Page 1
Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo sistemos sukūrimas
Lietuvos elektrotechnikos sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091
Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Valdas Paulauskas
ELEKTROS ENERGETIKOS STUDIJŲ PROGRAMA
PRAKTIKŲ METODINIAI NURODYMAI
Mokomoji (metodinė) priemonė
Vilnius, 2011
Page 2
2
Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Valdas Paulauskas
ELEKTROS ENERGETIKOS STUDIJŲ PROGRAMA
PRAKTIKŲ METODINIAI NURODYMAI
Mokomoji (metodinė) priemonė
Vilnius, 2011
Page 3
3
UDK
Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Valdas Paulauskas
ELEKTROS ENERGETIKOS STUDIJŲ PROGRAMA
PRAKTIKŲ METODINIAI NURODYMAI
Mokomoji (metodinė) priemonė
Recenzavo:
Prof. habil.. dr. Roma Rinkevičienė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Doc. dr. Bronius Karaliūnas , Vilniaus Gedimino technikos universitetas
ISBN
©Marija Jotautienė, 2011
©Dalia Lukošienė, 2011
©Valdas Paulauskas, 2011
Page 4
3
TURINYS
ĮŽANGA ..................................................................................................................................... 4
1. PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO IR ATLIKIMO METODIKA ........................................... 5
1.1. ANOTACIJA ....................................................................................................................... 5
1.2. METODIKOJE NAUDOJAMŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS ................................................ 5
1.3. BENDROJI INFORMACIJA APIE ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS STUDIJŲ
KRYPTIES PRAKTIKAS .......................................................................................................... 5
1.3.1. Praktikos vieta bendrojoje studijų programoje, laikas ir trukmė .................................. 5
1.3.2. Praktikų ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistema. ........................................ 6
1.3.3. Praktikos dalyvių funkcijos .......................................................................................... 7
1.4. IŠLEIDIMAS Į PRAKTIKAS, PRAKTIKŲ DOKUMENTAI .......................................... 9
1.5. PRAKTIKŲ ATLIKIMAS ................................................................................................ 10
1.6.. PRAKTIKŲ ATASKAITŲ RAŠYMAS .......................................................................... 10
1.6.1. Bendrieji praktikos ataskaitoms keliami reikalavimai ................................................ 11
1.6.2. Praktikos ataskaitos struktūra ..................................................................................... 12
1.6.3. Praktikos ataskaitų maketavimas ................................................................................ 13
1.6.4. Praktikų ataskaitų gynimas ......................................................................................... 18
2. ELEKTROS ENERGETIKOS SRITYJE UGDOMOS KOMPETENCIJOS ...................... 18
3. PRAKTIKŲ APRAŠAI IR UŽDUOTYS ............................................................................ 20
4. TEORINĖ DALIS ................................................................................................................ 41
4.1. ĮVADAS ........................................................................................................................ 41
4.2. SĄVOKOS ..................................................................................................................... 42
4.2.1. Šiuolaikinės elektros energijos tiekimo sistemos įmonėms .................................................44 4.2.2. Pagrindiniai elektros energetikos sistemos elementai ..........................................................44 4.2.3. Elektros tinklai .....................................................................................................................45 4.2.4. Reikalavimai elektros įrenginių priežiūrai ir eksploatavimui ..............................................52
5. NORMINIAI TEISĖS AKTAI IR DOKUMENTAI ............................................................ 64
PRIEDAI .................................................................................................................................. 77
Page 5
4
ĮŽANGA
Elektros energetikos studijų programos praktikų metodiniai nurodymai skirti
studentams, studijuojantiems elektros inžinerijos studijų krypties Elektros energetikos
specialybę, taip pat dėstytojams bei elektrotechnikos sektoriaus įmonėms priimančioms
studentus į praktikas.
Leidinį Elektros energetikos studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai
sudaro penkios dalys Pirmoje dalyje pateikiama praktikų organizavimo ir atlikimo metodika,
antroje dalyje - elektros energetikos srityje ugdomos kompetencijos, trečioje dalyje – praktikų
modulių aprašai ir praktikų užduotys, ketvirta dalis skirta elektros energetikos pagrindiniams
teoriniams aspektams apžvelgti, penktoje dalyje pateikiama pagrindinių teisinių dokumentų
apžvalga su nuorodomis į konkrečius leidinius. Prieduose – praktikos ataskaitų įforminimui
reikalingi dokumentai, įmonių adresai kur studentai galėtų atlikti praktikas.
Page 6
5
1. PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO IR ATLIKIMO METODIKA
1.1. ANOTACIJA
Šioje rinkinio dalyje pateikiami technologijų mokslo srities elektros ir elektronikos studijų
krypties metodiniai reikalavimai technologinės ir baigiamosios praktikų organizavimui. Priemonė
skiriama studentams praktikantams, praktikų vadovams metodininkams ir įmonių praktikos
vadovams. Leidinyje pateikiama bendroji informacija apie elektros ir elektronikos studijų krypties
praktikas, išleidimo į praktikas procedūras, praktikų atlikimą, reikalavimus praktikų ataskaitų
rašymui bei jų gynimui.
1.2. METODIKOJE NAUDOJAMŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS
Praktika –studijų programos dalis, kurios metu studento įgytos programos pagrindų ir specialaus
lavinimo žinios, kompetencijos ir gebėjimai įtvirtinami, pritaikomi ir tobulinami praktinėje
profesinėje veikloje.
Praktikos įmonė - įmonė arba organizacija, atitinkanti studijų programoje numatytos praktikos
materialinį, teorinį ir praktinį ugdomąjį lygį ir priimanti studentą praktikantą atlikti praktiką,
remiantis praktikos organizavimo trišale sutartimi arba tam tikrais atvejais kita susitarimo tarp
akademinių kamieninių padalinių ir praktikos institucijos forma.
Praktikos vieta – įmonės, priimančios atlikti praktiką, suteikta praktinio mokymo vieta, kurioje
studentas tęsia studijas konkrečiomis darbo sąlygomis.
Studento praktinio mokymo trišalė sutartis – pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK- 432 patvirtintą pavyzdinę sutartį švietimo
institucijos, praktikos institucijos ir studento susitarimas dėl studento praktinės veiklos.
Praktikos vadovas metodininkas – dėstytojas, atsakingas už praktikos užduočių parengimą,
praktikos organizavimą, kontrolę bei praktikos įvertinimą.
Įmonės praktikos vadovas – praktikos institucijos darbuotojas, paskirtas studento praktikos
vadovu atsižvelgiant į studento praktinio mokymo trišalėje sutartyje keliamus reikalavimus.
.Praktikos dienynas – dokumentas, skirtas įvertinti praktikos organizavimą, studento praktikanto
priežiūros kokybės užtikrinimą, praktikos užduoties naudingumą studentui praktikantui ir
praktikos institucijai, kurį pildo institucijos praktikos vadovas ir studentas praktikantas.
Praktikos ataskaita – rašto darbas, kuriame studentas praktikantas pristato ir išanalizuoja
praktikos metu atliktas užduotis ir gautus rezultatus.
1.3. BENDROJI INFORMACIJA APIE ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS STUDIJŲ
KRYPTIES PRAKTIKAS
Šioje praktikų atlikimo metodikos (toliau – Metodika) dalyje pateikiami bendrieji
reikalavimai technologijos mokslų srities elektros ir elektronikos inžinerijos krypties elektros
inžinerijos šakos technologinės ir baigiamosios praktikų atlikimui įmonėse. Įvertinant studijų
programų sandarą ir struktūrą pagal ECTS nuostatas pateikiama praktikų vieta studijų
programose, praktikų trukmė praktikų ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistemos
principai, aprašomos praktikų dalyvių funkcijos bei praktikų atlikimo priežiūra ir kontrolė.
1.3.1. Praktikos vieta bendrojoje studijų programoje, laikas ir trukmė
Technologinių praktikų tikslas – vieno ar kitos semestro metu įgytas teorines žinias pritaikyti
realioje veiklos pasaulio aplinkoje, siekiant konkrečių studijų rezultatų. Baigiamųjų praktikų
Page 7
6
tikslas – įgyti naujus ir įtvirtinti jau turimus praktinius įgūdžius bei gebėjimus, įgytus praktikumų
ir ankstesnių praktikų metu konkrečioje darbo aplinkoje, susijusioje su baigiamojo projekto tema.
Technologinė ir baigiamoji praktikos yra pradedamos realizuoti išklausius pagrindinį
studijų krypties (šakos) dalykų teorinį kursą. Konkretus praktikų laikas nustatomas vadovaujantis
patvirtintu kiekvienos studijų programos studijų planu. Studijų planuose praktikų laikas
nustatomas vadovaujantis siekiamų studijų rezultatų sąveika ir tęstinumu, t.y., praktikos turi būti
planuojamos atlikti tuomet, kai teorinio mokymo metu yra pasiektas toks teorinių rezultatų lygis,
kad studentas galėtų juos taikyti realioje praktinėje veikloje. Prieš atlikdami technologinę ir
baigiamąją praktikas, studentai taip pat turi būti įgiję pirminius praktinius įgūdžius praktikumų ir
pažintinių/ mokomųjų praktikų metu. Technologinės ir baigiamosios praktikų trukmė yra
nustatoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Šiuo atveju: LR mokslo ir studijų įstatymu
(Žin., 2009, Nr. 54 – 2140), Technologijos mokslų (inžinerijos) studijų srities reglamentu (2005 -
04-29 įsakymas Nr. ISAK-734 (Žin., 2005, Nr. 59-2079) bei Laipsnį suteikiančių pirmosios ir
vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu (LR Švietimo ir mokslo ministro
įsakymas 2010 04 09, Nr. V-501, Vilnius).
1.3.2. Praktikų ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistema.
Praktikų ataskaitos yra pateikiamos vadovaujantis konkrečios švietimo institucijos vidaus
tvarkos, reglamentuojančios studijų proceso organizavimą, galiojančiais dokumentais. Pagrindinė
nuostata – praktikos ataskaitos pateikimas ir gynimas turi vykti einamojo semestro, kurio metu
organizuojama praktika, metu. Praktikoje įgytų įgūdžių vertinimui ir įvertinimui yra taikomas
kriterijais grįstas modelis. Vertinimo kriterijai yra formuluojami pagal siekiamus studijų
rezultatus. Šioje Metodikoje yra siūloma studento praktiką vertinti nustačius rezultato ir
bendruosius kriterijus. Rezultato vertinimo kriterijai yra traktuojami kaip siekiamų rezultatų
išskaidymas į konkrečius gebėjimus ir įgūdžius ir pateikiami dalyko medžiagoje. Bendrieji
vertinimo kriterijai yra nustatyti vertinimo skalės apraše (žr. 1 lentelę). Galutiniam įvertinimui
taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš praktikos įmonėje,
ataskaitos ir ataskaitos gynimo vertinimo.
Galutinio balo skaičiavimo formulė:
GB = 0,3PĮ + 0,3PA + 0,4PAG,
čia PĮ – praktikos įmonėje vertinimas; PA – praktikos ataskaitos vertinimas; PAG – praktikos
ataskaitos gynimas.
1 lentelė
Žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo skalė
Išla
iky
mo
sle
nk
stis
Pažymys ir
trumpas žinių ir
gebėjimų
apibūdinimas*
Išsamus žinių ir supratimo
apibūdinimas
Išsamus gebėjimų
apibūdinimas
Išla
iky
ta
10 (puikiai)
Puikios, išskirtinės
žinios ir gebėjimai
Puikios, išskirtinės, visapusiškos žinios ir jų
taikymas sprendžiant sudėtingas praktines
problemas. Savarankiškai studijavo papildomą
medžiagą. Puikiai supranta ir vartoja sąvokas,
geba analizuoti jas platesniame dalyko
kontekste. Originaliai ir nepriklausomai mąsto.
Puikūs analitiniai ir vertinimo įgūdžiai, įžvalga.
Puikus pasirengimas tolesnėms studijoms.
Puikiai taiko teorines žinias. Puikiai
atlieka sudėtingas nestandartines
užduotis. Nepriekaištinga, išskirtinė
atlikimo kokybė. Puikūs raiškos ir
pristatymo įgūdžiai. Gerai supranta, ką
ir kodėl daro.
Pasiekti visi studijų rezultatai
9 (labai gerai)
Tvirtos, geros, visapusiškos žinios ir jų taikymas
sprendžiant sudėtingas praktines problemas.
Savarankiškai studijavo papildomą medžiagą.
Labai gerai taiko teorines žinias.
Lengvai atlieka sudėtingas tipines
užduotis. Labai gera atlikimo kokybė.
Page 8
7
Išla
iky
mo
sle
nk
stis
Pažymys ir
trumpas žinių ir
gebėjimų
apibūdinimas*
Išsamus žinių ir supratimo
apibūdinimas
Išsamus gebėjimų
apibūdinimas
Tvirtos, geros
žinios ir gebėjimai
Puikiai supranta studijuojamą medžiagą,
sąvokas vartoja tinkamai. Originaliai ir
nepriklausomai mąsto. Labai geri analitiniai,
vertinimo ir sintezės įgūdžiai. Labai geras
pasirengimas tolesnėms studijoms.
Labai geri raiškos ir pristatymo
įgūdžiai. Supranta, kokius metodus,
technikas taiko ir kodėl.
Pasiekta ne mažiau kaip 90 proc. studijų rezultatų
8 (gerai)
Geresnės nei
vidutinės žinios ir
gebėjimai
Geresnės nei vidutinės žinios ir jų taikymas
sprendžiant praktines problemas. Susipažino su
privaloma medžiaga. Geba savarankiškai dirbti
su papildoma medžiaga. Supranta sąvokas ir
principus, juos taiko tinkamai. Gerai
argumentuoja ir argumentus pagrindžia faktais.
Geras pasirengimas tolesnėms studijoms.
Gerai taiko žinias. Teisingai atlieka
vidutinio sudėtingumo ir sunkesnes
užduotis. Gera atlikimo kokybė. Geri
raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Žino,
kokius metodus, technikas taikyti.
Pasiekta ne mažiau kaip 80 proc. studijų rezultatų
7 (vidutiniškai)
Vidutinės žinios ir
gebėjimai, yra
neesminių klaidų.
Vidutinės žinios, yra neesminių klaidų. Žinias
taiko praktinėms problemoms spręsti.
Susipažino su pagrindine medžiaga. Supranta ir
vartoja sąvokas ir principus. Kelios esminės
dalys susiejamos į visumą. Pakankamai gerai
argumentuoja. Pakankamas pasirengimas
tolesnėms studijoms.
Žinios taikomos vadovaujantis
pateiktais pavyzdžiais. Gera atlikimo
kokybė. Teisingai atlieka vidutinio
sunkumo užduotis. Pakankami raiškos
ir pristatymo įgūdžiai.
Pasiekta ne mažiau kaip 70 proc. studijų rezultatų
6 (patenkinamai)
Žinios ir gebėjimai
(įgūdžiai) žemesni
nei vidutiniai, yra
klaidų
Žemesnės negu vidutinės žinios, yra klaidų.
Žinias taiko nesudėtingoms praktinėms
problemoms spręsti. Susipažino su pagrindine
medžiaga. Patenkinamai suvokia sąvokas, geba
savais žodžiais apibūdinti priimamą informaciją.
Analizuojant susitelkiama į keletą aspektų,
tačiau nesugebama jų susieti. Patenkinamas
pasirengimas tolesnėms studijoms.
Žinios taikomos vadovaujantis
pateiktais pavyzdžiais. Patenkinama
atlikimo kokybė. Moka veikti pagal
analogiją. Teisingai atlieka lengvas
užduotis, bet nesuvokia sudėtingesnių.
Patenkinami raiškos ir pristatymo
įgūdžiai.
Pasiekta ne mažiau kaip 60 proc. studijų rezultatų
5 (silpnai)
Žinios ir gebėjimai
(įgūdžiai) tenkina
minimalius
reikalavimus
Žinios tenkina minimalius reikalavimus. Žinias
taiko nesudėtingoms praktinėms problemoms
spręsti. Paprastas įsisavintų sąvokų vardijimas,
teksto atpasakojimas. Atsakymas sutelktas į
vieną aspektą. Minimalus pasirengimas
tolesnėms studijoms.
Minimalūs pakankami gebėjimai
problemoms spręsti vadovaujantis
pavyzdžiais. Geba veikti pagal
analogiją. Patenkinami raiškos ir
pristatymo įgūdžiai.
Pasiekta ne mažiau kaip pusė studijų rezultatų
Nei
šla
iky
ta 4 Nepatenkina
mai
Netenkinami
minimalūs
reikalavimai
Žinios netenkina minimalių reikalavimų
Gebėjimai netenkina minimalių
reikalavimų
3
2
1
Pasiekta mažiau kaip pusė studijų rezultatų
1.3.3. Praktikos dalyvių funkcijos
Pagrindiniai praktikos kaip studijų programos sudedamosios dalies organizavimo ir
atlikimo dalyviai yra: studentas-praktikantas (toliau-praktikantas), švietimo institucijos atstovas,
atsakingas už metodinių reikalavimų formulavimą (toliau – vadovas metodininkas) ir įmonės
Page 9
8
darbuotojas kuris yra atsakingas už praktinių užduočių atlikimo priežiūrą ir kontrolę (toliau –
įmonės praktikos vadovas).
Praktikanto pareigos ir teisės. 1. Praktikanto teises ir pareigas praktikos atlikimo metu nustato švietimo institucijų
vidaus tvarkos dokumentai, o taip pat įmonės, kurioje atliekama praktika, vidaus tvarkos
taisyklės.
Pagrindinės praktikanto pareigos:
vykdyti metodinio praktikos vadovo nurodytas praktinio mokymo užduotis;
laikytis praktikos vietoje nustatytų darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų saugos ir
sveikatos, priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų;
tausoti praktikos vietos turtą;
reguliariai lankyti įmonės praktikos vadovo rengiamas konsultacijas;
parengti praktikos ataskaitą, atitinkančią šioje metodikoje nustatytus reikalavimus;
nustatytu laiku pateikti ir registruoti katedroje praktikos ataskaitą ir ją apginti.
2. Praktikantas turi teisę:
kreiptis į metodinį praktikos vadovą konsultacijos dėl visų praktikoje iškilusių
klausimų;
prieš praktiką gauti kolegijos su įmone suderintą numatytos praktikos programą bei
visą informaciją, susijusią su praktikos atlikimo tvarka ir ataskaitos parengimo ir pateikimo forma
bei grafiku;
išeinant į praktiką gauti praktikos užduotis, darbuotojų saugos ir sveikatos
užtikrinimo bei kitas praktikos atlikimui reikalingas priemones.
3. Studentas išeidamas į praktiką turi būti išklausęs numatytus dalykus ir be skolų
išlaikęs egzaminus numatytus švietimo institucijos realizuojamoje studijų programoje.
Vadovo metodininko pareigos ir teisės.
1. Praktikos vadovai metodininkai skiriami pagal švietimo institucijoje nustatytą
darbuotojų skyrimo pareigoms ir/arba konkrečioms funkcijoms atlikti galiojančią tvarką.
2. Praktikos vadovo metodininko pareigos:
parengti praktikantams individualias praktikos atlikimo užduotis, kurias atlikus būtų
galima pasiekti studijų programoje numatytus praktikų rezultatus;
supažindinti praktikantą su metodiniais praktikos atlikimo reikalavimais;
teikti konsultacijas dėl konkrečių užduočių atlikimo;
išduoti ir padėti užpildyti praktikos dienyną;
suderinti užduočių atlikimo galimybes su įmonės praktikos vadovu;
registruoti pagal švietimo institucijoje galiojančią tvarką trišalę praktikos atlikimo
sutartį;
kontroliuoti praktikanto darbą praktikos metu lankantis įmonėje ir bendraujant su
įmonės praktikos vadovu;
registruoti praktikanto parengtą praktikos ataskaitą, dalyvauti jos gynime ir įvertintį
praktikos atlikimą galutiniu įvertinimu;
vienerius metus saugoti praktikantų praktikos ataskaitas.
3. Praktikos vadovas metodininkas turi teisę:
susiklosčius objektyvioms priežastims keisti praktikantui užduoties pobūdį;
atšaukti praktikantą iš praktikos vietos išaiškėjus, kad jis nevykdo trišalės sutarties
įsipareigojimų arba įmonės praktikos vadovo nurodymų, nesilaiko įmonėje galiojančių vidaus
tvarkos taisyklių;
teikti fakulteto administracijai siūlymus dėl praktikos užskaitymo arba atidėjimo.
Įmonės praktikos vadovo pareigos ir teisės
Page 10
9
1. Įmonės praktikos vadovus skiria praktikantą priimanti įmonė pagal joje nustatytą
darbuotojų skyrimo pareigoms ir/arba konkrečioms funkcijoms atlikti galiojančią tvarką.
2. Įmonės praktikos vadovo pareigos:
supažindinti praktikantą su darbo žmonių saugos ir ekologijos reikalavimais jam
paskirtoje konkrečioje darbo vietoje;
suformuluoti individualias praktines užduotis ir aprūpinti praktikantą reikalinga
dokumentacija bei būtinomis darbo priemonėmis.
kontroliuoti ir koordinuoti praktikos eigą įmonėje tuo pačiu teikiant konkrečias
konsultacijas dėl užduočių atlikimo;
palaikyki ryšį su praktikos vadovu metodininku;
pasibaigus praktikai įvertinti praktikanto atliktas užduotis pagal nustatytus vertinimo
kriterijus;
atlikti visus reikalingus įrašus praktikanto praktikos dienyne.
3. Įmonės praktikos vadovas turi teisę:
įspėti praktikantą dėl praktikos sutartyje numatytų sąlygų pažeidimo;
iškilus būtinybei informuoti švietimo instituciją dėl praktikanto drausmės praktikos
vietoje;
teikti įmonei ir švietimo institucijai rekomendacijas dėl galimo praktikanto
įdarbinimo įmonėje.
1.4. IŠLEIDIMAS Į PRAKTIKAS, PRAKTIKŲ DOKUMENTAI
Technologinės ir baigiamosios praktikos yra numatomos kiekvienų mokslo metų studijų
grafike, vadovaujantis vykdomų studijų programų studijų planais. Studentai praktikos atlikimo
metu turi du vadovus –praktikos vadovą metodininką (praktikos vadovas metodininkas –
kolegijos paskirtas asmuo, atsakingas už praktikos užduočių parengimą, praktikos atlikimo
kontrolę ir praktikos įvertinimą) ir įmonės praktikos vadovą (įmonės praktikos vadovas –
įmonės, kurioje studentas atlieka praktiką, darbuotojas, turintis aukštą kvalifikaciją ir ne mažesnį
kaip vienerių metų atitinkamo darbo stažą, institucijos vadovo paskirtas studento praktikos
vadovu).
Ne vėliau, kaip savaitė iki praktikos laikotarpio pradžios studentams organizuojamas
susitikimas su praktikos vadovu metodininku, kuriame studentai informuojami apie praktikos
organizavimą ir supažindinami su dokumentais, būtinais praktikos atlikimo metu bei praktikos
ataskaitos ruošimo metu. Apie būsimą susitikimą studentai informuojami švietimo institucijoje
nustatyta tvarka. Studentų dalyvavimas šiame susitikime būtinas, norint išvengti nesklandumų,
susijusių su praktikos atlikimu. Susitikimo metu studentams išduodami tokie dokumentai: trišalė
praktinio mokymo sutartis (3 egzemplioriai); praktikos dienyną, kuriame yra suformuluota
praktikos užduotis, praktikos vietos įvertinimo anketą (5 priedas).
Praktinio mokymo sutartis – tai trišalė sutartis, sudaroma tarp mokymo institucijos,
priimančios į praktiką institucijos ir studento (pavyzdys pateiktas 1 priede). Per 10 darbo dienų
nuo praktikos pradžios dienos studentas privalo metodiniam vadovui pristatyti ar atsiųsti paštu
vieną praktinio mokymo sutarties, pasirašytos visų trijų šalių, egzempliorių.
Praktikos dienynas – standartizuotas dokumentas, kuriame fiksuojama praktikos vieta ir
trukmė, individuali užduotis, konkretūs praktikos metu atliekami darbai, praktikos įvertinimas,
kurį tvirtina įmonės praktikos vadovas, metodinio praktikos vadovo atsiliepimas.
Praktikos atlikimo laikotarpiu studentas pildo praktikos dienyną, kuriame aprašo praktikos
įmonėje atliktus darbus. Kartą per dvi savaites (arba jei reikia) studentas susitinka su metodiniu
praktikos vadovu ir pateikia jam savo praktikos dienyną. Jei metodinio praktikos vadovo
nuomone studento atliekami praktikos vietoje darbai neatitinka siekiamų praktikos rezultatų,
praktikos vadovas metodininkas gali: a) kreiptis į praktikos instituciją ir prašyti pavesti studentui
darbus, atitinkančius siekiamus praktikos rezultatus; b) kreiptis į fakulteto dekaną (ar kitą
atsakingą už praktiką asmenį), prašant paskirti studentą į kitą praktikos įmonę.
Page 11
10
Studentas, pasibaigus praktikos laikotarpiui, pateikia įmonės praktikos vadovui pasirašyti
praktikos dienyną ir gauna įmonės praktikos vadovo atsiliepimą apie studento darbą praktikos
metu. Įmonės praktikos vadovo atsiliepime turi būti siūlomas studento darbo praktikos
įvertinimas, taikant dešimtbalę kriterinę skalę.
Praktikos užduotis. Praktikos užduotis katedrai pateikia paskirtas praktikos metodinis
praktikos vadovas, katedros patvirtintos užduotys yra išdalinamos studentams išleidimo į praktiką
metu. Studentas praktikos metu atlieka visus praktikos užduotyje suformuluotus reikalavimus,
konsultuodamasis su įmonės praktikos vadovu, parengia praktikos ataskaitą, kuri yra pagrindinis
praktikos įvertinimo dokumentas.
Praktikos vietos įvertinimo anketa – klausimynas, kurio tikslas yra įvertinti
praktikos kokybę. Klausimynuose pateikti atsakymai bus analizuojami, o gauti rezultatai bus
panaudoti studijų programoms tobulinti.
Už praktikos ataskaitoje pateiktus duomenis, daromas išvadas bei pasiūlymus, skaičiavimų
teisingumą atsako tik studentas.
Studentas privalo parengti ir pristatyti praktikos ataskaitą (kartu su praktikos dienynu) studijų
grafike numatytu metu, ją apginti ir gauti įvertinimą.
1.5. PRAKTIKŲ ATLIKIMAS
Praktikos atlikimo pradžia ir pabaiga yra tvirtinama švietimo institucijos arba jos
akademinio padalinio vadovo įsakymu, kuriame yra nurodoma konkreti praktikos vieta. Įsakymas
dėl praktikos atlikimo yra rašomas tuomet, kai praktikos vadovas metodininkas su įmone suderina
konkrečią praktikos atlikimo darbo vietą, bet ne vėliai kaip 2 savaitės iki studijų programoje
numatytos praktikos pradžios. Per likusias dvi savaites iki praktikos pradžios studentas pasirašo
kolegijoje praktikos sutartį, su vadovu metodininku suderina užduotis, pildo reikalingas praktikos
dienyno dalis. Atvykęs į praktikos vietą praktikantas įmonei pateikia įsakymo kopiją, praktikos
dienyną, kuriame įmonės vadovo paskirtas asmuo fiksuoja atvykimo į praktiką laiką, įrašą
tvirtindamas spaudu. Praktikantas praktikos pradžioje įmonėje baigia pildyti praktikos sutartį,
kurios vieną egzempliorių grąžina švietimo institucijai (žr. 2 sk.). Prieš pradėdamas atlikti
praktikos užduotis, praktikantas išklauso žmonių saugos ir ekologijos instruktažą ir už jį pasirašo
įmonės nustatyta tvarka. Praktikos darbo dienos pradžią ir pabaigą nustato įmonės praktikos
vadovas. Savaitės darbo trukmė negali viršyti 30 valandų. Praktikanto praktikos eigą ir atliekamų
užduočių kokybę kontroliuoja įmonės praktikos vadovas. Praktikantą taip pat kontroliuoja ir
teikia metodines konsultacijas praktikos vadovas metodininkas. Praktikos atlikimo metu
praktikantas kiekvieną dieną pildo praktikos dienyną, kuriame jo įrašus tvirtina įmonės praktikos
vadovas. Praktikos dienynas (žr. 2 priedą) yra pagrindinis dokumentas, kuris atspindi praktikanto
praktikos eigą bei jam paskirtų atliekamų užduočių kokybę. Pasibaigus praktikos terminui įmonės
praktikos vadovas įvertina praktikanto atliktas užduotis ir pateikia galutinį praktikos įvertinimą
taikant dešimtbalę kriterinę skalę. Įvertindamas konkrečių užduočių atlikimą, įmonės praktikos
vadovas taip pat išryškina praktikanto pažiūrą į jam pavestą atlikti darbą, pastebėtus teorinio
pasirengimo trūkumus, atlikto darbo kokybę, praktikanto sugebėjimus dirbti savarankiškai.
Praktikos dienyne praktikos vadovas metodininkas taip pat pateikia pastabas apie praktikanto
darbą praktikos metu. Visi įrašai vėliau yra naudojami atliekant kiekybinę ir kokybinę praktikų
analizę (žr. 3 priedą).
1.6.. PRAKTIKŲ ATASKAITŲ RAŠYMAS
Praktikos ataskaitos parengimas ir gynimas – svarbus praktikos metu pasiektų rezultatų
vertinimo elementas. Praktikos ataskaitos paruošimas turi: ugdyti analitinio darbo įgūdžius;
Page 12
11
susieti teorines žinias su praktine situacija; atskleisti praktikanto gebėjimą savarankiškai surasti ir
atsirinkti reikiamą, paskirtai praktikos užduočiai, literatūrą; mokyti rinkti ir tinkamai apdoroti bei
pateikti reikalingus duomenis, atlikti stebėjimus, analizuoti gautus rezultatus ir juos apibendrinti;
aiškiai ir argumentuotai reikšti mintis; savarankiškai pateikti išvadas, kurios būtų loginė darbo
tąsa; Praktikos ataskaitos rašomos valstybine – lietuvių kalba.
1.6.1. Bendrieji praktikos ataskaitoms keliami reikalavimai
Pagrindiniai praktikos ataskaitos ruošimo etapai yra šie:
1. Praktikos užduoties suvokimas.
2. Informacijos rinkimas, jos analizė konsultuojantis su įmonės praktikos vadovu ir
vadovu metodininku
3. Literatūros paieška konkrečios užduoties atlikimui. Literatūros surinkimas turėtų
prasidėti fundamentalios literatūros – vadovėlių, enciklopedijų, žinynų apžvalga. Juose pateiktos
nuorodos ir citatos palengvina specializuotų teorinių šaltinių paiešką. Fundamentalios literatūros
apžvalga yra prielaida ataskaitos turinio sudarymui, kuris leis kryptingai tęsti mokslinės
literatūros paieškas. Skaitant atrinktą literatūrą patartina konspektuoti su užduotimi susijusius
klausimus, pasižymint šaltinio bibliografinį aprašą, kuris bus reikalingas rašant ataskaitą, taip pat
tikslinga pasidaryti išrašus, skaitmeninės medžiagos kopijas su tam tikromis pastabomis ir
smulkiu šaltinio bibliografiniu dokumentavimu, kad ataskaitoje juos būtų lengviau teisingai
panaudoti. Šiame etape studentas turi mokytis ir išmokti dirbti su literatūros šaltiniais, surasti
praktinėms užduotims atlikti reikalingą teorinį argumentavimą, reikalingus teorinius modelius.
Šaltinių medžiagą išmokti pateikti susiejant su konkrečia užduotimi.
4. Praktikos ataskaita rašoma naudojant konkrečios įmonės, organizacijos ar žinybos
medžiagą, būtina susidaryti aiškų medžiagos rinkimo planą: kokius duomenis reikia rinkti ir
kokiu aspektu apdoroti.
5. Praktikos ataskaitos turinį turėtų sudaryti įvadas, pagrindiniai ataskaitos skyriai,
išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas ir priedai, jei tokie reikalingi. Skyriai turi poskyrius, o
pastarieji gali turėti skyrelius. Toks sudėtinis planas padeda išlaikyti geresnę ataskaitos struktūrą.
Poskyriai turėtų detalizuoti skyrius, o skyreliai – poskyrius, todėl poskyriai neturėtų kartoti skyrių
pavadinimo, o skyreliai – poskyrių. Kiekvienas skyrius turėtų būti pradedamas trumpa įžanga,
kurioje nusakoma, kas tame skyriuje analizuojama, pristatoma. Skyriaus pabaigoje turėtų būti
trumpas apibendrinimas, kurias atskleistų kaip pavyko atlikti vieną ar kitą praktinę užduotį, kokie
pagrindiniai rezultatai.
Rašant praktikos ataskaitą būtina įsidėmėti:
Negalima pažodžiui perrašinėti literatūros ir šaltinių medžiagos. Ją reikia perteikti
savais žodžiais, stengtis pareikšti savo nuomonę ar kitų autorių pasisakymus nagrinėjamu
klausimu, parodyti nuomonių sutapimus ir skirtumus, akcentuoti, su kuo studentas sutinka, ką
priima kritiškai, su kokiomis mintimis nesutinka ir kodėl. Būtina nurodyti šaltinius, kuriais
naudojantis pateikiami teiginiai.
Praktikos ataskaitoje turi būti naudojami tik visuotinai priimtini trumpinimai.
Aprobuotų ir paplitusių žymenų (Lt, ES, AB ir pan.) tekste aiškinti nereikia. Tačiau, jei
ataskaitoje dažnai kartojasi autoriaus sukurti ilgi ar gerai žinomi pavadinimai, techninės
santrumpos, galima įvesti trumpinimą, bet pirmą kartą tokią santrumpą parašius, skliaustuose ji
turi būti iššifruojama.
Jeigu pateikiami statistiniai arba techniniai duomenys, juos geriausia pateikti
analitinėse lentelės. Ataskaitos pagyvinimui ir paįvairinimui gali būti naudojama įvairi
iliustracinė medžiaga – schemos, diagramos, t.y., paveikslai. Jie turi būti ne tiesiog perkelti iš
žinynų, literatūros šaltinių ar įmonėje gautos medžiagos, bet atitinkamai analitiškai apdorota ir
pritaikyta konkrečiai praktikos užduočiai atlikti.
Page 13
12
1.6.2. Praktikos ataskaitos struktūra
Ataskaitos struktūra ir pagrindiniai (privalomi) skyriai:
antraštinis (titulinis) lapas (žr. 4 priedą);
turinys;
įvadas;
praktikos ataskaitos specialioji dalis;
individuali užduotis;
praktikos rezultatų apibendrinimas;
išvados ir siūlymai;
informacijos šaltiniai;
priedai.
Antraštiniame lape nurodomi kolegijos, fakulteto ir katedros pavadinimai, studijų
programos ir praktikos pavadinimai, studento vardas ir pavardė, grupė, praktikos pavadinimas,
atlikimo vieta , praktikų vadovų pareigos, vardai ir pavardės, darbo parengimo vieta ir metai.
Antraštinis lapas rengiamas tekstų redaktoriumi, spausdinamas A4 formato baltame popieriuje.
Naudojamas Times New Roman šriftas. Antraštinis ir turinio lapų numeriai nenumeruojami.
Ataskaitos turinys rašomas kaip skyriaus antraštė – didžiosiomis raidėmis (TURINYS).
Skyrių pavadinimai turinyje rašomi didžiosiomis raidėmis arba paryškintomis mažosiomis
raidėmis, poskyrių ir skyrelių – mažosiomis. Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai turi būti
trumpi, aiškūs. Negali būti poskyris ar skyrelis iš vieno puslapio.
Ataskaitos įvadą sudaro šios struktūrinės dalys:
įžanga
praktikos tikslas
praktikos uždaviniai
siekiami rezultatai
praktikos eiga
Įžangoje pateikiama:
trumpa įmonės charakteristika: įmonės tipas, pagrindinė veiklos sritys, organizacinė
struktūra, išryškinant pagrindinių padalinių specifiką.
Padalinio, kuriame atliekama praktika, veiklos specifika, materialieji ištekliai (įranga).
Trumpa konkrečios darbo vietos charakteristika.
ĮSIDĖMĖKITE: rašant įvado įžangą reikia vengti „informacinio triukšmo“, t.y., duomenys
turi būti pateikiami labai konkrečiai. Įvado įžangos apimtis – iki 1 psl.
Praktikos tikslas yra bendrojo pobūdžio ir formuluojamas atsižvelgiant į praktikos
pobūdį. Technologinėms praktikoms tikslas gali būti formuluojamas taip: įgyti praktinius
įgūdžius taikant teorines studijų pagrindų žinias realioje verslo ir/ar gamybos aplinkoje.
Baigiamųjų praktikų tikslas galėtų būti formuluojamas taip: įtvirtinti studijų metu įgytas teorines
žinias ir įgūdžius realioje verslo ir/ar gamybos aplinkoje bei sukaupti reikiamą informaciją
baigiamojo projekto rengimui.
Jeigu praktikos tikslas yra suformuluotas praktikos medžiagos apraše – jį reikia perkelti į
ataskaitą. Tuomet jis bus kryptingas. Pvz.: pritaikyti ir praplėsti įgytas teorines žinias apie
elektros tinklų ir sistemų struktūrą bei elektros įrenginių funkcines galimybes.
Praktikos uždaviniai – tai bendratimi išreikšta praktikos užduotis. Praktikos uždavinių
formuluojama tiek, kiek jų yra užkoduota užduotyje (žr. 2 lentelę).
Page 14
13
2 lentelė
Praktikos uždavinių formulavimo pavyzdys
Praktikos užduotis Praktikos uždaviniai
11 užduotis. Transformatorinės pastotės relinės
apsaugos ir automatikos montavimas.
