DAINŲ ŠVENTĖ – TAUTOS DAINŲ NAMAI · dernaus šokio šokėjai ir Lietuvos aukštosios jūreivystės moky-klos studentai, kurie įkūnijo septynių baltų genčių atstovus.

110

Anatolijus Lapinskas

DAINŲ ŠVENTĖ – TAUTOS DAINŲ NAMAI

2003 m. UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų šven-čių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo še-devru. Lietuvos Dainų švenčių tradicija dėl įvairių priežasčių nėra to-kia įspūdinga, kaip estų (pirmoji Dainų šventė Estijoje įvyko 1869 m.) ar latvių (1873), nes šiemet nuo 1924 m. mes šventėme tik Lietuvos dainų švenčių 90-metį. Vis dėlto tai vienas reikšmingiausių mūsų kul-tūros faktų, kuriuo turėtume didžiuotis – tai mūsų tautos sueiga, greta kultūros puoselėjimo suvaidinusi ir tautiškumo išlaikymo vaidmenį, o šis buvo vienas svarbiausių ir mūsų valstybės atgimime.

2014 m. l iepos 2–6 d. Vilniuje (prieššventiniai renginiai vyko ir Kaune) įvykusi Lietuvos dainų šventė „Čia – mano na-mai“ subūrė chorinio meno, tautinių šokių, pučiamųjų instru-mentų, kanklių muzikos atlikėjus, įtraukė teatrinio ir liaudies meno atstovus, tautinių amatų puoselėtojus ir dar kartą patvir-tino UNESCO įžvalgas dėl mūsų tautinės kultūros unikalumo ir išliekamumo. 2014 m. Dainų šventėje bendras dalyvių iš Lie-tuvos ir dar 14 pasaulio šalių skaičius siekė 37 tūkst., o Dainų šventės renginius stebėjo daugiau kaip 50 tūkst. žiūrovų.

Šventės renginiai prasidėjo biržel io 25–29 d. Kaune, kur miesto sode pasirodė keliolika miesto chorų, tautinių šokių ir folkloro kolektyvų, pučiamųjų orkestrų koncertų, taip pat buvo pagerbtas Dainų švenčių dirigentų atminimas. Birželio 28 d. šventiškai papuoštame Dainų slėnyje įvyko Kauno dainų dienos koncertas, skirtas Lietuvos Dainų švenčių 90-mečiui. Dainavo beveik 3 tūkst. dainininkų iš 80 chorų, atvykusių iš 27 Lietuvos miestų. Renginio metu pasirodė 14 šokių kolektyvų, dirigavo 34 dirigentai, pusė jų – kauniečiai.

Koncerto programoje skambėjo klasikų J. Naujalio, M. K. Čiur-lionio, S. Šimkaus, šiuolaikinių kompozitorių A. Bražinsko, J. Ta-mulionio, V. Miškinio ir kt. kūriniai. Taip pat buvo įtrauktos ir septy-nios dainos iš 1924 m. Dainų šventės. Taip gimsta dar viena tra-dicija: vieną Dainų šventės chorinės muzikos koncertą surengti Kaune. Tikėkimės, kad ji nebus užmiršta.

Pirmasis šventės koncertas Vilniuje buvo surengtas l iepos 2 d. Katedros aikštėje ir pavadintas „Dainos namai“. Jame skambėjo įvairių Lietuvos regionų liaudies dainos, įvairių žanrų ir laikotarpių populiarūs kūriniai, o visa publika buvo kviečiama jungtis ir dainuoti kartu. Scenoje mišrius chorus „Jauna Lietuva“, „Polifonija“ keitė liaudiškos muzikos ansambliai „Sutaras“, „Žal-varinis“, Veronika Povilionienė su grupe „Blezdinga“, kiti atlikėjai. Visi jie kvietė žmones sugrįžti į „Dainos namus“.

Koncerto simboliu tapo virtualus paukštis: sklęsdamas di-džiuliame ekrane, jis lydėjo visą koncertą. Tame pačiame ekra-ne slenkantys titrai priminė žiūrovams dainų žodžius. Koncerto pabaigoje ryškiomis spalvomis pasipuošė katedros varpinė – ją nušvietė įspūdinga Dainų šventės simbolio – Dainų medžio – projekcija. Koncerto režisierius – Valentinas Masalskis.

