DS.005.1.01

VILNIUS PEDAGOGICAL UNIVERSITY

Birutė Banevičiūtė

EDUCATION OF DANCE SKILLS IN EARLY ADOLESCENCE

SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION SOCIAL SCIENCES, EDUCATIONAL SCIENCE (07S)

Vilnius, 2009

The dissertation was written in 2002–2008 at Vilnius Pedagogical University.

Scientific supervisor:Prof. habil. dr. Vaidas Matonis (Vilnius Pedagogical University, Social Sciences, Edu-cational Science – 07S)

The dissertation will be defended at the Board of Educational Sciences of Vilnius Pedagogical University

Chairman:Prof. habil. dr. Rimantas Želvys (Vilnius Pedagogical University, Social Sciences, Educational Science – 07S)

Members:Prof. habil. dr. Vaidas Matonis (Vilnius Pedagogical University, Social Sciences, Edu-cational Science – 07S)Prof. habil. dr. Vytautas Gudonis (Šiauliai University, Social Sciences, Psychology – 06S)Prof. dr. Vilija Salienė (Vilnius Pedagogical University, Social Sciences, Educational Science – 07S)Doc. dr. Gediminas Karoblis (Vytautas Magnus University, Humanities Sciences, Phylosophy – 01H)

Opponents:Prof. habil. dr. Elvyda Martišauskienė (Vilnius Pedagogical University, Social Sci-ences, Educational Science – 07S)Doc. dr. Rūta Girdzijauskienė (Klaipėda University, Social Sciences, Educational Sci-ence – 07S)The dissertation will be defended on October 2, 2009 at 13.00 p. m. in an open ses-sion of the Board of Educational Sciences at Vilnius Pedagogical University (address: Studentų str. 39, LT-08106 Vilnius, Lithuania).The summary of the dissertation distributed on September 2, 2009. The dissertation is available for review at Vilnius Pedagogical University Library.

© Birutė Banevičiūtė, 2008© Vilnius Pedagogical University, 2008

VILNIUS PEDAGOGICAL UNIVERSITY

Birutė Banevičiūtė

ŠOKIO GEBĖJIMŲ UGDYMAS ANKSTYVOJOJE PAAUGLYSTĖJE

DAKTARO DISERTACIJOS SANTRAUKA SOCIALINIAI MOKSLAI, EDUKOLOGIJA (07S)

Vilnius, 2009

Disertacija rengta 2002–2008 metais Vilniaus pedagoginiame universitete.

Mokslinis vadovas:Prof. habil. dr. Vaidas Matonis (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai moks-lai, edukologija – 07S)

Disertacija ginama Vilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos mokslo krypties taryboje:

Pirmininkas:Prof. habil. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07S)Nariai:Prof. habil. dr. Vaidas Matonis (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai moks-lai, edukologija – 07S)Prof. habil. dr. Vytautas Gudonis (Šiaulių universitetas, socialiniai mokslai, psicho-logija – 06S)Prof. dr. Vilija Salienė (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai mokslai, edu-kologija – 07S)Doc. dr. Gediminas Karoblis (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai moks-lai, filosofija – 01H)

Oponentai:Prof. habil. dr. Elvyda Martišauskienė (Vilniaus pedagoginis universitetas, sociali-niai mokslai, edukologija – 07S)Doc. dr. Rūta Girdzijauskienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukolo-gija – 07S)Disertacija bus ginama 2009 m. spalio 2 d. 13.00 val. viešame Edukologijos mokslo krypties tarybos posėdyje Vilniaus pedagoginiame universitete (adresas: Studentų str. 39, LT-08106 Vilnius, Lietuva).Disertacijos santrauka išsiuntinėta 2009 m. rugsėjo 2 d. Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekoje.

© Birutė Banevičiūtė, 2008© Vilniaus pedagoginis universitetas, 2008

�

INTRODUCTION

Relevance of the research. Education today constantly experiences new challenges related to political, economical, social and cultural life changes, problem solving and meeting different requirements. Responsible citizen, ac-tive specialist, empathic functionary, creative person is educated in junction of the institutions of family, school, nation and state. It is a mission of all these institutions to achieve final result of education – successful personality. However, one of the most urgent problems facing the world today is increa-sing number of persons who are excluded from meaningful participation in the political, economical, social and cultural life of their communities (Changing Teaching Practices, 2005). This reveals insufficient actions of institutions participating in the process of education of human personality. According to the Commission of the European Communities (2005), educa-tion should have more impact on enhancing people’s capabilities and widen-ing their choices in order to enjoy the freedoms that make life meaningful and worthwhile.

In the European and Lithuanian documents of education (Regulations of Development of Artistic Education, 2002; Provisions of the National Edu-cation Strategy for 2003–2012, 2003; General Programs and Achievement Standards, 2002, 2003; Changing Teaching Practices, 2005; Recommenda-tion of the European Parliament and of the Council on Key Competences for Lifelong Learning, 2005; Conception of Children and Youth Cultural Educa-tion, 2008; General Programs for Primary and Basic Education, 2008 ir kt.) main principles of efficient education are oriented towards universal com-pulsory education in all fields: linguistic, mathematics, natural and social sciences, arts. It is important to implement principles of arts education stated in documents, which underlines enhancing efficiency of universal artistic education, attaining concordance between knowledge, skills and attitudes education, development skills in all arts: visual, music, dance and theater (Regulations of Development of Artistic Education, 2002).

However, scientific research of foreign and Lithuanian scholars (Good-lad, 1992; Fowler, 1996; Matonis, 2000; Kazragytė, 2000; Jackūnas, 2000; Lindqvist, 2001 and others) and reality of education practise reveals the fact of poor state of arts education in the context of general education system. Though all required documents (constantly renewed general education

�

programs, compiled recommendations for execution of education contents, etc) are present teaching of some subjects at school is fragmented and in-consequent. This situation is relevant to dance subject as well. Usually dance at schools is implemented as informal activity in dance studios, collectives, etc. Dance was formalized in 2002 when General Dance Program for XI–XII grades appeared together with the programs of other subjects of general edu-cation. In 2003 General Dance Program for all education stages from pre-school and primary to basic and secondary was created and renewed in 2008 according to European guidances for education.

Regardless of documetary created favourable conditions dance as a one of the subjects of arts education is hardly accepted as necessary for everyone seeking become well educated, creative, active and open member of the com-munity, citizen of the state (Fowler, 1996). In general society dance is under-stood as a way of preparing talented children for further professional life or oposite, as leisure informal activity. Predominated for a long time behaviour-istic approach in dance teaching too much emphasized satisfaction of spon-taneous self-expression and paid not enough attention to education of crea-tive artistic skills and aesthetic competencies. Distinct orientation towards development of dance technique and participation in numerous concerts and competitions was obvious. However, this situation dismiss both teachers, students and society needs or principles of contemporary education (Regula-tions of Development of Artistic Education, 2002). Therefore it is relevant to revalue theories used as background of dance education, to foresee directions of improvement of dance teaching according to European and Lithuanian guidances for arts and cultural education and scientific substantiation.

Implementation of these goals become possible because of the Lithua-nian educational reform, started in 1988 and based on a shift in the educa-tional paradigms from classical towards free education paradigm which re-vealed a new approach to the strategies of acquiring knowledge, understand-ing roles and abilities of teachers and students (Brūzgelevičienė, Žadeikaitė, 2008). According to V. Matonis (2000), cognitive arts education theory which appeared in second half of XX century substantially influences arts education and promotes transition from teaching techiques and procedures which are easy quantifiable towards education of wholly understanding of arts phenomenon, arts cognition and communication and education of skills and attitudes required. As creators of cognitive arts education theory (Re-

�

imer, 1989; Parsons, Davis, Gardner, Smith, 1992) state, cogitation and per-ception by means of arts is embodied in creation of arts expression structure and communication through it. These ideas were successfully substantiated by V. Kazragytė (2000), who defined the creative process when child creates arts form, i. e. system of symbols, and understands it without direct influ-ence of adults is the most efficient result of arts education. New paradigm of arts education and application of European dimensions determine relevance of dance skills as part of arts skills education and scientific research of it.

Dance skills as important and valuable per se arts skills conductive to ex-press oneself, create and communicate by means of dance neither themselves nor their structure or pecularities of education are investigated in Lithuania. Foreign scholars (Шмидт, 1960; Guest, 1983; Бондаренко, 1985; Hanna, 1987, 2002; Головкина, 1989; Bennett, 1994; Willis, 1995; Shreeves, 1990; Weikart, 1996; Громов, 1997; Arnold, 1995, 2000; Rose, 1999; Banon, 2000; Keinanen, Hetland, 2000; Bradley, 2001; Lindquist, 2001; Lavender, 2001; Seitz, 2002; Smith-Autard, 2003; Redfern, 2003 and others) analize various discrete aspects of dance skills. Exhaustive inquiries in Lithuania are mostly related to dance history (Poškaitis, 1992; Grivickas, 2002; Milvydienė, 2003; Idzelevičius, 2004), dance classification (Davainis-Silvestraitis, Slaviūnas, 1958; Morkūnienė, 1982; Lingys, Gudavičius, Čapaitė, Gražulienė, 1994; Urbanavičienė, 2000), dance phylosophy (Karoblis, 2003), ethnology (Barkauskaitė, 2004). Majority works of Lithuanian authors (Jakelaitis, 1953; Kasperavičienė, 1979; Jagutytė, 1983; Jakutienė, 1988; Einikytė, 1998; Kirvaitienė, 1998; Idzelevičienė, 1999, 2000; Kisielienė, 2000; Kazlauskas, 2002; Zinčiukienė, 2003 and others) are descriptions of various dance gen-res, kinds, steps and their combinations, dances and dance techniques and teaching methods. Doctoral dissertation was executed by R. Gaučaitė (2004) investigating instrumental value of dance educating pre-school children in kindergarden.