11.1. Relinės apsaugos ir automatikos techninio projekto
analizė. 11.2. Maksimaliosios srovės apsaugos relių,
saugiklių, automatinių išjungiklių ir kitų elementų
parinkimas. 11.3. Antrinių grandinių ir signalizacijos
laidų ir kabelių montavimas, relių ir kitų elementų
pajungimas.
1. Išanalizuoti relinės apsaugos techninį projektą.
2. Parinkti maksimaliosios srovės apsaugos reles,
saugiklius, automatinius išjungiklius ir kitus elementus.
3. Sumontuoti ir pajungti antrinių grandinių ir
signalizacijos laidus ir kabelius, reles ir kitus elementus.
Situacija Nr.1. Apžiūrint pastotės įrengimus pastebėta:
a). vienoje tepalinėje jungtuvo kolboje staiga sumažėjo
tepalas (įeinantis arba išeinantis įvadas);
b). viename iš išeinančiu jungtuvų trūko tepalo kolba,
išsiliejo tepalas ir jis užsidegė.
Užduotis:
Nustatykite pateiktų gedimų priežastis
Pateikite gedimų šalinimo būdus
Pagrįskite ir detaliai argumentuokite gedimo šalinimo
būdų pasirinkimą (iš kelių galimų būdų pasirinkote,
kodėl būtent pastarąjį būdą pasirinkote, ar nustatėte
alternatyvius būdus, kuriuos taip pat būtų galima taikyti
ir pan.)
1. Nustatyti pateiktų gedimų priežastis.
2. Pateikti gedimų šalinimo būdus.
3. Pagrįsti ir detaliai argumentuoti gedimo šalinimo
būdų pasirinkimą.
ĮSIDĖMĖKITE: praktikos tikslas turi būti aiškus ir konkretus, o uždaviniai – tai
žingsniai leidžiantys pasiekti tikslą.
Siekiami rezultatai. Jie jau yra suformuluoti praktikos dalyko apraše, todėl juos į įvadą
reikia tik įkelti. Prieš formuluodami studijų rezultatus, praktikantai turi pasikonsultuoti su
praktikos vadovus metodininku.
Praktikos eiga. Šioje įvado dalyje labai glaustai eiliškumo tvarka aprašoma, kas buvo
atliekama praktikos metu. Šioje dalyje nereikia pateikti rezultatų, o tik aprašyti eigą.
Ataskaitos specialiosios dalies sandara ir turinys yra sudaromas iš bendrosios
užduoties dalies klausimų, kurie yra bendri visiems studentams.
Individualios užduoties ataskaitoje studentas aprašo užduoties klausimus, kuriuos jis
nagrinėjo smulkiau (papildomos, alternatyvios užduotys ir probleminės situacijos sprendimai).
Išvadų ir siūlymų dalyje pateikiama atliktų darbų apibendrinimas, pagrindinės išvados
kaip pavyko įgyvendinti praktikos programos tikslus, tikslų realizavimas ir su tuo susietos
problemos. Praktikos vietos įvertinimas. Pateikiami siūlymai kaip gerinti praktiką. Išvados
pateikiamos iš viso darbo ir turi atitikti praktikos uždavinius. Išvados ir siūlymai gali būti
numeruojami ir pateikiami 1-2 puslapiuose.
Literatūros šalinių sąrašas pateikiamas ataskaitos pabaigoje. Jis sudaromas abėcėlės
tvarka, laikantis bibliografinių reikalavimų.
Prieduose pateikiama iliustracinė medžiaga, schemos, diagramos, grafikai, lentelės ar
įvairūs lankstinukai. Priedai segami eilės tvarka pagal tai, kokia seka jie paminėti tekste. Tekste
būtinos nuorodos į priedus.
1.6.3. Praktikos ataskaitų maketavimas
Tekstas praktikų ataskaitose turi būti tinkamai įformintas, parašytas taisyklinga lietuvių
kalba. Braukymai ir taisymai neleistini. Kalba turi būti trumpa, aiški, nedaugiaprasmė. Būtina
Page 15
14
vengti publicistinės kalbos, naudoti tik mokslinę kalbą. Tekstas dėstomas beasmene,
neveikiamąja forma. Pvz.: “sudaroma detali schema”, “analizuojamos ....”, “pateikiami
skaičiavimai”, “atlikta analizė leidžia teigti, kad…”. Jei vartojami specifiniai terminai ar
sutrumpinimai, jie turi būti aptarti tekste.
Visas tekstas spausdinamas A4 formato lape, 1,5 intervalu tarp eilučių, Times New
Roman, 12 pt šriftu. Lapo paraščių dydžiai: kairioji – 25 mm; dešinioji – 18 mm, viršutinė ir
apatinė – po 20 mm.
Pastraipos pirmoji eilutė atitraukiama nuo lapo kairiosios paraštės per 15 mm. Po
skyrybos ženklo (kablelio, taško, dvitaškio ir t.t.) visada paliekamas tarpas. Prieš skyrybos ženklą
tarpas nededamas.
Puslapiai numeruojami ištisai, pradedant tituliniu lapu, tačiau puslapio numeris
pradedamas rašyti nuo įvado lapo (ant prieš tai esančių puslapių numeriai nerašomi). Puslapio
numeris rašomas puslapio viršutinėje paraštėje (lapo viršuje) centre arabiškais skaitmenimis 12 pt
šriftu, nededant nei taško, nei brūkšnelių.
Praktikos ataskaita turi būti tvarkingai įrišta, kietesniais viršeliais naudojant spiralę, kad
būtų matyti titulinis lapas.
Teksto skirstymas. Esant reikalui, tekstas skirstomas į skyrius ir poskyrius bei skyrelius.
Skyriai numeruojami arabiškais skaitmenimis: 1., 2., 3., 4., ir t.t. Poskyriai ir skyreliai
numeruojami tik skyriaus viduje. Poskyrio eilės numeris pradedamas skyriaus numeriu ir
poskyrio tame skyriuje numeriu, kurie skiriami taškais, pavyzdžiui: 2.1.; 2.2.
Jei tekstas dar skirstomas į skyrelius, tai šie numeruojami tuo pačiu principu: pirmasis
skaitmuo rodo skyriaus, antrasis – poskyrio, trečiasis – skyrelio numerį, pavyzdžiui: 2.1.1.; 2.1.2.
Įvado, išvadų, literatūros ir priedų skyriai nenumeruojami.
Kiekvienas skyrius pradedamas naujame puslapyje, o poskyris ir skyrelis – tame pačiame
puslapyje. Antraštės žodžiai nekeliami. Po antraštės taškas nerašomas.
Skyriaus pavadinimas rašomas lapo centre didžiosiomis raidėmis pajuodintai. Naudojamas šriftas
– Times New Roman, Bold, 12 pt.
Poskyrio ir skyrelio pavadinimai rašomi lapo centre mažosiomis raidėmis, išskyrus
pirmąją pavadinimo raidę. Pavadinimo šriftas – Times New Roman, Bold, 12 pt.
Skyriaus antraštė rašoma viena eilute žemiau, negu prasideda puslapio teksto laukas, o
poskyrio ir skyrelio antraštė atskiriama iš prieš ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės tarpeliu.
Negalima rašyti kelių skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimų vienas paskui kitą. Jeigu po
skyriaus antraštės eina poskyrio antraštė, tarp jų taip pat paliekamas vienos eilutės tarpelis ir
įterpiama preambulė – skyriaus įžanginis tekstas. Negalima rašyti antraštės viename puslapyje, o
tekstą pradėti kitame.
Lentelių pateikimas ataskaitoje. statistinė ar kita ataskaitoje esanti informacija gali būti
pateikiama lentelėse. Lentelė turi turėti antraštę, kuri rašoma mažosiomis raidėmis, pradedant
didžiąja, lapo centre.Visos lentelės numeruojamos. Numeravimas, kaip ir formulių atveju,
vykdomas skyriaus ribose. Lentelės eilės numerį sudaro skyriaus numeris ir lentelės numeris tame
skyriuje, atskirti tašku. Lentelės numeris ir žodis „lentelė“ bei pati antraštė rašomi virš lentelės
centruotai, 12 pt šriftu.
Lentelės skilčių pavadinimai, skilčių antraštės ir paantraštės pradedamos didžiąja raide,
išskyrus tas paantraštes, kurios sudaro vieną sakinį su skilties antrašte. Antraštės rašomos
vienaskaita, po jų skyrybos ženklai nededami. Antraštės centruojamos skiltyje horizontaliai ir
vertikaliai. Lentelės pavyzdys pateiktas žemiau:
Page 16
15
Lentelės antraštė 6.1 lentelė
Eilučių pavadinimų antraštė Skilties antraštė Skilties antraštė
Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė
Duomenys lentelėje gali būti rašomi šriftu Times New Roman, Normal, 11 pt .Jei lentelė
netelpa lape horizontaliai, t.y. turi labai daug skilčių, tai ją galima pasukti išilgai lapo. Lentelės
pavadinimas turi būti kairiojoje lapo pusėje. Jei lentelės eilutės netelpa lape, lentelė dalijama į
dalis, kurios gali būti išdėstomos skirtinguose lapuose. Dalijant lentelę pagal eilutes, naujame lape
turi būti kartojamos lentelės skilčių antraštės ir paantraštės. Tai galima atlikti panaudojant teksto
redaktoriaus komandą: Table => Heading Rows Repeat prieš tai pažymėjus lentelės skilčių
antraštes ir paantraštes.
Lentelėje pateiktų dydžių vienetų žymėjimai gali būti nurodomi: skilties antraštėje, eilutės
pavadinime ar lentelės antraštėje, jeigu visi lentelėje pateikti dydžiai reiškiami tuo pačiu vienetu.
Lentelės antraštėje gali būti nurodytas visoje lentelėje vyraujantis vienetas, o skilčių antraštėse ar
paantraštėse – kiti vienetai.
Skaičių reikšmės toje pačioje skiltyje turi turėti vienodą skaičių dešimtainių ženklų.
Lentelėje vietoj pasikartojančių skaičių, ženklų ar simbolių rašyti kabutes neleidžiama. Jei
lentelėse nėra kurių nors duomenų, rašomas brūkšnelis arba tritaškis – nėra duomenų. Dydžių
reikšmių intervalai tekste rašomi su žodžiais „nuo" ir „iki" arba su brūkšniu.
Ataskaitoje pateikiamų paveikslų apiforminimas. Iliustracijos (grafikai, diagramos
ir kt.) išdėstomos pačiame tekste tuojau po nuorodų į jas arba prieduose. Visos iliustracijos
vadinamos paveikslais ir, jeigu jų yra daugiau kaip viena, sunumeruojamos. Paveikslo numerį
sudaro skyriaus numeris ir paveikslo eilės numeris tame skyriuje. Jie atskiriami tašku.
Ataskaitose galima ir ištisinė paveikslų numeracija. Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi
po iliustracijos. Paveikslo įforminimo pavyzdys pateiktas 1 pav.
xx pav. Acetileno ir deguonies liepsnos temperatūros kreivė ir 7 vykstančios reakcijos (nurodyti
literatūros šaltinį ir puslapį, iš kur paimta)
1 pav. Paveikslų įforminimo pavyzdys
Diagramos. Ataskaitose gali būti naudojamos diagramos. Diagramose faktiniai duomenys
pateikiami linijomis, geometrinėmis figūromis arba ženklais. Priklausomai nuo tyrimo tikslų
skiriami šie diagramą tipai:
diagramos, pateikiančios ir palyginančios du faktus;
diagramos, vaizduojančios ekonominių reiškinių kitimą laike;
diagramos, rodančios dviejų kintamųjų ryšį;
diagramos, rodančios reiškinio struktūrą.
Page 17
16
Pagal formą diagramos gali būti stulpelinės, juostinės, kvadratinės, apskritiminės,
sektorinės, linijinės, figūrinės ir kt. Tiek stulpelinės, tiek juostinės diagramos yra paprasčiausias
grafinių faktinių duomenų vaizdavimo ir analizavimo būdas. Jos dažniausiai naudojamos
reiškinių kitimui laike pavaizduoti arba vienarūšiams reiškiniams palyginti, reiškinio struktūrai
bei jos pokyčiams pavaizduoti. Sudarant stulpelinę diagramą, faktiniams duomenims parodyti
naudojami vienodo pločio stačiakampiai (stulpeliai), kurie remiasi į horizontaliąją koordinačių
ašį (žr. 2 pav.). Jeigu stulpeliai išsidėstę horizontaliai ant vertikaliosios koordinačių ašies, tai
diagrama vadinama juostine (žr. 3 pav.).
Stulpelinė diagrama yra geriausias faktų pateikimo būdas, tačiau stulpeline diagrama
gana dažnai galima iškreipti norimo parodyti reiškinio esmę. Šiuo atveju svarbu atrinkti
būdingiausius taškus, kurie tiksliai atspindėtų reiškinio pokyčius tiriamuoju laikotarpiu ir
atskleistų norimas pavaizduoti tendencijas.
3 pav. Lengvųjų automobilių specializacijos dalykų vertinimo apklausos rezultatai
4 pav. Pageidaujamos darbuotojo asmeninės savybės
Aptariant paprastą dviejų faktų palyginimą ar laiko sekos diagramą, labai svarbu žinoti
ir teisingai pažymėti vertikaliąją ašį. Dažniausiai naudojamas nulio atskaitos taškas. Tam tikrais
atvejais, kai norima pavaizduoti tiriamojo reiškinio pokyčius, kai svarbu ne vien kiekybinis
padidėjimas, bet ir augimo greitis, naudojama proporcinė, arba logaritminė, skalė. Joje vienodą
procentinį augimą atitinka vienodi atstumai. Čia nulinio taško problema neaktuali.
Naudojant diagramą, rodančią dviejų kintamųjų ryšį, būtina nustatyti, kuris iš jų yra
priklausomas, o kuris - ne, t.y. kuris yra tiriamojo reiškinio priežastis, o kuris - pasekmė.
Nepriklausomas kintamasis (priežastis) yra pateikiamas horizontaliojoje ašyje, o priklausomas
kintamasis (pasekmė) -vertikaliojoje. Pavyzdžiui, pajamų ir išlaidų diagramoje yra aišku, kad
esant didesnėms gyventojų pajamoms, būna didesnės gyventojų išlaidos. Tuomet pajamas reikia
pateikti horizontaliojoje diagramos ašyje, o išlaidas- vertikaliojoje.
Page 18
17
Jeigu ataskaitoje yra pateikiama diagrama, tai ji turi (arba gali turėti) šiuos matavimus: koordinačių
ašis, koordinatinį tinklelį, kintamųjų dydžių reikšmių skales, kintamųjų dydžių priklausomybių
linijas, būdinguosius taškus, matavimo vienetų žymėjimus, papildomus nurodymus.
Koordinačių ašys naudojamos kintamųjų dydžių reikšmėms pavaizduoti. Tam tikslui
jos skirstomos į grafinius intervalus dalijimo brūkšneliais. Ties dalijimo padalomis būtinai turi
būti skaičiai. Jie įrašomi išorinėje horizontaliosios ir vertikaliosios skalės pusėje. Skalių
pavadinimai rašomi įvairiai. Jeigu jie trumpi, tai rašomi išorinėje skalės galo pusėje, šalia
rodyklės, nurodant matavimo vienetą. Jeigu skalių pavadinimai yra ilgi, tai jie rašom lygiagrečiai
su skale, išorinėje jos pusėje, nurodant matavimo vienetą. Matavimo vienetą galima įrašyti
skalės gale arba tarp paskutinio ir prieš paskutinio skaičių, kartu su visu kintamojo
pavadinimu, atskiriant kableliu, pvz., bendrasis nacionalinis produktas, Lt; t. p. skalės gale po
paskutinio skaičiaus, kartu su kintamojo dydžio žymėjimu trupmenos pavidalu, pvz. BNP/Lt.
Naudojant linijinę diagramą, jos funkcinių priklausomybių linijos brėžiamos storiau
negu koordinatinis tinklelis (galima ir be tinklelio). Jeigu yra daugiau funkcinių priklausomybių
linijų, vartojamos skirtingų tipų ar skirtingų spalvų linijos ir jos turi turėti pavadinimus.
Reikšminiai linijų susikirtimo taškai turi būti pažymėti ir paaiškinti. Jei užrašui neužtenka vietos,
liniją reikia pertraukti. Dažnai susikirtimo taškai, diagramų linijos ar būdingieji taškai žymimi
raidėmis ar kitais simboliais, jų paaiškinimas pateikiamas po diagramos pavadinimo.
Apskritiminės, kvadratinės ar kitos figūrinės diagramos naudojamos, kai reikia
palyginti reiškinio kitimą laike ir dydžius, esant tam tikram laiko momentui. Taikant šias
diagramas, lyginamųjų faktų dydžiai vaizduojami apskritimo ar kvadrato pavidalu. Apskritimų
spinduliai, kvadratų kraštinės ar tam tikros figūros turi būti proporcingos vaizduojamųjų faktų
absoliutinėms reikšmėms. Norint reiškinį pavaizduoti išraiškingiau, kartais naudojamos figūrinės
diagramos. Pavyzdžiui, gyventojų skaičių galima pavaizduoti žmonių figūromis, cukraus gamybą
- maišais. Rečiau studijų darbuose naudojamos histogramos, kumuliatės, ašakų tipo ir kitokios
diagramos.
Sektorinė diagrama - tai apskritimas, suskirstytas į sektorius, kurių didumas atitinka
nurodytus skaičius. Tokios diagramos daugiausia naudojamos reiškinių struktūrai pavaizduoti.
Sektorinėje diagramoje reiškinio struktūra vaizduojama įvairiai brūkšniuojant ar spalvinant
atskirus sektorius (žr. 4 pav.). Reiškinio struktūros pokyčiams pavaizduoti ar keliems faktams
palyginti gali būti braižomos kelios sektorinės diagramos. Diagramų pavadinimai, kaip ir visų
kitų iliustracijų, rašomi po diagramomis, o jų paaiškinimai ir papildymai (jei tokie yra) - po
pavadinimų, padėjus dvitaškį.
4 pav. Įmonių veiklos sferos
Grafinės dalies įforminimas. Ataskaitos dalį sudaro brėžiniai ir kai kurie teksto
dokumentai, specifikacijos. Brėžiniuose braižomos struktūrinės (funkcinės), elektrinės principinės
schemos, surinkimo brėžiniai, įvairios paskirties algoritmai ir kt. Brėžiniai, braižomi
specializuotomis kompiuterinėmis programomis arba atšviečiami ar skanuojami. Visi brėžiniai
turi atitikti Lietuvoje galiojančius standartus. Brėžiniai privalo turėti numerius, kurie naudojami
mokymo įstaigoje.
Page 19
18
Literatūros sąrašas. Rašant ataskaitą naudojama (cituojama, nagrinėjama, paminima)
įvairi literatūra ir dokumentai. Todėl prie kiekvieno darbo turi būti pateiktas naudotų dokumentų
(monografijų, vadovėlių, periodinių ir tęstinių leidinių, įstatyminių ir norminių aktų, internete
gautos informacijos, nepublikuotų mokslinių ataskaitų, vertimų, paskaitų medžiagos ir kt.)
bibliografinis sąrašas. Šis sąrašas pateikiamas ataskaitos atskiru skyriumi su antrašte
LITERATŪROS SĄRAŠAS. Literatūros bibliografiniai aprašai pateikiami abėcėlės tvarka.
Jeigu literatūros šaltiniai sąraše išdėstomi abėcėlės tvarka pagal autorių pavardes, tai jeigu
pavardės vienodos, jas reikia išdėstyti atsižvelgiant į inicialus. Atskiro autoriaus darbai pateikiami
chronologine tvarka.
Priedų įforminimas. Ataskaitos duomenų lentelės, apklausos medžiaga, statistinė
informacija ir kita gali būti pateikiama kaip priedai gale. Jei priedai pateikiami kaip to paties
dokumento tęsinys, kiekvienas jų pradedamas naujame lape. Dešiniajame viršutiniame kampe
didžiosiomis raidėmis rašoma PRIEDAS. Jei priedas turi pavadinimą, jis rašomas didžiosiomis
raidėmis, kaip skyriaus pavadinimas. Jei priedų daugiau kaip vienas, jie numeruojami arabiškais
skaitmenimis, pvz., l PRIEDAS, 2 PRIEDAS ir t.t. Nuorodos į priedus pateikiamos
pagrindiniame tekste, o turinyje išvardijami visi priedai, nurodant jų numerius ir pavadinimus.
Jeigu priedų yra palyginti daug, tai jų sąrašas gali būti dedamas po turinio. Jeigu prieduose yra
keletas lentelių ar paveikslų, tai jie numeruojami ištisai baigiamojo darbo arba priedo ribose.
1.6.4. Praktikų ataskaitų gynimas
Studentui praktikantui pristačius praktikos atskaitą kartu su praktikos vietos vertinimo
anketa (5 priedas) praktikos vadovui metodininkui ir įvertinus jos parengimą pagal keliamus
reikalavimus, praktikos atskaitą ginama praktikų vertinimo komisijoje. Komisija sudaroma
institucijos arba padalinio vadovo įsakymu. Praktikos atskaitos ginamos viešame komisijos
posėdyje, jo datą paskelbus ne vėliau kaip 2 savaitės iki gynimo. Posėdis yra protokoluojamas.
Studentas praktikantas pristato savo parengtą ataskaitą atskleisdamas: praktikos tikslą, praktikos
užduotis, praktikos eigą, rezultatus, išvadas, stipriąsias ir tobulintinas praktikos atlikimo puses.
Išryškina probleminius aspektus, gautus rezultatus argumentuoja teorinėmis žiniomis. Ataskaitos
pristatymui skiriama 8 - 10 min. įskaitant ir vaizdinės medžiagos demonstravimą. Ataskaita gali
būti pristatoma naudojant multimedia įrangą bei darbo brėžinius ir/arba plakatus. Pasibaigus
pristatymui komisijos pirmininkas paskelbia įmonės vadovo ir ataskaitos parengimo įvertinimus.
Jeigu pastarieji įvertinimai reikalauja paaiškinimų, studentui sudaromos galimybės juos pateikti.
Po to komisijos nariams suteikiama teisė pateikti studentui klausimus iškilusius ataskaitos
pristatymo metu. Praktikos gynimas ir jo vertinimas svarstomas uždarame posėdyje, kuriame
įvertinama ir studentų praktika vadovaujantis praktikos vertinimo sistema (žr. 1.2 sk.).
2. ELEKTROS ENERGETIKOS SRITYJE UGDOMOS KOMPETENCIJOS
Siekiant sukurti studentų praktikų modelį elektrotechnikos sektoriaus įmonėse, buvo
atlikta tų įmonių apklausa. Apklausoje dalyvavusios įmonės pagal jų veiklos sritį pasiskirstė
taip:
elektros energetikos įmonės;
paslaugas teikiančios įmonės;
prekybos įmonės;
produkciją gaminančios įmonės;
projektavimo įmonės;
įvairios paskirties įmonės.
Page 20
19
Apklausos rezultatai parodė, kad, atliekant technologinę praktiką ir baigiamąją praktiką
aukščiau minėtose įmonėse, bus įtvirtinamos studentų žinios ir ugdomi pažintiniai, praktiniai
ir perkeliamieji gebėjimai. Pagal Elektros energetikos studijų programą rengiamų specialistų kompetencijų poreikis, žinios
ir gebėjimai, įgyjami praktikų metu, smulkiau pateikti 1 lentelėje.
Praktikų metu ugdomos studentų žinios ir gebėjimai 1 lentelė
Žinios Praktiniai gebėjimai
Pagrindinės elektrotechnikos ir automatikos
žinios ir jų taikymas įvairiose zonose
Garantuoti darbuotojų saugos reikalavimus ir
vykdyti nelaimingų atsitikimų prevenciją
Žinios apie žemosios įtampos įrenginius, elektros
įrenginių keliamus pavojus ir būtinas saugos
priemones
Organizuoti ir užtikrinti darbų saugos
reikalavimų laikymąsi atliekant montavimo ir
paleidimo derinimo darbus
Žinios apie energetikos sistemas ir elektros
įrangą bei jų eksploatavimą
Organizuoti ir užtikrinti elektros įrenginių
apsaugos, kontrolės, signalizacijos įrengimo
darbus
Žinios apie elektros ir automatikos įrenginių
veikimą ir jų jungimo į sudėtingesnes sistemas
principus
Sudaryti ir skaičiuoti projektuojamojo objekto
įvairios paskirties elektrines schemas:
pagrindines, antrinių grandinių, apsaugos ir
automatikos, parinkti reikiamą įrangą.
Žinios apie elektros įrenginių įrengimą Sugebėti atlikti bandymus taip, kad veikiantys
įrenginiai nepadarytų žalos asmenims, gyvūnams
ar nuosavybei
Žinios apie elektrinių ir elektros tinklų
eksploatavimą bei saugą eksploatuojant elektros
įrenginius
Pritaikyti naujausias montavimo technologijas
Žinoti elektros ir automatikos įrenginių ir jų
elementų funkcinę paskirtį ir tarpusavio ryšius
Pritaikyti elektros energetikos sistemose
veikiančių įrenginių technologijas
Išmanyti elektros energetikos įrenginių ir jų
elementų funkcinę paskirtį ir tarpusavio ryšius
Naudoti elektros ir automatikos įrenginių
technologijas
Žinoti apie saugos priemones, saugos
reikalavimus atliekant bandymus, saugų
bandymų planavimą
Atlikti elektros tinklų projektavimo ir
rekonstravimo darbus
Žinios apie elektros energijos gamybą,
perdavimą, skirstymą ir tiekimą
Planuoti ir organizuoti elektros įrenginių
techninės būklės tikrinimą
Pažintiniai gebėjimai Perkeliamieji gebėjimai
Gebėti atpažinti tam tikrus pavojus, kurie gali
kilti vykdant darbus ant arba arti elektros
įrenginių
Dirbti kompiuterine įranga ir taikomosiomis
programomis
Panaudoti įgytas žinias ir įgūdžius projektuojant Vadovautis galiojančiomis normomis ir
standartais
Išanalizuoti automatizavimo priemonių
techninius parametrus ir charakteristikas
Bendrauti ir bendradarbiauti
Analizuoti ir palyginti elektros ir automatikos
įrenginių techninius parametrus bei
charakteristikas
Naudotis norminiais aktais, reglamentuojančiais
pasirinktą veiklos sritį
Gebėti, remiantis preliminariais ir reguliariais
patikrinimais, įvertinti būtinų saugos priemonių
efektyvumą elektros energetikos srityje
Surasti ir naudotis informacijos šaltiniais
Kvalifikuotai pasirinkti būtinus matavimo ir
bandymų įrenginius bei įvertinti tinkamus
bandymų rezultatus
Pritaikyti kompiuterines projektavimo programas
Garantuoti energijos tiekimo patikimumą ir
kokybę
Sisteminti ir teikti informaciją
Pritaikyti remonto darbų technologijas Rengti ir tvarkyti operatyvinę ir techninę
dokumentaciją, susijusią su elektros įrenginių
Page 21
20
eksploatavimu
Įvertinti veiklos kokybę Parengti projektuojamų elektros ir automatikos
sistemų projektinę dokumentaciją
Išanalizuoti valdymo programas ir pritaikyti jas
valdant technologinį procesą
Planuoti ir organizuoti elektros įrenginių
techninės būklės tikrinimą
3. PRAKTIKŲ APRAŠAI IR UŽDUOTYS
Page 22
21
Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo
sistemos
sukūrimas Lietuvos elektrotechnikos
sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091
Studijų programa: ELEKTROS ENERGETIKA
Studijų programos šaka: ELEKTROS TINKLAI IR SISTEMOS
TECHNOLOGINĖ PRAKTIKA
(12 ECTS kreditų)
Modulio/dalyko anotacija
Praktikos metu gilinamos suteiktos žinios apie elektrinių ir elektros tinklų pagrindinių elektros įrenginių
konstrukcijas, įgyjami praktiniai gebėjimai eksploatuojant elektros įrenginius, atliekama elektros įrenginių
priežiūra ir aptarnavimas, supažindinama su elektros ir priešgaisrine sauga realiai veikiančiuose elektros
įrenginiuose. Pagrindinės praktikos metu analizuojamos temos: Elektrinių ir elektros tinklų struktūra; Elektros
saugos taisyklės darbo vietoje; Elektros įrengimų ir aparatų aptarnavimas ir priežiūra, valdymas ir
programavimas; Gedimų aptikimo įrangos aptarnavimas ir priežiūra; Elektros įrenginių konstrukciniai elementai,
jų tarpusavio ryšiai ir sujungimai, elektros schemų ir brėžinių sudarymas. Praktika atliekama elektros energetikos
gamybos, perdavimo ir skirstymo bei remonto įmonėse.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Dalykas priskirtas studijų krypties dalykų grupei. Studentas vykdamas į praktiką turi būti išklausęs numatytus
modulius ir be skolų išlaikęs egzaminus numatytus kolegijos mokymo programoje, atlikęs kolegijoje numatytas
praktikas ir mokymus. Technologinę praktiką studentai atlieka II kurse 4 semestre. Studijuodami studijų krypties
privalomus dalykus, studentai būna išklausę šiuos dalykus: Fizika, Matematika; Informacinės technologijos;
Inžinerinė grafiką; Kompiuterinė braižyba; Elektrotechnika; Elektronika; Medžiagotyra; Elektros matavimai;
Elektros mašinos ir transformatoriai; Automatikos pagrindai; Elektrinės ir pastotės; Taip pat atlikę mokomąsias
praktikas: Elektrinių dydžių matavimo praktika; Elektros darbų I praktika; Elektros darbų II praktika.
Modulio/Dalyko studijų rezultatai
Studentas turi:
Žinoti elektros energijos gavybos ir paskirstymo įrangos bei jos eksploatavimo realiomis sąlygomis
ypatumus;
Išmanyti elektros energetikos įrenginių ir jų elementų funkcinę paskirtį ir tarpusavio ryšius;
Gebėti analizuoti veikiančių elektros energetikos įrenginių techninius parametrus ir
charakteristikas;
Gebėti atpažinti tam tikrus pavojus, kurie gali kilti vykdant darbus ant arba arti elektros įrenginių;
Mokėti užtikrinti darbų saugos reikalavimų laikymąsi, atliekant montavimo, paleidimo, derinimo ir
remonto darbus;
Gebėti dirbti kompiuterine įranga ir taikomosiomis programomis;
Mokėti vadovautis galiojančiomis normomis ir standartais;
Studijų rezultatų vertinimo kriterijai
Be klaidų atpažintos elektros energijos gavybos ir paskirstymo sistemų įrangos dalys ir teisingai
nurodyta jų paskirtis, vieta elektros tinklų sistemose;
Pagal veikimo paskirtį ir įrenginio darbo vietą, teisingai nustatyta elektros energetikos įrenginių ir
jų elementų funkcinė paskirtis bei tarpusavio ryšiai;
Tinkamai, pagal keliamus reikalavimus, išanalizuota ir aprašyta veikianti elektros energetikos
įranga, jos techniniai parametrai ir charakteristikos;
Tinkamai atpažinti ir nustatyti pavojai, kurie galimi vykdant darbus ant arba arti elektros įrenginių;
Page 23
22
Pagal saugos darbe keliamus reikalavimus, teisingai parinkta, saugų darbą užtikrinti darbų saugos
instrukcija, atliekant montavimo ir paleidimo derinimo, remonto darbus;
Atliekant praktinius darbus tinkamai pasirinkta ir naudojama programinė įranga ir taikomosios
programos;
Tinkamai vadovautasi galiojančiomis normomis ir standartais;
Modulio/Dalyko studijų metodai
Kontaktinio darbo metodai – konsultacija, instruktažas, seminaras.
Techninis darbas – gamybinių/techninių užduočių vykdymas.
Atvejo tyrimas ir analizė – suformuluotos probleminės užduoties sprendimas.
Savarankiško darbo metodai – individualus darbas, literatūros studijavimas, ataskaitos rašymas.
Dalyko rezultatų vertinimas
Įgyti gebėjimai vertinami taikant kriterijais grįstą modelį. Formuojamasis (tarpinis) vertinimas vykdomas
įmonėje, įvertinant atliktas užduotis. Bendrieji kriterijai: užduoties atlikimo išbaigtumas, atitikimas užduoties
reikalavimams, racionalių sprendimų taikymas. Rezultatų vertinimo kriterijai pateikti kiekvienos užduoties
apraše.
Apibendrinamajam (baigiamajam) atsiskaitymui taikoma atsiskaitymo žodžiu vertinimo metodas. Forma –
praktikos ataskaitos gynimas komisijoje.
Galutiniam vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš įmonėje
atliktų užduočių vertinimo (vertina įmonės praktikos vadovas, ataskaitos vertinimo (vertina praktikos vadovas
metodininkas), ataskaitos gynimo vertinimo (vertina praktikos ataskaitų gynimos komisija).
Galutinio įvertinimo skaičiavimo formulė:
GB = 0,3UAĮ + 0,3PA + 0,4AG
čia UAĮ – užduoties atlikimas įmonėje, PA –praktikos ataskaita, AG – ataskaitos gynimas.
Dalyko programos turinys
Eil.
Nr. Tema Turinys
Valandų
skaičius
1
Trumpas įmonės veiklos aprašymas,
įmonės struktūra
Įmonės paskirtis, valdymo struktūra, padalinių funkcijos
ir ryšiai, gaminama produkcija, paslaugos, vykdoma
veikla 8
2
Praktikos vadovo pagrindinės
pareigos ir veiklos sritis, darbuotojų
pareigos ir veikla
Įmonės elektrotechnikos darbuotojai, jų funkcijos ir
pareigos: asmuo atsakingas už elektros ūkį, darbų
vadovas ir vykdytojas, brigados nariai 16
3
Pagrindiniai galios įrenginių,
esančių įmonėje tipai, paskirtys, jų
pagrindiniai veikimo principai,
konstrukciniai ypatumai
Elektros energijos tiekimo schema, įranga, pagrindinių
įrenginių, prie kurių dirbama, techninės charakteristikos
ir funkcijos sistemoje 24
4
Pagrindinių elektros įrenginių
gedimai, jų atsiradimo priežastys ir
šalinimo būdai
Gedimų diagnostika ir dokumentacija, įrenginių
gedimai, gedimo radimo metodika 20
5
Elektros saugos taisyklės darbo
vietoje, priešgaisrinės saugos
taisyklės, ekologiniai reikalavimai
montuojant, prižiūrint ir
remontuojant elektros įrangą
Instrukcijos, taisyklės, priešgaisrinės saugos ir
ekologijos reikalavimai, instrukcijos atliekant darbus.
16
6
Pagrindiniai įrenginiai ir įrankiai
naudojami montuojant, prižiūrint ir
remontuojant elektros įrangą
Įranga įmonėse, įrangos panaudojimo galimybės.
10
7
Pirmosios medicininės pagalbos
teikimas, nukentėjus nuo elektros
srovės ar įvykus kitiems
nelaimingiems atsitikimams
Pirma pagalba nukentėjus nuo elektros srovės, kokios
traumos galimos dirbant paskirtą darbą, kaip vykdoma
pirmoji pagalba įmonėje, kokios jos instrukcijos, būtini
dokumentai, rengiant nelamingo atsitikimo aktą
10
8
Alternatyvinė užduotis
(papildomos)
Veiksmų seka atliekant perjungimus tinkluose, elektros
įrenginių eksploatacija ir aptarnavimas, operatyvinio
pastotės personalo veiksmai atsitikus įvykiui,
perspėjančių, draudžiančių, nurodančių ir kt. plakatų bei
80
Page 24
23
Eil.
Nr. Tema Turinys
Valandų
skaičius
ženklų pastatymo tvarka ir vieta, darbų eiliškumas
atliekant komutacinius perjungimus, atjungimus
ruošiantis technologinės įrangos remontui, veiksmai
išjungiant ir įjungiant elektros įrangą prieš ir po
remonto, norminiai dokumentai, apibrėžiantys planinių
remontų grafikų sustatymo kriterijus, apsaugos ir
komutacinės aparatūros paskirtis ir veikimo principai
sistemose, jų prijungimo, derinimo, patikrinimo būdai
iki 1000 V tinkluose, elektros įrangos dalys, kurias
reikia įžeminti, elektros variklių parinkimo ir
montavimo reikalavimai bei bandymų normos
9
Probleminė praktinė užduotis Apžiūrint pastotės įrengimus, pastebėtas konkretus
gedimas ; pastotėje įvyko avarinė situacija, aprašyti jos
likvidavimą; pastotėje kilo gaisras; vykdant
operatyvinius perjungimus įvyko gedimas, avarinis
atsijungimas pastotėje, budinčio personalo veiksmai
avarijos atveju, remontuojant transformatorių įvyko
tepalo nutekėjimas, apžiūros metu pastebėtas
transformatoriaus gedimas, atliekant elektros variklio
poremontinius bandymus, pastebėtas galios
sumažėjimas, pagrindiniai galimi gedimai narveliuose.
80
10 Praktikos ataskaitos rašymas,
pranešimo rengimas
Ataskaitos struktūra: titulinis lapas, turinys, įvadas,
skyriai ir poskyriai, brėžiniai, elektrinės schemos,
išvados ir pasiūlymai, literatūra. Ataskaitos gynimas 20
Valandų paskirstymo proporcijos
Iš viso: 320
Savarankiškas 80
Konsultacijos 10
Reikalingi materialieji ištekliai, rekomenduojama literatūra ir kiti informacijos šaltiniai
Bendrosios sąlygos reikalingos praktikų atlikimui:
Praktika gali būti atliekama įmonėse, kurių veiklos kryptys yra šios:
Elektros gamyba;
Elektros tiekimas ir paskirstymas;
Elektros įrenginių eksploatavimas;
Elektros įrenginių montavimas ir derinimas bei remontas;
Projektavimas.
