Darbo teisDviej semestr kursas. Kai kur tai specializacijos
dalykas, o pas mus skiriamas dmesys dabar. Darbo teisje yra didelis
netikrumo lygmuo, neaikum, rif tikimyb, viena vertus, gldi moni
likimai, kita vertus, dl socialini aspekt. Teismas, matydamas
subjekt, gali vienodas situacijas vertinti kitaip. Teiss menas yra
rasti argumentus u ir prie, sunku gauti 100% teising atsakym.
Svarbi mini tkm, ne atsakymas. Teis nra tobula, o darbo kodeksas
yra labai netobulas. Yra dvi didiuls socialins grups, darbdaviai ir
darbuotojai, kurias nemanoma sutaikyti, permanentinis
prietaravimas, o normos, skirtos reguliuoti konflikt, pasmerktos
iekoti kompromis. Logine prasme yra pilna nesmoni ir sudting dalyk.
Visi ino, kaip turi bti, bet nieks pasiekti negali. Kodeksas yra
trapaus kompromiso rezultatas. Darbo teis sunkiai pasiduoda
pokyiams, nes visas kompromisas judinant vien norm ima judti
paeidus interes pusiausvyr. Vienodinimas teiss yra nesivaizduojamas
ES teisje, reglamentai neleidiami, nes per daug vienodina, o nieks
to nenori. Tai sunkiai keiiamas aktas, todl gajos tradicijos.
Kodeksas pasens buvo dar j primus, todl slygos labai smarkiai
pakitusios, btent teismai danai liberalizuoja darbo teis prie
statymo raid. Tai vlgi probleminis takas.Praktikos negalima
pritempti prie darbo, nes nra apmokjimo.Teiss principas taikomas
tik tada, kai teisininkas atsiduria kampe, nors principe galima
rasti galimyb priimti sprendim. Darbo teis turi darbo slyg
diferencijavim. Diskriminacija yra lygi diferenciacijai. Numatyta
tiesiogin diskriminacija dl lyties. Atsiras toks dalykas, kur reiks
isprsti mintyse lokalines sutartis. Kolektyvin sutartis unikalus
dalykas, nes taikoma asmenims, kurie nra santykio dalyviai.
Spendiama bus asmens buvimas usienyje, viskas spendiama teritoriniu
principu, bet kolizins normos yra.LiteratraPraktikumas ir vadovlis.
Dar yra senas DK komentaras, bet teoriniai pagrindai iokie tokie
yra. Teiss aktai i programos. DK reikia turti. ES teis itin
reikminga, jos direktyvos, ESTT praktika. Direktyv bus, reiks
inoti, k reglamentuoja. Tai vidaus tesi, todl sprendiant udavinius
reikia matyti nacionalin, pasaulin ir ES dimensij. mogaus teiss
turi vis eil dokument, kurie galimai reguliuoja tiesiogiai iuos
santykius, po to ES teiss, o galiausiai nacionalins.Sprendimas
udaviniReikia charakterizuoti santyk;Nustatyti, ar yra sutarties
sudarymas;Ar galima ateiti dl diskriminacijos? T dengia, to
nedengia, kas dengia TT, ES teisje ir NT.Nieks neatjo. Ar gali bti
atsakomyb?alos atlyginimas dl diskriminacijos.Udaviniai itin
svarbs, btina gauti kuo daugiau i seminar vadov. Jei kakas parayta,
tai ne veltui. Btina pamatyti kuo daugiau problem, tada patiekti
argumentus u ir prie ir sprendim.Du balai i seminar ir 0,5 u
aktyvum diskrecijoje.Darbo teiss atsiradimasNormatyvistikai nuo tam
tikr statym atsiradimo, tam tikri aspektai yra Romoje randami.
Evangelijoje pagal Mat yra minima. Fenomenas, kaip darbo sutartis
locatio-conductio operarum, egzistavo Romoje. Pagal objekt tai
paslaug nuoma. Iki iol, jei susitarta dl konkretaus rezultato, tai
ne darbo santykiai, atsidavimas kito asmens valiai yra esminis
poymis. Pramonins revoliucijos metu tokios sutartys tampa
reikmingos ir paplitusios. Isikristalizuoja mons, kurie turi pinig
samdyti ir kiti, kurie laisvi, bet priversti sudaryti sutart darbo
jgos perdavimui. Pagrindas sutartis. alys yra laisvos, nustatyti
kontrahent ir sutarties slygas. Tol, kol yra didesn pasila u
paklaus, darbdavio vykdomas spaudimas, de jure alys lygios, de
facto nelygios. Sutarties sudarymo metu alys galjo bti lygios, bet
sutarties vykdymo metu atsiranda pavaldumas. Viena i ali gyja
juridin teis primesti kitai aliai savo vali, antroji nelygyb. Todl
darbuotojo padtis ypatinga. Kaip susitarta, taip ir yra, santykis
lygiateisis tik formaliai. Silpnesns alies gynyba yra akstinas
kurti normas, kurios palengvina darbuotoj padt. Pirmieji statymai
buvo gana keisti dabartine perspektyva, taiau tai slygos,
susijusios su kenksmingais, pavojingais veiksniais sveikatai.
Anglija, Pranczija taip ima riboti sidarbinimo laik ir ami. Tik
marginaliniai dalykai. Teis ima tirti, kokios sutartys yra
sudaromos, o tuo metu sutartys nukrisdavo ant galvos be deryb.
Darbuotojas yra sraigtelis sistemoje, turi santykius su
vairiausiais subjektais, taiau is sraigtelis negali pretenduoti
personalines slygas. Tai gal vienaalis aktas ar prisijungimas prie
sutarties, gal sandoris. Taip bandyta surasti skirtum su kitomis
akomis. Taiau tik bandymai, tai vien paslaug sutartimis laikyta.
Visi papildomi aktai yra tik konkreios sutarties elementai,
apsaugins normos, bdingos kitoms sutartims.XIX a. pab. ima
formuotis kolektyvizmas, mus neutralizuoti vienetus, atsiranda
bendrumas, kuris juos suvienija. Kartu gali ikelti savo
reikalavimus, gali ieiti gatves, protestuoti. Valstybs atsakymas
yra sindikat (profsjung) udraudimas, neigiama reakcija, kylanti
tampa. Baim dl taryb sjungos atsiradimo valstybes veria valstybes
iekoti aukso vidurio tarp darbdavi ir darbuotoj teisi. I pragmatins
puss darbdaviui naudinga, kad yra kolektyvins struktros, kurios
gali perduoti informacij ir dertis dl darbo slyg. Atsirado i
darbuotoj puss prie darbdav, vliau pripastama, o galiausiai tampa
siekiamybe. Versalio sutartyje yra skyrius, kuriame steigiama
tarptautin darbo organizacija, karo ubaigimas yra kapitalizmo
atiduodamas domenas deryboms, kovojant su raudonuoju maru.
Asociacijos ikeliamos pirm plan. 1919 m. tarptautins darbo
organizacijos steigimas vainikavo ilgas pastangas sprsti darbinink
klausim. Darbas visuotinis fenomenas, todl reikia gerinti visame
pasaulyje. Labai stiprios tarptautins teiss normos bando niveliuoti
pasaulin darbo moni apsaug.Valstybs vaidmuo pasireikia per jos
veikl. Dvi prijimo galimybs: Iki detalumo sureguliuoti. Tada tikrai
prisijungimo sandoris (SSRS), nevyksta derybos. Net iais laikais
buvo liks likutis dl nios moters darbinimo kitoje darbovietje.
Valstyb turi utikrinti minimal darbuotoj apsaugos standart, nes
btinas humanistinis poiris mog, nes jo padtis nra vienoda su
darbdaviu. Darbdavys gali diktuoti, tam nustatomi imperatyvai,
kurie saugo darbuotoj (minimali alga, darbo laiko trukm). Bet
nustatymas geresni slyg manomas per susitarimus. Valstyb bus
arbitras ginuose, sukuriamas mechanizmas, kaip tas mogus gali
sustiarti dl geresni slyg, udraudiama to, kas tikrai negalima.
Saugo mog, nustato slygas.Funkcijos Reguliacin funkcija (?). Visi
reguliuoja, bet pasireikia dl kolektyvini darbo santyki reguliavim,
reguliacija sukuria savireguliacij. Ekonomin. Abejotina dl naumo,
bet darbo teis sukuria instrument nubausti darbuotojus, kurie
nedirba. gyvendina gamybin demokratij stebtoj tarybos dalis gali
bti sudaryta i darbuotoj nari, kurie turi kumtyje valdyb.
Didinanius peln veiksmus, kurie paeidia darbuotoj interesus, labai
sunku padaryti. Tokie sprendimai turi didesn efektyvum ir
priimtinum, gali bti darbuotoj iradimai, bendri tikslai darbdavio
ir darbuotoj. Taip Vokietijoje yra.Darbo teiss objektasTiesiogiai
neapibrtas statyme, bet galima nustatyti pagal esm. Darbas yra
procesas, tai, kas atlikta ir darbo produktas. Mums aktualus
procesas kaip pastang rezultatas. Darbas turt bti kaip funkcija,
organizuojama darbdavio u atlyginim. mogaus darbo veikla. Fizini ir
intelektini savybi panaudojimas siekiant rezultato. Tai pavadinama
darbu. Tikslinga veikla ir poveikis darbo objekt daromas darbo
priemonmis. Svarbu yra pats procesas, bet neugoiamas rezultatas,
tikslas yra. Poveikis daromas darbo priemonmis, kurios yra
darbdavio nuosavyb. Turi iimi apie namie atliekam darb ir panaiai.
Darbas turi bti organizuojamas kolektyviai. Ne visad veikia, nes
gali bti vienas darbuotojas, bet pagrindin taisykl, kad dirbama
kartu. Apima turtin, organizacin, apsaugin elementusTurtinis reikia
tam tikr rezultat. Organizacinis reikia, kad paklstama darbdavio
valiai, darbdavys veda darbuotoj ir organizuoja darbo proces.
Apsauginis elementas reikia, kad santykis turi bti vien darbinis,
utikrinantis darbuotoj saugum. Tai pagrindiniai dalykai suprantant,
kas yra darbas.Darbo proceso atskyrimas nuo kit teisini
santykiDarbas kaip darbo teiss objektas turi pradin ingsn - darbo
sutarties sudarymas. Tam tikri veiksmai ir darbiniai
santykiai.Darboviet, darbo funkcijos arba pareigos yra btini darbo
sutarties elementai. Darboviet reikia organizacij, darbo
organizavim, esminiai momentai. Btina susitarti ir dl apmokjimo
slyg. DK nenurodoma kaip esmin slyga, bet turi bti aptartas
klausimas. Atlygintinumas pasireikia umokesio nustatymu ir tai
esminis atskyrimas nuo panai santyki. Jei nesudaroma darbo
sutartis, galima rodinti, kad santykis yra. Privalomu elementu
sutartyje yra minti du, apmokjimas gali bti vliau. Darbo santykis
turbi bti asmeninis. Asmuo turi dirbti pas darbdav asmenikai. K
daryti su paskolintais darbuotojais laikinojo darbinimo monje?
Mintis paprasta statymas iimtimi leidia usiimti tokia veikla, pagal
atskir statym sureguliuota tokia veikla. Ten paskirstoma atsakomyb
ir kontrol. Kitas klausimas, ar gali pavaduoti kitas asmuo,
nedirbantis monje? Galima darbdavio sutikimu, susidaro naujas
santykis, formaliai tampa nauju darbuotoju. Gresia reali atsakomyb
u neteist darb. VAT seniau, kai nagrindavo darbo ginus, yra pateiks
rekomendacijas dl nelegalaus darbo (yra pokyi nuo tada).I principo
kai yra dirbamas darbas (prasidjs procesas), jau galima laikyti,
kad darbo santykiai, darbo sutarties btini poymiai, susitarimas dl
to, kad dirba. Dirba tam tikros profesijos, specialybs darb, uima
tam tikras pareigas. Teism praktikoje atlyginimas vertinamas ne
darbo kodekso apimtimi yra situacij, kai atlyginama ne pinigais.
Pavyzdiui, bulvmis. Toks santykis VAT seniau traktavo kaip atlygin,
o ne pagalb. Kitas atvejis yra kai darbdavys pagal darbo santyk
maina siskolinim, o ne mok atlyginim. Tai irgi laikoma darbo
santykiu. Net kai darbdavys ir darbuotojas teigia, kad santykio
nebuvo, reikia irti poymius ir sprsti, yra santykis ar ne. Jei nra
sutarties, nra konkretaus atlyginimo, esm vis vien darbas. Svarbu
darbo santyk atskirti nuo panai santyki:Rangos sutartisEsminis
momentas yra tas, kad rangovas dirba savo atsakomybe. Kartais ranga
teikiama nesiekiant apiuopiamo rezultato (pvz. remontas). Yra tam
tikri pasirinkimai usakovo, bet pai veikl vykdo pats, savo
atsakomyb pasiekiant tam tikr rezultat. Prisiimama visa kins
veiklos rizika, tai svarbiausia. Darbuotojas niekuo nerizikuoja dl
nuostoli atsiradimo dl darb prauvimo ar panaiai. mons linkusios
sudaryti civilines sutartis, nes jos pigesns, tai vadinama mokesi
optimizavimu. To neleidia valstyb, turs patikrinimo metu rodyti,
kad tai i tikro ne darbuotojas pagal C sutart.Dl to, kad neprisiima
darbuotojas atsakomybs, vadovas privalo duoti privalomus nurodymus,
kuriems turi paklusti darbuotojas. Rangos sutarties atveju galima
laisvai pasirinkti tvark, priemones, reikmingas tik
rezultatas.Atlygintinumas yra ten ir ten, taiau rangos atveju be
rezultato nebus atlyginimo, o darbuotojas, vykdydamas visk gali
nepasiekti rezultato, bet gaus atlyginim. Darbuotojams yra
periodikumas mokjim.Student praktikaPraktikos sutartis panai darbo
sutart, taiau nra atlygintinumo. Galima sudaryti darbo sutart su
praktikantu, kad is ir praktikuotsi, ir dirbtIndividuali veiklaTai
mokesi mokjimo forma. Draudiama dirbti tos paios ries vekla
usiimaiai monei. Individuali vekla ir pagal verslo liudijim yra
mokesi mokjimo forma. Veikia savo atsakomybe, bet priklausomas nuo
atsakovo. Reikia atsivelgti, ar usakovas yra verslininkas, ar
galutinis vartotojas. Klausimas tas, ar gali darbdavys visk
organizuoti per individuali veikl(outsourcing). Klausimas svarbus
ir i darbuotojo perspektyvos, gali bti keli usakym keliai, ar
galima likti rangovu? Atsakymas kaip visad yra detals. Jei
freelancer valytoja eina tik vien kontor, tada galima spti, kad
slepiamas darbo santykis, bet btina analizuoti klausimus dl darbo
atlikimo. Atsakymo konkretaus nra, bet bus ruoiamas naujas teisinis
modelis dl darbo santyki reguliavimo.K daryti su sportininkais?
