Top Banner
!Gâi!gâgu kurus Æuiga xus !Au!ûi!gâs hœ¸gƒs ge sao rana xu ra hœhe: Doro!nawas Kampi (ÅhûÆhare mîÅguib Wilderness Safaris Åkha hâs) Granietkop Kampmâ-ais (Åhûhâsib di kampi) Granietkop !khœ¸uisa !khais (mîÅguib African Eagles Åkha hâb) Ægau¸ui ¸gaegu !as mƒ-ams di mîÅguib ¸noa tsî Æamax¡s di !aus aitsama sîsen¡s di !aus ÅgapiÅgau !aus !Au!ûi!gâs ge !kharaga Åhûhâsib tsî ÅguiÅguibe khoen di !gâi!gâga ra Œ Ækhƒ kai, sao rana !khœ¸gƒ hâse: sîsenmƒs tsî matures sîsenoan disa a Œ Ækhƒ kai omaride xamriÆganna Ågorabas !au!ûi!gâs di garu-a mƒ¸uide ra sŒ!nâ kai Ægau!nâs tsî ÆkhƒÆkhƒkhâisa ra ¸khâ!nâ kurikorobe ra !hao!âsi ¸gae¸guide karosa maris di mƒsa mƒ !au!ûi!gâs di Æanin ge !kharaga hƒÅaro ra hœdawade rah œ, aiÆgause !nari-¡hes tsî Ækhœs mƒxœÅkhƒs tsî !h¡b hain !hanadi di ¸khâ!nâs Khoen hîa !au!ûi!gâs !nâ Æan hân ge Ågui aimûÅgarus sî mû¸gƒÅgauba Æîn Åkhariba ¸gae¸guis !aroma ¡hâ. ÆNƒ !âpeb !hao!nƒsigu tsî Åhûhâsi Ågaugu ge !narisarima-aona kaise a !gâiba. Khoekhoegowab ge dana gowab hîa ra !au!ûi!gâs !nâ !haoheba. !Norasase ra hâma !aub xamarin, aiÆgause !nain, ge !kharaga harebede ra ÅkhŒ-¡ tsî a ¸hâ¸hâsa !naisarima-aona ¸gaes !nâ. !Au!ûi!gâs Æan¸gƒ-aon ge !kharaga ûib Æaxasin !nâ ra Æhao, aiÆgause Ågoa¸garib, !hanadŒs tsî !auib Æuiga x¡dŒbasens. !Au!ûi!gâs ge komitesa ¡hâ tsî !gae¸gƒsa sîsenaona tsî ra Åasa dŒÅgaugu tsî texnoloxin tsî !hao!nƒsi ¸ans tsî Ækhƒsiga ra sîsen¡se ra ¸gae¸gae¸guihe. !Au!ûi!gâs di Æaxasin ge xamarina !gôas tsî hoaÆae ra dŒhe kœ!gâdi, Æuiga mû¸ams Nae!khaidi ¸Khanisa ra sîsen¡ses, khoen tsî !aub xamarin Åkha hâ !omgude supusupus tsî omkhâisensa Œ Ækhƒ kaisa !khœ¸gƒ hâ. ÅHûhâsib Xamari!ûi-aogu ge !au!ûi!gâs xa !gae¸gƒhe hâ tsî !aub xamarin tsî Ånî hâ Æuiga ra mû¸am, tsî !gao!gaoga unusen ra ¸gae¸guisa ra ¸nuwiba. !Nƒsa ¸ans tsî hœhœ!nâhedi aroma: Doro!nawas !Au!ûi!gâs XoaÅîs 66 Khorixas, Kuneneb !Khawagas ÆÂÆapab: +264 (0) 608036196 !Aub Æuigu ge ra !aroma !h¡sâuÆkhƒsib !‡de ¸gui!nâgu kaisa tsî !h¡sâuÆkhƒsib Åomkhâisa !gû!gû. Å™-aisase îxa kurus n‡ !h¡!âs dis ge a dana x¡ !narisarima-aona ¸gaes !nâ. ÆUigu Anin ¸Gui mûhesa anu anin ge !au!ûi!gâs n‡s !nâ hâ, Ånî ani!nôa îa Namibiab !nâ Ågui ra hœhen, aiÆgause Rüppelli Ægiririb, Carp’s black tit, Rüppelli !oas!oas, Monteirob kokoseb, !uri¸are Ånaorab, rockrunner tsî Herero chat. Daisin !Au!ûi!gâdi ge ¸nu- wihesa xu i ge xam- arin di !gô ga ÅhûÆare hâse ra ¸gari!nâhe Åkharigu !nâ ge khâi. Doro!nawas, ge sao ra xamarina ¡hâ: ¸khoan, ¸n¡!nawan, !nain, xain, !goaren, Ågaen, Ægûn, Ækhaman, dôan (Ånâun), Ækhâses, Ågarub (¸hûiseb), !arub, !hƒb, ¸hiran, Ågirin, Ånorab Hain Doro!nawas ge hain !k¡siba ¡hâ hîa kai harebesa khoen sî !aub xamarina ¡ba hâna. ÆNaetisa hai!nôan ge Ånaran, Æganan, anhaidi, tsaura hais, Åhunin tsî Commiphora hai!nôan. !Au!