-
Turinys 3
Turinys 1. Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir
duomenų tvarkymas
...........................................................................................................5
Darbo
tikslas...................................................................................................5
Teorinė dalis
...................................................................................................5
MS Access lentelių struktūros
aprašymas...................................................7
Loginės išraiškos.
.....................................................................................12
Veiksmų, reikalingų realizuoti DB ir tvarkyti jos duomenims,
aprašymas
.................................................................................................19
Tipinė užduotis
.............................................................................................24
Kontrolinės
užduotys....................................................................................30
2. Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas
........................32 Darbo
tikslas.................................................................................................32
Teorinė dalis
.................................................................................................32
Nesudėtingos sandaros formų
sudarymas.................................................32
Atrankos užklausų kūrimas
......................................................................32
Nesudėtingos sandaros ataskaitų
kūrimas.................................................33 Veiksmų,
reikalingų realizuoti nesudėtingoms formoms, ataskaitoms ir
atrankos užklausoms,
aprašymas.......................................34
Tipinė užduotis.
............................................................................................40
Kontrolinės
užduotys....................................................................................44
3. Įvairios paskirties užklausų
kūrimas.............................................................46
Darbo
tikslas.................................................................................................46
Teorinė dalis
.................................................................................................46
Tipinės
užduotys...........................................................................................47
Kontrolinės
užduotys....................................................................................56
4. Sudėtingesnės sandaros formų bei ataskaitų ir vartotojo
sąsajos kūrimas
.............................................................................................................58
Darbo
tikslas.................................................................................................58
Teorinė dalis
.................................................................................................58
Formų ir ataskaitų ruošinių koregavimas ir
papildymas...........................58
-
4 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
Sudėtingos sudėtinės formos.
...................................................................61
Duomenų apsauga formose.
.....................................................................61
Makrokomandų
sudarymas.......................................................................62
Tipinės
užduotys...........................................................................................65
Kontrolinės
užduotys....................................................................................78
Literatūra
..........................................................................................................80
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 5
1. Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
Darbo tikslas Sukurti nurodytos loginės struktūros duomenų bazės
(DB) lenteles: aprašyti
lentelių sandarą, suformuoti indeksų sekas (raktus), nustatyti
lentelių ryšius; užpildyti lenteles konkrečiais testavimo
duomenimis. Išbandyti navigaciją lentelėse, jų redagavimo ir
duomenų tvarkymo veiksmus: rikiavimą, paiešką, filtravimą. Įvesti
duomenų kontrolę lentelės lygyje, išbandyti darbą su
susiejamo/įdiegiamo objekto ir hipernuorodos tipo duomenimis.
Teorinė dalis Vartotojui dirbant reliacinės (sąryšinės) DBVS MS
Access aplinkoje, darbo
scenarijus priklauso nuo vartotojo ketinimų. Iš pradžių,
remiantis DB loginiu reliaciniu modeliu, sukuriama DB struktūra
(tipinės DB struktūrai sudaryti gali būti naudojamas šablonas). Po
to bazę galima užpildyti vartotojo duomenimis. Jeigu DB struktūra
buvo sukurta anksčiau, tada prieš užpildant bazę ją reikia atverti
(padaryti prieinamą vartotojui). Atvertoje DB vartotojas gali
atlikti įvairius duomenų peržiūros ar tvarkymo veiksmus. Darbo
pabaigoje DB uždaroma ir tampa neprieinama tol, kol vėl iš naujo
atveriama.
Atliekant šį laboratorinį darbą, įsisavinami darbo su DB
pradiniai etapai: DB struktūros aprašymas; DB užpildymas; duomenų
naudojimas ir tvarkymas.
Naujos DB kūrimas prasideda nuo bazės struktūros sudarymo, t. y.
bazės lentelių struktūros ir jų ryšių aprašymo. Formuojant atskiros
lentelės struktūrą, nurodomi:
lentelės laukų vardai; laukų reikšmių tipai bei jų formatai;
raktiniai lentelių laukai.
Papildomai gali būti nurodyti ir kiti dalykai, pvz., numatytos
laukų reikšmės, t. y. reikšmės, kuriomis laukas užpildomas
automatiškai. Suformavus
-
6 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
visų lentelių struktūrą, nustatomi ryšiai, reikalingi lentelėms
susieti į vientisą DB.
Baigus aprašyti DB struktūrą, jos lentelės užpildomos
konkrečiais vartotojo duomenimis. Pagrindinius DB vartotojo
veiksmus, reikalingus naudojant ir tvarkant lentelėje saugomus
duomenis, galima suskirstyti į tokias grupes:
a) lentelės užpildymas (lentelės įrašų įvedimas); b) lentelės ir
jos duomenų (įrašų ir laukų) redagavimas; c) navigacija lentelėje;
d) įrašo paieška lentelėje; e) rikiavimas; f) filtravimas.
Dirbant MS Access aplinkoje, pažymėtini šie baziniai principai
ir veiksmai. 1. Iškvietus MS Access, galima arba kurti naują DB
(t.y. failą su plėtiniu mdb),
arba atverti esamą (t.y. anksčiau sukurtą) DB. 2. Kuriant (arba
atveriant) DB, būtina nurodyti vietą (diską ir katalogą), kur
bus (arba jau yra) saugomas DB failas, taip pat to failo vardą.
3. Bet kuriuo momentu gali būti atverta (aktyvi) tik viena DB,
kuri
apdorojama MS Access DB lange. Atveriant naują DB, senoji
automatiškai uždaroma.
4. Dirbama su įvairiais DB objektais (lentelėmis, užklausomis ir
pan.) ir juos atitinkančiais langais. Tie langai autonomiškai
atveriami, uždaromi, su jais galima įvairiai manipuliuoti. Gali
būti atverta daug langų vienu metu, bet tik vienas yra aktyvus.
5. Kiekvienam naujai kuriamam objektui turi būti suteiktas
vardas. Vardas rašomas pagal tipines vardų rašymo taisykles (galima
rašyti ir lietuviškais rašmenimis, tačiau patartina - lotyniškais).
Vardas suteikiamas išsaugant naują objektą atitinkama komanda arba
piktograma. Objektą išsaugoti galima ir uždarant su tuo objektu
susijusį langą.
6. Su kiekvienu DB objektu dirbama atskirame lange. Yra numatyti
du darbo režimai: a) operatyvusis (view) režimas - kai atliekama DB
objektų turinio ar jų
vykdymo rezultatų peržiūra, redagavimas, ir pan.; b)
projektavimo (design) režimas – kai DB objektai kuriami ar
keičiama
jų sandara. 7. Turi būti aiškiai skiriamos dvi veiksmų,
atliekamų MS Access aplinkoje,
grupės: c) veiksmai, atliekami su DB failu; d) veiksmai,
atliekami su DB sandaros objektais.
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 7
8. DB lango uždarymas kartu reiškia ir DB uždarymą. Be to, DB
galima uždaryti ir meniu veiksmų seka File/Close. DB loginio
reliacinio modelio įdiegimą MS Access terpėje derėtų pradėti
tokia darbų seka: a) aprašyti ir išsaugoti kiekvienos lentelės
struktūrą; b) nustatyti lentelių ryšius; c) užpildyti DB lenteles
kontroliniais (testavimo) duomenimis. Toliau
panagrinėsime kiekvieną etapą atskirai.
MS Access lentelių struktūros aprašymas DB lentelei kurti MS
Access siūlo tokius būdus: a) naudojant jos projekto
rodinį (Create table in Design view), t.y. naują lentelę kurti
dizaineriu; b) pasitelkus vedlio siūlomą tipinių lentelių sąrašą
(Create table by using wizard); c) įvedant duomenis (šiuo atveju
laukų savybės parenkamos automatiškai, atsižvelgiant į įvedamų
duomenų savybes) (Create table by entering data). Toliau naudosime
ir smulkiau nagrinėsime pirmąjį būdą, kuris, palyginti su kitais,
yra universaliausias.
Lentelės sandaros lange (1.1 pav.) yra dvi pagrindinės dalys:
lentelės laukų vardų (Field Name) bei jų tipų (Data Type) ir laukų
savybių (Field Properties) parinkimo. Lentelės struktūra aprašoma
specialioje trijų stulpelių aprašų lentelėje, o laukų savybės –
dviejuose skyreliuose: General (bendrosios) ir Lookup (peržiūros,
išrinkimo). Aprašų lentelėje kiekvienam kuriamos lentelės laukui
skiriama atskira eilutė, kurios pirmajame langelyje įrašomas lauko
pavadinimas, antrajame parenkamas tipas, o trečiajame (Description)
gali būti įrašomas trumpas paaiškinimas (skirtas lauko išsamesniam
aprašymui ar jo paskirties nurodymui). Skyreliuose General ir
Lookup duomenų laukų savybių reikšmes MS Access gali parinkti
tipines (pagal nutylėjimą).
Kuriant lentelę reikia aprašyti kiekvieno lauko vardą (Field
Name) ir duomenų reikšmių tipą (Data Type). Konkrečioje lentelėje
kiekvienam laukui turi būti suteiktas savas vardas. Jis gali būti
ir kelių žodžių. Bendras lauko vardo ilgis (įskaitant ir tarpus
tarp žodžių) negali viršyti 64 simbolių. Lauko varde negali būti
skyriklių: “.”, “[“, “]”, “!”, o tarpus tikslinga pakeisti
pabraukimo simboliais (“_”). Be to, reiktų vengti ilgų sudėtinių
vardų.
Laukų (t.y. jų reikšmių) tipas parenkamas atsižvelgiant į tai,
kokio pobūdžio informacija juose bus saugoma. Pažymėtina, kad
lentelės laukas gali turėti specialią, vadinamąją tuščią, reikšmę
Null. Ji rodo, kad konkretaus įrašo laukui nėra priskirta jokia
reikšmė. Tai, pavyzdžiui, gali būti todėl, kad lauko reikšmė įrašą
įvedant nežinoma. Tokiu būdu su Null galima patikrinti, ar į laukus
buvo įvesti duomenys. MS Access pagrindinių galimų duomenų (laukų)
tipai pateikti 1.1 lentelėje.
-
8 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
1.1 pav. Lentelės sandaros langas
Nurodžius lauko vardą ir tipą, gali būti nurodomos papildomos
lauko savybės (charakteristikos) (Field Properties). Lauko savybių
rinkinys priklauso nuo pasirinkto lauko tipo. Yra šios pagrindinės
laukų savybės (jos atitinka skyrelio General skiltis). 1. Lauko
dydis (Field Size). Jis Text ir Number tipo laukams nustato
maksimalią saugomų duomenų apimtį. Tekstiniame lauke gali būti
nuo 1 iki 255 simbolių (dažniausiai Text tipo laukui automatiškai
suteikiama apimtis – 50 simbolių). Sudarant lentelę reikia
stengtis, kad tekstinių laukų plotis atitiktų juose laikomų duomenų
apimtį. Pavyzdžiui, lauko plotis 50 bus aiškiai per didelis, jei
lauke bus saugomos valstybių pavadinimų santrumpos iki 3 raidžių.
Žinoma, 47 simboliai užima palyginti nedaug vietos, tačiau jei
lentelėje būtų saugoma 100 000 įrašų, gautume apie 4.7 MB tuščiai
užimtos atminties. Skaitinių laukų tipai ir diapazonai (atkarpos)
gali būti tokie: a) Byte (baitas) – 1 baitas, sveikieji skaičiai
nuo 0 iki 255; b) Integer (sveikasis) – 2 baitai, sveikieji
skaičiai nuo 32 768 iki +32 767; c) Long Integer (didelis
sveikasis) – 4 baitai, sveikieji skaičiai nuo 2 147
483 648 iki +2 147 483 647;
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 9
d) Single (realusis) – 4 baitai, slankaus kablelio skaičiai nuo
3,4 1038 iki 3,4 1038, turintys iki 6 skaitmenų po dešimtainio
kablelio.
Slankaus kablelio skaičiais vadinami skaičiai, išreikšti
rodykline forma: m 10e (m – mantisė, e – eilė). Rašant slankiojo
kablelio skaičių, sąvoką „dešimtainis laipsnis” priimta žymėti
simboliu E: pvz., 0,15E4 atitiks 0,15 104;
e) Double (dvigubo tikslumo realusis) – 8 baitai, slankaus
kablelio skaičiai nuo 1,797 10308 iki 1,797 10308, turintys iki 10
skaitmenų po dešimtainio kablelio;
f) Decimal (dešimtainis) – 14 baitų, skaičiai nuo 10-28 iki 1028
–1, turintys iki 28 dešimtainių skaitmenų (šis tipas suderintas su
SQL Server 7.0 duomenų tipu decimal).
