Efektyvaus energijos vartojimo vadovas

Tekstą parengė:dr. Mattia Donadel; inž. Eliana Caramelli;inž. Cristian Carraretto; inž. Alessandro De Pol;arch. Alessandra Vivona; inž. Valentina Zanfini;inž. Daniele Bandoni; inž. Francesco Grazzi;inž. Marco Bianchi; dr. Francesca Sandonà.

Comune di BolognaSettore Ambiente e

Verde Urbano

Grafika, iliustracijos: Gabriele Soave.

GRUODIS 2007 www.echoaction.it

Pastaba:Dėl šios publikacijos turinio atsakingi jos autoriai. Tai nėra Europos Komisijos nuomonė.Autoriai ir Europos Komisija neatsako už informacijos šioje pubikacijos panaudojimą.

1ĮŽANGA

ĮŽANGA

ECHO ACTION tikslai - yra tiesiogiai įtraukti apie 2000 Europos šeimų į procesą, kurio metu ke-ičiamos su energetikos ūkiu susijęs gyvenimo būdas ir vartojimo modelis, apimant aukšto efek-

tyvumo technologijų sritį, didinant atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą ir taikantalternatyvius sprendimus asmeniniam mobilumui.

Pagrindinis projekto siekis yra savanorišku ir efektyviu būdu įtraukti gyventojus ir vietinius ekonomi-nius subjektus į vietinio rajono energijos plano kūrimą, pravedant mokymo kursus ir skatinant veiks-mus, nukreiptus į energijos suvartojimo mažinimą, atsinaujinančios energijos vartojimo padidinimą irgeresnį energijos išteklių panaudojimą.

Projektas yra organizuotas dviejuose lygmenyse: pirmasis - apima gyventojus ir šeimas, galutiniusvartotojus, kad padidintų paklausą; antrasis - apima energijos paslaugų ir technologijų gamintojus, di-stributorius ir tiekėjus, bei ir finansų sektoriaus atstovus, kurie gali patenkinti racionalaus energijosnaudojimo poreikius (efektyvumas ir taupymas); atsinaujinančios energijos šaltinių sistemų poreikį irspecialių finansavimo schemų poreikį.

Projekto įgyvendinimo metu projekte dalyvaujančioms šeimoms bus pasiūlyti realūs sprendimai. Tokiesprendimai apims ir vietinėse rinkose esančias technines sistemas ir finansavimo schemas, nu-kreiptas į energijos taupymą ir energijos gamybą savo jėgomi,; ir bus būdingi privačiai naudojantenergiją (šildymas ir elektra) bei susiję su personaliniu mobilumu.

KAS BUS PADARYTA?

Šeimos bus padalintos į grupes pagal specifines sąlygas, pasirinktas kiekvieno projekto miesto -partnerio atskirai(žmonės, gyvenantys tame pačiame daugiabučiame name, rajone ar mažame

kaime; bendradarbių grupės …), pagal vietinius poreikius ir laukiamą susidomėjimo lygį.Svarbi yra pagalba suteikiama per pasikeitimų laikotarpį, kuris truks 14 mėnesių. Projektas numato3 veiksmų pakopas:

► 1 pakopa: kasdieninio gyvenimo būdo ir suvartojimo kritiška apžvalga;► 2 pakopa: mažai kainuojančios ir lengvai realizuojamos pagerinimo priemonės;► 3 pakopa: esminiai pakeitimai name arba asmeniniame mobilume, arba bendrų tikslų realizavi-

mas (pvz.: pirkimas akcijų norint paremti energijos taupymą).

Kiekvienas atliktas veiksmas prisidės prie projekto siekių, bet bus vertingas būdamas pavyzdžiuvisam miestui

EFEKTYVIAI NAUDOJANČIOS ENERGIJĄ ŠEIMOS - VEIKIAKOKIE TIKSLAI?

ĮŽANGA2

KOKIŲ PAGRINDINIŲREZULTATŲ LAU-KIAMA?

Pagrindiniai rezultatai bustokie:

► 1 – os ir 2 – os pakopųveiksmų atlikimas (ka-sdieninio gyvenimo būdopokyčiai ir mažai kainuo-jančių pagerinimų adap-tacija);

► Esminių modifikacijų rea-lizavimas, mažiausiai 10% šeimų, dalyvaujančiųprojekte kiekvienameprojekto mieste - partne-ryje, pasiekiant 600:MWh/metus elektrosenergijos sutaupymus;625 tne/metus suminėsenergijos sutaupymus ir1,500 tonų CO2 permetus emisijų sumaž-ėjimą.

► Specializuotų rinkos da-lyvių vietinių tinklų su-kūrimas (RUE (efektyvusenergijos naudojimas)&RES (atsinaujinančiosenergijos šaltinių naudo-jimas) technologijų tiek-ėjai, platintojai,montavimo specialistai),lengvai prieinamų pro-jekte dalyvaujančiomsšeimoms, naudojantis“geltonaisiais pusla-piais”.

► Bent 10 pirkimo grupiųsukūrimas, deryboms dėlgeresnių rinkos kainųspecifinėms technologi-joms įsigyti; pastovaustinklo, kurį sudarytų bent40 miestų projekto „par-tnerių-stebėtojų“, įsteigi-mas.

MIESTAI - PRJEKTO DA -LYVIAI

Burgas, Bulgarija

Berlynas, Vokietija

Bolonija, Italija

Kapanoris, Italija

Venecija, Italija

Kaunas, Lietuva

Sintra, Portugalija

Karlstadas, Švedija

Londonas NO, D.Britanija

Londonas C, D.Britanija

ĮVADAS 3

ĮVADAS

ENERGIJOS IŠTEKLIAI SENKA

Mūsų gyvenimo būdas ir įpročiai remiasi neat-sinaujinančių pirminės energijos išteklių (an-

glies, naftos, gamtinių dujų) naudojimu.Iškastinio kuro naudojimas pagal mūsų gamyboslygį po kelių dešimtmečių baigsis.Išteklių vartojimas, augantys jų gavybos kaštai irtai jog tiekėjai yra geopolitiškai nestabilios val-stybės lėmė didelį naftos kainos padidėjimą (95USD/bareliui).Antras svarbus šio scenarijaus faktorius - dėliškastinio kuro naudojimo vykstantis klimato atši-limas.Kioto protokolą pasirašiusios valstybės įsiparei-goja sumažinti anglies dioksido emisijas iki 2010metų. Tai skubi problema ir laiko jos sprendimuinėra.

KIOTO PROTOKOLAS LIETUVOJE2002 m. lapkričio mėn. 19 d. Lietuva rati-f ikavo Kioto protokolą. Lietuva, kaip irkitos ES šalys, įsipareigojo 2008-2012 m.,palyginti su 1999 m., į atmosferą išme-tamų dujų kiekį sumažinti 8 procentais.1999-aisiais metais mūsų įmonės ir tran-sportas į atmosferą išmetė apie 50 mln.tonų šiltnamio dujų, o po 2012 m., šiskieki negalės viršyti 46 mln. tonų.Turi būti nustatyti nauji gamybos modeliai, ke-ičiantys energetikos paradigmą į paremtą tiekimokontrole, skatinant perėjimą prie sistemos, kuriojeelektros jėgainės ir tinklai kontroliuojami decen-tralizuotai, priklausomai nuo lokalizacijos ir ben-druomenės poreikių, reikalavimų nustatytųieškant kompromiso tarp išteklių vartojimo limitoir kiekvienos bendruomenės lūkesčių.

ĮVADAS4

DARNIOS ENERGETIKOS BEN-DRUOMENĖS

Darnios energetikos bendruomenių kūrimosiskatinimas (kuriose vietiniai valdymo orga-

nai, ūkio subjektai ir miestiečiai aktyviai bendra-darbiauja diegiant decentralizuotas energetikospaslaugas, skatindami atsinaujinančių energijosišteklių panaudojimą ir efektyvios energetikospriemonių taikymą galutiniame vartojime) tai netik aplinkosauginis sprendimas, bet ir svarbi ak-cija užtikinant išteklių prieinamumą ir jų paskir-stymą.Todėl yra būtina veikti visuose lygmenyse:politiniame, ekonominiame skatinant:

► Energijos taupymą, siekiant vartojimomažinimo dėl mūsų įpročių ir pasirin-kimo perkant ir Energijos efektyvumą -pasiektą adaptuojant optimizuotas ener-gijos išteklių vartojimo technologijas irsistemas;

► Atsinaujinančių energijos išteklių siste-mos, reikalingos siekiant išvengti turimųenergijos išteklių išsekimo, bet diegia-mos integruotai su energijos taupymopriemonėmis

Pažymėtina, kad vietinis energijos efektyvumoaugimas, tiek gamybos jėgainėse ir galutiniamevartojime, bei individualus ir kolektyvinis varto-jimo mažinimas - yra savaime vertingas energijosšaltinis. Tai tampa prielaida tinkamai atsinaujina-nčių energijos šaltinių panaudojimo plėtrai, kuriešiuo metu yra brangesni už iškastinį kurą.

1

I SKYRIUS -PRADEDAME... 5

PRADEDAME...

ENERGIJOS MATAVIMO VIENETAI

Matavimo vienetai x 1.000 x 1.000.000 x 1.000.000.000

1 Džaulis (J) 1 kilodžaulis (kJ) 1 Megadžaulis (MJ) 1 Gigadžaulis (GJ)

1 Kalorija (cal) 1 kilokalorija (kcal) 1 Megakalorija (Mcal) 1 Gigakalorija (Gcal)

1 Vatvalandė (Wh) 1 kilovatvalandė (kWh) 1 Megavatvalandė (MWh) 1 Gigavatvalandė (GWh)

Tarptautinėje sistemoje (SI) energijos vienetasyra džaulis (J), elektros energijai mes naudo-

jame kilovatvalandę (kWh).Džaulis yra mažas dydis, todėl dažnai naudo-jame megadžaulį (MJ) – milijoną džaulių, ir gi-gadžaulį (GJ) – milijardą džaulių.

Kai mes vertiname didelį energijos kiekį, kaip kadelektros suvartojimą pramonės įmonėje dideliomiesto ar valstybės, naudojame TOE t.y. kiekįenergijos gaunamą sudeginus 1000 kilogramųnaftos. 1993 m. Italijoje buvo suvartota 150 mili-

jonų TOE (MTOE), beveik 3 TOE vienam gyven-tojui.Vienas TOE atitinka 41 GJ arba 11,6 MWh.Kiekvienas kuras turi savo kaloringumą t.y. ener-gijos keikį gaunamą deginant jo 1 kg arba 1 m3.Pvz.: sudegindami 1 kg naftos mes gauname42,7 MJ; sudegindami 1 m3 metano mes gau-name 34,54 MJ.

PAVYZDŽIAI:

Galingumas yra matuojamas vatais (W) irplačiai paplitusiais kartotiniais kilovatais (1

kW = 1000 W), megavatais (1 MW = 1000 000W) kartais kalbėdami apie šilumos galingumąkai kurie žmonės netinkamai kilokalorijas nau-doja per valandą (kcal/h).Vienas vatas tai tas pats kaip 1 kcal/h x 1,163,taigi pvz.: garo katilas 25 000 kcal/h galingumoyra 290 kW galingumo (25 000 kcal/h x 1,163 =29 000 W).Energija 1 kWh = 3,6 MJ = 860 kcal1 TOE = 41,8 GJ = 10 McalGalingumas 1 kW = 1 kJ/sek. = 860 kcal/h1 kcal/h = 41.8 GJ = 10 Mkcal

1 KJ = 0,24 kcal = 0,000278 kWh atitinka energijai, kuriąsavyje talpina 0,06 g cukraus.

1 kWh = 3,6 MJ = 860 kcal atitinka energiją, kurią sa-vyje talpina 85 g naftos.

1 TOE = 41,9 GJ = 11628 kWh = 10 000 kcal atitinkaenergijos kiekį, kurį per metus suvartoja 2-3 šeimos

gyvenančios Vakarų Europoje.

ENERGIJOS KIEKIO MATAVIMAI

6 I SKYRIUS - PRADEDAME...

1

Kuras KaloringumaskJ Kaloringumas kcal Kaloringumas kWh Kaina

Eurais

Metanas 34,535 kJ/m3 8,250 kcal/m3 9,59 kWh/m3 0,7 Eur/m3

Dyzelinis kuras 42.697 kJ/kg 10.200 kcal/kg 11,86 kWh/kg 1,1 Eur/litrui

Suskystintos naftosdujos 46.046 kJ/kg 11.000 kcal/kg 12,79 kWh/kg 1,5 Eur/kg

Mediena 16.744 kJ/kg 4.200 kcal/kg 4,88 kWh/kg

Žibalas 43.116 kJ/kg 10.300 kcal/kg 11,98 kWh/kg

KURO KALORINGUMAS IR CO2EMISIJOS

D idžioji dalis mūsų naudojamos energijos yrapagaminama naudojant iškastinį kurą pvz.:

naftą ir jos produktus, anglį, gamtines dujas –pasižyminčius dideliu anglies kiekiu. Degimometu anglis reaguoja su deguonimi sudary-dama CO2 ir yra pagrindinai atsakinga už „šil-tnamio efektą“.Kiekvieną kurą charakterizuoja „degimo

šiluma“ – šilumos kiekis, kuris susidaro pilnaisudeginus 1 kg ar 1 m3 kuro.Pvz.: sudeginus 1 kg dyzelinio kuro gaunama42,7 MJ, 1 m3 metano – 34,54 MJ.

Žemiau pateiktoje lentelėje yra pateiktas labiaupaplitusių kuro rūšių kaloringumas:.

Namų ūkiuose energija naudojama įvairiemstikslams, - ją naudoja visa eilė buitinių prie-

taisų ir tuo būdu yra patenkinami mūsų poreikiai.Buitiniai – elektriniai prietaisai, tai katilas šildytižiemos metu bei karštam vandeniui ruošti, ap-švietimo lempos ir t.t. Kiekvienu atveju susidu-riame su energijos transformacija pvz.: elektrossrovė transformuojama į šviesą, gamtinės dujos– į šilumą, ir šių transformacijų metu tam tikraenergijos dalis negrįžtamai prarandama be gali-mybės ją regeneruoti. Tai neišvengiamas fizikosreiškinys, panašus į mokesčius, kuriuos turim už-mokėti gamtai. Tam tikrose ribose, gerindamiprietaisų technologiją, mes galime sumažintišiuos mokesčius ir turėti didesnę naudą t.y. pa-gerinti eksploatacijos parametrus. Praktikoje taireikštų akistatą su efektyvumo koncepcija; vertapastebėti, jog tai yra santykis efektyviai panau-dotos energijos su pareikalautu energijos kiekiu.Viena iš priežasčių iššaukiančių didžiulį energi-jos suvartojimą – neefektyvios technologijos tai-komos energiją gaminant, paskirstant ir galutinaivartojant.Kitas fundamentalus aspektas yra ener-gijos taupymas, t.y. dėmesingumo laipsnis nau-dojant energiją ir išteklius; pvz.: palikdami bėgti iščiaupo vandenį, kol naudojamės muilu, mes ne-naudingai naudojame dujas ir eikvojam vandenį;šiuo atveju nesudėtingas rankos judesys suma-žina vartojimą nesumažinant gerbūvio.Pasinau-dokime patrauklia metafora, mūsų namas galibūti palygintas su skylėtu kibiru, kuriame mes no-rime palaikyti tam tikrą vandens lygį. Šiuo atvejugalima pasirinkti vieną iš dviejų galimybių:

1. atsukti čiaupą ir pildyti kibirą kompensuojantnuostolius, kurie susidaro tekant vandeniui perskyles;

2. pirmiausiai užsiimti kibiru, užsandarinti visasskyles ir po to atsukti čiaupą, kad kompensuoti

sumažintus vandens nuostolius

Akivaizdu, jog antras pasirinkimas yra teisingas,tuo tarpu pasirinkus pirmąjį didinam nuostolius irnenaudingai vartojam energiją.Mūsų, namuose vanduo, tai visos energijosrūšys, kurias mes naudojame (šiluma, elektra,mechaninė energija); skylės, tai energijossklaida per pastato konstrukcijas ( sienas, stogą,langus) arba dėl neefektyvių elektros sistemųir/arba, svarbiausia, dėl švaistūniško elgesio!Skylių kibire užsandarinimas reiškia energijostaupymą, suteikiant didesnį dėmesį mūsų ka-sdieniniams poelgiams, didinant pastate esančiųtechnologijų efektyvumą – nuo buitinių prietaisų,iki sienų, šildymo sistemos...Energijos taupymas ir energijos efektyvumas yraesminės priemonės padedančios sumažintimūsų poveikį atmosferai ir, atitinkamai, sumažintimokesčius.

Kad pakeisti mūsų įpročius svarbus yra suvoki-mas, keik energijos yra suvartota; žemiau patei-kiamos lentelės, atspindinčios kai kuriuossvarbius duomenis, informuojančius apie ište-klius ir išlaidas.

I SKYRIUS PRADEDAME.. 7

1

Kai mes sakome „namuose suvartojama energija“ turim omenyje suvartotos šilumos ir elektrosenergijos kiekių sumą. Gyventojų (namų ūkio) ir komercinio sektoriaus suvartojimas daugelyje

valstybių sudaro 30% bendro energijos suvartojimo ir įtakoja atsiradimą apytiksliai 18% CO2 emi-sijų.

ENERGIJA NAMUOSE

I SKYRIUS - PRADEDAME...8

1

KAI KURIŲ PRIETAISŲ ELEKTROS SUVARTOJIMAS IR VIDUTINIAI MĖNESINIAI KAŠTAI.(*) vidutinė kilovatvalandės kaina – 0,18 Eurų

Prietaisas kWh per mėnesį Eurų per mėnesį (*)

ŠALDYTUVASvisą laiką įjungtas 60 11,00

PLAUKŲ DŽIOVINTUVAS3 valandos per savaitę1 valanda per savaitę

½ valandos per savaitę

1342

2.300.700,40

SKALBIMO MAŠINA5 skalbimai per savaitę2 skalbimai per savaitę3 skalbimai per savaitę

281711

532

KARŠTO VANDENSKATILAS

visą laiką įjungtas6 valandas per dieną 300

14654

26.30

TV10 valandų per dieną6 valandų per dieną3 valandų per dieną1 valandų per dieną

6036186

116.503.201.10

INDŲ PLAUTUVAS14 plovimų per savaitę7 plovimai per savaitę3 plovimai per savaitę

22.411.24.8

42

0.90

I SKYRIUS - PRADEDAME... 9

1

NAFTOS IR VANDENS SUVARTOJIMAS (LITRAIS), REIKALINGAS PAGAMINTI KARŠTO VANDENS KIEKĮ, KURĮPER METUS SUNAUDOJA VIENAS ASMUO

litrai vandens litrai naftos

dušas 25.000 320

tualetas 50.000 620

čiaupas 44.000 240

čiaupas su srauto mažintoju 23.400 150

tradicinė skalbimo mašina 4.700 55

mažai energijos vartojantiskalbimo mašina 2.600 40

tradicinis indų plautuvas 7.300 250

mažai energijos vartojantisindų plautuvas 3.650 160

Pavyzdžiai Metinės CO2 emisijos

Vidutinio dydžio pastatas, gerai izoliuotas 2.500 kg

Tas pats pastatas neizoliuotas 4.200 kg

Vandens šildymas 6 valandas 1.000 kg

Visą laiką šildomas vanduo 2.100 kg

Šildymo sistema 18°C 2.900 kg

Šildymo sistema 22°C 3.600 kg

A CLF lemputė 210 kg

Standartinė lemputė 360 kg

Energiją taupanti skalbimo mašina 30°C 250 kg

Standartinė skalbimo mašina 90°C 360 kg

ŠALDYTUVAS

► Palikite mažiausiai 10 cm tarpą tarp sienos ir šaldytuvo► Nustatykite termostatą ties „vidutine“ temperatūra.► Nedėkite į šaldytuvą ar šaldiklį karštų daiktų.► Greitai uždarykite šaldytuvo duris.

SKALBIMO MAŠINA

► Naudokite skalbimo mašiną pilnai ją pripildydami skalbiniais arba paspauskite „taupymorėžimo“ mygtuką.

► Parinkite skalbimo ciklą prie žemos temperatūros.► Nenaudokite per daug miltelių.► Naudokite skalbimo miltelius be kalcio.► Jei galite – džiovinkite skalbinius saulėje.


1

Kaip anksčiau išdėstyta yra teisingo elgesio pavyzdžiai, kurie įgalina žymiai sumažinti vartojimą beigeriau vartoti energiją. Todėl mes galime padidinti efektyvumą neįsigydami naujo katilo ar efek-

tyvesnės skalbimo mašinos, bet atsižvelgdami į mažas detales.

► Pradedant labai naudinga fiksuoti sąsiuvinyje kiekvienos savaitės ar kiekvieno mėnesio dujų, elek-tros ir vandens suvartojimus. Susipažinimas su suvartojimais padės atnaujinti gyvenimo būdą.

Temperatūra šildymo sezono metu

►dienos metu palaikykite namo vidaus temperatūrą 20OC.►prisiminkite, jog nustatydami termostatą žemesnės temperatūros palaikymui, jūs sumažinate

išlaidas už šildymą 7 %►nakčiai nustatykite termostatą ties 16OC

ELEKTROS ENERGIJA

Kiekvieną elektros prietaisą:► išjunk, kai jis nenaudojamas;► išjunk budinčią sistemą, kai jis nenaudojamas ilgiau kaip 1 valandą.


1

INDŲ PLAUTUVAS

► Parinkite skalbimo ciklą pagal indų rūšį.► Naudokite greitą ir mažai kainuojantį skalbimo ciklą.► Nedžiovinkite indų karštu oru.► Nenaudokite per daug skalbimo miltelių.

ELEKTRINĖ KROSNELĖ

► Tik esant būtinam reikalui iš anksto šildykite kro-snelę.

► Neatidarinėkite dažnai krosnelės durelių ir išjunkitekrosnelės šildymą likus 5 minutėms iki kepimo pa-baigos.

VĖSINIMAS VASARĄ

► Prisiminkite, jog šviesios spalvos atspindi šilumą, o tamsios spalvos absor-buoja ją.

► Dienos metu užtraukite portjeras arba naktines užuolaidas nepraleisdamisaulės šviesos ypač, jei langai orientuoti į pietus ar vakarus.

► Atitraukite jas vakare leisdami vėsiam orui įtekėti vidun.► Išjunkite nenaudojamas apšvietimo priemones► Kepkite naudodami kepimo groteles, tuomet kepimo metu atsirandanti šiluma nepateks į pa-

talpų vidų.► Jei naudojatės virykle virimo metu atsiradusią šilumą šalinkite naudodami viryklės gobtuvą.

APŠVIETIMO SISTEMA

► Įrengiant butą - nustatykite šviesos šaltinių lokalizaciją ir kiekį atsiž-velgdami į kambarių paskirtį. Norint teisingai apšviesti patalpą neb-ūtina didinti šviesos lempų galios, ir tuo pačiu suvartojimo, betparinkite lempos rūšį ir geriausią poziciją.

