Ekonomika.lt Nr. 20 (130)

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 m. rugsėjo 2–15 d. nr. 20 (130)

pinigai – tik už gerus norus„Dovanok laisvę rinktis“, „Dovanų kuponas – geriausia dovana“ – šiuos ir panašius reklami-nius šūkius, liaupsinančius kuponų, kaip geriau-sios dovanos, idėją turbūt girdėjo kiekvienas.Plačiau 8–9 p.

per krizę įžvelgti sprendimai – pelningiSenovės graikų kalboje žodis „krizė“ reiškė situaciją, kuri verčia priimti sprendimą. Ekonominiu nuosmukiu priverstiniai pokyčiai vieniems verslininkams baigėsi nokautu, ki-tiems – „suveržtais diržais“, arba sukėlė rimtą galvos skausmą sprendžiant, kaip išlikti. Plačiau 14–15 p.

„Gmail“ patyliukais keičia e. komercijąDažnas lietuvis, kiekvieną dieną tikrindamas savo el. paštą, pirmiausiai ištrindavo reklamas ir pereidavo prie svarbių laiškų. Plečiantis elek-troninei prekybai, el. paštas pradėjo panašėti į daugiabučiuose esančias dėžutes, atrodo, sprogsiančias nuo akcijų ir pasiūlymų. Plačiau 20–21 p.

žiniasklaida užsienio kapitalui nebeįdomiVos prieš dešimtmetį buvo baiminamasi, kad užsienio kapitalas pavers vietinę žiniasklaidą geltonosios spaudos tarnaite. Tačiau panašu, kad dabar, pakeitę natą, trauksime giesmę apie tai, kaip užsienio kapitalas palieka žiniasklaidą vietinio verslo valiai. Plačiau 24–25 p.

kaina 3 Lt Užs. nr. 130 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

rinkos pokyčiaiOmXrOmXtOmXVFtse100*nsdQ*ni225

rugpjūčio 16–30 d. duomenys

a. audickas: Reikalavimai valstybės tarnautojams pakankamai aukšti, bet atlyginimai – ne

k. Hanssenas: Visada savęs klausiu, ar mano plėtojamas projektas būtų patrauklus man pačiam. Jeigu imi abejoti savo produktu, geriau jo nė nepradėti

Plačiau 4–5 p. Plačiau 22–23 p.

467,52 –2,56%843,13 –0,77%411,43 –0,95%6,681.98 –0,54 %3,620.30 +0,39 %13,459.71 –2,65%

nepriklausomybės karta reformuoja

valstybę

Redakcija 3

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Alisa Bulybenko, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Alesia PaškevičienėDIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 130tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, [email protected]

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

is miestas pasižymi išskirtine architektūra, kuri leidžia vienoje fotografijoje užfiksuoti pusės tūks-tantmečio istoriją. Vilniaus gatves mynė ne tik iškiliausi lietuvių tautos protai, bet ir į pasaulio kultūros kraitį savo indėlį įnešę asmenys.Deja, panašu, kad mūsų kaimynai gudai Lietuvos sostinei turi kitokių planų. Vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus nuspręsta įgy-vendinti tech-niškai sudėtingą Astravo atomi-nės elektrinės (AAE) projektą. Negana to, planuojama, kad branduoliniai reakto-riai bus aušinami per patį sostinės centrą tekan-čios Neries vandeniu, o įvykus avarijai Vilniaus lauktų miesto vaiduoklio likimas.Baltarusijos pareigūnams nė motais „Espoo“ kon-vencija, kurią šalis yra ratifikavusi ir, prievaizdų vertinimu, netgi šiurkščiai pažeidusi. Per nese-niai vykusią parodomąją ekskursiją į Astravo sta-tybvietę Baltarusijos pareigūnai taip ir nesiteikė atsakyti, kodėl AAE pasirinktas agrarinis šalies regionas. Lietuvos pasienyje dygstantis atominis monstras nutolęs nuo pagrindinių Gudijos ener-gijos vartotojų, todėl vien elektros perdavimo tin-klams sukurti Baltarusija iš Kinijos siekia pasi-skolinti 300 mln. JAV dolerių (780 mln. litų).Dar daugiau, AAE statyba turėtų užsiimti Rusijos bendrovė „Rosatom“, kuri tokio tipo reaktorius, kokie turėtų iškilti Vilniaus pašonėje, yra diegusi

tik Kinijos tyrlaukiuose, kur ir saugumo reikala-vimai, ir gyventojų tankis – minimalūs.Nors ir dabar vyresnio amžiaus lietuviai sugedus pigiam japoniškam automobiliui su nostalgija prisimena „negendančią“ rusišką techniką, kažin ar kuris racionaliai mąstantis žmogus savo noru rinktųsi vairuoti rusišką „Ladą“. Tačiau vietoj

nekokybiško auto-mobilio pašonėje turėsime infras-truktūrine sėk-me negarsėjančių autorių pastatytą branduolinį reak-

torių.Lietuva gerbia kaimyninių valstybių suvere-numą, todėl negali kištis į Baltarusijos vidaus siekius turėti atominę elektrinę. Vis dėlto, privalu ginti savo šalies interesą išlaikyti Vilnių tinkamą gyventi. Kaliningrade planuotos Baltijos atominės elektri-nės (BAE) pavyzdys rodo, kad Lietuva savo arse-nale turi diplomatinių ginklų. Kategoriškai atsi-sakę pirkti rusišką elektrą bei savo pusėn palenkę Lenkiją ir Vokietiją, Lietuvos politikai sugebėjo bent jau pristabdyti BAE projektą. Tereikėjo lai-kytis kategoriškos pozicijos.Kol Minskas nesiteikia atsakyti į visus Lietuvai rūpimus klausimus, nuosekli ir griežta retorika lieka vienintele priemone išvengti dienos, kuo-met vilniečiai susikrovę lagaminus turės ištarti: „Sudiev, Vilniau!“

Vilnius – ypatingos reikšmės miestas ir ne vien dėl to, kad Gedimino sapne užgimusi gyvenvietė tapo istorine Lietuvos sostine.

Š»aae statyba turėtų užsiimti rusijos bendrovė

„rosatom“, kuri tokio tipo reaktorius, kokie turėtų iškilti Vilniaus pašonėje, yra diegusi tik

kinijos tyrlaukiuose

ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

Sudiev, Vilniau!

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

»didžiausią valstybinio sektoriaus pridėtinę vertę sukuria tie žmonės, kurie turi patirties abiejose srityse. dviejų pasaulių matymas gilina darbuotojų žinias ir gebėjimus. praktinės žinios visada padeda. žinios padeda geriau suprasti kitų visuomenės atstovų problemas, kurias gvildena valstybės tarnautojai. darbuotojų migracija tarp šių dviejų sektorių būtų labai sveikintinas dalykas

adomas audickas, buvęs ūkio viceministras

Savaitės tema 5Savaitės tema4

milda dargužaitė, „Investuok Lietuvoje“ vadovė

»privataus sektoriaus patirtis labai naudinga dirbant valstybės sektoriuje. pirmiausia dėl to, kad privačiame sektoriuje visada būtina galvoti, ar darbas atsiperka, mąstyti apie potencialų pelną ir sąnaudas, mat reikia žinoti, ar visad bus pasiekti norimi rezultatai

»žmonių, kurie atėjo iš privataus sektoriaus, darbo efektyvumo ir produktyvumo suvokimas buvo visiškai kitoks. neskaičiuodavo darbo laiko. Jiems svarbiausia buvo pasiekti rezultatą. O „užaugintiems“ valstybiniame sektoriuje atrodo, kad svarbiausia tik pasiimti atlyginimą

edgaras Leichteris, asociacijos „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius

NUOMONĖ

Faktai

VaLstyBės tarnaUtOJai

• Per ketverius metus vals-tybės tarnautojų skaičius šalyje sumažėjo 8 tūkst.

• Šių metų pradžioje vi-dutinis neto atlyginimas viešajame sektoriuje siekė 1842 litus

• Palyginti su 2012 metų sausiu, valstybės tarnau-tojų atlyginimai padidėjo 3,2 proc.

Fotodiena Fotodiena

»Jaunam žmogui svarbu, kuo gyvena valstybė, tad galimybė prisidėti ir kurti kažką geresnio yra vienas didžiausių apdovanojimų

Nepriklausomybės karta reformuoja valstybę

ĮMONIŲ NAUJIENOS

„alita“ mažino nuostolius

kyla į prahą ir miuncheną

pajamos viršijo 2 mlrd. litų

tieks vištieną kFC

prestižinis apdovanojimas

AB „Linas Agro Group“ 2012–2013 finansinių metų konsoliduotos paja-mos siekė 2,043 mlrd. litų ir buvo 53 proc. didesnės nei ankstesniais metais (1,338 mlrd. litų). Grupė pardavė 1,78 mln. tonų įvairių žemės ūkio produktų bei prekių žemės ūkiui, t. y.

32 proc. daugiau nei anks-tesniais metais (1,35 mln. tonų). Bendrasis pelnas įmonei buvo rekordinis ir siekė 157 mln. litų, 65 proc. daugiau nei praėjusiais fi-nansiniais metais (95 mln. litų). Grupė valdo bendro-ves Lietuvoje, Latvijoje, Es-tijoje ir Danijoje.

Vilniaus paukštyne, pri-klausančiame įmonių gru-pei „KG Group“, šių metų rugpjūtį atliktas „NSF In-ternational“ auditas. Jis įvykdytas pagal stambiau-sios pasaulyje restoranus valdančios kompanijos „YUM!“, kuriai priklauso greito aptarnavimo res-

Bendrovė „Mediafon“ tapo „bronziniu“ „Stevie Awards“ laimėtoju 10-uose tarptautinio verslo apdova-nojimuose: ji nominuota Metų bendrovės telekomu-nikacijų sektoriaus katego-rijoje. 2013-ųjų tarptauti-niai verslo apdovanojimai

sulaukė paraiškų iš daugiau nei 50 šalių. Į šiuos ap-dovanojimus pretendavo daugiau nei 3300 įvairaus dydžio ir verslo sektorių bendrovių. „Stevie Awards“ laimėtojus rinko daugiau nei 250 aukščiausio rango vadovų iš viso pasaulio.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo rugsėjo 20 dienos prie jau vykdomų trijų tiesioginių reguliarių maršrutų pridės skrydžius iš Vilniaus į Prahą, o nuo rugsėjo 21-osios – į Miun-cheną. Į Miuncheno oro uostą bus skraidinama tris kartus per savaitę: antra-dieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Skrydžiai į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirma-

Per pirmąjį šių metų pus-metį alkoholinių gėrimų gamintojos – įmonių gru-pės „Alita“ – konsoliduotos pardavimo pajamos išaugo 22 proc., palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, ir sudarė 36,20 mln. litų. Neaudituoti konsoliduoti

veiklos nuostoliai prieš apmokestinimą sumažėjo net 51 proc., palyginti su pirmu pusmečiu pernai. Pirmąjį pusmetį bendrovės eksporto apimtys išaugo beveik 40 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Vilniaus paukštynas tieks vištieną restoranų tinklui kFC. reuters

„air Lituanica“ pradės skrydžius į prahą ir miuncheną. Fotodiena

toranų tinklai KFC („Ken-tucky Fried Chicken“), „Pizza Hut“,„Taco Bell“ ir kt., standartą. Vilniaus paukštynas tapo sertifi-kuota šio restoranų tinklo šviežios atvėsintos vištie-nos tiekėja. Produkcija bus tiekiama nuo rugsėjo mėnesio.

Sakoma, kad valstybės brandai pasiekti reikia bent vienos žmonių kartos, užaugusios su laisvės vėliava. Gyvename laikotarpiu, kuomet pirmą kartą Lietuvos istorijoje priespaudos nemačiusi karta bandys įpūsti

šviežio permainų vėjo sustabarėjusiam valstybės aparatui.

dieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadie-niais.

Kol privačios įs-taigos it akis išdegusios me-džioja jaunus

talentus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, valstybės tarnyba negalėtų pasigirti jaunatviškumu bei švie-žiomis idėjomis. Nors per pastaruosius kelerius me-tus pastebima jaunesnių vadovų tendencija, bendra viešojo sektoriaus statis-tika kiek niūroka.

Remiantis Valstybės tarnybos departamento turimais duomenimis, per paskutinius penkerius metus 30 metų ir jaunes-nių asmenų, turinčių vals-tybės tarnautojų statusą, skaičius sumažėjo 27 proc. Šiuo metu valstybiniame sektoriuje dirba 4,426 tūkst. jaunų tarnautojų, o jų bendras skaičius siekia 23,761 tūkst.

trūksta vidutinio amžiaus grandiesPriešingai paplitusiai nuo-monei, jauniems žmonėms nėra ypač sunku integruo-tis į valstybės sektorių, la-biau jaučiamas vidutinio amžiaus darbuotojų trūku-mas.

„Valstybiniame sek-toriuje daugiausia dirba jauni arba senyvo amžiaus žmonės“, – teigia asocia-cijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Ed-garas Leichteris.

Pagrindinė tokio dar-buotojo amžiaus pasis-kirstymo priežastis, pasak E. Leichterio, yra darbo

užmokesčio dydis. Aso-ciacijos direktoriaus nuomone, jauniems, tik pradėjusiems dirbti žmo-nėms atlyginimas yra pa-kankamas ir „praeina 2–3 metai, kol jų darbo užmo-kestis jau nebetenkina“. Tuomet pasirenkamas pri-vatus sektorius, kur darbo užmokestis neretai būna kelis kartus didesnis negu dirbant valstybei.

E. Leichterio teigimu, taip pat trūksta žmonių, kurie galėtų apmokyti jaunus darbuotojus. Se-nyvo amžiaus darbuoto-jus „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius su-lygino su robotais, kurie „orientuoti ne į darbo rezultatą, o į procedūras, ir nežvelgia į darbą kūry-biškai“.

Pašnekovas pridūrė, kad valstybės tarnybos darbą reikia orientuoti į rezultatus, nes „dabar orientuojamasi į proce-dūrą“. Anot E. Leichterio, valstybiniame sektoriuje reikia mažinti hierar-chiją, skatinti komandinį

darbą bei suteikti papildo-mos atsakomybės.

Formuoja neigiamą požiūrįBuvęs ūkio viceministras ir „Ūkio“ banko laiki-nasis administratorius trisdešimtmetis Adomas Audickas teigė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl jaunimas neateina dirbti į valstybinį sekto-rių, yra tai, kad „žinias-klaida formuoja neigiamą požiūrį į valstybės tarnau-tojus“.

„Gali susidaryti įspū-dis, kad valstybės tarnau-tojai – valstybės išlaiky-tiniai ir nieko nedirba“, – sako buvęs ūkio vicemi-nistras.

A. Audicko nuomone, valstybinio sektoriaus profesionalumui padėtų aukštesni atlyginimai bei etatų optimizavimas. „Rei-kėtų kelti atlyginimus, nes reikalavimai valstybės tarnautojams pakanka-mai aukšti, tačiau atlygi-nimai – ne. Galbūt didinti reikėtų ne taip, kad augtų

visas biudžetas, skiriamas valstybės tarnautojams, o procesą optimizuoti – dalies etatų atsisakyti“, – dėsto pašnekovas.

kuria teigiamą sumaištįVienoje didžiausių pasau-lio finansinių institucijų „Goldman Sachs“ dirbusi dabartinė „Investuok Lie-tuvoje“ vadovė Milda Dar-gužaitė sakė neabejojanti, kad jaunimas viešajam sektoriui gali suteikti tei-giamų permainų.

„Būtent jaunimui fi-nansinis ir darbo stabilu-mas nėra didžiausias pri-oritetas. Jie labiau linkę galvoti apie karjeros pers-pektyvas, todėl būna akty-vesni“, – dėsto „Investuok Lietuva“ vadovė.

M. Dargužaitė laikėsi panašios nuomonės, kaip ir E. Leichteris, teigdama, kad valstybės sektoriuje yra nemažai žmonių, kurie pripratę prie savo darbo specifikos. „Labai sveika, kuomet iš išorės atsiranda jaunų žmonių, nebijančių klausti nepa-togių klausimų, į kuriuos atsakymų kartais ir ne-randama“, – pasakojo ilgus metus privačiame sektoriuje praleidusi pro-fesionalė.

Pašnekovė pridūrė, kad jaunų žmonių atsiradimas kolektyve skatina aplinki-nius keistis, įneša pozity-vios sumaišties.

A. Audickas savaitraš-čiui „Ekonomika.lt“ sakė, kad valstybiniam sekto-

riui jaunimas gali suteikti veržlumo, energijos ir naujų, drąsių idėjų.

„Jaunas žmogus dar turi didelius sparnus, tie sparnai dar nebūna taip stipriai aplaužyti, – kal-bėjo A. Audickas. – Papras-čiausiai jie būna labiau motyvuoti“.

trūksta jaunųjų lyderiųMinčių ir idėjų nestoko-jantis asociacijos direk-

nimo trūksta „įkvepiančių lyderių“.

„Visi kalba, bet nelabai ką daro“, – kalbėjo jis. E. Leichteris savaitraščiui pasakojo, kad vesdamas mokymus dažnai pastebi, kaip „jaunimo akys po 2–3 metų užgęsta, atsiranda nusivylimas, kad siste-moje nieko nepakeisi“.

mažai inovatyvių idėjųŠiuo metu veikia keletas programų, kurios skatina pritraukti jaunimą dirbti valstybiniame sektoriuje. Viena jų – jaunųjų profe-sionalų programa „Kurk Lietuvai“, kuri suteikia realią galimybę jauniems specialistams konsulta-cinio darbo principu da-lyvauti kuriant valstybės gerovę bei pritaikyti savo idėjas, žinias įsidarbinant valstybinėse institucijose.

Net 4 iš 14 Vyriausy-bės prioritetinių darbų kitiems metams yra pa-siūlyti pernai programoje dalyvavusių jaunuolių.

Savaitraščio „Ekono-mika.lt“ kalbinti progra-

mos dalyviai teigė, kad patirtis, įgyta studijuojant užsienyje, padės „žvelgti į problemas kitokiu kampu“.

Viena programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių, Danutė Rasimavičiūtė, baigusi rinkodaros komunikaci-jos studijas, savaitraščiui pasakojo, kad jeigu nebūtų šios programos, ji grei-čiausiai nebūtų grįžusi į Lietuvą po septynerių metų studijų Danijoje, JAV, Jungtinėje Karalys-tėje ir Pietų Korėjoje.

„Buvau kiek praradusi savo lietuviškumą, – kal-bėjo D. Rasimavičiūtė. – Jeigu nebūtų šios pro-gramos, nemanau, kad svarstyčiau grįžti į Lie-tuvą.“

Mergina tiki, kad vie-šajame sektoriuje, ypač Lietuvoje, trūksta „švie-

akis badantį valstybės sektoriaus neefektyvumą taisys šviežių idėjų

kupinas jaunimas.„Investuok Lietuvoje“ nuotr.

Fotodiena

torius pripažįsta, kad situacija valstybiniame sektoriuje per pastarąjį dešimtmetį „smarkiai pa-gerėjo“.

„Ministerijose tikrai yra skyrių, į kuriuos sten-giamasi priimti jaunus žmones, nesugadintus sistemos ir bandančius įgyvendinti pokyčius“, – pasakojo E. Leichteris.

Vis dėlto, direktorius pažymi, kad ir tarp jau-

žių, inovatyvių idėjų“. En-tuziazmo nestokojanti D. Rasimavičiūtė mano, kad įgyta patirtis studijuojant užsienyje padės „į esamas problemas pažvelgti kitu kampu“.

suviliojo galimybė dirbti su strateginiais projektaisKitas programos „Kurk Lietuvai“ programos da-lyvis Petras Misiūnas, bai-gęs studijas Londono UCL universitete, savaitraščiui pasakojo, kad dalyvauti programoje paskatino „galimybė dirbti su strate-giniais projektais ir žmo-nėmis, priimančiais aukš-čiausius sprendimus“. Be to, vaikinas džiaugiasi, kad vykdant projektus jauniems programos daly-viams suteikiama pakan-kamai nemažai atsakomy-bės.

„Dirbsime poromis ir kuruosime projektus, tad smagu, kad rodomas pasi-tikėjimas. Dar vienas daly-kas – kontaktai. Tai didelė galimybė užmegzti pažin-tis ateičiai“, – suteiktomis galimybėmis džiaugėsi P. Misiūnas.

Jaunuolis, paklaustas, ar sieja savo tolimesnę ateitį su valstybes tarnyba, teigia neatmetantis tokios alternatyvos, nes „atrodo, kad valstybiniame sekto-riuje yra nemažai galimy-bių“. Be to, P. Misiūnas pažymėjo, kad dalis pernai projekte „Kurk Lietuvai“ dalyvavusių žmonių liko dirbti būtent valstybi-niame sektoriuje.

nori kurti geresnę LietuvąJorko universitete studijas baigusi Rūta Mačiulytė programą „Kurk Lietu-vai“ baigė šiemet. Mergina „Ekonomika.lt“ pasakojo neplanavusi grįžti į Lie-tuvą. „Buvau įsitraukusi į lietuvių bendruomenės ir lietuvių studentų bendruo-menių veiklą, taigi visas mano gyvenimas buvo ten“, – prisiminimai dali-josi R. Mačiulytė.

Pirmosios „Kurk Lietu-vai“ laidos atstovė tikino susiviliojusi galimybe Lie-tuvoje pritaikyti viešojo ir privataus sektoriaus par-tnerystės pavyzdžius.

„Tiesą pasakius, minis-terijose daug ko išmokome – ten dirba profesionalai, kurie padėjo įgyvendinti mūsų šviežias ir drąsias idėjas“, – pasakojo R. Ma-čiulytė.