Authors of cognitive arts education theory (Reimer, 1989; Parsons, Dav-is, Gardner, Smith, 1992) investigating creative artistic skills indicate crusial moment of their expression and education – age period around ten years when spontaneous creativity subsides and interest for arts creation weakens. In early adolescence education process should be organized sensitive and re-sponsible seeking prevent suspension of artistic skills development. Analyz-ing these issues scientific problem emerges: how education process should

�

be constructed and substantiated in order to achieve successful development of dance skills in early adolescence. There was found no scientific investiga-tion reports analyzing dance skills education in early adolescence as well as common structure of dance skills or system of evaluation of dance skills education. This reveals deficiency and importance of investigations of dance skills education both on theoretical and practical level.

The object of the research is dance skills and their education in early adolescence.

The aim of the research is to define pecularities of dance skills educa-tion in early adolescence.

Goals of the research:1) to ground theoretically the structure of dance skills;2) to devise, theoretically and practically ground diagnostic instruments

of dance skills; 3) to define factors that influence dance skills expression in early adoles-

cence;4) to create the model of dance skills education in early adolescence and

practically ground its efficiency. The hypothesis of the research. Well balanced application of dance

activities and situations of communication in education process which de-terminate activity and wholiness of cognitive and kinesthetic processes of adolescents have an impact on efficiency of dance skills education in early adolescence.

The methods of the research:1) theoretical: analysis, comparative analysis and generalization of scien-

tific philosophical, psychological, educological literature, internet databases on arts theories, arts education, dance education, pecularities of adolescence, education documents of European Union and Lithuania;

2) empirical: questionnaire survey, diagnostic investigation, pedagogical experiment of one alternative, interview;

3) statistical: descriptive statistics (middle value of assessments median, absolute and percentage rate calculation), Chi square value calculation, cor-relation and cluster analyses. Analysis of statistic data was completed apply-ing SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 8.0 for Windows statis-tical data processing programme.

�

Stages of the research:In the first stage of the research (2002–2003) seeking to find out the

structure of dance skills, pecularities of dance skills from historical, func-tional, cultural and educational point of view, interaction between dance ac-tivities, relations between kinesthetic and cognitive processes in adolescence scientific literature and educational documents were analyzed. According to literature study results structure of dance skills was identified. Seeking to re-veal situation of dance skills education questionnaire survey of dance teach-ers was accomplished.

In the second stage (2003–2004) the scientific problem, hypothesis, the goals and methods of the research were defined. Seeking to identify empiri-cal features of dance skills structure in early adolescence which was identi-fied theoretically and factors which have impact on their expression diagnos-tic investigation was held. On the basis of theoretical thinking and results of diagnostic investigation the model of dance skills education and diagnostic instruments of dance skills evaluation in early adolescence were created.

In the third stage (2004–2005) seeking to ground empiricaly the model of dance skills education in early adolescence the pedagogical experiment of one alternative was implemented. In order to confirm the success of the ex-periment interview of participants of experiment was accomplished.

In the fourth stage of the research (2005–2008) on the basis of the results of literature analysis, questionnaire survey, diagnostic investigation, peda-gogical experiment and interview written part of the work and statistical data analysis was completed, conclusions and recommendations formulated.

Statements in defence: stimulation of activity and wholiness of cognitive and kinesthetic

processes on a basis of entire dance cognition is significant paradigm of efficient dance skills education;

sequental and purposeful involment of adolescents into autonomus dance activities – performance, creation, observation, interpretation and evaluation, orientated towards situations of communication in dance lesson, stimulate dance skills expression and development;

suitable application of educative tasks and instruments of evaluation have positive impact on dance skills expression and development in early adolescence.

10

Scientific novelty of this research is determinated by identified structure of dance skills substantiated on principles of cognitive arts education theory, as well as devised, theoretically and empiricaly grounded model of dance skills education in early adolescence, which is recommended to use in gen-eral schools and institutions of informal education seeking to achieve goals of General Dance Program.

Theoretical significance of the research results is constituted of identi-fied structure of dance skills, revealed connection between dance skills and kinesthetic and cognitive activity, theoretically grounded factors which in-fluence dance skills expression and development, diagnostic instruments and evaluation criteria of dance skills, devised and theoreticaly grounded model of dance skills education in early adolescence.

Practical significance of the research results is indicated by empiricaly grounded model of dance skills education in early adolescence, which is ef-ficient in developing dance skills in education reality. Practicaly grounded diagnostic instruments and evaluation criteria of dance skills which could allow dance teachers in practise assess achievements and progress in dance skills education umbiased and appropriate. Identified factors of organization of dance activities allow constitute education process towards situations of communication in broad dance skills development excluding emphasis on dance technique polishing during dance lessons at schools. Results of litera-ture analysis and experimental investigation could be used for dance teach-ers education improvement.

The structure and scope of dissertation. The present work consists of introduction, three parts, conclusions, recommendations, sourses of lite-rature and appendixes. The scope of the work is 147 pages (without appen-dixes), including 9 tables, 47 figures. 236 sourses of literature have been used.

11

Approval of the doctoral thesis.Scientific articles:

1. Baneviciute B. The Characteristics of Dance Skills in Early Adolescence // Acta Paedagogica Vilnensia. – ISSN 1392-5016. – T. 19 (2007), p. 82–92.

2. Baneviciute B. Dance Skills Development Using Creative Dance // Peda-gogika. – ISSN 1392-0340. – T. 85 (2007), p. 103–108.

3. Baneviciute B. Dance Skills of Students of Fifth-Sixth Grades in the Context of Personal Competences Development // Pedagogika. – ISSN 1392-0340. – T. 82 (2006), p. 124–128. Research reports presented at the following conferences:

1. Research report “Artistic Values in Early Adolescence” at the 5th Inter-national scientific conference “Problems of Effective Arts Education” (November 20, 2008, Vilnius Pedagogical University).

2. Research report “Creative Aspect of Dance Skills Education” at the 4th International scientific conference “Problems of Effective Arts Educa-tion” (November 16, 2007, Vilnius Pedagogical University).

3. Research report “The Characteristics of Dance Skills in Early Adoles-cence” at the 3rd International scientific conference “Problems of Effec-tive Arts Education” (November 30, 2006, Vilnius Pedagogical Univer-sity).

4. Research report “Skills of Dance Expression in the Context of Personal Competences Development” at the 2nd International scientific conference “Problems of Effective Arts Education” (November 3–4, 2005, Vilnius Pedagogical University).

5. Research report “Dance Communication Skills as an Education Object” at the 19th World Congress on Dance Research “More than Movement” (November 9–13, 2004, Larnaca, Cyprus).

6. Research project “Dance Skills Development at Comprehensive School” at the International scientific conference “Problems of Effective Arts Education” (November 25–26, 2004, Vilnius Pedagogical University).

7. Research report “Dance Skills of Students and Their Connection with Creative Spiritual Activity” at the International scientific conference “Parallels of Arts and Spiritual Education” (May 14, 2004, Šiauliai Uni-versity).

12

OVERVIEW OF THE CONTENTS OF DISSERTATION

The introduction discloses the actuality of the topic, scientific problem, the object, aims and goals of the research, hypothesis, the methods applied in dissertation, the stages of the research, novelty and theoretical and practi-cal significance of the results, statements in defence.

The first part “Theoretical paradigm of dance skills education” con-sists of five chapters. The first chapter “Conception of dance skills” ana-lyzes the notion of dance skills from the philosophical, historical, cultural, psychological, functional and educational point of view. Diversity of un-derstanding of dance skills is revealed. Historical and cultural evolution of dance skills is presented through fragmented description of dance perform-ance pecularities until XVIII century and discreate aspects of dance skills after XVIII century grounded by dance theories of that time till today. There are evidences from dance investigators about specific dance skills related to various dance genres such as folk, ballet, contemporary, ballroom, street, etc. Certain scholars analyze dance skills from the point of dance functions. Skills of dancers, choreographers, dance teachers, spectators are represented as related aspects of dance skills. Dance skills investigated from educational point are noted as skills of various dance activities, i. e. skills needed to per-form, to create, to understand and to evaluate dance.

The second chapter “Dance skills in the context of contemporary arts education” analyzes dance skills in the light of latest European and Lithua-nian education documents, strategies of arts education, arts education theo-ries, dance teaching models and contradictory attitude of society to dance. Dance skills are discussed from the point of view of cognitive arts education theory noting that dance is a certain kind of language or system of symbols which requires certain skills – dance skills – in order to communicate, create and understand it.

The third chapter “Communicative course in dance skills education” according to works of famous foreign and Lithuanian arts and arts education investigators and latest education documents communicative paradigm of arts education which enables young people to orientate themselves, under-stand and handle huge stream of verbal and nonverbal signs is approached. Arts expression structure and its perception seeking to communicate one’s ideas, thoughts and feelings is analyzed. The first section “Expression of

13

elements of communicative dance structure” of this chapter notes main ele-ments of dance (movement, space, time, energy) and introduces diversity of their understanding. Rhythm one of time elements is stated as one of most important in organizing movements into dance structure. It is stated that element of energy in some sourses is called movement force. Other research-ers maintain dynamics and methaphore as dance elements too. General structure of dance elements is presented (fig. 1).

