2010 m. gruodis, Nr. 12 Darbiečių žinios www.darbopartija.lt „Darbiečiai“ sostinės mero poste regi partijos lyderį V. Uspaskich Opozicinė Darbo partija (DP) po savivaldos rinkimų kitų metų vasario 27-ąją ti- kisi gauti sostinės mero pos- tą. Į jį pretenduotų lapkričio 29 d. vykusiame DP Vilniaus skyriaus susirinkime rinki- minio sąrašo pirmojoje po- zicijoje patvirtintas partijos lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskich. Jis ži- niasklaidai jau anksčiau yra pareiškęs, jog Europos Par- lamento nario mandatą ne- dvejodamas keistų į sostinės mero regalijas. 8 vietas savivaldybės tary- boje iš 51 sau prognozuojan- tys darbiečiai koalicijos par- tnerių žvalgytųsi remdamie- si parlamento politinių jėgų pasiskirstymu. „Iki galo susitarta nėra, bet, manau, kad dabartinė opozicija Seime galėtų būti pagrindas tokiai daugumai ir miesto savivaldybėj“ - po DP Vilniaus miesto skyriaus su- sirinkimo sakė parlamenta- ras Jonas Pinskus, rinkimų sąraše į sostinės tarybą pa- tvirtintas antruoju numeriu. Seimo nario vertinimu, da- bartinės parlamentinės opo- zicinės partijos - DP, Social- demokratų partija ir „Tvarka ir teisingumas“ - rinkimuo- se į sostinės tarybą gautų 27- 30 balsų, tad galėtų formuoti valdančiąją koaliciją. Pasak J. Pinskaus, darbie- čiai nekeltų koalicijos par- tneriams sąlygų atiduoti jiems mero postą. „Mes nereikalaujam mero posto, nekeliam tokių sąly- gų, tiesiog mūsų partijos pir- mininkas atsako į klausimą - jei bus tokia galimybė, kad mums bus patikėtas mero postas, juo būtų V.Upaskich, ir jis atsisakytų europarla- mentaro mandato“ — sakė J.Pinskus. Tam, kad artėjančiuose sa- vivaldybių tarybų rinkimuo- se sąrašo lyderiu Vilniuje būtų V.Uspaskich, jau anks- čiau pritarė DP taryba. „Jeigu rinkėjai suteiks man galimybę ir sostinėje for- muosis reali dauguma, kuri galėtų man patikėti mero postą, aš nedvejodamas atsi- sakysiu Europos Parlamento nario mandato“ - tuomet pa- reiškė Darbo partijos pirmi- ninkas. Pusę kadencijos Seime dirbantys darbiečiai — lyderiai įstatymų leidyboje Lapkričio 17 d. suėjo dveji metai nuo šio Seimo kaden- cijos pradžios. Lygiai pusę šios kadencijos Seime dir- banti Darbo partijos frakcija pasižymėjo nuosekliu ir ak- tyviu darbu teisės aktų ren- gimo srityje. Nuo pirmų- jų darbo dienų Seimo nariai savo veikloje visada vadova- vosi Darbo partijos rinkimų į Seimą programa, o vėliau — ir Lietuvos ekonomikos sta- bilizavimo ir gaivinimo pa- siūlymų paketu. Pagrindi- niai Seimo Darbo partijos frakcijos darbo teisėkūros srityje prioritetai — vers- lo sąlygų gerinimas, žmonių socialinių garantijų stiprini- mas ir šalies piliečių gerovės didinimas. Nuo pat Seimo kadencijos pradžios Darbo partijos frak- cija yra pasiskelbusi opozi- cine frakcija, tačiau dėl dar- biečių profesionalumo jiems yra patikėtas Seimo pirmi- ninko pavaduotojo postas, Audito komiteto pirminin- ko ir Europos reikalų komi- teto pirmininko pavaduoto- jo pareigos. Iš dešimties Seimo narių susidedanti frakcija yra tarp aktyviausių šiame parlamen- te. Didžiausias frakcijos ak- tyvumas atsiskleidė įstatymų leidybos procese. Nuo Seimo kadencijos pradžios Darbo partijos frakcijos nariai pa- teikė 1056 dokumentus, iš kurių — 274 įstatymų, nu- tarimų ir rezoliucijų projek- tai, 418 pasiūlymai įstatymų pakeitimų projektams, 3 in- terpeliacijos švietimo, finan- sų ir susisiekimo ministrams. Nuo kadencijos pradžios frakcijos nariai neužleidžia lyderio pozicijų pagal pasisa- kymų ir užregistruotų doku- mentų skaičių vienam frak- cijos nariui. Per šiuos metus vienas Darbo partijos frakci- jos narys vidutiniškai užre- gistravo virš 100 dokumen- tų ir pasisakė virš 200 kartų. Darbo partijos frakciją su- daro seniūnas Vytautas Gap- šys, jo pavaduotojas Valenti- nas Bukauskas, Seimo pirmi- ninko pavaduotoja Virginija Baltraitienė, Saulius Bucevi- čius, Kęstutis Daukšys, Vy- das Gedvilas, Seimo Audi- to komiteto pirmininkė Lo- reta Graužinienė, Dangutė Mikutienė, Jonas Pinskus ir Mečislovas Zasčiurinskas.