Mergina pasidžiaugė ir savo sėkme – R. Mačiu-lytė įsidarbino valstybės sektoriuje. „Žinoma, ga-lima kalbėti apie mažiau apmokamą darbą, tačiau jaunam žmogui svarbu, kuo gyvena valstybė, todėl manau, kad galimybė pri-sidėti ir kurti kažką geres-nio yra vienas didžiausių apdovanojimų“, – entuzi-azmo nestokojo užsienyje studijas krimtusi mergina. Parengė: Vilius Petkauskas, Giedrė Sankauskaitė, Karolis Birgilas

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

jaunų valstybės tarnautojų mažėja

data2013-07-012012-12-312011-12-312010-12-312009-12-312008-12-31

30 metų ir jaunesnių asmenų, turinčiųvalstybės tarnautojo statusą, skaičius (be statutinių valstybės tarnautojų)

442644404743516256136021

Šaltinis: Valstybės departamentas

76 ES paramaES parama nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

teikdami mokėjimo prašymus, būkite atidūsLietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) įgyvendinimo laikotarpis artėja prie pabaigos, todėl lieka mažiau laiko paramai įsisavinti. Parama pagal KPP investicines priemones

išmokama paramos gavėjams pateikus nustatytos formos mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos.

mėta LUBinaitė

Paramos gavė-jai turėtų ne tik laiku vyk-dyti projektus, bet ir laikytis

paramos sutartyje ar pa-raiškoje (supaprastinta tvarka) numatyto mokė-jimo prašymų teikimo grafiko. Mokėjimo pra-šymus rekomenduojama pateikti anksčiau, nelau-kiant mokėjimo prašymų teikimo termino pabaigos. Teikdami mokėjimo pra-šymus paskutinę minutę ir padarę klaidų, paramos gavėjai rizikuoja netekti dalies ar net visos para-mos.

svarbu laikytis numatytų reikalavimųNacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Mo-kėjimo prašymų skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Norvaišaitė pasa-kojo, kad paramos gavėjai, teikdami mokėjimo prašy-mus, pakankamai dažnai nekreipia dėmesio į sutar-tyse numatytus terminus, nurodo netikslią prašomą išmokėti paramos sumą. Taip pat, administruojant paramą, netrūksta atvejų, kai pateikiami ne visi būtini dokumentai, pvz., pamirštama ar nežinoma, kad reikia juos pateikti kaip numatyta įgyvendi-nimo taisyklėse. Tai lėtina mokėjimo prašymų verti-nimo procesą, ne taip grei-tai įsisavinama parama.

„Pavyzdžiui, jeigu pagal projektą numatyti statybų darbai, tada paramos ga-vėjai su pirmu mokėjimo prašymu pamiršta pa-teikti statybos leidimus arba techninius projektus (jeigu yra numatyta, kad toks projektas turi būti pa-teiktas). Su galutinio mo-kėjimo prašymu pamirš-tama pateikti statybos darbų užbaigimo aktų de-klaraciją apie vykdytų sta-tybų pabaigą. Būtent apie šiuos dokumentus yra itin dažnai pamirštama. Pa-

ramos gavėjai prie mokė-jimo prašymų turi pridėti ir sąskaitos išrašą, tačiau neretai pateikiami tik mo-kėjimo nurodymai“, – pa-sakoja R. Norvaišaitė.

pirkimo dokumentaiPrieš vertindami mokė-jimo prašymus, NMA specialistai pirmiausia turi įvertinti pirkimo dokumentus. Juos reko-menduojama pateikti kuo anksčiau iki numa-tyto mokėjimo prašymo pateikimo dienos, kad pa-ramos gavėjai žinotų, ar pirkimai atlikti tinkamai ir galėtų kuo skubiau pa-šalinti trūkumus.

„Nutinka taip, kad įsigiję stambių pirkinių, paramos gavėjai kruopš-čiai pateikia visus reika-lingus dokumentus pir-kimams vertinti. Tačiau įvykdžius smulkius pir-kimus kartais nuspren-džiama, kad sąskaitų pirkimams įvertinti pa-teikti nebereikia. Tačiau iš tiesų reikia pateikti

visas sąskaitas, nepri-klausomai nuo to, kokie pirkimai buvo vykdomi.

dažniausios klaidosĮgyvendinant įvairius projektus, dažnai ren-giami mokymai. Tokiais atvejais kartais pamirš-tama pateikti mokymuose dalyvavusių asmenų są-rašą. Jeigu iš projekto lėšų būna apmokamos komandiruotės, tada pamirštama pateikti ke-lionės ataskaitas arba kvietimą į seminarą. Dažniausiai pristatomi tik kelionės bilietai, ap-skaičiuoti dienpinigiai, o kokiu tikslu važiavo ir ką konkrečiai veikė, nėra nu-rodoma“, – dažnai pasitai-kančių klaidų sąrašą tęsė R. Norvaišaitė.

Specialistė pridūrė, kad įgyvendinant vei-kiančios ar naujai įsteig-tos labai mažos įmonės plėtros projektus, remia-mus pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, su kiekvienu mokėjimo prašymu reikia pateikti darbuotojų gyve-namosios vietos pažymas, nes pagal priemonę reika-laujama, kad ne mažiau kaip 50 proc. darbuotojų

būtų kaimo gyventojai.„Taip pat su pirmu

neavansiniu mokėjimo prašymu paramos gavė-jai turi atlikti sutartyse numatytas viešinimo procedūras. Todėl teik-dami mokėjimo prašy-mus paramos gavėjai turi įrodyti, kad projektas yra viešinamas. Pavyzdžiui, paramos gavėjas turi su mokėjimo prašymu pa-teikti projekto viešinimo stendo nuotrauką (tais atvejais, kai NMA dar-buotojai neatliko patikros vietoje), jei sutartyje buvo numatyta tokia viešinimo priemonė.

Jei įgyvendinant pro-jektą vykdomi mokslo ti-riamieji darbai, kuriami reportažai ar laidos, projektų vykdytojai su mokėjimo prašymu turi pateikti kompaktinį diską arba internetinę nuorodą, kad specialistai įsitikintų, jog sutartyje numatyti įsipareigojimai įvykdyti. Deja, tą atlikti kartais tiesiog pamirštama. Taip pat žiniasklaidoje publi-kuojami straipsniai nėra pažymimi logotipais, nors tą padaryti privaloma“, – pasakojo R. Norvaišaitė.

mokėjimo prašymai – tik atlikus investicijasMokėjimo prašymus su reikalingais priedais į NMA teritorinius skyrius paramos gavėjai turi pri-statyti asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį. Pa-ramos gavėjai, įgyvendin-dami projektus pagal KPP investicines priemones, turėtų atkreipti dėmesį, kad mokėjimo prašymus NMA teritoriniams sky-riams jie turi pateikti tik tada, kai yra atliktos pro-jekto įgyvendinimo laiko-tarpio investicijos.

Pasitaiko situacijų, kai projekto vykdytojas per-veda mokėjimą ir pateikia mokėjimo prašymą anks-čiau, nei įsigytos prekės pristatomos į projekto įgyvendinimo vietą ar su-montuojama nusipirkta įranga. Pažymėtina, kad taip neturėtų būti: kai NMA darbuotojai atvyksta į patikrą, jie turi rasti pri-statytas prekes ar sumon-

tuotą įrangą projekto įgy-vendinimo vietoje.

Dauguma paramos ga-vėjų pateikia mokėjimo prašymus iki nurodyto termino likus vos kelioms dienoms ar paskutinę dieną. Jie tikisi, kad vis-kas praeis sklandžiai, ta-čiau tikrai ne visada taip nutinka. Paramos gavė-jams kartais pritrūksta planavimo įgūdžių, todėl dažnai per vėlai susimąs-toma, kad viena ar kelios sutartyje numatytos sąly-gos tiesiog fiziškai nebe-bus laiku įgyvendintos.

Projektų vykdytojams, siekiantiems laiku para-mos lėšomis įgyvendinti projektus, patariama kon-troliuoti, kaip rangovas vykdo įsipareigojimus, sekti, ar tiekėjas nevėluoja pateikti prekių ar suteikti paslaugų – priešingu atveju, likus nedaug laiko iki mokėjimo prašymo pateikimo termino pabai-gos, gali paaiškėti, kad

Labai svarbu – neuždelsti, nes paramos gavėjai, pavėluotai pateikę mokėjimo prašymus, rizikuoja netekti dalies ar net visos paramos. juliaus Kalinsko nuotr.

inFOrmaCiJa

dOkUmentai, teikiami sU mOkėJimO prašymais:

• rangovų, paslaugų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos faktūros;

• prekių pirkimo–pardavi-mo sutartys;

• paslaugų sutartys;

• autorinės sutartys;

• darbų (prekių, paslau-gų) perdavimo–priėmimo aktai;

• draudimą patvirtinantys dokumentai;

• darbo laiko apskaitos žiniaraščiai;

• kelionių dokumentai;

• prekių ar paslaugų pirki-mo kvitai;

• banko sąskaitos išrašai;

• kiti svarbūs dokumen-tai, įrodantys išlaidų tin-kamumą paramai gauti.

rangovas arba tiekėjas ne-spės atlikti to etapo darbų ar pristatyti techniką, įrangą.

atidėlioti nepatariamaNemaža dalis pareiškėjų daro klaidą – atideda suplanuotus darbus. Numatytas investicijas reikėtų atlikti jau gavus pranešimą apie paskirtą paramą arba pasirašius sutartį. Pasitaiko atvejų, jog paramos gavėjai pra-deda vykdyti planuotus darbus tik artėjant pir-mojo mokėjimo prašymo teikimui, nenumato, kiek laiko reikės pirkimams atlikti, neįvertina prekių pristatymo ar paslaugų teikimo terminų, tada

tenka kreiptis į NMA dėl mokėjimo prašymo patei-kimo termino atidėjimo arba projekto pakeitimo.

Ypač dažnai dėl mokė-jimo prašymo pateikimo termino atidėjimo krei-piasi paramos gavėjai, dalyvaujantys KPP prie-monėse „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Siekiant, kad būtų laiku panaudota kuo didesnė ES paramos dalis, pagal minėtas prie-mones NMA nepritars projekto įgyvendinimo pakeitimams, kuriais bus prašoma keisti pro-jekto įgyvendinimo ter-minus, remiamos veiklos pobūdį, įgyvendinimo

vietą, nuosavybės formą ir kitus paraiškoje ar paramos sutartyje numa-tytus įsipareigojimus. Į griežtesnes projekto kei-timo sąlygas atkreipti dėmesį turėtų paramos gavėjai, dar nepateikę NMA nė vieno mokėjimo prašymo. Net jei pro-jekto investicijų pirkimo procedūra įvykdyta, bet

nėra pateiktas mokėjimo prašymas, projektas trak-tuojamas kaip nepradė-tas įgyvendinti.

Prašymai nukelti ar pratęsti mokėjimo pra-šymų pateikimo termi-nus NMA nagrinėjami itin griežtai. Jei paramos gavėjas mato, jog negalės laiku pateikti mokėjimo prašymo, jis iki sutartyje

mokėjimo prašymo patei-kimo dienos NMA raštu turi pateikti motyvuotą prašymą pratęsti mokė-jimo terminą. Tačiau mo-kėjimo prašymų atidė-jimo priežastys turi būti pagrįstos ir objektyvios, t. y. tokios, kurių nebuvo galima numatyti teikiant paraišką ir pasirašant paramos sutartį.

Vėluojantiems mažinama paramos suma Labai svarbu – neuž-delsti, nes paramos ga-vėjai, pavėluotai pateikę mokėjimo prašymus, rizikuoja netekti dalies ar net visos paramos. Pagal daugumą KPP in-vesticinių priemonių

pavėluotai pateikus mo-kėjimo prašymą už kie-kvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma mažinama 0,5 proc., to-dėl nustatyto ir paramos sutartyje ar paraiškoje įtvirtinto mokėjimo pra-šymų teikimo grafiko rekomenduojama griež-tai laikytis, nes kitaip paramos gavėjas neteks dalies paramos lėšų.

Sankcijos netaikomos tik tada, jei paramos ga-vėjas pavėlavo pateikti mokėjimo prašymą dėl neišvengiamų (force majeure) aplinkybių ir pateikia tai įrodančius dokumentus.

užsakymo Nr. Nr. 08-27-2013

LaisVė aUžBikaVičienė

LEADER metodas, įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros

2007–2013 metų programą (KPP), padėjo bendruome-nėms pačioms susikurti vietos plėtros strategijas, o vėliau jas įgyvendinti per projektus, gerinan-čius gyvenimo kokybę ir padedančius Lietuvos kaimui augti. Šio metodo skleidėjos – vietos veiklos grupės (VVG), įsikūrusios atskiruose regionuose ir sutelkiančios kaimo gyventojus veikti kartu, imtis iniciatyvos kuriant krašto gerovę.

pirmasis žingsnis – vietos strategijų rengimas Pirmieji žingsniai diegiant LEADER metodą Lietuvoje žengti dėl KPP priemonės „Parama VVG veiklai, įgū-džiams įgyti ir aktyviai pri-taikyti“ – parama, teikta pagal šią priemonę, padėjo ką tik susikūrusioms VVG

kaimo problemos sprendžiamos pasitelkus vietos strategijasparengti savo regionų vie-tos plėtros strategijas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 51 VVG, kiekviena jų įgyvendina konkrečiai vietovei skirtą strategiją, kuria siekiama gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, įvairinti ekono-miką.

Rengiant strategiją, kiekviename etape buvo raginami dalyvauti vie-tos bendruomenės nariai, savivaldos institucijos ir privatus sektorius. Taip kuriama vietos plėtros strategija paskatino vietos iniciatyvas ir partnerystę tarp įvairių sektorių.

Per kelerius metus visos VVG sėkmingai parengė vietos veiklos strategijas ir įgyvendina jas nuo 2009-ųjų: savarankiškai skelbia kvietimus, priima paraiš-kas vietos projektams re-alizuoti, vėliau vertina jų tinkamumą gauti paramą ir administruoja sėkmingų projektų vykdymą. Nacio-nalinė mokėjimo agentū-rai (NMA) stebi, kad visi

procesai būtų atlikti laiku ir tinkamai.

pasiekti apčiuopiami rezultatai„Tinkamai ir aiškiai sudė-liota strategija palengvina jos įgyvendinimą tiek pa-čioms VVG, tiek bendruo-menėms“, – pastebi NMA Kaimo vystymo programų skyriaus vyriausioji spe-cialistė Edita Jogėlienė. Vietos strategija padėjo bendruomenėms nusista-tyti prioritetus ir žingsnis po žingsnio per konkrečius projektus siekti numatytų tikslų.

„Dauguma bendruo-menių pirmiausia pasi-rūpino bendruomenės namais – vieta, kur būtų galima susirinkti ir or-ganizuoti mokymus, aptarti kitus svarbius klausimus. Įgyvendinus šį bendruomenės poreikį, greičiau atsiranda naujų projektų idėjų, lengviau apsispręsti, kokias veiklas kolektyvas norėtų vykdyti toliau“, – pasakoja E. Jogė-

lienė apie daugumos Lietu-vos regionų poreikį turėti savo bendruomeninio gy-venimo centrą, konkrečią vietą, kurioje lengviau su-sitarti dėl ateities planų.

Visos Lietuvos mastu iki šių metų rugpjūčio pa-baigos finansavimą gavo jau 2 580 vietos projektai, kuriuos VVG teikė įvairūs vietos pareiškėjai – tiek paprasti kaimo gyventojai, tiek susivienijusios vietos bendruomenės. Didžioji dalis projektų paraiškų, kuriomis siekiama gauti Europos Sąjungos paramą, jau patvirtinta.

kaimai gražėja – net miestiečiai pradeda pavydėtiVilkaviškio rajone įsikū-rusi Vilkaviškio VVG – viena lyderių pagal įsisa-vinamas lėšas ir vykdomų projektų skaičių. „Mūsų bendruomenių raginti netenka – turime 56, vi-sos tiksliai žino, ko nori, todėl mums einasi taip sklandžiai ir gražiai. Dau-guma gyvenviečių centrų atsinaujino nuo pagrindų. Kaimai gražėja – net mies-tiečiai pradeda pavydėti. Smagu stebėti šį procesą“, – džiaugiasi Vilkaviškio VVG pirmininkė Lina Kružinauskienė.

Pasiteiravus, kaip sekasi padėti bendruo-menėms tinkamai įgy-vendinti savo projektus, Vilkaviškio VVG pirmi-ninkė pastebėjo, kad šiuo metu dirbti lengviau nei iš pat pradžių. „Aiškinome, mokėme ir dabar visi labai gerai pasiruošę – rašydami projektus net apsieina be konsultantų paslaugų. Svarbiausia, kad bendruo-menės tikrai subrendusios

pareigoms ir atsakomybei, kurios reikalauja vyk-domi projektai“, – pastebi L. Kružinauskienė ir pri-duria, kad provincijos žmonės taip pat turi turi-ningo bendruomeninio gy-venimo viziją ir džiaugiasi galėdami ją praktiškai įgy-vendinti.

„Iš pradžių girdėdavome kritiškų nuomonių: „Tiek visko susiremontavote, o ką gi ten darysite?“ Ta-čiau bendrų veiklų nie-kada nepritrūksta. Norint patalpose suorganizuoti renginį tenka dar ir eilėje pastovėti. Visada yra ką veikti – valstybines šventes minime drauge. Laidotu-ves, vestuves – taip pat. Šio-kiadieniais sportuojame, mokomės. Ir vaikai, ir pa-augliai veiklą po pamokų susiorganizuoja“, – pasa-koja L. Kružinauskienė.

pasitikėjimas VVG didėjaPer kelerius metus dau-gelis VVG įgijo aukštą kompetenciją ir vis pro-fesionaliau padeda ben-druomenėms įgyvendinti projektus. Pastebimai pa-didėjo teikiamų paraiškų kokybė, daug sklandesnis ir vietos projektų adminis-travimo procesas.

Tai svarbi pažanga, kadangi įgyvendindamos vietos strategijas, VVG turi daug teisės aktų ir kitų procedūrų išmanymo reikalaujančių užduočių: savarankiškai parengti visus reikalingus doku-mentus, skelbti kvietimus

vietos projektų paraiš-koms teikti, šias paraiš-kas rinkti, konsultuoti kaimo bendruomenę, kaip tinkamai užpildyti vietos projekto paraišką, rengti šia tema mokomuo-sius renginius, parinkti kompetentingus projektų vertintojus, organizuoti vietos projektų atrankos posėdžius ir, gavus NMA pritarimą, skirti atrink-tiems projektams paramą. „Pastebime, kad VVG dirba vis greičiau ir pro-fesionaliau. Dar prieš ke-lerius metus jos nedrąsiai rengdavo projektus, pasi-taikydavo įvairių klaidų, bet šie metai parodė, kad VVG jau turi pakankamai reikalingų žinių“, – sako NMA vyriausioji specia-listė Edita Jogėlienė.

Nors didžioji dalis VVG jau panaudojo nemažą dalį strategijų administra-vimo lėšų, vietos projektų įgyvendinimas tik įsibė-gėja. Aktyviai vykdomi ne tik su viešųjų erdvių tvarkymu susiję projek-tai. Bendruomenės per strategijas energingai įgyvendina ir socialinius projektus – kuria socia-lines paslaugas kaime, organizuoja tradicines šventes, įvairias stovy-klas, renginius, padedan-čius daugiau sužinoti apie savo gyvenamąją vietovę, ten gyvenusius žymius žmones. VVG strategijų įgyvendinimas pasibaigs 2015 metais.

užsakymo Nr. 08-28-2013

Leader metodas, įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (kpp), padėjo ben-druomenėms pačioms susikurti vietos plėtros strategijas. Audrius Bagdonas/Fotodiena

»paramos gavėjai, įgyvendindami projektus pagal kpp investicines priemones, turėtų atkreipti dėmesį, kad mokėjimo prašymus nma teritoriniams skyriams jie turi pateikti tik tada, kai yra atliktos projekto įgyvendinimo laikotarpio investicijos

»įvykdžius smulkius pirkimus kartais nusprendžiama, kad sąskaitų pirkimams įvertinti pateikti nebereikia. tačiau iš tiesų reikia pateikti visas sąskaitas, nepriklausomai nuo to, kokie pirkimai buvo vykdomi

Lietuvoje 9Lietuvoje8

Pinigai – tik už gerus norus

„Dovanok laisvę rinktis“, „Dovanų kuponas – geriausia dovana“ – šiuos ir panašius reklaminius šūkius, liaupsinančius kuponų, kaip

geriausios dovanos, idėją turbūt girdėjo kiekvienas. Vis dėlto, statistika rodo, kad santykinai daug žmonių kuponų neišnaudoja,

o dovanojančiųjų geri norai taip ir lieka neįgyvendinti.

Giedrė sankaUskaitė[email protected]

Faktai

dOVanų kUpOnai

• 2007 metais JAV pre-kybininkai iš nepanaudo-tų kuponų užsidirbo 3,5 mlrd. JAV dolerių, 2010 -aisiais. – 3,7 mlrd. JAV dolerių

• 2013 metais, spėjama, bus nepanaudota kupo-nų už 2 mlrd. JAV dolerių

• Bendrovės „Laisvalai-kio dovanos“ duomeni-mis, kuponų nepanaudo-jimas 2012 m. buvo apie procentu didesnis nei 2013-aisiais

Iš pirmo žvilgsnio menka ilgametės prekybos istorijos inovacija leidžia pre-

kybininkams uždirbti mi-lijardus parduodant vien tik gerus norus. Įtakingo JAV verslo žurnalo „For-bes“ teigimu, JAV dovanų kuponų pikas pasiektas 2007 metais, kuomet maž-daug 10 proc. visų dovanų kuponų taip ir nebuvo iš-keista į realias prekes bei paslaugas.

Tais metais pirkėjai prekybininkams padova-nojo 3,5 mlrd. JAV dole-rių. Amerikos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „TowerGroup“ spėjimu, vien tik šiemet šios ša-lies piliečiai nepanaudos apytiksliai 2 mlrd. JAV dolerių vertės dovanų kuponų, už kuriuos kaž-kas jau sumokėjo. Įverti-nus tokius skaičius kyla klausimas, ar tikrai taip verslo atstovų giriami do-vanų kuponai – geriausia dovana.

Savaitraščio „Ekono-mika.lt“ pašnekovai teigė, kad klientų, kurie nepa-sinaudoja kuponais, dalis svyruoja nuo 5 iki 20 proc.

Bendrovės „Ekono-minės konsultacijos ir

giausia jų išnaudoja „tik įsigiję arba prieš pasibai-giant kupono galiojimo laikui“.

„Masažo klinikos“ rin-kodaros vadovės Ingos Baranauskaitės teigimu, klientų, nepasinaudoju-sių kuponais, skaičius sudaro 20 proc. gavusiųjų dovanų kuponus.

„Bent 80 proc. klientų dovanų kuponais tikrai pasinaudoja“, – savaitraš-čiui pasakojo moteris.

Vis dėlto, I. Baranaus-kaitė pripažįsta, kad bando prisitaikyti prie klientų ir sudaro sąlygas, kad jie paslauga pasinau-dotų, pavyzdžiui, pratęsia kuponų galiojimo laiką.

„Laikas daug kam

ypač jeigu jo galiojimo laikas – ilgas.

„Dažnai vartotojas pri-simena, kad turi dovanų čekį, kai jo galiojimo lai-kas jau yra pasibaigęs“, – kalbėjo bendrovės „Eko-nominės konsultacijos ir tyrimai“ atstovas.

Taip pat, J. Gavėno tei-gimu, kuponų pirkėjai dažnai net neįvertina, ar dovaną gavęs asmuo turės fizinių galimybių pasinau-doti paslauga.

svarbus. Stengiamės, kad kuponais pasinaudotų kuo daugiau žmonių, to-dėl mūsų dovanų čekiai galioja pakankamai ilgai – metus“, – savaitraščiui pasakojo moteris.

Vienareikšmiška naudaStebint reklamas, liaup-sinančias dovanų čekius kaip geriausios dovanų idėjos pasirinkimą, ne-nuostabu, kodėl prekybi-ninkai nori, kad klientai pasirinktų būtent juos.