Fig. 1. The structure of dance elements (as per Laban, 1947; Gardner, 1982; Hanna, 1987; Arnold, 1995; Smith-Autard, 2003; etc)

According to dance elements structure related dance skills identified on a basis of cognitive arts education theory and communicative course are pre-sented. It is stated that dance skills are communicative dance structure ex-pression skills which are constituted of movement symbolization skill, space expression skill, rhythm expression skill, tempo expression skill, movement force expression skill, movement development skill, movement development evaluation skill. The second section “Kinesthetic aspect of dance structure elements” discusses kinesthetic background of expression of dance elements and related dance skills. For dance structure to be expressed it should be performed physically, i. e. by physical body. Executing movements kinesthet-ic abilities and kinesthetic activity of a person which should be developed as well in order to expand movement vocabulary, performance technique and imagination disclose. The fourth chapter “Dance activities and their

14

interaction” analyzes dance activities in which dance skills appear. As main activity dance creation is pointed out, including improvisation and com-position. The structure of dance activities interaction is presented. The fifth chapter “Pecularities of dance activities in early adolescence” reveals as-pects of dance activities in early adolescence connected with special changes in psychological and physical characteristics of adolescents. Features of artistic creativity, cognitive and kinesthetic processes of this age period are discussed, problems pointed out and possible solutions presented.

The second part “Methodology of investigation of dance skills educa-tion in early adolescence” consists of six chapters. The first chapter “Meth-odological substantiation of the research” defines the methodological basis of the work which is grounded by the concept of skills (Jovaiša, 1993), move-ment analysis system (Laban, 1947), dance theories, theory of diversity of hu-man intelligence (Gardner, 1993), cognitive arts education theory, contempo-rary arts education paradigm, humanistic pedagogy principles. The second chapter “Methods of the research” presents questionnaire survey, diagnostic investigation, pedagogical experiment of one alternative, interview research methods and their application in certain stages of the research. Diagnostic creative dance tasks of narrative and abstract kind executed by students without music accompaniment alone and in groups of four are described. Diagnostic procedures which include equaly important processes of percep-tion, analysis, interpretation and evaluation are defined. The main criteria for dance skills evaluation (expression and interrelation features and levels) are described. The third chapter “Participants of the research” presents characteristics of persons under examination in questionnaire survey, di-agnostic investigation, pedagogical experiment of one alternative and inter-view and principles of their selection. In dance teachers questionnaire survey 168 dance teachers from different regions of Lithuania, representing all age groups, qualification and experience levels participated. In diagnostic inves-tigation 159 students of V–VI grades from two Vilnius basic schools where dance lessons are held participated. Pedagogical experiment included 65 stu-dents of V–VI grades of one Vilnius basic school. For the interview four stu-dents from pedagogical experiment group were chosen. The fourth chapter “Procedures of the research” describes questionnaire survey, diagnostic in-vestigation, pedagogical experiment and interview proceedings, stages, peri-ods and timescale. The fifth chapter “Statistical analysis” describes methods

1�

and procedures of statistic analysis of data. The sixth chapter “Organization of dance skills education in early adolescence“ presents the model of dance skills education in early adolescence and its core – realization of educative interaction trough educative situation oriented towards communication. Educative actions and educative information are constructed according to the main principles of cognitive arts education theory insomuch that ado-lescents would be stimulated to express dance elements and communicate trough created dance structure (fig. 2).

Fig. 2. The structure of the educative situation oriented towards communication

The third part “Results of dance skills education research” consists of four chapters. The first chapter “Dance skills education tendencies” ana-lyzes results of dance teachers questionnaire survey which reveal existance of dance lessons, education methods and dance genres applied, understand-ing dance skills notion, difficulties in dance skills education and factors of influence such as teachers qualification and pedagogical experience. The second chapter “Pecularities of dance skills expression in early adoles-cence” presents results of diagnostic investigation which show that theo-retically identified dance skills are possible to reveal in early adolescence, but

1�

mostly in low level if without purposeful education. It turned out that dance skills are expressed more vividly when students dance alone or in groups of four using narrative kind of dance tasks. It has been stated that seeking to stimulate dance creative activity conversations before and after dance tasks execution have positive impact. The third chapter “Changes of dance skills in early adolescence” presents the results of the pedagogical experiment. It has been established that pedagogical experiment was successful and devised model of dance skills education in early adolescence was efficient in achiev-ing significant changes in dance skills expression. According to data of statis-tic analysis more students demonstrated dance skills in high level at the end of the experiment (61,3 %) than at the beginning (6,6 %). It has been reported that applying the model of dance skills education in both cases of narrative and abstract dance kind tasks students performed higher level of dance skills than before experiment where narrative situation was more stimulating to express dance skills. By means of method of correlation and cluster analyses interrelation of dance skills and its changes as well as dependence on dance kind were pointed out. The fourth chapter “Attitudes to dance activities in early adolescence” analyzes results of the interview which show that the model of dance skills education had significant impact on changes of adoles-cents attitudes to dance activities, especially to dance creation, and in con-nection with this to dance skills performance on higher level.

1�

COUNCLUSIONS

1. Structure of dance skills grounded on principles of cognitive arts educa-tion theory is noted as creation of structure of symbols and its perception skills. According to elements of dance structure (movement (symbol), space, rhythm, tempo, force, dynamics and metaphore) related skills of expression of these elements and consolidation of them into solid one or simply dance skills are identified as: movement symbolization skill, space expression skill, rhythm expression skill, tempo expression skill, move-ment force expression skill, movement development skill, movement de-velopment evaluation skill.

2. The following components constitute the devised, theoretically and em-piricaly substantiated diagnostic instruments of dance skills in early adolescence: diagnostic dance tasks, description of empirical features of dance skills, dance skills evaluation criteria (dance skills expression and interralation), rank scale of dance skills evaluation which is based on diagnostic levels (low, when dance skills expression and interrelation is indistinct; middle, when dance skills expression and interrelation more vivid; high, when dance skills expression and interrelation is conspicu-ous).

3. The results of dance teachers questionnaire survey and diagnostic inves-tigation confirmed the hypothesis that well balanced application of dance activities and situations of communication in education process has sig-nificant impact on dance skills expression.

4. The data of pedagogical experiment indicated efficiency of devised model of dance skills education in early adolescence. Dance skills development is determinated by stimulating activity and wholiness of cognitive and ki-nesthetic processes on a basis of entire dance cognition applying purpose-ful educative actions.

5. Revealed pecularities of dance skills education in early adolescence report significant changes in depression of low level and increase of high level cases when applying purposeful educative actions.

6. It has been revealed that cases of disharmonious interrelation of dance skills (when space expression skill and tempo expression skill are ex-pressed conspicuous, but movement development skill and movement development evaluation skill are expressed indistinct) and harmonious

1�

low level interrelation of dance skills (when all dance skills are expressed indistinct) decline and harmonious high level interrelation of dance skills (when all dance skills are expressed conspicuous) increase.

7. It has been stated that there is a connection between dance kind and dance skills expression in early adolescence. Dance skills are expressed more vividly in situation of narrative dance kind task than of abstract dance kind task when purposeful educative actions are not applied. Pur-poseful educative actions have significant impact on withdrawal of differ-ences of dance expression level in both narrative and abstract dance kind tasks – all dance skills are expressed conspicuous.

8. In early adolescence there is a connection between dance kind and dance skills interrelation. Interrelation of dance skills is of harmonious low and middle level in both narrative and abstract dance kind tasks when pur-poseful educative actions are not applied. Purposeful educative actions significantly influence appearence of harmonious high level of dance skills interrelation in both narrative and abstract dance kind tasks.

9. The analysis of inteview allows to state that devised model of dance skills education in early adolescence is efficient in formation and positive change of adolescents’ attitudes to dance activities. Positive attitudes are stimulated by educative information and educative actions constructed on a basis of different learning styles, psychological and physical characteris-tics of adolescents.

1�

RECOMMENDATIONS

For dance teachers:in organization of dance education process to follow approach of notion

that dance is a certain kind of language or system of symbols which re-quires related skills – dance skills identified as dance structure creation and perception skills – in order to understand and communicate by means of it;

to pay the main attention to expression of dance elements and consoli-dation of them into solid dance structure and seek to communicate by means of this structure, i. e. to broad dance cognition and experience as opposed to dance technique skills development;

bearing in mind psychological, physical characteristics and pecularities of arts activities in early adolescence to abandon rehearsal type of dance lessons when main activity is repetition of dances and to emphasize cre-ative processes which are executed in all dance activities – performance, creation, observation, interpretation and evaluation;

to choose communicative course of dance skills education and to orien-tate dance activities towards communicative situations when students have possibilities to develop as creators, performers, observers and cri-tics;

to accept different learning styles, kinesthetic constitutions and pecu-larities of dance culture of adolescents and to use them as a basis for constructing educative information and educative actions;

in evaluation of dance skills in early adolescence to use both creative ex-pression performed by adolescent and its analysis as well as explanation and reflection of students on their dance work, success and failure, pos-sible ways of improvement;

to use informal conversations seeking to stimulate adolescents to learn to evaluate themselves, to listen and hear different opinion, to debate.

20

For institutions of dance teachers education:to introduce more thorough future dance teachers with arts education,

dance and dance education theories, their evolution in the context of contemporaneity, to stimulate constructive critical attitude to existing dance teaching systems;

to revalue contents of dance teachers education according to dance cul-ture of contemporary young generation and to add subjects or courses which could introduce newly arising dance types or trends and in the same way broaden cultural competencies.