► Kai galima, visuomet naudokitės natūraliu apšvietimu - tai ir geriauir nekainuoja

ŠILDYMO SISTEMOS

► Nustatykite termostatu žemesnę temperatūrą: geras komfortinessąlygas galima pasiekti nustačius 17-18OC; naktį 16OC pakanka. Jeikiekviena Italijos šeima sumažintų šildymo vidutinę temperatūrą2OC paros laikotarpyje (t.y. 24 valandas), jos sutaupytų 40 000 ba-relių naftos per dieną. Įstatymuose yra užfiksuota maksimali 20OCtemperatūra. Kiekvienas papildomas laipsnis didina sąskaitą 6-7 %.

► Nenaudojamų kambarių radiatorius atjunkite, uždarykite duris tuobūdu išvengsite šilumos sklaidos.

► Šaltomis dienomis nelaikykite per ilgai langus atvertus: jei per šilta– sumažinkite temperatūrą termostatu, o ne atidarydami langus.

► Norint, kad oras pasikeistų – atidarykite langus 5-10 minučių, o nelaikykite juos dalinai parvertus ilgesnį laiką; stenkitės tai atlikti ši-lčiausiomis dienos valandomis.

► Periodiškai inicijuokite prie radiatorių esančio oro kaitą.► Venkite uždengtų radiatorių.► Nustatykite šildymo laikotarpį.► Dažnai neįjunginėkite ir neišjunginėkite šildymo sistemos.


1

TV, KOMPIUTERIS IR KITI PAKRAUNAMAS BATERIJAS TURINTYS PRIETAISAI

► Televizorius vienas iš buitinių elektros prietaisų, daugiausiai suvartojančiųenergijos todėl, jog yra daug valandų per parą įjungtas į tinklą; gera knygaar muzika galėtų būti alternatyva.

► Tinkamai nustatykite personalinio kompiuterio rėžimą „energijos taupymas“.► Išjungti monitorių, kai pauzės trunka ilgiau nei 15 minučių.► Išjungti kompiuterį, jei jis nevartojamas mažiausiai vieną va-

landą; mintis, jog dažnas sistemos įjungimas ir išjungimas ga-dina kompiuterį – yra neteisinga.

► Nepamiršk pasibaigus pakrovimui ištraukti mobilių ar kitų prie-taisų akumuliatorių pakrovimo sistemos kištuką, net jei akumu-liatoriai atjungti transformatorius tęsia darbą nenaudingaieikvodamas energiją.


1

Jei jau mūsų elgesys nepriekaištingas ir ketiname sumažinti nuostolius, tuomet sekantis žingsnisbūtų stengtis didinti pastato efektyvumą imantis veiksmų nukreiptų į struktūrą, sistemas ir prietai-

sus. Struktūros pertvarka paprastai reikalauja didelių investicijų, kurios bus aptartos vėliau, tačiaugalima įdiegti paprastas technines priemones ir sumaniai apriboti kaštus. Šios mažai kainuojančiospriemonės atsiperka per priimtiną laikotarpį lydimą sutaupymų.

PRIEMONĖS SKIRTOS ELEKTROS ĮRANGAI

PRIETAISAMS

► Perkant pasirinkite aukštesnio efektyvumo modelius (A klasės ar geresnius), jie brangiaukainuoja, bet ir jų sutaupymai žymūs.

► Geriau įsigyti skalbimo mašinas, kurios naudoja mažai vandens, todėl reikia mažai energi-jos jo šildymui, o ir skalbimo miltelių reikia nedaug. Be to, jei mašina yra prijungta prie kar-što vandens teikimo sistemos, galima teikti efektyvesniu būdu pašildytą vandenį, o nepašildytą mašinoje elektriniu šildytuvu. Modeliai skirti skalbti ir džiovinti yra patogūs, bet nau-dojantys daug energijos. Analogiški komentarai tinka indų plautuvams.

► Patartina pirkti orkaitę su savaiminiu vėdinimu, tai padeda vienodai paskirstyti šilumą.► Perkant šaldytuvą, rūpestingai įvertinkite šeimos poreikius: 100-150 litrų tenka vienam asme-

niui; 220-280 litrų 2 asmenims; 300 litrų ir daugiau – daugiau kaip 4 asmenims.► Dėl oro kondicionierių, tai jei nėra ypatingų reikalavimų (t.y. šeimoje nėra senų žmonių) ge-

riau susilaikyti nuo instaliacijos, bet kuriuo atveju svarbu įsigyti aukštesnio efektyvumo mo-delius; kaip alternatyvą galima naudoti ventiliatorius.

► Venkite elektrinių vandens šildytuvų instaliacijų, ir naudokite juos, kai neišvengiamai būtina,elektrinio vandens šildytuvo suvartojimas yra labai didelis.

► Venkite elektros prietaisų lengvai pakeičiamų kitais panašiais (pvz.: geriau kava “moka” neimašinėlė kavai).

NEDAUG KAINUOJANČIOS ENERGIJOS TAUPYMOPRIEMONĖS

I SKYRIUS -PRADEDAME...14

1

APŠVIETIMAS► Pakeiskite kaitrines lemputes mažai energijos vartojančiomis lemputėmis, kurių eksploata-

cijos laikotarpis žymiai ilgesnis ir šviesos efektyvumas aukštesnis, jos transformuoja 20%elektros į šviesą, kaii tradicinės kaitinimo siūlelį turinčios lemputės 4%.

► Šviestuvai centre energetiniu požiūriu nėra geras sprendimas,- geriau paskirstyti šviestu-vus pagal jų paskirtį, be to geriau vengti šviestuvų su daug lempų: 100 W lemputė suteikiatiek pat šviesos kaip ir 6 lemputės 25 W galingumo, o suvartoja 50% energijos mažiau.

► Retai naudojamuose kambariuose arba sode gali būti instaliuoti poziciniai jutikliai, kurie įjun-gia lempas kažkam esant.

KITOS PRIEMONĖS► Toms namo zonoms, kuriose yra daug smulkių elektros prietaisų patartina instaliuoti dau-

giašakį išjungiklį: tokia sistema leidžia vienu veiksmu viską išjungti nakčiai ar laikotarpiui,kai nieko nėra namuose.

► Akumuliatoriai yra priimtinesni nei vienkartinės baterijos.► Renkantis vienkartines baterijas patartina rinktis šarmines, nes jų darbinės charakteristikos

geresnės.

PRIEMONĖS ŠILDYMO SISTEMAI

► Izoliuoti sklendžių konteinerius ir instaliuoti izoliaciją bei šilumos reflektorius už radiatorių.► Renovuoti langus ir duris.► Jei lauko sienos gero stovio, galima izoliuoti iš vidaus lengvai prieinamomis medžiagomis.► Užpildykime izoliacija sienoje esančias ertmes: jei sienoje yra tarpas, galima jį užpildyti be-

siplečiančia izoliacine medžiaga. Tai patogus ir ekonomiškas šilumos suvartojimo mažinimobūdas.

► Pastogės izoliacija: stogas yra vienas iš namo elementų pasižyminčių didžiausiais šilumosnuostoliais; daugeliu atveju, neliečiant stogo, bet izoliuojant pastogės grindis gali būti pa-siekta žymių energijos sutaupymų.

► Instaliuokime termostatinius vožtuvus prie radiatorių.► Patalpų šildymo programavimui namuose įrenkime termostatus► Esant centralizuoto šildymo sistemai instaliuokime šildymo apskaitos sistemą kiekvienam

vartotojui

I SKYRIUS- PRADEDAME... 15

1

PAVYZDYS 1. LEMPUČIŲ PAKEITIMAS MAŽAI ENERGIJOS VARTOJANČIO-MIS

Energiją taupančios lemputės atsiperka per apytiksliai metus.

KAITRINĖ LEMPUTĖ ENERGIJĄ TAUPANTI LEMPUTĖ SUTAUPYMAI, EURAIS

Galingumas va-tais (W)

kWh skaičius per15 000 valandų

(12 metų)

Galingumas va-tais (W)

kWh skaičius per15 000 valandų

(12 metų)

Per 15 000 va-landų sutaupytos

kWh

Sutaupyta suma,kai 1 kWh kai-

nuoja 0,1678 Euro

100 1.500 20 300 1.200 201,36 Eurai

75 1.125 15 225 900 151,02 Eurai

60 900 11 165 735 123,39 Eurai

Osram‘o ir Greenpeace duomenys

KAI KURIŲ PAPRASTŲ PRIEMONIŲ DĖKA GAUNAMISUTAUPYMAI IR KAŠTAI


1

PAVYZDYS 2.- ATSPINDINČIŲEKRANŲ INSTALIACIJA UŽ ŠILDY-TUVŲ (RADIATORIŲ)

Atspindinčio ekrano, kurio išmatavimai 100x70kaina yra apytiksliai 10 eurų. Priminkime to-

kais buto charakteristikas:► Paviršius: 50m2;► Šildymo sistema: atskira, naudojanti

metano dujas, penki radiatoriai 100x70cm;

► Vidutinis šilumos suvartojimas 1m2 permetus: 120 kWh/m2/metus);

► Metinis suvartojimas: 120x50= 6 000kWh;

► Metano suvartojimas 6000:9.8= 612,2m3 (*);

► Metinės išlaidos: 612,2x0,7= 428,54Eurai.

IAtspindinčių ekranų instaliavimas tarp sienos ir radiatorių leidžia sutaupyti: 5-10 %, o piniginė išrai-ška – 21-42 eurus/metus. Atsižvelgiant į darbų kainą – 50 eurų, išlaidos padengiamos sutaupymaisper truputį ilgesnį nei 1 metų laikotarpį.

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA 17

ŠILUMOS ENERGIJA 2

P’astato sudedamosios dalys apibrėžiančios jį išoriškai yra: vertikalios sienos, stogas, grindys, išo-rinės durys ir langai. Visi šie elementai yra labai svarbūs, kadangi per juos vyksta šilumos mai-

nai tarp vidinių ir išorinių erdvių. Todėl svarbu įtakoti šiuos komponentus gerinant pastato energetinįefektyvumą.

ŠILUMOS SRAUTAS PER SIENASPastatuose šiluma teka per sienas ar tarpus tarp sienos ir durų 2 skirtingais būdais:

1. Šiluma teka per sienas nuo paviršiaus kontaktuojančio su aukštos temperatūros zona į prie-šingą išorinę pusę. Šilumos srauto kiekis priklauso nuo sieną sudarančių medžiagų (jųišdėstymo eiliškumas taip pat svarbus) ir jų šilumos perdavimo savybių.

2. Šilumos perdavimas per tarpus.Šiltas oras juda į šaltesnes erdves per tarpus tarp sienų irlangų ar durų rėmų ar per kitas angas pvz.: kaminus.

SIENŲ IR STOGO IZOLIAVIMAS

S ienų ir stogo izoliacijos pagerinimas yra puikus sprendimas siekiant taupyti energiją skirtą pa-stato šildymui arbo šildymui mažinant jo šiluminę sklaidą. Izoliacinės medžiagos mažina šilumos

perdavimą, didindamos pastato energetinį efektyvumą

PASTATAI

vėdinimo sistemos

Pastato šilumos energijos nuostoliai

išorinės perdangos

stogo perdanga

katilo nuostoliai

rūsys

langai

II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA18

2

SIENŲ IZOLIAVIMAS

S ienų izoliacinės medžiagos gali būti lokalizuojamos vidinėje arba išorinėje sienos pusėje ir, jeiyra, vidinėje sienos ertmėje.

VIDINIS IZOLIAVIMASVidinis izoliavimas yra sprendimas ypač taikomaspastatą restauruojant.Vidinis izoliavimas yra paprastai vykdomas nau-dojant su izoliacine medžiaga parengtas pane-les, jas klijuojant prie sienų arba talpinant į prieštai sumontuotą rėmą.

Tipiniai duomenys (atskirai namui ar butui)

Metiniai sutaupymai 270-340 EURKaštai nuo 50 EUR/m2

PLIUSAI:► pigiau nei izoliuojant išorėje;► gali būti atlikta savarankiškai arba ne-

profesionalų pastangomis;► pastato išorė išlieka be pakitimų;► lengvas montažas (nereikalingos ko-

pėčios ar stelažai);

► vidinė temperatūra gali būti greitai pa-keista dėl mažo kambarių šilumos iner-tiškumo.

MINUSAI:► išlieka terminiai tilteliai;► sunku pritvirtinti sunkias detales prie sie-

nos;► sumažėja kambarių vidinis paviršius;► reikia atsižvelgti į durų ir langų rėmų po-

zicijas, į elektros jungtukus ir rozetesi;► tarp sienos ir izoliacinės panelės gali at-

sirasti vandens kondensatas, jei darbasatliktas netinkamai.

grindys

tinkas

tuščiaviduriai elementai

oro tarpai

garo izoliacija

izoliacinė medžiaga

išorinė siena


2

IŠORINIS IZOLIAVIMAS

Išoriškai izoliuoti galima naujus arba jau seniaupastatytus pastatus. Darbai vykdomi pritvirti-

nant prie sienų išorinės pusės metaliniuoserėmuose izoliacines paneles, padengtas gipsu.

Izoliacinės medžiagos storis turi būti parinktasatsižvelgiant i geografinio regiono klimatines

sąlygas ir atsižvelgiant į šalies specialius ener-getikai skirtus įstatymus.

PLIUSAI:► žymus šildymo ir vėdinimo kaštų su-

mažėjimas;► temperatūrinių tiltelių ir kondensacijos

reiškinio eliminavimas;► žymūs izoliavimo darbai gali būti atlikti

nemažinant kambarių išmatavimų;► padidėja šilumos inertiškumas – pasta-

tas išlaiko šilumą net kelias valandas at-jungus šilumą tiekiančią jėgainę.

MINUSAI:► būtinai reikia, kad darbus atliktų profe-

sionalūs darbininkai;► ilgas atsipirkimo laikas;► žymiai pasikeičia pastato išvaizda – rei-

kalingi leidimai; istoriniams pastatams

šie darbai netaikomi;► lietvamzdžių sistemai suteikti naują

formą;► sienos įšyla lėtai per ilgą laikotarpį.

rišamoji medžiaga(klijai)

finitura

armavimo sluoksnis

armavimo tinklelis

fiksatoriai

išorinė siena

izoliacinė plokštė

apdaila(tinkas)


2

SIENOJE ESANČIŲ ERTMIŲ IZOLIA-VIMAS

Izoliacinių medžiagų įvedimas į sienoje esa-nčias ertmes, kai tai yra galima,- plačiai papli-

tusi technologija. Įvesta į ertmę šilumosizoliacija beveik visada tampa nepasiekiama.Todėl būtina parinkti produktą pasižymintį gero-mis eksploatavimo laiko ir ilgalaikėmis šilu-minėmis charakteristikomis.

Galima sienoje esančias ertmes už-pildyti izoliacija (pvz.: celiulioze)arba mikrodalelėmis (besiplečiostermoputos). Kitai sienų kategorijaireikia detalesnės analizės duoda-nčios efektyvią intervencijos galimybę.


2

Š ildomo kambario grindys kontaktuodamos sunešildoma po apačia esančia patalpa (t.y.

rūsiu) perduoda didelį šilumos kiekį.Gera izolia-cija žemiausio grindų paviršiaus leidžia išvengtikondensacijos ir išlaikyti šilumą viršuje esa-nčiame kambaryje ir vėsą rūsyje.

Izoliacija, dėl savo mažo šilumos laidumo, kurisapibrėžia medžiagos gebėjimą perduoti šilumą,

įgalina palaikyti paviršiaus temperatūrą artimą

kambario oro temperatūrai, išvengiant šilumosnuostolių ir gerinant komfortines sąlygas. Izolia-cija taip pat užkerta kelią garo difuzijai, išvengiantkondensacijos reiškinio ir sumažina triukšmo, at-sirandančio vaikštant sklaidą.

NEŠILDOMŲ ZONŲ VIRŠUTINIŲ PERDANGŲ IZOLIAVI-MAS

išorinė siena

skiriamasis sluoksnis

betonas

lubos


blokeliai

įklotas




2

STOGO INSTALIACIJA

Geras ir savo paskirtį atitinkantis stogas ap-saugo namą nuo aplinkos faktorių ilgą laiko

tarpą.Kad pasiekti tokį rezultatą yra naudinga pasi-naudoti gerosios praktikos pavyzdžiais įrengiantgerą vėdinimo sistemą tarp stogo šlaito ir pa-stato bei labai gerą izoliaciją.Stogas didžiausia šilumos sklaida pasižymintisnamo elementas, todėl svarbu jį izoliuoti ir taireikia atlikti kai vykdomi kiti planuoti darbai.Didžiausia šilumos sklaida pasižymi:

► Plokščias stogas;► Šlaitinis stogas su negyvenama pa-

stoge;► Šlaitinis stogas su gyvenama pastoge.

Plokščio stogo izoliavimas yra jautri intervencijareikalaujanti dėmesio vandens izoliacijai.Šlaitinio stogo su negyvenama patalpa atvejutinka kloti izoliaciją ant pastogės grindų. Taiekonomiška ir paprasta intervencija t.y. galimapakloti 8-10 cm storio izoliacines pagalves. Jei

apšiltinsime tik apatinę šlaitinio stogo dalį tai su-darysime sąlygas pastogės perkaitimui pasisa-vinant šilumą iš apačioje esančio kambario.Esant šlaitiniam stogui su gyvenama pastogeizoliacija turi būti klojama paraleliai šlaitui žemu-tinėje sienos dalyje. Galima tvirtinti paneles prievidinės sienos įrengiant užtvarą garui, kadišvengti kondensacijos.Stogo izoliavimas gali sumažinti šildymo kaštusapie 20%.

čerpės

sija

tarpinis sluoksnis

hidroizoliacija

žalvarinis tinklelis

izoliacinis panelis

gegnė

paprastas bruselisčerpėms

briaunos elementas jungiamassu skylėta plyta

ventiliacijos angažalvarinis tinklelis su oro

išėjimo anga


2

Durys ir langai yra silpni šiluminiu požiūriukomponentai ir turi būti pagaminti ir instaliuoti

su atitinkamu dėmesiu. Jei kambaryje turime perdaug langų bus žiemą per šalta, o vasarą per kar-šta, jei jie nėra gerai izoliuoti per juos bus perne-štas didelis šilumos kiekis. Aukšto efektyvumolangai, jei gerai instaliuoti yra puiki priemonė,leidžianti sumažinti išlaidas šildymui ir vėsinimuibei žymiai pagerinti komforto sąlygas. Net jeilangų ir durų atnaujinimo atsipirkimo laikas nėrageras, daromas darbas yra ypač paprastas ir ne-sudaro didelių problemų gyventojams.

NAUJI LANGAI

Langai yra sudaryti iš 2 elementų: stiklo irrėmo. Langai turintys vieną stiklą ir metalinius

rėmus yra pigūs, bet turi žemą energetinį efekty-vumą. Energijos taupymo požiūriu geriausi dviejųar trijų stiklų langai su mediniais ar plastmasiniais(PVC) rėmais, net jei mediniai rėmai reikalaujapadidintos priežiūros, ypač jei atsukti į pietus.

Atsipirkimo laikas yra 5-6 metai.

Langų pakeitimą turi atlikti profesionalas, su-gebantis sumažinti plyšius.

Keičiant langus istoriniuose pastatuose galiprireikti leidimo.

TIPINIAI AUKŠTO EFEKTYVUMOLANGAI:Dviejų ar trijų stiklųStiklų skaičius, jų storis ir tarpo dydis stipriai įta-koja šilumos izoliaciją. Tipiniai dviejų stiklų langaituri šiuos duomenis (stiklas-oras-stiklas): 4-6-4mm arba 6-8-6 mm. Kuo storesni stiklai tuo ma-žesnis šilumos perdavimas.

Žemos emisijos stiklasŽemos emisijos stiklai yra skaidrūs (laidūs) ma-tomai spinduliuotės patenkančiai į pastatą bet yraskaidrūs (laidūs) infraraudoniesiems spindu-liams, skleidžiamiems šildymo sistemų taip išven-giant šilumos srauto į išorę: tokiu būdusumažindami šilumos perdavimą jie leidžia su-taupyti didelius energijos kiekius.

Dujomis užpildyti tarpai tarp stiklųKad pagerinti izoliaciją tarpai tarp dviejų ar trijųstiklų gali būti užpildyti inertinėmis dujomis: ar-gonu, kriptonu ar ksenonu. Šios dujos praleidžiažymiai mažiau šilumos.

Izoliuoti rėmai su sumažintu šilumos pralai-dumuRėmai su sumažintu šilumos pralaidumu turi pa-galbinius rėmus atskirtus izoliacijos paviršiumi.

Sandarinimo priemonės tarp rėmo ir sienųGuminės sandarinimo priemonės uždengia tar-pus sumažindamos oro pralaidą ir šilumos nuo-stolius

Durų pakeitimasSkaidrios dalys turi būti vertinamos kaip langai.Tamsiąja dalimi laikomos durys su izoliacija, kurisumažina šilumos sklaidą.

DURYS IR LANGAI

24 II SKYRIUS - ŠILUMOS ENERGIJA

2

SAULĖS ŠILTNAMIAI

Tai uždaras plotas nuo išorinės aplinkos at-skirtas skaidriomis sienomis, kurias esant rei-

kalui galima atverti. Stogas gali būti skaidrus arbatamsus priklausomai nuo geografinės platumosar šilumos poreikių.

Šiltnamis integruoja charakteristikas tiesioginiošilumos didėjimo per sienas, kurios taip pat

naudojamos kaip šilumos saugojimo priemonės.Iš tikrųjų jį tiesiogiai šildo saulės spinduliai, veik-dama kaip tiesioginė šildymo sistema vėliau ši-

luma pernešama į sieną, kuri tampa šilumosakumuliatoriumi. Saulės spinduliai yra sienos ab-sorbuojami, transformuojami į šilumą ir dalinaiperduodami į pastatą.

Šiltnamis turi būti orientuotas į pietus, kadgautų maksimalų šilumos pritekėjimą žiemos

metu. Jis turi būti atidarytas ir šešėlyje vasarosmetu, kad būtų išvengta perkaitimo, pakeičiantviduje esantį karštą orą išoriniu.

Šiltnamis taip pat vadinamas žiemos sodu, ku-riame augalai, gerinantys oro kokybę ir regu-

liuojantys vidaus drėgmė. Yra naudinga pasirinktiaugalus numetančius žiemos metu lapus, kadpadidėtų apšviestumas ir šešėliavimas vasaros

metu, padedantis sumažinti perkaitimą.

Šiltnamio stogas yra subtilus komponentas:vasarą į horizontalius paviršius patenka did-

žiausias spindulių kiekis todėl jis turi būti gerai še-šėliuojamas ir tikriausiai atvertas.

Turi būti naudojami įvairūs ekranavimo būdai:skydai, palapinės. Kad būtų efektyvūs – jie

turi būti išorėje ir turėti šviesos spalvą.

Kad užtikrinti geras temperatūrines sąlygasnaudinga instaliuoti dvigubus stiklus, nepa-

mirštant, jog stogo stiklas turi būti atsparus.

