Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymas

• 1. Visuomeninis intelektas Naujas mokslas apie moni santykius Daniel Goleman.

2. Pirmoji dalis. mogus sukurtas bendrauti. Kitas jo sakymas buvo: ypsokits 3. Dabar mokslas gali paaikinti tokiomis akimirkomis veikiani neuron mechanik. 4. Be to, bdai, kuriais viso pasaulio mons palaiko ryius ir taip pat juos nutraukia turi neinomj, nes technologijos leidia turti daugiau tariamojo bendravimo, nors i tikrj mons atsiriboja. Visos ios tendencijos rodo, kad po truput nyksta moni bendravimo galimybs. is nenumaldomas technikos liauimas yra toks klastingas, kad niekas dar nra apskaiiavs jo visuomens ir emocins kainos. 5. Internetu neapkabinsi ir nepabuiuosi 6. Naujai atrasta neuron klas, verpstins lstels, skubiausiai reaguoja, priimdamos bet kokius orientacinius aibikus visuomeninius sprendimus, taip pat nustatyta, kad jo mogaus smegenyse gausiausios. 7. Kai patrauklios moters akys velgia tiesiai vyr, jo smegenys iskiria malonum sukeliani chemin mediag dopamin taiau taip nebna, kai moteris iri kitur. 8. Pavyzdiui, kai kurie pradiniai Cacioppo tyrimai atskleid ryius tarp slegiani tarpasmenini santyki ir tokio streso hormon lygio pakilimo, kuris jau kenkia tam tikriems genams, kontroliuojantiems su virusais kovojanias lsteles. Trkstama ios schemos dalis buvo neuron takai, galintys, esant kebliems santykiams, turti biologines pasekmes o tai vienas visuomeninio neuromokslo objekt. 9. Visuomenins smegenys ms kne atstovauja vienintelei biologinei sistemai, nuolat priderinaniai mus prie aplinkini moni vidins bsenos. 10. Svarbiausi ms santykiai gali pamau sudaryti tam tikr neuron schem. Todl jei esame nuolat skaudinami ir pykdomi arba bname emocikai palaikomi t, su kuriais kasdien bendraujame, ilgainiui tai gali keisti ms smegenis 11. Galtume visuomenin intelekt laikyti proto ne tik apie santykius, bet ir proto juose santrumpa. 12. Ne tik ms nuotaikas, bet ir pai biologij ms gyvenime formuoja kiti mons. 13. Santarvs receptas. 14. Kaip parod vienas tyrimas, kad kai vadovai nepalankiai atsiliep apie pavaldinius, taiau balsu ir veido iraika rod iltus jausmus, sulaukusieji kritikos visgi dl viso to jautsi gerai. 15. Kai vienas draugas neka, antrojo kvpavimas nepastebimai pereina tok pat ritm 16. Kiekvienas pokalbis vyksta dviem lygmenimis - auktesniuoju ir emesniuoju smegen keliu. Auktesnysis kelias veda racionalum, odius ir prasm. Taiau emesnysis - ireikia laisv ir gyvybingum, besiskverbiant pro odius, palaikydamas sveik tuoj pajuntamu ryiu. is jausmas priklauso ne tiek nuo to, kas sakoma kiek nuo tiesesnio ir intymesnio nebylaus emocinio ryio. 17. Altruizmo instinktas. 18. Vis pirma reikjo pastebti. 19. Psichologai mano, kad igirdus istorij apie tok ger poelg kai ji pasakojama gyvai emocinis poveikis bna toks pats, kaip ir pamaius pat veiksm. Tai, kad pakilumas gali bti ukreiamas, leidia manyti, kad jis plinta emesniuoju keliu. 20. Trumpai tariant, buvimas bet kokia forma paskendus savyje umua empatij, jau nekalbant apie uuojaut. Kai susitelkiame save, ms pasaul suspaudia stksodami vir jo milinikais pavidalais ms sunkumai ir rpesiai. Taiau kai susitelkiame kitus, pasaulis isipleia. Ms pai sunkumai nuslenka proto pakraius, todl atrodo maesni, pagerja gebjimas umegzti ry arba atlikti uuojautos paskatint veiksm. 