1.1 lentelė. Duomenų tipai
Tipas Vertimas Panaudojimas Dydis
Text Teksto Simbolių rinkinys Iki 255 baitų Number Skaitinis
Skaičiai 1,2,4,8 ar 14
baitų Date/Time Datos/
Laiko Data ir laikas. 8 baitai
Currency Piniginis Pinigų sumos 8 baitai Yes/No Loginis Reikšmės
True (Tiesa) ir False
(Melas) 1 bitas
Auto Number
Skaitiklio Automatiškai formuojamas svei-kas, kitur šiame
lentelės stulpely-je nepasikartojantis, skaičius
4 baitai
Memo Komentarų (aprašymų)
Ilgas paaiškinantis tekstas su sakiniais, pastraipomis ir
pan.
Iki 65 535 baitų
OLE object Susiejamo/įdiegiamo objekto
Įvairialypė informacija (diagramos, iliustracijos, vaizdo įrašai
ir kt.)
Iki 1 GB
Hyperlink Hiper-nuorodos (hipersaito)
Kreiptis (perėjimas) į WEB puslapį ar failą diske
2. Formatas (Format). Parenkant lauko formatą galima keisti
duomenų vaizdavimą. Number, Currency ir AutoNumber tipo laukams yra
sudaryti tokie
standartiniai formatai:
-
10 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
a) General Number (bendras) – suteikiamas pagal automatiškai.
Dešimtainių skaitmenų skaičius priklauso nuo duomenų tikslumo,
pvz., 346,789;
b) Standard (standartinis) – matomi du ženklai po kablelio ir
tūkstančių skiriamieji ženklai (taškai), pvz., 3.456,79;
c) Currency (piniginis) – prie skaičiaus prirašomi valiutiniai
simboliai ir jis vaizduojamas dviejų skaitmenų po dešimtainio
kablelio tikslumu, pvz., 3.456,79Lt;
d) Fixed (fiksuotas) – visada yra matomas bent vienas skaitmuo
prieš dešimtainį kablelį ir du skaitmenys po kablelio, pvz.,
3456,79;
e) Percent (procentinis) – parodoma padauginto iš šimto
skaičiaus reikšmė su prirašytu procento simboliu, pvz., reikšmė
0,1234 bus atvaizduota kaip 12,34%;
f) Scientific (mokslinis) – skaičius, vaizduojamas rodykline
forma, pvz., 3,46E+03.
Skaičiams vaizduoti vartotojas gali naudoti ne tik
standartinius, bet ir savo sudarytus formatus. Jie yra apibrėžiami
suformuojant tokį šabloną:
;;
Šablono aprašyme skaitmenų vietoms žymėti skirti funto simboliai
(#) nurodo, kad nereikšminiai nuliai nerašomi. Jeigu tokius nulius
reikia rašyti, tai skaitmens vieta pažymima nulio simboliu (0).
Neigiamų skaičių ir nulio formatų aprašymus galima praleisti. Tada
jiems bus taikomi tokie formatai kaip ir teigiamiems skaičiams.
Formatuose taip pat galima įterpti teksto fragmentus (užrašomus
kabutėse) ir spalvų pavadinimus (laužtiniuose skliaustuose).
Pavyzdžiui, šablonas
#.##0,00”Litai”;[Green]- #.##0,00„Litai” nurodo, kad sveikosios
skaičiaus dalies skaitmenys turi būti grupuojami po
tris, o grupės atskiriamos taškais. Trupmeninė skaičiaus dalis
vaizduojama dviejų dešimtainių skaitmenų tikslumu. Vienetų skilties
ir trupmeninės dalies nereikšminiai nuliai turi būti rašomi.
Neigiami skaičiai pažymimi žalia (green) spalva, o vaizduojamos
reikšmės pabaigoje užrašomas žodis „Litai”.
Skaitmenims grupuoti ir trupmeninei daliai atskirti vartojami
simboliai (“.”,”,”) gali būti nurodyti programos My
Computer/Control Panel/Regionals Settings parametrų parinkimo
kortelėse (Number, Regional Settings).
Date/Time tipo laukams galioja šie formatai: a) General Date
(bendrasis datos formatas) –- pvz., 98.06.19 17:34:23; b) Long Date
(ilgasis datos formatas) – pvz., 1998m. Birželis 19d.;
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 11
c) Medium Date (vidutinysis datos formatas) – pvz., 98-Bir-19;
d) Short Date (trumpasis datos formatas) – pvz., 98.06.19. Pastaba.
Pateiktieji datos formatai suteikiami automatiškai. Jei
kuriamoje
DB norime atvaizduoti visus metus (taikant formatus General,
Medium, Short Date), t.y. naudojant 4 dešimtainius skaitmenis,
tuomet meniu veiksmų seka tokia: Tools/Options/General ir
atsivėrusio lango skyrelyje Use four–digit formatting (naudoti
keturių skilčių formatavimą) įjungti jungiklį This database (aktyvi
DB).
e) Long Time (ilgasis laiko formatas) – pvz., 17:34:23; f)
Medium Time (vidutinysis laiko formatas) – pvz., 5:34; g) Short
Time (trumpasis laiko formatas) – pvz., 17:34. Vartotojai gali
sudaryti savus datų ir laiko vaizdavimo formatus, šablone
nurodydami specialiomis raidėmis įvairiems datos ar laiko užrašo
elementams skiriamų simbolių skaičių: d, m, y – atitinkamai, dienų,
mėnesių, metų žymėjimui skiriami simboliai, h, n, s – atitinkamai,
valandų, minučių, sekundžių žymėjimui skiriami simboliai. Datos ir
laiko šablonų elementai skiriami skirtukais: „.”„-“„/”„:”.
Pavyzdžiui, jei reikia, kad data būtų rašoma skiriant po du
skaitmenis dienai, mėnesiui ir metams, o datos elementai būtų
atskiriami brūkšneliu, formato šablonas turi būti toks:
dd-mm-yy.
Reikia įsidėmėti, kad sudarytas šablonas keičia tik datos ar
laiko rodymo būdą, bet nelemia datos elementų įvedimo tvarkos.
Datos elementai turi būti įvedami tokia tvarka, kuri numatyta
operacinės sistemos Windows pagalbinės programos My
Computer/Control Panel/Regionals Settings kortelėse Date, Time ar
Regionals Settings. Jeigu kortelėje Date parinktas formatas
yyyy.mm.dd ir bus įvesta data 2005.04.01 lauke, kurio formatas yra
dd-mm-yy, tai jame matysime 01-04-05. Jei mėnesiui rodyti bus
skiriami trys simboliai (dd-mmm-yy), tuomet bus išvestas
sutrumpintas mėnesio pavadinimas: 01-bal-02. Jei šablone mėnesiui
skiriama daugiau kaip trys simboliai, tuomet išvedamas visas
mėnesio pavadinimas (balandžio). Formato šablone gali būti įterptas
tekstas, kuris užrašomas kabutėse. Jei nustatytas formatas:
hh-nn‘‘Val”, tai, pvz., laiko reikšmė 02:01 bus atvaizduojama:
02-01Val.
Lauko tipui Yes/No galimi tokie formatai: a) True/False
(Tiesa/Melas), b) Yes/No (Taip/Ne), c) On/Off
(Įjungta/Išjungta).
3. Dešimtainių pozicijų skaičius (Decimal places). Number ir
Currency tipo laukų duomenis galima vaizduoti norimu tikslumu, t.y.
parinkti matomų po kablelio dešimtainių skaitmenų kiekį (nuo 0 iki
15). Nutylima Decimal Places reikšmė yra Auto, kuriai esant
Currency, Fixed, Standard ir Percent
-
12 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
formatų skaičiai vaizduojami dviejų ženklų po kablelio tikslumu,
o General - tokiu, kokia yra skaičiaus reikšmė.
4. Tikslumas (Precision) ir Skalė (Scale). Šios savybės
nustatomos tik Decimal tipo reikšmėms. Savybė Precision nustato
reikalingą atvaizduoti skaitinei reikšmei bendrą simbolių kiekį
(pagal nutylėjimą šis kiekis yra 18, o maksimalus – 28). Savybė
Scale nustato dešimtainių skaitmenų po kablelio kiekį. Nustatyta
Scale reikšmė turi būti ne didesnė už Precision reikšmę.
5. Tikrinimo taisyklė (Validation Rule) ir Įspėjimo tekstas
(Validation Text). Yra galimybė kontroliuoti (tikrinti) įvedamų
lauko reikšmių korektiškumą (netaikoma Memo, OLE object, Auto
Number tipo laukams). Pavyzdžiui, įrašius skiltyje Validation Rule
tikrinimo sąlygą
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 13
pagrindinės funkcijos yra šios: Date, Year, Month, Day, Hour,
MonthName, WeekdayName; jos naudojamos nustatyti, atitinkamai,
einamosios sisteminės datos bei laiko, metų, mėnesio, dienos,
valandos reikšmei, mėnesio ir savaitės dienos pavadinimui.
Tekstinio tipo duomenims apdoroti pagrindinės funkcijos yra šios:
Len, Left, Right, kurios naudojamos, atitinkamai, nustatyti
tekstinės reikšmės simbolių kiekį, išskirti nurodytą simbolių kiekį
tekstinės reikšmės kairėje bei dešinėje. Pvz., funkcijos
Left("ABCDEF",3) vykdymo rezultatas bus tekstinė reikšmė „ABC”;
lyginimo (sąryšio) operacijų ženklai: = (lygu), > (daugiau),
< (mažiau), (nelygu), >= (daugiau arba lygu),
-
14 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
reikšmė bus True, jei tikrinamoji tekstinė reikšmė bus sudaryta
iš raidės K ir trijų skaitmenų. Loginės išraiškos:
Like "[!ABC]" reikšmė bus True, jei tikrinamoji tekstinė reikšmė
bus sudaryta iš bet kurių
simbolių, išskyrus A,B,C. Operacija Between skirta patikrinti,
ar skaitinė reikšmė patenka į nurodytą
intervalą. Pavyzdžiui, loginė išraiška: Between 10 And 100
tikrina, ar reikšmė patenka į uždaro intervalo [10, 100] ribas.
Loginės išraiškos:
Between 1/1/2005 And 31/12/2005 reikšmė bus True, jei nurodyto
lauko reikšmė yra 1999-ųjų metų data. Operacija In skirta
patikrinti, ar tekstinė reikšmė sutampa su viena iš duoto
sąrašo reikšmių. Pavyzdžiui, loginės išraiškos In ("CA", "RA",
"RR")
reikšmė bus True, jei tikrinamame lauke bus saugoma reikšmė RA.
Įvedamų į lentelės lauką reikšmių korektiškumas gali būti
tikrinamas
susiejant jas su tos pačios lentelės kitų laukų reikšmėmis. Šiuo
atveju lauko tikrinimo taisyklės loginės išraiškos operanduose
užrašomi (laužtiniuose skliaustuose) kitų lentelės laukų vardai.
Pati tikrinimo taisyklė turi būti įvesta lentelės savybių lango
(Table Properties) eilutėje Validation Rule. Table Properties langą
galima iškviesti (turi būti atvertas lentelės dizainerio langas)
vienu iš trijų būdų:
a) iškviečiant vietinį meniu (spustelėjus dešiniu pelės klavišu
kairįjį viršutinį lentelės sandaros lango kvadratėlį) ir išrenkant
jo punktą Properties;
b) spaudžiant Properties mygtuką: ; c) atliekant meniu veiksmų
seką View/Properties.
6. Įvesties kaukė (Input Mask). Text, Number, Currency ir
Date/Time tipo laukams galima nurodyti įvesties kaukę (šabloną),
kuri bus matoma įvedant lauko reikšmę. Įvesties kaukės palengvina
duomenų rašymą ir padidina jo patikimumą: neleidžia įvesti
klaidingų duomenų. Sudarant įvesties kaukę, naudojami specialūs
simboliai (metasimboliai), kurie pateikti 1.2 lentelėje.