Rėmai gali būti pagaminti iš įvairių medžiagų.Kad sumažinti šilumos sklaidą ir kondensa-

ciją naudinga naudoti rėmus su sumažintu šilu-mos pralaidumu.

vasaros diena

žiemos naktis

žiemos diena

vasaros naktis

karštas orasšiluma

šiluma

šaltas oras

saulė

šiluma

saulė

karštas oras

šaltas orasa


2

ŠILDYMO SISTEMOS

Š ildymo sistemą sudaro 3 pagrindinės sudedamosios dalys: katilas, kuriame šiluma pagaminama,šilumos išskyrimo sistemos (radiatoriai, apipučiami gyvatukai, stogo sistema) ir valdymo sistema.

Kiekviena sudedamoji dalis įneša savo indėlį į bendrą sistemos efektyvumą ir energijos sąnaudas.

Šildymo sistemos būna 4 skirtingų tipų:1. centrinio šildymo su katilais;2. “šlapios” centrinio šildymo sistemos, kurių pagrindą sudaro katilai ir šildymo kūnai (paprastai

radiatoriai;3. kitos centrinio šildymo sistemos, kaip antai karšto oro šildymo sistemos arba elektriniai aku-

muliaciniai šildytuvai;4. individualūs kambarių šildytuvai.

Pagrindinis įtakos veiksnys mažinant eksploatavimo sąnaudas ir CO2 emisijas yra naudojamo kurotipas, žr. diagramas.Planuojant įrengti naują šildymo sistemą, rekomenduotina pirmiausia išnagrinėti galimybes pasirin-kti pigesnį ir ekologiškesnį kurą.

Kiti svarbūs įtakos veiksniai eksploatavimo sąnaudoms ir CO2 emisijoms yra šie:►konkrečios šildymo sistemos efektyvumas (naudingumo koeficientas);► šilumos poreikis, kad būtų palaikomos reikiamos temperatūros gyvenamosiose patalpose (jis

gali būti didesnis didesniuose, taip pat ir blogesnės šiluminės izoliacijos būstuose);► šildymo valdiklių (reguliatorių) įrengimas;► būsto naudotojo poreikiai šilumai, jo su šiluma susiję įpročiai.

Centrinio šildymo katilai būna trijų tipų:1. įprastiniai katilai (kurie tiekia karštą vandenį per atskirą akumuliacinį baką);2. kombinuotieji katilai (kurie tiekia “momentinį” karštą vandenį vandentiekio magistralės spau-

dimu);3. šilumos kaupyklos (turi atskirus akumuliatorius ir elementinių akumuliatorių rinklę – EAkR).

Įprastiniai katilai ir EAkR dažniausiai naudojami dideliuose pastatuose. Kombinuotieji katilai dažniauįrengiami mažuose namuose ir dideliuose butuose, nes “taupo vietą”. Kaip kuras katiluose paprastainaudojamos gamtinės dujos (iš dujotiekio), skystas naftos kuras arba suskystintos naftos dujos(SND). Taip pat galima naudoti ir kai kuriuos tiesioginio veikimo elektrinius katilus, bet jų eksploata-cija būna brangesnė, todėl jie ir nerekomenduotini ten, kur prieinamos kitos kuro rūšys.


2

TRADICINIAI KATILAI (SU PASTO-VIA GRĮŽTAMOJO VANDENS TEM-PERATŪRA)

Š is katilas laikomas brandžia technologija, jopagrindinė problema – pastovi vandens

temperatūra, kurios nustatymai paprastai būnaaukšti (70-80°C). Hidrauliniame kontūre įtai-soma maišymo sklendė, kuri palaiko aukštąvandens temperatūrą ir tai leidžia išvengti kon-densavimosi problemų. Dėl aukštos tempera-tūros daug energijos išsiskiria vamzdžiuose irsusidaro dideli šilumos nuostoliai išjungus ka-tilą. Šio tipo katilams būdingas didelis įjungimoir išjungimo ciklų skaičius, ir tai padidina šilu-mos nuostolius degimo kameroje dėl oro trau-kos ir pirminio apvalymo (pre-washing). Visi šieįtakos veiksniai sumažina katilų vidutinį sezoninįefektyvumą, net ir turinčių gerą degimo efekty-vumą.

SLENKANČIOS TEMPERATŪROS KA-TILAI (3 ŽVAIGŽDUČIŲ LYGMENS)

S lenkančios temperatūros katilai leidžia pa-siekti aukštas vidutinio sezoninio efekty-

vumo reikšmes naudojant kintamostemperatūros nustatymus pagal šilumines ap-krovas. Todėl net ir apkrautas dalinėmis apkro-vomis, katilas veikia vardiniu efektyvumunegamindamas didesnio už poreikį šilumos kie-kio ir šitaip pasiekdamas aukštesnį sezoninįefektyvumą. Žemesnės temperatūros lemia ma-žesnį šilumos išskyrimą vamzdžiuose ir didesnįradiatoriuose. Dažniausiai katilai turi kelių pa-kopų degiklį arba moduliacinį degiklį, nenu-trūkstamai kontroliuojantį oro ir kuro santykį.

KONDENSACINIAI KATILAI (4ŽVAIGŽDUČIŲ LYGMENS)

Kondensaciniai katilai praktiškai yra tokiepatys, kaip ir nekondensaciniai, tik jie

ištraukia daugiau šilumos iš dūmų (išmetamųdujų), nes turi didesnį šilumokaitį. Tai reiškia,kad dūmai būna šaltesni, ir vandens garaitampa matomi “dulksnos” pavidalu.Visas išataušintų dūmų gautas kondensatas pašalina-mas kondensato drenažo vamzdeliu. Konden-saciniai katilai (net ir nesukuriantys “dulksnos”)

visada yra efektyvesni už nekondensacinius, irbūtent dėl šilumokaičio.Gerą šilumos sutau-pymą galima gauti modernizuojant senesniuskaip 15 metų katilus. Naujas katilas kartu sugerais šildymo reguliatoriais gali sumažintisąskaitą už šildymą 20-25 procentais. Jeigukatilas patalpintas prie išorinės sienos, pakeiti-mas būna palyginti paprastas – dūmų ir kon-densato vamzdžius įrengti nesunku.Būstams susenu centrinėje padėtyje įrengtu katilu (pvz.,patalpos šildytuvas su pagalbiniu katilu) reikėstinkamos išorinės sienos, prie kurios galimabūtų statyti kondensacinį katilą. Šildymo si-stemų instaliuotojai čia turėtų patarti, ką ir kaipreikėtų daryti.

Kondensaciniai katilai pasižymi šiais ypatu-mais:

► pritaikomi įvairiems namams arba bu-tams;

► tai efektyviausias katilo tipas, jo sezo-ninis efektyvumas aukštas;

► net ir veikdami nedidele šilumos išeiga,išlaiko aukštą efektyvumą, pavyzdžiuivasarą naudojant juos vien karštamvandeniui ruošti;

► jiems reikia kondensato drenažo siste-mos;

► dažnai turi specifišką vandens garų“dulksną” išmetamuose dūmuose – josbuvimas kaip tik ir yra katilo efektyvausveikimo požymis.

Kondensaciniai katilai paprastai yra susie-jami su radiatoriais arba su grindyse įren-

gtomis šilumos skirstymo sistemomis, tiesiogiaišildančiomis patalpas.Radiatoriai paprastaibūna įrengti per didelio galingumo (jų per daugarba per dideli) ir veikiausiai jums pereinant priežemesnės darbinės temperatūros nereikės jokiųpapildomų elementų.

KATILŲ TIPAS


2

Radiatoriai yra:► pigesnis variantas;► lengvai prižiūrimi ir tikrinami.

Grindų šildymo būdas yra::

► patrauklus estetiška;► teikia foninę šilumą;► netgi truputį efektyvesnis už kondensa-

cinio katilo sistemą;► gali iškilti techninės priežiūros problemų.

Kondensaciniai katilai geriausiai veikia tem-peratūrų intervale nuo 25°C iki 40°C. Efekty-

viausi sprendimai būna tada, kai kondensaciniskatilas sujungiamas su žematemperatūre si-stema, pvz., grindų šildymo sistema; tradici-niams radiatoriams – pakeisti seną katilą į katilą,veikiantį pagal slenkančios temperatūros modelį.Pažymėtina kad grindų šildymo sistema gali būtijungiama su saulės šildymo sistema, nes pasta-roji turi žemas darbines temperatūras.

BIOMASĖS KATILAI

B iomasės katilai sumažina anglies dioksidoemisijas, nes augalai per savo gyvenimo

ciklą iš atmosferos sugertą CO2 kiekį grąžinaatgal į atmosferą deginimo metu. Pažymėtina,kad jeigu įvertintume biomasės gamybos ciklą,katilo pagaminimą, eksploataciją ir techninę prie-žiūrą ir kt., tai įsitikintume, kad biomasės katilasnėra nulinių emisijų įrenginys, tačiau anglies diok-sido gamina mažiau, nei organinį kurą naudoja-nčios šildymo sistemos.

Pagal naudojamo kuro pavidalą, kietos bio-masės katilai gali būti klasifikuojami į 3 gru-

pes::► medienos katilai;► skiedrų katilai;► medienos granulių katilai.

K iekviena grupė turi savo pranašumų lyginantsu kita, todėl pasirinkimo motyvai kurios

grupės katilą pasirinkti priklauso nuo konkretausįdiegimo aplinkybių. Medienos katilas įkrauna-mas kuru kartą ar du per dieną. Geriausių katilųmodeliai pasižymi maža pelenų išeiga ir leidžiavisiškai sudeginti medienos daleles. Kai kuriemodeliai komplektuojami su karšto vandens aku-muliaciniu baku, kad geriau reaguotų į šilumosvartotojų poreikius. Skiedrų katilai yra universa-lesni, bet medžio skiedrų įsigyti būna sunkoka,be to jos turi gana didelį drėgnumą, ir tai mažinakatilo energetinį efektyvumą. Šiam kurui laikytireikia daugiau vietos. Medienos granulių katilaiyra patogesni naudoti. Jie veikia automatiniu re-žimu. Vis dėl to jie yra brangoki. Granulės – taimaži ritinėliai (cilindriukai), pagaminti iš sumaltosir presuotos medienos. Dėl tokios formos šiokuro laikymui užtenka mažesnės vietos. Jųdrėgnumas nedidelis. Granulės turi didesnį kalo-ringumą už skiedras. Galiausiai, granulių katilųeksploatacija ir priežiūra paprastesnė, nes juosedegimo procesas geriau valdomas.

Atsižvelgiant į emisijas iš transporto priemoniųpervežimo metu, rekomenduojama bio-

masės katilus diegti tose vietose, kurios yra na-tūraliai tinkamesnės biomasės gamybai (kaimovietovėse, kalnuose).

ŠILUMOS SIURBLIAI

Š ių sistemų eksploatacinės sąnaudos pana-šios kaip ir dujinių kondensacinių katilų.

► Brangios pagal įrengimo išlaidas, betekonomiškai efektyvios ten, kur nėra pri-sijungimo prie dujotiekio arba negalimagauti skysto naftos kuro.

► Ekonomiškai efektyviausios būstuose,turinčiuose žemus šilumos poreikius –todėl renovuojant šildymo sistemaskartu reikėtų įdiegti pastatų energinioefektyvumo didinimo priemones.

► Eksploatacijos ir techninės priežiūros


2

sąnaudos turėtų būti mažesnės negutradicinių šildymo sistemų.

► Šilumos siurblius taip pat galima naudotipatalpoms vėsinti ir karštam buitiniamvandeniui ruošti.

Šilumos siurbliai tiekia energijos daugiau nei jossunaudoja šilumai iš aplinkos siurbti. Šilumos šal-tiniai gali būti deriniai iš oro – į vandenį, iš žemės– į vandenį ir iš oro – į orą.

► Žemės šaltinio šilumos siurbliai naudojaelektrą šilumai siurbti iš žemės per cir-kuliacinius vandens ir antifrizo mišiniovamzdelius.

► Šie vamzdeliai klojami horizontaliai grio-veliuose arba vertikaliai gręžiniuose.

Š ilumos siurblių transformacijos koeficientasgali pasiekti 3 ir daugiau. Tai reiškia, kad

siurbliui varyti panaudojus vieno kilovato elektrinęgalią tiekiama 3 kW šiluminė galia. Šilumossiurblį panaudojus charakterizuoja žematempe-ratūrinis šilumos šaltinis, iš kurio jis siurbia ši-lumą. Jam taip pat reikalingas ir “šiltasis”gręžinys, kuriame yra šiltas oras arba vanduo.

Pagal šilumos šaltinį sistemos klasifikuojamostaip:

► vanduo-vanduo, kuriose šiluma perduo-dama vandeniui išsiurbus ją iš vandenstelkinio kaip šilumos šaltinio (pvz., upės,vandens šulinio);

► vanduo-oras, kuriose oras šildomas išvandens išsiurbta šiluma;

► oras-oras, kuriose oras šildomas išsiur-bta iš oro šiluma;

► oras-vanduo, kuriose vanduo šildomasiš oro išsiurbta šiluma;

► žemė-vanduo, kuriose vanduo šildomasiš žemės išsiurbta šiluma;

► žemė-oras, kuriose oras šildomas išžemės išsiurbta šiluma.

GEOTERMINIS ŠILUMOS SIURBLYS

Geoterminis šilumos siurblys – tai natūralią gi-luminę žemės šilumą kaip šilumos šaltinį

naudojantis šilumos siurblys. Jo veikimo princi-pas remiasi tuo dėsningumu, kad jei oro ir žemėspaviršiaus temperatūrų keičiantis metų laikamspokyčiai yra dideli, tai žemiau nei 3 m gylyjeesantys žemės sluoksniai, vandens sluoksniaikūdrose ir kituose vandens telkiniuose patiria mi-nimalius temperatūrų svyravimus. Todėl pastariejisluoksniai vasarą būna vėsesni, o žiemą – šil-tesni už atmosferos orą žemės paviršiuje. Šistemperatūrų skirtumas panaudojamas geotermi-niais zondais, kurie įleidžiami vertikaliai į žemęarba išdėstomi horizontaliai kelių metrų lygyje požeme, kad siurbtų iš jos šilumą ir tiektų ją į šilu-mos siurblį. Šis siurblys, kurį varo elektra, šilumąpanaudoja vandeniui arba orui šildyti (o vasarąšaldyti). Geoterminių siurblių transformacijoskoeficientai būna labai aukšti, todėl jų energijossutaupymai yra išskirtiniai. Paprastai tokio siur-blio taikymas leidžia sutaupyti nuo 50% iki 75%šilumos lyginant su metaną arba SND naudoja-nčią šildymo sistemą.Pagrindiniai šio tipo sistemos trūkumai yra:

► didelės įrengimo išlaidos (užtat santyki-nai trumpas atsipirkimo laikas);

► neišvengiami gręžimo darbai įleidžiantvertikaliuosius kolektorius (netgi 5-7 kWšiluminės galios kolektoriams, jiems rei-kia daug siauresnio gręžinio, kurio vidi-nis skersmuo ne didesnis kaip 30 cm);

► yra galimybė šilumos siurblio pagamintašiluma pasinaudoti naudojant žematem-peratūrinius įrenginius (tokius kaip šilu-miniai paneliai, sienose, grindyse,grindinyje, ventiliatoriais apipučiami gy-vatukai, tačiau – tik ne radiatoriai);

► būtinybė patikrinti ar prisijungimas priepožemio ar vandens baseinų yra teisin-gai atliktas;

► reikia parengtinių grunto tyrimų siekiantįvertinti gręžimo sąnaudas.

Be energijos sutaupymų pažymėtini dar ir šiepranašumai::

►galima statyti mažesnį būstą, nes šilu-


2

mos siurbliui reikia mažiau vietos nei ki-toms šildymo sistemoms;

► nėra vizualinio poveikio aplinkai;► mažesnės eksploatacijos ir techninės

priežiūros sąnaudos lyginant su tradici-niu katilu (nereikia metinės techninėspatikros, dūmų kontrolės ir kt.);

► nesusidaro jokių dūmų;► galimybė veikti atvirkštiniu režimu (šilu-

mos siurblys žiemą gali šildyti vandenįarba orą, o vasarą – vėsinti orą).

Labiausiai žinomos sistemos šilumai paimti išpožeminių šaltinių šilumos siurbliais yra: geo-

terminiai gręžiniai, vandens paėmimas gavybi-niais gręžiniais ir grąžinimas inžekciniaisgręžiniais, vamzdelių spiralės žemėje ir energi-niai poliai.

Geoterminiai gręžiniai: gręžimo technika pa-siekiamas 50-350 m gylis; reikiamą gylį nu-

lemia grunto tipas ir kolektoriaus imama šiluminėgalia. Prieš darant gręžinį reikėtų ištirti gruntą –tai leis įvertinti gręžimo sąnaudas ir energijoskiekį, kurį bus galima išgauti. Gręžiniai yra ganamažo skersmens (bendras gręžinio skersmuo sudviem patalpintais vamzdeliais (padavimo irgrįžtamuoju) yra mažesnis nei 30 cm.

Žemėje esančio vandens sistemos: efektyvusgeoterminio šaltinio panaudojimo būdas yra nau-doti žemėje esančio vandens sluoksnio arbagręžinio vandens šilumą. Tokiu atveju smarkiaisumažėja įrengimo sąnaudos (šulinio atveju ne-reikia jokių perforacijų), ir kaip šiluminis agentasgali būti naudojami patys sluoksnio vandenys.Tačiau tiesa ir tai, kad sluoksnio suradimosąnaudos kartais smarkiai įvairuoja lyginant supaprasto geoterminio gręžinio sąnaudomis, netgiir negilių sluoksnių – esančių 20-30 m gylyje –atvejais. Todėl reikia atlikti parengtinius tyrimus.

Energinės vamzdelių spiralės ir poliai:šis būdasvisados ir be išlygų yra ekonomiškiausias geo-terminės energijos panaudojimo variantas. Vam-zdelių spiralės – tai eilė horizontaliai išdėstytųvamzdelių kelių metrų gylyje nuo žemės pavir-šiaus.

Energiniai poliai:energiniai poliai įrengiami sta-tant namo pamatus. Įrengiami vertikaliai. Rekon-struojant namą juos įrengti jau nebusekonomiškai efektyvu.

KARŠTO ORO SISTEMOS

Be sistemų, kuriose šiluma pastato viduje pa-skirstoma per šiltą vandenį, esama sistemų,

kuriose nėra prie paviršių tvirtinamų vamzdžių iroras naudojamas šilumai pernešti į visas patal-pas ir kartu – joms vėdinti, šitaip sukuriant šilu-minį-higroskopinį komfortą.Tokiose sistemoseenergijos šaltinis yra gamtinės dujos, suskystin-tos naftos dujos, dyzelinis krosnių kuras. Vietojšio kuro kai kurie sistemų modeliai naudoja elek-tros energiją. Kurą naudojančiose sistemoseįrengiami šilumokaičiai, kuriuose degimo procesodujos perduoda šilumą į patalpas tiekiamamorui.Elektrą naudojančiose sistemose šiluma galibūti akumuliuojama naktį ir po truputį atiduodamaį patalpas kitu paros metu, bet tam reikia, kadelektros energijai būtų taikomi diferencijuoti pagallaiką tarifai.

INDIVIDUALŪS PATALPŲ ŠILDYTU-VAI

Nedidelis butas arba namas su gera šilumosizoliacija gali apsieiti ir be centrinės šildymo

sistemos: kartais pakaks vieno ar dviejų efektyviųpatalpų šildytuvų. Tokie šildytuvai taip pat gali ge-neruoti papildomą foninę šilumą tai šilumai, kurigeneruojama pagrindinėje šildymo sistemoje.Siekiant reguliuoti šildymo intensyvumą įvairiosezonose (pvz.: svetainėje, miegamajame) šildytu-vams reikia įtaisyti laiko ir temperatūros kontrolėsvaldiklius.

Gamtinių dujų šildytuvai, kurie įrengiami tie-siog ant sienos, pasižymi šiomis savybėmis:

► tai konvekciniai sieniniai šildytuvai;►paprastai jiems reikia dūmtakio, todėl

įrengiami ant išorinės sienos;►visa sistema gali būti įrengta dalimis įren-


2

giant nuosekliai patalpą patalpos;► yra labai efektyvūs – efektyvumas papra-

stai siekia 70 %.

Šilumą skleidžiantys konvektoriai:

►teikia radiacinę ir konvekcinę šilumą;►tai kuro dekoratyvinio degimo krosnelės,

dažniausiai 20-25 % efektyvumo. Tokiakrosnelė visa įdedama į židinio angą. Šilu-mos pagaminama labai mažai, pagrindinėpaskirtis – dekoratyvinė;

►tai kuro normalaus deginimo krosnelės, ku-rios tik tam tikra dalimi įstumiamos į židinioangą. Paprastai jose būna atvira liepsna.Dažniausiai turi 40-70 % efektyvumą (jispriklauso nuo krosnelės konstrukcijos);

►tai gali būti krosnelės be dūmtakio – indivi-dualūs šildytuvai, kurie veikia saugiai, jeiguį patalpą iš lauko tiekiama pakankamaišviežio oro; jų efektyvumas paprastai būna90 %.

Nešiojami šildytuvai su dujų balionais pasi-žymi:

► didelėmis eksploatavimo sąnaudomis;►didele kondensacijos rizika, nes susidaro

daug vandens garų (apie 1 kg vandens iš 1kg suskystintų dujų).

Elektriniai šildytuvai pasižymi šiomis savyb-ėmis:

► turi 100 % efektyvumą, bet būna patysbrangiausi, jeigu už jų naudojamą elektrąmokama pilnutinės kainos tarifu;

► ventiliatoriniai šildytuvai ir krosnelės užšauna-momis durelėmis gali būti naudojamos tik pa-pildomam pašildymui;

► alyviniai radiatoriai turėtų būti naudojami, jeiguįmanoma pasinaudoti pigesniais elektros tari-fais;

► šildytuvai dažnai naudojami kaip elektrinės cen-trinio šildymo sistemos dalis, papildanti akumu-liacinius šildytuvus; paneliniams šildytuvamsreikia taikyti laiko kontrolę ir termostatinį val-dymą.

Patalpų kieto kuro šildytuvai ir krosnelės pasižymišiomis savybėmis:

► jiems reikia tam tikros vietos kurui laikyti;► jiems reikia sklendžių, reguliuojančių oro tie-

kimą į pakurą;► gali būti įkraunami mišriu kuru, įskaitant antra-

citą, buitinę anglį, medieną arba pagamintąanglį (pvz., vadinamąjį koalitą);

► deginant medieną iš atsinaujinančių vietinių šal-tinių išmetama mažiau CO2 emisijų;

► atviros ugnies krosnelės (židiniai) viename de-rinyje su našiu pagalbiniu katilu leidžia pasiekti70 % efektyvumą;

► krosnelėse gali būti įtaisomi pagalbiniai katilaišilumai gaminti ir karštam vandeniui ruošti;

► atviros ugnies krosnelėms (židiniams), neturi-nčioms pagalbinio katilo, reikia įrengti ventilia-cinės angos ribotuvą, kuris valdytų degimuinesuvartoto orą šalinimą iš patalpos– tai page-rintų jų efektyvumą.