Treniruojasi, usiima veikla, bet ar reikia sudaryti darbo sutart?
Vykdo pavedimus. Pagal turin yra darbo santykis, bet numatyta
statymin iimtis kno kultros ir sporto statymas. Profesionalus
sportininkas sudaro profesionalaus sporto sutart. Kas turi bti,
numatyta statyme tame. Susij su Europos tradicija.Darbo santykio
atskyrimas nuo panai santyki, kai darbdavys valstybPvz. prezidents
atveju. Taikoma iimtis, darbo normos tampa papildomomis prie
administracini teiss akt, todl nereikia sudaryti darbo sutari
aukiausio lygio tarnautojams. Su emesnio lygio valstybs
tarnautojais darbo sutartys nra sudaromos. Valstybs tarnautoj
tarnybos santykius reguliuoja specials statymai, tiek Vidaus
tarnybos statutas, tiek atskiroms institucijoms skirti aktai. Yra
paslaug tarnautojai asmenys, su kuriais sudaromos darbo sutartys ir
atliekamos tam tikros funkcijos. Kaip apsisprsti, kokios ries
tarnautojo reikia? Pagrindin taisykl, kad turi turti vieojo
administravimo galiojimus. Autorins sutartysDienratis Lietuvos
Pusryiai pasamd Petr rayti straipsn. Klausimas, ar a esu laisvas
savo atsakomybe daryti darb.Buvo populiaru sudaryti autorines
sutartis, kad atlikti tam tikr darb. Reikia kelti klausim, koks yra
tikslas ios santykio. Btina kurti krin autoriniam darbui. Kai kurie
darbai iki krinio sunkiai traukia. Tokioje situacijoje reikia
nustatyti, kas bus daroma. Pavedimo sutartisDar yra viena sutartis
CK pavedimo sutartis, kuri turi rangos, darbo sutarties poymi.
Pavyzdiui, galioja paimti pato korespondencij. Jei tai susitaria
fiziniai asmenys, nebent susitaria kitaip. Turi vienkartin pobd.
Savanorikas darbasAtlyginimas gali bti numanomas, nors
neatlyginama. Savanorika veikla, pagal savanorikos veiklos sutart
sudaromas santykis. Ne bet koks darbdavys tuo gali usiimti.
Savanorikos veiklos statyme numatyta, kad organizatoriumi gali bti
ne pelno siekianios organizacijos (privaios, vieos, valstybins),
organizuojanios toki veikl. Labai panau darbo santyk, bet nra
atlygintinumo, savanorikumas, specifiniai organizatoriai,
visuomenei naudinga veikla.Krinio sukrimasLabai panai darbo, net
yra darbo sutari, kur darbuotoj sukurti dalykai tampa bendrovs
nuosavybe. statyme aikiai apibrta, k statymas laiko autoriniu
kriniu. Krinio sukrimo sutartis yra sutartis, numatyta autori teisi
ir gretutini teisi statyme. Ilg laik buvo labai palankus
reguliavimas mokesi atvilgiu, taiau dabar situacija pasikeit,
pakankamai stipriai apmokestinant. Dl to problematika yra apmajusi.
Tam tikri objektai gali bti darbo ir krinio sukrimo, tada reikia
atsivelgti poymius. Galioja tie patys poymiai. Tai vienkartinis
santykis. Formalus atskyrimas yra pagal tai, kad autorinis
atlyginimas yra mokamas u autoriaus turtins teiss perleidim ir tik
u tai (atgaminti, aranuoti ir t.t.). Jei teis nra expressis verbis
perduodama, tai darbo sutartis ar pirkimo-pardavimo sutartis.
Profesionalaus sportininko sutartisYra tam tikros sritys, kur
nenorima laikyti tam tikr srit darbo santykiais, nors atitinka
visas statyme numatytas darbo santykio slygas ir nelaikomi darbo
santykiais nors atitinka visus poymius. statym leidjo sprendimas,
iki kurio situacija buvo kitokia. Gali bti reguliuojama grieiau,
velniau ir t.t., tai teisikai tvaru. Keli niuansai: Advokatas,
dirbantis advokat kontoroje, advokatai, dirbantys monse. statym
leidjas a priori padaro advokat savarankikai dirbaniu asmeniu, nors
tai gali atitikti visus darbuotojo poymius, bet nebus laikoma darbo
santykiais Taip pat ir kiti asmenys.Kno kultros ir sporto statyme
asmens ir klubo sutartis laikoma civiline sutartimi, ne darbo. Kai
tok sportinink reikia ginti. Buvo tokia byla 2A-726/2009.
Darbuotojai atleidiami nuo yminio mokesio. Sportininkas sako, kad
jis darbuotojas. Teisj kolegija patvirtina, kad neprivalo mokti
yminio mokesio, kadangi pripastama, kad pagal kontrakt yra specifin
darbo veikla, kuri yra jo pragyvenimo altinis. ApT pripaino
darbuotoju, nepaisant to, kad jis aikiai iimtas i darbo santyki.
Kitoje byloje inagrinta arbitrae ginas. Pagal darbo teis, arbitraas
darbo ginuose negalimas tuo metu. Klubas teig, kad ia darbo
santykiai ir ilyga dl arbitrao negaliojanti kaip prietaraujanti
darbo tvarkai. LAT pasisak, kad konstatuotina, jog sporto
santykiams nebdingos darbo teiss normos, arbitrao sprendimas
pripaintinas. Toks sprendimas labiau dogmatikai pagrstas, galima
iimti darbuotoj grupes. Tai toks ms lietuvikas poiris ias grupes.
Usienyje gali bti traktuojamas visai kitaip. Mus disciplinuoja
laisvas darbuotoj judjimas ES. Negalioja valstybs tarnybai
tiesioginis suvereniteto gyvendinimas. Tai sukelia daug klausim.
Darbuotojo svoka ES laisvo darbuotoj judjimo kontekste,
darbuotojui, dirbaniam pavaldume. 66/85 byloje neleista dirbti
britei Vokietijoje mokytoja, o tai laikyta valstybs tarnautoj
pareigybe. Teismas pasak: Paslaugos ar teikiamos? Mokamas
atlyginiams? Ar yra pavaldumas?Tai pripainta darbuotoja, kad ir
kaip pavadinsi. Taip kitas poiris tapai situacij. Garantuota
sisteigimo laisv, bet neleistas darbuotoj judjimas. Savarankikai
vykdomos veiklos leidiamos. Tas santykis gali bti darbo santykiu,
bet neisiaikinus negalima.Bosman case profesionalus sportininkas
negaljo pereiti dl transfero mokesi. Pripainta, kad tai ribojimas
judti. Sudak v. Lithuania 15869/02 (strasbro DB). Byla susijusi su
Lietuvos atsisakymu nagrinti ios piliets byl prie Lenkijos ambasad.
Remtasi atsisakant nagrinti byl, kad elgtasi su ja kaip su
ambasados tarnautoja. Strasbro teismas pradjo aktyviai kitis
faktinius santykius ir aikinimasis faktines aplinkybes. Vienasmenis
valdymo organas juridiniuose asmenyse yra probleminis subjektas,
nes jam primetamas darbuotojo statusas, bet atiminjamos darbuotojo
garantijas. Kyla klausimai dl atostog teiss, apsaugos nuo atleidimo
i darbo. Valdymo organas pagal statym yra darbuotojas, nes jie
udirba gerai (pirm kart milijon nustat per 1929 met Anyki ilelio ik
suraym, iki tol neinojo tokio skaiiaus), o tai nukirpimas dl
mokesi. Dl j diskutuojama dl Sodros lub. Bet kada galima atleisti i
darbo pagal teism praktik, ilgai vinguriavo teism praktika. Dabar
tai darbuotojai de jure, taiau j statusas tampa dualistiniu tiek,
kiek atstovauja, sutartiniu santykiu, o mons viduje yra
darbuotojais. Taiau pairti byl 3k-3-384/201(?) negalima ni moter
atleisti, o tik nualinti, susidaro problemin situacija. ESST
C232/09 2010 byla Danosa byla. Nagrinta, ar galima atleisti i
karto. Ji pasak, kad ji yra darbuotoja, nors nelaikoma darbuotoja
pagal statym. Teismas pagal poymius pasak, kad ji yra darbuotoja.
Kyla klausimas, kam jis pavaldus??? Teismas atsiribojo nuo
operatyvinio pavaldumo, igrynino vien mint, kad pavaldumas turi
savyje daug element, i kuri vienas yra komercin rizika darbuotojas
neturi komercins rizikos, o sutartiniuose santykiuose. Savarankikai
dirbantis asmuo visada turi rizik eiti minus, net tada, kai klaidos
nra. Todl ta moteris turi bti laikoma darbuotoja.Kitam seminarui
savanorikos veiklos statymas, principus iki akiniSavanoriai
asmenys, dirbantys pagal savanoriko darbo sutartis. Savanoryst ir
talka yra formos darbui ireikti, bet tai nra laikomi darbo
santykiais. Yra dvi problemos tai nra darbo santykiai, tai kam tada
juos reglamentuoja darbo kodeksas? Todl dabar jau iimti i DK.
Savanorikos veiklos statymas atlygintinai atliekama visuomenei
naudinga veikla apibr. Neatlygintina veikla. Tam, kad
neatlygintinai veikt, gali dirbti ir savanoryste, bet tai tik
vienas bd ireikti savanorio teisin status, bet kitos neatlygintino
darbo formos yra manomos.Profesins praktikos atlikimas. Pamintos
auktojo mokslo statyme, studij programose, o ministras patvirtino
form. Imoko dirbti be atlyginimo. K daryti, kai nori dar atlikti
praktikos po trij mnesi? Teiss autoritetai laikosi nuomons, kad
gali sudarinti civilines sutartis ir jos neturs darbo poymi dl to,
kad nebus atlygintinumo. Be atlygintinumo, toks darbas negali bti
laikomas nelegaliu darbu. Savarankikai dirbantys asmenys.
Savarankikai dirbantis asmuo atlieka tam tikras paslaugas, yra
atlygintinumas, bet nra pavaldumo, subordinacijos. Toks asmuo
apsivieia prie valstyb kaip komercine veikla usiimantis asmuo.
Verslikumas pasireikia per kartotinum, Kyla problema, ar tai, kad
asmuo usiregistravo kaip individualus asmuo, turi prejudicin gali
sprendiant, kad jo darbas individualus. Tiek verslo liudijimas,
tiek individualios veiklos payma paymi leidim dirbti ir mokesi
mokjimo tvark, bet tai niekaip nenulemia, kad atsirandantis
santykis tikrai bus ne darbo santykis. Tai tarsi savaime
suprantama, bet apibendrinime dl nelegalaus darbo raoma, kad darbas
pagal patent jau yra atsiskaitymas, tarsi leidiantis sueiti bet kok
santyk. 2005 met apibendrinime jau pataisyta tokia praktika.
Sprendiant dl varov buvo graiai irita, kad j veikla neturi
reikmingos pinigins verts, neatitinka tiksl.Sprsdami Subordinacija,
struktra, kurioje yra pintas asmuo; Ar kakas duoda instrukcijas? Ar
yra darbo kontrol? Ne rezultato kontrol; Ar suteikiamos darbo
priemons ir kas suteikia darbo priemones. Savo kompiuterio
atsineimas nereikia savarankikumo. Tai maas indikatorius, bet irima
visuma. Ar turime mokjim tvarking, ar yra mokamas avansas, ar
mokama po darbo atlikimo ir t.t. Taip pat ir rizikos prisimimas.
Abipusikumas reikia, kad yra abiej ali teiss ir pareigos, civilinje
sutartyje galimas outsourcingas, o ia konkretus asmuo btinas
darbe.Ekonomikai priklausomi darbuotojai (parasubordinatai, kvazi
darbuotojai). J savarankikumas tiek sumajs, kad yra ant ribos.
Pavyzdiui, vertjas, dirbantis pagal patent, priklausomas nuo vieno
kliento. Tam tikros alys dal darbuotoj teisi leidia perduoti iems
asmenims. Saugomi nuo diskriminacijos, darbo gin sprendimo tvarka,
kolektyvini sutari sudarymas (profsjungos gali sueiti tam tikr
santyk). Eksportuojami tam tikri elementai tam, kad jie yra didiul
priklausomyb nuo vieno usakovo.Nustatomos tam tikro pareigos
valstybei apdrausti tokius asmenis nuo tam tikr rizik. Darbo teis
turi dominuojant dispozityvj element, o socialin teis yra vieoji
teis.Valstybs tarnautojai ne taip seniai tapo ne darbuotojais. VT
numato, kad taikoma DT tiek, kiek nereglamentuoja VT. Kyla
klausimas, kur pasibaigia specialumas? VT nenumatyta mokymosi
atostog (pamiro). Tokios garantijos nra. Kelias neteistas, nes
spragos nra. Dabar jau itais.Darbo teis plaija prasme apima
santykius, numatytus DK. 1. darbinimo santykis yra DT ir vieosios
teiss samplaikos reglamentuojamas santykis. 2. Kolektyviniai darbo
santykiai yra taip reguliuojami DT.3. Santykiai po atleidimo i
darbo (darbo gin komisijoje nagrinjami ginai jau nutraukus darbo
sutart).Darbo teiss metodasMirus metodas. Bet kur ne mirus? Metodas
turi duoti suvokim, kur reikia judti, suvokti, kur yra problema.