21. Empatija palengvina toki visuomenin savyb kaip draugikumas. Naujasis mstymas teigia, kad ms gebjimas bti draugikiems buvo primat ri, skaitant msik, pagrindin ilikimo strategija. 22. iandienos psichologijoje odis empatija vartojamas trimis skirtingomis prasmmis: kito mogaus jausm inojimas; jautimas to, k jauia kitas; uuojauta kito skausmui. Atrodo, kad ios trys empatijos rys apibdina trinar sek: pastebiu tave, sijauiu tave, taigi darau k nors, kad tau padiau. 23. is pasakojimas rodo, kad palengvinti kit kani mus veria ir ioks toks savanaudikumas. Viena iuolaikins ekonomikos mokykla, sekdama Hobbesu, teigia, kad mons aukoja labdarai i dalies dl malonumo, kur patiria sivaizduodami, kaip palengvina dali t, kuriems padeda, arba palengvindami savo pai uuojautos nat. 24. - Nors mons paveldi biologin polink, leidiant jausti pykt, pavyd, bti savanaudikiems ir godiems, taip pat grubiems, agresyviems ir smurtingiems, - pastebi Kaganas, - jie paveldi dar stipresn biologin polink gerumui, uuojautai, bendradarbiavimui, meilei ir globai ypa vargstanij atvilgiu. Toks vidins etikos jausmas, priduria jis, - yra ms ries biologinis bruoas. 25. Kas yra visuomeninis intelektas? 26. Tada, rodydamas prieinink, sako: Taiau tu tu puikiai aidi futbol, tiesiog nuostabiai! Noriau kada nors ir a taip mokti, bet man tiesiog neieina. Gal seksis kiek geriau, jei vis bandysiu? 27. Edwardas Thorndikeas, Kolumbijos universiteto psichologas, pirm kart pasils i svok 1920 metais HarpersMonthly Magazine. Thorndikeas atkreip dmes tai, kad toks tarpasmeninis poveikis buvo gyvybikai svarbus daugelio srii skmei, ypa dirbant vadovaujam darb. Geriausias gamyklos mechanikas, ra jis, - gali bti blogas virininkas, jei stokos visuomeninio intelekto. 28. Visuomeninio intelekto sudedamsias dalis galima suskirstyti dvi plaias kategorijas: visuomenin suvokim tai k apie kitus jauiame ir visuomenin laisvum k tai suvok darome. 29. Visuomens suvokimas apima dalykus nuo aibiko kito mogaus vidins bsenos pajutimo ir jo jausm bei mini supratimo iki sudting visuomenini situacij perpratimo. Jam priklauso: Pirmin empatija. sijautimas kitus; neodini emocini signal pajutimas. siklausymas. Visikas siklausymas; priderinamas prie mogaus. Empatinis tikslumas. Kito mogaus mini, jausm ir ketinim supratimas. Visuomeninis imanymas. Supratimas, kaip veikia visuomeninis pasaulis. 30. Visuomeninio laisvumo spektrui priklauso: Sinchronizacija. Sklandi sveika neodiniu lygmeniu. Savs pateikimas. Gebjimas gerai save parodyti. taka. Visuomenini sveik pasekmi formavimas. Rpinimsis. Rpinimasis kit poreikiais ir tai atitinkantis elgesys. 31. Galime nustot kalbj, bet negalime nustoti siunt signal (balso tono, trumpam pasirodanios iraikos) apie tai, k jauiame. Net kai mons stengiasi paslpti visus emocij poymius, jausmai vis vien randa bd pasirodyti. iuo poiriu, kai kalbame apie emocijas, negalime nebendrauti. 32. siklausymas yra dmesys, perengiantis akimirksnio empatijos ribas ir pereinantis visik nenutrkstant buvim kartu, skatinant supratim. 33. Keista, taiau toks i anksto neplanuotas bendravimas bdingas daugeliui labai ger prekybinink ir klient vadybinink. T srii inovai nesiartina prie pirkjo ar kliento i pasiryimo k nors parduoti; jie save laiko tam tikros ries patarjais, kuri uduotis yra savo turimus dalykus tiems poreikiams patenkinti. 