!Gâi!gâgu kurus Æuiga xus !Au!ûi!gâs hœ¸gƒs ge sao rana xu ra hœhe: • Doro!nawas Kampi (ÅhûÆhare mîÅguib Wilderness Safaris Åkha hâs) • Granietkop Kampmâ-ais (Åhûhâsib di kampi) • Granietkop !khœ¸uisa !khais (mîÅguib African Eagles Åkha hâb) • Ægau¸ui ¸gaegu !as mƒ-ams di mîÅguib • ¸noa tsî Æamax¡s di !aus • aitsama sîsen¡s di !aus • ÅgapiÅgau !aus !Au!ûi!gâs ge !kharaga Åhûhâsib tsî ÅguiÅguibe khoen di !gâi!gâga ra Œ Ækhƒ kai, sao rana !khœ¸gƒ hâse: • sîsenmƒs tsî matures sîsenoan disa a Œ Ækhƒ kai • omaride xamriÆganna Ågorabas • !au!ûi!gâs di garu-a mƒ¸uide ra sŒ!nâ kai • Ægau!nâs tsî ÆkhƒÆkhƒkhâisa ra ¸khâ!nâ • kurikorobe ra !hao!âsi ¸gae¸guide karosa maris di mƒsa mƒ • !au!ûi!gâs di Æanin ge !kharaga hƒÅaro ra hœdawade rah œ, aiÆgause !nari-¡hes tsî Ækhœs mƒxœÅkhƒs tsî !h¡b hain !hanadi di ¸khâ!nâs Khoen hîa !au!ûi!gâs !nâ Æan hân ge Ågui aimûÅgarus sî mû¸gƒÅgauba Æîn Åkhariba ¸gae¸guis !aroma ¡hâ. ÆNƒ !âpeb !hao!nƒsigu tsî Åhûhâsi Ågaugu ge !narisarima-aona kaise a !gâiba. Khoekhoegowab ge dana gowab hîa ra !au!ûi!gâs !nâ !haoheba. !Norasase ra hâma !aub xamarin, aiÆgause !nain, ge !kharaga harebede ra ÅkhŒ-¡ tsî a ¸hâ¸hâsa !naisarima-aona ¸gaes !nâ. !Au!ûi!gâs Æan¸gƒ-aon ge !kharaga ûib Æaxasin !nâ ra Æhao, aiÆgause Ågoa¸garib, !hanadŒs tsî !auib Æuiga x¡dŒbasens. !Au!ûi!gâs ge komitesa ¡hâ tsî !gae¸gƒsa sîsenaona tsî ra Åasa dŒÅgaugu tsî texnoloxin tsî !hao!nƒsi ¸ans tsî Ækhƒsiga ra sîsen¡se ra ¸gae¸gae¸guihe. !Au!ûi!gâs di Æaxasin ge xamarina !gôas tsî hoaÆae ra dŒhe kœ!gâdi, Æuiga mû¸ams Nae!khaidi ¸Khanisa ra sîsen¡ses, khoen tsî !aub xamarin Åkha hâ !omgude supusupus tsî omkhâisensa Œ Ækhƒ kaisa !khœ¸gƒ hâ. ÅHûhâsib Xamari!ûi-aogu ge !au!ûi!gâs xa !gae¸gƒhe hâ tsî !aub xamarin tsî Ånî hâ Æuiga ra mû¸am, tsî !gao!gaoga unusen ra ¸gae¸guisa ra ¸nuwiba. !Nƒsa ¸ans tsî hœhœ!nâhedi aroma: Doro!nawas !Au!ûi!gâs XoaÅîs 66 Khorixas, Kuneneb !Khawagas ÆÂÆapab: +264 (0) 608036196 !Aub Æuigu ge ra !aroma !h¡sâuÆkhƒsib !‡de ¸gui!nâgu kaisa tsî !h¡sâuÆkhƒsib Åomkhâisa !gû!gû. Å™-aisase îxa kurus n‡ !h¡!âs dis ge a dana x¡ !narisarima-aona ¸gaes !nâ. ÆUigu Anin ¸Gui mûhesa anu anin ge !au!ûi!gâs n‡s !nâ hâ, Ånî ani!nôa îa Namibiab !nâ Ågui ra hœhen, aiÆgause Rüppelli Ægiririb, Carp’s black tit, Rüppelli !oas!oas, Monteirob kokoseb, !uri¸are Ånaorab, rockrunner tsî Herero chat. Daisin !Au!ûi!gâdi ge ¸nu- wihesa xu i ge xam- arin di !gô ga ÅhûÆare hâse ra ¸gari!nâhe Åkharigu !nâ ge khâi. Doro!nawas, ge sao ra xamarina ¡hâ: ¸khoan, ¸n¡!nawan, !nain, xain, !goaren, Ågaen, Ægûn, Ækhaman, dôan (Ånâun), Ækhâses, Ågarub (¸hûiseb), !arub, !hƒb, ¸hiran, Ågirin, Ånorab Hain Doro!nawas ge hain !k¡siba ¡hâ hîa kai harebesa khoen sî !aub xamarina ¡ba hâna. ÆNaetisa hai!nôan ge Ånaran, Æganan, anhaidi, tsaura hais, Åhunin tsî Commiphora hai!nôan. !Au!