2

ŠILDYTUVAI (RADIATORIAI ARBAKONVERTERIAI)

Š ildymo kūnai (t.y. šildytuvai) išskiria į orą (at-mosferą) šilumos srautą, gautą iš katilo per

vamzdžių sistemą (skirstymo sistemą). Šiluma iš-skiriama šilumokaičio principu. Šildytuvas yra ga-linė sistemos dalis, kurios pavidalas įvairuoja nuoradiatorių iš vertikalių elementų (iš ketaus, plienolakštų ar aliuminio lydinių) iki plokštinių radiato-rių.Ketaus radiatoriams būdingas praktiškai beribisnaudojimo laikotarpis ir jie ypač tinka patalpoms,kuriose šildymo sistema naudojama nenu-trūkstamai, nes įšila iš lėto, bet šilumą išlaiko ilgąlaiką. Plieniniai radiatoriai žavi gražia modeliųestetine išvaizda ir pasižymi optimalia šilumossklaida, bet juos veikia korozija ir tai riboja jų nau-dojimo laikotarpį. Kalbant apie aliuminio radiato-rius pabrėžiama, kad jie labai atsparūs korozijai,nedaug sveria, bet turi mažą šiluminę inerciją, irtodėl greitai įšildo patalpą, bet lygiai taip pat grei-tai leidžia jai atšalti išjungus šildymo sistemą. Tuotarpu plokštiniai šildytuvai, priešingai, nėra suda-ryti iš modulių, bet iš vientisos plokštės (bloko),pagamintos iš plieno, kai kuriais atvejais – iš ke-taus. Jie pasižymi mažesne mase, mažesniuvandens turiniu ir juos lengviau prižiūrėti (valyti).Pastaroji aplinkybė daro juos ypač tinkamais tai-kyti ten, kur reikia ypatingos švaros, kaip antaimokyklose, arenose, ligoninėse.

TI inkamas radiatorių išdėstymas patalpose yrapagrindinė gero šilumos išskyrimo iš šildymo

sistemos sąlyga, ir tokiu būdu – energijos tau-pymo sąlyga..

Pažymėtina gero išdėstymo praktika, kai šildy-tuvai montuojami po langais arba prie išori-

nių sienų, kad atsvertų šaltų srovių efektą ir

sumažintų temperatūrų skirtumą tarp lubų irgrindų. Estetiniais sumetimais radiatoriai dažnaiužstojami baldais, įrengiami sienų nišose arbauždengiami priekiniais skydeliais (paneliais); taismarkiai sumažina jų šiluminę galią dėl apribotosoro apytakos ir prieigą prie radiatorių, kad juosgalima būtų nuplauti. Jeigu radiatorius įrengtasant išorinės sienos (pvz., po langu), patartina tarpsienos ir radiatoriaus įtaisyti termoizoliacinėsmedžiagos panelį. Prekyboje galima rasti paneliųkonkrečiai tokiam tikslui su šilumą atspindinčiaispaviršiais, kurie nukreipia šilumą į patalpos vidų.Dar vienas geros praktikos pavyzdys – prieš pa-leidžiant šildymo sistemą atidžiai apžiūrėti kiek-vieną šildymo elementą, pašalinti orą, patekusį įsistemą per sklendes. Svarbu patikrinti kiekvienoradiatoriaus šilumos atidavimą – kad būtų įsiti-kinta, ar sistema turi gerą energinį našumą. Todėlaktualu yra įrengti termostatines sklendes, kadjos padėtų reguliuoti patalpų temperatūrą. Tokiasklendė įtaisoma radiatoriaus įėjimo vamzdyje. Ji

ŠILUMOS SKIRSTYMO SISTEMOSŠilumos skirstymo įtaisai – tai įrenginiai, kurie išskiria šilumą patalpose. Jų pagrindiniai tipai yra

šie:► šildytuvai (dar vadinami radiatoriais arba konverteriais) ir plokštiniai šildytuvai;► šiluminiai konvektoriai ir konvektoriai su ventiliatoriais;► šilumą skleidžiantieji paneliai: grindys (dažniausias atvejis), sienos, lubos.


2

turi termostatinį valdiklį, kuris valdo šilto vandenssrautą pagal oro temperatūrą. Šitaip pasiekiamasgeras temperatūros reguliavimas kiekviename at-skirame kambaryje. Paminėtina ir tai, kad cen-trinėse šildymo sistemose, sudarytose išmontažinių vertikalių kolonėlių, verta naudoti ši-lumos srauto skaitiklius, kuriais matuojama kiek-vieno šildytuvo paskirstytas šilumos kiekis.

KONVEKTORIAI SU VENTILIATO-RIAIS

Konvektoriai su ventiliatoriais, dar vadinamiapipučiamais gyvatukais, skleidžia šilumą

padedant įtaisytam jų viduje ventiliatoriui, kurissukuria oro apytaką ir neleidžia susidaryti šal-toms zonoms. Naujausiems apipučiamiems gy-vatukams įtaisomas filtras kuris sulaiko purvodulkes ir šitaip valo orą, apsaugo kvėpuojančiusnuo nešvarumų ore. Dėl mažesnių sąnaudų, šiekonvektoriai plačiai naudojami orui kondicionuotiir žiemą, ir vasarą dėl universalumo, dėl lengvosvorio, dėl gero atiduodamos šiluminės galios re-guliavimo. Patalpų vėsinimui vasaros metu pa-kanka įrengti mažą ir efektyvią vandens vėsinimosistemą, pavyzdžiui, šilumos siurblį. Šaldymo si-stema ruošia atvėsintą vandenį, kurį tiekia į api-pučiamus gyvatukus. Gyvatukai vėsina orą (taippat šalina iš jo drėgmę) ir jį filtruoja. Vartotojasrankiniu būdu gali reguliuoti atskiro aparato vei-kimo režimą keisdamas ventiliatoriaus greitį, o re-guliuojant automatiniu būdu – termostataskontroliuoja temperatūrą įjunginėdamas ir išjun-ginėdamas ventiliatorių. Ventiliatorius yra aparatoviduje, jis kelia triukšmą, kuris stiprėja didinantapipučiančio oro srautą.Ventiliaciniai konvekto-riai rekomenduojami biurams, bet ne namams supirmiau aprašytais požymiais. Siekiant sušvel-ninti taikymo tokiuose namuose trūkumus, reko-

menduotina naudoti apipučiamus gyvatukus sutangentiniais ventiliatoriais. Trijų padėčių sklendėteikia ne tik geras reguliavimo galimybes, bet irleidžia užprogramuoti konvektorių – kad sklendėkeistų vandens srautą pagal nustatytą tempe-ratūrą. Šie konvektoriai gali būti vertikalaus įren-gimo modelio – pastatomi ant grindų –, irhorizontalaus įrengimo modelio – tvirtinami prielubų; modelio pasirinkimą lemia siekimas apsau-goti žmogų patalpoje nuo oro srauto tiesioginiopoveikio ir pasiekti tolygų pasiskirstymą tempe-ratūrų.


2

ŠILUMINIAI PANELIAI

Š iluminiai paneliai – tai šildantys paviršiai,sudaryti iš gyvatukų, kuriais teka šiltas arba

šaltas vanduo; paneliai įrengiami grindyse, sie-nose arba lubose. Gyvatukai gaminami išplieno, vario, bet dažniausiai – iš plastmasės.Įeinančio į sistemą vandens temperatūra būnaapie 45°C. Grindų šildymo sistemoms ribinėtemparatūra yra 25-28°C. Kiekvienas kontūrasturi nepriklausomo terminio reguliavimo gali-mybę, todėl atskiram kambariui galima nustatytiskirtingą temperatūrą. Patalpose su šiluminiaispaneliais atsiranda pojūtis, kad patalpos tempe-ratūra yra 22-23°C, nors termometras rodo20°C. Paneliai atlieka dar vieną svarbią funkciją– akustinės izoliacijos, t.y. sugeria triukšmus iškitų butų. Pažymėtinas dar vienas jų žematem-peratūrinio veikimo pranašumas – su konden-saciniais katilais ir saulės kolektoriais jie puikiai

integruojami į bendrą sistemą.

ŠILUMINIAI GRINDŲ PANELIAI

Š iluminių panelių labiausiai išsklaidantys ši-lumą yra grindų paneliai. Jų pranašumai yra

šie:► kuria geresnį šiluminį komfortą maže-

snėmis šilumos sąnaudomis;► šildo ir vėsina be organizuotos oro cir-

kuliacijos;► padidina naudingą patalpų paviršiaus

plotą ir atitinkamai namo ekonominęvertę (nereikia dalį erdvės skirti radia-toriams įrengti ir jiems prižiūrėti);

► energijos sąnaudos šildymui nedi-delės;

► teikia daugiau laisvėms baldams


2

išdėstyti (baldus galima talpinti be apri-bojimų);

► yra polivalenčiai (juos galima naudoti iržiemą, ir vasarą, jeigu sistema turi vėsi-nimo įtaisą);

► nekelia į orą žemių kruopelyčių, nesnėra oro apytakos, atsirandančios dėlšilumos sklaidos; taigi, išvengiama orokondicionavimo sistemoms būdingo orovarinėjimo ir nereikia periodiškai užda-žyti “ūsų”, kuriuos sukuria radiatoriai;

►kai naudojami vėsinimui – suvartoja ma-žiau elektros nei paprastas ventiliato-rius.

Rekomenduojama šią sistemą naudoti kartusu kondensaciniu katilu. Daug žmonių vis

dar neigiamai prisimena šią technologiją, kadangiji buvo naudojama 7-8 dešimtmetyje praban-giuose būstuose; sistema naudojo karštą van-denį (60-70°C vietoj dabar rekomenduojamų28-29°C) iš centrinės sistemos, nebuvo jokiosrimtesnės temperatūros palaikymo kontrolės irperteklinė nuo grindų srūvanti šiluma sukeldavokojų skausmus, pakeldavo į orą žemių kruope-lyčių, ir iš to sekantis ligos pojūtis šleikštulio poj-ūtis. Dabartinės sistemos jau turi vandenstemperatūros kontrolės funkciją ir tai iš esmės ke-ičia situaciją, leidžia teikti į rinką šią šildymo si-stemą kaip vieną iš komfortiškiausių.


2

Apskaita – tai šiluminės energijos suvarto-jimo matavimas, tiek tiesioginis, tiek ir netie-

sioginis, sumuojant atskirų šildymo vienetųišskirtą energijos kiekį. Šildymo sistemos regu-liavimas – tai veiksmai, kuriais siekiama namesukurti ir palaikyti klimatinį komfortą, kontroliuo-jant patalpų vidaus temperatūrą pagal lauko tem-peratūrą. Todėl per reguliavimo sistemą galimavaldyti visas sistemos operacijas. Kai kuriose si-stemose dar naudojamas daviklis, kuris regu-liuoja katilo veikimą pagal lauko temperatūrą.

Geresnės yra sistemos, suplanuotos pagalnamo zonas, pvz., su dviem termostatais –

dienos ir nakties zonoms. Kai zonavimo nėra, taigalima naudoti termostatinius ventilius: juos ga-

lima įtaisyti kiek-vienam radiatoriui,kad reguliuotų juopratekančio šiltovandens kiekįpagal patalpos orotemperatūrą.

TIEMS, KAS GYVENA BUTE

Centralizuoto šildymo sistemoms, apima-nčioms daug butų, kad sumažėtų nuostoliai,

atsirandantys dėl netinkamo sistemos naudojimoyra aktualu šilumos reguliavimą atskiruose kam-bariuose susieti su šilumos apskaita. Jos neretaišvaistomos, kai sistema naudojama netinkamai,kaltininkams už savo blogo naudojimosi įpročiusnieko nemokant. Vis dėlto centralizuota sistemayra daug efektyvesnė ir patikimesnė nei nepri-klausoma sistema. Be to, centralizuotai sistemaibūdingas aukštesnis šilumos generatoriaus efek-tyvumas (kuris didėja didinant katilo galią) ir ma-žesnės eksploatacijos ir techninės priežiūrossąnaudos, nes jos išdalijamos keliems sistemosnaudotojams. Vienintelis trūkumas, išlikęs iki šiųdienų, yra tai, kad sistemą sunku reguliuoti. Ta-

čiau šis trūkumas jau, atrodo, virsta„vakarykšte diena“ – butuose galimapasiekti autonomiškumą reguliuojantir individualią šilumos apskaitą; taileidžia kiekvienam nustatyti norimątemperatūrą.

INDIVIDUALUS AR CEN-TRINIS ŠILDYMAS?

P lačiai paplitęs poreikis, kadšeima pati nepriklausomai nuo kitų galėtų re-

guliuoti šildymo sistemą, paskatino nepriklau-somų šildymo sistemų plėtrą išleidžiant iš akiųvisus centrinio šildymo technologijos pranašu-mus. Tačiau šiandien jau įsitikinta, kad autono-miškumas, efektyvumas ir saugumas tampabūdingais centralizuotos sistemos požymiais,jeigu taikoma šiluminė kontrolė ir naudojami šilu-mos srauto skaitikliai. Tokį šilumos skaitiklį labailengva įrengti kiekviename bute. Jeigu sistemasudaryta iš montažinių modulių, iš kurių maiti-nami skirtinguose butuose esantys radiatoriaitame pačiame vertikalės aukštyje, skaitikliusreikėtų įmontuoti kiekvienam šildytuvui.

APSKAITA IR ŠILUMOS KONTROLĖ


2

ŠILDYMO VALDYMO SISTEMOS

Š ildymo valdymo (reguliavimo) sistema kon-troliuoja visos šildymo sistemos darbą pagal

vidaus temperatūrą ir lauko temperatūros kitimoeigą.

Šildymo valdiklius galima įrengti visada, tačiauekonomiškai naudingiausia – kada keičiamas

katilas arba atliekami kiti šildymo sistemos tvar-kymo darbai

Tipinis atvejisMetinė ekonomija 60-70£Įrengimo sąnaudos apie 200£Įrangos atsipirkimo laikas apie 3 metus

Geras katilo sistemos valdymo komplektas pa-prastai turi:

► programavimo įrangą, kuri nustato įjun-gimo ir išjungimo laiko momentus atski-rai patalpų šildymui ir karšto vandensruošimui;

► patalpų termostatus;► motorizuotas sklendes tiekti reikiamą

kiekį šilumos.

Termostatinės radiatorių sklendėsTermostatinės radiatorių sklendės yra įmontuo-jamos į atskirus radiatorius ir turi tam tikrą tem-

peratūrų nustatymo sritį. Jos sumažina vandenssrautą per radiatorių, kai termostatas pasiekianustatytą temperatūrą.Sklendės leidžia palaikyti žemesnes tempera-tūras foniniam šildymui, pvz.: nenaudojamuosekambariuose, ir taip taupyti energiją.

Patalpos termostatasPatalpos termostatas pasižymi šiomis charakte-ristikomis:

► Išjungia katilą ir šildymo sistemos siurblį,kai patalpos temperatūra pasiekia nu-statytą lygį;

► paprastai įrengiamas svetainėje arbakoridoriuje, maždaug 1,5 m aukštyjenuo grindų;

► termostatą ir programiklį galima inte-gruoti į vieną prietaisą, vadinamą pro-gramuojamu patalpos termostatu;

► netinka įrengti arti radiatorių, skersvėjųveikiamoje arba saulės apšviečiamojevietoje, arba kambariuose su termosta-tinėmis radiatorių sklendėmis ar papil-domais šildytuvais.

Programiklis arba automatinis jungiklis► Programiklis leidžia šilumos vartotojui

nustatyti laiko intervalus, kuriuose reikėsšildymo ir karšto vandens;

instaliavimo schema(horizontalus išdėstymas)

instaliavimo shema(vertikalus išdėstymas)


2

► automatinis jungiklis turi diską, kuriuopatogu nustatyti, kad patalpų šildymasir karšto vandens ruošimas vyktų kartuarba kad būtų ruošiamas vien karštasvanduo, bet neleidžiantį nustatyti vien tikšildymo režimą

► Ypač tinkamas yra skaitmeninis progra-miklis, nes jis paprastai leidžia 7 die-noms nustatyti ir šildymo, ir karštovandens ruošimo rėžimus.

Zonų kontrolėZonų kontrolės funkciją vykdo motorizuotasklendė, kuri keičia vandens srauto šildymo si-stemoje greitį, kai srautas teka per kelias patal-pas. Ji ypač efektyvi dideliuose pastatuose sunevienodą saulės šilumos kiekį gaunančiais kam-bariais.


2

Karšto vandens sąnaudos gali sudaryti didelę sąskaitos uženergijos išteklius dalį, ypač moderniuose, gerą šiluminę

izoliaciją turinčiuose būstuose.Karštas vanduo gali būti tiekiamas keliais būdais. Dažniausiai taibūna:

► karšto vandens bakas, kurį netiesiogiai šildo katilasarba patalpos šildytuvas su pagalbiniu katilu;

► kombinuotas katilas, kuris vandenį šildo tiesiogiai;► karšto vandens akumuliacinis bakas su panardina-

mais elektriniais šildymo elementais (naudojančiais pi-kinę arba nepikinę elektrą).Būstuose neretai įrengiami ir kiti karšto vandens ruo-šimo prietaisai, iš kurių labiausiai žinomi elektriniaimomentiniai dušiniai šildytuvai ir praustuvo (vanden-tiekio kriauklės) šildytuvai.Jeigu karštu vandeniu aprūpinama iš kombinuoto ka-tilo, EAKR arba kombi-nuoto akumuliaciniobako, tai pakeisti karštovandens ruošimo būdąpraktiškai galima tik ke-ičiant katilą.Karšto vandens bakassu gaubtu

Karšto vandens bakai lai-kui bėgant netenka šilu-mos ir todėl laikas nuolaiko katilą reikia pakurti,kad būtų palaikoma rei-kiama temperatūra. Taipeikvojama energija ir pi-nigai.

Patartina įsidėmėti, kad:► Pirmenybinė priemonė – apšiltinti karšto vandens

baką, jei jis neturi šiluminės izoliacijos.► Bakus galima apšiltinti bet kada.► Uždėti gaubtą bakui yra labai naudinga ekonomiškai.

Gaubtas neapšiltintam bakui leidžia per pirmus metussutaupyti dvigubai daugiau pinigų nei kainuoja pats.

► Mažesnio nei 80 mm storio gaubtus reikėtų pakeistimodernesniais.Rinkoje galima rasti daugybę įvairios formos gaubtų.Gaubtas turėtų būti su diržais, kad gerai priglustų priebako, nes geresnis prigludimas – papildoma šilumosnuostolių ekonomija.Gerai apšiltinus baką šilumine izoliacija galima gauti

ir papildomą efektą – sumažinti peršildymo galimybęvasarą.

Karšto vandens bakų pakeitimasSugedus bakui, pvz.: praleidžiant vandenį, atsirandagera proga atkreipti dėmesį į naujus aukšto efekty-vumo bakus. Tokie bakai (tiek su išleidimo sklende,tiek be jos) pasižymi šiais ypatumais:

• turi 50-80 mm storio gamykloje uždėtą šiluminę izo-liaciją;

• turi didelio našumo gyvatuką, kuris greičiau sušildovandenį;

• pagerina šildymo sistemos bendrą sezoninį efekty-vumą;

• būna mažesnių dydžių.Keičiant šildymo sistemą turėtina omenyje, kad ren-kantis kombinuotą katilą arba EAKR nereikės naujokaršo vandens bako.

Elektrinio akumuliacinio bako pakeitimasPakeisti elektrinį akumuliacinį baką yra ekonomiškainaudinga ir pravartu energijos taupymo požiūriu.

Akumuliavimo talpaMažiems namų ūkiams (1-2 asmenims) rekomenduo-tina 144 litrų akumuliacinė talpa, didesniems – 210litrų ir daugiau.Keičiant karšto vandens sistemą, reikia numatyti ir josreguliavimo būdus ir įtaisus.

Standartinis reguliavimo priemonių komplektas, kuris leid-žia sumažinti energijos sąnaudas karštam vandeniuiruošti, apima šias priemones:

• modernus programiklis arba laikrodis su laiko nusta-tymais, kad galima būtų kontroliuoti laiką ir karšto van-dens temperatūrą;

• bako termostatas, kuris atjungia katilą, kai pasiekiamanustatyta temperatūros riba (apie 60-65ºC);

• pagrindinių vamzdžių (tarp katilo ir karšto vandensbako) šiluminė izoliacija;

• karšto vandens bakų užpildymas siurbliu (dėl didesnioefektyvumo), bet ne natūraliai dėl gravitacijos įteka-nčiu vandeniu.Dar patartina papildomai apšiltinti ir antrinį vamzdyną– nuo bako iki čiaupų. Palėpėse esančius vandens si-stemos rezervuarus ir vamzdyną taip pat visada pri-valu apšiltinti, kad jie neužšaltų ir nesutrūkinėtų.

KARŠTAS VANDUO


2

ORO KONDICIONIERIAUS VEIKIMOPRINCIPAS

Oro kondicionierius yra panašus į didelį šal-dytuvą, kuris vėsina namą.

Dauguma žmonių perka ir naudoja oro kondicio-nierius nesusimąstydami, kokia jų konstrukcija,sudedamosios dalys ir veikimo principai Tinka-mas dydis, gerai parinktas modelis, kokybiškasįrengimas bei techninė priežiūra, tvarkingas nau-dojimas – tai pagrindinės sąlygos, kurios lemiaekonomiškai efektyvų kondicionieriaus veikimą irleidžia mažinti bendras namų ūkio išlaidas.

Išskaidytos sistemos centrinis oro kondicionieriusturi metalinę lauko spintą su kondensatoriumi irkompresoriumi, ir vidaus spintą, kurioje yra ga-rintuvas. Daugelyje išskaidytų sistemų vidaus

spintoje dar būna kro-snelė arba šilumossiurblio vidaus dalis(tai yra ta, kuri mon-tuojama pastate).Kondicionieriaus gy-vatukas įrengiamasspintoje arba kro-snelės ar šilumossiurblio pagrindiniameortakyje. Jeigu pasjus jau įrengta kro-snelė arba šilumos

siurblys, tai išskaidytoji sistema jums būtų pats

ekonomiškiausias centriniooro kondicionieriaus mode-lis.

Specialus skystis, kuris su-geria šilumą garintuve ir jąišskiria kondensatoriuje, yra vadinamas šaltne-šiu. Kompresorius (toks siurblys) priverčia šal-tnešį tekėti gyvatuko vamzdeliais ir briaunomis.Briaunas aptekantį orą (siauruose tarpuose tarpbriaunų) atvėsina gyvatuke esantis šaltnešis.

KONDICIONAVIMAS VASAROS METU

Bendru atveju oro kondicionavimas yra labai imlus energijai procesas, todėl taikyti kondiciona-vimą reikia racionaliai ir apdairiai; komfortui pasiekti užtenka nustatyti drėgmės šalinimo funkciją

arba neviršyti 26-27°C temperatūros. Vis dėlto prieš įrengiant kondicionavimo sistemą vertėtų pati-krinti galimybę apšiltinti patalpą, kad sumažėtų šilumos perdavimas į vidų iš lauko. Gerai apšiltintaipatalpai gali iš viso nereikėti jokio kondicionavimo.


