E-BANKININKYSTĖS KURSO STRUKTŪRA

E-Bankininkystės ypatumai 1

E-BANKININKYSTĖS KURSO STRUKTŪRA

E-pinigai, jų operacijų ypatumai. E-piniginės turinys. Virtualūs atsiskaitymai tinkle.

E-bankai ir jų priežiūros ypatumai. Elektron. ir telebankininkystė e-verslo sistemoje. Korporacinė ir asmeninė bankininkystė Web tinkle.

E-finansinių paslaugų teikimas, plėtra ir marketingas. E-bankininkystės vadybos strategijos finansų (vertyb popierių ir kt.) rinkose.

Saugumo ir konfidencialumo apsauga. E-bankinių operacijų priežiūra ir rizikos

vadybos ypatumai Ekonominėje pinigų sąjungoje.


ELEKTRONINIŲ PINIGŲ SAVYBĖS dematerializuoti; daugiafunkciniai; yra mikroprocesorinėse kortelėse arba kietuose kompiuterių diskuose; dauguma atvejų iš anksto išperkami, tačiau tai nėra taisyklė; gali funkcionuoti už banko sektoriaus;atsiskaitant nereikalingas

tarpininkas; operacijos turi būti baigiamos iki galo arba visai nepradedamos; nereikia kaskart autorizacijos iš banko. Saugumas. Elektroninės mokėjimo sistemos turi garantuoti konfidencialumą,

apsaugą nuo sukčiavimo:Identifikavimas – sandorio šalių tapatybės nustatymas; Autentiškumo patikrinimas (PIN kodas, MAC- message authentication code; el. parašas).

Konfidencialumas – duomenų srauto tarp pardavėjo ir pirkėjo mokėjimo sistemų kodavimas įgalina minėtus asmenis išlaikyti pasitikėjimą.

Duomenų vientisumas – abi šalys turi turėti galimybę įsitikinti, kad duomenų perdavimo proceso metu duomenys buvo nepakeisti ir atsiųsti visi.

Baigtumas – mokėjimo sistema turi pašalinti dalyvio sutarto sandorio paneigimo (atsisakymo) galimybę.

Atsiskaitymo įgyvendinamumas – pardavėjas turi būti įsitikinęs, kad klientas turi pinigų paslaugai ar produktui apmokėti.

Lankstumas. Elektroniniai pinigai turi būti pritaikyti atlikti ir smulkius, ir stambius lėšų pervedimus.

Naudojimo paprastumas. Elektroninių pinigų sistema vartotojams turi būti lengvai suprantama ir aiški.

Privatumas ir anonimiškumas. Sandorio dalyviai gali norėti kontroliuoti privatumo laipsnį.


Skaitmeniniai ir debetiniai pinigai


Elektroninės ir įprastinės atsiskaitymų sistemos:


Elektroninių mokėjimų Lietuvoje ir tarptautinių mokėjimų plėtra


E-BANKININKYSTĖS STRATEGIJA


E-pinigų poveikis centrinio banko pinigų politikai Teigiama, kad bankai praras monetarinės visumos

(pinigų bazės) kontrolę ar, dar blogiau, elektroniniai pinigai keis valiutų kursus, trukdys reguliuoti pinigų pasiūlą (pvz., keis pinigų rinkoje vyraujančias palūkanų normas) ir kels visuotines finansų krizes.

Bankų sektorius gali teisiškai riboti elektroninių pinigų produktų paplitimą, kad apsaugotų centrinio banko pinigus nuo pakaitalų;

Bankai patys gali emituoti elektroninių pinigų produktus ir elektroninių pinigų balansus tvarkyti taip, kaip jie daro su tradiciniais centrinio banko pinigais;

CB gali nustatyti aukštus rezervų reikalavimus elektroninių pinigų balansams, siekdami išlaikyti tokį pajamų iš emisijos lygį, kad jos padengtų atitinkamas išlaidas;

CB gali absorbuoti (sterilizuoti) perviršinį likvidumą atitinkamomis pinigų operacijomis.


Rizika elektroninių pinigų sistemoje

Operacijų rizika – tai nuostolio rizika, atsirandanti dėl sistemos dalyvių klaidų, organizacinių trūkumų, delsimo, sukčiavimo, dėl informacinės sistemos gedimo, nepristatytų produktų arba nesuteiktų paslaugų, neišlaikytos konkurencinės padėties ir negebėjimo valdyti informaciją.

Reguliavimo normų nesilaikymo rizika, arba reikalavimų vykdymo rizika, atsiranda dėl įstatymų, taisyklių, reglamentų, nustatytos praktikos ir etinių standartų pažeidimų arba jų nesilaikymo.