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdy-bos pirmininkas Simonas Bartkus pasakojo, kad iš dovanų kuponų viena-reikšmiškai daugiausia naudos gauna verslas, nes už juos sumokamą pinigų sumą gauna iš karto.

Be to, pasak S. Bart-kaus, tai, kad apie 15–20 proc. dovanų čekių – ne-panaudojama, „yra papil-domas pelnas“.

Bendrovės „Ekonomi-nės konsultacijos ir ty-rimai“ verslo plėtros va-dovo J. Gavėno teigimu, neišnaudoti dovanų ku-ponai didžiausią naudą teikia dovanų kuponų

„Kartais žmogus neturi galimybės atvykti į nu-matytą vietą su kuponu ir kyla nepasitenkinimas, kad neišeina panaudoti dovanų kupono“, – sakė rinkodaros specialistas.

emociškai neįtraukiaJ. Gavėnas pastebi, kad kupono, kaip geriausios dovanų idėjos, pasirinki-mas daug pasako ir apie dovanojančiuosius.

„Dovanojantis asmuo

atsikrato atsakomybės tin-kamai išrinkti dovaną“, – kalbėjo rinkodaros spe-cialistas.

Tokia dovana, pasak jo, yra labiau nuasmeninta. Be to, dovanotojas emo-ciškai neįsitraukia rink-damas dovaną, todėl „ir gavėjas nepriima to kaip labai rimtos dovanos“.

Vis dėlto, J. Gavėnas pripažįsta: jeigu dovanų čekis pritaikytas prie žmo-gaus poreikių, tai gali būti

geriausia dovana.Svarbu pažymėti, kad

labai priklauso, kokio tipo dovanų kuponas dovano-jamas, nes tai gali būti tam tikros pinigų sumos čekis, kai gavėjas gali pats pasi-rinkti. Tai universalesnis negu kitas dovanų kupono tipas – tikslinis dovanų kuponas, suteikiantis ga-limybę pasinaudoti labai konkrečia paslauga, preke arba konkrečiu pasiū-lymu.

Nors savaitraščio kal-binti dovanų kuponų tiekėjai teigia besisten-giantys sudaryti sąlygas, kad jie būtų panaudoti, pavyzdžiui, keičia vieną paslaugą į kitą arba pra-tęsia jų galiojimo laiką, tačiau norint išrinkti tin-kamą dovaną svarbiau-sia galvoti apie žmogų, kuriam dovanoji kuponą, – apie jo pomėgius ir lū-kesčius.

nepanaudoti dovanų kuponai verslui – papildomos pajamos. reuters

»išsirinkti dovanų čekį – lengva ir paprasta, o tai vilioja

»dovanojantis asmuo atsikrato atsakomybės tinkamai išrinkti dovaną

paslaugų teikėjams. Pa-sak jo, verslo atstovams tai – galimybė avansu pa-didinti pinigų sumą.

„Už dovanų kuponus iš anksto sumokama pi-nigų suma, bet ar var-totojas ta paslauga pasi-naudos ir panaudos čekį – neaišku“, – kalbėjo J. Gavėnas. Pinigai avansu, dar neatlikus paslaugos, verslininkams nėra vie-nintelis privalumas.

Kitas privalumas, kurį įžvelgia specialistas, yra tai, jog pinigai „jau yra kišenėje ir paslauga ne-bus nupirkta iš konku-rento – taip verslas laimi konkurencinėje kovoje“.

LiMA valdybos pir-mininko teigimu, svar-biausia dovanų kuponų populiarumo priežastis – tai, kad klientai išven-gia dovanos išrinkimo rūpesčių.

„Išsirinkti dovanų čekį – lengva ir paprasta, o tai vilioja“, – neabejoja S. Bartkus.

pamiršta, kad turi kuponąJ. Gavėno nuomone daž-nai vartotojai pamiršta, kad turi dovanų kuponą,

tyrimai“ verslo plėtros vadovas Justas Gavėno skaičiavimais, žmonių, kurie neišnaudoja dovanų čekių Lietuvoje yra apie 15 proc.

Dovanų parduotuvės „Laisvalaikio dovanos“

rinkodaros vadovės Vai-dos Sindaravičiūtės pa-stebėjimu, jų platinamų kuponų nepanaudojama kiek mažiau, skaičius svy-ruoja nuo 5 iki 10 proc.

„Nepanaudojamų ku-ponų dalis labai priklauso

nuo pačios pramogos, kuri yra dovanojama“, – savait-raščiui teigė V. Sindaravi-čiūtė.

Rinkodaros vadovės teigimu, aktyvių pra-mogų dovanų kuponų skaičius didesnis ir sie-

kia 10 proc.„Aktyvios pramogos

sudaro didesnę nepanau-dotų kuponų dalį“, – sakė V. Sindaravičiūtė. Jos teigimu, dažnai nutinka taip, kad dovanojantysis neįvertina, ar aktyvi pra-moga tiks kiekvienam – ypač žmogui, kuris ne-mėgsta ekstremalių iššū-kių.

Vis dėlto, įmonės „Gera dovana“ rinko-daros vadovo Martyno Navicko teigimu, ban-doma padėti klientams, kuriems netinka gautas dovanų čekis.

„Bet kokia dovana gali būti pakeista į kitą“, – ti-kino M. Navickas.

Be to, vadovo pastebė-jimu, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pa-kankamai didelį neišnau-dojamų čekių skaičių, yra tai, kad klientai dažnai pamiršta apskritai tu-rintys šią dovaną ir dau-

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

dovanos pasirinkimas daug pasako ir apie dovanojančiuosius. reuters

TIK SKAIČIAI

pasitikėjimas kopia į viršų

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūčio mėnesį buvo didžiausias per penkerius metus. Fotodiena

■Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūčio mėnesį buvo –7. tai didžiausias pasitikėjimo rodiklis per pa-skutinius penkerius metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su liepos mėne-siu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procenti-niais punktais. Pasitikėjimo

augimui daugiausia įtakos turėjo geresnis šalies eko-nomikos perspektyvų verti-nimas.

Per metus (2013 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2012-ųjų rugpjūčiu) var-totojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 10 procentinių punktų. Tai lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės.

4,2 %PATIKSLINTAIS DUOMENIMIS, ANTRĄJĮ KETVIRTĮ REALUS LIETUVOS BVP AUGIMAS, PALYGINTI SU TUO PAčIU PRAėJUSIų METų LAIKOTARPIU, SUDARė 4,2 PROC.

Savas verslas10 Energetika 11

Harvardo prezidentės verslo taisyklėsPirmoji moteris – seniausio jAV universiteto prezidentė: apie įmanomas ir neįma-nomas lyderio savybes, įvardžius „mes“ ir „aš“ bei vaizduotės lankstumą. drew Faust gimė Niujorke, o aukštąjį išsilavinimą įgijo Pensilvanijos universitete, Filadelfijoje.

profesijos keitimas turėtų tapti normaĮsivyravus struktūriniam ne-darbui verkiant reikia užpil-dyti atsivėrusias specialistų spragas. Nors Lietuvoje ga-limybių pakeisti kvalifikaciją netrūksta, žmonės vengia keisti profesiją remdamiesi rinkos dėsniais.

ką logotipas pasako apie bendrovęPuikus logotipas tampa ben-drovės veidu. milijardams žmonių tokių bendrovių kaip „Apple“, „Nike“, „mcdo-nald's“ ar „Coca-Cola“ lo-gotipų pristatinėti nereikia. Tačiau ką apie bendrovę sako jos logotipas? Žino-miausių pasaulio bendrovių logotipų tyrimas atskleidė, kad daugybė kompanijų linkusios naudoti tas pačias spalvas.

www.ek.ltnaUJienOs taVO

VersLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: [email protected] , (8 5) 203 1086www.facebook.com/ekonomika.lt

Didžiausios investicijos – į klientus

■Vilniaus m. k. čiurlionio gatvėje prieš trejetą mė-nesių atsidarė ekologiško maisto krautuvė neįprastu pavadinimu – „Bobos dar-žas“. parduotuvės vadovė Vaida skorupskienė tikina besistengianti užmegzti artimą ryšį su klientais teigia nebandanti įpiršti prekių ir nebijanti pasaky-ti, jeigu kartais produktas yra ne toks, kokio gali tikėtis klientas.

„Žodis „boba“ kilęs iš rusų kalbos ir apibūdina šventąją, žiniuonę, – pa-sakojo krautuvės šeimi-ninkė. – Tai moteris, kuri rūpinasi savo šeima.“

V. Skorupskienė sa-vaitraščiui teigė, kad neįprastas pavadinimas nepalieka abejingų, o bet kokia reakcija, teigiama ar neigiama, jau yra siek-tinas rezultatas.

„Svarbu, kad pavadini-mas išsikirtų, atkreiptų dėmesį“, – neabejoja mo-teris.

Vaikosi ženkliukų „Bobos daržo“ vadovę įkurti parduotuvę pa-skatino gyvenimo būdas, bet ją liūdina ekologiško maisto kultūra Lietuvoje.

„Šios kultūros mūsų šalyje nelabai yra, – teigė V. Skorupskienė. – Visuo-menė dar neatsivalgė ter-šalų.“

Pasak moters, reikia laiko, kad Lietuvoje su-siformuotų ekologiškas mąstymas.

„Net šeimose ši kultūra turėtų būti plėtojama, bet taip nėra“, – tvirtino eko-logiško maisto krautuvės savininkė.

V. Skorupskienės tei-gimu, žmonės „vaikosi ženkliukų“. Ji abejoja didžiųjų prekybos centrų vitrinose „Eko“ ženklu pažymėtų produktų eko-logiškumu.

„Jei produktai atve-žami iš Čilės, tai nėra ekologiški produktai, – savaitraščiui aiškino

krautuvės vadovė. – Kiek laiko maistas turėtų būti pakuotėje, kad apkeliautų visą pasaulį?“

nebando įpiršti prekiųEkologiško maisto krau-tuvės vadovė tikina, kad nesistengia įpiršti pre-kių.

„Jeigu turiu vaka-rykštės ir šviežios duo-nos, tai nekyla ranka siū-lyti senesnės“, – tvirtino V. Skorupskienė.

Pradedančioji vers-lininkė teigė, kad daug investuoja į klientus. Pa-sitaiko atvejų, kad nuola-tiniams klientams išrašo

Giedrė sankaUskaitė[email protected]

„Bobos daržo“ vadovė neabejoja, kad atvirumas ir pasikliovimas klientais yra raktas į abipusį pasitikėjimą. Vladimiro Paranino nuotr.

veikė. Man smagu kal-binti ir pažinti pirkė-jus“, – apie artimą ryšį su klientais pasakojo „Bobos daržo“ vadovė.

pažįstami per pažįstamusV. Skorupskienė dėl dide-lio atvirumo su klientais nesibaimina parduoti ma-žiau prekių.

„Prekes ir „dūšią“ par-duodame, – kalbėjo mo-teris. Mūsų klientai – pa-žįstami per pažįstamus, ir ratas tik plečiasi.“

„Bobos daržo“ savi-ninkė neabejoja, kad atvi-rumas ir pasikliovimas klientais yra raktas į abi-pusį pasitikėjimą.

produkcija greitai gendaV. Skorupskienė pripa-žįsta, kad ekologiška pro-dukcija greičiau genda: moteris teigia, kad šios prekės mažiau atsparios. Dar nebuvo sezono, per kurį produktai – daržovės ar vaisiai – negestų.

Vis dėlto, kainos „Bo-bos darže“ nėra didesnės negu įprastuose prekybos centruose. Pavyzdžiui, „Bobos darže“ litras pieno kainuoja 2,90 lito, o maisto prekių parduotuvėje jo ga-lima įsigyti vidutiniškai už 3,50 lito.

„Pas mus, palyginti su ekologiškomis prekėmis, yra pigiau, tačiau, paly-ginti su standartinėmis parduotuvėmis, daržovės ar vaisiai brangesni“, – pa-sakojo moteris.

Ar pritariate narkotikų

legalizacijai?

1. Pritariu 14%

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. Apklausoje dalyvavo 222 skaitytojai.

SAVAITĖS KLAUSIMAS

3. Nepritariu 21% 4. Reikia griežtinti bausmes už narkotikų

gamybą, prekybą ir vartojimą 28%

2. Pritariu tik lengvųjų narkotikų legalizacijai 37%Pastaraisiais metais per pasaulį nuvilnijo len-gvųjų narkotikų legalizavimo vajus. didesnė dalis portalo „Ekonomika.lt“ skaitytojų taip pat palaiko iniciatyvą legalizuoti lengvųjų narkotikų vartojimą, tačiau nemažai pasisako ir už bausmių griežtinimą.1

4

23

sąskaitas, o už įsigytas prekes jie atsiskaito vė-liau.

„Būna, kad ir iš anksto sumoka didesnę sumą, už kurią vėliau perka produktus“, – apie neįprastus atsiskaitymo būdus savaitraščiui pa-sakojo moteris.

Pasitikėjimas klien-tais, nuolatinis bendravi-mas net SMS žinutėmis – moters kasdienybė.

„Būna, kad klientams parašome žinutes, kokių prekių yra atvežta“, – pa-sakojo moteris.

Pasitaiko atvejų, kai nuolatiniai klientai ne-pasirodo kelias dienas, tada savininkė skambina pasiteirauti, kas nutiko, pasiūlo ateiti – nebūtinai pirkti.

„Pati teiraujuosi klientų – kur buvo, ką

»pasitaiko atvejų, kai nuolatiniai klientai nepasirodo kelias dienas, tada savininkė skambina pasiteirauti, kas nutiko, pasiūlo ateiti – nebūtinai pirkti

Gediminas staniš[email protected]

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo derybinė korta gali padėti Vyriausybei pasiekti palankesnį susitarimą su „Gazpromu“.

Vyriausybė iki šiol dangsto nuo visuo-menės, kaip

vyksta derybos su Rusi-jos dujų koncernu „Gaz-prom“, todėl neaišku, ko-kią kainą už dujas Lietuva mokės pasibaigus ilgalai-kei sutarčiai. Derybas su „Gazpromu“ planuojama baigti iki spalio vidurio.

Vyriausybė slapukaujaKelis mėnesius Vyriau-sybė nieko nepraneša apie tai, kaip vyksta derybos su dujų monopolininku „Gaz-prom“.

Dar daugiau klausimų kyla buitiniams vartoto-jams, nes būtent ant jų pe-čių nuguls įsipareigojimai, kuriuos prisiims Algirdo Butkevčiaus ministrų ka-binetas, pasirašant naują dujų tiekimo sutartį.

2004 metų sausio 23 dieną Valstybės turto fondo ir „Gazpromo“ pa-sirašyta dešimties metų trukmės sutartis baigsis 2014-ųjų pabaigoje. Pagal ją „Gazprom“ Lietuvai įsi-pareigojo tiekti ne mažiau kaip 90 proc. vartotojų poreikius tenkinantį dujų kiekį „tinkamomis kaino-mis“.

Mainais Lietuva par-davė „Gazpromui“ 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų pa-ketą už 100 mln. litų. Šiuo metu „Gazpromui“ pri-klauso 37,1 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų.

„Tada premjeras Algir-das Brazauskas didžiuoda-masis kalbėjo, kad Lietuva ilgam apsirūpino pigio-mis dujomis, bet kažkodėl dabar Lietuva už dujas moka daugiausiai žemyne, 25–30 proc. brangiau nei Vokietija“, – sakė Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis.

Pašnekovo teigimu, ko-misijos nariai visiškai ne-informuoti apie šiuo metu vykstančias derybas su „Gazpromu“.

„Labai norėčiau su-laukti racionalių spren-dimų iš šios Vyriausybės, tačiau bijau, kad kažkur yra kišama kiaulė, – svarstė K. Masiulis. – Poli-tikai neinformuojami apie derybas, nors energetika, jos strategijos, visada buvo

tiek pozicijos, tiek opozici-jos bendras reikalas.“

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės ko-misijos duomenimis, vidu-tinė į Lietuvą importuotų gamtinių dujų kaina siekia apie 1290 litų už 1000 kub. metrų.

Latvija ir Estija už dujas moka apie 15–20 proc. ma-žiau nei Lietuva.

kainą lemia pasaulinių rinkų tendencijos?Gamtinių dujų importuo-tojos „Dujotekana“ prezi-dentas Vladimiras Orecho-vas teigia, kad gamtinių dujų rinkoje kainas dik-tuoja ne politiniai sprendi-mai, o pasaulinių rinkų si-tuacija, tai yra, dujų kainą lemia išimtinai ekonomi-niai veiksniai.

„Gamtinių dujų kainos priklauso tik nuo naftos kainų ir euro kurso dolerio atžvilgiu. Ši formulė ga-lioja visiems sandoriams tarp dujų rinkos dalyvių“, – sakė V. Orechovas.

Jo teigimu, nei Lietuva, nei Rusijos Federacija negali savo sprendimais padaryti įtakos prekybos formulei, kuria naudojasi likęs pasaulis.

„Lietuvoje įvairios partijos ir grupuotės dis-kutuoja, kad gamtinės dujos neva galėtų kainuoti pigiau, bet neįžvelgiu jo-kios perspektyvos tokioms diskusijoms“, – aiškino V. Orechovas.

UAB „Dujotekana“ du-jas perka per „Gazpromo“ tarpininką – „LT Gas Stream“. Kasmet įmonė į Lietuvą importuoja apie

475 mln. kub. metrų dujų arba maždaug 15 proc. bendro į Lietuvą impor-tuojamo dujų kiekio.

Daugiau už „Dujote-kaną“ į Lietuvą impor-tuoja tik „Lietuvos dujos“ (1,16 mlrd. kub. metrų) ir AB „Achema“ (1,45 mlrd. kub. metrų).

Kad ir kaip būtų, „Gaz-promas“ vienintelis tiekia dujas Lietuvai. Metinis Lietuvos poreikis siekia 3,4 mlrd. kub. metrų.

Griežtumas Lietuvai kainavo 1 mlrd. litųSkirtingai nei V. Orechovo, Seimo Energetikos komi-sijos pirmininkas Kęstutis Daukšys mano, kad Lietu-vai nustatyta „Gazpromo“ dujų kaina yra ir spekulia-cinė.

„Be ekonominės dalies, kurią sudaro naftos rinkos pokyčiai, kiti dalykai, ne-atmesčiau ir spekuliacinio bei politinio momentų“, – sako K. Daukšys.

Tarp pastarųjų K. Daukšys išskyrė Lietuvoje prieš kelerius metus pra-dėtą įgyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą. Pagal jį gamtinių dujų tiekimas at-skiriamas nuo skirstymo.

„Lietuva pasirinko labai griežtą atskyrimo vari-antą, kuris nepatiko „Gaz-promui“, todėl už šiuos veiksmus sumokėjome ati-tinkamai brangiau“, – nea-

bejoja K. Daukšys.Jo skaičiavimais, per

4 metus, kai šalis pradėjo įgyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą, Lie-tuva už dujas permokėjo apie 1 mlrd. litų.

„Kokios bus kainos po derybų su „Gazpromu“, manau, išgirsime spalio mėnesį. Tikiuosi, kad Vy-riausybė šią informaciją pateiks visuomenei“, – kal-bėjo K. Daukšys.

Viena alternatyvų, kaip Lietuva galėtų apsirūpinti pigesnėmis dujomis, eks-pertai laiko Klaipėdos SGD terminalą, kurio statybas tikimasi užbaigti iki 2014 metų pabaigos.

„Pagal projektuojamą dydį, SGD terminalas ga-lėtų perpumpuoti net iki 4 mlrd. kub. metrų dujų arba daugiau, nei reikia visai Lietuvai. Tačiau klausi-mas, už kiek per jį pirk-sime dujas, kol kas taip pat lieka neatsakytas“, – teigia K. Daukšys.

Jis baiminasi, kad ne-atsitiktų taip, jog už dujas mokėsime netgi panašiai, kaip ir dabar pirkdami iš „Gazpromo“.

ministerija rami dėl pinigųEnergetikos ministerija patikino, kad Klaipėdos SGD neabejotinai iškils iki numatyto laiko.

„Pirmaisiais terminalo veiklos metais planuojama

perpumpuoti apie 1 mlrd. kub. metrų dujų, o pajėgu-mas ateityje galėtų siekti iki 3 mlrd. kub. metrų per metus, – kalbėjo ministe-rijos atstovė Donata Mali-nauskaitė. – Atsiras gali-mybė ateityje tiekti dujas valstybėms kaimynėms. Lietuva galės dalyvauti tarptautinėje dujų rinkos prekyboje.“

Šalis esą nebepriklausys nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo ir užtikrins alternatyvų dujų tiekimo šaltinį.

Didžiausia SGD termi-nalo ekonominė nauda valstybei, pasak Energe-tikos ministerijos, numa-toma dėl mažesnių gam-tinių dujų kainų Lietuvos gyventojams ir įmonėms.

„Bendrovių pateikti pasiūlymai aiškiai rodo, jog šiuo metu Lietuvoje už dujas mokama kaina nea-titinka pasaulinės rinkos realijų“, – sakė D. Mali-nauskaitė.

AB „Klaipėdos nafta“, įgyvendinanti SGD termi-nalo projektą, dėl dujų tie-kimo derasi su 16 tarptauti-nio konkurso dalyvių.

SGD terminalo staty-bos Lietuvai kainuos apie 613 mln. litų. Į šią sumą patenka ir 160 mln. litų, už kuriuos bus gilinamas Klaipėdos uostas bei įren-giama krantinės infras-truktūra.

Šių metų liepos 9-ąją Liuksemburge „Klaipėdos nafta“ su Europos Investi-cijų Banku (EIB) pasirašė iki 87 mln. eurų (300 mln. litų) finansavimo sutartį. Iki 120 mln. litų trumpa-laikį kredito limitą „Klai-pėdos naftai“ suteikė ir bankas „Nordea“, todėl ti-kimasi, kad terminalo sta-tybos darbai vyks sparčiai.

ragina mažiau politikuotiPaklaustas, kaip vertina Klaipėdos SGD projektą, „Dujotekanos“ preziden-tas V. Orechovas neatmetė, kad šis gali būti naudingas Lietuvai.

„Teoriškai gali suma-žinti Lietuvai tiekiamų dujų kainą, bet kaip bus, sunku pasakyti. Žinau tik viena: bet koks papil-domas darbas transpor-tuojant dujas susijęs ir su didesnėmis išlaidomis, o išlaidas kažkas turėtų padengti“, – sako V. Ore-

chovas.Jis netiki, kad 2015 me-

tais, pradėjus veikti Klai-pėdos SGD, dujos atpigs 100–150 JAV dolerių už 1000 kub. metrų.