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 15
1.2 lentelė. Įvesties kaukės metasimboliai Meta-simbolis
Galima įvesti
0 Dešimtainį skaitmenį be ženklo (simbolį įvesti būtina) 9
Dešimtainį skaitmenį be ženklo ar tarpą (simbolio galima
neįvesti) # Dešimtainį skaitmenį, ženklus + ar - arba tarpą
(simbolį galima
praleisti) L Raidę (įvesti būtina) ? Raidę ar tarpą (simbolį
galima praleisti) A Raidę ar skaitmenį (simbolį įvesti būtina) a
Raidę, tarpą arba skaitmenį (simbolio galima neįvesti) & Bet
kokį simbolį arba tarpą (simbolį įvesti būtina) C Bet kokį simbolį
arba tarpą (simbolio galima neįvesti) \ Nurodo, kad kitas simbolis
turi būti parodomas nepakeistas
"ab" Nurodo, kad eilutė ab turi būti parodoma nepakeista >
Nurodo, kad tolimesni simboliai vaizduojami didžiosiomis
raidėmis < Nurodo, kad tolimesni simboliai vaizduojami
mažosiomis
raidėmis ! Nurodo, kad įvedami simboliai užpildo kaukę iš
dešinės į kairę,
pradedant nuo dešiniojo krašto , : ; / . -
( ) Šie simboliai naudojami kaip skirtukai (dešimtainiuose
skaičiuose, datos bei laiko reikšmėse ir t.t.)
Visas įvesties kaukės užrašas susideda iš trijų dalių, atskirtų
kabliataškiais. Pavyzdžiui,
LLL000;0;* Kairėje pusėje (iki pirmojo „;“) yra metasimbolių
seka, nurodanti, ką
konkrečioje pozicijoje galima įvesti. Naudojant šią kaukę gali
būti įvedamas 6 simbolių ilgio tekstas, kurio pirmieji trys
simboliai turi būti raidės, o likusieji – skaitmenys. Po pirmojo
kabliataškio užrašytas „0“ nurodo, kad bus pilnai išsaugoma įvesta
simbolių seka. Jei vietoje „0“ būtų „1“ ar tarpas, tai reikštų, kad
nebus saugomi kaukės automatiškai įvedami pastovūs simboliai.
Kaukės pabaigoje esantis simbolis (pavyzdyje tai simbolis „*“) bus
parašytas įvedimo laukelyje ir rodys tų 6 įvedamų simbolių vietas.
Taigi įvedimo laukelyje bus suformuota eilutė ******. Galimų
įvedamų reikšmių pavyzdžiai: BJL481, AAA111. Tuo tarpu nurodžius
įvesties kaukę
-
16 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
\(999")-"000;0;Q įvedimo laukelyje bus suformuota eilutė
(QQQ)-QQQ. Naudojant šią kaukę,
gali būti įvedamos tokios reikšmės: (242)-512, ()-333 ir pan.
Įvesties kaukė >L
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 17
Rakto nustatymas. Kiekvienai lentelei turi būti apibrėžtas
pirminis raktas (Primary Key), t.y. laukas ar jų rinkinys, kurio
reikšmės lentelėje nesikartoja. Tai patogiausia atlikti taip:
pažymėjus reikiamą lauką ar laukus (šiuo atveju reikia spausti
klavišą Ctrl ir, jo neatleidus, pele pažymėti reikiamus laukus),
spausti mygtuką: . (Primary Key) arba išrinkti meniu punkto Edit
operaciją Primary Key. Nustatytą pirminį raktą sistema indeksuoja
automatiškai (tokia indeksų seka turės vardą PrimaryKey). Be to,
lentelės visos indeksų sekos gali būti sukurtos naudojant langą
Indexes, kuris iškviečiamas, atlikus meniu veiksmų seką
View/Indexes.
Pastaba. Rakto sudėtyje negali būti Logical, Memo, OLE object ir
Hyperlink tipo laukų.
Aprašius konkrečios lentelės struktūrą, t.y. nustačius lentelės
laukų savybes ir apibrėžus jos raktus, ši struktūra išsaugoma.
Ryšių nustatymas. Aprašius ir išsaugojus kiekvienos DB lentelės
struktūrą, formuojami ryšiai tarp lentelių. Jie palengvina duomenų
paiešką ir padeda sudaryti formas bei ataskaitas naudojant kelių
susietų lentelių duomenis. Nustatant ryšį būtina, kad bent vienas
iš susiejamų laukų (ar jų rinkinių) būtų indeksuotas. Be to,
siejančiųjų laukų tipai bei formatai turi būti vienodi. Prieš
formuojant ryšius, MS Access pagrindiniame lange reikia uždaryti
visų lentelių langus. Ryšiams nustatyti naudojamas lentelių ryšių
dizaineris, kuris iškviečiamas atliekant meniu veiksmų seką
Tools/Relationships arba nuspaudus mygtuką Relationships .
Nustatant ryšius galima užtikrinti susiejamų laukų reikšmių
vientisumo (integrity) kontrolę. Ryšių ir vientisumo kontrolės
nustatymas aprašytas kitame skyrelyje (naudojami 19 ir 20
veiksmai).
Toliau panagrinėsime pagrindinius veiksmus, reikalingus
naudojant ir tvarkant lentelėje saugomus duomenis, realizuojančias
MS Access priemones.
Lentelės užpildymas, redagavimas ir navigacija. Nesusietos DB
lentelės gali būti užpildomos bet kokia tvarka. Susietoje DB iš
pradžių turi būti užpildomos pirminės (pagrindinės) lentelės,
kurios nėra pavaldžios kitoms lentelėms.
Duomenis galima rašyti dviem būdais: tiesiogiai lentelėse ir
naudojant su lentelėmis susietas formas (formos nagrinėjamos
tolimesniuose laboratoriniuose darbuose). Tiesioginis lentelių
užpildymas patogus tada, kai yra paprasta įrašų sandara, o pačios
lentelės nėra didelės. Tada MS Access pagrindiniame lange yra
atveriamų lentelių sąrašas ir galima atverti reikiamą lentelę
(atvaizduoti lentelės turinį ekrane) (naudojamas 11 veiksmas iš
veiksmų, aprašytų kitame skyrelyje)).
Pagrindiniai veiksmai (12 – 15) užpildant lentelę įrašais, juos
redaguojant (keičiant įrašų turinį, juos šalinant) ir pereinant
prie reikiamo įrašo (navigacija) aprašyti kitame skyrelyje.
-
18 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
Duomenų paieška, rikiavimas ir filtravimas. Norint tvarkyti
anksčiau sukurtos DB duomenis, reikia ją atverti. Paprasčiausias
veiksmas, kurį galima atlikti atvertoje lentelėje, yra joje saugomų
duomenų paieška (find). Lengviausiai surasti duomenis, kai yra
žinomas ieškomo įrašo numeris. Tuomet pakanka nurodyti šį numerį
aktyvaus įrašo numerio langelyje lentelės lango apačioje. Tačiau
dažniausiai būna žinomas ne ieškomų duomenų įrašo numeris, o kurio
nors lauko reikšmė arba jai būdingas požymis. Paieškos pagal lauko
reikšmę arba požymį langas atveriamas įvykdžius pagrindinio meniu
veiksmų seką Edit/Find arba įrankių juostos mygtuku . Reikiamo
įrašo paieška aprašyta kitame skyrelyje (16 veiksmas). Kartais
surastas reikšmes reikia pakeisti kitomis. Tokiu atveju reiktų
vykdyti paiešką su keitimu (find and replace), kuri inicijuojama
paieškos lange aktyvizavus kortelę Replace arba įvykdžius
pagrindinio meniu veiksmų seką Edit/ Replace.
Vienas dažniausiai DB taikomų veiksmų yra jų įrašų rikiavimas
(sort). Surikiuotoje lentelėje įrašai surašomi pasirinkto rikiavimo
požymio reikšmių didėjimo (ascending) ar mažėjimo (descending)
tvarka. Rikiavimas pagal tekstinį požymį didėjimo tvarka atitinka
rikiavimą abėcėlės tvarka, o mažėjimo tvarka – priešingą abėcėlei
tvarką. Taip sutvarkius lenteles, patogiau analizuoti jose laikomus
duomenis ir parengti įvairias ataskaitas. Lentelės įrašai
rikiuojami atliekant veiksmus (17), kurie aprašyti kitame
skyrelyje. Betarpiškai rikiavimą galima įvykdyti paspaudus
mygtukus: (rikiavimas didėjimo tvarka) ar (rikiavimas mažėjimo
tvarka). Lentelę galima surikiuoti ir pagal keletą požymių. Šiuo
atveju požymių grupė išrenkama laikant nuspaustą klavišą Shift ir
spragtelint pele išrenkamų laukų antraštėse. Taip galima išrinkti
tiktai gretimų laukų grupę. Išrinktos grupės rikiavimo požymiai
naudojami iš kairės į dešinę. Tai reiškia, kad lentelė iš pradžių
surikiuojama pagal pirmąjį iš kairės požymį, po to kiekvienai
pirmojo požymio reikšmei tenkanti grupė surikiuojama pagal antrąjį
požymį ir t.t.
Su lentelėse saugomų duomenų rikiavimu, paieška ir išrinkimu
glaudžiai susijęs filtravimo (filter) veiksmas. MS Access suteikia
galimybę taikyti šiuos filtrų tipus:
Filter by Selection (filtravimas pagal išranką), kuris gali būti
aktyvizuojamas paspaudus mygtuką ;
Filter Exluding Selection (filtravimas ne pagal išranką); Filter
by Form (filtravimas pagal formą), kuris gali būti
aktyvizuojamas paspaudus mygtuką ; Advanced Filter/Sort
(išplėstasis filtravimas/rikiavimas).
Veiksmai (18), filtrui nustatyti, aprašyti kitame skyrelyje.
Reikia pažymėti, kad filtruotai lentelei savo ruožtu galima
nustatyti naują filtrą.
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 19
Veiksmų, reikalingų realizuoti DB ir tvarkyti jos duomenims,
aprašymas 1. Iškviesti darbui MS Access
Išrinkti atitinkamą piktogramą ir du kartus spustelėti kairįjį
pelės mygtuką ties ta piktograma arba atlikti veiksmų seką:
Start/Programs/Microsoft Office/Microsoft Office Access 2003. 2.
Sukurti naują DB
a) atlikti veiksmų seką File/New Database arba atsivėrusiame
lange pažymėti Blank Access database. Pastaba. Jei DB kuriama ne
jos sudaryto loginio modelio pagrindu, bet naudojantis vedlio
paslaugomis ar tipiniu projektu, tuomet pažymimas jungiklis Access
database wizards, pages, and projects;
b) spausti mygtuką OK; c) skiltyje Save in išrinkti darbinį
katalogą; d) teksto eilutėje File name įrašyti DB failo vardą; e)
jei reikia, dialogo lango iškrentančiame sąraše Save as type
išsirinkti
failų tipą Microsoft Access Databases (*.mdb); f) spausti
mygtuką Create.
3. Atverti DB a) atlikti veiksmų seką File/Open Database; b)
skiltyje Look in išrinkti darbinį katalogą; c) teksto eilutėje File
name įrašyti (arba įkelti) DB vardą; d) jei reikia, dialogo lango
iškrentančiame sąraše Files of type išsirinkti
failų tipą Microsoft Access Databases (*.mdb); e) spausti
mygtuką Open.
4. Parinkti šriftą informacijai vaizduoti Atlikti veiksmų seką
Tools/Options, Datasheet sąraše Default Font
išsirinkti vieną iš lietuviškų šriftų (rekomenduotina Times New
Roman Baltic arba Times New Roman) ir paspausti mygtukus Apply ir
OK. 5. Iškviesti dizainerį naujai DB lentelei sukurti
a) DB lange išsirinkti skyrelį Tables; b) spausti mygtuką New,
esantį DB lange, arba atlikti veiksmų seką
Insert/Table (prieš tai turi būti atidarytas duomenų bazės
langas!); c) dialogo lange New Table išsirinkti punktą Design View
ir spausti
mygtuką OK.
-
20 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
6. Suformuoti lentelės struktūrą a) iškviesti dizainerį lentelei
sukurti (žr. 5 veiksmą); b) lentelės sandaros lango skiltyje Field
Name nurodyti laukų vardus,
skiltyje Data Type – laukų tipus (laukų tipų sąrašą galima
gauti, paspaudus kairįjį pelės mygtuką, o po to – mygtuką 6), o
skilties Field Properties skyrelyje General – papildomas laukų
savybes (charakteristikas);
c) jei reikia, atidaryti lentelės indeksų (raktų) nustatymo
langą (atlikti veiksmų seką View/Indexes);
d) indeksų nustatymo lango skiltyje Index Name nurodyti indeksų
sekų (raktų) vardus, skiltyje Field Name – atitinkamų laukų vardus,
skiltyje Sort Order – rūšiavimo tvarką, o skiltyje Index Properties
– papildomas indeksų savybes;
e) uždaryti lentelės indeksų nustatymo langą (atlikti veiksmų
seką View/Indexes arba paspausti lango uždarymo mygtuką);
f) išsaugoti lentelės struktūrą ( žr. 7); g) uždaryti lentelės
sandaros langą (žr 8).