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
2010 m. gruodis, Nr. 12
Darbiečių žinioswww.darbopartija.lt
„Darbiečiai“ sostinės mero poste regi partijos lyderį V. Uspaskich
Opozicinė Darbo partija (DP) po savivaldos rinkimų kitų metų vasario 27-ąją ti-kisi gauti sostinės mero pos-tą. Į jį pretenduotų lapkričio 29 d. vykusiame DP Vilniaus skyriaus susirinkime rinki-minio sąrašo pirmojoje po-
zicijoje patvirtintas partijos lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskich. Jis ži-niasklaidai jau anksčiau yra pareiškęs, jog Europos Par-lamento nario mandatą ne-dvejodamas keistų į sostinės mero regalijas.
8 vietas savivaldybės tary-boje iš 51 sau prognozuojan-tys darbiečiai koalicijos par-tnerių žvalgytųsi remdamie-si parlamento politinių jėgų pasiskirstymu.
„Iki galo susitarta nėra, bet, manau, kad dabartinė opozicija Seime galėtų būti pagrindas tokiai daugumai ir miesto savivaldybėj“ - po DP Vilniaus miesto skyriaus su-sirinkimo sakė parlamenta-ras Jonas Pinskus, rinkimų sąraše į sostinės tarybą pa-tvirtintas antruoju numeriu.
Seimo nario vertinimu, da-bartinės parlamentinės opo-zicinės partijos - DP, Social-demokratų partija ir „Tvarka ir teisingumas“ - rinkimuo-se į sostinės tarybą gautų 27-30 balsų, tad galėtų formuoti valdančiąją koaliciją.
Pasak J. Pinskaus, darbie-čiai nekeltų koalicijos par-
tneriams sąlygų atiduoti jiems mero postą.
„Mes nereikalaujam mero posto, nekeliam tokių sąly-gų, tiesiog mūsų partijos pir-mininkas atsako į klausimą - jei bus tokia galimybė, kad mums bus patikėtas mero postas, juo būtų V.Upaskich, ir jis atsisakytų europarla-mentaro mandato“ — sakė J.Pinskus.
Tam, kad artėjančiuose sa-vivaldybių tarybų rinkimuo-se sąrašo lyderiu Vilniuje būtų V.Uspaskich, jau anks-čiau pritarė DP taryba.
„Jeigu rinkėjai suteiks man galimybę ir sostinėje for-muosis reali dauguma, kuri galėtų man patikėti mero postą, aš nedvejodamas atsi-sakysiu Europos Parlamento nario mandato“ - tuomet pa-reiškė Darbo partijos pirmi-ninkas.