Liepos 3- ią ją prie Valdovų rūmų pirmą kartą Dainų švenčių istorijoje atsidarė Vaikų tradicinių amatų miestelis. Šioje atviroje erdvėje buvo mokoma senųjų lietuvių amatų: rišti verbas, pin-ti juostas, stebėti, kaip gimsta tradiciniais ornamentais išpuošti margučiai, verbos, meniški kalvių darbai, kaip iš medžio trinkos išdrožiami nuostabūs kūriniai. Mokytojai buvo žymiausi šalies meistrai, taip pat ir talentingi vaikai, savo gebėjimus atskleidę „Sidabro vainikėlio“ konkurse.

Šiandien ne kiekvienas miesto vaikas yra matęs, kaip dirba kalvis ar audėja. Vaikų amatų miestelio idėja – supažindinti su Lietuvos amatų įvairove, – aiškino miestelio koordinatorė Akvilė

APŽVALGOS / ĮVYKIAI

Dainų diena Kaune. 2014 06 28. Iš Kauno kultūros centro „Tautos namai“ rinkinių

111

Lesauskaitė. Visi apsilankiusieji miestelyje galėjo prisijungti prie bendro projekto – šiaudų sodo kūrimo.

Tą pačią dieną Taikomosios dailės muziejuje buvo atidaryta Liaudies meno paroda „Pasaulis – namuose“. Į ją Lietuvos tau-todailininkų sąjunga atrinko apie pusantro tūkstančio tautodailės eksponatų, kuriuos sukūrė apie penki šimtai meistrų. Parodoje pristatytos visos liaudies meno šakos: vaizduojamoji – tapyba, grafika, skulptūra; taikomoji – audiniai, juostos, rankdarbiai, ke-ramika, kalvystė, juvelyrika, medžio dirbiniai; paprotinė – verbos, margučiai, kaukės, sodai. Atskirą ekspoziciją sudarė vizualiniais archyvais dokumentuotas kryždirbystės menas.

Anot kraštotyrininkės Irenos Seliukaitės, šiemet turbūt pirmą kar-tą pamatėme, kaip gali išsiskleisti tai, kas ir taip gražu, kas ir taip žydi, o, kultūros ministro Šarūno Biručio žodžiais, paroda ekspo-nuota taip, kad „eini ir virpi“. Parodos idėja „Pasaulis – namuose“ gražiai atliepė visos Dainų šventės devizui „Čia mano namai“.

Šią įspūdžių kupiną dieną, jau temstant, užbaigė Ansamblių vakaras – dainų ir šokių ansamblių, liaudies instrumentų orkestrų, liaudiškos muzikos kapelų šventė. Šiemet ji pasirinko bene teisin-giausią sprendimą – „kelionę per Lietuvą“, aplankant Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Žemaitiją, Klaipėdos kraštą, tūkstančiai dalyvių parodė visos Lietuvos kultūrinę įvairovę ir savitumą.

„Krantai Nemunėlio“ – taip vadinosi koncerto programa. Dau-giau kaip 4 tūkst. atlikėjų muzika, šokiais ir dainomis pakvietė žiūrovus į beveik tris valandas trukusią kelionę per visą Lietuvą. Specialiai šiam renginiui buvo pasiūti tautiniai kostiumai, sukurta atributika. Šventės pabaigoje daugiau kaip tūkstantis šokėjų, pri-tariami jungtinio orkestro ir choro, šoko choreografės Elenos Mor-kūnienės ir kompozitoriaus Jurgio Gaižausko „Paskutinę polką“.

Koncerte dar skambėjo Jono Švedo, Leono Povilaičio, Vytauto Juozapaičio, Giedriaus Svilainio ir kitų kompozitorių seniau parašyti ir naujai sukurti (net 26) kūriniai. Kiekvieną etnografinį regioną pri-statė tarmiškai kalbančios poros, pasipuošusios regiono kostiumais.

Greta dainų ir šokių ansamblių koncerte dainavo liaudies dainų atlikėjos Veronika Pavilionienė ir Rasa Serra, žiūrovai išgirdo etno-grafiniams regionams būdingus muzikos instrumentus: cimbolus, dūdmaišius, dambrelius, bandonijas, skudučius, daudytes, taba-lus, skrabalus, o vienas kūrinys skambėjo netgi puodynių garsais.

Darėm viską, ką galėjom – šokom per lietų, sirgdami daina-vom, meldėme dievą Perkūną, kad tik nelytų… – mena Ansam-blių vakaro meno vadovė ir vyriausioji režisierė Leokadija Dabu-žinskaitė.