34. Taiau visikas atsidavimas buvimui kartu nereikalauja labai daug. Penki minui pokalbis gali bti labai prasminga mogika akimirka pastebima Harvard Business Review straipsnyje. Kad tai pavykt, reikia atidti darbus, uversti skaitom atmintin, atsitraukti nuo neiojamo kompiuterio, pabusti i svaj ir visikai susitelkti mog, kuris alia. 35. Yra manani, kad empatinis tikslumas rodo pai btiniausi kompetencij visuomeninio intelekto srityje. Williamas Ickesas, Teksaso universiteto psichologas ir toki tyrim pradininkas, teigia, kad is gebjimas tikrai i kit isiskiria taktikiausius patarjus, diplomatikiausius pareignus, veiksmingiausius prekybininkus, skmingiausius mokytojus ir valgiausius psichoterapeutus. 36. Empatinis tikslumas remiasi pirmine empatija, taiau prie jos prisideda aikus supratimas, k kitas mogus jauia ir galvoja. Tokios paintins pakopos reikalauja naujosios ievs, ypa kaktins skilties priekins dalies, papildomos veiklos taip auktesniojo kelio tinklas sujungiamas su emesniojo kelio pirmine empatija. 37. Atrodo, kad empatinis tikslumas yra vienas i skmingos santuokos rakt, ypa ankstyvaisiais metais. 38. Visuomeninis painimas, ketvirtasis tarpasmeninio suvokimo aspektas, yra inios apie tai, kaip i ties veikia visuomeninis pasaulis. Gabs iai painimo riai mons ino, ko tikimasi beveik kiekvienoje visuomeninje situacijoje. 39. Tarpasmeninio painimo gdiai jau deimtmeiais laikomi kertiniu visuomeninio intelekto akmeniu. Kai kurie teoretikai netgi teigia, kad visuomeninis painimas bendro intelekto taikymo visuomeniniame pasaulyje prasme yra vienintelis tikras visuomeninio intelekto komponentas. Taiau is poiris, susitelkiantis vien tai, kaip i ties bendraujame su monmis. 40. mons, kuriems is visuomeninis gebjimas sekasi prastai, paprastai kenia nuo disemijos trkumo, susijusio su sklandi sveik, palaikani neodinius signalus, suvokimu, taigi ir reagavimu juos. 41. Vaik disemija buvo labiausiai tyrinjama todl, kad nuo jos kenia daugelis vaik, kurie vliau mokykloje bna atstumiami. Toki problem turintis vaikas gali, pavyzdiui, nekinamas neirti mones, kalbdamasis su kuo nors stovti per arti, rodyti emocins bsenos neatitinkanias grimasas arba atrodyti netaktikas ir nejautrus kit jausmams. Nors visa tai galima palaikyti tiesiog buvimo vaiku enklais, dauguma to paties amiaus vaik toki sunkum neturi. 42. Spjama, kad 85 procentai pasiyminij disemija trkum turi todl, kad neimoko skaityti neodini signal ir reaguoti juos, nes gantinai ilgai nebendravo su kitais vaikais arba j eima nerod tam tikr emocij, ar laiksi keist visuomenini norm. Dar kiti 10 procent turi t trkum, nes emocin trauma sutrukd btinam mokimuisi. Manoma, kad tik 5 procentams galima diagnozuoti neurologin sutrikim. 43. Charizma yra vienas i savs pateikimo aspekt. takingo pranejo, ymaus mokytojo ar vado charizma apima j gebjim mumyse iebti jausmus, kuriais jie patys trykta, traukdami mus emocin spektr. Tok emocin ukreiamum dar rykiau galime matyti, kai charizmatika figra patenka mini. Charizmatiki mons turi iraikos polk, patraukiant kitus prisiderinti prie j ritmo ir persiimti j jausmais. 44. Manheteno sui bare prie piet stalo nugirdau vien verslinink sakant kitam: Jis turi gebjim patikti monms. Taiau negaljai pasirinkti netinkamesnio mogaus jis neturi joki sektin technini gdi. 45. Imintingai taikoma stipri jga gali bti veiksminga konflikto isprendimo, bet bt daug geriau, jei jis pasireikt kaip jo ivengti. 