Pusę kadencijos Seime dirbantys darbiečiai — lyderiai įstatymų leidyboje
Lapkričio 17 d. suėjo dveji metai nuo šio Seimo kaden-cijos pradžios. Lygiai pusę šios kadencijos Seime dir-banti Darbo partijos frakcija pasižymėjo nuosekliu ir ak-tyviu darbu teisės aktų ren-gimo srityje. Nuo pirmų-jų darbo dienų Seimo nariai
savo veikloje visada vadova-vosi Darbo partijos rinkimų į Seimą programa, o vėliau — ir Lietuvos ekonomikos sta-bilizavimo ir gaivinimo pa-siūlymų paketu. Pagrindi-niai Seimo Darbo partijos frakcijos darbo teisėkūros srityje prioritetai — vers-
lo sąlygų gerinimas, žmonių socialinių garantijų stiprini-mas ir šalies piliečių gerovės didinimas.
Nuo pat Seimo kadencijos pradžios Darbo partijos frak-cija yra pasiskelbusi opozi-cine frakcija, tačiau dėl dar-biečių profesionalumo jiems yra patikėtas Seimo pirmi-ninko pavaduotojo postas, Audito komiteto pirminin-ko ir Europos reikalų komi-teto pirmininko pavaduoto-jo pareigos.
Iš dešimties Seimo narių susidedanti frakcija yra tarp aktyviausių šiame parlamen-te. Didžiausias frakcijos ak-tyvumas atsiskleidė įstatymų leidybos procese. Nuo Seimo kadencijos pradžios Darbo partijos frakcijos nariai pa-teikė 1056 dokumentus, iš kurių — 274 įstatymų, nu-tarimų ir rezoliucijų projek-
tai, 418 pasiūlymai įstatymų pakeitimų projektams, 3 in-terpeliacijos švietimo, finan-sų ir susisiekimo ministrams. Nuo kadencijos pradžios frakcijos nariai neužleidžia lyderio pozicijų pagal pasisa-kymų ir užregistruotų doku-mentų skaičių vienam frak-cijos nariui. Per šiuos metus vienas Darbo partijos frakci-jos narys vidutiniškai užre-gistravo virš 100 dokumen-tų ir pasisakė virš 200 kartų.
Darbo partijos frakciją su-daro seniūnas Vytautas Gap-šys, jo pavaduotojas Valenti-nas Bukauskas, Seimo pirmi-ninko pavaduotoja Virginija Baltraitienė, Saulius Bucevi-čius, Kęstutis Daukšys, Vy-das Gedvilas, Seimo Audi-to komiteto pirmininkė Lo-reta Graužinienė, Dangutė Mikutienė, Jonas Pinskus ir Mečislovas Zasčiurinskas.
2010 m. gruodis Darbiečių žinios // 2www.darbopartija.lt
D. Mikutienė tęsia kovą už vaikų sveikatą
Seimo Darbo parti-jos frakcijos narė, Sveika-tos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė, krei-pėsi į Sveikatos apsaugos ministrą, norėdama at-kreipti dėmesį į tai, kad daugelyje prekybos vie-tų be apribojimų yra par-duodamas maisto papildas „Hematogenas su taurinu ir kofeinu“.
Anot Seimo narės, nors Valstybinės maisto ir ve-terinarijos tarnyba infor-mavo, kad „Hematoge-no su taurinu ir kofeinu“ ženklinimas atitinka tei-sės aktų reikalavimus, ta-čiau užrašas ant pakuotės
skelbia, kad „Maisto pa-pildas neturėtų būti varto-jamas kaip maisto pakai-talas, neviršyti nustatytos dozės, vartoti ne daugiau kaip 100 g per dieną (t.y. 1 pakuotė)“ ir svarbiausia —„Laikyti vaikams nepa-siekiamoje vietoje“.
„Hematogenas su tau-rinu ir kofeinu pateikia-mas šalia kitų saldumy-nų vaikams ir labai len-gvai prieinamas. Šriftas toks smulkus, kad vaikai tikrai neskaito jo sudėties ir nesigilina, kas ten para-šyta, o perka tikrai ne po vieną. Jie žino tik pavadi-nimą Hematogenas ir to
užtenka jų pasirinkimui,“ — savo susirūpinimą iš-reiškia Seimo narė.