21

ĮVADAS

Temos aktualumas. Švietimas pastaruoju metu nuolat patiria naujų iššūkių, susietų su politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo problemų sprendimu ir įvairių poreikių tenkinimu. Atsakingas pilietis, ini-ciatyvus specialistas, empatiškas pareigūnas, kūrybingas žmogus rengiamas šeimos, mokyklos, tautos ir valstybės institucijų sandūroje. Jos visos turi prisiimti atsakomybę už galutinį rezultatą – išugdytą sėkmingą asmenybę. Tačiau viena iš didžiausių nūdienos pasaulio problemų – augantis skaičius asmenų, nedalyvaujančių prasmingame ekonominiame, socialiniame, politiniame ir kultūriniame savo bendruomenės gyvenime (Changing Tea-ching Practices, 2005). Tai rodo, kad institucijos, dalyvaujančios asmenybės formavimo procese, nepakankamai efektyviai atlieka savo misiją. Europos bendrijų komisijos nuomone (2005), švietimas turėtų daryti reikšmingesnę įtaką žmogaus galimybių didinimui ir pasirinkimų plėtojimui, įgalinantiems naudotis laisvėmis, įprasminančiomis žmogaus gyvenimą.

Europos ir Lietuvos švietimo dokumentuose (Meninio ugdymo plėtotės nuostatos, 2002; Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos, 2003; Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2002, 2003; Chan-ging Teaching Practices, 2005; Recommendation of the European Parliament and of the Council on Key Competences for Lifelong Learning, 2005; Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcija, 2008; Pradinio ir pagrindinio ugdy-mo bendrosios programos, 2008 ir kt.) formuluojami svarbiausi efektyvaus ugdymo principai, orientuoti į visuotinį bendrojo išsilavinimo įgijimą vi-sose ugdymo srityse – kalbinio, matematinio, gamtamokslinio, socialinio ir meninio. Tampa svarbu įgyvendinti dokumentuose užfiksuotas principines meninio ugdymo nuostatas, numatančias didinti visuotinio meninio ugdy-mo veiksmingumą, ugdyti įvairius meninius gebėjimus, susietus su visomis meno šakomis (daile, muzika, šokiu ir teatru), siekti dermės tarp žinių, gebė-jimų ir nuostatų ugdymo (Meninio ugdymo plėtotės nuostatos, 2002).

Tačiau, kaip rodo moksliniai tyrimai (Goodlad, 1992; Fowler, 1996; Matonis, 2000; Kazragytė, 2000; Jackūnas, 2000; Lindqvist, 2001 ir kt.) ir ugdymo realybė (Bendrieji ugdymo planai, 2003; situacijos analizė), meninis ugdymas vis dar neužima deramos vietos bendrojo ugdymo sistemoje. Nors yra visi reikiami dokumentai: nuolat atnaujinamos meno dalykų bendrosios programos, išsilavinimo standartai, rengiamos turinio įgyvendinimo reko-

22

mendacijos, kai kurių dalykų mokymas bendrojo ugdymo sistemoje yra fra-gmentiškas, nenuoseklus. Tokia susiklostė ir šokio dalyko padėtis. Būrelių, šokio kolektyvų forma mokyklose gyvuojantis šokis kaip lygiavertis meninio ugdymo dalykas buvo formalizuotas 2002 metais, atsiradus Šokio bendrajai programai ir išsilavinimo standartams XI–XII klasėms. 2003 metais buvo sukurta Šokio bendroji programa visoms ugdymo pakopoms – nuo priešmo-kyklinio iki vidurinio ugdymo, atnaujinta pagal Europos Sąjungos švietimo direktyvas 2008 metais.

Nepaisant dokumentais sudarytų palankių sąlygų, šokis, kaip meninio ugdymo dalykas, sunkiai pripažįstamas reikalingu kiekvienam žmogui, siekiančiam tapti visapusiškai išprususiu, kūrybingu, aktyviu visuomenės nariu, valstybės piliečiu (Fowler, 1996). Visuomenėje šokis vis dar supran-tamas kaip gabių ir talentingų vaikų rengimas profesijai arba laisvalaikio neformalaus užimtumo forma. Ilgą laiką vyravęs bihevioristinis požiūris į šokio mokymą mokyklose: tenkinimasis savaimine mokinių saviraiška, per mažas dėmesys kūrybinių meninių ir estetinio suvokimo gebėjimų ugdymui, ryški orientacija į šokio atlikimo technikos lavinimą ir parodomųjų renginių (koncertų, konkursų) organizavimą ir jų kiekybę nebetenkina nei ugdymo proceso dalyvių, nei visuomenės poreikių, nei šiuolaikinio švietimo principų (Meninio ugdymo plėtotės nuostatos, 2002). Tad darosi itin aktualu iš naujo įvertinti teorijas, kuriomis grindžiamas šokio ugdymas, numatyti šokio ug-dymo proceso tobulinimo kryptis, atsižvelgiant į Europos ir Lietuvos meni-nio ir kultūrinio ugdymo direktyvas, pagrįsti jas moksliniais metodais.

Šiems tikslams realizuoti itin palanki situacija susidarė dėl Lietuvos švietimo reformos įsigalėjus laisvojo ugdymo paradigmai, kuri keičia nusi-stovėjusį klasikinį požiūrį į žinių įgijimo strategijas, mokinių ir mokytojų vaidmenis bei galimybes (Brūzgelevičienė, Žadeikaitė, 2008). Kaip teigia V. Matonis (2000), XX amžiaus antroje pusėje susiformavusi kognityvinė meninio ugdymo teorija daro įtaką meniniam ugdymui ir skatina pereiti nuo su menu susijusių procedūrų, technikų, kurių atlikimą nesunku vertinti kie-kybiškai, mokymo ir laisvos spontaninės vaiko saviraiškos akcentavimo prie visuminio meno reiškinių suvokimo, mąstymo ir bendravimo meno priemo-nėmis bei tam reikalingų gebėjimų ir nuostatų ugdymo. Anot kognityvinės meninio ugdymo teorijos kūrėjų (Reimer, 1989; Parsons, Davis, Gardner, Smith, 1992), mąstymas ir suvokimas yra įkūnijami meninės raiškos formos, kuria siekiama komunikuoti, vykstant kūrybos procesui. Tai sėkmingai

23

įrodė V. Kazragytė (2000), nustačiusi, kad kūrybos vyksmas, kai vaikas, su-augusiesiems tiesiogiai neįsikišus, kuria raiškos formą, t. y. simbolių sistemą, ir ją suvokia, laikytinas vaisingiausiu ugdymo rezultatu. Naujoji meninio ugdymo paradigma ir europinių dimensijų taikymas lemia šokio gebėjimų, kaip vienų iš meninių gebėjimų, ugdymo aktualumą.

Šokio gebėjimai kaip savaime vertingi meniniai gebėjimai, padedantys reikšti save šokio priemonėmis, kurti ir komunikuoti (Bendrosios progra-mos ir išsilavinimo standartai, 2003), jų struktūra, ugdymo sąlygos ir ypatu-mai Lietuvoje nėra nagrinėti, o užsienio autoriai (Шмидт, 1960; Guest, 1983; Бондаренко, 1985; Hanna, 1987, 2002; Головкина, 1989; Bennett, 1994; Willis, 1995; Shreeves, 1990; Weikart, 1996; Громов, 1997; Arnold, 1995, 2000; Rose, 1999; Banon, 2000; Keinanen, Hetland, 2000; Bradley, 2001; Lindquist, 2001; Lavender, 2001; Seitz, 2002; Smith-Autard, 2003; Redfern, 2003 ir daugelis kitų) analizuoja pavienius jų aspektus. Išsamesni tyrimai Lietuvoje yra daugiau susiję su šokio istorijos (Poškaitis, 1992; Grivickas, 2002; Milvydienė, 2003; Idzelevičius, 2004), šokio klasifikacijos (Davainis-Silvestraitis, Slaviūnas, 1958; Morkūnienė, 1982; Lingys, Gudavičius, Čapai-tė, Gražulienė, 1994; Urbanavičienė, 2000), šokio filosofijos (Karoblis, 2003), etnologijos (Barkauskaitė, 2004) problemų nagrinėjimu. Daugumos autorių (Jakelaitis, 1953; Kasperavičienė, 1979; Jagutytė, 1983; Jakutienė, 1988; Ei-nikytė, 1998; Kirvaitienė, 1998; Idzelevičienė, 1999, 2000; Kisielienė, 2000; Kazlauskas, 2002; Zinčiukienė, 2003 ir kt.) darbai yra metodinio pobūdžio, aprašantys konkrečių šokio žanrų (liaudies, pramoginio, klasikinio ir kitų) šokio žingsnius, jų derinius, šokius ir jų atlikimo technikas bei mokymo metodikas. Edukologijos srities disertacinis tyrimas, atliktas R. Gaučaitės (2004), analizuoja šokio veiklos instrumentinę reikšmę ugdant ikimokykli-nio amžiaus vaikus darželyje.

Kognityvinės meninio ugdymo teorijos autoriai (Reimer, 1989; Parsons, Davis, Gardner, Smith, 1992) tyrinėdami kūrybinius meninius gebėjimus nurodo kritinį jų raiškos ir ugdymo momentą – dešimtuosius metus, kai nu-slūgsta spontaninis vaikiškas kūrybingumas ir susilpnėja interesas meno kū-rybai. Ankstyvosios paauglystės periodu reikalinga itin jautriai ir atsakingai organizuoti ugdymo procesą, siekiant neleisti sustabdyti meninių gebėjimų plėtotės. Nagrinėjant šiuos klausimus ryškėja mokslinė problema – kokiu požiūriu turi būti grindžiamas ir kokiu pagrindu konstruojamas ugdymo procesas, kad sėkmingai plėtotųsi šokio gebėjimai ankstyvojoje paauglys-

24

tėje? Išsamių tyrimų, analizuojančių šokio gebėjimus ankstyvojoje paau-glystėje, aptikti nepavyko. Nerasta ir visuotinai pripažintos šokio gebėjimų struktūros ar šokio gebėjimų vertinimo sistemos tyrimų. Tai rodo, kad šokio gebėjimai ir jų ugdymo ypatumai nėra pakankamai atskleisti nei teoriniu, nei praktiniu požiūriu.