Materialieji ištekliai reikalingi dalyko studijoms:
Kiekvieno dalyko studijos organizuojamos taip, kad studentas turėtų galimybę išklausyti teorines
paskaitas, atlikti praktinius darbus įmonėje priimančioje studentą į praktiką, vadovaujant kolegijos
dėstytojui, praktikos vadovui įmonėje ir studijuojant savarankiškai.
Programinė įranga – Microsoft Office Word; Microsoft Office Excel; Auto CAD; Microsoft Office
PowerPoint.
Techninė įranga – Reali praktikos bazė - Rajoninėje transformatorinėje pastotėje, Elektros tinkluose,
Įmonėje, Elektrinėje.
Dalyko studijoms rekomenduojamos pagrindinės literatūros sąrašas:
− Šatas, J. Įmonių elektros įrenginiai ir tinklai. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2006.
− Isoda, G. Elektros instaliacija. Vilnius: Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,
2005.
− Miškinis V., Razma A. Aukštos įtampos įrenginiai./ Žinynas. 2003.
− Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Vilnius, 2010.
− Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas. Vilnius, 2007.
− Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės, Vilnius. 2004
− Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, Vilnius. 2007.
− Elektros linijų ir instaliacijos taisyklės, Vilnius. 2007.
− Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės, Vilnius. 2007.
− Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius. 2007.
− Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės, Vilnius. 2004.
− Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius. 2004.
− Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymas Nr.4-350
(Žin., 2005, Nr. 120-4328). Vilnius. 2005.
Page 25
24
− Statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo
žaibo“, Aplinkos ministro 2003-06-19 įsakymas Nr.310 (Žin., 2003, Nr.63-2857; EP Nr.45).
Vilnius.2003.
Dalyko studijoms rekomenduojamos papildomos literatūros sąrašas:
− Коновалова, Л. Электроснабжение промышленных предприятий и установок. Mockва: Энергоиздат,
1989.
− Šliogeris, J., Elektros tinklai. Mokomoji knyga.2001.
− Bačauskas, A., Grėbikas, P., Kaulakis L. Elektros sistemos ir tinklai. Paskaitų konspektas. Vilnius,
1979.
− Bačauskas, A., Grėbikas, P. Elektros tinklų projektavimas ir eksploatacija. Paskaitų konspektas.
Vilnius, 1983.
Užduotys praktikai
Visiems studentams skiriami klausimai, į kuriuos reikia rasti atsakymus įmonėje, kurioje
atliekama praktika:
1. Trumpas įmonės veiklos aprašymas, įmonės struktūra;
2. Praktikos vadovo pagrindinės pareigos ir veiklos sritis (trumpas jų aprašymas
pateikiamas ataskaitoje);
3. Pagrindiniai galios įrenginių, esančių įmonėje tipai, paskirtys, jų pagrindiniai
veikimo principai, konstrukciniai ypatumai (įrenginius nurodo praktikos vadovas įmonėje);
4. Pagrindinių elektros įrenginių gedimai jų atsiradimo priežastys, ir jų pašalinimo
būdai (įrenginius nurodo praktikos vadovas įmonėje);
5. Elektros saugos taisyklės darbo vietoje, priešgaisrinės saugos taisyklės,
ekologiniai reikalavimai montuojant, prižiūrint ir remontuojant elektros įrangą;
6. Pagrindiniai įrenginiai ir įrankiai naudojami montuojant, prižiūrint ir
remontuojant elektros įrangą (įrenginius nurodo praktikos vadovas įmonėje);
7. Pagal įmonės pobūdį pateikite kokiomis aplinkos sąlygomis ir sveikatos būsenai
esant, jūs negalėsite atlikti savo darbo praktikos vietoje;
8. Kokią pirmąją medicininę pagalba reikia suteikti nukentėjus nuo elektros srovės
ir kitiems nelaimingiems atsitikimams (nurodo praktikos vadovas įmonėje atsižvelgdamas į
įmonės veiklos pobūdį);
9. Alternatyvios užduotys: šias užduotis parenka kolegijos praktikos vadovas
atsižvelgdamas į praktikos vietą, kurioje dirbs studentas (užduotis pateiktos žemiau);
10. Probleminė praktinė užduotis kurią praktikantui individualiai skiria įmonės
praktikos vadovas (užduotis pateiktos žemiau, pagal praktikos atlikimo vietas);
Praktika atliekama pastotėje
Alternatyvios užduotys: pagal galimybes išsiaiškinti ir surinkti savo įmonės, kurioje
atliekama praktika, techninę dokumentaciją. Surinktą medžiaga apibendrinti ir pateikti
ataskaitoje. Brėžinius ir schemas pateikti prieduose (pasirenkama viena iš žemiau pateiktų
užduočių).
1. Kokia veiksmų seka atliekant perjungimus 110-35-10 kV tinkluose. Surašykite
veiksmų seką šiems atvejams:
a) išjungti remontui išeinančias linijas;
b) perjungti remontui galios transformatorių;
c) įjungti po remonto išeinančias linijas
d) prijungti galios transformatorių.
2. Pasirinktinai iš žemiau išvardintų įrenginių, nemažiau kaip tris įrenginius, aprašykite jų
eksploatacijos ir aptarnavimo būdus bei sąlygas:
a) galios transformatoriai;
b) surenkamų šynų sekcijos;
c) įžeminimo įrenginiai;
d) oriniai arba tepaliniai jungtuvai;
Page 26
25
e) skyrikliai;
f) reaktoriai;
g) atraminiai, pakabinami, įvadiniai ir strypiniai izoliatoriai;
h) akumuliatorių baterija;
i) jėgos kabeliai;
3. Išsiaiškinkite operatyvinio pastotės personalo veiksmus, atsitikus žemiau nurodytiems
įvykiams, aprašykite veiksmų sekas :
a). suveikia automatinis dažnio iškroviklis
b). įvykus avariniam atsijungimui;
c). suveikus gedimų signalizacijai įrenginiuose. 4. Surinkite informacija apie perspėjančių, draudžiančių, nurodančių ir kt. plakatų bei ženklų pastatymo
tvarką ir vietą jūsų įmonėje, pateikite pavyzdžių (pavyzdžius pateikite ataskaitoje).
Probleminės praktinės užduotys:
1. Apžiūrint pastotės įrengimus pastebėta:
a). vienoje tepalinėje jungtuvo kolboje staiga sumažėjo tepalas (įeinantis arba
išeinantis išvadas);
b). viename iš išeinančių jungtuvų trūko tepalo kolba, išsiliejo tepalas ir jis
užsidegė.
Užduotis:
Nustatykite pateiktų gedimų priežastis;
Pateikite gedimų šalinimo būdus;
Pagrįskite ir detaliai argumentuokite gedimo šalinimo būda paaiškinkite kodėl tokį
būdą pasirinkote.
2. Pastotėje įvyko (pasirinkite nemažiau tris atvejus):
a) atsijungė viena sekcijos šyna (10kV), automatinis rezervas nesuveikė;
b) atsijungė viena 110 kV linija;
c) atsijungė dvi 110 kV linijos;
d) atsijungė akumuliatorių baterijų blokas ;
e) atsijungė savų reikmių transformatorius;
f) trumpas jungimas vienoje surenkamųjų šynų sekcijoje (10kV);
g) tinklo trumpas jungimas žemės atžvilgiu (10kV).
Užduotis:
Nustatykite pateiktų įvykių priežastis;
Pateikite veiksmų seką;
Pagrįskite kodėl būtent pastarąją veiksmų seką pasirinkote, ar yra alternatyvų
kurias taip pat būtų galima taikyti. Kodėl?
3. Pastotėje kilo gaisras (pasirinktie nemažiau du atvejus ir atlikite užduotį):
a) kabelių tunelyje;
b) skydinės patalpoje;
c) paskirstymo įrenginyje (110 kV arba 10kV);
d) galios transformatoriuje;
e) išeinančių jungtuvų kontaktų kameroje.
Užduotis:
Nurodykite gaisro priežastis;
Pateikite gesinimo būdus;
Pagrįskite kodėl būtent pastarąjį būdą pasirinkote.
4. Vykdant operatyvinius perjungimus:
a) 110 kV paskirstymo įrenginyje suiro atraminis izoliatorius;
b) tepalinis jungtuvas nepersijungia pasukus valdymo jungiklį;
Page 27
26
c) skyriklis neatsijungia.
Užduotis:
Nustatykite pateiktų gedimų priežastis;
Pateikite gedimų šalinimo būdus;
Paaiškinkite kodėl būtent pastarąjį būdą pasirinkote, ar nustatėte alternatyvius
būdus, kuriuos taip pat būtų galima taikyti.
5. Įvyko avarinis atsijungimas pastotėj:
a) suveikus realinei apsaugai atsijungė galios transformatorius (suveikė dujinė
diferencinė apsauga);
b) atsijungė vienas 10kV įvadas suveikus maksimalios srovės apsaugai;
c) atsijungė viena išeinanti linija suveikus maksimalios srovės apsaugai.
Užduotis:
Nustatykite atsijungimo priežastis;
Kokių veiksmų ar darbų reikia imtis?
Pagrįskite, kodėl būtent reikalinga tokia veiksmų seka ir darbai.
6. Budinčio personalo veiksmai kai: (pasirinkti ne mažiau tris įvykius)
a) suveikė signalizacija – trumpas jungimas į žemę šinų sekcijoje 10 kV;
b) atsirado žemė akumuliatorių bloko grandinėje;
c) sugedo vienas iš akumuliatorių;
d) atsijungė darbinis apšvietimas;
e) atsijungė kelios akumuliatorių sekcijos;
f) suveikė priešgaisrinė signalizacija akumuliatorinėje;
g) sugedo automatinė įtampos reguliavimo sistema įjungtam transformatoriuje;
h) suveikė signalizacija (sumažėjo tepalo lygis transformatoriuje).
Užduotis:
Paaiškinkite galimas įvykio priežastis;
Pateikite gedimų šalinimo būdus;
Pagrįskite ir argumentuokite, kodėl būtent pasirinkote tokį gedimo šalinimo būdą.
7. Nustatytos transformatoriaus trumpo jungimo įtampos pastotėje skiriasi daugiau nei
10% (pavyzdžiui 12–20%).
Užduotis:
Atsakykite į klausimą: ar galime įjungti šiuos transformatorius lygiagrečiai?
Pateikite galimus jungimo būdus;
Pagrįskite ir detaliai argumentuokite savo atsakymą.
8. Vykdant operatyvinius perjungimus jungikliuose su skyrikliais, atjungus jungiklį
skyriklio blokuotė neleidžia atjungti kontaktų. Kokios šio gedimo priežastys? Kokie budinčio
personalo veiksmai?
Užduotis:
Atsakykite į klausimus: Kokios šio gedimo priežastys? Kokie budinčio personalo
veiksmai?
Nustatykite gedimų priežastis;
Pateikite gedimų šalinimo būdus;
Pagrįskite savo pasirinkimą.
Praktika atliekama eksploatacijos, aptarnavimo ir remonto įmonėse
Alternatyvios užduotys: pagal galimybes išsiaiškinkite ir surinkite savo įmonės kurioje
atliekate praktiką, techninę dokumentacija. Surinktą medžiagą apibendrinkite ir pateikite
Page 28
27
ataskaitoje. Brėžinius ir schemas pateikite prieduose. (pasirinkti nemažiau kaip keturis
klausimus)
1. Surinkti: Įmonės vidaus elektros tinklų schemos ir konstrukciniai brėžiniai.
2. Surinkti: Techninius, technologinius statinių ir įrenginių pastatymo darbo brėžinius,
visų požeminių komunikacijų brėžinius.
3. Pateikti: Darbų eiliškumą atliekant komutacinius perjungimus, atjungimus
ruošiantis technologinę įrangą remontui;
4. Patekti: Veiksmų seką išjungiant ir įjungiant elektros įrangą prieš ir po remonto;
5. Surinkti: Norminius dokumentus paaiškinančius planinių remonto grafikų
sustatymo kriterijus;
6. Apžvelgti: Apsaugos ir komutacinės aparatūros paskirtis ir veikimo principus
sistemose jų prijungimo, derinimo, patikrinimo būdus iki 1000 V tinkluose;
7. Apžvelgti: Elektros įrangos dalis kurias reikia įžeminti;
8. Pateikti: Elektros variklių parinkimo ir montavimo reikalavimus;
9. Apžvelgti bandymų normas, tvarkas bei būdus prieš įrangos eksploataciją:
(pasirinkti nemažiau trijų variantų)
a) nuolatinės srovės mašinos;
b) kintamos srovės elektros varikliai;
c) galios transformatorių;
d) srovės ir įtampos matavimo transformatoriai;
e) tepaliniai jungtuvai;
f) oriniai jungtuvai;
g) skyrikliai;
h) Sausi, srovę ribojantys reaktoriai;
i) popieriniai/tepaliniai kondensatoriai;
j) transformatorinė alyva;
k) skirtingi iškrovikliai;
l) saugikliai;
m) atraminiai, pakabinami, įvadiniai ir strypiniai izoliatoriai;
n) elektros įrangos, antrinių grandinių ir elektros instaliacijos;
o) akumuliatorių baterijos;
p) įžeminimo įranga;
r) kabelinės jėgos linijos.
10. Pateikite kokie reikalavimai keliami eksploatuojant:
a) kabelines linijas;
b) galios transformatorius;
c) elektros variklius;
d) kondensatorių baterijas;
e) akumuliatorius;
f) skirstymo įrenginius nuo 1000V;
g) apsaugos aparatus;
h) gaisros gesinimo įrangą.
11. Darbo saugos darbe instrukcijos, dirbant – atliekant darbą:
a) įrenginiuose be įtampos;
b) veikiančiuos įrenginiuose arti įtampą turinčių dalių;
c) veikiančiuos įrenginiuose tol, nuo įtampą turinčių dalių.
Probleminės praktinės užduotys: (parinkite dvi situacijas studentui, kurios labiausiai
atitinka jūsų įmonės veiklą)
Užduotis:
Nustatykite pateiktų gedimų priežastis;
Page 29
28
Pateikite gedimų šalinimo būdus;
Pagrįskite ir detaliai argumentuokite gedimo šalinimo būdų pasirinkimą, kodėl
būtent pastarąjį būdą pasirinkote, ar nustatėte alternatyvius būdus, kuriuos taip pat
būtų galima taikyti.
1. Remontuojant transformatorių įvyko tepalo nutekėjimas. Kokios priemonės turi
būti numatytos ir taikomas šioje situacijoje?
2. Apžiūros metu pastebėtas tepalo nutekėjimas per įvadinius transformatoriaus
izoliatorius. Ar galima atlikti remontą įmonėje, jei galima tai kaip?
3. Apžiūros metu pastebėtas transformatoriaus įvadinio izoliatoriaus įtrūkimas, kaip
atlikti remontą?
4. Apžiūros metu pastebėtas elektros variklio korpuso perkaitimas (aukšta
temperatūra, kibirkščiavimas, gaudimas). Kokios to priežastys ir kaip jas pašalinti?
5. Atliekant elektros variklio poremontinius bandymus, pastebėtas galios
sumažėjimas. Kokios to priežastys ir kaip tai įrodyti? Kaip pašalinti gedimą?
6. Įjungus asinchroninį elektros variklį girdisi gaudimas, bet variklis nesisuka.
Indikatoriumi nustatyta, kad visos trys fazes elektros variklyje yra. Taip pat nėra mechaninio
gedimo (variklis neužstrigęs). Kokios gedimo priežastys, kodėl nėra sukimo momento, kaip
pašalinti gedimą?
7. Ar galima kintamos srovės magnetinį paleidiklį įjungti į nuolatinės srovės grandinę,
kai srovės ir įtampos techniniai duomenys tie patys? Išanalizuokite atvirkštinę galimybę.
8. Apžiūrint transformatorių stebimos dujos dujų relėje. Ar galime vizualiai, pagal
dujų kokybines charakteristikas nustatyti transformatoriaus vidaus pažeidimus?
9. Kaip parenkama aplinkos temperatūra užpilant tepalą į transformatorių, kad tepalo
lygis vasaros ir žiemos laikotarpiu išliktu leistinose ribose? Paaiškinkite kaip tai daroma.
10. Nurodykite, aprašykite ataskaitoje pagrindinius galimus gedimus narveliuose.
11. Nurodykite kokios naudojamos saugos priemonės blokuojančios pastočių
paskirstymo įrenginius. Kokios pasekmės galimos nenaudojant šių priemonių?
Praktika atliekama montavimo ir derinimo įmonėse
Alternatyvios užduotys: pagal galimybes išsiaiškinkite ir surinkti savo įmonėje, kurioje
atliekate praktiką techninę dokumentacija. Surinktą medžiaga apibendrinkite ir pateikite
ataskaitoje. Brėžinius ir schemas pateikite prieduose. (pasirinkti nemažiau kaip tris klausimus)
1. Paaiškinkite pagrindinių jėgos kabelių konstrukciją ir panaudojimo galimybes,
atsižvelgiant į konstrukciją;
2. Paaiškinkite pagrindinius jėgos kabelių klojimo būdus. Mechanizmai, įrankiai,
prietaisai.
3. Patekite pagrindinius reikalavimus, keliamus kabelių saugojimui ir transportavimui.
Juos montuojant ir atliekant šių montažo darbų priežiūrą ir patikrą.
4. Kokie kabelių jungčių (movų) tipai. Pagrindinės medžiagos ir instrumentai movų
montavimui. Pagrindinės technologijos montuojant skirtingų tipų movas.
5. Aprašykite aliumininių ir varinių kabelių galų sujungimų ir užbaigimų būdus ir
technologijas..
6. Šynų montavimo taisyklės ir būdai. (pateikite pagrindinius)
7. Paaiškinkite instaliacijos montavimas blokinių, karkasinių, plytinių, monolitinių
pastatų sienose.
8. Paaiškinkite instaliacijos montavimo būdai angaruose, pastogėse ir sandėliuose.
9. Apžvelkite apšvietimo montavimo ypatumus, skirtingo tipo ir paskirties
pastatuose. (gyvenami, gamybiniai, sandėliavimo ir t.t.).
10. Paaiškinkite paskirstymo skydų ir apskaitos prietaisų montavimo taisykles ir
būdus. Pateikite atidavimo eksploatacijai tvarką.
Page 30
29
11. Kokia pastočių montavimo darbų tvarka ir taisyklės?
12. Pateikite saugos darbe taisykles dirbant montažinius darbus jūsų įmonėje.
Probleminės praktinės užduotys:
Probleminei situacijai sukurti ir problemos sprendimui rasti, studentams siūloma
sudaryti technologinę darbų atlikimo kortelę, pasirinktam montavimo ar derinimo darbui, kurį
studentas atlieka praktikos metu įmonėje.
Užduotis:
Aprašykite įrenginį ar darbą kurį pasirinkote apžvelkite bei patekite atskaitoje jų
paskirtis, veikimą, vaizdą, brėžinius, struktūrą ir t.t.
Pateikite technologinę darbų atlikimo kortelę
Pagrįskite kodėl pasirinkote tokia montavimo ir derinimo darbų atlikimo tvarką?
Page 31
30
Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo
sistemos
sukūrimas Lietuvos elektrotechnikos
sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091
Studijų programa: ELEKTROS ENERGETIKA
Studijų programos šaka: ELEKTROS ĮRENGINIŲ MONTAVIMAS IR PRIEŽIŪRA
TECHNOLOGINĖ PRAKTIKA
(12 ECTS kreditų)
Modulio/dalyko anotacija
Praktikos metu gilinamos suteiktos žinios apie elektros įrenginių paskirtį, konstrukcijas bei montavimą, įgyjami
praktiniai gebėjimai montuoti elektros įrenginius realioje aplinkoje, atlikti elektros įrenginių bandymus, teikiant
juos eksploatuoti, susipažįstama su elektros ir priešgaisrinė saugos reikalavimai elektros įrenginių montavimo
vietose. Pagrindinės praktikos metu analizuojamos temos: Elektrinių, elektros tinklų, pramonės įmonių ir
buitinių elektros tinklų įrangos montavimo ypatumai; Elektros saugos taisyklės darbo vietoje; Elektros įrengimų
ir aparatų aptarnavimas ir priežiūra, valdymas ir programavimas; Gedimų aptikimo įrangos panaudojimo
galimybės jos aptarnavimas ir priežiūra; Elektros įrenginių konstrukciniai, automatizavimo elementai, jų
tarpusavio ryšiai ir sujungimai, elektros schemų ir brėžinių sudarymas. Praktika atliekama elektros energetikos
priežiūros, remonto, montavimo bei derinimo darbus atliekančiose įmonėse, elektros gamybos, perdavimo ir
skirstymo įmonėse.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Dalykas priskirtas studijų krypties dalykų grupei. Studentas vykdamas į praktiką turi būti išklausęs numatytus
modulius ir be skolų išlaikęs egzaminus numatytus kolegijos mokymo programoje. Atlikęs kolegijoje numatytas
praktikas ir mokymus. Technologinę praktiką studentai atlieka II kurse 4 semestre. Studijuodami studijų krypties
privalomus dalykus, studentai būna išklausę šiuos dalykus: Fizika, Matematika; Informacinės technologijos;
Inžinerinė grafiką; Kompiuterinė braižyba; Elektrotechnika; Elektronika; Medžiagotyra; Elektros matavimai;
Elektros mašinos ir transformatoriai; Automatikos pagrindai; Elektrinės ir pastotės; Taip pat atlikę mokomąsias
praktikas: Elektrinių dydžių matavimo praktika; Elektros darbų I praktika; Elektros darbų II praktika.
Modulio/Dalyko studijų rezultatai
Išmanyti elektros energetikos įrenginių ir jų sudėtinių elementų funkcinę paskirtį ir tarpusavio ryšius;
Žinoti elektros ir automatikos įrenginių veikimą, jų jungimo į sudėtingesnes sistemas principus;
Analizuoti elektros energetikos įrenginių techninius parametrus ir charakteristikas;
Mokėti organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimų laikymąsi, atliekant montavimo, paleidimo ir
derinimo darbus;
Gebėti atlikti reikiamus bandymus taip, kad veikiantys įrenginiai nepadarytų žalos asmenims ar
nuosavybei;
Gebėti dirbti kompiuterine įranga ir taikomosiomis programomis;
Mokėti vadovautis galiojančiomis normomis ir standartais;
Studijų rezultatų vertinimo kriterijai
Tinkamai atpažinti elektros įrenginių elementai, jų vykdomos funkcijos, teisingai nustatyta jų paskirtis
sistemoje ir tarpusavio ryšiai;
Tinkamai parinktos šiuolaikinės montavimo, bandymų ir remonto darbų technologijos
Pagal veikimo paskirtį ir įrenginio darbo vietą teisingai nustatyti elektros energetikos įrenginių techniniai
parametrai ir charakteristikos, tinkamai atlikta jų apžvalga;
Pagal saugos darbe keliamus reikalavimus, teisingai parinkta saugų darbą užtikrinti, darbų saugos
instrukcija, atliekant montavimo, paleidimo, derinimo ir remonto darbus
Page 32
31
Be klaidų, laikantis reikalavimų atlikti atskirų įrenginių bandymai, atlikus jų montavimo ir remonto
darbus ;
Atliekant praktinius darbus, tinkamai pasirinkta ir naudojama programinė įranga bei taikomosios
programos;
Tinkamai vadovautasi galiojančiomis normomis bei standartais;
Modulio/Dalyko studijų metodai
Kontaktinio darbo metodai – konsultacija, instruktažas, seminaras.
Techninis darbas – gamybinių/techninių užduočių vykdymas.
Atvejo tyrimas ir analizė – suformuluotos probleminės užduoties sprendimas.
Savarankiško darbo metodai – individualus darbas, literatūros studijavimas, ataskaitos rašymas.
Dalyko rezultatų vertinimas
Įgyti gebėjimai vertinami taikant kriterijais grįstą modelį. Formuojamasis (tarpinis) vertinimas vykdomas
įmonėje, įvertinant atliktas užduotis. Bendrieji kriterijai: užduoties atlikimo išbaigtumas, atitikimas užduoties
reikalavimams, racionalių sprendimų taikymas. Rezultatų vertinimo kriterijai pateikti kiekvienos užduoties
apraše.
Apibendrinamajam (baigiamajam) atsiskaitymui taikoma atsiskaitymo žodžiu vertinimo metodas. Forma –
praktikos ataskaitos gynimas komisijoje.
Galutiniam vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš įmonėje
atliktų užduočių vertinimo (vertina įmonės praktikos vadovas, ataskaitos vertinimo (vertina praktikos vadovas
metodininkas), ataskaitos gynimo vertinimo (vertina praktikos ataskaitų gynimos komisija).
Galutinio įvertinimo skaičiavimo formulė:
GB = 0,3UAĮ + 0,3PA + 0,4AG
čia UAĮ – užduoties atlikimas įmonėje, PA –praktikos ataskaita, AG – ataskaitos gynimas.
Dalyko programos turinys
Eil.
Nr. Tema Turinys
Valandų
skaičius
1
Trumpas įmonės veiklos aprašymas,
įmonės struktūra
Įmonės paskirtis, valdymo struktūra, padalinių funkcijos
ir ryšiai, gaminama produkcija, paslaugos, vykdoma
veikla 8
2
Praktikos vadovo pagrindinės
pareigos ir veiklos sritis, darbuotojų
pareigos ir veikla
Įmonės elektrotechnikos darbuotojai, jų funkcijos ir
pareigos: asmuo atsakingas už elektros ūkį, darbų
vadovas ir vykdytojas, brigados nariai 16
3
Pagrindiniai galios įrenginių,
esančių įmonėje tipai, paskirtys, jų
pagrindiniai veikimo principai,
konstrukciniai ypatumai
Elektros energijos tiekimo schema, įranga, pagrindinių
įrenginių, prie kurių dirbama, techninės charakteristikos
ir funkcijos sistemoje 24
4
Pagrindinių elektros įrenginių
gedimai, jų atsiradimo priežastys ir
šalinimo būdai
Gedimų diagnostika ir dokumentacija, įrenginių
gedimai, gedimo radimo metodika 20
5
Elektros saugos taisyklės darbo
vietoje, priešgaisrinės saugos
taisyklės, ekologiniai reikalavimai
montuojant, prižiūrint ir
remontuojant elektros įrangą
Instrukcijos, taisyklės, priešgaisrinės saugos ir
ekologijos reikalavimai, instrukcijos atliekant darbus.
16
6
Pagrindiniai įrenginiai ir įrankiai
naudojami montuojant, prižiūrint ir
remontuojant elektros įrangą
Įranga įmonėse, įrangos panaudojimo galimybės.
20
7
Pirmosios medicininės pagalbos
teikimas, nukentėjus nuo elektros
srovės ar įvykus kitiems
nelaimingiems atsitikimams
Pirma pagalba nukentėjus nuo elektros srovės, kokios
traumos galimos dirbant paskirtą darbą, kaip vykdoma
pirmoji pagalba įmonėje, kokios jos instrukcijos, būtini
dokumentai, rengiant nelamingo atsitikimo aktą
10
8
Alternatyvinė užduotis
(papildomos)
Elektriniai matavimai, instaliacijos ir įžeminimo
įrenginių matavimai, matavimo darbų atlikimas, kabelių
ir elektros įrenginių bandymai ir matavimai, kabelio
gedimo vietos paieška, kabelių remontas, elektros
80
Page 33
32
Eil.
Nr. Tema Turinys
Valandų
skaičius
įrenginių techninė priežiūra ir aptarnavimas, elektros
instaliacijos montavimo, derinimo, remonto darbai:
žaibosaugos darbai:
9
Probleminė praktinė užduotis Gedimai elektros perdavimo ir skirstymo sistemose,
matavimų ir gedimų paieškos metodai, montavimo
darbų atlikimo tvarka, technologiniai aprašai. 80
10 Praktikos ataskaitos rašymas,
pranešimo rengimas
Ataskaitos struktūra: titulinis lapas, turinys, įvadas,
skyriai ir poskyriai, brėžiniai, elektrinės schemos,
išvados ir pasiūlymai, literatūra. Ataskaitos gynimas 10
Valandų paskirstymo proporcijos
Iš viso: 320
Konsultacija 10
Savarankiškas 80
Reikalingi materialieji ištekliai, rekomenduojama literatūra ir kiti informacijos šaltiniai
Bendrosios sąlygos reikalingos praktikų atlikimui:
Praktika gali būti atliekama įmonėse, kurių veiklos kryptys yra šios:
Elektros gamyba;
Elektros tiekimas ir paskirstymas;
Elektros įrenginių eksploatavimas;
Elektros įrenginių montavimas ir derinimas bei remontas;
Projektavimas.
Materialieji ištekliai reikalingi dalyko studijoms:
Kiekvieno dalyko studijos organizuojamos taip, kad studentas turėtų galimybę išklausyti teorines
paskaitas, atlikti praktinius darbus įmonėje priimančioje studentą į praktiką, vadovaujant kolegijos
dėstytojui, praktikos vadovui įmonėje ir studijuojant savarankiškai.
Programinė įranga – Microsoft Office Word; Microsoft Office Excel; Auto CAD; Microsoft Office
PowerPoint.
Techninė įranga – Reali praktikos bazė - Rajoninėje transformatorinėje pastotėje, Elektros tinkluose,
Įmonėje, Elektrinėje.
Dalyko studijoms rekomenduojamos pagrindinės literatūros sąrašas:
− Šatas, J. Įmonių elektros įrenginiai ir tinklai. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2006.
− Isoda, G. Elektros instaliacija. Vilnius: Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,
2005.
− Miškinis V., Razma A. Aukštos įtampos įrenginiai./ Žinynas. 2003.
− V.Aleksa, Technologinių procesų automatizavimas. Kaunas, „Technologija”. 2006.
− K.Balžekas, Rimkevičius V.. Procesų loginio valdymo sistemų analizė ir sintezė Kaunas,
„Technologija”. 2002.
− V.Aleksa, K.Balžekas, Volkas V., Technologinių procesų automatizavimas. Kaunas, „Technologija“
.2001.
− Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Vilnius, 2010.
− Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas. Vilnius, 2007.
− Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės, Vilnius. 2004
− Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, Vilnius. 2007.
− Elektros linijų ir instaliacijos taisyklės, Vilnius. 2007.
− Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės, Vilnius. 2007.
− Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius. 2007.
− Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės, Vilnius. 2004.
− Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius. 2004.
− Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymas Nr.4-350
(Žin., 2005, Nr. 120-4328). Vilnius. 2005.
− Statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo
žaibo“, Aplinkos ministro 2003-06-19 įsakymas Nr.310 (Žin., 2003, Nr.63-2857; EP Nr.45).
Vilnius.2003.
Dalyko studijoms rekomenduojamos papildomos literatūros sąrašas:
− G. Rinkevičius S. Gečys A. Kalvaitis Elektros mašinų parametrai ir charakteristikos. Kauno
technologijos universitetas. 2008.
− Šliogeris, J., Elektros tinklai. Mokomoji knyga.2001.
− Bačauskas, A., Grėbikas, P., Kaulakis L. Elektros sistemos ir tinklai. Paskaitų konspektas. Vilnius,
1979.
Page 34
33
− Bačauskas, A., Grėbikas, P. Elektros tinklų projektavimas ir eksploatacija. Paskaitų konspektas.
Vilnius, 1983.
Užduotys praktikai
Visiems studentams skiriami bendri klausimai, į kuriuos reikia rasti atsakymus įmonėje
kurioje atliekama praktika:
1. Trumpas įmonės veiklos aprašymas, įmonės struktūra;
2. Praktikos vadovo pagrindinės pareigos ir veiklos sritis (trumpas jų aprašymas
pateikiamas ataskaitoje);
3. Pagrindiniai galios įrenginių, esančių įmonėje tipai, paskirtys, jų pagrindiniai
veikimo principai, konstrukciniai ypatumai (įrenginius nurodo praktikos vadovas įmonėje);
4. Pagrindinių elektros įrenginių gedimai jų atsiradimo priežastys, ir jų pašalinimo
būdai (įrenginius nurodo praktikos vadovas įmonėje);
5. Elektros saugos taisyklės darbo vietoje, priešgaisrinės saugos taisyklės,
ekologiniai reikalavimai montuojant, prižiūrint ir remontuojant elektros įrangą;
6. Pagrindiniai įrenginiai ir įrankiai naudojami montuojant, prižiūrint ir
remontuojant elektros įrangą (įrenginius nurodo praktikos vadovas įmonėje);
7. Pagal įmonės pobūdį pateikite kokiomis aplinkos sąlygomis ir sveikatos būsenai
esant, jūs negalėsite atlikti savo darbo praktikos vietoje;
8. Kokią pirmąją medicininę pagalba reikia suteikti nukentėjus nuo elektros srovės
ir kitiems nelaimingiems atsitikimams (nurodo praktikos vadovas įmonėje atsižvelgdamas į
įmonės veiklos pobūdį);
9. Alternatyvios užduotys: šias užduotis parenka kolegijos praktikos vadovas,
atsižvelgdamas į praktikos vietą kurioje dirbs studentas (užduotis pateiktos žemiau);
10. Probleminė praktinė užduotis kurią praktikantui individualiai skiria įmonės
praktikos vadovas (užduotis pateiktos žemiau);
Alternatyvios užduotys: pagal galimybes išsiaiškinkite ir surinkite savo įmonės,
kurioje atliekama praktiką, techninę dokumentacija. Surinktą medžiagą apibendrinkite ir
pateikite ataskaitoje. Brėžinius ir schemas pateikti prieduose. (pasirinkti nemažiau kaip
keturis klausimus)
1. Surinkti: Įmonės vidaus elektros tinklų schemas ir konstrukcinius brėžinius.
2. Surinkti: Techninius, technologinius statinių ir įrenginių montavimo darbų
atlikimo brėžinius, visų požeminių komunikacijų brėžinius.
3. Pateikite: Darbų eiliškumą atliekant komutacinius perjungimus, atjungimus
ruošiantis technologinės įrangos remontui;
4. Patekite kokius veiksmus reikia atlikti išjungiant ir įjungiant elektros įrangą prieš
ir po remonto;
5. Surinkti: Norminius dokumentus apibrėžiančius planinio remonto grafiko
sustatymo kriterijus;
6. Apžvelgti: Apsaugos ir komutacinės aparatūros paskirtis ir veikimo principus
sistemose jų prijungimo, derinimo, patikrinimo būdus iki 1000 V tinkluose;
7. Apžvelgti: Elektros įrangos dalis kurias reikia įžeminti;
8. Pateikti: Elektros variklių parinkimo ir montavimo reikalavimus;
9. Apžvelgti bandymų ir matavimų normas, tvarkas bei būdus prieš įrangos
eksploataciją: (pasirinkti nemažiau trijų variantų)
a) 6 – 10 kV kabelių bandymai paaukštinta išlyginta įtampa;
b) 6 – 10 kV kabelių bandymai paaukštinta labai žemo dažnio (LŽD) įtampa;
c) 0,4 – 10 kV įtampos kabelio trasos nustatymas;
d) 0,4 – 10 kV įtampos kabelio išrinkimas trasoje;
e) 0,4 – 10 kV įtampos kabelių gyslų varžų matavimai;
Page 35
34
f) 6 – 10 kV įtampos galios transformatoriaus apvijų izoliacijos varžos
matavimai;
g) 6 – 10 kV įtampos iškroviklių bandymai;
h) 6 – 10 kV įtampos šynų izoliatorių izoliacijos bandymai;
i) 6 – 10 kV įtampos šynų sekcijos su jungtuvais izoliacijos bandymai;
j) 6 – 10 kV įtampos srovės transformatorių izoliacijos bandymai;
k) 6 – 10 kV įtampos transformatorių izoliacijos bandymai;
l) 6 – 10 kV įtampos jungtuvų izoliacijos bandymai;
m) Įžemėjimo srovių matavimas;
n) Suvirinimo, pažeminančių transformatorių bandymai;
o) Veikiančių elektros kabelių ar vamzdžių paieška po žeme; p) Transformatorinės alyvos bandymai;
10. Pateikite kokie reikalavimai keliami eksploatuojant, remontuojant ir bandant:
(pasirinkti nemažiau kaip keturis variantus)
a) kabelines linijas;
b) galios transformatorius;
c) elektros variklius;
d) kondensatorių baterijas;
e) akumuliatorius;
f) gaisro gesinimo įrangą
g) apsaugos aparatus;
11. Sudarykite: Darbo saugos darbe instrukcija dirbant – atliekant darbus:
a) įrenginiuose be įtampos;
b) veikiančiuos įrenginiuose arti įtampą turinčių dalių;
c) veikiančiuos įrenginiuose tol nuo įtampą turinčių dalių.
12. Aprašykite kaip atliekami darbai žaibosaugos sistemose:
a) žaibosaugos įrenginių ir įžeminimo kontūrų projektavimas ir montavimas;
b) statinių ir pastatų, tarp jų ir privačių, apsaugos nuo žaibo įrengimas;
b) apsaugos nuo atmosferinių (žaibo) ar komutacinių viršįtampių įrengimas
elektros ar elektronikos įrenginiams.
Probleminė praktinė užduotis:
Probleminei situacijai sukurti ir problemos sprendimui rasti, studentams siūloma
sudaryti technologinę darbų atlikimo kortelę, pasirinktam montavimo, derinimo bei matavimo
darbui, kurį studentas atlieko įmonėje, praktikos metu.
Užduotis:
Aprašykite įrenginį ar darbą kurį pasirinkote, apžvelkite ir pateikite ataskaitoje
įrenginio/ių paskirtį, veikimą, bendrą vaizdą, brėžinius, struktūrą ir t.t.