Seimo narė prašo svei-katos apsaugos ministro pakeisti Lietuvos higie-nos normą „Maisto papil-dai“, kurioje iki šiol nėra apibrėžta grupė „papildai kūdikiams ir vaikams“, ir nustatyti specialiuosius reikalavimus šiai papildų grupei, kad būtų taikomi apribojimai dėl maisto pa-pildų vartojimo; dar kartą išsamiai išnagrinėti teisės aktų reikalavimų taiky-mą maisto papildui „He-matogenas su taurinu ir kofeinu“, įvertinant, kad nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniais teisės ak-tais nėra reglamentuotos maisto papildų sudedamo-sios dalys ir nėra numaty-ta jokių apribojimų tauri-no bei kofeino naudojimui maisto papilduose.
„Lietuvos atsakingos institucijos turi teisę ir privalo griežtai reglamen-tuoti maisto papildų nau-dojimą vaikams. Jos galė-jo ir pačios parodyti tokią iniciatyvą, ginant realiais darbais vaikų sveikatą“, — teigė D. Mikutienė.
V. Uspaskich perrinktas Europos demokratų partijos vicepirmininku
Lapkričio 11–12 dieno-mis Briuselyje vyko Eu-ropos demokratų partijos (EDP) suvažiavimas, ku-riame buvo renkami šios partijos koprezidentai ir jų pavaduotojai. EDP kopre-zidentais buvo perrinkti Fransua Bajoru bei Fran-česko Rutelis, o vienu iš jų keturių pavaduotojų — Darbo partijos pirminin-kas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskich. V. Uspaskich šios parti-jos vicepirmininko parei-gas eina jau šeštus metus. Pirmą kartą į šias pareigas jis buvo išrinktas 2004 m. gruodžio 10 d. Briuselyje įvykusiame steigiamajame
EDP suvažiavime.EDP įkurta buvusio Eu-
ropos Komisijos pirminin-ko Romano Prodžio inici-atyva. Šiuo metu R. Prodis yra partijos garbės pirmi-ninkas. Apibūdindamas partijos ideologiją, vienas iš jos steigėjų Fransua Ba-joru pareiškė, jog tai bū-sianti partija žmonėms, kurie nėra nei konserva-toriai, nei socialistai. EDP iš viso vienija 12 partijų iš Italijos, Prancūzijos, Lie-tuvos, Čekijos, Kipro, Bel-gijos, Ispanijos, Lenkijos, San Marino ir Slovakijos. EDP priklausančių parti-jų atstovai Europos Parla-mente kartu su liberalais
yra sudarę frakciją „Libe-ralų ir demokratų aljansas už Europą“. Šiai frakcijai priklauso ir V. Uspaskich.
Be kitų klausimų EDP suvažiavime buvo patvir-tinti partijos statuto pa-keitimai, aptarta EDP dar-bo grupių veikla, patvir-tintas partijos biudžetas ir priimta politinė rezoliuci-ja, nubrėžianti EDP politi-nės veiklos gaires.
Prienų skyrių į rinkimus ves Rima Zablackienė
Paskutinį lapkričio sekmadienį Prienų skyriaus darbiečiai rinkosi į visuotinį susirinkimą aptarti pasi-rengimo 2011 m. savivaldybės tary-bos rinkimams klausimų bei tvirtin-ti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą.
Vieningai buvo nuspręsta, kad ko-mandą į rinkimus ves dabartinė ra-jono tarybos narė ir skyriaus pirmi-ninkė Rima Zablackienė. Pirmajame dešimtuke yra ir skyriaus pirminin-kės pavaduotojas Audrius Banionis, gydytojas traumatologas-ortopedas Vytautas Martinaitis, vet. gydytojas Robertinas Knašys, verslininkas An-tanas Krasnickas, pedagogas Algis Gustainis, ekonomistė Angelė Ra-munienė ir kt.
Darbiečių suformuotas sąrašas yra ne tik skaitlingas, bet ir svarus am-bicingais, išsilavinusiais ir kompe-tentingais kandidatais. Be to, sąra-še yra tik partijos nariai. Tai reiškia, kad Darbo partijos Prienų skyrius yra pajėgus ne tik sudaryti kokybiš-ką kandidatų sąrašą, bet ir dalyvauti rinkiminėje kampanijoje naudojant tik savo skyriaus žmogiškuosius iš-teklius ir potencialą.