Todėl tyrimo objektu buvo pasirinkti šokio gebėjimai ir jų ugdymas ankstyvojoje paauglystėje.

Tyrimo tikslas – nustatyti šokio gebėjimų ugdymo ypatumus ankstyvo-joje paauglystėje.

Tyrimo uždaviniai:1) teoriškai pagrįsti šokio gebėjimų struktūrą;2) parengti, teoriškai ir empiriškai pagrįsti šokio gebėjimų diagnostinius

instrumentus; 3) nustatyti šokio gebėjimų raiškai ankstyvojoje paauglystėje įtakos tu-

rinčius veiksnius;4) parengti šokio gebėjimų ugdymo ankstyvojoje paauglystėje modelį ir

empiriškai pagrįsti jo efektyvumą.Tyrimo hipotezė. Efektyvų šokio gebėjimų ugdymą ankstyvojoje paau-

glystėje sąlygoja proporcingas šokio veiklų derinimas ir naudojimas bei ben-dravimo situacijų įgyvendinimas ugdymo procese, darantys įtaką paauglių kinestetinių ir kognityvinių procesų vienovei bei aktyvumui.

Disertacijoje taikyti šie tyrimo metodai:1) teoriniai: įvairių mokslo sričių literatūros meninio ugdymo, šokio teo-

rijos ir šokio gebėjimų ugdymo klausimais studijavimas, švietimo dokumen-tų, meninio ugdymo, šokio metodinės literatūros, interneto duomenų bazių analizavimas, lyginimas ir apibendrinimas;

2) empiriniai: apklausa raštu, diagnostinis tyrimas, vienos alternatyvos pedagoginis eksperimentas, interviu;

3) statistiniai: aprašomoji statistika (vidurinis įvertinimo balas mediana (Md), absoliučių ir procentinių dažnių skaičiavimas), Chi kvadrato reikšmės skaičiavimas, koreliacinė analizė (kontingencijos koeficiento, Spearman koeficiento skaičiavimas) ir klasterinė analizė. Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta taikant SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 8.0 for Windows kompiuterinių programų paketą.

2�

Tyrimo eigaPirmajame tyrimo etape (2002–2003 m.), siekiant nustatyti šokio gebė-

jimų ugdymo ankstyvojoje paauglystėje ypatumus, buvo studijuota įvairių mokslo sričių literatūra meninio ugdymo, šokio teorijos ir šokio gebėjimų ugdymo klausimais. Remiantis literatūros analize išskirta šokio gebėjimų struktūra. Siekiant nustatyti šokio gebėjimų ugdymo tendencijas, atlikta šo-kio mokytojų apklausa raštu.

Antrajame etape (2003–2004 m.) suformuluota tyrimo hipotezė, api-brėžti uždaviniai, kurta tyrimo metodika. Siekiant nustatyti, ar mokiniai gali atskleisti išskirtuosius šokio gebėjimus ankstyvojoje paauglystėje ir ko-kie yra atsiskleidimą lemiantys veiksniai, buvo atliktas diagnostinis tyrimas. Teorinio samprotavimo ir diagnostinio tyrimo rezultatų pagrindu parengtas eksperimentinis šokio gebėjimų ugdymo modelis ir diagnostiniai šokio ge-bėjimų vertinimo instrumentai.

Trečiajame etape (2004–2005 m.), siekiant empiriškai pagrįsti šokio gebėjimų ugdymo modelio efektyvumą, organizuotas vienos alternatyvos pedagoginis eksperimentas. Patvirtinant eksperimente taikytų ugdymo veiksmų rezulatyvumą atliktas eksperimento dalyvių interviu.

Ketvirtajame etape (2005–2008 m.), remiantis mokslinės literatūros ir anketinės apklausos, diagnostinio tyrimo ir pedagoginio eksperimento rezultatais, buvo rašomas darbas, atlikta statistinė duomenų analizė ir api-bendrinimas, formuluojamos išvados ir teikiamos šokio gebėjimų ugdymo rekomendacijos.

Ginamieji disertacijos teiginiai:kinestetinių ir kognityvinių procesų vienovės ir aktyvumo skatinimas

visuminio šokio pažinimo pagrindu yra reikšminga efektyvaus šokio gebėjimų ugdymo paradigma;

nuoseklus ir kryptingas paauglių įtraukimas į savarankiškas šokio veiklas – atlikimą, kūrimą, stebėjimą, interpretavimą ir vertinimą, nu-kreiptas į bendravimo situacijos kūrimą pamokoje, skatina atsiskleisti šokio gebėjimus ir juos plėtoti;

tinkamai parinktų užduočių ir vertinimo instrumentų taikymas daro efektyvią įtaką šokio gebėjimams atsiskleisti ir plėtotis ankstyvojoje pa-auglystėje.

2�

Šio darbo mokslinį naujumą lemia kognityviniu požiūriu išskirta šokio gebėjimų struktūra, parengtas ir teoriškai bei empiriškai pagrįstas šokio gebėjimų ugdymo modelis, kuris siūlomas naudoti bendrojo lavinimo mo-kyklose, neformaliojo švietimo institucijose, efektyviai įgyvendinant šokio bendrosios programos tikslus, siekiant programoje numatytų mokinių šokio pasiekimų.

Teorinį rezultatų reikšmingumą sudaro atskleista šokio gebėjimų struktūra, atskleistas šokio gebėjimų ryšys su kinestetiniu ir kognityviniu (mąstymo ir suvokimo) aktyvumu, išryškinti ir teoriškai pagrįsti pagrindi-niai šokio gebėjimams bei jų ugdymui įtakos turintys veiksniai, šokio gebėji-mų vertinimo kriterijai bei diagnostiniai instrumentai, parengtas ir teoriškai pagrįstas šokio gebėjimų ugdymo ankstyvojoje paauglystėje modelis.

Praktinį rezultatų reikšmingumą sudaro parengtas ir empiriškai pa-grįstas šokio gebėjimų ankstyvojoje paauglystėje ugdymo modelis, leidžian-tis efektyviai plėtoti šokio gebėjimus. Sukurti šokio gebėjimų diagnostiniai instrumentai, išskirti vertinimo kriterijai, kurie leistų mokytojams prak-tiškai objektyviai ir veiksmingai vertinti mokinių šokio gebėjimų ugdymo pasiekimus ir pažangą. Nustatyti šokio veiklos procesų – atlikimo, kūrimo, stebėjimo ir vertinimo organizavimo ypatumai, kreipiantys ugdomąją sąvei-ką kurti bendravimo situaciją, leidžia efektyviai organizuoti šokio gebėjimų ugdymą, atsisakant vienpusiško atlikėjo gebėjimų ugdymo šokio pamokose. Literatūros analizės ir eksperimentinių tyrimų rezultatai galėtų pasitarnauti ir šokio mokytojų rengimui tobulinti.

Disertacijos struktūra. Darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados, re-komendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Pagrindinio teksto apimtis 147 puslapiai (be priedų), kuriuose pateikiamos 9 lentelės, 47 paveikslai. Pa-naudoti 236 literatūros šaltiniai.

2�

Mokslinės publikacijos:1. Banevičiūtė B. Šokio gebėjimų raiškos ypatumai ankstyvosios paau-

glystės metais //Acta Paedagogica Vilnensia: mokslo darbai. – T. 19 (2007), p. 82–92. ISSN 1392-5016.

2. Banevičiūtė B. Šokio gebėjimų ugdymas ankstyvojoje paauglystėje naudojant kūrybinę šokio raišką // Pedagogika: mokslo darbai. – T. 85 (2007), p. 104–109. ISSN 1392-0340.

3. Banevičiūtė B. Penktų–šeštų klasių mokinių šokio gebėjimai as-mens kompetencijos ugdymo kontekste // Pedagogika: mokslo darbai. – T. 82 (2006), p. 124–128. ISSN 1392-0340.

Pranešimai konferencijose:1. V tarptautinė mokslinė konferencija „Efektyvaus meninio ugdymo

problemos“ pranešimas „Meninių nuostatų ugdymas ankstyvojoje pa-auglystėje“ (2008 m. lapkričio 20 d., Vilniaus pedagoginis universitetas).

2. IV tarptautinė mokslinė konferencija „Efektyvaus meninio ugdymo problemos“ pranešimas „Kūrybinis šokio gebėjimų ugdymo aspektas“ (2007 m. lapkričio 16 d., Vilniaus pedagoginis universitetas).

3. III tarptautinė mokslinė konferencija „Efektyvaus meninio ugdymo problemos“ pranešimas „Šokio gebėjimų atsiskleidimo ankstyvojoje paauglystėje ypatumai“(2006 m. lapkričio 30 d., Vilniaus pedagoginis universitetas).

4. II tarptautinė mokslinė konferencija „Efektyvaus meninio ugdymo problemos“ pranešimas „Mokinių šokio raiškos gebėjimai asmens kompetencijos ugdymo kontekste“ (2005 m. lapkričio 3–4 d., Vilniaus pedagoginis universitetas).

5. Pasaulinis Tarptautinės šokio tarybos (CID) kongresas „Daugiau nei judesys“ pranešimas „Komunikavimo šokio priemonėmis gebėjimų ugdymas“ (2005 m. lapkričio 9–13 d., Larnaka, Kipras).