Reikia aikintis, kaip valstyb iri tam tikr institut. Nemokam
atostog instituto reglamentavimas sukl ginus. Nurodyti privalomi
ileidimo atostog pagrindai. Taiau galimi susitarimai. ia jau
dispozityvus metodas. Imperatyvu dl ilgio, kompensacijos vietoje
atostog negalimumo. Argumentai gino metu priklauso nuo vyraujanio
metodo. Bet net tam paiame institute tam tikrus aspektus reguliuoja
imperatybvus, kitus dispozityvus metodas. Sprendiant problem,
problem padauginti i deimt, pritaikyti savo sprendim ir pairti, ar
atsakymas teisingas.Metodo ypatumai1. Derinamas nacionalinis ir
lokalinis reguliavimas. 2. Derinamas normatyvinis ir sutartinis
reguliavimas. Suteikiamas iems santykiams lankstumas, prisitaikymas
prie tam tikr salyg3. Sutartinis darbo pobdis. Sukurti, keisti
(iskyrus retas iimtis) btina sutartimi. Taiau ribojama teis dl to,
kad draudiama bloginti slygas darbuotoj.4. Darbuotojai Lietuvoje
atskirais atvejais turi teis dalyvauti sprendim primime, net
vetuoti.5. Darbins teiss gali bti ginamas kitais bdais nei numato
kitose teiss akose. Specifin darbo gin sprendimo tvarka.6. Vienybe
ir diferenciacija. Numatome vienodas normas, taiau dl fiziologini
ir psichini svybi ir darbo pobdio yra sukuriamos skirtingos slygos.
Diskriminacija kaip ir tokia patSistemaTurime daug institut.
Uimtumo rmimas, drausmin atsakomyb, darbo ginai ir t.t. institutai.
Taip pat ir poinstituiai. Teiss aka kodifikuota, tai didiulis
privalumas, teis i esms atitinka Kodeks.Teiss mokslo sistema
atitinka teiss akos sistem. PrincipaiPrincipai yra pradai, idjos.
Tai i vienos puss yra gairs, deklaracij rinkinys ir todl reikm gali
neatrodyti tokia svarbi. Taiau principai leidia kreipti statym
leidyb. Dsningumas ir siekiamyb, yra atitikimas tarp statym norm ir
princip. Principo buvimas nereikia, kad negalima modifikuoti
normas, taiau tada veikia bendrieji teiss principai. Principas
pasireikia tuo, jog aikiname dabartin teis suvokdami, kad ji kurta
pagal principus. Teiss analogija taikoma dl taiss sprag. Norm
kolizijai sprsti irgi reikalingi principai.DT naudojami bendrieji,
tarpakiniai ir akiniai principai, kuriuos dar skirstome dvi dalis
kolektyvins ir individualiosios darbo teiss principus. Teisingumas,
teistumas yra reikmingi teiss principai visose tesis akose, jie
atsispindi vienodai ir DT. sivaizduojant toki situacij, kai
atleidiamas darbuotojas. Pagal klasikin atvej, kas kreipiasi teism,
tas ir rodinja. rodinjimo atgrtumo principas lemia, kad darbdavys
turi rodinti atleidimo pagrstum. Teisingumas vertinamas
objektyviai. Teisinis tikrumas ir lygiateisikumo
principas.Tarpakiniai principaiDraudimas piktnaudiauti
teise.Teisingumo, protingumo ir siningumo principas tarsi
dogmatikai yra trys principai, taiau pagal praktik ie principai
taikomi bendrai. Nepasakymas aplinkybi, kurios reikmingos gine, jau
yra siningumo paeidimas, taiau laikomas prietaraujaniu visiems
trims principams. Draudimas paeisti princip, yra grindys kai normos
itin painios, remiamasi iuo principu kaip pagrindu. Tam, kad galtum
pasinaudoti principu, reikia irykinti teiss sprag, atsiriboti nuo
ordinarins teiss ir teisingai iaikinti principo esm. To daniausiai
nedaroma, atmetimo reakcijaDT principaiKolektyvin darbo teiss
principai40 str. nurodyti principai, taiau kakodl 1 str. nurodyta
dalis princip. Asociacij laisvs principas. Asociacijos bendras
tikslas, daugiau nei vienas asmuo, vieasis interesas formalija
prasme, ne pelno siekimas, taiau tikslai yra merkantilistiki, bdas
stumti savo interesus. Asociacij laisv suvokiama kaip teis jungtis
organizacijas su bendrais interesais, per j gina savo interesus ir
apsaugota nuo iors poveikio. Darbuotojai jungiasi todl, kad jie
patys nesugeba dertis dl slyg, vykdyti poveikio. Leidia DT
atsirasti kitokiam ir labai stipriam intereso gynimo bdui.
Darbuotoj ir darbdavi interes gynimui skirtos, turinios imunitet
nuo iors poveikio. Perkeliamas sprendimas i padties, kai viena alis
vadovauja padt, kada balansas apsilygina. Kolektyvini deryb laisvs
principas. Turi teis dertis, taiau neturi pareigos dertis,
nenurodytas turinys deryb. Kolektyvini poveikio priemoni
taikymas.Asociacij laisv gali bti suvokiama plaiai ir siauriau:Teis
tapti organizacija ir viskasTeis dalyvauti ginuoseAsociacij laisv
dabar laikoma pagrindine mogaus teise. Mes nesukuriame skirting
mogaus teisi standart. Kai vienas dokumentas nustato vienodus
standartus, jie nori nenori bruka t pat standart. Britanijoje yra
closed-shop principas darbinami tik profsjungos nariai, o darbdavys
nepriima ne profsjungos nari. Toks suvokimas buvo nukirstas ETT
iaikinimu. mogaus teiss pavertimas bendra pagrindine leidia
nacionalinje teisje j gana plaiai interpretuoti. Kai turime
tarptautin mogaus teisi iaikinim, Konstitucijoje tvirtintas turinys
yra ne tik maesni, o gal ir platesnis. Viskas, kas prietarauja
tarptautins teiss mogaus teisi apsaugos standartams, automatikai
prietarauja Konstitucijai.Individualiosios darbo teiss principai
Laisv pasirinkti darb. Darbas nra priverstinis, iskyrus kalinius.
Kaip vertinti geleinkelinink statuto norm priversti dirbti emesn
darb kur laik? Tai prietarauja principui. Saugi ir sveikatai
nekenksming slyg principas Teisingo apmokjimo u darb principas.
Sakykim, pirmas umokestis mokamas po 75 dien nuo pirmos dienos.
Kodeksui neprietarauja, bet greiiausiai prietarauja principui.
Iskaitos i darbo umokesio ribojimas. Gali veikti principas ir taip,
kai dl darbuotojas siekia neteisingai gauti pinigus. Dydio prasme
pasireikia tik minimalios algos nustatymo. Darbo teisje paliekamas
nesureguliuotas vakuumas, kuris turi bti upildytas darbo sutari.
Darbo umokestis negali skirtis pagal lyt, taip pat ir daug kit
pagrind. Darbo santyki stabilumo principas. Tipin darbo sutartis
neterminuota darbo sutartis darbui vis darbo dien. Terminuotos
sutartys yra iimtis i taisykls. Taip pat pasireikia per apsunkint
sutarties nutraukim. Darbo teiss bendrumo ir diferenciacijos
principas. Turime specialisias darbo normas, kurios skirtos
priderinti bendras normas prie specifini slyg ir darbo pobdio.
Diferenciacijos ir diskriminacijos santykio problema. Bet kokia
speciali norma yra galima diskriminuojanti. Tarybin darbo teis
diferenciacij pristato kaip gr, nes sukuriamos klimatins slygos,
ilyginamos neigiamos pasekms. Diskriminacija iskyrimas.
Diskriminacija = diferenciacija. Konstitucija draudia diskriminuoti
ar teikti privilegijas dl lyties, rass, kilms ir t.t. Ms veiksmas
pasireikia tuo, kad kak atimame ar kak atiduodame. Niekuo
nesiskiria, bet teis diskriminacijos neleidia, o diferenciacij
laiko teigiama. Ms problema mentalitetas ir palikimas. Teisin
problema yra tai, kad tarybiniais laikais ios normos buvo
nekvestionuotinos, negaljo normos prietarauti Konstitucijai, nieks
neabejoja j nauda ir tikslingumu. Tai sovietinis suvokimo
standartas. Europa pateikia kit standart. Reikia kovoti su
suvokimu, kad viskas gerai su diskriminacine tvarka. 1921 TDO
Konvencija Nr. 4 draudia dirbti moterims nakt. kis saugome moteris.
Dabar septyniasdeimtieji metai. Industrialistas darbina siti nakt.
Baudiamoji atsakomyb numatyta. Jis sumano pateikti gynyb, kad
moterys diskriminuojamos apribojant galimybes moterims dirbti nakt.
Nacionalin teis, perkeldama TDO Konvencij, prietarauja ES
Direktyvai. Jis laimi byl, nes tai i tikro moter diskriminacija,
nes toks udraudimas prietarauja Direktyvai, prietarauja
pasikeitusiam poiriui ir standartams. Kalbant apie diskriminacij,
reikia turti galvoje vis eil teiss norm, kurios sijungia aidim. Yra
tiesioginis ir netiesioginis diskriminavimas.Kitam kartui
diskriminavimo sraas.Diskriminacij paiu bendriausiu suvokimu
apibriame tam tikr teisi ir privilegij teikim neteistu pagrindu.
Negalime reikalauti to, kad is principas persismelkt per vis
sistem, kad ir kaip to nortume. Kyla klausimas, kur taikoma tam
tikra diskriminacija. Taigi Konstitucijoje draudiama diskriminuoti,
o nesudarydami sutart pateikdami ofert btent vykdome
diskriminuojant veiksm. Privai santyki arealas. kvotos vietimo
sistemoje (panaikintos kaip diskriminuojanios). Reikia suvokti,
kokiuose santykiuose esame. Pagal apibrim diskriminuojama danai,
taiau reikia gaudytis, kokiame santykyje randams. mogaus teisi
katalogai pagal tradicin apibrim skirti valstybei, tai vertikalus
santykis tarp valstybs (vieosios valdios) ir privataus asmens.
Draudimas diskriminuoti galioja iems santykiams. Komercinis
santykis yra privatus santykis tarp privai asmen. Konstitucijoje
tvirtintas diskriminavimo draudimas tokiems santykiams neveikia.
Konstitucinio teismo doktrinoje nra suformuota tiesioginio taikymo
praktika. Tiktai tada pradeda veikti diskriminavimo draudimas tuose
santykiuose, kai is draudimas inspiruotas konstitucijos ar tt akt
pavirsta teiss norma. Tarptautiniuose dokumentuose ir LRK
nustatytas draudimas diskriminuoti valstybms, o santykiams tarp
privai asmen is principas taikomas tik numatytais atvejais. is
principas kertasi su sutari laisvs principu, kuris yra neaniuoju PT
principu. Sutarties laisvs principas kontrahento pasirinkimas.
Kokios yra ribos kontrahento laisvs principo? Tai teisingumo,
protingumo ir siningumo principas, jis turi nediskriminavimo
element, bet jis toks silpnas, kad nra nei vienos bylos, kada per
princip nediskriminavimas bus gyvendintas per princip tarp lygi
asmen. Vartojimo ir viej paslaug teikimo sutartys yra sritys,
kuriose draudiama diskriminuoti. Likusi dalis vl neribojama. Darbo
teisje buvo is principas nuo 2002 met tiesiogiai aikiai ireiktas.
Darbo santykis tarp darbdavio ir darbuotojo tarsi yra horizontalus,
taiau de jure yra taip stipriai ikreiptas santykis, kad galima
sulyginti su vertikaliu santykiu. Todl galima diskriminuoti tik dl
jo dalykins savybs, kitoks skatinimas per definicij jau
diskriminacinis. statym leidjas gali lysti kitus santykius,
pavyzdiui JAV statyminmis normomis udrausta diskriminacija tam
tikruose privaiuose santykiuose.ES turi vis eil reglament, ia tik
ms agro vaizdelis aukiau. Dl pilietybs draudiama diskriminuoti
visose valstybse narse tiek, kiek susij su ES pilieiais. Kit ali
pilieius diskriminuoti galima. Lyi lygybs klausimai taip stipriai
udengti, kad pakelta itin auktai kartel. Religiniai sitikinimai,
amius, negalia, seksualin orientacija apimta irgi. Direktyvos
nurodo iimtis, tiesiogin ir netiesiogin orientacij. 2004 direktyva
113/04 draudia diskriminuoti dl lyties teikiant paslaugas. Patenka
nacionalin teis ir joks prekybininkas nebegali diskriminuoti lytimi
baigiasi moter taksi, vyr fitneso klubas, patekimo naktin klub,
moterims rezervuotos vienos prie prekybos centr (Vokietijoje
sukurta itisa doktrina, pagrindas saugumas, tikslas geras, priemon
yra tinkama, o va dl proporcingumo jau aidimas, bet neperdedant
proporcingas, taigi tokia diskriminacija leidiama). Vienoje byloje
drausta diskriminuoti, iskyrus draudimus, susijusius su amiumi,
kada i moter galima paimti daugiau, nes moter gyvenimo vidurkis yra
didesnis nei vyr, tai logika, taigi statym leidjas leido daryti i
iimt. Teismas nubrauk i norm, nes tikslas nra tinkamas ir priemon
nra tinkama. Pakaks trij direktyv: 2006 54/06 direktyva Ras ir
etnin kilm 2000 43/00 Amius, negalia, religija ar sitikinimai 2000
78/00Perkelia Lietuvoje moter vyr lygi galimybi statymas ir lygi
galimybi statymas. Ateityje gali tapti arkliuku, nes daugja
diskriminacija paremt iekini. ie satymai perkelia ES direktyvas,
turi atspindti ES poir nediskriminavim. Lietuvoje 2008 priimtas
pakeitimas, kuriuo lygi galimybi statyme praplsta tautybe, kalba,
kilme, religija ir sitikinimais. Atsitinka tokie dalykai, kai
nacionalins teiss dalykas dar labiau isipleia, nors mechanizmas
lieka toks pats. Tai iskaido jgas, JAV yra 4, ES 7, o mes
pasidarome 12 pagrind, su kuriais vienu metu kovojame. Nra
prioretizavimo. Lyi lygi galimybi kontrolieriai dabar usiima
visokiais menkaveriais usimimais ir imama usiimti keistomis
bylomis. Pavyzdiui, socialine padtimi laikomas mokymasis tam
tikroje staigoje, todl atskiriama MRU ir VU byloje. Taiau nra
pagrind tai skyrimas tarp auktesni socialini padi kaip auktojo ir
vidurinio isilavinimo. Per se skirstymas to paties sluoksnio
nedraudiamas, tai ne diskriminavimas dl socialins padties.