7. Išsaugoti lentelės struktūrą a) atlikti veiksmų seką
File/Save; b) dialogo lango Save As teksto eilutėje Table Name
įrašyti lentelės vardą
ir spausti mygtuką OK (tai atliekama išsaugant pirmą kartą).
Pastaba. Norint išsaugoti nauju vardu, iškviečiamas vietinis
meniu,
išrenkamas punktas Rename ir lentelei įvedamas naujas vardas. 8.
Uždaryti lentelės sandaros langą
Atlikti veiksmų seką File/Close arba paspausti lentelės sandaros
lango uždarymo mygtuką. 9. Koreguoti lentelės struktūrą
(indeksus)
a) DB lango skyrelyje Tables pažymėti reikiamą lentelę (lentelės
piktogramą) ir spausti mygtuką Design arba iškviesti kontekstinį
meniu (paspausti dešinįjį pelės mygtuką) ir išsirinkti punktą
Design View;
b) žr. 6 veiksmą (žingsniai b-g). 10. Atvaizduoti lentelės
turinį ekrane (peržiūrėti lentelę)
a) DB lange pažymėti reikiamą lentelę; b) spausti mygtuką Open
arba iškviesti vietinį meniu ir išsirinkti punktą
Open, arba du kartus paspausti kairįjį pelės mygtuką; c)
parinkti, esant reikalui, tinkamą šriftą lentelės duomenims
vaizduoti (žr.
11).
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 21
P.S. Baigus peržiūrą (kai lentelės turinys ekrane
nebereikalingas), uždaryti lentelės peržiūros langą. 11. Nustatyti
šriftą lentelės duomenims vaizduoti
Atlikti veiksmų seką Format/Font, sąraše Font išsirinkti tinkamą
(lietuvišką) šriftą (pvz., Times New Roman) ir spausti OK. 12.
Papildyti lentelę nauju įrašu ir užpildyti įrašą duomenimis
Atvaizdavus lentelės turinį ekrane, pasitelkus klaviatūrą,
įvesti duomenis, atsižvelgiant į laukų tipus (iš vieno lauko į kitą
pereinama spaudžiant klavišą Enter arba Tab, arba žymiklio
klavišus). Įvestus duomenis galima redaguoti (žr. 14). Įrašo
duomenys išsaugomi, atlikus veiksmų seką Records/Save Record arba
paspaudus klavišų kombinaciją Shift+Enter. Visos lentelės turinys
išsaugomas automatiškai, uždarant lentelės langą. Lentelės turinys
gali būti išsaugotas ir atlikus veiksmų seką File/Save. Pastaba.
Jei lentelės susietos, tai, įvedus pagrindinės lentelės įrašą,
galima spausti mygtuką + ir įvedinėti antrinės lentelės įrašus. 13.
Pereiti prie reikiamo įrašo
Tai galima atlikti keliais būdais: a) pasinaudoti navigacijos
klavišais ( , , PgUp, PgDn) arba specialiais, tam
tikslui skirtais mygtukais (esančiais apatinėje lentelės lango
dalyje). Prieš tai, jei reikia, atvaizduoti lentelės turinį
ekrane;
b) atlikti veiksmų seką Edit/Go To ir pereinant prie konkretaus
įrašo išrinkti: First (perėjimui prie pirmojo lentelės įrašo), Last
(paskutiniojo), Previous (prieš tai esančio), Next (kito, žemiau
esančio), New Record (naujojo – lentelės pabaigoje sukuriama tuščia
eilutė).
14. Redaguoti įrašo turinį a) pereiti prie reikiamo įrašo (žr
13); b) išsirinkti redaguojamą duomenų elementą su pele arba
navigacijos
klavišais ( , , Enter, Tab). Redaguoti galima klavišais Del,
Backspace, navigacijos klavišais, taip pat meniu punkto Edit
operacijomis.
15. Pašalinti įrašą a) pereiti prie reikiamo įrašo (žr 13); b)
išrinkti (pažymėti) įrašą, atlikus Edit/Select Record arba pele
spustelėjus
įrašo kairėje esantį mygtuką; c) atlikti veiksmų seką
Edit/Delete; d) dialogo lange paspausti mygtuką Yes.
16. Surasti reikiamą įrašą
-
22 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
a) atlikti veiksmų seką Edit/Find; b) lango lauke Find What
įrašyti ieškomų įrašų paieškos kriterijų. Tai gali
būti ieškomo įrašo lauko (dažniausiai raktinio) reikšmė ar jų
rinkinys, pateikiamas šablonu. Jis sudaromas pagal tas pačias
taisykles, kaip ir operatoriui Like, naudojamam į lauką įvedamiems
duomenims tikrinti (Validation Rule);
c) nustatyti paiešką apibūdinančius parametrus. Tam tikslui
išskleidžiamame sąraše Match (palyginimas) reikia nurodyti paieškos
būdą: Whole Field (viso lauko sutapimas), Any Part of Field
(sutampa bet kuri lauko reikšmės dalis), Start of Field (lauko
pradžios sutapimas). Paspaudus mygtuką More>>, atsiveria
paieškos lango priedas, kuriame galima nurodyti papildomus paieškos
parametrus: išskleidžiamame sąraše Search pasirenkama paieškos
kryptis (Up – aukštyn, Down – žemyn, All – visoje lentelėje),
žymimasis langelis Match Case (simbolių registro įvertinimas)
nurodo, ar reikia skirti didžiąsias ir mažąsias raides, o žymimasis
langelis Search Fields As Formatted (ieškoti laukų atsižvelgiant į
jų formatus) nurodo, ar bus ieškoma formatuotos reikšmės. Paieškos
lango lauke Look in (peržiūra) galima nurodyti ne tik lentelės
lauko vardą, bet ir pačios lentelės vardą. Šiuo atveju nurodytos
reikšmės bus ieškoma ne viename lauke, bet visoje lentelėje;
d) spausti mygtuką Find Next. Sistema suranda pirmą lentelės
įrašą, kuris tenkina paieškos kriterijų, pažymi jį pakeista fono
spalva ir perstumia lentelės įrašus ekrane taip, kad būtų matomas
paieškos rezultatas. Pakartotinai paspaudus mygtuką Find Next,
randamas kitas paieškos kriterijų tenkinantis įrašas. Kai tokių
įrašų daugiau nėra, ekrane pasirodo specialus pranešimas.
17. Surikiuoti lentelės įrašus a) atvaizduoti lentelės turinį
ekrane; b) iškviesti vietinį meniu tame lentelės lauke, pagal kurio
reikšmes reikia
surikiuoti lentelės įrašus ir išsirinkti meniu punktą Sort
Ascending (Sort Descending) arba perkelti žymiklį į rikiavimo
požymio stulpelį ir atlikti meniu veiksmų seką Records/Sort/Sort
Ascending (Sort Descending).
Norint panaikinti rikiavimą, reikia arba išsirinkti vietinio
meniu punktą Remove Filter/Sort, arba atlikti meniu veiksmų seką
Records/ Remove Filter/Sort. 18. Nustatyti filtrą lentelei
Filtras gali būti nustatomas naudojant: A) sistemos meniu
juostą; B) vietinį meniu.
A) Atlikti veiksmų seką Records/Filter ir išsirinkti filtro
tipą:
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 23
Filter by Selection. Aktyvizavus šį tipą, bus matomi tik tie
įrašai, kurių nurodyto (pažymėto) lauko reikšmė sutaps su šio lauko
reikšme aktyviame lentelės įraše;
Filter Excluding Selection. Bus rodomi tik tie įrašai, kurių
nurodyto lauko reikšmė nesutaps su šio lauko reikšme aktyviame
lentelės įraše;
Filter by Form. Šio filtro filtravimo požymis sudaromas
išrenkant reikiamo(-ų) (pagal kurį(-iuos) filtruojama) lauko(-ų)
reikšmę(-es) iš galimų reikšmių sąrašo(-ų). Be to, galima įvesti ne
tik konkretaus lauko reikšmę, bet ir jų rinkinį. Šiuo atveju
naudojama loginė išraiška (kaip ir tikrinant į lauką įvedamus
duomenis). Filtras aktyvizuojamas, įvykdžius veiksmų seką
Records/Filter/Apply Filter/Sort arba paspaudus mygtuką .;
Advanced Filter/Sort. Šis filtro tipas sudaromas ir gali būti
išsaugotas panašiai kaip paprasta užklausa.
Norint atsisakyti filtro, reikia atlikti veiksmus Records/Remove
Filter/Sort arba spausti mygtuką .
B) Atvaizdavus lentelės turinį, lentelės lange (nesvarbu,
kurioje vietoje) iškviesti vietinį meniu, išsirinkti jame punktą
Filter For (šiuo atveju atitinkamoje teksto eilutėje įrašyti filtro
(loginę) išraišką, pagal kurią bus atrenkami reikalingi įrašai, ir
spausti klavišą Enter), Filter by Selection, ar Filter Excluding
Selection 19. Nustatyti lentelių ryšius (ir duomenų vientisumo
kontrolę)
a) iškviesti lentelių ryšių dizainerį (atlikti veiksmų seką
Tools/Relationships). Prieš tai turi būti atidarytas DB langas;
b) lange Show Table pele pažymėti ir, paspaudus mygtuką Add,
išrinkti susiejamas lenteles;
c) išsirinkti reikiamą lentelės lauką; d) nuspausti pelę ir
tempti ją antrosios ryšio lentelės link; e) atleisti pelę ties
atitinkamu lauku (bent vienas iš surišamų laukų turi būti
indeksuotas); f) atsidariusiame dialogo lange tikslinga pažymėti
jungiklį Enforce
Referential Integrity. Tuo būdu užtikrinamas susiejamų lentelių
duomenų vientisumas, t.y. į priklausomą lentelę negalėsime įvesti
susiejančio lauko (ar jų rinkinio) reikšmės, kuri neįvesta
pagrindinėje lentelėje. Po to tikslinga įjungti jungiklius Cascade
Update Related Fields ir Cascade Delete Related Records. Tai
užtikrins, kad į priklausomą lentelę bus įrašyta ar iš jos
pašalinta pagrindinėje lentelėje pasikeitusi informacija.
g) reliacinis ryšys sukuriamas paspaudus mygtuką Create;
-
24 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
h) žingsnius b-g kartoti tol, kol bus nustatyti visi lentelių
ryšiai; i) uždaryti ryšių dizainerio langą.
20. Koreguoti lentelių ryšį a) iškviesti lentelių ryšių
dizainerį (Tools/Relationships). Prieš tai turi būti
atidarytas DB langas; b) išsirinkus reikiamą ryšį, iškviesti
vietinį meniu ir jame atlikti operaciją
Edit Relationship (kai reikia koreguoti ryšį) arba Delete (kai
reikia pašalinti ryšį);
c) atlikus operaciją, uždaryti ryšių dizainerio langą. 21.
Uždaryti DB.
File/Close. 22. Baigti darbą.
File/Exit.
Tipinė užduotis Kursime ir tvarkysime DB, turinčią informaciją
apie studentų mokymosi
rezultatus. Šios DB reliacinį modelį sudaro toks normalizuotų
lentelių rinkinys. GRUPĖS (AKADEMINĖ_GRUPĖ, FAKULTETAS); STUDENTAI
(STUDENTO_BILIETO_NR, PAVARDĖ_VARDAS,
GIMIMO_DATA, GYVENAMOSIOS_VIETOS_ADRESAS, AKADEMINĖ_GRUPĖ,
ĮSTOJIMO_BALAS);
DISCIPLINOS (DISCIPLINOS_KODAS, DISCIPLINOS_PAVADINIMAS,
KREDITŲ_SKAIČIUS);
STUDIJOS (STUDENTO_BILIETO_NR, DISCIPLINOS_KODAS,
EGZAMINO_ĮVERTINIMAS, EGZAMINATORIAUS_PAVARDĖ, EGZAMINO_DATA).
Pastaba. Lentelių laukų, sudarančių pirminį raktą, vardai
pabraukti. Darbo eiga 1. Darbui skirtame diske susikurkite asmeninį
katalogą (šiame kataloge bus
saugomas DB failas). Iškvieskite darbui DBVS MS Access (žr. 1
veiksmą). Sukurkite DB, kurios vardas STUD (žr. 2), parinkite
šriftą vaizduoti
informacijai (žr. 4).