Pateikite technologinę darbų atlikimo kortelę;
Parinkite matavimo ir bandymo metodiką, pagal galimybę savarankiškai atlikite
matavimus;
Pagrįskite kodėl pasirinkote tokią montavimo, derinimo ir bandymų darbų atlikimo
tvarką.
Page 36
35
Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo
sistemos
sukūrimas Lietuvos elektrotechnikos
sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091
Studijų programa: ELEKTROS ENERGETIKA
Studijų programos šaka: ELEKTROS TINKLAI IR SISTEMOS
BAIGIAMOJI PRAKTIKA
(6 ECTS kreditų)
Modulio/dalyko anotacija
Praktikos metu gilinamos, įtvirtinamos ir praplečiamos studentų įgytos teorinės žinios studijuojant dalykus
kvalifikacijoms ir specializacijoms įgyti, suformuojami elektros tinklų ir sistemų specialisto - gamybos
organizavimo ir valdymo įgūdžiai, surenkama medžiagą baigiamajam projektui bei praktikos ataskaitai parengti.
Pagrindinės praktikos metu analizuojamos temos: Elektrinių ir elektros tinklų projektavimas; Elektros įrengimų
projektavimas; Gedimų aptikimo, aptarnavimo ir priežiūros įrangos technologinių aprašų sudarymas, Elektros
įrenginių konstrukcinių elementų projektavimas. Praktika atliekama elektros energetikos gamybos, perdavimo ir
skirstymo bei remonto įmonėse.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Studentas vykdamas į praktiką turi būti išklausęs numatytus modulius ir be skolų išlaikęs egzaminus numatytus
kolegijos mokymo programoje. Atlikęs kolegijoje numatytas praktikas ir mokymus. Baigiamąją praktiką
studentai atlieka III kurse 6 semestro pabaigoje. Studijuodami studijų krypties privalomus dalykus, studentai
būna išklausę šiuos dalykus: Fizika, Matematika; Informacinės technologijos; Inžinerinė grafiką; Kompiuterinė
braižyba; Elektrotechnika; Elektronika; Medžiagotyra; Elektros matavimai; Elektros mašinos ir transformatoriai;
Automatikos pagrindai; Elektrinės ir pastotės; Elektros energijos perdavimas ir skirstymas; Relinė apsauga ir
automatika; Taikomųjų tyrimų metodologija; Verslo ekonomika ir vadyba; Energijos poreikiai ir atsinaujinantys
energijos šaltiniai; Aplinkos ir žmonių sauga; Objektų energetinio ūkio valdymas ir automatizavimas; Pastatų
energijos tiekimo sistemų techninė kontrolė ir diagnostika; Pastatų ir statinių elektros įranga ir tinklai. Atlikę
mokomąsias praktikas: Elektrinių dydžių matavimo praktiką; Elektros darbų I praktiką; Elektros darbų II
praktiką. Bei technologinę praktiką. Taip pat šakos Elektros tinklai ir sistemos: Elektros tinklų ir elektrinių
elektros įrenginių eksploatacija; Elektros įrenginių remontas; Relinės apsaugos mikroprocesoriniai įtaisai ir
nuotolinis valdymas; Elektros tinklų projektavimo pagrindai dalykus.
Modulio/Dalyko studijų rezultatai
Žinoti elektros ir automatikos įrenginių veikimo ir jų sujungimo į sudėtingesnes sistemas principus;
Žinoti elektrinių ir elektros tinklų įrangos bei jos eksploatavimą realiomis sąlygomis ypatumus;
Mokėti sudaryti skaičiuojamąsias projektuojamojo objekto elektrines schemas;
Mokėti skaičiuoti įvairios paskirties elektros įrenginių darbo režimus;
Sugebėti atlikti elektros tinklų projektavimo, rekonstravimo ir įrangos parinkimo darbus;
Mokėti planuoti ir organizuoti elektros įrenginių techninės būklės tikrinimą;
Organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimų laikymąsi atliekant montavimo ir paleidimo,
derinimo darbus;
Mokėti dirbti kompiuterine įranga ir taikomosiomis programomis;
Mokėti vadovautis galiojančiomis normomis ir standartais;
Studijų rezultatų vertinimo kriterijai
Pagal veikimo paskirtį ir įrenginio darbo vietą, teisingai nustatyta elektros energetikos įrenginių ir jų
elementų funkcinė paskirtis ir tarpusavio ryšiai;
Page 37
36
Be klaidų atpažintos elektros energijos gavybos ir paskirstymo sistemų įrangos dalys, teisingai
nurodyta jų paskirtis ir vieta elektros tinklų sistemose;
Pagal reikalavimus sudarytos skaičiuojamosios projektuojamojo objekto elektrinės schemos;
Pagal reikalavimus ir tiksliai apskaičiuoti elektros įrenginių darbo režimai;
Pagal reikalavimus surinkta projektavimu ir rekonstravimui reikalinga medžiaga, teisingai parinkta
įranga;
Tinkamai suplanuota ir parinkta elektros įrenginių techninės būklės tikrinimo metodika;
Pagal saugos darbe keliamus reikalavimus teisingai parinkta saugų darbą užtikrinti darbų saugos
instrukcija, atliekant montavimo, paleidimo, derinimo ir remonto darbus;
Atliekant praktikos darbus ir renkant projektinę medžiagą, tinkamai pasirinkta programinė įranga ir
taikomosios programos;
Tinkamai vadovautasi galiojančiomis normomis ir standartais;
Modulio/Dalyko studijų metodai
Kontaktinio darbo metodai – konsultacija, instruktažas, seminaras.
Techninis darbas – gamybinių/techninių užduočių vykdymas.
Atvejo tyrimas ir analizė – suformuluotos probleminės užduoties sprendimas.
Savarankiško darbo metodai – individualus darbas, literatūros studijavimas, ataskaitos rašymas.
Dalyko rezultatų vertinimas
Įgyti gebėjimai vertinami taikant kriterijais grįstą modelį. Formuojamasis (tarpinis) vertinimas vykdomas
įmonėje įvertinant atliktas užduotis. Bendrieji kriterijai: užduoties atlikimo išbaigtumas, atitikimas užduoties
reikalavimams, racionalių sprendimų taikymas. Rezultatų vertinimo kriterijai pateikti kiekvienos užduoties
apraše.
Apibendrinamajam (baigiamajam) atsiskaitymui taikoma atsiskaitymo žodžiu vertinimo metodas. Forma –
praktikos ataskaitos gynimas komisijoje.
Galutiniam vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš įmonėje
atliktų užduočių vertinimo (vertina įmonės praktikos vadovas, ataskaitos vertinimo (vertina praktikos vadovas
metodininkas), ataskaitos gynimo vertinimo (vertina praktikos ataskaitų gynimos komisija).
Galutinio įvertinimo skaičiavimo formulė:
GB = 0,3UAĮ + 0,3PA + 0,4AG
čia UAĮ – užduoties atlikimas įmonėje, PA –praktikos ataskaita, AG – ataskaitos gynimas.
Dalyko programos turinys
Eil.
Nr. Tema Turinys
Valandų
skaičius
1
Trumpas įmonės veiklos aprašymas
įmonės struktūra
Įmonės paskirtis, valdymo struktūra, padalinių funkcijos
ir ryšiai, gaminama produkcija, paslaugos, vykdoma
veikla 4
2 Praktikos vadovo pagrindinės
pareigos ir veiklos sritis
Įmonės elektrotechnikos darbuotojai, jų funkcijos ir
pareigos 8
3
Pagrindiniai galios įrenginių
esančių įmonėje tipai, paskirtys,
veikimo, konstrukcija
Elektros energijos tiekimo schema, įranga, pagrindinių
įrenginių prie kurių dirbama techninės charakteristikos,
paskirtis, įrangos konstrukcinis –techninis palyginimas. 8
4
Pagrindinių galimi elektros
įrenginių gedimai jų atsiradimo
priežastys, jų šalinimo būdai
Gedimų diagnostika ir dokumentacija, įrenginių
gedimai, gedimo radimo metodika. 10
5
Elektros saugos taisyklės,
priešgaisrinės saugos taisyklės,
ekologiniai reikalavimai
Instrukcijos, taisyklės, priešgaisrinės saugos ir
ekologijos reikalavimai, instrukcijos atliekant specialius
montavimo darbus 10
6
Pagrindiniai įrenginiai ir įrankiai
naudojami montuojant, prižiūrint ir
remontuojant elektros įrangą
Įranga įmonėse, įrangos panaudojimo galimybės
10
7
Kokią pirmąją medicininę pagalba
reikia suteikti nukentėjus nuo
elektros srovės ir įvykus kitiems
nelaimingiems atsitikimams
Pirma pagalba nukentėjus nuo elektros srovės, kokios
traumos galimos dirbant paskirtą darbą, kaip vykdoma
pirmoji pagalba įmonėje, kokios jos instrukcijos, būtini
dokumentai, rengiant nelamingo atsitikimo aktą
10
8 Probleminė praktinė užduotis Užduotis ir renkamos praktikos metu medžiagos turinys 60
Page 38
37
Eil.
Nr. Tema Turinys
Valandų
skaičius
priklauso nuo studento baigiamojo projekto užduoties,
kurią studentui skiria projekto vadovas
9 Praktikos ataskaitos rašymas,
pranešimo rengimas
Ataskaitos struktūra: titulinis lapas, turinys, įvadas,
skyriai ir poskyriai, brėžiniai, elektrinės schemos,
išvados ir pasiūlymai, literatūra. Ataskaitos gynimas 10
Valandų paskirstymo proporcijos
Iš viso: 160
Konsultacijos 10
Savarankiškas 40
Reikalingi materialieji ištekliai, rekomenduojama literatūra ir kiti informacijos šaltiniai
Bendrosios sąlygos reikalingos praktikų atlikimui:
Praktika gali būti atliekama įmonėse, kurių veiklos kryptys yra šios:
Elektros gamyba;
Elektros tiekimas ir paskirstymas;
Elektros įrenginių eksploatavimas;
Elektros įrenginių montavimas ir derinimas bei remontas;
Projektavimas.
Materialieji ištekliai reikalingi dalyko studijoms:
Kiekvieno dalyko studijos organizuojamos taip, kad studentas turėtų galimybę išklausyti teorines
paskaitas, atlikti praktinius darbus įmonėje priimančioje studentą į praktiką, vadovaujant kolegijos
dėstytojui, praktikos vadovui įmonėje ir studijuojant savarankiškai.
Programinė įranga – Microsoft Office Word; Microsoft Office Excel; Auto CAD; Microsoft Office
PowerPoint.
Techninė įranga – Reali praktikos bazė - Rajoninėje transformatorinėje pastotėje, Elektros tinkluose,
Įmonėje, Elektrinėje.
Dalyko studijoms rekomenduojamos pagrindinės literatūros sąrašas:
− Šatas, J. Įmonių elektros įrenginiai ir tinklai. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2006.
− Isoda, G. Elektros instaliacija. Vilnius: Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,
2005.
− Miškinis V., Razma A. Aukštos įtampos įrenginiai./ Žinynas. 2003.
− Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Vilnius, 2010.
− Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas. Vilnius, 2007.
− Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės, Vilnius. 2004
− Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, Vilnius. 2007.
− Elektros linijų ir instaliacijos taisyklės, Vilnius. 2007.
− Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės, Vilnius. 2007.
− Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius. 2007.
− Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės, Vilnius. 2004.
− Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius. 2004.
− Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymas Nr.4-350
(Žin., 2005, Nr. 120-4328). Vilnius. 2005.
− Statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo
žaibo“, Aplinkos ministro 2003-06-19 įsakymas Nr.310 (Žin., 2003, Nr.63-2857; EP Nr.45).
Vilnius.2003.
Dalyko studijoms rekomenduojamos papildomos literatūros sąrašas:
− Коновалова, Л. Электроснабжение промышленных предприятий и установок. Mockва: Энергоиздат,
1989.
− Šliogeris, J., Elektros tinklai. Mokomoji knyga.2001.
− Bačauskas, A., Grėbikas, P., Kaulakis L. Elektros sistemos ir tinklai. Paskaitų konspektas. Vilnius,
1979.
− Bačauskas, A., Grėbikas, P. Elektros tinklų projektavimas ir eksploatacija. Paskaitų konspektas.
Vilnius, 1983.
Užduotis praktikai
Išvykstant studentui į baigiamąją praktiką, studentui sudaromas pradinių duomenų sąrašas. Jis
sudaromas atsižvelgiant į baigiamojo projekto temą. Pradiniai duomenys taip pat suderinami
su studento baigiamojo projekto vadovu.
Page 39
38
Renkant medžiaga baigiamajam projektui studentas atlieka bendrą ir individualią užduotį,
atsako į vadovo parengtus klausimus. Klausimai parengti atsižvelgiant į projektuojamo
objekto paskirtį ir charakteristikas. (šiuos klausimus studentai turi pažvelgti ir pateikti
ataskaitoje)
Bendra užduotis
1. Praktikos vieta tyrimo ir projektavimo įmonėse
Pagrindiniai klausimai kuriuos studentas privalo išsiaiškinti ir pateikti praktikos ataskaitoje:
1. išsiaiškinti bendrą projektavimo ir vykdymo darbų atlikimo tvarką atliekant elektros
energijos tiekimo projektus;
2. išsiaiškinti kaip pasirenkami pradiniai duomenys ir parametrai projektui;
3. išsiaiškinti elektrinių apkrovų, trumpų jungimo srovių skaičiavimo metodikas įmonėje;
4. išsiaiškinti kaip veikia informacinės sistemos įmonėje, technikos skyrius, kokia
metodika taikoma sudarant sąmatas elektros darbams ir įrangai įsigyti;
5. išsiaiškinti ir mokėti taikyti baigiamojo projektavimo metu – įmonės techninės
dokumentacijos (brėžinių, schemų, diagramų, duomenų lentelių, žinynų, katalogų)
teikiamą informaciją ir šios dokumentacijos apiforminimo reikalavimus;
6. papildomi klausimai yra suderinami su baigiamojo projekto vadovu kolegijoje ir
praktikos vadovu įmonėje. Šie klausimai pateikiami studentui prieš praktiką.
2. Praktikos vieta pramonės įmonėse
Kiekviena įmonės specifika yra savita, todėl rekomenduojama stebėti, analizuoti ir pateikti
praktikos ataskaitoje:
1. įmonėje vykstantį technologinį procesą, patalpų ir cechų padėtį, transporto
magistrales;
2. patalpų ir gamybos vietų klasifikaciją, energetinę aplinką ir energijos sąnaudas;
3. esamą elektros tiekimo schemą, jos analizę ir galimą plėtros perspektyvą;
4. darbų saugos eksploatuojant elektros įrangą, darbo paskirų įforminimo būdus;
5. priežiūros, remonto ir profilaktinių darbų įmonėje atlikimo tvarka ir organizavimas;
6. energijos apskaitos realizavimas įmonėje;
7. reaktyvinės galios kompensavimas;
8. apsaugos priemonės taikomos įmonėje; (trumpi jungimai, žaibosauga)
9. ekologija (konkrečioje įmonėje taikomi reikalavimai).
3. Praktika gamybiniame ceche
Atliekant praktika konkrečiame gamybiniame ceche reikia išsiaiškinti ir pateikti praktikos
ataskaitoje:
1. cecho - padalinio charakteristika bendrame įmonės technologiniame procese;
2. pagrindinių įrenginių charakteristikos, klasifikacija pagal darbo režimus ir energijos
suvartojimą, elektros energijos poreikio analizę;
3. analizę ar galimas elektros energijos tiekimas jėgos ir apšvietimo grandinėms iš bendro
transformatoriaus;
4. bendrą elektros energijos tiekimo ir paskirstymo schemą, įrengimo konstrukcinius
ypatumus, įžeminimo sistemos prijungimo būdus;
5. išsiaiškinti cecho reaktyvinės galios kompensavimo sistemą;
6. apsaugos ir priemonės (elektros saugos ir gaisro gesinimo priemonės);
7. žaibosaugą;
Individuali užduotis:
Baigiamajam projektui parengti riekia išsiaiškinti ir pateikti praktikos ataskaitoje :
Page 40
39
1. problemos, sprendžiamos baigiamajame projekte, aktualumą ir galimus arba
esamus problemos sprendimus mūsų šalyje ir užsienyje;
2. ar sprendžiama problema aktuali;
3. reikiamus techninius, ekonominius tyrimo metodus sprendžiant pasirinkta
problemą (aptarti ar pasirinkti galimus technologinius, konstrukcinius sprendimus
kurie bus naudojami projektavimo metu);
4. pasirinkti ir aprašyti reikiamus inžinerinių skaičiavimų metodus (aptarti ir
išsiaiškinti kokiais skaičiavimais pagrįsime savo techninius sprendimus projekte);
5. reikiamus ekonominių rodiklių skaičiavimo metodus ir būdus (aptarti ir pasirinkti
metodą, apskaičiuojant projektavimo ir projekto įgyvendinimo kaštus bei
atsipirkimo laiką);
6. ar projektas atitinka šiuolaikinius reikalavimus, kokia jo reali pritaikomoji
galimybė realioje aplinkoje;
7. darbo saugos ir ekologijos reikalavimai (apžvelgti visus ir parinkti reikiamus
projektuojamajam objektui).
Surinkite ir apibendrinę informaciją ir pateikite ataskaitoje:
(renkant medžiagą ataskaitai ir baigiamajam projektui atsižvelkite kurios užduotys jums
aktualios – tai numatykite konsultuodamiesi su vadovais)
1. įmonės struktūra;
2. projektuojamo objekto struktūra, technologiniai procesai vykstantys jame,
pagrindiniai parametrai;
3. rengiant rekonstrukcinį projektą, renkama medžiaga apie esamą padėti objekte (esama
įranga, jų kiekiai ir konstrukcija), aprašomas technologinis procesas vykstantis
objekte, esamos jungimo schemos, brėžiniai (surandami situacijos planai, geodeziniai
brėžiniai), išsiaiškinami apkrovų grafikai, ir t.t.. Ataskaitoje atliekama medžiagos
analizė, ar esama situacija atitinka šių dienų reikalavimus;
4. išsiaiškinti objekte veikiančių agregatų ir įrenginių sistemų paskirtį bei vykstančius
technologinius procesus juose;
5. išsiaiškinti automatikos įrenginių esančius projektuojamajame objekte paskirti ir
veikimą;
6. susipažinti su automatinio reguliavimo sistemomis esančiomis įmonėje;
7. išanalizuoti elektros energijos tiekimo patikimumo ir kokybės užtikrinimo, apskaitos
ypatumus;
8. išanalizuoti apkrovos grafikus;
9. įvertinti apkrovos grafikus;
10. išsiaiškinti reaktyvinės galios kompensavimo įrenginių darbą objekte, įvertinti ar jie
atitinka šiuolaikinius reikalavimus;
11. įvertinti elektros energijos nuostolius objekte, išsiaiškinti kokios priemonės
naudojamos nuostoliams mažinti;
12. įvertinti elektros apšvietimo padėtį objekte;
13. išsiaiškinti operatyvinio aptarnavimo ir remonto organizavimo ypatumus;
14. išanalizuoti darbų saugos reikalavimus keliamus objekte;
15. įmonės praktikos vadovo paskirti darbai atliekant praktiką (paaiškinti jų pobūdi ir
atlikimo tvarką – šie darbai numatomi konkrečioje darbo vietoje ir pateikiami
studentui).
Ekonominiai klausimai
Renkant duomenis ir medžiagą baigiamojo projekto ekonominiai dalei, studentas praktikos
metu išsiaiškina ir pateikia ataskaitoje:
1. įmonės ekonomikos skyriaus struktūrą, pagrindines funkcijas ir veiklos kryptis;
2. apmokėjimo už darbą, sistema ir skaičiavimo metodika;
3. išsiaiškina mokesčių sistemą taikomą konkrečioje įmonėje;
Page 41
40
4. įrangos pirkimo organizavimo tvarką;
5. sąmatų sudarymo ypatumus;
6. pagrindinių ekonominių rodiklių skaičiavimo metodiką;
Darbo sauga ir ekologija
Atlikdamas praktika įmonėje studentas turi laikytis visų darbo drausmės ir darbo saugos
reikalavimų numatytų įmonėje. Praktikos pradžioje studentas supažindinamas su
reikalavimais. Kadangi baigiamajame projekte numatytas darbų saugos ir ekologijos skyrius,
studentas privalo išsiaiškinti ir atlikti įmonėje naudojamų instrukcijų ir nuostatų analizę.
1. Jei projekte numatyta paskaičiuoti ir parinkti įžeminimo sistemą – reikia išsiaiškinti
elektros įrenginių įžeminimo konstrukcinius, elektrinius parametrus taikomus
konkrečioje įmonėje. Surinkti varžų matavimo duomenis. Atlikti matavimus
patikrinant esamoje situacijoje. Pateikti įžeminimo įrenginių techninę
dokumentaciją (brėžiniai, prijungimo schemos, matavimų lentelės) praktikos
ataskaitoje.
2. Jei projekte numatyta parinkti priešgaisrinę sistemą – reikia išsiaiškinti veikiančios
gaisro gesinimo sistemos veikimo principu, jos priežiūros ypatumus. Patekti
sistemoje veikiančių įrenginių veikimo aprašymus. Atlikti įrangos efektyvumo
analizę. Pateikti techninę dokumentaciją (brėžiniai, prijungimo, struktūrinės
schemos, patikros dokumentai) praktikos ataskaitoje.
3. Visi studentai praktikos metu turi susipažinti ir pateikti ataskaitoje darbų saugos
reikalavimus kurių turėjo laikytis praktikos atlikimo vietoje.
4. Visi studentai turi susipažinti su ekologijos reikalavimais, atsižvelgdami į savo
projekto tematiką parinkti konkrečius ekologinius reikalavimus savo projektui ir
pateikti ataskaitoje.
Pastaba:
Duomenų rinkimas baigiamajam darbui:
Renkant duomenis ir techninę medžiagą praktikos vietoje, atkreipkite dėmesį ar ši
medžiaga atitinka jūsų temą yra patikima bei aktuali. Gali būti, kad praktikos vietoje visos
reikiamos medžiagos nerasite, todėl būtina praplėsti paiešką. Duomenų paieškai, nereikia
apsiriboti vien savo darbo vieta.
Už surinktos medžiagos patikimumą ir aktualumą atsako studentas.
Praktikos pabaigoje nustačius, kad studentas baigiamajam projektui nepilnai surinko ir
neišsamiai susistemino medžiagą, jei neįmanoma šios medžiagos papildyti, tokiu atveju
studentui praktika neužskaitoma. Studentas praktiką turi pakartoti.
Atlikdamas praktiką studentas pradeda baigiamojo projekto rengimą. Praktikos ataskaitos
rengimas padeda susisteminti, geriau patikrinti surinktų duomenų ir medžiagos aktualumą
atliekamam baigiamajam projektui, radus neatitikimų galima praktikos eigoje juos taisyti.
Pavyzdžiui pagal pradinius duomenys surinkus medžiagą paaiškėja, kad projektuojamo
objekto realioji vartojama galia skiriasi nei pasirinkta pradiniuose duomenyse. Tada atlikus
orientacinius skaičiavimus galime keisti nuostatas, koreguoti projektavimo eigą.
Koreguojant duomenys reikia konsultuotis su baigiamojo projekto vadovu.
Page 42
41
4. TEORINĖ DALIS
4.1. ĮVADAS
Ši rinkinio dalis skirta studentams, studijuojantiems elektros inžinerijos studijų
krypties Elektros energetikos specialybę, taip pat dėstytojams bei elektrotechnikos sektoriaus
įmonėms priimančioms studentus į praktikas. Dalyje pateikiama technologinės ir
baigiamosios praktikos modulių aprašai ir užduotys kurios turi būti atliktos praktikos metu.
Technologinę praktiką nuolatinių studijų studentai atlieka II kurso 4 semestro metu,
praktikos apimtis 12 ECTS kreditų. Baigiamąją praktiką nuolatinių studijų studentai atlieka
III kurso 6 semestro pabaigoje, praktikos apimtis 6 ECTS kreditų. Praktikos atliekamos
elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo bei šios įrangos remonto įmonėse.
Studentas praktikos metu atlieka individualią užduotį. Užduotis sudaroma vadovaujantis
studijų programoje numatytais praktikų tikslais bei baigiamojo projekto rengimo tikslais ir
uždaviniais.
Pagrindiniai praktikų tikslai - pritaikyti ir praplėsti įgytas teorines žinias apie elektros
tinklų ir sistemų struktūrą bei elektros įrenginių funkcines galimybes, išsiugdyti gebėjimą
įvertinti realioje aplinkoje - elektrinėse ir elektros tinkluose veikiančių elektros įrengimų
parametrus, pamatyti ir išanalizuoti elektros įrenginių eksploataciją realiose sąlygose,
susipažinti su saugaus darbo organizavimo ypatumais, išsiaiškinti elektros gamybos,
perdavimo ir skirstymo organizavimo bei valdymo realioje aplinkoje ypatumus.
Pagrindinės praktikos metu analizuojamos temos: Elektrinių ir elektros tinklų
struktūra; Elektros saugos taisyklės darbo vietoje; Elektros įrengimų ir aparatų aptarnavimas
ir priežiūra, valdymas ir programavimas; Gedimų aptikimo, ir jų šalinimo ypatumai; Elektros
įrenginių konstrukciniai elementai, jų tarpusavio ryšiai ir sujungimai, elektros schemų ir
brėžinių sudarymas; Elektros gamybos, tiekimo sistemų projektavimo klausimai.
Page 43
42
4.2. SĄVOKOS
Energetikos objektai – elektros gamybos įrenginiai, elektros tinklai ir jų priklausiniai,
šilumos gamybos įrenginiai, šilumos tinklai ir jų priklausiniai.
Įmonė – verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei
neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma (CK 1.100).
Energetikos įmonė – savo vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas ir įregistruotas Lietuvos
Respublikos įmonių įstatymo nustatyta tvarka, įsteigtas elektros ir šilumos gamybos,
perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklai.
Energetinė veikla – tai veikla, susijusi su energijos išteklių žvalgymu, gavyba,
transportavimu, paskirstymu, energijos gamyba, perdavimu, prekyba ar energetikos įrenginių
eksploatavimu.
Elektros sistema – elektros įrenginių, skirtų elektrai gaminti, perduoti ir skirstyti, visuma.
Elektros perdavimas – pagamintos elektros priėmimas ir persiuntimas perdavimo tinklais.
Elektros tiekimas – nupirktos ar pagamintos elektros pristatymas ir/ar pardavimas
vartotojams.
Perdavimo tinklo įmonė/perdavimo tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis
perdavimo tinklus, atliekantis gamybos bei vartojimo balansavimą ir rezervavimą.
Skirstomųjų tinklų įmonė/skirstomųjų tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis
skirstomuosius tinklus savo aptarnaujamoje teritorijoje.
Specializuotoji organizacija/įmonė – organizacija/įmonė, kuri turi tiems darbams
energetinės veiklos licenciją ar specialų leidimą.
Energetikos įmonės savininkas (įmonės savininkas) – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam
įrenginys priklauso nuosavybės teise, arba įrenginio valdytojas, kuris valdo, naudoja įrenginį
bei disponuoja turto patikėjimo teise.
Energetikos įmonės vadovas (įmonės vadovas) – energetikos įmonės savininko paskirtas
asmuo, atsakingas už energetikos įmonės veiklą.
Energetikos įmonės vadovo įgaliotas asmuo – energetikos įmonės vadovo paskirtas asmuo,
atsakingas už energetikos įmonės įrenginių eksploatavimą.
Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis/dispečerinis
valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.
Įrenginių remontas – visi darbai, atliekami įrenginyje (tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų
keitimas ar rekonstravimas), kuriuos atlikus nepakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos,
charakteristikos, našumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir
kita.
Energetikos įrenginių techninė priežiūra (techninė priežiūra) – kompleksas prevencinių ir
kitokių priemonių, kuriomis siekiama, kad statinys ar kitas ilgalaikis materialusis turtas bei jo
dalys per ekonomiškai ar kitaip pagrįstą naudojimo laikotarpį atitiktų numatytą paskirtį ir
būklę, siekiant užtikrinti saugų statinių ir įrenginių naudojimą.
Energetikos įrenginiai – gamybos, perdavimo ir skirstymo priemonės (katilai, turbinos,
generatoriai, transformatoriai, siurbliai ir kiti mechanizmai, vamzdynai, oro ir požeminių
kabelių linijos, inžineriniai tinklai ir kita).
Prijunginys – prie šynų prijungtas elektros įrenginys, turintis technologinio valdymo įtaisus.
Pagrindiniai energetikos įrenginiai – tai energetikos objektų įrenginiai, kurie atlieka šio
objekto pagrindines funkcijas: gamina, perduoda, skirsto, transformuoja elektros ir šilumos
energiją.
Pagalbiniai energetikos įrenginiai – elektrinių ir katilinių savųjų reikmių įrenginiai,
transformatorių pastočių, nuolatinės ir kintamosios srovės šaltiniai (relinės apsaugos ir
automatikos įrenginiai, priešgaisrinės saugos įrenginiai), dispečerinio ir technologinio
valdymo priemonės, operatyviniai informaciniai kompleksai, elektros apskaitos sistemos.
Page 44
43
Specialieji elektros įrenginiai – elektros įrenginiai, sumontuoti sprogimo ir gaisro atžvilgiu
pavojingose zonose, taip pat elektroterminiai, elektros suvirinimo ir durpynų įrenginiai.
Potencialiai pavojingi įrenginiai – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrenginiai,
aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant gali kilti pavojus darbuotojų
ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei
vykstančių procesų ir kuriems reikalinga Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų
įrenginių priežiūros įstatymu nustatyta priežiūra. Taip pat priskiriami ir jų valdymo,
signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai.
Įrenginių techninės būklės tikrinimas – įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės
norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta
tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atliekama
naudojamo įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis
atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos
atitikties įvertinimo veiksmai.
Energetikos įrenginių technologinis/dispečerinis valdymas – tai techninių ir organizacinių
priemonių visuma, garantuojanti patikimą, ekonomišką ir saugų energetikos įrenginių
paleidimą/įjungimą, nustatytojo darbo režimo palaikymą, stabdymą/išjungimą, sutrikimų bei
avarijų lokalizavimą ar normalaus režimo atstatymą.
Dispečerinio valdymo pakopos: elektros sistemos dispečeris – aukštesnioji pakopa,
perdavimo tinklo dispečeris – vidurinioji pakopa ir skirstomųjų elektros tinklų
įmonės/padalinio dispečeris – žemoji pakopa.
Įrenginių operatyvinis valdymas – operatyvinio dispečerinio personalo tiesioginis
vadovavimas arba veiksmų koordinavimas tarp kelių dispečerių, vykdant operatyvinius
perjungimus energetikos objektuose.
Įrenginių operatyvinis tvarkymas – operatyvinio dispečerinio personalo leidimo davimas
vykdyti operatyvinius perjungimus kitos įmonės/padalinio dispečeriui, tiesiogiai valdančiam
energetikos objektus.
Įrenginių priežiūros norminiai teisės aktai – nustatyta tvarka priimti, patvirtinti ir paskelbti
teisės aktai (įstatymai, nutarimai, įsakymai, reglamentai, taisyklės, normos, instrukcijos,
standartai, techninės sąlygos), nustatantys įrenginių projektavimo, gamybos, statybos,
montavimo, remonto, rekonstravimo, bandymo ir priežiūros tvarką.
Įrenginių techniniai dokumentai – įrenginių atitikties deklaracijos, įrenginių sertifikatai,
standartai, techninės sąlygos, įrenginių pasai ir instrukcijos, brėžiniai ir kiti dokumentai,
kuriuose nurodoma įrenginių paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomieji saugos
reikalavimai bei naudojimo tvarka.
Įrenginio naudojimo (technologinė) instrukcija – techninis dokumentas, kuriame nurodyti
įrenginio ruošimo įjungimui, įjungimo, jo darbo bei išjungimo (tarp jų avarinio) tvarkos
reikalavimai. Taip pat nurodomi eksploatavimo reikalavimai, kai įrenginys yra rezerve.
Kompleksiniai bandymai – įrenginių komplekso bandymai, kurių apimtis nustatoma
specialiose programose.
Objekto rekonstravimas – visi darbai, atliekami objekte, tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų
keitimas, kuriuos atlikus pakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos našumas,
slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir kita.
Objekto technologinė schema – grafinis dokumentas, kuriame nurodyti visi šilumos ir
elektros gamybos procese naudojami įrenginiai.
Operatyvinis dispečerinis personalas – tai energetikos įmonės darbuotojai (vadovai,
inžinieriai, technikai, darbininkai), kurie budėjimo metu turi teisę valdyti elektros ir šilumos
įrenginius arba vykdyti juose operatyvinius perjungimus ir gali dalyvauti remontuojant
įrenginius.
Operatyvinis remonto personalas – tai specialiai apmokyti ir paruošti inžinieriai, technikai,
darbininkai, kurie vykdo techninę priežiūrą, remontuoja jiems pavestus elektros ir šilumos
įrenginius, vykdo juose operatyvinius perjungimus.
Page 45
44
Saugi įtampa – sąlygiškai saugi įtampa, neviršijanti 50 V kintamosios srovės ir 75 V
nuolatinės srovės.
Paprastieji perjungimai elektros įrenginiuose – tai perjungimai, vykdomi viename
prijunginyje, perjungimai 0,38 kV tinkle, pavienės operacijos pagrindiniais komutavimo
aparatais ar RAA terpėmis, raktais, blokais ir kita.
Sudėtingieji perjungimai elektros įrenginiuose – tai renkamųjų šynų sistemų ar sekcijų,
galios transformatorių išjungimas ir įjungimas, jungtuvų keitimas apeinamaisiais ar
tarpšyniniais jungtuvais, perjungimai schemose, kuriose vienam prijunginiui tenka daugiau
kaip vienas jungtuvas.
Sudėtingieji perjungimai šilumos įrenginiuose – tai perjungimai šilumos tinkluose su
sudėtingais ryšiais, vykdomi dideliuose objektuose ir retai, yra ilgos trukmės.
Perjungimo lapelis – rašytinis techninis dokumentas, kuriame parašyta perjungimo užduotis,
perjungimų pradžios ir pabaigos laikas, operacijų atlikimo eiliškumas, nurodomi perjungimus
vykdantys asmenys.
Transformatorių pastotė (pastotė) – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros sistemos
įrenginių dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti galios transformatorius,
skirstyklą ir kitus įrenginius bei statinius.
Transformatorinė – pastotė, kurios aukštoji įtampa yra 6–20 kV.
Savikaina – prekės kaina, apimanti tik gamybos ir perdavimo sąnaudas be pelno normos.
4.2.1. Šiuolaikinės elektros energijos tiekimo sistemos įmonėms
Žmogaus egzistavimas neįmanomas be energijos. Be pagrindinės energijos versmės –
saulės, užtikrinančios gyvybei reikalingas sąlygas, žmonija naudoja daug žemėje sukauptų
energetinių resursų – akmens anglį, naftą, medieną, branduolinę energiją.
Energetikos sistema – tarpusavyje suderintu režimu funkcionuojanti elektrinių, šilumos
ir elektros tinklų visuma, skirta elektros bei šilumos energijai gaminti, perduoti bei skirstyti.
Universaliausia energijos rūšis yra elektros energija. Ją patogu transportuoti ir keisti į
kitas energijos rūšis – šiluminę, mechaninę, šviesos ir kt. Todėl tai viena plačiausiai
vartojamų energijos rūšių. Elektros energetikos sistema yra sudedamoji energetikos sistemos
dalis. Ją sudaro tik tie energetikos sistemos elementai, kurie skirti elektros energijai gaminti,
paskirstyti vartotojams, transformuoti į kitas energijos rūšis. Tai visų rūšių elektrinės (tik
elektrinė jų dalis, susidedanti iš generatorių ir skirstomųjų įrenginių), elektros tinklai ir
vartotojų elektros įrenginiai. Be elektros sistemų, į energetikos sistemą gali įeiti
termofikacinės sistemos ir atskirų energetinių resursų rūšių, t.y. naftos, dujų, anglies,
branduolinio kuro gavybos, paskirstymo ir vartojimo sistemos.
4.2.2. Pagrindiniai elektros energetikos sistemos elementai
Elektros energetikos sistemoje elektros energijos gamyba ir suvartojimas vyksta vienu
metu. Kiekvienu momentu elektros suvartojimas kinta. Kintanti vartotojų galia turi būti
įvertinta elektrinėse atitinkamu elektrinių generuojamos galios pokyčiu.
Elektrinės: Elektrinės šiandien yra pagrindinis elektros energijos šaltinis. Priklausomai
nuo elektrinėse naudojamų pirminių energetinių resursų rūšies, skiriamos hidroelektrinės,
šiluminės, atominės, vėjo ir kt. elektrinės.
Šiluminėse elektrinėse elektros energijai gaminti naudojamas įvairių rūšių kietas,
skystas ar dujinis kuras. Priklausomai nuo to ar gaminama vien elektros energija, ar kartu ir
šiluminė energija, kuri tiesiai iš elektrinės tiekiama vartotojams, šiluminės elektrinės
skirstomos į kondensacines ir termofikacines. Šiluminių elektrinių kompleksiškai gaminančių
šiluminę ir elektros energiją, naudingumas padidėja iki 65-67%, kai kondensacinių elektrinių
naudingumas siekia 40%. Šiluminės elektrinės galią keičia lėtai, galios kitimas nuo
minimalios iki maksimalios gali užtrukti keliasdešimt valandų.