Diskriminavimas dl socialins padties atveria visas galimybes rasti
diskriminacij bet kur. Pavyzdiui, diskriminavimas dl turto.Reikia
pateikti teisines definicijas. Perkeltos i direktyv. Specialieji
statymai veikia kaip papildantys, paaikinantys Konstitucin
diskriminacijos princip, paaikinant, kaip veikia darbo teisje. DK
tik keturios normos dl diskriminacijos labai fragmentiki ?, 96, 129
3 d., 186 str. Draudiama diskriminuoti dl amiaus, o yra
kvalifikacijos klass, kurios suprantamos, taiau priedas u sta,
kuris taikomas u ilg darb. Ar tai neprietarauja nediskriminavimui.
Naumas nesutampa su naumu, mokama u tai, k neturime mokti.
Ekonominis tikslas yra draudimas diskriminuoti dl amiaus, nes
norima nubraukti sinijoriteto bonusus, iskyrus atvejis, kai auga
pats naumas ir patirtis. Taiau problema dl idirbt met toje paioje
monje, nes paslpta ES ekonomin doktrina neleidiaDiskriminacija.
statym leidjas pateikia plat apibrim pakia ir tai, kas nra
diskriminacija. Sukuriama teisin fikcija, kad paliepimas
diskriminuoti yra diskriminacija. Seksualinis priekabiavimas,
persekiojimas mogaus, pateikusio skund yra ne diskriminacija, o
tiesiog draudiami veiksmai. Taip daroma tam, kad bt taikomos tokios
pat stiprios ukardymo priemons. Diskriminacijos viduje sudedamos
skirtingos formos:1. Tiesiogin diskriminacija sukuriame toki
situacij, kai asmeniui dl draudiam pagrind kako neduoda. Pavyzdiui,
priimame darb nuo 16, 18 met, baigiasi darbo sutartis nuo 65 met,
tai irgi diskriminacija, tiesiogin dl amiaus. Reikia demonstruoti
moterik drabui kolekcij, darbas tik moterims. Tiesiogin
diskriminacija dl lyties. Krato apsaugos tarnyba pas mus yra
valstybs tarnyba, bet ne pagal direktyvas. Direktyvoje nurodytas
sraas atveju, kada galima tai daryti. Privaiame senatvs pensij
sektoriuje draudiame, valstybiniame leidiama diskriminuoti.
Expressis verbis turi bti nurodyti leidiami diskriminacijos
pagrindai. 2. Netiesiogin diskriminacija neutralaus kriterijaus
naudojimas skiriant objektus, kur taikant vienai saugomai grupei
pasireikia didesnis efektas nei kitai. Mums btinas komparatorius
lyginiams su asmeniu, kuris buvo priimtas darb. Turi bti su kuo
palyginti. Gali bti lyginami jaunesni su jaunesniais, vyrai su
moterimis. Taiau problema, kai bt asmuo. ESTT sprend byl, kur
pateiktas skelbimas, o vadovas dav interviu, kad nenori priimti
juoduk, spalvot. Ar yra su kuo palyginti, aukos nra. Nevyriausybin
organizacija paduoda teism ir laimi, nes ESTT paaikino, kad
teiginiai, skatinantys nebandyti sidarbinti, yra diskriminavimas.
Elgesys seksualinio pobdio yra vienkartinis poelgis, tai ne tas
pats kaip priekabiavimas dl lyties. Pagal k vertiname, ar tai
nepageidaujamas, eminantis elgesys? Tai pagal treia asmen.
Priekabiavimas dl lyties yra ne elgesys, o veiksmai, kuriais
sukuriama prieika, eminanti aplinka. Priekabiavimas dl lyties
pakeliamas iki tokio lygio, kad i esms nereikia joki prie asmen
nukreipt veiskm.Siekiame teisikai reikmingo tikslo, tinkama
priemone ir proporcinga priemon (ta pati taisykl taikoma ir
diskriminacijai dl amiaus). Taigi, netiesiogin diskriminacija
galima siekiant tinkamo tikslo. Gimdymo atostogos skaitomos sta ir
tai netakoja teiss gauti atostogas. Vaiko prieiros atostogos iki 3
met paimamos tiek vyr, tiek moter, o ios jau netraukiamos sta. Tai,
kad jos netraukiamos sta, jau yra netiesiogin diskriminacija dl
lyties, nes eina didioji dalis moter, ne vyr. Taip reguliavimas
suskuria netiesiogin diskriminacij. Ko siekiame ia priemone?
Siekiame, kad gaut atostog, kada dirba ir pavargsta, taigi priemon
tinkama. Proporcinga siekiamam tikslui, neapsunkina daugiau nei
btina. Prielaida yra vyr teis apribotaSritis darbo sutarties
sudarymo sritisPagrindas lytisTiesiogiai diskriminuotaAr yra iimtis
expressis verbis? Atliekant yra btinas ir lemiantis reikalavimas
lytis.Taigi situacija ne diskriminavimas.Jei diskriminuot, tai
leveling up turtins ir neturtins alos atlyginimas (joki lub).Ar
galima vykdyti pozityvij diskriminacij, jei tam tikros lyties
trksta? Taip, diektyvos leidiama kai trksta lygybs. Ms statym
leidjas numat, kad tam reikia statymo. Taigi, pozityviosios
diskriminacijos pas mus negalima be statymo.DT altiniaiDarbo teiss
altiniai darbo teiss norm iraikos formos. DK 3 str. ir atsako
klausim, kas tie DT altiniai. Kai kalbam apie DT altinius ir j
hierarchij, yra piramids modelis
Konstitucija teiss sistemos pamatas, negali bti joki kit teiss
akt, esani aukiau Konstitucijos. ES teiss ekspertai ir ESTT nurodo,
kad valstybs atiduoda dal savo suvereniteto kakam, kas yra aukiau.
Atiduodamos dal suvereniteto, alys sutinka, kad teiss aktai, kurie
yra leidiami virnacionalins teiskros, turi bti paisomi. Kolizij
metu LRKT iaikina, kad prietaravimo nra ir iaikina ES teiss norm
taip, kad i neprietaraut Konstitucijai.Kolektyvins sutartys yra
emiau statymo, nes negali prietarauti statym imperatyvams , nors ir
turi statymo gali.Asociacij laisv tiek darbuotojams, tiek
darbdaviams skirtas principas, skirtas jungtis asociacijas. Tikslas
socialin taika, partneryst. Joms priklauso skirting santykio ali
asmenys ir siekia susitarimo. Negalima drausti dalyvauti asociacij
veikloje. Negalima versti dalyvauti asociacij veikloje. Kaip bet
koks principas, nra absoliutus. Apribojimai tik statymu. Teis
laisvai pasirinkti darb. Kiekvienas mogus turi teis laisvai,
savanorikai pagal savo sugebjimus ir norus rinktis darb ir tokiu
bdu usidirbti pragyvenimui. Neutikrina teiss kiekvienam mogui gauti
darb, netrukdo darbdaviui nustatyti reikalavimus kvalifikacijai.
Darbo teiss subjekt lygyb. Nurodytas sraas (ras, lytis, amius ir
t.t.). Utikrina vienodus santykius nuo sidarbinimo iki darbo
santyki nutraukimo. Nuo pat darbuotojo paiekos pradios.
Lygiateisikumas teoriniame ir praktiniame lygmenyje -- kai kalbame
apie asmenis, kurie dl savo psichofiziologini savybi labiau
paeidiami nei kiti, tai tokioms kategorijoms asmen numatyti bonusai
yra diferenciacija, ne diskriminacija. Teis poilsProfsjung veikimo
laisvstatymai ir Darbo kodeksas11 str. 1 d. tvirtina ry su kitais
statymais jei tarp DK ir kito statymo yra prietaravim, taikomas DK.
Praktikoje nesukelia problem, teiss aikinimas isprendia problemas.
11 str. 2 d. tvirtina darbuotojui palankesns normos taisykl jei
turime du statymus skirtingas nuostatas, taikoma ta, kuri patogesn.
Iki DK primimo DT buvo sudaryta i speciali statym. Dabar vl turime
speciali statym, kurie skirti reglamentuoti tam tikrus DT aspektus.
Juos galima pamatyti programoje.Postatyminiai teiss aktai3 str. 2
d. tik DK ir kit statym numatytais atvejais ir bdu postatyminiai
teiss aktai gali bti taikomi DT. Vyriausyb nelaikoma pakankamai
stipria ir reikminga. Dl darbo sutari nutraukimo palikta teis
reglamentuoti vyriausybei, ten atsiranda nauj garantij ir nauj
nutraukimo pagrind, kyla klausimas, ar papildomos garantijos turjo
bti sukurtos. Vietins ir lokalins normosDarbo drausms, tvarkos
taisykls, skatinamosios nuostatos. Tokie aktai vadinami lokaliniais
aktais. Jie taikomi visuotinai, bet tik darbuotojams, kuri
darbdavio ie aktai ileisti. Kolektyvins sutartysUnikalus altinis.
50 59 str. nurodyti apibrimai. Taip todl, kad yra keletas sutari
ri. Pirmasis pateikia nacionalinio, akos ir ... sutariai, o kitas
mons ar emesnio lygio sutartims.Raytinis susitarimas, ir kai
auktesnio lygmens, tai tarp darbdavi ir darbuotoj organizacij. Kai
emesnio lygmens, tai taip pat raytinis susitarimas tarp darbuotoj
kolektyvo ir darbdavio. Kai atstovauja daugiau nei pus darbuotoj
profsjung, tada darbuotoj atstovai gyja galimyb reikalauti vis
darbuotoj vardu. Sudarius kolektyvin sutart, i sutartis tampa
imperatyvi, prilyginama statymui. Visa apimtimi kolektyvin sutartis
galioja ir tiems, kurie nepripasta profsjungos, nes 18 str. 2
dalyje nurodo, kad prisiimti sipareigojimai tenka visiems
darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar suteik galiojimus. Darbo
sutartis nra darbo teiss altinis, nes tai individualaus asmens
teisi ir pareig altinis ir nra joki privalomo pobdio
taisykli.Tarptautins teiss aktaiTarptautins sutartys isiskiria
dviem aspektais: virenyb ir tiesioginis veikimas. Virenyb tik emiau
Konstitucijos. Tiesioginis veikimas reikia, jog TS darbo santykiams
taikomos tiesiogiai. Tiesioginis taikymas nereikalauja nacionalinio
teiss akto, kuris j perkelt nacionalin teis. Teorijoje atrodo, kad
perklimas yra iimtinis atvejis. Praktikoje tik TIPLAK yra taikoma
tiesiogiai, o visos kitos sutartys taikomos tik tada, kai yra
nacionalinis specifinis aktas. Praktikoje tai joki problem
nesukelia, kadangi visi TT nustatyti principai yra labai abstrakts
ir norint pasinaudoti tam tikros sutarties nuostatomis, pakanka
pasiimti DK ar LRK.JTO 1948 m. Visuotin mogaus teisi
Deklaracija1966 Tarptautinis pilietini ir politini teisi
aktasTarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas.TDO
aib konvencij (galima rasti socmin puslapyje). Daugelis gana
trumpos.ES teiss normosTuri du pagrindinius bruous1.
Supranacionalin teis2. Tiesioginis veikimas ir tiesioginis taikymas
reikia tai, kad ES teiss aktai veikia taip, kaip numatyta kaip ES
steigimo dokumentuose. Sutartis dl ES veikimo.Steigimo sutartis
laikomi pirmine teise. Direktyvos, nuomons, sprendimai ir t.t.
laikomi antrine teise.Kompetencija ir galimybs leisti aktus visada
kelia daug klausim. Ilg laik ES mastu nebuvo suteikta ES
kompetencija darbo teiss aspektu. Viskas pasikeit per ekonomines
situacijas, kai Pranczija vienintel ES turjo pareigojim mokti
vienodai vyrams ir moterims. Kai prasidjo kalba apie bendr rink,
Pranczija privert vienodinti klausim, nes kitaip tai nebt
ekonomikai naudinga. Tik valstybs nars nubria kompetencijos ribas.
ES nustato minimalius standartus, kurie turi bti valstybse narse.