„Nemačiau nė vieno pardavėjo, kuris parduotų produktą 50 centų pigiau, jei šalia kiti prekeiviai par-davinėja už 1 dolerį. Tokių stebuklų rinkoje nebūna, – ironizavo V. Orechovas. – Nė vienas rimtas kapitalis-tas dujų sektoriuje nenorės prekių pardavinėti gerokai pigiau, nei konkurentas.“

Šiandien visi Lietuvoje veikiantys importuotojai dujas perka iš vienintelio dujų tiekėjo – „Gazpromo“.

Vis dėlto, stabiliai ne-nutrūkstamam SGD ter-minalo darbui užtikrinti minimaliu ekonominiu režimu reikėtų, kad iš ter-minalo Lietuvos energijos gamintojai nupirktų ne mažiau kaip 0,54 mlrd. kub. metrų dujų per metus.

Tai įmanoma padaryti tik priėmus politinį spren-dimą, o šiuo atveju Lietu-vai iš „Gazpromo“ reikės pirkti mažiau dujų.

„Kažkodėl pamirštame kainodarą ir mėginame perkelti ją į politinį lyg-menį, bet dujų versle yra taip, kad kuo mažiau iš mūsų pirks, tuo aukštesnes kainas nustatysime. Štai ir viskas“, – sakė V. Orecho-vas.

Prognozuojama, kad gamtinės dujos dar ma-žiausiai 20 metų bus tarp pagrindinių pirminės ener-gijos šaltinių. Numatoma, kad 2020-aisiais gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje sudarys apie 3 mlrd. kub. metrų dujų per metus.

»pirmaisiais terminalo veiklos metais planuojama perpumpuoti apie 1 mlrd. kub. metrų dujų, o pajėgumas ateityje galėtų siekti iki 3 mlrd. kub. metrų per metus

sGd terminalo statybos gali padėti Vyriausybei pasiekti palankesnį susitarimą su „Gazpromu“. Hoeghlng.com nuotr.

dujų kainos slepiamos po derybininkų stalu

„Lietuvoje įvairios partijos ir grupuotės diskutuoja, kad gamtinės dujos neva galėtų kainuoti pigiau, bet neįžvelgiu jokios perspektyvos tokioms diskusijoms“, – aiškino V. Orechovas. Asmeninio archyvo nuotr.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

5. Neturiu nuomonės 1%5

Finansiniai nusikaltimai tik dažnės

karOLis [email protected]

Tai – brangiausius nusikaltimus darantys žmonės. Jie veikia beveik nepastebimai, be pavojaus. „Baltųjų apykaklių“ savininkai XIX amžiuje pradėjo darbuotis kitaip ir nuolat bent vienu žingsniu

lenkia teisėsaugą.

Taip pat šią informa-ciją gali panaudoti keli investuotojai, kurie nesišvaistys didelėmis sumomis ir neatkreips į save dėmesio.

Kibernetinių nusi-kaltimų iššūkis priežiū-ros institucijoms yra tas, kad ši sritis labai greitai plečiasi, o nusi-kaltėliai nebeatitinka klasikinių apibrėžimų.

„Pastebima, kad pa-saulyje daugėja profe-sionalių nusikaltėlių, o tam didžiausią įtaką daro technologijos.

Kibernetinių nusi-kaltimų srautas dabar labai didelis ir vis dar lieka erdvės naujiems nusižengimams, taigi šie dar ilgą laiką lenks valdžios institucijas“, – interviu CNBC sakė finansinių nusikaltimų tyrimų partneris Aaro-nas Stephensas iš advo-

Kriminologijoje „baltųjų apyka-klių“ nusikal-timo terminas

atsirado dar 1939 metais, juo buvo apibūdinama ne-teisėta ir nesmurtinė vei-kla, kurią atlieka aukšto visuomenės sluoksnio pi-liečiai.

Apibūdinimas tiek praeities, tiek šiandienos požiūriu yra per siauras. Į „baltųjų apykaklių“ nusižengimų spektrą patenka veiksmai nuo papirkinėjimo – vieno se-niausių pasaulio nusikal-timų – iki kibernetinių nusikaltimų.

Simbolinis pavadini-mas atsirado ne veltui: šiuos nusikaltimus daž-niausiai daro išsilavinę, turintys specialių įgū-džių asmenys, veikiantys vieni arba dirbantys di-delėse korporacijose.

1974 metais JAV buvo įkurtas specialus Federa-linių tyrimų biuro (FTB) padalinys, tiriantis ky-šininkavimą, kainų su-sitarimus, prekybą akci-jomis turint išankstinės informacijos, pinigų plo-vimą ir kitus su finansais susijusius nusikaltimus.

žingsniu priekyjeViso pasaulio priežiūros ir teisėsaugos instituci-

ninės bankininkystės duomenų vagystės, as-meninių duomenų nu-savinimas, įmonės veik-los ataskaitų vagystės. Pastarosios dėl savo po-būdžio primena akcijų prekybą turint išanksti-nės informacijos.

Klasikiniu atveju įmonės darbuotojas, tu-rintis tos pačios kompa-nijos akcijų, gali žinoti visą vidinę informaciją, kuri investuotojams bus pateikta vėliau, taigi įgauna pranašumą pirkdamas arba par-duodamas akcijas. Tokį nusikaltimą nėra sunku išaiškinti, jei sukčiau-tojas parduoda arba perka akcijas dideliais kiekiais.

Kai įvyksta duomenų vagystės internetu, la-bai sunku nustatyti, kur nutekėjo informa-cija.

jos turi įdirbio aiškinant turto švaistymo, kyši-ninkavimo ir pinigų plo-vimo schemas.

Nepaisant to, kad šie

nusikaltimai nėra iki galo išnaikinti, auga jaunų specialistų karta, mokoma kovoti su šiomis problemomis.

»kibernetinių nusikaltimų iššūkis priežiūros institucijoms yra tas, kad ši sritis labai greitai plečiasi, o nusikaltėliai nebeatitinka klasikinių apibrėžimų

Vis dėlto, jau senokai atsirado nauja erdvė, kur vykdant finansinius nu-sikaltimus nebūtina tu-rėti „baltos apykaklės“.

Kibernetiniai kriminalai priskirti prie finansinių ir kartu „baltųjų apyka-klių“ nusikaltimų gru-pės, kai pinigais ir akci-

Tryliktas puslapis 13Tryliktas puslapis12

TIK SKAIČIAI

sės į teisiamųjų suolą

„čili Holdings“ valdybos pirmininkas t. karosas sės į teisiamųjų suolą. Fotodiena

■Holdingo „Ltk Capital“ (buvusio „amazing Cili in-vest“) pagrindinis akcinin-kas ir šios bendrovės val-domos įmonės – restoranų tinklo Lietuvoje ir Latvijoje „čili Holdings“ – valdybos pirmininkas tadas karosas sės į teisiamųjų suolą.

Vilniaus apygardos pro-kuratūros Organizuotų nusi-

kaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius Vilniaus apylin-kės teismui perdavė baudžia-mąją bylą, kurioje vienos di-džiausių restoranų ir kavinių tinklų Lietuvoje valdančių įmonių valdybos pirmininkas kaltinamas galimu bankroto administratoriaus papir-kimu, pranešė Generalinė prokuratūra.

jomis pradėta disponuoti virtualioje erdvėje.

Naujai finansinių nusikaltimų kartai priskiriamos elektro-

kibernetiniai finansiniai nusikaltimai vis sunkiau išaiškinami. reuters

29,6 %„NIELSEN“ ATLIKTAS TUŠčIų CIGAREčIų PAKELIų TYRIMAS PARODė, KAD LIETUVOJE 29,6 PROC. RūKALų GALI BūTI KONTRABANDINIAI.

bitkoinų atvejis parodė, kad tai gali būti vienas pirmųjų iššūkių kovo-jant su kibernetiniais finansiniais nusikalti-mais.

Nusikaltimų preven-cija dar nėra tobula, tačiau „baltųjų apyka-klių“ teismo procesai – vieni nuožmiausių. Tiek JAV, tiek Vakarų Europoje už šiuos nusi-kaltimus gresia ilgi ka-lėjimo metai. Bausmės griežtinamos, tačiau šioje srityje taip pat trūksta pusiausvyros, nes dažniausiai išaiš-kinami tie finansiniai nusikaltimai, kuriuos žmonės vykdo pirmą-kart.

Europos ir JAV tei-sėsauga skėsčioja ran-komis, „baltosios apy-kaklės“ toliau veikia nebaudžiamos, o kiber-netinis finansinių nusi-kaltimų šešėlis tamsėja net patiems tyrėjams.

Faktai

„BaLtųJų apykakLių“ nUsikaLtimai

• Dėl šių nusikaltimų kasmet pasaulyje pati-riama 2 trln. JAV dolerių nuostolių

• Stambiausias išaiškin-tas atvejis – Bernie Ma-doffo JAV vykdyta „Pon-zi“ schema, kuri išviliojo 65 mlrd. JAV dolerių, o pats sukčius nuteistas kalėti 150 metų

• Finansinių nusikaltimų advokatų honoraras gali siekti 1000 JAV dolerių už valandą, taigi net 97 proc. teisiamųjų pripa-žįsta savo kaltę

katų kontoros „Rewin Leighton Paisner“.

iš gatvių į internetąFTB dar pernai pranešė, kad vienos didžiausių JAV grupuočių – „Kru-vinieji“ (angl. Bloods) ir „Luošiai“ (angl. Crips) – savo veiklą per-kelia į virtualią erdvę. Panašios kriminalinių vienetų orientacijos ir reikėjo tikėtis, kai pini-gai vis didesniu mastu perkeliami į internetą.

Ciniška, tačiau gau-jos mažiau pavojingos, jei pinigus iš gyven-tojų vagia internetu, o ne tyko savo aukų gin-kluoti peiliais. Visgi, tai – tik ledkalnio vir-šūnė, nes kriminalinės struktūros, padedamos technologijų, dabar gali veikti ne tik be pirštų antspaudų – jos len-gviau plečia savo inf-rastruktūrą.

„Gaujos dabar labiau prisitaikiusios ir išsi-vysčiusios. Išnaudoja kiekvieną galimybę, internetu seka savo pagrindinius konku-rentus arba su jais ben-drauja ir taip plečia

savo įtaką“, – rašoma FTB pranešime.

Kompiuteriniai nu-sikaltimai beveik ne-siskiria nuo įprastų finansinių „baltųjų apykaklių“, nes visos neteisėtos schemos iš-lieka tokios pačios, bet naudojantis technologi-jomis vogti duomenis, daryti neteisėtas pinigų perlaidas ir kitus finan-sinius nusikaltimus yra lengviau. Neabejotinai tai mažina kriminali-nių elementų riziką, o pati „baltųjų apyka-klių“ prasmė tampa tik klasikiniu apibrėžimu.

tarp kūjo ir priekaloKovojant su įprastais nusikaltimais pasi-telkiama teisė ir jėga. Kompiuteriu atlieka-miems kriminalams to-kios priemonės ne tik nėra veiksmingos – kol kas išvis nėra įrankių tokio pobūdžio nusikal-timams išaiškinti.

Tai bene didžiausia ekonominė dilema fi-nansinės priežiūros ir teisėsaugos institu-cijoms. Iš pažiūros fi-nansinių nusikaltimų

mastą galima akivaiz-džiai sumažinti: įvesti griežtą kontrolę, tik-rinti kiekvieną elektro-ninę pinigų perlaidą, įmonių duomenis lai-kyti bendrose saugy-klose, stebėti kiekvieną investuotojų pasirin-kimą. Tačiau taip vers-las ir investuotojai būtų atriboti nuo savaran-kiškos rizikos. Rinka taptų nelanksti, dėl to galiausiai nukentėtų vartotojai.

Visiškai laisva rinka tikrai griežtai neat-skirtų nusikaltėlių ir nukentėjusiųjų stovy-klų, tačiau finansų rin-kos nuo to neabejotinai pradėtų strigti. Kol bus ieškoma sąveikos pusiausvyros, kiberne-tinių nusikaltimų at-stovai turės papildomo laiko naujoms sukčia-vimo schemoms kurti. Internetinė valiuta dar neišpopuliarėjo, tačiau

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

»naujai finansinių nusikaltimų kartai priskiriamos elektroninės bankininkystės duomenų vagystės, asmeninių duomenų nusavinimas, įmonės veiklos ataskaitų vagystės

Smulkusis verslas 15Smulkusis verslas14

Per krizę įžvelgti sprendimai – pelningi

Senovės graikų kalboje žodis „krizė“ reiškė situaciją, kuri verčia priimti sprendimą. Ekonominiu nuosmukiu priverstiniai pokyčiai

vieniems verslininkams baigėsi nokautu, kitiems – „suveržtais diržais“, arba sukėlė rimtą galvos skausmą sprendžiant, kaip išlikti.

Vis dėlto, Lietuvoje per šį laikotarpį atsirado ir naujų sėkmingų verslų.aLisa [email protected]

Faktai

aUGO per krizę

• 2009–2012 metais žemės ūkio ir maisto pra-monės sektoriuose eks-portas išaugo dvigubai

• Veikiančių mažų ir vi-dutinių įmonių skaičius 2009–2013 metų laiko-tarpiu kito, tačiau, išsky-rus 2012-uosius, buvo didesnis nei prieš krizę

• Daugiausia (66534) veikiančių mažų ir vidu-tinių įmonių įregistruota 2011 metais. Šis rodiklis stipriai lenkia laikotar-pio prieš krizę duomenis (2006 metais – 56451, 2007-aisiais – 59712 ir 2008 metais – 63187)

nuomos verslui nebaisūs

Vilniaus oranžinių dviračių sistema dviračių nuomos verslo nepaveikė. ruslano Kondratjevo nuotr.

■kiek daugiau nei prieš mėnesį į Vilniaus sena-miesčio ir centrinės miesto dalies gatves išriedėjo 200 oranžinių dviračių.

Logiška, kad naujos paslau-gos tiekėjas turėjo pakeisti Vil-niaus dviračių nuomos rinką. Tą patvirtina ir faktas, kad sosti-nėje įprastą dviratį valandai ga-lima išsinuomoti už maždaug 10 litų, o tiek pat laiko riedėti

oranžiniu kainuos 1,5 lito. Vis dėlto dviračių nuomos ir tu-rizmo įmonės „Velo-city“ vado-vas Frankas Wurftas reagavo ramiai ir buvo tam pasiruošęs. Panašios nuomonės laikėsi ir kitos dviračių nuomos įmonės „Velotakas“ atstovas. Iš tiesų, pirmoji valanda „CycloCity“ dviračiu yra pigesnė, tačiau antroji jau lenkia kitų nuomos punktų kainą beveik 4 litais. Trečioji valanda važiuojant

„subway“ ieško vietos verslininkų, su kuriais galėtų bendradarbiauti ir plėsti veiklą Lietuvoje. scanpix

atlyginimų didinti neplanuoja■net 58 proc. – šių metų gegužę–birželį atlikta-me tyrime dalyvavusių Lietuvos darbdavių teigė, kad jų įmonėse atlygini-mai per paskutinius šešis mėnesius nekito, taip pat neplanuojami jokie algų pokyčiai artimiausią pusmetį.

23 proc. atsakovų per pastaruosius šešis mėnesius

didino bazinius atlyginimus, o 18 proc. respondentų teigė per artimiausią pusmetį pla-nuojantys kelti tik kai kurių profesijų darbuotojų algas. Tyrimas atliktas trijose Baltijos šalyse, taikant vienodą me-todiką. Pagrindinis šio tyrimo išskirtinumas tas, kad buvo siekiama išsiaiškinti skirtingų pareigybių ir profesijų atlygi-nimų tendencijas, o ne nusta-tyti bendrą šalies vidurkį.

58 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos darbdavių teigė, kad jų įmonėse atlyginimai per paskutinius šešis mėnesius nekito. Fotodiena

■pirmoji tinklo „subway“ užkandinė iki metų galo bus atidaryta Vilniuje.

JAV užkandinių tinklo atsto-vas Peteris Mompaloa de Piro „Ekonomika.lt“ patvirtino, kad greito maisto restoranas įsikurs Vokiečių gatvėje.

Jo teigimu, naujoje už-kandinėje planuojama įdar-binti apie 10 darbuotojų. P. Momaploa de Piro savai-

traščiui „Ekonomika.lt“ taip pat teigė, kad vis dar ieško vie-tos verslininkų, su kuriais ga-lėtų bendradarbiauti ir plėsti „Subway“ veiklą Lietuvoje. Todėl dar nėra žinoma, kokiu intensyvumu JAV užkandinių tinklas plėsis mūsų šalyje.

„Subway“, valdantis daugiau prekybos taškų nei „McDonald’s“, kitąmet Eu-ropoje planuoja atidaryti iki 1 tūkst. naujų užkandinių.

žengia į Vilniaus senamiestį

Apžvelgdamas Lietuvos mak-roekonominį vaizdą, ben-

drovės „Ekonominės kon-

kuris sulaukė sėkmės. Šiuo atveju kyla klausi-mas, kas lėmė naujųjų verslų klestėjimą: kriti-nės situacijos, aplinkybės ar natūraliai pasiektas verslo brandos etapas.

krizė ar natūrali eigaPasak G. Umbraso, krizės ir naujų verslų santy-kis gali būti įžvelgiamas vienu aspektu – susida-riusi kritinė situacija pri-vertė „išsijudinti“.

„Ne krizė sukūrė šiuos sėkmingus verslus. Su-brendo nauja verslininkų karta, kuri aptiko vieną kitą išskirtinį sprendimą. Mūsų valstybėje atsi-randa daugiau drąsos tuo užsiimti. Krizė tapo rimtu stimulu imtis naujovių. Neretai, kol gyvenimas geras, tingima ką nors keisti, o kritinė situacija sukuria padėtį, kai arba imiesi iniciatyvos, arba

Kultūros centro įkūrėjas ir žinomas šalies muzi-kantas Viktoras Diawara teigia, kad šį verslą pra-dėjo visai netikėtai ir be didelių investicijų.

„Sunkmečiu krito pa-talpų nuomos kaina. Dar 2008-aisiais net nebūtų kilusi mintis imtis tokio projekto, nes buvo brangu – pradedant nuoma ir baigiant darbininkais ar medžiagomis. Situacija pasikeitė 2009 metais, kai visi pradėjo taupyti, o mums tai išėjo į naudą – galėjome investuoti ne į nuomą, o į pačią veiklą“, – sako V. Diawara.

Menų fabriko „Loftas“ patalpas muzikantas rado visai netyčia, nusprendęs surengti naujametį vaka-rėlį ir nebeerzinti pikto kaimyno. Vakarėlis su-laukė tokio pasisekimo, kad atlikėjas su žmona ėmėsi plėtoti šią kon-cepciją. Dviese pradėta veikla dabar išaugo iki dvidešimties žmonių ko-mandos bei savanorių, o „Loftas“ tapo reikšmingu traukos objektu ne tik va-karėlių dalyviams, bet ir įvairių muzikos renginių, konferencijų, „startup’ų“, kino mėgėjams.

„Daug kas sakė, kad mums nepasiseks: da-bar krizė, klubai, barai užsidaro, o jūs įrengėte pusės tūkst. kvadratinių metrų renginių vietą. Jie manė, kad mes su žmona išprotėjome“, – šypsosi V. Diawara.

Palankias nekilnoja-mojo turto nuomos sąly-gas išskiria ir įmonės „AJ šokoladas“ savininkas Algimantas Jablonskas. Per krizę verslininkas pačiame sostinės sena-miestyje atidarė dar vieną

gali likti „už borto“, tad nori nenori pradedi ieš-koti sprendimų“, – sako G. Umbrasas.

Nuo 2011 metų sėkmin-gai veikiančio sostinės baro „Marsas“ direkto-rius Saimonas Burneika teigia, kad tai, kaip sekasi sostinės barams, puikiai iliustruoja faktas, kad šiuo metu Vilniaus se-namiestyje rasti naujų patalpų – beveik neįma-noma.

„Mūsų atveju krizė neturėjo jokios įtakos – nei sudarė palankesnes sąlygas pradėti verslą, nei sukėlė įtampą. Esu tikras, kad tai savaime

rankų darbo šokolado krautuvėlę. Kaip teigia jis pats, ne per krizę tokioje vietoje patalpų tiesiog ne-būna, tad sunkmetis vers-lininkui išėjo į naudą.

„Atsirado galimybė gauti patalpas pačiose ge-riausiose vietose. Ekono-minio pakilimo metu kai-nos būna „kosminės“, ne visi ryžtasi įsigyti tokias patalpas. Šiuo atžvilgiu mums labai pasisekė, nes radome laisvą vietą už pa-trauklią kainą. Tiesa, da-bar patalpų vertė kasmet auga, bet vis dar išlieka racionali“, – sprendimą plėstis per sunkmetį aiš-kino „AJ šokolado“ savi-ninkas.

Anot A. Jablonsko, verslininkai labai smal-sūs žmonės, jiems nuolat norisi kurti. Troškimas padaryti kažką geriau ir įdomiau verčia nemažai rizikuoti, bet priimda-mas sprendimą atidaryti dar vieną krautuvėlę per patį sunkmetį verslinin-kas tikėjo sėkme.

„Prabangos produktai – televizoriai ar panašūs daiktai – per krizę tikrai tampa mažiau aktualūs. Vis dėlto, žmonės mėgsta save palepinti, tad vi-suomet stengiamės būti jiems pasiekiami. Be to, didelę mūsų klientūros

dalį sudaro turistai, tad neabejojau galimybe ati-daryti krautuvėlę dar viename miesto centro taške, kur jų susitelkia daugiausiai“, – pridūrė verslininkas.

keturi elgesio modeliaiG. Umbrasas išskiria ke-turis verslininkų elgsenos tipus, kuriais vadovauja-masi kritiniu laikotarpiu. Pirmasis – mažiausiai fantazijos reikalaujantis modelis: „pabandykime išgyventi“. Verslas imasi priemonių, kad tiesiog iš-tvertų krizinį laikotarpį. Kaip teigia ekspertas, tai pats skausmingiausias veiksmas – prarandami darbuotojai, mažinami atlyginimai, ištinka kitos grubios pasekmės.

Antrajam tipui pri-skiriamas verslas, kuris kritinį laikotarpį pasi-tinka turėdamas solidų rezervą. Per krizę supran-tama, kad atėjo laikas pa-mąstyti – vengti įprastų operacijų, kurios būdin-gos augimo laikotarpiui.

„Šiuo atveju prade-

dama ieškoti naujų spren-dimų, optimizuojama veikla. Viskas daroma truputį geriau, greičiau ir mažesniais kaštais. Tai pastebėtina ir tradici-niuose versluose, pavyz-džiui, baldų rinkoje: per krizę šios rinkos dalyviai staiga pradeda augti, kles-tėti, nors anksčiau jiems ne itin sekėsi“, – sako G. Umbrasas.

Trečiąjį kelią pasirinkę verslininkai pradeda ieš-koti to, kas vystosi stabi-liai. Interesai sutelkiami į gyvybinius poreikius tenkinančius verslus, pra-dedant šiukšlėmis, elek-tros energija ir baigiant maistu. Taigi, išsiskiria ketvirtasis modelis, kurio esmė – surasti iš esmės kažką naujo.