L iepos 4 d. nuo ryto iki vakaro Bernardinų sode ir pilių terito-rijoje vyko Folkloro diena „Laimužės lemta“. Ji prasidėjo duonos ri-tualu Katedros aikštėje „Prie Laimės stalo“: šventėje dalyvaujantys kolektyvai sunešė daugiau kaip tris šimtus duonos kepalų, jie tapo visą dieną trunkančia ekspozicija vilniečiams ir miesto svečiams.

Popiet Folkloro dienos dalyviai pakilo į Gedimino kalną, čia įvyko renginys, skirtas istorinei Lietuvos laisvės kelio atminčiai – nuo valstybės kūrimosi iki dabartinės nepriklausomybės atkū-rimo. Šventę vainikavo koncertas-vakaronė Katedros aikštėje „Laimei vartus atkėlus…“, vakaro metu buvo išdalinta iš visos Lietuvos suvežta duona.

Žingeidiems Folkloro šventės žiūrovams pirmą kartą duris atvė-rė Moterų seklyčia, kur buvo aiškinamos tautinio kostiumo subti-lybės. Vyrų kalvėje buvo pasakojama apie įvairius namų ūkio dar-bus, medžioklės bei aludarystės subtilybes, kitas „vyriškas“ vei-klas, Žolynų darže sklido žolelių kvapai, aiškinama apie jų galias.

Vidurdienį Vilnelės upė buvo apjuosta Laimės juosta, čia gau-siai liejosi dainos ir muzika. Anot senųjų tikėjimų, žmogumi nuo pat gimimo rūpinasi baltų deivė Laima. Tad mūsų šventė skirta būtent laimės paieškoms, – sakė Folkloro dienos kūrybinės gru-pės vadovė Vida Šatkauskienė.

Gausiems šventės žiūrovams buvo skirti teminiai pasirodymai: „Skalsos aruodai“, „Meilės klėtis“, „Laimės namai“, „Gegutės so-das“. Šventės svečių laukė sumanumo, judrumo, žinių, kitų gebė-

APŽVALGOS / ĮVYKIAI

Folkloro diena. Vilnius. 2014. Iš Lietuvos liaudies kultūros centro rinkinių. Martyno Vidzbelio (toliau – MV) ir Artūro Moisiejenkos (toliau – AM) nuotraukos

112

jimų patikrinimai, užduotys, varžytuvės. Šventėje dalyvavo net 320 folkloro kolektyvų ir daugiau nei 200 amatininkų iš visos Lietuvos. Kartu su jais pasirodė ir 10 užsienio lietuvių kolektyvų iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos bei Rusijos Karaliaučiaus ir Karelijos regionų, pasirodė nemažai šeimų ansamblių.

Po pietų Šv. Jonų bažnyčioje įvyko tradicinis koncertas „Skambėkite, kanklės“. Jame kankliavo per 600 iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių atvykusių kanklininkių – kanklių pedagogių, moksleivių, muzikuojančių tradicinėmis ir koncertinėmis kanklė-mis. Jau penktą kartą kanklių akordai virpina Šv. Jonų bažnyčios skliautus (anksčiau koncertai vykdavo ir atvirame ore – Universi-teto Didžiajame kieme).

Kaip visada, daugiausia skambėjo tradicinė kanklių muzika – Jono Švedo, Prano Puskunigio, Vaclovo Paketūro, Alfonso Mi-kulskio kūriniai, taip pat naujai sukurtos Giedriaus Svilainio, Jono Tamulionio, Algirdo Klovos melodijos.

Kanklių muzikos koncertai išsiskiria tuo, kad čia galima išgirs-ti laiko patikrintus kūrinius, be kurių negalime gyventi. Tai atgaiva sielai... įtraukėme ir specialiai šiam koncertui sukurtus kūrinius, kurie šių metų pasirodymui suteiks naujų spalvų, – sakė Kanklių koncerto kūrybinės grupės vadovė Lina Naikelienė.

Kanklės rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtos jau XVI a. Anksčiau kanklėmis grodavo tik vyrai, kanklių meistrai. Pas-taruoju metu susidomėjimas šiuo instrumentu auga visoje Lietu-voje. Tarp koncerto dalyvių buvo žinomi ansambliai: seniausias, dar 1906 m. įsisteigęs, „Skriaudžių ansamblis“, Užpalių kanklių stovyklos dalyvės su mažosiomis kanklėmis, Mažeikių kanklių an-samblis ir žinomas Vilniaus mokytojų namų ansamblis „Kankleliai“.