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 25
Sukurkite DB lentelių GRUPES, STUDENTAI, DISCIPLINOS, STUDIJOS
struktūrą (žr. 6). Siūloma nustatyti tokias lentelių laukų
savybes:
Lentelės GRUPES laukų savybės Lauko vardas (Field Name)
Lauko tipas (Data Type)
Lauko plotis (Field Size)
Formatas(Format)
Tikrinimo taisyklė (Validation Rule)
Įspėjimo tekstas (Validation Text)
Indeksas (raktas) (Indexed)
grupe Text 6 Yes (No Duplicates)
fakultetas Text 15 No
Lentelės STUDENTAI laukų savybės Lauko vardas (Field Name)
Lauko tipas (Data Type)
Lauko plotis (Field Size)
Formatas (Format)
Tikrinimo taisyklė (Validation Rule)
Įspėjimo tekstas (Validation Text)
Indeksas (raktas) (Indexed)
pavarde Text 30 No bilieto_numeris Text 6 Yes (No
Duplicates) grupe Text 6 Yes (Dupli-
cates OK) gimimo_data Date/Time Short Date No adresas Text 30 No
ist_balas Number Single Fixed >=0 And
-
26 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
Lentelės STUDIJOS laukų savybės Lauko vardas (Field Name)
Lauko tipas (Data Type)
Lauko plotis (Field Size)
Formatas (Format)
Tikrinimo taisyklė (Validation Rule)
Įspėjimo tekstas (Validation Text)
Indeksas (raktas) (Indexed)
bilieto_numeris
Text 6 Yes (Dupli-cates OK)
disciplinos_ kodas
Text 7 Yes (Dupli-cates OK)
egzaminatorius Text 15 No ivertinimas Number Byte General
NumberBetween 0 And 10
Neleistinas įvertinimas!
No
egzamino_data Date/Time Short Date No
Pastaba. Laukui ivertinimas, kai operuojama su sveikais
skaičiais, patartina trupmeninės dalies ilgį (Decimal Places)
prilyginti 0. Be to, šiam laukui skiltyje Required tikslinga
parinkti variantą Yes, t. y. bus būtina kiekvienam studentui įvesti
išlaikyto egzamino įvertinimą. Laukui egzamino_data galima
apibrėžti nutylėtą reikšmę (Default Value), įvedus funkciją
Date().
2. Nustatykite lentelių ryšius bei duomenų vientisumo kontrolę
(žr. 19). Turėtų būti nustatyti 1.2 pav. parodyti ryšiai.
1.2 pav. DB “STUD” ryšių dizainerio langas
3. Jei reikia, ištaisykite netikslumus, atsiradusius formuojant
lentelių struktūrą ir nustatant jų ryšius (žr. 9, 20).
4. Užpildykite lenteles konkrečiais duomenimis atsižvelgiant į
atitinkamus laukų tipus (žr. 12). Iš pradžių užpildykite lenteles
GRUPES, STUDENTAI, po to – lentelę DISCIPLINOS ir galiausiai –
lentelę STUDIJOS. Užpildant atskiras lenteles, vadovaukitės
nurodymais, pateikiamais 1.3 lentelėje. Prireikus pildymo metu
galima pakoreguoti
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 27
lentelių struktūrą (žr. 9). Užpildytos lentelės STUDENTAI
pavyzdys pateiktas 1.3 pav.
1.3 lentelė. Rekomenduojamas lentelių įrašų kiekis užpildant
lenteles duomenimis
Lentelė Rekomenduojamasįrašų kiekis Pastabos
GRUPES 3–4 Grupės iš bent 2 skirtingų fakultetų, ne mažiau kaip
2 grupės iš vieno
fakulteto STUDENTAI 6–10 Grupę sudaro 2–3 studentai STUDIJOS
10–30 Kiekvienas studentas studijuoja 1–3
disciplinas DISCIPLINOS 2–3
5. Užpildžius visas lenteles duomenimis, dar kartą peržiūrėkite
jų turinį ekrane (žr. 10), surikiuokite įrašus norima tvarka (žr.
17) ir, jei reikia, ištaisykite pastebėtus klaidingus duomenis (žr.
14).
1.3 pav. Užpildytos duomenimis lentelės pavyzdys
6. Konkrečioje lentelėje (geriausia lentelėje STUDIJOS) atlikite
tokius veiksmus: perėjimą prie konkretaus įrašo (žr. 13), reikiamo
įrašo suradimą (žr. 16), įrašų filtravimą (žr. 18).
7. Nustatykite kontrolę lentelės lygyje. Tam tikslui atlikite
tokius veiksmus: a) Lentelėje STUDIJOS įveskite naują lauką ZD
(žiniaraščio užpildymo
data), kuriam nustatykite šiuos parametrus: Format Short Date
Required No
-
28 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
Indexed No b) Iškvieskite lentelės koregavimo dizainerį (žr. 9).
c) Iškvieskite lentelės savybių (Table Properties) langą. Tai
galima atlikti
vienu iš trijų būdų: 1) iškvieskite vietinį meniu ir išsirinkite
jo punktą Properties; 2) spauskite mygtuką Properties; 3) atlikite
veiksmų seką View/Properties.
d) Eilutėje Validation Rule įveskite (tikslinga naudoti išraiškų
konstruktorių Expression Builder) loginę išraišką:
[ZD] >= [egzamino_data] Or [ZD] Is Null Ši išraiška tikrina,
kad lauke ZD įvedama data nebūtų ankstesnė už
egzamino datą. Be to, žiniaraščio užpildymo data gali būti ir
neįvesta. e) Analogišku būdu į lentelę STUDIJOS įveskite naują
lauką PD
(egzamino perlaikymo data) ir įvestą loginę išraišką papildykite
dalimi, kuri užtikrintų, kad egzaminas būtų perlaikomas ne vėliau
kaip po 30 dienų.
8. Išbandykite darbą su OLE object (Object Linking and Embedding
(Objekto Susiejimas ir Įdiegimas)) tipo duomenimis. OLE object tipo
laukas naudojamas norint įvesti į DB įvairius objektus,
kurie sukurti kitomis taikomosiomis programomis. Įvesti galima
dviem būdais: susiejimu ir įdiegimu.
Atlikite šiuos veiksmus: a) lentelėje STUDENTAI įveskite naują
lauką PO (portretas), kuriam
nustatykite OLE object tipą; b) naudodami grafinį redaktorių,
pavyzdžiui, Paint, nupieškite studento(ų)
šaržą(us) ir jį (juos) išsaugokite faile(uose) su plėtiniu(iais)
bmp; c) laukui PO suteikite (įveskite) reikšmes. Norint įvesti
objektą (pvz., šaržą) į DB, reikia: 1) nustatyti žymiklį
atitinkamame lentelės įrašo lauke, t.y. lauke PO; 2) atlikti
veiksmus Insert/Object; 3) lange Insert Object pažymėti perjungėją
Create from File ir eilutėje File užrašyti visą failo, kuris saugo
studento šaržą, vardą. Failo įvedimo būdas nurodomas elementu Link.
Jį pažymėjus, failas bus susiejamas, o priešingu atveju –
įdiegiamas. Į įrašo lauką PO įvesta reikšmė bus atvaizduojama failo
tipu (mūsų atveju – Bitmap Image). Norint pamatyti atitinkamą šaržą
(t.y. lauko reikšmę), nustačius žymiklį atitinkamame lauke, reikia
du kartus spragtelėti pelės kairiuoju mygtuku. 9. Išbandykite darbą
su Hyperlink tipo duomenimis.
Hyperlink tipo laukuose saugomos nuorodos į tos pačios ar kitos
MS Access DB objektus, WEB serverio puslapius ar tinklinius failus.
Nuorodoje
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 29
įvedus žymę, galima patekti į konkretaus failo (pavyzdžiui,
sukurto Word ar Excel aplinkoje) puslapį. Hypernuorodos užrašo
struktūrą sudaro keturios nuo-sekliai užrašomos dalys, kurios viena
nuo kitos atskiriamos funto simboliu .
Pirmoji dalis – tekstas (Text to display), kuris išvedamas
lentelėje kaip lauko reikšmė. Tai nebūtinas hypernuorodos vardas.
Jei toks nenurodytas, tai pagal nutylėjimą naudojamas elektroninio
dokumento adresas, o aktyvios DB objektams – to objekto vardas.
Hypernuorodos vardas išvedamas atitinkamame lentelės ar formos
įrašo lauke. Išvedant simbolis „ " keičiamas į „-".
Antroji dalis – adresas (Address), nurodantis elektroninio
dokumento saugojimo vietą. Tai WWW ar FTP dokumento URL (Uniform
Resource Locator) adresas arba kelias iki tinklinio failo, kuriame
saugomas dokumentas.
Trečioji dalis – papildomas adresas (Subaddress) ar žymė
(Bookmark). Tai nebūtina nuoroda į įvardytą vietą (dalį) sudarytame
iš kelių puslapių (dalių) elektroniniame dokumente. Word dokumente
tai žymė (Bookmark), Excel dokumente – įvardyta kelių celių grupė
ar puslapis, MS Access dokumente – DB objekto tipas (Form, Query ir
pan.) ir vardas, HTML puslapyje – požymio (tag) vardas (nuoroda į
kitą puslapį).
Ketvirtoji dalis – aiškinantis tekstas (Screen Tip Text). Tai
nebūtina hypernuorodos dalis. Jei aiškinantis tekstas įvestas, tai
jis pasirodys nustačius žymiklį prie hypernuorodos užrašo.
Hypernuorodų pavyzdžiai: mailto: [email protected], adresas
mailto:[email protected], mailto: [email protected] katedra.
Hyperlink tipo duomenims nustatyti atlikite šiuos veiksmus: a)
Lentelėje STUDENTAI įveskite naują lauką EP (elektroninis
paštas),
kuriam nustatykite Hyperlink tipą (šiame lauke bus saugomi
studentų elektroninio pašto adresai).
Lentelės STUDENTAI įrašų laukams EP nustatykite reikšmes, t.y.
įveskite hypernuorodas. Įvesti galima dviem būdais: 1) lauke
tiesiogiai įvedant hypernuorodos užrašą; 2) naudojant dialogo
priemones. Pabandykite tiesiogiai į pasirinktų įrašų laukus EP
įvesti skirtingos struktūros hypernuorodas. Išnagrinėkite šių
hypernuorodų atvaizdavimą ir veikimą.
Norint redaguoti/šalinti įvestą tiesiogiai hypernuorodą arba
įvesti hypernuorodą dialogo priemonėmis, reikia: nurodytame lauke
kviesti vietinį meniu, pažymėti punktą Hyperlink ir žymėti Edit
Hyperlink ar Remove Hyperlink arba atlikti veiksmus
Insert/Hyperlink.
b) Lentelėje STUDENTAI įveskite naują lauką NU (nuoroda) ir jam
priskirkite įvairių tipų nuorodas. Pavyzdžiui:
f1.xls p2 (nuoroda į Excel failo f1 puslapį p2).
-
30 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas
WORD f2. doc k1 dokumentas (nuoroda į Word failo f2 vietą, kurią
žymi k1).
http://www.vukhf.lt/li/lith_links.html internet (nuoroda į
susietą WEB puslapį internete).
Nauja Form STUDENTAI (nuoroda į aktyvios DB formą STUDENTAI).
Pastaba. Pažymėjus įrašo lauką ir paspaudus klavišą F2, galima
matyti visą
hypernuorodos užrašą. 10. Uždarykite DB (žr. 21), baikite darbą
(žr. 22) su MS Access.
Kontrolinės užduotys 1. Į lentelę STUDENTAI įveskite naują lauką
AK (Asmens Kodas). Šį lauką
indeksuokite ir jam įveskite kontrolę, tikrinančią, kad lauko
reikšmė turėtų 11 skaitmenų ir pirmas skaitmuo būtų 3 arba 4.
2. Į lentelę DISCIPLINOS įveskite naują lauką PM (Pradžios
Metai), nurodantį modulio įvedimo metus. Šį lauką indeksuokite ir
jam nustatykite kontrolę, tikrinančią, kad būtų galima įvesti
duomenis apie modulius, kurie pradėti vesti laikotarpiu tarp 1990
ir 2005 metų.
3. Sukurkite prekių tiekimo DB, kuri susideda iš tokių 3-jų
lentelių (jų struktūrą ir parametrus atspindi duomenų, kuriais turi
būti užpildytos lentelės, pavyzdys): Lentelių laukų, įeinančių į
pirminių raktų sudėtį, vardai pabraukti. Kuriamą
duomenų bazę pavadinkite TIEK. Nustatykite reliacinius lentelių
ryšius: PREKĖS ir PRISTATYMAI, TIEKĖJAI ir PRISTATYMAI.