„Atsirado jaunų žmo-nių, kurie sugebėjo rasti visiškai naujų galimybių situacijoje, kurioje, regis, jau nieko neįmanoma pa-stebėti. Dažniausiai šiuo atveju plėtojasi atskiri smulkūs verslai. Kai ku-rie jų labai greitai užauga arba atvirkščiai – greitai sumenksta, dar kiti įsi-tvirtina ir tampa stabi-liais verslais, pakankamai svarbiais Lietuvos rinkos dalyviais“, – dėsto G. Um-brasas.

Konsultantas taip pat pastebi klaidingą verslo stereotipą: egzistuoja įsi-tikinimas, kad verslas būtinai turi sparčiai augti ir kurti didelį pelną. Jis taip pat galėtų būti tiesiog šeimos pragyvenimo šal-tinis, kuomet gaunamas vidutinis ar didesnis atly-ginimas: uždarbis leidžia patogiai gyventi ir nepa-tirti tiek daug streso, kaip dirbant samdomą darbą, bei išlaikyti didelė vertybę – nepriklausomybę.

„daug kas sakė, kad mums nepasiseks – dabar krizė, klubai, barai užsidaro, o jūs įrengėte pusės tūkst. kvadratinių metrų renginių vietą. Jie manė, kad mes su žmona išprotėjome“, – šypsosi V. diawara. Bendrovės nuotr.

»Verslas taip pat galėtų būti tiesiog šeimos pragyvenimo šaltinis, kuomet gaunamas vidutinis ar didesnis atlyginimas: uždarbis leidžia patogiai gyventi ir nepatirti tiek daug streso, kaip dirbant samdomą darbą, bei išlaikyti didelė vertybę – nepriklausomybę

»daug kas sakė, kad mums nepasiseks: dabar krizė, klubai, barai užsidaro, o jūs įrengėte pusės tūkst. kvadratinių metrų renginių vietą

susiklosčiusios barų kul-tūros rezultatas, tačiau ne krizės. Atsigavimas jaučiamas ne tik Vilniuje, geras pavyzdys – Kaunas, kuriame jau kelerius me-tus matomas aiškus barų ir kavinių rinkos atsiga-vimas“, – teigia S. Bur-neika.

kriziniai nt privalumaiVerslininkai, kurie per patį sunkmetį rado pers-pektyvių nišų, pasinau-dojo palankiomis krizės galimybėmis ir sukūrė sėkmingus projektus, pelningai dirba iki šiol. Vienas tokių pavyzdžių – menų fabrikas „Loftas“.

sultacijos ir tyrimai“ direktorius, verslo kon-sultantas Gintas Umbra-sas teigė, jog mažiausiai per krizę praradimų patyrė vienas jungtinis sektorius – žemės ūkio ir maisto pramonė. Pasaulis

su kiekviena diena suvar-toja vis daugiau maisto, tai – klasikinė vieta, kur poreikis tik auga.

„Lietuvos infrastruk-tūra – tradicinė: santyki-nai normalus klimatas, yra ne itin intensyviai

naudojamų žemės plotų, gyventojai turi perdir-bimo bei prekybos įgū-džių. Šioje srityje mūsų šalis pakankamai ge-rai išsivystė, tad ir per sunkmetį matome, kaip dažnai keičiasi maiti-

nimo taškai, jų koncep-cijos, o paslaugų sekto-riuje galima rasti naujų sprendimų, kurie rinkai patrauklūs“, – rinką ap-žvelgė G. Umbrasas.

Taip atsirado įvairių kepyklėlių, restoranų ar barų, kurių per pasta-ruosius metus Lietuvoje pridygo kaip grybų po lie-taus. Egzistuoja nemažai panašių istorijų: kažkas per krizę neteko darbo ir tiesiog priėmė sprendimą imtis naujos veiklos – pra-dėjo savo svajonių verslą,

šiuo metu Vilniaus senamiestyje rasti naujų patalpų barams – beveik neįmanoma. Bendrovės nuotr.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

oranžiniu dviračiu bene dvi-gubai brangesnė, nei įprastų nuomos punktų, nes ketvirtasis ir likę pusvalandžiai ant dvira-čio kainuos po 12 litų. Be to, šiemet sezonui taikomas 20 litų abonentinis mokestis, ku-ris kitąmet sieks 69 litus. „Ve-lotako“ atstovas sutinka, kad į rinką įsiliejo naujas dalyvis, tačiau segmentas stipriai ski-riasi, kadangi dviračių nuomos punktai labiau orientuojasi į ilgalaikę nuomą ir dažniausiai paslaugas teikia užsieniečiams.

„aJ šokoladas“ savininkas algimantas Jablonskas per krizę pačiame sostinės senamiestyje atidarė dar vieną rankų darbo šokolado krautuvėlę. Fotodiena

Užsienyje16 Užsienyje 17

0,2 % 480 MLRD. JAV DOLERIų VERTėS NORVEGIJOS EKONOMIKA ANTRĄJĮ METų KETVIRTĮ AUGO VOS 0,2 PROC.

a. merkel apkaltino savo pirmtaką G. schroederį dėl to, kad Graikijai buvo leista prisijungti prie euro zonos. reuters

neturėjo leisti įsivesti eurą■sakydama rinkimų kalbą, Vokietijos kanclerė angela merkel pareiškė, kad Graiki-jos skolų krizė „brendo jau daugybę metų“ ir apkaltino savo pirmtaką Gerhardą schroederį dėl to, kad Grai-kijai buvo leista prisijungti prie euro zonos.

„Kancleris G. Schroederis pritarė Graikijos narystei ir

susilpnino Stabilumo paktą. Abu sprendimai buvo blogi ir būtent nuo jų prasidėjo šiandieninės mūsų proble-mos“, – antradienį Rands-burgo miestelyje sakė A. Merkel.

Pagal dabartines apklau-sas, per rinkimus A. Merkel konservatorių koalicija su-rinktų 39 proc., o socialde-mokratai – 25 proc. balsų.

TIK SKAIČIAI

„daimler aG“ per ateinančius dvejus metus kinijoje pristatys 20 visiškai naujų arba atnaujintų „mercedes“ modelių. reuters

■automobilių koncer-nas „daimler aG“ per ateinančius dvejus metus kinijoje pristatys 20 visiš-kai naujų arba atnaujintų „mercedes“ modelių, praneša naujienų agentū-ra „reuters“.

Kompanija taip siekia įsilieti į didžiausią pasaulio automobilių rinką. Pasak šal-

tinių, bendrovė iki 2015 metų Kinijoje planuoja parduoti po 300 tūkst. modelių kasmet.

Jei bus pasiekti šie planai, Kinija taps didžiausia rinka, kur parduodami „Mercedes“ automobiliai. Pernai šioje šalyje parduota 200 tūkst. naujų automobilių, tačiau prekyba dar atsilieka nuo Vo-kietijos ir JAV.

„mercedes“ viltys kinijoje Vėl skolos „lubos“■JaV vyriausybė iki spalio vidurio turėtų pasiekti skolos ribas, jei kongresas nesiims greitų veiksmų, perspėja iždo sekretorius Jackas Lewas.

Valstybės skolos riba pa-kelta sausį, vyriausybė dau-giau nebegalės skolintis, jei bus pasiektos „lubos“, pra-neša BBC.

J. Lewo teigimu, jei tai įvyks, nebebus įmanoma mokėti pensijų, algų kariš-kiams. Tektų kliautis grynųjų pinigų atsargomis, kurių ša-lyje yra maždaug 50 mlrd. JAV dolerių. Sekretorius per-spėja, kad toks sprendimas pastatytų JAV į „nepriimtiną padėtį“. Dabartinis skolos limitas siekia 16,7 trln. JAV dolerių.

JaV vyriausybė iki spalio vidurio turėtų pasiekti skolos ribas. reuters

ViLiUs [email protected]

Lėtas augimas išbandys „plytas“Pasaulio ekonomikoje ilgai dominavusius Vakarus užklupus didžiausiai amžiaus finansų krizei,

investuotojai ir analitikai suskubo karūną perduoti besivystančių šalių valiai. Vis dėlto, kaip jau tapo įprasta prognozių pasaulyje, optimizmas buvo skubotas.

Faktai

BriC šaLys

•BRIC šalyse gyvena 40 proc. pasaulio gyventojų

•Moksliniams tyrimams Kinija skiria 1,97 proc. BVP

• Skaičiuojama, kad 2035 metais BRIC šalių BVP pra-noks G7 valstybes

• Į BRIC klubą pretenduo-ja Meksika ir Pietų Afrikos Respublika

2007 metais įsi-žiebusi finansų krizė turėjo dve-jopą poveikį pa-saulio ekonomi-

kai. Pirmiausia, finansų sistemos dereguliacija įrodė nesukursianti ro-jaus žemėje, veikiau tik

atskleidė, kad žmonių polinkiui rizikuoti nėra ribų. Antrasis smūgis pasaulio ir ypač Vakarų ekonomikai – suprati-mas, kad Romoje užgi-musi kultūra praranda dominuojančias pozici-jas.

Dar 2001 metais inves-ticinio banko „Goldman Sachs“ analitikas Jimas O’Neilas iš keturių dau-

giausia ekonominio po-tencialo turinčių šalių – Brazilijos, Rusijos, Indi-jos ir Kinijos – angliškų pavadinimų pirmųjų rai-džių „nukalė“ terminą BRIC, kuris sudaro žodį „plyta“.

Šiemet BRIC šalių ben-drasis vidaus produktas (BVP) pirmą kartą suda-rys daugiau nei pusę vi-sos planetos sukuriamo BVP. Negana to, šių vals-tybių dydis (2011 metų duomenimis, jose gyveno

2,8 mlrd. žmonių) lėmė, kad jų plėtra sudaro pusę viso pasaulio ekonomi-kos augimo. Kita vertus, jau pradedama šnabždė-tis apie devynmylių šuo-lių pabaigą: atėjo laikas ekonominėms transfor-macijoms.

kinija siekia podiumo8 dešimtmečio pabaigoje Dengo Xiaopingo sukel-

tas ekonominio mąstymo lūžis išlaisvino tūkstant-mečius puoselėtą kinų verslumą, dėl kurio vos per tris dešimtmečius Ki-nija tapo antrąja pasaulio ekonomika.

Didžiausią nerimą dėl Kinijos ekonomikos šiuo metu kelia susikaupęs skolų burbulas, kuris dėl šešėlinio finansavimo neatsispindi finansinėse

»Buvęs kinijos lyderis Wenas Jiabao dar pernai pabrėžė, kad besipučiantis kredito burbulas sudaro 190 proc. BVp

šalies ataskaitose. Už planinės ekonomikos ribų susitelkę šešėliniai bankų veiksmai turėtų kelti nerimą – verslo paskolų kaina neretai siekia 25–40 proc. Buvęs Kinijos lyderis Wenas Jiabao dar pernai pa-brėžė, kad besipučiantis kredito burbulas sudaro 190 proc. BVP.

Nereikia ekonomikos

daktaro laipsnio, kad suprastum, jog didelė palūkanų norma bei ne-mokus verslas veda ka-tastrofos link. Situacija taptų daug liūdnesnė, jei atsimintume skaičiavi-mus, jog norint palaikyti milžiniškos populiaci-jos užimtumą valstybei reikia 6–7 proc. metinio BVP augimo.

Vis dėlto šiemet Ki-nijos premjeru tapęs Xi Jinpingas yra sakęs, kad valstybė sieks pasitelkti dar neišnaudotą ekono-minį lobį – vidaus rinką. Ekonomikos perorien-tavimas į vidaus rinką komunistinio režimo sąlygomis nebus lengvas darbas, tačiau Kinijos priklausomybė nuo pre-kių poreikio Vakaruose gali lemti eksporto ir in-vesticijų lėtėjimą.

Dar daugiau, skaičiuo-jama, kad didėjant pas-laugų sektoriaus plėtrai ekonomika auga lėčiau, bet tai netaikytina suku-riamų darbo vietų skai-čiui. Tam pačiam darbo vietų skaičiui sukurti reikia dvigubai mažesnės paslaugų sektoriaus plė-tros, todėl galima tikėtis, kad rinkai orientuojantis į vidaus poreikius au-gimo tempai toliau lėtės, tačiau darbo vietų stoką kompensuos paslaugų sektoriaus plėtra.

indija praleido savo progąNors Kinija ir Indija daž-nai lyginamos dėl didelio gyventojų skaičiaus, šios valstybės negalėtų labiau

skirtis. Indija – demokra-tinė valstybė, todėl rin-kos procesai čia kur kas aršesni.

Protekcionistinės po-litikos užuomazgų nesto-kojantys indai iš dalies pralaimėjo Kinijai inves-ticinę kovą – naujų darbo vietų kūrimą šalyje ge-riausiai apibūdina ter-minas stagnacija.

Tai – didelė valsty-bės, turinčios daugiau nei 1,4 mlrd. gyventojų, problema. Negana to, Indijos vengimas taikyti Kinijoje išpopuliarėjusią vieno vaiko politiką le-mia kylantį nedirbančio jaunimo skaičių.

JAV federaliniam re-zervui paskelbus apie skatinimo politikos pa-baigą, investicijos Indiją palieka taip pat greitai, kaip ateina, todėl tarp-tautine valiuta laikoma rupija per tris mėne-sius nuvertėjo net 13 proc. Valstybė jau ėmėsi priemonių, siekdama sustabdyti kapitalo nuo-tėkį, tačiau kylanti pa-nika vis labiau primena problemų cunamį, už-klupusį Vakarus žlugus „Lehman Brothers“.

2001–2008 metais spė-riai augusi Indija pra-leido progą įgyvendinti svarbiausias ekonomi-nes reformas ir pastatyti plėtrai tvirtesnį pamatą. Šiuo metu Indijos eks-portas negali prilygti Kinijos planavimui. In-dijos gamyklos privers-tos stabdyti veiklą dėl energijos trūkumo, o XIX amžių primenanti infras-truktūra, nepasižyminti greito augimo perspek-tyvomis, nemasina inves-tuotojų.

rusija ir Brazilija stabdoSkirtingose pasaulio kraštuose įsikūrusios BRIC klubo narės Rusija ir Brazilija nesugeba iš-laikyti besivystančioms ekonomikoms būdingų sparčių augimo tempų.

Rusija, kurios ekono-mika visą amžių grin-džiama gamtos turtais, kenčia nuo smukusio naftos poreikio. Daugiau nei pusė nacionalinio Ru-sijos biudžeto sukuriama iš naftos ir dujų eksporto bei su tuo susijusių pas-laugų, todėl menkiausi žaliavų kainos pokyčiai skaudžiai veikia vieną pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų.

Vis dėlto Rusijos pro-blemas galima sieti su vietinių vadovų nenoru imtis būtinų struktū-rinių reformų, kurios reikštų mažesnę Maskvos įtaką pagrindiniams eko-nominiams procesams. Rusija turi nemenką technologinį potencialą, o Sovietų Sąjungos laikus menantys technologinio žmogiškojo kapitalo liku-čiai pajėgūs išspirti šalį iš ekonominio užribio. Tačiau tam reikia didelių investicijų, kurios neį-manomos be efektyvių reformų bei politinės va-lios.

Savo ruožtu Brazilija, savo ekonomiką grin-džianti eksportu, nuken-tėjo dėl panikos finansų rinkoje, kilusios per euro zonos krizę. Nuo 2010 iki 2012 metų šalies BVP augimas sulėtėjo net 4 kartus ir šiomis dienomis nusileidžia net

Šiaurės Korėjai. Siekdami „atvėsinti“

ekonomiką, brazilai pa-kėlė palūkanų normą. Į tai, ieškodami didelės pelno grąžos, greitai sureagavo užsienio in-vestuotojai. Dėl to pa-didėjo vietinės valiutos paklausa, lėmusi neade-kvatų jos brangimą ir vietinių prekių kainų šuolį.

Ilgai trukusi protek-cionistinė politika paska-tino infrastruktūrinių investicijų badą, taigi Brazilijoje gaminamos prekės patiria dvigubą smūgį – aukšti gamybos kaštai ir pervertinta valiuta daro produktus nepatrauklius užsienio pirkėjams. Kylantis ne-darbas ir vešintis nepa-sitenkinimas skatina socialinius neramumus, kurie atbaido investuoto-jus, norinčius finansuoti gamybą. Panašu, kad spartaus augimo perio-das atėjo į pabaigą, o no-rint suvaldyti infliaciją bei nedarbą teks refor-muoti ekonomiką.

išloš investavę į moksląHarvardo verslo moky-klos profesorius Michae-las E. Porteris, tyrinėjęs ekonominę valstybių raidą, yra pabrėžęs, kad aukščiausią ekonomi-kos išsivystymo lygį pa-

siekia valstybės, kurios investicijomis grįstą ekonomiką sugeba pa-keisti inovacijomis. Tai reiškia, kad valstybė, užuot perdirbusi esa-mas technologijas, imasi kurti naujas, ir taip už-tikrina savo produkcijos paklausą.

BRIC šalių gretose vienintelė Kinija rimtai žiūri į mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos fi-nansavimą (angl. R&D). 2011 metais kinai to-kiems tyrimams skyrė 300 mlrd. dolerių (780 mlrd. litų) – 10 kartų dau-giau nei Indija ar Rusija. Milžiniškos investicijos Kinijai jau leido nusiųsti žmogų į kosmosą, vyk-dyti sparčią ginkluotųjų pajėgų modernizaciją ir didžiuotis galingiausiu pasaulio superkompiute-riu. Keičiantis pasaulio ekonomikai, investuo-tojai netruks pastebėti, kuri šalis rimtai žiūri į savo ateitį. Kinija, įgy-vendinusi struktūrines reformas bei pakeitusi savo ekonomikos pobūdį, gali tvirtai ir pelnytai grįžti į pasaulio lyderių gretas, o likusios „ply-tos“, nepakeitusios pro-tekcionistinių įpročių bei neatsisakiusios po-litinio nihilizmo, taip ir liks amžinai perspekty-vios.

»aukščiausią ekonomikos išsivystymo lygį pasiekia valstybės, kurios investicijomis grįstą ekonomiką sugeba pakeisti inovacijomis

augimo dešimtmečiai BriC šalims atnešė turtus, tačiau panašu, kad

atėjo laikas reformoms. scanpix

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

Vos per tris dešimtmečius kinija tapo antrąja pasaulio ekonomika. scanpix

Vadyba18 Vadyba 19

Infrastruktūra reikalinga ir interneteTiesa ta, kad Lietuvos ekonomikos ir vidaus rinkos dydis neleidžia visiškai atsiskleisti piliečių verslumui. Vis dėlto skaitmeninis amžius siūlo išeitį – internetą, kuris atveria duris net į gūdžiausias rinkas. Tačiau lietuviškai internetinei prekybai dar reikia išsitraukti pagalius iš ratų.

Faktai

internetinė prekyBa

•Dėl mažesnių e. parduo-tuvių kainų europiečiai kasmet sutaupo 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų)

•2011 metais europiečiai, pirkdami internetu, viduti-niškai išleido 1,1 tūkst. eurų (3,7 tūkst. litų)

• Kas penktas europietis, prieš pirkdamas prekę in-ternetu, ją apžiūri parduo-tuvėje

• 15 proc. europiečių apžiū-ri prekę interneto tinklala-pyje, o perka parduotuvėje

• E. komercija intensyviau-sia Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Vokietijoje

ViLiUs [email protected]

Beveik trečdalis visų šalies gyventojų nurodo apsiperkantys elektroninėje erdvėje. Fotodiena

■Beveik trečdalis visų šalies gyventojų (31 proc.) nurodo apsiperkantys elektroninėje erdvėje ir skiriantys tam kas mėnesį apie 150 litų.

„Aripaev“ duomenimis, per pastaruosius metus pirkėjų skaičius internete padidėjo 3 procentiniais punktais, o, palyginti su tuo pačiu laiko-tarpiu prieš dvejus metus, – 9 procentiniais punktais. Tai

parodė Interneto vartotojų tyrimas, kurį atliko bendrovė TNS LT. Tyrimo duomenimis, lietuviai, perkantys internetu, vidutiniškai išleidžia apie 160 litų per mėnesį. Daugiausiai – apie 220 litų – internete linkę išleisti 30–39 metų amžiaus vartotojai. Įdomu tai, kad vyrai internetinėje erdvėje linkę iš-leisti daugiau. Jų bendra pirki-nių krepšelio suma kas mėnesį sudaro vidutiniškai 215 litų.

šiandien mobiliuoju parašu nau-dojasi vos daugiau nei 25 tūkst. visų Lietuvos operatorių klientų.scanpix

atsisakys 3G ryšio■Vienas bendrovės „Google“ išmaniųjų akinių „Google Glass“ kūrėjų Babakas parvizas pranešė, kad šiame įrenginyje nebus naudojamas 3G mobiliojo ryšio modulis, taigi, varto-tojams reikės tenkintis „Wi-Fi“ ir „Bluetooth“ belaidžio ryšio galimybėmis.

Apie tai B. Parvizas pranešė Stenfordo universitete (JAV) vykusioje „Hot Chips“ konfe-

rencijoje. Pasakodamas apie „Google Glass“ projektą kūrėjas sakė, kad išmanieji akiniai turės galimybę nau-doti jiems skirtas aplikacijas, tačiau 3G ryšio funkcija nėra numatyta: esą tam trukdo palyginti maža „Google Glass“ baterijos talpa.

Šiuo metu JAV bandomi „Google Glass“ akiniai gali filmuoti, fotografuoti, vyk-dyti informacijos paiešką.

numatomos investicijos sieks apie 9,4 mln. litų. scanpix

TIK SKAIČIAI

POPULIARI INTERNETINėS TELEFONIJOS PASLAUGA „SKYPE“ ŠVENčIA 10-ĄSIAS VEIKLOS METINES.

■ Lietuvos artimiausiu laikotarpiu laukia mobiliojo parašo naudotojų skaičiaus šuolis.

„Tele2“ prognozuoja, kad jau 2016–2018 metais dau-guma žmonių naudosis SIM kortelėmis su integruotu elektroniniu parašu. Šiandien mobiliuoju parašu naudojasi vos daugiau nei 25 tūkst. visų Lietuvos operatorių klientų.

Tai mažiau nei 0,5 proc. iš 4,9 mln. registruotų Lietuvos mobiliojo ryšio vartotojų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, registruotų mobiliosios bankininkystės vartotojų šalyje šiuo metu yra 1,5 mln. Jungtis prie elek-troninės ar mobiliosios ban-kininkystės mobiliuoju elek-troniniu parašu galima bet kur: nereikia nei slaptažodžių kortelės, nei generatoriaus.

mobiliojo parašo šuolis

10 metų

Apie elektroninę (e.) prekybą kiekvienas yra girdėjęs – le-

gendos ir anekdotai apie „eBay“ ar „Amazon“ produktų kokybę jau ne pirmus metus sklando in-terneto platybėse ir verslo spaudos tekstuose.