Tiesioginio veikimo nuostatos. Yra tam tikri kriterijai, pagal
kuriuos sprendiama, ar nuostata tiesioginio veikimo - aiki,
konkreti, nereikalaujanti atskiro nacionalinio teiss akto Draudimas
diskriminuoti (18 str.45 str. laisvas darbuotoj judjimasVienodas
darbo umokestis vyrams ir moterimsReglamentai, kad tapt nac teiss
dalimi, nereikalauja specialaus teiss akto. Visuotinai privalomi ir
tiesiogiai taikomi.Direktyva turi bti perkelta nacionalins teiss
sistem. Direktyva apibria gaires, krypt, kuria turtume judti,
svarbus rezultatas, kad tikslas, kuris numatytas direktyvoje, bt
gyvendintas. Direktyvai bdas nesvarbus tol, kol nepasiektas jos
tikslas. Kai valstyb nar neperkelia ar perkelia klaidingai. Reikia
pirmiausia sprsti, ar darbdavys vieas ar privatus asmuo ir ar
direktyvos nuostatos pakankamai aikios ir apibrtos. Yra teis
reikalauti kompensacijos i valstybs, bet tai reti atvejai. Jei
darbdavys yra vieas, tada galima reikalauti, nes valstyb atsakinga
u tai, kad direktyv bt perkelta. Jei darbdavys yra privatus,
direktyva nra perkelta, bet veikia tiesiogiai, darbdavio nesaisto,
taiau gali reikalauti i valstybs. Rekomendacijos, sprendimai,
memorandumai ir t.t. mums nelabai aktuals, tai daugiau politins
nuostatos. Kitos paskaitos metu kalbsime apie kolizines
normas.Kolizijos darbo tesjeTai tie atvejai, kada turime konfliktus
tarp teiss nor tiek teisins sistemos viduje, tiek ir skirting
teisins sistem konkurencij. Todl skiriame kolizijas tarptautiniame
kontekste, tiek ir nacionalinje teisje. Toks skirstymas teorinis,
paremtas ne tuo paiu skirstymo pagrindu. Realiai konfliktas yra
hipotetinis tarptautinje teisje. Nacionalins teiss kolizij atveju
yra problemos, kurios skiriasi. Kolizins tarptautins teiss normos
taikomos tada, kai kelios sistemos nori sureguliuoti t pat santyk.
Problema atsiranda, nes sistema ne viena, o dvi, atsiranda kita
teiss sistema, pretenduojanti sureguliuoti t pat santyk. Viej teiss
norm taikymas yra taikomas pagal teritorin princip. T pat princip
taikome ir DT. DK 5 str. pats nurodo, kad taikomas DK Lietuvos
teritorijoje. Teritorinis DT principas lemia siningum, konkurencij,
humanizmo, KT garantij utikrinim. Tai nra suprantama taikant
privatins teiss princip teiss pasirinkti taikom teis. Privatin teis
konfliktuoja su vieja teise. Nuo io konflikto niekur nepabgsi, todl
turime nesibaigiani kov ir teisinio tikrumo stok. i problematik
tursime, kai tursime usienio element. itoks usienio elementas galt
bti darbdaviui esant usienio bendrovei, darbas atliekamas
keliaujant usien ar dirbant tenai. 5 str. 3 dalis nurodo santyk,
kai diplomatinje atstovybje dirbama. irti krybingai, nes pasenusi
norma. Norta pasakyti, kad nesiruoiama reglamentuoti santykius,
diplomatins atstovybs iimtos i jurisdikcijos. itokia pozicija
netinkama, ir tai atsiskleidia Sudak v Lithuania byloje ETT. elyje
likusi taikytinos teiss problema, iki jos nedaeinama. Yra dviej ri
veikos, kuriomis usiima diplomatins atstovybs vieosios teiss
diplomatins pareigos ir kin veikla. Jei imunitetas absoliutus, tai
ir kinio gino metu ginas turi bti sprendiamas diplomatiniais
kanalais. O gal tai santykinis imunitetas kiniai reikalai nra
imuniteto ginami (ji seniai vyrauja). Dl darbuotoj sprendiama,
kokie santykiai susiklost jei darbo santykiai, tada jokio
imuniteto, o jei valstybs tarnybos santykiai, DK netaikomas,
imunitetas galioja. Santykinio imuniteto doktrina ir Sudak byla
parodo, kad darbuotojai neiimti i NT jurisdikcijos. Vienintelis
dalykas, kuris turi bti iaikintas ar darbuotojas dirba kaip
darbuotojas, ar kaip tarnautojas. Tos bylos, kurios buvo Lietuvoje,
parod teism baim lysti iuos santykius. Taiau vis vien DK 5 str. 3
dalis reikia k kit, nei ten parayta. Atstovybs taiko princip gerbti
nacionalin darbo teis. 5 str. 2 d. dl transporto priemoni taikymo
vlgi kritikuotina. I esms, kokia vliava ikabinta, tokia teis ir
taikoma. Lktuvas gali registruotas bti vienoje, dirbti kitos gula,
treios operatorius, o bilietas pirktas ketvirtoje. Vyksta virsmas,
pagal kur vliava praranda didesn prasm, kuri i esms lieka esmin tik
laivuose. Vliavos reikm prarandama laivuose dl tarptautinio
reguliavimo, kuris i esms neleidia sikiti nacionalinei teisei. Su
lktuvais sprendiama pagal tai, kieno nurodymus vykdo. Su
automobiliais visikas cirkas. Automobilis Estijos lizingo bendrovs,
registruotas Latvijoje, mon Lietuvoje, vairuotojas baltarusis.
Sprendiama pagal tai, kas darbdavys, kas duoda nurodymus. Ateina
naujos normos, paneigianios santyki specifikum, kurio gal i tikro
ir nra. Jei jau esame Europos dalis, tai turime teis pasirinkti
taikom teis. Reglamentas R 353/09, atkartoja Roma I reglament.
Pagrindas yra teis pasirinkti taikytin teis. I nelygiaverts ali
padties atsiranda potencialas darbdaviui pasirinkti patogi taikytin
teis. Dellaware efektas daugiau nei pus JAV stambi korporacij
sisteigusios ioje valstijoje, nes ten nra beveik DT, smulki
akcinink gynimo. Pasirinkti taikytin teis darbuotojui naudinga,
todl nustatyti apribojimai.1. Leidiama pasirinkti taikytin teis.2.
Taiau toks pasirinkimas negali atimti i darbuotojo apsaugos, kuri
bt, jei tokio pasirinkimo nebt. Tada eina visa eil taisykli, kada
pasirinkimo nelieka:a. Lex laboris. Taikoma tos alies, kurioje
paprastai dirbama, teis.b. Lex locis delegationis. Jei asmuo vainja
taip, kad vientos nustatyti nuolatins nemanoma, tada irima ten, i
kur gaunami nurodymai. c. I tikro ie taikymo kriterijai gali bti
paneigti. Jei i faktini aplinkybi matoma, kad susiejama faktikai
glaudiau su kita teise, taikoma tos alies teis. Tradicikai manoma,
kad kalba, sutarties sudarymo vienta, valiuta, kalba yra aplinkybs,
kurios lemia teiss parinkim. Klausimas, kokia yra ta darbuotojo
apsauga, kurios negali bti atimta net ir pasirinkus kit teis.
Pavyzdys: Darbuotojas sudaro sutart su Vokietijos mone, bet dirba
veicarijoje. Pasirinkta teis Vokietijos. Turime vokik santyk
veicarijoje, tokiu atveju reikia vsti Vokikas ventes. i taisykl
siki ir padaro taip, kad taikomos Vokietijos normos ir veicarikos
teiss normos, kurios yra imperatyvios ir negali bt keiiamos ali
sutarimu. Atleidiant i darbo taikoma ta teis, kurioje taikomos
palankesns normos. Ir dabar kyla problema Vokietija veria spti rpie
tris savaites, o kompensacija 0, o veicarijoje psjimo terminas
savaits dvi, o kompensacija 6 mnesiai. Tada pasirinkus geriausias
normas, darbuotojas saugomas taip gerai, kaip nra nei vienoje
alyje. Razin principas iimamos normos, kurios man patinka, o viso
kito netaikau. Tai paneigia galimyb konkuruoti teisms. itoks
taikymas suteikia dviguba apsauga, ilaidos didja geometrine
progresija, reikia sprsti.Yra kitas principas. Jeigu DK numatyt,
kad kovo 8 proga darbdavys moterims teikt po tulp, o kitos valstybs
darbdavys netyia pasirinkt Lietuvos DT, tai tada sistu Latvij
tulpes? Imperatyvus Lietuvos DK, taigi taikomi abu kodeksai. Europa
tada suveikai kita linkme laisvas paslaug judjimas. Kiekviena mon
gali vykti kit al ir teikti paslaugas, darbuotojai gali netrukdomai
vykti valstyb nar teikti paslaug. Tada klausimas, koki alg gaus,
jei mon Lietuvos ir darbuotojas lietuvis. Alga UK, bet ar kita teis
taip pat UK? Valstybs gali kliudyti lasivam judjimui, pavyzdiui,
numatyti slygas, kad taikomi bus tik tos alies teis. Gali bti
pasakyta, kad tik dalis teiss bus taikoma tos alies, kurioje vyksta
darbas. D 96/71 tai isprsta, neleidiama reikalauti visos
nacionalins teiss, tik tam tirk dalyk.Beveik baigtinis sraas, kiek
reikalauti galima i atvykusi darbdavi:1. Minimali alga2. Maksimalus
darbo laikas3. Minimalus poilsio laikas4. Nsi moter, jaunimo
apsauga5. Sauga ir sveikata darbe6. Nediskriminavimas7. Laikinojo
darbinimo moni veiklos reglamentavimas.is sraas daug tvaresnis,
nepaneigia konkurencijos.veicarijos ir Vokietijos atveju taikytina
bt dl atleidimo i darbo Vokietijos teis, nes nenurodyta prie
kietosios teiss srao.Kita nuomon taikyti tas imperatyvias normas,
kurios atrodo imperatyvios savaime. Dauguma teiss teoretik mano,
kad tas sraas gali bti didesnis.Inagrinjo tris bylas2011 met byla
C29/10. Darbuotojas darbinamas Vokietijoje Danijos mons, kuri yra
Liuksemburgo mons padalinys. Sutartyje nurodoma, kad teis yra
Liuksemburgo teis. Darbdavys naikina padalin ir persirao sutartis
ant savs. steigiama darbo taryba, jos lyderiai gyja imunitet nuo
atleidimo ir vis vien atleidia, nors Vokietijos teis tai draudia.
Teismas pripaino, kad gali norti Vokietijos apsaugos. Teismas i
principo leido dar kakokias grietas normas. C412/12 byla
Schleker.Kitas apribojimas yra vieoji tvarka, bet jis taikomas kaip
ir kitose sutartyse, teismas negali leisti paeidinti vieosios
tvarkos. Vieoji tvarka pagal vietos teis. Nacionalins kolizins DT
normosAuktesns galios aktai turi pirmenyb prie emesns galios aktus,
lex specialis, lex posteriori ir t.t. Taiau yra domus straipsnis
taikoma darbuotojui naudingesn nuostata, kas tarsi paneigia visus
konkurencijos principus. Nra tokios konkurencijos taisykls, tai
teiss akt hierarchija:statymasPostatyminis aktasD sutartisVidaus
tvarkos taisyklsSpaudimas i viraus apai, umua prietaraujanias noras
emesnes. Naudingesns normos taikymo principas lemia, kad i apaios
vir gali bti taikoma, jei naudingiau. Nra tas principas taikomas
vienodos galios aktams iekant naudingesns darbuotojui normos,
paneigiant principus. Darbo teiss subjektaiGalima naudotis normine
literatra koliokviume. Subjektas tas kuris visuomeniniame santykyje
turi tam tikras teises ir pareigas. Kaip subjektas gali bti
apibdinamas, kalbama apie teises ir pareigas, garantijas ir
atsakomyb. A turiu tam tikr teis galiu j gyvendinti garantijomis
gyvendinim. Pareig gyvendinim utikrina atsakomybs institutas.
Subjektikumas svoka, kuri naudojama, galjimas bti subjektus,
kalbama apie teisnum ir veiksnum. Darbinis teisnumas ir veiksnumas.
Tam tikra problema dl to, kad darbo teisje egzistuoja asmeninis
santykis, darbo negali atlikti kitas asmuo, susijusi paslauga pagal
sutart su paiu asmeniu. Pavadavimas negalimas ir tai leidia tam
tikriems autoriams velgti skirtum nuo civilinio teisnumo ir
veiksnumo. DT teisnumas ne nuo gimimo momento, ir teisnumo ir
veiksnumo atsiradimo momentas sutampa. Ateityje negali bti DT
subjektu, bet j galima ikarto gauti kartu su veiksnumu. Teisnumas
ir veiksnumas DT gyjamas kartu. Iraika surasta DK 13 ir 15 str.,
kurie kalba apie darbuotojo teisin status. Nuo 16 m. iskyrus
statyme numatytas iimtis. Anot prof. teisnumo galimyb nuo gimimo
niekam neprietarauja, veiksnumas iki 16 m. irgi manoma, nes galima
atlikti tam tikrus darbus.Vakar pasaulyje darbinis nuo civilinio
subjektikumo neiskiriamas. Nes kalbamaa apie pasiekiam tam tikr bkl
, kuomet asmuo susivokia darantis sandorius, tame tarpe ir darbo
sutartis.Teiss pareigos garantijos ir atsakomyb teisinio statuso
elementai , tvirtinti DK, lokaliniuose aktuose, individualiosiose
sutartyse gali egzistuoti. Statuso element panaumai su CT velgiami,
nes sutampa tam tikri atsakomybs aspektai - materialians atsakomybs
konkteste, vertinami tinkamai atlikti teismai i vidutinikai siningo
asmens. Jei kalbama apie drausmin atsakomyb nebegalime kalbti apie
bonus pater familias, nes tai panaiau BT ir AT, nes ia labiau
imperatyvu. Subjekt klasifikacija:a) Individualieji ir
kolektyviniai darbo teiss subjektai; DK atradimas vardina DT
subjektus du darbuotojai ir darbdaviai ir vardina mir subjekt
kolektyvas. Visi kiti atstovai. DK neigia toki kvalifikacij mes
laikoms ne leggalins DT subjekto definicijos, o teorins. Kas yra DT
subjektas? Darbo teiss normomis sureguliuoto teisinio santykio
dalyvis, turintis teises ir pareigas. Klasifikacija paremta
teoriniu pagrindu ir DK j nepilnai atspindi. Toliau apie
klasifikacija: skirstymas pagrstas tuo, kokiuose teisiniuose
santykiuose veikia itie subjektai. Darbuotojas individualiame darbo
santykyje yrakaip darbuotojas, o tuo tarpu darbuotoj
atstovaujamieji subjektai gali bti tiek profesin sjunga tiek
darbuotoj taryba. Darbdavi organizacija ir darbdavi D. Darbuotojas
ir darbdavys: darbuotojas FA, 15 str. , turintis darbin teisnum ir
veiksnum, dirbantis pagal darbo sutart u atlyginim. LEgalinj
definicijoj yra vienas perteklius darbuotojas turintis darbin
teisnum ir veiksnum, dirbantis pagal darb sutart, utekkt FA,
dirbantis pagal darbo sutart. Pati darbo sutartis pasako kokio
pobdio darbo santykis, nereik mint atlygintinumo nes ir taip
aiku.