2

ORO KONDICIONIERIŲ ENERGINĖSKLASĖS

Skiriamos dvi oro kondicionierių sistemos,kurių valdymo sistemos pagrindą sudaro

temperatūros jutiklis:

► pigesnės pagal pardavimo kainą, tačiaubrangesnės dėl elektrinės galios porei-kio ir elektros sąnaudų: kondicionavimosistema veikia visa galia ir atjungiamatemperatūrai pažemėjus žemiau varto-tojo nustatytos ribos. Temperatūrai pa-kilus 1-2 laipsniais virš tos ribos,valdymo sistema įjungia kondicionierius,kad vėl nužemintų temperatūrą, ir pro-cesas cikliškai kartojasi. Ši kondiciona-vimo sistema yra labiausiai paplitusi.Dėl didesnių energijos sąnaudų josefektyvumas nedidelis.

► brangesnės pagal pardavimo kainą, ta-čiau turinčios mažesnį elektrinės galiosporeikį ir dėl to naudojančios mažiauelektros. Į vėsinimo sistemą yra įdiegtaselektroninis inverteris, kuris keičia vėsi-nimo galią šitaip sumažindamas imamąelektrinę galią ir palaikydamas pastoviątemperatūrą. Dar vienas šios sistemospranašumas – ji mažina šalto oro srautąiš vėsinimo mašinos ir padidina vartotojokomforto pojūtį.

ESAMŲ ORO KONDICIONIERIŲ EK-SPLOATAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

V iena iš dažniausiai pasikartojančių oro kon-dicionavimo problemų yra netinkamas ek-

sploatavimas. Jeigu jūsų kondicionierius įjungtas,įsitikinkite, kad jūsų būsto langai ir lauko durysyra uždaryti. Kitos “standartinės” bėdos – monta-vimo trūkumai, nekokybiškos apžiūros proce-dūros ir netinkama priežiūra. Dėl nekokybiškomontavimo susidaro nesandarumų oro kondicio-nieriaus oro kanaluose ir atitinkamai sumažėjaoro srautai juose. Dažni atvejai, kai šaltnešio ne-šamas šalčio kiekis (šaltnešio kiekis sistemoje)neatitinka gamintojo specifikacijų. Neužpildžiusmontavimo metu sistemos reikiamu šaltnešio kie-kiu, kondicionieriaus darbo charakteristikos irefektyvumas negalės būti geri. Iškviesti technikairemontininkai dažnai neaptinka šaltnešio proble-

mos, kartais dar ir pablogina padėtį įleisdami pa-pildomo šaltnešio į pilnutinai užpildytą sistemą.Kondicionierių gamintojai paprastai išleidžia te-chniškai atsparius, aukštos kokybės gaminius.Sugedus oro kondicionieriui, gedimo priežastimipaprastai būna:

► Šaltnešio nuotėkis. Tai reiškia, kad jūsųkondicionieriuje per mažas šaltnešiokiekis: šaltnešio įkrova buvusi nepakan-kama užpildymo metu, arba jis nutekėjo.Pastaruoju atveju – jeigu nutekėjęs –nebus gerai, jeigu Jūs papra-sčiausiai pridėsite papildomošaltnešio. Kvalifikuotas re-montininkas turėtų sutvarkytigedimą, patikrinti remonto ko-kybę ir tik po to papildyti si-stemą reikiamu šaltnešiokiekiu. Reikėtų įsidėmėti, kadJūsų kondicionieriaus darbocharakteristikos ir efektyvu-mas bus geri, jei šaltnešiokiekis bus lygiai toks, kaip nu-rodyta gamintojo specifikaci-joje, bet nebus jokiu būdumažesnis už jį arba didesnis;

► netinkama priežiūra. Jeigu leisite filtramsarba kondicionavimo gyvatukams apsi-nešti purvu, kondicionierius veiks nepagal taisyklių reikalavimus, ir kompre-sorius arba ventiliatoriai suges priešlaiką;

► Elektriniai gedimai. Kompresorius ir ven-tiliatorius gali susidėvėti, ypač tada, kaioro kondicionierius dažnai įjungiamas irišjungiamas, o taip ir būna, kai sistemaparinkta per didelių parametrų. Laidų irgnybtų korozija – taip pat dažna dau-gelio sistemų problema, todėl elektriniussujungimus ir kontaktus reikėtų tikrinti vi-sada, kai iškviesti specialistai atlieka si-stemos apžiūrą.


2

Nuolatinė priežiūraKad kondicionierius veiktų efektyviai ir ekonomi-škai naudingai per visą numatytą laikotarpį, jo fil-trams, gyvatukams ir ventiliatoriams reikianuolatinės priežiūros. Jeigu nepaisoma būtiniau-sių techninės priežiūros reikalavimų, kondiciona-vimo kokybė vis blogėja, o energijos sąnaudos,priešingai, nuolat didėja.

Ortakių užsandarinimas ir izoliavimasDidžiuliai energijos nuostoliai susidaro, kai atv-ėsintas oras nuteka iš tiekimo ortakių arba kai šil-tas pastogės oras patenka į grįžtamuosiusortakius. Naujausiose studijose nurodoma, kadnuo 10% iki 30% kondicionuoto oro tipinėje cen-trinio oro kondicionavimo sistemoje nuteka iš or-takių. Ortakiai turi būti nelaidūs ir sandarūs, kitaipcentrinio kondicionavimo sistema nebus efektyvi.


2

Pakankamo našumo ventiliacija privalo ištisaiveikti patalpose, kuriose yra žmonės – sau-

gant jų sveikatą – ir kuriose naudojama atviraugnis šildymo ir karšto vandens ruošimo įrengi-niuose – kad pakaktų degimui reikalingo oro.Visiems būstams reikia ventiliacijos dėl kelių prie-žasčių:

► dėl viduje esančių asmenų sveikatos irkomforto;

► kad degimo prietaisai (pvz., dujinis kati-las) veiktų saugiai ir ekonomiškai nau-dingai, nes reikia ištraukti iš būstodegimui vartotą orą;

► kontroliuoti kondensaciją šalinant

drėgmės garus;► šalinti kitus teršalus ir kvapus.

YRA KONDENSACIJOS PROBLEMŲ?

Pažymėtinos šios dažniausios kondensacijospriežastys:

► žmonių veikla, kaip antai virimas, mau-dymasis po dušu, skalbimas ir skalbiniųdžiovinimas, nes tada išsiskiria daugvandens garų;

► nėra tikslinės paskirties ventiliacijos,pvz., traukos ventiliatorių, arba vidujeesantys žmonės virdami maistą ar nau-dodami dušą neatidaro langų ir nei-šleidžia garų pertekliaus;

VENTILIACIJA


2

► šildymui, netinkanti šiluminė izoliacija –jeigu vidaus oro ir paviršių temperatūranėra aukštesnė už “rasos taško”, tai oreesanti drėgmė kondensuosis ant pavir-šių,ir tai sukels pelėsių augimą.

Tikslinės ventiliacijos sistemos yra skiriamos vie-tinei traukai sukurti, ir pagrindiniai jų tipai yra ven-tiliacinės angos, traukos ventiliatoriai ir viso namoortakių sistemos, kurių pagrindas – arba pasyvivertikalaus kanalo (“kamino”) ventiliacija arbamechaninė ventiliacija su šilumos rekuperacija.

VIETINĖ TRAUKAVentiliacinės angos leidžia orui patekti į patalpąper sienas: tai paprasčiausias natūralios venti-liacijos būdas. Jų įrengimo sąnaudos nedidelėsir joms nereikia jokios priežiūros. Tačiau atkreip-tinas dėmesys į vėjo veiksnį tų, kas gyvena auk-štutiniuose daugiabučių namų aukštuose:natūrali ventiliacija gali būti per didelė ir todėl ne-pageidautina.

TRAUKOS VENTILIATORIAITraukos ventiliatoriai ištraukia iš patalpos orą irleidžia gerai reguliuoti ir valdyti oro atnaujinimo(pakeitimo) patalpoje greitį. Paprastai jie įren-giami ten, kur reguliariai susidaro vandens garai,pvz., vonioje arba virtuvėje. Jie taip pat tinka nau-doti vasarą naktiniam vėsinimui. Jeigu jie įren-giami su drėgmėmačiais, tai atitinkamasautomatinis jungiklis įjungia ventiliatorių, kai orodrėgmė pasiekia nustatytą ribą.Pagrindinės jų charakteristikos yra šios:

► palyginti pigūs ir lengvai prižiūrimi;► veikia efektyviausiai, jeigu įrengiami

aukščiau šviežio oro šaltinio (vidausdurų arba ventiliacinių angų);

► tinka virtuvėje, ir tiesiog idealu, jei įkom-ponuojami į viryklės garų surinktuvogaubtą;

► naujausi mažos galios ventiliatoriai ga-minami su nuolatinės srovės varikliais irturi labai didelį energinį efektyvumą;


2

► jau gaminami ir rekuperaciniai ventilia-toriai atskiroms patalpoms, kurie turėtųbūti integruojami su traukos ventiliato-riais; tokiu atveju iš šalinamo šilto oro re-kuperacinis ventiliatorius ima šilumą ir jasušildo į patalpą tiekiamą orą. Norsabiejų ventiliatorių blokas vėdina pa-talpą greitai, šilumos nuostolių išven-giama.

Valdymo funkcijos įdiegimas ventiliacijai, pvz.: si-stemai su traukos ventiliatoriais, - yra būtinassveikoms higieninėms sąlygoms sudaryti. Tačiautipiniuose 2 aukštų dalinai sublokuotuose indivi-dualiuose namuose prarandama apie 15-20%visų šilumos sąnaudų būtent dėl nekontroliuoja-mos ventiliacijos. Šį veiksnį galima sušvelnintiapribojant skersvėjus, užsandarinant nereikalin-gus plyšius ir įtrūkimus ir taip sumažinant nepa-geidautiną oro nuotėkį.Patartina įsidėmėti: NIEKADA negalima paliktitraukos ventiliatorių ir kitų tikslinės paskirties ven-tiliacijos sistemų nefunkcionalioje būklėje.

Skersvėjų plyšių užtaisymas

Tipinis atvejisMetinė ekonomija apie 30 eurųĮrengimo sąnaudos nuo 100 eurųĮrengimo sąnaudų atsipirkimo laikas apie 4metus

Pagrindinis šilumos nuostolių šaltinis yra blogaiįstatytos durys bei langai, palėpių durelės ir liu-kai. Skersvėjo vietų užtaisymas (užkamšymas,juostelių užklijavimas ir pan.) kainuoja nedaug,yra nesudėtingas ir gali smarkiai padidinti kom-fortą, taip pat – sumažinti kuro sąnaudas. Taigi

► skersvėjų plyšių užtaisymas yra nebran-gus;

► tai yra lengvas “pasidarau pats” tipo dar-bas.

Dar didesnę ekonomiją galima gauti užsandari-nant pastato išorinių konstrukcijų plyšius ir įtrūki-mus, kartu užtaisant ir durų, langų ir palėpiųdurelių bei liukų skersvėjų plyšius. Tačiau tokiųišorinių užsandarinimų galima imtis tik atlikusslėgio patikrinimą.Naudingi patarimai

► pagrindiniu skersvėjų šaltiniu būnadurys, todėl pirmutinė sąlyga – apkam-šymas ir kitos skersvėjų mažinimo prie-monės;

► pašto dėžutėms (duryse) reikėtų įtaisytidangtelius skersvėjams mažinti;

► surauktos užuolaidos, žaliuzės ir lan-ginės gali padėti išlaikyti šilumą ir išven-gti skersvėjų;

► palėpių durelės ir liukai turėtų būti už-sandarinami, kad šiltas ir drėgnas orasnepatektų į pastogę, joje nesikonden-suotų ir nesukeltų puvinio.

III SKYRIUS - ELEKTROS ENERGIJA 45

ELEKTROS ENERGIJA 3

Energiškai efektyvūs prietaisai suvartoja mažiau elektros ir jų naudojimas būna pigesnis. Jautapo pakankamai aišku, kad nusipirkti energiškai efektyvius prietaisus dažnai nėra brangiau,

nei analogiškus daug žemesnio efektyvumo prietaisus. Perkant prietaisą, reikia atsižvelgti į jo ener-ginį ženklą.

ENERGINIS ŽENKLINIMAS

1995 m. Europos Sąjunga įvedė privalomą buitiniųprietaisų energinio ženklinimo schemą, taikomą

šaldytuvams, šaldikliams ir šaldytuvo-šaldiklio agre-gatams. Nuo tada ši schema buvo papildyta skalby-klėmis, elektriniais skalbinių džiovintuvais,elektrinėmis orkaitėmis ir lempomis. Energiniai žen-klai ant šių gaminių parduotuvėse ir parodose klijuo-jami aiškiai matomoje vietoje, kad potencialuspirkėjas galėtų palyginti efektyvumus.Energiniai ženklai nurodo kuro (energijos) sąnaudas(pagal standartinio bandymo rezultatus) ir rūšiavimąpagal jas į klases nuo A iki G, čia A yra efektyviausiaklasė (šaltiems prietaisams efektyviausia klasė yraA++). A klasės prietaisas vartos maždaug perpusmažiau elektros nei G klasės.Kaip bebūtų, tikros elektros sąnaudos priklausys nuokonkrečių aplinkybių – nuo prietaiso naudojimo būdo

ir vietos. Pavyzdžiui, šaltasis prietaisas (kaip antai,šaldytuvas), jeigu yra pastatytas prie šildytuvo arbaorkaitės, vartos daugiau energijos nei tas, kuris stovišaltesnėje vietoje, taigi virtuvės išplanavimas yrasvarbus įtakos veiksnys energiniam efektyvumui.Kai kurie dabartiniai ženklai pateikia informacijosapie kitas prietaiso veikimo charakteristikas, pa-vyzdžiui, skalbimo našumą, vandens sąnaudas vie-nam ciklui, apsisukimų skaičių (skalbimo mašinoms)ir kt.

BUITINIAI PRIETAISAI IR APŠVIETIMAS

46 III SKYRIUS - ELEKTROS ENERGIJA

3

BUITINIAI PRIETAISAIŠALDYTUVAI IR ŠALDIKLIAI

Šaldytuvai ir šaldikliai suvartoja apie šeštadalį namų ūkių elektros sąnaudų, taigi gerokai daugiaunei kiti buitiniai prietaisai.

PATARIMAI PIRKĖJUI:► rinkitės A klasės modelį;► rinkitės šaldytuvą pagal dydį – kad jis atitiktų būtent jūsų namų ūkio poreikius. Didesni mo-

deliai ima daugiau elektros. Tas pats pasakytina apie dalinai užpildytus šaldytuvus arba per-pildytus šaldytuvus;

► dėžiniai šaldikliai paprastai būna ekonomiškai efektyvesni už stačius (stacionarius) šaldi-klius. Jie turi geresnę šiluminę izoliaciją, taip pat iš jų neišeina šaltas oras pravėrus dureles.Automatiniai atitirpinami šaldikliai gali suvartoti nuo 40 % iki 50 % daugiau elektros negu ran-kiniu būdu atitirpinami modeliai.

EKSPLOATAVIMO IR PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS:► jeigu kondensatoriaus gyvatukas nuvalomas reguliariai kas 6-12 mėnesių, tai efektyvumas

padidėja 30 %. Būkite ypatingai atsargūs, kad nepažeistumėte gyvatuko;► durelių izoliaciniai tarpikliai turi būti nepraleidžiantys oro. Jie tikrinami, uždarant duris ir jomis

prispaudžiant įdėtą vieną popieriaus lapą (tarp „varčios“ ir angos apvado) ir bandant ištrauktijį iš to tarpo. Jeigu popierius išslysta lengvai, reikia keisti sandarinimo tarpiklį;

► šaldytuvą ar šaldiklį pastatykite toliau nuo potencialaus šilumos šaltinio;► palaikykite šaldytuvo vidaus temperatūrą 3-4°C. Šaldiklio temperatūra nustatytina tarp -18°C

ir -15°C ilgam šaldymui ir tarp -12°C ir -10°C, kai užšaldomi produktai bus suvartojami pertrumpą laiką;

► išjunkite šaldytuvus ir šaldiklius iš elektros tinklo, kad išvengtumėte elektros sąnaudų švai-stymo, kai šie prietaisai nenaudojami;

► 10-20 metų senumo šaldytuvų efektyvumas gali siekti tik 60% naujausių modelių efekty-vumo lygio.

A/A+ ENERGINĖS KLASĖS PRIETAISAI VIDUTINĖ METINĖ EKONOMIJA

Šaldytuvo-šaldiklio agregatas (A+) iki 60 Eurų

Dėžės tipo šaldiklis (A+) 45 Eurų

Stacionarus šaldiklis (A+) 45 Eurų

Šaldytuvas (A+) 30 Eurų

Skalbyklė (A) 15 Eurų

Indaplovė (A) 30 Eurų


3

ORKAITĖS IR VIRYKLĖS

Orkaitėms ir viryklėms energijos sąnaudų klasės šiuo metu nenurodomos. Tačiau yra kelios aplin-kybės, į kurias verta atsižvelgti perkant ir naudojant šiuos prietaisus, kad sąskaita už energijos

sąnaudas būtų mažesnė.

PATARIMAI PIRKĖJUI:► rinkitės, jei galima, dujinę orkaitę ir viryklę. Didžiausias dujinių prietaisų trūkumas – degimo

produktai yra rizikos veiksnys sveikatai. Pakankamai vėdinant - riziką galima sumažinti;► išsivalančiosios orkaitės turi geresnę nei kitų modelių orkaitės šiluminę izoliaciją, todėl tin-

kamai naudojamos yra energetiniu požiūriu efektyvesnės;► elektrinės viryklės su keramikos, halogeniniais ar indukciniais elementais yra daug efekty-

vesnės, nei viryklės su elektriniais gyvatukais. Jas taip pat lengviau valyti, didesnės gali-mybės kontroliuoti temperatūrą;

► atkreipkite dėmesį į viryklės garų surinkimo gaubto triukšmines savybes: mažatriukšmiaigaubtai užtikrina gerą ventiliaciją. Rinkitės modelį, kuris ištraukia degimo produktus ir drėgmęį lauką, vietoje modelių, kurie tesukuria oro recirkuliaciją namo viduje. Jeigu viryklės gaubtoįrengti neįmanoma, pasvarstykite galimybę įsigyti dujinę krosnelę su atskira tiesiogine ven-tiliacine anga.

EKSPLOATAVIMO IR PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS:► išsivalymo funkcijai reikia didelių energijos sąnaudų ir tai sumažina bendrą modelio energi-

jos ekonomiją. Taikykite šią funkciją tik esant būtinumui, ne dažniau kaip kartą per mėnesį,ir iš karto po to, kai baigėte naudotis orkaite – tai sumažins energijos sąnaudas išsivalymui;

►dauguma dujinių viryklių turi nedarbo metu išjungtą uždegimo sistemą ir izoliuotą degiklį. Rei-kia sekti, kad uždegiklis visada būtų švarus, nes tai užtikrina nepriekaištingą uždegimą.

INDAPLOVĖS

Bendru atveju plauti indaplove yra geresnis ir efektyvesnis būdas už rankinį indų plovimą. Efek-tyvūs modeliai gali suvartoti vidutiniškai 22 litrus vandens vienai įkrovai, o plaunant rankomis

reikėtų 26 litrų tokiam pačiam indų kiekiui. 80 % indaplovės suvartojamos energijos sudaro vandenspašildymo sąnaudos. Naujausi modeliai yra efektyvesni, taupo vandenį bei energiją ir kokybiškiauplauna.

PATARIMAI PIRKĖJUI:► rinkitės modelį su forsuotu šildytuvu, įšildančiu vandenį iki 60-63°C temperatūros. Tai leis

papildomai sutaupyti energijos, jeigu po to nustatysite 40°C vandens įšildymo temperatūrą;► ieškokite indaplovių, kurios atlieka pakankamą ciklų skaičių įkrovoms su įvairiais maisto li-

kučių kiekiais. Tai leis riboti vandens ir energijos pereikvojimą;► rinkitės indaplovę, kuriai numatyta indų džiūvimo ore arba džiūvimo per naktį savybė. Džio-

vinimas šiluma leidžia greitai išdžiovinti indus, bet – didesnėmis energijos sąnaudomis.


3

DRABUŽIŲ SKALBYKLĖS IR DŽIOVINTUVAI

Investuoti į šiuos ir kitus didelius prietaisus reikia protingai ir apdairiai, nes jų naudojimo laikotarpis dažnaiviršija 15 metų.

Efektyvus modelis turi tokį energijos ir išteklių ekonomijos potencialą, kad greitai atsiperka ir per likusį lai-kotarpį teikia didelę išlaidų ekonomiją.Eilinė skalbyklė iš tikrųjų yra brangi pagal energijos sąnaudas per visąnaudojimo laikotarpį. 90 % skalbyklės suvartojamos energijos sudaro vandens pašildymo sąnaudos skalbi-niams skalbti ir skalauti. Varikliui tenka tik 10 % visų energijos sąnaudų. Įprastinės skalbimo mašinos su-naudoja 60-120 litrų vandens per vieną ciklą. Vandenį taupantys modeliai gali sutaupyti vandens ir energijosdaugiau nei 40 %.

PATARIMAI PIRKĖJUI:► rinkitės A klasės modelį;► dauguma energetiškai efektyvių skalbimo mašinų turi horizontalią ašį (paprastai yra įkraunamos iš

priekio). Jos sunaudoja tik apie trečdalį vandens kiekio, kurio reikia tradicinėms mašinoms tam pa-čiam skalbinių kiekiui išskalbti. Šie modeliai taip pat neturi maišytuvo, taigi mažiau žaloja drabužius.Jos taip pat greičiau suka (t.y. gręžia) drabužius, ir dėl šios priežasties sutrumpėja džiovinimo lai-kas ir atitinkamos sąnaudos.

EKSPLOATAVIMO IR PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS:► kiek įmanoma, rinkitės šalto vandens naudojimo režimą. Naujausi plovikliai tinka skalbti šaltu van-

deniu. Tai sumažina energijos sąnaudas vandeniui šildyti;► periodiškai reikia tikrinti žarnų sujungimus, filtrą, vandens paėmimo ir išleidimo vamzdelius, ar juose

nėra rūdžių ar kitų sąnašų, nuosėdų.

DRABUŽIŲ DŽIOVINTUVAIYra labai imlūs energijai. Gal yra galimybė rūbams išdžiūti ore natūraliai arba saulėje? Tokie džiovinimo būdaiyra nemokami ir būtų naudojami tik atsinaujinantys energijos ištekliai.

NEREGIMOS APKROVOS

Išjungę prietaisą, dažnai manome, kad jau taupome energiją, deja daugelis prietaisų net ir išjungti ir toliauima iš elektros tinklo energiją. Tai vadinamosios neregimos apkrovos. Tokie elektros prietaisų priklausiniai,

kaip distanciniai valdikliai, laikrodžiai, laiko relės, atminties elementai, mikroprocesoriai ir momentinio įjungimofunkcijos yra aiškūs požymiai, kad prietaisas ir toliau vartos elektrą jį išjungus. Televizoriai ir videokasetiniaigrotuvai yra didžiausi neregimų apkrovų sukėlėjai. Elektra eikvojama distancinio valdymo ir momentinio įjun-gimo funkcijoms palaikyti, taip pat išlaikyti televizoriaus ekrano skaidulas įšilusias 24 h per parą.