Statistika rodo, kad kas penktas lietuvis yra pirkęs prekių ar pas-laugų tiesiog iš savo darbo kambario ar biuro, nors šis skaičius gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos lyderių – britų: net 70 proc. nesivargina palikti namų dėl tokių menkniekių, kaip apsi-pirkimas.

Tačiau nusiminti ne-vertėtų – e. komercijos specialistai prognozuoja, kad pasitikėjimas inter-netinėmis parduotuvė-mis mūsų šalyje tik augs, o prekybos apimtys per ketverius metus Lietu-voje ūgtels net 144 proc.

Yra kuo džiaugtis ir norintiesiems prekiauti su užsienio valstybėmis – skaičiuojama, kad augi-mas Vakarų Europoje iki 2017 metų sieks 80 proc. – įspūdingas šuolis, turint omenyje, kad 2012-aisiais e. prekybos apimtys Se-najame žemyne siekė 160 mlrd. eurų (553 mlrd. litų).

Vokietijos ar Jungtinės Karalystės banku. Tai nėra pasirinkimas, vei-kiau prievolė“, – dėstė L. Motekaitis.

Nors natūralu, kad bankai, įvertinę riziką, atsisako tam tikrų pas-laugų, panašu, kad nuo krizės kur kas smarkiau nukentėjusi Latvija, kai kurių bankų akimis, at-rodo patikimesnė – V. Vorabjovo teigimu, ana-logišką atsiskaitymo pa-slaugą Latvijoje teikia jau minėtas „Swedbank“.

Sistemą „Mokėjimai.lt“ administruojančios kompanijos „EVP inter-national“ plėtros ir rinko-daros direktorius Liudas Kanapienis pasakojo jau-čiantis akivaizdų šių pas-laugų poreikį. „Yra daug mums žinomų ir neži-nomų projektų, produktų ir paslaugų, orientuotų į užsienio rinkas, todėl gauti pinigų iš užsienio klientų visada aktualu“, – sakė L. Kanapienis.

Užsienis vilioja ne visusPasaulyje jau tapo įprasta rinktis verslo buveinę ne konkrečioje valstybėje, o veikiau tikslingoje verslo aplinkoje. Turint ome-nyje e. komercijos bar-jerus Lietuvoje, būtų ga-lima tikėtis pradedančių lietuvių verslininkų mi-gracijos į užsienio vals-tybes, tačiau savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai neįžvelgė tokių tendencijų.

Vienas startuolių akceleratoriaus „Star-tupHighway“ įkūrėjų Ro-kas Tamošiūnas pasakojo nematąs verslo emigraci-jos tendencijų. „Dauguma įmonių, į kurias investuo-jame, yra steigiamos Lie-tuvoje, bendra statistika

– mums naudinga. Pre-tekstas kurtis užsienyje atsiranda dėl objektyvių priežasčių, kaip investuo-tojo noras pinigus skirti verslui, esančiam arti-moje teisinėje jurisdik-cijoje“, – aiškino „Star-tupHighway“ įkūrėjas.

V. Vorabjovas laikėsi panašios nuomonės ir teigė manantis, kad no-rint pritaikyti prekes vie-nai ar kitai valstybės rin-kai pakankamai logiška dirbti arčiau klientų. „Ki-tas dalykas – „Amazon“ arba „eBay“ reikalavimas prekiaujant, tarkime, Jungtinėje Karalsytėje, nurodyti grąžinimo adresą ten pat“, – verslo subtilybėmis dalijosi kon-sultantas.

Vis dėlto pašnekovas

pridūrė, kad veikimas užsienyje turi ir savų minusų, kaip papildomi kelionių ir transporta-vimo kaštai. „Yra tikrai nemažai įmonių, kurios sėkmingai prekiauja ir iš Lietuvos“, – sakė V. Vo-rabjovas.

ir lengva, ir sunkuPirminę e. komercijos infrastruktūros detalę – internetą, Lietuvos tie-kėjai išplėtojo iki maksi-mumo. Gyvendami vals-tybėje, kurioje prieš 25 metus langų žaliuzės at-rodė pakankamai rimta inovacija, dabar galime

džiaugtis kone sparčiau-siu pasaulyje interneto ryšiu.

R. Tamošiūnas mano, kad Lietuvoje nėra ypa-tingų barjerų e. komer-cijos įmonėms kurtis. „Neteko pastebėti, kad mūsų institucijos ką nors blokuotų. Aišku, visokių problemų gali kilti su tarptautiniais atsiskai-tymais, kai pervedamos didelės sumos“, – aiškino R. Tamošiūnas.

Pašnekovas pridūrė, kad skųstis galėtų ban-dantieji įgyti mokėjimo agentūros statusą, mat šį suteikia griežtus stan-

dartus taikantis Lietu-vos bankas.

Didesnių sunkumų negalėjo įvardyti ir L. Kanapienis. „Finansinių paslaugų teikimas visame pasaulyje yra licencijuo-jama veikla, tačiau sun-kumais to nepavadinčiau, nes tokių paslaugų teiki-mas turi būti atsakingas ir prižiūrimas verslas“, – savaitraščiui sakė L. Ka-napienis.

„Sunkiau nebent ma-žiesiems rinkos daly-viams, kuriems veiklos licenciją kur kas papras-čiau gauti užsienio ša-lyse“, – mintį tęsė „EVP International“ atstovas.

Savo ruožtu V. Vorobjo-vas priminė kiek senste-lėjusį verslą prižiūrinčių institucijų mąstymą ir

teisinės bazės sąrangą. E. komercijos konsultanto teigimu, dar nėra įsisąmo-ninta, kad e. parduotuvės, orientuotos tiek į vidaus, tiek į išorės rinkas, veikia ne lokalioje aplinkoje, o globaliai.

„Internetinė prekyba unikali tuo, kad pirkėjui nėra visiškai jokio skir-tumo, ar įsigyti prekę iš Slovėnijos, ar iš Lietu-vos. Skirtumas tas, kad įmonių priežiūra šalyse skirtinga“, – pasakojo V. Vorobjovas. Pašnekovas pridūrė, kad kol Lietu-voje įmonės baudžiamos už smulkmenas, užsienio konkurentai tapačių re-guliacijos problemų nepa-tiria.

„Tačiau nereikia kal-tinti institucijų – verslas dar tik adaptuojasi prie e. komercijos, tad nėra keista, jog viešasis sek-torius orientuojasi sun-kiau“, – tikino e. komerci-jos konsultantas.

»nuo finansų krizės kur kas smarkiau nukentėjusi Latvija, kai kurių bankų akimis, atrodo patikimesnė

»Vakarų europoje ir JaV už didžiąją dalį internetinių pirkinių atsiskaitoma kreditinėmis kortelėmis

pirminę e. komercijos infrastruktūros detalę – internetą, Lietuvos tiekėjai išplėtojo iki maksimumo. scanpix

pirkėjų internete gausėja

kredito kortelių barjerasNors Lietuvoje kredito kortelės dar nėra popu-liarios – Lietuvos banko duomenimis, jomis metų pradžioje naudojosi vos 17 proc. gyventojų, Va-karų pasaulis dėl kre-ditinių tiesiog pamišęs: jomis naudojasi daugiau nei trys ketvirtadaliai vakariečių.

„Kuriant e. komercijos pagrindu veikiantį verslą ir atlikus prekės ir rin-kos analizes paaiškėjo, kad Vakarų Europoje ir JAV už didžiąją dalį internetinių pirkinių atsiskaitoma kreditinė-mis kortelėmis“, – sakė „WebSolutions“ direkto-rius Tomas Paplauskas. Pašnekovo teigimu, šiuo metu Lietuvoje nė vienas bankas nesuteikia gali-mybės užsienio pirkė-jams atsiskaityti kredito kortelėmis už prekes Lie-tuvoje.

„Yra kitų būdų, kaip „PayPal“ ar vietiniai mokėjimo paslaugų tei-kėjai, tačiau pasitaiko tam tikrų priežiūros as-pektų, kuriuos dažniau-siai sugeba patenkinti tik bankai. Išeina taip, kad privalome vykdyti atsis-kaitymus per užsienio bankus. Tai reiškia, kad

elektroninė prekyba Lietuvoje sparčiai populiarėja, bet dar yra barjerų, trukdančių greitesnei plėtrai. scanpix.

Lietuva praranda papil-domas lėšas“, – pasakojo T. Paplauskas.

„Ekonomika.lt“ pri-mena, kad prieš kelerius metus tokią paslaugą teikė „Swedbank“, tačiau vėliau jos atsisakė. „Ban-kui susidūrus su paslau-gas teikiančių įmonių nemokumu, ši buvo su-stabdyta, dabar aktyvi pa-slaugos plėtra nevyksta“, – savaitraščiui atsiųs-tame laiške dėstoma „Swedbank“ pozicija.

E. komercijos konsul-tanto Vytauto Vorabjovo teigimu, ši problema susi-formavo tada, kai bankru-tavus Lietuvos oro lini-joms bankai savo lėšomis klientams turėjo padengti neįvykusių skrydžių iš-laidas.

„Tai buvo dideli pini-gai, bankai nusprendė, kad šios paslaugos Lietu-voje nebeteiks. Atsirado kitų paslaugų, tačiau jos visą atsakomybę perlei-džia klientui“, – teigė V. Vorabjovas.

Susierzinimo neslėpė profesionalią garso įrangą Lietuvoje gami-nančios kompanijos „LessLoss“ įkūrėjas Liu-das Motekaitis. „Absur-diška, kad dirbdamas Lietuvoje turi tartis su

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

TechnologijosTechnologijos 2120

„Gmail“ patyliukais keičia e. komerciją

karOLis [email protected]

Dažnas lietuvis, kiekvieną dieną tikrindamas savo el. paštą, pirmiausiai ištrindavo reklamas ir pereidavo prie svarbių laiškų. Plečiantis elektroninei (e.) prekybai, el. paštas pradėjo panašėti į

daugiabučiuose esančias dėžutes, atrodo, sprogsiančias nuo akcijų ir pasiūlymų. „Google“ išsprendė šią problemą, tačiau kieno sąskaita?

Maždaug nuo rugpjūčio vi-durio (ne vi-siems vartoto-

jams vienodai – aut. past.) „Google“ savo „Gmail“ vartotojams pasiūlė skir-tukų funkciją: laiškai su-skirstomi į tris skirtingas „dėžutes“ – pagrindinę, socialinių tinklų ir re-klamų. Papildomai ga-lima pasirinkti naujienų ir forumų skirtukus.

Naujoji funkcija da-bar leidžia pirmiausiai matyti bendro pobūdžio laiškus ir tik vartotojo pa-sirinkimu peržiūrėti pra-nešimus iš „Facebook“, „Twitter“ bei kitų socia-linių tinklų. Ir, ko gero, išskirtinis šių pokyčių bruožas – kad reklami-nio pobūdžio laiškai taip pat rūšiuojami ir nukrei-piami į atskirą skirtuką. Kitaip tariant, reklama elektroniniu paštu, bent jau „Gmail“ platformoje, nebetenka netikėtumo efekto.

Grėsmė e. komercijaiBe jokios abejonės, in-ternetas verslininkams sukūrė patogią ir lengvai

pateikė tokią galimybę, tačiau panašu, kad tai atsitiko prekybininkų sąskaita, nes būtent jie netenka nemokamų, bet populiarių reklamos plotų.

neskelbiama naudaJau praeityje tie laikai, kai „Google“ buvo tik „startup’as“, o jo vado-vus „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas vadino tik „vyrukais, imituo-jančiais roko žvaigždes“. Šiandien tai – milijar-dinis verslas, kuriantis naujas technologijas (au-tomobilius be vairuotojo ir išmaniuosius akinius) bei gaunantis didžiulį

pelną iš jau sukurtų įrenginių.

Tokiame kontekste ne-reikia tikėtis, kad naujoji skirtukų funkcija yra be-sąlygiškai naudinga tik vartotojui.

Savo pranešimuose „Google“ atstovai teigė, kad vartotojai šiandien savo „Gmail“ pašto dė-žutėse „paskęsta nuo laiškų gausos“. Toks pa-reiškimas – mažiausiai perspaustas, nes socia-linių tinklų pranešimų galima atsisakyti arba jų srautą sumažinti, tas pats galioja ir siunčia-mam reklaminiam turi-niui. Vartotojai šiandien gali patys valdyti infor-

macijos srautą ir tam nereikia ypatingų suge-bėjimų ar daugiau laiko.

Žinoma, tai gražus interneto milžinų ges-tas, jei ne vienas faktas. Kartu su skirtukų funk-cija kompanija pasiūlė specialų paketą versli-ninkams: kadangi rekla-minio pobūdžio laiškai patraukiami iš pagrin-dinio lango, „Google“ siūlo už tam tikrą kainą išsipirkti dvi pirmas re-klamų skirtuko pozicijas.

Kol kas nežinoma, ar naujasis „nuomos“ pla-nas pradėjo teikti pelną, neaišku, ar jis išvis pasi-teisins, nes prekybinin-kai rado būdą, kaip grįžti

į klientų akiratį.Iš tiesų vartotojams

palikta galimybė ne tik kurti naujus skirtukus, bet ir perkelti laiškus į pagrindinę skiltį. Sis-tema įsimena šį adresą ir vėliau siuntėjo laiš-kai atsiduria pagrindi-niame skirtuke. Būtent tokias instrukcijas savo klientams pradėjo teikti internetinės prekybos atstovai.

Šios strategijos ėmėsi ir Lietuvos internetinės prekybos verslo atstovai.

„Ne paslaptis, kad mūsų naujienlaiškiai dabar mažiau pastebimi, tačiau stengiamės infor-muoti vartotojus, kaip

Faktai

e. kOmerCiJa

• Lietuvoje veikia maž-daug 1500 internetinių parduotuvių

• 2012 metų liepą „Gmail“ paslauga visame pasaulyje naudojosi 425 mln. vartotojų

• Pernai „Google“ iš re-klamos gavo 46,68 mln, JAV dolerių pajamų

»kai konkurentų laiškai atsiduria šalia, kiekviena kompanija stengiasi savo pasiūlymą pateikti kokybiškiau ir originaliau

»reklama – didelis verslas, bet jei klientas galėtų, norėtų matyti ją kuo rečiau

pasikeitimų slenkstis

s. Ballmeris savo įpėdiniui paliks rimtą iššūkį – atgaivinti kompaniją, kurią vis labiau supa konkurentai. reuters

■po trijų dešimčių metų darbo praėjusią savaitę kompaniją „microsoft“ palikęs vadovas steve’as Ballmeris savo įpėdiniui paliks rimtą iššūkį – atgai-vinti kompaniją, kurią vis labiau supa konkurentai.

57-erių S. Ballmeris su ko-lega ir bičiuliu Billu Gatesu sukūrė pelno mašiną, kurios

plėtojama operacine sistema „Windows“ šiemet pradės naudotis 305 mln. naujų var-totojų. Tačiau tai sudarys tik 15 proc. visų kompiuterinių įrenginių, o likusi dalis atiteks „Apple“ ir „Google“.

Investuotojai teigiamai reagavo į vadovo pasitrau-kimą, o kompanijos akcijos „Nasdaq“ biržoje šoktelėjo 7 proc.

dovanos pasauliui internetą■maždaug vienas iš sep-tynių šios žemės gyven-tojų naudojasi socialiniu tinklalapiu „Facebook“.

Bendrovės įkūrėjas ir va-dovas Markas Zuckerbergas užsibrėžė tikslą – įtraukti į „Facebook“ gyvenimą liku-sią žmoniją, įskaitant ir tuos 4 mlrd., kurie iki šiol neturi prieigos prie interneto. „Face-

book“ ketina pristatyti planą, pagal kurį artimiausiais me-tais bus siekiama drastiškai sumažinti mobiliųjų įrenginių interneto paslaugų kainą. Bendrovė ruošiasi itin didelį dėmesį skirti besivystančioms šalims. Technologijų milžinai „Samsung“, „Nokia“, „Qual-comm“, „Ericsson“ bei kiti su-tiko prisidėti prie „Facebook“ iniciatyvos „Internet.org“.

internetas lėktuvuose■planuojama, kad 2014 metais lėktuvuose skrydžių metu bus galima naudotis „Wi-Fi“ ryšiu, kuris bus pakankamai greitas, kad įkrautų vaizdo įrašus.

Ryšių reguliavimo kompa-nija „Ofcom“ siūlo licenciją naujai palydovinei sistemai, skirtai orlaiviams, laivams ir traukiniams. Ši nauja sis-

tema gali pagreitini duo-menų siuntimo greitį iki 10 kartų. Tačiau britų oro linijų kompanijos dar nepatvir-tino, ar naudosis šia tech-nologija. „Ofcom“ pradėjo konsultacijas dėl palydovi-nių antenų sistemos, kuri naudoja aukštų dažnių juostas. Keli komercinių pa-lydovų operatoriai jau su-sidomėjo nauja sistema.

Jau kitąmet lėktuvuose bus galima naudotis sparčiuoju „Wi-Fi“ ryšiu. reuters

TIK SKAIČIAI

pažymėti laiškus, kad šie ateitų į bendrą srautą, ir klientai nepraleistų in-formacijos, kurią yra už-siprenumeravę“, – teigė nuolaidų portalo „Kartu.

lt“ projektų vadovas Ar-tūras Mizeras.

kultūringa rinkodaraVis dėlto prekybininkai nepradėjo vartotojams

Kai visos reklamos at-siduria bendrame sraute, klientui lengviau rasti tai, ko iš tikrųjų ieško. Taip pat sumažinama „ri-zika“, kad vartotojas pa-prasčiausiai ištrins visus reklaminius pasiūlymus.

„Matome, kad toks „Gmail“ laiškų skirsty-mas leidžia peržiūrėti siunčiamas naujienas patogiu laiku, jos nepa-simeta tarp kasdienių laiškų. Tai patogu klien-tui, todėl natūralu, kad akivaizdžiai sumažėjo žmonių, kurie nuspren-džia atsisakyti gauti naujienas“, – pastebėjo internetinės parduotu-vės „Pigu.lt“ rinkodaros direktorė Giedrė Raš-kauskaitė.

Kita priežastis gali pakeisti pačios reklamos veidą. Kai konkurentūs laiškai atsiduria šalia, kiekviena kompanija stengiasi savo pasiūlymą pateikti kokybiškiau ir originaliau. Atrodo, kad tai gali sugriauti mitą, jog užvertus klientą re-klamomis, šis būtinai pasirinks kažkurią iš jų.

Viena geresnių strate-gijų – pasiūlymų perso-nalizavimas.

„Dabar stengsimės ra-

šyti asmeniškus laiškus, pagal vartotojų porei-kius“, – planus dėstė A. Mizeras.

Jokios panikosAtrodo, Lietuvos preky-bininkai pernelyg nesu-reikšmina pasikeitimų ir nesiruošia naudotis „Google“ siūlomu reitin-gavimo paketu. Visi pa-šnekovai sutiko, kad var-totojų srautas sumažėjo, tačiau tai – labai mažas pokytis.

„Didelių „Gmail“ srauto pokyčių nepa-stebėjome. Į šiuos at-naujinimus reaguojame ramiai ir rinkodaros strategijos pertvarkos neplanuojame“, – pa-klaustas apie tai, kokių veiksmų bus imtasi, at-sakė nuolaidų portalų „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ generalinis direktorius Vilius Juraitis.

Kol kas dar anksti matuoti, kokią iš tikrųjų įtaką verslui turėjo „Goo-

gle“ sprendimas pakeisti vartotojo sąsają. Taip pat prognozę sunkina ir kiti faktoriai, kuriuos įvar-dijo A. Mizeras.

„Statistiką sunkina vasara: dabar aktyvu-mas mažesnis, taigi sunku atskirti priežas-tinį ryšį, kur peržiūrų skaičius krito būtent dėl „Gmail“ pakeitimų, o kur – dėl sezoniškumo. Apytiksliai nuosmukis tikrai nebuvo didelis“, – sakė jis.

„Google“ nenurėžė in-ternetinio verslo pelno (vargu ar tokiais pakei-timais pavyktų nurėžti), tačiau aiškėja vienas dalykas. Technologijų kompanijų pelno tikslai tampa vis aiškesni ir tai nesunku pastebėti.

kontroliuojamą prekybos platformą. Prieš keletą metų JAV prasidėjusi in-ternetinių kuponų banga atvilnijo ir iki Lietuvos.

Vis dėlto, po naujųjų „Gmail“ pakeitimų bent jau viešojoje erdvėje ne-suskubta kalbėti apie jų įtaką e. prekybos verslui. Tai ganėtinai keista, nes visi be išimties inter-netinių parduotuvių ir nuolaidų kuponų porta-lai savo pasiūlymus re-gistruotiems klientams siunčia elektroniniu paštu.

Reklama – didelis verslas, bet jei klientas galėtų, norėtų matyti ją kuo rečiau. „Google“

karštligiškai aiškinti, kaip nukreipti reklami-nius laiškus į bendrąjį skirtuką. Atvirkščiai, nesibaiminama prarasti klientų.

naujoji „Gmail“ skirtukų funkcija rūšiuoja vartotojo laiškus pagal jų pobūdį. „google“ nuotr.

435 mln.m. zuckerbergas užsibrėžė tikslą – įtraukti į „Facebook“ gyvenimą likusią žmoniją. reuters

BALANDŽIO–BIRŽELIO LAIKOTARPIU PASAULYJE IŠ VISO BUVO PARDUOTA 435 MLN. MOBILIųJų TELEFONų

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

www.onvacation.ltIeškote dovanos?

DVD „Cup“ suvenyras „Vilnius“

DVD Post Card

Pakviesk VISUS draugus

atostogų į Lietuvą!

A cup of warm welcome

Kiekvienam savo namų svečiui pasiūlome puodelį karšto gėrimo. Būtent šis paprastas gestas parodo, kad stengiamės sukurti jaukią ir malonią atmosferą, parodome dėmesį. Tai reprezentuoja ir puodelio formos DVD „Cup“ suvenyras „Vilnius“. Norime, kad mūsų šalies svečiai galėtų pamatyti ne tik nuostabius sostinės vaizdus, bet pajustų dėmesį, jaukumą bei patirtų puikias emocijas lankydamiesi čia. Nustebinkite savo draugus ir pakvieskite juos į Lietuvą.

Rėm

ėjai

Žiūr

ėti v

ideo

Įsigyti galite: PC „Maxima XXX“, didžiuosiuose PC „Norfa“, knygynuose „Vaga“, degalinėse „Statoil“, www.onvacation.lt

Puiki kaina!