6. Tarptautinė mokslinė konferencija „Efektyvaus meninio ugdymo pro-blemos“ projektas „Šokio gebėjimų ugdymas bendrojo lavinimo mokyk-loje“ (2004 m. lapkričio 25–26 d., Vilniaus pedagoginis universitetas).

7. Tarptautinė mokslinė konferencija „Meninio ir dvasinio ugdymo paralelės“ pranešimas „Moksleivių šokio gebėjimai ir jų sąsajos su kūrybiniu dvasios aktyvumu“ (2004 m. gegužės 14 d., Šiaulių univer-sitetas).

2�

DISERTACIJOS TURINIO APŽVALGA

Įvade aptariamas temos aktualumas, suformuluota problema, apibrė-žiamas tyrimo objektas, tikslas, uždaviniai, iškeliama hipotezė, apžvelgiami tyrimo metodai, aprašomi tyrimo etapai, nusakomas darbo mokslinis nauju-mas, teorinis ir praktinis reikšmingumas.

Pirmą disertacijos dalį „Šokio gebėjimų ugdymo teorinė paradigma“ sudaro penki skyriai. Pirmame skyriuje „Šokio gebėjimų samprata“ ap-žvelgiami įvairūs požiūriai į šokio gebėjimus istoriniu, kultūriniu, žanriniu, funkciniu ir edukaciniu aspektais. Išryškinama šokio gebėjimų apibrėžimų įvairovė. Nurodoma jų istorinė kaita iki XVIII a. fragmentiškai aprašomų šokio atlikimo ypatumų ir manierų ar pačių šokėjų ir nuo XVIII a. susifor-mavusiomis šokio teorijomis (imitacinė, formalizmo, ekspresyvumo, pos-tmodernistinė) grindžiamų pavienių šokio meno, o kartu ir šokio gebėjimų aspektų. Žanriniu požiūriu grįsdami šokio gebėjimų sampratą, daugelis au-torių išskiria daugybę specifinių šokio atlikimo gebėjimų, kurių reikia kiek-vienam šokio žanrui: baletui, liaudies, šiuolaikiniam, pramoginiam ir kt. Mokslininkai, šokį nagrinėjantys funkciniu aspektu, siekia šokio funkcijas suskirstyti ir apibūdinti, taip pat nusakyti, kokių gebėjimų reikia konkrečiai šokio funkcijų raiškai. Išryškinamos kelios šokio dalyvių grupės – šokėjų, choreografų, šokio mokytojų ir žiūrovų, kuriems reikia specifinių gebėjimų ir žinių. Šokio gebėjimų sampratą edukaciniu požiūriu tyrinėję mokslininkai šokio gebėjimus apibrėžia kaip įvairios šokio veiklos gebėjimus, t. y. gebėji-mus, reikalingus šokiui atlikti, šokiui kurti, improvizuoti ir jam vertinti.

Antrame skyriuje „Šokio gebėjimai šiuolaikiniame meninio ugdymo kontekste“ šokio gebėjimai analizuojami atsižvelgiant į naujausias Europos ir Lietuvos švietimo strategijas, vyraujančias meninio ugdymo teorijas, šokio mokymo modelius, prieštaringą visuomenės požiūrį. Nurodoma daugelio mokslininkų nuomonė dėl nepatenkinamos meninio ugdymo padėties, nepaisant egzistuojančių švietimo dokumentų, kurie pabrėžia vienodas me-ninio ugdymo sąlygas ir svarbą kiekvienam asmeniui. Remiantis meninio ugdymo teorijų analize ir meninio ugdymo praktikos tyrimais, aptariamas meninį ugdymą vis dar veikiantis bihevioristinis požiūris, kuris pernelyg sureikšmina spontaninę saviraišką, atlikimą ir techniką kaip vienintelius akivaizdžiai matomus ir pamatuojamus dalykus, bei nuvertina estetinio suvokimo, gebėjimų interpretuoti ir vertinti meno kūrinius svarbą. Kognity-

2�

vine meninio ugdymo teorija grindžiama mąstymo ir suvokimo procesų bei visuminio meninio pažinimo, vykstančio operuojant meniniais simboliais, svarba. Laikantis kognityvinio požiūrio į šokį kaip į simbolių sistemą arba kalbą, šokio gebėjimai aiškinami kaip gebėjimai savarankiškai kurti ir reikš-ti šokio struktūrą bei ją suvokti siekiant komunikacinių tikslų.

Trečiame skyriuje „Komunikacinė šokio gebėjimų ugdymo kryptis“, remiantis įvairių mokslininkų darbais bei naujausiais švietimo dokumentais, analizuojama komunikacinė meninio ugdymo paradigma, atskleidžianti ko-munikacinės krypties reikšmę ugdant jaunos asmenybės gebėjimus orientuo-tis neverbalinių ir verbalinių ženklų sraute, jį suvokti ir valdyti. Analizuoja-ma meninės raiškos struktūra ir jos suvokimo svarba siekiant komunikuoti savo mintis, jausmus ir sumanymus. Siekiant šio tikslo pirmame poskyryje „Komunikuojamos šokio struktūros elementų raiška“ analizuojami šokio tyrinėtojų darbai, nurodomi pagrindiniai šokio elementai – judesys, erdvė, laikas, energija ir pateikiami įvairūs jų aiškinimai. Akcentuojamas ritmas kaip vienas svarbiausių laiko elementų ir veiksnių, organizuojančių judesius į vientisą struktūrą. Judesio energija kai kurių autorių yra įvardijama kaip judesio jėga. Kiti autoriai, be esminių judesio, erdvės, laiko ir energijos ele-mentų, nurodo šokio struktūros elementų jungimo ir derinimo (dinamikos) bei santykio (metaforos) elementus (1 pav.).

1 pav. Šokio struktūros elementai (pagal Laban, 1947; Gardner, 1982; Hanna, 1987; Arnold, 1995; Smith-Autard, 2003 ir kt.)

30

Poskyrio pabaigoje pateikiama šokio gebėjimų, kaip komunikuojamos šokio formos elementų raiškos gebėjimų, struktūra, kurią sudaro: gebėji-mas simbolizuoti judesiu, gebėjimas išreikšti erdvę, gebėjimas išreikšti ritmą, gebėjimas išreikšti tempą, gebėjimas išreikšti judesio jėgą, gebėjimas plėtoti judesius, gebėjimas vertinti judesių plėtojimą. Antrame poskyryje „Kineste-tinis šokio struktūros elementų raiškos aspektas“ grindžiamas kinestetinis šokio struktūros elementų, kartu ir su jais susijusių šokio gebėjimų, raiškos pagrindas. Kaip teigia autoriai, kad pasireikštų šokio struktūra, ji turi būti atlikta fiziškai, t. y. kūnu. Atliekant šokio judesius kūnu, reiškiasi žmogaus kinestetinės galios, kurias įvairūs mokslininkai aiškina skirtingai, sutardami tik dėl jų prigimtinio savitumo ir galimybių jas plėtoti bei aktyvinti. Apiben-drinant skyrių teigiama, kad komunikuojančios šokio struktūros elementų ir su jais susijusių šokio gebėjimų raiškos pagrindas yra asmens kinestetinės galios ir jų aktyvumas, pasireiškiantys atliekant, kuriant ir suvokiant šokį.

Ketvirtame skyriuje „Šokio veiklos ir jų sąveika“ analizuojamos šokio veiklos, kurių metu reiškiasi šokio gebėjimai: šokio kūryba, atlikimas, ste-bėjimas, interpretavimas ir vertinimas. Svarbiausia šokio veikla yra laikoma kūryba, apimanti du procesus – improvizavimą ir komponavimą. Šokis yra priskiriamas atlikėjų menams, tad be šokio struktūros fizinės raiškos, t. y. atlikimo, neįmanoma pati šokio struktūra. Aptariama šokio stebėjimo veik-la, kurios metu vyksta šokio metaforinės prasmės perpratimas, t. y. interpre-tacija ir vertinimas. Pateikiama šokio veiklų sąveikos struktūra.

Penktame skyriuje „Ankstyvojo amžiaus paauglių šokio veiklos ypatumai“ išryškinami pagrindiniai ankstyvojo amžiaus paauglių šokio veiklos ypatumai, susiję su amžiaus tarpsnio psichologinėmis ir fizinėmis savybėmis. Remiantis įvairių mokslininkų darbais aptariama paauglių me-ninė kūrybinė veikla ir su ja susiję sunkumai: nuslopęs vaikystėje dominavęs polinkis į kūrybinę meninę veiklą, sutrikęs šios veiklos spontaniškumas ir sinkretiškumas, jautri reakcija į suaugusiųjų pastabas, priešinimasis griež-tiems nurodymams. Analizuojamos atsiradusios naujos abstrakčiojo mąsty-mo išgalės, kurios leidžia paaugliams reaguoti į šokį sąmoningiau, suvokti jį giliau, įžiūrėti ir perteikti stiliaus ypatumus, kurti choreografines struktūras bei jomis naudotis. Nurodomos šiame amžiaus tarpsnyje tai daryti truk-dančios priežastys: persitvarkantis motorinis aparatas, nevienodu tempu augantys kaulai ir raumenys, greitesnis raumenų pervargimas, pažeidžiama laikysena visa tai lemia nepakankamą koordinaciją, judesių disharmoniją,

31

negebėjimą valdyti kūno. Teigiama, kad siekiant išvengti su amžiaus tarps-niu susijusių kinestetinių ir psichologinių problemų bei užtikrinti nuoseklią šokio gebėjimų, šokio kūrybinės patirties plėtotę ir teigiamų nuostatų į šokio veiklą formavimąsi reikalinga mokytojo pagalba, tinkamas ugdymo turinys ir efektyvūs mokymo metodai.