Vakare saulės palydimas Valdovų rūmuose įvyko baltų genčių kostiumų pristatymas. Į muzikos garsų ir šviesos pripildytą rūmų kiemą išdidžiai žengė senosios baltų gentys: lietuviai, žemaičiai,

aukštaičiai, kuršiai, jotvingiai, žiemgaliai ir sėliai. Kolekcijoje buvo atkurti I–XIV a. baltų genčių kostiumai. Geležies amžiaus, romėniš-kosios, vikingų ir viduramžių epochos nešioseną atskleidžianti kos-tiumų kolekcija atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis ir Europos ikonografija. Įspūdingus kostiumus papildė juvelyriniai dirbiniai, odiniai aksesuarai, darbo įrankiai ir ginklai.

Teatralizuotą kostiumų pristatymą po atviru dangumi sukūrė žinoma režisierė ir choreografė Agnija Šeiko, muziką sukūrė kom-pozitorius Antanas Jasenka. Vakaro sutemose buvo pristatyti 56 baltų genčių kostiumai, muzikinį foną kūrė saksofonininkas Petras Vyšniauskas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, choras „Bre-vis“, Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras ir kiti atlikėjai.

Pristatymo idėja kilo iš noro pažvelgti į genčių istoriją iš dabar-tinio žmogaus perspektyvos – sujungti istoriją ir dabartį į viena“, – aiškino A.Šeiko. „Prieš kelerius metus pradėję istorinio kostiumo atkūrimo darbus, iš įvairiausių detalių – daugiausia audinio skiau-čių, papuošalų ir aksesuarų – surinkome jo ištakas menantį istorinį baltų genčių drabužį, – sakė viena iš kolekcijos kūrėjų Lietuvos liaudies kultūros centro dizainerė tekstilininkė Danutė Keturakienė.

Pristatyme dalyvavo Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, mo-dernaus šokio šokėjai ir Lietuvos aukštosios jūreivystės moky-klos studentai, kurie įkūnijo septynių baltų genčių atstovus.

Liepos 5-osios vidurdienį Teatro diena „Dyvų dyvai“ pra-sidėjo Bernardinų sode ir pilių teritorijoje, o vakarop Katedros aikštėje įvyko baigiamasis spektaklis „Jau saulelė“.

„Dyvų dyvai“ buvo skirti lietuvių grožinės literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms ir Teatro me-tams paminėti. Daugiau nei 1000 dalyvių iš beveik 70 mėgėjų teatrų vaidino pagal K. Donelaičio poemą „Metai“.

Vaikų ir jaunimo teatrai, išsklidę net į penkias scenines aikšte-les, programoje „Mūsų metai“ atskleidė K. Donelaičio įprasmintą nenutrūkstamą gamtos ciklą, o skirtingus poemos metų laikus savaip interpretavo visi Lietuvos regionai: Žemaitija – žiemą, Aukštaitija – pavasarį. Lėlių teatrai priminė emocionalias K. Do-nelaičio pasakėčias; dyvų temą tęsė cirkininkai, pagaliau visų dalyvių gebėjimus atskleidė bendras vaidinimas „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“, jame skambėjo kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės sukurta to paties pavadinimo muzikinė sintezė.

Siekdami įtraukti skirtingo lygio kolektyvus, pasirinkome K. Do-nelaičio „Metus“. Teatrai gavo visišką interpretacijos laisvę – kas tik poemos ištrauką suvaidino, o kas kūrinio ištrauką repavo ar palaikė ritmą mušdamas stilizuotus bidonėlius, – sakė „Dyvų dyvai“ progra-mos scenarijaus autorius ir režisierius Valentinas Masalskis.

Popiet Kalnų parką pripildė galingi „Vario audros“ garsai. Vai-kų, jaunimo ir suaugusiųjų pučiamųjų instrumentų orkestrai atliko populiarią Lietuvos kompozitorių muziką. Įdomu, kad muzikantai – saksofonininkai, trombonininkai, būgnininkai irgi susibūrė į atskirus orkestrus. Į vieną kovinį kumštį susijungė ir kariniai pučiamųjų ins-trumentų orkestrai. Kaip visada, žiūrovų akį traukė orkestrų šokėjos. Žinomos melodijos į gaivalingą koncerto tėkmę įtraukė ir žiūrovus.

Kurdami „Vario audrą“ norėjome pristatyti visas pučiamųjų instrumentų galimybes, pademonstravome įspūdingas orkestrų defiliadas, kurios Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai tobulėja. Šiam tikslui net pasikvietėme specialistus iš JAV, kurie moko mūsų muzikantus, – sakė kūrybinės grupės vadovas Remigijus Vilys.