KAIP IŠVENGTI NEREGIMŲ APKROVŲ:► jeigu įmanoma, rinkitės prietaisą be integruoto į jį laikrodžio ar laiko relės. Nors indikatorius (ekran-

ėlis) ima tik apie 0,5 W, prietaiso maitinimo blokas 220 V kintamosios srovės įtampą laikrodžio arlaiko relės reikmėms verčia žema nuolatinės srovės įtampa. Tai yra labai neefektyvu ir išeikvoja perdieną nuo 100 iki 200 Wh. Tokio energijos kiekio pakanka kompaktinei fluorescencinei lempai švie-sti be pertraukos 10 val.;

► venkite palikti prietaisus su mažais transformatoriais įjungtus į elektros tinklą, kai tų prietaisų ne-naudojate. Stenkitės pirkti “keli viename” tipo prietaisus, pvz.: telefoną su integruotu į jį atsakikliu irskambintojo rodymo ekranėlyje funkcija. Maži transformatoriai yra į plastikines dėžutes įkomponuotimaitinimo blokai, kurių kištukai įjungiami į standartinę rozetę sienoje;

► ištraukti prietaiso elektros kištuką iš elektros tinklo rozetės yra vienas iš būdų neregimoms apkro-voms pašalinti. Dar galima prietaisą prijungti prie pailginimo laido ir regimai atjungti prietaisą nuoto laido, kol prietaisas nebus naudojamas.


3

A’pšvietimui tenka 5-10 % visų namų ūkio energijos sąnaudų ir tai kainuoja nuo 50 iki 150 eurųper metus. Galbūt tai atrodo ir nelabai didelė suma, tačiau vis daugiau ir daugiau žmonių

atranda šiuolaikinio labai efektyvaus apšvietimo pranašumus.

Kaitinamosios ir fluorescencinės lempučių skirtumas atsiranda dėl skirtingo šviesos generavimobūdo:

► kaitinamosiose lemputėse šviesa generuojama, volframiniam siūlui įkaitus iki 2500°C tem-peratūros;

► fluorescencinės lempos viduje vyksta elektronų ir specialių dujų atomų sąveika, kurios metuišspinduliuoti fotonai virsta matoma šviesa ir nuo jų pradeda žėrėti fosforinė danga ant sti-klinės lempos vidaus sienelių. Ši technologija yra pati efektyviausia šviesos generavimo te-chnologija, leidžianti pasiekti 70 lm/W šviesos našumą, o tradicinių kaitinamųjų lempučiųnašumas – tik 6-20 lm/W.

APŠVIETIMO LEMPOS: TIPAI IR CHARAKTERISTIKOS

Kom

pakt

inė

fluor

e-sc

enci

nėle

mpa

(KFL

)

KFL išskiria tiek pat šviesos, kiek ir tradicinės kaitinamosios lemputės, tačiau sunaudodamos 75 % mažiauenergijos ir veikdamos 10 kartų ilgiau (virš 10 000 h arba 5 metus).

► Jomis galima iš karto pakeisti kaitinamąsias ar halogenines lemputes daugelyje apšvietimo si-stemų. Nors jos ir brangesnės už kaitinamąsias lemputes, bet kainų skirtumas dėl energijosekonomijos atsiperka greičiau nei per 2 metus, jeigu jos laikomos įjungtos ilgiau nei 3 val. perdieną.

► Šiuolaikinės KFL pasižymi šilta šviesos spalva, būdinga kaitinamosioms lemputėms. Todėl jostinka buityje bet kuriam apšvietimo poreikiui tenkinti

Fluo

resc

enci

niai

vam

zdel

iai Fluorescenciniai vamzdeliai yra labai efektyvūs , bet kartais netinkami specialiems atvejams dėl savo ilgio.

► Jie dažnai taikomi apšvietimo sistemoje, kai ši sistema panaudojama kaip architektūrinio ar di-zaino sprendimo dalis, pavyzdžiui virš įstiklintos ar vitražinės spintelės, baldų briaunose, sofi-tuose, skliautuose.

► Fluorescencinės vamzdelinės lempos geriausiai tinka ten, kur reikia ryškios šviesos, pvz.: virtuv-ėse, skalbyklose ir dirbtuvėse.

► T-8 (1” skersmens) or T-5 (5/8” skersmens) fluorescencinės lempos su elektroniniais balastais yraefektyvesnės už senesnes T-12 (1-1/2” skersmens) lempas. Šiuolaikinės fluorescencinės lempos– KFL tipo – šviečia šiltesne spalva nei senesni modeliai.

► Renovuojant namus verta pagalvoti apie fluorescencinius vamzdelius. Elektrikas juos galės ne-sunkiai įrengti pertvarkydamas apšvietimo sistemą.

Hal

ogen

ai

Halogenai yra atskira kaitinamųjų šviesos lempučių atmaina, pasižyminti tuo, kad jos viduje esančios che-minės medžiagos – halogenai – sumažina kaitinamojo siūlo susidėvėjimą. Tai reiškia, kad lempų darboamžius padidėja iki 3000 val. arba iki dviejų metų normaliomis veikimo sąlygomis.

► Halogeninės lempos gaminamos įvairių formų ir dydžių ir labiausiai tinka ten, kur reikia koncen-truotos taškinės šviesos, nedideliame plote, pvz.: tikslinio apšvietimo, trekinio apšvietimo (bėge-lio formos lubiniai šviestuvai) arba išryškinamojo apšvietimo.

► Halogenai pasižymi aukštomis veikimo temperatūromis, todėl juos reikia įrengti toliau nuo užuolaidų, apmušalų ir kitų degių medžiagų.

NAMŲ APŠVIETIMAS

tęsinys ►


3

ENERGIJOS IR PINIGŲ EKONOMIJA

Pakeiskite 75 W kaitinamąją lemputę (0,75 Euro) viena 20 W KFL (5 Eurai). Energijos kaina 0,17EUR/kWh, naudojimo laikas 1000 h tradicinei kaitinamajai lemputei ir 10000 h KFL.

PATARIMAI TAUPANT ENERGIJĄ IR PINIGUS APŠVIETIMO REIKMĖMS:

Naudokite natūralią dienos šviesą:► perstatykite baldus taip, kad kuo daugiau natūralaus apšvietimo galima būtų panaudoti skai-

tymui, maisto ruošimui ir kitiems darbams;► nuidažykite sienas šviesesne spalva

Sumažinkite foninį apšvietimo lygį ir įrenkite daugiau tikslinio apšvietimo:► koncentruokite šviesą ten, kur jos reikia, išjungę lubinį apšvietimą; tam naudokite mažesnius

trekinius (bėgelio formos) lubinius šviestuvus, stalines ir grindų lempas.

Pasirinkite kompaktines fluorescencines lempas.

Racionaliai naudokite kaitinamąsias lemputes:► jeigu šviestuvo konstrukcija skirta kelioms kaitinamosioms lemputėms, naudokite tik vieną

galingesnę lemputę vietoj kelių mažesnės galios lempučių (jeigu tai nekelia pavojaus švie-stuvui);

► pirkite efektyvesnes "Watt Miser", "Supersaver", arba "Econo-Watt" tipo lemputes, kuriossunaudoja 5-13% mažiau energijos.

Naudojimotrukmė

[h/dieną] ]Sutaupymai per 1 metus Sutaupymai per 3 metus Sutaupymai per 10 metų

Energija EURAI Energija EURAI Energija EURAI

2 40,15 2,76 120,45 16,77 401,50 65,83

4 80,30 9,77 240,90 37,80 803,00 135,91

6 120,45 16,77 361,45 58,82 1.204,50 205,99

8 160,60 23,78 481,80 79,85 1.606,00 276,07

Kai

tinam

osio

sle

m-

putė

s

Kaitinamosios lemputės yra tradicinės apšvietimo lempos, naudojamos jau daug metų.► Jos nebrangios, bet labai neefektyvios (tik 4-6 % kaitinimosios lempos imamos elektros energijos pave-rčiama matoma šviesa. Likusi energija prarandama šilumos forma).► Jų darbo laikotarpis yra labai trumpas (750-1000 val., arba apie pusę metų normaliomis veikimo sąlygomis).► Kai kurios kaitinamosios lemputės rinkoje reklamuojamos kaip ilgaamžės arba taupančios energiją, tačiautokias savybes jos turi tik dėl mažesnės šviesos išeigos (mažiau generuoja liumenų). Pagal efektyvumą josnepriartėja prie kompaktinių fluorescencinių lempų.

IV SKYRIUS - MOBILUMAS 51

MOBILUMAS 4

Pagal statistinius duomenis, Italija yra ketvirtavalstybė pasaulyje pagal transporto priemo-

nių paplitimą (po JAV, Vokietijos ir Japonijos) su32,4 milijonais transporto priemonių (6.5 % visopasaulio). Vienas automobilis tenka 1.9 gyvento-jam, įskaitant kūdikius ir nevairuojančius žmones,praktiškai du automobiliai tenka vienai šeimai.Jei visos pasaulio šeimos turės po du automobi-lius ir naudos automobilį, taip kaip naudojama Ita-lijoje, visa ekosistema atsidurs pavojuje.80 % transporto yra privatus. Bet du trečdaliaimieste gyvenančių žmonių skelbia, kad turi pro-blemų dėl transporto. Panašus kiekis žmoniųskelbia, kad yra susirūpinę dėl oro užterštumo.Pažymėtina, kad 80 % prekių transportuojamasunkvežimiais.

2006 m. Lietuvoje vežta 454,9 mln. keleivių, tai6,2% daugiau nei 2000 m. 2006 m. palyginus su

2000 m., keleivių vežimas jūrų transportu išaugo3,1 karto, oro transportu - 2,1 karto, vidaus van-denų transportu - 6,7 procento, o geležinkeliotranpostu sumažėjo - 30 procento.

52 IV SKYRIUS - MOBILUMAS

4

KELIŲ ILGIS, KM

2003 2004 2005 2006 2007

Geležinkelio linijos 1774 1782 1771 1771 1766

Automobilių keliai 78893 79331 79497 79984 80715

Automobilių keliai su danga 70194 69772 70549 70935 71301

Magistralės 417 417 417 309 309

Vidaus vandenų keliai 425 425 425 441 441

Troleibusų linijos 272 277 277 265 265

E kategorijos keliai 1496 1670 1670 1649 1649

APIBŪDINKITE SITUACIJĄ JŪSŲ ŠALYJE PASINAUDODAMI LENTELĖSE PATEIKTAIS DUOMENIMIS

Reikšmė

litras/km (vidur-kis)A

KmB

Litrųsuvartojimas

C=B:A

Emisijoskoeficientas

CO2D

CO2 kiekisE=CxD

Benzininis automobilis 2.6 kg/l

Dyzelinis automobilis 2.6 kg/l

Suskystintų naftos dujų au-tomobilis 1.5 kg/l

Autobusas 10 0.06kg/l

Dviratis 0.001kg/km


4

KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SKAIČIUS

IŠ VISO 2003 2004 2005 2006 2007

Motociklai 21873 22861 24027 25478 28826

Autobusai 15543 14377 14839 15134 13997

Lengvųjų automobilių ska-ičius 1000 gyventojų 336 354 395 433 429

Lengvieji automobiliai 1256853 1315914 1455276 1592238 1587903

Kuras 2005 2006

Benzinas, tūkst. t 335,0 359,3

Dyzelinas, tūkst. t 760,5 828,6

Suskystinto naftosdujos, tūkst. t 206,5 211,1

KURO SUNAUDOJIMAS TRANSPORTE


4

6 GEROS PRIEŽASTYS KELIAUTI BE AUTOMOBILIO1.NELAIMINGI ATSITIKIMAI

Europoje, kiekvienais metais įvyksta apie 2mln. automobilių avarijų. Pasaulyje, (W.H.O

pranešimai) automobilių avarijų aukomis tampaapytiksliai 1 mln. žmonių.

2.SVEIKATOS RIZIKA

Ligos, psichofiziologinė įtampa yra svarbiausitransporto padariniai sveikatai. 80 % atmo-

sferos taršos yra dėl automobilių eismo, tas patspasakytina apie erdvių netekimą ir triukšmą.Sveikatos rizika dėl taršos yra didesnė vaikams irpagyvenusiems žmonėms: pagal W.H.O., rizikavaikams susirgti leukemija yra tris kartus di-desnė, jei jie gyvena didelio eismo intensyvumorajonuose nei vaikams, kurie gyvena kaimo rajo-nuose.

3.ŽALA APLINKAI

Automobilių išmetamųjų dujų emisijos turi sa-vyje daug nuodingos medžiagos, galinčios

pakeisti gyvųjų padarų funkcionalumą (augalų argyvūnų), teršti orą, vandenį ir dirvą, sukeldamoskaupimosi reiškinį ir toksiškumą maisto grandin-ėse. Kuro vartojimas transportui yra viena svar-biausių šiltnamio efekto priežasčių. Keliųtransporto dėka atsiranda: 30 % anglies dioksidoemisijos, 72 % anglies monoksido (smalkių), ir 52% azoto oksidų. Transporto poveikis aplinkai yrataip pat dėl naftos gavybos, transportavimo ir per-dirbimo, geležies ir kitos žaliavos naudojamosautomobilių gamyboje gavybos. Ekosistemų er-dvių mažinimas dėl mobilumo infrastruktūrosplėtros (30.000 ha Europoje per 1990-1998metus), dėl atliekų apdorojimo automobilio gyva-vimo ciklo metu (tepalai, filtrai ir taip toliau).

4.IŠORINĖS IŠLAIDOS

Ekonominiai nuostoliai Lietuvoje dėl šiltnamioefekto, taršos, nelaimingų atsitikimų, triuk-

šmo ir erdvių netekimo, yra įvertintas apytiksliaiXX milijardų eurų per metus

5.AUTOMOBILIŲ IŠLAIKYMAS

Kuro kaina ir išlaikymas yra vertinamas apy-tiksliai 4000 eurų per metus.

6. SAUSAKIMŠAS KELIAS MIESTOZONOJE

Dviračiai, metro yra greitesni negu automobilismiesto zonoje, ypač dideliuose miestuose.

Vidutinis automobilio greitis Milane yra 9,1 km/h.Greitis dar labiau sumažėja, jei mes atsižvel-giame į laiką, kurį mes praleidžiame ieškodamilaisvos vietos automobilių stovėjimo aikštelėje.Dideliuose miestuose (daugiau kaip 500.000 gy-ventojų) vairuotojas praleidžia apytiksliai 117 va-landų per metus miesto kelionėse.


4

TERŠALAI SUSIJUSI PATOLOGIJA

Anglies monoksidas (CO)Hemoglobino blokada sukelianti toksiškumoefektus širdies ir kraujagyslių sistemoje, reg-ėjimo pažeidimai, galvos skausmas

Azoto oksidai (NO x) Pakitimai plaučiuose, dirglumas, imuninės siste-mos susilpnėjimas

Ozonas (O3) Kvėpavimo pakitimai, galvos skausmas, akiųsuerzinimas

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) Kvėpavimo sunkumai, astma, širdies nepakanka-mumas, vėžys

Tetraetilo švinas Vaikų protinio mąstymo vystimosi sutrikimas,vėžys

Sveikatai žalingos dalelės (PM10)Kvėpavimo takų ir akių suerzinimas, toksiškųmedžiagų surišamoji medžiaga transporto prie-mones kitiems nuodingiems atstovams, vėžys


4

Spręsdama eismo problemas, vietinė valdžianaudoja laikinus nutarimus, kurie realiai pro-

blemos neišprendžia(t.y. eismo apribojimas).Kiekvienas aktas, net būdamas svarbiu, nėra pa-kankamas, jei gyventojai nekeičia savo gyvenimobūdo ir nesumažina privačių automobilių naudo-jimo, pasitelkdami žemiau pateiktus keliavimobūdus:

► pėsčiomis arba dviračiu: pakaktų pusva-landį per dieną pasivaikščioti ar pasivažinėti dvi-račiu, kad 50 % sumažintume antsvorio tikimybęir išvengtume daugelio ligų. 40 % miesto kelioniųyra trumpesnės kaip 4 km, atstumas, kurį lengvaigalima nuvažiuoti dviračiu;► autobusu arba tramvajumi: beveik visuosemiestuose yra įrengtas visuomeninių transportolinijų tinklas, kurį sudaro autobusai, tramvajai irmetro; paslaugos dažnumas yra kalibruotas pikovalandoms, bet suorganizuotas taip, kad galimakeliauti beveik bet kokiu laiku. Problema išlieka

laiko grafikas intensyvauseismo metu, bet tos pačiosproblemos tenka ir automo-biliams. Bilieto kaina galiatrodyti aukšta, bet atsiž-velgiant į kainą važiuojantautomobiliu, daug pigiau yra naudotis visuotiniutransportu. Naudojimas visuotinio transporto įpra-stoms kelionėms mažina įtampą, nelaimingo at-sitikimo pavojų ir suteikia laisvą laiką skaitymuiar poilsiui;► traukiniu: traukinys yra greita ir saugi tran-sporto sistema vidutinio atstumo kelionėms, pa-vyzdžiui tarp miesto ir kaimyninių kaimų.Traukinys yra taip pat patogus: keliaujant galimaskaityti, miegoti, be to tiesiogiai atveža į centrinęmiesto dalį;

► bendro automobilio naudojimo sistema(“car-sharing”): tai yra paslauga, pagrįsta kaikurių automobilių, kuriuos pateikia specialios

KĄ DARYTI?


4

kompanijos kolektyviniam naudojimui; kiekvienasdalyvis moka pastovų metinį mokestį ir išlaikymomokestį, priklausantį nuo to, kiek jis iš tikrųjų nau-dojasi sistema. Be to žmonės, naudojantys ben-dro automobilio naudojimo sistemą, eksploatuojamažiau aplinką teršiančius automobilius ir gaunapapildomų privilegijų, nes naudojasi specialiomisaikštelėmis ir turi leidimą įvažiuoti į apribotoeismo zonas. Bendro automobilio naudojimo si-stema leidžia sumažinti privačių automobilių dujųišmetimą ir, tuo pačiu metu, leidžia žmonėms,naudojantiems automobilį, nuvažiuoti mažiaukaip 10000 km per metus, sutaupyti daug pinigų.Bendro automobilio naudojimo sistemos sėkmėsfaktoriai turintys tikslą pritraukti kuo didesnį kiekįasmenų (individualiai, ar dirbančių firmose beiviešosiose institucijose) apima šiuos punktus:•Patogumas! Suteikite aukšto lygio paslaugą, pa-sižyminčią užsakymo paprastumu, paruoštasprieigas prie aukštos kokybės automobilių, ir au-tomobilių lokalizacija šalia tos vietos, kur kiekvie-nas gyvename.•Ekonomiškumas! Būkite ekonomiškai patrauklusir padarykite dalinimąsi automobiliu pigesnį užnaudojimą nuosavo automobilio, bei diferenci-juoto tarifo sistema, kuri gali pritraukti labai retaiautomobilį naudojančius klientus kaip ir dažnainaudojančius, per nuolaidas.•Patikimumas! Būkite labai patikimu siūlydamiparamą, kurią gali suteikti profesionali organiza-cija ir naujų, gerai funkcionuojančių, ekologiškųir labai saugių automobilių naudojimas.

► pasidalijama kelionė automobiliu sistema(“car-pooling”): važiuojant vilkstinėje, lengvapastebėti, kad beveik visų mus supančių auto-mobilių salonuose važiuoja tik po vieną asmenį.Pasidalijama kelionė automobiliu tai būdas už-megzti kontaktus žmonėms, važiuojantiems tuopačiu maršrutu tuo pačiu metu, drauge panau-dojant vieną automobilį. Šia sistema gali naudo-tis bendradarbiai arba tėvai, lydintys vaikus į tąpačią mokyklą. Pasidalijama kelionė automobiliusumažina važiuojančių automobilių skaičių irtodėl labai naudinga aplinkosaugos požiūriu. Tei-singas išlaidų pasidalijimas taip pat leidžia su-mažinti kelionės kaštus.Pasidalijama kelionė automobiliu turi būti naudo-

jama/apsvarstyta kaip papildoma priemonėsprendžiant kitus transporto uždavinius. Tai nėrakalba apie jūsų automobilio pardavimą ir kelia-vimą autostopu likusią jūsų gyvenimo dalį. Taitaip pat ne apie automobilio pakeitimą kiekvienąsavaitės dieną. Geriausias sprendimas būtų toks,jei jūs rastumėt vieną (ar du) žmones vieną dienąsavaitėje besidalijančius automobiliu, paver-stumėt tai įpročiu, ir leistumėt kad tai vystytųsi na-tūraliai. Todėl kompanija turi padrąsinti savodarbuotojus “ vieną dieną savaitėje pasidalinti au-tomobiliu”.Žemiau pateikiami faktoriai, kurie veda į pasida-lijamą kelionę automobiliu:•panašių darboviečių lokalizacija – panašus mar-šrutas, panašus informacijos tinklas ir susipažinęžmonės;•panašus ir reguliarus darbo laikas;•ilgas maršrutas, bent jau 20 km į vieną pusę;•mažas laiko praradimas, lyginant su vairavimusavarankiškai;•blogai sutvarkytas visuomeninis transportas -kelios alternatyvos automobiliui;•prastos/brangios naudojimosi automobilių aik-štele paslaugos darbo vietoje.► naudojimasis stovėjimo vietų ir kelio si-stemomis: stovėjimo vietų ir kelio sistemą apimaautomobilių stovėjimo aikštelių tinklą priemiesčiozonoje prie svarbių magistralių ar pagrindiniųkelių, kuriose važiuojantys į miestą žmonės, galipalikti automobilį ir pasinaudoti įvairiomis tran-sporto galimybėmis kaip visuomeniniu tran-sportu, dviračiu arba kuo kitu. Šis automobiliųparkavimo būdas yra fundamentalus, nes leidžiapakeisti transporto sistemą ir išvengti spūsčių.