Page 46
45
Hidroelektrinėse pirminis energetinis resursas yra vandens energija, gaunama
panaudojant vandens horizontų skirtumą prieš elektrinę ir po jos. Hidroakumuliacinėse
elektrinėse (HAE) pirminis energetinis resursas t.p. yra vandens energija, tačiau vandens
horizontų skirtumas sudaromas dirbtinai. Panaudojant pigią naktinę elektros energiją, vanduo
užkeliamas į viršutinį HAE baseiną. HAE padengia elektros energijos pareikalavimo
svyravimus dienos metu. Hidroelektrinių generatorius paleisti ir pilnai apkrauti galima per
keliasdešimt ar kelis šimtus sekundžių.
Atominėse elektrinėse elektros energija gaunama atomo branduolių skilimo dėka. Šių
elektrinių reaktoriuose energija išsiskiria šilumos pavidalu, todėl tolesnis elektros energijos
gavybos procesas toks pat kaip ir paprastose šiluminėse elektrinėse. Pagrindinis tokių
elektrinių kuras yra urano izotopai, kurių 1 kg atstoja maždaug 0,4·106 kg akmens anglies.
Trūkumai: didelės kapitalinės išlaidos, pavojus aplinkai didelės avarijos atveju, radioaktyvių
atliekų saugojimo problemos. Privalumai: santykinai pigesnis kuras ir maži jo transportavimo
kaštai, mažesnė nei šiluminių elektrinių aplinkos tarša, gamybos procese nedegina atmosferos
deguonies ir neišmeta į orą anglies dvideginio.
Stambiausių Lietuvos elektrinių galios 1. lentelė
4.2.3. Elektros tinklai
Elektros tinklai yra visuma įrenginių skirtų elektros energijai perduoti iš elektrinių
vartotojams. Pagrindiniai elektros tinklų elementai yra perdavimo linijos ir transformatorinės
pastotės. Elektros energija iš galingų elektrinių paskirstoma didelėje teritorijoje, todėl elektros
sistemose naudojamos įvairių įtampų perdavimo linijos ir pastotės. Šiuolaikinės elektros
sistemos, iš kurių maitinami daugybė dideliuose rajonuose išsidėsčiusių vartotojų, labai
sudėtingos.
Elektros tinklai skirstomi į perdavimo ir skirstomuosius. Perdavimo tinklais elektros
energija gali būti perduodama dviem kryptimis (tik ne vienu metu), skirstomaisiais – viena
kryptimi. Perdavimo tinklai dažniausia yra 110 ir 330 kV įtampos.
Elektros tinklai klasifikuojami pagal vardinę įtampą. Skiriami žemos (iki 1000 V) ir
aukštos (virš 1000 V) įtampos tinklai. Aukštos įtampos tinklai gali būti 6, 10, 35, 110, 330 kV
ir daugiau nei 330 kV įtampos.
Pagal tai, kokioje aplinkoje elektros tinklai nutiesti, skiriami vidaus patalpų ir išorės
tinklai. Pagal konstrukciją elektros linijos skirstomos į oro ir kabelines linijas bei vidaus
instaliaciją. Išorės kabelinės linijos brangesnės nei oro ir klojamos žemėje, vandenyje,
pastatuose daugiausia ne didesnei kaip 6-10 kV įtampai miesto ribose.
Elektros tinklų oro linijų ilgis Lietuvoje 2. lentelė
Įtampa, kV 330 110 35 6-10 0,38
Ilgis, km 1599 4433 3639 40805 65057
Elektros tinklų kabelinių linijų ilgis Lietuvoje 3 lentelė
Įtampa, kV 110 35 6 - 10 0,38
Ilgis, km 9 32 7562 5750
Pastočių paskirtis – transformuoti elektros energiją iš vienos įtampos į kitą. Pagrindiniai
pastotės įrenginiai yra transformatorius arba autotransformatorius ir aukštos įtampos
Page 47
46
skirstomieji įrenginiai, susidedantys iš surenkamų šynų (pritvirtintų prie izoliatorių aliuminio
juostų, jungiančių transformatorius ir komutacinius įtaisus) bei įvairių komutacinių aparatų –
jungtuvų, skyriklių, trumpiklių ir automatikos bei relinės apsaugos įtaisų. Pastotės, kuriose
elektros energija nėra transformuojama, o tik skirstoma, vadinamos skirstyklomis. Faktiškai,
kiekviena pastotė turi savo aukštesnės ir žemesnės įtampos skirstymo įrenginius.
Labai svarbi elektros sistemos dalis yra relinės apsaugos ir priešavarinės automatikos
įtaisai. Jie įvairių avarinių situacijų metu automatiškai atjungia pažeistus elementus,
pakartotinai juos įjungia, likviduoja pavojingus režimus, įjungia rezervinius maitinimo
šaltinius ir t.t. Tai labai padidina elektros energetikos sistemos patikimumą ir sudaro sąlygas
nenutrūkstamai tiekti elektros energiją vartotojams. 2.1 pav. parodytas elektros energetikos
sistemos fragmentas.
1 pav. Elektros energetikos sistemos fragmentas
1- Sinchroniniai generatoriai; 2 – transformatoriai; 3 – transformatorinės pastotės šynos;
4 – aukštos įtampso variklis.
Visų elektrinių generatoriai sujungiami aukštos įtampos linijomis lygiagrečiam darbui.
Tai padidina elektros energetinės sistemos ekonomiškumą ir patikimumą, t.p. saugumą
avarinių režimų metu, leidžia lanksčiau reguliuoti sistemos apkrovą bei atjungti generatorius
remontui. Generatoriai gamina 6 - 24 kV įtampos elektros energiją, kuri, tačiau nėra
pakankamai aukšta, kad ją su mažais nuostoliais galima būtų perduoti tolimais atstumais
vartotojams. Ši įtampa prie elektrinių esančiose transformatorinėse pastotėse TP1, TP3
paaukštinama iki 110; 330 kV. Oro linijomis energija patenka į TP4, TP5, TP6 esančias netoli
stambių elektros energijos vartotojų. TP7 statomos prie pat smulkesnių vartotojų: gamyklų,
cechų, miestų gyvenamųjų kvartalų viduje.
Elektros energetinės sistemos elementų – transformatorių, oro ir kabelinių linijų
apsaugai bei atjungimui naudojami įvairūs aukštos įtampos komutaciniai ir apsaugos aparatai
(3.1.1 pav. komutaciniai aparatai neparodyti).
Jungtuvas yra svarbiausias aukštos įtampos komutacinis aparatas. Jis skirtas elektros
grandinei įjungti ir išjungti esant normaliam ir avariniam režimui, kai grandine teka didelės
trumpojo jungimo srovės. Nuo jo daugiausia priklauso ar elektros sistema patikimai veiks.
Sunkiausia jungtuvo operacija yra trumpojo jungimo srovių nutraukimas. Šios srovės gali
siekti dešimtis ir net šimtus kiloamperų (kA).
Page 48
47
Skyriklis atskiria elektros mašinas, transformatorius, linijas, jungtuvus ir kitus
elementus nuo įtampą turinčios sistemos. Skyrikliai gali nutraukti grandinę, kai ja neteka
srovė arba kai ta srovė labai maža, pvz., transformatoriaus tuščiosios veikos įmagnetinimo
srovė. Skyrikliai dažniausiai matomai nutraukia grandinę. Skyrikliai išdėstomi taip, kad
kiekvieną įrenginį galima būtų atjungti (izoliuoti) nuo elektros tinklo ir saugiai remontuoti. Be
to dar naudojami galios skyrikliai 6-10 kV nedidelės galios grandinių darbinei iki kelių šimtų
amperų srovei atjungti. Nuo paprastų skyriklių galios skyrikliai skiriasi tuo, kad turi lanko
gesinimo kameras. Nuosekliai skyriklių komutaciniams elementams montuojami aukštos
įtampos saugikliai.
Aukštos įtampos saugikliai skirti apsaugai nuo trumpojo jungimo srovių. Yra dviejų
tipų – kvarciniai ir dujas generuojantys (šaudantys). Kvarciniuose saugikliuose lydantis
tirptukui elektros lanką aušiną ir jį užberia kvarcinis smėlis. Šaudančių saugiklių vidinis
paviršius padengtas dujas generuojančia medžiaga. Lydantis tirptukui užsidegęs elektros
lankas liečiasi su saugiklio vidiniu paviršiumi ir generuoja lanko degimą slopinančias dujas.
Be to susidarius aukštam slėgiui, išmušami saugiklio galai ir dideliu greičiu besiveržiančios
dujos lanką užgesiną.
Vartotojai
Pagrindiniai elektros energijos vartotojai yra pramonė, prekybos ir kitos įstaigos,
gyventojai. Šiuo metu pramonėje, transporte elektros energija daugiausia suvartojama jėgos
procesams (elektros pavaroms), apie 2/3 viso kiekio. Komunaliniams – buitiniams gyventojų
poreikiams didžiausia elektros energijos dalis sunaudojama apšvietimui ir apšildymui (iki
50%).
Pagal elektros energijos tiekimo patikimumą vartotojai skirstomi į tris kategorijas.
Pirmajai kategorijai priskiriami vartotojai, kuriems elektros energijos tiekimo sutrikimai gali
sukelti pavojų žmonių gyvybei, galimi dideli ekonominiai nuostoliai, būtų pagamintas
didžiulis kiekis nekokybiškos produkcijos, sutriktų sudėtingas technologinis procesas arba
labai svarbių miesto komunalinio ūkio elementų funkcionavimas. Tokiems vartotojams
visiškai negalima nutraukti elektros energijos tiekimo, išskyrus laiką, per kurį automatiškai
įjungiamas rezervinis maitinimas.
Miestų elektros tinkluose pirmosios kategorijos vartotojams priskiriami:
• stambūs stadionai, teatrai, universalinės parduotuvės ir kiti įrenginiai, kuriuose būna
labai daug žmonių ir yra dirbtinis apšvietimas;
• ypatingos gydymo įstaigos (operacinės, gimdymo namai);
• svarbūs aukštuminių pastatų (virš 16 aukštų) techniniai ir jėgos įrengimai, radijo,
telefono, telegrafo stotys, priešgaisrinės siurblinės;
• grupė miesto vartotojų, kurių bendra galia virš 10000 kVA.
Šios kategorijos vartotojams elektros energija tiekiama iš dviejų, trijų vienas kitą
pakeičiančių nepriklausomų šaltinių.
Antrajai kategorijai priskiriami vartotojai, kuriems nutraukus elektros energijos tiekimą
masiškai nustojama gaminti produkcija, prastovi darbininkai, tenka remontuoti arba keisti
pažeistus elementus, arba labai sutrinka technologinis procesas, o t.p. sutrinka stambių miesto
ar kaimo rajonų gyventojų veikla. Antrosios kategorijos vartotojus rekomenduojama aprūpinti
energija iš dviejų nepriklausomų, vienas kitą rezervuojančių šaltinių. Sutrikus energijos
tiekimui iš vieno šaltinio, galima pertrauka tokiam laikotarpiui, kol budintis personalas ar
avarinė brigada įjungs maitinimą iš kito rezervinio šaltinio. Kraštutiniu atveju galima ne
ilgesnė kaip vienos paros pertrauka reikalinga pvz., transformatoriui pastotėje pakeisti.
Trečiosios kategorijos vartotojai visi tie, kurie nepriklauso pirmajai ar antrajai kategorijoms.
Šiems vartotojams galima dėl remonto nutraukti elektros energijos tiekimą ne daugiau kaip
vienai parai.
Pramonės įmonėms elektros energija tiekiama iš elektros energetinės sistemos.
Priklausomai nuo įmonėje instaliuotų imtuvų galios ir daugelio kitų sąlygų, elektros energija
tiekiama 110; 35; 10 arba 0,4 kV įtampa. Kai įmonė gana toli nuo sistemos pastotės, elektros
energija tiekiama į įmonės žeminančią pastotę, kurioje transformuojama iš 110 ar 35 kV į 10
Page 49
48
kV. 10 kV įtampos elektros energija, dažniausiai kabelinėmis linijomis, perduodama įmonės
teritorijoje esančioms cechinėms pastotėms.
Prie cechų pastočių 10 kV aukštos įtampos skirstymo įrenginių prijungiami
transformatoriai, pažeminantys įtampą iki 0,4 kV, ir kabelinės linijos, maitinančios aukštos
įtampos elektros variklius.
Iš cecho pastočių žemos įtampos skirstymo įrenginių energija tiekiama cecho elektros
imtuvams, kurių vardinė įtampa 380 arba 220 V (elektros varikliams, šviestuvams ir t.t.).
Skirstymo įrenginiai – tai įrenginiai elektros energijai priimti ir paskirstyti. Skirstymo įrenginį
sudaro komutaciniai aparatai, apsaugos ir automatikos įtaisai, matavimo prietaisai, šynos ir
pagalbiniai įrenginiai.
Pramonės įmonėse energija iš transformatorinės pastotės arba pagrindinio skirstomojo
punkto į cechų skirstomuosius punktus tiekiama pagal radialinę arba magistralinę schemas (2
pav.).
2 pav. Elektros energijos tiekimo vartotojams schemos: a – radialinė; b – magistralinė
1 – transformatorinės pastotės; 2 – grupinės skirstomosios spintos; 3 – vartotojai, 4 – jungiklis
magistralinės grandinės sujungimui į žiedą.
Esant radialinei schemai, elektros energija radialinėmis linijomis tiesiai iš žemos
įtampos skirstomojo įrenginio be atsišakojimų tiekiama vartotojams. Radialinės grandinės
privalumai – tai eksploatacijos, apsaugos ir automatizavimo paprastumas. Trūkumas, kad
reikia daugiau komutacinių ir apsaugos aparatų bei spalvoto metalo linijoms (ilgesnės
kabelinės linijos). Esant magistralinei schemai, elektros energija tiekiama ne tiesiai
kiekvienam vartotojui, o padarius atsišakojimus nuo magistralinės linijos penkiems, šešiems
mažos ir vidutinės galios vartotojams. Magistralinė grandinė turi mažiau komutacinių aparatų,
trumpesnės linijos, bet mažiau patikima, sudėtingesnė jos eksploatacija.
Magistralinė grandinė tampa patikimesnė, jeigu ji sujungiama į žiedinę. Kad šviestuvų
šviesos srautas mažiau svyruotų dėl įtampos kritimų, susidarančių paleidžiant asinchroninius
variklius, kartais naudojamos atskiros apšvietimo ir galios linijos.
Cechuose grupinės skirstomosios spintos (tai t.p. skirstymo įrenginys) statomos netoli
nuo maitinamų iš tos spintos įrenginių taip, kad būtu patogu aptarnauti tiek pačią skirstomąją
spintą, tiek pačius įrenginius. Elektros varikliai ir kiti elektros energijos vartotojai prijungiami
prie grupinių skirstomųjų spintų dažniausia individualiais automatiniais jungikliais. Kartais
prie vieno jungiklio jungiami keli mažos galios elektros varikliai. Automatiniai jungikliai
atlieka ne tik komutavimo aparatų, bet ir apsaugos nuo perkrovimų ir trumpųjų jungimų
funkciją.
Cechų (pastatų) vidaus instaliacijai naudojami laidai, kabeliai ir šynos. Laidu vadinama
izoliuota ar neizoliuota viela ar gysla. Instaliacijai naudojamas izoliuotas laidas turi
plastmasinį, rečiau guminį apvalkalą. Laidai būna viengysliai ir daugiagysliai, gyslos –
vienvielės ir daugiavielės.
Kabelį sudaro viena ar kelios gyslos, izoliuotos viena nuo kito ir sudėtos bendrame
apsauginiame hermetiniame apvalkale. Šyna vadinama vario, aliuminio ar plieno
stačiakampio profilio juosta.
Page 50
49
3 pav. Elektros laidai 4 pav. Elektros kabeliai
Elektros instaliacija (vidaus tinklai) skirstoma į atvirąją ir paslėptą. Atviros instaliacijos
laidai ir kabeliai tiesiami sienų paviršiumi bei lubomis ir tvirtinami tiesiai prie pastato
konstrukcijų, ištemptų trosų arba klojami ant atviru būdu įrengtų lentynėlių, latakuose ar
įvairiuose vamzdžiuose. Paslėptoji instaliacija – kai laidai, kabeliai tiesiami pastato
konstruktyvinių elementų viduje (sienose, grindyse, perdengimuose). Dažnai tiek jėgos
tinklams, tiek apšvietimui naudojami laidai, kabeliai sukišami į plieninius vamzdžius.
Instaliacijos būdas parenkamas priklausomai nuo patalpų paskirties, statybinių konstrukcijų,
aplinkos, eksploatacijos patogumo, architektūrinių reikalavimų. Gyvenamuosiuose namuose ir
visuomeniniuose pastatuose dažniausiai naudojama paslėpta instaliacija, o pramonės įmonėse
– atvira. Cechuose, kur didelės apkrovos, labai dažnai elektros instaliacija daroma
šynolaidžiais.
Cechų žemos įtampos elektros tinklų apsaugai naudojami automatiniai jungikliai ir
lydieji saugikliai.
Saugikliai ir automatiniai jungikliai pagal savo vardines sroves ir kitus parametrus
parenkami taip, kad būtų užtikrintas jų veikimo selektyvumas, t.y. pažeidus kurį nors
vartotoją (pvz., įvykus trumpajam jungimui) pirmas nutraukti elektros grandinę turi arčiausiai
pažeisto vartotojo esantis saugiklis ar automatinis jungiklis.
Pavyzdys.
Cechų žemos įtampos tinklai maitinami iš transformatorinės pastotės TP (5 pav.).
Cechinėje transformatorinėje pastotėje stovi vienas arba du žeminantieji transformatoriai.
Transformatorių pirminės apvijos prie aukštos 10 kV įtampos linijos prijungtos skyrikliais 1 ir
jungtuvais 2. Esant mažesnės kaip 320 kV·A galios transformatoriams, vietoje jungtuvų
apsaugai naudojami aukštos įtampos saugikliai.
Skyrikliu 3 galima abu transformatorius prijungti prie vienos bet kurios aukštos įtampos
linijos, kai kitoje linijoje įtampos nėra. Transformatorių antrinės apvijos galingais
automatiniais jungikliais 5 prijungiamos prie skirstymo įrenginio šynų 6. Jungikliu 7 abiejų
transformatorių skirstomosios šinos gali būti sujungtos dirbti lygiagrečiai, jei vienas iš
transformatorių neveikia. Tai padidina elektros energijos tiekimo patikimumą. Iš skirstymo
įrenginio elektros energija tiekiama galingiems vartotojams 8 ir grupinėms skirstomosioms
spintoms 9. Kiekviena pas vartotojus nueinanti linija prie skirstymo įrenginių jungiama
automatiniais jungikliais 10, 11, kurie reikalingi linijų komutacijai ir apsaugai nuo
perkrovimo bei trumpojo jungimo srovių. Kai kuriais atvejais TP skirstymo įrenginiuose ar
grupinės skirstomosiose spintose įmontuojami matavimo prietaisai – ampermetrai, voltmetrai,
elektros energijos skaitikliai. Iš grupinių skirstomųjų spintų elektros energija tiekiama mažos
ir vidutinės galios imtuvams, tame tarpe grupiniams apšvietimo skydeliams.
Page 51
50
5 pav. Transformatorinės pastotės ir cecho elektros tinklo fragmento schema
1, 3 – skyrikliai; 2 – jungtuvų kontaktai; 4 – žeminantieji transformatoriai, 5, 8, 11 – automatiniai jungikliai; 6 –
skirstymo įrenginių šynos; 7 9 – galingi vartotojai; 10 – g ės skirstomosios spintos; 12 – grupiniai apšvietimo
skydeliai, 13 – keturlaidė linija, 14 rupin žemos įtampos – jungiklis, – dvilaidė linija
Laidų skerspjūvio parinkimas. Laidų ir kabelių laidininkai gaminami iš aliuminio ir
vario. Yra tokia jų skerspjūvių skalė: 0,5; 0,75; 1,0; 1,5; 2,5; 4,0; 6,0; 10; 16; 25; 35; 50; 70;
95; 120; 150 mm2 ir daugiau. Vidaus instaliacijai naudojamų laidų iš aliuminio skerspjūvis
turi būti ne mažesnis kaip 2,5mm2, iš vario – 1,5mm2. Laidais tekėdama srovė juos šildo.
Laido temperatūra iš vienos pusės priklauso nuo jame išsiskiriančios energijos W=RI2t, čia I –
laidu tekanti srovė, R – laido varža, t – laikas. Iš kitos pusės – nuo laido aušinimo sąlygų.
Laido temperatūra kyla tol, kol įsivyrauja pusiausvyra tarp laide išsiskiriančios ir atiduodamos
aplinkai energijos. Laidų ir kabelių izoliacija greitai praranda savo dielektrines ir mechanines
savybes, jeigu jų temperatūra būna aukštesnė už leistiną. Didžiausia leistina laidų ir kabelių
srovė parenkama tokia, kad jie neįšiltu virš leistinos temperatūros. Didžiausios leistinos laidų
ir kabelių srovės pateikiamos žinynuose. Pavyzdžiui, leistinoji srovė 2,5mm2 skerspjūvio
izoliuotam, paklotam atvirai laidui yra 30/24A (skaitiklyje Cu, vardiklyje Al laidininko
srovė). Kai trys viengysliai 2,5mm2 skerspjūvio laidai nutiesti vamzdyje, aušinimo sąlygos
pablogėja ir leistinoji srovė yra 25/19 A. Laidų ir kabelių laidininkų skerspjūviai parenkami
tokie, kad jų leistinoji srovė būtų ne mažesnė kaip skaičiuojamoji srovė Il ≥ Isk.
Atskiro trifazio imtuvo (pavyzdžiui trifazio asinchroninio variklio) skaičiuojamoji srovė
yra lygi jo vardinei srovei ir apskaičiuojama:
NNN
N
Nsk
U
PII
cos3
Jeigu grupė imtuvų maitinama vienu kabeliu, to kabelio skaičiuojamoji srovė Isk
nustatoma ne sumuojant šių imtuvų vardines sroves. Dauguma imtuvų veikia ne visą laiką
Page 52
51
arba nepilnai apkrauti ir jų bendra srovė yra žymiai mažesnė už imtuvų vardinių srovių sumą.
Šis nesutapimas įvertinamas žinynuose pateikiamu paklausos koeficientu kP. Todėl didelei
(15–20 ir daugiau) imtuvų grupei skaičiuojamoji srovė nustatoma įvertinant šios grupės
paklausos koeficientą kP ir skaičiuojamąjį galios koeficientą cosϕsk. Pavyzdžiui, staklių
parkui kP =0,22; cosϕsk =0,65; ventiliacijos įrenginių grupei kP =0,7; cosϕsk =0,8. Grupės
imtuvų skaičiuojamoji srovė nustatoma taip. Pradžioje apskaičiuojama visų imtuvų įrengta
galia ir skaičiuojamoji pilnutinė galia:
NPP ; PkP
Psk;
sk
sk
sk
PS
cos;
Trifazių imtuvų skaičiuojamoji srovė randama:
N
sk
sk
U
SI
3
čia UN – linijinė vardinė įtampa.
Žinant skaičiuojamąją srovę ir laidų ar kabelių tiesimo sąlygas (ore ar žemėje,
vamzdžiuose ar atvirai) bei laidininkų medžiagą (varis, aliuminis), iš žinynuose pateiktų
lentelių parenkamas laidininkų gyslos standartinis skerspjūvis. Leistinoji laido srovė turi būti
ne mažesnė už skaičiuojamąją, t.y. I1 ≥ I sk.
Parinktą laidų skerspjūvį reikia patikrinti pagal įtampos nuostolius, ar įtampos
nuostoliai neviršija leistino dydžio (paprastai leistinas dydis 5%). Įtampos nuostoliais
vadinamas linijos pradžios ir galo įtampų aritmetinis skirtumas: ΔU= U1 − U2.
Nubraižome dvilaidės energijos perdavimo linijos atstojamąją schemą ir vektorinę
diagramą:
6 pav. Dvilaidė elektros energijos perdavimo linija ir jos vektorinė diagrama
Kaip matyti iš vektorinės diagramos, įtampos nuostoliai apytiksliai lygūs:
sksklIRU cos
čia Rl – linijos laidų varža.
Linijos laidų varža apskaičiuojama:
A
lR
l
2
čia A – laidininko gyslos skerspjūvio plotas, γ – savitasis laidis.
Varinio laidininko savitasis laidis 57 m/Ω mm2, aliuminio – 34,5 m/Ω mm
2.
Įtampos nuostolių formulė dabar užrašoma taip:
A
lIU sk
2
Formulė vienfazės dvilaidės linijos laido gyslos skerspjūviui suskaičiuoti užrašoma:
U
lIA sk
2
Trifazės linijos laido gyslos skerspjūvio formulė:
Page 53
52
sk
sk
U
lIA cos
Jei pateikta santykinė įtampos nuostolių vertė ΔU* , tai trifazės linijos laido gyslos
skerspjūvis skaičiuojamas:
sk
sk
UU
lIA cos
100
*
Laidų skerspjūviai apskaičiuoti pagal leistiną įšilimą ir pagal leistinus įtampos
nuostolius gali skirtis, reikia parinkti didesnį iš šių dviejų skerspjūvių. Toliau laidų
skerspjūviai patikrinami pagal mechaninį stiprumą.
4.2.4. Reikalavimai elektros įrenginių priežiūrai ir eksploatavimui
Ši konspekto dalis parengta pagal: ŠU Elektros inžinerijos katedros doc. L. Buivis
Vartotojų elektros įrenginių priežiūra (Paskaitų konspektą)
Prie elektros įrenginių priskiriami:
• elektros varikliai
• relinė apsauga, automatika, telemechanika ir antrinės grandinės
• įžeminimo įrenginiai
• apsauga nuo viršįtampių
• kondensatorių įrenginiai
• suvirinimo;
• visų tipų elektrinio kaitinimo įrenginiai;
• elektros įrenginiai skirti darbui sprogioje aplinkoje.
Elektros įrenginių eksploatacija turi būti vykdoma pagal saugumo taisykles, gamintojo
instrukcijas, valstybinių standartų komplekso reikalavimus apsaugotiems nuo sprogimo
elektros įrenginiams, nustatančius eksploatavimo reikalavimus, ir pagal tvarkomuosius
dokumentus, patvirtintus nustatyta tvarka.
Elektros varikliai
Elektros varikliai, paleidimo-reguliavimo įtaisai ir apsaugos, o taip pat visa elektros ir
pagalbinė įranga jiems parenkama ir montuojama pagal elektros įrenginių įrengimo taisyklių
reikalavimus. Elektros variklių grupiniuose sujungimuose ir skyduose turi būti numatyti
voltmetrai arba įtampos buvimą signalizuojančios lemputės. Elektros varikliai tų
mechanizmų, kurių technologinis procesas reguliuojamas pagal statoriaus srovę arba kurie
patiria technologines perkrovas, turi būti aprūpinti ampermetrais, montuojamais paleidimo
skyde. Ampermetrai turi būti taip pat įjungti į sinchroninių elektros variklių žadinimo
grandines. Ant ampermetro turi būti raudona riba, atitinkanti ilgalaikę leistiną arba vardinę
statoriaus (rotoriaus) srovės reikšmę. Kontroliuoti elektros variklių apkrovą, šepetinį
mechanizmą, vibraciją, elektros variklio dalių ir šaldymo priemonių temperatūrą (statoriaus
šerdies ir apvijos, oro, guolių ir t.t.), prižiūrėti guolius (palaikyti reikiamą alyvos lygį) ir
šaldančio oro, vandens privedimo prie oro aušintuvų ir apvijų įtaisus, o taip pat vykdyti
elektros variklio paleidimo ir stabdymo operacijas turi mechanizmą eksploatuojantis
personalas vadovaudamasis gamintojo instrukcija. Kaip taisyklė elektros variklių remontai
turi būti atliekami tuo pačiu metu kaip ir jų varomų mechanizmų remontais. Profilaktiniai
elektros variklių bandymai ir matavimai turi būti atliekami pagal elektros įrenginių bandymo
normas ir apimtis.
Relinė apsauga, automatika, telemechanika ir antrinės grandinės
Relinės apsaugos, automatikos ir telemechanikos (RAAT) įtaisų ir jų antrinių grandinių
techninį aptarnavimą, bandymus ir matavimus turi atlikti relinės apsaugos, automatikos ir
matavimų tarnybų (laboratorijų) personalas: centrinės, vietinės arba Vartotojo elektros
laboratorijos.
Page 54
53
Linijos, jungiančios Vartotoją su elektrą tiekiančia organizacija, o taip pat
transformatorių (autotransformatorių) Vartotojo pastotėse, kurias operatyviai valdo arba
kurios yra operatyviniame elektrą tiekiančios organizacijos dispečerio pavaldume, RAA
įrangos nuostatai turi būti suderinti su atitinkama elektrą tiekiančios organizacijos RAA
tarnyba.
Parenkant nuostatus turi būti užtikrinamas veikimo selektyvumas, įvertinant
automatinio rezervo įjungimo ir automatinio kartotinio įjungimo įrenginių buvimą. Be to,
nustatant nuostatus pagal selektyvumą turi būti įvertintas cechinių agregatų ir kitų
mechanizmų technologinės automatikos ir blokavimo įtaisų darbas.
Eksploatuojant turi būti užtikrintos relinės apsaugos, automatikos, telemechanikos
įrenginių ir antrinių grandinių normalaus darbo sąlygos (leistina temperatūra, drėgmė,
vibracija, darbo parametrų nuokrypis nuo vardinių, trukdžių lygis ir kt.). Ypatingą dėmesį
reikia kreipti į operatyvinę srovę, saugiklius, automatinius jungiklius antrinėse grandinėse.
Kiekvienam eksploatuojamam RAAT įrenginiui pas Vartotoją turi būti tokia techninė
dokumentacija: pasas-protokolas; techninio aptarnavimo metodiniai nurodymai arba
instrukcija; įrenginių techniniai duomenys ir parametrai, pateikti nuostatų (arba
charakteristikų) brėžinių arba lentelių pavidalu; principinės, montavimo arba principinės-
montavimo schemos. Įrenginio techninio aptarnavimo metu periodinių patikrinimų rezultatai
turi būti įrašomi į pasą-protokolą.
RAAT įrenginių galvaniškai susijusių antrinių grandinių izoliacijos varža žemės
atžvilgiu turi būti palaikoma kiekvieno prijungimo ribose ne mažiau kaip 1 MΩ, o
telematavimo išėjimo grandinių ir telemechanikos įrenginių maitinimo 220 V įtampa
grandinių – ne mažiau kaip 10 MΩ.
RAAT įrenginių, kurių darbinė įtampa 60 V ir mažiau, maitinamų iš atskiro šaltinio
arba per atskiriantįjį transformatorių, antrinių grandinių izoliacijos varža turi būti palaikoma
ne mažesnė kaip 0,5 MΩ.
Tikrinant RAAT įrenginių, turinčių puslaidininkių ir mikroelektronikos elementų,
antrinių grandinių izoliaciją, reikia imtis priemonių, užkertančių kelią pažeisti šiuos
elementus.
Be to 1000 V įtampa 1 min. trukme turi būti bandoma izoliacija tarp tų kontrolinio
kabelio gyslų grandinių, kurios turi padidintą susijungimo tikimybę su rimtomis pasekmėmis.
Pabaigus planinį RAAT įrenginių techninį aptarnavimą, bandymus ir poavarinius
patikrinimus turi būti sudaryti protokolai ir įrašyta į RAAT žurnalą bei pasą-protokolą.
Organizacijų, techniškai aptarnaujančių RAAT įrenginius, tarnybų personalas turi
periodiškai apžiūrėti visus valdymo skydus ir pultus, relinės apsaugos, automatikos,
telemechanikos, signalizacijos skydus (spintas). Ypatingas dėmesys kreiptinas į tai, ar
teisingos perjungiančių įrenginių (kontaktinių antdėklų, valdymo raktų kirtiklių ir kt.) ir
bandymo blokų dangtelių padėtys, o taip pat ar jų padėtys atitinka elektros įrenginių darbo
režimus ir schemas.
Apžiūrų periodiškumas, nustatomas vietine instrukcija, turi būti patvirtintas atsakingo
už Vartotojo elektros ūkį asmens.
Operatyvinis personalas atsakingas už tų RAAT elementų teisingą padėtį, su kuriais jam
leidžiama vykdyti operacijas, nepriklausomai nuo periodinių RAAT tarnybų personalo
apžiūrų.
Įžeminimo įrenginiai
Įžeminimo įrenginiai turi atitikti valstybinių standartų, elektros įrenginių įrengimo
taisyklių, statybinių normų ir taisyklių ir kitų normatyvinių-techninių dokumentų
reikalavimams, užtikrinti žmonių saugos sąlygas, eksploatacinius darbo režimus ir elektros
įrenginių apsaugą.
Apžiūrų rezultatai turi būti apiforminami aktais.
Kontroliuojant įžeminimo įrenginius reikia:
• išmatuoti įžeminimo įrenginių varžą;
Page 55
54
• elektros įrenginio remonto metu, bet ne rečiau kaip kas 12 metų, pasirinktinai
atkasti gruntą ir apžiūrėti žemėje esančius įžemintuvo elementus ir jų sujungimus, taip pat
nustatyti ar yra grandinė tarp įžeminamų įrenginių ir įžemintuvo, tarp dirbtinių ir natūralių
įžemintuvų, patikrinti juos jungiančių laidininkų būklę;
• elektros įrenginio remonto metu rekomenduojama išmatuoti prisilietimo įtampą.
Įžemintuvų varža turi būti matuojama:
• elektrinėse, pastotėse ir oro linijose, sumontavus, rekonstravus ir suremontavus
įžemintuvus;
• 6–35 kV įtampos oro linijose prie atramų su skyrikliais ir viršįtampių ribotuvais
– ne rečiau kaip kas 12 metų;
• 6–10/0,4 kV įtampos transformatorinėse ir 0,38 kV oro ir oro kabelinėse linijose
su pakartotinu nulinio laido įžeminimu – ne rečiau kaip kas 12 metų. Atkasant gruntą
pasirinktinai, reikia tikrinti 2% oro linijų įžemintųjų atramų įžemintuvus.
Oro linijų atramų įžemintuvus atkasant gruntą ruožuose, kur intensyvi korozija, įmonės
vadovo nurodomuoju dokumentu reikia tikrinti dažniau.
Siekiant patikrinti saugiklių lydymosi srovių arba automatinių išjungiklių atkabiklių
nuostatų atitikimą trumpojo jungimo srovei, elektros įrenginiuose periodiškai, bet ne rečiau
kaip 1 kartą per 2 metus turi būti atliekamas apsaugos suveikimo patikrinimas esant
trumpajam jungimui.
Po kiekvieno elektros įrenginio perstatymo ir naujo sumontavimo (iki 1000 V elektros
įrenginiuose) prieš jo įjungimą reikia patikrinti apsaugos suveikimą nuo trumpojo jungimo
srovės matuojant grandinės fazė – nulis varžą arba trumpojo jungimo srovę.
Elektros įrenginiuose iki 1000 V panaudoti žemę vietoje nulinio laido negalima.
Elektros įrenginiuose naudojant apsauginio atjungimo įtaisus, reikia juos tikrinti pagal
gamintojo rekomendacijas ir elektros įrenginių bandymo normas.
Page 56
55
Apsauga nuo viršįtampių
Vartotojo elektros įrenginiai turi būti saugomi nuo atmosferinių ir vidinių viršįtampių.
Apsauga turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus.
Elektros linijos, atvirosios ir uždarosios skirstyklos, skirstomieji įrenginiai ir pastotės
saugomi nuo tiesioginių žaibo smūgių ir atmosferinių viršįtampių impulsų, atsklindančių
elektros linijomis. Uždarųjų skirstyklų ir uždarųjų pastočių pastatai, taip pat pastočių
teritorijoje esantys pastatai ir statiniai (alyvos ūkio, elektrolizės įrenginių, degiųjų skysčių ir
dujų rezervuarų ir pan.) apsauga turi atitikti jiems nustatytus įrengimo reikalavimus.
Kiekvienais metais iki perkūnijų sezono pradžios tikrinama skirstomųjų įrenginių ir
elektros linijų apsaugos nuo viršįtampių būklė ir užtikrinamas šios apsaugos veiksmingumas
atmosferiniams ir vidiniams viršįtampiams.
Vartotojas registruoja įvykius, kai dėl perkūnijos atjungiami ir sugadinami skirstyklų
įrenginiai ir oro linijos. Remiantis užregistruota informacija atliekama apsaugos nuo
perkūnijos patikimumo analizė ir, jeigu reikia, parengiamos patikimumo padidinimo
priemonės.
Jeigu skirstykloje sumontuoti nestandartiniai aparatai ar kita įranga, jiems reikia
parengti atitinkamas apsaugos nuo perkūnijos priemones.
Ventiliniai iškrovikliai ir viršįtampių ribotuvai turi būti nuolat įjungti.
Ventilinių iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų profilaktiniai bandymai turi būti atliekami
pagal elektros įrenginių bandymų normas.
Generatorinės įtampos tinkluose, taip pat tinkluose, prie kurių yra prijungta aukštos
įtampos elektros variklių, įvykus vienfaziui įžemėjimui statoriaus apvijoje mašina turėtų
automatiškai atsijungti nuo tinklo, jei įžemėjimo srovė viršija 5 A. Kai įžemėjimo srovė
nesiekia 5 A, leidžiama dirbti 2 h, po to mašina turi būti atjungta. Nustačius, kad įžemėjimas
įvyko ne statoriaus apvijoje, vartotojo technikos vadovas savo nuožiūra gali leisti dirbti
besisukančiai mašinai iki 6 h.
Kondensatorių įrenginiai
Šios nuostatos taikomos pas vartotoją įrengtoms 0,4–10 kV įtampos, 50 Hz dažnio
kondensatorių baterijoms, kuriomis kompensuojama reaktyvioji galia ir reguliuojama įtampa.
Kondensatorių baterijos prijungiamos lygiagrečiai induktyviniams elektros tinklo
elementams.