ûi!gâs hœ¸gƒs ge sao ran ai ra mƒ¸uihe ● ● ● Ondangwa Katima Mulilo Windhoek High endemism Low endemism MîÅguiga !oa hâ !gaeÆaredi, aiÆgause Doro!nawas Kampi ge mûmûsa hœ¸gƒs, sîsengu, ÆkhƒÆkhƒkhâis tsî Ånî hâ !gâi!âga ra mƒ. !Narsarimas ge !kharaga !h¡sâuÆkhƒsib !‡de ram ƒ. !Au!ûi!gâs ¸harugun, aiÆgause Granietkop Kamp !khais ge hœ¸gƒs tsî sîsenna ra mƒ. !H¡b di hain !hanagu ge Åasa !‡di hœ¸gƒs dide ÅguiÅguibe khoena ram ƒ tsî Ækhƒti !au!ûi!gâs xas tsîna ¸hâbasa-i apa ¸khâ!nâsa ra mƒhe. !Au!ûi!gâs ge: ¸hanuÆîse xoamâisa !khais hîa !gƒsase ÅnœÆguisa !h¡Ågoradi tsî !h¡¸hanub !oa !amÆaresa ¸gae¸guisa ¡hâs hîa ra Åhûhâsib xa !khœdanahesa Ænƒ Æan¸gƒ-aon di omkhâis tsî !khœmâisase sîsen¡s !aub xamarin tsî !narisarimas !aroma. Æhûisa !nans xa ra ¸gae¸guihe hîa ra hoaraga Æanin di !gâi!gâga !oabasa a !khai Æan¸gƒ-aon hœ¸gƒsa !hao!nƒsi ¸garib Æaxasigu tawa Åarox¡ Ækhƒsa !aub xamarin tsî !narisarimasa xu a !khai hîan ra !aub xamarina !gôab âna Åaro!âba, Æîn ra !oa¸uis hâ!nâse ¸gae¸guihe xui-ao a !khai harebes hîa kurus Æuiga xu hâs ra Åarosensa, tsî i ra !h¡b di Ækhƒsiba !gâi!gâi!gaoheba a !khai Æîs !nâ-¡ i !oabadi tsî omkhâide mƒ!kharuhe tsî ¸gâ!nâgu kaihe Ækhƒsa Ægui¸uisa ¸gui!nâgu sîsen¡gaugu !aroma tsî Ænƒ Ågaub ai !omgus ÅoroÅoro tsî !gâi!gâgu !âÅhuru-aon diga ¸gui¸guisa SŒ!nâdi tsî !gâi!gâgu 1996 – xoaÆguib ge ra ÅkharaÅkharahe tsî ÅhûÆareÅkharib Æan¸gƒaona mƒ-am în !gâi!âga Åama !aub xam ain tsî !narisarimasa xu !au!ûi!gâde ¸nuwis Åkha 1996 – Doro!nawas ÅHûhâsib ge !au!ûi!gâs ase xoamâisens Åkha ra tsoatsoa 1999 – Doro!nawas ge Hôasoreb !nâ !au!ûi!gâs as era xoamâihe 2000 – Doro!nawas ge ra kurikorobe ÅApas-Huri¸oas xamari!gôas !nâ !â kai 2001 – sîsenxa kais !Nae!khaidi ¸Khanis mû¸ams dŒÅgaub dis Doro!nawas !Au!ûi!gâs !nâ 2005 – ÅGapi!gôahesa Dr Sam Nujomab, !GaoÆgui Presidenti Namibiab Republiki dib ge ¸hanuÆîse Doro!nawas Kampar a Ækhowa-am, ÅhûsîsenÆae mîÅguib hîa Doro!nawas !Au!ûi!gâs tsî Wilderness Safaris hâra Æaegu hâs ase 2007 – Granietkop ÅHûhâsib amp!khais g era Ækhowa-amhe 2008 – Ækhaman ge Ækhawa ra ¸gâxa-¡he !au!ûi!gâs !nâ 2009 – ¸n¡!nawan, aran (sâan) tsî hƒÅaro ra Ækhaman ge Ækhawa ra ¸gâxa-¡he !au!ûi!gâs !nâ Xoasa !âdi ge Helge Denkers tsî Ginger auneys xa !amÆarehe. ÆGui¸uib ge Gavin amoni xa ge dŒhe. Hoaraga ai-Œsigu ge Doro!nawas !Au!ûi!âs !nâ Helge Denkers xa ge !khœhe Doro!nawas !Au!ûi!gâs N‡ !au!ûi!gâs ge Doro !Goasa !oa ¸gaisa tsî Khoekhoegowab !nâ ‘!nabadi hâ!khais’ ti ra ¸âibasen sîsenmƒs Ægâu-aidi Ægan-i karosa mataredi garu-a mƒ¸uidi !GÂI!GÂGU !AUB ÆUIGA XU KHOEN !KHAIN & !AUB XAMARIN !KH™ÅGARASASE ÆUIGA ¸GAE¸GUIS