ûi!gâs hœ¸gƒs ge sao ran ai ra mƒ¸uihe Ondangwa Katima Mulilo Windhoek High endemism Low endemism MîÅguiga !oa hâ !gaeÆaredi, aiÆgause Doro!nawas Kampi ge mûmûsa hœ¸gƒs, sîsengu, ÆkhƒÆkhƒkhâis tsî Ånî hâ !gâi!âga ra mƒ. !Narsarimas ge !kharaga !h¡sâuÆkhƒsib !‡de ram ƒ. !Au!ûi!gâs ¸harugun, aiÆgause Granietkop Kamp !khais ge hœ¸gƒs tsî sîsenna ra mƒ. !H¡b di hain !hanagu ge Åasa !‡di hœ¸gƒs dide ÅguiÅguibe khoena ram ƒ tsî Ækhƒti !au!ûi!gâs xas tsîna ¸hâbasa-i apa ¸khâ!nâsa ra mƒhe. !Au!ûi!gâs ge: ¸hanuÆîse xoamâisa !khais hîa !gƒsase ÅnœÆguisa !h¡Ågoradi tsî !h¡¸hanub !oa !amÆaresa ¸gae¸guisa ¡hâs hîa ra Åhûhâsib xa !khœdanahesa Ænƒ Æan¸gƒ-aon di omkhâis tsî !khœmâisase sîsen¡s !aub xamarin tsî !narisarimas !aroma. Æhûisa !nans xa ra ¸gae¸guihe hîa ra hoaraga Æanin di !gâi!gâga !oabasa a !khai Æan¸gƒ-aon hœ¸gƒsa !hao!nƒsi ¸garib Æaxasigu tawa Åarox¡ Ækhƒsa !aub xamarin tsî !narisarimasa xu a !khai hîan ra !aub xamarina !gôab âna Åaro!âba, Æîn ra !oa¸uis hâ!nâse ¸gae¸guihe xui-ao a !khai harebes hîa kurus Æuiga xu hâs ra Åarosensa, tsî i ra !h¡b di Ækhƒsiba !gâi!gâi!gaoheba a !khai Æîs !nâ-¡ i !oabadi tsî omkhâide mƒ!kharuhe tsî ¸gâ!nâgu kaihe Ækhƒsa Ægui¸uisa ¸gui!nâgu sîsen¡gaugu !aroma tsî Ænƒ Ågaub ai !omgus ÅoroÅoro tsî !gâi!gâgu !âÅhuru-aon diga ¸gui¸guisa SŒ!nâdi tsî !gâi!gâgu 1996 xoaÆguib ge ra ÅkharaÅkharahe tsî ÅhûÆareÅkharib Æan¸gƒaona mƒ-am în !gâi!âga Åama !aub xam ain tsî !narisarimasa xu !au!ûi!gâde ¸nuwis Åkha 1996 Doro!nawas ÅHûhâsib ge !au!ûi!gâs ase xoamâisens Åkha ra tsoatsoa 1999 Doro!nawas ge Hôasoreb !nâ !au!ûi!gâs as era xoamâihe 2000 Doro!nawas ge ra kurikorobe ÅApas-Huri¸oas xamari!gôas !nâ !â kai 2001 sîsenxa kais !Nae!khaidi ¸Khanis mû¸ams dŒÅgaub dis Doro!nawas !Au!ûi!gâs !nâ 2005 ÅGapi!gôahesa Dr Sam Nujomab, !GaoÆgui Presidenti Namibiab Republiki dib ge ¸hanuÆîse Doro!nawas Kampar a Ækhowa-am, ÅhûsîsenÆae mîÅguib hîa Doro!nawas !Au!ûi!gâs tsî Wilderness Safaris hâra Æaegu hâs ase 2007 Granietkop ÅHûhâsib amp!khais g era Ækhowa-amhe 2008 Ækhaman ge Ækhawa ra ¸gâxa-¡he !au!ûi!gâs !nâ 2009 ¸n¡!nawan, aran (sâan) tsî hƒÅaro ra Ækhaman ge Ækhawa ra ¸gâxa-¡he !au!ûi!gâs !nâ Xoasa !âdi ge Helge Denkers tsî Ginger auneys xa !amÆarehe. ÆGui¸uib ge Gavin amoni xa ge dŒhe. Hoaraga ai-Œsigu ge Doro!nawas !Au!ûi!âs !nâ Helge Denkers xa ge !khœhe Doro!nawas !Au!ûi!gâs N‡ !au!ûi!gâs ge Doro !Goasa !oa ¸gaisa tsî Khoekhoegowab !nâ ‘!nabadi hâ!khais’ ti ra ¸âibasen sîsenmƒs Ægâu-aidi Ægan-i karosa mataredi garu-a mƒ¸uidi !GÂI!GÂGU !AUB ÆUIGA XU KHOEN !KHAIN & !AUB XAMARIN !KH™ÅGARASASE ÆUIGA ¸GAE¸GUIS
1