PREKĖS IDENTIFIKACINIS NUMERIS
(IDN) PAVADINIMAS
(PAV) APRAŠYMAS
(APR) P1 P2 L1
PLYTOS PLYTOS LANGAI
YRA YRA
TIEKĖJAI VARDAS
(VAR) TELEFONAS
(TEL) PETRAS JONAS
11-11-11 22-22-22
-
Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų
tvarkymas 31
PRISTATYMAI IDN VAR UŽSAKYMO
DATA (UDA)
KIEKIS(KIE)
PREKĖS VIENETO
PRISTATYMO KAINA (KAI)
PRISTATYMO DATA (PRD)
P1 P1 P2 L1 P1
PETRAS JONAS
PETRAS JONAS JONAS
2005.06.01 2005.06.02 2005.06.01 2005.03.03 2004.01.01
1000 1000 3000 100
2000
1,50 2,00 5,50
200,99 2,00
2005.06.11 2005.06.03 2005.06.09 2005.03.04 2004.01.12
4. Indeksuokite visus galimus DB TIEK lentelių laukus, išskyrus
TEL ir PAV. Lauko PRD nutylėta reikšmė turi būti šios dienos
data.
5. Nustatykite įvedimo kontrolę, kuri leistų įvesti lauko KIE
reikšmes diapazone [100,10 000].
6. Nustatykite kontrolę, užtikrinančią, kad PRISTATYMO ir
UŽSAKYMO DATOS skirtųsi ne daugiau kaip 4-iomis savaitėmis, t. y.
pristatymas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip po 4 savaičių nuo
užsakymo.
7. Sudarykite įvedimo kaukes laukams IDN, TEL. 8. Įvesta lauko
APR reikšmė, kuri lentelėje PREKĖS atvaizduojama žodžiu
YRA, turi būti nuoroda į failo (pvz., F1.doc, kuriame yra prekių
aprašymai) vietą (dalį), atitinkančią konkrečios prekės
aprašymą.
9. Atlikite DB TIEK lentelėse jų užpildymo, redagavimo ir
navigacijos bei duomenų paieškos ir rikiavimo veiksmus.
10. Nustatykite lentelei PRISTATYMAI filtrą, kuris parodytų tik
tuos pristatymus, kurių tiekėjas yra JONAS ir kuriuose yra daugiau
negu 800 prekės vienetų.
-
32 Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas
2. Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas
Darbo tikslas Sudaryti nurodytas ekrano formas DB lentelių
turinio peržiūrai ir
redagavimui, sukurti užklausas duomenų paieškai, sudaryti
ataskaitą ir (esant galimybei) ją atspausdinti.
Teorinė dalis
Nesudėtingos sandaros formų sudarymas Pagrindinė formų paskirtis
- suteikti DB vartotojui galimybes vaizdžiai ir
patogiai peržiūrėti, surasti, įvesti bei modifikuoti duomenis.
Formos naudoja duomenis, kurie saugomi lentelėse ar gaunami vykdant
užklausas. Forma, naudojanti vienos konkrečios lentelės ar
užklausos duomenis, vadinama paprasta. Jei viena forma įdedama į
kitą ir turi duomenų, paimtų iš kelių susietų lentelių, ji vadinama
sudėtine. Šiuo atveju sukuriamos pagrindinė (Main) ir jai pavaldi
pagalbinė (Subform) formos.
Formai sudaryti DB pagrindiniame lange reikia spausti mygtuką
Forms Kūrimui siūlomos dvi alternatyvos: Create form in Design View
(kurti formą projekto lange) ir Create form by using wizard (kurti
formą naudojant vedlį). Formų kūrimą tikslinga organizuoti taip:
naudojant formų vedlį ir atsakant į jo pateiktus klausimus,
sukuriamas pradinis formos variantas (prototipas) ir toliau, jei
reikia, projektavimo režime jis koreguojamas ar papildomas.
Projektavimo režimu galima keisti esamų formos elementų išdėstymą,
matmenis, formatus. Formose, kaip ir lentelėse, galima atlikti
navigaciją, duomenų rikiavimą, filtravimą ir paiešką.
Atrankos užklausų kūrimas Naudodami užklausas, vartotojai gali
iš vienos ar kelių susijusių lentelių
išrinkti sau reikalingus duomenis, atlikti apskaičiavimus ir
gauti pageidaujamos sandaros rezultatų lentelę. Užklausos taip pat
vartojamos keičiant lentelėse laikomus duomenis, papildant lenteles
naujais įrašais ir šalinant nebereikalingus įrašus. Šiame
laboratoriniame darbe nagrinėsime užklausų, skirtų atlikti tam
-
Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas 33
tikrų duomenų paieškai (atrankai), sudarymą. Jos vadinamos
atrankos užklausomis (Select query). Įvykdžius tokią užklausą,
sukuriamas laikinas darinys – laikinoji lentelė su duomenimis iš
atskiros lentelės, kelių susietų lentelių ar kitų užklausų.
Laikinoji lentelė egzistuoja tik peržvelgiant užklausos rezultatą.
Vartotojas rezultatą mato ekrane arba gali apdoroti jį
programiškai. Laikinoji lentelė nustoja egzistuoti įvykdžius
užklausą.
Užklausos gali realizuoti šiuos būdingus joms pagrindinius
veiksmų tipus: a) surinkimą, t.y. paėmimą duomenų iš vienos ar
kelių lentelių (užklausų); b) išrinkimą, t.y. paėmimą tik tų
duomenų, kurie tenkina suformuotą
atrankos kriterijų (paieškos sąlygą); c) skaičiavimą, t.y. laukų
su apskaičiuotomis reikšmėmis formavimą.
Tokios užklausos dažniausiai vadinamos skaičiuojamosiomis; d)
grupavimą, t.y. duomenų grupavimą ir jų grupių charakteristikų
skaičiavimą. Tokios užklausos dažniausiai vadinamos
suvestinėmis; e) išrinkimo keitimą, t.y. kai gali būti keičiamos
atrankos kriterijaus
parametrų reikšmės (jas įvedant). Tokios užklausos dažniausiai
vadinamos dialoginėmis.
Konkrečioje užklausoje gali būti sujungti įvairūs veiksmų tipai.
Atidarytos DB užklausų ir kūrimo priemonių sąrašas yra
atveriamas
pagrindinio lango mygtuku Queries (užklausos). Jei DB užklausos
dar nebuvo sukurtos, tai šiame sąraše matomi dviejų dažniausiai
vartojamų užklausų kūrimo būdų parinkimo ženkliukai: Create query
in Design view (kurti užklausą projekto rodinyje) ir Create query
by using wizard (kurti užklausą padedant vedliui). Šiame
laboratoriniame darbe aprašysime užklausų kūrimą projekto rodinyje
(sudėtingesnių užklausų kūrimas, padedant vedliui, nagrinėjamas 3
laboratoriniame darbe).
Nesudėtingos sandaros ataskaitų kūrimas Lentelių duomenys, formų
langai ir užklausų rezultatai gali būti ne tik
peržiūrimi ekrane, bet ir atspausdinami, įvykdžius meniu veiksmų
seką File/Print. Tačiau taip atspausdinti duomenys nėra vaizdūs ir
neatitinka daugelio dokumentams keliamų reikalavimų. Todėl DB
numatytas specialus objektas – ataskaitos, kurios padeda parengti
vaizdžius ir tinkamus vartoti bei analizuoti dokumentus.
Ataskaitoms sudaryti duomenų šaltiniai gali būti atskiros ar
susietos lentelės, taip pat užklausų rezultatų lentelės.
Ataskaitose duomenis galima įvairiai rikiuoti ir grupuoti,
paskirstyti įvairių matmenų lapuose.
Kuriant ataskaitą, panašiai kaip ir formą, pradžioje, pasitelkus
ataskaitų vedlį (Report Wizard), tikslinga parengti jos ruošinį, o
vėliau, jei jo savybės netenkina, pertvarkyti naudojant projekto
rodinį (Design View).
-
34 Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas
Veiksmų, reikalingų realizuoti nesudėtingoms formoms,
ataskaitoms ir atrankos užklausoms, aprašymas 1. Iškviesti darbui
MS Access
Išrinkti atitinkamą piktogramą ir du kartus spustelėti kairįjį
pelės mygtuką ties ta piktograma arba atlikti veiksmų seką:
Start/Programs/Microsoft Office/Microsoft Office Access 2003. 2.
Atverti DB
a) atlikti veiksmų seką File/Open; b) skiltyje Look in išrinkti
darbinį katalogą; c) pažymėti reikiamos DB piktogramą arba teksto
eilutėje File name
įrašyti DB vardą; d) jei reikia, dialogo lango iškrentančiame
sąraše Files of type išsirinkti
failų tipą Microsoft Office Access Databases (*.mdb); e) spausti
mygtuką Open.
3. Iškviesti vedlį formai sukurti a) DB lange išsirinkti skyrelį
Forms; b) paspausti mygtuką New, esantį DB lange, arba atlikti
veiksmų seką
Insert/Form; c) dialogo lange New Form išsirinkti punktą Form
Wizard ir paspausti
mygtuką OK. 4. Sukurti formą (naudojant vedlį)
a) iškviesti formos vedlį (žr. 3 veiksmą); b) vedlio dialogo
lange Form Wizard, sąraše Tables/Queries išrinkti
reikiamą lentelę (pirmiausia pažymėti pagrindinę lentelę, o po
to (jei reikia) susietas su ja antrines lenteles), o sąraše
Available Fields – laukus, kurių turinys bus atvaizduojamas
pasitelkus formas. Laukų išrinkimą patvirtinti mygtuku (visus
laukus iš karto galima išrinkti mygtuku > , o iš sąrašo
nereikalingi laukai pašalinami mygtuku < ). Išrinkus visus
reikiamus laukus, spausti mygtuką Next;
c) (žingsnis c žengiamas tik tada, jeigu formoje bus informacija
iš kelių susietų lentelių) nustatyti peržiūros (view) tvarką
(nustačius ją sudėtinei formai, turi įsijungti mygtukas Form with
subform(s) ) ir spausti mygtuką Next;
d) išrinkti formos pavidalą, pvz., stulpelio (Columnar) ir
spausti mygtuką Next;
e) pasirinkti norimą formos stilių (fono užpildą), pvz.,
smiltainio (SandStone), ir paspausti mygtuką Next;
-
Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas 35
f) teksto eilutėje Form užrašyti formos pavadinimą (arba palikti
siūlomą sistemos), o teksto eilutėje Subform – pagalbinės formos
pavadinimą. Prieš spaudžiant mygtuką Finish, rekomenduojama įjungti
jungiklį Modify the form’s design, taip pereinant į formos
koregavimo režimą (žr. 6 veiksmą, žingsniai b-e).
5. Peržiūrėti/redaguoti lentelės(-ių) turinį, pasitelkus formą
a) DB lange (skyrelyje Forms) pažymėti reikiamą formą; b) spausti
mygtuką Open arba du kartus paspausti kairįjį pelės mygtuką; c)
peržiūrą valdyti specialiais, tam tikslui skirtais mygtukais
(esančiais
apatinėje formos lango dalyje). Duomenys redaguojami
standartinėmis priemonėmis. Formą uždaryti, atliekant veiksmų seką
File/Close arba formos lango uždarymo mygtuku.
6. Koreguoti formą a) DB lange pažymėjus reikiamą formą, spausti
mygtuką Design arba
iškviesti vietinį meniu ir išsirinkti punktą Design; b)
atsidariusiame formos projekto lange su pele pasižymėti
koreguojamą
formos elementą (antraštę, duomenų lauką ar pačią formą –
pastaruoju atveju reikia pažymėti stačiakampį viršutiniame
kairiajame lango kampe (greta horizontaliosios liniuotės)) (žr. 7),
iškviesti vietinį meniu ir išsirinkti punktą Properties;
c) formos elemento savybių lange inicializuoti skyrelį All (jei
reikia), po to detaliame savybių sąraše išsirinkti (pažymėti su
pele) reikiamą savybę;
d) redagavimo eilutėje, esančioje greta savybės pavadinimo,
įrašyti atitinkamą reikšmę ir paspausti klavišą Enter (paspaudus
kairįjį pelės mygtuką, o po to – mygtuką 6, kai kurioms savybėms
galima gauti leistinų reikšmių sąrašą);
e) žingsnius b-d kartoti visiems koreguojamiems formos
elementams (vietinio meniu iškvietimo kartoti nereikia);
f) baigus koregavimą, uždaryti savybių langą ir išsaugoti formos
pakeitimus (atlikti veiksmų seką File/Save);
g) uždaryti formos dizainerio langą (File/Close). 7. Pažymėti
(išsirinkti) formos elementą
Formos projekto lange nustatyti pelės žymiklį ties reikiamu
elementu ir vieną kartą spustelėti kairįjį pelės mygtuką. 8.