13 straipsnis. Fizini asmen darbinis teisnumas ir veiksnumas1.
Galjimas turti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas)
pripastamas lygus visiems Lietuvos Respublikos pilieiams. Usienio
pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolatiniai Lietuvos Respublikos
gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tok pat darbin teisnum kaip
ir Lietuvos pilieiai. Iimtis gali nustatyti statymai. 2. Visikas
darbinis teisnumas ir galjimas savo veiksmais gyti darbo teises bei
sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui,
sukakusiam eiolika met. Iimtis nustato is Kodeksas ir kiti darbo
statymai. Keli aspektai:a) Darbuotojo amius kodekse keletas norm,
kurios susijusios su metais, arba tam tikr amiaus element, domi
norma 91 str. bedarbiai, nedirbantys darbingo amiaus darbingi
asmenys. Kas yra darbingo amiaus amius nuo kurio gali sudaryti
darbo sutart, iki pensijinio amiaus pasiekimo. Nors pensijinis
amius gali ir anksiau atskirais atvejais bti, bet labai anksti ar
vlai bna, balernai 40 m., dstytojai -71 m. , nekonkretus
apibrimas.statym leidjas teigia, jog visikas darbinis teisnumas ir
veiksnumas gijamas 16 m. Vargu ar galime pasakyti, kad ia yra
visikas arba pilnas, nes jaunimo darbo apsaugos teiss aktai
neleidia jaunimui (iki 18 m.) , dirbti tam tikrus sudtingus darbus,
ribojama jaunesnio nei 18 m. amiaus asmeniui dirbti pavojingus
sveikatai darbus. Todl pasakymas visikas nuo 16 m. yra gan
netikslus, nes gali eiti tam tikr pareig. Nors kita vertus yra eil
teiss akt, kurie saugo jaunuolius saugomais asmenimis nei kiti
darbuotojai. Egzistuoja iimtys DK : 2. Jeigu darbo statymai sieja
primim darb su tam tikru isimokslinimu ar profesiniu pasirengimu,
sveikatos bkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis
pateikt isimokslinim, profesin pasirengim, sveikatos bkl
patvirtinanius dokumentus, o priimdamas darb nepilnamet nuo
keturiolikos iki eiolikos met, gimimo liudijim, vieno i tv ar kito
vaiko atstovo pagal statym ratik sutikim, vaiko sveikat priirinio
gydytojo leidim, o mokslo met laikotarpiu mokyklos, kurioje
nepilnametis mokosi, ratik sutikim. Darbdavys turi teis
pareikalauti ir kit statym nustatyt dokument. Nuo 14 ir 16 m.
Reglamentuojant jaunimo darb svarbus du dalykai: fizinis vystymasis
ir profesinis ugdymas psichologinis dvasinis aspektai bei sveikatos
saugojimas. Turi bti suderinamumas su ju ugdymu mokykloje ar
profesinio mokymo staigoje. Treias dalykas jaunimo darbas siejasi
su vaik darbu ir vaik darbo inaudojimu, kas yra aktualu kinink
eimose, namudinis darbas. TDO Konvencija 138 , nr. 182. 138
nustatyti minimalu idarbinimo ami, 182 udrausti vaik darbo
inaudojim. itas 138 nr. privalomas visoms valstybms ir ta kita
irgi. pareigoja rib nustatyti iki 18 m. , kada leidiami lengvi
darbai, kada yra draudiami tam tikri darbai, tai LT pasirinko 16 m.
rib. tvirtinamas principas nuo eiolikos met gyjant darbin teisnum
ir veiksnum. Direktyvos 94/33/EB dl dirbanio jaunimo apsaugos,
perkelta LT teis DK statymas dl darbo apsaugos??? Po to visi
reikalavimai darbo vietai, jauno asmens, btinyb tikrintis sveikat
periodikai, sraas kiekvienoje monje nei 18 m. jaunesni asmen,
negali dirbti dvejose monse, maksimalus darbo laikas 8 val. per
dien, skaitant pamok laik. Jaunesni nei 16 ne daugiau 2 val. per
dien, 12 val. per savait. Vyriausybs nutarimas numatyti, kokius
jaunimui galima dirbti ir kokius draudiama (vyriausybs nutarimas
nr. 138???) , numatoma tam tikra darbinimo tvark. DK yra draudimai.
Draudiama dirbti nakt, skirti poilsio dienomis tik j sutikimu, turi
turti 12 nepertraukiam poilsio val. nuo 22 iki 6 val. , gali
pasiirinkti atostog laik. Tai jei nesilaiko, gali nutraukti darbo
sutart. Darbo sutarties prietaravimas imperatyvioms statymo
nuostatoms. Psichin bkl: tam tikros teiss normos, kalbanios apie FA
veiksnum, neveiksnum, dalin veiksnum civilinje teisje. Darbo
kodeksas kartais mgsta prisilieti prie CK. Pvz. darbdavys FA, nuo
kada jis gali bti darbdaviu? Darbdavio subjektikum apsprendiame
pagal CT normas. Darbdavio subjektikumas vaiuoja pagal CT .
Darbuotoj reguliuoja DK. Nekalba DK apie psichin bkl. Jei asmuo
atlieka fizin darb, taiau yra neveiksnus, gauna umokest, ar galime
laikyti tok asmen darbuotoj. ioje vietoje elementas amius,
sureguliuotas DK. Ar psichins bkls kriterij sprsime pagal DK ar
pagal CK? Ar galima mokti psichinje ligoninje asmeniui u plovim
grind, bibliotekos tvarkym. Veiksnumas nuo 0 iki 100. CT dalinio
veiksnumo institutas tam tikrus sandorius galima sudarinti, kit ne.
DT nra toki norm, kurios pasakyt, kad tu negali dirbti to darbo nes
esi toksai. Jei asmeniui teismas neapribojo galimyb sudaryti darbo
sutart, jis t galimyb turi. Uginijamas FA galjimas yra sunkus, nes
nra neatimtas.O tie asmenys kurie visikai nesupranta savo veiksn
negali bti darbo subjektais, jiems darbas gali bti tik kaip terapin
priemon. Nepaisant tuo, kad tam tikrus veiksmus jie atlieka, gali
gauti grybes u tai, skaitant pinigus. Tai pinigai duodami globjui
gali bti.Pilietyb - archajikas, bet gajus poymis. Koks asmuo
Lietuvoje gali sidarbinti? 13 str: Galjimas turti darbo teises ir
pareigas (darbinis teisnumas) pripastamas lygus visiems Lietuvos
Respublikos pilieiams. Usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs,
nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turi Lietuvos
Respublikoje tok pat darbin teisnum kaip ir Lietuvos pilieiai.
Iimtis gali nustatyti statymai;Juk nesi vieo santykio dalyvis, tai
kam ta pilietyb? Klausimas , kur suinoti, kas yra Lietuvos
nuolatinis Respublikos gyventojas? Kur iekoti atsakym, nes kodeksas
nieko apie tai nesako? A) vieoji teis- statymai dl usieniei teisins
padtis b) privatin 2.12 str. nuolatin FA gyvenamoji vieta. AIKU,
kad usieniei teisins padties statym. CK nelogika. Problema: ukiame
visk vieosios teiss problemomis. Klausimas reglamentuojamas
usieniei teisins padties statyme. Principai:a) Lygiai tok pat
subjektikum Lietuvoje kaip ir pilieiai turi asmenys, turintys
leidim nuolat gyventi Lietuvoje. Turi bti suprantama kaip usieniei
teisins padties statymo kontekste, kaip asmens, turinio leidim
nuolat gyventi LT galimyb ir po statymo pakeitimo, tai labai
akivaizdiai matosi, mes turime usienieiams iduodamus leidimus,
leidimas nuolat gyventi LT gaunamas arba rodius ilg labai istorij ,
aknis, ssajas su LT, arba kitu bdu, kuris detaliai numatytas
statyme. b) Visi kiti: 1. Asmenys, naudojantis ES laisvo judjimo
teis; mintas LRK 48 str.; ne vien statymas reglamentuoja, ES
valstybi nari piliei ir j eimos nari judjimo laisv: teiss normos:
Es veikimo sutarties 45 str. ; utikrinama darbuotoj judjimo laisv,
galioja tarp valstybi nari. Pilieiai gauna i teis konstitucins
normos pagalba, es veikimo sutarties 45 str. taip pat turime 2.
eimos nariai ivestin teis reglamentas 1612/68;galimyb ivaiuoti,
vaiuoti, apsigyventi, rasti darb, bti nediskriminuojama dl
pilietybs, pasilikti. eimos nariai taip pat turi teis judti, tai
ivestin i reglamento kildinama teis. 3.Treia kategorija asmen
dvialmis daugiaalmis sutartimis atsirads reglamentavimas, kit ali
pilieiai taip pat turi teis judti. I j nereikalaujamas leidimas
dirbti, plius jie turi tok pat teisin subjektikum. Turkijos atvejis
yra domus.
Kiti kurie neturi nei pilietybs, nei leidimo gyventi Lietuvoje,
nei ES teikiam teisi. Dalykas - reikalaujame i j leidimo dirbti,
iduodamas atsivelgiant poreikius, tik negavus darbdaviui kandidato
i viet, tik tada galime pasinaudoti leidimine tvarka ir gauti
konkreiam usienieiui konkret darb. Spec. Tvarka, pagal kuri
iduodame leidimus, auktos kvalifikacijos darbo atlikimui: a) 2013
m. kovo 27 d. SADM sakymas; a1-133, leidimo iduoti usienieiams
dirbti tvarkos apraas; 1+1 metai yra maksimumas. Atvaiavs nepatenka
rink, patenka pas tam tikr darbdav. B) 2012 12 28 d. sakymas,
direktyva 2009/50/EB, aukto kvalifikacijos usieniei atjudjimas ir
leidiama nustatyti spec. Teises normas j prisiviliojimui ir a1-
587. Sudtingesni reikalavimai. Egzistuoja teis nutraukti darbo
sutart ir sidarbinti kitur. Pirmuoju atveju tiesiog registruojama
sutartis, antruoju tvirtinama. darbinimo tvarkos paeidimas bet koks
, net ir formalus, yra laikomas nelegaliu darbu 10 000 LT u
kiekvien asmen.
Pagr. Darbuotoj teiss pareigos atsakomyb ir garantijos. darb
teis, poils, laisvalaik, kolektyvin atstovavim, teising darbo
atlyginim.Pareigos siningas vykdyti sipareigojimus, DT atsirado
odis siningai tik 2003m. , tausoti darbdavio turt, vykdyti darbo
funkcij, teism praktikoje tvirtinama lojalumo pareiga,
nekonkuravimo susitarimai, su tam tikra riba.Atsakomyb drausmin ir
materialin. Taiau galima utraukti ir administracin ir baudiamj
atsakomyb. Neaptvr, neudjo lenteli kad vaikiot negalima, krito axht
asmuo.Garantijos saviygynos elementai, teis neteismin ir teismin jo
paeist teisi gynyb. Kolektyvinis atstovavimas taip pat laikomas
garantija. Nes gali padti gyvendinti darbuotojo teise.
Darbdavys kaip DT subjektas:16 str. : 16 straipsnis. Darbdavys1.
Darbdavys gali bti mon, staiga, organizacija ar kita organizacin
struktra, nepaisant nuosavybs formos, teisins formos, ries bei
veiklos pobdio, pagal io Kodekso 14 straipsn turinios darbin
teisnum ir veiksnum.2. Darbdavys taip pat gali bti kiekvienas
fizinis asmuo. Darbdavio (fizinio asmens) teisnum ir veiksnum
reglamentuoja Civilinis kodeksas.L norjo, kaip manoma plaiau
vardinti darbdav, taip pat kad subjekto trkumas nebt klitis
identifikuoti ir kvalifikuoti darbo santyk. Usienio mons padalinys
pvz. darbina mane, sako po to soriux neturiu pinig, tarp ms darbo
sutarties nebuvo, nes neturiu teiss toki sudaryti, neigdamas savo
subjektikum, jis elgiasi nesiningai. Tai su kuo buvo sudaryta
sutartis: ar su darbdaviu asmeniu, ar su JA padaliniu? Plaiausia
savoka: bet kokia organizacin struktra, nebtinai Fa, dl to idja
racionaliai ir yra tokia, subjekto darbdavio trkumai, kompetencijos
gyvendinimo problemos nesudaryt jam galimybs pabgti nuo darbdavio
statuso. Kita organizacin struktra nebtinai JA gali bti darbdaviu,
na pvz. Maxima turi filial KLP, turi atstovyb, parduotuv, sandl,
filialas irgi gal parduotuv turi , kuri irgi turi sandl ir dar
gara; Gali darbdavys bt MAXIMA. Arba bet kokia organizacin struktra
ar galiu Klaipdos filialo gargd parduotuvs garaas gali bt? Ar galiu
bt garao teisininkas? Ar garaas gali bti darbdavys? GALI. Taip su
JA, visada patogiausia turti, bet ne visada naudingiausia. Priima
gara, sako soriuk udarom, niekur neperkels, tiesiog ate, nebus
speciali garantij. Nes jei mus atleist i maximos, tai bus belekiek
garantij. I esms kodeksas leidia toki struktr ir nesusieja to su
galimyb darbinti tik pas JA.