Doro !nawas - khoekhoegowab Doro !nawas...Doro!nawas Kampar a Ækhowa-am, ÅhûsîsenÆae mîÅguib hîa Doro!nawas !Au!ûi!gâs tsî Wilderness Safaris hâra Æaegu hâs ase 2007

Jan 03, 2020

Download

Documents

dariahiddleston
Welcome message from author
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
Page 1: Doro !nawas - khoekhoegowab Doro !nawas...Doro!nawas Kampar a Ækhowa-am, ÅhûsîsenÆae mîÅguib hîa Doro!nawas !Au!ûi!gâs tsî Wilderness Safaris hâra Æaegu hâs ase 2007

!Gâi!gâgu kurus Æuiga xus!Au!ûi!gâs hœ¸gƒs ge sao rana xu ra hœhe:

• Doro!nawas Kampi (ÅhûÆhare mîÅguib Wilderness Safaris Åkha hâs) • Granietkop Kampmâ-ais (Åhûhâsib di kampi)• Granietkop !khœ¸uisa !khais (mîÅguib African Eagles Åkha hâb)• Ægau¸ui ¸gaegu !as mƒ-ams di mîÅguib• ¸noa tsî Æamax¡s di !aus• aitsama sîsen¡s di !aus• ÅgapiÅgau !aus

!Au!ûi!gâs ge !kharaga Åhûhâsib tsî ÅguiÅguibe khoen di !gâi!gâga ra Œ Ækhƒ kai, sao rana !khœ¸gƒ hâse:

• sîsenmƒs tsî matures sîsenoan disa a Œ Ækhƒ kai• omaride xamriÆganna Ågorabas• !au!ûi!gâs di garu-a mƒ¸uide ra sŒ!nâ kai• Ægau!nâs tsî ÆkhƒÆkhƒkhâisa ra ¸khâ!nâ • kurikorobe ra !hao!âsi ¸gae¸guide karosa maris di mƒsa mƒ• !au!ûi!gâs di Æanin ge !kharaga hƒÅaro ra hœdawade rah œ, aiÆgause

!nari-¡hes tsî Ækhœs mƒxœÅkhƒs tsî !h¡b hain !hanadi di ¸khâ!nâs

Khoen hîa !au!ûi!gâs !nâ Æan hân ge Ågui aimûÅgarus sî mû¸gƒÅgauba Æîn Åkhariba ¸gae¸guis !aroma ¡hâ.

ÆNƒ !âpeb !hao!nƒsigu tsî Åhûhâsi Ågaugu ge!narisarima-aona kaise a !gâiba.