Kondensatorių įrenginio techninė eksploatacija turi užtikrinti jo ilgalaikį ir patikimą
darbą. Kondensatorių įrenginį rekomenduojama valdyti ir jo baterijų darbo režimą reguliuoti
automatiškai.
Jeigu kondensatorių įrenginys ir elektros imtuvas turi bendrą komutacinį aparatą, jis gali
būti valdomas ranka, kartu įjungiant arba atjungiant elektros imtuvą.
Kondensatorių baterijos darbo režimai planuojami atsižvelgiant į sutartimi nustatytas
reaktyviosios energijos ir galios vertes. Kondensatorių baterijos darbo režimus tvirtina asmuo
atsakingas už elektros ūkį.
Jeigu kondensatorių baterijos darbo įtampa dėl įtampos padidėjimo tinkle lygi 1,1
vardinės, kondensatorių darbo trukmė negali viršyti 12 h per parą. Darbo įtampai viršijant 1,1
vardinės, kondensatorių bateriją būtina nedelsiant atjungti.
Jeigu įtampa pavienio kondensatoriaus gnybtuose (nuosekliai sujungtų kondensatorių)
viršija 1,1 vardinės, kondensatorių įrenginį būtina nedelsiant atjungti.
Kondensatorių baterijos patalpoje turi būti įtaisomas termometras oro temperatūrai
matuoti sudarant sąlygas stebėti jo rodmenis neatjungus kondensatorių baterijos ir nenukėlus
apsauginio atitvaro.
Neleidžiama įjungti kondensatorių baterijos darbui, jeigu kondensatorių aplinkos
temperatūra yra žemesnė už jų techniniame pase ar gamintojo dokumentacijoje nurodytą
žemiausią leistiną temperatūrą.
Kondensatorių baterijos patalpoje oro temperatūra negali viršyti jų techniniame pase ar
gamintojo dokumentacijoje nurodytos didžiausios leistinos temperatūros. Viršijus šią
Page 57
56
temperatūrą, būtina imtis priemonių ventiliacijai pagerinti. Jeigu per valandą temperatūra
nesumažėja, kondensatorių baterija turi būti atjungta.
Kondensatorių baterijos kondensatoriai turi turėti eilės numerį, pažymėtą ant jų
korpuso.
Išjungus kondensatorių įrenginį, įjungti jį leidžiama ne anksčiau kaip po minutės, jeigu
jis turi tiesiogiai prijungtą iškroviklį, o 660 V ir aukštesnės įtampos kondensatorius – ne
anksčiau kaip po 5 minučių.
Keičiant saugiklius, kondensatorių baterija turi būti atjungta nuo tinklo ir turi būti
nutraukiama elektros grandinė tarp saugiklių ir kondensatorių baterijos. Jeigu nėra galimybės
nutraukti, saugikliai keičiami tik atlikus kontrolinę visų baterijos kondensatorių iškrovą
specialiu strypu. Kontrolinę iškrovą galima atlikti ne anksčiau kaip po 3 minučių nuo baterijos
atjungimo, jeigu gamintojo dokumentacijoje nenurodyta kitaip.
Kondensatorių bateriją būtina apžiūrėti, jos darbo įtampai arba aplinkos oro
temperatūrai priartėjus iki artimų didžiausioms leistinoms verčių, suveikus apsaugos įtaisams,
dėl normaliam baterijos darbui pavojingų išorinių poveikių, taip pat prieš įjungimą.
Elektros apšvietimas
Apšvietimo sistemų paskirtis – užtikrinti gerą matomumą darbo vietose, pakankamą
apšvietimą avarijų elektros sistemose atveju.
Darbinis ir avarinis apšvietimas turi atitikti patalpų, darbo vietų ir atvirų teritorijų
apšviestumo normas.
Avarinio apšvietimo šviestuvai turi skirtis nuo darbinio apšvietimo šviestuvų, turi būti
pažymėti skiriamaisiais ženklais arba būti kitokios spalvos.
Avarinį ir darbinį apšvietimą reikia prijungti prie skirtingų elektros šaltinių. Išjungus
pagrindinius maitinimo šaltinius, elektrinėse ir pastotėse, kur nuolat budi darbuotojai,
dispečeriniuose punktuose avarinis apšvietimas turi automatiškai persijungti prie
akumuliatorių baterijos arba prie kito elektros šaltinio.
Neleidžiama prie avarinio apšvietimo tinklo prijungti apkrovos, nepriklausančios
avariniam apšvietimui. Avarinio apšvietimo tinkle turi nebūti rozečių.
Skirstyklų koridoriuose su dviem išėjimais ir pereinamuosiuose tuneliuose apšvietimas
turi būti valdomas iš dviejų vietų.
Apšvietimo tinklo skyduose ir rinklėse greta visų jungiklių (kirtiklių, automatinių
jungiklių) turi būti užrašai su jungiklio pavadinimu, o greta saugiklių turi būti nurodyta
lyduko srovė.
Apšvietimo tinklą eksploatuojantis personalas privalo turėti apšvietimo tinklo schemas,
saugiklių, lydukų ir visų įtampų lempų atsargą. Visi budintys darbuotojai, net ir esant
avariniam apšvietimui, privalo turėti elektrinius žibintus.
Apšvietimo tinklą reikia apžiūrėti ir tikrinti:
• avarinio apšvietimo automatinius jungiklius – ne rečiau kaip kartą per mėnesį
dienos metu;
• avarinį apšvietimą, išjungiant darbo apšvietimą – 2 kartus per metus;
• darbo vietų apšviestumą matuoti prieš pradedant eksploatuoti ir prireikus;
• kilnojamųjų 12–50 V įtampos transformatorių ir šviestuvų izoliaciją bandyti 2
kartus per metus.
Elektrinio suvirinimo įrenginiai tai stacionarus ir kilnojamiu nuolatinės ir kintamos
srovės lankinio suvirinimo įrenginiai.
Atliekant suvirinimo darbus turi būti laikomasi standartų, priešgaisrinės saugos,
suvirinimo įrenginių gamintojų ir šio taisyklių skyriaus reikalavimų.
Suvirinimo srovės šaltiniai gali būti maitinami iš paskirstymo elektros tinklo, kurio
įtampa ne didesnė kaip 380 V.
Suvirinimo srovės šaltiniais visų rūšių lankiniam suvirinimui turi būti naudojami tik
specialiai tam skirti ir atitinkantys standartų reikalavimus suvirinimo transformatoriai ar
keitikliai (statiniai arba variklis – generatorius) su elektros varikliais arba vidaus degimo
varikliais.
Page 58
57
Keli suvirinimo srovės šaltiniai, jungiami prie vieno suvirinimo lanko, turi būti sujungti
taip, kad tuščiosios veikos įtampa tarp virinamo gaminio ir elektrodo negalėtų viršyti šaltinio,
turinčio didžiausią tuščiosios veikos įtampą, įtampos vertės.
Elektros srovės grandinei nuo suvirinimo srovės šaltinio ir rankinio suvirinimo įrenginio
elektrodo laikiklio turi būti naudojami lankstieji kabeliai su degimo nepalaikančia izoliacija ir
apvalkalu.
Elektrinio suvirinimo įrenginio pirminėje grandinėje turi būti įrengtas komutavimo
(atjungimo) ir apsauginis aparatai.
Kilnojamųjų elektrinio suvirinimo įrenginių kabelis nuo komutavimo aparato iki
suvirinimo srovės šaltinio turi būti ne ilgesnis kaip 15 m.
Nuolatinės ir kintamos srovės elektrinio suvirinimo įrenginiai, skirti virinimui labai
pavojingose sąlygose (metalinių rezervuarų viduje, šuliniuose, tuneliuose, ant pontonų,
katiluose, laivų sekcijose ir t.t.) arba virinimui padidinto pavojingumo patalpose, privalo turėti
įtaisus, automatiškai atjungiančius tuščiosios veikos įtampą kai nutraukiama virinimo
grandinė arba sumažinančius šią įtampą esamose sąlygose iki leistinos reikšmės.
Virinant uždarose patalpose turi būti įrengtas (esant būtinumui) degimo produktų
vietinis siurbimas leidžiantis sugauti virinimo aerozolius jų susidarymo vietoje. Patalpų
vėdinimo sistemose turi būti įrengti filtrai apsaugantys nuo kenksmingų medžiagų išmetimo į
aplinką.
Neleidžiama atlikti suvirinimo darbų uždaruose slėginiuose induose (katilai, balionai,
vamzdynai) ir induose su degiomis ar sprogiomis medžiagomis. Neleidžiama virinti ar
pjaustyti cisternas, bakus, statines, rezervuarus ir kitus indus, kuriuose buvo degūs ir lengvai
užsidegantys skysčiai arba degios ir sprogios dujos, jei prieš atliekant darbus šios talpos
nebuvo kruopščiai išvalytos, išgarintos ir iš jų pašalintos dujos išvėdinus talpas.
Elektrinio suvirinimo įrenginių bandymai ir matavimai atliekami laikantis elektros
įrenginių bandymų normų ir gamintojų instrukcijų. Be to, šių įrenginių izoliacija turi būti
matuojama po ilgos pertraukos jų darbe ir esant matomiems mechaniniams pažeidimams, bet
ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėn.
Atsakomybę už elektrinio suvirinimo įrenginių eksploatavimą, jų kasmetinę techninę
priežiūrą ir suvirinimo darbų saugą nustato pareiginės instrukcijos, kurias nustatyta tvarka
patvirtina įmonės vadovas.
Elektrinio kaitinimo įrenginiai tai elektrinio kaitinimo įranginiai ir visų tipų elektrinio
kaitinimo įrenginiai, kuriuos eksploatuoja vartotojas. Elektrinio kaitinimo įrenginių įrengimas
ir išdėstymas privalo atitikti galiojančių standartų ir EĮĮT reikalavimus.
Šynų ir kontaktinių sujungimų įšilimo temperatūra ir srovės tankis elektrinio kaitinimo
įrenginių antrinių srovėlaidžių laidininkuose turi būti periodiškai tikrinamas.
Elektrinių krosnių ir elektrinių kaitinimo įrenginių (varžinių elektrinių kaitintuvų,
induktorių ir pan.) antrinių srovėlaidžių ir darbinių srovinių elementų izoliacijos varža turi
būti matuojama kiekvieną kartą, kai jie įjungiami po remonto bei kitais vietinėse instrukcijose
numatytais atvejais.
Elektrinių kaitinimo įrenginių priežiūros darbai daugiau kaip 2 m aukštyje nuo grindų
turi būti atliekami stacionariai įrengtose aikštelėse.
Prieš pripažįstant tinkamu naudoti elektrinį kaitinimo įrenginį, reikia atlikti jo
bandomąją eksploataciją ir „karštus“ bandymus vadovaujantis įrenginių gamintojų
dokumentuose nurodytais reikalavimais bandymų programai.
Elektrolizės įrenginiai. Elektrolizės įrenginių indai turi atitikti ir būti eksploatuojami
vykdant slėginių indų naudojimosi reikalavimus.
Eksploatuojant elektrolizės įrenginius būtina kontroliuoti:
• įtampą ir srovę elektrolizeriuose;
• vandenilio ir deguonies slėgį;
• skysčio lygius aparatuose;
• slėgių skirtumą vandenilio ir deguonies sistemose;
• elektrolito temperatūrą cirkuliavimo kontūre;
Page 59
58
• dujų temperatūrą džiovinimo įrenginiuose;
• vandenilio ir deguonies švarumą aparatuose;
• vandenilio kiekį elektrolizerių patalpose. Normalūs ir ribiniai kontroliuojamųjų
parametrų dydžiai nustatomi pagal įrenginių gamintojo instrukciją ir atliktus bandymus.
Elektrolizės įrenginių technologinės apsaugos turi išjungti keitiklių agregatus (variklius-
generatorius) dingus maitinimo įtampai ir kai atsiranda šie nuokrypiai:
• didesnis kaip 2 kPa slėgių skirtumas deguonies ir vandenilio slėgio reguliatoriuose;
• didesnė kaip 2,0% vandenilio koncentracija deguonyje;
• didesnė kaip 1,0% deguonies koncentracija vandenilyje;
• didesnis negu vardinis slėgis sistemose;
• polių trumpieji jungimai;
• polių trumpieji jungimai su žeme (elektrolizeriams su centriniu dujų nuvedimu).
Automatiškai išsijungus elektrolizeriui, pasiekus +700C temperatūrą elektrolito cirkuliavimo
kontūre, padidėjus vandenilio koncentracijai elektrolizerio ir dujų analizatorių daviklių
patalpose iki l%, į valdymo skydą turi būti perduodamas signalas. Gavę signalą budintieji
darbuotojai turi apžiūrėti įrenginį ne vėliau kaip per 15 min.
Technologinei apsaugai išjungus įrenginį, budintieji darbuotojai jį gali įjungti tik
išaiškinę ir pašalinę išjungimo priežastį.
Eksploatuojant elektrolizės įrenginius reikia patikrinti:
• elektrolito tankį – ne rečiau kaip kartą per mėnesį;
• įtampą elektrolizerių narveliuose – ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius;
• technologinių apsaugų, įspėjamosios ir avarinės signalizacijos veikimą bei atbulinių
vožtuvų būklę – ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Elektrolizeriai techniškai prižiūrimi ir
remontuojami įmonės vadovo nustatyta tvarka.
Elektrodiniai katilai tai elektrodiniai garo ir vandens šildymo katilai, nepriklausomai
nuo jų darbo slėgio ir vandens pašildymo temperatūros, kuriems energija tiekiama iš
pramoninio dažnio elektros šaltinių ir kurių įtampa iki ir virš 1000 V. Šie katilai skiriami
gyvenamųjų namų, visuomeninių, gamybinių ir komunalinių-buitinių pastatų bei pramoninių
ir žemės ūkio įrenginių šildymo sistemoms ir garo ar karšto vandens tiekimui į juos.
Leidžiama eksploatuoti tik tuos elektrodinius katilus, kurie pagaminti bendrovėse,
turinčiose reikiamas technines priemones ir užtikrinančias gaminių kokybės atitikimą
galiojantiems standartams ar nustatyta tvarka patvirtintoms techninėms sąlygoms.
Elektrodinių katilų ir vamzdynų šiluminė izoliacija privalo būti iš medžiagos, turinčios
mažą lyginamąjį svorį ir nedidelį šilumos laidumą. Izoliacijos išorinio paviršiaus temperatūra
neturi viršyti 55 oC.
Elektrodiniai katilai turi būti įrengiami atskiroje patalpoje, kurioje taip pat galima
išdėstyti technologinę įrangą bei apsaugos ir automatikos įtaisus. Elektrodinius katilus iki
1000 V įtampos galima įrengti gamybinėse patalpose kartu su kitais įrengimais. Katilinės
patalpoje turi būti drenažo įrengimai, leidžiantys avarijų ar remonto metu išleisti vandenį iš
šildymo ar karšto vandens tiekimo sistemų.
Elektrodinėje katilinėje su katilais virš 1000 V įtampos turi būti įrengta atskira
elektrotechninio personalo patalpa. Šioje patalpoje taip pat gali būti įrengtas televaldymo ir
telematavimų pultas bei apsaugos ir automatikos įtaisai.
Remiantis būtinybe išlyginti energijos vartojimo grafiką, neleidžiama šilumos tiekimo
sistemose eksploatuoti elektrodinių katilų, kurie neturi paleidimo ir reguliavimo įtaisų.
Elektrodiniuose katiluose turi būti įrengti automatikos įtaisai, leidžiantys juos atjungti pagal
užduotą darbo grafiką.
Prieš pripažįstant tinkamais naudoti virš 1000 V elektrodinius garo katilus juos reikia
nustatyta tvarka užregistruoti, patikrinti ir išbandyti.
Elektrodiniai katilai gali dirbti be pastovaus budinčio personalo, jei yra įrengti
automatikos ir televaldymo įtaisai, automatiškai arba iš valdymo pulto užtikrinantys normalų
elektrodinių katilų darbo režimą. Taip pat turi būti įrengti apsaugos įtaisai, sustabdantys katilą
Page 60
59
pažeidus darbo režimą ir paduodantys sustabdymo signalą į valdymo pultą. Be to reikia
numatyti galimybę sustabdyti katilą tiesiogiai valdymo pulte.
Elektrodinių katilų galios reguliavimas neatjungus nuo įtampos neleidžiamas.
Elektrodinis katilas turi būti nedelsiant atjungtas, jei:
• gresia pavojus ar įvyko nelaimingas atsitikimas;
• dingo įtampa distancinio ir automatinio valdymo įrenginiuose ir visuose
kontroliniuose-matavimo prietaisuose;
• slėgis katile pakilo 10% virš leistino slėgio ir tebekyla;
• nutrūkus arba sumažėjus vandens suvartojimui per vandens šildymo katilą žemiau
minimalios leistinos ribos, o taip pat kitais atvejais, numatytais gamybinėje instrukcijoje.
Vietinėje gamybinėje instrukcijoje taip pat turi būti nurodyta avarinės būklės pašalinimo
ir elektrodinių katilų paleidimo tvarka.
Kiekvienam virš 1000 V įtampos katilui, įrengtam katilinėje, turi būti vedamas žurnalas,
į kurį įrašoma data, remonto rūšis, apžiūros rezultatai, žinios apie detalių keitimą, duomenys
apie avarines situacijas ir t.t.
Elektrodinių katilų iki 1000 V įtampos apžiūra vykdoma prieš kiekvieno šildymo
sezono pradžią, o virš 1000 V įtampos – su tam tikru periodiškumu, nustatytu pagal grafiką,
bet ne rečiau 1 kartą per mėnesį. Apžiūra atliekama pagal vietinės gamybinės instrukcijos,
patvirtintos atsakingo už Vartotojo elektros ūkį asmens, reikalavimus.
Apžiūros rezultatai ir gedimų šalinimo priemonės įrašomos į žurnalą, pasirašant apžiūrą
pravedusiam darbuotojui.
Katilams virš 1000 V įtampos planinis-profilaktinis remontas vykdomas pagal specialų
grafiką, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėn. Katilams iki 1000 V įtampos planinio-
profilaktinio remonto reikalingumą nustato Vartotojas arba remontą atliekanti organizacija,
atsižvelgdama į bandymo rezultatus.
Profilaktiniai bandymai ir matavimai elektrodiniams katilams turi būti atliekami pagal
elektros įrenginių bandymų normas.
Kilnojami elektros imtuvai tai gamybinėje veikloje naudojami nešiojami ir kilnojami
elektros imtuvai iki 1000 V įtampos, kurių konstrukcija leidžia juos perkelti rankomis
(nenaudojant transporto) į panaudojimo vietą, o taip pat imtuvai pagalbinei įrangai.
Organizuojant konkrečių kilnojamų elektros imtuvų (elektriniai instrumentai, elektros
mašinos, šviestuvai, suvirinimo įrenginiai, siurbliai, krosnelės, kompresoriai) bei jų
nešiojamos pagalbinės įrangos (skiriamieji ir žeminantys transformatoriai, dažnio keitikliai,
apsauginiai atjungimo įtaisai, kabeliai – prailgintojai ir t.t.) eksploatavimą, reikia įvertinti
jiems keliamus papildomus reikalavimus, kurie išdėstyti gamintojo dokumentuose,
galiojančiuose standartuose, saugos taisyklėse. Kilnojami elektros imtuvai bei jų pagalbinė
įranga privalo atitikti galiojančių standartų ar techninių sąlygų, patvirtintų nustatyta tvarka,
reikalavimus.
Kilnojami elektros imtuvai bei jų pagalbinė įranga, įskaitant ir pagamintus užsienyje, jei
privalomas jų sertifikavimas, privalo turėti atitikties sertifikatus.
Kilnojamus elektros imtuvus leidžiama naudoti tiktai pagal paskirtį, nurodytą jų pase.
Dirbti su kilnojamu elektros imtuvu, jei tam reikalinga elektrosaugos kvalifikacija, gali
dirbti tik instruktuoti darbuotojai ir turintys elektrosaugos kvalifikaciją.
Įjungti į tinklą ar atjungti iš tinklo kilnojamus elektros imtuvus naudojant kištukus ar
hermetinius sujungimus, atitinkančius elektrosaugos reikalavimus, gali darbuotojai turintys
leidimus dirbti su šiais imtuvais.
Įjungti į elektros tinklą ar atjungti iš tinklo kilnojamus elektros imtuvus, naudojant
išardomus kontaktinius sujungimus, privalo elektros tinklą eksploatuojantis PK kvalifikacijos
elektrotechninis personalas.
Vartotojo vadovo potvarkiu turi būti paskirtas PK kvalifikacijos atsakingas darbuotojas
(ar keli darbuotojai), kuriems pavedama palaikyti kilnojamų elektros imtuvų bei jų pagalbinės
įrangos tinkamumą eksploatuoti bei atlikti profilaktinius patikrinimus. Šie darbuotojai veda
šių imtuvų ir jų įrangos registracijos, patikrinimų ir remonto Žurnalą.
Page 61
60
Kilnojamus elektros imtuvus bei jų pagalbinę įrangą reikia periodiškai tikrinti, ne rečiau
kaip vieną kartą per 6 mėnesius, įrašant patikrinimų rezultatus į šių imtuvų ir jų įrangos
registracijos, patikrinimų ir remonto Žurnalą.
Kilnojamų elektros imtuvų bei jų pagalbinės įrangos periodinio patikrinimo darbai:
• išorinė apžiūra;
• darbo tuščia eiga patikrinimas ne trumpiau kaip 5 minutes;
• izoliacijos varžos matavimas;
• 01 ir 1 klasės elektros imtuvų bei jų pagalbinės įrangos įžeminimo grandinės
tvarkingumo patikrinimas. Eksploatuojant kilnojamus elektros imtuvus bei jų pagalbinę
įrangą reikia atlikti jų techninę priežiūrą, bandymus, matavimus ir planinius remontus,
vadovaujantis gamintojų nurodymais, kurie pateikiami šių elektros imtuvų bei jų pagalbinės
įrangos dokumentuose.
Po remonto kiekvieną kilnojamą elektros imtuvą ir pagalbinę įrangą reikia išbandyti
laikantis galiojančių standartų, gamintojo nurodymų ir elektros įrenginių bandymų normų.
Neleidžiama eksploatuoti kilnojamus 0 klasės elektros imtuvus, esančius ypač
pavojingose patalpose ir pavojingose patalpose.
Bandymo stočių ir laboratorijų elektros įrenginiai
Šie įrenginiai tai įmonių, įstaigų ir organizacijų bandymo stočių ir laboratorijų elektros
įrenginiai, jų tarpe ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos mokymo laboratorijų elektros
įrenginiai.
Bendrieji elektrosaugos reikalavimai bandymo stotims ir laboratorijoms įrengti:
Bandymų lauke, kuriame bandymams naudojamas nutekantis vanduo, turi būti vandens
kanalizacija.
Bandant alyva užpildytus įrengimus, turi būti įrengtas alyvos nuleidimas ir imtasi
priemonių, kad alyva neišsilietų.
Bandymo stotyje ir laboratorijoje turi būti pilnas bandymo stendų schemų komplektas.
Visi elementai turi turėti aiškią markiruotę, atitinkančią schemas ir brėžinius.
Visi bandymo stočių ir laboratorijų nuolatinių elektrinių sujungimų schemų pakeitimai
gali būti padaryti tik atsakingam už elektros įrenginį asmeniui leidus, ir tai turi būti pažymėta
brėžiniuose ir schemose.
Bandymų laukas turi būti aptvertas nuolatiniais arba laikinais aptvarais, kad negalima
būtų atsitiktinai prisiliesti prie nuogų arba izoliuotų srovinių dalių.
Atstumas nuo bandymo įrengimo ir bandomų objektų iki nuolatinių įžemintų aptvarų ir
dalių, taip pat nuo sienų turi būti ne mažesnis:
a) impulsinei įtampai: iki 100 kV – 0,5m; iki 1000 kV – 2,5m; iki 150 kV – 0,75m;iki
1500 kV – 4,5m; iki 400 kV – 1m; iki 2000 kV – 5m; iki 500 kV – 1,5m; iki 2500 kV – 6m;
b) pramoninio dažnio (efektyvinės reikšmės) ir nuolatinės srovės įtampai: iki 6 kV –
0,17m; iki 100 kV – 1m; iki 10 kV – 0,23m; iki 250 kV – 1,5m; iki 20 kV – 0,3m; iki 400 kV
– 2,5m; iki 50 kV – 0,5m; iki 800 kV – 4m;
P A S T A B A . Atstumai iki laikinų aptvarų turi būti dvigubai didesni už nurodytus.
Iš viršaus atviri nuolatiniai aptvarai turi būti ne žemesni kaip 1,7 m, o laikini aptvarai
(skydai, uždangalai, izoliaciniai antdėklai, aptvarai-narveliai), pagaminti iš medžio, – ne
žemesni kaip 1,8 metro.
Jei bandymo metu leidžiama būti žmonėms viduje aptvarų, bandymų lauko nuolatinių
aptvarų durys turi atsidaryti į išorę arba būti atstumiamos.
Durų užraktai turi būti savaime užsirakinantys, o durys turi atsidaryti rankena iš vidaus
be rakto.
Gamybinėse patalpose įrengti valdymo pultai turi būti aptverti. bandymo stočių,
laboratorijų pultai gali būti neaptverti, jei jie yra įrengti atskirose patalpose, arba jei pultas yra
tokios konstrukcijos, kad negalima prieiti prie jo srovinių dalių, visiškai neišjungus įtampos.
Kai po prijungimo punktais yra įrengti praėjimai, jų srovinės dalys turi būti aptvertos iš
apačios stacionariniais tinkleliais arba bandymo metu – kilnojamais aptvarais.
Page 62
61
Kai naudojamos atvirai įrengtos kenotrono lempos, turi būti numatytos priemonės,
apsaugančios darbuotojus nuo rentgeno spindulių kenksmingo veikimo ne plonesniais kaip
0,5 mm metaliniais ekranais.
Bandymų lauko įrenginių ir stendų aptvaruose turi būti durys su blokuote, signalizacija
ir įspėjimo plakatais.
Bandymų lauko aptvarų blokuotė turi atitikti šiuos reikalavimus:
• atidarant duris, iš bandymų lauko (stendo) turi visiškai išsijungti įtampa;
• kai durys yra atviros į bandymo lauka (stendą), turi būti neįmanoma įjungti įtampos.
Įtampos įjungimą į bandymų lauką turi sekti garso ir šviesos signalai. Bandymo metu, kuris
atliekamas bandymų lauke, neaptvertame iš viršaus, turi būti numatyta blokuotė arba turi būti
imtasi priemonių, kurios neleistų judėti krano kabliui virš bandymų lauko, kai galimas
elektrinis pramušimas iš bandymų lauko į kablį.
Bandymo stende turi būti numatytas visų maitinimo šaltinių atjungimas bendru
komutaciniu aparatu. Daug dėmesio reikia kreipti į galimą atgalinę įtampos transformaciją.
Transformatoriai elektriniam izoliacijos atsparumui bandyti turi turėti automatinį
jungtuvą įtampai išjungti, pramušus izoliaciją, ir didele varžą trumpojo sujungimo srovėms
apriboti.
Saugumui užtikrinti reikia taikyti padidintas apšviestumo normas:
• matavimų prietaisų skalėms – 150 lx
• komutacinei aparatūrai – 100 lx
• bandomiems objektams – 50 lx Bandymo stotyje ir laboratorijoje turi būti numatytas
avarinis apšvietimas. Prie bandymų lauko durų turi būti įrengti šviesos signalo žibintai ir
įspėjimo plakatai. Bandymo stoties valdymo pultas turi būti pastatytas taip, kad bandymus
atliekančiam asmeniui bandymų laukas būtų tiesioginio matymo zonoje. Jei gamybiniuose
įrenginiuose šio reikalavimo negalima įvykdyti, turi būti numatytas telefono ryšys ir įspėjimo
garsinė signalizacija.
Bandymo stočių ir laboratorijų valdymo pultuose turi būti signalinės lempos, įjungtos į
grandines:
• aparatų, kuriais įjungiama įtampa į prijungimo punktus;
• bandymų laukų aptvarų durų blokuočių.
Visi įrengimų metaliniai korpusai turi būti įžeminti. Jei pagal bandymo sąlygas
prietaisas arba bandomasis objektas neturi būti įžemintas, tai jis turi būti aptvertas.
Prieš įjungiant į bandymų lauką bandymo įtampą, operatorius turi duoti įspėjantį garso
arba šviesos signalą ir žodžiu pranešti: „Įjungiu įtampą“.
Kilnojamieji kabeliai ir laidai, kurie naudojami bandomiesiems gaminiams prijungti ir
laikinoms schemoms sujungti, turi būti periodiškai iš išorės apžiūrimi ir prireikus bandomi
vietos instrukcijos nustatytais terminais. Naudojami laidai ir kabeliai būti su antgaliais.
Bandymo stoties ir laboratorijos darbuotojai turi žinoti vietas, kuriose yra visos
bandymo stoties ir kiekvieno stendo avarinio įtampos išjungimo mygtukai.
Vienu metu atliekant bandymus prie gretimų stendų (bandymo laukuose), turi būti
imtasi priemonių, užtikrinančių saugų darbą prie visų stendų.
Elektros įrenginių bandymo maitinimo grandinėje turi būti ne mažiau kaip du
nutraukimai, iš kurių vienas matomas.
Stacionariniuose įrenginiuose, sujungiant bandymo schemą, bandymo transformatoriaus
aukštos įtampos išvadai paprastai turi būti įžeminti įjungiant įžeminimo peilius, o laikinose
schemose – lazda uždedant lanksčius įžeminimo laidininkus.
Visus nestandartinius bandymus gamybiniuose bandymo įrenginiuose ir mokymo
darbus laboratorijose turi atlikti ne mažiau kaip du žmonės.
Leidžiama atlikti masinius (kontrolinius) bandymus vienam asmeniui, esant aukštesnei
kaip 1000 V įtampai, jei bandymo stendas aptvertas ir yra blokuotė, neleidžianti prieiti prie
svorinių dalių, turinčių įtampą.
Besimokantieji, kurie dirba mokymo laboratorijose, naudojant aukštesnę kaip 1000 V
įtampą, turi būti leidžiami dirbti tik po instruktažo ir pasirašę instruktažo žurnale.
Page 63
62
Besimokančiųjų skaičius, tuo pačiu metu dirbančių vadovaujant dėstytojui, mokymo
laboratorijose naudojant aukštesnę kaip 1000 V įtampa, turi būti ne didesnis kaip aštuoni
žmonės kiekvienam dėstytojui.
Visi elektros įrengimai ir aparatai (elektros mašinos, transformatoriai, izoliatoriai,
kabeliai ir pan.) elektriškai ir mechaniškai turi būti bandomi pagal vietos (gamyklos)
instrukciją, kuri numato priemones darbuotojams apsaugoti nuo srovės smūgių ir kitų pavojų
gamyboje.
Elektros įrenginiai sprogiose zonose
Sprogiųjų mišinių klasifikavimas
Potencialiai degūs ir sprogūs dujų, skysčių garų arba lašelių (rūko), dulkių bei plaušelių
ir atmosferos oro mišiniai, atsižvelgiant į tarpelių apgaubų sandūros vietose plotį, per kurį
vidinis sprogimas (liepsna) specifinėmis sąlygomis neperduodamas į supančią aplinką už
apgaubo, esant bet kokiai mišinio koncentracijai, skirstomi į 4 kategorijas: I kategorija - > 1
mm, IIA kategorija - > 0,9 mm, IIB kategorija - > 0,5 iki 0,9 mm ir IIC – iki 0,5 mm.
Potencialiai degūs ir sprogūs dujų, skysčių garų arba lašelių, dulkių bei plaušelių ir oro
mišiniai, atsižvelgiant į jų užsidegimo (uždegančio paviršiaus) temperatūrą, skirstomi į
temperatūrines klases, pateiktas žemiau. Užsiliepsnojančiųjų dujų ir garų kategorijos ir
temperatūrinės klasės pateiktos Europos standartuose EN-60079-20, 1996, ir EN-60079-12,
1978. Temperatūrinė
klasė Užsidegimo temperatūra, 0C
Aukščiausia leistinoji paviršiaus
temperatūra 0C
T1 > 450 450
T2 > 300 iki 450 300
T3 > 200 iki 300 200
T4 > 135 iki 200 135
T5 > 100 iki 135 100
T6 > 85 iki 100 85
Įrangos, skirtos naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, žymėjimas
Elektros įranga, skirta naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, klasifikuojama pagal jos
apsaugos lygį, joje panaudotas apsaugos priemones, mišinių, kurių aplinkoje ji gali būti
naudojama, kategorijas ir temperatūrines klases.
Nustatytos dvi skirtos naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje įrangos grupės:
• I grupei yra priskiriama įranga, naudojama šachtose, ir šachtų antžeminės įrangos
dalys, kurios gali tapti pavojingomis dėl šachtų dujų ir (arba) dėl degiųjų dulkių;
• II grupei yra priskiriama įranga, naudojama kitose vietose ir kuri gali tapti
pavojinga sprogiojoje aplinkoje.
Pagal užtikrinamą apsaugos lygį nustatytos dvi I grupės įrangos kategorijos: M1 (labai
aukšto apsaugos lygio) ir M2 (aukšto apsaugos lygio).
Pagal užtikrinamą apsaugos lygį nustatytos trys II grupės įrangos kategorijos:
1 kategorijai priklauso įranga, užtikrinanti labai aukštą apsaugos lygį. Ji naudojama
tose vietose, kur sprogioji aplinka būna dėl oro ir dujų arba skysčių garų bei lašelių
mišinių, arba oro ir dulkių bei plaušelių mišinių nuolat, arba dažnai, arba ilgai.
2 kategorijai priklauso įranga, užtikrinanti aukštą apsaugos lygį. Ji naudojama tokiose
vietose, kur sprogioji aplinka gali susidaryti dėl oro ir dujų arba skysčių garų bei lašelių
mišinių, arba oro ir dulkių bei plaušelių mišinių.
3 kategorijai priklauso įranga, užtikrinanti normalų apsaugos lygį. Šios kategorijos
įranga naudojama vietose, kur tikimybė susidaryti oro ir dujų arba skysčių garų bei
lašelių mišinių, arba oro ir dulkių bei plaušelių mišinių sprogiajai aplinkai yra maža,
arba tokios sąlygos susidaro retai ir trunka trumpai.
Pagal Europos standartus potencialiai degiai ir sprogiai aplinkai skirtoje įrangoje
naudojami tokie apsaugos nuo sprogimo būdai:
Page 64
63
• panardinimas į alyvą (sutartinis žymuo „o“) taip, kad negalėtų uždegti degiosios ir
sprogiosios aplinkos, kuri gali būti virš tirpalo arba apgaubo išorėje;
• padidinto slėgio apgaubas (sutartinis žymuo „p“);
• užpildymas milteliais (sutartinis žymuo „q“);
• ugniai atsparus apgaubas (sutartinis žymuo „d“);
• padidintoji sauga (sutartinis žymuo „e“) – apsaugos būdas, kai papildomos
priemonės taikomos taip, kad būtų suteikta papildoma sauga nuo galinčios kilti pernelyg
didelės temperatūros ir nuo elektros lankų bei kibirkščių atsiradimo elektros aparato viduje ir
išorinėse dalyse, kur normaliai veikiant elektros lankai ir kibirkštys nesukeliami;
• savaimingoji sauga (sutartinis žymuo „i“) – apsaugos būdas, kai įrangoje panaudotos
vidinės saugios elektros grandinės;
• kapsulinė sauga (sutartinis žymuo „m“) – apsaugos būdas, kai pavojų keliantys
įrangos elementai įrengti sandariose kapsulėse ir yra izoliuoti nuo potencialiai degios ir
sprogios aplinkos;
• n apsauga (sutartinis žymuo „n“) – apsaugos būdas, kai elektros įrenginys yra taip
sukonstruotas ir pagamintas, kad normalios veikos ir tam tikromis nenormalios veikos
sąlygomis, mažai tikėtinas sprogios dujų aplinkos uždegimas.
Visa įranga, skirta naudoti potencialiai degioje ir sprogioje aplinkoje, turi būti aiškiai ir
neištrinamai pažymėta nurodant šią būtiną pagrindinę informaciją (žr. Potencialiai sprogių
aplinkų reglamentas): gamintojo pavadinimą ir adresą; CE atitikties žymenį; seriją arba tipą;
serijos numerį, jei jis yra; pagaminimo metus, bei papildomą informaciją (apsaugos nuo
sprogimo ženklą – ex, įrangos grupės simbolį, įrangos kategorijos simbolį ir kt.).
Ženklinant įrangą gali būti nurodomi ir kiti papildomi duomenys, pvz., vardinė įtampa,
srovė, galia ir pan. Šiuo atveju temperatūrinė klasė arba temperatūros vertė nenurodomos.
Vietų, kur gali susidaryti potencialiai sprogi aplinka, klasifikavimas
Vietos, kur gali susidaryti sprogioji aplinka, yra laikomos pavojingomis darbuotojų
sveikatai ir saugai. Tokiose vietose turi būti imamasi ypatingų atsargumo priemonių įrengiant
ir naudojant elektros įrangą.
Atsižvelgiant į pavojingų mišinių sudėtyje esančias degiąsias medžiagas vietos, kur gali
susidaryti sprogioji aplinka, skirstomos į:
• vietas, kur pavojingus mišinius sudaro degiosios dujos ir lengvai garuojančių degiųjų
skysčių garai arba skysčių lašeliai ir atmosferos oras (sutartinis žymuo G);
• vietas, kur pavojingus mišinius sudaro lengvai užsiliepsnojančių degiųjų medžiagų
dulkės arba plaušeliai ir atmosferos oras (sutartinis žymuo D).