Reputacijos rizika – rizika, kad įstaigos reputacija gali blogėti veikiama darbų sutrikimų atsiradimo, sistemos saugumo pažeidimų, negebėjimo išspręsti problemas, susijusias su vartotojais.

Strategijos rizika – rizika, kad strateginiai įstaigos tikslai, verslo strategijos ir išteklių naudojimas yra nesuderinti.

Kredito rizika – tai rizikos rūšis, atsirandanti dėl to, kad įsipareigojusi šalis neįvykdo su elektroninių pinigų sistemos dalyviu sudarytos sutarties įsipareigojimų arba pažeidžia kitokį susitarimą.

Likvidumo rizika – tai rizika, atsirandanti dėl įstaigos negebėjimo laiku įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimus nepatiriant nepriimtinų nuo stolių. Ši rizika yra susijusi su įstaigos negebėjimu valdyti likvidumo, krizių ar finansavimo šaltinių nenumatytų pokyčių atvejais.

Palūkanų normos riziką galima apibrėžti kaip riziką, kylančią įstaigos grynosioms pajamoms, kai keičiasi rinkos palūkanų normos.

Valiutos keitimo rizika atsiranda tada, kai paskola arba paskolų portfelis yra išreikštas užsienio valiuta arba finansuojamas skolininko lėšomis kita valiuta.


Elektroninių pinigų sistemos patiriama rizika:1

Įstaiga Funkcija Rizikos pobūdis

E. pinigus išleidžiančioji įstaiga (emitentas)

Įstaiga gauna mokėjimus mainais į vertę, išplatintą sistemoje, ir gali būti įpareigota sumokėti ar padengti jai pateiktus kliento sandorius ir nepanaudotas lėšas.

Rizika, susijusi su e. pinigų sistemos naudojimu: strategijos; operacijų; reguliavimo normų nesilaikymo rizika, reputacijos rizika.Rizika, susijusi su pinigų turėtojo atsakomybe: kredito; likvidumo; palūkanų normos rizika, valiutos rizika.

E. pinigus platinanti įstaiga

Įstaiga platina e. pinigus 3 būdais:

a) platina emitentas (jis pateikia e. pinigus tiesiai klientui);

Operacijų rizika; Reguliavimo normų nesilaikymo; Kredito rizika (susijusi su mokėjimų konvertavimo atidėjimu).

b) platina prekybos agentas (jis pateikia e. pinigus emitento vardu);

Operacijų rizika; Reguliavimo normų nesilaikymo rizika; Operacijų rizika.

c) platina draudimo agentas (jis įsigyja e. pinigus iš emitento ir pateikia juos savo iniciatyva).

Reguliavimo normų nesilaikymo rizika; Kredito rizika (emitento atžvilgiu).


Elektroninių pinigų sistemos patiriama rizika:2Įstaiga Funkcija Rizikos pobūdis

E. pinigus išperkanti įstaiga

Įstaiga gauna e. pinigus iš prekiautojo apmokėti kaip:

a) surinkimo agentas - surenka ir pateikia prašymus dėl apmokėjimo emitentui ir perveda lėšas prekiautojams;

Operacijų rizika (susijusi su įsipareigojimu pateikti teisingą informaciją emitentui); Kredito rizika (prekiautojo atžvilgiu tai susiję su pastarojo galimybe gauti laikiną kreditą iš įstaigų).

b) vykdytojas- įsigyja pinigus iš prekiautojų ir pateikia juos apmokėti emitentui.

Kredito rizika (emitento atžvilgiu); Likvidumo rizika; Palūkanų normos rizika; Valiutos rizika.

Kliringo ir atsiskaitymo įstaiga

Įstaiga siunčia ir informaciją, ir lėšas per mokėjimo sistemos tinklą. Ji gali elgtis kaip:

a) agentas (ji neįgyja nuosavybės teisės į e. pinigus kliringo proceso metu);

Operacijų rizika.

b) vykdytojas (jai priklauso e. pinigai kliringo proceso metu).

Operacijų rizika; Kredito rizika; Likvidumo rizika; Palūkanų normos rizika; Valiutos rizika.

Sandorius sauganti įstaiga

Įstaiga saugo įrašus apie sandorius dviem būdais:

a) kortelė–kortele pagrindu; Operacijų rizika; Reguliavimo normų nesilaikymo rizika; b) prekiautojas – prekiautojui pagrindu. Reputacijos rizika.


ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PLĖTRA PASAULYJE po 2000 metų

0

10

20

30

40

50

60

70

Metai

Vart

oto

jų s

kaič

ius m

ln.

Vakarų EuropaJAVJaponijaAzijaLikusioji pasaulio dalis

Vakarų Europa 18,6 28 37,8 47,7 57,9

JAV 9,9 14,7 17,1 20,4 22,8

Japonija 2,5 6,5 11,9 11,9 21,8

Azija 2,4 4,4 6,8 6,8 13,8

Likusioji pasaulio dalis 1 1,7 3,1 3,1 6,1

2000 2001 2002 2003 2004


ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PLĖTRA EUROPOJE po 2000 metų

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Metai

Vart

oto

jų s

kaič

ius %

UK

Vokietija

Ispanija

Prancūzija

Švedija

Olandija

Italija

Šveicarija

UK 6,66 13,33 20,66 26 32,66 36

Vokietija 1,09 1,95 3,05 4,27 5,24 5,98

Ispanija 1,72 3,2 4,44 5,18 6,17 6,66

Prancūzija 0,33 0,67 1,35 1,86 3,05 3,56

Šv edija 11,11 14,44 16,66 18,88 21,11 22,22

Olandija 1,25 3,12 5,62 7,5 9,38 10,63

Italija 0,17 0,52 0,87 1,39 2,26 2,95

Šv eicarija 2,73 5,47 8,22 8,22 9,59 10,96

1999 2000 2001 2002 2003 2004


ATSISKAITYMŲ BŪDAI BE GRYNŲJŲ ES-15


MOKĖJIMAI NEGRYNAISIAIS PINIGAIS LIETUVOJE


Elektroniniai mokėjimai Rusijoje


BANKINIŲ KORTELIŲ PANAUDOJIMAS RUSIJOJE


E-ATSISKAITYMAI ES VALSTYBĖSE:1


E-ATSISKAITYMAI ES VALSTYBĖSE:2


PASIRENGIMAS E-BANKININKYSTEI


APMOKĖJIMO BŪDAI E-PREKYBOJE


ON LINE MOKĖJIMO SISTEMŲ KLASIFIKACIJA (OECD)


El. pinigų taikymo euro zonos tarptaut. atsiskaitymuose projektai

PACE projektas (Purse Application for Cross-border use in Euro - pristatė CENTREL (Centre de Transferts Electronique) 2000 .VII. 5 d. ir įsipareigojo laipsniškai pritaikyti Bendras elektroninės piniginės specifikacijas (CEPS).

Atsiskaitymai šalies viduje vykdomi per jau esamus tinklus, o tarptautiniai atsiskaitymai - arba per VisaNet tinklą (Visa Cash tipo kortelėmis), arba per EPS-Net tinklą (Clip tipo kortelėmis, priklauso Europay ir MasterCard). Projektas baigtas 2001 m, apima Banksys, Europay International, InterPay, Proton World, Sermepa, Sistema 4B, Visa International, Cartes Bancaires.


INTERNETO IR MOBILIŲ ATSISKAITYMŲ PLĖTRA JAV;ĮPLAUKOS


KODĖL NEPERKAMA PER INTERNETĄ EUROPOJE:eurobarometras


KIEK SUSIDŪRĖ SU SAUGUMO PROBLEMOMIS ATSISKAITANT INTERNETU


DAŽNIAUSI ATSISKAITYMŲ APGAVYSČIŲ INTERNETE ATVEJAI


E-PREKYBOS SVETINĖS, VEDANČIOS E-KLIENTŲ REGISTRUS


WEB ŠALTINIAI

Leidinio autoriai irpavadinimas

Svetainės Web

Electronic Payment Systems /by M. Schamos www.euro.ecom.cmu.edu/program/course

E-banking on the Internet / FRB of New York - http://www.newyorkfed.org/education/ebanking/index.html

Moneyscience/ Financial Intelligence network - http://directory.moneyscience.org/db/offers.php?id=102&type=all

Sheshunoff e-bankininkystės paslaugų kursai http://www.sheshunoff.com/products/banking/banking.html; updated quarterly

Risk Management in Electronic Banking - http://www.unicom.co.uk/product_detail.asp?prdid=1517#

Evaluation of the E-Money Directive (2000/46/Ec), 2006 //

Online Payment Systems For E-Commerce

E banking: risks and responses /by C. Sergeant -

http://www.fsa.gov.uk/Pages/Library/Communication/Speeches/2000/sp46.shtml


dar Web puslapių apie e-pinigus:

E-BANKININKYSTĖS KURSO STRUKTŪRA

Documents