Kho

ekho

egow

ab g

e da

na g

owab

hîa

ra !a

u!ûi

!gâs

!nâ

!hao

heba

.

!Norasase ra hâma !aub xamarin, aiÆgause !nain,ge !kharaga harebede ra ÅkhŒ-¡ tsî a ¸hâ¸hâsa

!naisarima-aona ¸gaes !nâ.

!Au!ûi!gâs Æan¸gƒ-aon ge !kharaga ûib Æaxasin!nâ ra Æhao, aiÆgause Ågoa¸garib, !hanadŒs tsî

!auib Æuiga x¡dŒbasens.

!Au!ûi!gâs ge komitesa ¡hâ tsî !gae¸gƒsa sîsenaona tsî ra Åasa dŒÅgaugu tsî texnoloxin tsî !hao!nƒsi ¸ans tsî Ækhƒsiga

ra sîsen¡se ra ¸gae¸gae¸guihe.

!Au!ûi!gâs di Æaxasin ge xamarina !gôas tsî hoaÆae ra dŒhe kœ!gâdi, Æuiga mû¸ams Nae!khaidi ¸Khanisa ra sîsen¡ses,

khoen tsî !aub xamarin Åkha hâ !omgude supusupustsî omkhâisensa Œ Ækhƒ kaisa !khœ¸gƒ hâ.

ÅHûhâsib Xamari!ûi-aogu ge !au!ûi!gâs xa !gae¸gƒhehâ tsî !aub xamarin tsî Ånî hâ Æuiga ra mû¸am, tsî !gao!gaoga unusen ra ¸gae¸guisa ra ¸nuwiba.

!Nƒsa ¸ans tsî hœhœ!nâhedi aroma: Doro!nawas !Au!ûi!gâsXoaÅîs 66Khorixas, Kuneneb !KhawagasÆÂÆapab: +264 (0) 608036196

!Aub Æuigu ge ra !aroma !h¡sâuÆkhƒsib !‡de ¸gui!nâgu kaisa tsî !h¡sâuÆkhƒsib Åomkhâisa !gû!gû. Å™-aisase

îxa kurus n‡ !h¡!âs dis ge a dana x¡!narisarima-aona ¸gaes !nâ.

ÆUigu

Anin ¸Gui mûhesa anu anin ge !au!ûi!gâs n‡s !nâ hâ, Ånî ani!nôa îa Namibiab !nâ Ågui ra hœhen, aiÆgause Rüppelli Ægiririb, Carp’s black tit, Rüppelli !oas!oas, Monteirob kokoseb, !uri¸are Ånaorab, rockrunner tsî Herero chat.

Daisin !Au!ûi!gâdi ge ¸nu-wihesa xu i ge xam-arin di !gô ga ÅhûÆare hâse ra ¸gari!nâhe Åkharigu !nâ ge khâi. Doro!nawas, ge sao ra xamarina ¡hâ:¸khoan, ¸n¡!nawan, !nain,xain, !goaren, Ågaen, Ægûn,Ækhaman, dôan (Ånâun),Ækhâses, Ågarub (¸hûiseb),!arub, !hƒb, ¸hiran,Ågirin, Ånorab

HainDoro!nawas ge hain !k¡siba ¡hâ hîa kai harebesa khoen sî !aub xamarina ¡ba hâna. ÆNaetisa hai!nôan ge Ånaran, Æganan, anhaidi, tsaura hais, Åhunin tsî Commiphora hai!nôan.

!Au!ûi!gâs hœ¸gƒs ge sao ran ai ra mƒ¸uihe

● Ondangwa

Katima Mulilo

Windhoek

High endemism

Low endemism

MîÅguiga !oa hâ !gaeÆaredi, aiÆgause Doro!nawas Kampige mûmûsa hœ¸gƒs, sîsengu, ÆkhƒÆkhƒkhâis tsî

Ånî hâ !gâi!âga ra mƒ.

!Narsarimas ge !kharaga !h¡sâuÆkhƒsib !‡de ram ƒ. !Au!ûi!gâs ¸harugun, aiÆgause Granietkop Kamp

!khais ge hœ¸gƒs tsî sîsenna ra mƒ.