Elektrėnuose vyko skyriaus visuotinis susirinkimas
Lapkričio 21 d. Vievio kultūros namuose vyko Darbo Partijos Elek-trėnų skyriaus visuotinis susirinki-mas. Be 80 skyriaus narių buvo at-vykę ir Seimo Darbo partijos frakci-jos narė Dangutė Mikutienė, partijos pirmininko pavaduotoja Vilija Fi-lipovičienė ir partijos Vilniaus aps-krities kuratorius Jonas Filipovičius. Visuotinio susirinkimo darbotvar-kėje buvo išketi 2011 m. savival-dos rinkimų Darbo partijos Elektrė-nų skyriaus kandidatų sąrašo patvir-tinimas ir vietos savivaldos rinkimų programos klausimai.
Buvo patvirtinti 34 kandidatai, da-lyvausiantys 2011 m. vietos savival-dos rinkimuose. Kandidatams nuo Darbo partijos Elektrėnų skyriaus tarybos buvo įteiktos angelo skulp-tūrėlės. „Būkit angelais, ne tik rinki-mų metu, bet ir po jų“, — taip svei-kindamas kandidatus kalbėjo Elek-trėnų skyriaus pirmininkas Vaidas Ratkevičius.
3 \\ Darbiečių žinios 2010 m. gruodiswww.darbopartija.lt
J. Pinskus: „Vilniuje išrinkti seimūnai nusispjovė į sostinę“
Lapkričio pradžioje Seime buvo svarstomas įstatymo projektas dėl sostinės statu-so suteikimo Vilniui. Sostinė yra valstybę reprezentuojan-tis miestas, kuriame įsikūru-sios centrinės Lietuvos vals-tybės valdžios institucijos, tai šalies mokslo, politikos, turizmo bei kultūros cen-tras. Miestui–sostinei reika-lingas ypatingas dėmesys ir, žinoma, papildomas finan-savimas. Todėl kartu su Te-ritorijos administracinių vie-netų ir jų ribų įstatymo pa-keitimais buvo teikiamas ir Savivaldybių biudžetų pa-jamų nustatymo metodikos įstatymo papildymo projek-tas.
Projekte numatoma, kad gyventojų pajamų mokes-čio dalis, skiriama Vilniaus miesto savivaldybės biudže-tui, būtų padidinta nuo 40 proc. iki 80 proc. Galiojan-čiame Savivaldybių biudže-tų pajamų nustatymo me-
todikos įstatymo priedėlyje nustatyta 40 proc. GPM da-lis, skiriama Vilniaus mies-to savivaldybės biudžetui. Palyginimui: Kauno mies-to savivaldybei skiriama 94 proc., Klaipėdos miestui — 86 proc., Mažeikių rajo-no savivaldybei — 95 proc. GPM, o visoms likusioms sa-vivaldybėms — 100 proc. Iš 40 proc., paliekamų Vilniaus miestui, realiai lieka tik 21 proc., nes kita dalis GPM grąžinama savivaldybėms pagal Vilniuje dirbančių-jų deklaruojamą gyvenamą-ją vietą. Skaičiai iškalbingi — iš 1 mlrd. Lt, kurį uždir-ba Vilnius, Vilniaus miesto savivaldybei telieka vos 210 mln. Lt. Priėmus šį įstatymo projektą, Vilniaus miesto sa-vivaldybės biudžetas padi-dėtų apie 420 mln. Lt. Pa-pildomos lėšos leistų išspręs-ti susidariusias mokyklų ir darželių renovacijos, naujų darželių kūrimo, kelių prie-
žiūros, spūsčių, automobilių statymo, gatvių apšvietimo, Nacionalinio stadiono staty-mo, rekreacinių zonų įkū-rimo bei priežiūros ir kitas problemas.
Po pateikimo siūlymui ne-pritarta. Vilniaus likimą nu-lėmė skepticizmas ir abejin-gumas.