Koncertą pradėjo iš visų pusių į Kalnų parko estradą plau-kiantys profesionalūs orkestrai, jų paskirtis buvo „kelti audrą“.

APŽVALGOS / ĮVYKIAI

Šokių diena. Vilnius. 2014. Iš Lietuvos liaudies kultūros centro rinkinių. MV ir AM

113

Šokėjos įkūnijo per Lietuvą plaukiančias paukštes. Kaip ir An-samblių vakare, taip ir „Vario audroje“ pasistengta stilizuotais kostiumais išryškinti regionų ypatybes. Koncerto metu skambėjo žinomų pučiamųjų muzikos kūrėjų Jono Novakausko, Kazio Dau-gėlos, Tauro Adomavičiaus ir kitų kompozitorių kūriniai.

Atskirai pasirodė jungtiniai pamario krašto, Vilniaus krašto, Žemaitijos, Suvalkijos, Aukštaitijos orkestrai, griežė „Trimito“, jungtiniai mušamųjų instrumentų, saksofonų ir net bosų orkes-trai. Koncerte dalyvavo 85 orkestrai, per tūkstantį muzikantų, 420 šokėjų, dirigavo 30 dirigentų.

Tą patį vakarą (šventė pakartota ir liepos 6 d.) nedideliame Lie-tuvos futbolo federacijos stadione Liepkalnio gatvėje – jame telpa tik 5 tūkstančiai žiūrovų – įvyko tradicinė šokių šventė, ji pavadinta „Sodauto“. Aštuoni tūkstančiai šokėjų iš 324 šokių kolektyvų šįkart parengė plačios tematinės apimties programą, kurioje apiben-drintai įprasmintas valstybės ir šeimos kūrimas, gyvenimo ciklas, šeimos istorija, mūsų namai ir jų neatskiriama dalis – sodas.

Šias temas paryškino vaizdo siužetai, atskleidžiantys atskirų dalių idėjas, taip pat Šokių dienos režisieriaus Gintaro Zarecko sukurti tekstai. Tarp Šokių dienos autorių – jų iš viso 26 – žinomų mūsų liaudiško šokio meistrų pavardės: Juozas Lingys, Ričardas Tamutis, Tamara Kalibataitė, Laima Kisielienė, taip pat visa ple-jada jaunesnės kartos choreografų. Šokių muzikos autoriai – šio žanro klasikai Jonas Švedas, Leonas Povilaitis, Vytautas Juoza-paitis, taip pat ir naujai įsilieję Zita Bružaitė, Nijolė Sinkevičiūtė, Arūnas Rakšnys. Iš viso šventės programoje buvo 37 kūriniai, iš jų 17 sukurta specialiai šiai šventei.

Šokių dienos scenarijaus autorius ir meno vadovas Vidman-tas Mačiulskis pasakojo: Šokio gerbėjams dovanojame išskirti-nes kompozicijas, specialiai Šokių dienai sukūrėme originalią aikštės dekoraciją, kuri renginio metu transformavosi į šventės emblemą, pakylą atlikėjams, namų židinį ir valstybės aukurą.

Tarp Šokių šventės dalyvių – rekordinis išeivių lietuvių šokių grupių skaičius, jų atvyko net iš 11 šalių: JAV, Kanados, Urugva-jaus, Argentinos, Australijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Vo-kietijos, Lenkijos, Latvijos ir Rusijos. Jų pasirodymo metu skam-bėjo ir tradicinė: „Pučia vėjas, neša laivą, nuneš mane į Lietuvą“. Šventės pabaigoje visiems puikiai žinomą „Bitute, pilkoji“, šoko visi aštuoni tūkstančiai dalyvių.

Liepos 6 d. įvykusi Dainų diena, kaip visada, prasidėjo šventės dalyvių eitynėmis iš Katedros aikštės į Vingio parką. Šios eitynės tapo spalvingu reginiu, primenančiu istorines valdo-vų, bažnytines, amatų cechų procesijų tradicijas. Tai buvo tarsi tautos grandinė, vingiuojanti iš Vilniaus Katedros aikštės į Dainų šventės židinį – Vingio parko estradą.