»Viena geresnių strategijų – pasiūlymų personalizavimas

Verslo švyturiai22 Verslo švyturiai 23

Kiekvienas, ku-riam per pas-taruosius porą mėnesių teko

keliauti Vilniaus Konsti-tucijos prospektu, galinčiu pasigirti dangų raižan-čiais statiniais, pastebėjo maketais ir reklamomis papuoštą statybvietę, ku-rioje iškils prašmatnus „Quadrum“ biurų kom-pleksas.

„Ekonomika.lt“ ben-dravo su 260 mln. litų in-vesticijų pareikalavusio projekto kūrėju ir nekil-nojamojo turto (NT) pro-jektus vykdančios įmo-nės „Schage Real Estate“ vadovu Kjetilu Hans-senu. Norvegijoje gimęs ir užaugęs verslininkas nustebino geromis lietu-vių kalbos žiniomis. Jis teigia Lietuvoje išmokęs derybų meno ir pripa-žįsta, kad mūsų šalis jau tapo jo namais.

Inžinieriaus specia-lybę turintis K. Hansse-nas Lietuvoje praleido jau 15 metų – trumpalaikė verslo misija virto nauju gyvenimu. Norvegijos fiordus į Vilniaus kalvas iškeitęs verslininkas ti-kino per 15 metų matęs, kaip auga ir keičiasi Lie-tuva: jo nuomone, tik į ge-rąją pusę.

suviliojo siekis tobulėtiLietuvoje du vaikus su lietuve žmona auginantis K. Hanssenas apie savo karjeros pradžią pasa-koja santūriai. „Jaunys-tėje norėjau būti inžinie-

Trumpas vizitas, virtęs verslu ir šeima

Patinka mums tai ar ne, Vilnius yra globalus miestas. Laimę Lietuvos sotinėje randa ne tik iš kitų šalies miestų suplaukę vidiniai imigrantai, bet ir už jūrų marių atvykę verslininkai, kurie čia siekia ne

tik profesinės, bet ir asmeninės sėkmės.

riumi arba architektu – mane žavėjo techninis darbas“, – erdviame, pa-lėpėje įrengtame darbo kambaryje sostinės se-namiestyje pasakoja vadovas. – Tačiau neti-kėtai susipažinau su NT projektų plėtros grožiu – viskas turi būti padaryta įdomiai, gražiai, koky-biškai ir efektyviai.“

K. Hansseno teigimu, vos tik įgijęs inžinieriaus specialybę, jis nusprendė sukaupti kuo didesnį pa-tirties ir įgūdžių bagažą. Verslininkas pasakoja dirbęs prie tiltų projek-tavimo, kelių inžinerijos, gyvenamųjų namų ir pre-kybos centrų projektų.

„Galiausiai atsirado galimybė dirbti kom-

panijoje „Moller“, kuri tuomet veikė ir Lietu-voje“, – sako „Schage Real Estate“ vadovas. Pa-šnekovas prisimena kiek trikdantį skambutį, ku-ris galiausiai tapo vizito Lietuvoje priežastimi.

„Vieną dieną, kuomet dar dirbau Osle, sulau-kiau kvietimo susitikti su kompanijos prezi-dentu – pakankamai sunerimau, nes tokie kvietimai buvo itin reti“, – prisimena K. Hansse-nas. – Vis dėlto nebuvo ko nerimauti, nes man pa-siūlė vykti į Lietuvą, kur buvo planuojama plėsti mūsų įmonės veiklą.“

Pradžioje buvo tiki-masi, kad Norvegijos verslininkas Lietuvoje

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

metų patirtį turintis NT plėtotojas.

norvegiška verslo aplinkaPaklaustas, kokių trū-kumų pastebi Lietu-

vos verslo aplinkoje, K. Hanssenas pirmiau-sia kalba apie viešnagės laikotarpiu pastebėtą progresą. „Anksčiau bū-davo daug nereikalingo

popierizmo bei nenoro bendradarbiauti su verslu, tačiau šiuo metu situacija kur kas ge-resnė“, – šalies pažanga džiaugiasi norvegas.

»kiekvienas verslą pradedantis žmogus turėtų apsišarvuoti kantrybe, mat šios reikės tiek sunkiais, tiek ir sklandžiais periodais

ViLiUs [email protected]

Faktai

„reaL estate“

• „Schage Real Estate“ Lietuvoje veikia nuo 1998 metų

•Anksčiau įmonė vadino-si „Moller Real Estate“, o dabartinį pavadinimą įgijo 2004 metais

• „Schage Real Estate“ priklauso vienos šeimos valdomai įmonių grupei

• „Quadrum“ verslo cen-tras – pirmasis tokio tipo statinys dešiniajame Ne-ries krante po krizės

Vis dėlto verslininkas priduria, kad ir dabar tenka susidurti su sta-tybos leidimų proble-matika. Anot „Schage“ vadovo, leidimams rei-kia didelių investicijų, o klientui pageidavus pakoreguoti projektą viską tenka pradėti nuo pradžių. „Nors yra būdų, kaip apeiti šiuos dalykus, norime dirbti sąžiningai, dėl to susiduriame su pa-pildomais kaštais, kurie nežavi investuotojų“, – pastebėjimais dalijasi verslininkas.

Anot K. Hansseno, jei Lietuva nori pritraukti daugiau norvegiško ka-pitalo investicijų, rei-kėtų tvirčiau laikytis duoto žodžio. Laisvalai-kiu senovinio „Merce-des Pagoda SL250“ au-tomobilio restauravimu užsiimančio verslininko teigimu, Norvegijoje rankos paspaudimas yra kur kas svaresnis sando-rio įrodymas, nei ants-pauduotas dokumentas.

„Nutinka atvejų, kad derybos tęsiamos net po susitarimo. Nenoriu apibendrinti, nes to-kių atvejų pasitaiko ir Norvegijoje, tačiau teko pastebėti, kad lietuviai mėgsta derėtis“, – tai-syklinga lietuvių kalba dėsto verslininkas.

Pasiteiravus, kokius profesinius tikslus sau kelia kaip vadovas, K. Hanssenas nė nemirk-telėjęs atsako, kad tai – komandos gerovė. „Sie-kiu, kad mano komanda į darbą eitų su užside-gimu ir jaustų, kad kom-

panijos plėtra priklauso nuo mūsų visų“, – darbo etikos subtilybėmis dali-jasi NT vystytojas.

Vadovo teigimu, no-rint sukurti gerą darbo aplinką, svarbu kiekvie-nam komandos nariui suteikti atsakomybę ir leisti nuolat mokytis bei tobulėti.

K. Hanssenas tikina, kad labai svarbu, jog būtų jaučiama, kad nors kiekvienas darbuoto-jas moka dirbti vienas, komanda visada šalia. „Kiekvienas žmogus la-bai svarbus, tačiau ko-manda dar svarbesnė“, – aiškina verslininkas ir priduria, kad tokį su-vokimą įgavo dirbdamas Norvegijoje.

Pašnekovas pasakoja, kad norvegiška patirtis įskiepijo ir itin aukštus darbo saugos standar-tus, kurie neretai būna sutinkami kiek prie-šiškai. „Kartais tenka aiškinti, kad įvairios tvoros ir apsaugos nėra skirtos darbui sunkinti, greičiau veikia kaip ga-rantija, kad kiekvienas darbuotojas po darbo saugiai grįžtų pas savo artimuosius“, – sako NT vystytojas.

tikėjimas produktu„Schage Real Estate“ vadovas tikina, kad kie-kvienas verslą prade-dantis žmogus turėtų apsišarvuoti kantrybe, mat šios reikės tiek sun-kiais, tiek ir sklandžiais periodais. Vis dėlto verslininkas labiausiai akcentuoja patiekiamo produkto kokybę.

„Visad savęs klausiu, ar mano plėtojamas pro-jektas būtų patrauklus man pačiam. Jeigu pats imi abejoti savo pro-duktu, geriau jo nė ne-pradėti. Privalai būti ti-kras, kad siūloma prekė tikrai reikalinga“, – ne-slepia K. Hanssenas.

Verslininkas pasa-koja, kad daug dėmesio skiriama efektyvumui, kuris papildo vykdomus projektus. „Quadrum“ verslo centro vadovas teigia siekiantis, kad nu-omininkui reikėtų kuo mažesnio ploto. „Nu-skambės gal kiek keis-tai, tačiau nesiekiame išnuomoti kuo daugiau. Siekiame efektyvumo – klientams pageidavus,

pateikiame prelimina-rius patalpų maketus, kad šie galėtų įvertinti, už ką moka“, – aiškina K. Hanssenas.

Kalbėdamas apie efektyvumo svarbą vers-lininkas primena „Qu-adrum“. Anot vadovo, naujosios Konstitucijos prospekto puošmenos išskirtinumo garantas – paprasti ir efektyvūs sprendimai. „Uždengę langus permatomomis saulės užuolaidomis, pa-sitelkiame energiją, kuri kitu atveju būtų žalinga. Nuo langų „surinkta“ energija leis drastiškai sumažinti vėdinimo ir šildymo kaštus“, – entu-ziastingai kalba K. Hans-senas.

ateitį mato LietuvojeKalbėdamas apie inte-gracijos sunkumus ir su-dėtingos lietuvių kalbos vingrybes verslininkas kiek netikėtai priduria, kad Lietuva – pirmieji jo namai. K. Hanssenas pa-sakoja, kad čia jo šeima ir vaikai bei mylimas darbas, tad nors Norve-gijoje lieka šaknys, prie Lietuvos per 15 metų spėjo prisirišti.

„Gyvendamas sve-čioje šalyje visada il-giesi savo šaknų. Kol nemokėjau kalbos, buvo sunku įsilieti į žmonių ratą, – pasakoja versli-ninkas. – Tačiau sutikęs žmoną pradėjau lankyti kalbos kursus ir ėmiau kalbėti lietuviškai.“ K. Hanssenas priduria, kad mokantis kalbos, pana-šiai kaip ir versle, reikia nebijoti klysti.

Paklaustas apie ben-drovės ateities planus, „Schage Real Estate“ vadovas užsimena, kad įmonė ketina daugiau dirbti su stambesniais projektais.

„Turime planų statyti gyvenamuosius namus, taip pat ir kiti projektai pamažu plėtojami, ta-čiau kol kas svarbiausia pabaigti „Quadrum“ sta-tybą“, – planų neslepia vadovas.

Verslininkas pridu-ria, kad biuro komplekso sudarymas iki statybų darbų pradžios truko net 7 metus, todėl norima sudėti visus taškus ant „i“ bei pasistengti, kad klientai liktų patenkinti galutiniu produktu.

k. Hanssenas teigia, kad svarbiausia pačiam nuoširdžiai tikėti savo kuriamu produktu.Asmeninio archyvo nuotr.

»norvegiška patirtis įskiepijo itin aukštus darbo saugos standartus, kurie neretai būna sutinkami kiek priešiškai

CV Kjetilas Hanssenas

1988 metais baigė Oslo tech-nikos universiteto inžinerijos ir viešojo planavimo studijas

Kalba norvegų, anglų, lietuvių, ispanų ir vokiečių kalbomis

Trejus metus dirbo statybos projektų vystytoju įmonėje „Moller Bil Eiendom“, įsikūru-sioje Osle

nuo 1998 metų vadovauja „Schage Real Estate“ Lietuvoje

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

viešės vos dvejus metus, tačiau sėkmingi projek-tai, augantis verslas ir galiausiai šeima pakore-gavo planus. Kompanijai „Moller“ skilus į dvi da-lis, K. Hanssenas liko NT projektavimo įmonėje „Schage Real Estate“ ir tęsė veiklą Lietuvoje.

rinką vertina optimistiškaiVerslininkas pasa-koja, kad finansų krizė, smogusi Baltijos šalių NT sektoriui, palietė ir jo kompaniją. Anot K. Hansseno, laikas, kuo-met neturint užsakymų reikėjo grąžinti paskolas bankams, buvo išties su-dėtingas.

„Mums, kaip dukte-rinei įmonei, nemažai padėjo valdančioji ben-drovė: kaip ir tikrame gyvenime, būna periodų, kuomet mama turi pasi-rūpinti vaiku. Galiu pa-sidžiaugti, kad dabar jau galime padėti savo mo-tinai“, – lyriškai mintį plėtoja verslininkas.

Vis dėlto sėkmingas verslo aplinkos verti-nimas padėjo „Schage Real Estate“ neišnykti iš NT rinkos žemėlapio, kaip nutiko daugybei stambių to laikotarpio rinkos žaidėjų. Versli-ninkas pasakoja, kad prasidėjus krizei buvo nuspręsta tvarkyti popie-rius ateities projektams.

„Investavome į reika-lingus leidimus ir nutiko taip, kad sutvarkius pa-skutinius dokumentus rinka jau buvo pasiruo-šusi naujo dalyvio pasi-rodymui A klasės biurų

rinkoje“, – sėkmės isto-rija dalijasi vadovas.

Pašnekovas priduria, kad dabartinė situa-cija rodo, jog rinka at-sigauna. „Visi stebime,

kas vyksta Europoje, JAV ir Kinijoje, tačiau jei Europa nepatirs nuos-mukio, esu įsitikinęs, Lietuva stabiliai augs ir toliau“, – tvirtina 15

260 mln. vertės biurų kompleksas, tikimasi, duris atvers jau 2015 metais.Įmonės nuotr.

Įdarbinti pinigai24 Įdarbinti pinigai 25

Pažiūrėkime į duo-menis. Lentelėje (žr. toliau) pateikta, kokia dalis žmonių

turi nuosavą būstą, o kokia – nuomojasi. Taip pat atskirta, kiek savininkų už būstą moka paskolas, parodyta, kuriose šalyse gyventojai, turintys būsto paskolas, gali pasinaudoti mokesčių len-gvatomis.

Taigi, Vakarų Europoje daug kur yra įvestas gy-ventojų NT mokestis, šis faktas dažnai pateikiamas kaip argumentas, kodėl šio mokesčio reikėtų Lietuvoje. Lengviausias kontrargu-mentas, žinoma, tai, kad egzistavimas savaime neį-rodo gerumo ar privalumo. Aišku, suprantu, kad šalta logika ne visus įtikina. Todėl štai keletas skirtumų, kuo Lietuva NT srityje skiriasi nuo Vakarų šalių.

Pirma, Lietuvoje daugiau būsto savininkų nei Euro-poje. Savo būstą turi net 93 proc. Lietuvos gyventojų, pa-lyginti su, pvz., 58 proc. Aus-trijoje ar 72 proc. Belgijoje. Tai reiškia, kad NT Lietuvoje pasiskirstęs žymiai tolygiau nei Europoje ir, skirtingai nei Europoje, NT nėra susi-koncentravęs kelių žmonių rankose. Todėl NT mokestis Lietuvoje būtų ne turtin-gųjų, o beveik visų žmonių apmokestinimas dar vienu mokesčiu.

Dar baisiau, NT turintys žmonės, kurių pajamos ma-žos (pvz., pensininkai), dėl NT mokesčio gali būti pri-versti atsisakyti savo būsto. Lygiai taip pat ši situacija parodo, kad neva būtinybė pereiti „nuo darbo jėgos prie turto apmokestinimo“ (mėgstamos ir politikų, ir kurių ekonomistų sąvokos) ir NT mokestis visiems yra susiję tik teoriškai. Prakti-koje žmonės, gaunantys pajamų iš darbo ir turintys būstus, yra tie patys. Jei už būstą reikės susimokėti, pvz., 200 litų per mėnesį, net sumažinus pajamų mo-kestį 100 litų žmonėms si-

kuo Lietuva skiriasi nuo europos?

Aktyvėjant diskusijoms apie neva būtinybę įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, reikėtų apsvarstyti keletą mažiau nagrinėjamų veiksnių,

kurių analizė parodytų, kad NT mokestis yra nenaudingas visiems.

žiLVinas šiLėnasLLrI prezidentas

Kadaise didelį v i s u o m e n ė s pasitikėjimą užsitarnavusi

žiniasklaida buvo vadi-nama ketvirtąja valdžia. Žurnalistai ir leidėjai su neteisybe kovojo it kar-žygiai, o kai kurie jų dėl savo tikslių žodžių buvo priversti tapti žiauraus susidorojimo aukomis. Tačiau ilgainiui laisvo-sios rinkos ranka tiesos skleidėjams pasidarė ne-gailestinga – žiniasklaida virto verslu.

Stebint Rytų ir Cen-trinės Europos (CEE) žiniasklaidos verslo pro-cesus, galima pamatyti tendenciją, kad pelnu suinteresuotas kapitalas pamažu traukiasi iš ma-žiau naudingų rinkų. Vis dėlto nepelningą verslą ryžtasi pirkti įvairaus plauko verslininkai, ku-riems, panašu, nuostoliai nė motais.

Cee užsieniui nebeįdomiEstijos žiniasklaidos verslo atstovas Hansas H. Luikas, kuriam pri-klauso kompanija „Eks-press Grupp“, netiesio-giai valdanti naujienų portalus „Delfi“, yra pareiškęs, kad užsienio žiniasklaida traukiasi iš buvusių komunistinio bloko valstybių. „Ekono-mika.lt“ paklausus H. H. Luiko apie šio komentaro motyvą, verslininkas nukreipė į Oksfordo uni-versiteto finansuojamą CEE šalių žiniasklaidos ir demokratijos tyrimų centrą (MDCEE), sakyda-mas, kad „žiniasklaidos mados CEE šalyse kei-čiasi – užsienio kapitalas palieka Rytines Europos

Žiniasklaida užsienio kapitalui nebeįdomi

Vos prieš dešimtmetį buvo baiminamasi, kad užsienio kapitalas pavers vietinę žiniasklaidą geltonosios spaudos tarnaite. Tačiau panašu, kad dabar, pakeitę natą, trauksime giesmę apie tai, kaip užsienio

kapitalas palieka žiniasklaidą vietinio verslo valiai.

valstybes ir šie procesai neapsiriboja vien Balti-jos šalimis“.

Pasidomėjus žinias-klaidos verslo tendencijo-mis, paaiškėja, kad vaka-rietiško kapitalo verslas, pajutęs niūrią pelno pers-pektyvą, išties pradėjo trankyti durimis ir per-leisti verslą vietiniams.

Pačiame krizės įkarš-tyje, 2009 metais, švedų ži-niasklaidos grupė „Bon-nier Business Press“, kuriai priklauso lietuviš-kas dienraštis „Verslo ži-nios“, pardavė didžiausią Latvijos dienraštį kon-troliuojančią įmonę „AS Diena“ ir verslo dienraštį „Dienas Biznes“. Užsie-nio kapitalo apleistus lei-dinius netruko priglausti su įtakingomis Latvijos verslo grupuotėmis sie-jama „Nedela S.A.“.

Tuo pat metu kita La-tvijoje veikusi užsienio kapitalo įmonė „News International“, valdoma skandalais apipinto Ru-perto Murdocho, dabar pakeitusi pavadinimą į „News UK“, kontrolinį dviejų TV kanalų akcijų paketą perleido Švedijos koncernui „Modern Ti-mes Corp“, kuriam pri-klauso ir Lietuvoje vei-kiantys „Viasat“ grupės televizijos kanalai.

Panašūs procesai vyksta ir kitos CEE ša-lyse. Šveicarų žinias-klaidos grupė „Ringier“ pardavė vienintelį libe-ralų Ukrainos dienraštį valdančią įmonę „Free Media Ukraine“ rumunų kapitalo bendrovei „Ade-varul Holding SRL“. Švei-carai taip pat atsisakė Ru-munijos laikraščių, kurie buvo perleisti vietines te-levizijas valdančių verslo magnatų įtakon.

MDCEE analitiko Vac-

lavo Stetkos teigimu, žiniasklaidos verslo pokyčiai pastebimi ir Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje bei Lenkijoje. Čekų verslo dienraščiai „Hospodarske noviny“, „Respekt“ ir „Ekonom“ atiteko vietinių „anglies baronu“ tituluojamam Zdenekui Bakalai.

Vieno asmens įtakos valdomas ir antras pagal dydį Slovakijos TV kana-las TV JOJ bei didžiausias dienraštis „Pravda“. Kitas įtakingas slovakų versli-ninkas Ivanas Kmotrikas valdo didžiausią leidybos įmonę bei TV kanalą TA3.

Didžiausios Vengrijos statybų bendrovės savi-ninkas Kozgepas Lajosas Smicskas 2011 metais iš švedų „Metro Interna-tional“ įsigijo dienraštį „Metropol“, o automo-bilių industrijos magna-tas Gaboras Szelesas iš vokiečių žiniasklaidos koncerno įsigijo dien-raštį „Magyar Hirlap“ ir televizijos kanalą „Echo TV“.

Nuo kaimynų neatsi-lieka ir Lenkija: kuomet aplinkinės valstybės rovėsi plaukus, vienin-telė recesijos nepatyrusi Europos valstybė išlaikė

stabilią verslo aplinką, bet 2011 metais 51 proc. di-džiausio šalies dienraščio „Rzeczpospolita“ įsigijo antro turtingiausio Len-kijos piliečio Grzegorzo Hajdarowiczo valdoma kompanija „Mecom“.

Prie gausaus pasitrau-kusiųjų būrio galima pri-skirti ir vokiečių žinias-klaidos bendrovę WAZ bei britų „Northcliffe International“, kurie per 2009–2011 metų laikotarpį Bulgarijos, Serbijos, Ru-munijos ir Slovakijos žiniasklaidos priemones perleido vietinio kapitalo verslui.

rinką sudarkė krizė Vis dėlto, norint paste-bėti žiniasklaidą valdan-čio kapitalo pokyčius, toli dairytis nereikia: 2006 metais norvegų „Mecom Press“ 100 proc. dienraščio „Kauno diena“ perleido bendro-vei „Hermis Capital“. Da-lis vakarietiško kapitalo panašiu laiku pasitraukė ir iš lietuviškų televizijų rinkos.

Šiemet pradėta kalbėti apie švedų bendrovės „Schibsted“ ketinimus parduoti „Eesti Meedia“, kuriai priklauso ir an-tras pagal populiarumą

ViLiUs [email protected]

naujienų portalas Lietu-voje „15min.lt“.

„Schibsted Media Group Lietuva“ vadovas Tomas Balžekas savai-traščiui pasakojo, kad vykstantys procesai – na-tūralūs. „Tai, kad verslas parduodamas, yra nor-malus procesas, o ryškes-nių tendencijų nepaste-biu“, – pasakojo jis.

Savo ruožtu Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis teigė po-kyčius siejantis su verslo sąlygomis, kurios ne vi-sada patenkina užsienio kapitalo pelno siekius.

„Nors didžiausius nuostolius patiria spauda, net pelningi internetiniai naujienų kanalai nesu-teikia pakankamai nau-dos siekiantiems didelio pelno“, – sakė G. Šeputis. Pašnekovas žiniasklaidos pelno kaitą pirmiausia sieja su menkstančiu spausdintų informavimo priemonių populiarumu.