!H¡b di hain !hanagu ge Åasa !‡di hœ¸gƒs dideÅguiÅguibe khoena ram ƒ tsî Ækhƒti !au!ûi!gâs xas tsîna

¸hâbasa-i apa ¸khâ!nâsa ra mƒhe.

!Au!ûi!gâs ge:• ̧ hanuÆîse xoamâisa !khais hîa !gƒsase ÅnœÆguisa !h¡Ågoradi

tsî !h¡¸hanub !oa !amÆaresa ¸gae¸guisa ¡hâs hîa ra Åhûhâsib xa !khœdanahesa Ænƒ Æan¸gƒ-aon di omkhâis tsî !khœmâisase sîsen¡s !aub xamarin tsî !narisarimas !aroma.

• Æhûisa !nans xa ra ¸gae¸guihe hîa ra hoaraga Æanin di !gâi!gâga !oabasa

• a !khai Æan¸gƒ-aon hœ¸gƒsa !hao!nƒsi ¸garib Æaxasigu tawa Åarox¡ Ækhƒsa !aub xamarin tsî !narisarimasa xu

• a !khai hîan ra !aub xamarina !gôab âna Åaro!âba, Æîn ra !oa¸uis hâ!nâse ¸gae¸guihe xui-ao

• a !khai harebes hîa kurus Æuiga xu hâs ra Åarosensa, tsî i ra !h¡b di Ækhƒsiba !gâi!gâi!gaoheba

• a !khai Æîs !nâ-¡ i !oabadi tsî omkhâide mƒ!kharuhe tsî ¸gâ!nâgu kaihe Ækhƒsa

• Ægui¸uisa ¸gui!nâgu sîsen¡gaugu !aroma tsî Ænƒ Ågaub ai !omgus ÅoroÅoro tsî !gâi!gâgu !âÅhuru-aon diga ¸gui¸guisa

SŒ!nâdi tsî !gâi!gâgu1996 – xoaÆguib ge ra ÅkharaÅkharahe tsî ÅhûÆareÅkharib Æan¸gƒaona mƒ-am în !gâi!âga Åama !aub xam

ain tsî !narisarimasa xu !au!ûi!gâde ¸nuwis Åkha

1996 – Doro!nawas ÅHûhâsib ge !au!ûi!gâs ase xoamâisens Åkha ra tsoatsoa

1999 – Doro!nawas ge Hôasoreb !nâ !au!ûi!gâs as era xoamâihe

2000 – Doro!nawas ge ra kurikorobe ÅApas-Huri¸oas xamari!gôas !nâ !â kai

2001 – sîsenxa kais !Nae!khaidi ¸Khanis mû¸ams dŒÅgaub dis Doro!nawas !Au!ûi!gâs !nâ

2005 – ÅGapi!gôahesa Dr Sam Nujomab, !GaoÆgui Presidenti Namibiab Republiki dib ge ¸hanuÆîse Doro!nawas Kampar a Ækhowa-am, ÅhûsîsenÆae mîÅguib hîa Doro!nawas !Au!ûi!gâs tsî Wilderness Safaris hâra Æaegu hâs ase

2007 – Granietkop ÅHûhâsib amp!khais g era Ækhowa-amhe

2008 – Ækhaman ge Ækhawa ra ¸gâxa-¡he !au!ûi!gâs !nâ

2009 – ¸n¡!nawan, aran (sâan) tsî hƒÅaro ra Ækhaman ge Ækhawa ra ¸gâxa-¡he !au!ûi!gâs !nâ

Xoasa !âdi ge Helge Denkers tsî Ginger auneys xa !amÆarehe. ÆGui¸uib ge Gavin amoni xa ge dŒhe.Hoaraga ai-Œsigu ge Doro!nawas !Au!ûi!âs !nâ Helge Denkers xa ge !khœhe

Doro!nawas !Au!ûi!gâsN‡ !au!ûi!gâs ge Doro !Goasa !oa ¸gaisa tsî Khoekhoegowab !nâ ‘!nabadi hâ!khais’ ti ra ¸âibasen

sîsenmƒs

Ægâu-aidi Ægan-i

karosa mataredi

garu-a mƒ¸uidi

!GÂ

I!G

ÂG

U !

AU

B Æ

UIG

A X

U

KHOEN !KHAIN & !AUB XAMARIN !KH™ÅGARASASE ÆUIGA ¸GAE¸GUIS