4

Yra žmonių, kurie, dėl įvairių priežasčių, negaliar nenori atsisakyti nuosavo automobilio. Bet

taip pat žmonės, naudojantys automobilį kiek-vieną dieną ir nuvažiuojantys dešimtis tūkstančiųkilometrų kasmet, gali kažko imtis, kad sumažėtųjų gyvenimo būdo įtaka atmosferai, visuomenėssveikatingumui ir jų piniginėms:

► pasirinkti vidutinio mažo galingumo variklį: tur-ėti didelį automobilį, su galingu varikliu, sportinį,nereiškia, kad esi gražesnis, stipresnis, ar svar-besnis už kitus... visų pirma pirkdami tokius au-tomobilius, žmonės skolinasi, nes tai viršija jųrealias ekonomines galimybes; automobilis turin-tis galingą variklį suvartoja taip pat 10 kartų dau-giau degalų, nei mažas; daugiau kainuojaišlaikymas ir draudimas;

► atkreipti dėmesį į kuro vartojimą: naudinga pa-lyginti nuvažiuotą kilometrų skaičių tenkantį vie-nam litrui sunaudoto kuro; mažesnis vartojimasreiškia daugiau sutaupymų ir mažiau taršos;

► tikrinti avarinę įrangą: dabar pagrindiniuosemodeliuose yra įdiegtos technologijos, didina-nčios automobilio aktyvų ir pasyvų saugumą, betir toje pačioje automobilio kategorijoje kai kurieautomobiliai yra aprūpinti geresnėmis technolo-gijomis;

► poveikio aplinkai mažinimui - tikrinti prietaisus:jie kontroliuoja nuo emisijų iki medžiagų, panau-dotų gamybai, tipo. Kai kurie Europos įstatymaiveda į laipsnišką standartinių parametrų (emisi-joms)adaptaciją. Kai kuriuose "naujuose" mode-liuose naudojami palyginti seni varikliai irtechnologijos, netenkinantys artimoje ateityje nu-matomų normatyvinių apribojimų, kurie bus pri-taikyti. Perkant pravartu atkreipti dėmesį į šituosaspektus;

► rūpestingai pasirinkti kuro tipą, atitinkantį esa-mus reikalavimus: sėkmingi pakitimai galimi tiktaibenzininiams varikliams, kurie taip pat gali dirbtinaudodami suskystintas naftos dujas ar metaną.Žinoma, kad šie kurai labai skiriasi savo kaino-mis ir emisijų kiekiu, kuris susidaro jį deginant.

GERA PRIEŽIŪRA

► reikia prižiūrėti automobilį, kad jo efektyvumasvisuomet būtų geras jis būtų saugus eksploatuo-jant ir jo poveikis aplinkai būtų minimalus. Regu-liariai vykdyti būtinus tikrinimus ir kontrolę - yranorma;

► atkreipti dėmesį į teisingą atliekų tvarkymą:išleidžiamas kuras, stabdžių, pavarų ar akumu-liatoriaus skystis, padangos turi būti sandėliuoja-mos pavojingų atliekų surinkimospecializuotuose centruose. Šių medžiagų degi-nimas, išmetimas paskleidimas armosferoje su-kelia rimtą žalą aplinkai. Surinkimo centruose jieyra panaudojami pakartotinai;

► pakeisti katalizinį indą, kai jo funkcionalumasyra išnaudotas;

► galbūt montuoti atnaujintas arba pagamintaspakartotinam naudojimui padangas. Ir žala aplin-kai yra ribota, ir kokybė yra gera.

VAIRUOTI SAUGIAI - TAUPANT PI-NIGUS

Dažnai žmonės yra linkę važiuoti nervingai irgreitai. Įrodyta, kad vidutin-

ėse ir trumpose kelionėse, grei-tas važiavimas leidžia sutaupytitiktai kelias minutes, tačiau kurosuvartojimas padidėja 25-30 %,be to didesnis poveikis aplinkaiir padidėja avarijos tikimybės.Šiuose punktuose išdėstyti pasi-ūlymai kaip važiuoti pigiau, sau-giau ir mažiau teršiant aplinką:

► vairuojant atsipalaidus galima sutaupyti nuo 5iki 25 % kuro: proporciniu požiūriu, emisijų kiekisir triukšmas didėja daugiau nei didėja greitis;

► valdyti akceleratorių švelniai, bandant palaikytipastovų greitį. Palaikyti žemesnį greitį: važiuojant125 km/val vietoj 110 km/val kuro suvartojimaspadidėja 20%;

► naudoti pavaras, tuo būdu išvengsim variklio

BŪKITE DĖMESINGESNI ĮSIGYDAMI AUTOMOBILĮ


4

darbo aukštame režime;

► kur galima naudoti aukštesnę pavarą;

► sušildyti variklį, judant mažu greičiu, o ne sto-vint vietoje;

► išjungti variklį, kai automobilis sustoja ilge-sniam laikui (t.y. prie geležinkelio pervažos, ilgailaukiant prie šviesoforo, laikinai parkuojant auto-mobilį);

► išjungti visus elektrinius prietaisus, jei jų pa-naudojimas nebūtinas (t.y. oro kondicionierių, šil-dytuvą, žibintus, priešrūkinius žibintus);

► nevažiuoti su atidarytais langais ir su nereika-lingais rėmais ant stogo - kuro suvartojimas pa-didėja važiuojant mieste 2 %, o priemiestyje iki20 %;

► stebėti kad padangose visada būtų reikiamasslėgis.

ŽMONĖMS MĖGSTANTIEMS MOTO-CIKLUS

Žmonėms, naudojantiems motociklus, tinka tospačios automobiliui taikomos priežiūros ir vai-

ravimo taisyklės. Kai kurios papildomos pastabosskirtos motorolerių vartotojams:

► perkant, geriau pasirin-kti keturtaktį variklį vietojdvitakčio; dvitakčių varikliųtarša daug didesnė;

► rinkoje galima surastisuskystintų naftos dųjų arelektrinius modelius.

ILGOMS KELIONĖMS

Dėl praėjusiais metais buvusių žemų kelioniųlėktuvu kainų, padidėjo keleivių ir bagažo

vienetų skaičius. Paplitus „paskutinės minutės“skrydžiams ir „pigių skrydžių“ kompanijoms, buvopradėta skristi ne tik transkontinentinius atstumusbet taip pat ir tik kelis šimtus kilometrų. Aplinko-sauginiu požiūriu, skrydis lėktuvu yra vienas išdidžiausių taršos šaltinių ne tik transporto sekto-riuje. Vidutinio atstumo kelionėms per metus

lėktuvas sudegina kelis tūkstančius litrų kuro, iš-skiriančio didžiulį šiltnamio efektą sukeliančiųdujų (CO ir CO2) kiekį ir NOx, kurie, sąveikau-dami su saulės spinduliuote, gamina žeme-sniame atmosferos sluoksnyje, ozoną ir kitaspavojingas medžiagas; aukštesniuose atmosfe-ros sluoksniuose lėktuvai prisideda prie ozonosluoksnio plėšymo. Esant tam pačiam transportoapkrovimui, lėktuvo tarša dešimt kartų didesnėnegu traukinys, ir tai yra geresnis atvejis už au-tomobilį su vienu keleiviu. Dėl šitų priežasčių ge-riau apriboti keliones lėktuvu, kai kelionėsatstumas yra nuo 500 iki 2000 km, šį atstumą ge-riau keliauti traukinio: paprastai tai pigiau, ma-žesnė tarša ir užtrunka tiek pat laiko (įskaitantkelionę nuo ir į oro uostą, registravimąsi ir bagažoišdavimą).

Jūsų atostogoms traukiniu po visą pasaulįaplankykite svetainę: http:/www.seat61.com


4

ĮVAIRIŲ KURO RŪŠIŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAIBENZINAS:Benzinas yra labiausiai paplitęs kuras. Suneetiliuotų ir katalizinių sistemų įdiegimu pastebimaisumažėjo emisijos. Katalizinės transporto priemonės,vartodamos neetiliuotą benziną mažina emisijas - CO(60-80 %), NOx (30 - 80 %), formaldehido (90 %) ir izo-proponolio (IPA) (80-95 %): svarbu pažymėti, kad ka-talizinė sistema taptų aktyvia reikia ją pašildyti irkeletą minučių (apie dešimt), kad ji pradėtų veikti: galibūti nuvažiuoti keli kilometrai, o katalizinė sistemadar nepradėjo dirbti. Lyginant su dyzeliniais, benzinovarikliai yra labiau patrauklūs, bet suvartoja daugiaukuro, tačiau pirmieji gali būti perdaryti į suskystintųnaftos dujų variklius ar naudojančius metaną vietojdyzelinio kuro.

DYZELINIS KURAS: Dyzelinis kuras gaunamas per-dirbant naftą. Vartojant šį kurą pasigamina sierosdujos, dėl kurių susidaro rūgštiniai lietūs ir už milte-liai (PM10). Svarbu pažymėti, kad paskutiniai dyzeli-nių variklių modeliai (ECO 3 e ECO 4) yra gerųcharakteristikų, pasižymi mažu kuro suvartojimu irsumažintomis emisijomis. Yra dyzelinio kuro rūšys,kurių netgi mažesnė tarša:

mėlynas dyzelinis kuras - tai yra dyzelinis kuras sumažu sieros kiekiu;baltas dyzelinis kuras - tai yra dyzelinio kuro, priedųir demineralizuoto vandens emulsija. Ją gaminaGECAM, ir yra prieinama tiktai stambiems vartoto-jams. Ji leidžia (iki 50 %) sumažinti kietųjų daleliųemisiją ir NOx (iki 30 %). Ji gali būti panaudojama vie-toj standartinio dyzelinio kuro (gali būti sumaišomasu juo) be jokių variklio modifikacijų;biodyzelinas: - yra gaunamas apdorojant chemiškaiaugalinį aliejų. Didelė dalis biodyzelinio kuro yra pa-naudojama namų šildymui. Biodyzelinis kuras nee-mituoja sieros medžiagų ir pasigamina mažiau kietųjųdalelių, IPA, CO ir CO2, bet pasigamina daugiau for-maldehido. Biodyzelinio kuro plėtrą stabdo tai, kad jogamybai reikalingi dideli žemės plotai: dabar, norintgauti 1 toną biodyzelinio kuro reikia apdirbti apytik-sliai 10000 kvadratinių metrų dirvožemio. Biodyzeli-nas gali sukelti problemas kai kurių varikliųsudedamosioms dalims.

SUSKYSTINTOS NAFTOS DUJOS: Suskystintos naf-tos dujos yra dujos, gaunamos perdirbant ir išgau-nant gamtines dujas. Jose esantys švino ir sieroskiekiai yra nedideli, pasigamina 10-20 % mažiau NOx,40 % mažiau IPA, 50-80 % mažiau CO. Ekonominiu ir

aplinkosauginiu požiūriu, suskystintos naftos dujosyra labai gera alternatyva benzinui ir dyzeliniamkurui. Tas gali būti palygintas tikt su metanu. Lygi-nant su suskystintomis naftos dujomis , metanas turipranašumų: sistema yra pigesnė (750-1600 eurų), tal-pos yra lengvesnės ir mažesnės, degalų papildymotinklas yra plačiai išvystytas, papildymo degalais lai-kas yra trumpesnis. Priešingai, suskystintos naftosdujos yra: brangesnės, pavojingesnės ir jų gamybossistema labiau tarši už metano.

METANAS: Metanas yra plačiai paplitusios gamtojegamtinės dujos, naudojamos kaip kuras be papil-domo valymo. Palyginti su kitu kuru turi minimalų po-veikį aplinkai: nesusidaro benzeno milteliai ir siera,tuo pat metu susidarantys NOx, CO ir CO2 kiekiai yralabai maži (CO2 - 22 % benzinu,-30 % dyzeliniu kuru,ir-12 % suskystintomis naftos dujomis). Metano pra-našumai lyginant su suskystintomis naftos dujomis:pigiau, saugiau, mažiau teršia, juda vamzdynais ikisiurblio. Trūkumai: didesnė sistemos kaina, didesnissvoris ir sunkios talpos, keli degalų papildymo pun-ktai, ilgas degalų papildymo laikas.

ELEKTRA IR VANDENILIS: Naudojant elektrinės tran-sporto priemonės nesusidaro emisijos. Emisijos ne-susidaro elektrinėse. Elektrinių transporto priemoniųapribojimais yra maža autonomija ir aukšta kaina.Ateityje išsikrovusių baterijų naikinimas gali taptiproblema. Vandenilį naudojantys automobiliai nėradar prieinami išskyrus bandomuosius pavyzdžius.


4

IŠBANDYK SAVE SAVAITĖS LAIKOTARPYJEPakeisti įpročius mobilume žmogui yra viena iš sudėtingiausių užduočių todėl, kad kiekvienas turi

labai stabilias nuostatas ir gyvenimo būdą, suteikiantį privilegiją privataus automobilio naudojimui.Čia pateikiamas bandymas registruoti visas per savaitę nuvažiuojamas automobiliu keliones. Duo-menys padės lengviau susivokti, kad automobilio naudojimas nėra toks būtinas, kaip mes manome.Žemiau esanti lentelė gali būti naudinga priemonė.

DienaKeliavimo

būdas Laikas KM IŠLAIDOS


4

Keliavimo būdas Suminis atstumas, km Suminis laikas Suminės išlaidos

Privatus automobilis

Motociklas/motoroleris

Dviratis

Pėstute

Autobusas

Traukinys

Kita

Susumuokime:

V SKYRIUS - SAULĖS ENERGIJA 63

SAULĖS ENERGIJA 5

SAULĖS ŠILDYMO SISTEMOS KAR-ŠTAM VANDENIUI RUOŠTI

Saulės šildytuvai sistemos arba šiluminėssaulės energijos sistemos aprūpina ekologi-

ška šiluma naudojama karštam vandeniui ruošti,patalpų šildymui, ir plaukimo baseinams. Siste-mos surenka saulės energiją ir įkaitina orą arskystį. Oras ar skystis vėliau perduoda saulės ši-lumą (tiesiogiai arba netiesiogiai) jūsų namams,vandeniui ar baseinui. Saulės energiją naudo-jantys vandens šildytuvai, kartais vadinamisaulės energijos karšto vandens sistemomis, galibūti gera investicija jums ir jūsų šeimai. Saulėsvandens šildytuvai kaštų požiūriu yra efektyvūsdaugelyje jų taikymo atvejų per sistemos gyva-vimo laikotarpį. Nors pradinė saulės vandens šil-dytuvų kaina yra aukštesnė už tradicinių vandensšildytuvų, kuras, kurį jie naudoja - saulės šviesa– yra nemokama. Saulės energiją naudojančiosšildymo technologijos gali būti taikomos bet kokioklimato sąlygomis. Kad pasinaudotumėte saulėsenergija, jūs paprastai turite turėti nešešėliuo-jamą plotą, pasuktą į pietus, pietryčius, ar piet-vakarius - tokį kaip stogas. Jūsų pasirinktossistemos tipas, įskaitant kolektoriaus tipą, akty-vumą ir pasyvumą, priklauso nuo kelių faktorių.Šie faktoriai yra: vieta; klimato zona, kurioje jūsgyvenate, instaliavimo aplinkybės, kaina, ir kaipjūs norėtumėte, kad jūsų saulės šildymo sistemabūtų panaudota

SAULĖS ENERGIJĄ NAUDOJANČIOSŠILDYMO SISTEMOS PAGRINDINIAIKOMPONENTAI

Saulės energiją naudojantys vandens šildytu-vai ir saulės energiją naudojantys patalpų šil-

dytuvai yra sudaryti iš saulės kolektorių, be to

visos sistemos, išskyrus baseino šildytuvus turitam tikrą akumuliatorių. Baseino sistemose, plau-kimo baseinas savaime yra akumuliatorius, ir ba-seino filtravimo siurblys priverčia cirkuliuotibaseino vandenį per kolektorius. Aktyvios siste-mos taip pat turi cirkuliacinius siurblius ir valdymoaparatūrą; pasyvios sistemos dirba be šios prid-ėtinės įrangos. Gyvenamajame sektoriuje yra pa-naudojami trys saulės kolektorių tipai: plokščiaskolektorius, vakuuminių-vamzdžių ir bestiklis ko-lektorius.

►Plokšti kolektoriai yra labiausiai paplitę.Stikliniai plokšti kolektoriai iš esmės yraizoliuoti, impregnuotose dėžėse, patal-pinti tamsūs absorberio lakštai, padengtiviena ar daugiau stiklo ar plastiko (poli-mero) danga. Bestikliai plokšti kolekto-riai tai tamsus absorberio lakštas,pagamintas iš metalo ar polimero, bedangos ar priedų. Bestikliai plokšti ko-lektoriai, padaryti iš polimerinių med-žiagų, tipiškai yra naudojami saulėsenergija šildomų baseinų sistemose.

►Vakuuminių vamzdžių saulės kolektoriaiyra sudaryti iš lygiagrečių permatomųstiklinių vamzdžių eilių. Kiekvienas vam-zdis sudarytas iš išorinio stiklinio vam-zdžio ir metalinio absorberio vamzdžioprilieto prie lakšto. Lakštas yra paden-gtas danga, kuri gerai sugeria saulėsenergiją, bet sulaiko radiacinius šilumosnuostolius.Iš erdvės tarp stiklinių ir me-talinių vamzdelių oras yra pašalintas, arišretintas, kad suformuotų vakuumą,kuris leidžia išvengti kondukcinių ir kon-vekcinių šilumos nuostolių.

Saulės energija yra ekologiškas atsinaujinantis energijos šaltinis. Skirtingai nuo iškastinio kuro,saulės energija yra prieinama beveik visoje planetoje. Šis energijos šaltinis yra nemokamas ir ap-

saugotas nuo energijos kainų augimo. Saulės energijos ir gamtos išteklių žemėje tokių kaip vėjas,vandens tėkmė ir augalai vystimasis didėja. Žmonės išmoko panaudoti šiuos gamtos išteklius savoenergijos poreikiams patenkinti pavyzdžiui: įžiebdami ugnį valgio gaminimui ir šildymui, plaukdami pervandenynus, gamindami elektrą vandens energijos pagalba. Bet saulė yra toks patikimas šildymo iršviesos šaltinis, kad mes kartais laikome tai savaime suprantamu dalyku. Praėjusios kartos panau-dojo stiklą ir kitas medžiagas bei struktūras, kad pagautų ir padidintų saulės energijos srautą, šitossistemos palaipsniui tobulėjo, suformuodamos pagrindą brandžios technologijos, naudojamos šian-dien dirbant su saulės energija.

ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ SISTEMOS

64

5

V SKYRIUS - SAULĖS ENERGIJA

►Bestikliai saulės kolektoriai yra pagamintiiš juodų polimero vamzdžių. Dėl jų tie-sioginio kontakto su atmosfera, jie galibūti panaudoti tiktai vasaros metu pvz.:plaukimo baseino šildymui. Tai pigiausikolektoriai, ir jie gali būti tiesiogiai pa-guldyti ant nešančio paviršiaus vasarosmėnesiais, ir nuimami šaltojo sezonometu, iš tikrųjų juos yra lengva montuoti.

AKUMULIACINĖS TALPOSSaulės energijos akumuliacinės talpos turi papil-domą išleidimo angą ir įleidimo angą, prijungtasprie kolektoriaus. Aktyvios saulės sistemos pa-prastai turi akumuliacinę talpą greta tradiciniųvandens šildytuvų. Dviejų akumuliacinių talpų si-stemose, saulės vandens šildytuvas pašildo van-denį prieš patenkant jam į tradicinį vandensšildytuvą. Sistemoje su viena akumuliacine talpa,atsarginis šildytuvas yra sumontuotas su saulėsenergijos akumuliatoriumi viename bake.Aktyviuose saulės vandens šildytuvuose van-dens cirkuliacija sukelti arba neužšąlančiam šilu-mos perdavimo skysčiui iš akumuliacinių talpųper kolektorius varinėti, nadojami siurbliai. Akty-vios sistemos yra paprastai brangesnės negu pa-syvios sistemos, bet jos paprastai yraefektyvesnės.Daugumoje atvejų vandens temperatūra yra peržema, dėl to yra būtina įrengti katilą. Paprastaikatilas perduoda šilumą vandeniui per šilumoka-ičius, sumontuotus katilo viršutinėje dalyje. Nau-dojant integruotą sistemą atsiranda galimybėeksploatuoti saulės šilumos energiją žiemą. Dau-gelyje atvejų žiemos temperatūra gali užšaldytivandenį, kuris teka kolektorių viduje, todėl į van-denį yra įpilamas glikolis. Glikolio kiekis pilamasskirtingas priklausomai nuo vietovės, kur sistemayra įrengta, klimato.

Termosifono sistemos veikia, kadangi vanduosistemoje teka: kada šiltas vanduo pakyla, vėse-snis vanduo leidžiasi žemyn. Šioje sistemoje, ko-lektorius turi būti įdiegtas žemiau akumuliacinėstalpos, kad šiltas vanduo pakiltų į talpą. Šitos si-stemos yra patikimos, bet rangovai turi atkreiptidėmesį į stogo konstrukciją, kadangi vanduo aku-muliatoriuje yra sunkus. Pasyvios termosifonosaulės sistemos yra paprastai pigesnės nei akty-vios sistemos.Labai dažnai į šią sistemą reikia integruoti tradi-cinius šildytuvus, nes vandens temperatūra nėrapakankamai aukšta dušui. Todėl, vanduo, priešištekėdamas iš dušo galvutės prateka pro šildy-tuvą.

EKONOMIKA, ENERGIJA IR SISTE-MOS KAINOSSaulėtose, šiltose vietovėse, kur apsauga nuošalčio nėra būtina, individualus saulės karštovandens šildytuvas ypač efektyvus finansiniu po-žiūriu. Tačiau, aukštesnėse platumose, dažnaiyra papildomų projekto reikalavimų, kurie prisi-deda prie sistemos sudėtingumo ir didina reika-lingos įrangos kiekį. Tai didina saulės karštovandens sistemos pradinę kainą (bet ne būtinaivartojimo ciklo kaštus), ir daro ją daug didesnenei lyginant su tradicinio tipo šildytuvu. Apska-ičiuojant sistemos bendrus instaliavimo ir ek-sploatacijos kaštus, atsižvelgiama, kad saulėsenergija yra prieinama laisvai, dėl to labai su-mažėja eksploatacijos išlaidos, tuo tarpu kitienergijos šaltiniai, tokie kaip dujos ir elektra, il-gainiui gali tapti ganėtinai brangiais. Tokiu būdu,kai pirminiai saulės sistemos kaštai yra tinkamaipadengiami ir palyginami su energijos kainomis,tada, daugelyje atvejų, bendros mėnesinės išlai-dos saulės šilumai gali būti mažesnės, negu kitųlabiau tradicinių karšto vandens šildytuvų tipų.


5

SANITARINIO VANDENS ŠILDYMO KOMPAKTIŠKA SI-STEMAKeturių asmenų šeima.Kolektorių paviršius: 2 m2.Akumuliacinės talpos dydis: 150 l.Sistemos kaina: 750 Eurų/m2.

KAMBARIO ŠILDYMO IR SANITARINIO VANDENS RUO-ŠIMO KOMBINUOTA SISTEMAVienos šeimos namas, keturi asmenys.Kolektorių paviršius: 10 - 20 m2.Akumuliacinės talpos: 700 - 1500 l.Sistemos kaina: 500 - 750 Eurų/m2

DIDELIŲ PLOTŲ SAULĖS SISTEMOSKolektoriaus paviršius: 0,8 - 1,2 m2 asmeniui.Akumuliacinės talpos tūris 50 - 60 l/m2.Energijos sutaupymai šildant sanitarinį van-denį: 60 - 80 %.Energijos sutaupymai šildant sanitarinį van-denį ir 20 - 40 % kambarių šildymui.

Gali būti naudojami du kaštų sumažinimobūdai:

► sukurti besidominčiųjų grupes ;► DIY (pasidaryk pats) dalį sistemos.