Baigiamasis šventės koncertas „Čia – mūsų namai“ į Vin-gio parką sutraukė per 12 tūkst. dainininkų iš 350 chorų, per 30 tūkst. žiūrovų. Vingio parko estradoje skambėjo laiko pati-krinta lietuvių chorinės muzikos klasika, šiuolaikinių harmonijų ir ritmų kompozicijos, harmonizuotos liaudies dainos, šventėse skambančios nuo pat Dainų švenčių ištakų. Choristams pritarė Lietuvos kariuomenės orkestras, kiti atlikėjai.

Šventė prasidėjo nepamainoma Dainų švenčių daina Juozo Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi”, ją dirigavo mūsų dainų švenčių patriarchas Lionginas Abarius. Kitą istorinę J. Naujalio ir Maironio „Jaunimo giesmę“ dirigavo mūsų iškilus choro diri-gentas Petras Bingelis. Pirmojoje koncerto dalyje „Čia – mano

APŽVALGOS / ĮVYKIAI

protėvių žemė“ daugiausia skambėjo kompozitorių klasikų, taip pat šiuolaikinių kompozitorių harmonizuotos liaudies dainos „Tris dienas“, „Per girią girelę“, „Už jūrų marių“, „Nemune upeli“ ir kt.

Po pučiamųjų orkestro atliekamų lietuviškų melodijų estradą užpildė jaunimas. Jų dalyje „Čia mano gimtinė“ taip pat netrūko liaudies dainų, kartu ir šiuolaikinių ritmų. Originaliai skambėjo ir Veronikos Povilionienės sekama „Pasakėlė“ jauniesiems šven-tės dalyviams.

Baigiamoji dalis „Čia mano ateities žemė“ pakylėjo šventę į patriotinių apmąstymų aukštumas, skambėjo Vaclovo Augus-tino ir Vlado Braziūno „Tėvyne mūsų“, brolių Martinaičių „Šalis mana – širdis mana“, Giedriaus Svilainio ir Stasio Žlibino „Gimti-nei”, Gintauto Abariaus ir Alberto Antanavičiaus „Širdžių kalba“, Gyčio Paškevičiaus ir Erikos Drungytės „Mano kraštas“. Šventė baigėsi populiariąja Juozo Gudavičiaus ir Ksavero Sakalausko-Vanagėlio daina „Kur giria žaliuoja“.

Dainų dienos koncertą papildė demonstruoti tautiniai kostiu-mai, atskleidę Lietuvos regionų puošybos grožį – šventės dieną paminėta ir Tautinio kostiumo diena. „Daina lietuviui – neatsieja-ma jo savasties dalis“, – sakė Dainų dienos kūrybinės grupės va-dovas Vytautas Miškinis. O anot Dainų dienos režisierės Editos Mildažytės, „Dainų diena – tai mūsų visų susitikimas melodijoje, skambančioje jau tūkstančius metų.“

Šią apžvalgą derėtų baigti Šventės koncepcijos citata, nusa-kančia visų šventės renginių esmę ir prasmę: „Aš – iš čia. Čia – mano Namai. Mūsų Namai. Mūsų Tėvynė.“ Iš tiesų, 2014 m. Dainų šventės garsais, šokių raštais, muzikos akordais, tautinių kostiumų spalvomis mūsų namus – tėvynę Lietuvą – pavyko nu-šviesti pačia gražiausia šviesa, įpinti ją į visų lietuvių ir pasaulio svečių atmintį.

REVIEWS / EVENTS

Anatolijus Lapinskas

SONG FESTIVAL IS THE NATION’S HOME OF SONGS SummaryIn 2003, UNESCO declared the Estonian, Latvian and Lithuanian Song Festivals as the oral and intangible cultural heritage masterpiece. Lithuanian song festival tradition for a variety of reasons is not as impressive as Estonian (the first Estonian Song Festival took place in 1869) or Latvian (1873) as this year we celebrate only the 90th anniversary of Lithuanian Song Festival (1924). However, this is one of the most significant facts of our culture, which we should be proud of – it is the gathering of our nation, in addition to cultural fostering having played a role of national identity preservation, and this was one of the most important in our state’s revival.

The author names the 2014 Song Festival using a quote defining the essence and meaning of all its events: “I am from here. Here is my home. Our Home. Our homeland.” In fact, with the help of the 2014 Song Festival sounds, dancing, musical chords, and colors of national costumes we succeeded in illuminating our home, our homeland by the most beautiful light, and weaving it into the memory of all Lithuanians and guests of Lithuania.

Anatolijus LapinskasŽėručio g. 23-60, LT-04104, [email protected]

Gauta 2013 10 10Atiduota spausdinEti 2013 10 30