Pavojingos vietos klasifikuojamos į zonas pagal sprogiosios aplinkos susidarymo dažnį
(tikimybę) ir jos išsilaikymo trukmę:
• 0 zona – vieta, kurioje nuolatos, ilgai arba dažnai būna sprogioji aplinka, kurią
sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, skysčių garų arba lašelių mišiniai.
• 1 zona – vieta, kur kartais esant normaliai darbo eigai tikėtina, kad gali susidaryti
sprogioji oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, skysčių garų arba skysčių lašelių mišinių
aplinka.
• 2 zona – vieta, kur esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogioji oro ir
lengvai užsiliepsnojančių dujų, skysčių garų arba skysčių lašelių mišinių aplinka, tačiau jei
tokia aplinka susidaro retai, mažai tikėtinų avarijų ir stichinių nelaimių atvejais, ji išlieka tik
trumpai.
• 20 zona – vieta, kur sprogioji lengvai užsiliepsnojančių ore debesies pavidalu
tvyrančių dulkių arba plaušelių aplinka būna nuolatos, ilgai arba dažnai.
• 21 zona – vieta, kur normaliomis eksploatacijos sąlygomis tikėtina, kad gali
susidaryti sprogioji oro ir lengvai užsiliepsnojančių ore debesies pavidalu tvyrančių dulkių
arba plaušelių mišinių aplinka.
• 22 zona – vieta, kur esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogioji oro ir
lengvai užsiliepsnojančių debesies pavidalu ore tvyrančių dulkių arba plaušelių su oru mišinių
aplinka, tačiau jei tokia aplinka susidaro, ji būna tik trumpai.
Page 65
64
Pavojingų vietų klasifikavimas turi būti atliekamas kvalifikuoto personalo, išmanančio
sprogiųjų medžiagų savybes, gamybos procesą ir technologinę bei elektros įrangą,
dalyvaujant saugos ir sveikatos apsaugos specialistams, projektuotojams ir kitam inžineriniam
bei eksploataciniam personalui.
Pavojingos zonos dydis daugiausia priklauso nuo užsiliepsnojančių medžiagų fizinių ir
cheminių savybių ir technologinio proceso ypatumų. Esminę įtaką turi išsiskiriančių dujų ir
garų žemiausia užsiliepsnojimo temperatūra (LEL), nuotėkio intensyvumas, nusakomas
išmetamųjų dujų arba garų bei dulkių kiekiu per laiko vienetą, nuotėkio trukmė, reliatyvus
dujų ir garų tankis, skysčių lakumas, nuotėkio šaltinio geometriniai parametrai, aplinkos oro
parametrai – temperatūra, slėgis, drėgmė, vėdinimo sistemos darbo sąlygos ir kt. Pavojingos
zonos dydis turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju.
5. NORMINIAI TEISĖS AKTAI IR DOKUMENTAI
Elektros inžinerijos studijų krypties studentai privalo žinoti norminius teisės
aktus bei kitus dokumentus reglamentuojančius elektros įrenginių eksploatavimą, įrengimą,
naudojimą, saugą darbe.
Pateikiama pagrindinių dokumentų apžvalga su nuorodomis į konkrečius
leidinius.
Pagrindiniai dokumentai
1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr.66-1984; 2004,
Nr.107-3964 (toliau vadinama – Elektros energetikos įstatymas (L1).
2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, nr.56-2224) (toliau vadinama
– Energetikos įstatymas) (L2).
Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu ir Energetikos įstatymu parengti ir patvirtinti
dokumentai:
3. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos 2007-01-31 Lietuvos
Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.4-40 (L3, psl.17).
4. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos
ūkio ministro 201-01-31 įsakymu Nr. 4-40 (L3, psl.17).
5. Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrenginių taisyklės, patvirtintos
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr.4-40 (L3, psl.29).
6. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr.4-40 (L3, psl. 315).
7. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio
ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-06-30 įsakymu Nr.4-258
(L4, psl.8).
8. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos
ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-06-30 įsakymu Nr.4-
257 (L4, psl.49).
9. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės,
patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2004-04-29 įsakymu Nr.4-140/D1-232 (L4, psl.72).
10. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos
energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr.1-100 (L5, psl.).
11. Elektros tinklų apsaugos taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2010-03-29 įsakymu Nr.1-93 (L5, psl.73).
12. Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-05 įsakymu Nr.1-80.
Page 66
65
13. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos
energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr.1-38 (L6, psl.3).
Dokumentų apžvalga
1. Elektros energetikos įstatymas
Elektros energetikos įstatymas nustato elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo
ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindus, taip pat elektros energijos
paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius bei sąlygas, skatinančias konkurenciją elektros
energetikos sektoriuje. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės
aktais (plačiau literatūroje L1 nuo 1 iki 5 psl.)
2. Energetikos įstatymas
Elektros įstatymas reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos sektoriaus
plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą.
Pagrindinės sąvokos nagrinėjant Energetikos įstatymą:
Energetika – energetikos veiklą apimanti ūkio dalis.
Energetikos veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar energijos
žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą,
tiekimą, , prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą.
Energija – elektros ir šilumos energija. Energija yra laikoma preke.
Energetikos sektoriai – energetikos sritys, tiesiogiai susijusios su kuria nors energijos
išteklių ar energijos rūšimi: elektra, šiluma, branduoline energija, gamtinėmis dujomis,
kietuoju kuru, nafta, naftos produktais, atsinaujinančiais energijos ištekliais.
Energijos ištekliai – gamtos ištekliai ir jų perdirbimo produktai, kurie naudojami energijai
gaminti.
Visos Energetikos įstatyme naudojamos sąvokos literatūroje L2 nuo 1 iki 3 puslapio.
Energetikos įstatyme apibrėžiama energetikos veiklos reguliavimo tikslai, aptariamos
energetikos valdymo institucijos bei jų kompetencijos, numatoma Nacionalinės energetikos
strategija, nurodoma energetikos veiklos ypatumų, energijos ir energijos išteklių kokybės
dokumentavimas, aptariami energetikos sektoriaus reguliavimo pagrindiniai aspektai, tai
kainos, licenzijos, leidimai, energetikos kontrolė, apskaita, aptariama kita veikla susijusi su
energetika. Plačiau skaityti literatūroje L2 nuo 3 iki 18 psl.
3. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės
Taisyklės nustato elektros inžinerinių tinklų, visų tipų laidininkų, elektros aparatų
parinkimo, elektros apskaitos ir elektrinių dydžių matavimo, elektros įrenginių įžeminimo ir
apsaugos nuo viršįtampų ir įrenginių, pripažįstamų tinkamais naudoti, bandymų bendruosius
reikalavimus.
Pagrindinės sąvokos ir santrumpos:
Aktyvioji dalis – vidutinės faktinės apkrovos per apibrėžtą laiko intervalą ir maksimalios
(vardinės) apkrovos santykis.
Apsauginis įžeminimas – pasyviųjų elektros įrenginio dalių įžeminimas žmonėms
apsaugoti nuo pavojingos elektros srovės poveikio.
Apsauginis laidininkas (PE) – laidininkas (laidas, šyna), jungiantis iki 1000 V įtampos
įrenginių pasyviąsias dalis su trifazio generatoriaus arba transformatoriaus tiesiogiai įžeminta
neutrale, o nuolatinės srovės tinkle – su šaltinio tiesiogiai įžemintu poliumi.
Apsauginis nulinis laidininkas (PEN) – laidininkas (laidas, šyna), vienu metu atliekantis ir
apsauginio laidininko (PE) ir nulinio laidininko (N) funkcijas.
Apsaugos įtaisas - įtaisas, automatiškai išjungiantis saugomą elektros grandinę, atsiradus
trumpajam jungimui ar kitam nenormaliam režimui.
Atvadas – elektros inžinerinio tinklo dalis nuo laidų arba kabelio gnybtų oro linijos
atramoje ar kabelio gnybtų kabelių spintoje iki įvadinės apskaitos spintos (skydo) arba
įvadinės apskaitos skirstomosios spintos (skydo).
Page 67
66
Atviroji instaliacija – instaliacija ant pastatų ir kitų statinių sienų. Lubų, kitų statybinių
konstrukcijų, atramų ir pan. Atviroji instaliacija naudojama stacionarioji ir nestacionarioji.
Elektros apskaitos prietaisas (toliau –skaitiklis) – elektros energijos kiekio apskaitos
prietaisas ir juos valdantis laikrodis.
Elektros energijos šaltinis – elektrinė, transformatorių pastotė, skirstomasis punktas,
transformatorinė ar atskiras elektros generatorius, iš kurių elektros energija persiunčiama
vartotojų elektros imtuvams.
Elektros imtuvas – aparatas, mechanizmas arba prietaisas, kuriame elektra keičiama į kitos
rūšies energiją.
Elektros instaliacija (toliau – instaliacija) -elektros inžinerinis tinklas arba elektros
inžinerinė sistema, kurią sudaro laidų, kabelių ir jų tvirtinimo elementų, laikančiųjų
apsauginių konstrukcijų ir detalių visuma.
Elektros inžinerinis tinklas (elektros tinklas) - tarpusavyje sujungtų oro ir kabelių elektros
linijų, transformatorių, skirtų elektrai perduoti ir skirstyti, visuma.
Elektros įrenginys - techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, elektros
inžinerinis tinklas, statinio elektros inžinerinė sistema, jų pagalbiniai įtaisai ir pan.), skirta
elektros energijai gaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti ir (arba) vartoti.
Elektros įrenginių įrengtoji galia –prie elektros tinklo prijungtų vartotojo galios
transformatorių ir elektros imtuvų (variklių, elektroninių katilų ir pan.) galia, kai vartotojo
elektros įrenginiai prijungti prie 1000 V arba aukštesnės įtampos. Kai vartotojo elektros
įrenginiai prijungti prie žemesnės negu 1000 V įtampos elektros tinklo, tai elektros įrenginių
įrengtoji galia yra visų vartotojo elektros tinkle prijungtų elektros imtuvų galia.
Įžeminimas – elektros įrenginio pasyviųjų dalių sujungimas su įžeminimo įrenginiu.
Leistinoji ilgalaikė srovė – didžiausia per laidininką tekančios ilgalaikės srovės vertė,
kuriai tekant laidininkas iškyla iki didžiausios (esamomis aušinimo sąlygomis) jo izoliacijai
arba laidininkui ir laidininko sujungimo vietai leistinos temperatūros.
Leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kuri vartotojui tiekiama iš operatoriaus ar
tiekėjo tinklo bet kuriuo metu ir kuri nurodoma vartotojams išduotame techninių sąlygų
apraše.
Pagrindinė izoliacija – srovinių dalių izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo
tiesioginio prisilietimo prie srovinių dalių.
Paildomoji izoliacija – nepriklausoma izoliacija, skirta apsaugai nuo tiesioginio
prisilietimo prie srovinių dalių ir apsauganti nuo pavojingo elektros srovės poveikio, kai
pažeidžiama pagrindinė izoliacija.
Rezervinė linija - linija, skirta pagrindinėms linijos funkcijoms atlikti, sugedus pastarajai.
Skirstomasis tinklas - elektros energetikos sistemos dalis, kuria elektra persiunčiama
vartotojų elektros įrenginiams.
Trumpasis jungimas – įtampą turinčios elektros grandinės fazių (polių) susijungimas
tarpusavyje ir su žeme arba tik su žeme tiesiogiai įžemintos neutralės (įžeminto vidurinio
taško) tinkle.
Trumpojo jungimo srovė – srovė, tekanti trumpojo jungimo metu.
Kitos sąvokos nagrinėjant elektros įrenginių įrengimą literatūroje L3 nuo 17iki 26 psl.
Projektuojant bei eksploatuojant elektros inžinerinius tinklus, parenkant elektros įrenginių
schemas ir konstrukcijas būtina vadovautis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis
taisyklėmis (L3 psl. 17-104).
Elektros įrenginių įrengimo taisyklių pagrindiniai aspektai.
Elektros įrenginių įrengimo bendrieji reikalavimai ( II skyrius) L3, psl.26 nurodoma į
kokius norminius teisės aktus reikia atsižvelgti įrengiant elektros įrenginius, pateikiama šynų
žymėjimas esant kintamai ir nuolatinei srovei, reikalavimai šynų išdėstymui, nurodomos
pagrindinės priemonės, kurios būtinos, kad užtikrinti elektrotechnikos darbuotojų saugumą
įrengiant elektros įrenginius.
III šių taisyklų skyriuje (L3, psl.30) pateikiama bendrieji reikalavimai, kuriuos būtina
vertinti projektuojant elektros inžinerinius tinklus, tai elektros energetikos sistemos plėtros
Page 68
67
galimybės, elektros nuotolių mažinimo galimybės, elektros imtuvų grupės, aptariama įtampos
lygiai ir jų reguliavimas bei reaktyviosios galios reguliavimas.
IV skyriuje (L3, psl.34) Laidininkų parinkimas, nurodomos sąlygos laidininkų skerspjūvio
parinkimui įšilant, laidininkų leistinosios ilgalaikės srovės, laidininkų skerspjūvių ekonominis
parinkimas, laidininkų izoliacijos atitikmuo leistinoms ilgalaikėms srovėms ir kita.
V skyriuje (L3, psl.43) aptariama elektros aparatų ir elektros linijų parinkimas pagal
trumpojo jungimo srovės poveikio sąlygas, laidininkų ir izoliatorių parinkimas, laidininkų
parinkimas pagal jų terminį atsparumą trumpojo jungimo srovei, laikančiųjų konstrukcijų
atsparumas mechaniniam trumpojo jungimo srovės poveikiui, kabelių parinkimas pagal
atsparumą ugniai bei aparatų parinkimas pagal komutacinę galią.
Taisyklių VI skyriuje Elektros energijos apskaita (L3, psl.49) pateikiami pagrindiniai
komercinės ir kontrolinės elektros energijos apskaitos reikalavimai, nurodoma skaitiklių
įrengimo vietos bei skaitiklių prijungimo reikalavimai.
Elektros dydžių matavimai VII taisyklų skyrius (L3, psl. 62). Šiame skyriuje nurodoma
kokius reikalavimus turi tenkinti elektros dydžių matavimo priemonės, pateikiami
reikalavimai srovės, įtampos, galios, dažnio matavimams, izoliacijos kontrolei.
VIII skyrius Elektros įrenginių įžeminimas ir apsauga nuo viršįtampių (L3, psl. 66) Čia
pateikiami reikalavimai elektros įrenginių įžeminimo, žmonių apsaugos nuo elektros srovės ir
įrenginių apsaugos nuo viršįtampių, aptariama iki 1000 V įtampos elektros tinkluose
naudojamos elektros tinklų sistemos, trumpojo jungimo srovių apsaugos atjungimo sąlygos,
pateikiama kokias įrenginių dalis reikia įžeminti arba įnulinti, nurodomi aukštesnės kaip 1000
V įtampos elektros įrenginių įžeminimo reikalavimai, nurodoma įžemintuvų rūšys.
IX skyriuje aptariami bandymai ir matavimai prieš pripažįstant elektros įrenginius
tinkamais naudoti.
X skyriuje aptariama Aplinkos apsaugos ir XI skyriuje Priešgaisrinės saugos
reikalavimai.
4. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės.
Taisyklės nustato oro ir kabelinių elektros linijų, elektros instaliacijos ir srovėlaidžių iki
400 kV įtampos (imtinai) įrengimo elektros sistemose reikalavimus.
Pagrindinės sąvokos ir santrumpos:
Apšvietimo srovėlaidis – srovėlaidis, skirtas elektrai siųsti šviestuvams ir kitiems mažos
galios elektros imtuvams.
Apšvietimo šyna – šyna, skirta šviestuvams ir nedidelės galios elektros imtuvams maitinti.
Atvadas – elektros inžinerinio tinklo dalis nuo laidų arba kabelio gnybtų OL atramoje ar
kabelio gnybtų kabelių spintoje iki įvadinės apskaitos spintos (toliau – ĮAS) arba įvadinės
apskaitos skirstomosios spintos (toliau – ĮASS).
Elektros linija – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią
gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai perduoti.
Išorinė instaliacija (lauko instaliacija) – elektros inžinerinis tinklas statinių, pastatų ir
pan. konstrukcijų išorėje. Naudojama atviroji ir paslėptoji lauko instaliacija.
Kabelis – izoliuotas laidininkas arba laidininkai, nuo išorinio poveikio apsaugoti
apvalkalu arba apvalkalu ir apsaugine danga.
Kabelių linija (toliau – KL) - elektrai arba silpnųjų srovių signalams perduoti skirta
elektros inžinerinio tinklo dalis, kurią sudaro vienas ar keli lygiagretūs oro arba požeminiai
kabeliai su jungiamosiomis, užtveriamosiomis galinėmis movomis, o alyvos pripildytose
linijose dar yra alyvos papildymo aparatai ir slėgio signalizavimo sistema.
Kabelių aukštas – ne žemesnė kaip 1,8 m kabeliams tiesti skirta statinio dalis.
Kabelių blokas - konstrukcija su kabeliams tiesti įrengtais kanalais ir jiems prižiūrėti
skirtais šuliniais.
Kabelių estakada – ilgas atviras, horizontalus arba nuožulnus inžinerinis statinys, skirtas
kabeliams tiesti. Naudojama pereinamoji arba nepereinamoji, įrengta ant žemės arba
nustatytame aukštyje nuo žemės kabelių estakada.
Page 69
68
Kabelių galerija – kabeliams tiesti skirtas ilgas inžinerinis statinys su stogu ir sienomis
(uždara) arba be šoninių sienų (atvira), horizontalus ar nuožulnus. Kabelių galerija įrengiama
ant žemės (uždara) arba reikiamame aukštyje nuo žemės.
Oro kabelis (toliau – OK) – susukti izoliuoti, sustiprinti arba nesustiprinti faziniai laidai ir
sustiprintas, izoliuotas arba neizoliuotas nulinis laidas.
Oro kabelių linija (toliau – OKL) – elektros inžinerinis tinklas, skirtas elektrai persiųsti
atvirame ore nutiestais OK, pritvirtintais prie atramų ar statinių konstrukcijų.
Oro linija (OL) – elektros inžinerinis tinklas, skirtas elektrai persiųsti atvirame ore
nutiestais neizoliuotais arba izoliuotais prie atramų izoliatoriais pritvirtintais laidais.
Skirstykla – elektros įrenginys, skirtas elektrai priimti ir skirstyti, turintis komutavimo
aparatus, renkamąsias ir jungiamąsias šynas, pagalbinius įrenginius (kompresorius,
akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos įtaisus ir matavimo prietaisus.
Skirstomasis punktas (6-10 kV) - statinyje įrengti pirminio ir antrinio komutavimo
įrenginiai, skirti 6-10 kV įtampos elektrai skirstyti tam tikroje teritorijoje, kurioje yra dvi ir
daugiau šynų sekcijų, dvi ar daugiau įvadinių linijų, relinės apsaugos ir automatikos įtaisai,
savųjų reikmių arba 6-10 kV galios transformatoriai, 6-10 kV įtampos įvadinių ir išeinančių
linijų komutavimui naudojami jungtuvai.
Skirstomasis srovėlaidis - srovėlaidis, skirtas elektrai persiųsti nedidelės galios elektros
imtuvams.
Skirstomoji spinta - spinta su joje įrengtais komutavimo ir apsaugos aparatais, skirta
elektros imtuvams prijungti.
Srovėlaidis - įrenginys elektros energijai persiųsti, susidedanti iš neizoliuotų ar izoliuotų
laidininkų ir juos laikančių izoliatorių, apauginių gaubtų, laikančiųjų ir atraminių
konstrukcijų.
Trolėjinis srovėlaidis – srovėlaidis, skirtas elektrai judantiems elektros imtuvams
persiųsti.
Trosas (žaibosaugos lynas) – daugiavietis laidas su jame sumontuotu optiniu kabeliu arba
be jo, skirtas OL nuo tiesioginio žaibo smūgio apsaugoti. Tokiu trosu perduodami ir ryšio
signalai.
Kitos sąvokos nagrinėjant Elektros linijų ir instaliacijos įrenginio taisykles literatūroje L3
nuo 105 iki 110 psl. Montuojant elektros linijas, įrengiant instaliaciją privaloma vadovautis
Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis.
Pateikiami Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių pagrindiniai aspektai.
II šių taisyklių skyriuje (L23, psl. 110) Instaliacija, nurodoma galimi elektros laidų
skerspjūvių plotai, linijų tiesimo būdai, atviroji ir paslėptoji instaliacija patalpose, lauko
instaliacija.
III skyriuje (L3, psl. 119) Iki 35 kV įtampos srovėlaidžiai, nurodoma srovėlaidžių taikymo
sritys iki 1000 V ir aukštesnės kaip 100 V įtampos srovėlaidžiai bei aptariama lankstūs
aukštesnės kaip 1000 V įtampos srovėlaidžiai.
IV skyriuje (L3, psl.125) Elektros kabelių linijos, pateikiama kabelinių linijų įrengimo
reikalavimai atsižvelgiant į linijos paskirtį, svarbą, trasos pobūdį, klojimo būdą, kabelių
konstrukciją, aplinkos reikalavimus ir kita.
V skyriuje (L3, psl. 152) Iki 1000 V įtampos OL pateikiama oro linijų (OL) tiesimo
reikalavimai atsižvelgiant į OL konstrukcijos pobūdį, klimato sąlygas, galimas sankirtas bei
priartėjimus, atstumus iki kitų objektų, oro kabelinių linijų OKL tiesimo reikalavimai.
VI skyriuje (L3, psl.167) pateikiama aukštesnės kaip 1000 V įtampos OL tiesimo visi
reikalavimai atsižvelgiant į visas galimas papildomas aplinkybes tai ir sankirtos, tiesimas per
užtvankas, pylimus, priartėjimas prie gaisrui pavojingų vamzdynų ir pan.
VIII skyriuje (L3, psl. 205) Atvadų ir I,AS įrengimas, pateikiami reikalavimai įrengiant
naujų bei rekonstruojamų gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų ir daugiau butų namų, sodo
namų, administracinės paskirties pastatų, maitinimo, gamybos, pramonės paskirties pastatų
bei kitų vartotojų įvadines apskaitos spintas (I,ASS), skirstomuosius skydelius.
Page 70
69
5. Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės
Taisyklės nustato elektros įrenginių, tarp jų iki 1000 V įtampos elektros įrenginių ir kurių
įtampa aukštesnė kaip 1000 V – generatorių, transformatorių (autotransformatorių),
generatoriaus ir transformatoriaus blokų, elektros linijų, šynų, sinchroninių kompensatorių,
energetikos sistemos, elektrinių, elektros tinklų, taip pat kitų elektros įrenginių, tarp jų –
puslaidininkinių keitiklinių įrenginių, asinchroninių, sinchroninių ir nuolatinių srovės elektros
variklių, kondensatorių, relinės apsaugos ir automatikos bei teleinformacinių sistemų įrangos
įrengimo reikalavimus.
Pagrindinės sąvokos ir santrumpos.
Apsauga – atitinka relinės apsaugos sąvoką.
Apsauginis išjungimas – iki 1000 V įtampos elektros tinklo dalies automatinis išjungimas,
užtikrinantis nepavojingą žmogui srovės dydžio ir jos trukmės derinį, kai įtampą turinčios
dalys susijungia su pasyvosiomis dalimis arba pablogėja izoliacija.
Apsaugos įtaisas – įtaisas, automatiškai išjungiantis saugomą elektros grandinę, atsiradus
trumpajam jungimui ar kitam nenormaliam režimui.
Artimasis rezervavimas – trumpojo jungimo metu nesuveikusios relinės apsaugos ar dėl
gedimo neišsijungusio jungtuvo rezervavimas (gedimo išjungimas) tos pačios pastotės
apsaugomis ir jungtuvais.
Atvirkščiai priklausoma nuo srovės apsaugos suveikimo laiko charakteristika – tolydinė
apsaugos suveikimo laiko priklausomybė nuo kontroliuojamos srovės, kai suveikimo laikas
trumpėja didėjant srovei.
Automatinis elektros šaltinis – šaltinis, kuris vienas gali maitinti elektros imtuvus.
Dispečerinio valdymo sistema – centralizuoto dispečerinio valdymo punktų kompiuterinė
sistema, skirta dispečerinio valdymo funkcijoms atlikti.
Relinė apsauga – įtaisas ar jų visuma, sudaryta iš įvairios konstrukcijos relių,
mikroprocesorių, integralinių mikroschemų, kuri nuolatos kontroliuoja pagrindinius elektros
grandinės režimo dydžius ir trumpųjų jungimų bei nenormalių režimų metu paduoda
išjungimo komandą į atitinkamą komutavimo aparatą arba įjungia signalizaciją.
Relinė leistinoji parametro vertė – didžiausia ar mažiausia parametro vertė, kuri leidžia
elektros įrenginius eksploatuoti.
Skaičiuojamoji trumpojo jungimo srovė – trumpojo jungimo srovės, kurios elektros
įrenginio terminis arba mechaninis atsparumas tikrinamas ar kuriai parenkami relinės
apsaugos nuostatai, skaičiuojamoji vertė.
Smūginė trumpojo jungimo srovė – didžiausia trumpojo jungimo srovės, sukeliančios
didžiausias mechanines jėgas tarp srovinių įrenginių dalių, vertė.
Srovės ir įtampos apsauga – apsauga, turinti maksimaliosios srovės ir maksimaliosios
įtampos elementus, kuri suveikia padidėjus srovei ir sumažėjus įtampai (maksimaliosios
srovės apsauga su minimaliosios įtampos blokuote).
Srovės skirtuminė apsauga – įrenginys, išjungiantis elektros srovės grandinę, kai
skirtuminė srovė, tekanti per jo diferencialinį elementą, pasiekia srovės nuostatos vertę.
ADGR – automatinis dažnio ir aktyviosios galios reguliavimas.
ADN – automatinis dažninis nukrovimas.
ADN1 – pirmosios ADN grupės įtaisai, kurių paskirtis – stabdyti greitą dažnio žemėjimą.
ADN2 – antrosios ADN grupės įtaisai, kurių paskirtis – stabdyti lėtą dažnio žemėjimą.
AKĮ – automatinis kartotinis įjungimas.
AKĮSK – automatinis kartotinis įjungimas kontroliuojant jungiamųjų sistemų
sinchronizmo sąlygas.
ARĮ – automatinis rezervo įjungimas.
AŽR – automatinis žadinimo reguliatorius.
DAKĮ – automatikis kartotinis įjungimas atsikūrus sistemos dažniui (dažninis AKĮ).
GAKĮ – greitaveikis trifazis automatinis kartotinis įjungimas.
JRĮ – jungtuvo rezervavimo įtaisas, veikiantis, kai sutrikęs (sugedęs) jungtuvas trumpojo
jungimo metu neįvykdo išjungimo komandos (sutrikusio jungtuvo apsauga).
Page 71
70
NAKĮ – trifazis automatinis kartotinis įjungimas netikrinant jungiamųjų sistemų
sinchronizmo sąlygų (nesinchroninis AKĮ).
SADN – speciali ADN grupė.
TAKĮ – trifazis automatinis kartotinis įjungimas.
TAKĮSK – trifazis automatinis kartotinis įjungimas, kontroliuojant jungiamųjų sistemų
sinchronizmo sąlygas.
VAKĮ – vienfazis automatinis kartotinis įjungimas.
VIsos kitos sąvokos ir santrumpos pateiktos literatūroje L3 nuo 213 iki 218 psl.
Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės sudaro 6 skyriai:
I – Bendrosios nuostatos (L3, psl.213). II – Iki 1000 V įtampos elektros įrenginių apsauga
(L3, psl. 28). III – Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginių apsauga (L3, psl. 223).
IV – Automatika ir teleinformacinės sistemos (L3, psl. 267). V – Antrinės grandinės (L3, psl.
294). VI – Įvairių elektros įrenginių apsauga (L3, psl. 303).
Šios taisyklės ypatingai svarbios projektuojant, įrengiant, valdant bei aptarnaujant
automatikos ir valdymo, apsaugos sistemas.
6. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės.
Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės nustato reikalavimus: kintamos
srovės iki 1000 V įtampos ir nuolatinės srovės iki 1500 V įtampos skirstykloms, įrengiamoms
patalpose ir lauke su skirstymo, valdymo ir relių skydais bei pultais, narvelių įrenginiai,
spintomis, rinklėmis ir šynų įvadais; aukštesnės kaip 1000 V įtampos kintamosios srovės
stacionarioms skirstykloms ir pastotėms; 100 kW ir aukštesnės vienetinės galios
puslaidininkių keitiklių agregatų stacionariams keitikliams pastotėms ir įrenginiams, skirtiems
vartotojų pramoniniams elektros įrenginiams maitinti ir stacionarioms rūgštinėms
akumuliatorių baterijoms įrengti.
Pagrindinės sąvokos:
Elektros skydinė – patalpa su elektros įrenginių (skydų, spintų) su komutavimo, apsaugos
aparatais ir elektros matavimo prietaisais visuma, skirta elektros energijai paskirstyti.
Modulinis skirstomasis punktas – 10 kV įtampos skirstomasis punktas, surinktas iš
modulių ir turintis visus 10 kV įtampos skirstomojo punkto požymius.
Modulinė transformatorinė - 6-10/0.4 kV įtampos transformatorinė iš vienos ar kelių
modulių, įrengta ant pamatų arba iš dalies įgilinta žemėje.
Požeminė transformatorinė – 6-10/0.4 kV įtampos transformatorinė, įrengiama po žeme ar
statiniais.
Skirstykla – elektros įrenginys, skirtas elektros energijai priimti ir skirstyti, turintis
komutavimo aparatus, renkamąsias ir jungiamąsias šynas, pagalbinius įrenginius
(kompresorius, akumuliatorius ir kt.0, taip pat apsaugos, automatikos ir matavimo prietaisus.
Skirstymo punktas (6-10 kV) – statinyje įrengti pirminio ir antrinio komutavimo įrenginiai,
skirti 6-10 kV įtampos elektrai skirstyti tam tikroje teritorijoje, kurioje yra dvi ar daugiau šynų
sekcijų, dvi ar daugiau įvadinių linijų, relinės apsaugos ir automatikos įtaisai, savųjų reikmių
arba 6-10 kV galios transformatoriai, 6-10 kV įtampos įvadinių ir išeinančių linijų
komutavimui naudojami jungtuvai.
Transformatorinė – 6-10 kV įtampos stacionarioji, betoninė, modulinė, komplektinė,
požeminė ar stulpinė transformatorinė, jų 6-10 kV įtampos elektros įrenginiai, 6-10 kV galios
transformatoriai ir žemosios įtampos elektros įrenginiai.
Transformatorius – bendras galios transformatoriaus ir autotransformatoriaus
pavadinimas, jeigu Taisyklėse nepateikiamas papildomas paaiškinimas.
Uždarosios skirstyklos pusrūsis – po uždarosios skirstyklos pastatu įrengta ir
technologinėms reikmėms skirta 1,2 – 1,8 m aukščio patalpa.
Visos kitos sąvokos pateiktos literatūroje L3 nuo 316 iki 318 psl.
Taisyklėse išdėstyti reikalavimai 7 skyriuose: I- Bendrosios nuostatos (L3, psl. 313);
Page 72
71
II- Kintamosios srovės iki 1000 V įtampos ir nuolatinės srovės iki 1500 V įtampos skirstyklos
(L3, psl. 319);III- Aukštesnės kaip 1000 V įtampos skirstyklos ir pastotės (L3, psl. 325); IV –
Keitiklinės pastotės ir įrengimai (L3, psl. 362);V – Akumuliatorių įrengimai (L3, psl.369); VI
– Aplinkos apsauga (L3, psl. 374); VII – Priešgaisrinė sauga (L3, psl.375).
Šios taisyklės būtinos projektuojant, montuojant, eksploatuojant bei sprendžiant Elektros
energijos gamybos, tiekimo, perdavimo, skirstymo bei vartojimo uždavinius.
7. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės
Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės nusako reikalavimus elektros mašinų
patalpoms ir elektros įrangai jose įrengti. Tarp jų specialioms šiluminių elektrinių,
hidroelektrinių generatorių bei sinchroninių kompresorių mašinų salėms ir atskiroms
aikštelėms, galios komutatoriams, liftų ir kėlimo kranų elektros įrangai.
Pagrindinės sąvokos:
Asinchroninė mašina – kintamosios srovės mašina, kurios sukimosi greičio ir tinklo
įtampos dažnio santykis nėra pastovus dydis.
Asinchroninis variklis – asinchroninė mašina, veikianti variklio režimu.
Asinchroninis variklis su faziniu rotoriumi – asinchroninis variklis, kurio pirminė apvija,
paprastai esanti statoriuje, jungiama prie maitinimo šaltinio, o antrinė apvija, paprastai esanti
rotoriuje, yra narvelio tipo ir joje teka indukuotosios srovės.
Asinchroninis variklis su trumpai sujungtu rotoriumi – asinchroninis variklis, kurio
pirminė apvija, paprastai esanti statoriuje, jungiama prie maitinimo šaltinio, o antrinė apvija,
paprastai esanti rotoriuje, yra daugiafazė ir joje teka indukuotosios srovės.
Asinchroninis variklis su žiedais – asinchroninis variklis su faziniu rotoriumi, kurio
rotoriaus apvijos išvadai jungiami prie kontaktinių žiedų.
Elektros mašinų patalpos - patalpos, kuriose įrengti elektros generatoriai, sinchroniniai
kompensatoriai, sukamieji ir statiniai keitikliai, elektros varikliai ir transformatoriai kartu su
jų pagalbiniais įrenginiais, taip pat skirstomieji įrenginiai, valdymo skydai ir pultai.
Elektros variklis – variklis, maitinamas iš nuolatinės arba kintamosios įtampos tinklo.
Generatorius – mašina, mechaninę energiją keičianti elektros energija.
Hidrogeneratorius – sinchroninis generatorius, sukamas vandens turbinos.
Kintamosios srovės generatorius – generatorius, generuojantis kintamąją srovę ir įtampą.
Kintamosios srovės variklis – elektros variklis, maitinamas iš kintamosios įtampos tinklo.
Kintamosios (kondensatoriaus elementas) – įtaisas, kurį sudaro du dielektriku atskirti
elektrodai.
Kondensatoriaus blokas – vieno ar daugiau kondensatorių sąranka viename bake su
išvestais išvadais.
Liftas – įrenginys su kabina, judančia tarp aukštų standžiomis vertikaliomis ar su
horizontalia plokštuma sudarančiomis ne didesnį kaip 15 laipsnių kampą kreipėmis,
sustojančia nustatytose vietose, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams kelti.
Sinchroninė mašina – kintamosios srovės mašina, kurios sukimosi greičio ir
generuojamos įtampos arba indukuojamos elektrovaros jėgos dažnio santykis yra pastovus
dydis.
Sinchroninis variklis – sinchroninė mašina, veikianti variklio režimu.
Sinchroninis kompensatorius – sinchroninis generatorius, kuris naudojamas reaktyviajai
galiai generuoti.
Turbogeneratorius – greitaeigis kintamosios srovės generatorius, kurio žadinimo apvija
yra suklota į cilindro formos plieninio rotoriaus griovelius.
Variklis generatorius –generatorius, kurį suka elektros variklis.
Kitos sąvokos vartojamos šiose taisyklėse, nurodytos literatūroje L4 nuo 9 iki 11 psl..
Taisykles sudaro 7 skyriai: I- Bendroji dalis (L4, psl. 8); II – Elektros mašinų patalpos
(L4, psl. 12); III – Generatoriai ir sinchroniniai kompensatoriai (L4, psl. 18); IV – Elektros
varikliai ir jų komutavimo operatoriai (L4, psl.28); V – Kranų elektros įrengimai (L4, psl. 32);
VI – Liftų elektros įrenginiai (L4, psl. 39); VII – Kondensatorių įrengimai (L4, psl. 42).
Page 73
72
8. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės
Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės numato reikalavimus gyvenamosios ir
negyvenamosios paskirties pastatų patalpų vidinio apšvietimo elektros įrangai, gatvių, aikščių,
parkų ir teritorijų išorinio apšvietimo įrangai miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse, įmonių
ir įstaigų teritorijose, reklaminiam apšvietimui, šviesos ženklams ir iliuminaciniam
apšvietimui bei ilgalaikio ultravioletinio švitinimo įrenginiams.
Taisyklėse vartojamos sąvokos (L5, psl. 50-51):
Avarinis apšvietimas- apšvietimas, skirtas naudoti avarijų metu, kai išsijungia darbinis
apšvietimas.
Bendrasis darbinis apšvietimas – dirbtinių šviesos šaltinių, kiek galint tolygiau išdėstytų
viršutinėje zonoje, apšvietimas.
Darbinis apšvietimas – apšvietimo sistema, užtikrinanti sąlygas įprastam darbui.
Budintis apšvietimas – apšvietimas, naudojamas ne darbo metu.
Dirbtinis apšvietimas – elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa.
Evakuacinis apšvietimas – avarinio apšvietimo dalis, užtikrinanti galimybę žmonėms
(personalui) saugiai pasišalinti iš patalpų ir statinių evakuaciniais keliais, kai išsijungia
darbinis apšvietimas.
Grupinis apšvietimo tinklas – tinklas nuo skirstomųjų patalpų arba patalpų grupinių
skydelių iki šviestuvų arba kištukinių lizdų.
Individualaus maitinimo avarinis šviestuvas – nuolatinio arba nenuolatinio avarinio
apšvietimo šviestuvas, maitinamas iš jo viduje arba šalia jo įrengto automatinio šaltinio.
Išorinio apšvietimo maitinimo punktas – skirstomasis įrenginys, iš kurio maitinamos
skirstomosios išorinio apšvietimo linijos.