SAULĖS ŠILDYMO SISTEMŲ DUOMENYS

Žemiau, mes pateikiame indikacinius duomenis (jie yra teoriniai ir turi būti tikslinami kiek-vienu realiu atveju):

66 V SKYRIUS - SAULĖS ENERGIJA

5

FOTOELEKTROS SISTEMOS

Fotoelektros (photovoltaic) sistemos siūlo var-totojams sukurti elektrą švariu, betriukšmiu ir

patikimu būdu. Fotoelektros sistemos susidedaiš fotoelektros elementų, prietaisų, kurie paverčiašviesos energiją tiesiogiai į elektrą. Kadangi švie-sos šaltinis yra paprastai saulė, jie dažnai yra va-dinami saulės elementais. Fotoelektrospavadinimas kilęs iš žodžio "foto-", reiškiančiošviesą, ir žodžio "voltinis", kuris siejasi su elek-tros gamyba. Todėl, fotoelektros procesas yra“elektros gamyba tiesiogiai iš saulės šviesos.”Fotoelektros sistemos dažnai nurodomos kaipPV.

Kai kuriems įrenginiams reikalingi maži elek-tros kiekiai, kaip pvz.: avariniam skambučiui,

PV sistemos yra dažnai finansiniu požiūriu pa-grįstos, net kai elektros tinklas yra netoli. Kai įren-giniams reikalingas didesnis elektros kiekis ir jieyra toli nuo esamų įtampos tinklų, fotoelektros si-stemos, daugumoje atvejų, gali pasiūlyti pigesnį,perspektyvesnį pasirinkimą.

KAIP JOS DIRBA?

PVelementai saulės šviesą paverčia elektratiesiogiai, neteršdami nei oro nei van-

dens. PV elementai susideda iš bent dviejų pu-slaidininkio medžiagos sluoksnių. Vienassluoksnis turi teigiamą krūvį, kitas - neigiamąkrūvį. Kai šviesa patenka į elementą, kai kuriešviesos fotonai puslaidininkio atomų yra absor-buojami ir išlaisvina elektronus iš elementų nei-giamo sluoksnio judėti per išorinę sritį ir atgal įteigiamą sluoksnį. Šis elektronų srautas gaminaelektros srovę. Tam, kad padidėtų nauda, dau-gybė atskirų PV elementų yra sujungti sanda-rioje, atsparioje oro pokyčiams dėžėje, kurivadinama moduliu. Kai du moduliai yra sujungtinuosekliai, jų įtampa padvigubėja, o srovė išliekapastovi. Kai du moduliai yra sujungti lygiagrečiai,jų srovė padvigubėja, o įtampa lieka pastovi.Norint pasiekti reikiamą įtampą ir srovę, moduliaiyra sujungiami nuosekliai ir lygiagrečiai ir tai yravadinama PV matrica. Modulinės PV sistemoslankstumas leidžia projektuotojams sukurtisaulės energijos sistemas, kurios gali patenkintiplačią poreikių įvairovę, nesvarbu ar didelių armažų.

ELEKTROS TINKLAS AR UŽ JO?

Kai kurie būsto savininkai pasirenka PV kaipšvarų ir patikimą energijos šaltinį nepaisant

to, kad šita energija dažnai yra brangesnė, neienergija gaunama iš elektrą tiekiančių įmonių.Šie būsto savininkai savo energijos poreikį galipadengti elektra iš vietinių elektrą tiekiančių įmo-nių, kai jų PV sistema netiekia pakankamai ener-gijos (naktį ir debesuotomis dienomis) ir gali tiektiperteklinę elektrą vietinėms elektrą tiekiančiomsįmonėms, kai jų PV sistema sukuria daugiauenergijos, negu reikia.

Vietovėms, kurios yra “už tinklo” — tai reiškia,kad jos yra toli, arba nenaudoja, esančių elektroslinijų — PV sistemos gali būti panaudojamostiekti elektrą vandens siurbliams, elektrinėms tvo-roms ar net visam namų ūkiui.

Nepaisant to, kad PV sistemoms reikalingos žy-mios investicijos, jos gali būti pigesnės už kaštų,susijusių su elektros įmonės tinklo plėtimu pa-dengimą..


5

TINKAMA ĮRANGA DARBUI

Prie energetinės sistemos prijungtai PV si-stemai reikės naudoti sąveikaujantį iš DC

(nuolatinė srovė) į AC(kintama srovė) inverterį.Šis prietaisas nuolatinės srovės (DC) elektrą,pagamintą PV matricos, pavers į kintamosiossrovės (AC) elektrą, reikalingą tokiems prietai-sams kaip radijas, televizoriai ir šaldytuvai.

Interaktyvūs inverteriai saugumo tikslais mon-tuojami elektros tiekimo įmonėse šalies

mastu.

PVpagamintos energijos kaupimui yrabūtini akumuliatoriai. Akumuliatoriai,

naudojami PV sistemose, yra kitokie negu au-tomobilių akumuliatoriai. Akumuliatoriai, ge-riausiai tinkami PV sistemoms, yra vadinamiantriniais ar gilių ciklų akumuliatoriais.

Be to, PV sistemoms reikalinga tinkamaelektros instaliacija, jungikliai ir saugikliai

saugumui, reguliatoriai, kurie neleistų akumu-liatorius perkrauti arba jiems būti visiškai išsi-krovusiems, diodai, leidžiantys srovei tekėtiteisinga kryptimi, ir įžeminimo įrenginiai, ap-saugantys nuo žaibo.

68 V SKYRIUS - SAULĖS ENERGIJA

5

PIRKIMO GRUPĖS

P irkimo grupė yra žmonių grupė, kurie nu-sprendžia susivienyti kartu pirkdami ka-

sdieninio-naudojimo produktus (maistą, valymopriemones, ir taip toliau). PG yra pagrįstos eti-škomis mintimis, tokiomis kaip ryšių tarp žmo-nių svarba, solidarumas, pagarba skirtingomskultūroms ir aplinkai. PG organizavimas yraganėtinai paprastas: visi kartu, esantys grup-ėje, pasirenka produktą ir gamintoją beiasmenį, kuris surinktų užsakymus ir nupirktųprekes, kuriosvėliau paskirstomos tarp PGnarių.

Kiekvienas moka už savo pasirinkimą,grupės pasirinktu būdu(grynaisiais pinigais

ar elektroninėmis kreditinėmis kortelėmis). Kri-terijai, kuriais naudojasi pasirenkanti produk-tus, ir gamintojus, yra griežti: visos grupėsnariai kartu išsirenka, kas ir kur bus perkamalaikantis aplinkosauginių ir etiškų principų: pa-garba gamtai ir darbuotojams (organiniai pro-duktai ir teisinga prekyba ar prekės su garantija) ir vietinės produkcijos naudojimas, tokiu būdutransporto poveikis aplinkai, yra sumažinamas.

Iš tikrųjų yra svarbūs asmeniniai santykiai tarpGAS narių ir gamintojų: sužinojimas, kas ga-

mina ir pamačius, kaip yra dirbama, yra ge-riausia garantija, kad gaunamas produktas yrageras. Štai todėl PG nariai lankosi pas gamin-tojus. Nauja sritimi PG gali būti energetikosrinka, susijusi su dėmesiu aplinkai, kurį propa-guoja nariai.

Tai gali veikti dviem būdais: kai žmoniųgrupė kartu ieško atsinaujinančių energijos

išteklių (AEI) savo namams, - tai reiškia veikia

rinkoje, stengdamiesi įsigyti geresnėmis kaino-mis ar sąlygomis; arba struktūrų kūrimas (šil-dymo jėgainės naudojančios biomasę,fotoelektros ar saulės sistemos, pasidalinimasautomobiliu, ir taip toliau), kuriomis gali pasi-naudoti kitos šeimos ir galėtų būti panaudotaskaip modelis ar pavyzdys.

VI SKYRIUS - FINANSAVIMAS 69

FINANSAVIMAS 6

V ienintelis etiškų finansų apibrėžimas neegzi-stuoja. Apskritai tai siejama su dviejų skir-

tingų finansinių instrumentų taikymu:► mikro finansai (paprastai mikrokreditas)

neturtingiausiems gyventojams, taip vei-kia “Vargšų bankai” besivystančiose ša-lyse ir, pastaraisiais metais, taip patturtingose šalyse;

► etiškos investicijos (taip pat vadinamos“socialinėmis investicijomis”) - tai yra fi-nansinių šaltinių vadyba, vykdoma tiksluparemti organizacijas, dirbančias aplin-kosaugos, darnios plėtros, socialinėspagalbos ir paslaugų, kultūros ir tar-ptautinio bendradarbiavimo srityse.

Dėmesys Etikai finansų versle atveda prie min-ties, kad viena iš geriausių praktikų yra maksi-malus skaidrumas investicijų ir santaupųnaudojimo srityje. To paprastai pasiekiama nau-dojant dvi priemones:

► duodant klientui pasirinkti į kokį sektoriųinvestuoti savo santaupas (aplinko-sauga, socialinis bendradarbiavimas,gyvenimo kokybė, ir t.t.);

► išskiriant investicijas, kurios nėra susiju-sios su etišku pinigų naudojimu, nepai-sant jų didelio pelningumo (pavyzdžiui:bendri akcijų fondai su kompanijomis įsi-vėlusiomis į prekybą ginklais ar atsakin-gomis už taršą ir t.t.).

ETIŠKI BANKAI

Etiškas Bankas yra normali finansų įstaiga, dir-banti finansų rinkoje, besivadovaujanti ver-

tybėmis ir kriterijais pasirinktais sekant etiškųfinansų principais. Bankas teikia įprastas paslau-gas, bet kruopščiai renkasi investicijas, į kurias

nukreipiamos santaupos. Kaip „Neturtingųjų Ban-kai“ Etiški bankai paprastai dirba su mikrokreditu,suteikdami mažos vertės ir žemomis palūkanųnormomis paskolas klientams, kurie susiduria susunkumais, norėdami naudoti tradicinius finansi-nius kanalus. Etiško banko idėja atsiskleidžiakūrime vietos, kurioje taupytojai, įtakoti bendrotroškimo, kad finansiniai ištekliai būtų tvarkomiskaidriai ir atsakingai, gali dalyvauti įkvėptosedarnios socialinės ir žmogiškųjų išteklių plėtrosvertybių socialinėse - ekonominėse iniciatyvose.Bankas valdo santaupas gautas iš privačių gy-ventojų, vienišų žmonių ar šeimų, organizacijų,kompanijų ir įstaigų apskritai ir investuoja jas į ini-ciatyvas, siekiant socialinių ir ekonominių tikslų,darbe pilnai atsižvelgiant į žmogaus orumą iraplinkosaugą. Tokiame kontekste bankas siekia

ETIŠKI FINANSAI

Etiški finansai yra alternatyva tradicinei minčiai apie finansus, nors neatsisako jų esminių mecha-nizmų: jų atramos taškai yra asmuo, o ne kapitalas; idėja, o ne turtas; sąžiningas investicijų su-

sigrąžinimas, o ne spekuliacijos. Tai yra ambicinga idėja su ambicingu tikslu: pakeičiant pagrindinįfinansinės sistemos aspektą, suteikiant kreditą asmenims ir subjektams pateikusiems ekonomiškaiir socialiai darnų projektą, bet tai laikoma “ne pelninga veikla” tradicinėms finansavimo įstaigoms dėlasmeninės nuosavybės trūkumo, investicijos garantijai.

70 VI SKYRIUS - FINANSAVIMAS

6

mokyti ir taupytojus ir paskolos gavėjus, infor-muodamas pirmuosius apie jų sutaupymų adre-satą ir skatindamas antruosius plėtoti jų vadybosir verslo sugebėjimus. Etiškas bankas neskelbia,kad reikia atmesti pagrindines finansų taisykles,bet siekia reformuoti savo pagrindines vertybes.

Etiškai orientuoti finansai vadovaujasi šiais prin-cipais:1. Gauti finansavimą, visose jo formose, yra

žmogaus teisė. Neturi būti diskriminacijosfinansavimo gavėjųatžvilgiu priklauso-mos nuo lyties, tau-tybės, religijos arasmeninio turto: turibūti atkreipiamasdėmesys į neturtingųir atstumtų žmoniųteises. Etiški finansairūpinasi humanita-rine, socialine iraplinkosaugos skati-nimo veikla ir vertina projektus pagal ekono-minę ir socialinę vertę. Etiški finansaiatsižvelgia į tėvonines (giminės) garantijas irvertina personalines ir bendruomenės garan-tijas vienodai su tradicinėmis, tikslu suteiktigalimybę kreditui gauti silpniausiomsgrupėms.

2. Efektyvumas ir saikingumas yra etiškos at-sakomybės komponentai. Šioje nuostatoje,palūkanų norma yra pinigų naudojimo efekty-vumo matas ir indikatorius įsipareigojimo tau-pyti ir investuoti asmenines santaupas įsvarbių projektų vykdymą. Tai reiškia, kad pal-ūkanų norma neturi būti nulinė, bet ji turi būtižemiausia, gauta ekonominių socialinių iretiškų įvertinimų pagrindu.

3. Etiškai orientuoti finansai atsižvelgia į eko-nominių veiksmų ne ekonomines pasek-mes.Nuosavybės pelnas ir pinigų keitimo operacijųmetu gautas pelnas, turi būti gautas iš veiklos,orientuotos į bendrą gerbūvį, ir turi būti lygiaipaskirstytas tarp visų subjektų, kurie prisidedaprie jo atsiradimo. Etiški finansai nėra labda-ros forma, bet socialiai naudinga ekonominėveikla. Atsakomybės prisiėmimas, pinigų kau-pime ir naudojime, yra pagrindas garbingų da-

lyvių partnerystei.

4. Maksimalus visų operacijų skaidrumas yraviena iš svarbiausių visos etiškų finansųveiklos sąlygų.Etiškų finansų tarpininkas prisiima įsipareigo-jimus elgtis su indėlininkų informacija pagalprivatumo ir paslaugų saugojimo įstatymą. Visdėlto indėlininkai turi teisę žinoti banko opera-cijų procesus ir jo sprendimus investicijų klau-simais. Tarpininkas yra įpareigotasnaudodamas būtinas priemones garantuotiskaidrumą.

5. Aktyvus akcininkų ir indėlininkų įtrauki-mas į bendrovės sprendimų priėmimo pro-cesą turi būti skatinimas.Įtraukimo formos prasideda nuo tiesioginių

mechanizmų apibrėžiant pirmenybę skirstantfondus iki demokratinių mechanizmų - dalyva-vimo sprendimo procese. Tokiu būdu, etiškasfinansavimas tampa ekonominės demokrati-jos skatintoju.

6. Investicijų kriterijai yra pagrįsti socialine iraplinkosaugine atsakomybe.Etiški finansai tiksliai identifikuoja investicijųsektorius ir savo ekonominiame tyrime įvedakriterijus, pagrįstus darnios plėtros propaga-vimu ir socialine/aplinkosaugine atsakomybe.Iš principo, yra pašalinamos finansinės ope-racijos, susijusios su veikla, trikdančia žmoni-jos vystimąsi ar prisidedančia prie žmogausteisių pažeidimo, kaip pvz.: prekyba ginklais,aplinką teršianti gamyba, vaikų išnaudojimasir pilietinių laisvių represija.


6

Š iame sektoriuje bankai tampa strategine prie-mone, pavienių ir kolektyvinių iniciatyvų ener-

getikos klausimais išsivystymui, prieinamųfinansinių (ir nefinansinių) schemų dėka.

Bankas gali įsipareigoti veiklai dviejose srityse:► Darnios plėtros projektų vykdymas.► Finansiniai produktai darniai plėtrai.

Darnios plėtros projektai tai projektai, skirti vieti-nių aplinkosaugos iniciatyvų išvystymui prie kuriųfinansų įstaiga gali prisidėti savo kompetencija irpatirtimi. Galimybių yra daug ir tikslai gali keistisnuo komunikacinių iki verslo ir socialinių. Pa-vyzdžiu gali būti bendros veiklos atsiradimas(„Synergy“ reiškinys) tinklų, apimančių su aplin-kosauga susijusius subjektus, veikloje; energeti-kos sektoriuje susikurianti partnerystė ir naujosiniciatyvos energijos sektoriuje, vietinių aprūpi-nimo tinklų atsiradimas, ir taip toliau. Darniosplėtros finansiniai produktai - tai normalus finan-savimas skiriamas žmonėms, kompanijoms irViešojo Administravimo įstaigoms, dirbantiemefektyvios energetikos srityje, tai Energetikos pa-slaugų kompanijų (ESCO) bei atsinaujinančiosenergijos elektrinių finansavimas.Finansinėms institucijoms dirbančioms energeti-kos verslo sektoriuje ir didžiajai daliai etiškų fi-nansinių institucijų iššūkiu tampa tai, jogklientams jos prisistato nekeldamos uždavinio

„parduoti“ finansinį produktą ar projektą. Tikru iš-šūkiu tampa parengimas produktų ir projektų,skirtų „bendruomenės vietinei plėtrai“, suprantanttai ne tik tiesioginę naudą energetikos sričiai, betatsižvelgiant į visus finansinius, socialinius ir or-ganizacinius aspektus, kurie įtakoja asmens arbendruomenės vystimąsi.

Vertindamas energetikos srities investicinį pro-jektą, bankas atlieka analizę pagal tris aspektus:

1. Iniciatyvos techninė ir ekonominė darna.2. Minimalus poveikis aplinkai.3. Maksimali socialinė nauda bendruome-

nei.

VEIKLOS ENERGETIKOS SEKTORIUJE FINANSAVIMAS

72 VI SKYRIUS - FINANSAVIMAS

6

1 PAVYZDYS: INVESTICIJOS Į ATSINAUJINANČIOS ENERGI-JOS PANAUDOJIMO PROJEKTUS

Šeima nusprendžia ant savo stogo instaliuoti fotoelektrinius kolektorius(PV). Pagalelektros sąskaitą mes matome, kad iš viso elektros suvartojama 4 '000 kWh ir

tai kainuoja 600€ kasmet. Šeima susisiekė su PV įrangą gaminančia kompanija ir nu-sprendė įdiegti 2 kW galios sistemą. Įvertinus saulėtų valandų kiekį per metus, mesgalime vertinti, jog 2 kW sistema pagamins apytiksliai 2000 kWh energijos kasmet,dengdama pusę viso 4' 000 kWh poreikio. Šeima taip pat kreipiasi dėl valstybinėssubsidijos, kuri atitinka 0.50€ už 1 kWh, pagamintą naudojant PV įrangą: tai reiškia,kad šeima uždirbs 1 '000€ kasmet.

PV įmonė paskaičiavo, kad visos įrangos galutinė kaina – 13 000 EUR.Šeima nusprendžia susisiekti su banku, siūlančiu žemas palūkanų normas paskolai, imamai PV įran-gai instaliuoti: paskolos terminas 12 metų, su 5,5 % palūkanų norma. Tai reiškia, kad bankas skolina13 000 EUR šeimai, ir šeima grąžins šią sumą bankui per 12 metų, mokėdama 1 500 EUR per metus.

IŠVADOS:► jei šeima nuspręs nediegti PV įrangos, ji ir toliau pirks 4 000 kWh iš elektros tinklų ir mokės

600 EUR per metus (galbūt netgi daugiau, jeigu gyvena šalyse, kurių energijos balansasyra stipriai susijęs su nafta) ;

► šeima nusprendė įdiegti PV įrangą, ji kad grąžintų paskolą iš pradžių 12 metų mokės 800EUR per metus; po to ji turės naudos 700 EUR iki 20-ųjų projekto metų. Nuo 20-ųjų projektometų šeima pirks energiją iš elektros tinklų apytiksliai mokėdama 300 EUR per metus.

BE PV ĮRANGOS YRA PV ĮRANGA

duomenys kaštai duomenys kaštai mokėti

Energijos suvarto-jimas 4.000 kWh 4.000 kWh

Pirkta energijos 4.000 kWh 2.000 kWh

Fotoenergija 0 kWh 2.000 kWh

Energjos kaina 0,15 EUR/kWh -600 EUR 0,15 EUR/kWh -300 EUR

Valstybės subsi-dija 0,50 €/kWh 1.000EUR

Paskolos mokėji-mas -1.500 EUR

SUMA -600 EUR- 800 EUR (pirmus 12 metų)

+ 700 EUR (nuo 12 iki 20 metų)- 300 EUR (nuo 20 metų)

TIESIOGINIŲ INVESTICIJŲ PAVYZDŽIAI


6

2 PAVYZDYS: INVESTICIJA Į ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMĄ

Šeima nusprendžia pakeisti savo dyzelinio kuro šildytuvą dėl jo didelės taršos ir didelių išlaidųuž energiją: šeima kasmet išleidžia mažo buto šildymui apytiksliai 1 000EUR per metus. Šeima

susisiekia su įrangos tiekėju ir paprašo aukšto efektyvumo šildytuvo. Įrangos tiekėjas siūlo įdiegtidujinį kurą naudojantį kondensacinį šildytuvą: instaliacijos ir paskirstymo sistemos kaina yra 4 000EUR (aukštesnė, negu normalaus šildytuvo, kuris kainuoja 2 500 EUR), bet numatoma sutaupyti400 EUR sumą kasmet. Svarbiu investicijos faktoriumi yra valstybinis 55 % visų išlaidų grąžinimasper 3 metus: tai reiškia, kad šeimai gali būti grąžinta apytiksliai 2 200 EUR suma per 3 metų laiko-tarpį(2' 200 EUR suma sudaro 55 % 4 '000 EUR sumos), tai yra 733 EUR pirmiems 3 metams.

1 – Investicijos nesinaudojant banko paslaugomis

Panaudojusi savus pinigus, šeima turi laukti 5 metus, kad sukauptų per sutaupymus ir valstybėsgrąžinimą į investiciją įdėtų lėšų sumą.

2 – Investijos naudojantis banko paslaugomis(4 000€ paskola 5 metams su 6 % palūkanų norma, maždaug 950EUR dydžio kasmetinė įmoka)

Panaudojusi banko paskolą, šeima turi laukti 7 metus, kad įdėtos į investiciją lėšos sugrįžtųper sutaupymus ir valstybinį grąžinimą bei mokant už paskolą 950€ per metus.

METAI 0 1 2 3 4 5 ir sekantys

- 4.000 EUR

sutaupymai + 400 EUR + 400 EUR + 400 EUR + 400 EUR + 400 EUR

grąžinimai + 733 EUR + 733 EUR + 733 EUR

SUMA + 1.133 EUR + 1.133 EUR + 1.133 EUR + 400 EUR + 400 EUR

SukauptaSUMA + 1.133 EUR + 2.266 EUR + 3.399 EUR + 3.799 EUR + 4.199 EUR

ANNO 0 1 2 3 4 5 6 7ir sekantys

0 EUR

sutaupymai + 400 EUR + 400 EUR + 400 EUR + 400 EUR + 400 EUR + 400 € + 400 €

grąžinimai + 733 EUR + 733 EUR + 733 EUR

paskolos mok-ėjimai - 950 EUR - 950 EUR - 950 EUR - 950 EUR - 950 EUR

SUMA + 183 EUR + 183 EUR + 183 EUR - 550 EUR - 550 EUR + 400 EUR + 400 EUR

SukauptaSUMA + 183 EUR + 400 EUR + 549 EUR - 1 EUR - 551 EUR - 101 EUR + 301 EUR

Efektyvaus energijos vartojimo vadovas

Documents