Seimo nariai, išrinkti Vil-niaus vienmandatėse apy-gardose, turintys atstovauti vilniečių interesams, lemia-mu momentu to nepadarė. Ką atsakys Danutė Bekintie-nė, kai į ją kreipsis Karoliniš-kių gyventojai, skųsdamie-si tamsiomis gatvėmis? Ar Andrius Kubilius, išrinktas Antakalnio vienmandatinė-je apygardoje, tačiau dėl Vil-niaus nepajudinęs nė piršto? Naujojoje Vilnioje išrinktas Artūras Melianas, nematan-tis ar nenorintis matyti Vil-nių slegiančių problemų taip pat balsavo prieš šį siūlymą.
Balsuodami susilaikė Ire-na Degutienė, išrinkta Nau-jamiesčio vienmandatinėje apygardoje, Gintaras Stepo-navičius (Lazdynuose), Vi-lija Aleknaitė–Abramikie-nė (Žirmūnuose). Balsavi-me nedalyvavę Raimondas Šukys (išrinktas Fabijoniš-kių vienmandatinėje apygar-doje), Audronius Ažubalis (Šeškinės), Paulius Saudar-gas (Justiniškių) ir Mantas Adomėnas (Senamiesčio) pademonstravo ne tik atsai-nų požiūrį į Seimo darbą, bet
ir savo abejingumą Vilniui.Dėl tokio abejingumo Lie-
tuvos sostinei ir jos gyven-tojams Vilniaus savivaldy-bė ir toliau bus priversta lįs-ti į skolas bei vegetuoti. Kaip tai paaiškinti? Seimo nariai, išrinkti Vilniaus gyventojų, nepateisina vilniečių pasiti-kėjimo tokiu svarbiu klau-simu. Visi jie suabejojo, ar reikia Vilniui naujų darže-lių, renovuotų mokyklų, su-tvarkytų rekreacinių zonų. Jie parodė savo požiūrį į Vil-nių ir vilniečius — rinkite, mielieji, pašnekėsime gra-žiai, bet nieko konkretaus nesiimsime dėl jūsų, nes bi-jome. Bijome supykdyti dau-gumą, sukiršinti silpnas savi-valdybes.
Valdantieji ploja katu-čių — gimstamumas didė-ja. Bet kai atsiranda realus pasiūlymas, kaip spręsti tra-gišką darželių Vilniuje trū-kumo problemą — pasiūly-mą užgniaužia. Neapšviestos gatvės abejingiesiems neat-rodo bėda, jie tiesiog jomis nevaikšto. Jų vaikai nesimo-ko griūvančiose mokyklose, akių nebado apleisti parkai, poilsio zonų trūkumas, duo-bė kelyje. Ką išrinkome, tą ir turime.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys,
Darbo partijos Vilniaus m. skyriaus pirmininkas
Jonas Pinskus
V. Gapšys: „Prisidirbę konservatoriai pabūgo prarasti savo šiltas vietas“
Komentuodamas balsa-vimo dėl pirmalaikių Sei-mo rinkimų rezultatus, Dar-bo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys teigia, kad jie patvirtino, jog konserva-toriai įsikibę laikosi savo šil-tų vietų, nes tarp balsavusių-jų prieš pirmalaikius rinki-mus daugiausia buvo būtent šios partijos atstovų.
„Seimas yra atsidūręs poli-tinėje krizėje. Nors kiekvie-nas jos priežastis ir mastus suvokia skirtingai, aš šią kri-zę suvokiu kaip pasitikėjimo
krizę. Piliečių pasitikėjimo trūkumas parlamentui tu-rėtų būti akivaizdus. Jis lie-čia ne atskirus Seimo narius ar pavienius sprendimus, o viso Seimo veiklą. Vyriausy-bė, žadėjusi įveikti ekonomi-nę krizę, pati atsidūrė jos du-gne. Piliečiai, balsavę už par-lamentą, tikėjosi nuoširdaus darbo ir bendradarbiavimo su tauta, tačiau gavo arogan-ciją ir neįsiklausymą. Viena politinė partija nusprendė, kad tik jos sprendimai yra geri ir kažkodėl tik ji vie-
na nori turėti tų sprendimų monopoliją. Ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma, turė-jusi kovoti su iššūkiais, pati tapo iššūkių Lietuvai. Pasta-rųjų savaičių įvykiai Seime tapo paskutiniu lašu, perpil-džiusiu kantrybės taurę, to-dėl vienintelė išeitis iš šios situacijos galėjo būti pirma-laikiai Seimo rinkimai, bet valdžią uzurpavusios parti-jos jų išsigando“, — sakė V. Gapšys.