Pakeisti formos elemento dydį
Pažymėti formos elementą (žr. 7), nustatyti pelės žymiklį ties
vienu iš juodų kvadratėlių taip, kad atsirastų dvigubos rodyklės
ženklas, ir tempti nuspaustą pelę reikiama kryptimi.
-
36 Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas
9. Perkelti formos elementą į kitą vietą Pažymėti formos
elementą (žr. 7), nustatyti pelės žymiklį elemento
užimame plote taip, kad atsirastų ženklas „ranka”, ir tempti
nuspaustą pelę reikiama kryptimi. 10. Iškviesti dizainerį užklausai
sukurti
a) DB lange išsirinkti skyrelį Queries; b) spausti mygtuką New
DB lange arba atlikti veiksmų seką Insert/Query; c) dialogo lange
New Query išsirinkti punktą Design View ir spausti
mygtuką OK. Tai galima atlikti ir taip: pele du kartus
spragtelėti ženkliuką Create Query
in Design view arba spausti įrankių juostos mygtuką 11. Sukurti
užklausą
a) iškviesti užklausos dizainerį (žr. 10); b) skyrelio Tables,
esančio lange Show Table, sąraše išsirinkti vieną ar
kelias lenteles, reikalingas formuojant užklausą. Išsirinktą
lentelę įtraukti į užklausos projekto rodinį, spaudžiant mygtuką
Add. Įtraukus visas reikiamas lenteles, spausti Close;
c) suformuoti užklausos lauką (žr. 12); d) nustatyti užklausos
įrašų rikiavimo kriterijų (žr. 13); e) nustatyti užklausos atrankos
kriterijų (filtrą) (jei to reikia) (žr. 14); f) nustatyti užklausos
įrašų grupavimo tipą (jei to reikia) (žr. 15); g) išjungti
(uždrausti) užklausos lauko reikšmių vaizdavimą (jei to reikia)
(žr. 16); h) žingsnius c-g kartoti tol, kol bus suformuoti visi
reikalingi užklausos
laukai; i) išsaugoti užklausą (žr. 19); j) galima peržiūrėti
užklausos rezultatus ekrane (įvykdyti užklausą): tam
reikia atlikti veiksmų seką Query/Run (baigus peržiūrą, uždaryti
peržiūros langą (žr. 20));
k) uždaryti užklausos dizainerio langą (žr. 21). 12. Suformuoti
užklausos lauką
Eilutėje Field įrašyti užklausos lauko pavadinimą. Jį galima
išsirinkti ir iš sąrašo, kuris atsiranda, paspaudus kairįjį pelės
klavišą, o po to – mygtuką 6. Užklausos lauko pavadinimas gali
nesutapti su atitinkamo lentelės lauko pavadinimu. Šiuo atveju iš
pradžių rašomas užklausos lauko pavadinimas, po dvitaškio (:) –
lentelės lauko pavadinimas. Galima suformuoti ir skaičiuojamąjį
lauką: tuomet po dvitaškio reikia užrašyti atitinkamą išraišką,
t.y. nurodyti
-
Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas 37
laukus ir operacijas (funkcijas), atliekamas su tais laukais.
Rašant išraišką, galima pasinaudoti išraiškų konstruktoriumi, kuris
iškviečiamas išsirinkus vietinio meniu elementą Build arba
paspaudus mygtuką . Konstruktoriaus lange reikia formuoti išraišką,
naudojantis tam skirtais instrumentais (pvz., galima pasinaudoti
instrumentu Tables ir automatiškai gauti lauko pavadinimą; šis
instrumentas, taip pat lentelės atidaromos 2 kartus spustelėjus
kairįjį pelės mygtuką; tokiu pat būdu lauko pavadinimas įkeliamas į
išraišką). Suformavus išraišką, spaudžiama OK (išraiška atsiranda
eilutėje Field). 13. Nustatyti užklausos įrašų rikiavimo
kriterijų
Eilutėje Sort paspausti kairįjį pelės mygtuką, o po to – mygtuką
6. Tuomet iškrentančiajame sąraše pasirinkti reikiamą kriterijų.
14. Nustatyti užklausos atrankos kriterijų (filtrą)
Eilutėje Criteria įrašyti atrankos kriterijaus (loginę)
išraišką. Rašant išraišką, galima pasinaudoti išraiškų
konstruktoriumi (iškviečiant vietinį meniu ir išsirenkant punktą
Build).
Pastaba. Vietoj atrankos kriterijaus išraiškos galima užrašyti
pranešimo tekstą (jis negali sutapti su lauko vardu), esantį
stačiakampiuose skliausteliuose. Būtent šis pranešimas bus
pateikiamas prieš peržiūrint užklausos rezultatus, t.y. atidarant
užklausą. 15. Nustatyti užklausos įrašų grupavimo požymį
Eilutėje Total nurodyti vieną iš galimų laukų tipų. Grupavimo
laukams nurodoma Group By, o išraiškų laukams – Expression (laukų
tipai išsirenkami iškrentančiajame sąraše).
Pastaba. Jeigu eilutės Total ekrane nematyti, ją reikia
aktyvizuoti atliekant veiksmų seką View/Totals. 16.
Įjungti/išjungti užklausos lauko reikšmių vaizdavimą
Eilutės Show atitinkamame stulpelyje įjungti/išjungti lauko
reikšmių vaizdavimo požymį. 17. Peržiūrėti užklausos rezultatų
lentelę ekrane (įvykdyti užklausą)
a) DB lange (skyrelyje Queries) pažymėti reikiamą užklausą; b)
spausti mygtuką arba iškviesti vietinį meniu ir išsirinkti
punktą
Open, arba du kartus paspausti kairįjį pelės mygtuką. Prireikus
parinkti tinkamą šriftą užklausos rezultatams vaizduoti;
c) baigus peržiūrą (kai užklausos turinys ekrane
nebereikalingas), uždaryti peržiūros langą (žr. 20).
-
38 Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas
Pastaba. Užklausą atidarant gali pasirodyti pranešimas (žr. 14
veiksmo pastabą). Tuomet reikia įvesti atsakymą ir spausti klavišą
Enter (arba mygtuką OK). 18. Koreguoti užklausą
a) DB lange pažymėjus reikiamą užklausą, spausti mygtuką Design
arba iškviesti vietinį meniu ir išsirinkti punktą Design;
b) prireikus galima įtraukti papildomas lenteles, reikalingas
formuojant užklausą: turime atlikti veiksmų seką Query/Show Table
(žr. 11 veiksmo žingsnį b). Pašalinti nereikalingą lentelę galima
taip: pasižymėti reikiamą lentelę, iškviesti vietinį meniu ir
išsirinkti punktą Remove Table;
c) kiti užklausos koregavimo veiksmai atliekami panašiai, kaip
ir kuriant užklausą (žr. 12–16 );
d) išsaugoti pakoreguotą užklausą (žr. 19); e) pakoreguotos
užklausos rezultatus galima peržiūrėti ekrane (žr. 11
veiksmo žingsnį j); f) uždaryti užklausos dizainerio langą (žr.
21).
19. Išsaugoti užklausą a) išsaugant pirmą kartą, atlikti veiksmų
seką File/Save bei dialogo lango
Save As teksto eilutėje Query Name įrašyti užklausos vardą ir
spausti OK;
b) uždaryti užklausos projekto rodinio langą. 20. Uždaryti
užklausos peržiūros langą
Atlikti veiksmų seką File/Close (arba spausti lango uždarymo
mygtuką). 21. Uždaryti užklausos dizainerio langą
Žr. 20. 22. Iškviesti vedlį ataskaitai suformuoti
a) DB lange išsirinkti skyrelį Reports;
spausti mygtuką DB lange arba atlikti veiksmų seką
Insert/Report; dialogo lange New Report išsirinkti punktą Report
Wizard ir spausti
mygtuką OK. 23. Suformuoti ataskaitą (panaudojant vedlį)
a) iškviesti ataskaitos formavimo vedlį (žr. 22); b) vedlio
dialogo lange Report Wizard pasirodžiusiame sąraše
Tables/Queries pažymėti reikiamą lentelę (užklausą), o sąraše
Available Fields – laukus, kurių turinys bus pateikiamas
ataskaitoje. Laukų
-
Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas 39
išrinkimą patvirtinti mygtuku . Laukus galima rinktis iš kelių
lentelių (užklausų). Išrinkus visus reikiamus laukus, spausti
mygtuką Next;
c) jei ataskaitos laukai parinkti iš susietų lentelių, tuomet
reikia nustatyti ataskaitos duomenų pateikimo tvarką ir spausti
mygtuką Next;
d) jei reikia, laukų sąraše (esančiame kairėje vedlio lango
pusėje) pažymėti grupavimo laukus, t.y. laukus, pagal kurių
reikšmes bus grupuojami ataskaitos duomenys (šie laukai bus
aukštesnio hierarchijos lygio kitų laukų atžvilgiu). Lauko
išrinkimą patvirtinti su mygtuku . Spausti mygtuką Next;
e) išsirinkti lauką (us), pagal kurio (ių) reikšmes bus
rikiuojami ataskaitos įrašai (laukas išsirenkamas iš
išskleidžiamojo sąrašo). Jei reikia skaičiuoti surikiuotų įrašų
grupių laukų suvestinius įverčius, tuomet spaudžiamas mygtukas
Summary Options. Atsivėrusio lango srityje What summary values
would you like calculated? kiekvienam skaitiniam ataskaitos laukui
būna paskirta atskira eilutė su tipinių įverčių skaičiavimo
funkcijų (Sum, Avg, Min, Max) žymimaisiais langeliais. Srityje Show
galima pasirinkti, kurie duomenys bus rodomi ataskaitoje: ar tik
suvestiniai įverčiai (Summary Only), ar išsamūs duomenys kartu su
suvestiniais įverčiais (Detail and Summary) Pažymėtas Calculate
percent of total for sums žymimasis langelis nurodo, kad duomenų
grupėms reikia įterpti skaičiuojamųjų sumų procentų (nuo visame
dokumente suskaičiuotų atitinkamų sumų) reikšmes. Nustačius
reikiamus skaičiavimus, spausti mygtuką OK, po to – mygtuką
Next;
f) nustatyti ataskaitos išvaizdos tipą (rekomenduojama skiltyje
Layout įjungti jungiklį Stepped, o skiltyje Orientation – jungiklį
Portrait), po to spausti mygtuką Next;
g) pasirinkti ataskaitos duomenų stilių (pvz., Casual), spausti
mygtuką Next;
h) užrašyti ataskaitos vardą. Tuomet arba įjungti jungiklį
Preview the report (šiuo atveju bus galima peržiūrėti ataskaitos
turinį), arba įjungti jungiklį Modify the report’s design (šiuo
atveju bus galima iš karto pereiti į ataskaitos ruošinio koregavimo
režimą (žr. 25)). Po to spausti mygtuką Finish.
24. Peržiūrėti ataskaitos turinį ekrane Pažymėjus reikiamą
ataskaitą, spausti mygtuką Preview arba iškviesti
vietinį meniu ir išsirinkti punktą Print Preview. Dirbant
ataskaitos koregavimo režimu, pakanka atlikti veiksmus View/Layout
(Print) Preview. Peržiūrą valdyti įprastinėmis priemonėmis. Baigus
peržiūrą (kai ataskaitos turinys ekrane nebereikalingas), uždaryti
ataskaitos peržiūros langą, t.y. išsirinkti piktogramą Close (arba
spausti lango uždarymo mygtuką).
-
40 Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas
25. Koreguoti ataskaitos elemento poziciją Projekto lange
pažymėti ataskaitos elementą ir „padėti” jį į reikiamą vietą ar
pakeisti jo dydį (tai atliekama analogiškai kaip ir su formos
elementais). 26. Spausdinti ataskaitą
DB lange pažymėti reikiamą ataskaitą ir, atlikus veiksmų seką
File/Print, spausdinimo lange spausti OK. Prieš spausdinant
patartina peržiūrėti ataskaitos vaizdą ekrane (žr. 24). 27.
Uždaryti DB.
File/Close. 28. Baigti darbą.
File/Exit.