Antrą disertacijos dalį „Šokio gebėjimų ugdymo ankstyvojoje paau-glystėje tyrimo metodologija“ sudaro šeši skyriai. Pirmame skyriuje „Ty-rimo metodologinis pagrindimas“ nurodomos pagrindinės metodologinės nuostatos, kuriomis grindžiamas tyrimas: L. Jovaišos (1993) pateikiama ge-bėjimo samprata, R. Labano (1947) šokio judesio analizės sistema, J. Hanna, (1987), N. Carrollio (2003) šokio teorija, H. Gardnerio (1993) intelektų įvai-rovės teorija, kognityvinė meninio ugdymo teorija, šiuolaikinė meninio ug-dymo paradigma, humanistinės pedagogikos teorija. Tyrimas grindžiamas kiekybinių ir kokybinių metodų naudojimu ir derinimu, taikant nomotetinę (normatyvinę) ir ideografinę (interpretacinę) socialinių mokslų paradigmas. Šokio gebėjimų ugdymas, grindžiamas kognityvine meninio ugdymo teorija, edukologijoje yra naujas, netyrinėtas reiškinys, todėl buvo pasirinktas vienos alternatyvos pedagoginis eksperimentas, pastaruoju metu įvardijamas kaip ugdymo projekto analogas. Tokiu eksperimentu yra siekiama kuriamą ug-dymo sistemą įgyvendinti kaip vieną iš daugelio pedagoginių alternatyvų, o ne lyginti ją su kitomis. Antrame skyriuje „Tyrimo metodai“ aptariami kon-krečiuose tyrimo etapuose naudoti metodai. Siekiant ištirti šokio gebėjimų ugdymo situaciją, atlikta šokio mokytojų anketinė apklausa. Diagnostinis tyrimas organizuotas siekiant sužinoti, ar teoriniu lygmeniu išskirtus šokio gebėjimus galima atskleisti empiriniu lygmeniu ir nustatyti šokio gebėjimų raiškos požymius ankstyvosios paauglystės amžiuje; atskleisti pagrindinius veiksnius, kurie turi įtakos šokio gebėjimų raiškai; parengti ir patikrinti šo-kio gebėjimų diagnostines priemones. Šokio gebėjimų diagnostikai naudoja-mos diagnostinės šokio užduotys, kurių pagrindas – kūrybinė šokio raiška, turi naratyvinio ir abstrakčiojo šokio struktūros tipo bruožų, apima du skir-tingus šokimo būdus: pavieniui ir grupėje po keturis. Užduotys atliekamos, t. y. šokama, be muzikinio akompanimento. Aprašomos parengtos diagnos-tinės šokio gebėjimų procedūros, kurias sudaro vienodai svarbūs procesai: suvokimas, analizavimas, interpretavimas ir vertinimas. Juos atliekant pagal pagrindinius vertinimo kriterijus yra nustatomi šokio gebėjimų raiškos ir sąryšio požymiai bei jų lygmenys ir pateikiami jų aprašai. Vienos alternaty-

32

vos pedagoginio eksperimento tikslas – nedidelėje eksperimentinėje grupėje patikrinti teoriškai pagrįstą šokio gebėjimų ugdymo modelį ir nustatyti jo efektyvumą realiomis ugdymo sąlygomis. Eksperimento pradžioje ir pabai-goje įvertinus šokio gebėjimų lygį ir jo pokyčius, nustatytas šokio gebėjimų ugdymo modelio efektyvumas. Interviu kaip kokybinis tyrimo metodas nau-dojamas siekiant sužinoti mokinių vidinio reagavimo pobūdį į jiems patei-kiamą ugdomąją informaciją, nes tai yra vienas iš svarbiausių grįžtamosios informacijos apie ugdymo veiksmų rezultatyvumą ir ugdytinio asmenybės pozicijos bei nuostatų pokytį veiksnių. Trečiame skyriuje „Tyrimo dalyviai“ pateikami mokytojų anketinės apklausos, diagnostinio ir eksperimentinio tyrimo bei interviu imčių formavimo principai, grindžiamas jų reprezenta-tyvumas, aprašomos tyrimo dalyvių charakteristikos. Ketvirtame skyriuje „Tyrimo procedūros“ aprašoma šokio mokytojų apklausos raštu, diagnos-tinio tyrimo, pedagoginio eksperimento ir interviu vykdymo eiga, etapai, terminai ir trukmė. Penktame skyriuje „Statistinė analizė“ nurodoma, kaip buvo apskaičiuojami mokytojų apklausos, diagnostinio ir eksperimentinio tyrimo metu gauti rezultatai. Šeštame skyriuje „Šokio gebėjimų ugdymo ankstyvojoje paauglystėje organizavimas“ pateikiama remiantis įvairių mokslininkų darbų analize parengto modelio esmė – ugdomosios sąveikos realizavimas ugdomąją situaciją orientuojant komunikavimo kryptimi. Ug-domieji veiksmai ir ugdomoji informacija šiame modelyje yra konstruojami pagal kognityvinės meninio ugdymo teorijos principus taip, kad ankstyvojo amžiaus paaugliai būtų skatinami savarankiškai reikšti šokio elementus ir ta raiška bendrauti. Bendravimo momentas išryškėja esant šokančiojo (kuriančiojo) ir stebinčiojo situacijai, kai ir vienas, ir kitas suvokia kuriamą šokio struktūrą ir kiekvienas savaip kuria prasmes. Ugdomieji veiksmai yra kreipiami ne tik į mokinių savarankiškos kūrybinės šokio raiškos, jos suvokimo ir komunikavimo ja procesų skatinimą, bet orientuojama, kad ir pats mokytojas aktyviai suvoktų, interpretuotų ir vertintų mokinių kuriamą šokio raišką (2 pav.).

Šokio veiklų derinimas ugdymo situacijoje yra grindžiamas bendravimo krypties, lygios vertės ir atviros kaitos principais.

Trečią disertacijos dalį „Šokio gebėjimų ugdymo tyrimų rezultatai“ sudaro keturi skyriai. Pirmame skyriuje „Šokio gebėjimų ugdymo tenden-cijos“ analizuojami mokytojų apklausos duomenys, atskleidžiantys šokio gebėjimų ugdymo situaciją (šokio pamokų buvimą, taikomus metodus, nau-

33

dojamus šokio žanrus, šokio gebėjimų supratimą, šokio gebėjimų ugdymo procese iškylančius sunkumus) ir kai kuriuos jai įtaką darančius veiksnius – mokytojų kvalifikacinę kategoriją, darbo stažą. Antrame skyriuje „Šokio gebėjimų raiškos ypatumai ankstyvojoje paauglystėje“ analizuojami dia-gnostinio tyrimo duomenys, kurie rodo, kad mokiniams ankstyvojoje paau-glystėje prieinama atskleisti visus išskirtuosius šokio gebėjimus dažniausiai žemu lygmeniu. Trečiame skyriuje „Šokio gebėjimų pokyčiai ankstyvojoje paauglystėje“ pateikiama šokio gebėjimų ankstyvojoje paauglystėje pradi-nio ir baigiamojo diagnostinių pjūvių duomenų analizė, rodanti statistiškai reikšmingą šokio gebėjimų pokytį. Teigiama, kad eksperimentinio ugdymo tikslą – išplėtoti šokio gebėjimus – pavyko pasiekti. Pateikiami konkrečių šokio gebėjimų raiškos pokyčiai, kurie rodo, kad ankstyvosios paauglystės laikotarpiu kryptingai ugdant mokinių šokio gebėjimai ryškiai plėtojasi ir didžiuma atvejų pasiekia aukštą lygmenį. Yra pateikiami šokio gebėjimų są-ryšio pokyčių rezultatai, kurie rodo, kad yra stiprus vidinis ryšys tarp išskir-tųjų šokio gebėjimų, tačiau atliekant eksperimentą kito sąryšio pagrindas ir sąryšio darnumo laipsnis. Nurodomi šokio gebėjimų sąryšio priklausomybės nuo šokio struktūros tipo tyrimo rezultatai. Ketvirtame skyriuje „Anksty-

2 pav. Ugdomosios situacijos, orientuotos į bendravimą, struktūra

34

vojo amžiaus paauglių nuostatos į šokio veiklą“ nagrinėjami tyrimo duo-menys, kurie rodo nuostatų pokyčius ir jų ypatumus. Apibendrinant teigia-ma, kad šokio gebėjimams atsiskleisti aukštesniu lygmeniu reikia teigiamų nuostatų į kūrybinę šokio veiklą.

3�

IŠVADOS

1. Šokio gebėjimų struktūra grindžiama kognityviniu požiūriu į meninius gebėjimus kaip gebėjimus kurti simbolių struktūras (formas) ir jas su-vokti. Remiantis šokio struktūrą sudarančių elementų (judesio (simbo-lio), erdvės, ritmo, tempo, jėgos, dinamikos ir metaforos) raiška išskirti šie šokio gebėjimai: gebėjimas simbolizuoti judesiu, gebėjimas išreikšti erdvę, gebėjimas išreikšti ritmą, gebėjimas išreikšti tempą, gebėjimas išreikšti judesio jėgą, gebėjimas plėtoti judesius ir gebėjimas vertinti ju-desių plėtojimą.