46. Tada savikontrol (agresyvaus impulso moduliavimas), derinama su empatija (kito mogaus tyrinjimas , kad nusprstum, kokia galt bti maiausia btina gintis) ir visuomeniniu painimu (toje situacijoje veikiani norm suvokimu). 47. Sumaniu iraikingumu pasiymintys mons kit yra laikomi savimi pasitikiniais ir mielais ir apskritai daro ger spd. 48. Tik empatija nedaug reikia, jei nieko nedarome. 49. Vien tik jausti susirpinim dl kit ne visada pakanka, taip pat turime imtis veiklos. 50. Susirpinimas rodo mogaus gebjim ujausti. 51. Galime pabandyti vertinti visuomenin intelekt neuromokslo poiriu. Smegen visuomeninis isidstymas supina auktesnj ir emesnj keli. Sveikose smegenyse abi sistemos dirba vienodai ir jos yra tarsi kelrodis visuomeniniame pasaulyje. 52. Susitelkus inojim apie santykius, nekreipiama dmesio esmines nepaintines savybes pirmin empatij ir sinchronizacij ir ignoruojami tokie gebjimai kaip rpinimasis. Grynai paintinis poiris nepaiso svarbiausi visuomenini veiksni, susiejani skirtingas smegenis, o tai sudaro bet kurios sveikos pagrind. 53. Tamsiosios triados atveju: narcizai, makiavelininkai ir psichopatai. 54. Andrius knija eilin narcizm. Tokius mones priek varo vienas motyvas: svajons apie lov. Narcizai nuobodiauja kasdienybje, bet praysta, susidr su nepaprastu ikiu. is bruoas yra labai adaptyvus tose srityse, kai yra svarbu k nors atlikti streso slygomis nuo bylinjimosi iki lyderiavimo. 55. Michaelis Maccoby, narcizikus lyderius tyrs (ir gyds) psichoanalitikas, pastebi, kad is tipas iandien darosi vis danesnis virutiniuose verslo sluoksniuose, vis labiau didjant konkurencinei tampai taigi ir laukianiam atpildui ir lovei. 56. Sveiki narciziki lyderiai turi savireflekcijos gebjim ir moka pasitikrinti realybje. Jie isiugdo perspektyvos jausm ir gali bti aismingi, net siekdami savo tiksl . Atviri naujai informacijai jie labiau negu kiti link priimti sveikus sprendimus ir maiau negu kiti link apakti nuo vyki. 57. Kai Niccolo Machiavellis para Princ, eioliktojo amiaus rankved, kaip ugrobti ir ilaikyti politin valdi klastingomis manipuliacijomis, jis laik savaime suprantamu dalyku, kad ambicingam valdovui rpi vien jo paties interesai ir jis visai negalvoja apie mones, kuriuos valdo ar triukina, kad gyt valdi. Makiavelininkui tikslas pateisina priemones, kad ir kiek mogik kani jos sukelt. Tokia Machiavellio gerbj etika imtmeius klestjo karalik dvar prieglobstyje (ir, aiku, nesilpndama vea iuolaikinje politikoje ir versle). 58. Machiavellio prielaida buvo tokia, kad savanaudikumas yra vienintel varomoji mogaus prigimties jga, apie altruizm neusimenama niekur. Ties pasakius, politikoje makiavelininkas gali i esms nelaikyti savo tiksl savanaudikais ar nedorais. Jis gali netgi sugalvoti tikinam visko paaikinim, netgi tok kuriuo tiki jis pats. Pavyzdiui, kiekvienas totalitarinis valdovas pateisina savo tironij btinybe apsaugoti valstyb nuo kokio nors pikto prieo, net jei ir pramanyto. 59. Psichopatija, arba antisocialaus tipo asmenybs sutrikimas. 60. Apgailestavimas ir gda bei j artimi pusbroliai sumiimas, kalt ir ididumas yra visuomenins arba moralins emocijos. Tamsiosios triados nariai ias etini veiksm paskatas jauia geriausiu atveju tik labai prislopintai. 61. Ai u dmes