Tipinė užduotis Formas, užklausas ir ataskaitas kursime DB STUD
(ši DB turi būti
realizuota atliekant 1 laboratorinį darbą), turinčią informaciją
apie studentų mokymosi rezultatus. Darbo eiga. 1. Jei reikia,
iškvieskite darbui MS Access. (žr. 1). 2. Atidarykite duomenų bazę
STUD (žr. 3). 3. Sugeneruokite ekrano formas DB lentelių turinio
peržiūrai ir redagavimui
(žr. 4): a) paprastą formą DISCIPLINOS atitinkamos lentelės
peržiūrai bei
redagavimui. Šios formos galimas vaizdas pateiktas 2.1 pav.;
2.1 pav. Paprastos formos vaizdas
b) sudėtinę formą GRUPES_IR_STUDENTAI lentelių GRUPES ir
STUDENTAI peržiūrai bei redagavimui (pagalbinės formos
-
Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas 41
pavadinimas – STUDENTAI). Čia lentelė GRUPES yra pagrindinė, o
lentelė STUDENTAI – antrinė. Į formą įtraukite laukus: fakultetas,
grupe, pavarde, bilieto_numeris, gimimo_data. Šios formos galimas
vaizdas ir projektavimo langas parodyti 2.2 ir 2.3 pav.;
2.2 pav. Sudėtinės formos vaizdas
2.3 pav. Sudėtinės formos projektavimo langas
4. Prireikus pakeiskite formų elementų poziciją (žr. 7,9),
padidinkite/sumažinkite elementų užimamą plotą (žr. 8), parinkite
tinkamą
-
42 Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas
(lietuvišką) šriftą formų antraštėms ir duomenims vaizduoti,
taip pat pakoreguokite kitas formos elementų savybių reikšmes (žr.
6).
5. Išbandykite sukurtas ekrano formas, duomenų peržiūrą ir
redagavimą jose (žr. 5).
6. Suformuokite atrankos užklausas reikiamiems duomenims
išrinkti (žr. 11–16): a) išrenkančią užklausą MANO_FAKULTETAS savo
fakulteto studentų
paieškai. Sudarydami užklausą, naudokite lenteles GRUPES ir
STUDENTAI. Į užklausą įtraukite laukus fakultetas, grupe (iš
lentelės GRUPES), pavarde, bilieto_numeris (žr. 12). Nustatykite
tinkamą užklausos atrankos kriterijų. Jo išraišką sugalvokite patys
(žr. 14). Surikiuokite užklausos įrašus pagal laukus grupe ir
pavarde (žr. 13). Lauko fakultetas reikšmių vaizduoti nereikia (žr.
16). Šios užklausos projektavimo langas pateiktas 2.4 pav.;
2.4 pav. Išrenkančios užklausos projektavimo langas
b) dialoginę skaičiuojamąją užklausą BENDRAAMZIAI gimusių tais
pačiais metais studentų paieškai. Naudokite lenteles GRUPES ir
STUDENTAI. Į užklausą įtraukite laukus fakultetas, grupe (iš
lentelės GRUPES), pavarde, bilieto_numeris bei skaičiuojamąjį lauką
gimimo_metai (metams skaičiuoti naudokite funkciją YEAR,
atliekančią metų išskyrimą iš datos). Skaičiuojamajam laukui
formuoti naudokite išraišką:
-
Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas 43
YEAR([STUDENTAI]![gimimo_data]) Ją galima užrašyti pasitelkus
išraiškų konstruktorių (žr. 12). Nustatykite
tinkamą atrankos kriterijų (kriterijaus išraiškos vietoje
stačiakampiuose skliausteliuose įrašyti tekstą Nurodykite savo
gimimo metus:) (žr. 14). Surikiuokite užklausos įrašus pagal laukus
grupe, pavarde (žr. 13);
c) skaičiuojamąją suvestinę užklausą STUDENTU_KIEKIAI, kurioje
įrašai grupuojami pagal lauko grupe reikšmes ir kuri skirta grupių
studentų kiekiui skaičiuoti. Naudokite lenteles GRUPES ir
STUDENTAI. Į užklausą įtraukite laukus grupe, fakultetas (iš
lentelės GRUPES), bei skaičiuojamąjį lauką kiek_studentu (kiekiui
skaičiuoti naudokite funkciją COUNT) (žr. 12). Surikiuokite
užklausos įrašus pagal lauką grupe(žr. 13), taip pat sugrupuokite
įrašus pagal lauką grupe (žr. 15). Šios užklausos projektavimo
langas parodytas 2.5 pav.;
2.5 pav. Skaičiuojamosios suvestinės užklausos projektavimo
langas
d) skaičiuojamąją suvestinę užklausą VIDURKIAI studentų pažymių
vidurkiams apskaičiuoti. Panaudokite lenteles STUDENTAI ir
STUDIJOS. Į užklausą įtraukite laukus pavarde, bilieto_numeris (iš
lentelės STUDENTAI) bei skaičiuojamuosius laukus: laikyta_egzaminu,
pazymiu_suma ir vidurkis. Jiems skaičiuoti naudokite funkcijas:
COUNT([STUDIJOS]![disciplinos_kodas])
SUM([STUDIJOS]![ivertinimas]) AVG([STUDIJOS]![ivertinimas]) (žr.
12).
-
44 Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas
Surikiuokite užklausos įrašus pagal lauką pavarde (žr. 13),
sugrupuokite juos pagal laukus pavarde, bilieto_numeris (žr. 15);
7. Peržiūrėkite sudarytų užklausų rezultatų lenteles (įvykdykite
užklausas) (žr.
17). Palyginkite gautus rezultatus su laukiamais. Jei jie
skiriasi, pakoreguokite užklausas (žr. 18).
8. Sudarykite ataskaitą (ruošinį) sesijos rezultatams
atvaizduoti (žr. 23) (ataskaitos vardas – SESIJOS_REZULTATAI). Į
ataskaitą įtraukite lentelės GRUPES lauką grupe ir užklausos
VIDURKIAI laukus: pavarde, vidurkis (žr. 23 veiksmo žingsnis b).
Parinkite ataskaitos duomenų grupavimo lauką grupe (žr. 23 veiksmo
žingsnis c). Ataskaitos duomenis surikiuokite pagal studentų
pavardes, be to, kiekvienai grupei apskaičiuokite bendrą vidurkį
(tam reikia aktyvizuoti funkciją (dėžutę) Avg (žr. 23 veiksmo
žingsnis d)). Nurodžius ataskaitos vardą, peržiūrėkite sudarytos
ataskaitos turinį ekrane(žr. 23 veiksmo žingsnis g).
9. Peržiūrėkite ataskaitos turinį ekrane (žr. 24), jei reikia,
pertvarkykite ataskaitos objektų išsidėstymą (žr. 25), atlikite
kitus pataisymus, esant galimybei ataskaitą atspausdinkite (žr.
26).
10. Uždarykite DB (žr. 27), baikite darbą (žr. 28).
Kontrolinės užduotys 1. Sukurkite formą F1 duomenų bazės STUD
lentelei Studentai. Į formą
įtraukite pagal eiliškumą šiuos laukus: pavarde, ist_balas,
grupe. 2. Sukurkite sudėtinę formą F2 lentelėms Studentai ir
Studijos. Į formą
įtraukite laukus: pavarde, disciplinos_kodas, ivertinimas,
egzaminatorius.
3. Suformuokite užklausą UZ1, išrenkančią modulius, kurių
pavadinimas prasideda raide I ir kurie turi daugiau kaip 2
kreditus. Užklausoje išveskite laukus: kreditu_skaicius,
disciplinos_kodas. Informaciją surikiuokite kreditų didėjimo
tvarka.
4. Suformuokite užklausą UZ2, kuri nurodytai grupei parodytų jos
studentų maksimalų ir minimalų įstojimo balą.
5. Suformuokite ataskaitą A1, kurioje kiekvienai grupei nurodomi
jos studentai, apibūdinami pavarde ir gimimo metais.
6. Sukurkite sudėtinę formą FOR1 duomenų bazės TIEK (ji turi
būti realizuota atlikus 1 laboratorinį darbą) lentelėms PRISTATYMAI
ir PREKĖS. Į formą įtraukite laukus: PAV, IDN, VAR, PRD, KAI.
7. Suformuokite užklausą UZK1, išrenkančią prekes, pristatytas
per paskutines 30 dienų, kurių IDENTIFIKACINIS NUMERIS
prasideda
-
Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas 45
raide P ir kurių vieno pristatymo partija viršijo 1000 vienetų.
Užklausoje išveskite laukus: VAR, KIE, IDN, KAI. Informaciją
surikiuokite kiekių (KIE) mažėjimo tvarka.
8. Suformuokite užklausą UZK2, apskaičiuojančią kiekvienos
užsakytos prekės partijos kainą, kuri saugoma lauke BKAINA.
Užklausoje išveskite laukus:UDA, IDN, PAV, BKAINA, VAR.
9. Suformuokite užklausą UZK3, kuri nurodytai prekei (įvedus jos
IDN reikšmę) parodytų jos tiekėjus (jų vardus) ir užsakytą suminį
(per visą laiką) tos prekės vienetų kiekį (jį reikia saugoti naujai
įvedamame lauke SUMK). Užklausoje išveskite laukus:VAR, TEL,
SUMK.
10. Naudodami užklausą UZK2, suformuokite ataskaitą AT1, kurioje
kiekvienam tiekėjui, apibūdinamam VARDU ir TELEFONU, išvardijamos
užsakytos prekių partijos, nusakomos: IDN’u, PAVADINIMU ir partijos
kaina (BKAINA).
-
46 Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas
3. Įvairios paskirties užklausų kūrimas
Darbo tikslas Įvaldyti užklausų, skirtų bazėje saugomiems
duomenims keisti, ir specialios
paskirties užklausų kūrimą bei jų rezultatų išsaugojimą
virtualiosiose lentelėse.
Teorinė dalis Užklausos gali būti kuriamos ne tik tam tikrų
duomenų paieškai (atrankai)
(žr. 2 laboratorinį darbą), bet ir joms keisti, t.y. atnaujinti,
papildyti ar šalinti. Be to, gali būti sukuriamos specialios
paskirties užklausos, kurios padeda išspręsti specifinius paieškos
bazėje uždavinius. Tai pasikartojančių įrašų (įrašų su jų laukų
apibrėžto rinkinio vienodomis reikšmėmis) ir įrašų, neturinčių
pavaldžių įrašų (pagrindinės lentelės įrašų, kurių raktinio(-ų)
lauko(-ų) reikšmei (-ėms) nėra susijusių pavaldžios lentelės įrašų,
turinčių tas pačias laukų reikšmes), paieška. Specialios paskirties
užklausoms įdiegti MS Access sukurti specializuoti vedliai.
Specialios paskirties užklausoms priskirtinos ir vadinamosios
kryžminės užklausos (Crosstab Query). Jų duomenų formatas panašus į
naudojamą skaičiuoklėse. Paprasčiausiu atveju, sudarant kryžminę
užklausą, operuojama su viena lentele (šios užklausos duomenų
šaltinis gali būti ir kita užklausa ar kelios susietos lentelės) -
užklausos duomenų lentele. Iš pradžių pasirenkamas bazinis laukas,
t. y. laukas, kuris bus laukas ir užklausos rezultatų lentelėje.
Šio lauko reikšmės suformuos užklausos rezultatų lentelės eilučių
pavadinimus. Toliau nurodomas tas duomenų lentelės laukas (jo
reikšmės suformuos užklausos rezultatų lentelės stulpelių
pavadinimus), pagal kurio reikšmes generuojami rezultatų lentelės
skaičiuojamieji laukai. Galiausiai apibrėžiama rezultatų lentelės
laukų reikšmių apskaičiavimo taisyklė. Pabrėžtina, kad formuoti
kryžmines užklausas tikslinga tik tokioms lentelėms, kuriose yra
laukai su ribota diskrečių reikšmių aibe.
Gauti užklausos duomenys pateikiami laikinosios lentelės forma.
Tokia lentelė yra laikinas darinys; jis vykdant užklausą
formuojamas iš naujo kiekvieną kartą. Redaguojant lentelės
duomenis, t.y. laukų reikšmes, keisis ir atitinkamų laukų reikšmės
užklausos duomenų šaltinyje - lentelėje ar lentelėse. O tai
dažniausiai nepageidautina. Todėl po užklausos vykdymo gautus
įrašus
-
Įvairios paskirties užklausų kūrimas 47
tikslinga išsaugoti atskiroje virtualiojoje lentelėje, kuri
nesusieta su užklausos duomenų šaltiniu.
Sudėtingesniems manipuliavimo su duomenimis uždaviniams spręsti
dažnai reikia vykdyti atskirų užklausų seką.
Kiekvieną užklausą, kurią vartotojas sukuria naudodamasis
grafiniais instrumentais, MS