„Tik Lietuvos piliečiai šiandien gali atsakyti į esmi-
nį klausimą: koks turi būti Seimas ateityje. Nieko nuos-tabaus, kad valdantieji, pri-galvoję nebūtų dalykų, tie-siog pasislėpė nuo tautos ir išsaugojo savo šiltas vietas. Tačiau tikrieji valdžios atsto-vai turi galvoti ne apie pos-tus, o apie valstybės likimą. Šiandien parlamentu nepasi-tiki beveik 90 proc. Lietuvos žmonių, ar tai nėra pagrindi-nis ženklas, kad toks Seimas dirbti negali? Bet konserva-toriai, įsikibę į savo postus, bijo akistatos su tauta“.
2010 m. gruodis Darbiečių žinios // 4www.darbopartija.lt
Darbo partijos informacijos centrasTel. (8 5) 239 69 56
Šiandien daugelis ke-lia galbūt daugiau retorinį klausimą: ar išsivaikščiosime bėgdami nuo bendros valsty-bės skolos, ieškodami darbo, saugumo ir politinės išmin-ties?
Daugelis emigrantų, pasi-ryžusių palikti Tėvynę, tei-gia, kad išvyko ieškoti geres-nio uždarbio ir Lietuvoje ne-mato perspektyvos nei sau, nei vaikams. Išties politikai valdžioje riejasi, nedarbas auga, Vyriausybė, be diržų susiveržimo, nesiima jokių ryžtingų žygių šalies gero-vei kurti. Gyvenimas, regis, netenka prasmės, o žodis pa-triotizmas tampa rudimen-tu, greitai turbūt išvis išnyk-siančiu iš daugelio sąmonės.
Situacija, kai emigracija didesnė už imigraciją, užfik-suota penkiose Europos Są-
jungos (ES) šalyse, o Lietu-voje, skaičiuojant tūkstan-čiui gyventojų, — didžiausia jau dešimt metų. Tarptauti-nės migracijos organizacijos duomenimis, per pastaruo-sius 18 metų iš Lietuvos emi-gravo beveik pusė milijo-no žmonių, t.y. apie 20 proc. darbingo amžiaus gyvento-jų. Šie skaičiai nėra tikslūs, nes ne visi išvažiuodami ar sugrįždami apie tai prane-ša. Liūdna ne tik tai, kad iš Lietuvos išvyksta darbin-giausi žmonės, bet ir dėl to, kad emigracija lemia spartų mūsų visuomenės senėjimą. Emigravę jauni žmonės pa-prastai svetur kuria šeimas, taigi dar labiau blogina šalies demografinę padėtį.
Emigracija turi ir teigia-mų aspektų. Pirma, išvy-kę potencialūs darbuoto-
jai užleidžia savo darbo vie-tas čia pasilikusiems. Antra, dar prieš krizę, kai Lietuvos BVP augo, buvo daugiau op-timizmo, atsirasdavo emi-grantų, grįžtančių į tėvynę. Jie pirko butus, kūrė šeimas, augino vaikus ir t. t. Dauge-lis Lietuvos šeimų gyveno iš užsienyje uždirbančių gimi-naičių lėšų. Šiandien ir to-kios motyvacijos nebeliko, nes iš krizės vis dar neišlipo-me, o būsto jau nebelaiko-me gera investicija. Lietuvo-je kurti savo verslą sunku ir dėl nesikeičiančio požiūrio į patį verslininką, kaip soci-alinę kategoriją, ir dėl nuo-lat besikeičiančių mokesčių, nedidelės rinkos, vis dar ne-lankstaus kontroliuojančio bei kito biurokratinio apa-rato. Kai Vyriausybė pasiūlo per vieną naktį pakeisti įsta-tymus, kai trūksta valios pa-žaboti monopolinius intere-sus, kaip planuoti savo vers-lo perspektyvą?