Išorinio apšvietimo valdymo sistema – techninių priemonių, skirtų išjungti arba įjungti
išorinio apšvietimo tinklus arba jų dalį, visuma.
Kompleksinis avarinio apšvietimo šviestuvas – šviestuvas, kuriame yra du ir daugiau
šviesos šaltinių, kurių bent vienas maitinimas iš avarinio apšvietimo šaltinio.
Maitinimo apšvietimo tinklas – tinklas nuo transformatorinės skirstyklos (įvadinio
apskaitos skydo) arba atšaka nuo elektros perdavimo linijos iki įvadinio apšvietimo
skirstomojo įrenginio arba grupinės skirstomosios spintos (skydo).
Mišrus (kombinuotas) apšvietimas – apšvietimas, kurį sudaro bendras dirbtinis ir vietinis
apšvietimas.
Naktinio apšvietimo režimo laidas – maitinimo arba skirstomosios išorinio apšvietimo
linijos fazinis laidas, neatjungiamas naktį.
Nenuolatinio veikimo avarinio apšvietimo šviestuvas – šviestuvas, kuriame avarinio
apšvietimo šviesos šaltinis įjungiamas išsijungus pagrindiniam apšvietimui.
Nuolatinio veikimo avarinio apšvietimo šviestuvas – šviestuvas,kuriame avarinio
apšvietimo šviesos šaltinis įjungiamas kartu su pagrindiniu apšvietimu, bet pramaitinamas iš
avarinio apšvietimo šaltinio.
Palydovinis avarinis šviestuvas - nuolatinio arba nenuolatinio avarinio apšvietimo
šviestuvas, maitinamas iš artimiausio avarinio apšvietimo šviestuvo.
Saugos apšvietimas – avarinio apšvietimo dalis, užtikrinanti žmonių, paliekančių darbo
vietas, saugą arba leidžianti užbaigti pavojingus darbus bei išjungti įrenginius prieš paliekant
pavojingas darbo zonas, kai išsijungia darbinis apšvietimas.
Skirstomasis apšvietimo tinklas – tinklas nuo įvadinio apšvietimo skirstomojo įrenginio
arba grupinės skirstomosios spintos (skydo) iki patalpų arba jų grupių skirstomųjų skydelių.
Stebėjimo apšvietimas – išorinis apšvietimas, naudojamas tamsiu paros metu apsaugai nuo
pašalinių asmenų patekimo į uždaras teritorijas.
Susietas individualaus maitinimo avarinis šviestuvas - nuolatinio arba nenuolatinio
avarinio apšvietimo šviestuvas, su nuosavu maitinimo šaltiniu, iš kurio vienu metu galima
maitinti palydovinį avarinį šviestuvą.
Page 74
73
Šviestuvo lempos prijungimo laidai – laidai, nutiesti šviestuvo korpuso viduje ir jo
tvirtinimo armatūroje nuo prijungimo prie skirstomojo tinklo vietos (gnybto) iki lempos.
Šviestuvas - įrenginys, susidedantis iš elektros lempos, armatūros jai įtvirtinti ir laidams
nutiesti, atšvaitų, sklaidančių paviršių, ir korpuso.
Šviestuvo lempos uždegimo įranga – techninių priemonių visuma, užtikrinanti sąlygas
elektriniam išlydžiui susidaryti dujų išlydžio lempose.
Vietinis apšvietimas - apšvietimas, kuris kartu su bendruoju apšvietimu, užtikrina
reikiamą apšvietimą darbo vietose, vietiniam apšvietimui naudojami kilnojamieji šviestuvai.
Taisyklėse reikalavimai pateikti 8 skyriuose: I- Bendroji dalis (L4, psl. 49); II - Elektrinio
apšvietimo sistemos (L4, psl. 52); III - Apšvietimo elektros tinklai ir jų apsauga (L4, psl. 56);
IV – Vidinis apšvietimas (L4, psl. 58); V – Išorinis apšvietimas (L4, psl. 60); VI – Šviesos
reklama, ženklai ir iliuminacijos (L4, psl. 64); VII – Apšvietimo valdymas (L4, psl. 65); VIII
– Apšvietimo įtaisai ir instaliaciniai reikmenys (L4, psl. 68).
9. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės.
Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės nusako
reikalavimus elektros įrangai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose,
žiūroviniuose objektuose, individualaus naudojimo ir visuomeninės paskirties voniose bei
dušuose, baseinuose, pirtyse (saunose), sprogimui ir gaisrui pavojingose zonose, elektrinio
suvirinimo ir elektrinio kaitinimo technologiniuose procesuose, taip pat durpynuose bei
karjeruos įrengti.
Pagrindinės sąvokos:
Apatinė sprogumo riba, ASR (angl. lower explosive limit, LEL) – užsiliepsnojančių
degiųjų dujų, skysčių garų ar lašelių (rūko), dulkių ir plaukelių koncentracija ore, žemiau
kurios sprogioji ir degioji aplinka nesusiformuoja.
Apsaugos būdas – elektros aparatų konstrukcijose naudojama speciali priemonė,
apsauganti nuo galimo supančios degiosios ir sprogiosios aplinkos uždegimo.
Apsaugos sistemos - įrangos blokai, naudojami gaisro ir sprogimo prevencijai bei
prasidedančiam gaisrui ar sprogimui nuslopinti arba jo liepsnai ir jėgai apriboti. Apsaugos
sistemos gali būti neatsiejama įrangos dalis arba nepriklausomos (autonominės).
Automatinio suvirinimo įrenginys – įrenginys, automatiškai atliekantis visas elektrinio
suvirinimo operacijas.
Autonominis suvirinimo įrenginys – įrenginys, kuriam elektra tiekiama iš autonominio
šaltinio, pvz., iš vidaus degimo varikliu sukamo generatoriaus.
Buto skydelis, BS – skydelis su apsaugos aparatais, įrengtas bute ir skirtas prijungti tinklui,
maitinančiam buto šviestuvus, šakučių lizdus ir stacionariuosius elektros imtuvus.
Daugiapostis suvirinimo srovės šaltinis – suvirinimo srovės šaltinis maitinantis kelis
suvirinimo postus.
Degioji medžiaga – medžiaga, kuri savaime yra degi arba galinti išskirti degiąsias dujas,
degiuosius garus arba rūką.
Estrada - žiūrovų salės dalis, skirta estradiniams ir koncertiniams pasirodymams. Estradai
būti atskirta nuo žiūrovų salės portaline siena su atvira anga, bet gali būti ir bendra su žiūrovų
sale. Apibrėžimas netaikomas vasaros tipo estradoms.
Maniežas - žiūrovų salės dalis, skirta cirko vaidinimams.
Potencialiai sprogi aplinka - aplinka, kuri dėl aplinkos ir darbo sąlygų gali tapti sprogia.
Pusiau automatinio suvirinimo įrenginys - įrenginys, su automatiškai palaikoma
elektrinio suvirinimo režimu.
Rankinio suvirinimo įrenginys – įrenginys, kai visos suvirinimo operacijos atliekamos
rankomis.
Scena – specialiai įrengta pastato dalis, skirta įvairių žanrų spektakliams rodyti. Į scenos
sudėtį įeina: pagrindinė scenos dalis (scenos planšetė), portaline anga susisiekianti su žiūrovų
Page 75
74
sale, avanscena, arierscena ir šoninės kišenės, angomis sienose sujungtos su pagrindine scenos
žaidimų dalimi, taip pat triumas ir erdvė virš ardlubių,
Sceninis apšvietimas – mechanizmas, skirtas dekoracijoms, sofitams, užuolaidoms ir
kitiems scenos įrenginiams pakelti ir nuleisti.
Specialios paskirties patalpos – patalpos, kuriose maudojami elektros įrenginiai kelia
padidintą pavojų žmonėms.
Suvirinimo įrenginys – funkciškai tarp savęs susijusių specialiųjų elektrinio suvirinimo ir
bendrosios paskirties elektrotechninių ir mechaninių elementų visuma, taip pat kabelių linijos,
instaliacija ir srovėlaidžiai šiems elementams sujungti. Visa įranga, naudojama suvirinimo
įrenginiuose, turi būti pagaminta pagal nustatyta tvarka patvirtintą techninę dokumentaciją ir
galiojančius standartus.
Žiūroviniai objektai – viešųjų pramoginių renginių pastatai (teatrai, kino teatrai, kultūros
namai, klubai), taip pat kiti kultūros, sporto ir mokslo paskirties pastatai su žiūrovų salėmis.
Kitos sąvokos pateiktos literatūroje L4 nuo 73 iki 77 psl.
Taisykles sudaro 8 skyriai, kurie dar skirstomi į poskyrius, čia nurodoma skyrių
pavadinimai:
I- Bendrosios nuostatos (L4, psl. 72); II- Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų
elektros įrengimai (L4, psl. 77);
III- Žiūrovinių objektų ir specialios paskirties patalpų elektros įrenginiai (L4, psl. 88); IV-
Elektros įranga sprogioje ir degioje aplinkoje (L4, psl. 101); V- Elektros įranga degiųjų
medžiagų sankaupos vietose (L4, psl. 122); VI- Elektrinio kaitinimo įrenginiai (L4, psl.125);
VII - Suvirinimo įrengimai (L4, psl. 139); VIII – Durpynų ir karjerų elektros įrenginiai (L4,
psl. 149).
10. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės
Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės yra privalomos elektros energijos
gamintojams, visuomeniniams elektros energijos tiekėjams, perdavimo sistemos bei
skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams.
Pagrindinės sąvokos:
Apsauga nuo elektros – techninių, organizacinių priemonių ir teisės aktų, skirtų žmonėms
apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio
lauko ir statinės elektros poveikio, visuma.
Apsauginis įnulinimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių
dalių sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu laidininku.
Apsauginis išjungimas – greitai veikiančio skirtuminės srovės automatinio jungiklio
išsijungimas, užtikrinantis nepavojingą žmogui srovės dydžio ir jos trukmės derinį atsiradus
srovės nutekėjimui į žemę saugomoje grandinėje.
Apsauginis įžeminimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių
dalių sujungimas elektros grandine su įžeminimo įrenginiu.
Asmuo, atsakingas už elektros ūkį – įmonės vadovo ar jos filialo vadovo, elektros
įrenginių savininko, darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirtas atitinkamos kvalifikacijos
darbuotojas, atsakingas už įmonės, jos filialo, padalinio ar savininko (vartotojo) elektros
įrenginių techninę būklę, efektyvų, patikimą ir saugų jų eksploatavimą.
Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas darbuotojas, kuriam asmuo,
atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus
įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (toliau vadinama – darbdavio) įgaliotas
asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai).
Darbo vietos ruošimas – techninių priemonių visuma, skirta užtikrinti darbuotojams
saugią darbo aplinką vykdant darbus elektros įrenginiuose bei įspėti pašalinius asmenis apie
šioje darbo aplinkoje egzistuojantį elektros pavojų ir uždrausti jiems į šią aplinką patekti.
Darbų kategorijos – darbai elektros pavojaus atžvilgiu:
I kategorija – darbai, vykdomi ant arba arti įtampos turinčių dalių;
II kategorija – darbai, vykdomi atjungus įtampą;
Page 76
75
III kategorija – darbai, vykdomi neatjungus įtampos, toli nuo įtampą turinčių dalių.
Elektros įrenginių eksploatavimas - veikiančių elektros įrenginių technologinis valdymas,
techninė priežiūra, paleidimas ir derinimas, matavimas, bandymas, remontas.
Techninė priežiūra - kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama, kad
elektros įrenginiai ekonomišku ar kitaip pagrįstu naudojimo laikotarpiu patikimai
funkcionuotų ir būtų užtikrintas saugus elektros tinklų darbas (gedimų šalinimas, avarinių,
pažeistų elektros tinklų elementų keitimas, įvairių įrenginių techninė priežiūra, profilaktika ir
kita).
Kitos sąvokos pateiktos literatūroje L5, nuo 7 iki 11 psl.
Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisykles privalo žinoti visi asmenys
eksploatuojantys elektros įrenginius. Taisyklės pateiktos literatūroje L5, 6-74 psl.
11. Elektros tinklų apsaugos taisyklės
Elektros tinklų apsaugos taisyklės nustato elektros tinklų apsaugos zonas, jose esančios
žemės ir miško naudojimo sąlygas, veiklos plėtrą ir apribojimus, perdavimo sistemos ir
skirstomųjų tinklų operatorių ir kitų asmenų, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais
valdančių elektros energetikos objektus ir įrenginius teises bei pareigas, eksploatuojant,
remontuojant, modernizuojant ir techniškai prižiūrint elektros tinklus, esančius kitų asmenų
žemėje bei žemės savininkų ir naudotojų, kitų trečiųjų asmenų teises ir pareigas, vykdant
veiklą elektros tinklų apsaugos zonose.
Apsaugos zona – greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemės juostos ir
oro erdvės), skirta užtikrinanti tinkamą elektros tinklų apsauga ir saugų jų eksploatavimą,
kurioje galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Elektros tinklų apsaugos taisyklės pateikiamos literatūroje L5 nuo 74 iki 85 psl.
12. Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai
Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai reglamentuoja
elektros, šilumos, dujų, naftos ir (ar) naftos produktų įrenginiuose įvykusių avarijų ar
sutrikimų tyrimo tvarką ir yra privalomi asmenims turintiems energetikos įrenginius, kurie
gamina, tiekia, paskirsto ar vartoja elektros, šilumos energiją, degiąsias gamtines ir
suskystintas naftos dujas, naudojamas kurui, išgauna, perdirba naftą, laiko, transportuoja,
perduoda naftą ir (ar) naftos produktus.
Nuostatai pateikiami literatūroje L5, psl. 85-102.
13. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės reglamentuoja elektros energijos
vartotojų santykius su tiekėjais, skirstomųjų tinklų operatoriais ir perdavimo sistemos
operatoriumi.
Šiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją, aprūpinimo elektros
energija patikimumą ir saugumą, atsiskaitymą laiku už- pateiktą elektros energiją, elektros
energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas.
Sąvokos ir apibrėžimai:
Elektros apskaitos prietaisai – elektros skaitikliai ir juos valdantys laikrodžiai.
Elektros apskaitos schemos elementai – elektros apskaitos prietaisų prijungimo schemose
naudojami elektros apskaitai būtini pagalbiniai įrenginiai ir įtaisai (srovės ir įtampos
matavimo transformatoriai, bandymo gnybtinai (ištraukiami arba kištukiniai bandymo blokai,
bandymo gnybtinai su šliaužikliais ar pan.), elektros grandinėse įrengti komutaciniai aparatai,
sujungimo ir prijungimo gnybtinai bei visi juos jungiantys laidininkai, signalinės relės ar
pan.).
Elektros apskaitos spinta – spinta (dėžė) elektros apskaitos prietaisams ir elektros
apskaitos schemos elementams įrengti.
Elektros energijos persiuntimo paslaugos suteikimo vieta - operatoriaus ir vartojo elektros
tinklo nuosavybės riba.
Page 77
76
Elektros energijos pirkimo-pardavimo vieta – elektros tinklo taškas, kuriame tiekiama
elektros energija iš visuomeninio ar nepriklausomo tiekėjo nuosavybės pereina vartojo
nuosavybėn. Šis taškas sutampa su operatoriaus ir vartojo elektros tinklo nuosavybės riba,
jeigu sutartyje nenurodyta kitaip.
Elektros tinklo eksploatavimo riba - elektros tinklo riba, iki kurios operatorius (iš savo
pusės) ir vartotojas (iš savo pusės) atsako už tinkamą elektros tinklo eksploatavimą.
Elektros tinklo nuosavybės riba – operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų skiriamoji vieta,
kurioje baigiasi vieno iš šių subjektų nuosavybė ir prasideda kito arba baigiasi nuomininko ar
valdytojo, kuris yra sutarties šalis, teisės naudoti savininko turtą ir prasideda operatoriaus
nuosavybė. Jei sutartyje neaptarta kitaip, nuomininkas privalo laikytis operatoriaus ir
savininko nustatytos elektros tinklo nuosavybės ribos.
Leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kurią vartotojas gali naudoti iš operatoriaus
tinklų bet kuriuo metu elektros energijos pirkimo-pardavimo vietoje. Leistinoji naudoti galia
nurodoma operatoriaus vartotojui išduodamame techninių sąlygų apraše, o jas įvykužius –
elektros energijos pirkimo-pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos
sutartyje, nuosavybės ribų aktuose ar kituose dokumentuose.
Operatorius – perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorius.
Savininkas – nuosavybės teisę į daiktą realizuojantis asmuo ar teisėtas daikto valdytojas,
realizuojantis valdymo teisę, kaip savarankišką daiktinę teisę, kuri yra pagrindas nuosavybės
teisei į daiktą pagal įgyjamąją senatį įgyti, valdymą įregistravęs viešame registre.
Sutartinis elektros energijos kiekis – elektros energijos pirkimo – pardavimo ir (ar)
elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyje nustatytas elektros energijos kiekis, kurį
per nustatytus laikotarpius vartotojas įsipareigoja nupirkti, tiekėjas patiekti, o operatorius
persiųsti.
Vartotojas – asmuo, kurio valdomi elektros įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba
skirstomųjų tinklų ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams.
Kitos sąvokos pateiktos taisyklėse L6 nuo 6 iki 7 psl.
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles privalu išnagrinėti asmenims,
dirbantiems elektros energijos tiekimo įmonėse ir su tuo susijusioje veikloje.
Taisyklės sudaro 13 skyrių: I - Bendrosios nuostatos (L6, psl. 3); II - Elektros tinklų
nuosavybės ribų nustatymo principai (L6, psl. 7); III - Sutarčių sudaryma ir nutraukimas (L6,
psl,9); IV - Operatoriaus pareigos (L6, psl. 16); V- Tiekėjo pareigos (L6, psl. 17); VI-
Vartotojo pareigos (L6, psl. 19); VII – Elektros apskaitos įrengimas ir eksploatavimas (L6,
psl.23); VIII – Vartojų aprūpinimo elektros energija patikimumas (L6, psl. 26); IX –
Atsiskaitymai už elektros energiją, reaktyviąją energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas
su tuo susijusias paslaugas (L6, psl. 28);
X – Elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo ar apribojimo sąlygos (L9, psl.
43); XI- Atsakomybė (L6, psl. 46); XII – Santykiai su vartotojais, turinčiais generavimo
šaltinius (L6, psl. 49); XIII – Skundų, prašymų nagrinėjimas ir ginčų sprendimas.
Norminius dokumentus ar Taisykles galima rasti:
L1 - Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr.66-1984; 2004,
Nr.107-3964)
L2 - Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, nr.56-2224)
L3 – Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: UAB ,, Energetika“, 2007. ISBN 978-
9986-858-32-4.
L4 – Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: Individuali įmonė ,, Energetika“, 2004.
ISBN 9986-858-24-0.
L5 – Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės. Vilnius: UAB ,, Energetika“. ISBN
978-9986-858-35-5.
L6 – Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Vilnius: 2010.
Page 79
78
1 PRIEDAS
STUDENTO PRAKTINIO MOKYMO TRIŠALĖS SUTARTIES PAVYZDYS
ĮREGISTRUOTA
_____________________________ (Registracijos vieta)
_____________________________ (Atsakingo asmens pareigos)
_____________________________ (Atsakingo asmens vardas, pavardė ir parašas)
_____________________________ (Registracijos data ir numeris)
STUDENTO PRAKTINIO MOKYMO SUTARTIS
20 m. d. Nr.
Miestas
Kolegijos pavadinimas (toliau – kolegija), atstovaujama direktoriaus direktoriaus vardas pavardė,
veikiančio pagal tarnybinę padėtį,
_____________________________________________________________________ (toliau – įmonė), (įmonės, priimančios atlikti praktiką, pavadinimas)
atstovaujama _______________________________________________________________________, (vardas, pavardė, pareigos)
veikiančio pagal _____________________________________________________________________,
bei studentas ________________________________________________________________________ (studijų programos pavadinimas, kursas, studento vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo metai,
__________________________________________________________________________________, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas)
vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais, sudaro šią sutartį:
I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši sutartis sudaroma visam praktikos įmonėje (toliau – praktika) laikotarpiui.
2. Studentas atlieka praktiką, jeigu tai yra numatyta studijų programoje, pagal kolegijos kartu su įmone parengtas
praktikos programas. Vadovaujantis praktikos programa šioje sutartyje nurodoma:
2.1. praktikos tikslas – įgyti praktinio darbo įgūdžių, išstudijuoti darbo metodus, patikrinti ir įvertinti įgytas teorines
žinias praktikoje;
2.2. uždaviniai – žinoti bendruosius reikalavimus statybos-montavimo darbams, gebėti juos taikyti praktinėje
veikloje, susipažinti su įmonės įstatais, organizacine ir valdymo struktūra, išanalizuoti ir gebėti naudotis technine
dokumentacija;
2.3. praktikos trukmė (mėnesiais, dienomis arba valandomis) ir jos atlikimo laikas, nurodant praktikos pradžią,
pabaigą, savaitės dienas ir praktikos valandas – .......................................................... ;
2.4. kitos praktikos atlikimo sąlygos ir tvarka – ............................................................................... .
II. KOLEGIJOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 3. Kolegija įsipareigoja:
3.1. užtikrinti studento, siunčiamo atlikti praktiką, būtiną praktikai teorinį ir praktinį pasirengimą;
3.2. kontroliuoti studento praktikos eigą ir prireikus kartu su įmonės atsakingais darbuotojais (arba valstybės
institucijos atsakingais valstybės tarnautojais) operatyviai spręsti iškilusias problemas, suteikiant studentui reikalingą
pagalbą;
3.3. ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki praktikos pradžios suderinti su įmone siunčiamų studentų praktikos atlikimo
užduotis;
3.4. pateikti įmonei siunčiamų atlikti praktiką studentų gyvenimo aprašymus (CV);
3.5. skirti praktikos vadovą – kolegijos dėstytoją;
3.6. papildomi kolegijos įsipareigojimai – teikti konsultacijas;
4. Kolegija turi teisę atšaukti studentą iš praktikos, jeigu:
4.1. įmonė studento praktikai nesuteikia praktikos atlikimo vietos pagal studijų programą;
4.2. studentas padaro praktikos drausmės pažeidimus;
4.3. studentas yra naudojamas vien tik nekvalifikuotam darbui atlikti;
4.4. neužtikrinami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai.
III. ĮMONĖS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 5. Įmonė įsipareigoja:
5.1. suteikti studentui praktinio mokymo vietą __________________________________________________,
(praktinio mokymo vietos pavadinimas ir adresas)
Page 80
79
aprūpinti jį praktinio mokymo užduotimis, šių užduočių vykdymui reikiama dokumentacija, neatitraukti studento nuo
praktinio mokymo užduočių vykdymo;
5.2. užtikrinti, kad studentui būtų paskirtas praktikos vadovas iš kvalifikuotų darbuotojų (arba valstybės institucijos
valstybės tarnautojų), turinčių ne mažesnį kaip 3 metų atitinkamo darbo stažą;
5.3. organizuoti būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus;
5.4. vadovaujantis įmonėje veikiančiais nuostatais arba papildomu įmonės ir kolegijos susitarimu dėl darbo tvarkos ir
sąlygų, užtikrinti studentui darbuotojų saugos ir sveikatos bei higienos normas atitinkančias darbo sąlygas; esant
reikalui, aprūpinti studentą praktikai atlikti būtinais darbo įrankiais, darbo drabužiais ir darbo avalyne, kitomis
asmeninėmis ir kolektyvinėmis darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėmis teisės aktuose nustatyta tvarka, jeigu
sutarties šalys šioje sutartyje nesusitaria kitaip;
5.5. vykdyti studento praktikos apskaitą; pasibaigus praktikai pateikti charakteristiką bei praktikos įvertinimą;
5.6. informuoti kolegiją apie praktikos drausmės pažeidimus, studento neatvykimą į praktiką;
5.7. papildomi įmonės įsipareigojimai – ............................................................................................. .
6. Įmonė turi teisę leisti studentui savarankiškai, be praktikos vadovo pagalbos, atlikti jam pavestas funkcijas
gaminant prekinę produkciją arba teikiant mokamas paslaugas, tik tais atvejais, jeigu įmonė sudaro su studentu
laikinąją darbo sutartį teisės aktų nustatyta tvarka.
IV. STUDENTO TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 7. Studentas įsipareigoja:
7.1. stropiai vykdyti praktinio mokymo užduotis; neatvykus į praktiką įmonėje, nedelsiant pranešti apie tai praktikos
vadovui, nurodant priežastį, o ligos atveju – pateikti gydytojo pažymą;
7.2. laikytis įmonės nuostatų (įstatų) ir darbo tvarkos taisyklių arba įmonės ir kolegijos susitarimo dėl darbo tvarkos
ir sąlygų nuostatų, laikyti paslaptyje įmonės komercines ir kitas paslaptis, jei praktikos metu gaus slaptų ar
nepageidaujamų platinti duomenų bei techninių dokumentų;
7.3. tausoti įmonės turtą, už padarytą materialinę žalą atsakyti įstatymų nustatyta tvarka;
7.4. laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų;
7.5. parengti praktikos ataskaitą;
7.6. papildomi studento įsipareigojimai – ............................................................................................ .
8. Studentas turi teisę:
8.1. gauti iš kolegijos praktikos programą bei visą informaciją, susijusią su praktikos atlikimu;
8.2. gauti iš įmonės praktikos užduotį (užduotis), darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitas praktikos atlikimui
reikalingas priemones.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 9. Ši sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu visų šalių susitarimu. Sutarties pakeitimai yra neatsiejama šios sutarties
dalis.
10. Ši sutartis gali būti nutraukiama:
10.1. jei studentas pašalinamas iš kolegijos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.2. jei studentas šiurkščiai pažeidžia įmonės nuostatus (įstatus) ir darbo tvarkos taisykles arba papildomo įmonės ir
kolegijos susitarimo dėl darbo tvarkos ir sąlygų nuostatų;
10.3. šalių susitarimu.
11. Sutarties šalis praneša kitoms sutarties šalims apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš _______ dienų.
12. Visi ginčai, kurių sutarties šalys negali išspręsti geranoriškai ir susitarus, sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka.
13. Ši sutartis įsigalioja nuo 20___ m. ____________ dienos ir galioja iki praktikos atlikimo ir visų kitų
įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo.
14. Ši sutartis sudaryta trim egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vieną kiekvienai sutarties šaliai.
ŠALIŲ REKVIZITAI
Institucijos pavadinimas
Kodas xxxxxx
Adresas
Įmonė:
___________________________________________________________________________________
Studentas:
___________________________________________________________________________________
ŠALIŲ PARAŠAI
___________________ __________________________
__________________ (Kolegija) (įmonė)
(studentas)
Page 81
80
2 PRIEDAS
PRAKTIKOS DIENYNAS
PRAKTIKOS VIETA IR TRUKMĖ
1. Vardas ___________________________________________
2. Pavardė __________________________________________
3. Studijų programa ___________________________________
4. Kursas ___________________ grupė __________________________
5. Praktikos atlikimo vieta _____________________________________________
____________________________________________________________________
____________________________________________________________________
6. Praktikos pradžia _______________________________
7. Praktikos pabaiga _______________________________
8. Įmonės, įstaigos praktikos vadovas ________________________________________
________________________________________________________________________
Fakulteto dekano _________ m. ____________mėn. _______ d..
Įsakymo Nr. ____________________________
Fakulteto atsakingo už praktikas asmens
Parašas, vardas, pavardė
Fakulteto atsakingas vadovas
Parašas, vardas, pavardė
Page 82
81
PRAKTIKOS TRUKMĖ
1. Į praktikos vietą atvyko ________ m. ____________ mėn. __________ d.
Parašas ir anspaudas ___________________________________
2. Paskirtas į ______________________________________________________ (darbo vieta, pareigos)
Ir pradėjo darbą ________ m. ____________ mėn. __________ d
Parašas ir anspaudas ___________________________________
3. Perkeltas į ______________________________________________________ (darbo vieta, pareigos)
________ m. ____________ mėn. __________ d.
Parašas ir anspaudas ___________________________________
4. Perkeltas į _________________________________________________________ (darbo vieta, pareigos)
________ m. ____________ mėn. __________ d.
Parašas ir anspaudas ___________________________________
5. Iš praktikos vietos išvyko ________ m. ____________ mėn. __________ d
Parašas ir anspaudas ___________________________________
Page 83
82
Individuali užduotis
Tema _______________________________________________________
_____________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
Klausimai kuriuos studentai privalo išnagrinėti
1. ___________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
2. ___________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
3. ___________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
4. ___________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
5. ___________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
6. ___________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
Page 84
83
Atlikęs individualią užduotį, studentas parengia ataskaitą, ją iliustruoja brėžiniais, schemomis,
diagramomis ir kt.
Individualios užduoties ataskaita pateikiama kartu su praktikos ataskaita.
Praktikos atlikimo vadovai:
Fakulteto _____________________________________________ Parašas, vardas, pavardė
__________ m. _____________mėn. ____________ d..
Įmonės __________________________________________ Parašas, vardas, pavardė
__________ m. _____________mėn. ____________ d..
Page 85
84
PRAKTIKOS DABAI
Data Darbo vieta Trumpas praktikos darbo aprašymas
Patikrinta _________________ Vadovo parašase
Page 86
85
Data Darbo vieta Trumpas praktikos darbo aprašymas
Patikrinta _________________ Vadovo parašase
Page 87
86
Data Darbo vieta Trumpas praktikos darbo aprašymas
Patikrinta _________________ Vadovo parašase
Page 88
87
Data Darbo vieta Trumpas praktikos darbo aprašymas
Patikrinta _________________ Vadovo parašase
Page 89
88
Studento praktikos įvertinimas
Studentas (vardas, pavardė) _____________________________________
1. Pažiūra į darbą (domėjimasis darbu, iniciatyva, atlikimas, tvarkingumas, drausmė ir
t.t.)_______________________________________________________
____________________________________________________________
2. Teorinio parengimo trūkumai, išryškėję praktiko ____________________
______________________________________________________________
3. Atlikto darbo kokybė ir studento savarankiškumas praktikos metu ______
_______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
4. Pralestos praktikos dienos ______________
5. Praktikos vadovo atsiliepimas _________________________________
______________________________________________________________
_______________________________________________________________
_______________________________________________________________
_______________________________________________________________
_______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
______________________________________________________________
6. Praktikos darbo įvertinimas (balais) ______________________
Įmonės, įstaigos praktikos vadovo parašas _________________
__________ m. _____________mėn. ____________ d..
Page 90
89
Fakulteto praktikos vadovo atsiliepimas
_____________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________________
______________________________
Praktika įvertinta (balais)_________________________
Praktikos vadovo parašas ___________________
__________ m. _____________mėn. ____________ d..
Page 91
90
3 PRIEDAS
2010/2011 M.M.
TECHNOLOGINĖS/BAIGIAMOSIOS PRAKTIKOS ANALIZĖ
Aukštoji mokykla: ____________________
Fakultetas: ____________________
Katedra: ____________________
Studijų programa: ____________________ Programos pavadinimas, valst. kodas
Kursas: _________ __________ Grupės kodas
1. PRAKTIKOS ATLIKIMO REZULTATAI
Eil.
Nr.
Studento
pavardė, VARDAS
NEDIRBTOS
DIENOS
Stud.
Pažiūra Į DARBĄ
T. PARENG.
TRŪKUMAI
DARBO
KOKYBĖ,
SAVARANK.
ĮMONĖS
VADOVO
PASTABOS
ĮMONĖS
VADOVO
ĮVERTINIMAS
KTK VADOVO
ĮVERTINIMAS
ATASKAITOS
GYNIMAS
GALUTINIS
ĮVERTINIMAS
sk. žodžiu sk. žodžiu sk. žodžiu sk. žodžiu
1. Vardenis Pavardenis -
Domėjosi atliekamu
darbu, laikėsi darbo
drausmės
Nepastebėta
Užduotis atliko
gerai. Darbus atliko
savarankiškai
Įgijo praktinius
įgudžius. Užduotis
suprato puikiai.
Dirbti gali
savarankiškai
10 (puikiai) 8 (gerai) 8 (gerai) 8 (gerai)
2. XX -
Domėjosi atliekamu
darbu, laikėsi darbo
drausmės
Nėra
Užduotis atliko
gerai. Darbus dirbo
savarankiškai
Nėra 10 (puikiai) 8 (gerai) 8 (gerai) 8 (gerai)
2. KOKYBINIS VERTINIMAS
VERTINIMO ELEMENTAI STIPRIOSIOS PUSĖS SILPNOSIOS PUSĖS
Organizavimas
Metodinis aprūpinimas
Dokumentavimas
VERTINIMO ELEMENTAI TOBULINIMO ASPEKTAI TOBULINIMO REZULTAI/PRIEMONĖS
Organizavimas
Metodinis aprūpinimas
Dokumentavimas
Page 92
91
4 PRIEDAS
ŠVIETIMO INSTITUCIJOS PAVADINIMAS
XXXXXXXXXXXXXXXXX FAKULTETAS
ZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZ KATEDRA
STUDIJŲ PROGRAMA: X Y (valst.. kodas: 000000)
JJJJJJJJJJJJJJJJJJJJ PRAKTIKOS ATASKAITA
PRAKTIKOS ATLIKIMO VIETA: UAB „XXXXXXXXXXXX“
ATASKAITĄ PARENGĖ: EE-9 gr. studentas Vardenis Pavardenis _____________
(parašas)
PRAKTIKOS VADOVAS METODININKAS: lekt. Pavasaris Pavasarėlis
ATASKAITA ĮVERTINTA: ___________ ___________ _____________________ (balas skaičiumi) (įvertinimas žodžiu) (vadovo metodininko parašas)
Miestas, 2011
Page 93
92
5 PRIEDAS
PRAKTIKOS ĮVERTINIMO ANKETA Nr. ______
Įmonė, kurioje atlikta praktika
(įmonės pavadinimas)
1. Įmonės darbuotojų skaičius:
1.1. 1 9 darbuotojai
1.2. 10 49 darbuotojai
1.3. 50 249 darbuotojai
1.4. 250 ir daugiau darbuotojų
2. Įmonės veiklos pobūdis:
2.1. Elektros energetikos įmonė (elektros tinklai ir pan.)
2.2. Paslaugas teikianti įmonė (montavimas ir pan.)
2.3. Prekybos įmonė (didmeninė arba mažmeninė elektros įrenginių ir prietaisų prekyba)
2.4. Gaminanti produkciją įmonė
2.5. Projektavimo įmonė
2.6. Įvairios paskirties įmonė (yra atsakingas už elektros ūkį)
Kita:_____________________________________________________________________________
(įrašyti)
3. Įmonės nuosavybės forma:
3.1. privataus kapitalo įmonė
3.2. valstybinė įmonė
3.3. kita
4. Ar įmonėje Jums buvo paskirtas įmonės praktikos vadovas?
4.1. taip
4.2. ne
5. Kokio pobūdžio darbą atlikote įmonėje?
5.1. kvalifikuotą
5.2. tik pagalbinį
6. Ar buvote verčiamas per sunkiai dirbti?
6.1. taip
6.2. ne
7. Ar buvote verčiamas dirbti viršvalandinį darbą?
7.1. taip
7.2. ne
8. Ar praktikos metu Jums buvo mokamas darbo užmokestis?
8.1. taip
8.2. ne
Page 94
93
Kiekvieną teiginį ir įvertinkite balais: 5 – labai gerai; 4 – gerai; 3 – patenkinamai; 2 – blogai; 1 – labai blogai; 0 – neturiu
nuomonės šiuo klausimu.
9. Darbdavio (arba įmonės praktikos vadovo) Jums rodytas dėmesys praktikos metu
10. Atsakymų į iškilusius klausimus, susijusius su atliekamu darbu praktikos metu,
gavimas
11. Praktikos metu atliekamo darbo ir Jūsų studijų programos atitikimas
12. Atliekamo darbo ir praktikos tikslų bei uždavinių atitikimas
13. Praktikos naudingumas įgytų praktinių įgūdžių ir žinių atžvilgiu
14. Kas Jums patiko praktikos metu:
_________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________
15. Kas Jums nepatiko praktikos metu: _________________________________________________
_________________________________________________________________________________
16. Jūsų bendros pastabos apie praktikos procesą ir pasiūlymai:
_________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________
Fakultetas Kursas Grupė
Data
Page 95
94
Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo sistemos sukūrimas
Lietuvos elektrotechnikos sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091
Elektros energetikos studijų programa Praktikų metodiniai nurodymai. Mokomoji (metodinė)
priemonė
Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Valdas Paulauskas Leidykla, metai, puslapių skaičius.
ISBN
Trumpa leidinio anotacija.
Elektros energetikos studijų programos praktikų metodiniai nurodymai skirti
studentams, studijuojantiems elektros inžinerijos studijų krypties Elektros energetikos specialybę, taip pat
dėstytojams bei elektrotechnikos sektoriaus įmonėms priimančioms studentus į praktikas.
Leidinį Elektros energetika studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai sudaro
penkios dalys Pirmoje dalyje pateikiama praktikų organizavimo ir atlikimo metodika, antroje dalyje -
elektros energetikos srityje ugdomos kompetencijos, trečioje dalyje – praktikų modulių aprašai ir praktikų
užduotys, ketvirta dalis skirta elektros energetikos pagrindiniams teoriniams aspektams apžvelgti, penktoje
dalyje pateikiama pagrindinių teisinių dokumentų apžvalga su nuorodomis į konkrečius leidinius.
Prieduose – praktikos ataskaitų įforminimui reikalingi dokumentai, įmonių adresai kur studentai
galėtų atlikti praktikas.
UDK
Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Valdas Paulauskas
Elektros energetikos studijų programa Praktikų metodiniai nurodymai. Mokomoji (metodinė)
priemonė
Leidyklos/spaustuvės duomenys