„Tyrimai ir analizės rodo, kad laikraščiai ir žurnalai praranda po-puliarumą, o kartu ir pelną“, – sakė KOMAA valdybos pirmininkas. Vis dėlto, jis pridūrė ma-

mena, kad Baltijos vals-tybių reklamos rinka per krizę patyrė milžinišką smūgį – MDCEE anali-tikų duomenimis, rekla-mos užsakymų Estijos laikraščiuose sumažėjo 44 proc., o Latvijos – net 58 proc.

atveria kelią įtakaiĮmonių keliavimas iš rankų į rankas nėra nenatūralus procesas, tačiau kyla klausimas, kodėl vietiniai verslinin-kai perima iš esmės mer-dinčias įmones. Pagal rinkos logiką, visiškai neracionalu įsigyti našta tapsiantį verslą, kurio populiarumas, remiantis tyrimais, ateityje neke-tina augti.

Viena šios tendencijos priežasčių galėtų būti siekis daryti įtaką pasi-telkus žiniasklaidos prie-mones. V. Stetkos atlik-toje analizėje pastebima, kad ketvirtosios valdžios naudojimas savo tiks-lams Bulgarijoje, Rumu-nijoje ir Latvijoje tampa vis dažnesniu reiškiniu.

„Per pastaruosius dve-jus metus Slovakijoje, Čekijoje ir Lenkijoje už-registruotas ne vienas pačių žurnalistų patvir-tintas atvejis, kuomet dienraščių savininkai žurnalistams teikė nu-rodymus, ką galima ir ko negalima rašyti“, – konstatuoja analitikas. Priduriama, kad pavie-šinti atvejai dažniausiai baigdavosi redaktorių atleidimu.

D. Radzevičius, pa-klaustas, ar žiniasklaidos rinkos pokyčiai atveria kelią ne vien verslu su-interesuotam kapitalui, atsakė, kad visada yra tikimybė, jog pirkdami pigią žiniasklaidos prie-monę verslininkai siekia daryti įtaką ekonomi-niams ir politiniams pro-cesams.

„Baltijos šalių žinias-klaida verta vos kelių mi-lijardų litų, o turint ome-nyje kai kurių sukauptą turtą, galima konsta-tuoti, kad ji yra pigi“, – sakė LŽS vadovas.

Pašnekovas pridūrė, kad vakarietiško kapitalo žiniasklaidos atėjimas sukūrė tam tikrą verslo kultūrą, o kapitalas, at-keliaujantis iš abejotinai demokratiškų kraštų, kartais sukelia ne tik aplinkos, bet ir turinio pokyčius. „Kapitalo poky-čiai reikšmingi, nes gali pasitaikyti atvejų, kuomet egzistuoja įvairūs nevie-šinami interesai“, – pasa-kojo D. Radzevičius.

Faktai

žiniaskLaida

•2009-2010 metais rekla-mos mastai Lietuvos televi-zijose sumažėjo 5 proc.

•85 proc. čekijos, Estijos ir Slovakijos žiniasklaidos priklauso užsienio inves-tuotojams

•Analitikai dabartinį perio-dą CEE šalyse įvardija, kaip žiniasklaidos internalizaci-jos pabaigą

•2011 metais žiniasklaida sulaukė reklamos užsaky-mų už 340 mln. litų

•Reklamos rinkos pikas buvo pasiektas 2008 me-tais, kuomet buvo sulaukta užsakymų už 542 mln. litų

»norint pastebėti žiniasklaidą valdančio kapitalo pokyčius, toli dairytis nereikia

»kapitalo pokyčiai reikšmingi, nes gali pasitaikyti atvejų, kuomet egzistuoja įvairūs neviešinami interesai

»Be nt mokesčio likusi Lietuva iš esmės niekuo nesiskirtų nuo kitų europos šalių – nėra lengvatos, nėra mokesčio

tuacija negerėja. Galiausiai, niekas nekalba apie pajamų ar „Sodros“ mokesčių maži-nimą, tik apie NT mokesčio įvedimą.

Antra, nepalyginamai di-desnė dalis Lietuvos žmonių turi būstus, bet nėra pasiėmę paskolų. Net 86 proc. Lietu-vos gyventojų yra „gryno“ turto savininkai, neturi jokių įsipareigojimų. Tai svarbu dėl vieno paprasto veiksnio. Beveik visos Vakarų Europos šalys įsivedusios ir mokesčio lengvatą paskoloms už būstą (panaši galiojo Lietuvoje iki 2009 metų). Vadinasi, viena ranka valstybė subsidijuoja

būstą, kita – renka už tai mokestį. Atrodo, kad tai nelogiškas sprendimas, bet galima įžiūrėti balansą. Lie-tuvoje absoliuti dauguma žmonių būsto paskolų ne-turi, be to, mokesčių len-gvata irgi nebegalioja. Tad NT mokestis pasižymėtų jokiu balansu, panašiu į tą, kuris egzistuoja kitose Euro-pos šalyse. Lietuvoje iš būsto savininkų būtų tik imama, tačiau nieko neduodama mainais. Be NT mokesčio li-kusi Lietuva iš esmės niekuo nesiskirtų nuo kitų Europos šalių – nėra lengvatos, nėra mokesčio.

Užsienio investuotojai įsitikinę, kad pelno Centrinėje ir rytų europos žiniasklaidoje maža, todėl palieka šias rinkas. scanpix

nąs, kad tokios tendenci-jos laikinos, o naujienų portalų populiarumas sietinas su mada tapusio-mis elektroninėmis prie-monėmis.

Kita vertus, „Ekono-mika.lt“ kalbintas Lietu-vos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovas Dainius Radzevičius įžvelgė rin-kos segmentacijos įtaką žiniasklaidos verslui.

„Reikia atkreipti dė-mesį, kad žiniasklaidos rinkoje atsiranda vis dau-giau dalyvių, todėl užsa-kovai gali rinktis“, – sakė LŽS vadovas. Jo teigimu, reklamos rinkos nega-lima laikyti atsigavusia.

Panašios nuomonės laikėsi ir T. Balžekas, kuris pabrėžė, kad rekla-mos rinkos atsigavimo užčiuopti kol kas neįma-noma. „Statistika rodo, kad 2012 metais reklamos rinka ūgtelėjo vos 0,7 proc., todėl atsigavimo tikrai neįžvelgiu“, – pasa-kojo verslininkas.

„Ekonomika.lt“ pri-

ž. šilėnas: lengviausias kontrargumentas siūlymams įvesti nt mokestį Lietuvoje, žinoma, yra tai, kad egzistavimas savaime neįrodo gerumo ar privalumo. Fotodiena

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

Olandija

Vokietija***

Liuksemburgas

austrija

prancūzija**

portugalija

italija

estija

Bulgarija

66

6053

2842

4042

2642

2935

34

331616

177

2

4

814

25

2628

3032

3234

36

41

5057

60

6786

86

30

333347

32

3228

43

2637

302517

2724178

13

Turi būstą, turi būsto paskolą

Turi būstą ir neturi būsto paskolos

Nuomojasi

Yra mokesčių lengvata paskolai

Nėra mokesčių lengvatos paskolai

* Paskoloms, paimtoms iki 2009 m. ** Išimtinais atvejais lengvata įmanoma. *** Lengvata pakeista į subsidiją

Išskirtinis interviu26 Karjera 27

Kosmoso pramonės revoliucija pasinaudos ir lietuviai

Mažų palydovų nauda – tai pigus kelias į kosmosą. Kosmoso pramonėje vyksta revoliucija – vietoje vieno didelio milijardus kainuojančio prietaiso galima paleisti daug mažų, mano pirmojo lietuviško palydovo

„Lituanicasat-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas.

»Visus palydovo komponentus pagaminome patys, pasinaudoję privačių kompanijų technologijomis

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klientei darbui Vilniuje reikalingas -

GamyBOs VadOVas

Jums verta būti su mumis, nes mes patikima, finansiškai stabili įmonė, skatinanti darbuotojų iniciatyvą, užtikrinanti perspektyvas ir galimybę tobulėti, remianti ir vertinanti naujas idėjas. Įmonėje ypatingas dėmesys skiriamas kiekvienam darbuotojui. Siekiame, kad įmonės stiprybe taptų kvalifikuoti, darbštūs, lojalūs ir patikimi darbuotojai.

darbo aprašymas:

• Pamainos darbuotojų darbo laiko apskaitos vykdymas;• Efektyvus pamainų darbo organizavimas (iki 20 žmonių);• Gamybos proceso planavimas, koordinavimas, optimizavimas;• Periodinis medžiagų ir produkcijos inventorizacijos vykdymas; • Gamybos procesui reikalingų medžiagų ir darbo priemonių užpirkimas;• Personalo paieška ir atranka.

reikalavimai kandidatams:

• Būtina ne mažesnė nei 4 metų vadovaujančio darbo patirtis gamybinėje įmonėje;• Būtinos geros rusų kalbos žinios (raštu ir žodžiu);• Puikūs planavimo ir darbo organizavimo įgūdžiai;• Gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus;• Atsakingumas, orientavimasis į rezultatą; • Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu [email protected]. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-OnLine Lt klientas - UAB Kinnarps – jau 16 metų atstovauja didžiausią Europoje bei Skandinavijoje švediškų biuro baldų gamintoją Kinnarps Lietuvoje. Šiuo metu įmonė Vilniuje ieško

pardaVimų atstOVO

darbo aprašymas:• Naujų verslo klientų paieška;• Santykių su esamais klientais palaikymas;• Biuro baldų išdėstymo planavimas kliento patalpose;• Baldų pristatymo ir montavimo proceso organizavimas.

reikalavimai:• Aukštasis/aukštesnysis išsilavinimas;• Panašaus darbo su verslo klientais patirtis būtų privalumas;• Geros anglų kalbos žinios;• Komunikabilumas, geri derybiniai įgūdžiai, loginis mąstymas;• Vairuotojo pažymėjimas.

įmonė siūlo:• Visas darbui reikalingas priemones;• Darbą su patikimu gamintoju, tiekiančiu aukštos kokybės biuro baldus;• Draugišką kolektyvą, kurio darbo principai grindžiami tarptautinėmis tradicijomis;• Kvalifikacijos kėlimo kursus Švedijoje.

Savo gyvenimo aprašymą nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu: [email protected]ą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientė - UaB Lautoma – transporto ekspedijavimo įmonė jau daugiau nei 9 metus dirba su Vakarų Europos, Pabaltijo šalimis. Šiuo metu įmonė ieško aktyvaus ir motyvuoto naujo komandos nario darbui Vilniuje (biuras centre). Ar norite dirbti įmonėje kuri gerbia ir vertina savo darbuotojus?

puiki galimybė – jauniems, gabiems ir perspektyviems!

transpOrtO skyriaUs VadyBininkas (-ė)

Jums reikės:

• Dirbti su logistikos partneriais, ieškoti naujų;• Vesti derybas su pervežimo įmonėmis;• Koordinuoti krovinį transportavimo metu ir optimizuoti procesą;• Tvarkyti krovinių transportavimo dokumentus.

Jei Jūs:

• Esate puikus derybininkas;• Norite dirbti, tobulėti ir siekti geriausių rezultatų;• Gebate pats organizuoti ir planuoti darbus;• Mokate rusų k. (lenkų k. privalumas).

ateik ir prisijunk prie profesionalios komandos!

mes žadame:

• Tave apmokyti (jei neturi darbo patirties);• Galimybę tapti profesionaliu šios srities specialistu;• Atlygį mokėti bandomuoju laikotarpiu 1500 Lt (netto), po bandomojo 2000 Lt + bonusai (netto);• Turintiems patirtį logistikos srityje atlygį mokėsime pagal atskirą susitarimą.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu [email protected]ą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online client - JsC mogo was founded in 2012 and provide customers with financial leasing and reverse financial leasing. Due to further international expansion, we hereby announce a full time vacancy for the position of

manaGinG direCtOr in ViLniUs / kaUnas

General duties:

• Management and development of the company;• Building, leading and managing a team in of Lithuanians branch;• Monitoring and analysis of the client portfolio;• Summarization and analysis of the operative and financial information on the operations of the group.

requirements:• A higher education or an unfinished higher education relevant to this position;• Any previous experience within the fast-loans / audit / insurance / leasing / finance field will be regarded as an advantage;• Outstandingly developed analytical thinking, precision;• Ability to make decisions within one’s authority, high responsibility level, proactivity;• Ability to lead a team and eagerness to learn;• Good knowledge of English.

We offer: • A stable and interesting job in a rapidly growing international enterprise;• A competitive salary and social benefits; • A friendly and sympathetic team;• A modern office, great working environment and technical amenities.

If you want to apply for this job, please, send us your CV and cover letter in English (note position name in the subject) to [email protected]. Only chosen candidates will be informed. Confidentiality of your information is guaranteed.

Kaip savaitraš-čiui „Ekono-mika.lt“ sakė palydovo kū-

rėjai, netikėtai kilusi mintis sukurti lietuvišką palydovą tampa aukštus, tarptautinius reikalavi-mus atitinkančia profe-sionalia kosmoso misija. Nors projektas kupinas rimtų iššūkių, autoriai tikina, kad jau turi naujų idėjų tolimesnei veiklai.

?kaip kilo mintis inicijuoti pirmojo lietuviško palydovo

paleidimą į kosmosą?

Vytenis: Viskas pra-sidėjo, kai praėjusią vasarą su Laurynu sta-žavomės Kalifornijoje, JAV. Tuo metu pradėjome burti komandą. Reikėjo elektronikos, IT speci-alistų, programuotojų – kolektyvo, su kuriuo būtume pajėgūs įgyven-dinti šį projektą. Mintis kilo spontaniškai: per stažuotę mums pasiūlė paleisti palydovą, šitaip atsirado galimybė. Tada pamatėme, kad padedami amerikiečių tai galime atlikti pigiau, greičiau, užtikrintai.

?kas sudaro komandą?

Vytenis: Komandos branduolį šiuo metu su-daro apie 10 žmonių. Su rinkodaros dalimi skai-čius siektų 15. Taip pat prisideda apie 20 lietu-viškų organizacijų.

?kokia šiuo metu yra lietuviško palydovo kūrimo

stadija? kada planuojama paleisti „Lituanicasat-1“?

Vytenis: Paleidimas planuojamas gruodžio mėnesį iš Volopo salos, esančios JAV Virdžini-jos valstijoje. Dažnai su raketomis atsitinka taip, kad mažiausia smul-kmena gali pakoreguoti ir paleidimo laiką. Pirmą kartą paleidimo laikas

Giedrė sankaUskaitė[email protected]

atidėtas dėl to, kad gal-būt patys dar nebuvome visiškai pasiruošę, ne-norėjome rizikuoti. Vis dėlto, tai pirmas blynas, bandome kuo labiau su-mažinti riziką.

Po poros mėnesių mūsų palydovas jau tu-rėtų būti baigtas ir iš-siųstas į JAV. Viskas klos-tosi palyginti sklandžiai, žinant, kad tai pirmasis projektas, tad pakanka-mai sudėtinga suvaldyti riziką. Iškilusias proble-mas sprendžiame kaip iššūkį.

Šiuo metu jau turime visą techninę įrangą, ją integruojame.

?ar sunku surasti projekto rėmėjų, kurie galėtų finan-

suoti šią misiją?

Vytenis: Sudėtinga pritraukti rėmėjų. Daug žmonių dirba tiesiog iš geros valios, jie – savo srities entuziastai. Ban-dome pasiūlyti, sudo-

minti – ir toliau stengia-mės. Nebuvo taip, kad sugalvojome ir gavome biudžetą. Pirmiausia gimė idėja, dirbome kaip mėgėjai, tačiau dabar jau pereiname į aukštesnį lygį. Norint pasiekti tikslą, būtina įgyven-dinti aukštus reikalavi-mus.

Laurynas: Mažų pa-lydovų nauda ta, kad tai – pigus kelias į kosmosą. Kosmoso technologijos pinga, iki šiol jos buvo prieinamos tik didžiu-lėms valstybėms. Vyksta kosmoso pramonės revo-liucija – vietoje milijar-dus kainuojančio vieno didelio palydovo galima paleisti daug mažų. Tokio palydovo, kaip „Lituani-casat-1“, kaštai pasauli-nėje rinkoje siekia apie

50 tūkst. JAV dolerių. Bet reikėtų pabrėžti, kad vi-sus palydovo komponen-tus pagaminome patys, pasinaudoję privačių kompanijų technologijo-mis. Tai lietuviškas paly-dovas, o ne nupirktas.

?kokie tyrimai bus atliekami kosmose su „Lituanica-

sat-1“?

Laurynas: Be abejo, iš-kelti ir techniniai misijos tikslai. Vienas jų – išban-dyti mūsų sukurtą elek-troniką (tiek programinę įrangą, tiek aparatūrą), kuri valdys palydovą kos-moso sąlygomis. Norime išmėginti, ar įranga ati-tinka mūsų reikalavimus. Jeigu ji veiks – tai bus didelis pasiekimas. Kitas tikslas – išbandyti kos-mose lietuvišką radijo re-

,,po poros mėnesių mūsų palydovas jau turėtų būti baigtas ir išsiųstas į JaV“, – sako „Lituanicasat-1“ palydovo kūrėjai. Vladimiro Paranino nuotr.

transliavimo techniką. Ši inovacija atliekama pirmą kartą. Jos nauda ta, kad įvykus, sakykime, stichi-nei nelaimei, palydovą ga-lima naudoti kaip alterna-tyvią ryšio priemonę. Taip pat planuojame kosmose padaryti pirmą lietuvišką nuotrauką.

?kokių netikėtumų galima sulaukti atliekant misiją?

Vytenis: Netikėtumų visada yra, ypač kosmose. Negali žinoti, kada at-skries koks nedidelis me-teoritas, kuris gali mūsų palydovą paversti į skute-lius. Gali atsitikti ir taip, kad palydovas susidurs su kosmoso šiukšlėmis. Galų gale nuo radiacijos gali nustoti veikti elektro-nika. Nežinomųjų yra, bet mes visą laiką bandome kiek įmanoma sumažinti riziką.

?ar galite pateikti kitų mažų valstybių, kurios jau yra

paleidusios savo gamybos palydovus, pavyzdžių?

Vytenis: Geras pavyz-dys – estai. Jie paleido palydovą prieš porą mė-nesių, nors jų projekto filosofija buvo kiek kito-kia.

Prie šio projekto estai dirbo apie penkerius me-tus. Ir jų palydovas taip pat buvo maksimaliai es-tiškas.

Laurynas: Taip pat – Danija. Dešimt metų lei-džia palydovus. Jau tris paleido. Pirmi du buvo labai panašūs į mūsų, o trečias jau teikė realią pramoninę naudą, jis ir dabar sėkmingai skrieja kosmose, renka signalus ir padeda stebėti laivų eismą Atlanto vande-nyne bei Šiaurės jūroje. Tai puikus pavyzdys, kaip vieno kilogramo masės palydovą sugebėjo ištobulinti iki tokio, ku-ris gali teikti realią eko-nominę naudą.

kontrolinis sąrašas – atmintinė ieškant darbo

1. Apsibrėžkite tikslą. Atsa-kykite sau į šiuos klausimus: Kokio darbo ieškau ir per kiek laiko tikiuosi jį susirasti? Tiks-las turėtų būti realus.

2. Kai žinote, kokio darbo ieškote, nuoširdžiai sau at-sakykite: ar esate pats ge-riausias kandidatas dirbti šį darbą? Sveikiname, jei atsakėte „taip“. Jei atsa-kėte „ne“, tuomet įvardy-kite, ko jums trūksta, kad taptumėte „geidžiamiausiu darbuotoju“, ir prieinamais būdais siekite pašalinti trū-kumus.

3. Atsisakykite minties, kad ieškote „bet kokio darbo“. Tai – ne tikslas.

4. Darbo paieška taip pat darbas. Būkite pareigingas ir supraskite, kad viskas jūsų rankose. Už nuoširdžias pa-stangas atlyginama.

5. Susikurkite dalykiniam susirašinėjimui tinkamą elektroninį paštą. Geriausias variantas [email protected]

6. Pasirūpinkite dalykine nuotrauka. Kartais darbda-viai prašo su CV atsiųsti ir nuotrauką. Geriau jau būti pasiruošusiam. Netinkamų CV nuotraukų pavyzdžiai: jūs prie jūros, giminės šventėje, bare, su draugais, susivėlęs, vulgariai išsidažiusi ir t. t.

7. CV pavyzdys. Paieško-kite CV pavyzdžių. Iš jų pasi-rinkite jums patraukliausius variantus.

8. Susikurkite CV. Pats. Pagal turimus pavyzdžius paruoškite jūsų asmenybę, kvalifikaciją atspindintį gyve-nimo aprašymą – orientuotą į jūsų svajonių darbą.

9. Pagrindinės CV dalys: kontaktinė informacija, išsila-vinimas ir kvalifikacija, darbo patirtis, įgūdžiai ir gebėjimai, papildoma informacija.

10. Jokiu būdu nesiųs-kite savo CV į visus surastus darbo skelbimus. Ieškant darbo svarbiausia – veiksmų kokybė ir tikslingumas.

(Tęsinys kitame numeryje)

CV-Online klientas – vertimų biuras, siūlantis platų vertimo ir lokalizavimo paslaugų spektrą. Viena iš nedaugelio vertimo agentūrų, turinčių ISO 9001:2008 kokybės vadybos sertifikatą. Įmonės klientai - valstybinės institucijos, smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, didelės tarptautinės korporacijos, vykdančios veiklą technologijų, gamybos, biologijos mokslų, sveikatos priežiūros, finansų, teisės ir rinkodaros srityse. Šiuo metu kompanijai darbui Vilniuje arba kaune reikalingas

pardaVimų VadyBininkas (darbas namuose)

darbo aprašymas:

• Vertimo ir lokalizavimo paslaugų pardavimas;• Aktyvi naujų klientų paieška – paslaugų pristatymas, sutarčių sudarymas;• Dalyvavimas parodose ir įvairiuose renginiuose;• Bendradarbiavimas su kolegomis.

reikalavimai:

• Aukštasis universitetinis išsilavinimas (gali būti paskutinio kurso studentas); • Ne mažiau kaip 2 metų darbo patirtis pardavimų srityje;• Puikios lietuvių ir geros anglų kalbos žinios;• Puikūs bendravimo, organizaciniai, derybiniai, pardavimų įgūdžiai; • Atsakingumas, vidinė motyvacija.

Mūsų įmonėje galioja tarptautinėms įmonėms būdingi darbo principai: kasdieninėje veikloje vadovaujamės tokiomis vertybėmis kaip sąžiningumas, pagarba ir atsakingumas. Stengiamės, kad šios vertybės būtų svarbios kiekvienam. Mes vertiname darbuotojų individualumą, rūpinamės saugia darbo aplinka ir jaučiame socialinę atsakomybę. Skatiname darbuotojų tobulėjimą, įsitraukimą į darbą, lojalumą ir puikių rezultatų siekimą, todėl nuolat investuojame į darbuotojų kompetencijos kėlimą.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu [email protected]ą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.

nr. 202013 m. rugsėjo 2–15 d.