biržoje baigiasi likus vienai dienai iki gamybos ir vartojimo dienos;

likus keliasdešimt (ar mažiau) minučių iki elektros gamybos ir vartojimo momento prekiaujama reguliavimo elektros energija.

Jeigu dėl nenumatytų atvejų energetinė sistema išsibalansuoja vartojimo ir gamybos momentu, tai įsijungia kaimyninių šalių energetikos sistemos, iš kurių Lietuva automatiškai arba pasiima jai trūkstamos elektros, arba joms atiduoda elektros energijos perteklių.

Kas sukelia sistemos nebalansą?

Sistemos nebalansas atsiranda tuomet, kai elektros vartojimas pasikeičia paskutiniu momentu, pvz.: dauguma gyventojų įsijungia elektrą staiga, nes artėjant audrai stipriai apsiniaukia, ar daugu-ma įsijungia daug TV, nes prasideda populiari laida.

Sistemos nebalansas gali atsirasti ir dėl gamintojų kaltės, pvz., sutrikus įrengimų darbui, dėl ko reikia mažinti elektros energijos gamybos apimtis.

Mažesnis ar didesnis energetinės sistemos gamy-bos ir vartojimo nebalansas egzistuoja visada.

Nuokrypis vartojimo dalyje nustatomas lyginant planinius vartojimo dydžius, apskaičiuotus pagal

Balansavimo elektros energija yra nuokrypis nuo gamybos ir vartojimo planuose nurodyto elektros energijos dydžio.

!

BALANSAVIMO ELEKTROS ENERGIJA. KAIP JA PREKIAUJAMA

tiesioginių dvišalių sutarčių prekybos rezultatus, susumuojant elektros biržos prekybos rezultatus ir faktinius vartojimo dydžius, nustatomus po vartojimo momento pagal komercinės apskaitos prietaisus.

Jei faktinis vartojimas viršija planinį dydį, tiekėjas, tiekiantis elektrą vartotojams, perka trūkstamą – balansavimo elektros energiją. Jei faktinis vartoji-mas mažesnis už planinį dydį, tiekėjas parduoda perteklinę – balansavimo elektros energiją.

Nuokrypis gamybos dalyje yra nustatomas lygi-nant planinius gamybos dydžius, apskaičiuotus pagal tiesioginių dvišalių sutarčių prekybos rezultatus, sumuojant prekybos elektros biržoje rezultatus bei sumuojant prekybos reguliavimo elektros energija rezultatus ir faktinius gamybos dydžius, nustatomus po gamybos momento pagal komer- cinės apskaitos prietaisus.

Jei faktinė gamyba viršija planinį lygį, gamintojas parduoda balansavimo energiją. Jei faktinė gamy-ba mažesnė už planinį lygį, gamintojas perka balansavimo energiją.

Galima teigti, kad balansavimo energijos atsira- dimas provokuoja reguliavimo energijos atsiradi- mą, t.y. jei kokie nors rinkos dalyviai nukrypo nuo plano ir sukėlė sistemos nebalansą, perdavimo sistemos operatoriui reikėjo užsakyti pirkti ar par-duoti reguliavimo energiją tam, kad balansas būtų atkurtas.

Ryšys tarp balansavimo elektros energijos ir regu-liavimo elektros energijos suponuoja ir ryšį tarp šių elektros energijos rūšių kainos.

Paprastai nuokrypių dydžiai, t.y. balansavimo elektros energijos apimtis, nustatomi pasibaigus kalendoriniam mė- nesiui, surinkus duomenis iš visų komer- cinės apskaitos prietaisų.

!

II dalis

Susipažinus su didmeninėje prekyboje taikomu valandiniu elektros apimčių apskaitymo principu, kyla klausimas, kaip apskaityti valandinius elek-tros kiekius mažmeninės rinkos dalyviams, t.y. elektros vartotojams.

Dažniausiai mažmeninių vartotojų elektros ap-skaitos prietaisai gali fiksuoti tik tam tikro laiko-tarpio sukauptus suminius dydžius ir tik specialiai, dažniausiai vizualiai, juos nuskaitydami.

Kad nereikėtų vizualiai nustatyti elektros apim- čių arba montuoti naujo tipo apskaitos prie- taisų, šalys, įdiegusios valandinę prekybą, tai sprendžia gal ne tokiais tiksliais, tačiau papras-tesniais būdais, pvz., sudarydamos tipinius ar likutinius grafikus.


26

Sudarant tipinius grafikus visi vartotojai, neturin- tys valandinės apskaitos, suskirstomi į tipines gru- pes. Remiantis statistine analize, kiekvienai tokiai grupei individualiai sudaromas tipinis valandinis grafikas. Tai yra nustatoma, kiek procentų elektros iš bendro suvartoto elektros kiekio per tam tikrą laiką – parą ar mėnesį – suvartojama kiekvieną konkrečią valandą.

Tipinio valandinio grafiko sudarymo procedūra:

1. Susitariama, kiek vartotojų kategorijų, ku-rioms formuojami skirtingi tipiniai valandiniai grafikai, turėtų būti.

2. Parenkama po keletą vartotojų iš kiekvie-nos kategorijos ir prie jų prietaisų montuojami valandinių elektros vartojimo apimčių nustatymo prietaisai, prijungti prie automatizuotos duo- menų nuskaitymo sistemos.