2. Vertinant šokio gebėjimus ankstyvojoje paauglystėje naudojami šie dia-gnostiniai instrumentai: diagnostinės šokio užduotys, empirinių šokio gebėjimų požymių aprašas, šokio gebėjimų vertinimo kriterijai (šokio gebėjimų atsiskleidimas ir sąryšis), ranginė šokio gebėjimų požymių vertinimo skalė, sudaryta remiantis diagnostiniais lygmenimis (žemas, kai šokio gebėjimų atsiskleidimas ir sąryšis yra neryškus; vidutinis, kai gebėjimų atsiskleidimas ir sąryšis yra ryškesnis; aukštas, kai gebėjimų atsiskleidimas ir sąryšis yra ryškus).

3. Mokytojų apklausos raštu ir diagnostinio tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad pagrindinis šokio gebėjimų atsiskleidimo veiksnys yra šokio veiklos ir naudojamo šokio žanro proporcingas derinimas esant ugdomajai sąveikai, orientuotai į bendravimo situacijos kūrimą.

4. Vienos alternatyvos pedagoginio eksperimento rezultatai rodo, kad pa-rengtas šokio gebėjimų ugdymo modelis yra efektyvus plėtojant šokio gebėjimus ankstyvojoje paauglystėje. Šokio gebėjimų plėtojimas, esant kryptingam ugdomajam poveikiui, pasireiškia visuminio šokio pažini-mo pagrindu skatinant kinestetinių ir kognityvinių (mąstymo ir suvoki-mo) procesų vienovę ir aktyvumą.

5. Šokio gebėjimų ugdymui ankstyvojoje paauglystėje būdingi žemo lyg-mens atvejų mažėjimo ir aukšto lygmens atvejų daugėjimo pokyčiai esant kryptingam ugdomajam poveikiui.

6. Ugdant šokio gebėjimus ankstyvojoje paauglystėje gebėjimų sąryšiui būdingi nedarnaus sąryšio (kai gebėjimas išreikšti erdvę ir gebėjimas išreikšti tempą atskleidžiami ryškiai, o gebėjimas plėtoti judesius ir ge-bėjimas vertinti judesių plėtojimą – neryškiai) ir darnaus žemo lygmens sąryšio (kai visi gebėjimai atskleidžiami neryškiai) atvejų mažėjimo bei

3�

darnaus aukšto lygmens sąryšio (kai visi gebėjimai atskleidžiami aukštu lygmeniu – ryškiai) didėjimo pokyčiai.

7. Ankstyvojoje paauglystėje esama sąsajų tarp šokio gebėjimų ir šokio formos tipo. Esant naratyviniam šokio tipui šokio gebėjimai yra atsklei-džiami ryškiau, nei esant abstrakčiajam šokio formos tipui. Ši situacija susiklosto iki kryptingo ugdomojo poveikio. Patyrus kryptingą ugdo-mąjį poveikį šokio gebėjimai yra atskleidžiami ryškiai esant tiek naraty-viniam, tiek abstrakčiajam šokio tipui.

8. Ankstyvojoje paauglystėje esama sąsajų tarp šokio gebėjimų sąryšio ir šokio formos tipo. Prieš atliekant kryptingą ugdomąjį poveikį esant tiek naratyviniam, tiek abstrakčiajam šokio tipui, šokio gebėjimams bū-dingas darnesnis žemo ir vidutinio lygmens sąryšis. Atlikus kryptingą ugdomąjį poveikį šokio gebėjimams būdingas darnus aukšto lygmens sąryšis esant tiek naratyviniam, tiek abstrakčiajam šokio tipui.

9. Interviu duomenų analizė leidžia teigti, kad parengtas šokio gebėjimų ugdymo modelis turi reikšmingos įtakos ankstyvojo amžiaus paauglių teigiamoms nuostatoms į šokio veiklą susiformuoti. Teigiamas nuostatas skatina ugdomoji informacija ir ugdomieji veiksmai, parengti atsižvel-giant į skirtingus mokymosi stilius, psichologines ir kinestetines anks-tyvojo amžiaus paauglių savybes.

3�

REKOMENDACIJOS

Bendrojo lavinimo mokyklų šokio mokytojams rekomenduojama:organizuojant šokio ugdymo procesą vadovautis požiūriu, kad šokis – tai

tam tikra kalba, simbolių sistema, kuriai suprasti ir valdyti reikalingi specifiniai gebėjimai – šokio gebėjimai, kurie suprantami kaip šokio struktūros kūrimo ir suvokimo gebėjimai;

dėmesys turėtų būti telkiamas į šokio elementų raišką, jų siejimą į vie-ningą visumą ir siekimą komunikuoti ta raiška, t. y. visuminį šokio pa-tyrimą, o ne į vienpusišką atlikimo gebėjimų ugdymą;

atsižvelgiant į ankstyvosios paauglystės psichologinius, kinestetinius ir meninės veiklos ypatumus atsisakyti repeticinio pobūdžio pamokų, akcentuoti kūrybinės šokio raiškos pagrindu derinamas įvairias šokio veiklas: atlikimą, kūrimą, stebėjimą, interpretavimą ir vertinimą;

rinktis komunikacinę šokio gebėjimų ugdymo kryptį, tam tikslui orientuoti šokio veiklas į bendravimo situacijų kūrimą, kai pamokoje suteikiama galimybė paaugliams būti šokėjais ir kūrėjais, stebėtojais ir vertintojais, bei kinestetinio aktyvumo skatinimą;

pripažinti skirtingus mokymosi stilius, įvairią kinestetinę sąrangą bei paauglių šokių kultūros ypatumus, atsižvelgti į šiuos aspektus rengiant ugdomąją informaciją ir ugdomuosius veiksmus;

vertinant šokio gebėjimus remtis ne tik pademonstruota paauglio kūry-bine raiška, jos elementų analize, bet ir jų aiškinimais, samprotavimais apie savo kūrybą, sėkmes ir nesėkmes, būdus tobulinti savo veiklą;

naudoti neformalius pokalbius skatinant paauglius pačius įsivertinti, iš-mokti išklausyti kito nuomonę, diskutuoti.

3�

Aukštosioms mokykloms, rengiančioms šokio mokytojus, šokio eduko-logus, rekomenduojama:išsamiau supažindinti būsimuosius šokio mokytojus, šokio ugdymo pro-

ceso tyrinėtojus su meninio ugdymo, šokio ir šokio ugdymo teorijomis, jų kaita šiuolaikiškumo kontekste, skatinti konstruktyviai kritinį požiū-rį į vyraujančią šokio mokymo sampratą, kuri remiasi atlikimo ir / ar spontaniškos saviraiškos principais;

pervertinti šokio mokytojų rengimo turinį atsižvelgiant į nūdienos jau-nimo šokio kultūros realijas ir papildyti jį moduliais, suteikiančiais gali-mybę pažinti naujai atsirandančias šokio formas, kartu plėtoti išprusimą bendros kultūros srityje.

3�

Birutė Banevičiūtė 1990 metais baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą ir įgijo biologo, biologijos ir chemijos dėstytojo kvalifikaci-ją. 2002–2006 metais – Vilniaus pedagoginio universiteto Kultūros ir meno edukologijos instituto Meninio ugdymo katedros doktorantė. Šokio įvairių technikų, improvizacijos, kompozicijos mokėsi Londono šiuolaikinio šokio mokykloje, JAV, Austrijoje, kitose institucijose, seminaruose užsienyje ir Lietuvoje. Nuo 1993 metų dirba pedagoginį darbą įvairaus profilio ir pakopų ugdymo įstaigose. 2002 metais jai suteikta mokytojos ekspertės kvalifikaci-ja. Yra parašiusi bendrąsias šokio programas (2002, 2003, 2008), dalyvauja kuriant kitus svarbius Lietuvos švietimo dokumentus (Vaikų ir jaunimo kul-tūrinio ugdymo kocepciją, Ugdymo turinio įgyvendinimo rekomendacijas ir kt.). Šiuo metu dirba Vilniaus pedagoginio universiteto Kultūros ir meno edukologijos instituto Meninio ugdymo katedros asistente.

Moksliniai interesai: šokio ugdymo procesas, šokio gebėjimai, asmens bendrosios kompetencijos, kultūrinis ugdymas.

El. paštas: [email protected]

Birute Banevičiūtė in 1990 graduated Vilnius university the Faculty of Natural Sciences and got biologist, biology and chemistry teacher’s quali-fication. In 2002–2008 completed Doctoral programme in the Institute of Cultural and Arts Education, Arts Education Department at Vilnius Pedagogical University. She studied dance technique, composition and improvisation at London Contemporary Dance School, American Dance Festival International Choreographers Residency Programme, ImPulzTanz Vienna, seminars and workshops in Lithuania and abroad. Since 1993 has been working in different education institutions, in 2002 got qualification of expert teacher. She wrote General Dance Program for schools (2002, 2003, 2008), other important education documents (Children and Youth Cultural Education Conception, Recommendations for Implementation of Education Contents, etc). Lecture of the Institute of Cultural and Arts Education, Arts Education Department at Vilnius Pedagogical University.

Scientific interests: dance education process, dance skills, personal com-petencies, cultural education.

E-mail: [email protected]

Birutė Banevičiūtė

EDUCATION OF DANCE SKILLS IN EARLY ADOLESCENCE

Summary of doctoral dissertationSocial Sciences, Educational Sience (07S)

Maketavo Laura Barisienė

SL 605. 2,5 sp. l. Tir. 75 egz. Užsak. Nr. 09-079Išleido ir spausdino Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla

T. Ševčenkos g. 31, LT–03111 VilniusTel. +370 5 233 3593, el. p. [email protected]

www.leidykla.vpu.lt