Darbdavio poymiai: galimyb priimti darb, atsiskaityti,
paskirstyti darbus. Egzistuoja organizacin struktra.Teiss: Laisvai
vykdyti komercin veikl, gauti nuosavybn darbo rezultatus, ties
kolektyvin atstovavim, priimti/atleisti darbuotojus.Pareigos:
apmokti pagal reikalavimus, garantuoti saugas ir sveikas darbo
slygas, kolektyviai dertis ir kita. Garantija savigyna teis
iskaityti i darbuotojo darbo umokesio jo padarytais kaltais
veiksmais padaryt darbo al. Atsakomyb: galimyb materialin, drausmin
atsakomyb taikyti, prie darbuotoj pagal DK, atskirais atvejais
netgi pagal BK, o ne pagal ATPK. Darbdavio atstovus reikia skirti
darbdaviai visuomet atstovaujami darbo tarybos, individualia prasme
yra ir pareignai. Kas gyvendina darbdavio subjektikum JA organai,
kurie yra FA. Fa paparastai darbo sutartimis susij su darbdaviu,
bus laikomi administracija, jam gali kilti tiek atpk, tiek bk
atsakomyb nuo atstov.
Kodeksas pasako, kas gali bti darbdavio atstovu: UAB direktorius
pvz. gali direktorius plaukioti jachta ir nebti atstovu? Ar atstovu
galima paskirti vyr. buhalter, pavaduotoj, jonait teisinink? Taip
daroma. Ar galima Gargduose pasakyt eit skskis Sabelij dl to,
lawinus dl ano? Galima, bet ar sininga?
Kolektyviniai darbo teiss subjektaiDarbo teisje turi savo teisin
status nepaisant to, kad vardinti yra DK kitame skyriuje Darbo
teiss subjekt atstovavimas o ne prie subjekt. DTsubjektai
Atstovavimas yra btina prielaida: ilyginti egzistuojanius
skirtumus tarp asmenini DT subjekt (gina daug stipresn jga)
atpalaiduojant valstyb nuo pareigos valstybei sureguliuoti DT
teisin reguliavim. Ne viskas turi bti sureguliuota statymu,
mainamas valstybs kiimasis, suteikiamos galimybs patiems derinti.
Lokaliniai norminiai aktai leidiami, tam teis yra atstovavimo
kompetencija.Profsjungos ir darbo tarybosPrivalomumas suvokiamas
kaip negaljimas pabgti nuo to, k susitar dl tavs atstovai. Taip
nesuteikiama teis darbdaviui pabgti nuo kolektyvini deryb pareigos.
Klausimas, ar ijus i darbdavi sjungos galioja susitarimai? CT
negalioja, o DT yra, nes tampa lokaliniais aktais. Privalomumas
darbuotojams utikrinamas kolektyvinmis sutartimis. Pasirao
profsjunga, kolektyvin sutartis galioja visiems. Ar galima perokti
per profsjungos sipareigojim, nulauti atstovo vali? CT galima,
inoma, bet DT ne, nes tada darbdavys galt priversti darbuotoj
ataukti savo galiojim, susitarim.18 str. DK nuostatomis norima
pagrsti kolektyvinio atstovavimo prasm, esm ir pagrsti privalomumo.
Suaidiam taip. stojama achmat klub keturi irgai. Tai asociacija,
toks interesas laikomas vieu, nors i tikro labai privatus paaisti
achmatais. Priimamas sprendimas sumokti nario mokest 100lt. Gali
imesti, bet ar gali paduoti teism? Gali, nes turi interes, stat
paklusimas. Istojus nebereikia mokti. Profsjungoms suteikiama teis,
kad galioja ir istojus ar nesant nariu. Tai bandoma atskleisti, bet
nemokikai.18 str. norima perkelti privalomum kolektyvins sutarties
individual darbo santyk. ia nra savaime aiku.Susitaria parduotuv su
achmat klubu, kad pigiai gaus lent, vitamin, knygui. Ateina narys
klubo, parodo kortel, o parduotuv nenori. Tiek achmat klubo narys,
tiek iaip mogus negavs neturs reikalavimo teiss, nes jie nra
sutarties alis. DT nori padaryti taip, kad kolektyvin sutartis
veikt tiesiai individual darbo santyk, bt privaloma, egzistuot
reikalavimo teis. i norma nemokikai nori sprsti privalomum.Yra
profsjunga, kuri gauna atstovavim, kaip nors gauna pagal kodeks.
Gavusi atstovavim, profsjunga ims diktuoti visiems, tame tarpe ir
tiems, kurie nra sutarties alis. Privaloma ne dl to, kad ia yra
civilinis teisinis atstovavimas. CT atstovavimas negali gauti i
rezultat. Kolektyvin sutartis yra privaloma ir yra taikoma iems
subjektams todl, kad statymas nustato tok privalomum, ne i to, kad
profsjunga gauna tokius galiojimus.DK yra parayta, kad darbuotoj
kolektyvas, dauguma, priima sprendim, pavyzdiui, susimainti darbo
umokest. 26 sutinka, 24, kurie ne nariai, nesutinka. Jiems reikia
sumainti. CT net galvoti apie tai negalima, kad bt prisiimti
sipareigojimai u kitus. Gera kolektyvin sutartis turi alg lentel,
kurioje staiga alga nuo 5000lt., dl kuri pasiram, nukris iki
3000lt. Tokia norma sprendia problemos, kurios nra, mistin dauguma
tampa susitarim subjektu. tai, k reikia 18 str.Net ir be itos
normos turime privalomum, kuris atsispindi ne per atstovavimo
institut, ne CT. Privalomum isprendiame per imperatyvias statymo
nuostatas.Kas bus darbuotoj atstovas yra super jautrus klausimas.
Profsjungos gali bti labai stiprios dl nari, pinig (per nario
mokest), reali jga. Lietuvoje ilg laik (sovietmeiu) buvo tik
profsjungos buvo, jos neatstovavo, tai distributorius gerybi, taiau
ir prieiros organas darbuotoj ir darbdavi, penktoji kolona. Atgavus
nepriklausomyb virns lieka kovoje dl turto, o darbuotojai palieka
profsjungas ir viskas grina. Penktoji kolona niekam nebepatinka,
profsjung idja yra sulugdyta, einama idnividualius santykius. Tuo
metu lieka negalios profsjungos, neskaitlingos, likusios senose
monse. Tada pagal nauj DK, negalint liesti profsjungas kaip mogaus
teises, sukuriami renkami atstovai darbo tarybos. Tai renkamas
visuotine rinkim teise monse organas. Darbo trayba daug didesn
legitimum, o profsjunga turi tradicijas, apsaug pagal TT ir LRK.
Tikra profsjunga yra kovotojai, jei tikra, o darbo tarybos nra
kovotojai, tai bendradarbiavimo dvasios pagrindu veikianios
organizacijos.Atstovauti darbo tarybos gali bti tik tada, kai 1)nra
profsjungos ar kai 2)neperduota kompetencija akos profesinei
sjungai. Tik tada, kai nra ir pirmo ir antro, gali atsirasti darbo
tarybos. Toks susitarimas dar keistesnis kai darbo tarybos negali
atlikti funkcij, kurios yra profsjung prerogatyvos. Taip padaryta
todl, kad galima steigti gelton profsjung (darbdavio neteistai
steigt), taip pat gali steigti ir darbo taryb, taip silpninant
profsjungos pozicij. Taip siekiama ivengti konkurencijos ir
prerogatyvini teisi.135 Konvencijos adaptacija. Renkami darbuotojai
gali bti pagal j alia, bet negali perduodamos bti prerogatyvins
teiss. Taiau nieks neino, kas tos prerogatyvins teiss. Iki tol buvo
streikai, bet po patais liko tik teis burtis akinius, nacionalinius
ar teritorinius darinius. Tai ne modelis, o dviratis keturkampiais
ratais, skurdo dvasinio ir protinio bei politinio bejgikumo
pasiektas kompromisas. Bandoma atimti teism praktikoje teises i
profsjung, bet nonsensas gaunasi. Usienyje arba tik profsjungos
labai stiprios, arba kompetencij atskyrimas darbo taryb ir
profsjung, populiaru ten, kur profsjungos veikia auktesniu nei mons
lygiu, tada logika, kad negali profsjunga su konkreiu darbdaviu
dertis dl specifini klausim, o tik dl pinigini garantij, kitus
klausimus kaip dirbant paliekant tarybomsProfsjungos - savanorikos,
savarankikos ir savaveiksms (nusistato sau vidaus procedras).
Pagrindas asociacij laisv.Ar gali atstovauti gine asmeniniame dl
algos? Gali. O ar gali ituokos byloje atstovauti? Reikia
nusistatyti ribas kompetencijos. Jei nustatyta kolektyvinje
sutartyje, tai socialin garantija, tada tai tampa darbo katais, jei
neieina i darbuotoj apsaugos rib. Darbuotoj motyvavimas taip pat
darbo katai.Patyliukais buvo pakeistas profsjung statymas ir
sukaltos panaios darbo taryb garantijos. Iki birelio 13 d. neturjo
toki garantij kaip darbo taryb nariai. Iki tol buvo tik 3 d.
nemokamos atostogos garantuotos. Patyliukais gavo garantij, kad
atlieka darbo metu ir 60 valand per metus mokant vidutin darbo
umokest. Profsjung nariai neisikovojo, o dabar gavo tokio lygio
garantijas pagal statym. Tai ne kas kit kaip netvarus argumentas,
kad ta paia veikla usim. Taip nra visame pasaulyje. Juk galima
sisteigti 3 moni profsjung, arba komitet ir gauti laisvo laiko 60
valand. Tai katai, u kuriuos sumoka vartotojai. Vienodinimas yra
smegen pudrinimas. Gerai, kad nesuteik kvalifikacijos klimui trij
dien nesuteik.Udaviniai profsjung:Atstovavimas tiek individualus,
tiek kolektyvinis. Visa palet pareig. LRKT nutarimas dl profesini
sjung... Jei sjungos gina darbuotoj interesus (kaip suprasti 50
str., jei nenorima atstovaujamam bti, yra geri motyvai). LRKT
Konstitucij aikino per statymus, tai bloga praktika, jei pavarius
Konstitucijos komentar, viskas aikinama per statymus. Dvejopa
paskirtis atstovauti profsjung narius ir statym numatytais atvejais
ir tvarka ji perengia savo nari ribas ir atstovauja visus
darbuotojus atvejais kaip kolektyvins sutarties sudarymas, teis
streik, pritarimas lokaliniams norminiams aktams statym numatytais
atvejais. Tai yra lietuvikas poiris. Gali bti ir kitaip, gali ir
nelysti profsjunga. Nieks net neino, kiek yra nari, neregistruojami
nariai, bna tik keli asmen. Profsjung galima steigti pagal statym
nustatytai maumai.CK nustato vieo juridinio asmens atsiradim. gija
juridinio asmens teises ne nuo registravimo, bet kai patenkinamos
ios slygos:1. Skaiius darbuotoj atitinka2. statai patvirtinami3.
Valdymo organai steigiamiVeiklos garantijos nuo valstybs ir nuo
darbdavio. Valstyb turi ribotas galimybes riboti profsjung veik,
nustatomas terminas paalinti paeidimus, sustabdymas tik teismo
sprendimu, kaip ir nutraukimas. Draudiama slygoti darbinim dl
profsjung, negali finansuoti, bti nariu jo mons veikianioje
profsjungoje (taiau gali priklausyti vadov profsjungai). Profsjung
nari garantijos. Atleidimas negalimas be kalts i valsdymo organo be
sutikimo ir t.t.Problema kyla tada, kai neapibrtos paios
profsjungos.monje veikiani 3k-3-575/2010 byloje aikinama, kad
laikoma tokia profsjung, kuri steigta monje ir paskaityti
byl.Aktyvist profsjungos galima atleisti tik tada, kai kreipiamasi
profsjung ir gaunamas sutikimas. Visi motyvai nesvarbs, nes
darbdavys turi teis ginyti. Teismas gali panaikinti atsisakym duoti
sutikim, jei darbdays rodo, kad sprendimas paeidia jo interesus.
Mes jokiu bdu nenagrinjame bsimo atleidimo pagrstumo ir teistumo,
nes tai turt res iudicata gali. LAT nra igrynins, kas yra interes
paeidimas, deda pagrind ant to, ar pagrstas pats atleidimas dl
ekonomini pertvarkym.LVAT teigia, kad reikia iaikinti, ar nra
baudiamas u aktyvi veikl aktyvistas.Darbo tarybos nra asociacijos.
Darbuotoj organizacija nereikia darbo tarybos. Darbo taryba neturi
juridinio asmens teisi, darbo ginuose, kurie pereina teismin
nagrinjim pasireikia kaip civilinis subjektas. Kitu poiriu tai
grynai DT subjektas.ios institucijos atsiradimas lemtas to, kad yra
profsjung trkumas. ymiai susilpnintas vaidmuo. Neturi konstitucini
garantij. 135 konvencija gina, nes ten renkami atstovai paminti.
Visos slygos apibrtos Darbo taryb statyme. statyme nurodytame
apibrime trksta vieno bruoo, kad ji visada veikia tik monje,
staigoje ir organizacijoje.statym leidjas bando palengvinti j
steigim vienu atveju labai liberalu, kitu poiriu (tariamai) per
detaliai sureguliuota, kad pasidaro sunku sisteigti. Daugiau kaip
20 darbuotoj. Maesnse monse vienasmenis organas perima darbuotoj
atstovas. Renkamas darbuotoj kolektyvo susirinkime, turi visas
teises ir pareigas darbo tarybos. Problema su DK, nes ten nra tokio
organo, bet realiai problemos nra, nes ar vienas asmuo, ar daug
daugiau skirtumo nra. Pagal trumpalaikes sutartys dirbantys ar ij
vaiko prieiros atstog, darbdaviais laikomi ir t.t. negali balsuoti.
Inicijuoti gali darbdavys, gavs tam tikros darbuotoj dalies praym.