3. Mažiausiai vienerius metus kaupiama šių vartotojų faktinių elektros vartojimo apimčių statistika.

Statistinės analizės pagrindu pagal elektros var-tojimo apimčių kitimą nustatoma, kiek procentų

ELEKTROS APIMČIŲ APSKAITA MAŽMENINĖJE RINKOJE

Elektros apimčių apskaitos klausi-mai yra tiekėjo, o ne vartotojo prob-lema. Santykiai tarp tiekėjo ir vartotojo grindžiami abiejų pusių laisva valia. Var- totojas ir tiekėjas gali laisvai tartis, ko- kiu periodiškumu bus nustatomos elek-tros apimtys už ją atsiskaitant. Valandi- nė elektros apskaita yra visų didmeni- nės rinkos dalyvių – tiekėjų ir gamintojų – problema.

!

Jei norint atkurti nebalansą reikia pirkti reguliavimo elektros energiją, tai atitinkamai ir parduodamos balansavimo elektros energijos kaina bus ne mažesnė nei reguliavimo elektros energijos kaina.

Ir atvirkščiai – jei norint atkurti nebalansą reikia parduoti reguliavimo elektros energiją, tai atitinkamai ir perkamos balansavimo elektros energijos kaina bus ne didesnė nei reguliavimo elektros energijos kaina.

Paprastai gamintojų parduodamos reguliavimo energijos kaina yra aukštesnė nei elektros biržoje susiformavusi kaina, o gamintojų perkamos regu-liavimo elektros energijos kaina – žemesnė nei elektros biržoje susiformavusi kaina.

Dėl šios priežasties visi rinkos dalyviai, nukrypę nuo planinio grafiko, pirkdami balansavimo elekt- rą moka daugiau, o parduodami jos perteklių gauna mažiau už elektros kainą biržoje.

II dalis

elektros nuo bendro elektros suvartojimo per metus buvo suvartota kiekvieną valandą. Taip įteisinamas metinis tipinis valandinis grafikas kiekvienai vartotojo kategorijai. Remiantis meti- niu tipiniu valandiniu grafiku gali būti sudaromas atskiras paros tipinis valandinis grafikas kiekvi-enai parai atskirai kiekvienai vartotojų kategorijai.

Pasibaigus faktinio elektros vartojimo laikotarpiui, pagal suminius prekybos rezultatus nustato-mas faktinis valandinis elektros vartojimo kiti-mas.

Tipinių vartotojų kategorijų sąrašas ir kiekvienos iš jų tipiniai valandiniai grafikai skelbiami viešai.

Tokiu būdu nustatomas menamas, tačiau preky-bai didmeninėje rinkoje naudojamas valandinis grafikas.

Šį modelį paprasta naudoti, tačiau prieš tai reikia atlikti nemažai paruošiamųjų darbų ir jis labai ne-tiksliai atspindi realią padėtį.

Lietuvoje pritaikytas likutinio grafiko modelis (labiausiai paplitęs Skandinavijos šalyse).

Tarp aukštos įtampos perdavimo tinklo ir vi- dutinės įtampos skirstomojo tinklo ant tarptauti- nių ir gamintojų elektros perdavimo linijų, bei ant jungiamųjų linijų su dauguma stambiųjų pramo- nės įmonių yra sumontuoti valandinius elektros kiekius fiksuojantys apskaitos prietaisai, prijungti prie automatizuotos duomenų nuskaitymo siste-mos.


27

Todėl nesunku nustatyti faktinius į skirstomąjį tinklą patenkančios elektros valandinius kiekius.

Laikoma, kad skirstomajame tinkle užfiksuotas faktinis elektros suvartojimo kiekio kitimas ir yra vartotojų, kurie neturi valandinės elektros apim- čių apskaitos ir kurių įranga prijungta prie skirsto-mojo tinklo, faktinis elektros suvartojimo kiekio kitimas.

Likutinio grafiko modelio esmė: varto- tojų, neturinčių valandinių elektros suvar-tojimo apimčių nustatymo prietaisų, var-tojimo apimčių svyravimai prilyginami vi- so skirstomojo tinklo faktiniam elektros suvartojimo apimčių svyravimui.

!

II dalis Elektros apimčių apskaita mažmeninėje rinkoje

28

7 pav. Likuti nio grafi ko skaičiavimo pavyzdys turint valandinio fakti nio elektros suvartojimo skirstomajame ti nkle ir konkretaus vartotojo (ar grupės vartotojų) bendrojo paros elektros suvartojimo kiekio duomenis.

Likuti nio grafi ko skaičiavimo pavyzdys: *

Tarkim, kad ti ekėjo nupirkta elektros apimti s per parą sudarė 20 000 kWh. Pagal ti pinį valandinį grafi ką, per parą šiai vartotojų kategorijai nustatyta, kad pirmajai paros valandai tenka 3,97% bendrojo elektros suvartojimo paros kiekio, antrajai – 4,2% ir t. t. visoms 24 paros valan-doms. Tokiu būdu ti ekėjui per parą nupirkus 20 000 kWh, pirmajai valandai priskiriama 794 kWh, antrajai – 840 kWh elektros ir t.t.

BALTPooL UABA. Juozapavičiaus g. 13LT–09311, Vilnius Tel. (8 5) 278 26 00Faksas (8 5) 278 27 07E. paštas [email protected]

Elektros rinka Lietuvoje - personalas.ktu.ltrostan/Elektros rinka d/Atmintine... · I dalis Elektros vartojimo požiūriu elektros energetikos sektorius susideda iš dviejų pagrindinių

Documents