Lietuvos valdžios misija – paskatinti išvažiavusius su-grįžti į Lietuvą. Išsilavinu-sius, turinčius idėjų ir ga-linčius investuoti tautiečius reikėtų motyvuoti sugrįž-ti ne ką mažiau nei ieško-ti užsienio investicijų. Būti-na kiek įmanoma supapras-tinti sąlygas verslo kūrimui bei stabilizuoti mokestinę sistemą. Paskutinė mokes-čių reforma padarė didžiu-
lę žalą valstybei, sugriauda-ma jos piliečių pasitikėjimą valdžia ir stabilumo sampra-tą. Labai svarbu, kad visą rei-kalingą informaciją apie mo-kesčius, sveikatos apsaugą, vaikų mokslą, nekilnojamą-jį turtą, darbą bei pensiją ke-tinantys grįžti į Lietuvą emi-grantai rastų vienoje, jiems gerai prieinamoje vietoje, geriausia – internete.
Kai kurios valstybės ima-si net organizuoti emigran-tų grįžimą, pavyzdžiui, nu-perka bilietus namo. Tokius žmones vėl reikia integruo-ti į visuomenę, nes netgi čia gyvenantys giminės nelabai žino, kur ieškoti darbo, kur yra artimiausia mokykla. Be specialių priemonių, netu-rint grįžtamosios migracijos politikos, tikėtis, kad paska-tinsime tautiečius sugrįžti į tėvynę, naivu.
Tikrai tikiu, kad sugebėsi-me priversti valdžią pakeisti iki šiol vykdomą neveikimo politiką arba pakeisime val-džią ir kartu su išvykusiais ar ketinančiais tai daryti sukur-sime gerovės valstybę čia – Lietuvos žemėje. Kiekvienas turime savęs paklausti: kas, jei ne aš ir ne mes? Atsaky-mas vienas – daugiau niekas.
Darbo partijos pirmininko pavaduotojas
Šarūnas Birutisdaugiau skaitykite
www.darbopartija.lt
Š. Birutis: „Emigruojame ar liekame?“
Kompetentingi vadybininkai Vyriausybei reikalingi tam, kad juos „reketuotų“?
Seimo Darbo partijos frak-cijos nariams įtarimų kelia kai kurių premjero patarėjų bandymas „reketuoti“ vals-tybės įmonę „Lietuvos ge-
ležinkeliai“ ir iš to kilęs skandalas. Kaip skelbė žinias-klaida, ministro pirmininko pata-rėjas Mykolas Ma-jauskas prieš kelias dienas skambino „Lietuvos geležin-kelių“ buhalterei ir reikalavo gry-naisiais arba divi-dendais į valsty-bės biudžetą per-vesti 250 mln. Lt. Darbiečiai įsitiki-
nę, kad toks elgesys priešta-rauja pačių valdančiųjų de-klaruojamoms vertybėms ir logikos principams.
„Iš vienos pusės Vyriau-sybės nariai ant kiekvieno kampo šaukia, kad politikai neturėtų kištis į valstybės įmonių veiklą, kad jų valdy-mą reikėtų perduoti kom-petentingiems vadybinin-kams, kuriems turi būti mo-kami milžiniški atlyginimai, o realiai premjero patarėjai skambinėja valstybės įmo-nių vadovams ir juos „reke-tuoja“. Man tokia logika yra visiškai nesuprantama, juo-lab, kad įmonė „Lietu-vos geležinkeliai“, ku-rią bandė spausti M. Majauskas, ir taip yra viena iš pelningiausių šalies valstybinių įmo-
nių, į kurią turėtų lygiuo-tis visos kitos valstybės ben-drovės“, — sako Seimo Dar-bo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
V. Gapšys mano, kad po kilusio skandalo bei pigaus santykių aiškinimosi žinias-klaidoje premjeras turėtų priimti skubius sprendimus dėl savo komandos nario, at-sakomybė už kurį tenka ir pačiam ministrui pirminin-kui Andriui Kubiliui.