Nepramatyta galimyb darbdavio galimyb paiam inicijuoti steigim savo
iniciatyva. statymas nenumat, taigi negali, nes statym leidjas
bijojo, kad bus darbdavio valdoma. Taiau ES dokumentai
neprietarauja, nes esminis dalykas yra legitims rinkimai.Darbo
tarybos galiojim trukm 5 metai. DT veiklos garantijosJie bendrauja
su darbdaviu, taigi reikia apsaugos nuo atleidimo i darbo, nuo
persekiojimo. Dl to numatytos veiklos garantijos.Darbo tarybos
darbo laikas. Paliekant vidutin darbo umokest suteikiama bent 60
valand. Sukuriama situacija, kad 60 valand nekuriama BVP, o vis
vien mokama. Kai 15 nari, tai 14,000 Lt per metus, tai katai,
kuriuos patiria darbdavys. Darbo taryb statyme tai reikjo
sureguliuoti. Profsjung veikla paremta isikovotais, o ne suteiktais
statyme griais. Gauna tris dienas kvalifikacijos klimui darbdaviui
apmokant. Kalbant apie paios darbo tarybos garantijas. Gali
kreiptis teism dl darbdavio pareig nevykdymo ir t.t. Po statymo
pakeitim kaip minta prerogatyvini teisi i esms nebeturi profsjungos
iskyrus steigtis auktesniu lygmeniu. Bendradarbiavimo formos trys:
1. Informavimas informacija pateikiama nemokamai, ratu. 10 dien iki
100 darbuotoj, 20 dien vir 100 darbuotoj. Jei toki informacij prao
profsjunga, tai taikoma analogija.2. konsultavimas ne tik
informacijos padavimas, bet feedbacko gavimas. I anksto ratu
kreipiasi DT, turi atsakyti ne vliau kaip per 10 dien iki 100 ir 20
dien vir 100.Darbo taryba kaip ir profsjunga gals sudaryti
kolektyvin sutart. Kur yra kolektyvins sutarties jga? Ji privaloma
ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviui kolektyvin darbo sutartis
turi normatyvin pobd. Normini pobdis pasireikia, kad darbdavys
negali pabgti nuo sutarties, negali jos perkalbti, atsisakyti, bet
koks individualus susitarimas bus nulautas. Norminis pobdis tuo
avus, kad saisto paalieius, mones, kurie nepriklauso profsjungai.
Nra analogik sutari, kitais atvejais net ir susitarimai dl tarif
yra pasiekiami per administracinius teiss aktus. Gali bti ir kitoks
susitarimas tarp darbo tarybos ir darbdavio, neturintis norminio
pobdio nuostat. 3. sprendim derinimas. Kolektyvin sutartis sudaryta
i organizacini, informacini ir svarbiausia i normatyvini slyg bei
prievolini slyg (tos, kurios nesueina darbo santyk. Pavyzdiui,
suteikti kambariuk profsjungos darbui su telegrafu, telefonu,
sekretore. Klausimas, ar darbuotojas gali gauti kak i tokio
susitarimo? Tai ne individualaus darbuotojo teis, tai gauna
profsjunga). Taigi dl prievolini slyg darbo tarybos susitarimas su
darbdaviu nra altinis teiss. Normatyvins slygos atveju darbuotojai
gali reikalauti, o prievolini slyg vykdymo reikalauti darbo tarybos
ir profsjungos. Jei nevykdo, tada tiesiog sakys, kad gda, paeista,
geriausiu atveju gali u nevykdym gali atsakyti po
to.PasibaigimasLiko tik trys nariai, o kandidat srae nra nari. Taip
pat kiti atvejai.Bendradarbiavimo tvarkaKas bna, jei staiga
sisteigia profesin sjunga? Pagal model perima visas darbo tarybos
teises ir ji nunyksta. Taip yra ekijoje. Pas mus taiau
nepasibaigia. Nurodoma, kad turi susitarti dl bendro veikimo
steigiant jungtin atstovyb ir bendraujant su darbdaviu. Yra tik
esant kocencusui taip. Daniausiai viskas atsiranda i konflikto,
taigi visa tai bergdios viltys. Nesusitarus, darbuotoj susirinkimas
nusprendia, kas atstovauja. Taiau vis vien nepasibaigia ta kita,
lieka visos garantijos ir jokios kompetencijos. Darbo taryba
atleidiama nuo yminio mokesio. Gerai. Bet kas atlygina darbdavio
atstovavimo ilaidas darbo tarybai pralaimjus ilaidas? Jai neskiria
finansavimo, nra turto, taigi darbdavys lieka su nosimi ilga.
Bylinjimosi katai skatina nesikreipti teism. Tai galioja ir
darbuotoj atveju, kada jie bijo pralaimti. Pirmoje instancijoje
vairiose sistemose nekompensuojamos ilaidos, tai normalu.Darbavi
organizacijosProblema ta, kad neturi aikiai ireikto darbinio
statuso, nes nra statymo. Yra asociacij statymas, kuris kalba apie
visus tokius vieuosius asmenis. Turime bendr statym, o DK nurodo,
kad auktesniame lygmenyje, regione, akoje ir panaiai. Profsjungos
pakyla auktesn lyg. iuose lygmenyje daromas spaudimas, ten kur jis
stiprus, btinas tinkamas atsakymas i darbdavi asociacij. Vienam
darbdaviui prie profsjung sunku kovoti, nes darbuotojai gali
solidarizuotis, atsisakyti teikti paslaugas visoje akoje darbdaviui
(pas mus nelegalu, Skandinavijoje legalu). Kai yra tokio pobdio
spaudimas, tai darbdavi organizacijos btinos kaip atsvara. Pas mus
darbdavi organizacijos veikia pagal bendr statym. Bet kaip atskirti
darbdavi ir nedarbdavi organizacijas? Ne bet kokia asociacija yra
darbdavi asociacija. Seniau buvo statute numatyta teis sudaryti
kolektyvines sutartis. Dabar 24 str. nurodyta, kad i stat reikia
skaityti, kad atstovauja interesus socialinje partnerystje. Tai
galima pamatyti per status, nustaius socialins partnerysts atvej,
ji turi visas socialinio partnerio teises, nereikia numatyti. 87,88
konvencijas ir t.t., apsaugo nuo valstybs kiimosi, bet jos ir taip
turi pakankamai l tam atsispirti. Darbdavi organizacijos vieame
sektoriuje. Dalinai ar pilna apimtimi finansuojama vieaisiais
finansais. Darbdaviai iame sektoriuje labai skirtingi pagal savo
kompetencij. Problema yra tame, kad darbdaviai yra isimt per labai
skirtingus asmenis, kuri steigjas nebtinai vienas ir tas pats.
Pinig kapai yra kitur nei sueina darbdaviai, steigjai yra asignavim
valdytojai, iki kuri dasikasti sunku. moni, organizacij vadovai
paliekami tame lygmenyje be socialins partnerysts. Sau valstyb
netaiko socialins partnerysts , nors TDO konvencijos tai nurodo,
taigi technokratikai pabgama nuo socialins partnerysts savo
valstybs tarnyboje, viskas nustatoma seimo ir vyriausybs lygmenyje.
AR tai patogu? Taip, inoma.Butaforin partneryst vieame sektoriuje.
Visame vieame sektoriuje bandoma taisyti buvo nustatant teisin
fikcij, kad darbdavi organizacija yra steigjas. Taiau niekas itaip
nepavyko padaryti, nes nebuvo pakeisti t institucij teiss aktai
atitinkamai. Tai turtu bti institucija, kuriai perduodama, bet jos
nra.Darbo kontrols institucijosToki teis turi profesins pareigos
nevalstybin, o valstbin darbo inspekcija. Surao protokolus,
perduoda ikiteisminiam tyrimui ir panaiai. Nesumokjus u
virvalandius variantai:1. Parayti VDI skund. Paeid darbo statym,
taigi nieko nekainuoja. 2. Gin perduoti darbo gin komisijai
(teismin tvarka)Reikia skirti, kur yra paeidimas, kur ginas, o riba
vos matoma. Galima bausti u paeidim, o ne u gin. Pradjo
administraciniai teismai atmetinti baudas u nevykdym baudiamj
statym, VDI dar sugalvojo VDI reikalavim nevykdym kai pagrind
skirti baud. Juk turtu bti nevykdymo kaip teisto nurodymo nevykdyn.
Pradjo taikyti ATPK gin nagrinjime. AdmT nulau i praktik. Dabar jau
pasikeitus darbo gin nagrinjim.Darbuotoj kolektyvasLaikomas darbo
teiss subjektu. Tarkime, visi dirbame vienam darbdaviui. Ir dabar
visi darbuotojai laikomi subjektu. Jei jau subjektas, tada turi
turti pareigas, teises. Teises perduoti kompetencij, pritarti
profsjungai. Taiau neturi kolektyvas pareig. Vienam ijus, jam jau
negalios sipareigojimai. Subjektas turi turti ne vien teises, bet
ir pareigas. Tarkime, kolektyvas nusprendia sumuti darbdav,
neateiti i ryto darb, bet kolektyvo atsakomybs nra, tai individuali
atsakomyb. Kolektyvas yra teisin nesmon, o statym leidjas tai sura
nesuvokdamas kolektyvins sutarties privalomumo.Socialins
partnerysts pagrindaiSocialin partneryst padeda sukurti intitucin
sistem, pagal kuri galime sukurti savireguliavim. Socialin
partneryst apibriama kaip tam tikra tarpusavio santyki sistema. Tai
ne kas kita, kaip tam tikr santyki tarp partneri sistema.
Partneriai, kurie dalyvauja gali bti darbuotoj atstovai
(profsjungos ir darbo tarybos) ir darbdavi organizacijos ar
darbdaviai, taip pat trialse derybose dalyvauja valstyb ir
savivaldybs institucijos. Kolektyvizmas atsiranda dl darbuotoj
atstov. Priklauso atstovavimas nuo lygmens (mons lygyje deramasi su
darbdaviu. Galima smulkesn atstovavimo forma mons padalinyje,
kuriame taip pat yra manomas darbuotoj atstovavimas. Tuo atveju
santykis yra tarp profsjungos padalinio arba mons ir to padalinio
vadovas. Kolektyvin sutartis gali bti padalinio. Taip pat
kolektyvinio gino klausimai dl tokio lygio kolektyvins sutarties,
ia turime kvorum struktrinio padalinio dl streikavimo. Pavyzdys,
kad gali staiga sustreikuoti apsaugos skyriaus darbuotojai. Tada
bus sustabdytas ir kit darbuotoj darbas. Apsauginink tik keletas,
bet pas juos rakteliai, o jie yra padalinys. Tai yra neteisinga,
nes statym leidjas teigia, kad streikuoti negalima per se
smulkesniame vienete, reikia turti socialin partneryst tame
lygmenyje, reikia turti savo lyg kolektyvins sutarties.Vir mons
lygmens yra 1. aka (pramons aka) Nebra atskiro darbdavio, akos
profesin sjunga2. Regionas (savivaldyb, kelios savivaldybs). Miesto
darbdavi organizacija3. Nacionalinis. Centrai, konfederacijos ir
panaiai, tarpakiniai susivienijimai.Keiiantis lygmeniui keiiasi ir
atstovaujantys darbuotojus ir darbdavius asmenys. Perengus mons
ribas, darbdavys inyksta. Yra problema dl elektros tinkl,
geleinkeli ir panaiai, bet praktikoje viskas gerai. Negali kelios
mons sukurti alies, tai padeda sprsti galim problem. Pavyzdiui,
mamenins prekybos sektorius. Kai nori darbdavys per kolektyvines
derybas daugiau gauti, nei duoti. Sakykim, susirenka asmenys i
kiekvienos mons po 10 darbuotoj ir jie pasiskelbia mamenins
prekybos profsjunga. Taip galima, tai akin organizacija. Bet ar
galima su tais darbuotojais susitarti, ar galima terminuotas
sutartis sudaryti. Labai lengvai atrodo bt galima su tokia geltonja
sjunga tvarkytis. Sulaiko tik tai, kad nors kelios mons
susivienytu, tai daugetas, negalt j sudaryti, nors TDO
rekomendacija dl kolektyvini sutari ir nurodo tai kaip r.
Labiausiai reiktu koncentruotis socialins partnerysts formas:1.
Dalyvavimas komisij veikloje (trial taryba ir kitos institucijos).
Tai ne kas kita, kaip aptarimas diskusij forma, gal taip ir bus
surastas bendras sprendimas, tai rmas daryti tai, k norima, teis
kalbtis. Bet jau trialje taryboje, tai svarbu ir valstybei. Trial
taryba svarbiausia institucija, kuri turi tiksl suderinti
interesus, pagrindinis forumas, kuriame valstyb ir savivaldyb
aptaria svarbiausius klausimus. i susitarim statusas yra politinis,
trial taryba aptaria klausimus, nukreipia ministerijas, jos galbt
dirba, galbt ne. Taip pat aptaria klausimus i atstov ir valstybs
bei savivaldybs. Tikslas klausimus aptarti nepereinant iems
valstybin ir . Kiekvienas statymo projektas, kur teikia vyriausyb
aktuliais socialins politikos klausimais, turi bti pateikti trialei
tarybai. Tarybos sprendimai yra nepareigojantys, net jei jie yra
trialiai, jie politiniai, atsakomyb u nesilaikym nekyla. Daniausiai
susitarti nemanoma, daniausiai turi skirtingus poirius ir menkai
bendr tak, taigi neefektyvu. Be to, labai siauri interesai
atstovaujami. Tam tikros organizacijos uzurpavusios vietas. Kai
teikiamas aktualiais klausimais, tai daroma daniausiai imituoti
darbo proces. Kaip apeiti taryb? Seimo nariui arba nari grupei
teikiant projekt Seimui, nes tada nereikia teikti trialei tarybai.
Kitos tarybos taip pat yra (uimtumo, privalomo sveikatos draudimo
ir t.t.) turi savo kompetencij, bet vykdoma veikla nra vykdomoji,
patys svarbiausi politiniai sprendimai tikrai nepriimami